Šeštadienis• 2011-ieji – Baltojo metalinio

triušio (katino) metai – bus išskir-tiniai ne tik kačių mylėtojams.

Anot astrologės Saulės Pet-kevičienės, kitąmet didelę įtaką darys politika ir bendrosios šalies raidos kryptys.

Ūkininkų žinios• Ateinantieji – Triušio (kati-

no) metai, todėl ūkininkas Tadas Dzvankus net neabejoja pradėtos ūkininkavimo šakos sėkme.

Tėviškės šviesa• Pokalbis su lietuviškai kal-

bančiu ir Lietuvos istorija besi-dominčiu buvusiu pedagogu iš Švedijos Jonu Ohmanu.

Sodyba

• Lina ir Jonas Daraškos ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais patys kepa duoną.

Bičių avilys

• Kiekvienas bičiulis midų, va-dinamą Šiaurės Europos vynu, ruošia savaip.

2010 m. gruodžio 29 d., trečiadienis • Nr. 103–104 (9018–9019) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 170)

Nei taktikos, nei strategijos

Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugy-venome bene nykiausius ekono-mine prasme metus nuo valsty-bingumo atkūrimo.

Apie tai – 4 p.

Šiandien VL su priedais:

Naujieji – šaltuose būstuose be stogųSeimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui proteguojant Naujosios Akmenės senamiesčio namus pigiausiai renovuoti pasišovusią bendrovę, gyventojai šventes pasitiks šaldami sudarkytuose, su nuplėštais stogais būstuose.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Apie tai – 13 p.

Mieli skaitytojai, kitas „Valstiečių laikraščio“ numeris išeis 2011 m. sausio 5 d., trečiadienį.

Nijolė Petrošiūtė. Išsamiau skaitykite 5 p.

Kuo jums buvo ypatingi šie metai ir ko tikitės 2011-aisiais?

Apie tai – 2–3 p.

Laukia įdomi Vilniaus ir Kauno dvikova

„Kauno „Žalgiris“ dabar stip-resnis už Vilniaus „Lietuvos rytą“. Tačiau kitų metų pavasarį dviejų stipriausių šalies krepšinio klu-bų jėgos gali išsilyginti“, – teigia krepšinio treneris Šarūnas Saka-lauskas.

Laimingų Naujųjų metų!

2 Aktualijos 2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019)Valstiečių laikraštis

Džiaugiuosi, kad šiais metais iš-vengiau ligoninės, nepatyriau di-desnių negalių, o įtemptai dirbau. Per dieną 14 ir daugiau valandų. Rezultatai akivaizdūs: dienos švie-są išvydo keturios knygos: „Krikš-čioniško vardyno kelionė į Lietu-vą“, „Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pa-vardėse“, „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“, „Šventasis Brunonas ir Lietuva“. Pastarąją knygą skyriau Lietuvos vardo paminėjimo tūks-tantmečiui. Dar tris knygas paren-

giau spaudai ir atidaviau leidykloms.Metai buvo ne tik derlingi mokslinė-mis knygomis, bet ir įvykiais. Buvau apdovanotas Baltijos šalių mokslų akademijų medaliu, gavau Ukmergės savivaldybės paskirtą rašytojo Vlado Šlaito premiją. Su V.Šlaitu mokė-mės vienoje gimnazijoje, draugavo-me. Nemažai dalyvavau įvairiuose su Pietryčių Lietuva susijusiuose rengi-niuose, konferencijose.

Ko laukčiau iš 2011-ųjų? Svei-katos. Po pusmečio turėčiau baigti veikalą apie Vilniaus krašto žmonių pavardes, kuris turėtų užbaigti gin-čus ir nereikalingus reikalavimus dėl lenkiškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose.

Nepailsdamas pildžiau lietuvių kalbos istorijos aruodusZigmas ZINKEVIČIUSAkademikas

Šie metai šalies medikams buvo tikrai sunkūs. Vykdoma reforma sujaukė sveikatos apsaugos siste-mą, ypač pablogino situaciją ša-lies rajonuose. Pradėjus reformą buvo siekiama gydymo paslaugas padaryti geresnės kokybės ir la-biau prieinamas žmonėms, tačiau įvyko atvirkščiai. Pagrindiniai re-formos tikslai nepasiekti, o klaidų pridaryta daug: žmonės rajonuose praktiškai palikti be profesionalios medikų pagalbos, o regionų ligo-ninės nepajėgios priimti visų iš ra-jonų atvežamų pacientų.

Buvo siekiama efektyviau nau-doti lėšas, sutaupyti pinigų, tačiau abejoju, ar buvo sutaupyta.

Tačiau turime ir kuo pasidžiaug-ti. Lietuvos gydytojų sąjunga šiemet pradėjo Europos Sąjungos lėšomis fi nansuojamą gydytojų mokymo projektą, kuriame mokysis ir kels kvalifi kaciją maždaug apie 7 tūkst. šalies gydytojų. Be to, viliamės, kad ateinančiais metais pavyks pratęsti jau užsimezgusį dialogą su Sveika-tos apsaugos ministerija ir galbūt rasti skaudžiausių sveikatos apsau-gos problemų sprendimus.

Sveikatos reforma tik pablogino padėtį

Liutauras LABANAUSKASLietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Po poros dienų į mūsų duris vėl pasibels Naujieji metai. Lai-kas nenumaldomai skuba į prie-kį, palikdamas istorijai tai, kas visai neseniai dar buvo nūdiena. Prieš jus – paskutinis šių metų „Valstiečių laikraščio“ numeris. Dėkojame visiems skaitytojams, kurie šiemet buvo drauge, ku-riems mūsų laikraštis buvo išti-kimas draugas, svarbiausių ži-nių šaltinis ir patarėjas. Tikimės, kad ir ateinančiaisiais „Valstie-čių laikraštis“ lankys jūsų na-mus.

Stovėdami ant besibaigian-čių metų slenksčio dažnai pa-galvojame: o kokie mums buvo tie lyg paukščiai pralėkę metai. Šiandien laikraštyje mintimis apie tai dalijasi politikai, moks-lininkai, kultūros, sveikatos ap-saugos darbuotojai, ūkininkai. Nuotaikos įvairios. Bet kaip rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa, ke-tvirtadalis Lietuvos gyventojų vis dėlto mano, kad 2010-ieji jiems asmeniškai buvo sėkmin-gi. Džiaugiamės dėl jų. Tačiau daugeliui šie metai, deja, buvo nelengvi, beveik visose srityse pažymėti krizės ženklu.

Ar tikrai mūsų valdžia viską padarė, kad lengviau įveiktu-me negandas? Gaila, bet, atro-do, ne. Apie tai ne sykį rašėme mūsų laikraštyje. Skaudu, kai valdantieji gyvena savo maža-me pasaulėlyje, palikdami vie-nui vienus grumtis už gyvenimą ne tik sparčiai šį pasaulį palie-kančius pensininkus su nukirp-tomis jų pensijomis, bet ir kitus labiausiai pažeidžiamus visuo-menės narius.

O kokie bus ateinantys 2011-ieji? Dabar apie tai spėlioja ne tik astrologai, bet ir daugelis žmonių. Penktadalis gyvento-jų tikisi, kad ateinantys me-tai bus geresni mūsų šaliai, o šiek tiek daugiau nei trečdalis laukia tokių pat kaip ir šie. Gal jie apsiriko, gal iš tiesų bus ge-riau? Nepraraskime vilties. Kuo nuoširdžiausiai linkime visiems mūsų skaitytojams gerų, kūry-bingų, visų svajonių išsipildymo metų! Susitiksime jau kitąmet, sausio 5-ąją.

