Valstiečių laikraštis 2010 12 18

Download Valstiečių laikraštis 2010 12 18

Post on 09-Mar-2016

223 views

Category:

Documents

6 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 12 18

TRANSCRIPT

etadienis Aist Pilvelyt teigia netu-rinti kokio nors ypa mantraus stiliaus, neiduoda paslapties, kokiais kvepalais kvpinasi, ir ne-kalba apie asmenin gyvenim.Sodyba Pamat tautodailinink su-kurtas kaldines prakartles mo-ns teiraujasi meistr adres. Vieni Kald egl sivaizduo-ja kaip didiul med, kiti tenkina-si maa eglute ar jos akomis, kurios tinka kaldinei puoktei sukurti.iandien VL su priedu2010 m. gruodio 18 d., etadienis Nr. 100 (9015) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt(Us. 170)Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@krastospauda.ltVieninteliai ms pirkjai prie ventes greiiausiai bus tik mokes-i inspektoriai, veterinarijos spe-cialistai, policininkai ir kiti tikrinto-jai. U prekiautoj nugar rikiuotis pradj pareignai atbaidys visus mones, kariai juokauja smul-kieji verslininkai.Nukelta 3 p. f2010 m. vien kio ministerija materialiniam rezervui sigyti ir saugoti panaudos i viso apie 5,3 mln. Lt. Martyno Vidzbelio nuotraukaventin prekyba tikrintoj apsuptyje Treiadien VL su priedais:kinink iniosetadienisKasmet i alies biudeto skiriama deimtys milijon lit vairioms atsargoms pirkti, po kurio laiko, baigiantis j galiojimo terminui, jos iparduodamos arba utilizuojamos.Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p. spdingos dramos fi nio tiesiojoje Vilniaus Lietuvos rytas ir Kauno algiris priepaskutinse Eurolygos pirmojo etapo rung-tynse demonstravo spding kovingum bei gerokai pakuteno sav sirgali nervus, taiau skm labiau ypsojosi vilnieiams. Brangiai kainuojantys slapti valstybs podliaiPrasidjusius mokesi inspektori ir kit pareign reidus verslininkai vadina dar vienu valdios akibroktu.Kas k apgaudinja?Seniai niekas neabejoja: tikti tuo, k per rinkimus ada politikai, neverta. Jie gali priadti ir pieno upes su kisieliaus krantais, ir dar daug k. Taiau bkite rams, nesijaudinkite ir nesidiaukite rinkimai pasibaigs ir viskas bus umirta. Ar pirmas kartas?Apie tai 4 p. f Apie tai 6 p. f Sveikata Neteks rankos vyras nie-kada neprarado optimizmo, pats rekonstravo nam, kininkauja.2 2010 m. gruodio 18 d. Nr. 100 (9015)Valstiei laikratisGediminas StaniauskasVL urnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.ltBeveik prie penkerius metus Teli gyventojai susidr su eks-tremalia situacija, kai 2006 m. sau-sio 20 d. miestas liko be ilumos spaudiant 26 laipsni aliui. Val-dia ir iki tol kaup maisto ir kines atsargas, taiau po io skaudaus vykio kaupiamo rezervo asorti-mentas buvo gerokai iplstas.Neinomi atsarg itekliaii met spal Valstybs kontrol iplak fi nans ministr Ingrid i-monyt u tai, kad ministerija vals-tybs pinigus laiko komerciniame, o ne valstybiniame banke. Generalin prokuratra aikinasi, ar nebuvo pa-eistas vieasis interesas. Taiau, be fi nansini rezerv, valstyb kaupia ir kitas atsargas.Vyriausybei pavaldios ministe-rijos kasmet perka maisto atsarg, civilins apsaugos priemoni ir kit daikt. Tai daryti reikalauja Valsty-bs rezervo statymas. Karo padties, Nepaprastosios padties ir Civilins saugos statymai taip pat turt u-tikrinti, kad pavojaus akivaizdoje gy-ventojai neliks vienui vieni arba bent jau bus pavalg.Deja, i Seimo kadencij apie valstybs rezervo tvarkym komitete nekalbjome n karto, akcentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komiteto (NSGK) narys Ge-diminas Kirkilas.Tik riboto naudojimoValstybs rezervo kaupim koordi-nuoja Vyriausyb, o atsargas tvarko jai pavaldios institucijos ministerijos ir j padaliniai. Vyriausybs kancle-ris Deividas Matulionis Valstiei laikrat patikino, kad kartkartmis mes svarstome ir peririme, kaip i-nybos tvarko atsargas.Taiau kiek l skiriama re-zervui kaupti, bijau, kad nepasaky-siu. Tai riboto naudojimo informa-cija, su kuria gali susipainti tik tok leidim turintys asmenys, pabr D.Matulionis.Jis taip pat pridr, kad Vyriausy-b nepareigota kasmet teikti ataskai-tas NSGK.Valstybs rezervo statymas ai-kiai nustato, kad valstybs rezervo duomenys yra slaptinta informaci-ja. Ar tai reikia, kad tauta neturi i-noti, kaip ji gelbtsi nelaims atveju ir ar atsarg tvarkymas yra efektyvus bei skaidrus?Laukia atsakymoi ministerijSeimo NSGK pirmininko Arvydo Anuausko odiais, valstybs rezer-vas, skaitant ir maisto produktus, ty-liai valdomas per institucijas.Kiek perkama