Valstiei laikratis 2011 02 02

Download Valstiei laikratis 2011 02 02

Post on 22-Mar-2016

235 views

Category:

Documents

13 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 02 02

TRANSCRIPT

  • 2011 m. vasario 2 d., treiadienis Nr. 9 (9028) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    VL archyvo nuotrauka

    Neabejojame Lietuvos kari profesionalumu, taiau vis pasirodanti prietaringa informacija visuomen priveria klausti: k Lietuva veikia Afganistane, ar Goro provincijoje tik sodiname medelius ir atstatome mokyklas, ar islamistai jau turi moralin teis atakuoti al, o gal jie mums dkingi. EPA-Eltos nuotrauka

    kinink inios Po ilgai trukusios kovos

    buvo pasiekta, kad nuo 2009 m. vaisiams ir darovms sigaliot 5 proc. pridtins verts mokes-tis, taiau visos pastangos perniek nujo per vien mokesi refor-mos nakt.

    Selekcin mokest turs mo-kti jav, raps ir bulvi auginto-jai. Tik kol kas galutinai nesutarta, ar i prievol galios visiems ki-ninkams.

    Sodiet

    Kultros viesuol dkinga likimui u suteikt prog garsinti Ramygal ir jos bendruomen.

    Grai sveika oda mus puoia ir saugo, padeda reguliuoti kno temperatr, alinti nereikalingas mediagas.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Politins partijos per agitacin kampanij neriasi i kailio, m-

    gindamos isiskirti i gausaus b-rio kandidat, nusitaikiusi sa-vivaldybi taryb mandatus. Kai kurie judjimai laviruoja tarp to, kas galima ir ne.

    Nukelta 3 p. f

    Rinkim viliotinyje paad nuogybValdantiesiems priklausantys liberalai per agitacin kampanij prisidengia pusantro tkstanio nuolai-d silanios banko kortels simboliu Smile.

    Mama, a neinau, kieno interesus ginu

    Lietuva taps Europos krepinio centru

    2011 met Europos krepi-nio empionatas vyks rugpjio 31rugsjo 18 dienomis. 24 ko-mandos Europos krepinio pir-menybse dalyvaus pirm kart. Lietuviai ais su ispanais, turkais, britais, lenkais ir antr viet atran-kos turnyre uimsiania ekipa.

    Grsminga Egipto revoliucija

    Maiausiai 150 moni uvo per neramumus, drebinanius Egipt jau vis savait, dar 4 tkst. moni sueisti, prane televizija Al Jazeera, remdama-si Egipto ligonini darbuotojais. Tarp uvusij ir Azerbaidano ambasados Egipte darbuotojas.

    Apie tai 6 p. f Apie tai 18 p. f

    Buvs Specialij operacij pajg karys prakalbo apie tai, kas i ties vyksta Afganistane, ir tikino, kad ten yra uv daugiau Lietuvos kari negu ofi cialiai skelbiama. Valdia visa tai kategorikai neigia.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 23 p.

  • 2 2011 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9028)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

    Specialij operacij pajgose (SOP) tarnavs karys tikina, kad Afganistane lietuviai ne vien va-inja motociklais ir sodina mede-lius Goro provincijos monms, ten vyksta kur kas iauresni dalykai. Taiau Lietuvos kariuomens at-stovai Pranczijos legion ivyku-sio kario, kur i ms ginkluotoj pajg atleido u paslapi atsklei-dim, pasakojimus vadina melu.

    Skambutis ir vizitas

    Virginija (tikras vardas ir pavard redakcijai inomi) pirm kart re-dakcij paskambino madaug prie du mnesius. Tada Valstiei laikra-tis publikavo straipsn, kaip Krato apsaugos ministerijoje (KAM) vais-tomasi pinigais, o eilini kari algos tik nedaug lenkia skurdo rib. Tuomet KAM apkaltino leidin usakomja urnalistika.

    Virginija i karto spjo, kad jos telefono gali bti klausomasi. Ko-dl? paklausiau.

    Tiesiog neinau. Nesivaizduo-ju, kur galt bti mano snus ir ar jis dar tebra gyvas, sak Virgini-ja. Js neinote, koki sistem u-kabinote. Batais, kurie skirti kariams vaikioti po kalnus, vaikto karinin-kai tabe, ir apie tai girdjau i pir-m lp.

    Atrod, kad moteris per kelias mi-nutes norjo pasakyti visk, tarsi ur-nalistas neiklausyt iki pabaigos. Gal todl jos sakiniai pasirod padriki.

    Kariai negali kalbti, nes jie pri-klausomi nuo sistemos, o a jau nebe-turiu, k prarasti, nes praradau visk: sn, sveikat, kalbjo Virginija.

    Ji tikino, kad snus Robertas 20082009 metais tarnavo Lietuvos kariuomens Specialij operacij pajgose. Joms priklauso ir Aitvaro eskadronas.

    Suabejojo, kieno interesus gina

    Po dviej mnesi Virginija pati atvyko redakcij. Nustebome. Pir-mojo pokalbio akcentus ji beveik o-dis odin atkartojo. Sistema sn faktikai privert ivykti i Lietuvos. Ir nors jis teorikai turt bti Pran-czijos legione (samdini legionas), vis dlto neinau, ar jis dar gyvas, pasakojo Virginija.

    Ji dst dalykus, kuriais patikti la-bai sunku, nors pokalbio metu mote-ris vartojo karikus terminus, tikslius atskir Afganistano geografi ni srii

    pavadinimus. Beveik per vienus metus Virginija i udaro bdo snaus sui-nojo detali apie jo tarnyb SOP.

    Kai Robertui usiminiau, kad vis-k ikelsiu vieum, jis man pasak: Mama, tavimi vis tiek niekas nepati-ks. Tik dabar susidlioja paveikslas, k jis dar Afganistane ir kuo pavir-to, prisimin Virginija. Noriu vi-siems jaunuoliams pasakyti, kad prie eidami tarnauti labai gerai pagalvot. Eidamas tarnauti jis tikjosi draus-ms, tvarkos, statuto. Juk priesaika mano snui buvo venta, bet vien kart grs i misijos Afganistane jis prasitar: Mama, a neinau, kieno interesus ginu.

    Pirmoji ivyka Kosov

    Aukto gio ir tvirto sudjimo Ro-bertas profesin karo tarnyb pasirin-ko 2008 m. liep. J tikrino speciali komisija.

    Iki 2009 m. sausio Robertas baig karinius mokymus Rukloje. Prisime-nu t iem, kai paskutin mokym savait jis praleido mike spiginant 20 laipsni aliui. J reng kaip jr pstinink artimos kovos subtilybi, jis turjo gerus snaiperio duomenis. Snui net karininkai sak, kad jis turi gimtus sugebjimus audyti, prisi-min Virginija.

