Valstiečių laikraštis 2010 09 01

Download Valstiečių laikraštis 2010 09 01

Post on 07-Mar-2016

224 views

Category:

Documents

6 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2010 09 01

TRANSCRIPT

2010 rugsjo 1, treiadienis Nr. 69 (8984) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Ltkinink inios Dl permaining or nuken-tjo uogyn derlius, o dalis uog nepasiek vartotoj. Ruden pasaulin rinka, tik-tina, pajus grd trkum, tada supirkjai griebs ir tuos grdus, kuri hektolitro mas maesn. Po gamtos kataklizm so-dininkai ir darininkai susirpino draudimo galimybmis.Sodiet Profesionalai ino imtus bd, kaip vartoti ir paruoti bii produktus. Mokykla, nors ir graiai va-dinama antraisiais namais, vaikui tampa ir pirmja tutybs muge.iandien VL su prieduetadien VL su prieduetadienisNijol PetroitVL urnalist, nijole.petrosiute@valstietis.ltRkyvos bendruomens kova su dan kapitalo mone Rkyva, ia kasania durpes, tampa vis atres-n. Visuomenininkai atidiai stebi durpinink veiksmus, fi ksuoja j skleidiamas melagystes ir pa-galb aukiasi urnalistus. Nelie-ka skolinga ir dan kapitalo mo-n. Rugpjio 19 d. prie bendrovs Rkyva vart buvo upulta bei prilupta vienos populiarios TV lai-dos komanda, kuri reng laid apie dl durpi kasimo mons veiklos kylani grsm Rkyvos eerui ir band gauti durpi kasimo poveikio aplinkai vertinimo ataskait.Nukelta 3 psl. fVietos bendruomen kovoja su dan kapitalo mone Rkyva, dl kurios veiklos gresia ekologin nelaim.Vyriausyb kyla beviltik kov su vjo malnaisRkyvos durpynas stumia eer pratRytoj kio ministerijoje bus karta smulkieji ir vidutiniai verslininkai bei kinink interesus ginanios organizacijos ada ia ukurti pirt Nelegalaus darbo statymo projekto autoriams.Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 psl. Kad kelias mokykl bt saugusKiekvienais metais Lietuvoje u-registruojama daugiau nei 2 000 eismo vyki, kuriuos patenka ps-tieji. Per metus j sta net apie 240. Skaudi realyb tarp nuken-tjusij nemaai nepilnamei, maj Lietuvos gyventoj.M.Kadafi s ragina atsiversti islamSkandalingasis Libijos lyderis Italijoje vl pasinr islamo propa-gand. Jis prognozuoja, kad atei-tyje Senasis emynas taps musul-mon gyvenama erdve, o prie to labiausiai prisids galimas Turkijos primimas Europos Sjung.Rkyvos eer gina tik visuomenininkai. Autors nuotraukaNelegalus darbas gajus. Kart ia liga usikrtusios, jos sunkiai nusikrato net ekonomikai isivysiusios alys. Martyno Vidzbelio nuotraukaApie tai 5 psl. f Apie tai 8 psl. f2 2010 rugsjo 1 Nr. 69 (8984)Valstiei laikratisAlbinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.ltDon Kichotas stojo kov su vjo malnais, laikydamas juos mili-nais. toki beprasmik kov kyla ir valdia, vl planuodama iaurias akcijas nelegaliam darbui naikinti. Ji skelbia kov ne su prieastimis, kurias pati sukr, bet su dl jos kalts kilusiomis pasekmmis, ku-rios pradeda deginti akis.Nori sunaikinti pdsakusStatistika negailestinga po ketve-ri met pertraukos didiausias eko-nomikos prieas nelegalusis darbas vl kelia galv per pastarj pusme-t jis iaugo net 45 proc. tai Socia-lins apsaugos ir darbo ministerijos klerkai ir suman sukurpti statym, kuriuo remdamiesi galt sunaikinti ne nelegal darb, bet savo nevyku-sios veiklos pdsakus.Akivaizdu, kad nelegal darb b-tina naikinti. Taiau reikia mokti tai daryti. Nepaklaus smulkij vers-linink ir kinink nuomons val-dininkai nusprend stipriai grietin-ti teisin reguliavim. Iki iol pagal Administracini teiss paeidim ko-dekso 41 straipsn u kiekvien nele-galiai dirbant asmen darbdaviams buvo galima skirti nuo 3 iki 10 tkst. Lt baud pirm kart ir nuo 10 iki 20 tkst. Lt baud pakartojus paeidim. Dabar klerkai atsivert ES direktyvas ir nura visk paodiui, k Briuselis rekomendavo, tiesa, nepamat pasta-bos, kad pasilymus btina koreguoti pagal alyje susidariusias aplinkybes.Tokiems niekams klerkai papras-tai neturi laiko. Jie net nepasidom-jo, kodl prie 34 metus nelegalus darbas alyje buvo retenyb.Bausmi rinkinysstatymo projekte siloma, kad nelegal darb leidusiam darbda-viui (verslininkui ar kininkui) turi bti skirta ne tik iki iol galiojusi bauda jis turs nelegaliai darbin-tam asmeniui sumokti ne maesn kaip LR nustatytos minimalios m-nesins algos dydio atlyginim ir ne maiau kaip u tris mnesius bei nuo i sum sumokti gyventoj paja-m mokest ir valstybinio socialinio draudimo mokas. Be kita ko, silo-ma i padalinio, kuris naudojo nele-gal darb, atimti licencij 12 m-nesi arba visam laikui nutraukti jo veikl. Dar siloma udrausti tokiems darbdaviams dalyvauti vieuosiuose pirkimuose bei konkursuose, panai-kinti teises gauti subsidijas, imokas ar kit valstybs pagalb, o galimyb pasinaudoti ES fi nansins paramos lomis atimti net iki penkeri met. Maa to, nustaius nelegal darb i darbdavi bus atimtos per pastaruo-sius 12 mnesi gautos subsidijos, i-mokos ar kita valstybs pagalba, skai-tant ir ES fi nansin param.Tenka tik nusistebti, kad Vyriau-syb nesuman toki darbdavi pa-reigoti panaikinti valstybs biudeto defi cit. Jeigu jau reikalauti, tai i pe-ties, kad maa nepasirodyt.Valdia pasirinko ne t keliLietuvos smulkij verslinink ir prekybinink asociacijos pirmi-nink Zita Sorokien sako nepri-tarianti nelegaliam darbui, taiau ir suprantanti, kad kai kurie verslinin-kai darbdaviai jo imasi ne i gero gy-venimo.Ketvirtadien kio ministerijo-je vyksianiame posdyje silysime pirmiausia pasvarstyti, dl koki prie-asi iaugo nelegalus darbas. Pa-prasiausiai jau ne visi darbdaviai gali pakelti iaugusi mokesi nat. Jie skaiiuoja ir mato, kad tiek neudir-ba. Tada lieka pasirinkimas arba likviduoti savo versl, arba jo dal paslpti ir dirbti nelegaliai, sako Z.Sorokien.Grietins bausmes? O i koki al-tini verslas sumoks tas baudas? At-ims licencijas? Tokiu atveju valstyb pjaus ak ant kurios sdi, nes ukirs keli usidirbti, dar daugiau atsiras bedarbi, kuriems valstyb turs skir-ti paalpas.Kol valdia nesupras, kad smul-kiajam ir pradedaniam verslui turi bti suteiktos galimybs isilaikyti rinkoje, tol ms ekonomika lubuos. Valstyb vien tik i stambiojo verslo neisilaikys, sako Z.Sorokien.Reikalaus asmenins atsakomybsNelegalus darbas gajus. Kart ia liga usikrtusios, jos sunkiai nusi-krato net ekonomikai isivysiusios alys. tai lietuviai darbo migrantai pirmiausia iband nelegali ES dar-bo rink. Toki darb