Šeštadienis• Naujas režisieriaus Kristijono

Vildžiūno fi lmas „Kai aš apkabinsiu tave“, atskleidžiantis suskilusios šeimos bei suskaldytos Europos istorijas, sujaudino ir jaunus, ir brandaus amžiaus žiūrovus.

Sodyba

• Nuo seno buvo įprasta vaisti-nius augalus rinkti gamtoje, dabar atėjo metas juos auginti patiems.

Sveikata

• Medikai pataria šiltai apsi-rengti ir apsiauti, o sušalus – lai-ku ir tinkamai suteikti pagalbą.

Šiandien VL su priedu

(Užs. 1119)

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2010 m. gruodžio 4 d., šeštadienis • Nr. 96 (9011) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 170)

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@krastospauda.lt

Šiaulių apygardos teismas paskel-bė nuosprendį 42-ejų „tvarkiečio“

Romano Čokovo ir 50-mečio Tėvynės sąjungos nario Igorio Strupeikio bau-džiamojoje byloje dėl didelės vertės kyšio reikalavimo ir skyrė jiems ket-verių metų nelaisvės bausmę.

Nukelta į 3 p.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 10 p.

Ilonos Chmieliauskaitės nuotrauka

Savivaldybės politikai reikalavo kyšio

Vyriausybės neveiklumas brangiai kainuoja

Daugelis valstybių per ekonomikos krizę siekia pažaboti nedarbą. Turtingesnės šalys tiesia geležinkelius, naujus kelius ir

taip įdarbina žmones. Tačiau mūsų Vyriausybė net putodama giriasi ne naujomis darbo vietomis, o eksporto augimu.

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Čempionatui sutrukdytų nebent stichinė nelaimė

Minimaliomis lėšomis sureng-tas geriausias kada nors vykęs Europos krepšinio čempionatas, kuriame pirmą kartą dalyvaus 24 komandos. Tokius ambicingus tikslus sau kelia Lietuva.

Du Šiaulių miesto tarybos nariai iš vietos verslininko reikalavo 200 tūkst. Lt kyšio už žemės sklypo prie Salduvės parko detaliojo plano patvirtinimą.

Lengviau nukakti į Mėnulį ar grąžinti pensijas?

„Kitais metais mums mokės ankstesnes pensijas?“ – negalė-jo patikėti į „Valstiečių laikraštį“ paskambinęs nepriteklių ir vargo sugniuždytas pensininkas.

2 2010 m. gruodžio 4 d. • Nr. 96 (9011)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas,albinas.caplikas@krastospauda.lt

Ekonomikos krizė konkrečiam žmogui baigiasi ne tada, kai pra-deda augti valstybės bendrasis vi-daus produktas (BVP), o tada, kai jis gali susirasti tinkamą darbą ir nesibaiminti dėl ateities.

Ne tik kritikuoja, bet ir teikia pasiūlymus

Šią savaitę premjeras netikėtai pakeitė savo nuomonę apie jo vado-vaujamos Vyriausybės sėkmės istori-ją ir pripažino, kad valstybė iš krizės dugno dar nepajudėjo. Tiesa, tai pa-daryta tik Seimo opozicijai pasiūlius padidinti pensijas. Vyriausybės vado-vui beliko nuleisti galvą ir prisipažin-ti, kad jo vadovaujamai komandai dirbti nesiseka.

Tačiau premjeras nutylėjo, kad, neatsisakant tik biudžeto pajamų mažinimu grindžiamo valstybės val-

dymo, ekonomikos atsigavimą pa-jaustume tik po 3–5 metų.

Nors trečią ketvirtį Lietuvoje BVP šiek tiek paaugo (per metus 0,6 proc.), tačiau nepriklausomi ekonomistai sako, kad šis nežymus ūgtelėjimas negali sumažinti ar nors stabilizuoti nedarbo. Ekonomistų skaičiavimais, nedarbą stabilizuotume tik tada, kai šalies BVP pasiektų 5,3 proc. augimą, o tokie rezultatai Lietuvai progno-zuojami tik po kelerių metų.

Lietuvos banko Ekonomikos de-partamento direktorius Raimondas Kuodis dvejus metus beldžiasi su eko-nomikos gaivinimo pasiūlymais į Vy-riausybės duris, tačiau atsimuša kaip į sieną. Kantrybę praradęs žinomas ekonomistas pastaruoju metu Vyriau-sybę viešai kritikuoja be gailesčio. Ta-čiau ne tik kritikuoja, bet ir teikia ra-cionalius pasiūlymus.

R.Kuodžio pasiūlymai gaivinti ekonomiką yra labai svarbūs dabar, kai Vyriausybė net putodama giriasi eksporto augimu. Daug yra apsvai-gintų šia pasaka. Ekonomisto nuo-

mone, toks pasitikėjimas gali labai brangiai kainuoti.

„Ekonomikos augimas pasitikint tik eksportu? O kas šiandien galėtų pa-sakyti, kiek ilgai jis truks? Neužmirš-kime ir apie antrosios krizės bangos galimybę, kuri gali sukelti išsivysčiusių valstybių bankrotus, juk jau šiandien žinome, kad kai kurioms šalims ne-bepavyks stabilizuoti valstybės skolos savo jėgomis“, – įspėja R.Kuodis.

Vien tik eksportu pasitikėti negalima

Apie ekonominės padėties stabi-lizavimą galėtume kalbėti tik tokiu atveju, jeigu nominalus ekonomikos augimas būtų spartesnis nei palūkanų už paimtas paskolas augimas. Valsty-bės, kurios moka didesnes palūkanas nei auga ekonomika, negali kalbėti apie atsigavimą. O kol kas taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Lietu-vos eksporto rinkų. Taigi kyla rizika, kad atėjus naujai gyventojų pesimiz-mo bangai eksportas staiga sustos. Ta-

čiau Vyriausybė neatsižada skatinti eksporto net susiklosčius minėtoms aplinkybėms.

„Tokiu metu dar labiau skatin-ti eksportą yra pražūtinga. Nujautę sunkumus, žmonės dar labiau pradėtų taupyti juodai dienai, todėl konkuren-cija siūlant mažesnes kainas būtų be-prasmiška“, – sako R.Kuodis.

Kokia išeitis? Ekonomistas siūlo galimybę, kurią Vyriausybė atmetė prieš dvejus metus. Ji šiek tiek pasi-keitė, bet esmė išliko.

Instrumentas valstybei gaivinti

„Šia prasme Lietuva yra laiminga šalis, nes mes turime labai daug dar-bų vidaus rinkoje, kurie valstybei gali duoti didelę grąžą ir kurie realiai ga-lėtų paskatinti mūsų ekonomiką. Ži-noma, tokiais darbais reikėjo užsiimti jau 2009-ųjų pradžioje, tačiau ne vėlu jų imtis ir dabar. Pirmiausia sugrįžti prie gyvenamųjų namų renovacijos, tačiau ne gyventojų, kaip siūlo val-

džia, bet tik valstybės lėšomis“, – sako R.Kuodis.

Ekonomistas stebisi, kad šį pasiū-lymą išgirdę Vyriausybės nariai pra-deda aiškinti, jog Vyriausybė ir taip kritikuojama dėl prasiskolinimo. Iš esmės dėl tokio ministrų požiūrio šis projektas ir sužlugo.