    Po Ruklos jis prasitar, kad yra pa-kviestas tarnauti SOP. Staiga vyko karjeros uolis. Vasario 18-osios nak-t jis ivyko pirmj komandiruot. Tada jis kalbjo, kad kelioms dienoms ivyks kakur Europ, o po penki

    par grs prisipaino, kad dalyvavo karinje operacijoje Kosove, pasa-kojo Virginija.

    SOP kariai es buvo atskraidinti kaim, kuriame siautjo nusikalstama grupuot. Robertas pasakojo, kad akis ak susidr su dvimetriniu serbu. Jeigu manikis gro, vadinasi, jis t serb nukov, sak Virginija.

    Nuo visuomens slp sueist kar?

    Per mint operacij Robertas es igelbjo sueist tarnybos draug, nors apie incident KAM visuo-menei neprane. Lietuvos kariuo-mens atstovas spaudai Tomas Balkus tikino, kad SOP kariai 2009 m. vasar apskritai nedalyvavo jokioje karinje

    operacijoje. SOP eskadrono Aitva-ras kariai misijoje Kosove 2009 me-tais nedalyvavo, konstatavo jis.

    Jeigu taip, tuomet kam ruosi SOP kariai pratybose, apie kurias KAM informavo. 2009 m. vasario 11 d. baigsi tris savaites trukusios Lietu-vos kariuomens SOP pratybos, kuri metu du SOP eskadronai Aitvaras atliko skirtingas uduotis, teigia-ma 2009 m. KAM praneime spau-dai. J metu kariai ruosi misijai Afganistane ir prireikus atlikti taikos meto uduotis alies viduje (...). Pra-tyb metu SOP kariai tobulino kovos su terorizmu taktik.

    Valstiei laikratis primena, kad Lietuvos kariuomen kart nuslp SOP kario sueidimo fakt. 2008 m. lapkrit LNK televizija prane, kad spal Afganistane nukentjo SOP ka-rys, taiau incidentas nuo visuome-ns buvo nuslptas. Neofi cialiomis iniomis, sualotasis karys yra klai-pdietis. Jis iki iol tarnavo slaptame antiteroristiniame kari povandeni-nink dalinyje.

    Usimin apie eis uvusius

    I Kosovo Robertas gro lengvai kontzytas, toliau pasakojo Virgini-ja. Tai pasireik tam tikrais epilep-sijos poymiais. Kur laik jis nelaik lapimo ir apie savait reabilitavosi kari gydymo centre Palangoje.

    Vliau misij padaugjo. Jis ne maiau kaip keturis kartus buvo Afganistane, pokalbius su snu-mi prisimin Virginija. I jo paties lp girdjau, kad jis buvo Pande-ro tarpeklyje ir Mahmudraki slnyje. Ar js niekada nesusimstte, kodl Afganistane va britai, amerikieiai, danai, bet tik ne mes?

    Ji pasakojo, kad po vienos operaci-j Robertas gro prislgtas. 2009 m. vasar Afganistane uvo jo drau-

    gas, kur jis igelbjo Kosove. Fer-ganos slnyje vyko SOP persigru-pavimas, nes toje bazje jie visada persirengdavo, nusiprausdavo, pa-siimdavo uvusiuosius ir udaytais langais juos parsivedavo namo, sak Virginija.

    Js norite pasakyti, kad Lietuvos SOP patyr ne vien auk? Kok u-vusij lietuvi Afganistane skaii minjo snus? paklausme.

    Vienas sudeg arvuotyje, keturi valgai i devyni uvo per j ivada-vimo operacij, vardijo Virginija. Ir tas vienas jo draugas Vasilijus.

    Psichikos sutrikimai akivaizds

    Moteris prisipaino neturinti ro-dym, kurie pagrst jos odius.

    Gal jis tikrai iprotjo, nes tos mi-sijos nepraeidavo be pasekmi, pri-simin Virginija. Bnant namuo-se, kai praddavo audyti petardos, jis gridavo po lova. Kai parvaiuodavo namo, pirmiausia jam rpdavo lan-

    gas ir ugnies takai. Snus ten buvo snaiperis smogikas. Reikdavo ir ty-kodavo pasaloje.

    Pasak Virginijos, Roberto psichi-kos sutrikimai bdavo akivaizds.

    J danai persekiodavo nukautj veidai, kuriuos jis matydavo pro opti-n taikikl paleisdamas kulk, sak Virginija.

    2009 m. rugpjt po olini jis prasitar: Sakyk man, kokius Lietu-vos interesus a ginu. Jis pasak, kad ten Afganistane yra aminos skerdy-ns, kurios niekada nepasibaigs, pa-sakojo Virginija. A inau, k ten dar mano snus. T motin ir t u-mut vaik atvilgiu, kas jis toks yra? Bet i karto po to jis pridr, kad yra karys, kuris dav priesaik.

    Beveik visk vadina melu

    Lietuvos kariuomens atstovas spaudai T.Balkus prie atsakydamas Valstiei laikraio klausimus para-, kad informacija apie SOP karius, dalyvaujanius Tarptautini saugumo paramos pajg (ISAF) operacijoje Afganistano pietuose, daugiausia yra susijusi su paslaptimi.

    Js sistuose klausimuose dau-guma minim fakt nra vyk Lietu-vos kariuomenje, tikino T.Balkus. Kariai misijos Afganistano pietuose metu moko vietines pajgas, vykdo specialij valgyb, sukilli identi-fi kavimo, sulaikymo ir neutralizavimo bei kitas aukto intensyvumo kovines uduotis. Jis tikino, kad inios apie Lietuvos aukas Afganistane yra vi-sikas melas.

    mones klaidina sukilliai

    T.Balkus atsiunt nuorod, kurioje ISAF pajg vadas generolas Davidas H.Petraeusas dkoja Lietuvos kariuo-mens vadui generolui majorui Arvy-dui Pociui u lietuvi indl kare.

    Paskutinis snaus pasakojimas buvo apie operacij Pandero tar-peklyje, kur jie turjo surasti vien ta-lib, prisimin Virginija. Snus kalbjo apie galiojim virijim, nes tuo metu kaip tik kilo triukmas, kai amerikieiai suaud degalus vagian-ius civilius. Roberto teigimu, suki-lli vadukai prieais save varydavo civilius gyventojus.

    Jie naudojo mones kaip gyv skyd, tad akivaizdu, kad sunaikino ir vienus, ir kitus, pasakojo Virgi-nija. Paklaustas, ar Lietuvos kariai ne-nusiengia monikumui, Lietuvos kariuomens atstovas T.Balkus tiki-no, kad nusiengimais yra suintere-suoti Afganistano sukilliai, o dalis j skleidiamos informacijos yra skirta visuomenei klaidinti.