rasdavo ne tik Ispanijoje, bet ir civilizuotoje Vokie-tijoje. Taiau paprastai kuo alis labiau ekonomikai isivysiusi, tuo nelega-laus darbo yra maiau.Lietuvos verslo darbdavi konfe-deracijos generalinis direktorius Da-nas Arlauskas sako, kad visikai igy-vendinti nelegalaus darbo nepavyks, taiau Vyriausybei jis pasilys pasi-naudoti kai kuri Vakar Europos a-li patirtimi.Mes silysime didesn atsakomy-b nustatyti konkretiems asmenims. Ne monms, bet j vadovams arba kitiems konkretiems asmenims, nuo kuri priklauso nelegalus darbas. Da-bar bna, kad pridirbs vadovas palie-ka darb, o mon kenia. Tegul atsa-ko vadovas. Be to, silysime bausti ir sutinkaniuosius nelegaliai dirbti. Tik tokiu atveju galima sumainti nelega-l darb, tikina D.Arlauskas.Pramonininkai irgi diskutuosStambiojo kapitalo interesus gi-nanios Lietuvos pramoninink kon-federacijos Verslo socialins politikos ir teiss departamento direktor Do-vil Bakyt sako, kad ir i organizaci-ja turs pastab parengtam projektui. Kai kurios sankcijos tikrai diskutuo-tinos. Buvusi baud neutenka, ta-iau dabar irgi tikriausiai perlenkta lazda. Ko gero, projekto autoriai tei-sintomis galimybmis grietai bausti nori atbaidyti potencialius paeid-jus, svarsto D.Bakyt.Lietuvos statybinink asociacijos prezidentas Adakras etakauskas pa-sipiktins nelegalaus darbo paplitimu statybos sektoriuje.Nelegalus darbas lugdo rink. Mano iniomis, net sudaromos ne-legaliai dirbanios statybinink bri-gados. Apmaudu, kad joms vadovauja ne kokie apsiaukliai, bet net staty-bos organizacij vadovai. tai vienas man papasakojo, kad buvo galimyb dirbti legaliai, steigti bendrov, taiau jis pasirinks dirbti nelegaliai ir dabar nuolat turi usakym trejiems me-tams, pasakoja A.etakauskas.A.etakauskas atmeta tarimus, kad kai kurios mons, pasinaudoda-mos statymu, bandys vienos su kito-mis susidoroti specialiai pas konku-rentus nusisdamos dirbti nelegalus. Teorikai tai padaryti manoma, ta-iau jeigu mon neusiima nelegaliu darbu, tai niekas jai nepir to nele-galo, o jeigu usiima, tai pati ir kal-ta, sako A.etakauskas.AktualijosLegaliai dirbti neapsimokaElena ilinskien, UAB Luksnn sodai vadovA noriu ir galiu mones legaliai darbinti sezoniniam darbui, taiau valdia suda-ro tokias slygas, kad normaliam mo-gui pas mane laikinai dirbti neapsimoka. Paskaiiuokime. Jeigu neturintis darbo mogus pas mane laikinai padirbs du mnesius, udirbs maiausiai po 1 000 lit ir sumoks valstybei mokesius, jis vis ketvirt praras socialin param. tai mogus ir skaiiuoja padirbjs pas mane legaliai (kitaip a nepriimu), jis per du mnesius udirbs 2 000 lit, taiau per ketvirt praras net 3 780 lit valstybs paramos (keturi asmen ei-ma). Ar jam apsimoka pas mane dirbti? Ne. Jis nedirbs. Taigi valstyb ne tik ne-gaus mokesi, bet pati turs jam mo-kti paalp. Ar tai normalu? tai todl tas mogus ir ieko, kur jam nelegaliai padirbti. Ir a j suprantu. Taiau val-dininkai nesuprantaES paramos atimti negalimaBronius Markauskas, ems kio rm pirmininkasNormals kininkai savo darbuotojus darbina laikydamiesi statym, taiau darbindami mones jie turi problem, nes sezonin ems kio darb specifi ka labai skiriasi nuo kit kio ak.Manau, kad sankcijos buvo gana grie-tos, todl labai abejoju, ar jas reikia dar grietinti. Nesuprantu, kodl nustaius nelegaliai dirbaniuosius i darbdavio ketinama atimti ES param juk tai skirtingi dalykai. Param skiria ES, o ne valstyb. Kita vertus, ES param dau-giausia gauna emdirbiai, taigi galime manyti, kad statymas tarsi kuriamas iskirtinai kininkams bausti.Pirmiausia paalinkime prieastisDalia Matukien, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkVyriausyb turt labai pasverti savo veiksmus ir tik tada imtis bausmi. A nepritariu nelegaliam darbui, taiau manau, kad pradti reikt ne nuo sankcij grietinimo, o nuo nelegalaus darbo prieasi alinimo. Dabar reikia sugrti prie mokesi tobulinimo, ska-tinti legaliai usiimti verslu. Tik vliau galsime bausti visu grietumu.Jeigu toks projektas bt priimtas, pa-sekms bt lidnos. Dar labiau iaugt emigracija, o verslas udust. Vyriausy-b sklando kakur labai auktai tegul nusileidia ant ems, tada gal pama-tys, kad verslo padtis Lietuvoje yra la-bai bloga. mons ne bausmmis turi bti suinteresuoti dirbti legaliai.Vyriausyb kyla beviltik kov su vjo malnaisPer pusmet nelegalus darbas iaugo net 45 proc., nes vis daugiau darbdavi nebegali pakelti padidjusios mokesi natos. Tenka pasirinkti arba likviduoti savo versl, arba jo dal paslpti ir dirbti nelegaliai.Statybos sektorius Apdirbamoji gamybaDidmenin ir mamenin prekybaems kis, mikininkyst ir uvininkystTransporto sektoriusApgyvendinimo ir maitinimo paslaug veiklaNekilnojamojo turto operacijos Kiti0 5 10 15 20 25Nelegalus darbas ekonomins veiklos sektoriuje nuo 2010 01 01 iki 2010 07 31* (procentais)altinis: Valstybin darbo inspekcija23,82,1115,031,096,056,055,6410,23*I viso atlikti 959 inspektavimai, patikrinti 232 kio subjektai, nustatyti 479 nelegaliai dirb asmenys, i kuri 8 usienieiai.Lietuvos verslo darbdavi konfede-racijos generalinis direktorius Danas Arlauskas sako, kad visikai igyven-dinti nelegalaus darbo nepavyks.VL archyvo nuotrauka Vyriausyb grietins bausmes? O i koki altini verslas sumoks tas bau-das? Atims licencijas? Tokiu atveju valstyb pjaus ak ant kurios sdi.Martyno Vidzbelio nuotrauka 32010 rugsjo 1 Nr. 69 (8984)Valstiei laikratisYra ko nerimautiRkyvos bendruomens pirminin-k Nijol Malakauskien sako, kad pilietin visuomen iandien pakilo kryiaus yg ne tik dl galinios bet kada vykti ekologins katastrofos, jei nebus sustabdyta durpi kasyba R-kyvos eero prieigose, bet ir dl ms alies institucij, kurioms pirmiausia turt rpti tie klausimai, abejingu-mo ar net suinteresuotumo nieko ne-veikti. iuos savo tarimus pirminink grindia ne spjimais, o STT payma, kurioje yra netgi taip parayta: 2008 01 25 AB Rkyva paaukojo l politins kampanijos fi nansavimui (...) Nuo 2008 02 01 iki 2008 12 10 ios partijos pirmininkas Artras Paulauskas buvo Aplinkos ministras. 