Nevykusiai pataisius įstatymus nuo privalomojo sveikatos draudimo įmokų individualiųjų įmonių savininkų per krizę negelbsti net laikinas veiklos sustabdymas. Telieka jas likviduoti.

Šeštadienis• Su dainininku Alanu Choš-

nau galima pasikalbėti apie daug ką, tik, gink Dieve, ne apie jo asmeninį gyvenimą.

Sodyba

• Sparnuotieji augintiniai ir nervus nuramina, ir padeda pa-žinti pasaulį.

• Rugsėjį galima džiaugtis ne tik rausvėjančiais lapais, bet ir jazminų, sedulų žydėjimu.

Sveikata

• Mokslininkai tvirtina, kad energingas kasdienis pasivaikš-čiojimas gerokai sumažina vėžio riziką.

• Kaip teisingai maitintis, kad, anot liaudies išminties, su šaukštu sau kapo duobės neiš-sikastume?

2010 rugsėjo 18, šeštadienis • Nr. 74 (8989) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien VL su priedu

(Užs. 170)

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosTėviškės šviesa

Mokesčių našta verslius žmones varo į neviltį

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@tvalstietis.lt

Pasipiktinimo audra dėl dvejų metų Petriuko, kurį Norvegijos vaiko teisių

gynėjai perdavė globoti lesbiečių šei-mai, neslūgsta, visuomenė reikalauja paaiškinimų, kodėl berniukas atsidūrė tokioje jam neįprastoje aplinkoje.

Nukelta į 3 psl.

Raimundo Šuikos nuotrauka

Albinas Čaplikas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Apie tai – 6 psl.

Ginant Petriuką, Norvegijai įteikta nota„Valstiečių laikraštyje“ aprašyta norvegių les-biečių šeimai globoti atiduoto Petriuko istorija sulaukė didelio visuomenės rezonanso.

Grybautojams nebaisios net švilpiančios kulkos

Aistringus grybautojus džiugi-na sparčiai dygstantys grybai, o Jonavos rajone, Rukloje, esančio Gaižiūnų poligono kariai stveriasi už galvų. Kaip iš pavojingos vie-tos išvaikyti grybautojus?

Krizė miškininkų neįveikė, bet ar jie atlaikys politikų spaudimą?

Savo profesinę šventę miš-kininkai pasitinka su tam tikru nerimu – jau daug metų jie jaučia spaudimą, kurio tikslas – sumen-kinti valstybinių miškų reikšmę.

Apie tai – 19 psl.

2 2010 rugsėjo 18 • Nr. 74 (8989)Valstiečių laikraštisAktualijos

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Pagal naują tvarką, įsigalioju-sią šių metų liepos 1 d., beveik 7 000 veiklą sustabdžiusių indivi-dualiųjų įmonių savininkų dėl įsta-tymų ir poįstatyminių aktų prieš-taravimų pateko į nepavydėtiną padėtį. Vieni apmokestinti priva-lomuoju sveikatos draudimu, ki-tiems pavyko išvengti šio mokes-čio. Verslininkai prie gėdos stulpo kala kompetencijos pritrūkusius valdininkus, o pastarieji teisinasi, kad mokesčius mokėti bus reika-laujama vadovaujantis ne tik įsta-tymais, bet ir sveiku protu.

Įstatymų painiava

Pataisius Darbo kodeksą, iš pra-džių pakeitus, o paskui dar ir kelis kartus papildžius Valstybinio socia-linio draudimo įstatymą, individua-liųjų įmonių savininkams pagra-sinta, kad veiklos sustabdymas jų neišgelbės nuo privalomojo sveika-tos draudimo. Įtarimų sukėlė žinia, kad Darbo kodekse pasikeitė be-darbio apibrėžimas. Paaiškėjo, kad veiklą sustabdžiusios individualio-sios įmonės savininkas nėra bedarbis, todėl turi mokėti privalomąjį svei-katos draudimą. Maža to, išaiškėjo, kad valdžios apetitas beribis – siek-ta privalomojo sveikatos draudimo įmokų (72 Lt per mėn.) reikalauti

ir tuo atveju, jeigu veiklą sustabdęs individualiosios įmonės savininkas įsidarbino samdomu darbuotoju ir moka visus mokesčius. Taigi jis lyg ir apmokestinamas du kartus.

Kreivų šypsenų sulaukė Naciona-linės buhalterių asociacijos vadovas Arturas Tankevičius, kuris paaiškino, kad „sustabdyti laikinai įmonės veik-lą ir nemokėti privalomojo sveika-tos draudimo individualiosios įmo-nės savininkas gali tik su sąlyga, jei jis turi didesnį nei 30 metų darbo stažą“. Kokį stažą – paprastą ar in-dividualiosios įmonės? Bet prieš 30

metų, t. y. dar sovietiniais 1980-ai-siais, individualiųjų įmonių Lietu-voje nebuvo.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterijos (SADM) atstovai iš keblios padėties bandė gelbėtis aiškindami, kad bet kokiu atveju bus vadovauja-masi sveiku protu. Tačiau verslinin-kai, ne kartą nusvilę sparnus, tokiais pažadais nelinkę tikėti.

Pažadėjo vadovautis sveiku protu

VšĮ „Verslininkų namai“ direk-torius, Verslo centrų asociacijos pir-

mininkas Donatas Žiogas klausia: „Ar gali mokesčius mokėti pajamų negaunantis gyventojas?“

UAB „Baliomanija“ direktorius Giedrius Romeika sako, kad tai šiuo atveju yra akivaizdus įstatymų leidėjų brokas: „Paprasčiausiai neįvertintos visos aplinkybės. Iš šių rezultatų ga-lime susidaryti įspūdį, kokios kom-petencijos valdininkai ruošė įstatymo projektą. Kita vertus, tai yra pamo-ka. Ateina laikas atsisakyti sovietinio principo: „Viskas draudžiama, išsky-rus...“ Turėtų būti atvirkščiai: „Viskas galima, išskyrus...“

G.Romeikos nedžiugina SADM valdininkų tikinimai, kad jie vado-vausis sveiku protu ir neskaitys kiek-vienos įstatymo raidės. Tačiau kodėl toks įstatymas priimtas? Juk tokiu atveju valdininkui tarsi suteikiama galimybė pasirinkti, kam taikyti įsta-tymo nuostatas, o ko pasigailėti ir gal ne už dyką. Tai – landos korupcijai, galimybė naudoti rimbo ir meduo-lio principą.

Laukia geresnių laikų

Per pirmą šių metų pusmetį likvi-duotos 2 668 individualiosios įmo-

nės, o įregistruota tik 250. Pernai lik-viduotos 1 722 įmonės. Šiuo metu apie 7 tūkst. individualiųjų įmonių yra sustabdžiusios veiklą.