    Prarado kariuomens pasitikjim

    Kodl snus buvo privers-tas palikti kariuomen, Virgini-ja neturi vienareikmiko atsakymo.

    Aktualijos

    Kai Robertui usiminiau, kad visk ikelsiu vieum, jis man pasa-k: Mama, tavimi vis tiek niekas nepatiks. Tik dabar susidlioja pa-veikslas, k jis dar Afganistane ir kuo pavirto, prisimin Virginija.

    Delia.Saul teka 8.09, leidiasi 16.56.

    Dien: 0+3Rytoj Porytiandien

    Dien: 0 +3 Dien: 0 +5Orai

    Nakt: -1 -4Nakt: -1 -4 Nakt: -1 -4 iandien per Lietuv slinks atmosferos frontas, tad daug kur numatomi trumpalai-

    kiai krituliai. Diena bus debesuota. Ps stiprokas, gsingas pietvakari, vakar vjas, vietomis gsiai sieks 1517 m/s. Didesnje respublikos dalyje iandien numatomas atodrkis, tik pietrytiniuose rajonuose temperatra iliks silpnai neigiama.Ketvirtadie-nio nakt krituli bus maiau. Beveik visur silpnai paals iki 14 laipsni, susidarys plikledis. Tik prie jros temperatra iliks teigiama. Dien naujas atmosferos frontas daugel alies rajon vl atne gausesni krituli. Stipresnis ir gsingesnis bus ir piet-vakari, vakar vjas. Temperatra dien pakils iki 03 laipsni ilumos. Didesni or pasikeitim neada ir savaits pabaiga. Iliks debesuota, labai vjuota ir su krituliais. Gausiausi krituliai (greiiausiai lietus) prognozuojami etadien. Teres Kaunien

    Kariuomens atstovas spaudai tikino, kad inios apie Lietuvos aukas Afganistane yra visikas melas. EPA-Eltos nuotrauka

    Mama, a neinau, kieno interesus ginu

  • 32011 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9028)Valstiei laikratis Aktualijos

    Kandidat jroje sieks isiskirti

    Vasario 27 d. vyksianiuose savi-valdos rinkimuose dalyvauja apie 14 tkst. kandidat (arba 2 tkst. dau-giau nei 2007 m. rinkimuose), kurie vairiose savivaldybi tarybose pre-tenduoja 1 526 mandatus. Kandida-t sraus pateik i viso 23 partijos. Kartu su jomis pirm kart dalyvaus ir nepriklausomi, save ikl kandidatai. kart j bus 519.

    Nepriklausom kandidat gausa rinkim numeri skaii iaugino iki 145, o tai nepalanku partijoms, kurios anksiau agitacin kampanij danai susiedavo su rinkim numeriu.

    Politologas Lauras Bielinis neabe-joja, kad per agitacin kampanij par-tijos mgins vairiais bdais atkreipti rinkj dmes save, nes net per rin-kim numeri traukimo procedr j vadovai demonstratyviai rod ne-pasitenkinim rezultatais, tarsi bt labai sieid.

    Kai kurios partijos jau sukl ur-mul. Vyriausioji rinkim komisija (VRK) tiria buvusio Vilniaus mero bei Liberal ir centro sjungos (LiCS) lyderio Artro Zuoko pradt agita-cin kampanij.

    A.Zuokas prie rinkimus kr vi-suomenin judjim Taip! ir visas pajgas sutelk Vilniaus mieste. Ne-seniai jis paskelb akcij Tapk vilnie-iu ir Uupio respublikos pilieiu, per kuri kvieia rinkjus masikai regis-

    truotis viename Uupio but. Jame gyvenamj viet jau deklaravo ga-lin pasaulio empionas ydrnas Savickas, kiti inomi asmenys.

    statymuose aikiai nustatyta, kad gyvenamosios vietos neturintis mo-gus privalo j deklaruoti prie savival-dybs ir tokiu bdu patenka rinkj sraus, sak VRK vadovas Zeno-nas Vaigauskas. Toki moni vien Vilniuje yra apie 15 tkst., tad tiria-me, ar tokia akcija A.Zuokas nepa-pirkinja rinkj.

    Be kita ko, u melaging deklara-vimo duomen pateikim gresia gana velni bauda nuo 20 Lt iki 50 Lt. Antr kart u paeidim grst iki 100 Lt bauda.

    Paadjo alg iki 6 400 lit

    A.Zuokas Valstiei laikraiui aikino, kad statymams nenusieng.

    Mes prie savait klausme VRK, bet atsakymo i jos dar negavome, teisinosi A.Zuokas. Be to, mes ma-tome problem, kad yra moni, ku-

    rie faktikai gyvena Vilniuje, bet dl biurokratini procedr negali le-galizuotis. Mes ir pasilme jiems ieit.

    Tai ne vienintelis meduolis, kur rinkjams silo buvs sostins me-ras. Jis pripaino, es per i rinkim agitacij i partij paad bus labai daug.

    A.Zuokas ir pats ada 20 proc. sumainti vilnieiams ilumos kai-n iki 18 cent u kilovatvaland, o miestiei vidutin alg iki 2020 m. padidinti iki 6 400 lit.

    ilumos kain sumainti galima labai paprastai, nes iandien Vilniaus ilumos tinklai ilumos gamybai pa-naudoja tik 11 proc. biokuro, ai-kino A.Zuokas.

    Jo odiais, jeigu kio ministerija pritart naujo biokuro katilo statybai, vien po io projekto gyvendinimo i-lumos kain bt galima sumain-ti 5 proc.

    Naudoja t pat simbol

    VRK dmes atkreip ir LiCS rin-kim agitacija. i partija naudoja be-siypsant veidel Smile, kuris beveik identikas banko DnB Nord silo-mos nuolaid kortels Daily Card simboliui.

    Nei DnB Nord bankas, nei ban-ko Daily Card mokjimo, nuolaid bei labdaros kortel neremia jokios partijos ar sjungos, nedalyvauja jo-kioje su rinkimais ir rinkim agitaci-ja susijusioje veikloje, sak DnB Nord banko atstovas spaudai An-drius Vilkancas.

    LiCS pirmininko pavaduotojas Algis aplikas nevelgia jokio nusi-engimo dl to, kad Smile simbol naudoja ir partija, ir bankas. Lietuvo-je per daug nirumo ir jeigu prie nuo-taikos praskaidrinimo prisidedame ir mes, ir bankas, tai nematau joki pro-blem, sak A.aplikas.