ir kaip realizuo-jama produkcija, ino tik paios mi-nisterijos, sak A.Anuauskas. Nemeluodamas pasakysiu, kad nuo kadencijos pradios nesidomjome, kaip yra tvarkomi valstybs rezervo itekliai.Jo teigimu, NSGK yra tik papra-s ministerij toki informacij su-teikti.Taiau tai slaptinta informacija, ir nra vienos suvestins, kuri atskleis-t, kaip bent apytiksliai tvarkomas re-zervas, patikslino A.Anuauskas.Seimo NSKG neino, nei kiek at-sarg perkama, nei kiek l panau-dojama iems poreikiams. Valstiei laikratis pamgino atskleisti, kaip alies institucijos naudoja valstybs rezerv ir koki kain u tai moka.Nuo cukraus iki konservViena paskirt rezervo tvarkytoj yra ems kio ministerija (M). Ji atsakinga u maisto atsarg kaupi-m. Per ems kio produkt ir rin-kos reguliavimo agentr M nuo-lat pranea apie vieuosius konkursus vairiems maisto produktams sigy-ti. Neseniai agentra paskelb, kad M parduoda 100 tkst. konden-suoto pieno skardini ir tikisi u jas gauti ne maiau kaip 230 tkst. Lt.Konservai yra valstybs rezervo dalis ir jie parduodami tada, kai artja tinkamo vartoti termino pabaiga, sak M Augalininkysts skyriaus specialist Marija Romanien.Ji tikino, kad pirkimo ir pardavi-mo kaina, taip pat saugojimo vietos yra valstybs paslaptis. Taiau dar i met vasar M skelb, jog mintus 100 tkst. kondensuoto pieno skardi-ni pirks u ne didesn nei 292 tkst. Lt sum.2010 m. panaiai buvo pirkta ir 200 tkst. vnt. gabalins kiaulienos kon-serv, kurie iuo metu parduodami, taip pat kvietini milt (3,5 tkst. t), ryi (1,6 tkst. t), man kruop (1,3 tkst. t), cukraus (700 t) ir kitko.Valdininkai dirba nekontroliuojamiGalima tik splioti, kokie l skir-tumai susidaro tarp pirkimo ir parda-vimo sandori, kiek ileidiama sau-gant atsargas sandliuose.M.Romanien patikslino, kad konservus ir kondensuot pien imta kaupti po 2006 m. Teliuose vykusios ekstremalios situacijos, kai sausio 20 d. esant 26 laipsni aliui miestui nutr-ko ilumos tiekimas. Pastat ildymas visikai buvo atkurtas tik sausio 30 d.Tada i kariuomens atjo pasi-lymas, kad reikt kaupti maisto at-sargas, kuri gali prireikti gyvento-jams, pabr M.Romanien.Iki iol to neprireik, o jeigu nu-tikt kas nors panaaus, pavyzdiui, Panevyje arba iauliuose, t atsarg pakakt tik kelioms dienoms.Tenka pripainti, kad tiek krizi valdymas, tiek maisto ir kit atsar-g kaupimas nra iki galo isprs-ta problema, sak buvs premjeras G.Kirkilas. Kasmet rezervas kaupia-mas inertikai. Valdininkai yra nekon-troliuojami, o viskas, kas tik slaptinta, velniai pasakius, sudaro galimybes piktnaudiauti.Interesus painioja ir karikiaiG.Kirkilas prisimin, kaip vado-vaudamas Krato apsaugos minis-terijai i darbo atleido Lietuvos ka-riuomens Logistikos valdybos vad pulkinink Virginij Mauik, kuris buvo atsakingas u tiekimo klausi-mus. Tas pulkininkas buvo paalintas u tai, kad vilkdamas civiliais drabu-iais susitikinjo privaiai su maisto produkt tiekjais, dalyvavusiais ka-riuomens paskelbtuose konkursuo-se, prisimin G.Kirkilas.Dar vliau atsakingos institucijos nustat, kad vieuosius ir privaius in-teresus supainiojo ir kitas Logistikos valdybos vadas pulkininkas Giedrius Vasiliauskas.Bet, patikkite, Krato apsaugos ministerijoje tvarka itin grieta, todl galima tik sivaizduoti, kokia netvarka gali bti kaupiant valstybinio rezervo atsargas, pabr G.Kirkilas.Kaip maistu apsirpina kariuomenLietuvos kariuomen nekaupia at-sarg, bet vaisi ir darovi pirkimo istorija gali atskleisti, kaip tvarkomas valstybs rezervas.Lietuvos kariuomen nekaupia viei darovi ir vaisi atsarg, nes nra slyg kokybikai jas ilaikyti per iem, sak Lietuvos kariuome-ns atstovas spaudai kapitonas To-mas Balkus.Ir nors jis tvirtino, kad kariuome-n maist perka pagal poreik, kyla abejoni, ar perkama pagal kain. Antai 2009 m. kariuomen pirko 189 tkst. kg maistini bulvi u viduti-n 1,60 Lt/kg kain. U 18 tkst. kg burokli kariuomen vidutinikai mokjo po 1,1 Lt/kg, o 31 tkst. kg mork 1,8 Lt/kg.ie skaiiai nustebino Lietuvos darovi augintoj asociacij, ku-rios duomenimis, 20072010 m. lai-kotarpiu tiesiogiai i augintoj bul-vs vidutinikai buvo superkamos po 0,6 Lt/kg, burokliai 0,50 Lt/kg, o morkos 0,76 Lt/kg.Kitaip tariant, pirkdama per vie-j pirkim konkursus kariuome-n u maist sumoka beveik dvigu-bai brangiau nei pirkt tiesiogiai i augintoj.Valstybs kontrol ataskait neskelbiaTiek Seimo NSGK pirmininkas A.Anuauskas, tiek G.Kirkilas pa-adjo pasidomti kaip tvarkomas valstybs rezervas ir kaip kariuome-n perka maisto produktus, o