„Kodėl stabdoma įmonės veikla? Todėl, kad per krizę tokia įmonė gal negali išsilaikyti. Raginama įmonę likviduoti? Valdininkai tikrai neįsi-vaizduoja, kiek laiko ir pinigų prirei-kia įmonei likviduoti. Tai ir santykių aiškinimasis su tiekėjais, su bankais, su Valstybine mokesčių inspekci-ja, „Sodra“ ir kitomis institucijomis, bandymas parduoti turimą įrangą ar kt., be to, dar ir galimas dalyvavi-mas teismuose, jeigu tenka aiškintis santykius su verslo partneriais. Štai aš ir sakau, kad tokiam žmogui vals-tybė net turėtų padėti, o ne apmo-kestinti“, – svarsto Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas ir verslininkas Arturas Mackevičius.

Taigi įmonių veikla sustabdyta ne iš gero gyvenimo, tačiau verslininkai laukia geresnių laikų.

„Deja, dabar, kai jų fi nansinė pa-dėtis itin sunki, jie dar apkraunami naujais mokesčiais. Pagerėjus fi nan-sinei padėčiai, jie galėtų tęsti veik lą. Įmones likviduoti raginantys val-dininkai nesupranta, kad versle yra brangi įmonės praeitis, jos vardas, kreditavimo istorija. Jeigu įmonę tektų likviduoti, savininkas vėliau turėtų savo partneriams įrodinėti, kad įmonę likvidavo tik dėl krizės, o ne dėl kitų priežasčių. Be to, savo įmonę likviduoti sunku psichologiš-kai“, – sako D.Žiogas.

A.Mackevičius pritaria: „Ne taip paprasta įmonę uždaryti, o pagerė-jus padėčiai steigti naują. Kainuoja naujos įmonės registracija, pavadi-nimo patentavimas, iškabų pakei-timas, antspaudų, blankų, vizitinių kortelių keitimas, reikia sudaryti naujas sutartis su telefono paslau-gas teikiančiomis įmonėmis ir kt. Valdininkai tokių darbų neįsivaiz-duoja.“

Valstybės institucijų paaiškinimai

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija:

Pagal naująją tvarką, galiojan-čią nuo š. m. liepos 1 d., neveikiančių ir likviduojamų individualiųjų įmo-nių savininkai neturi mokėti sveikatos draudimo įmokų „Sodrai“, jei jie yra valstybės lėšomis drausti PSD. Pavyz-džiui, pensininkai, neįgalūs asmenys, darbo biržoje registruoti bedarbiai ir kt. Taip pat neveikiančių individulių-jų ir likviduojamų įmonių savininkai, jei dirba kitur ir yra apdrausti PSD. Pavyzdžiui, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, valstybės tarnyboje, tu-rintys verslo liudijimą ir kt.

O neveikiančių ir likviduojamų individualiųjų įmonių savininkai, kurie nedirba kitur, vadinasi, ir nėra drausti PSD, privalo sumokėti PSD įmokas patys. Tais atvejais, kai jie šio mokesčio nesumoka, jų yra prašoma susimokėti.

Valstybinė ligonių kasa: Valstybinė ligonių kasa paaiškina,

kad tie individualiųjų įmonių savi-ninkai, kurie laikinai sustabdė indi-vidualiosios įmonės veiklą arba teisės aktų nustatyta tvarka jo individu-

aliajai įmonei suteiktas likviduoja-mos įmonės statusas, ir kurie paten-ka į valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamųjų kategoriją, t. y. pensininkai, būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudi-mo stažą pensijai gauti turintys as-menys, neįgalūs ir kiti, jei jie netu-ri pajamų, nuo kurių skaičiuojamos sveikatos draudimo įmokos, privalo-mojo sveikatos draudimo įmokų ne-turi mokėti.

Minėtiems asmenims tokių įmokų mokėti nereikia ir tuomet, kai jie dirba pagal darbo sutartį, valstybės tarny-boje, turi verslo liudijimą, tai yra jau moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip tų kategorijų asmenys.

Įmones likviduoti raginantys valdininkai nesupranta, kad versle yra brangi įmonės praeitis, jos vardas, kreditavimo istorija.

Priešpilnis. Saulė teka 6.57, leidžiasi 19.29.

Dieną: +12 +16°Rytoj Poryt

Šiandien orus Lietuvoje lems Atlanto ciklonas, labai lėtai judantis į šiaurės rytus. Dau-gelyje rajonų palis. Pūs pietų, pietvakarių, 8–13 m/s vėjas, vietomis jo gūsiai sieks 15–17 m/s. Dieną temperatūra nepakils aukščiau 12–16 laipsnių. Sekmadienį ciklonas tebe-lems orus mūsų šalyje. Orai beveik nesikeis. Daugelyje rajonų protarpiais lis. Išsilaikys gana gūsingas pietvakarių vėjas. Temperatūra naktį bus 7–12, dieną – 11–15 laipsnių. Pirmadienį ciklono įtaka šiek tiek susilpnės. Lis mažiau. Vėjas pamažu aprims. Tempe-ratūra naktį mažai keisis, dieną oras įšils iki 12–17 laipsnių. Antradienio naktį trumpi lietūs numatomi tik vietomis. Dieną per Lietuvą praslinks atmosferos frontas, vėl daug kur palis, tačiau numatomi ramūs orai. Temperatūra naktį bus 5–10, pajūryje – 11–13, dieną –11–16 laipsnių. Trečiadienį bus sausiau, tačiau orai dar labiau atvės.

ŠiandienDieną: +11 +15° Dieną: +12 +17°

Orai

Naktį: +5 +10°Naktį: +7 +12° Naktį: +7 +12°

Mokesčių našta verslius žmones varo į neviltį

Jeigu gauni pajamų, moki ir mokestįRimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas

Privalomąjį sveikatos draudimo mokestį moka apie 1 milijonas, o gydosi 3,5 milijono žmonių. Todėl mums reikia apsispręsti, kokias vi-suomenės grupes galėtume atleis-ti nuo privalomojo sveikatos drau-dimo. Teisingiausia būtų reikalavi-mą sieti su gaunamomis pajamo-mis. Jeigu toks savininkas negauna kitų pajamų, tai jis yra bedarbis. Išregistravimo procedūra užtrun-ka gana ilgai, todėl krizės metu su Finansų ministerija buvome susi-tarę, kad sustabdžiusi veiklą indi-vidualioji įmonė nebus traktuoja-ma kaip gaunanti pajamas. Tokiu atveju jos savininkas neturėtų mo-kėti privalomojo sveikatos draudi-mo įmokos. Jeigu tokių atvejų yra, tai gal padaryta klaidų. Pagrindi-nė taisyklė tokia – jeigu gauni pa-jamų, moki privalomąjį sveikatos draudimo mokestį, jeigu negauni pajamų – nemoki.

Pritrūko kompetencijosAlgirdas Sysas, Seimo narys

Akivaizdi klaida, kuri parodo, ko-kia šiuo metu yra vykdomosios valdžios specialistų kompetencija. Darbo kodeksas buvo taisomas dėl to, kad likviduojamų įmonių savi-ninkai galėtų registruotis bedar-biais, gautų numatytą apsaugą ir nemokėtų sveikatos draudimo mokesčio. Deja, viename įstatyme pataisyta, o kitame pataisyti jau neužteko kompetencijos. Dabar-tinė valdžia įstatymus keičia kas tris mėnesius, todėl gal ir neverta pykti ant ministerijų klerkų. Nuo ko prasidėjo? Kad nenumarintume darbo netekusių žmonių, ir buvo taisomas Darbo kodeksas, o pas-kui jau ir kiti su juo susiję įstaty-mai. Tačiau pastaruosius parengti pritrūko kompetencijos.