    Rinkim viliotinyje paad nuogyb

    (Us. 58)

    Vyriausioji rinkim komisija (VRK) tiria buvusio Vilniaus mero bei Liberal ir centro sjungos (LiCS) lyderio Artro Zuoko pradt agitacin kampanij.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Nra panacjos nuo paadAlgis Krupaviius, politologasNra recept ar panacjos, kaip rinkjams apsisau-goti nuo nesiningos politins agitacijos, nereali paad. Kad ir kaip bt, rinkjas pirmiausia turt vertinti pat kandidat: kokie yra jo profesiniai ge-bjimai, mogikosios savybs. Jeigu kalbame apie partij, tai vertt ianalizuoti partijos program: k partija ada ir ar sugebt pa-adus gyvendinti. Pavyzdiui, A.Zuoko paadus vertiniau rimtai, jei politikas pasaky-t, kokiu realiu planu jis juos gyvendins, bet paprastai panas paadai daniausiai bna akmis ant vandens rayti. Be to, gyventojams vertt atkreipti dmes ne tik partijos deklaruojamus siekius, bet ir jos komand, kokie mons joje yra.

    Jis prasitar, kad per misij Afganis-tane aprk karinink viename pasta-t, kuriame snus nukov talib, pa-sakojo Virginija. Snus pamat, kad karininkas kak pam i gretimos patalpos, bet k, neinau.

    Virginijos teigimu, vliau Rober-tas jau tarnyboje Lietuvoje du kar-tus buvo utiktas vartojant alkohol. Sn imet i tarnybos, o j radau Klaipdos nakvyns namuose, kal-bjo Virginija. Vliau jis pasitrauk Pranczijos legion, kur, kaip pats sak, pateko tarp 100 atrinkt (i 400 dalyvavusi atrankoje) legionieri. Nuo to laiko i Roberto ji neturi jo-ki ini.

    Klaipdos nakvyns nam socia-lin darbuotoja Graina Savickie-n Valstiei laikraiui patvirti-no, kad nakvyns namuose Robertas buvo apsistojs apie tris savaites. Tai atletikai sudtas, ramus, labai uda-ras vaikinas, sak G.Savickien. Jis pasakojo, kad dalyvavo karinse ope-racijose Afganistane.

    Lietuvos kariuomens atstovas spaudai T.Balkus aikino, kad 2010 m. buvo atleistas tik vienas i misijos Af-ganistane grs SOP karys. Jis buvo atleistas dl to, kad prarado leidim dirbti su informacija, susijusia su pa-slaptimi, teig T.Balkus.

    K veikiame Afganistane?

    Prajusi savait tinklalapis Wi-kiLeaks pavieino dar vien sn slapt dokument, tarp kuri buvo ir slapta JAV kariki ataskaita. Joje fi gruoja ir informacija apie Lietuvos kariuomens SOP karius, veikianius Afganistane.

    Kovin operacija, per kuri lietu-viams teko stoti m, vyko 2004 m. birelio 15 d. Tsyk lietuviai ir JAV karinio jr laivyno specialiosios pa-skirties padalinys su Afganistano su-killiais kovojo apie 4 valandas iaur nuo Kalato, kuris yra alies pietuose.

    Iki iol vieai buvo teigiama, kad SOP kariai, ypa Aitvaro grup, Afganistane tik vainja motociklais, o afgan sukilliai j bijo it velnias kryiaus.

    Valstiei laikratis neabejoja Lietuvos kari profesionalumu, ta-iau vis pasirodanti prietaringa in-formacija visuomen priveria klaus-ti: k Lietuva veikia Afganistane, ar Goro provincijoje tik sodiname me-delius ir atstatome mokyklas, ar ra-dikaliai nusiteik islamistai jau turi moralin teis atakuoti al, o gal jie mums dkingi.

    Valstiei laikratis primena ir 2007 m. Lenkijoje kilus skandal, kai dienratis Dziennik kaltino a-lies gynybos ministerij vedant dve-jop statistik apie Irake nukentju-

    sius karius. Ofi cialiais duomenimis, Irake tada buvo sueisti 55 lenkai, nors i tikrj is skaiius buvo tris-kart didesnis. Laikratis ra, kad, tiriant kai kuri lenk kari Afga-nistane atsisakym dalyvauti kari-nse operacijose ir pareikt nor grti tvyn, paaikjo, jog i Ira-ko savo noru sugro daugiau negu 200 kari.

    Tvirtina, kad uvusi kari nraArvydas Anuauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas

    Apie SOP misijas turime informacij, nors Kosove ios pajgos bent jau iuo metu jokios misijos neatlieka. Apie SOP sudt ir operacijas mes neskelbiame. iuo atveju tai Specialij operacij pajgos, kurios vykdo uduotis speci-fi niuose regionuose. Viena vertus, nie-kam ne paslaptis, kad SOP iuo metu veikia Kandaharo provincijoje. Kita ver-tus, siekiama, kad apie juos bt ino-ma kuo maiau: j pajgum ir ginkluo-t. Prieingu atveju susidaryt pavojus patiems kariams. Nepasakysiu, kur jie konkreiai yra, bet jie vykdo ISAF va-dovybs uduotis. Kokios tos uduotys, mus informuoja Gynybos tabas. Apie uvusius karius mes nesame informuoti, nes toki tiesiog nra.

    Auk skaiius gali bti slaptintasVytautas Gapys, Seimo narys

    Neturiu jokios informacijos apie Specia-lij operacij pajgas. Neinau nei SOP specifi kos, nei kiek misij jos atlie-ka. Apie jas tenka girdti tik neforma-liuose pokalbiuose, kad atskiros vals-tybs vertina SOP karius u profesio-nalum. Natralu, kad SOP darbas yra slaptintas. Tikiu, kad Nacionalinio sau-gumo ir gynybos komitetas gauna i-sami informacij. Auk skaiius taip pat gali bti slaptintas, bet apie tai turt nusprsti NSGK ir KAM. Btent jie sprendia apie slaptinimo lyg. Su-prantama, jeigu auk skaiius nusle-piamas, visa tai ikreipia informacij apie misij ir pavoj, nors man nra tek girdti, kad kas nors i SOP kari bt uvs. KAM buvo praneusi tik apie sueistuosius.

    e Atkelta i 1 p.

  • 4 2011 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9028)Valstiei laikratisAktualijos

    Donatas Stravinskas

    Ne visi jau prisimena Preziden-ts Dalios Grybauskaits inaugura-cin kalb, bet dabar gera proga gr-ti prie jos.