gav at-sakymus sprs, k daryti toliau.Valstybs kontrols (VK) pareig-nai Valstiei laikrat patikino, kad 2005 m. jie atliko audit kio mi-nisterijoje ir aikinosi, kaip tvarkoma specialioji valstybs rezervo naudoji-mo programa.Remiantis Valstybs ir tarnybos paslapi statymu, audito ataskaita nebuvo skelbiama, teig VK Ko-munikacijos departamento atstov Neringa Gaidyt.VK 2006 m. vertino ir Valstybs rezervo materialini itekli kaupim bei tvarkym. Auditoriai konstatavo, kad rezer-vui kaupti kio ministerijai skirtos los 2003-2005 m. bt panaudo-tos taupiau, jei Dzkijos ilas san-dliuose laikyt materialini verty-bi pardavimas nebt usitss iki 2006 m.2010 m. kio ministerija materia-liniam rezervui sigyti ir saugoti pa-naudos i viso apie 5,3 mln. Lt, maisto produktams pirkti ir saugoti ems kio ministerija apie 6,1 mln. Lt, o saugos priemoni rezervui atnaujinti Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie VRM kasmet i-leidia apie 2 mln. Lt.Specialisias valstybs rezervo naudojimo programas vykdo dar ir Susisiekimo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.AktualijosMinisterijos kasmet perka maisto atsarg, civilins apsaugos priemoni ir kit daikt. Tai daryti reikalauja Valstybs rezervo, karo padties, Nepaprastosios padties, Civilins saugos ir kiti statymai.Priepilnis.Saul teka 8.38, leidiasi 15.53.Dien: -8 -13Rytoj Porytiandien su vidutinio stiprumo pietryi, ryt vju artinsis debesys, kurie daugel a-lies rajon atne iek tiek sniego. dienojus temperatra svyruos tarp 813 laipsni alio. Sekmadien Lietuva atsidurs tarp dviej ciklon: vienas rytuose, kitas vakaruose. Tad nedaug pasnigs visur. Nakt als iki 1217 laipsni. Dienos metu oras suils iki 712 laipsni alio, tik pajryje temperatra bus keliais laipsniais velnesn. Pirm naujos savaits nakt vis dar snyguriuos. Taiau esant daugiau pragiedruli, nakt oras atals labiau iki 1116, kai kur 21 laipsnio. Dien pasnigs, temperatra sieks 38 laipsnius alio, pajryje vlgi i-liks iliausia apie 0. Antradienio nakt vietomis gali snigti ir gausiau. Ps apysmarkis pi-et, pietvakari vjas, vietomis jo gsiai sieks 1518 m/sek., vlgi kai kur tiktinos pgos. emiausia temperatra nakt sieks 38 laipsnius. Dien vjas rims, taiau pasnigs dar daug kur. Termometrai rodys 16 laipsnius emiau nulio, pajryje bus kiek iliau. Treiadien snigs maiau, bet iliks altoki orai.iandienDien: -7 -12 Dien: -3 -8OraiNakt: -11 -16Nakt: -11 -16 Nakt: -12 -17 Ieva NarinaitArnas: visos valstybs kaupia atsargas ekstremalioms situacijoms. Tai turt bti da-roma ir Lietuvoje, nes niekas nra apsaugotas nuo nelaimi, vairi gamtos kataklizm.Sandlininkas: ne tie laikai, kad reikt pdyti sandliuose imtus ton vairi pro-dukt. Tai tik nereikalingas pinig vaistymas. Per kelias valandas galima susiorganizuo-ti bet koki preki siunt. Reikia tik turti pinig rezerv ir j nevaistyti bet kam, kaip buvo daroma iki iol.Juokas: ar jau ruoiams su kuo nors kariauti?Henrikas: kakada soviet armijoj teko valgyti pavinkusi kinik konservuot der, itraukt i kakoki rezerv. Niekam jau netiko, kareiviai suvalg. Ar ir mes taip darysime?K apie valstybs rezervo kaupim mano valstietis.lt skaitytojaiRezervini produkt pirkimo ir pardavimo kaina, taip pat saugojimo vietos yra valstybs paslaptis.Martyno Vidzbelio nuotrauka6 proc.71 proc.Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.Taip NeNeinau23 proc.Ar tikite socialins apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko paadu, kad sumaintos pensijos 2009-j lyg bus grintos nuo 2012 met sausio 1-osios?Brangiai kainuojantys slapti valstybs podliai32010 m. gruodio 18 d. Nr. 100 (9015)Valstiei laikratisAtrodo kaip pasityiojimasValstybins mokesi inspekcijos (VMI) pradt prevencin projekt Gruodio prekyba, kurio tikslas smulkiesiems verslininkams j darbo vietose paaikinti ir patarti, kaip tei-singai vykdyti versl, priminti mokes-tines prievoles, verslininkams atro-do kaip pasityiojimas i sunkmeio nualinto smulkiojo verslo. Jau tampa tradicija, kad tokius siurprizus valdia paeria tarsi ventines dovanas.Gruodis vienintelis mnuo, kai smulkieji verslininkai iomis eko-nomikai sudtingo laikotarpio s-lygomis gali usidirbti. Taiau jei u j nugar stovs po kelet tikrintoj, prekyba nevyks. Kam i to bus nau-dos? klaus Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirminink Dalia Matukien.Panevio verslinink asociacijos vadovo Kazio Grabio teigimu, tokios akcijos ir psichologikai, ir ekonomi-kai lugdo jau ir taip vos kvpuojan-ius smulkiuosius