Senuosius palydint

Redaktoriaus žodis

Europai šie metai buvo sunkūs. Pagrindinės jėgos buvo nukreiptos kovoti su krize. Vis dėlto blogiausi dalykai sustabdyti, nes jokia vals-tybė nebankrutavo, euras nežlugo. Deja, daugelyje šalių stiprėjo po-pulistinės, ksenofobinės, radika-lios, nacionalistinės nuotaikos, ku-rios gali sugriauti Europos Sąjungą. Gerai, kad atsigauna didžiųjų šalių ekonomikos, pirmiausia Vokietijos, ir galima tikėtis, kad kitąmet eko-

nominė ir socialinė padėtis Euro-poje bus geresnė. Manau, kad kitą-met krizė Europoje bus įveikta.

Nepritariu juodžiausiems sce-narijams ir, mano nuomone, išliks ir euras, ir Europos Sąjunga. Jeigu žlugtų Europos Sąjunga, viso pa-saulio lauktų labai dideli sukrėti-mai ir netgi globalinė katastrofa. Yra bent dešimt grėsmių, kurios gali sugriauti pasaulį. O Europos Sąjun-ga yra unikalus pavyzdys, kaip ga-lima kovoti su tomis grėsmėmis. Ir jeigu ji žlugs, grius ir pasaulis: pra-dedant klimato kaita, baigiant civi-lizacijų konfl iktu.

Europa kitąmet įveiks krizęJustas Vincas PALECKISEuropos Parlamento narys

ooririauauss

Prieš metus prognozavome, kad šiemet nusikalstamumas didės, bet jis netgi po truputį mažėja. Džiugu, kad tokią tendenciją pastebime jau trečius metus iš eilės. Mažėja vagys-čių, plėšimų, fi nansinių nusikalti-mų, dokumentų klastojimų. Tačiau daugėja kontrabandos atvejų, auto-mobilių vagysčių, nusikalstamų vei-kų, susijusių su nelegalia narkotikų apyvarta. Nepaisant sunkios ekono-minės padėties, šiemet policijai pa-vyko atskleisti daug rimtų nusikalti-mų, suaktyvinti veiklą kontrabandos prevencijos srityje.

Šiais metais pastebėjome, kad vietoje senųjų organizuotų nusikals-

tamų grupuočių, kurios suskilo arba buvo išskaidytos, atsiranda ir stiprėja naujos kartos grupuotės – žiaurios, įžūlios. Be to, atkreipčiau dėmesį į tai, kad tauta vis daugiau geria. La-bai daug buitinių nusikaltimų pa-daroma apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų.

Kitąmet daug policijos pajė-gų ir susitelkimo pareikalaus šaly-je vyksiantys Europos vyrų krepši-nio čempionatas ir kiti tarptautiniai renginiai. Tačiau tikimės, kad ir 2011-aisiais pavyks šalyje išlaikyti stabilumą, apsaugoti žmones nuo nusikaltėlių, kitokių viešosios tvar-kos pažeidėjų.

Tikimės išlaikyti stabilumąVizgirdas TELYČĖNASGeneralinis policijos komisaras

ttt

Kuo jums buvo ypatingi šie metai

2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019)Valstiečių laikraštis 3Aktualijos

Vygandas VAREIKISKlaipėdos universiteto

docentas, politologas

Palyginti su 2009-aisiais, šie metai buvo tikrai geresni. Gau-sėjo piliečių santaupos bankuo-se. Daugėja užsienio investicijų. Jas ne taip lengva pritraukti, bet ir bendras akcijų kursas kyla. Ir Lietuvoje, ir visoje Europo-je. Vežėjų asociacijai „Linava“ metai tikrai neblogi. Klaipėdos uostas perkrovė daugiausia kro-vinių per visą savo istoriją – 30 mln. tonų. Dar niekada Lie-tuvos pramonininkai tiek ne-eksportavo kaip šiais metais. Ir statybų sektorius atsigauna. Ar kam nors nemokamos algos ar socialinės išmokos, pensijos? Tiesa, „Sodra“ su didele sky-le. Bet matykime tą foną, kuris aplink mus. Graikijoje neramu-mai ir streikai, Prancūzijoje ne tik socialiniai streikai, bet įtam-pa tarp islamo ir krikščionybės išpažinėjų, Rusijoje tvyro ne tik socialinė, bet ir baisi naciona-listinė įtampa. Tikrai neaišku, kuo baigsis dabartinis smurtas Baltarusijoje. Šitame kontekste Lietuva neatrodo prastai. Ma-nyčiau, metai buvo daugiau su pliuso negu su minuso ženklu.

Nenoriu prognozuoti, kas bus kitąmet. Nuo mūsų nepri-klauso, ar bus antra krizės duo-bė. Tai priklauso nuo dolerio kurso, nuo energetikos išteklių, naftos kainų, euro stabilumo, nuo kylančių maisto produktų kainų. Nieko prognozuoti neį-manoma. Prognozių laikas pa-sibaigė.

Ką galime mes? Laikas žmo-nėms pradėti kovoti už save. Ne į gatves eiti, o dirbti, būti pi-liečiais, bendruomenės nariais. Priversta sniego kiemuose, tad griebk kastuvą ir nusikask. Tai juk tavo kiemas. Valdžia netu-ri ir niekada neturės tiek pini-gų, kad prie kiekvienos maši-nos nukastų. Linkiu netingėti ir galvoti visuomeniškai.

2010-ieji man buvo vieni iš sėk-mingiausių metų: pasiekiau 15 per-galių, laimėjau Europos ir pasaulio čempionatus. Asmeniniame gy-venime taip pat įvyko reikšmin-gų permainų, nes sukūriau šeimą. Rugsėjo mėnesį išėjo mano kny-ga „Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies“. Prieš šventes ją daugiausia perka tėvai ir seneliai savo vaikams ir anūkams. Galbūt nori, kad jų vai-kai (kaip ir aš) nerūkytų, nevartotų alkoholio ir narkotikų, o rastų kitą gyvenimo kelią.

Neprisimenu metų, kad būtų tiek daug visko iš karto: daug ką suradau, sužinojau. Kai judi į priekį, įvykių

daugėja. Gal norėtųsi, kad jų būtų mažiau. Bet viskas taip įsisukę, kad didelis darbas pradeda duoti vaisių.

Šiemet aktyviai nedalyvavau vi-suomeninėje ir politinėje veiklo-je, nes koncentravausi į varžybas ir verslą, rengiau knygą. Bet stebiu, do-miuosi. Norėčiau, kad politika tap-tų geresnė, įdomesnė, patrauklesnė žmonėms.

Kitais metais tikiuosi pakarto-ti šių metų sporto pasiekimus, juos pagerinti: pakelti sunkesnį svorį, pa-siekti naujų rekordų. Sportuoti ke-tinu tol, kol man sekasi ir įdomu. Apie karjeros pabaigą dar negalvo-ju. Asmeniniame gyvenime norė-čiau, kad viskas klotųsi, kaip klojasi, ir manau, kad kiti metai būtų tinka-miausias laikas susilaukti vaikelio.

Metai buvo sėkmingi

Praėjusiais metais buvo ypač su-dėtingos gamtos sąlygos. Žiemą iš-šalo pasėliai, vasarą buvo per daug drėgmės. Dėl to žemdirbiai paty-rė didžiulių nuostolių. Juos iš dalies kompensavo padidėjusios grūdų kai-nos. Finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir nauji mokesčiai. Gerai tai, kad per sunkmetį išryškėjo tikrosios vertybės. Kaip sakė fi losofas Arvydas Šliogeris, lengvi pinigai žmones ga-dina. Daugeliui tapo aišku, kad stabi-lumą suteikia ne spekuliacinis verslas ir pelnas, o nuosekli gamyba ir tarpu-

savio pasitikėjimu grįsti bendradar-biavimo santykiai. Per ekonomikos krizę žemės ūkis buvo vienas iš tų sektorių, kuris dirbo stabiliai.