2007 01 29 AB Rkyva paaukojo l politins kampanijos fi nansavi-mui savivaldybi taryb rinkimuo-se. Naujosios sjungos iauli miesto apygardos kandidat sraui paaukota 25 tkst. lit ir t. t. Ar ne todl, kaip raoma STT paymoje, 2008 05 23 Lietuvos energetikos institutas, AB Rkyva usakymu atliks tiriamj darb, nustat, kad durpyno eksplo-atacija neturjo reikmingos takos vandens lygi kaitai.Tuo pat metu Geologijos ir ge-ografi jos instituto ataskaitoje apie t pat kalbama prieingai ir reko-menduojama durpyn udaryti, nes gali bti padaryta ala visiems mies-to vandens telkiniams. Mokslinin-kai konstatavo, kad 270 metr durpi riba, skirianti eer nuo karjero, bet kada gali bti pralauta eero ban-g, nes karjero dugnas yra septyniais met rais gilesnis nei eero vandens ly-gis. Jei taip atsitikt, jau ir taip sekl-jantis Rkyvos eeras paprasiausiai itekt, o tuomet sunykt ir Prdelis, ir Talos eeras, kur, beje, jau sudta daug milijon puoseljant vilt, kad jis liks ne tik ateities kartoms, bet ir ian-dien vilios turistus bei investuotojus. Mokslininkai teigia, kad nenutrau-kus mons veiklos padidt pavojus ir durpyn gaisrams kilti bei inykt visas unikalus draustinis. Nusipirko politikus ir daro k nori. Ne vien Pau-lauskas, bet ir Kundrotas tokius veiks-mus laimino. Net techninis durpi kasimo projektas yra. Rodos, 2007 m. buvome prispyr paruoti nauj, ias dienas atitinkant, bet jo, ms inio-mis, niekas nepatvirtino. Taip ir gyve-name, kalbjo pilietins visuome-ns atstov Irena Vasinauskait.Mokslininkai silo udaryti durpynPolitikams ir dan milijonams at-spars mokslininkai pabria, jog R-kyvos eeras, didiausias Lietuvoje vandenskyrinis eeras, pasiymintis mau santykiniu baseinu, mau gyliu ir nestabiliais durpingais krantais, yra ypa jautrus aplinkos pokyiams. Jis neturi intak, taiau turi kelet dirb-tini ir periodikai blokuojam ita-k. Jis yra ypatingai svarbus iauli miesto bei gretim vandens telkini sistemai regione, stokojaniame ko-kybik telkini. Svarbus jis ir rekre-acini, ir kit resurs poiriu, nes yra didelio masto teritorijoje, raoma mokslinink tyrimo vade.Mokslininkai silo palaipsniui u-daryti durpyn, nutraukti durpi ka-syb, utvenkti visus kanalus, kuriais vanduo teka i Rkyvos eero prieig bei draustinio, nes tik taip, j nuomo-ne, galima igelbti unikal eer ir nykstant draustin.Kasa jau antr deimtmetDan kapitalo mon AB R-kyva, usiimanti durpi gavyba ir j substrat gamyba, ia kasa durpes jau antr deimtmet. Tai yra viena didiausi ios veiklos srities moni Lietuvoje, didij dal produkcijos iveanti i Lietuvos.Jau rame, kad dan mons pro-teguotojai kartais bando prisidengti tuo, kad durpininkai moka ms vals-tybei mokesius. Taiau mokslininkai mano, kad tie mokesiai yra juokingai mai u 1 kub. m sumokama iki 50 cent, o durpi prekybos centre 1 kub. m jau kainuoja apie 130 Lt. Specialis-tai apskaiiavo, kad skandinavai dur-pi kasjai ms valstybei per metus sumoka apie 200 tkst. Lt, o norint atkurti gamtai padaryt al, atsiradu-si dl dan veiklos, prireikt gerokai per 60 mln. Lt. Tokia suma susidary-t tik per 300 met. Taiau taip ilgai Rkyvos durpynuose danai neusi-bus, nes durpi gali nebelikti jau po deimtmeio, po dviej tai tikrai. O kas toliau? Svarbus ir kitas klausimas: jei danai, nelikus durpi, paskelbt savo bendrovs bankrot, kas tuomet rekultivuot baigt eksploatuoti dur-pyn? Kur reikt iekoti kalt dl ekologins katastrofos?Patys liksime be durpiValstybs kontrol tyr, kaip nau-dojami alies gamtos itekliai. Jos i-vados neguodia. Pasak kontrolieri, palyginti su isivysiusiomis alimis, mums tenka penkiskart maiau gam-tini itekli. Bet ir tuos paius ati-duodame kitiems. O durpi iveame apie 80 proc. Galima neabejoti, kad netolimoje ateityje jas pirksime patys. Tik u kiek? Per metus i ms a-lies eksportuojama durpi beveik u 100 mln. Lt, o mokesi surenkama tik apie 20 mln Lt. Monks biz-nis, jau nekalbant apie tai, kad bet kada galime sulaukti ekologins ne-laims, kalbjo Rkyvos bendruo-mens pirminink Nijole Malakaus-kien.Bendruomens pirminink nese-niai sitikino, kad padtis katastrofi -kai prastja. imet liep ji, padeda-ma kater turini gamtos myltoj ir talk pasikvietusi urnalistus, api-rjo siauriausi viet, skiriani Rky-vos eer nuo rausiamo durpyno. Iki tol mums Rkyvos generalinio di-rektoriaus pavaduotoja Edita Apera-viien sak, kad vienu pravaiavimu gyl ikasama vos 1530 cm dur-pi, o siauriausia vieta esanti 500 m. Taiau savo akimis pamatme, kad jos rausiamos madaug metro gyly-je, o eer nuo durpyno jau skiria vos kokie 200 m. Tada ir supratome, ko-dl i ponia mus vis atkalbinjo vykti durpyn. N.Malakauskien sako, kad durpininkams psti migl visuo-menininkams akis nesunku, nes pa-siekti labiausiai pavoj keliani vieta nra paprasta: kelias durpi kasimo technikos taip sugadintas, kad net vi-sureigiu nenuvaiuosi. Belieka kate-ris, kur, aiku, turi toli grau ne kie-kvienas.Tik linkioja galvomisN.Malakauskien sako negalinti suvokti, kodl Lietuvos institucijos, uuot gynusios savo valstybs turtus, keistai linkioja galvomis, tarsi nei-nodamos, k reikia daryti. Juk Geo-logijos ir geografi jos instituto moksli-nink ivadas, kad kasamas durpynas neigiamai veikia draustin ir Rkyvos eer, dar kart patvirtino Valstybinis emtvarkos institutas. Jis atliko dar vien studij ir pareng special bo-taninio zoologinio draustinio tvar-kymo plan.Siekdami isaugoti Rkyvos eer ir vis draustin, visuomenininkai jau kreipsi aukiausius alies pareig-nus, teissaugininkus, aplinkosaugi-ninkus. Pareignai vis konstatuoja, kad durpes kasanti bendrov privalo atlikti poveikio aplinkai vertinim, bet bendrovs veikla nestabdoma, nors toks vertinimas ir neatliktas. Gal ir pareignai bijo, kad j, priartjusi prie bendrovs vart, neitikt TV urnalist dalia?AktualijosDelia.Saul teka 6.25, leidiasi 20.11.Dien: +13 +18Rytoj PorytRugsjis mus pasitinka rudenikai lietingais orais. Atjus kalendoriniam rudeniui didesni or pasikeitim nebus. iandien lis rytiniuose ir pietiniuose rajonuose, kai kur gausiai. Prads stiprti iaurs ryt vjas. Oras jau tesuils iki 1318 laipsni. I piet atslinks ciklonas atne liet ms al ketvirtadien. Tiek nakt, tiek dien lis visoje Lietuvoje, vietomis smarkiai. Vjas pasisuks i iaurs ir jo gsiai sieks 1520 m/sek. emiausia temperatra nakt bus 712, o debesuot ir lieting dien tesuils iki 914 laipsni. Lietus tsis ir nakt penktadien. Kai kur prilyti gali labai daug, t. y. daugiau nei 15 litr kvadratin metr per maiau nei 12 valand. Gausiausi liets bus rytiniuose rajonuose. Vjas vis dar iliks smarkus. Temperatra numatoma 712 laipsni. Penkta-dienio dien ciklonui slenkant toliau iaur jau bus daugiau