„Kai girdžiu tokius aiškinimus, sau

galvoju ir visiems sakau, kad Lietuva, skirtingai nei kitos ES šalys, turi vie-ną labai didelį rezervą ekonomikai gaivinti – mes dar neturėjome, tačiau turime vilčių kada nors turėti tikrai kompetentingą ir ekonomiką išma-nančią valdžią. Šis instrumentas vals-tybei būtų labai reikalingas“, – ironiš-kai sako R.Kuodis.

Gelbėjimosi planas nesuveikė

Su ekonomikos krize susidūrusi Vyriausybė pasirinko prasčiausią ir ilgiausią krizės įveikimo kelią. Valdžia

pabandė valdyti ekonomiką stabili-zuodama biudžetininkų pajamas.

Tarkime, valstybė pasiskolina ke-lis milijardus litų ir atlyginimais iš-dalija juos biudžetininkams. Ką šie daro? Jie suvokia, kad ekonominė pa-dėtis yra labai sudėtinga, todėl kaip įmanydami bando taupyti. Sunku net

patikėti, bet kai kurie namų ūkiai per pastaruosius metus sugebėdavo su-taupyti net 20–25 proc. atlyginimo. Štai kodėl fi ziniai asmenys bankų sąs-kaitose sukaupė per 26 mlrd. Lt.

„Tačiau bankai šių pinigų vers-lui neskolino, jie iškeliavo į Švediją. Štai taip ir baigėsi Vyriausybės pa-siskolintų lėšų kelionė. Gelbėjimosi planas nesuveikė. Iš esmės – jokios naudos ekonomikai“, – daro išvadą R.Kuodis.

Dar labiau smukus ekonomikai pradėjo augti nedarbas ir emigraci-ja. Tik per pastaruosius metus Lie-tuvą paliko daugiau nei 100 tūkst. darbingų šalies piliečių. Praradome ne tik žmones, bet ir galimybę iš jų surinkti mokesčius į valstybės iždą bei į sunkią padėtį patekusią „Sodrą“. R.Kuodis įsitikinęs, kad šiuos žmo-nes buvo įmanoma išlaikyti Lietu-voje. Deja, ši Vyriausybė to padaryti nesugebėjo.

Taupyti niekada nevėlu

Kuo paremtas R.Kuodžio siūlo-mas vidaus rinkos gaivinimo ir ne-darbo mažinimo planas?

„Valstybėms, kurios suvokia, kad eksportas dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių gali kristi labai staigiai, rei-kia užsiimti vidaus rinkos gelbėjimu. Renovacija – darbui imlus projek-tas, vidaus rinkoje galėtume įdarbin-ti labai daug žmonių. Be to, galėtu-me skatinti naudoti daugiau vietinių medžiagų ir apskritai daug ką pasi-gaminti patys. Naudos gautų ne tik statybininkai, bet ir transporto sek-torius bei įvairias paslaugas siūlančios įmonės. Taigi kiekvienas šiai investi-cijai skirtas litas būtų išleistas tiks-lingai, sukuriant pridedamąją vertę, žmonės uždirbtų pinigų“, – aiškina R.Kuodis.

Tačiau ar skolindamiesi neįklimp-sime dar giliau? Ar palūkanos už pa-skolą nesuvalgys naudos, gautos sutaupius dujas, kai būstai bus reno-vuoti?

„Remiantis skaičiavimais, vidu-tiniškai vienam namui renovuo-ti prireiktų apie 1 mln. Lt. Tarkime, pradėtume nuo 1 000 namų reno-vavimo – iš viso reikėtų pasiskolin-ti 1 mlrd. Lt. Tačiau šiam darbui at-likti sukurtume apie 50 tūkst. darbo vietų. Be to, net 40 proc. investuotų lėšų mokesčiais sugrįžtų į biudžetą. Štai ir pasvarstykime. Iš esmės re-novacijai atlikti panaudotume pini-gus, kuriuos kitu atveju turėtume už tiekiamas dujas sumokėti „Gazpro-mui“, – sako R.Kuodis.

Tačiau iniciatyvos turi imtis valsty-bė, nes patiems žmonėms šiam reikalui skirti pinigus neapsimoka, jie nesutau-pytų tiek lėšų, kiek skirtų renovacijai. O valstybė galėtų gauti naudos.

Aktualijos

Lietuva, skirtingai nei kitos ES šalys, turi vieną labai didelį rezervą ekonomikai gaivinti – ji valdoma netvarkingai, todėl turime vilčių kada nors turėti tikrai kompetentingą ir ekonomiką išmanančią valdžią.

Vyriausybės neveiklumas brangiai kainuoja

Skatinkime vartojimą vidaus rinkojeProf. Mečislovas Rondomanskas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Nepritariu peršamai nuomonei, kad remdamasi tik eksportu Lietuva gali iš-bristi iš ekonomikos krizės. Jeigu neska-tinsime vidaus vartojimo, tai labai ilgai vargsime, nepavyks sumažinti nedarbo, nepagrės ir žmonių lūkesčiai. Reikia įgy-vendinti projektus, kurie skatintų var-tojimą vidaus rinkoje. Jeigu Vyriausybė neišgirs protingų patarimų, tai ir liksime tarp skurdžiausių ES valstybių.

Reikia mažinti nedarbąValdas Klimantavičius, banko „Snoras“ Verslo klientų departamento direktorius

Nepatarčiau svaigti pirmaisiais menkais ekonomikos atsigavimo požymiais. Rei-kia jau dabar galvoti apie eksporto al-ternatyvas ir nebūti pasyviems daromų klaidų stebėtojams. Būstų renovavimas būtų puiki alternatyva, kuri pritrauktų daug darbo jėgos, pramonės ir paslau-gų sektorių. Štai pastaruoju metu Vy-riausybė daug kalba apie aukštųjų tech-nologijų skatinimą, net apie dalyvavimą kosmoso programose. O gal šiuo metu mums reikia eiti kitu keliu – paprasčiau-sia rasti daug darbo jėgos reikalaujan-čių ūkio šakų, kurios kuria ne pačią di-džiausią pridedamąją vertę, bet pade-da mažinti nedarbą. Štai ir pasvarsty-kime – ar tie protingi, aukštai sėdintys žmonės nedaro naivių klaidų? Žinoki-me, kad didžiausios klaidos, kvailiausi žmonijos sprendimai priimami rimta veido išraiška.

Parama verslui ar atvirkščiai?Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ direktorius

Mano vadovaujama bendrovė parama verslui naudojasi, nors kartais kyla klau-simas – ar tai parama verslui, ar verslo parama valstybei. Neretai parama labai sunkiai administruojama, mums, aukš-tųjų technologijų verslininkams, sunku bendrauti su biurokratais, pildyti šūsnis dokumentų. Mums lengviau atlikti kon-krečius darbus. Štai mes suradome ga-limybių dirbti ir krizės metu – šįmet pri-ėmėme į darbą net 10 naujų inžinierių. Iš mūsų įmonės neemigravo nė vienas darbuotojas.

Petka: į protingų žmonių patarimus numojama ranka, todel liūne ir mirkstame.Aš: nėra šalyje valstybiškai mąstančių žmonių, sėdintieji Seime ir Vyriausybėje sie-

kia vieno – pralobti, o po jų – nors ir tvanas.Maryte: atrodo, kad tyčia daroma taip, kad Lietuvai ir paprastiems žmonėms būtų

tik blogiau.Rimas: Premjere, kodel nesiimate spresti esminiu problemu, o užsiimate populizmu?