Viliamės, kad ateinantys metai nebus blogesni. Tai rodo rinkų ten-dencijos, ekonomikos atsigavimas. Jei gerės visa ekonomika, bus geriau ir ūkininkams. Netikėtų valdžios sprendimų dėl naujų mokesčių ne-turėtų būti. Tik gamtos sąlygas sunku nuspėti, tačiau žemdirbiai jau įpratę prie jos staigmenų. Žemės ūkiui ir maisto pramonei palankios ir ilga-laikės perspektyvos. Žmonių pasau-lyje daugėja, suvartojama vis daugiau maisto produktų, tad darbo žemdir-biams turėtų nestigti.

Šie metai mums buvo labai sėkmingi. Bendruomenė pajuto vienybės jėgą, nes jau sulaukėme gražių projekto „Saugi kaimynys-tė – tvirta bendruomenė“ rezultatų. Miestelio gatvėse įrengėme vaiz-do stebėjimo kameras, nupirkome treniruoklių ir įrangos bendruo-menės sporto salei. Joje jaunuoliai treniruojasi ir mokosi savigynos pagrindų. Vakarais šie jaunuoliai patruliuoja Ežerėlyje ir užtikrina viešąją tvarką. Todėl neliko auto-mobiliais lakstančių kelių erelių, triukšmadarių, dažniau ir drąsiau

kreipiamės vieni į kitus pagalbos.Už kito projekto lėšas muzikaliems vaikams nupirkome gitarų, apara-tūros. Jie įkūrė roko grupę „Kals“ ir jau sėkmingai rengia koncertus. Ki-tais metais taip pat turime nemažai planų. Kuriame lauko sporto aikštės įrengimo projektą, planuojame įvai-rių renginių.

Mūsų bendruomenė tampa vis labiau susitelkusi. Ir Naujuosius me-tus atšvęsime Ežerėlių kultūros na-muose, kur žmonės pasipuoš kurios nors pasaulio tautos kostiumais, pri-statys jų patiekalus, žaidimus.

Ežerėlio bendruomenė pajuto savo stiprybęŽydrūnas SAVICKAS

Stipriausias pasaulio žmogusJūratė KUZMICKIENĖEžerėlio bendruomenės pirmininkė

Romualdas KUBAITISAnykščių rajono ūkininkas

Išryškėjo tikrosios vertybės

IrIr. A Ar r

r Valdovų rūmai aktyviai vykdo vi-

sas savo funkcijas, nors ofi cialiai dar nėra atidarytas.

Per šiuos metus mus nuvylė ir įskaudino spaudos ir politikų puo-limai. Tikimės, kad šie klausimai ki-tąmet išsispręs, statybos eis į priekį ir turėsime geresnes sąlygas priim-ti lankytojus. Mes optimistai, tad 2011-ieji mums turėtų būti geru tramplinu į 2012 metus. Kai tik sta-tybininkai išeis iš rūmų, pradėsime labai plačią veiklą, vykdysime švie-tėjišką misiją.

Iš skaudžiausių įvykių mums, kaip ir visai Lietuvai, buvo Prezi-

dento Algirdo Mykolo Brazausko netektis. Jis labai nuoširdžiai, sąžinin-gai, rūpestingai, iš savo įsitikinimų, o ne dėl politinės konjunktūros žiūrėjo į rūmų reikalus ir manė, kad jie yra labai svarbus Lietuvos istorinės at-minties ir žmonių švietimo objektas. Per šiuos metus buvo atradimų kau-piant ikonografi nę, ieškant lituanis-tinės medžiagos. Užsienyje pavyko atrasti rankraštį, kuris priklausė mūsų valdovams. Šis dokumentas pasako-ja apie tai, kaip Vilniuje buvo šven-čiama Smolensko mūšio (1611 m.) pergalė. Kitąmet minėsime jos 400 metų jubiliejų, todėl tikimės šį ran-

kraštį išleisti kaip knygą. Smolensko apgultis pasibaigė Lietuvos ir Lenki-jos kariuomenės pergale. Smolenskas buvo prijungtas prie LDK. Lietu-vai ta pergalė buvo labai reikšminga

ir plačiai minima, nes tarp Maskvos ir Vilniaus buvo dvi tvirtovės: Smo-lensko ir Polocko. Kas kontroliuoja Smolenską, tas diktuoja sąlygas šioje Europos dalyje.

Optimistinis tramplinas į ateitįVydas DOLINSKASNacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės

valdovų rūmų direktorius

mtpp

EE

eeikikšmš innsi

tit kik mm

ėėjo yybė

Daugiau pliusų negu minusų

.

ir ko tikitės 2011-aisiais?

4 Aktualijos 2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Baigiasi bene nykiausi ekonomi-ne prasme metai nuo valstybingumo atkūrimo. Dvidešimt pirmais nepri-klausomybės metais iš esmės nebuvo jokių svarių ekonomikos reformų – tik skylių lopymas.

Valdžios veiksmuose šįmet neį-žiūrėjome nei taktikos, nei strategi-jos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Pradėkime nuo galvos. Ar atsakingais galėtume pavadinti ge-ležinės ledi vaidmenį pasirinkusios Prezidentės išsišokimus ne tik tarp-

tautiniame ringe, bet ir savo namuo-se, kai į paprastus klausimus kerta-ma su atvira panieka: „Šiuo klausimu komentarų nebus.“ Ir žvilgsnis mu-soliniškai nukreipiamas į kitą pusę, atseit jūs neverti mano žvilgsnio. Juk žurnalistai klausia ne savo smalsumui patenkinti – per žurnalistus Preziden-tės klausia valstybės piliečiai. Kitokios galimybės paklausti jie paprasčiausiai neturi. Lieka tik pasiguosti, kad šį-met į nevertų susitikti su mūsų šalies vadove sąrašą pateko ir įtakingų ša-lių prezidentai. O pradžia buvo daug žadanti, tvirtinta, kad naujoji šalies vadovė bus pragmatiška, be to, veidu atsisuks į kaimynus. O kokie rezulta-tai? Santykiai su JAV užšaldyti, o su Rusija neatšildyti. Nuo Vilniaus tolsta ne tik Europos Sąjungoje svorį įgy-janti ir su Maskva fl irtuojanti Varšuva, bet net Ryga, neseniai surengusi aukš-čiausio lygio vizitą Kremliuje.

Gal nevertėtų prisiminti šių Pre-zidentės išsišokimų, jeigu jie stiprintų tik geležinės ledi įvaizdį, deja, jie ne-

padeda ir valstybei. Todėl labai nuste-bino šalies vadovės šv. Kalėdų proga išsakytas palinkėjimas ir pageidavimas būti geranoriškiems, jautresniems ir išsaugoti įkvepiančią viltį. Tikėkimės, kad šalies vadovė šiuos žodžius iš su-rašyto sveikinimo rašto perskaitė ne tik mums, bet ir sau.

Deja, vilčių išsaugoti optimizmą vis mažiau ir mažiau, ir tai patvirtina ne-išsenkanti emigracijos upė ir jos srau-

numą nuolat didinantis mūsų premje-ras Andrius Kubilius. Štai šią savaitę jis sublizgėjo apkaltinęs šantažu vieną iš „Gazprom“ vadovų, kai šis Latvijai ir Estijai pažadėjo gamtines dujas at-piginti 15 proc., o Lietuvai jas ir to-liau pardavinėti brangiausiai Europoje. Akivaizdu, kad Rusija taip gina savo interesus, į kuriuos kėsinasi ir Europos Komisija (EK), šį kartą reikalaudama, kad mes pirmi įgyvendintume trečią Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą, kuriame numatyta iš „Gazpro-mo“ turto atskirti magistralinių dujo-

takių tinklą. Ši ES direktyva aktuali ir Latvijai, Estijai bei Suomijai, tačiau jos paprašė ir gavo teisę atidėti direktyvos įgyvendinimą.