verslininkus.Tai dar vienas pasityiojimas i t moni, kurie neina darbo bir-as, o i paskutinij veriasi. Nerei-kia n svarstyti, kaip reaguos pirkjai, jei turguje prie prekiautojo isiri-kiuos po kelet pareign, piktino-si K.Grabys. Anot Panevio versli-nink asociacijos vadovo, verslininkai patirs ne tik psichologin spaudim, bet ir neteks pajam, nes dl tikrini-m bus trukdomas darbas, sumas prekybos apyvarta.Kai kuri miest turgaviei va-dovai stebi tiesiog komikas situa-cijas. tai viename turguje prekiauja 10 msos pardavj, o juos priiri 20 tik rintoj. I turgaviei ibaidyti pirkjai eis prekybos centrus. Kodl j niekas neudarinja tokiu metu ir netikrina? Kas galt paneigti, kad tokia akcija nra naudinga didiesiems prekybos centrams? retorin klau-sim kelia verslininkai.Kontrabandininkus grietai bausVMI virininko pavaduotojas Ar-tras Klerauskas sutinka, kad gruodis prekybininkams ir daugeliui paslau-gas teikiani moni yra ypatingas dl iauganios pardavimo apimties. VMI siekia, kad is pardavimas bt apskaitytas, nustatyta tvarka dekla-ruotas ir sumokti atitinkami mo-kesiai.VMI pabria, kad io projekto tikslas ne nustatyti paeidimus, surayti administracins teiss pa-eidim protokolus ir skirti baudas, o padti teisingai vykdyti mokes-tines prievoles, laikytis mokestins drausms. Taiau kontrabandini preki pardavjai perspjami, kad jiems nevertt tiktis malons u paeidim VMI specialistai baus grietai.VMI, vertinusi, kad gruodio mnes nuolat sulaukia daugiau pra-neim apie mokestinius paeidimus prekybos, vieojo maitinimo sekto-riuose, iemet pirm kart vykdo pro-jekt, kurio metu VMI darbuotojai bene kasdien lankosi turgavietse ir kitose prekybos vietose, bendrauja su kiosk prekeiviais bei savininkais, vizituoja vieojo maitinimo staigas, iri, ar tinkamai apskaitomos pa-jamos ir naktiniuose klubuose, taksi paslaugas teikianiose monse, in-formavo A.Klerauskas.Mokyti netinkamas metasLietuvos smulkij verslinink ir prekybinink asociacijos pirminink Zita Sorokien tvirtino, kad prevenci-ns akcijos, kuri metu mokesi ins-pekcijos darbuotojai aikina ir pataria, bet neskuba bausti, yra naudingos.Pritariu prevenciniam darbui, ta-iau prietaravau, kad jis bt vykdo-mas ventiniu laikotarpiu. Kodl to nedaryti po Naujj met?! Verslinin-kai vos gal su galu suduria, o tikrin-tojai nori sutrukdyti darb tuomet, kai prekyba pagyvja, apmaudavo Z.Sorokien. Pasak LSVVT pirmi-ninks D.Matukiens, dabar mokes-i inspekcija i tikrj linkusi labiau prevencikai pagelbti nei bausti, ta-iau akcijai pasirinktas metas labai netinkamas.Verslininkus mokyti, kaip mokti mokesius, reikt ne darbo vietoje, o surengus susitikimus. Gruodio m-nes verslininkams reikia daug dirbti, kad usidirbt ir netapt paalp pra-ytojais, aikino D.Matukien.K.Grabio sitikinimu, dabartin val-dia moni smonje dar labiau si-tvirtins kaip iauri akcij vykdytoja.Labiau pakenks nei padsPasak LSVVT nario Sauliaus ilinsko, JAV mokesi inspekto-riai prie kiosko ar kito prekybos punkto po kelias valandas budi ir stebi pirkimo proces, o paskui daro ivadas, ar teisingai apskaiiuojami mokesiai.Taiau lietuvi kitokia psicholo-gija. Jei prie prekeivio stovs unifor-muotas tikrintojas, visi manys, kad prekiautojas yra dl ko nors kaltas. Be to, Lietuvoje, kitaip nei JAV, yra danesn mokestin atskaitomy-b, teig LSVVT narys.S.ilinsko manymu, VMI gruod surengtas prevencinis projektas dau-giau baugins ir pakenks verslinin-kams nei duos siekiamos naudos.O VMI specialistai tikina, kad pro-jektas skmingai vykdomas, verslinin-kai es nesibaimindami bendrauja su mokesi inspektoriais, kartu spren-dia ikilusius mokesi klausimus.Kartu su VMI turgavietse ir ben-drovse lankosi ir Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybins augalininkysts tarnybos, Policijos departamento, Valstybins ne mais-to produkt inspekcijos, Valstybi-ns darbo inspekcijos, Valstybins transporto inspekcijos bei savival-dybi atstovai. Pagal kompetencij prie j prisi-jungia ir Muitins mobilios grups bei Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba.Aktualijos(Us. 1170)elinje ekonomikoje sukasi milijardaiKstutis Glaveckas, Seimo Biudeto ir fi nans komiteto pirmininkasTokia akcija gruod gali atrodyti kaip trukdymas. Taiau tai neivengiama, nes ms alyje elins ekonomikos mastai yra didiuliai. ia sukasi milijar-dai, o valstybs biudetas patiria nuos-tolius. Neturime kito pasirinkimo, jei no-rime teikti nemokamas gydymo pas-laugas, vietim, mokti pensijas. Jau dabar viename pensij lite 23 