Portalo valstietis.lt skaitytojų komentarai apie Vyriausybės pastangas pažaboti ekonomikos krizę

„Vidaus rinkos gaivinimą nuo būstų renovacijos valstybės lėšomis rei-kėjo pradėti prieš dvejus metus“, – sako R.Kuodis. Autoriaus nuotrauka

Su ekonomikos krize susidūrusi Vyriausybė pasirinko prasčiausią ir ilgiausią krizės įveikimo kelią. Valdžia paban-dė valdyti ekonomiką stabilizuodama biudžetininkų pajamas. Martyno Vidzbelio nuotrauka

0 proc.

3 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę inter-neto puslapyje valstietis.lt.

Taip, juk sumažėjo Lietuvoje ir gyventojų

Ne, nes jau nusistovėjo dabartinė

tvarka Neturiu nuomonės

97 proc.

Ar reikėtų nuo 141 iki 71 sumažinti Seimo narių skaičių?

32010 m. gruodžio 4 d. • Nr. 96 (9011)Valstiečių laikraštis

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė,lina.peceliuniene@krastospauda.lt

Seimas priėmė Alkoholio kon-trolės įstatymo pataisas, pagal kurias vėl pailginamas prekybos alkoholiu laikas. Alkoholiu parduo-tuvėms vėl leidžiama prekiauti nuo 8 iki 24 val. (iki šiol buvo uždrausta juo prekiauti po 22 val.). Liberalas Erikas TAMAŠAUSKAS buvo vienas iš pataisų iniciatorių.

Kodėl reikėjo liberalizuoti al-koholio prekybą?

Pažiūrėkime, kas vyko, kai 2008 metų pabaigoje buvo priimtas anas, draudžiantis, įstatymas. Iki jo Kaune buvo 25 „taškai“, kuriuose alkoholi-niai gėrimai būdavo pardavinėjami ištisą parą. Po įstatymo priėmimo per dvejus metus šitokių licencijų buvo iš-duota 80. Sumažinome alkoholio par-davimą legaliose parduotuvėse, kurios yra apšviestos, veikia vaizdo kameros. O 80 gavo licencijas prekiauti alko-holiu ne dviem valandomis ilgiau, o kiaurą parą. Įsiregistravo kaip viešo-jo maitinimo įstaigos. Ten formaliai pastatomas stalelis, prie kurio, atseit, sėdėtų žmonės kaip restorane. Bet tiesiog pardavinėjama kaip papras-čiausioje parduotuvėje. Kai sutemsta, ateina ir paaugliai, niekas neklausia, kiek jiems metų. Taigi draudimai tik pablogino padėtį.

Sakote, kad kovojate su kontra-banda. Kaip?

Sutrumpinus prekybos alkoholiu laiką, į biudžetą nepateko 148 mln. Lt. Ypač padidėjo kontrabandinio ne-legalaus alkoholio pardavimas. No-

rime sugrąžinti civilizuotą tvarką. Dabartinis įstatymas – tai priemonė kovai su kontrabanda.

Oponentai sako, kad norite nu-girdyti tautą. Ir dar blaivybės me-tais! Ar neįžūlu?

Oponentai veikia labai negražiais metodais. Sudarė sąrašą tų, kurie „nu-girdė tautą“. Į jį surašė Seimo narius, kurie balsavo už mūsų įstatymo pa-teikimą. Į tą sąrašą net amžinatilsis Algis Rimas įtrauktas. Oponentai sako, kad šiais metais sumažėjo eis-mo įvykių, kuriuos padarė girti ar iš-gėrę vairuotojai. Sutinku, sumažėjo, bet nuopelnai tenka tam įstatymui, kuris sugriežtino atsakomybę už vai-ravimą išgėrus – net automobiliai konfi skuojami.

O jei Prezidentė jūsų įstatymą vetuos?

Tikiuosi, kad nevetuos – pasižiūrės blaiviai į šį įstatymą. Jei norime ma-žinti šešėlinės ekonomikos mastą, tai čia viena iš priemonių. Tie, kurie pa-sisako prieš mūsų įstatymą, kovoja už šešėlinį verslą, jie – to verslo atstovai. Ir tas pats didysis kovotojas konser-vatorius Antanas Matulas.

Aktualijos

Delčia.Saulė teka 8.22, leidžiasi 15.55.

Dieną: -2 -7°Rytoj Poryt

Pastaruoju metu įsismaginusi žiema kiek sušvelnės, tačiau niekur nesitrauks. Šian-dien numatomi debesuoti su pragiedruliais orai. Dieną termometrai rodys 2–7 laips-nius šalčio, pajūryje vyraus apie 0–2 laipsnius šilumos. Sekmadienio naktį kai kuriuose rajonuose dar trumpai pasnyguriuos, dieną žymesnių kritulių jau nenumatoma. Nak-ties metu oras atvės iki 7–12 laipsnių šalčio, šiaurės vakariniuose rajonuose bus šil-čiau – 3–6 laipsniai šalčio. Dieną temperatūra pakils iki 2–7 laipsnių šalčio. Pajūryje tiek naktį, tiek dieną oro temperatūra svyruos apie 0 laipsnių. Pirmadienį vėl sulauksime naujos sniego porcijos. Snigs visoje šalyje, vietomis matomumą blogins pūga. Naktis bus kiek švelnesnė už praėjusią – temperatūra nukris iki 6–11 laipsnių šalčio, pajūry-je – iki 3–5 laipsnių šalčio. Dieną temperatūra sieks 0–5 laipsnius šalčio, o pajūryje pa-kils iki 2 laipsnių šilumos. Krituliai nesitrauks ir antradienį. Naktį oro temperatūra bus 2–7 laipsniai šalčio, šilčiau pajūryje – apie 0 laipsnių, dieną temperatūra svyruos tarp 2 laipsnių šilumos ir 3 šalčio.

ŠiandienDieną: -2 -7° Dieną: 0 -5°

Orai

Naktį: -6 -11°Naktį: -7 -12° Naktį: -7 -12°

Kristina Petraitytė

Derėjosi dėl kyšio dydžio

Kol įsigalios nuosprendis, R. Čo-kovas ir I. Strupeikis dar galės mėgau-tis laisve, tačiau privalės laikytis jiems skirtų teismo apribojimų: be teisėsau-gos institucijų leidimo nekeisti gyve-namosios vietos, nebendrauti su kyši-ninkavimo byloje parodymus davusiais verslininkais. Teismo nuosprendžiu jiems nebeleista grįžti ir į miesto Ta-rybą, kurios nariais jie abu buvo.

Bylos duomenimis, abu Šiaulių miesto politikai du mėnesius, nuo 2008 m. balandžio 12-os iki birželio 12 d., iš šiauliečio verslininko reika-lavo kyšio už žemės sklypo prie Sal-duvės parko, buvusioje miesto van-denvietės vietoje, detaliojo plano patvirtinimo. Verslininkas norėjo, jog būtų pakeista šio sklypo paskirtis iš komercinės į individualių namų staty-bos. Už tarybos sprendimą, tenkinantį verslininko norus, buvo reikalaujama net 200 tūkst. Lt kyšio. Verslininkams delsiant ir guodžiantis, kad reikalau-jama suma pernelyg didelė, politikai nusileido iki 120 tūkst. Lt. Tačiau

verslininkas ir dėl tokios sumos krei-pėsi į STT pareigūnus dėl kyšio rei-kalavimo. Pareigūnų užfi ksuotoje me-džiagoje yra minima ir 160 tūkst. Lt suma, nes, pasak I.Strupeikio, „pinigų reikia daugeliui“.