Individualias įmones likviduoti priverstiems savininkams vienintelis kelias – į Darbo biržą ar Gariūnus. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Natalija Nikolajenko 5 proc.

13 proc.

82 proc.

Ar po aštrios Prezidentės kritikos aplinkos ministras

G.Kazlauskas turėtų atsistatydinti?

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Taip

Ne

Nežinau

32010 rugsėjo 18 • Nr. 74 (8989)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Lietuvos ambasada dėl norvegių lesbiečių šeimai globoti atiduoto mažamečio lietuvio berniuko įtei-kė notą Norvegijos Karalystės už-sienio reikalų ministerijai. Jau sure-agavo ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Vaiką atidavė lesbietėms

„Valstiečių laikraštis“ neseniai rašė, kad Norvegijoje gyvenančių Lietu-vos piliečių A.R. ir R.R. dvejų metų sūnus J.R. (pavadinome jį Petriuku) po sutuoktinių vaidų atsidūrė lesbie-čių šeimoje.

Vaiką lesbietėms perdavė Batsf-jordo vaiko teisių tarnyba. Mažame-tis buvo paimtas staiga, tiesiai iš vaikų darželio, kai motina tuo metu ramiai dirbo. Berniukas buvo nugabentas į Vardo miestelį, kuris yra maždaug 500 km nuo Batsfj ordo.

Šis įvykis papiktino Šeimos gyni-mo centrą, Nacionalinę tėvų ir šei-mų asociaciją ir piliečių sąšauką „Už dorą ir tautą“. Jie nedelsdami kreipėsi į Prezidentę, Seimą, Užsienio reika-lų ministeriją ir vaiko teises ginan-čias tarnybas.

Organizacijos, remdamosi Jungti-nių Tautų vaiko teisių apsaugos kon-vencija, pareikalavo apginti Petriuko teises. Beje, Norvegija nėra Europos Sąjungos (ES) narė.

Pažeidė prigimtines teises

Organizacijos reikalauja, kad vai-kui būtų užtikrinta teisė į gimtąją kalbą ir teisė augti pas giminaičius bei būti ugdomam pagal savo šalies kultūrines tradicijas.

„Reikalaujame skirti visokeriopą valstybės, įskaitant ir teisinę, pagalbą mažamečio berniuko teisėms apgin-ti ir įgyvendinti, nes kiekviena diena daro žalą jo psichikai ir sveikatai“, – teigė organizacijos.

Jos atkreipė dėmesį į tai, kad Pe-triuko tėvai iš anksto nebuvo infor-muoti, kad dėl jų tariamos nekompe-tencijos vaiką rengiamasi atimti.

„Tėvams taip pat nebuvo skirtas stebimasis laikotarpis, kad būtų ištir-tas jų elgesys su vaiku. Su jais nedirbo psichologai, ir nei tėvai, nei vaikas ne-buvo ruošiami atskyrimui“, – sakoma kreipimesi.

Batsfjordo įstaigos darbuotoja, prieš gaudama motinos A.R. parašą apie sutikimą laikinai perduoti vaiką kitų asmenų globai, darė psichologi-nį spaudimą ir grasino, kad priešingu atveju motina nieko nelaimės, o vai-kas vis vien bus atimtas.

Motinai su Petriuku leista maty-tis tik kartą per mėnesį (po dvi va-landas) ir uždrausti kontaktai su les-bietėmis.

Vangi reakcija

Į organizacijų kreipimąsi sureagavo Užsienio reikalų ministerija (URM). Lietuvos ambasadorius Norvegijoje šios šalies URM įteikė notą.

„Vadovaudamasi 1963 m. Vienos konvencija, rugsėjo 9 d. Lietuvos am-basada Norvegijos Karalystėje nota

kreipėsi į Norvegijos URM, prašy-dama pateikti informaciją, ar maža-mečiui Lietuvos Respublikos piliečiui Norvegijos Karalystėje yra paskirtas teisinis atstovas“, – pranešė URM.

Nota yra diplomatinis vienos vals-tybės kreipimasis į kitą šalį, reiškiant pretenzijas, protestą ar informuojant apie kokius nors įvykius.

Į kreipimąsi atsiliepė ir Lietuvos Prezidentė.

Lietuvos vaiko teisių gynėjai iš-siuntė užklausą į Norvegiją, bet ža-dėto skubaus atsakymo kol kas ne-gavo.

Vaiko motinai biurokratai pasiūlė gerti raminamuosius vaistus, bet mo-teris tai daryti kategoriškai atsisakė. Ji baiminasi, kad gali būti apeliuojama į jos psichiką, o tai tik apsunkintų vai-ko sugrąžinimą.

Šeima neegzistuojaSeimo narė Aušra Marija

PAVILIONIENĖ tikino nematanti problemos dėl to, kad mažametis atiduotas lesbiečių šeimai.

Kaip vertinate mažamečio vaiko atidavimą lesbiečių šeimai?

Keista, kad Lietuvoje gyvenan-tys žmonės nesupranta, jog užsienio valstybėse yra vaikų apsaugos įsta-tymai.

JTO konvencijoje sakoma, kad vaikas pirmiausia turi būti siūlomas globoti giminaičiams, o tik paskui ki-toms šeimoms.

Jeigu tą vaiką paėmė apsaugoti, tai pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl neatidavė giminaičiams.

Tačiau kodėl nepasiūlė lietuvių šeimai?

Negaliu atsakyti į tokius klausimus, nes nežinau, kokia buvo situacija. Ta-čiau iš karto smerkti norveges ir dar pabrėžti jų lytinę orientaciją yra toks provincialumas, kad man gėda.

Pagal mūsų įstatymus ir Konsti-tuciją šeimą sudaro tėtis ir mama.

Na ir kas. Tai tik parodo, kad esa-me atsilikę nuo pasaulio.

Ar matote skirtumą tarp homo-seksualių asmenų šeimos ir tradici-nės šeimos?

Kodėl jūs kalbate apie tradicinę šei-mą? Mokslininkai jau seniai nusta-tė, kad tokios tradicinės šeimos, kuri buvo sukurta XVIII–XIX amžiuje, nėra. Ji neegzistuoja. Tradicinės šeimos api-brėžimas neatitinka šių dienų tikro-vės, nes vyras ir moteris turi vienodai rūpintis šeima, dalytis namų ir vaikų priežiūra.

Mūsų Konstitucijoje taip ir para-šyta.

Konstitucijoje kalbama apie su-tuoktinius ir tėvų pareigas, o Lygių galimybių įstatymas išplečia vyro ir moters įsipareigojimus šeimai.

Norvegai pirmiausia pažeidė vai-ko teises į gimtąją kalbą...

