Valstiečių laikraštis 2010 09 01

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 01

Post on 07-Mar-2016

224 views

Category:

Documents

6 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 01

TRANSCRIPT

<ul><li><p>2010 rugsjo 1, treiadienis Nr. 69 (8984) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt</p><p>kinink inios Dl permaining or nuken-</p><p>tjo uogyn derlius, o dalis uog nepasiek vartotoj.</p><p> Ruden pasaulin rinka, tik-tina, pajus grd trkum, tada supirkjai griebs ir tuos grdus, kuri hektolitro mas maesn. </p><p> Po gamtos kataklizm so-dininkai ir darininkai susirpino draudimo galimybmis.</p><p>Sodiet</p><p> Profesionalai ino imtus bd, kaip vartoti ir paruoti bii produktus.</p><p> Mokykla, nors ir graiai va-dinama antraisiais namais, vaikui tampa ir pirmja tutybs muge.</p><p>iandien VL su priedu</p><p>etadien VL su prieduetadienis</p><p>Nijol PetroitVL urnalist, nijole.petrosiute@valstietis.lt</p><p>Rkyvos bendruomens kova su dan kapitalo mone Rkyva, ia kasania durpes, tampa vis atres-n. Visuomenininkai atidiai stebi durpinink veiksmus, fi ksuoja j skleidiamas melagystes ir pa-galb aukiasi urnalistus. Nelie-</p><p>ka skolinga ir dan kapitalo mo-n. Rugpjio 19 d. prie bendrovs Rkyva vart buvo upulta bei prilupta vienos populiarios TV lai-dos komanda, kuri reng laid apie dl durpi kasimo mons veiklos kylani grsm Rkyvos eerui ir band gauti durpi kasimo poveikio aplinkai vertinimo ataskait.</p><p>Nukelta 3 psl. f</p><p>Vietos bendruomen kovoja su dan kapitalo mone Rkyva, dl kurios veiklos gresia ekologin nelaim.</p><p>Vyriausyb kyla beviltik kov su vjo malnais</p><p>Rkyvos durpynas stumia eer prat</p><p>Rytoj kio ministerijoje bus karta smulkieji ir vidutiniai verslininkai bei kinink interesus ginanios organizacijos ada ia ukurti pirt Nelegalaus darbo statymo projekto autoriams.</p><p>Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 psl. </p><p>Kad kelias mokykl bt saugus</p><p>Kiekvienais metais Lietuvoje u-registruojama daugiau nei 2 000 eismo vyki, kuriuos patenka ps-tieji. Per metus j sta net apie 240. Skaudi realyb tarp nuken-tjusij nemaai nepilnamei, maj Lietuvos gyventoj.</p><p>M.Kadafi s ragina atsiversti islam</p><p>Skandalingasis Libijos lyderis Italijoje vl pasinr islamo propa-gand. Jis prognozuoja, kad atei-tyje Senasis emynas taps musul-mon gyvenama erdve, o prie to labiausiai prisids galimas Turkijos primimas Europos Sjung.</p><p>Rkyvos eer gina tik visuomenininkai. Autors nuotrauka</p><p>Nelegalus darbas gajus. Kart ia liga usikrtusios, jos sunkiai nusikrato net ekonomikai isivysiusios alys. Martyno Vidzbelio nuotrauka</p><p>Apie tai 5 psl. f Apie tai 8 psl. f</p></li><li><p>2 2010 rugsjo 1 Nr. 69 (8984)Valstiei laikratis</p><p>Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt</p><p>Don Kichotas stojo kov su vjo malnais, laikydamas juos mili-nais. toki beprasmik kov kyla ir valdia, vl planuodama iaurias akcijas nelegaliam darbui naikinti. Ji skelbia kov ne su prieastimis, kurias pati sukr, bet su dl jos kalts kilusiomis pasekmmis, ku-rios pradeda deginti akis.