Naujiena buvo ne visiems

Dėl dviejų tarybos narių sulaiky-mo miesto savivaldybės darbuotojai labai nenustebo. Ypač dėl R.Čokovo. Pašnekovai atvirai sakė, kad kitaip nė būti negalėjo. Anksčiau ar vėliau

šis žmogus turėjęs prieiti liepto galą. Apie I.Strupeikį esą žinia buvo kiek netikėta. Tik kai geriau pagalvoji, sakė, pamažėle prisimeni kai kuriuos niuansus, apie kuriuos anksčiau tie-siog nepagalvota, neįtarta. R.Čokovo partijos kolega, buvęs Šiaulių meras

Alfredas Lankauskas netgi viešai pa-reiškė, kad kaip tik dėl šio pinigams godaus tipelio jau metus nesilan-kęs nei partijos, nei frakcijos posė-džiuose. Sako, ne be rimtų priežas-čių R.Čokovas dar iki suėmimo buvo netekęs ir frakcijos seniūno, ir sky-riaus pirmininko pareigų. Jis vado-vavo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos Šiaulių miesto „Aušros“ skyriui.

Buvusi ilgametė tarybos narė Ire-naVasinauskaitė mano, kad į šį skan-dalą reikėtų žvelgti dar giliau, nes tai nėra vien dviejų godžių politikų

prob lema. Jos nuomone, savivaldy-bėje jau yra įsigalėjusi sistema, kai už dyką niekas piršto nepajudina. Ir pa-pasakojo rėkyviškių istoriją dėl sodo namelio projekto, kai jaunas žmogus niekaip negalėjo gauti būtinų doku-mentų. Tuomet aiškintis nuėjusi jo

motina pamatė, kad ant sutvarkytų sūnaus dokumentų buvo užrašytas minusas (-), o tai reiškė, jog... neat-siskaityta. Sakė, kai gauni pliusiuką, tada reikalai pajuda.

Keista bičiulystė

Abu su kyšiu įkliuvę tarybos na-riai buvo politikos naujokai, į Šiau-lių miesto tarybą išrinkti pirmą kartą, bet abu iš karto gavo svarbius politi-nius postus: R.Čokovas buvo paskir-tas Administracinės komisijos (skirs-

tančios kitiems nuobaudas) vadovu, o I.Strupeikiui atiteko garbingas Eti-kos komisijos pirmininko postas. R.Čokovas iki tol nebuvo pasižymėjęs ne tik politinėje, bet ir visuomeninė-je veikloje. Neužėmė jis ir aukštesnių vadovaujančių postų. Į šios kadenci-jos miesto tarybą R.Čokovas atėjo iš „Politrono“ bendrovės, kurioje naujai iškeptam politikui, matyt, nelabai pa-tiko. Jis netgi pretendavo į vicemero kėdę. Kai kurių miesto savivaldybės darbuotojų teigimu, tai pasiekti jam sutrukdė išsilavinimo stoka, nors iki paskutinės minutės R.Čokovas tikė-josi stoti prie valdžios vairo. Nepavy-kus tapti vicemeru, R.Čokovas suti-ko užimti mero patarėjo postą, kurį jam specialiai pradėta kurti. Tačiau ir vėl neišdegė. Bet ir į „Politroną“ R.Čokovas negrįžo. Jam šiltą vietelę surado savivaldybei pavaldi „Šiaulių energija“, pavedusi kuruoti investici-nius įmonės projektus. Kaip jam su tais projektais sekėsi, „Šiaulių ener-gija“ nesako, tačiau Šiaulių savivaldy-bėje leidžia suprasti, kad R.Čokovas daugiau laiko praleisdavo savivaldy-bės koridoriuose nei savo darbovie-

tėje, kuri jam mokėjo nemažą atly-ginimą.

I.Strupeikis Šiauliuose buvo ge-rai žinomas žmogus, vertinamas kaip medikas, dirbo Šiaulių apskrities ligo-ninės Vaikų klinikų Infekcijų skyriaus vedėju. Jis aktyviai dalyvavo profesi-nių sąjungų veikloje, be to, daugiau nei dešimt metų vadovavo Šiaulių gy-dytojų sąjungai, o trejetą metų (1998–2001 m.) buvo Lietuvos gydytojų są-jungos viceprezidentas. I.Strupeikis net bandė kandidatuoti į Seimą.

I.Vasinauskaitė sakė buvusi šoki-ruota dėl paaiškėjusios šių vyriškių bi-čiulystės. Tai tarsi kurmio ir kregždu-tės draugystė: „Tai visiškai skirtingų išsilavinimų, kardinaliai priešingų po-litinių pažiūrų, visiškai skirtingos vi-dinės kultūros žmonės.“ Bendra tarp jų esą tik tai, kad jie gyveno netoliese vienas kito ir gan dažnokai sueida-vo pavakaroti. Bet kaip šiandien tapo akivaizdu, vyrai turėjo ir vieną bendrą silpnybę, kuriai neatsispyrė ir per ku-rią įkliuvo. „Žiūrėjau per televizorių į surakintas daktaro rankas ir verkti norėjosi: juk jos dar tiek daug gerų darbų galėjo padaryti, daugeliui vai-kų sveikatą sugrąžinti, gyvybes išgel-bėti. Juk jis buvo talentingas, puikus gydytojas. Nejaugi tie pinigai svarbiau už garbę ir už Dievo duotą dovaną? Ir nejaugi jų taip labai jam trūko?“ – krimtosi keturmetės mama Dalia Ba-nevičienė.

Nuosprendį žada skųsti

Po teismo nuosprendžio abu nuteistieji sakė, kad jį skųs. Pasak I.Strupeikio, ne visi epizodai byloje užfi ksuoti tiksliai, bylos medžiagoje yra duomenų dėl kai kurių pokal-bių laiko nesutapimo, esą akivaizdu, kad verslininkas su juo provokuo-jantį pokalbį įrašinėjo STT parei-gūnų tarnybine aparatūra ir kt. Abu buvę politikai piktinosi labai ilgu by-los nagrinėjimu – juk nuo jų sulai-kymo pradžios praėjo daugiau nei dveji metai.

Savivaldybės politikai reikalavo kyšio

Romano Čokovo sulaikymas nieko nenustebino.Algimanto Jokubausko nuotraukos

Igoris Strupeikis mediko darbu ir visuomenine veikla pelnytą garbę sutrypė atėjęs į politiką.

I.Vasinauskaitė mano, kad į šį skandalą reikėtų žvelgti dar giliau, nes tai nėra vien dviejų godžių politikų problema. Jos nuomone, savivaldybėje jau yra įsigalėjusi sistema, kai už dyką niekas piršto nepajudina.

Alkoholis – iki vidurnakčio

balsas.lt nuotrauka

Sutrumpinus prekybos alkoholiu laiką, į biudžetą nepateko 148 mln. Lt. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

4 2010 m. gruodžio 4 d. • Nr. 96 (9011)Valstiečių laikraštis

Stasys Jokūbaitis

„Kitais metais mums mokės anks-tesnes pensijas?“ – negalėjo patikėti į redakciją paskambinęs žmogus. Iš balso ragelyje nesunku buvo suprasti, kad tai nepriteklių ir vargo sugniuž-dytas pensininkas. Jis ir pats to ne-slėpė, prisipažino, kad paskambinti į redakciją jį paakino praėjusią sa-vaitę atskriejusi žinia, kad Seimas po svarstymo pritarė įstatymui, ku-ris nuo ateinančių metų sausio 1 d. leistų mokėti ikikrizinio dydžio pen-sijas ir socialines išmokas.