centai yra skolinti. Visi ino, kad jei nemoks mokesi, bus baudiami. Ir mes turi-me suprasti, kad kitaip nebus. Didina nepasitikjim valstybeKstutis Daukys, Seimo Ekonomikos komiteto narysAiku, kad mokesius turi mokti visi. Taiau specialios akcijos tik suprieina, formuoja prastas verslinink nuosta-tas valstybs atvilgiu. Juolab kad da-bar verslas igyvena sunk laikotarp, jam reikia atsigauti. Jau ir taip ms alies gyventojai dl prasto valstybs poirio versl nenori jo imtis. iuo poiriu mes prastai atrodome tarp kit ali. Mokesi inspekcija turt planingai tikrinti verslininkus, mones ir j nebauginti.e Atkelta i 1 p. ventin prekyba tikrintoj apsuptyjeKai kuri miest turgaviei vadovai stebi tiesiog komikas situacijas. tai viename turguje prekiauja deimt msos pardavj, o juos priiri dvideimt tikrintoj. Gruodis vienintelis mnuo, kai smulkieji verslininkai iomis ekonomikai sudtingo laikotarpio slygomis gali usidirbti. Martyno Vidzbelio nuotrauka4 2010 m. gruodio 18 d. Nr. 100 (9015)Valstiei laikratisKomentaraiventajame Rate gausu neeilini asmenybi, galini pamokyti mus daugelio svarbi dalyk. Advento metu, laukdama Kristaus Gimimo vents, Banyia mums pristato Jon Kriktytoj, apie kur Jzus Kristus yra pasaks: Tarp gimusi i moter nra buv didesnio u Jon Krikty-toj (Mt 11, 11). Tai ne vjo linguo-jama nendr, tai daugiau nei prana-as. Jonas Kriktytojas buvo Jzaus pirmtakas.pusjus adventui mums pristato-mas kiek kitoks Jonas Kriktytojas. Jis Erodo kaljime mato artjani savo gyvenimo pabaig. Jonas i nedoro karaliaus nesitiki jokios malons, bet ne tai j jaudina. Kaljime Jon apnin-ka abejons, ar jis nesuklydo prista-tydamas Jz minioms kaip pasaulio Gelbtoj. Jon pasiekia prietaringos inios apie Jz, svarbiausia kal-jime jis jauiasi pamirtas. moni Gelbtojas pamiro savo pirmtak ir juo nesirpina. Jonas Kriktytojas su-abejoja savo misija ir tai j labai pri-slegia. is didis mogus savo kania yra mums labai artimas. Juk ir mes danai abejojame, nusiviliame, jau-iams rpesi prislgti, o Dievas tyli. Tarsi jo nebt.K daro Jonas, kai jo siel apgau-bia abejoni debesys? Jis nelieka t-noti abejonse, bet ieko atsakymo. Siunia mokinius pas Jz, kad ie parnet atsakym, kas i tikrj yra jo paskelbtasis Dievo Avinlis. Ar jis nesuklydo? Tai labai svarbi Evange-lijos mintis: Jonas Kriktytojas ieko atsakymo ir j suranda.Mus, tikiniuosius, panaiai kaip Jon Kriktytoj, iandien danai gali apnikti abejons: ar mes neklystame savo viltis suddami Diev, kai dau-gelis jas sudeda pinigus. Ar neklys-tame priklausydami Banyios ben-druomenei, kurios kne matome ne tik ventumo enkl, bet ir nuodms dmi? Ar neklystame, siekdami ana-pusinio gyvenimo, kai daugelis tautie-i tiesiog per galvas lipa, kad tik ge-riau sitaisyt iame gyvenime?Jeigu gerai siklausytume, k apie Krist, ms tikjim ir Banyi kalba bei rao ms dien fariziejai, lengvai paskstume ne maesnse abejonse nei Jono Kriktytojo. Ba-nyiai vos ne kasdien eriami skau-ds kaltinimai, nesibodima j net meiti. Banyia yra nekeniama, nes daugeliui pasako skaudi ties. Ji nepritaria tautos skandinimui al-koholyje. Ji gina mogaus gyvyb. Ji nepalaiko nesining moni, be-sirpinani tik turtais ir galia, bet umirtani vargdienius. Daugeliui yra nepriimtinas Kristus ir jo Evan-gelija. Jie mieliau nort matyti Lie-tuv pagonik, nes tuomet bt len-gviau pateisinti savo nekrikionik gyvenimo bd.Banyia, adventui einant pabai-g, kvieia mus iekoti enkl, ku-riuos skaitydami isklaidytume savo abejones. Tie enklai yra per istorij Krist neanios Banyios darbai. Tie darbai nesuskaiiuojami.Spalio mnes Vytauto Didiojo universitete viejo garsus sociologas prof. Zygmuntas Baumanas. Priimda-mas universiteto pagerbim, jis aka-deminei bendruomenei kalbjo apie blogio paslapt. Teig, kad blog kuria ne pavieniai Hitler panas siaub-nai. Blogis savo aknis turi kiekviena-me moguje ir kiekvienas mogus yra potencialus nusikaltlis. is protingas, nors ir ne krikionis, sociologas kvie-tmokslo ir geniali atradim amiu-je kasdien mstyti apie moral, pado-rum ir pagarb mogui, nes be it vertybi monija su visa savo paanga ir iradimais eina susinaikinimo keliu. Bet juk mums, krikionims, tai seniai inoma tiesa.Jau du tkstanius met Kristaus Banyia skiepija monijos pagarb ir meil mogui, tiesos ir teisingu-mo prioritet prie vartotojikumu ir hedonizmu grindiam kultr, at-laidum ir gailestingum, nes be i dorybi mogus, kaip liudija istorija, virsta plriu vrimi. Banyia jau du tkstanius met gelbsti monij nuo susinaikinimo.Nors