</p><p>Nori sunaikinti pdsakus</p><p>Statistika negailestinga po ketve-ri met pertraukos didiausias eko-nomikos prieas nelegalusis darbas vl kelia galv per pastarj pusme-t jis iaugo net 45 proc. tai Socia-lins apsaugos ir darbo ministerijos klerkai ir suman sukurpti statym, kuriuo remdamiesi galt sunaikinti ne nelegal darb, bet savo nevyku-sios veiklos pdsakus.</p><p>Akivaizdu, kad nelegal darb b-tina naikinti. Taiau reikia mokti tai daryti. Nepaklaus smulkij vers-linink ir kinink nuomons val-dininkai nusprend stipriai grietin-ti teisin reguliavim. Iki iol pagal Administracini teiss paeidim ko-dekso 41 straipsn u kiekvien nele-galiai dirbant asmen darbdaviams buvo galima skirti nuo 3 iki 10 tkst. Lt baud pirm kart ir nuo 10 iki 20 tkst. Lt baud pakartojus paeidim. Dabar klerkai atsivert ES direktyvas ir nura visk paodiui, k Briuselis rekomendavo, tiesa, nepamat pasta-bos, kad pasilymus btina koreguoti pagal alyje susidariusias aplinkybes.</p><p>Tokiems niekams klerkai papras-tai neturi laiko. Jie net nepasidom-jo, kodl prie 34 metus nelegalus darbas alyje buvo retenyb.</p><p>Bausmi rinkinys</p><p>statymo projekte siloma, kad nelegal darb leidusiam darbda-viui (verslininkui ar kininkui) turi bti skirta ne tik iki iol galiojusi bauda jis turs nelegaliai darbin-tam asmeniui sumokti ne maesn kaip LR nustatytos minimalios m-nesins algos dydio atlyginim ir ne maiau kaip u tris mnesius bei nuo i sum sumokti gyventoj paja-m mokest ir valstybinio socialinio draudimo mokas. Be kita ko, silo-ma i padalinio, kuris naudojo nele-gal darb, atimti licencij 12 m-nesi arba visam laikui nutraukti jo veikl. Dar siloma udrausti tokiems darbdaviams dalyvauti vieuosiuose pirkimuose bei konkursuose, panai-kinti teises gauti subsidijas, imokas ar kit valstybs pagalb, o galimyb pasinaudoti ES fi nansins paramos lomis atimti net iki penkeri met. Maa to, nustaius nelegal darb i darbdavi bus atimtos per pastaruo-sius 12 mnesi gautos subsidijos, i-mokos ar kita valstybs pagalba, skai-tant ir ES fi nansin param.</p><p>Tenka tik nusistebti, kad Vyriau-syb nesuman toki darbdavi pa-reigoti panaikinti valstybs biudeto defi cit. Jeigu jau reikalauti, tai i pe-ties, kad maa nepasirodyt.</p><p>Valdia pasirinko ne t keli</p><p>Lietuvos smulkij verslinink ir prekybinink asociacijos pirmi-nink Zita Sorokien sako nepri-tarianti nelegaliam darbui, taiau ir suprantanti, kad kai kurie verslinin-kai darbdaviai jo imasi ne i gero gy-venimo.</p><p>Ketvirtadien kio ministerijo-je vyksianiame posdyje silysime pirmiausia pasvarstyti, dl koki prie-asi iaugo nelegalus darbas. Pa-prasiausiai jau ne visi darbdaviai gali pakelti iaugusi mokesi nat. Jie skaiiuoja ir mato, kad tiek neudir-ba. Tada lieka pasirinkimas arba likviduoti savo versl, arba jo dal paslpti ir dirbti nelegaliai, sako Z.Sorokien.</p><p>Grietins bausmes? O i koki al-tini verslas sumoks tas baudas? At-ims licencijas? Tokiu atveju valstyb pjaus ak ant kurios sdi, nes ukirs </p><p>keli usidirbti, dar daugiau atsiras bedarbi, kuriems valstyb turs skir-ti paalpas.</p><p>Kol valdia nesupras, kad smul-kiajam ir pradedaniam verslui turi bti suteiktos galimybs isilaikyti rinkoje, tol ms ekonomika lubuos. Valstyb vien tik i stambiojo verslo neisilaikys, sako Z.Sorokien.