Nors ši įstatymo pataisa buvo pri-imta vos vieno balso persvara, žmo-gui ji suteikė vilčių. Jis girdėjo, kaip pataisos autoriai tikino, kad Vyriau-sybė, prieš tvirtinant kitų metų biu-džetą, turi iš naujo įvertinti ekonomi-nę bei fi nansinę šalies situaciją ir, jei ji gerėja, atšaukti Socialinių išmokų

perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą. Juo labiau kad ir Konstitu-cinio Teismo nutarime, kuris priimtas š. m. balandį, konstatuota, kad pensi-jos gali būti mažinamos tik vieniems biudžetiniams metams.

Kaip į tai sureagavo valdantieji? Premjeras Andrius Kubilius galimy-bes nuo kitų metų mokėti tokio dy-džio pensijas, kokios buvo mokamos iki krizės, paskubėjo prilyginti gali-mybėms lietuviams nuskristi į Mė-nulį. Paskui dar apskundė įstatymo projekto rengėjus Etikos ir proce-

dūrų komisijai, atseit parlamentarai nenurodę, iš kur toms pensijoms pa-imti pinigų. Kai etikos sargai pasiū-lyme nieko blogo neįžiūrėjo, prasi-dėjo pagalių kaišiojimas Seime, kol galiausiai įstatymo priėmimas buvo nukeltas į kitą savaitę.

O fi nansų ministrė Ingrida Šimo-nytė labai drąsiai pareiškė, kad atsi-statydins iš posto, jeigu Seimas nu-spręs jau nuo kitų metų sausio mokėti ankstesnio dydžio pensijas. Tai biu-

džetui kainuotų apie pusę milijardo litų. Visą laiką piestu prieš šį įstatymo projektą stojęs premjeras dabar jau ti-kina iki kitos savaitės galvosiąs, iš kur būtų galima paimti tuos pinigus.

Seimo frakcijos „Tvarka ir teisin-gumas“ seniūnas Valentinas Mazuro-nis po tokių kalbų paragino fi nansų ministrę Ingridą Šimonytę garbingai atsistatydinti, nes, jo manymu, tokie pareiškimai yra ne kas kita, kaip po-litinis šantažas. Tik Seimas gali nu-spręsti, kurie prioritetai mūsų valsty-bėje yra svarbiausi, o valdininkai, taip

pat ir ministrai, turi vykdyti parla-mento priimtus sprendimus.

„Pensijų dydžių atkūrimas šian-dien turi būti mūsų pagrindinis pri-oritetas, žinoma, greta tokių dalykų kaip sąlygų darbo vietoms kurti su-darymas, verslo skatinimas ir pan. Tai padaryti šiandien realiai galima ir rei-kia. Jeigu valdininkai ar ministrai turi kitokių prioritetų, nesutampančių su Seimo nuomone, tai jų atsistatydini-mas yra logiškas ir garbingas žings-

nis. Tik jį reikia žengti, o ne tuščiai gąsdinti“, – teigė V.Mazuronis.

Sunku nesutikti su parlamentaro nuomone. Tačiau dar laukia galutinis balsavimas dėl įstatymo, tada ir bus sudėlioti visi taškai ir prioritetai. Gali atsitikti ir taip, kad to vieno balso persvaros, mobilizavus balsuoti visus ministrus ir atšaukus visus valdan-čiuosius, mėgstančius pakeliauti už mokesčių mokėtojų pinigus, neliks ir ministrei nereikės atsistatydinti.

Šia proga vertėtų prisiminti, kaip praėjusią kadenciją panašio-

mis aplinkybėmis grasino atsistaty-dinti tuometinis premjeras Gedimi-nas Kirkilas, kurį tas pats Andrius Kubilius, kuris dabar priešinasi po svarstymo pritartam panašiam įsta-tymui, su visa opozicija spaudė iki 2010 m. pabaigos grąžinti 1995–2002 m. dirbusiems pensininkams ir invalidams neišmokėtas pensijas. Tam iš biudžeto irgi reikėjo skirti pusę milijardo litų. Veltui tuometi-nis premjeras tada bandė tikinti, kad

visų pensijų grąžinimas sužlugdytų šalies biudžetą, paspartintų infl iaci-ją. Įstatymas buvo priimtas. Gedi-minas Kirkilas neištesėjo savo grasi-nimų, kad jei šis įstatymas įsigaliotų, Vyriausybė atsistatydintų. Ir valsty-bė nesugriuvo.

Praėjusiais metais Seimo priim-tame laikinajame įstatyme Vyriausy-bė buvo įpareigota iki 2010 m. liepos 1 d. parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių socialinio draudimo se-natvės ir netekto darbingumo pen-sijų kompensavimo tvarką, tačiau tai nepadaryta ir iki šiol. Ką jau kalbėti apie ikikrizinių pensijų grąžinimą. Apie tai nenorima net užsiminti.

Ką tai rodo? Matyt, tai, kad dabar-tiniai mūsų valdantieji, kiekviena pa-sitaikiusia proga trimituojantys apie jau įveiktą krizę ir gerėjančią ekono-miką, kol kas net negalvoja, nei kaip, nei kada grąžins nusavintas žmonių pensijas. Silpniausius, pažeidžiamiau-sius juk spausti lengviausia – tai pa-tikimi valstybės kreditoriai. Na, pa-dejuoja, paverkia, pamažu išmiršta, o mirusiesiems tikrai jau nieko nerei-kės grąžinti. Tačiau, ar ne tokia poli-tika tirpdo pasitikėjimą valstybe, sėja visuomenėje nusivylimą? Gal verta politikams apie tai pagalvoti. Ir ne tik, kaip dažnai būna, prieš rinkimus.

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Bažnytinių metų pabaigoje ir advento pradžioje Dievo žodis mums primena pasaulio pabaigą ir susitiki-mą su gyvuoju Dievu. Šis primini-mas yra labai išganingas, nes verčia mus budėti, nebūti lengvapėdžius ir saugoti savo ištikimybę Dievui. Pa-vojus lengvapėdiškai gyventi kyla

tuomet, kai nemąstoma apie pabai-gą ir gyvenama tik šia diena, siekiant lengvo ir malonaus gyvenimo. Baž-nyčia jauną ir seną žmogų kviečia ap-mąstyti visų dalykų pabaigą ir budėti, laukiant susitikimo su Žmogaus Sū-numi. Toji laikų pabaiga tikriausiai ištiks anksčiau už pasaulio pabaigą – kiekvienam žmogui laikas sustoja jo mirties ir susitikimo su Dievu valan-dą. Advento metu esame kviečiami ruoštis ir laukti susitikimo su Die-vu per Kalėdas – Kristaus Gimimo šventę. Laukia tas, kuris laukiamam asmeniui skiria reikiamą dėmesį.