pavieniai Kristaus Banyios nariai padaro net labai skaudi nuo-dmi ir nusikaltim, ji lieka vienin-tel galinga institucija, ginanti mog. Banyios neama Evangelija keiia moni irdis ir ito nematyti gali tik stokojantieji geros valios. Tkstant-met Banyios istorija yra pilna at-sivertim gera, kai mons i blogio prisikeldavo naujam gyvenimui, kai vrys tapdavo avinliais. Tai nepa-neigiama tikrov j galt paliudyti kiekvienas nuodmklausys. Kiekvie-nas i ms taip pat galtume paliu-dyti, kiek kart Kristaus Evangelija mus sulaikydavo nuo blogio ar pa-skatindavo pasitaisyti.Artjant Kaldoms Banyia mus, danai abejojanius ir nusiminusius, drsina pranao Izaijo odiais: B-kite stiprs! Nebijokite! tai js Dievas . Jis ateina js igelb-ti! (Iz 35, 4).Stasys JokbaitisSeniai niekas neabejoja: tikti tuo, k per rinkimus ada politikai, never-ta. Jie gali priadti ir pieno upes su kisieliaus krantais, ir Vasiukus su pa-saulio achmat turnyrais, ir dar daug k. Taiau bkite rams, nesijaudin-kite ir nesidiaukite rinkimai pasi-baigs ir viskas bus umirta. Ar pir-mas kartas?Bet bala nemat tu politik saldi rinkimini paad. Juo labiau kad ir pasiteisinti dl nevykdyt graby-lysi jiems labai paprasta. Nebal-savote, gerbiami rinkjai, u mano bendraminius. O k a vienas galiu padaryti... I ties negi pyksi ant to-kio nelaimlio. Daug k adjo, bet, kaip inome, vienas lauke ne ka-rys. Taigi ir visa kritika kaip van-duo nuo sies.Taiau apgaudinti rinkjus, ypa renkant savivaldybi tarybas, kaip rodo pastarj met patirtis, gali-ma ir kitokiais bdais. Pavyzdiui, soiai ir iltai sdint Seime, su savo partijos inia sirayti savivaldybi taryb kandidat sraus. Pavelgs rinkjas t sral ir pagalvos: oho, kokie mons pas mus pasiry tvar-kyti komunalin k, gatves, rpintis iukli iveimu ir kitokiais emi-kais dalykais!Atsisakys t keleto tkstani par-lamentaro algels su ne k maesniais kienpinigiais kanceliarinms ilai-doms, kitoki nuo sovietmeio taip ir neinaikint privilegij ir skuos koki nors ilals ar Akmens savi-valdyb daryti tvarkos. Kur tu rasi di-desn patriot?Tik neskubkime daryti toki gra-i ivad. Niekas Seimo nari man-datais takytis neskubs. Parlamen-tarai partij kandidat savivaldybi tarybas srauose turt bti tarsi rykios ros kokiame nors kuklia-me pieni vainiklyje.Antai vidaus reikal ministras Rai-mundas Palaitis raytas liberalcen-trist sra rinkimams Palangos ta-ryb. Tiesa, paskutinis. Taiau ar daug moni patiks, kad ministras rim-tai yra pasirys imainyti savo kd Palangos tarybos nario mandat? Greiiausiai usimota padti kokiam nors politikos naujokui patekti mies-to taryb.Seimo okjlis Andrius edius ada dalyvauti savivaldos rinkimuo-se iauliuose. Panai ketinim turi darbieiai Vydas Gedvilas, Jonas Pinskus, Valentinas Bukauskas.Taiau daugelis seimn ar kit pareign net sapnuose tikriausia nenort pamatyti tok vaizdel: meta ant stalo parlamentaro man-dat ir skuba savivaldyb, kurio-je rinkjai pareik pasitikjim jo partija.Tiesa, yra viena iimtis gal ten ir skuost, jei toje savivaldybje, par-tijai laimjus rinkimus, jam bt ga-rantuota mero kd. Kaip sakoma, geriau jau pragare bti virininku negu danguje pastumdliu.Visa bda, kad mer regalijo-mis pasidabinti realesni galimy-bi turi tik vienas kitas, o dauguma yra paprasiausios kandidat srao puomenos, net ir irinkus juos savivaldybi tarybas, po keli die-n jie atne Vyriausiajai rinkim komisijai praym, kad atsisako sa-vivaldybs tarybos nario mandato ir yra pasiry toliau trinti kur kas minktesnes parlamentar kdes. O j savivaldybje pelnyt viet u-ims toliau esantieji partij kandida-t srauose. Neretai pilkos, niekuo iki tol nepasiymjusios asmenybs, kuri rinkjai tikriausiai bt nie-kada ir nerink.Kaip vadinti tokius parlamentarus ir kitus aukto rango veikjus? Tik rai nereikt varytis juos vardyti pa-prasiausiais politiniais apgavikais. Kaip ir partijas, juos raiusias savo kandidat sraus ir i anksto inoju-sias, kad tie mons tikrai nei merais netaps, nei keis parlamentaro manda-tus savivaldybi tarybos nario.Klausite, o kur demokratija, mo-gaus teiss bti irinktam vietos val-di? Niekas to ir nesirengia kvestio-nuoti. Turime toki teis, bet ar tikrai ji suteikia ir teis apgaudinti rink-jus? Bt mano valia, agituoiau ne-balsuoti n u vienos partijos kandi-dat savivaldybi tarybas sraus, kuriuose puikuojasi dabartini par-lamentar ir kit aukt pareign pavards. Jie juk vis vien neis dirbti savivaldybes. Kam tada tiesti raudo-n kilim vietos valdi tiems, kurie tam neturi joki duomen ir kandi-dat