    Citata: Pabaikime aminai nesi-baigianias sveikatos, vietimo ir r-pybos reformas. alies vadovei tikrai pavyko. Pas gydytojus eils pasidar maesns nei prie prekybos centro kas. Negi nepastebjote? Poliklini-kose ir ligoninse tavs laukia isks-tomis rankomis. Tik susimokk, jei nori patekti be eils, susimokk u bintus, virktus, bet kokias tabletes, ir gydykis pats. Tavo sveikata tavo rankose.

    vietimo sritis irgi blizga. Aiku, Prezident neino, kiek dar alyje yra kaimo mokykl, kurios turi tik lauko

    tualetus, kiaurus stogus, skyltus lan-gus. Neino, kiek reikia tvams mo-kti u vadovlius, suolus ir kdes. Bet kam jai tai inoti? Ji juk pati naudoja-si u ketvirt milijono kakada rengtu Versace prezidentros tualetu.

    Rpybos reforma irgi baigta. Tks-taniai skurstanij i Europos S-jungos fi nansuojam maisto bank gauna kruop maiel. Ko dar tautai reikia? Palesei, kaip balandis, ir sotus. Jei kas liko, trupinius atiduok kaimy-nui. Bus tau draugas visam gyveni-mui. odiu, is trij dali punktas D.Grybauskaits vykdytas. Einam toliau.

    Citata: Gyvenkime be oligarchi-zuot monopolij, neskaidri san-dri, ilaisvinkime smulkaus verslo potencial. Neseniai D.Grybauskait visgi prasitar, kad Lietuva tebra val-doma oligarch. Bet pairkime ki-taip: juk faktikai ji Lietuvos va-dov, taiau valdo oligarchai. K tai

    reikia? Oligarchai valdo Lietuv, o oligarchus valdo ji?

    Neskaidri sandri nei dl mili-jardini viej valstybs pirkim, nei kitose srityse juk irgi nebeliko? K u rankos paiupo kokie nors Speciali-j tyrimo tarnybos agentai pastaruoju metu? Nebent mus. Didiuls sumos perkant valstybs turt eina pro al, bet kuo maiau gaudysi kaltininkus, tuo maiau apie tai inos tauta.

    Smulkusis verslas taip pat D.Grybauskaits pastangomis atsi-gauna. Kasdien steigiasi naujos maos mons, kurios veriasi kontrabanda ir tampa riebiais verslo rykliais, maiti-naniais politikus. Prezident paad vlgi itesjo. Verslas klesti. Koks skir-tumas, legelaus ar nelegalus?

    Citata: Usienio politikos priori-tetas buvo ir liks geri santykiai su kai-mynais. Prisimin tokius odius su-sigd Lenkijos vadovai net neatvyko iemet Sausio 13-osios minjim. Tai dar vienas pavyzdys, k galvoja kai ku-rie kaimynai apie ms Prezident ir jos rodom pagarb. Ir Sausio 13-osios aukos ia niekuo dtos. Regis, pagal Prezidents odius, geri santykiai su kaimynais liko tik tarp jos ir alia gy-venanij Turniki rajone.

    Citata: Tkstantmet imint sutelk autoritetui Vakar Europoje gyti, jausims daug tvirtesni Rytuo-se. Tvirtesni jauiams be abejons.

    D.Grybauskait atvirai ignoravo su-sitikim su JAV vadovu Baraku Oba-ma. Niekas juk neliep jam rankos buiuoti, bet paspausti juk buvo ga-lima. U tai alies vadov besiypso-dama vaikiodavo u paranks susi-kabinusi su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukaenka.

    is tai ino, kaip valdyti al: tu prie mane kaljim. Sdk, ty-lk. Europos Sjunga dl to netyli. O D.Grybauskait tik atsargiai parei-kia: Aleksandrai, gal nereikia, nors neinau?

    Vakar Europa D.Grybauskait pernai jau irinko kaip labiausiai nu-sinekanios politikos veikj. Bet neverkime. U tai ji gavo glamrinio JAV urnalo Glamour apdovanoji-m. Velnias ino, u k, bet didiuo-kims. Visgi tutybs mugs urnalas panelms ir ponioms skyr lietuvei tok apdovanojim.

    Gal iemet arba kitais metais D.Grybauskait gaus apdovanojim ir i sporto leidini. Tarkime, rus Sport Ekspress, ispan Marca, ital La Gazzetta dello Sport ar vokiei Sport Bild skirs dar ko-ki statull. Juk turi D.Grybauskait juod karat dir...

    Tauta myls jus dl visko, ko nepa-darte ir nepadarysite. Svarbiausia teisingai kalbti ir teisingai tylti. Js tai puikiai mokate.

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

    kio ministerija turt bti ypa-tinga, prioritetin, taiau yra ki-taip. Pastaraisiais metais i minis-terija jau tik imituoja rpinimsi smulkiuoju ir vidutiniu verslu.

    Skubu, nes bijau, kad nespsiu!

    kio ministerijos senbuviai, pa-klausti, dl koki prieasi j vadovai daniau nei kiti j kolegos pagarsja skandalais, juokais, o gal ir labai rim-tai daniausiai papasakoja apie vie-n io iskirtinio reikinio prieast. tai vienas kio ministerijos senbu-vis pamat, kad net koj nespjs ap-ilti naujasis kio ministras pradjo savo giminaiiams, buvusiems, o i tikrj ir tebeesamiems verslo part-neriams bei bendrapartieiams vai-riais bdais teikti iskirtin pagalb.

    Ir tai dar taip atvirai, kad pastebsi net umerktomis akimis. kio minis-terijos senbuvis, sugebjs pergyventi jau kelis ministrus, geranorikai jam patar neskubti. Taip ir pasak tyliai ministrui aus: Ministre, neskubki-te, nes labai skubdamas greitai kli-site. Tas pairjo patyrusio valdi-ninko akis ir taip pat atvirai atsak: Skubu, nes bijau, kad nespsiu.

    Gal ne viskas taip paprasta, kaip pasakoja kio ministerijos senbuviai, taiau prisimin i balno ikritusius ar tiesiog imestus ministrus pripainsi-me, kad iuose odiuose yra tiesos.

    Neskmi rat pirmoji suko VIII Vyriausybs pramons ir prekybos, o vliau Europos reikal ministr Lai-ma Andrikien, kai Kaune j atakavo ars Vytauto ustausko bendramin-iai. Nordama ivengti minios mi-nistr automobiliu band apsisukti, taiau pervaiavo policininkui koj.

    Estafet perm IX ir XI Vyriau-sybi kio ministras Eugenijus Mal-deikis. Pakalbintas eksministras pir-

    miausia pabr, kad nuskambjs jo slaptasis vizitas Maskv tebuvo pre-tekstas susidoroti.

    Parodiau iniciatyv, norjau skmingai isprsti tada Lietu-vai labai svarbius energetikos rei-kalus. Tuo metu kio ministerija tvark ir energetikos bei naftos ir duj tiekimo reikalus, o ios sritys yra labai jautrios, susijusios su po-litinmis ir interes grupmis, tai jos mane ir sudorojo, prisimena E.Maldeikis.