Dievo Žodis kreipia mūsų žvilgsnį į dvi kliūtis, kliudančias skirti reikia-mą dėmesį būsimajam susitikimui su Kristumi. Pirmoji kliūtis yra svaigalai. Apaštalas Paulius rašo: „Nusimeski-me tamsos darbus, apsiginkluokime

šviesos ginklais! Kaip dieną, elkimės padoriai, saugodamiesi apsirijimo, gir-tavimo“ (Rom 13, 12–13). Kodėl žmo-nės svaiginasi? Yra daug priežasčių, bet pagrindinė – tai noras bet kuria kaina gerai jaustis. Nuo nemalonios tikrovės dažniausiai bėgama alkoholizmo keliu. Jeigu žmogus turi stiprų tikėjimą, tuo-met su sunkia tikrove jis gali tvarkytis pasitelkdamas Dievo pagalbą, ir daž-niausiai tai jam pavyksta. Tačiau jei ti-kėjimas silpnas, tuomet nėra atramos, į kurią būtų galima atsiremti. Žmogus lieka apgailėtinos būsenos, joje užsi-miršti laikinai padeda svaigalai. Tačiau pasirinkęs šį kelią žmogus žengia į be-dugnę, į susinaikinimą.

Dievo žodis perspėja, kad žmogui didelę žalą gali padaryti kasdieniai rū-pesčiai. Jie gali užgožti mūsų mąsty-

mą, ir mes galime rūpesčiuose tiesiog paskęsti. Visi esame patyrę, kad rū-pesčiai kartais būna panašūs į rudens dangų, kuriuo vėjo genami ritasi niū-rūs debesys. Rūpestis dėl darbo, dėl vaikų ateities, dėl nepajėgumo išspręs-ti šeimos, karjeros ar tiesiog buitinių dalykų – visa tai kartais labai sunkiai prislegia mūsų dvasią. Vargas mums, jei užmirštume Viešpatį, kuris palie-pė: „Tad neklausinėkite, ką valgysite ar gersite, ir nebūgštaukite!“ (Lk 12, 29). Jėzaus raginime „neklausinėkite... ne-būgštaukite“ slypi pažadas, kad Dievas pasirūpins savo ištikimaisiais.

Rūpinimasis kasdieniais buitiniais dalykais neturi būti toks, kad nustelb-tų Dievo ieškojimą. Ženklas, rodan-tis, kad žmogus sugeba išlaikyti pu-siausvyrą tarp kasdienių rūpesčių ir Dievo, – tai kasdienė malda ir sek-

madienio šventimas. Kol rūpesčiai nenustelbia sekmadienio, tol tikintis žmogus yra kelyje pas Dievą. Tačiau jei sekmadienio Mišioms neberan-dama laiko, tai ženklas, kad žmogaus dvasioje jau yra tam tikra netvarka.

Lapkričio 23 d. 15 val. visoje Lie-tuvoje skambėjo bažnyčių varpai, pri-mindami negimusius kūdikius. Var-pų skambėjimas priminė tuos visus mažus žmogučius, kuriems nebuvo leista išvysti Dievo pasaulį. Šis skam-bėjimas budina protus ir sąžines: ne-gali būti priežasties, leidžiančios siekti sau naudos pražudant nekaltą kūdikį. Šiandien pasaulis gina visokių ma-žumų teises, bet dar ne visi suvokia, kad pradėtas kūdikis taip pat turi teisę gyventi, kaip ją turime kiekvienas iš mūsų. Skambant varpams pasigirdo balsų, kad Bažnyčia yra negailestin-ga, kad ji nori atimti iš moters laisvę rinktis ir t. t. Laisvę iš moters ar vyro atima ne Bažnyčia, bet nuodėmė. Ji pavergia žmogaus protą ir jausmus ir stumia žmogų į baisų vergovės kelią.

Šiandien su pasibaisėjimu prisime-nama, kaip dėl tautos gerovės naciai pasmerkė mirčiai milijonus žmonių dujų kamerose ir krematoriumuose, kaip komunizmo kūrėjai dėl įsivaiz-duotos liaudies gerovės gulaguose taip pat sunaikino milijonus žmonių. Per 55 metus, kai 1955 m. Lietuvoje buvo leista žudyti negimusią gyvybę, nužu-dyta per 2 milijonus negimusių kūdi-kių. Kad ir kaip žmonės bandytų patei-sinti šį genocidą, tie milijonai kūdikių liks atviras kraujuojantis priminimas gyviesiems, jog negali būti jokios prie-žasties, leidžiančios žudyti suaugusįjį, ką tik gimusį ar ką tik pradėtą kūdikį.

Nuo pirmojo advento sekma-dienio pradedame budėti, laukdami Kalėdų Kristaus. Šio budėjimo neiš-keiskime į turgaus ar pramogų šur-mulį. Leiskime pailsėti mūsų tele-vizoriams ir internetui. Sudarykime namuose sąlygas, kad advento metas būtų mums visiems palaimingas.

Susitikimas su Dievu

Komentarai

Savaitės komentaras

Lengviau nukakti į Mėnulį ar grąžinti pensijas?

Kartu su Vilkaviškio bendruomene ir visais geros valios žmo-nėmis liūdime dėl tragiškos nelaimės, nusinešusios Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemero Jono Meškausko ir administraci-jos direktoriaus Sigito Kasparaičio gyvybes. Visada labai skaudu ir liūdna sužinoti, kad taip netikėtai į anapilį iškeliavo žmonės, negailėję laiko, jėgų ir pastangų savo kraštui, kurie dirbo bei dar ilgai galėjo dirbti žmonėms ir Lietuvai.

Dėl skaudžios netekties reiškiu nuoširdžią užuojautą Jono Meškausko ir Sigito Kasparaičio artimiesiems,

draugams, kolegoms ir visai Vilkaviškio bendruomenei.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkė Irena Degutienė

Rūpinimasis kasdieniais buitiniais dalykais ne-turi būti toks, kad nustelbtų Dievo ieškojimą.

Silpniausius, pažeidžiamiausius spausti lengviausia – tai patikimi valstybės kreditoriai. Na, padejuoja, paverkia, pamažu išmiršta, o mirusiesiems jau tikrai nereikės grąžinti nusavintų pensijų.

Utenoje iš Tėvynės sąjungos pasitraukė 30 žmonių ir prisi-jungė prie Krikščionių parti-jos. Tokį žmonių žingsnį, pasak partijos vadovų, lėmė nusivy-limas dabartinės Vyriausybės veikla bei Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus neveiksnu-mas.

„Trypčiojimas vietoje privedė Lietuvą prie ekonominio ir poli-tinio kracho, todėl natūralu, kad žmonės ieško išeičių iš susida-riusios situacijos, kai kurie žmo-nės mūsų rajone palieka valdan-čiąją Tėvynės sąjungą ir jungiasi prie mūsų“, – teigė Utenos sky-riaus pirmininkas Vidmantas Va-linčius.

Lapkričio pradžioje prie Krikš-čionių partijos prisijungė ir iš Lie-tuvos krikščionių demokratų pa-sitraukęs Elektrėnų skyrius. Prie partijos prisijungę elektrėniškiai teigia, kad juos gąsdina dabar-tinė šalies ekonominė situacija. „Pažvelgus į visą politinę situa-ciją plaukai piestu stojasi – kiek galima žaisti su Lietuvos ekono-

mika“, – klausė Elektrėnų sky-riaus pirmininkas Henrikas Pet-rauskas. Elektrėniškių teigimu, Krikščionių partijos pirmininko ekonomisto G.Vagnoriaus siūly-mai, kaip išbristi iš itin sudėtin-gos ekonominės situacijos, jiems yra priimtini ir realūs. „Mes pri-tariame Krikščionių partijos siū-lymams didinti minimalią algą, mažinti pridėtinės vertės mo-kestį ir taip stabdyti vis didėjantį nedarbą bei emigraciją“, – sakė H.Petrauskas.