Jau svarstant šią ES direktyvą buvo akivaizdu, kad Rusijai tokie europie-čių veiksmai nepatiks. Beje, rusai šios nuomonės neslėpė – prieš mėnesį Berlyne susitikęs su Vokietijos vers-lininkais Rusijos premjeras Vladimi-ras Putinas Lietuvos planuojamą dujų

sektoriaus pertvarką pavadino plėši-kavimu. Tada mūsų premjeras neko-mentavo V.Putino kaltinimų Lietu-vai. Tiesa, po kelių dienų Vyriausybė paskelbė ištraukas iš EK tiekimo sau-gumo, energijos rinkos ir tinklų di-rektorato vadovo Hainco Hilbrech-to laiško, gauto dar iki V.Putino apsilankymo Berlyne. Jame tiesiog konstatuojama, kad Lietuva negali pasinaudoti išimtimi, kurios reika-lauja „Gazpromas“, nes paprasčiau-siai Lietuvos nėra sąraše šalių, kurios tos išimties prašė. Mes negalime pykti

ant EK biurokrato – jis atsakė tiks-liai ir aiškiai, tačiau Lietuvos premje-ras ir Prezidentės ginamas energeti-kos ministras A.Sekmokas nesuprato užuominų arba klaidingai pamanė, kad Rusijos meška pariaumos ir nu-rims. Tačiau ji neužmigo. Atvirkščiai. Dabar sulaukėme pirmo jos ženklo. Jeigu nereaguosime, sulauksime ir an-tro, tikėtina, skaudesnio. Regis, tikrai sulauksime, nes premjeras nesuvo-

kia ir jam niekas neatveria akių, kad jo vadovaujama valstybė pateko tarp dviejų didelių girnapusių. Šią savaitę A.Kubilius tepareiškė ketinantis apie susidariusią padėtį informuoti EK. Ne informuoti reikia, bet aukščiausiu lygiu taisyti padarytas klaidas. Lie-tuva, sutikdama laikytis minėtos ES direktyvos, turėjo iš EK išsireikalauti atsarginių variantų Rusijos spaudimo atveju, deja, to nepadarė. Ir nesitikėki-me, kad iniciatyvos imsis EK – ji net piršto nepajudins, jeigu mes patys ne-reikalausime.

Tai, ką mačiau Kauno arkikated-roje Kalėdų naktį, maloniai patvirti-no, kad laisvės dvidešimtmetis atnešė ne tik sunkiai sprendžiamų klausi-mų, bet ir gerų vaisių. Nors dvidešimt metų visuomenės informavimo prie-monės dažniausiai piršo Lietuvos gy-ventojams nesuderinamą su Evange-lija gyvenimo būdą, arkikatedra buvo pilna jaunų žmonių ir jaunų šeimų. Tie jauni žmonės nebuvo, kaip soviet-mečiu, suvaryta minia; jie galėjo būti namuose ar kur nors restorane, bet jie buvo čia, prie Betliejaus prakartė-lės. Advento metu mačiau daugybę jaunų žmonių, einančių išpažinties ir Komunijos. Ką tai reiškia?

Atrodo, žmonėms pradeda pabos-ti daugelio TV programų lėkštumas, melas bei žmogaus nuvertinimas, ir jau ieškoma to, kas patvaru ir tikra. Panašų atsakymą siūlo ir kas mėnesį

skelbiami įvairių institucijų reitingai. Bažnyčia visuomet užima aukštą vie-tą, nepaisant ne tik neigiamos infor-macijos apie ją, bet ir pasitaikančių tikrų kunigų nuodėmių.

Visus metus dėkojome Dievui už laisvę ir bandėme apmąstyti laisvės dovaną. Daugelis supratome, jog lais-vė – tai ne aukso puodas ir ne loterija, siūlanti ne uždirbti, bet išlošti milijo-ną. Laisvė – tai prisiimta atsakomybė laisvai kurti gėrį ir kaišioti pagalius į ratus blogiui, bandančiam įvairiomis formomis įsigalėti mūsų Tėvynėje.

Supratome labai svarbią tiesą, kad laisvės negalima sutapatinti su pra-bangiu gyvenimu, nes toks gyveni-mas negarantuoja nei džiaugsmo, nei laimės. Laisvė yra dovana net tuomet,

kai dėl jos reikia išgyventi ekonomi-kos sunkmečius, pakentėti. Jeigu kas šito nesuprato, veltui dvidešimt metų gyveno laisvoje Lietuvoje.

Šiandien apstu juodos nevilties, daugelis žmonių blaškosi sugriuvus jų kortų nameliams. Tą žmogaus ne-viltį didina matymas, kad kažkas tei-siais, dar dažniau neteisiais būdais su-sikrovė milijonus, o jam, bėdžiui, liko paskutinė vieta. Nepaguodžia žinoji-mas, kad didelių bėdų turi ne tik Lie-tuva, bet ir daugelis išsivysčiusių Eu-ropos šalių.

Įžvalgūs analitikai aiškiai tvir-tina, kad matomas krizes pagimdo nematomos, dvasinės krizės. Jei ser-ga žmogaus dvasia, veltui kuriamos prog ramos pakelti ūkį, pristabdyti kontrabandą bei valdininkų korup-ciją. Reikia gydyti žmogaus sielą.

Apie daug ką reikia mąstyti dabar-tinėje Lietuvoje, bet apie šeimą bene daugiausia. Šeimoje išmokstama būti žmogumi. Šeimoje žmogus išmoks-ta atsakingai gyventi laisvėje. Patvari, santuokinę meilę sauganti šeima yra Dievo dovana ne tik tėvams bei vai-kams, bet ir visuomenei, tautai. Nuo

sužeistos šeimos prasideda beveik vi-sos dabartinės bėdos.

Mūsų šeimos yra pavojuje. Į jas kėsinasi visa dabarties kultūra, pra-dedant vadinamuoju šeimos planavi-mu ir baigiant iškreipta šeimos sąvo-ka, kai bandoma įteigti, jog šeima yra drauge gyvenančių asmenų instituci-ja. Ačiū Dievui, kad šeimos sampratą gina mūsų Konstitucija.

Šventąją Šeimą išgelbėjo dangaus angelas. Kai kam atrodo, kad šeimą gali išgelbėti pinigai. Tokie teigia: jei bus pinigų, viskas išsispręs savaime.

Taip nebus. Juo greičiau suvoksime, kad mūsų šeimas gali išgelbėti tik dangus, juo daugiau bus šansų nesu-nykti, mūsų akivaizdoje nykstant net didelėms tautoms.

Sausio 10 d. Kaune, arkivyskupijos salėje, vyks konferencija apie iššūkius dabartinei šeimai. Šią konferenciją organizuoja dviejų didžiausių krikš-čioniškų konfesijų vadovai – Lietu-vos vyskupų konferencija ir Maskvos patriarchato Viešųjų Bažnyčios ryšių departamentas. Konferencijoje kal-bės katalikų, stačiatikių ir protestan-tų vyskupai. Tai tarsi geras dangaus ženklas: kai šeimai iškyla pavojus, pe-čius suglaudžia visi, kam yra brangi šeima. Labai kviesčiau šioje konfe-rencijoje dalyvauti jaunus žmones ir jaunas šeimas.