    Ministerija daug prarado

    kio ministerijos veikla yra dau-giafunkc, valdo daug investicij, ES paramos instrumentus.

    tai dl ios prieasties ir kyla koordinacini nesklandum su ki-tomis ministerijomis, nuolat vyksta ministerij tarpusavio kova, visokie aidimai, prisimena savo darb E.Maldeikis.

    Taigi iuos aidimus ir pateko E.Maldeik pakeit Valentinas Mi-laknis, Petras sna, Viktoras Uspas-kichas ir dabartinis kio ministras Dainius Kreivys. Apie gundymus, su kuriais susidr ie ministrai, ge-

    rai imano dabartinis Seimo narys ir V Vyriausybs ekonomikos ministras Julius Veselka.

    kio ministerija buvo sumanyta kitokia nei yra dabar. Keitsi Vyriau-sybs, o kio ministerija vis k nors svarbaus prarasdavo. Kai kurias labai svarbias jos funkcijas perm Finans ministerija, kuri dabar ne tik pati ren-ka mokesius (VMI prie FM), taigi ir siekia kuo daugiau j surinkti, bet dar ir i kio ministerijos atm in-vesticij programavimo prognozes, sako J.Veselka.

    Pagunda pinigais

    Pastaraisiais metais svarbiausia kio ministerijos veikla ES ir kit vairi fond dalijimas ir bandymai pritraukti kreditus. O kur pinigai, ten ir pagunda, o kuo pinigai didesni, tuo pagunda didesn.

    Ar pastebjote, kad nuo 2000-j post buvo skiriami tik verslinin-kai. O verslininkai ir valstybs pinigai yra labai pavojingas kokteilis. Todl daugel buvusi verslinink kamuo-ja pagundos pagelbti saviki ratui. inoma, jie bando tai daryti slapta, taiau nuslpti labai sunku.

    K u rankos paiupo kokie nors STT agentai pastaruoju metu? Nebent mus. Didiuls sumos perkant valstybs turt eina pro al.

    kio ministrus lugdo pagundos

    Kalbu, k noriu, darau, k noriu

    Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokbaitis

    Administrator (8 5) 210 0110

    Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeil Tarakeviien Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

    SODYBA, SODIET, BII AVILYS Irma Duboviien (8 5) 210 0112

    INIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Peelinien (8 5) 210 0042

    TVIKS VIESA Bernardas aknys (8 5) 210 0090

    KININK INIOS Meil Tarakeviien (8 5) 210 0044

    ETADIENIS Nijol Baronien (8 5) 210 0035

    SVEIKATA, PRIEBLANDOS Virginija Manait (8 5) 210 0042

    Dizaineriai (8 5) 210 0113

    Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

    KRATO KORESPONDENTAI:

    KAUNAS Albinas aplikas 8 655 74 524Gediminas Staniauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

    PANEVYS Vida Tavorien 8 615 75 183

    KELM Nijol Petroit (8 427) 56 797

    MS AUTORIAI: Algimantas ekuolis (raytojas), Jonas Maiukeviius (raytojas), Kazys Saja (raytojas), Sigitas Tamkeviius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

    REDAKCIJASaltoniki g. 29 / Sli g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. patas redakcija@krastospauda.lt

    SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniki g. 29 / Sli g. 3 (3 auk tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: emals g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

    Laikratis leidiamas nuo 1940 met. Spaus di na UAB Lietuvos ryto spaustuv, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti n spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra as 16 072 egz. In dek sas 0127; ISSN 10214526; Us. Nr. 158. Rankraiai nerecenzuojami ir negrinami. U skelbim ir reklam turin bei kalb redakcija neatsako.

    Leidjas udaroji akcin bendrov

    Generalinis direktorius anas Panovas

    Administrator (8 5) 210 0110

    Reklamapardavimai@krastospauda.lt

    Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

    Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas Kaimo vaikai (8 5) 210 0110Knyg prekyba Viktorija Kanaeviit (8 5) 210 0070

    Tiesiai viesiai

    Ministrai parenkami netinkamu bduRimvydas Jasinaviius, profesorius, ekonomistas

    Kodl kio ministrus lydi skandalai? Parenkant mones netinkamai vertinama j praeitis, pasiekimai, nesiva-dovaujama pagrindinmis vertybmis. Juk akivaizdu, kad priimant darbuotojus bet kok darb paprastai patikrinama tokio darbuotojo kompetencija. vertina-mos ne tik pretendento inios, bet ir patirtis. O bta ir toki atvej, kai u lktuvo vairo leidiame ssti mogui, kuris iki tol nesdjo net sklandytuve. Ar galime tokiais atvejais tiktis ger rezultat?

    Pastarj deimtmet kio ministrus persekioja juoda neganda beveik visi ministrai i valdios balno buvo imesti su skandalais.

    kio ministerijos veikla yra daugiafunkc, valdo daug investicij, Europos Sjungos paramos instrumentus. VL archyvo nuotrauka

  • 52011 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9028)Valstiei laikratis

  • 6 2011 m. vasario 2 d. Nr. 9 (9028)Valstiei laikratisPasaulis

    Prezidentas ada reformas

    Protestai Egipte prasidjo sau-sio 24 dien. alies mons reika-lauja tris deimtmeius al valdan-io prezidento Hosnio Mubarako atsistatydinimo. Jis neatsistatydina, bet etadien paleido Egipto vyriau-syb ir viceprezidentu paskyr val-gybos vadov Omar Suleiman. Jis inomas kaip kvalifi kuotas derybi-ninkas, dalyvavo daugelyje deryb Artimuosiuose Rytuose. Per iuos deryb procesus O.Suleimanas u-mezg ryius su daugeliu Vakar a-li. Jis buvo laikomas vienu labiausiai tiktin H.Mubarako pdini, jeigu prezidentui tekt palikti post. eta-dien sudarytos vyriausybs premjeru paskirtas Ahmedas afi kas. Naujai vyriausybei pavesta plsti dialog su opozicija. H.Mubarakas paymjo, kad reikia rimtai ir efektyviai judti politini reform link, vesti su parti-jomis plat dialog, kuris joms leist aktyviau dalyvauti alies politiniame gyvenime. Anot H.Mubarako, per protesto akcijas egiptiei tauta isa-k pagrstus savo reikalavimus. Kartu prezidentas atkreip dmes tai, kad tarp manifestant skambjo ir reli-giniai kiai, aikiai turdamas ome-nyje Egipte udraust Musulmon brolijos organizacij. H.Mubarakas taip pat pareigojo premjer atkurti pasitikjim Egipto ekonomika, to-liau subsidijuoti maisto produktus ir

    ukirsti keli j brangimui, kontro-liuoti infl iacij ir utikrinti gyvento-j uimtum.

