valstiečių laikraštis 2011 02 05

Download Valstiečių laikraštis 2011 02 05

Post on 09-Mar-2016

241 views

Category:

Documents

10 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 02 05

TRANSCRIPT

  • Vartotojai spekuliacij maisto kainomis kaitai

    etadienis Su k tik atventusia gra

    jubiliej, dirbania Sveikatos ra-dijo redaktore Angele Kiliuviene kalbjoms apie tai, kas svarbu kiekvienam: gyvenimo ibandy-mus ir likimo poskius.

    Sodyba

    Planuodami bsim dar-, daugelis renkasi patikrintas veisles, taiau mielai imgina ir naujoves.

    Krydirbio, rpintojli meis-tro kiemo vartai svetingai atsiveria kiekvienam geros valios mogui.

    Sveikata

    Sergamumas gripu ir pera-limo ligomis Lietuvoje jau pasiek kritin rib.

    Medikai ria tiesiai viesiai: dl fi zinio pasyvumo kasmet did-ja gyventoj mirtingumas.

    iandien VL su priedu

    Treiadien VL su priedukinink inios

    2011 m. vasario 5 d., etadienis Nr. 10 (9029) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Maisto preki brangimas kamp nuomiai speiia maas pajamas gaunanius gyventojus. iemet didiausias kain uolis prognozuojamas msos rinkoje.

    Vida Tavorien. Isamiau skaitykite 2 p.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Kol Lietuva rengiasi rinkimams savivaldybi tarybas, dvylika ms alies atstov plua Europos Parlamente (EP). Pasitelkdamas

    Lietuvos politologus ir Europos Sjungos ekspertus Valstiei laikratis vertino kiekvieno i j indl. Kai kuriuos Lietuvoje i-rinktus europarlamentarus jau iandien drsiai bt galima at-aukti namo.

    Nukelta 3 p. f

    K veikia ms politikai Briuselyje

    R.Stonio imperij ardo apgautas milijardierius

    Rusijos milijardierius, pirkda-mas i vieno turtingiausi Lietu-vos moni bendrovs Dujote-kana vadovo R.Stonio bank, nenutuok, kad taps didels fi nansins apgauls auka.

    Apie tai 6 p. f Apie tai 20 p. f

    Europos Parlamente balsuojant maiausiai lojalus Lietuvai yra Rolandas Paksas, aktyviausiai dirba Laima Andrikien.

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Rusija bando eiti demokratijos link

    Be Rusijos indlio aldyt konfl ikt sprendimas nepajuds n milimetro, pareik Lietu-vos usienio reikal ministras. Pasirodo enkl, kad Rusija ban-do eiti demokratijos link.

  • 2 2011 m. vasario 5 d. Nr. 10 (9029)Valstiei laikratis

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.lt

    Ekonomikos ekspertai maisto kain augim sieja su didesniu var-tojimu besivystaniose Azijos aly-se, energetini itekli ir aliavins produkcijos brangimu, didjaniais biodegalams naudojam kultr plotais, danjaniomis gamtos sti-chijomis. Taiau pripastama ir tai, kad vartotojai pateko spekuliacij maisto produktais spstus.

    okas dl maisto kain

    Jungtini Taut maisto ir ems kio organizacija skelbia, kad pasau-lins maisto kainos prajus gruod pasiek naujas rekordines auktumas. ok dl maisto kain patiria ir besi-vystanios, ir isivysiusios alys.

    Prajusi met ruden dl mais-to kain augimo buvo susirpin ir aukiausi ms alies vadovai. Kon-kurencijos taryba (KT) buvo parei-gota itirti, ar produkt brangimas yra pagrstas.

    KT pripaino, kad maisto produk-t brangimas ne tik Lietuvos prob-lema, tokios tendencijos pasaulins. Taiau KT ivadose padaryta prielai-da, jog kainoms takos gali turti ir antikonkurenciniai veiksmai.

    KT skelbia vykdanti tyrim, ar maisto produkt gamintojai ir (ar) j pardavjai nepaeid Konkurencijos statymo ir nesudar karteli susitari-m. Kol konkurencijos sergtojai ai-kinasi, maisto produkt kainos toliau kopia auktyn.