Lietuvos vyskupai 2011 metus pa-skelbė Dievo Gailestingumo metais. Pasaulis Dievo gailestingumą paty-rė tą pirmą naktį, kai Betliejuje gimė Kristus; gailestingumas nušvito ant Golgotos, kai už mūsų nuodėmes buvo pralietas Kristaus Kraujas. Pri-siliesti prie šio Dievo Gailestingumo esame kviečiami per visus 2011 me-tus. Mūsų ir mūsų šeimų žaizdas gali išgydyti tik gailestingoji Dievo meilė. Reikia tik jai atsiverti.

Šįmet valdžios veiksmuose neįžiūrėjome nei taktikos, nei strategijos – vyravo chaosas ir atsakomybės trūkumas. Nugyvenome bene nykiausius ekonomine prasme metus nuo valstybingumo atkūrimo.

Jei serga žmogaus dvasia, veltui kuriamos programos pakelti ūkį, pristab-dyti kontrabandą ir valdininkų korupciją. Reikia gydyti žmogaus sielą.

Savaitės komentaras

Nei taktikos, nei strategijos

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Ar pritariate, kad turguose privalomai būtų įrengti kasos

aparatai?

40 proc.

20 proc.

40 proc.

Anapilin iškeliavo viena švie-siausių mūsų dienų asmenybių. Ji savo profesinėmis žiniomis, giliomis įžvalgomis, nepakartojamu žodžiu daugybę metų turtino mūsų litua-nistiką ir visą kultūrą, kartu savo neblėstančia dvasios šiluma, nepa-kartojama gėrio aura šildė šalia bu-vusius žmones, drąsino juos, mokė at-laidumo, doros, išminties.

Likimas Velionei nebuvo gailes-tingas: studijas Vilniaus universi-tete baigė žiauriais 1946-aisiais ir, kaip neeilinių gabumų ir neeilinio darbštumo lituanistė, liko jame dės-

tyti. Vanda Zaborskaitė čia išgyve-no ir vieną skaudžiausių gyvenimo smūgių, kai Lituanistikos katedra kaip pernelyg nacionalistinė paty-rė politinį ir ideologinį valymą. Už pernelyg didelį dėmesį Maironiui ir universiteto teatrui, už pernelyg uolų lietuvių literatūros dėstymą.

Galima tik džiaugtis, kad vėliau likimas leido Vandai Zaborskaitei profesoriauti Pedagoginiame ins-titute, o būsimiesiems mokytojams skiepyti ir profesines žinias, ir žmo-giškumą, tikėjimą, šilumą – tai, be ko neįmanomas tikrasis švietimas,

tikroji kultūra. Todėl nuoseklia bei logiška profesorės gyvenimo atkar-pa tapo darbai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę: indėlis į tautinės mokyklos kūrimą, tolesnė profesinė ir pedagoginė veikla, aktyvus daly-vavimas viešojoje erdvėje, nepails-tamas tikrųjų vertybių gynimas ir skleidimas.

Visa tai liko mums kaip pras-mingo gyvenimo pavyzdys. Kartu su daugybe parašytų ir sudarytų kny-gų, parengtų straipsnių, dvasiškai ir morališkai sustiprintų studentų. Kartu su begaline šiluma ir tikruoju

krikščioniškumu, kuris spinduliavo visur ir visada.

Nuoširdžiai užjaučiu visus, ku-riuos žinia apie Vandos Zaborskaitės išėjimą prislėgė ir nuliūdino, – Velio-nės artimuosius ir gimines, Lietuvos rašytojų ir lituanistų šeimą, visus ko-legas, bendražygius ir bendraminčius. Nuoširdi pagarba ir dėkingumas te-lydi Vandos Zaborskaitės darbus, gy-venimą ir vardą.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkė

Irena Degutienė

Lietuva liko be profesorės Vandos Zaborskaitės

Pamokslas, pasakytas Kauno Kristaus Prisikėlimo šventovėje 2010 m. gruodžio 26 d.

Padėka už prisikėlimą ir Šventosios Šeimos šventė

Taip, tai padės sustabdyti

kontrabandą ir neleis slėpti mokesčių

Ne, kasos aparatams įsigyti pinigai bus išmesti kaip į balą

Nežinau, man tas pats

2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019)Valstiečių laikraštis 5Aktualijos

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė, nijole.petrosiute@krastospauda.lt

Naujosios Akmenės rajono gy-ventojai su džiaugsmu sutiko gali-mybę renovuoti daugiabučius. Pa-sak „Akmenės būsto“ direktoriaus Benedikto Balkausko, iš visoje šaly-je atnaujinamų 335 daugiabučių 13 buvo Akmenės rajone, o tai yra apie 10 proc. visų renovuojamųjų namų. Tačiau žmonių džiaugsmą sutvarky-ti, apšiltinti būstus pakeitė nerimas – penkių renovuojamų namų gyvento-jai žiemoti liko namuose be stogų.

Pigiausias tampa brangiausias

Akmenės gyventojų nelaimei 2010-ųjų sausį rajono savivaldybė pa-sirašė sutartį su UAB „Baltic Con-truction Development Group“, kuri iki 2010-ųjų pabaigos pasižadėjo re-novuoti 35 namus Naujosios Akme-nės senamiestyje. Tačiau iki šiol dar-bai pradėti tik penkiuose namuose, kurių gyventojai dabar tapo savotiš-kais įkaitais.

„Akmenės būsto“ direktorius B.Balkauskas neslėpė, kad ši bendrovė iš pat pradžių jiems kėlė negerų įta-rimų, bet ji pasiūlė gerokai mažesnę kainą nei kita pretendentė. Kai buvo suabejota, ar ji tikrai už tokią kainą renovuos namus, savivaldybei buvo pagrasinta teismais, jei ji rinksis bran-gesnę bendrovę.

„Kaip nesuabejosi, jei, tarkime, daugiabučio kaminą jie žadėjo su-mūryti už 92 litus, kai reali kaina – apie 400 litų“, – sakė B.Balkauskas. „Akmenės būsto“ direktorius žino ir atsakymą, kodėl rangovas iki tokios beprotybės mažino kainas: „Yra įsi-galėjusi labai bloga praktika: darbų atlikimo kainos nerealiai sumažina-mos, kad tik bendrovė laimėtų kon-kursą, o paskui, jau pradėjus darbus, įkainiai pučiami iki beprotybės. Tuo-met tas tariamai pigiausias variantas tampa pats brangiausias.“

Europos Sąjungos skydo šešėlyje

Savivaldybės administracijos di-rektorius Apolinaras Nicius sakė, kad pasitikėjimo nekėlė ir statybininkų pradėti darbai. „Būtumėte matę, kaip jie ten dirbo: pasistatė stendą, infor-muojantį, kad projektas vykdomas ES lėšomis, o iš šalies žiūrint atrodė, kad jis reikalingas pavėsiui sudaryti. Jie atvažiavo į Akmenės rajoną kaip į aborigenų kraštą. Tikriausiai manė,

kad čia ras daug pigios darbo jėgos. Į darbą priėmė bet ką, be jokios patir-ties, o gal ir be noro dirbti“, – pasa-kojo A.Nicius. „Darbininkai neturėjo normalių darbo įrankių, nuolat kažko jiems trūko, todėl daugiau gulinėjo negu dirbo. Jie net statybines šiukšles iš pastogių nešiojo kibirėliais, šiferio lapus kėlė virvelėmis. Viskas atrodė kaip imitacija, bet ne darbas“, – pri-siminė B.Balkauskas.