    Opozicija turi stipr lyder

    Ilgai kentjusiems Egipto gyven-tojams prezidento paad neberei-kia. Egiptieiai jaun, isilavinusi, bet jokio darbo neturini moni bendruomen, kreiama valdios korupcijos ir nepotizmo. Daugumos gyventoj pajamos vos du doleriai per dien. Negausi deimtmeius u-spausta Egipto opozicija paragino a-

    lies gyventojus pirmadien surengti visuotin streik, o antradien mi-lijon protesto yg. is kreipimasis tvynainius nuskambjo pirmadie-n Kaire, centrinje Tahriro aiktje. Aikt apsupta kareivi, tank ir ar-vuoi, bet susirmim tarp kariki ir protesto akcijos dalyvi nekilo. De-monstrantai bendrauja su kareiviais ir juos valgydina. Aiktje skamba kiai: Armija, rinkis: arba Egiptas, arba Mubarakas!

    Egipte udrausta Musulmon brolija pirmadien paskelb remian-ti Nacionalinio susivienijimo u per-

    mainas lyderio Mohamedo el Ba-radjaus veiksmus. Nobelio taikos premijos laureatas M. el Baradjus sekmadien atvyko centrin Tahriro aikt Kaire ir, kreipdamasis dau-giatkstantin mini, pareik, kad prezidentas H.Mubarakas turi tu-tuojau atsistatydinti, o paskui rei-kia sudaryti pereinamj vyriausyb, kuri parengt laisvus rinkimus. M. el Baradjaus pasirodymas prie pro-testuotojus yra jo mginimas tapti svarbiausia politine opozicijos fi gra. Kol kas M. el Baradjus, iki 2009 m. gruodio js TATENA generali-

    nio direktoriaus pareigas, beveik ne-inomas platiesiems Egipto rinkj sluoksniams, paymi radijo brit transliavimo agentros BBC apval-gininkai. Bet tas faktas, kad pirma-dien Musulmon brolija parm M. el Baradjaus veiksmus, atveria jam tam tikr politin perspektyv, pa-bria Sky News.

    Vakarai bijo islamist

    Radikali islamist pergals bai-minasi ne tik Egipto prezidentas, bet ir Vakar demokratins alys, kurios

    iki iol rm H.Mubarako reim kaip stabilumo garant arab pasau-lyje. Didiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas pabr, kad prezidentas H.Mubarakas buvo ir yra geras Didiosios Britanijos drau-gas. Ms alies santykiai su Egip-tu puiks, pabr jis. Mes kartu sprendiame daug problem, ir kova su islamo ekstremizmu ne paskuti-n i j. JAV, Pranczijos ir Vokie-tijos lyderiai vykius Egipte vertino panaiai. Mes raginame prezident H.Mubarak bet kokia kaina veng-ti prievartos ir smurto prie negink-

    luotus pilieius, o pilieius raginame naudotis savo teismis, bet taikiai, teigiama bendrame Didiosios Bri-tanijos premjero D.Kamerono, Vo-kietijos kanclers Angelos Merkel ir Pranczijos prezidento Nikolia Sar-kozi pareikime. Kaip pranea nau-jien agentra MENA, sekmadien H.Mubarakas telefonu su JAV prezi-dentu Baraku Obama aptar politini reform alyje klausim.

    Siautja kaliniai ir plikautojai

    Neramumai Egipte persimet a-lies kaljimus. pietryius nuo Kai-ro i kalinimo viet pabgo apie 700 nuteistj, pranea televizijos kanalas Al Arabiya. Per pabgim nuudytas generolas, kuris vadovavo pataisos s-taigai. Dar vien aukto rango karik kaliniai pagrob kaitu. laisv galjo itrkti net apie 5 tkst. nuteistj. Keliuose miestuose buvo pamgin-ta uimti policijos nuovadas ir per-imti ginklus. Nakt sausio 30 d. de-monstrantai padeg Egipto mokesi valdybos pastat, sikrus Kairo cen-tre. Tarp kalini, sugebjusi itrkti laisv, buvo 34 opozicinio islamist judjimo Broliai musulmonai nariai, tarp j organizacijos lyderiai, sulai-kyti tik prasidjus masiniams protes-tams gatvse. Judjimo atstovas agen-

    trai Reuters sak, es nuteistiesiems pabgti padjo j giminaiiai. Jie tur-mavo kaljim. I kaljimo taip pat itrko atuoni radikaliojo Palestinos judjimo Hamas nariai. Policija fak-tikai nekontroliuoja padties stam-biuose miestuose, kuriuose siautja marodieriai. Kariuomen saugo tik svarbius vyriausybinius objektus. Kaire savanoriai susibr grupes, siekdami duoti atkirt plikautojams. Jie apsi-ginklav peiliais ir armatros atraio-mis, kai kurie aunamaisiais ginklais. Pasak BBC korespondento, policijos sostins gatvse beveik nematyti, dau-gelis miest grimzta visik anarchij. Komendanto valandos nesilaikoma.

    Internetas buvo pagrindin ryio priemon masini vyriausybs priei-nink akcij dalyviams. Vliau Egip-te visikai nutrauktas interneto ryys, neveikia mobilieji telefonai. Egipto vyriausyb udraud Katare sikru-sios palydovins televizijos Al Jaze-era darb.

    Turistus vea namo

    Visos valstybs evakuoja savo pilie-ius i Egipto. Papildomus skrydius, skirtus iveti i Egipto savo pilieius, tarp j ir diplomat eim narius, su-reng Saudo Arabija, Libanas, JAE, Jordanija, Azerbaidanas, Serbija. Didiosios Britanijos usienio reika-l ministerija etadien patar alies gyventojams susilaikyti nuo kelioni didiausius Egipto miestus. Tkstan-iams nutarusi al palikti usieniei teko usibti Kairo oro uoste dl ko-mendanto valandos ir masikai atau-kiam skrydi. Kriz rimtai atsiliep alies turizmo sektoriui, daugelis isto-rini ymybi udaryta ir saugoma kariki, tarp j ir Gizos piramids. Tiesa, kurortai, sikr Raudonosios jros pakrantje, kol kas atidaryti.

    Lietuvos usienio reikal ministe-rija rekomenduoja ms alies pilie-iams susilaikyti nuo bet koki kelio-ni Egipt. Pasak Usienio reikal ministerijos Konsulinio departamen-to direktoriaus Vytauto Pinkaus, nuo antradienio i Lietuvos i al skry-diai vykdomi tuiais lktuvais, ku-riais turistai tik parskraidinami namo. iuo metu, ms iniomis, Egipte yra daugiau kaip 700 turist, ir tai yra mons, kurie yra ivyk organizuotai, pirkdami keliones i turizmo organi-zacij. Taip pat, pagal turim infor-macij, Egipte nuolat gyvena 66 lietu-viai, teig V.Pinkus. Kol kas jokios informacijos apie Egipte nukentju-sius Lietuvos pilieius nra.