Tas vaikas nėra paimtas amžiams. Vaikui reikia švelnumo, maisto, šilto būsto ir dėmesio. Yra atlikti eksperi-mentai su gyvūnais, kai mokslininkai pripratina ančiukus net prie dulkių si-urblio arba mašinytės. Gyvūnai mano, kad tai jų motina. Vaikui svarbus rū-pestis juo.

Gal mažumoms nederėtų brukti savo gyvenimo būdo kitiems?

Jie nori gyventi laisvai ir nebesi-slėpti.

Europos Taryba rekomenduoja ES narėms apriboti žodžių „motina“ ir „tėvas“ vartojimą.

Neskaičiau to dokumento. Bet aiš-ku, kad niekas negali atimti tėvo ir motinos.

Neseniai vienas tėvas atnešė pa-sakų knygelę, kur tėtį ir mamą pa-keičia „namiškiai“ arba „labai my-lintys žmonės“.

Nematau dėl to jokios problemos.O kurį iš vyrų vaikui vadinti

mama, kai abu tėvai yra homosek-sualai.

Jonas ir Petras.

Reikalauja grąžinti motinai

Skirtingai nuo politikų, į įvykius žaibiškai sureagavo Lietuvos visuo-menė. Tinkle „Facebook“ žmonės sukūrė berniuką palaikančią grupę „Gelbėkime Petriuką“, o svetainėje „Peticijos.lt“ reikalaujama sugrąžinti Petriuką mamai.

Po kilusio skandalo, Petriuką pri-žiūrinčios lesbietės pradėjo mėtyti

pėdas. Monika Andreasen savo profi -lyje „Facebook“ tinkle jau nebesiskel-bia, kad jos vyras yra moteris Tove Andreasen.

Į redakciją kreipėsi ir keli Norve-gijos lietuviai. Tautiečių bendruome-nė pasirengusi padėti Petriukui. Lie-tuviai spėja, kad kraštutinis požiūris į vaikų apsaugą Norvegijoje susidarė dėl rezonansinių įvykių šioje šalyje. Šios šalies pareigūnai nekreipė dė-mesio, kai ilgą laiką vienas Norve-gijos pilietis smurtavo prieš savo po-sūnį. „Teisėsauga įsikišo tik tada, kai patėvis posūnį užmušė, todėl dabar čia į vaikų teises reaguojama itin jau-triai, – sakė Vaiva B. – Bet kaip gali-ma paimti vaiką iš mamos ir neleisti jai matytis su vaiku dažniau?“

Neliko tėčio ir mamos

Petriuko istorija paskatino disku-sijas apie gėjų santuokas ir jų norą įsi-vaikinti vaikus. „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, kad toleranciją mėginama skiepyti ir vaikams mokyklose, ne-vengiant prisidengti ES projektais, skirtais net pabėgėlių integracijai.

Aiškėja, kad panašiais projektais Švietimo ir mokslo ministerijoje rū-pinasi ES paramos valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Kuodytė-Kazielienė. Ji priklauso Tolerantiško jaunimo asociacijai. Galima tik spė-lioti, kiek šie tolerancijos skleidėjai pasipelno iš ES pinigų.

Rugsėjo pradžioje Vokietijos laik-raštis „Bild“ pranešė, kad Europos Taryba siūlo visoms ES narėms at-sisakyti seksistinės kalbos, šeimoje giminės atžvilgiu vartoti neutralius žodžius ir visoms 27 narėms reko-menduoja ofi cialiai atsisakyti žodžių „tėvas“ ir „motina“. Šveicarijos sosti-nėje Berne iš ofi cialių tekstų jau din-go žodžiai „tėvas“ ir „motina“.

Ginant pas lesbietes patekusįPetriuką, Norvegijai įteikta nota

Atkelta iš 1 psl.

Konstitucija – ne šventa karvėVladimiras Simonko, Lietuvos gėjų lygos vadovas

Galiu įsivaizduoti, kaip visuomenė vertina mažamečio atidavimą les-biečių šeimai. Kai kurie netoleran-tiški politikai pasėjo tą netoleranci-jos idėją ir ji veikia. Netolerancija ir homofobija gali vaikelio gyvenimą paversti košmaru. Kalbėdami apie Konstituciją, jūs manęs neklausėte, ar aš pritariu jos nuostatoms, kurios neleidžia man gyventi santuokoje su partneriu, su kuriuo aš gyvenu jau 20 metų. Konstitucija – ne šventa karvė, o nepakantumo lygis Lietu-voje yra toks didelis, kad jau seniai turėjau išvažiuoti iš šios šalies.

Politikai pasidarė bailiaiJustas Subačius, Šeimos gynimo centro vadovas

Pirmas įspūdis toks, kad Lietuvos institucijos vilkina sprendimus. Jei-gu panašiai būtų nutikę su kokio nors politiko anūku, tai, neabejoju, visa Lietuva būtų sukelta ant kojų. Nesuprantu, kodėl mūsų politikai jaučiasi mažiukai ir tokie bereikš-miai, nors esame lygiaverčiai par-tneriai Europos bendrijoje. Niekaip negaliu suprasti: 1989–1990 m. mes be baimės šnekėjome apie laisvę, o dabar drebame prieš ES? Nejaugi nesugebėsime apginti savo vertybių?

Švietimo ir mokslo ministerijos ES paramos valdymo skyriaus vyr. specialis-tė R.Kuodytė-Kazielienė ir Seimo narys R.Žilinskas neslepia savo simpatijų Tolerantiško jaunimo asociacijai. facebook nuotrauka

Raimundo Šuikos nuotrauka

Lietuvos knygynuose galima nusipirkti pasakų vaikams, kur žodžiai „tėtis“ ir „mama“, „senelė“ ir „teta“ yra pakeisti sąvokomis „namiškiai“, „namiškis“.

4 2010 rugsėjo 18 • Nr. 74 (8989)Valstiečių laikraštis

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Daug lietuvių nuoširdžiai įsitiki-nę: jei valstybės turtas nebūtų grobs-tomas, sočiai užtektų pinigų ne tik medicinai, švietimui, pensijoms ir pa-šalpoms. Jei valdininkai negrobtų, visi būtume turtingi, gyventume, jei ne rojuje, tai bent kaip Švedijoje. Iš to-kio mąstymo gimsta ir neapykanta: visa valdžia, visi verslininkai – vagys. Gimsta ir viltis: atimti ir padalyti.

Faktų, kurie tokius norus pakurs-to, galima prisirinkti ir iš Valstybės kontrolės patikrinimų medžiagos.

Ką tik paskelbta, kad Valdovų rūmų statybos kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki 367 milijonų. Tuoj pat pagal-voji: skirtumą kažkas išsidalijo. O juk tokių skandalingų statybų ir re-montų – daugybė. Teatrai su „auk-sinėmis“ scenomis ir kėdėmis, pusė

milijardo nacionaliniam stadionui, kurį dabar jau žadama užkasti že-mėmis. Dar tas nelemtas kultūros sostinės projektas... O energetika su liūtu ir kitomis interesų grupėmis... Net ir paprasti mokyklų remontai. Lengvai galima patikėti, kad kiek-vienas viešųjų pirkimų atvejis – su paslėpta korupcija. Nors tai greičiau paranoja negu tikrovė.