</p><p>Reikalaus asmenins atsakomybs</p><p>Nelegalus darbas gajus. Kart ia liga usikrtusios, jos sunkiai nusi-krato net ekonomikai isivysiusios alys. tai lietuviai darbo migrantai pirmiausia iband nelegali ES dar-bo rink. Toki darb rasdavo ne tik Ispanijoje, bet ir civilizuotoje Vokie-tijoje. Taiau paprastai kuo alis labiau ekonomikai isivysiusi, tuo nelega-laus darbo yra maiau.</p><p>Lietuvos verslo darbdavi konfe-deracijos generalinis direktorius Da-nas Arlauskas sako, kad visikai igy-vendinti nelegalaus darbo nepavyks, taiau Vyriausybei jis pasilys pasi-naudoti kai kuri Vakar Europos a-li patirtimi.</p><p>Mes silysime didesn atsakomy-b nustatyti konkretiems asmenims. Ne monms, bet j vadovams arba kitiems konkretiems asmenims, nuo kuri priklauso nelegalus darbas. Da-bar bna, kad pridirbs vadovas palie-ka darb, o mon kenia. Tegul atsa-ko vadovas. Be to, silysime bausti ir sutinkaniuosius nelegaliai dirbti. Tik tokiu atveju galima sumainti nelega-l darb, tikina D.Arlauskas.</p><p>Pramonininkai irgi diskutuos</p><p>Stambiojo kapitalo interesus gi-nanios Lietuvos pramoninink kon-federacijos Verslo socialins politikos ir teiss departamento direktor Do-vil Bakyt sako, kad ir i organizaci-ja turs pastab parengtam projektui. Kai kurios sankcijos tikrai diskutuo-tinos. Buvusi baud neutenka, ta-iau dabar irgi tikriausiai perlenkta lazda. Ko gero, projekto autoriai tei-sintomis galimybmis grietai bausti nori atbaidyti potencialius paeid-jus, svarsto D.Bakyt.</p><p>Lietuvos statybinink asociacijos prezidentas Adakras etakauskas pa-sipiktins nelegalaus darbo paplitimu statybos sektoriuje.</p><p>Nelegalus darbas lugdo rink. Mano iniomis, net sudaromos ne-legaliai dirbanios statybinink bri-gados. Apmaudu, kad joms vadovauja ne kokie apsiaukliai, bet net staty-bos organizacij vadovai. tai vienas man papasakojo, kad buvo galimyb dirbti legaliai, steigti bendrov, taiau jis pasirinks dirbti nelegaliai ir dabar nuolat turi usakym trejiems me-tams, pasakoja A.etakauskas.</p><p>A.etakauskas atmeta tarimus, kad kai kurios mons, pasinaudoda-mos statymu, bandys vienos su kito-mis susidoroti specialiai pas konku-rentus nusisdamos dirbti nelegalus. Teorikai tai padaryti manoma, ta-iau jeigu mon neusiima nelegaliu darbu, tai niekas jai nepir to nele-galo, o jeigu usiima, tai pati ir kal-ta, sako A.etakauskas.</p><p>Aktualijos</p><p>Legaliai dirbti neapsimokaElena ilinskien, UAB Luksnn sodai vadov</p><p>A noriu ir galiu mones legaliai darbinti sezoniniam darbui, taiau valdia suda-ro tokias slygas, kad normaliam mo-gui pas mane laikinai dirbti neapsimoka. Paskaiiuokime. Jeigu neturintis darbo mogus pas mane laikinai padirbs du mnesius, udirbs maiausiai po 1 000 lit ir sumoks valstybei mokesius, jis vis ketvirt praras socialin param. tai mogus ir skaiiuoja padirbjs pas mane legaliai (kitaip a nepriimu), jis per du mnesius udirbs 2 000 lit, taiau per ketvirt praras net 3 780 lit valstybs paramos (keturi asmen ei-ma). Ar jam apsimoka pas mane dirbti? Ne. Jis nedirbs. Taigi valstyb ne tik ne-gaus mokesi, bet pati turs jam mo-kti paalp. Ar tai normalu? tai todl tas mogus ir ieko, kur jam nelegaliai padirbti. Ir a j suprantu. Taiau val-dininkai nesupranta</p><p>ES