    Parengta pagal usienio agentr ir Eltos praneimus

    Grsminga Egipto revoliucijaMaiausiai 150 moni uvo per neramumus, drebinanius Egipt jau vis savait, dar 4 tkst. moni sueisti. Tarp uvusij ir Azerbaidano ambasados Egipte darbuotojas. Dauguma ali evakuoja savo diplomatus, pataria grti atostogaujantiems pilieiams.

    Daugumos gyventoj pajamos vos du doleriai per dien.

    Ilgai kentjusiems Egipto gyventojams prezidento paad nebereikia. EPA-Eltos nuotrauka

    Baltarusijos prezidentas Alek-sandras Lukaenka ir kiti valdios atstovai negals keliauti Europos Sjung (ES). Reaguodami besit-siant baltarusi opozicijos engim, tok sprendim pirmadien Briu-selyje prim Bendrijos usienio reikal ministrai. Be to, nusprsta aldyti i viso 117 Baltarusijos va-dovybs nari sskaitas. 41 val-dios atstovui taip pat galios anks-iau taikytos sankcijos.

    juodj sra pateko du A.Lukaenkos sns Viktoras ir Dmitrijus, alies gynybos ministras Jurijus adobinas, Baltarusijos slapto-sios policijos vadovas Vadimas Zait-sevas. Bet srae nra Baltarusijos

    usienio reikal ministro Sergejaus Martynovo ir pirmojo vicepremjero Vladimiro Semakos pavardi.

    Baltarusija neigiamai vertina sank-cijas ir kalba apie adekvat atsak. Ypa nemaloniai nuteikia visikai nesulyginama ES reakcija kur kas iurktesnius kai kuri Europos regio-no valstybi veiksmus. Tokie stulbi-namai dvigubi standartai paneigia ES retorik apie europines vertybes, pareik Baltarusijos usienio reikal ministerijos atstovas Andrejus Savi-nychas.

    Lietuvos Prezident Dalia Gry-bauskait pasveikino ES sprendim netaikyti ekonomini sankcij visai Baltarusijai, kaip sil Lenkija ir ve-

    dija, o tik apsiriboti sankcijomis tiksli-niam valdios atstov sraui.

    Jungtins Amerikos Valstijos pir-madien irgi paskelb nauj sankcij Baltarusijai. Neproporcingas jgos naudojimas ir imt demonstrant pirminis sulaikymas pareigoja veikti Jungtines Amerikos Valstijas ir kitas tarptautins bendruomens nares, pareik JAV Valstybs departamento atstovas spaudai Filipas Kraulis.

    Sekmadien Baltarusijos valdia laisv paleido kelis politinius kali-nius, tikdamasi, kad tai suvelnins Vakar poir A.Lukaenkos re-im. Sekmadien i kaljimo buvo paleistas Vladimiras Nekliajevas, 64 met poetas ir opozicijos kandida-

    tas prezidentus. Dabar jam pritaiky-tas nam aretas. Prezidento rinkim dienos, gruodio 19-osios, vakar jis buvo smarkiai sumutas. I ligonins jis igabentas tiesiai aretin. Buvu-sio kandidato prezidentus bute iuo metu yra du saugumo pareignai. Po-litikui draudiama naudotis telefo-nu ir priimti sveius. laisv paleista ir opozicijos kandidato preziden-tus Andrejaus Sanikovo mona Irina Chalip. Buvo grasinama i jos atimti 3 met snaus motinysts teises. Kol tvai buvo kaljime, vaiku rpinosi moiut.

    16 met Baltarusij valdantis A.Lukaenka gruodio 19-j buvo perrinktas prezidentu dar vienai ka-

    dencijai. Opozicijos, kuri kaltino vy-riausyb rinkim rezultat klastoji-mu, protestus milicija numalino jga. imtai demonstrant buvo suimti.

    ES jau 2006-aisiais buvo paskel-busi sankcijas A.Lukaenkai ir ki-tiems vyriausybs nariams, taiau po dvej met jas i dalies panaikino.

    VL, Eltos inf.

    Vakarai utrenkia duris A.Lukaenkai

    Eltos nuotrauka

  • Tai puikus ukandis prie-pieiams ar pavakariams. Kiekviena eiminink moka ivirti ir kompotar saldi sriub. Kam dargalima panaudoti vasaros ilum sugrusias sodo grybes?

    Rima Marcinkeviien

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Kultros viesuol dkin-ga likimui u suteikt pro-g garsinti Ramygal ir jos bendruomen.

    Vida TavorienVL urnalist

    15 psl.

    Po ilgai trukusios kovos buvo pasiekta, kad nuo 2009 m. vaisiams ir dar-ovms sigaliot 5 proc. pridtins verts mokes-tis, taiau visos pastangos perniek nujo per vien mokesi reformos nakt.

    Vida TavorienVL urnalist

    9 psl.

    Didelis pridtins verts mokestis veria trauktis

    Sodiet

    16 psl.

    Diovinti vaisiai pavairina valgiarat iem

    Narkotik pasila didja2008-j Lietuvos gyven-toj tyrimo duomenimis, alyje bent vien kart gy-venime nors vien narko-tik yra band net 22,1 proc. 1534 met amiaus moni.

    Virginija ManaitVL urnalist

    8 psl.

    Pieno gamintojai 0,10,2 proc. pieno tyrim paklai-dos net nepastebt, o tokiu atveju kita pus, n pirto nepajudinusi, per metus papildomai gaut net 4590 mln. Lt.

    Albinas aplikasVL urnalistas

    10 psl.

    Pieno tyrim paklaidos kainuot milijonus

    Prieblandos

    Kaimas tapo kvpimo altiniu

    Rugsj Lietuva taps Europos krepinio centru

    Lietuvos vyr krepinio rinktin i met Europos empionate ais A grupje su nugaltojos titul gin-siania Ispanijos rinktine, Turkijos, Didiosios Britani-jos, Lenkijos komandomis ir antr viet atrankos tur-nyre uimsiania ekipa.

    Rytis Burneckas

    18 psl.

    Sportas

    VLA0201VLA0202VLA0203VLA0204VLA0205VLA0206VLA0207VLA0208VLA0209VLA0210VLA0211VLA0212VLA0213VLA0214VLA0215VLA0216VLA0217VLA0218VLA0219VLA0220VLA0221VLA0222VLA0223VLA0224