Galėtume būti ramūs: medžiagą dėl Valdovų rūmų statybos Valstybės kontrolė perdavė prokuratūrai. Ji ir iš-tirs galimą turto iššvaistymą, parei-gų neatlikimą. Bet, atrodo, eilinį kar-tą sužinosime, kad statybos darbai natūraliai pabrango, objektas sudė-tingas, gimė naujų sumanymų, visko pradinėje sąmatoje nesurašysi. Na, gal kas nekoordinuotai ir aplaidžiai atliko parei gas. Tas gaus kokį papeikimą kaip Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Gintautas Kėvišas.

Nieko nepasodina ir neatima nuosavų namų ponų rezervate Lau-

rų gatvėje. Bloga prokuratūra, blogi teismai, blogi įstatymai. Ratas užsi-daro: klanas, vagys.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė įveikti korupciją iš kito šono. Seimas pradėjo svarstyti šalies vadovės teikiamas Baudžiamojo ko-

dekso (BK) pataisas. Jų esmė – iš-plėstinis turto konfi skavimas (pagal 6 punktus su papunkčiais). Turtą atims ne tik iš nusikaltusio, bet ir iš jo gimi-nių, kuriems turtas perleistas, arba iš visai svetimų, kurie tą turtą pirko per maža kaina, fi ktyvia sutartimi. Ir vi-siška naujovė: į BK įrašomas straips-nis – neteisėtas praturtėjimas. „Tas, kas turėjo nuosavybės teise didelės vertės turtą, kurio įgijimas nepagrįs-tas jo teisėtomis pajamomis, baudžia-mas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo“, – rašoma Preziden-tės projekte. Pagal šį straipsnį nuteis-tiems, aišku, irgi taikomas išplėstinis turto konfi skavimas.

Viskas lyg ir labai gerai. Net imi stebėtis: kam iki šiol reikėjo turto ir pajamų deklaravimo, ar niekas netik-rino turto įsigijimo pagrįstumo ir ne-kėlė bylų dėl nežinia iš kur išdygusio turto. Juk kažkaip legalizuojami ir kontrabandos milijonai. Tai ką – iki šiol nebuvo būdų, kaip tirti pinigų plovimą? Juk ir dabar perkant bran-gų turtą būtina pagrįsti pajamas. O

bankai pranešinėja tyrėjams apie di-delių sumų įplaukas. Negana?

Visai nestebina, kad koks nors Andrius Šedžius Seime supyksta ir D.Grybauskaitės projektą ima vadin-ti naujuoju išbuožinimu. Jam tikrai sunku būtų įrodyti, kad jo milijonai,

namai ir sodybos, prabangūs auto-mobiliai – viskas, kuo jis televizijų laidose taip gyrėsi, išdygo iš džinsams prikaltų kniedžių. Bronius Bradaus-kas yra viešai pasipasakojęs, kad jo pradinis kapitalas – motinos pado-vanoti milijonai. Antanas Bosas rado lobį darže. O Bronislovas Lubys įsi-gijo „Achemą“, užstatęs bankui savo gerą vardą. Dar buvo metalų preky-bos laikas pasinaudojant Rusijos ir Vakarų kainų skirtumais. Žinome ir klasiką: pirmasis milijonas – nešvarus. Negi dabar visi turtingi bus kviečiami į prokuratūrą? Pagal abėcėlę ar pasi-rinktinai – kaip lieps televizininkai iš „Paskutinės instancijos“?

Tarp Prezidentės teikiamų pro-jektų yra ir toks, kuriuo numatoma suteikti papildomų garantijų įslap-tintiems liudytojams, pranešusiems apie korupcinius nusikaltimus. Pa-matai, kad kaimyno namas didesnis už tavo, pranešk. Tau nebus gėda, apie tave nesužinos. O kaimynas te-gul aiškinasi. Juk paskelbtas karas korupcijai. Kare žūva ir nekalti.

Jeigu būtų taip paprasta vienu įstatymu įveikti korupciją, pasaulis net šį žodį jau būtų užmiršęs. Deja, net aukštos moralės tautos visiškai neišvengia korupcijos. Ką jau kalbė-ti apie Lietuvą, kurios piliečiai ty-čia perka kontrabandines cigaretes, kad atkeršytų valdžiai. Apie 70 proc. žmonių nusiteikę duoti kyšį. Galima iki begalybės griežtinti įstatymus ir nesulaukti siekiamo rezultato.

Geri D.Grybauskaitės ketinimai. Bet Seimas turės smarkiai padirbėti, kad nebūtų pažeista teisinės valsty-bės nekaltumo prezumpcija. Seimo Teisės departamentas jau įspėja, kad vien turto turėjimas negali būti nu-sikalstama veika.

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Šiandien mūsų dėmesys yra nu-kreiptas į Švč. M. Marijos Gimimą. Bažnyčia nori išryškinti ir mūsų dė-mesį prikaustyti prie įvykio, nulė-musio pasaulio istoriją. Tai Dievo Sūnaus Motinos Švč. M. Marijos Gimimas. Marija – Dievo labiau-siai apdovanota moteris, nepalies-ta net mažiausio nuodėmės šešėlio. Ji – Dievo Sūnaus Gimdytoja ir to-bula Jėzaus bendradarbė. Marija – aukštai danguje šviečianti Aušros Žvaigždė, po kurios patekės Sau-lė – ateis pasaulio Gelbėtojas. Ji ke-lio pas Jėzų Rodytoja, kad žinotume, kur eiti ir ką daryti, kad gyvenimo naktį nepaklystume, bet surastume Tėvo namus.

Dievo žodis iš Pradžios knygos mums pasakojo apie žmonijos ro-jaus metą, kai žmogus buvo laimin-gas ir galėjo viešpatauti visai kūrini-jai. Dievas pirmuosius žmones, kaip ir mus, apdovanojo laisve ir nurodė, kaip ja naudotis, kad ji duotų palai-mingų vaisių. Tačiau pirmuosius tė-vus gundytojas įtikino, kad Dievas pavydus ir ne viską jiems davė. Ado-

mas ir Ieva nutarė laisve pasinaudo-ti savaip, klausydami ne Dievo, bet gundytojo. Taip rojus tapo ašarų pa-kalne – į žemę atėjo kančia, mirtis ir neviltis. Dievo nepaklausęs žmo-gus toje neviltyje galėjo tik vargingai egzistuoti. Tačiau mylintis Dievas ir tuomet surado būdą išgelbėti klydu-sį, bet savo klaidą apgailėjusį žmogų. Švč. M. Marijos Gimimas buvo to didelio Išganymo žygio pirmas, bet ne paskutinis žingsnis.