    Pasak Vilniaus universiteto Eko-nomikos fakulteto profesoriaus Povilo Gylio, tai ir objektyvi prieasi, ir tarptautini spekuliacij pasekm.

    Brangsta energetiniai itekliai, maisto produkt daugiau vartojama Azijos alyse, todl auga j paklausa ir kainos. Bet pasaulyje stebimi ir gana negatyvs procesai. Maisto produktai tapo tarptautini spekuliacij objek-tu, tvirtino prof. P.Gylys.

    Daugiausia brangs msa

    Lietuvos agrarins ekonomikos instituto (LAEI) Produkt rinkoty-ros skyriaus vedjas Albertas Gap-ys velgia kelias pagrindines mais-to produkt kain kilimo prieastis. Anot jo, esame didels rinkos dalis, todl neivengiamai jauiame tiesio-

    gin jos tak. Pasaulinis vartojimo augimas ar majimas, gamtos po-kyiai daro tak derliui, taip pat kai-noms ir ms alyje.

    Per pastaruosius 4 metus pa-stebime, kad ems kio produkci-jos supirkimo kainos labai priklau-so nuo pasaulini tendencij. aliava brangsta, todl kyla ir produkt kai-nos, aikino A.Gapys.

    Pasak rinkotyros specialisto, ie-met neturt kilti pieno produkt kainos. Jos pastebimai gteljo 2010 metais (iki 15 proc.) ir jau beveik pa-siek 2007-j pabaigos ir 2008 met

    pradios pakilimo lyg. Taiau varto-tojai pastebi, kad met pradioje kai kurie pieno produktai pabrango.

    Neturt kilti milt produkt kainos, nes jos, palyginti su pastarj 4 met grd supirkimo kainomis, la-bai auktos. Jei jos augt, tai ne dau-giau kaip 510 proc. Aiku, takos gali turti energijos itekli brangimas ar klimato slygos. tai Australij skan-dina potvyniai, tai gali atsiliepti grd rinkai, teig LAEI Produkt rin-kotyros skyriaus vedjas.

    iemet didiausias kain uolis prognozuojamas msos rinkoje. Anot rinkotyros specialisto, dl pabrangu-si paar pavasar kiauliena ir pauk-tiena brangs bent jau 20 proc. Pernai kiauli ir galvij supirkimo kainos majo, pigo ir msos produktai.

    Dl padidjusio eksporto sausros nualint Rusij atsigavo darovi au-gintojai. Taiau, anot A.Gapio, tai yra laikina. Jei kitmet gamtos slygos bus palankios ir uders geri derliai, dar-ovi kainos normalizuosis. 2009 m. kai kuri darovi kainos buvo ma-esns nei savikaina.

    Ginti vartotojus reikalauja Konstitucija

    Rinkotyros specialistas mano, kad maisto produkt kain didjimui ta-k galjo daryti ir prekybinink siekis kompensuoti nuostolius, patirtus dl sumajusios kit preki apyvartos.

    Per kriz gyventojai taup. Pre-kybos centrai, kurie prekiauja ne tik maisto produktais, nuostolius dl

    maesns kit preki paklausos ga-ljo kompensuoti brangesniais mais-to produktais. Dl to maisto kainos kilo ir kitur. Mat per tinklus parduo-dama apie 60 procent maisto, ai-kino A.Gapys.

    Nerimas dl maisto kain sklan-do visame pasaulyje. Ekspertai prog-nozuoja, kad dl auganio planetos moni skaiiaus ir didjanio varto-jimo maisto produkt brangimo ten-dencijos iliks.

    LAEI Produkt rinkotyros sky-riaus vedjas mano, kad beribio kai-n didjimo nebus. Nepamirkime,

    kad perkamoji ms moni galia be-veik perpus maesn nei Europos S-jungos gyventoj. Tad nepamatuotai produktai brangti negali, tvirtino A.Gapys.

    Pasak prof. P.Gylio, produkt kai-nas lemia monopolijos (padtis rinko-je, kai egzistuoja tik vienas tam tik-ros preks ar paslaugos pardavjas) ir monopsonijos (rinkos forma, kai yra daug gamintoj, o pirkjas tik vie-nas). Jei tokios galingos struktros eg-zistuoja nedidelje alyje, jos gali da-ryti reikming poveik kainoms.