pragiedruli. Vis dar iliks didel trumpo lietaus tikimyb. Vjas prads rimti ir oras suils iki 1116 laipsni.Savaitgal saul ivysime taip pat retai, daugiausia bus debesuota. Daug kur pa-lis. Naktys bus vsios 49 laipsniai ilumos. O dienomis numatoma apie 1318 laipsni.iandienDien: +9 +14 Dien: +11 +16OraiNakt: +7 +12Nakt: +7 +12 Nakt: +7 +12 Judita LiukaitytProkuratra turt imtis tyrimoRimantas Braziulis, Lietuvos alij judjimo pirmininkasStebiuosi, jog ms alies institucijos, atlyginimus gaunanios u tai, kad saugot ms alies gamt, tik imi-tuoja darb. O kartais ir to nedaro, kol neparagini. alyje jau sunaikinta 80 proc. pelki, todl senka eerai, dista upeliai, nepajusime, kaip ne-beliks ir glo vandens, nes durpynai veikia kaip fi ltrai. Svetimaliai, ms krate rad naud, i ms tiesiog tyiojasi, elgiasi kaip su aborigenais. Jiems visai nesvarbu, kad dar vienas ms eeras nuseks ir dl to neliks dar keli. O taip atsitiks. Apie tai kal-bama ir mokslinink studijoje, joje konstatuojama kylanti grsm Rky-vos eerui bei visam draustiniui. Ma-tau tik vien ieit kuo skubiau reika-lauti prokuratros imtis vieojo intere-so gynimo, nutraukti durpi gavyb ir atlyginti jau padaryt gamtai al.Specialistai apskaiiavo, kad skandinavai durpi kasjai ms valstybei per metus sumoka apie 200 tkst. Lt, o norint atkurti gamtai padaryt al, atsiradusi dl dan veiklos, prireikt gerokai per 60 mln. Lt. Rkyvos durpynas stumia eer pratPro AB Rkyva vartus urnalistai neleidiami, j klausimus niekas neatsako. Nijols Petroits nuotraukae Atkelta i 1 psl. Svarbiausiais naujojo politinio sezono darbais Premjeras Andrius Kubilius vardija kit met valsty-bs biudet, energetikos sekto-riaus darbus ir valstybini moni valdymo pertvark. Tai Vyriausy-bs vadovas pabr vakar po jo ir Prezidents Dalios Grybauskaits susitikimo, kuriame kalbta apie naujj politin sezon. Pasak A. Kubiliaus, kit met vals-tybs biudete radikali permain ne-numatoma. Toliau ilieka taupaus gyvenimo biudetas, ir sprendimai, susij su vairi ilaid mainimu, ypa socialinje srityje, i esms yra priimti dar pavasario sesijoje. Gal-iau paminti, kad yra labai aikus si-pareigojimas io sezono metu, bent jau Vyriausybs lygiu, ubaigti svars-tymus dl ilgalaiks Sodros per-tvarkos, kuri taip pat susijusi su ilga-laikiu ir taupiu gyvenimu, kalbjo A.Kubilius. Jis paadjo atsivelgti alies va-dovs isakytas pastabas dl toki kul-tros objekt kaip Gedimino kalnas ir pilis, Nacionalins Martyno Ma-vydo biblioteka fi nansavimo. Prezi-dents atstovas Linas Balsys sak, kad D.Grybauskait nort matyti vis Sodros pertvarkos paket, o ne atskirus reformos aspektus. Kalb-dama apie energetik, alies vadov akcentavo elektros, ir ypa duj, rin-kos krim. Eltos inf. ir nuotraukaSvarbiausi naujojo politinio sezono darbai4 2010 rugsjo 1 Nr. 69 (8984)Valstiei laikratisAktualijosLina PeelinienVL urnalist, lina.peceliuniene@valstietis.ltValdia digauja, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Jei premjeras Andrius Kubilius neb-t nudautas dl kvalo, dabar dar garsiau girtsi: Lietuvos ekonomi-kos augimas didiausias Europos Sjungoje (ES).Bet opozicins Socialdemokrat partijos pirmininkas Algirdas But-keviius mano, kad vis tiek blogai. Gauta keli imtai milijon virpla-nini pajam tik todl, kad biude-tas buvo blogai suplanuotas. O dar gali bti, kad Vyriausyb k nors toje bendroje piniginje slepia.Tautai ta bendra pinigin maai rpi, kiekvienas iri tik savj ir vislaik ja nepatenkintas. Ir dl to kaltina politikus. Toks vaizdas, kad jie nieko neveikia, tik oka televi-zij programose. Nepasitikjimas Seimu ir partijomis taip smuks, kad net nepadoru skelbti tuos ke-lis procentus paskutinij, kurie dar pasitiki.Apklausose reikt koki nors papildom klausim. Jei nepasi-tiki tautos atstovybe, tai gal nori diktatros? Jei nepasitiki savo i-rinktaisiais, tai gal pats savimi ne-pasitiki? Nusibodo nepriklausomos demokratins Lietuvos projektas? K silai?Silym bna. Vienas toks pa-plits: noriu balsuoti u asmenybes, ne u partijas. Modeliuojama taip: partijos nevarios savanaudikos gaujos, o i asmenybi isirinktu-me paias tyriausias ir protingiau-sias. Bet juk pus Seimo renkame balsuodami u asmenybes, taiau jie jokia tobulybe neisiskiria. Da-niausiai ir atstovauja toms paioms partijoms. Dabar bus galima asme-nybes rinkti ir savivaldybi tary-bas. Partijos jau rpinasi jomis: ap-simesk nepriklausomu, po rinkim prisijungsi prie frakcijos. K mes ia apgaudinjame?O k daryti, jei pilieiai neken-ia partij, bet politinio proceso be interes ir idj grupi tiesiog ne-bna? Asmenybs, kuri niekas ne-jungia, anarchikai isilakstys.Gal blogos dabartins partijos? Reikia kurti kokias nors sinin-gas naujas? Bet ir taip kiekvieniems rinkimams sukuriama nauj partij. Ir daniausiai tos naujos bna dar blogesns negu senos. Dar labiau susikibusios su verslu, dar maiau atsakingos. Jau yra pavyzdi, kad moni vadovai kuriam partij suvaro visus savo darbuotojus. Apie kokias pairas ir idjas galima kal-bti, kai tampi partijos nariu vien i baims likti bedarbiu?Gal laikas visai nurayti partijas ir pereiti prie judjim? visuome-ninius judjimus mons sueina pa-tys, ne varu suvaromi. Daniausiai juos jungia koks nors teisybs ie-kojimas. Bet greitai pasirodo, kad t teisyb kiekvienas suvokia sa-vaip, prasimua ambicijos ir taru-mas. Sjd pakartoti pretendav judjimai skyla dar net nepradj judti arba tyliai isivaikto.Mums tikrai nepasisek, kad demokratijos keli stojome tuo metu, kai pasaulyje m tirpti sen-j ideo logij ribos. Nespjome net imokti deinij ir kairij eko-nomini sistem, tradicij saugo-jimas netapo konservatizmu, nes nebuvo ko saugoti, reikjo refor-m. Suformavome savo pairas tik pagal poir sovietmet ir okupant. Nekenti sovietmeio ir ruso tu deinysis, bandai patei-sinti arba ilgiesi kairysis. Per dvi-deimt met natralu, kad tos skir-ties nebeliko.Ir nebeinome, ko norime. Ir neduodame partijoms jokio ideo-loginio usakymo. Politolog Ain Ramonait teigia, kad po atlik-to tyrimo irykjo tokia moni nuostata: tegul irinktieji padaro k nors, kad visiems bt geriau gy-venti. Visikai natralu, kad tok usakym gav politikai priversti meluoti: adti maus mokesius ir dideles socialines garantijas.Partija kaip keiksmaodis Tiesiai viesiaiNijol PetroitVL urnalist, nijole.petrosiute@valstietis.ltValstybs kontrolieriai, atlik patikrinim iauli