Per dvidešimt laisvės metų mes buvome visiškai panašūs į pirmuo-sius tėvus. Daugelis nuolat taisė Die-vo nuorodą, kaip reikia gyventi lais-vėje. Vieniems atrodė, kad laisvė – tai galimybė vogti. Turiu mintyje ne Ši-luvos kišenvagius, bet tuos, kurie ap-vogė Lietuvą. Jie pasinaudojo gali-mybe be darbo susikrauti milijonus. Kitiems laisvė reiškė susikrauti mi-lijoninius pelnus girdant Lietuvos žmones. Jie sugebėjo padaryti įtaką, kad Seimas priimtų įstatymus, lei-džiančius Lietuvą paversti alkoho-

likų kraštu. Vien Kaune pristeigta daugiau alkoholio pardavimo vie-tų, nei jų yra visoje Švedijoje. Ir jos sėkmingai atlieka savo juodą darbą. Tretiems laisvė suteikė nebaudžia-mą galimybę žmonių protus ir sielas

skandinti mele, agresijoje, moralinia-me purve ir neviltyje. Tai uoliai darė ir tebedaro daugelis masinės komu-nikacijos priemonių. Kažkam nauda, o Lietuvos žmonės lieka sutrikę ir vis laukia naujų gelbėtojų. Nepaisydami visų esamų klystkelių, vis tiek dėko-jame Dievui už laisvę, nes be laisvės žmogus nebūtų žmogumi.

Kas gali šiandien Lietuvos žmo-nių širdyse atgaivinti viltį? Politikai? Mokslininkai? Naujas partijas ku-riantys verslininkai? Valdžios vyrai gali paruošti subalansuotą biudže-tą, mokslo vyrai – sukurti kompiu-terius ir žmogų nuskraidinti į Mė-nulį, verslininkai – mus aprūpinti daiktais, bet jie visi drauge negali atgaivinti žmonių vilties.

Švč. Mergelė Marija yra Lietu-vos laisvės Karalienė, viltį nešanti Motina. Buvo sunkūs pokario me-tai. Romoje gyvenusiems kunigams lietuviams kilo sumanymas įsigyti Fatimos Švč. M. Marijos statulą ir leisti jai keliauti per laisvojo pasau-

lio lietuviškas parapijas meldžiant Lietuvai laisvės ir parvežti ją tik į laisvą Lietuvą. Kauno kurijoje yra didelė knyga su šimtais tūkstančių parašų lietuvių ir amerikiečių, kurie meldė Lietuvai laisvės tuomet, kai

pasaulyje tvyrojo šaltojo karo nuo-taikos ir Lietuvos laisvė rodėsi visiš-kai nereali. 1993 metais kunigai par-vežė Marijos statulą į laisvą Lietuvą. Kardinolo V.Sladkevičiaus paprašy-tas popiežius Jonas Paulius II savo rankomis uždėjo ant Marijos galvos auksinę karūną.

Visai panašiai, saugodami savo tikėjimą ir gerbdami Švč. M. Ma-riją, išsaugojome laisvės viltį net tuomet, kai buldozerinis ateizmas bandė jaunų ir senų žmonių širdyse sunaikinti tikėjimą kaip Kryžių kal-ną. Okupantas, atrodo, neblogai su-prato Šiluvos reikšmę ir dėl to taip stengėsi, kad lietuviai užmirštų ke-lią į ją.

Daugeliui Šiluvos Dievo Motina brangi kaip Ligonių Sveikata. Šis Marijos titulas matomas užrašytas baltajame Apsireiškimo koplyčios bokšte. Pati sunkiausia liga, iš kurios turime Šiluvoje pasveikti, – tai vilties stoka. Žmogus be vilties – žmogus, praradęs imuninę sistemą – atspa-

rumą bet kokiam virusui. Čia, prie Marijos kojų, susigrąžinkime viltį ir parsineškime ją į savo namus. Ši vil-tis leis mums gyventi, būti laimin-giems, kovoti su blogiu ir kurti lais-vos Lietuvos ateitį.

Komentarai

Savaitės komentaras

Švč. Mergelės Marijos Gimimo šventė

Karas korupcijai

Sunkiausia liga, iš kurios turime Šiluvoje pasveikti, – tai vilties stoka. Žmogus be vilties – žmogus, praradęs atsparumą bet kokiam virusui.

Jeigu būtų taip paprasta vienu įstatymu įveikti korupciją, pasaulis net šį žodį jau būtų užmiršęs. Deja, net aukštos moralės tautos visiškai neišvengia korupcijos. Ką jau kalbėti apie Lietuvą.

Seimo Darbo partijos frakci-jos seniūnas Vytautas Gapšys prognozuoja, kad dėl nevyku-sios Vyriausybės politikos grei-tai Lietuvoje apskritai gali nelikti dirbančių žmonių.

„Matematika labai paprasta: Lie-tuvoje yra 1 mln. 876 tūkst. darbin-go amžiaus žmonių, 330 tūkstančių iš jų yra bedarbiai, o emigravo iš ša-lies apie 450 tūkstančių, tad žmonių, galinčių dirbti, yra apie 1 mln. 100 tūkst. Šie žmonės ant savo pečių turi „tempti“ pensininkus, vaikus, gydytojus, mokytojus, policininkus ir dar nepagrįstai išpūstą valdžios aparatą. O Vyriausybė, užuot kaip nors palengvinusi šių žmonių gy-venimą, dar kaišioja pagalius į ra-tus, visais įmanomais būdais trukdo jiems įsidarbinti ir spaudžia pagrin-dinį darbdavį – verslą. Tai yra vals-tybės žlugdymo politika“, – sako V.Gapšys.

Politiko teigimu, Vyriausybė, kuri nesirūpina savo piliečių gero-ve, yra nieko verta. Jis apgailestau-ja, kad Ministrų kabinetas nesiima būtinų veiksmų nedarbui, ypač jau-nimo, didėjančiam emigracijos mas-tui mažinti.

„Atrodo, kad valdantieji pamiršo apie verslo skatinimą ir kitus šiuo metu gyvybiškai svarbius socialinius procesus. Žinoma, juk premjerui kur kas svarbiau pasivažinėti dviračiais, paplaukioti baidarėmis arba pasi-puikuoti prieš televizijos kameras, negu spręsti valstybės prob lemas“, – sako V. Gapšys.

Parlamentaras teigia, kad Darbo partija ir jos frakcija Seime nuosek-liai siūlė Vyriausybei skatinti užim-tumą gaivinant verslą ir didinant jo konkurencingumą, nes jokia valsty-bės institucija nepajėgi įdarbinti tiek žmonių, kiek verslas. Darbo parti-jos parengtoje ekonomikos skatini-mo ir gaivinimo programoje, anot V.Gapšio, buvo numatytos konkre-čios priemonės, kaip didinti šalies konkurencingumą ir mažinti nedar-bą, tačiau visus „darbiečių“ pasiūly-mus, Seimo nario teigimu, valdan-tieji atkakliai ignoravo ir ignoruoja.

Remdamasis Statistikos departa-mento duomenimis, V.Gapšys pa-žymi, kad bedarbių skaičius vis di-dėja ir jau viršija 330 tūkst. Antrą šių metų ketvirtį nedarbo lygis su-darė daugiau kaip 18 proc. Palygin-ti su praėjusių metų tuo pačiu lai-kotarpiu, bedarbių skaičius išaugo daugiau negu 120 tūkst. Jaunimo (15–24 amžiaus asmenų) nedarbo lygis jau viršija 37 proc. Per metus Lietuvoje nedarbas išaugo labiausiai Europos Sąjungoje. Anot V.Gapšio, tokio aukšto nedarbo lygio Lietuvo-je dar nėra buvę.