paramos atimti negalimaBronius Markauskas, ems kio rm pirmininkas</p><p>Normals kininkai savo darbuotojus darbina laikydamiesi statym, taiau darbindami mones jie turi problem, nes sezonin ems kio darb specifi ka labai skiriasi nuo kit kio ak.Manau, kad sankcijos buvo gana grie-tos, todl labai abejoju, ar jas reikia dar grietinti. Nesuprantu, kodl nustaius nelegaliai dirbaniuosius i darbdavio ketinama atimti ES param juk tai skirtingi dalykai. Param skiria ES, o ne valstyb. Kita vertus, ES param dau-giausia gauna emdirbiai, taigi galime manyti, kad statymas tarsi kuriamas iskirtinai kininkams bausti.</p><p>Pirmiausia paalinkime prieastisDalia Matukien, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirminink</p><p>Vyriausyb turt labai pasverti savo veiksmus ir tik tada imtis bausmi. A nepritariu nelegaliam darbui, taiau manau, kad pradti reikt ne nuo sankcij grietinimo, o nuo nelegalaus darbo prieasi alinimo. Dabar reikia sugrti prie mokesi tobulinimo, ska-tinti legaliai usiimti verslu. Tik vliau galsime bausti visu grietumu.Jeigu toks projektas bt priimtas, pa-sekms bt lidnos. Dar labiau iaugt emigracija, o verslas udust. Vyriausy-b sklando kakur labai auktai tegul nusileidia ant ems, tada gal pama-tys, kad verslo padtis Lietuvoje yra la-bai bloga. mons ne bausmmis turi bti suinteresuoti dirbti legaliai.</p><p>Vyriausyb kyla beviltik kov su vjo malnais</p><p>Per pusmet nelegalus darbas iaugo net 45 proc., nes vis daugiau darbdavi nebegali pakelti padidjusios mokesi natos. Tenka pasirinkti arba likviduoti savo versl, arba jo dal paslpti ir dirbti nelegaliai.</p><p>Statybos sektorius </p><p>Apdirbamoji gamyba</p><p>Didmenin ir mamenin prekyba</p><p>ems kis, mikininkyst ir uvininkyst</p><p>Transporto sektoriusApgyvendinimo ir maitinimo </p><p>paslaug veiklaNekilnojamojo turto operacijos </p><p>Kiti0 5 10 15 20 25</p><p>Nelegalus darbas ekonomins veiklos sektoriuje nuo 2010 01 01 iki 2010 07 31* (procentais)</p><p>altinis: Valstybin darbo inspekcija</p><p>23,8</p><p>2,11</p><p>15,03</p><p>1,09</p><p>6,05</p><p>6,05</p><p>5,64</p><p>10,23</p><p>*I viso atlikti 959 inspektavimai, patikrinti 232 kio subjektai, nustatyti 479 nelegaliai dirb asmenys, i kuri 8 usienieiai.</p><p>Lietuvos verslo darbdavi konfede-racijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad visikai igyven-dinti nelegalaus darbo nepavyks.</p><p>VL archyvo nuotrauka </p><p>Vyriausyb grietins bausmes? O i koki altini verslas sumoks tas bau-das? Atims licencijas? Tokiu atveju valstyb pjaus ak ant kurios sdi.</p><p>Martyno Vidzbelio nuotrauka </p></li><li><p>32010 rugsjo 1 Nr. 69 (8984)Valstiei laikratis</p><p>Yra ko nerimauti</p><p>Rkyvos bendruomens pirminin-k Nijol Malakauskien sako, kad pilietin visuomen iandien pakilo kryiaus yg ne tik dl galinios bet kada vykti ekologins katastrofos, jei nebus sustabdyta durpi kasyba R-kyvos eero prieigose, bet ir dl ms alies institucij, kurioms pirmiausia turt rpti tie klausimai, abejingu-mo ar net suinteresuotumo nieko ne-veikti. iuos savo tarimus pirminink grindia ne spjimais, o STT payma, kurioje yra netgi taip parayta: 2008 01 25 AB Rkyva paaukojo l politins kampanijos fi nansavimui (...) Nuo 2008 02 01 iki 2008 12 10 ios partijos pirmininkas Artras Paulauskas buvo Aplinkos ministras. 