miesto savi-valdybje, nusprend, kad vietos valdia privalo grinti biudet 2,3 mln. lit, ne pagal paskirt pa-naudot mokinio krepelio pinig. Miesto valdia su tuo nesutinka ir teisybs iekos teisme.Ileido ne tam, kam skirtaValstybs kontrol, tikrinusi, kaip iauli miesto savivaldyb praei-tais metais panaudojo daugiau nei 95 mln. lit valstybs biudeto l, daugiausia priekait turjo dl moki-nio krepeliui skirt valstybs biude-to l ir Viej pirkim statymo paeidimo. Kontrolieriai konstatavo, kad savivaldybs mokyklose ir gim-nazijose daugiau nei 2,3 mln. lit i mokinio krepelio, skirto mokytoj darbo umokesiui ir ugdymui reika-lingoms priemonms sigyti, panau-dota ne pagal tikslin paskirt. Did-dvario gimnazijoje per 584 tkst. lit ileista autoriniams atlyginimams ir konsultavimo paslaugoms apmokti bei su moksleivi ugdymu nesusijusi darbuotoj atlyginimams.Nerad rodym, kurie patvirtint, kad direktorius ir trys ios gimnazijos vadovaujamas pareigas einantys dar-buotojai tikrai mokiniams teik indi-viduali pagalb, auditoriai negaljo vertinti, ar daugiau nei 18 tkst. lit panaudoti tinkamai. Kontrolieriai mano, kad daugiau nei 1,7 mln. lit mokinio krepelio l iauli miesto ugdymo staigos neteistai panaudojo mokykl ki-nms ilaidoms apmokti. Valstybs kontrol nurod savivaldybei ne pa-gal paskirt panaudotus 2,3 mln. lit grinti valstybs biudet.Apjo statymKontrolieriai taip pat nustat, kad ne kart buvo paeistas ir Viej pirkim statymas. Rekonstruoda-ma S.alkauskio ir S.Daukanto vi-durines mokyklas, miesto savivaldyb skald rekonstrukcijos projektus ir taip apjo statym, pagal kur rei-kjo skelbti atvir viej konkurs. prastos komercins praktikos ir ap-klausos bdais ji pasirinko rangovus darbams, kurie kainavo daugiau kaip 700 tkst. lit, nors Viej pirki-m statymas draudia taip skaldy-ti pirkimus.Auditoriams ukliuvo ir tai, kad savivaldyb u 2009 met gruodio mnesio ildym ir kart vanden iauli energijai netgi avansu su-mokjo per milijon lit, o paskui, kai ilumos tinklai savivaldybei pa-teik reali gruodio mnesio sskai-t, paaikjo, jog buvo permokta 567 tkst. lit.Nustatyta paeidim ir tvarkant pasitikjimo teise valdomo 350 tkst. lit verts valstybs turto apskait.Meras paeidim nepripastaiauli miesto meras Genadijus Mikys tikina, kad su daugeliu kon-trolieri ivad sutikti negali, todl Valstybs kontrols sprendimus skun-dia Vilniaus apygardos administra-ciniam teismui. Pirmiausia, mero si-tikinimu, yra pasiklysta tarp svok mokymo reikms ir vietimo rei-kms. Ankstesniuose teiss aktuo-se buvo vadinama mokymo reik-mmis, dabartiniuose vietimo reikmmis. Pasak mero, su vietimo reikmmis yra siejamos ir mokykl aplinkos los, todl sutaupytos krep-elio los gali bti ir buvo panau-dotos kreditoriniams siskolinimams apmokti. Pasak savivaldybs jurist, nra net teisinio svok iaikinimo, todl viliamasi, kad dabar tai pada-rys teismas.Savivaldyb nesijauia paeidusi ir Viej pirkim statymo, kuris yra uprogramuotas paeidimams. Anot mero, kaip galima neskaidyti pirkim ir elgtis pagal statym, jei mokykl renovacijai skirti pinigai trupinami met metus. Antai S.alkauskio gim-nazija renovuojama kone deimtme-t. Kiek gauna pinig, u tiek darb ir padaro. O avansu pervestos los iauli energijai u ilum ir kar-t vanden, mero supratimu, irgi ne paeidimas, o tik gelbjimasis i pa-dties. Jei jie taip nebt padar, liku-sias las bt tek grinti valstybs biudet. Bt buv pagal statym, taiau sausio mnes jie tam nebeb-t turj l.Dl kit valstybs audito ivad savivaldybje pradti tarnybiniai pa-tikrinimai skyriuose ir Diddvario gimnazijoje, o dl kontrolieri parei-kalaut biudet sugrinti milijon laukia bylinjimasis teisme.Savivaldyb milijon lengvai grinti neadaiandien, Mokslo ir ini dien, vl nuskambo mokyklinis skambu-tis ir paskelb 20102011 mokslo met pradi.iais mokslo metais duris atvers daugiau kaip 1 300 mokykl. Ne visas jas spta atnaujinti, kad tin-kamai bt sutikti mokiniai. Kai kuri mokykl mokiniams ir mo-kytojams mokslo met pradio-je vis dar teks matyti remonto dar-bus baigianius statybininkus arba laikinai glaustis kitose patalpose.Mokslo metus iemet prads 418 500 mokini, i j 29 tkstan-iai pirmok. Mokini pagausjo tose mokyklose, prie kuri prijungtos pradins ar pagrindins. Taiau aps-kritai iais mokslo metais Lietuvoje bus 6 mokyklomis ir 34 bazini mo-kykl skyriais maiau negu pernai.Mokslo metai prasids 45 aukto-siose mokyklose. Lietuvos profesines mokyklas stojo 14 918 jaunuoli. Tai gerokai maiau negu planuota. Tiki-masi, kad dar io mnesio pradioje moksleivi jose pagauss.VL inf.Vl pakviet mokyklos skambutisRugsjo 1-oji viesos pradinje mokykloje visada diugi vent. Klaudijaus Driskiaus nuotraukaDl kontrolieri pareikalaut biudet sugrinti milijon laukia bylinjimasis teisme.Manoma, kad daugiau nei 1,7 mln. lit mokinio krepelio l iauli miesto ugdymo staigos neteistai panaudojo mokykl kinms ilaidoms apmokti. Martyno Vidzbelio nuotrauka52010 rugsjo 1 Nr. 69 (8984)Valstiei laikratis 5PasaulisKaip prane Estijos gynybos pajg spaudos tarnyba, pstinink padalinio Estcoy-10 jaunesnysis serantas Herdis Sika uvo vidudie-n, vykdydamas kovin uduot. Su-sprogusio arvuotojo transporterio, uvaiavusio ant savadarbs minos, 20 met vairuotojas uvo per Esti-jos pstinink kuopos atsakomy-bs zonos netoli Vahidio patruli bazs patruliavim. Jam buvo tu-tuojau suteikta pirmoji medicinos pagalba, paskui jis buvo nugaben-tas sraigtasparniu ligonin Kemp Bastiono bazje. Taiau gydytojai negaljo igelbti Estijos kario gy-vybs.Kiti kariai per incident nenu-kentjo. Padalinys Estcoy-10 to-liau vykdo uduotis savo atsakomy-bs zonoje.Estijos prezidentas Tomas Hen-drikas Ilvesas, vyriausybs nariai ir alies ginkluotosios pajgos pareik nuoirdi uuojaut H.Sikos gimi-naiiams. A lenkiu galv gedda-mas ir atmindamas nars est kar, Afganistane uvus jaunesnj ser-ant Herd Sik, sakoma pre-zidento uuojautoje kareivio gimi-naiiams.iuo metu Estijos kontingen-t Afganistane sudaro 160 kari. NATO Tarptautini saugumo pa-ramos pajg (ISAF) misijoje Af-ganistane Estijos gynybos pajgos dalyvauja nuo 2003 met. Per lai-kotarp ia uvo atuoni Estijos gy-nybos pajg kariai. Hilmendo pro-vincija, kurioje tarnauja est kariai, skirtingai nei lietuvi kontingen-to atsakomybs zonoje esanti Goro provincija, yra viena i neramiausi Afganistano srii. Daugum Nim-rozo provincijos gyventoj