    I emdirbi siekiama supirkti kuo pigiau, o vartotojams parduoti kuo brangiau. Valstyb turi stebti monopolij ir ypa karteli susita-rim grsmes ir btinai sikiti, nes to reikalauja Lietuvos Konstitucija. Pagrindiniame alies statyme nuro-dyta, kad valstyb turi kovoti su mo-nopolijomis ir ginti vartotoj teises. Aiku, tai reikia daryti protingai, samprotavo VU Ekonomikos fakul-teto profesorius.

    kininkams naudos nedaug

    ems kio rm (R) pirmi-ninkas Bronius Markauskas pripas-ta, kad maisto produkt brangimas turt bti naudingas emdirbiams. Iaugo grd, pieno, darovi supir-kimo kainos, taiau kinink pajamos tiek nepadidjo.

    Jei tik kyla ems kio pro-dukcijos supirkimo kainos, brangs-ta ir tros, sklos, augal apsaugos priemons, technika ir kitos ems kiui reikalingos preks. Tad ga-mintojai tuo nesidiaugia, aikino B.Markauskas.

    LAEI Produkt rinkotyros sky-riaus vedjas tvirtino, kad rinkoje pastebimos ir kitos tendencijos. Kai brangsta aliavin produkcija, maisto produkt kainos ant prekystali taip pat greitai auga, o aliav kainoms nukritus, produktai taip nepinga.

    R pirmininko teigimu, apie auganias maisto kainas kalbjo ir Berlyne vykstani tradicin parod alioji savait susirink daugelio pasaulio ali ems kio ministrai.

    Jie tvirtino, kad tame procese stinga skaidrumo.

    tai ikagos biroje buvo suda-ryta 15 kart daugiau grd sando-ri nei produkcijos yra i tikrj. Tai geras pavyzdys, kad vyksta spekulia-cijos, teig B.Markauskas.

    Viena ieii ir vartotojams, ir emdirbiams apsieiti be tarpinin-k. Populiarja tiesiogin ems kio produkcijos prekyba. Ilaidos em-dirbiams mat, o vartotojams bt patrauklesns kainos, jei gamintojai gebt kooperuotis.

    Aktualijos

    Rimanto Dovydno pieinys

    Nerimas dl maisto kain sklando visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad dl auganio moni skaiiaus ir didjanio vartojimo maisto produkt brangimo tendencijos iliks.

    Skaidri konkurencija geriausias vaistasKstutis Daukys, Seimo Ekonomikos komiteto narys

    Tiesiogiai reguliuoti maisto kain vals-tybei nra kaip. Taiau privalu priirti, ar stambios mons nepaeidia konku-rencijos, ar nevyksta susitarimai. Skaid ri konkurencija geriausiais vaistas. Vals-tyb galt rasti bd, kaip paremti so-cialiai paeidiamus gyventojus. Jei, tar-kime, rinkoje atsirast apie 20 proc. pie-no produkt, kuri antkainiai bt mi-nimals, tai galt paveikti ir kit pieno produkt kainas. Tokias produkt linijas ileidia stambieji prekybos centrai. Tai galt padaryti ir valstyb.

    Naudinga prekyba be tarpininkMindaugas Maciuleviius, ems kio kooperatyvo Lietuviko kio kokyb direktorius

    Turgeliuose pardavinjam produkt kainoms turi takos bendri rinkos ds-niai. Nors, pavyzdiui, natralus pienas, sriai pernai nebrango. Pakilo duonos gamini, darovi kainos. Bet, tarkime, bulvs prekybos centruose kainuoja 2,5 Lt/kg, o turgeliuose 1,5 Lt/kg. Manau, kad tiesioginis pardavimas naudingas ir kininkams, ir vartotojams. Tokios pre-kybos atsiras daugiau. Dal produkcijos parduoti tiesiai vartotojams naudinga ir stambiems gamintojams.

    Vartotojai spekuliacij maisto kainomis kaitai Lietuvos geleinkeli ir Vo-kietijos logistikos