Gyventojai spaudė savivaldybę, ši – rangovus

Supratę, kad iš tokių statybinin-kų nebus jokios naudos, gyventojai ėmė spausti rajono savivaldybę, kad ši ieškotų kitų statybininkų ir su UAB „Baltic Contruction Development Group“ nutrauktų sutartį. Adminis-tracijos direktorius A.Nicius sakė, kad savivaldybė savo ruožtu ėmė spausti bendrovę, jog ši vykdytų įsipareigoji-mus. „Iš savivaldybės protokolų ir su-sirašinėjimų būtų galima net romaną parašyti. Turime rimtų įtarimų, kad bendrovė ir konkursą laimėjo suklas-

tojusi banko dokumentus. Saugome juos seife, gal kam bus įdomu“, – kal-bėjo A.Nicius.

Susirašinėjimams neduodant nau-dos, savivaldybė ėmė grasinti, kad nu-trauks su statybininkais sutartį, tačiau rangovai atkirto, jog to padaryti ne-pavyks. Ir priminė, kad savivaldybė kartą jau buvo iškviesta į Seimą dar prieš sutarties pasirašymą su UAB „Baltic Contruktion Development Group“. Mat savivaldybė, kaip minė-ta, iš pat pradžių abejojo itin nusipi-ginusia bendrove ir buvo besirenkanti brangesniąją. Po pokalbio Seime savi-valdybė nusilenkė pigiausiesiems, nes neva buvo įžvelgtos galimos korupci-jos apraiškos.

Tačiau spalio mėnesį Akmenės ra-jono savivaldybė informavo, kad nu-

traukia sutartį su UAB „Baltic Con-truktion Development Group“. Ir tada į Naująją Akmenę atbildėjo pats Seimo Antikorupcijos komisijos pir-mininkas Kęstas Komskis. Sakė, kad atvyko atleidžiamų statybininkų va-dovų kvietimu, pareiškė, jog kažko-dėl konkursą laimėjusią bendrovę nori pašalinti Akmenės rajono savivaldy-bė, todėl pažadėjo ieškoti korupcijos apraiškų.

Rado tų apraiškų K.Komskis ar ne, kol kas nežinome, bet tąkart savival-dybei jo apsilankymas padarė įspūdį, tad ji statybininkams leido tęsti dar-bus. Tačiau neilgam. Lapkričio 17-ąją savivaldybė vis dėlto ryžosi atsisakyti darbą imituojančios ir nuolat meluo-jančios bendrovės paslaugų. „Man ir visai savivaldybei yra nesuprantamas K.Komskio vizitas į Akmenę. Jis ne gyventojų, kurie tapo statybininkų įkaitais, atvyko ginti, bet apkaltino sa-vivaldybę, kad mes neva statybininkus skriaudžiame. Kai pati savivaldybė norėjo gelbėti žmones, buvo grasi-nama ieškoti korupcijos apraiškų“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė adminis-tracijos direktorius A.Nicius.

Žemaičiai – kantrūs

Akmenės rajono savivaldybė, ga-liausiai nutraukusi sutartį su parla-

mentaro K.Komskio ginta bendrove, paskelbė naują konkursą, kurį laimė-jo UAB „Darstamas“. „Mes gyvento-jų atsiprašėme, paprašėme kantrybės, pažadėjome nebepaklusti jokiems spaudėjams. Pažadėjome, kad susi-tiksime su kiekvieno renovuojamo namo gyventojais ir su jais aptarsime, kokius darbus reikia atlikti. Žemai-čiai yra kantrūs, ištversime“, – sakė administracijos direktorius.

Tačiau ištverti žiemą namuose be stogų nebus lengva. Viršutinių aukštų butų lubos jau apipelijo, tvyro drėg-mė, nuo kurios neapsaugo vietoj ši-ferio užtempta plėvelė. Apatiniuo-se aukštuose drėksta apie langus, nes statybininkai buvusias gelžbetonines palanges išdraskė ir skylių nebeužtai-sė. Po gegnėmis kybo varvekliai. Bai-su net įsivaizduoti, kas bus per ato-drėkį. Pavojus yra ir vandentiekiui, nes vamzdžiai tik po plėvele. Gyven-tojai nuolat leidžia vandenį, kad šis tik neužšaltų. Už išeikvotą vandenį, žinoma, teks mokėti gyventojams, kaip ir už šildymą, kuris šildo tik po plėvele esančią erdvę.

Kreipėsi į teismą

Administracijos direktorius A.Nicius sakė, kad buvę rangovai juos smarkiai spaudė, jog savivaldybė sumokėtų neva už jau atliktus dar-bus. „Bet už ką mokėti? Už broką? Už kitokią per juos patirtą žalą? Todėl mes patys dėl padarytos žalos atlygi-nimo jau kreipėmės į teismą“, – kal-bėjo administracijos direktorius.

Apie namų renovaciją dabar daug kalbama ir rašoma, tačiau ji įstrigusi tarsi vežimas klampiame kelyje. Gal dabar iš Naujosios Akmenės gyven-tojų bėdos pasimokys kitos šalies savivaldybės, gal supras, jog niekada negalima nuolaidžiauti, kad ir kokiu lygiu būtų daromas spaudimas pa-sirinkti rangovus. „Jie mus tarsi nu-leido ant žemės, – sakė A.Nicius. – Atvažiavo Kauno „berniukai“ su angliškai skambančiu bendrovės pavadinimu... Kai nutraukėme su-tartį, pamatėme, kad tas skambesys tuščias, o įmonė yra visiškai neįgali. Matyt, jos vadovai manė, kad eko-nomiškai atsilikęs šalies užkampis ir jo žmonės išgelbės jų bendrovę. Neišdegė.“

Naujieji – šaltuose būstuose be stogų

Delčia.Saulė teka 8.42, leidžiasi 16.00.

Dieną: -5 -10°Rytoj Poryt

Šiandien pasnigs daugelyje šalies rajonų. Mažesnė kritulių tikimybė Žemaitijoje, o gau-sesnio sniego gali sulaukti Rytų Aukštaitijos gyventojai. Pūs žvarbus gūsingas šiaurės vėjas. Jis pustys sniegą, vietomis gali sukelti ir trumpas pūgas. Neaukšta temperatūra, kuri sieks ne daugiau kaip 5–10 laipsnių šalčio, dėl vėjo atrodys dar žemesnė. Snigs ir ketvirtadienį. Šaltis laikysis ar net dar stiprės. Nakties metu atvės iki 10–15 laipsnių, dieną bus apie 7–12 laipsnių šalčio. Tik pajūryje naktį bus 6–8, dieną 2–4 laipsniai žemiau nulio. Tarpais pasnyguriuos ir paskutinę metų parą. Naktį oro temperatūra įvairiuose šalies regionuose gana smarkiai skir-sis. Rytiniame pakraštyje trumpam gali spustelėti speigas ir iki 18, kitur – 8–13, o prie jūros – 3–5 laipsnių šalčio. Naujametinės nakties orai turėtų būti gana ramūs. Lengvai pasnigs tik kai kur. Naktį atšals iki 5–10, šiaurės rytuose oro temperatūra gali nukristi iki 14 laipsnių šalčio. Prognozės sausio pirmajai kol kas gana prieštaringos. Vieni duomenys rodo, kad aktyvus ciklonas nuo Skandinavijos keliaus tiesiai per Lietuvą, kiti – kad jo trajektorija nusidrieks per Lenkiją. Pirmu atveju sulauktume gausaus sniego ir pūgų, antruoju orai turėtų išlikti gana ramūs. Tačiau, kad ir kaip būtų, atėjus naujiems metams orai tikrai išliks žiemiški.

ŠiandienDieną: -7 -12° Dieną: -3 -5°

Orai

Naktį: -8 -13°Naktį: -7 -12° Naktį: -10 -15°

Silvestras Dikčius

Danas: sumanymas gal ir geras, bet žmonės neturi pinigų susimokėti net už komunalines paslaugas, kur ten jau renovuoti namus.