srauose atsidr tik kaip iti-kimi partieiai? Tikrai neverta.Klausite, o kur demokratija, mogaus teiss bti irinktam vietos valdi? Niekas to ir nesirengia kvestionuoti. Turime toki teis, bet ar tikrai ji suteikia ir teis apgaudinti rinkjus?Banyia yra nekeniama, nes daugeliui pasa-ko skaudi ties. Ji nepritaria tautos skandini-mui alkoholyje. Ji gina mogaus gyvyb. Ji ne-palaiko nesining moni, besirpinani tik turtais ir galia, bet umirtani vargdienius. Savaits komentarasKas k rinkimuose apgaudinja?Didingas silpnumuLina PeelinienVL urnalist, lina.peceliuniene@krastospauda.ltSocialdemokratai Seimo plena-riniame posdyje sureng diskusi-j apie energetik, o savo rezoliu-cijoje silo kuo greiiau patvirtinti atnaujint nacionalin energetikos strategij. Buvusiam premjerui Ge-diminui Kirkilui ypa rpi energe-tikos likimas.Apie kuri strategij kalbate da-bar Vyriausybs teikiam, o gal silo-te atnaujinti jau seniai patvirtint?Mes silome esmin dalyk, kas turi bti kiekvienoje strategijoje po-litini jg susitarim. Dabar Vyriau-syb pati prim savo strategij. Kai mes rengme strategij, dalyvavo ir konservatoriai. O dabar bus parti-n strategija, priimta gal vieno bal-so persvara, ne nacionalin. Manau, kad ir nauj ms atomin elektrin investuoti atsisak korjieiai mato, kad mes kiekvien kadencij keiiame strategijas. Ar jie gali bti utikrinti, kad nauja valdia nepasakys: mums nereikia atomins?O gal tikrai nebereikia?Atomin elektrin tai reali ener-getin nepriklausomyb. Nesvarbu, ar dalyvaus estai, latviai ir lenkai. Net vie-na Lietuva turt statyti. Aiku, dabar prarandame laik, bus daug brangiau negu anksiau. Bet labai svarbu, kad liktume atomini technologij alimi. Pasaulyje yra per 20 ali, kurios turi atomin energetik, ir jos vertinamos kitaip negu tos, kurios neturi.Dl ko reikia dabar tartis i naujo?Yra nauj iki, tarkime, tas ES sprendimas atskirti duj gamyb ir tiekimo vamzdius. Tiesa, kol kas to duj kio atskyrimo niekas ES nei-band praktikai. Vokietijoje, Pran-czijoje, Ispanijoje veikia didiausios kompanijos ir visikai nesiruoia skai-dytis. Nors, tarkime, Ispanijoje pilna suskystint duj terminal, yra daug tiekimo alternatyv. Bet, inoma, anksiau ar vliau reiks vykdyti pri-imt direktyv. Manau, labai rimtai reikia svarstyti atsinaujinanios ener-gijos altinius. Dabar kai kurie oligar-chai, pasinaudodami ta alija ener-getika, stumia siekius tvenkti upes, statyti hidroelektrines. Yra klausim, kur politikams reikia rimtai nektis.O nesinekate?Niekas su mumis nesitaria ir net neada tartis. Viskas vyksta po kilimu. Net klausimus energetikos ministras Arvydas Sekmokas, spaudoje pavadin-tas lito nugaltoju, neatsakinja. Mes dabar visais klausimais tik kaltiname: valdantieji mus, mes juos. Tada gims-ta visokios interpeliacijos, ir vl ko. O energetika yra valstybs sprendim erdis. Jeigu energetikos klausimais mes nesusitarsime taip, kaip susitar-me dl ES ir NATO, nieko ir nebus. Visa kita yra ivestiniai dalykai.Raimundo uikos nuotraukaOpozicija nustumta6 2010 m. gruodio 18 d. Nr. 100 (9015)Valstiei laikratisSportasArvydas JockusVL urnalistas, arvydas.jockus@krastospauda.ltVilniaus Lietuvos rytas ir Kauno algiris priepaskuti-nse Eurolygos pirmojo etapo rungtynse demonstravo sp-ding kovingum bei gerokai pakuteno sav sirgali nervus, taiau skm labiau ypsojosi vil-nieiams.Skirtinga padtisVis sezon klupiojs Vilniaus Lietuvos rytas ketvirtadien savo gerbjams padovanojo spding vent. Principinje kovoje su Eu-rolygos empiono titul ginania Barcelona (Ispanija) vilnieiai pas-kutinmis sekundmis ipl per-gal 88:87 ir isaugojo viltis patekti kit geriausi Senojo emyno klu-b turnyro etap. Kad taip atsitikt, Lietuvos rytui kit savait neu-teks pergals prie Zagrebo Cibo-na. Vartai kit etap atsivers tik tuomet, jeigu ol Basket (Pran-czija) Turkijoje nusileis Stambulo Fenerbahce Ulker.Kauno algiris artjanias ventes pasitiks ramiau, nors tre-iadien kaunieiai namuose po pra-tsimo 89:95 pralaimjo Vitorijos Caja Laboral (Ispanija) ekipai. algiriui kelialap kit Euroly-gos etap padjo ikovoti Tel Avivo Maccabi komanda. Ji ketvirtadie-n veik Maskvos srities Chimki. Kad ir kaip pasibaigt kitos savai-ts dvikova su rus klubu, kaunie-iai A grupje jau nenukris emiau treios vietos.Pro adatos skylutKetvirtadienio rungtyni Sie-mens arenoje baigtis sprendsi pa-skutinmis sekundmis, kai vilnie-iai pirmavo rezultatu 88:85. Likus 2,2 sek. ispanai pakilo paskutin atak. Jaunasis vunderkindas Ri-kis Rubijo (Ricky Rubio) met vilniei