„Žmonių nusivylimas dabarti-ne Vyriausybės veikla verčia juos ieškoti alternatyvų. Jų atėjimas į Krikščionių partiją įrodo, kad žmonėms reikia esminių ekono-minių ir socialinių permainų“, – teigė Krikščionių partijos pirmi-ninkas G.Vagnorius.

Šiuo metu Krikščionių parti-jos gretose yra per 10 tūkst. as-menų. Partijos skyriai yra įkurti ne tik daugelyje Lietuvos miestų bei rajonų, bet ir Didžiojoje Bri-tanijoje.

VL inf.

Utenoje byra Tėvynės sąjunga

6 2010 m. gruodžio 4 d. • Nr. 96 (9011)Valstiečių laikraštisAktualijos

Vida Račaitė

„Energetikos pertvarka vyksta po kilimu, vien Vyriausybės nuta-rimais, Seimo nariams nežinant. Bandanti išsiaiškinti, kas vyksta, opozicija apšaukiama Kremliaus agentais, trukdančiais branduo-linės energetikos plėtrai“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė. Pasak jos, iš opozi-cijos buvo net atimta teisė Seime pateikti nutarimų projektus dėl elektros ūkio reorganizavimo ir dėl kreipimosi į Valstybės kontro-lę, prašant ištirti elektros energi-jos prekybos antpelnius. Tai pre-cedento neturintis atvejis.

Šilumos ūkis – užribyje

„Turime geras centralizuoto šil-dymo sistemas. Tai pripažįstama ir Europos Sąjungoje. Reikia tik per-eiti nuo iškastinio kuro prie biokuro ir apšiltinti pastatus“, – konferenci-joje kalbėjo Lietuvos šilumos tiekė-jų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Jo nuomone, mūsų vals-tybės investicija tokiai pertvarkai būtų nedidelė, ir iki 2020 metų ga-lėtume šilumos ūkį visiškai sutvar-kyti. V.Stasiūnui pritarė Lietuvos

energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. Jis pridūrė, kad dabar pateiktoje ener-getikos strategijoje „pamesta ir su-painiota esmė“ – apie šilumos ūkį labai mažai kalbama. O juk šilumą tiekiančios katilinės naudodamos biokurą gamintų ir elektrą. Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas, dabar Lietuvos elektros energetikos asocia-cijos tarybos pirmininkas Rymantas Juozaitis pasakė, kad Lietuvoje yra 6 energetikos sektoriai ir visąlaik tarp jų vyksta kova – kiekvienas įrodinėja savo pranašumą. „Kartais net atrodo, kad kokia trečia šalis su mumis žai-džia“, – teigė R.Juozaitis. Pasak jo, per 15 metų energetikoje pridaryta daug klaidų, sistemą sutraiškė tuščios reorganizacijos, prikurta daug strate-gijų, bet jos neįgyvendintos. Ir dabar jis siūlo nekurti naujos strategijos, o tik papildyti 2007 m. priimtą gerą.

Dėl atominės – tik gandai

Didžiausias dėmesys naujoje strate-gijoje skiriamas naujos atominės elek-trinės statybai. Socialdemokratas Vyte-nis Andriukaitis atkreipė dėmesį, kad į atominę elektrinę mūsų valstybė turės investuoti apie 20 mlrd. Lt ir vargu, ar tos investicijos atsipirks. Pramonininkų

konfederacijos prezidentas Bronislo-vas Lubys irgi piktinosi, kad Energeti-kos ministerija tik „meldžiasi atominės elektrinės blokui“. Pramonininkai ne prieš atominę energetiką, bet jei vien jai bus skiriamas visas dėmesys, energeti-kos ūkis nieko gero nelaimės. B.Lubys sielojosi, kad sustoję suskystintų dujų terminalo statybos darbai. „Dabar vėl samdys konsultantus, o konsultantų verslas mums žinomas“, – ironizavo B.Lubys, manantis, kad dujų termina-lą galėjo statyti privatūs investuotojai.

Socialdemokratai pastebi, kad trūkstant viešumo gimsta gąsdinantys gandai. Energetikos ministerija tebe-slepia, kas bus tas strateginis investuo-tojas statant naująją atominę elektrinę. Ir B.Lubys, ir B.Vėsaitė iš skirtin-gų šaltinių gavo informacijos, kad į 34 proc. atominės elektrinės akcijų pretenduojanti mūsų valstybė pasiry-žusi tam paslaptingam investuotojui atiduoti 51 proc. visos energetinės sis-temos akcijų. „Ar ne per didelė kaina? Kai derybos vyksta po stalu, vėliau gali paaiškėti, kad atvažiuos investuotojas iš Pietų Korėjos ir paims mūsų ener-getiką. Ir tai bus energetinė nepriklau-somybė?“ – klausė B.Lubys.

„Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Aloyzas Koryzna ban-dė paneigti tokius gandus. „Kas yra

visa elektros energijos sistema? Tai gamyba, perdavimo ir skirstymo tin-klai. Perdavimo tinklai yra sistemos stuburas, ir jų niekas nedalys“, – sakė A.Koryzna. Bet buvęs ūkio minis-tras Petras Čėsna įspėjo, kad strate-ginis investuotojas, kaip kadaise ir amerikiečių kompanija „Williams“ bendrovėje „Mažeikių nafta“, steng-sis apsidrausti reikalaudamas išskir-tinių sąlygų. Todėl Seimas turėtų labiau kontroliuoti, kad sutartis ne-būtų konfi denciali, nes gali būti blo-gai visą ateinantį šimtmetį.

Šimtai darbuotojų – į gatvę

A.Koryzna neigė socialdemok-ratų nuogąstavimus, kad jau dabar kažkam išnuomoti Kruonio hidro-akumuliacinės elektrinės agregatai. „Prašo juos išnuomoti estai, baltaru-siai, rusai, bet niekada taip nedarysi-me“, – tikino „Lietuvos energijos“ va-dovas. Pasak jo, Kruonis pigiai perka naktinę energiją ir brangiau parduoda tiekiamą piko valandomis. „Siūlome, kad kitos šalys pirktų Kruonio pas-laugas, o nuomoti net technologiškai būtų sunku. Jei du agregatus išnuo-mosi, kaip valdysi kitus du? Vanduo juk tas pats“, – stebėjosi plintančiais gandais A.Koryzna. Jis bandė neigti ir B.Vėsaitės įtarimus dėl spekuliacijų Lietuvos elektrinėje.

Konferencijoje dalyvavo būrys su-nerimusių energetikos įmonių dar-buotojų, kuriuos žadama atleisti iš darbo. „Niekas su mumis nesikal-ba, nežinome, kodėl žmonės išvaro-mi“, – skundėsi Lietuvos energetikos darbuotojų profesinių sąjungų fede-racijos pirmininkas Juozas Neveravi-čius. Jo žiniomis, iš darbo bus atleista apie 600 energetikų, jie spaudžiami išeiti šalių susitarimu. Ir meluojama, kad daugiausia žadama atleisti val-dančio personalo. VST vadovas Ri-mantas Vaitkus nieko paguodžiančio išvaromiems darbuotojams pasakyti negalėjo. Gruodžio 13 d. numaty-tas Rytų skirstomųjų tinklų ir VST sujungimas į vieną akcinę bendrovę LESTO. „Taikome Šiaurės ir Vidu-rio Europos išbandytą restruktūriza-vimo modelį. 30 proc. sumažėjęs tin-klų efektyvumas, negalime išgyventi su dabartiniu tarifu, ieškome būdų susispausti“, – aiškino R.Vaitkus ir pridūrė, kad darbuotojus atleidinės pagal įstatymus.