Simas: kaitaliodami tvarką valdininkai iš esmės jau sužlugdė tą renovaciją. Anksčiau žadėjo padengti žmonėms puse išlaidų, dabar – vos keliolika procentų. Nėra nei stabilumo, nei pasitikėjimo ta programa.

Ema: man tai juokingi tokie planai už keliolikos metų mokėti už šildymą pi-giau. Aš noriu gyventi čia ir dabar. Kas man iš to, kad būste bus šilčiau ir mažiau reikės mokėti, kai man jau nešalta bus ir kapinėse.

Brigadininkas: aš tai jau geriau iš vidaus kaip nors apsišildyčiau ir į skolas ban-ke nelįsčiau. Be to, tam daugiabučio kolūkyje niekada žmoniškai nesusitarsi.

Ką apie daugiabučių renovaciją mano portalo valstietis.lt skaitytojai?

Spiginant šalčiams, gyventojai nuolat leidžia vandenį, kad šis tik neužšaltų. Už išeikvotą vandenį, žinoma, teks mokėti gyventojams, kaip ir už šildymą, kuris šildo tik po plėvele esančią erdvę.

Apie namų renovaciją dabar daug kalbama ir rašoma, tačiau ji įstrigusi tarsi vežimas klampiame kelyje. Leopoldo Rozgos nuotrauka

Pirmadienis buvo paskutinė diena, kai dar buvo galima re-gistruotis savivaldybių tarybų rinkimų politinės kampanijos dalyviais.

Neužsiregistravusieji Vyriau-sioje rinkimų komisijoje negalės dalyvauti rinkimuose.

Ateinančių metų vasario 27-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose bus naujovių – pirmą kartą renkant vietos valdžią galės dalyvauti ir savarankiškai išsikėlę kandidatai.

Dalyvauti vietos savivaldos rinki-muose norą jau yra pareiškę per 400 savarankiškų pretendentų, kandida-tus ketina kelti ir 15 partijų.

Norintieji būti savarankiškais kandidatais turės surinkti tam tikrą savivaldybės rinkėjų parašų skaičių – nuo 100 iki 880, priklausomai nuo savivaldybės gyventojų skaičiaus.

Vyriausioji rinkimų komisija, ga-vusi visus įstatyme numatytus do-kumentus, sprendimą dėl asmens registravimo savarankišku politi-nės kampanijos dalyviu priima per 3 darbo dienas ir išduoda pažymą,

kuri reikalinga teikiant pareiškinius dokumentus savivaldybės rinkimų komisijai. Asmenys, užsiregistravę politinės kampanijos dalyviais ir pa-teikę pareiškinius dokumentus, gaus parašų rinkimų lapus.

VL, Eltos inf.

Baigėsi registracija

balsas.lt nuotrauka

6 2010 m. gruodžio 29 d. • Nr. 103–104 (9018–9019)Valstiečių laikraštisPasaulis

Dr. Manvydas Vitkūnas

2010-ųjų pradžioje dalyje Lo-tynų Amerikos šalių buvo įves-ta bendra valiuta, skurdžiausią Vakarų pusrutulio valstybę Haitį sudrebino kraupus žemės drebė-jimas, o metams baigiantis pa-dvelkė galimo naujo karo Korėjos pusiasalyje šaltukas.

Haičio nelaimės

Sausio 12 d. skurdžiausią Vaka-rų pusrutulio šalį Haitį sudrebino 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas. Žuvo 222 570 žmonių, 311 tūkst. buvo sužeisti, 869 žmo-nės dingo be žinios. Materialiniai nuostoliai siekia 5,6 mlrd. eurų. Labiausiai nukentėjo šalies sostinė Port o Prensas. Spalį Haityje pra-sidėjo choleros epidemija, jau nusi-nešusi per 2 600 gyvybių.

Nauja valiuta

Sausio 1 d. kai kurios Lotynų Amerikos šalys įsivedė naują ben-drą valiutą – sukrę. Ji naudojama kaip regioninė valiuta, kurios ban-knotai dar nėra išleisti į apyvartą. Tačiau sukrėmis jau vykdomi ban-kiniai atsiskaitymai tarp atskirų re-giono šalių ir jų viduje. Manoma, kad artimiausioje ateityje į apyvartą bus išleisti ir sukrės banknotai. Ben-dros valiutos organizacijai ALBA priklauso Venesuela, Bolivija, Kuba, Antigva ir Barbuda, Sent Vinsentas ir Grenadinai, Ekvadoras, Domini-ka bei Nikaragva.

Aukščiausias pastatas

Sausio 4 d. Dubajuje ( Jungtiniai Arabų Emyratai) atidarytas aukš-čiausias pasaulyje pastatas – 828 metrų aukščio dangoraižis „Burj Khalifa“. Pastate yra 162 aukštai. Patalpų vidinis plotas – 344 tūkst. kv. m. Statinys kainavo pusantro milijardo JAV dolerių. Dangorai-žyje yra prekybos centrai, biurai, 37 aukštus užima viešbutis, o 45–108 aukštuose įrengta 700 itin praban-gių butų. 123 ir 124 aukštuose turis-tų laukia apžvalgos aikštelės.

Išsiveržė ugnikalnis

Kovo 21 d. Islandijoje išsiver-žė Ejafj adlajokudlio ugnikalnis, į atmosferą išmetęs vulkaninių pelenų debesis. Balandžio 13 d. ugnikalnis įsiveržė dar kartą. Į atmosferą pate-kę vulkaniniai pelenai labai smarkiai sutrikdė susisiekimą oru didžiojoje Europos dalyje. Kasdien aviakompa-nijos patirdavo mažiausiai 200 mili-jonų JAV dolerių nuostolių.

Neramumai Kirgizijoje

Balandžio 6–15 dienomis Kirgi-zijoje vyko masiniai neramumai, per

kuriuos buvo nuverstas šalies prezi-dentas Kurmanbekas Bakijevas. Jis su šeima pabėgo į Baltarusiją. Opozici-jos atstovai užėmė šalies parlamentą, kitus administracinius pastatus sos-tinėje ir sričių centruose. Per protes-tuotojų susidūrimus su teisėsaugos pareigūnais žuvo 87 žmonės. Birželio mėnesį pietiniame Kirgizijos mieste Oše kilo susirėmimai tarp čia gyve-nančių kirgizų ir uzbekų bendruome-nių, per kuriuos žuvo dar mažiausiai 893 žmonės (daugiausia uzbekai). Į kaimyninį Uzbekistaną pasitraukė beveik milijonas pabėgėlių.

Žuvo Lenkijos prezidentas

Balandžio 10 d. šalia Smolensko (Rusija) sudužo iš Varšuvos skridęs Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tu-154“, kuriuo į Katynės žudynių 70-ųjų metinių minėjimą vyko ša-lies prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija bei gausi delega-cija – Lenkijos politiniai lyderiai,

aukščiausia šalies karinių pajėgų vadovybė, visuomenės ir Bažnyčios atstovai. Žuvo visi lėktuvu skridę žmonės – 89 keleiviai ir 7 įgulos na-riai. Tyrimo duomenimis, avarijos priežastimi tapo sudėtingomis oro sąlygomis (tvyrojo tirštas rūkas) pa-daryta pilotavimo klaida.