sudaro putnai, ia aktyviai veikia talib sukilliai.Lietuva 2008 metais Afganista-ne neteko vieno kario seranto Arno Jarmalaviiaus. Latviai per-nai Afganistane neteko dviej ka-ri. Be to, dar du latvi kariai uvo misijoje Irake.VL, BNS inf.Dr. Manvydas Vitknas kart ugning Muamaro Ka-dafi o prakalb klausytojomis tapo keli imtai specialiai atrinkt mer-gin, daugiausia itali, kurios pulkininko laipsn turinio Libijos lyderio paskait buvo specialiai at-rinktos ir u dalyvavim joje gavo neblogus honorarus.Pakviet apie 500 merginiemet jau ketvirt kart Italij atvykusio M.Kadafi o paskaitos Ro-moje prajus sekmadien buvo pa-kviestos iklausyti apie 500 mergin. Libijos vadovas tikino susirinkusi-sias, kad joms, galvojanioms apie savo ateit, jau dabar verta tapti mu-sulmonmis. Atsiverskite islam, tik rj religij, ragino M.Kadafi s.Ofi cialus jo vizito tikslas buvo pa-minti antrsias tarpvalstybins Libijos ir Italijos sutarties pasiraymo metines, taiau skandalingasis pulkininkas ir kart pavert savo vizit didiuliu ou. Kaip ir prie metus, jis paved Libijos ambasadoriui Italijoje surengti viet-jiko pobdio susitikim su jaunomis, graiomis merginomis. Ambasada pasamd agentr, usiimani bsi-mj stiuardesi atranka, ir i surinko beveik penkis imtus jaun mergin, kuri dauguma buvo itals. susitiki-m atvyko students, vyresnij lic-jaus klasi mokins ir, anot M.Kadafi o, paprastos merginos. Jos kantriai lau-k Libijos vadovo, kuris susitikim tradicikai vlavo kelias valandas. Pa-kviestsias neabejotinai masino ne tik smalsumas, bet ir, anot laikraio Co-riere della Sera, nemenkas 150 eur (518 Lt) honoraras. Atvykusios ne i Romos, bet i tolimesni Italijos regio-n arba usienio ali, renginio dalyvs gavo 200 eur (690 Lt) atlyg.Ital dienratis La Republi-ca pavadino M.Kadafi o teologin paskait ou, skirtu stiuardesms. Anot laikraio, rytingas ir aikus M.Kadafi o kreipimasis tapo kvietimu, valga ir palinkjimu. Islamas bus visos Europos religija. Tai pareikalaus laiko, bet is procesas labai pasparts, primus Turkij ES, susirinkusi-sias tikino M.Kadafi s.adjo surengti paskait ir vyramsM.Kadafi o paskaita pasiek apo-gj, kai Libijos lyderis pakviet pa-kelti rankas tas merginas, kurios nor-t priimti islam. I publikos pakilo ir prie scenos atjo trys musulmonikus apdarus dvinios merginos dvi ita-ls ir viena ispan. Jos musulmonmis nusprend tapti po pernykio susiti-kimo su M.Kadafi u. Merginos sak, kad, j nuomone, islamas yra vienin-tel teisinga religija, o visos kitos reli-gijos es nesvarbios. Naujosios islamo ipaintojos, kaip ir kitos salje buvu-sios merginos, i Libijos lyderio rank gavo dovan po musulmon ven-traio Korano tomel ital kalba.imetis M.Kadafi o susitikimas su ital moterimis savo umoju nusi-leido pernykiam renginiui. Tada su-sitikime dalyvavo net 700 itali, tarp kuri buvo ir kelios pirmo plano gar-senybs Milano mer Leticija Mo-rati, Italijos lygi galimybi ministr Mara Karfanija.Tokie Romoje rengiami M.Kadafi o propagandiniai ou Italijos visuome-nje kelia nevienareikmikas emo-cijas. Italijos parlamento pirminin-k Demokrat partijos atstov Roza Bundi pareik, kad M.Kadafi s dar kart paemino Italijos moter oru-m. Premjeras Silvijus Berluskonis neturt suteikti scenos mogui, kuris propagandiniais tikslais nori pasisa-kyti grai moter draugijoje.Graias moteris M.Kadafi s ities mgsta. Jo asmeninje apsaugoje yra net keturiasdeimt gerai parengt grauoli, savo knais pasirengusi bet kada pridengti Libijos lyder.M.Kadafi s adjo surengti paskai-t ir grupei ital vyr, taiau vliau prane, kad pavargo ir susitikimas nevyks.Romoje pasistat beduin palapinLibijos lyderis Italijoje jauiasi vi-sikai laisvai, elgiasi kaip tinkamas ir yra aikiai laukiamas ioje alyje. Pir-m kart buvusios ital kolonijos Libi-jos lyderis buvusi metropolij atvy-ko vos prie dvejus metus. Iki to laiko pulkininkas, kaltintas vairiais tarp-tautiniais nusikaltimais, veng vizit Europ, o dabar ia laisvai skleidia savo propagand. Kaip visada usienio vizit metu, M.Kadafi s neapsistojo viebutyje, bet sak pastatyti tradici-n klajokli beduin palapin, kuri i-kilo Libijos ambasados Romoje sode. I gimtins jis atsigabeno trisdeimt rinktini irg ir raiteli, sureng j pasirodym, kuriame dalyvavo 800 ital politik ir verslo atstov. Pas-kui M.Kadafi s ir geriausiu draugu j vadinantis premjeras S.Berluskonis kartu valg Ramadano vakarien. S.Berluskonio ir M.Kadafi o draugyst tokia stipri, kad netrukus Libijos pi-liei pasuose bus dedama nuotrauka, kurioje abiej ali lyderiai vienas ki-tam spaudia rankas.Italijos ir Libijos santykiai labai atilo, prie dvejus metus pasiraius tarp valstybin sutart. Remiantis ja, metropolija buvusiai kolonijai pasi-adjo sumokti 5 milijard JAV do-leri dydio kompensacija u koloni-zatori padaryt al. Libija Italijai strategikai svarbi kaip duj ir naftos tiekja. Prie eerius metus i Libi-jos Viduremio jros dugnu Sicilij nutiestas 520 kilometr ilgio dujotie-kis. Gamtiniais itekliais turtingo-je Libijoje sudarytos itin palankios slygos ital verslininkams. Taiau Italijos opozicijos atstovai, mo-gaus teisi gynjai ariai kritikuoja S.Berluskon u berib pataikavim M.Kadafi ui. i met baland Italijos premjeras, anot spaudos, pasiek pa-taiknikumo virn ir susitikimo metu pabuiavo M.Kadafi ui rank. Opozicija primena S.Berluskoniui, kad u 68-eri Libijos diktatoriaus pei daugyb tarptautini skan-dal ir nusikaltim. Nuo 1969 met aliai vadovaujantis pulkininkas kal-tinamas terorizmo rmimu, kar su kaimyninmis valstybmis kurstymu, iauriu elgesiu su opozicija bei Li-bij i Italijos grinamais nelegaliais migrantais.Blogiukas tapo geruIlg laik M.Kadafi s buvo laiko-mas tarptautins politikos atskalnu ir netgi nusikaltliu. Dar prie de-imt met buvo galima tiktis ivys-ti M.Kadaf ne besipuikuojant gra-uoli kompanijoje vienos i ES ali sostinje, bet kabant kartuvse, kaip nutiko Sadamui Huseinui, ar uda-ryt Hagos tarptautinio tribunolo ka-ljime, kaip nutiko Slobodanui Mi-loeviiui. M.Kadafi o vadovaujama Libija aktyviai kiosi pilietin kar ade, iprovokavo kar su Egiptu, rm vairias tarptautines teroristi-nes organizacijas. 1986 metais ame-rikiei karo laivai ir aviacija apaud Libijos miestus, kuriuose, Vaingtono teigimu, buvo kurtos terorist mo-kymo stovyklos. Per bombardavimus uvo M.Kadafi o dukra, o mona ir du sns buvo sueisti. 