VL, Eltos inf.

Greitai neliks dirbančių žmonių

Eltos nuotrauka

2010 rugsėjo 18 • Nr. 74 (8989)Valstiečių laikraštis 5

6 2010 rugsėjo 18 • Nr. 74 (8989)Valstiečių laikraštisAktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Per 20 nepriklausomybės metų miškų ūkiui teko patirti įvairių re-formų, pertvarkų, nuolat tobulinti miškų priežiūros darbą. Dabar urė-dijos – savarankiškos įmonės, joms neteikiama jokia valstybės parama. Net ir sunkmečiu jos dirba pelningai ir atneša dideles pajamas biudže-tui, užtikrina miškų priežiūrą, saugo gamtą, sodina naujus miškų masy-vus. Tačiau gerai sustyguotas miš-kininkų darbas jau ne vienus metus juodinamas savanaudiškų interesų grupių, menkinama valstybinių miš-kų svarba.

Du milijardai litų pajamų

2001 m. miškų urėdijoms buvo suteiktas valstybės įmonių statusas. Nuo tada, be visų kitų privalomų valstybės įmonėms mokesčių, urė-dijos moka ir pelno mokestį. Dar po trejų metų urėdijoms patikėta sau-goti ir prižiūrėti nacionalinius miš-kų parkus.

Radikali miškų sektoriaus refor-ma pradėta 1997 m. Tuo metu apva-liosios medienos buvo kertama apie 30 proc. daugiau negu dabar, tačiau veiklos ir pelno mokesčių (dividen-dų) į valstybės biudžetą buvo su-mokama 7,3 karto mažiau. 1995 m. miškų sektorius valstybės biudže-tui sumokėdavo 7 mln. Lt veiklos ir pelno mokesčių, o dabar 51 mln. Lt. Apie 6 mln. Lt grįžta į valstybi-nį miškų sektorių įvairioms progra-moms fi nansuoti, santykiniai mo-

kesčiai (dividendai) nuo 1995 m. padidėjo daugiau nei 40 kartų. Iš viso per nepriklausomos Lietuvos laikus miškininkai šaliai davė 2 milijardus litų pajamų.

Saugo gamtą

Miškininkai rūpinasi miškų ma-syvų ateitimi. Per 20 metų valstybi-nių miškų plotas padidėjo 70 tūkst. ha. Miškų medynų tūris juose padi-

dėjo 47 mln. kub. metrų, o jų vertė – daugiau kaip milijardu litų.

Miškininkai daug dėmesio skiria sodmenų kokybei, iš esmės pertvarkė medelynų veiklą. Į šią sritį investuo-ta 60 mln. Lt. Tai davė puikių rezul-tatų – dabar iš Lietuvos valstybinių miškų medelynų sodmenis perka ne tik privačių miškų savininkai, bet ir Švedijos bei Latvijos miškininkai.

Per 20 metų akivaizdžiai pato-bulėjo kasdieniniai miškininkystės

darbai: mechanizuotas dirvos paruo-šimas, miško sodinimas; pertvarkyta želdinių apsauga.

Miškininkai nepriklausomai nuo miškų nuosavybės formos vykdo gaisrų prevenciją ir gesina gaisrus. Už ES lėšas įsigyta per 30 prieš-gaisrinių automobilių su modernia įranga. Šiuo metu miškų urėdijose diegiama bendra antžeminė gaisrų stebėjimo sistema.

Urėdijoms tenka labai daug gam-tos apsaugos, kovos su stichijomis iššūkių. Klimato pokyčiai atneša vis daugiau žalos girioms. Štai rugpjūtį prasiautus škvalui urėdijų darbuoto-jams teko mesti dideles pajėgas tvar-kyti išverstus medžius, konsultuoti ir patarti, kaip tvarkyti savus plotus privačių miškų savininkams.

Kita bėda – medžius masiškai puola anksčiau Lietuvoje mažai vei-sęsi kenkėjai. Šiemet netikėtai iš-plito netikrasis eglinis skydamaris. Kai kuriose urėdijose jis sunaikino ištisus eglynų kvartalus. Miškinin-kai skubiai ėmėsi stabdyti kenkėjų plitimą, iškirto užkrėstus nudžiuvu-sius medžius.

Urėdijos kasmet apie pusę mi-lijono litų skiria laukinei gyvūnijai gausinti ir saugoti. Pavyzdžiui, Pa-nevėžio miškų urėdijos globojama-me Pašilių stumbryne, kur pažiūrėti šių galingų žvėrių suvažiuoja daugy-bė žmonių, neseniai įrengta patogi ir saugi stebėjimo vieta, nutiestas pa-žintinis takas po vietos mišką.

Pastaraisiais metais gerokai suma-žėjo miško vagių. Urėdijų darbuo-tojai nuolat budi miškuose, tikrina įtartinus automobilius ir pan. Dabar didelių grobstymų pasitaiko itin re-tai, o prieš keletą metų vagys padary-davo miškams didelių nuostolių.

Nepanaudojama daug turto

Šiuo metu valstybiniai miškai Lietuvoje užima 1,36 mln. ha plotą, arba 63,2 proc. visų šalies miškų. Juos valdo 42 miškų urėdijos.

Dalis valstybinių miškų rezervuo-ta nuosavybės teisėms atkurti dėl vis dar tebevykstančios žemės reformos. Urėdijos yra atsakingos už šių miš-kų apsaugą ir priežiūrą, tačiau jokių pajamų iš šių miškų negauna. 296 tūkst. ha plote jau daugiau nei de-šimtmetį negali būti vykdoma jo-kia veikla. Dėl to šiuose masyvuose supūva daug medienos. Skubiai iš-sprendus šių miškų statuso klausi-mą juos grąžinant buvusiems savi-ninkams arba priskiriant valstybinės reikšmės miškams, medienos rinką papildomai kasmet galėtų pasiekti didžiuliai medienos kiekiai.

Bendras brandžių ir galimų kirsti pagrindiniais kirtimais medynų plo-tas per pastaruosius 9 metus padidė-jo 23 proc. Dėl to, miškininkų požiū-riu, galėtų būti padidinta ugdomų kirtimų apimtis.

Tai padidintų miško auginimo efektyvumą valstybinės reikšmės miškuose ir sumažintų perbrendu-sių medynų auginimo nuostolius.

Miškininkai nuolat siekia racio-nalaus ir efektyvesnio ūkininkavimo.Centralizavus kai kurias funkcijas ir priėmus įstatymų pataisas būtų gali-ma pasiekti didesnio valstybinio miš-kų ūkio veiklos skaidrumo ir efek-tyvumo, o biudžetas iš valstybinio miškų ūkio kasmet galėtų papildo-mai gauti apie 20 mln. Lt pajamų.