Ekologinė katastrofa

Balandžio 20 d. įvyko sprogimas ir kilo gaisras kompanijai BP pri-klausančioje naftos gavybos plat-formoje „Deepwater Horizon“, esančioje Meksikos įlankoje, 80 ki-lometrų nuo pietinės JAV pakran-tės. Sprogimo ir po jo kilusio gaisro metu žuvo 11 žmonių, vėliau – dar du avarijos likviduotojai. „Deepwa-ter Horizon“ avarija tapo viena di-džiausių technogeninių katastrofų žmonijos istorijoje, per šią avariją į jūrą išsiliejo daugiausia nei kada nors anksčiau naftos. Iš viso ištekėjo daugiau nei 4 milijonai barelių naf-tos. Balandžio 30 d. naftos teršalų dėmė pasiekė JAV pakrantę. Gamtai padaryta didžiulė žala. Labai nuken-tėjo žvejybos ir turizmo verslas.

Pasaulinė paroda

Gegužės 1–spalio 31 d. Kinijos mieste Šanchajuje vyko pasaulinė paroda „Expo 2010“. Joje dalyvavo daugiau nei 190 pasaulio šalių (tarp jų – ir Lietuva). Parodoje apsilankė 73 milijonai lankytojų. Tai daugiau-sia šalių-dalyvių ir daugiausia lan-kytojų sutraukusi pasaulinė paroda. Lietuvos paviljoną per šešis mėne-sius aplankė beveik šeši milijonai žmonių ir jis buvo tarp populiariau-siųjų. Jame kasdien pabuvodavo apie 30 tūkst. žmonių. Lankytojų skai-čiumi Lietuvos paviljonas lenkė to-kių valstybių kaip Didžioji Britanija ir Turkija paviljonus. Kita pasaulinė paroda įvyks Pietų Korėjos mieste Josu 2012 metais.

Žydai atakavo humanitarinę pagalbą

Gegužės 31 d. Izraelio pasienio apsaugos pajėgų specialiosios paskir-ties dalinio kariai atakavo tarptauti-nės „Laisvės fl otilės“ laivus, į Gazos

ruožą gabenusius humanitarinės pa-galbos krovinį. Per puolimą nužu-dyti aštuoni Turkijos piliečiai, dar trisdešimt įvairių šalių atstovų buvo sužeisti. Lengvus sužeidimus paty-rė 10–15 žydų karių. Izraelio veiks-mai sulaukė daugelio užsienio šalių ir Jungtinių Tautų pasmerkimo.

Potvynis Pakistane

Birželio mėnesį Pakistane po il-gai trukusių musoninių liūčių išsi-liejo upės, kilo didžiuliai potvyniai. Vietomis vanduo pakilo net 5,5 met-ro. Stichija pasiglemžė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių, buvo sugriauta apie 15 tūkstančių namų, išplauti keliai, sugriauti 45 gelžbeto-niniai tiltai. Nuo potvynio nukentėjo ne mažiau kaip 2 milijonai žmonių.

Futbolo čempionatas

Nuo birželio 11 d. iki liepos 11 d. Pietų Afrikos Respublikoje vyko pasaulio futbolo čempionatas. Jis pirmą kartą surengtas Afrikos že-myne. Čempionato metu sužaistos 64 rungtynės, įmušti 145 įvarčiai. Pa-saulio čempionų taurę pelnė ispanai, antri liko Olandijos, treti – Vokieti-jos, ketvirti – Urugvajaus žaidėjai. Geriausiu čempionato žaidėju pripa-žintas urugvajietis Diegas Forlanas.

Neregėti karščiai

Nuo liepos iki rugsėjo didelė-je Europos dalyje tvyrojo neregėti karščiai. Ypač smarkiai stichija smo-gė Rusijai, kurioje ši vasara, moksli-ninkų teigimu, buvo karščiausia per pastarąjį tūkstantį metų. Karščio re-kordas pasiektas Tambove ir Volgog-rade, kur oro temperatūra pavėsy-je birželio pabaigoje buvo pasiekusi 41,1 laipsnio. Kilus didžiuliams gais-rams, sudegė apie 2 tūkst. gyvena-mųjų namų, žuvo 57 žmonės. Rusijos vyriausybė uždraudė grūdų eksportą. Bendras stichijos sukeltų nuostolių dydis šalies ekonomikai siekia daug-maž 20 milijardų dolerių.

Įtampa Korėjoje

Per visus 2010 metus didėjo įtampa Korėjos pusiasalyje. Komu-nistinės Šiaurės Korėjos povande-ninis laivas kovą paskandino Pietų Korėjos karo laivą. Žuvo 46 Pietų Korėjos jūrininkai. Gegužės mėnesį Šiaurės Korėjos vadovybė paskelbė šalyje karinę parengtį, o birželio mė-nesį atvirai pagrasino Pietų Korėjai branduoliniu karu. Lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudė Pietų Korėjai priklausančią salą ir nukovė 4 Pietų Korėjos karius. Pie-tų Korėja taip pat atsakė artilerijos ugnimi. Abi šalys pasienyje rengia plataus masto karinius mokymus ir demonstruoja karinę galią.

Svarbiausi 2010 metų įvykiai pasaulyje

Ekologinės nelaimės, katastrofos, perversmai ir futbolo fi esta

Naftos gavybos platformoje Meksikos įlankoje įvyko viena didžiausių pasaulio istorijoje technogeninių katastrofų.

Dubajuje iškilusiame aukščiausiame pa saulyje pastate yra net 162 aukštai.

Pavasarį Islandijoje dukart išsiveržė Ejafjadlajokudlio ugnikalnis, į atmosfe-rą išmetęs vulkaninių pelenų debesis.

Sudužus lėktuvui šalia Smolensko žuvo kone visas Lenkijos politinis žiedas.

Lietuvos paviljoną pasaulinėje parodoje „Expo 2010“ per pusmetį aplankė beveik šeši milijonai žmonių. EPA-Eltos ir VL archyvo nuotraukos

2010 metų pasaulio futbolo čempio-nato emblema.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Kur medus, ten ir midus

Šeštadienis

15 p.

Vilkaviškio rajono Žalio-sios Vinco Žemaičio pa-grindinės mokyklos direk-torė Grita Launikonienė įsitikinusi, kad mokykla pati privalo tapti kaimo švietimo ir kultūros židi-niu, o ne dejuoti ir laukti, kol koks nors geradarys ar paramos fondas api-bers gėrybėmis.

Bernardas Šaknys,VL žurnalistas

27 p.

Lina ir Jonas Daraškos ne tik per šventes, bet ir šiokiadieniais patys kepa duoną.

Lilija Valatkienė

31 p.

Duonkubiliai – vėl madingi Mokyklos stiprybė glūdi kūryboje

Šių metų rezultatai bus ge-resni nei pernykščiai, tačiau iki krizės buvusio lygio dar nepasieksime.

Albinas Čaplikas,VL žurnalistas

23 p.

Žemės ūkis išvengė nuosmukio

Laplandija – stebuklų šalis

17 p.

9 p.

Sodyba

Bičių avilys

Astrologė po audringų Tigrometų pranašauja atokvėpį2011-ieji – Baltojo metali-nio triušio (katino) metai – bus išskirtiniai ne tik kačių mylėtojams.

Nijolė Baronienė,VL žurnalistė

Kiekvienas bičiulis midų, vadinamą Šiaurės Europos vynu, ruošia savaip.

Lilija Valatkienė

Į nedidelį Kirunu miestelį, esantį Laplandijos šiaurė-je, žiemą ima plūste plūsti gausybė turistų, geidžian-čių bent porą naktų pra-leisti lediniame viešbutyje. Į nedidelį Kirunu miestelį, esantį Laplandijos šiaurė-je, žiemą ima plūste plūsti gausybė turistų, geidžian-čių bent porą naktų praleis-ti lediniame viešbutyje.

Asta Bendoraitė

Ūkininkų žinios

Tėviškės šviesa