krep i savo aikts pu-ss, bet tuo metu prie j prasieng Khalidas El-Aminas. Teisjas skyr tris baudos metimus. Ispanai tur-jo puiki prog ilyginti rezultat ir iplti pratsim. R.Rubijo pa-taik du kartus. Trei kart ispano ranka sudrebjo, kamuolys atoko nuo lanko.Per paskutin msiki atak sveiai akimirksniu prasieng prie Martyn Gecevii. Likus 0,7 sek. is nepataik, o antr kart specia-liai pramet baud, tad ispanams jau nebeliko laiko atakai.Jau galvojau, kad reiks aisti pratsim. Nieko ia tokio pra-tsimas yra tik penkios minuts. Surengi pirmas dvi skmingas ata-kas, apsigini ir kontroliuoji situacij. Aiku, viskas gali klostytis priein-gai. Bet bt tik dar domiau, po rungtyni prisipaino prie vilniei pergals lemtingai prisidjs ar-nas Jasikeviius.Nustebino varovus.Jasikeviius ketvirtadien suai-d bene geriausias io sezono Eu-rolygos rungtynes. Vienas geriausi Senojo emyno aidj peln 11 tak ir atliko 10 efekting rezul-tatyvi perdavim.Ispan komandos vyriausiasis tre-neris Chavjeras Paskualis (Xavieras Pascualis) tiesiai viesiai ir, kad .Jasikeviius nulm Lietuvos ryto pergal. Sveias atkreip dmes du j nustebinusius aidjus: Milk Bjelic ir Stepon Babrausk. Mes nesitik-jome, kad jie pataikys tuos tritakius. Tai mums buvo didelis netiktumas. .Jasikeviius ne tik peln du trita-kius, jo veiksmai aiktje buvo labai nuosekls. Praktikai jis lm pergal. A jau nekalbu apie jo perdavimus j buvo 10, stebjosi ispanas. sezon retai turjusiam pro-g ypsotis Lietuvos ryto treneriui Aleksandrui Trifunoviiui pergal prie tituluot varov suteik ypatin-g diaugsm. Jis vylsi, kad pergal komandai suteiks dar daugiau jg.Tai didel pergal. Nors esame kukls, labai norime ja pasidiaugti. Isaugojome viltis patekti kit eta-p. Tam djome labai daug pastang. Rungtyns buvo geros ir malonios akiai. Labai svarbiame mae nuga-ljome Eurolygos empionus, kurie aid beveik visa sudtimi. i pergal mums suteiks dar daugiau jg, nes kitos rungtyns bus dar sunkesns, kalbjo serbas.Prasta gynybaKaunieiams j tvirtovje ypa daug nemalonum pridar svei snaiperis bosnis Mirza Teletoviius. Pirmoje rungtyni pusje jis pataik 7 tritakius i 9 ir ijo ilstis su 26 tak kraiiu. Ispan puoljo ranka nedrebjo ir per pratsim, kai jis met kaunieius du nuudiusius tritakius i 89 metr atstumo.algirieiai mano, kad laimti jiems nepavyko daugiausia dl pras-tos gynybos ir blogai suaistos pir-mosios rungtyni dalies, kai leido varovams gyti 19 tak persvar. Paskui pasivijome, bet ieikvojome per daug jg. Vien kovingumo ne-utenka, prastai gynms, pirmoje pusje leidome sveiams laisvai mes-ti, sak komandos kapitonas Pau-lius Janknas.aidjus trikd ir rungtyni i-vakarse kaip aibas trenkusi inia, kad vyriausiojo trenerio poste ser-b Ac Petrovii pakeit Riman-tas Grigas. Per treio klinio kau-niei spurt pasiymjs Artras Milaknis svarst, kad naujas treneris galbt dar nespjo perprasti buvusio trenerio taktikos tiek ginantis, tiek puolant. Toks nesusikalbjimas ret-kariais galbt irgi lm, kad pralai-mjome, kalbjo aidjas.spdingos dramos fi nio tiesiojojeIspan nuomone, vilniei pergal lm puikus arnas Jasikeviiaus aidimas. Eltos nuotrauka(Us. 1160)Kitus straipsnius skaitykite laikratyjeNegalia bejg, jei mogus stiprusetadienis11 p.SveikataVieni Kald egl sivaiz-duoja kaip didiul med, kiti tenkinasi maa eglu-te ar jos akomis, kurios tinka kaldinei puoktei sukurti.Margarita Skiparyt7 p.Pamat tautodailinink sukurtas kaldines pra-kartles mons teirauja-si meistr adres.Irma Duboviien,VL urnalist21 p.ventoji eimyna ateina ir namus Natralios aliaskars vl tampa madingosTvams btina imanyti apie vaistus vaikams, nes j gydymas per daug rim-tas reikalas, kad bt ga-lima j patikti tik profesi-onalams,Aura Pocien,VL urnalist22 p.Tvai turt imanyti apie vaistusUkrainos parlamente susimu deputatai10 p.7 p.Sodybaodiai tu gali garsios dainininkskasdieniai palydovaiAist Pilvelyt teigia netu-rinti kokio nors ypa man-traus stiliaus, neiduoda paslapties, kokiais kvepa-lais kvpinasi, ir nekalba apie asmenin gyvenim.Virginija Bartyt,VL urnalistNeteks rankos vyras niekada neprarado opti-mizmo, pats rekonstravo nam, kininkauja.Saulius Tvirbutas,VL urnalistasPenki sualoti Aukiausio-sios Rados nariai atsidr ligoninje, du i j reani-macijos skyriuje.Manvydas VitknasPasaulisVLA1801VLA1802VLA1803VLA1804VLA1805VLA1806VLA1807VLA1808VLA1809VLA1810VLA1811VLA1812VLA1813VLA1814VLA1815VLA1816VLA1817VLA1818VLA1819VLA1820VLA1821VLA1822VLA1823VLA1824VLA1825VLA1826VLA1827VLA1828VLA1829VLA1830VLA1831VLA1832