2007 01 29 AB Rkyva paaukojo l politins kampanijos fi nansavi-mui savivaldybi taryb rinkimuo-se. Naujosios sjungos iauli miesto apygardos kandidat sraui paaukota 25 tkst. lit ir t. t. Ar ne todl, kaip raoma STT paymoje, 2008 05 23 Lietuvos energetikos institutas, AB Rkyva usakymu atliks tiriamj darb, nustat, kad durpyno eksplo-atacija neturjo reikmingos takos vandens lygi kaitai.</p><p>Tuo pat metu Geologijos ir ge-ografi jos instituto ataskaitoje apie t pat kalbama prieingai ir reko-menduojama durpyn udaryti, nes gali bti padaryta ala visiems mies-to vandens telkiniams. Mokslinin-kai konstatavo, kad 270 metr durpi riba, skirianti eer nuo karjero, bet kada gali bti pralauta eero ban-g, nes karjero dugnas yra septyniais met rais gilesnis nei eero vandens ly-</p><p>gis. Jei taip atsitikt, jau ir taip sekl-jantis Rkyvos eeras paprasiausiai itekt, o tuomet sunykt ir Prdelis, ir Talos eeras, kur, beje, jau sudta daug milijon puoseljant vilt, kad jis liks ne tik ateities kartoms, bet ir ian-dien vilios turistus bei investuotojus. Mokslininkai teigia, kad nenutrau-kus mons veiklos padidt pavojus ir durpyn gaisrams kilti bei inykt visas unikalus draustinis. Nusipirko politikus ir daro k nori. Ne vien Pau-lauskas, bet ir Kundrotas tokius veiks-</p><p>mus laimino. Net techninis durpi kasimo projektas yra. Rodos, 2007 m. buvome prispyr paruoti nauj, ias dienas atitinkant, bet jo, ms inio-mis, niekas nepatvirtino. Taip ir gyve-name, kalbjo pilietins visuome-ns atstov Irena Vasinauskait.</p><p>Mokslininkai silo udaryti durpyn</p><p>Politikams ir dan milijonams at-spars mokslininkai pabria, jog R-kyvos eeras, didiausias Lietuvoje vandenskyrinis eeras, pasiymintis mau santykiniu baseinu, mau gyliu ir nestabiliais durpingais krantais, yra ypa jautrus aplinkos pokyiams. Jis neturi intak, taiau turi kelet dirb-tini ir periodikai blokuojam ita-k. Jis yra ypatingai svarbus iauli </p><p>miesto bei gretim vandens telkini sistemai regione, stokojaniame ko-kybik telkini. Svarbus jis ir rekre-acini, ir kit resurs poiriu, nes yra didelio masto teritorijoje, raoma mokslinink tyrimo vade.</p><p>Mokslininkai silo palaipsniui u-daryti durpyn, nutraukti durpi ka-syb, utvenkti visus kanalus, kuriais vanduo teka i Rkyvos eero prieig bei draustinio, nes tik taip, j nuomo-ne, galima igelbti unikal eer ir nykstant draustin.</p><p>Kasa jau antr deimtmet</p><p>Dan kapitalo mon AB R-kyva, usiimanti durpi gavyba ir j substrat gamyba, ia kasa durpes jau antr deimtmet. Tai yra viena didiausi ios veiklos srities moni Lietuvoje, didij dal produkcijos iveanti i Lietuvos.</p><p>Jau rame, kad dan mons pro-teguotojai kartais bando prisidengti tuo, kad durpininkai moka ms vals-tybei mokesius. Taiau mokslininkai mano, kad tie mokesiai yra juokingai mai u 1 kub. m sumokama iki 50 cent, o durpi prekybos centre 1 kub. m jau kainuoja apie 130 Lt. Specialis-tai apskaiiavo, kad skandinavai dur-pi kasjai ms valstybei per metus sumoka apie 200 tkst. Lt, o norint </p><p>atkurti gamtai padaryt al, atsiradu-si dl dan veiklos, prireikt gerok...</p></li></ul>