Socialdemokratams rūpi energetikos pertvarkaSeimo Socialdemokratų frakcija gruodžio 1 d. surengė konferenciją „Dėl esminio Lietuvos energetinio ūkio pertvarkymo“. Joje dalyvavo energetikos įmonių vadovai ir specialistai, profsąjungos atstovai, su-nerimę dėl masinio darbuotojų atleidimo.

Vykstant konferencijai dar nebuvo žinoma, kad Pietų Korėjos įmonė – vienintelis strateginis investuotojas – pasi-traukė iš mūsų atominės elektrinės projekto. Auksės Kontrimienės nuotrauka

Avarija Vilkaviškį paliko be valdžios

Virginija MačėnaitėVL žurnalistė, virga.macenaite@krastospauda.lt

Trečiadienio vakarą Vilka-viškio rajone įvykusioje ava-rijoje žuvo du aukšti savival-dybės pareigūnai, o dar vieno sunkiai sužaloto gyvybę bando išgelbėti medikai.

Trenkėsi į medįTrečiadienio pavakarę, kiek po

16 val., Vilkaviškio rajone, Šeimenos seniūnijoje, kelyje Gražiškiai–Vilka-viškis, avarijoje žuvo 63 metų rajo-no vicemeras Jonas Meškauskas ir 51-ų savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Kasparaitis. Sun-kiai sužeistas 52 metų rajono me-ras Algirdas Bagušinskas paguldytas į reanimacijos skyrių. Trečiadienio vakarą jis buvo nugabentas į Kau-no medicinos universiteto klinikas. Manoma, kad meras sėdėjo auto-mobilio gale ir galbūt tai jam išgel-bėjo gyvybę.

Policijos pareigūnų teigimu, „Opel Vectra“ markės tarnybinis savivaldybės automobilis nuvažia-vo nuo kelio, trenkėsi į medį ir ap-virto. Neabejojama, kad avarija įvy-ko dėl blogų eismo sąlygų.

Pirminiais duomenimis, auto-mobilį vairavo S.Kasparaitis. Jo palaikus iš sumaitoto automobilio ištraukė ugniagesiai gelbėtojai, o vicemeras J.Meškauskas avarijos metu iš mašinos iškrito.

Vos atpažinoPirma avariją pastebėjo Vištyčio

seniūnijos darbuotoja. Ji važiavo pro šalį ir pamatė pakelės griovy-je į medį atsitrenkusį savivaldybės automobilį. Šalia jo gulėjo du vyrai. Arčiau prie nelaimėlių priėjusi mo-teris atpažino S.Kasparaitį ir bandė užčiuopti jo pulsą. Jis buvo vos jun-tamas. Administracijos direktorius mirė nugabentas į ligoninę.

Kai Vilkaviškio rajono savivaldy-bės administracijos direktoriaus pa-vaduotojas Saulius Vabalas atvyko į nelaimės vietą, sunkiai sužeistas me-ras jau buvo išvežtas į ligoninę, vice-mero J.Meškausko kūnas gulėjo už ke-lių metrų nuo apvirtusio automobilio. „Kai man parodė, kur guli pridengtas administracijos direktoriaus kūnas, ir paprašė jį atpažinti, ne iš karto supra-tau, kad tai tikrai Sigitas. Tik iš jo dė-vėtos striukės atpažinau“, – negalė-damas atsitokėti po patirto sukrėti-mo pasakojo krikščionis demokratas S.Vabalas. Jis Vilkaviškio rajono savi-valdybėje liko vienintelis vadovas.

Nieko nepaaiškinoTrečiadienio vakarą Vilkaviš-

kio rajono savivaldybės darbuoto-jai teigė nežinoję, kur prieš pietus išsirengė trys vadovai: „Matėme, kaip vienas apsirengė ir išėjo, po to – kitas. Meras tepasakė: „Mes čia truputį važiuojame. Po trečios valandos grįšime.“

Visi trys keliautojai buvo bendražy-giai, Socialdemokratų partijos nariai.

Po šios tragiškos avarijos našlai-čiais liko šeši vaikai: S.Kasparaitis su žmona augino keturias atžalas, o J.Meškauskas buvo išsiskyręs ir turėjo du suaugusius vaikus.

Nuo kelio nulėkęs automobilis „Opel Vectra“, kuriuo važiavo trys Vilka-viškio rajono savivaldybės vadovai, rėžėsi į medį. „Santakos“ nuotrauka

Seimas įtvirtino baudžiamą-ją atsakomybę už neteisėtą pra-turtėjimą ir leido plačiau taikyti turto konfi skavimą. Baudžiama-jame kodekse įtvirtinta išplėsti-nio turto konfi skavimo sąvoka. Išplėstinis turto konfi skavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisė-toms pajamoms, paėmimas vals-tybės nuosavybėn, kai yra pa-grindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu.

Išplėstinis turto konfi skavimas bus taikomas, kai yra visos šios są-lygos: kaltininkas pripažintas pada-ręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, kal-tininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos pada-rymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio ver-

tė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą, arba per šiame punkte nuro-dytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; baudžiamojo

proceso metu kaltininkas nepagrin-džia šio turto įsigijimo teisėtumo.

Seimas kodekse įtvirtino bau-džiamąją atsakomybę ir už neteisė-tą praturtėjimą. Pagal priimtas pa-

taisas tam, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL ver-tės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis paja-momis, grės bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

VL, Eltos inf.

Baus už neteisėtą praturtėjimą

Raimundo Šuikos nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Žiemos šaltis smogė iš pasalų

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Baseinus ir kitus vandens telkinius jau padengė pir-masis ledukas. Ar nepri-darys bėdos žiema, lems ne tik kritinės šaltojo se-zono temperatūros, bet ir šeimininko pastangos.

Jonas Kazlauskas

7 psl.

Nuo seno buvo įprasta vaistinius augalus rinkti gamtoje, dabar atėjo me-tas juos auginti patiems.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

25 psl.

Vaistažolės naudingos ir jūsų piniginei

Kaip apsaugoti tvenkinį

Nesveikas maistas iš mo-kyklų gujamas draudimais, tačiau šie mokinių mitybos įpročių nekeičia. Kur kas daugiau naudos gali duoti šviečiamosios pamokėlės, kuriose vaikams žaismingai aiškinama, kodėl obuolys geriau nei traškučiai, o pie-nas – nei limonadas.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

25 psl.

Maitintis sveikaibotagu neišmokysi

Į žemę sugrįžta šviesa

13 psl.

7 psl.

Sodyba

Keturiasdešimtmetis režisieriussave juokais vadina fi lmų tėte

Naujas režisieriaus Kristijo-no Vildžiūno fi lmas „Kai aš apkabinsiu tave“, atsklei-džiantis suskilusios šeimos bei suskaldytos Europos istorijas, sujaudino ir jau-nus, ir brandaus amžiaus žiūrovus.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Medikai pataria šiltai apsi-rengti ir apsiauti, o sušalus – laiku ir tinkamai suteikti pagalbą.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

Gruodis, ilgai mus vedęs tamson, per Kalėdas bū-tinai padovanos vieną di-džią dovaną – pirmą minu-tę naujos šviesos. Tai ne tik dovana, tai žinia, kad mes vėl pakilome keliauti vasa-ros šviesos link.

Selemonas Paltanavičius