Patiria nuolatinį spaudimą

Savo profesinę šventę miškinin-kai pasitinka ir su tam tikru nerimu. Valstybinius miškus valdantys miški-ninkai daugelį metų patiria nuolatinį spaudimą, kurio tikslas – sumenkin-ti valstybinių miškų reikšmę visuo-menės akyse, o paskui juos išdras-kyti dėl greito pelno. Tendencingai nenorima pripažinti kompleksinio miškų ūkio pranašumų, miškų ūkis vertinamas tik pernelyg siauru – eko-nominiu aspektu. Nežinomybė dėl valstybinių miškų ūkio pertvarkymo modelių ir scenarijų neprisideda prie valstybinėje miškų sistemoje dirban-čių žmonių kryptingo, nuoseklaus ir produktyvaus darbo.

Pastaruoju metu tapo populiaru lyginti valstybinių miškų veiklos efek-tyvumą su kitų ūkinę veiklą vykdan-čių įmonių veikla. Tačiau sąmoningai nutylima apie dideles urėdijų veiklos išlaidas atsodinant miškus. Už juos pajamas bus galima gauti tik po 60–100 metų. Koks verslininkas bus suin-teresuotas puoselėti turtą, kuris atneš naudą tik po tiek laiko? O kur dar kita visuomenei svarbi veikla, neduodan-ti jokių pajamų: gamtosauga, poilsio zonų kūrimas, priežiūra, tvarkymas.

Šiandien – Miškininkų diena

Vasara pasitaikė kaip niekada karš-ta, tačiau nemažoje Lietuvos dalyje kri-to ir tirpo sniegas. Sakysite, kas per kli-matologinė nesąmonė? Klimatas čia nieko dėtas. „Sniegelį“, kuris krito ne-kokybiškai rodžiusiuose televizoriuose, tirpdė skaitmeninė televizija.

Skaitmeninė televizija Lietuvoje drą-siai skinasi kelią, o jai duris atidaro vis daugiau Lietuvos šeimų, nelaukdamos, kol 2012 metais analoginė televizija bus visai išjungta. Vien įmonės TEO skaitme-ninės televizijos GALA vaizdo kokybe ir kanalų gausa mėgaujasi daugiau nei 100 tūkstančių vartotojų visoje šalyje.

Ponas Laimis iš Zarasų rajono dar pa-vasarį susidorojo su „sniegu“ televizoriu-je. Dabar jis mato kokybišką vaizdą per skaitmeninę televiziją. „Mano televizoriu-je – puikios spalvos, geras ryškumas“, – kalba net 20 avilių savo ūkyje prižiūrintis bitininkas. Dabartinis vaizdas jo televizo-riaus ekrane gerokai lenkia tą, kuris bū-davo matomas per analoginę televiziją – tada jis atrodė tarsi išblukęs.

Ponas Laimis pasirinko TEO teikia-mą televizijos paslaugą „Skaitmeninė GALA“. Tai skaitmeninė antžeminė tele-vizija, kurią galima žiūrėti su kambarine arba lauko antena. TEO siųstuvų tinklas yra taip išplėtotas, kad jų siunčiami si-gnalai gali pasiekti net ir atokiausius ša-lies kampelius. Taigi ir paslaugą „Skai-

tmeninė GALA“ gali užsisakyti netgi tie, kurie anksčiau matydavo vos kelis ana-loginės televizijos kanalus.

Jau beveik 24 metus bitininkyste užsiimantis Laimis džiaugiasi, kad da-bar gali matyti daugiau programų, tarp jų – „National Geographic Channel“ ar „Animal Planet“, kur galima pasigilinti į savo mėgstamą sritį. Specialus prie-dėlis leidžia įsirašyti įdomesnes laidas. Beje, minėtus kanalus, kaip ir daugelį kitų, jis gali žiūrėti pasirinktinai anglų ar rusų kalba. Bitininkas taip pat labai domisi istorija, tad rusiškuose kanaluo-se „RTR planeta“, „RTVi“ randa įvairių programų, kur tam tikri istorijos etapai

pateikiami dažnai nauju, netikėtu as-pektu. Televizija „Skaitmeninė GALA“ visoje Lietuvoje retransliuoja iki 40 ka-nalų įvairiomis kalbomis. Daugeliui ak-tualu, kad rinkinyje yra net 13 lietuviš-kų ir 16 kanalų rusų kalba.

Iki lapkričio 1 d. TEO skelbia akci-ją, kurios metu užsisakius paslaugą „Skaitmeninė GALA“ pirmus metus ji kainuos 0 litų per mėnesį, o priedė-lis suteikiamas nemokamai (sutarties laikotarpiu). Daugiau apie TEO skai-tmeninės televizijos paslaugas galite sužinoti paskambinę telefonu 1817, klientų aptarnavimo skyriuose arba tinklalapyje www.gala.lt.

„Sniegelį“ tirpdo skaitmeninė televizija

(Užs. 666)

Krizė miškininkų neįveikė, bet ar jie atlaikys politikų spaudimą?Savo profesinę šventę miškininkai pasitinka su tam tikru nerimu – jau daug metų jie jaučia spaudimą, kurio tikslas – sumenkinti valstybinių miškų reikšmę visuomenėje, o paskui juos dėl greito pelno išdraskyti.

Per 20 metų valstybinių miškų plotas padidėjo 70 tūkst. ha. Raimundo Šuikos nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyjePrieblandos

Rudenį želdynai sužėri spalvomis

Šeštadienis

11 psl.

SveikataMokslininkai tvirtina, kad energingas kasdienis pasivaikščiojimas gerokai sumažina ir vėžio riziką.

7 psl.

Sparnuotieji augintiniai ir nervus nuramina, ir pa-deda pažinti pasaulį.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

7 psl.

Kiemo puošmena – balandžiai

Žvalumo receptas – judėjimas Kaip teisingai maitintis, kad, anot liaudies išminties, su šaukštu sau kapo duobės neišsikastume? „Paslaptis labai paprasta – svarbiau-sia, žinoti, kada, kaip ir ką dedame į burną“, – sako kaunietė žolininkė Žana Jankovskaja.

VL inf.

23 psl.

Maistas – ir ligų, ir sveikatos šaltinis

Grybautojams nebaisios net švilpiančios kulkosAistringus grybautojus džiugina sparčiai dygstan-tys grybai, o Jonavos rajo-ne, Rukloje, esančio Gaižiū-nų poligono kariai stveriasi už galvų. Kaip iš pavojingos vietos išvaikyti grybautojus ir kaip išvengti skaudžių pasekmių, svarstoma kone kiekvieną rytą prieš prade-dant šaudymo pratybas?

Jurgita Činkienė

19 psl.

21 psl.

Sodyba

Tikrasis Alanas slepiasi po laimės kūdikio kaukeSu dainininku Alanu Choš-nau galima pasikalbėti apie daug ką, tik, gink Dieve, ne apie jo asmeninį gyve-nimą.

Virginija BarštytėVL žurnalistė

Rugsėjį galima džiaugtis ne tik rausvėjančiais lapais, bet ir jazminų, sedulų žydėjimu.

Doc. Vylius Evaldas Navys

Irma Janonytė