2003 metais Libija prisim atsakomyb u ke-leivinio lktuvo susprogdinim vir kotijos miestelio Lokerbio 1988 metais. i katastrofa nusine 270 gyvybi.M.Kadafi s buvo nesutaikomas Va-kar prieas iki 2003 met. Tada jis radikaliai pakeit savo kurs nutrau-k branduolin program, prisim kalt dl Lokerbio tragedijos, pasil dideles kompensacijas uvusij arti-miesiems, idav tarptautiniam Hagos tribunolui kelis terorizmu kaltinamus asmenis. Visa tai leido Libijos lyderiui tapti geruoju diktatoriumi tarptauti-ns bendruomens akyse. JAV atauk ekonomines sankcijas Libijai, o Italija, Rusija ir kai kurios kitos alys pradjo su M.Kadafi u atvir fl irt.M.Kadafi s ragina atsiversti islam Estai neteko atunto karioSkandalingasis Libijos lyderis Italijoje vl pasinr islamo propagand. Jis prognozuoja, kad ateityje Senasis emynas taps musulmon gyvenama erdve, o prie to labiausiai prisids galimas Turkijos primimas Europos Sjung (ES).Ilg laik M.Kadafi s buvo laikomas tarptautins politikos atskalnu ir netgi nusikaltliu. Dar prie deimt met buvo galima tiktis ivysti j ne besipuikuojant grauoli kompanijoje vienos i ES ali sostinje, bet kabant kartuvse, kaip nutiko Sadamui Huseinui.mil.ee nuotraukaAfganistane pirmadien uvo Estijos karys dvideimtmetis arvuoio vairuotojas tapo ant kelio padtos savadarbs minos auka.Per vizitus usienyje ekstravagantikj M.Kadaf nuolat lydi grauols apsaugininks. gazeta.ua nuotrauka2010 rugsjo 1 Nr. 69 (8984)Valstiei laikratis6 SportasMartyno Vidzbelio nuo-Kelialapiai. Sekmadien baig-si 2011 m. Europos vyr krepinio empionato atrankos varybos, po kuri paaikjo, kad kelialapius kit met rugsjo 318 d. Lietuvoje vyk-siant 37-j Europos empionat pel-n Juodkalnijos, Belgijos, Makedoni-jos ir Izraelio krepininkai. Jau anks-iau viet pirmenybse usitikrino Didiosios Britanijos komanda. At-rankos varybose dalyvavo 15 ko-mand, suskirstyt tris grupes. Tie-siogiai Europos empionat pateko grupi nugaltojos ir dvi geriausios i antrsias vietas umusi ekip. Likusios rinktins dl vienintelio li-kusio kelialapio kovos papildomame atrankos turnyre. 2011 m. Europos empionate taip pat ais nugaltojos titul ginsianti Ispanija, Serbija, Grai-kija, Slovnija, Pranczija, Kroatija, Vokietija, Rusija, Turkija ir pirmeny-bi eiminink Lietuva.Turnyrai. Naujam sezonui besi-ruoiantys Vilniaus Lietuvos ryto krepininkai imgins jgas dvie-juose turnyruose Lenkijoje. Rugs-jo 1920 dienomis Draeno Anzulo-viiaus aukltiniai dalyvaus turnyre Vroclave. Galimi vilniei varovai Gdyns Asseco Prokom, Tel Avi-vo Maccabi ir Zgorzeleo Turow. Spalio 23 dienomis Lietuvos sosti-ns atstovai vyks Gdyn. Be tur-nyro eiminink Asseco Prokom krepinink, turnyre dalyvaus dar dvi Eurolygos komandos Italijos empion Sienos Montepaschi ir Slovnijos viceempion Liublianos Olimpija.Legionierius. Pirmadien Lie-tuv atvyko naujasis Kauno al-girio ekipos atak organizatorius Dechua nas Kolinsas (DeJuanas Col-linsas). Po dvej met pertraukos Kaun grtantis amerikietis atvira-vo, kad pasiilgo komandos, sirga-li ir miesto. Tai buvo lengvas pa-sirinkimas, nes gavau puiki prog grti ekip, kurioje jauiausi tikrai ypatingai. Manau, kad ms laukia daug ger rungtyni. inau, kad ir keliami tikslai ilieka tokie pat. T-siu savo prie kelet met prad-t darb, vos nusileids Vilniaus oro uoste sak krepininkas. Kartu su Mantu Kalnieiu aidjo pozici-joje aisiantis D.Kolinsas i karto pri-sidjo prie Palangoje sportuojani komandos draug.Pralaimjo. Palangoje ir Kre-tingoje vykusio tarptautinio Lietu-vos futbolo federacijos (LFF) jauni taurs turnyro finale daugiausia i Nacionalins futbolo akademijos aukltini sudaryta Lietuvos rink-tin po 11 m baudini serijos nusi-leido Ukrainos komandai. Europos jauni empionato atrankos var-yb 8 grups turnyras bus ai-diamas rugsjo 2227 dienomis Kaune ir Marijampolje. Lietuvos rinktin vienoje grupje rungty-niaus su Belgijos, Velso ir Danijos komandomis.VL inf.ini sprintasArvydas JockusVL urnalistas, arvydas.jockus@valstietis.ltPrie artjani 2012 m. Euro-pos futbolo empionato atrankos ciklo pradi Lietuvos nacionali-ns futbolo rinktins vyriausiasis treneris Raimondas utautas pri-sipaino turintis vilties, kad kovoti dl pergals pads pilnas stadionas irov. penktadien (rugsjo 3 d. ) 21.15 val. Kauno S.Dariaus ir S.Girno stadione Lietuvos futbolo rinktin susitiks su kotija. Tikima-si, kad beveik 9 500 viet stadionas bus pilnas. Apie tris tkstanius bi-liet jau sigijo kotijos rinktins sirgaliai, o tkstant biliet fede-racija rezervavo jauniesiems ms alies futbolininkams.Turs daugiau laikoLietuvos futbolo federacijos (LFF) bstinje Vilniuje pristaty-damas rinktins tikslus ir koman-dos sudt prie atrankos ciklo start R.utautas sak, kad, nors draugi-k rungtyni rezultatai nediugina, ruoiantis atrankos startui pavyko gyvendinti kitus tikslus.Primename, kad R.utauto vado-vaujama Lietuvos futbolo rinktin i viso suaid ketverias rungtynes: sve-iuose 0:4 pralaimjo Ukrainai, Kau-ne 0:2 nusileido Baltarusijai, pasiek lygisias 0:0 su Latvija ir 2:0 nuga-ljo Estij.Kai turjome tiksl ikovo-ti Baltijos taur, komanda susitelk ir rod, kad gali pasiekti rezultat. Kontrolinje dvikovoje su Ukrai-na turjome kit tiksl iband-me nemaai nauj aidj. Dalis j jau rod, kad yra verti nacionalins rinktins. Rungtyns su Baltarusi-ja nepavyko laiko pasiruoti joms buvo maai, aidjai saugojosi trau-m. Susieid jie prarast vietas klu-buose. Tai bt nenaudinga ir rinkti-nei, nes neturime daug futbolinink su aidimo praktika, aikino stra-tegas.Jo teigimu, svarbiausia, kad ko-manda tinkamai nusiteikt dvikovai su kotija. ioms rungtynms Lietu-vos rinktin jau gals rengtis penkias dienas, o stadione gals tiktis ir i-rov pagalbos: Tikiuosi, kad Kau-no S.Dariaus ir S.Girno stadionas rugsjo 3 dien bus pilnas ir sirgaliai pads komandai kovoti dl perga-ls. Neturime teiss namuose prarasti tak, sak R.utautas.Vaikams nemokamaiLFF sudar galimyb stebti ias rungtynes beveik tkstaniui vaik, kurie dalyvavo Lietuvos futbolo fe-deracijos programos Sugrinki-me vaikus stadionus projektuo-se. LFF taip pat kvieia visus vaikus iki 7 met kartu su artimaisiais, ku-rie yra sigij rungtyni biliet arba abonement, Lietuvos rungtynes su kotija eiti nemokamai. penktadien vis futbolo sir-gali laukia neeilin futbolo vent. Vaikams, kurie jau dabar domisi ia sporto aka, o ateityje galbt svajoja tapti profesionaliais futbolininkais, pamatyti stipriausius Lietuvos ir ko-tijos futbolininkus yra svajons isipil-dymas, sak LFF projekt skyriaus vadovas Edvinas Eimontas. Toki galimyb federacija vairiuose futbolo renginiuose dalyvaujantiems vaikams ir j treneriams bei mokytojams su-teikia nebe pirm kart.Ianalizavo varovusRuodamasis bsimai kovai su kotija rinktins treneri tabas jau analizavo varov neseniai aistas draugikas rungtynes vedijoje. Pa-matme kotijos rinktins privalu-mus ir trkumus. Galima sakyti, kad beveik pus komandos yra Manches-ter United saugas Darenas Fleeris. Jis atliko labai daug tiksli perdavim. Teks imtis tam tikr veiksm prie j. Pamatme, kad kot deinysis kratas silpnesnis, todl padarysime atitinka-mas ivadas. ekijos rinktin anali-zuosime vliau, dabar visas dmesys kotams, kalbjo treneris.Dvikovoms su kotija ir eki-ja sudarytas iplstinis aidj s-raas i viso 23 aidjai. Trys i j atstovauja Lietuvos klubams. Jei ku-ris nors aidjas susieis greitai pa-kviesime jam pamain i Lietuvos klub. Jaunimo rinktin kol kas pa-liekame ramybje, nes iai koman-dai liko pas kutins atrankos rungty-ns rugsjo 3 dien Anglijoje. Vliau stengsims po truput traukti vien kit aidj, teig R.utautas. trij dien treniruoi stovyk-l Marijampolje Lietuvos rinktin susirinko rugpjio 30 d. Rungty-ni ivakarse komanda persikels Kaun.Premier lygos aidjaiLFF pranea, kad kotijos nacio-nalins futbolo rinktins kandida-t srae rungtynms su Lietuva ir Lichtenteinu bus daugiau kaip pus Anglijoje rungtyniaujani aidj, i kuri devyni atstovauja Premier lygos klubams.kot rinktins lyderiu laiko-mas saugas D.Fleteris, kuris vis savo profesionalo karjer atstovau-ja daugkartiniam Anglijos empio-nui Manchester United. Btent is futbolininkas prie septynerius me-tus rungtynse prie Lietuv mu savo pirm vart rinktinje.Po neskming draugik rungty-ni su vedija kot rinktins sudtis gerokai pakeista. komand po per-traukos pakviesti du veteranai gy-njas Deividas Veiras ir saugas Polas Hartlis. Draugikose rungtynse i-bandme vairius aidjus, taiau da-bar atjo laikas rimtoms kovoms, motyvavo savo pasirinkim rinktins treneris Kreigas Leveinas.Jo teigimu, kotijos rinktin rungtynms teikia didel svarb, nes nori pradti atrankos cikl po-zityviu rezultatu. inau, kad prie kelerius metus jau veikme Lietu-v, taiau ji reitinguose okteljo vir ir lipa mums ant kuln. Galbt mons tikisi, kad veiksime lietuvius namuose, taiau varovai to paties tikisi savo aiktje. Maiau galvoju apie bsimas dvikovas su ispanais, nes jos isisprs savaime. Lemtin-gos grupje bus rungtyns su ekais ir lietuviais, neseniai kot inias-klaidai teig K.Leveinas.Ispanai paskelb rungtyni vietIspanijos futbolo federacija pa-galiau o cialiai prane, kad Euro 2012 atrankos ciklo rungtynes spalio 8 d. su Lietuva ais Salamankoje.Pagal UEFA taisykles apie nam rungtyni viet ir laik eiminink atstovai turi praneti prie du m-nesius, taiau vasar pasaulio futbo-lo empionais tap ispanai dels tai padaryti ir u tai net sulauk UEFA Drausms komiteto dmesio.Toks delsimas sukl rpesi ir Lietuvos nacionalins rinktins va-dovams organizuojant treniruoi stovykl Ispanijoje, ir rinktins sir-galiams, kurie planuoja vykti palai-kyti komandos.Vis dlto prajus treiadien Is-panijos futbolo federacija neo cialiai atsipra ir paskelb, kad rungtyns spalio 8-j vyks madaug 17 tkst. irov talpinaniame Salamankos Helmantico stadione. Rungtyni pradia 22 val. vietos laiku (23 val. Lietuvos laiku).Ispanijos rinktinei tai bus pirmos nam rungtyns po triumfo Piet Afrikos Respublikoje vykusiame pa-saulio empionate. Teigiama, kad vos 160 tkstani gyventoj turiniame mieste rungtynes nusprsta sureng-ti kaip padk komandos strategui Visentei del Boskei, kuris yra kils i Salamankos.Dvikovoje su kotais tikisi sirgali paramosKalendoriusLietuvos rinktins varyb tvarkaratis 2012 met Europos empionato atrankos I grupje.Data Rungtyns2010 m. rugsjo 3 d. namie su kotija2010 m. rugsjo 7 d. ivykoje su ekija2010 m. spalio 8 d. ivykoje su Ispanija2011 m. kovo 29 d. namie su Ispanija2011 m. birelio 3 d. ivykoje su Lichtenteinu2011 m. rugsjo 2 d. namie su Lichtenteinu2011 m. rugsjo 6 d. ivykoje su kotija2011 m. spalio 11 d. namie su ekijaR.utautas jau ianalizavo kot rinktins pranaumus ir trkumus.Eltos nuotrauka penktadien Lietuvos sirgali laukia neeilin futbolo vent.Raimundo uikos nuotraukaVaidoto Grigo nuotraukaMartyno Vidzbelio nuotraukaKiekvienais metais Lie-tuvoje uregistruojama daugiau nei 2 000 eismo vyki, kuriuos patenka pstieji. Per metus j s-ta net apie 240. Skaudi re-alyb tarp nukentjusi-j nemaai nepilnamei, maj Lietuvos gyvento-j. k tveliams atkreipti dmes, kaip ir ko imoky-ti savo vaikus, kad kelias mokykl jiems bt sau-gus, kalbams su Vilniaus apskrities VPK Keli poli-cijos valdybos Adminis-tracins veiklos skyriaus vyresnija specialiste ko-misare inspektore Aiste DIJOKAITE.kinink iniosKitus straipsnius skaitykite laikratyjeGrd kokyb prasta, bet dar ne viskas prarastaAplinkos ministerijos patvir-tintame nutarime numa-toma apkrauti emdirbius mokesiais u poeminio vandens tyrimus.Albinas aplikasVL urnalistas9 psl.Dl permaining or nukentjo uogyn derlius, o dalis uog nepasiek vartotoj.Vida TavorienVL urnalist9 psl.Gamtos stichijos pakoregavouoginink lkesiusSodiet8 psl.Kad kelias mokykl bt saugusPrieblandosBitininks namuose ir uogien su medumiProfesionalai ino imtus bd, kaip vartoti ir pa-ruoti bii produktus.Daiva ervokien15 psl.Verts matas tv piniginMokykla, nors ir graiai vadinama antraisiais namais, vaikui tampa ir pirmja tutybs muge. Vaikas pradeda suprasti, kad bendraami poiriui j turi ta-kos tai, kokiu raikliu jis rao, koki kuprin neioja. Tvai turt padti savo snui ar dukrai suvokti i situacij, imokyti vertinti kitus mones ne pagal pi-nigins stor.Asta Bendorait15 psl.Neprastos ir sudtingos klimato slygos vis pavasar bei vasar persekiojoalies emdirbius. Dar nebaigti kulti rapsai ir javai, laukia ne maiau sudtingicukrini runkeli ir bulvi derliaus dorojimo darbai.Dr. Virgilijus Paltanaviius`Albinas iuliauskas12 psl.Ivengti dideli nuostoli pads lankstumasVirginija ManaitVL urnalistVLA0101VLA0102VLA0103VLA0104VLA0105VLA0106VLA0107VLA0108VLA0109VLA0110VLA0111VLA0112VLA0113VLA0114VLA0115VLA0116VLA0117VLA0118VLA0119VLA0120VLA0121VLA0122VLA0123VLA0124