Valstiei laikratis 2011 02 26

Download Valstiei laikratis 2011 02 26

Post on 13-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

0 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 02 26

TRANSCRIPT

  • Nepageidaujam asmen srae teroristai, nipai ir meiikai

    etadienis Tik tikras mogus sugeba

    ir mylti, ir neapksti. i kin fi losofo Konfucijaus mint nese-niai gra 50-ies met jubiliej atvents G.Mikalauskas galt papildyti ne vienu jo gyvenim spalvinaniu jausmu.

    Sodyba

    Jau ei imtai met, kai seniesiems Krymo gyventojams Lietuva tapo antrja tvyne.

    Artjant naujam sodinimo se-zonui, dar turime laiko pasidomti, k vertingo silo medelynai.

    Bii avilys

    iandien Lietuvos biiuliai nerenka bii nuod, netaikomas ir gydymas bii glimais.

    Bii produktai tampa vis po-puliaresni, todl kantriai dirbantys biiuliai i malonios veiklos jau gali pragyventi.

    iandien VL su priedu

    2011 m. vasario 26 d., etadienis Nr. 16 (9035) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    (Us. 36)

    Tarptautins paramos Afganistanui reiks ilgai

    Artjant pavasariui, suinten-syvja vairs ipuoliai ne tik to-limesnse Afganistano provinci-jose, bet ir sostinje. Net i at-stovybs patalp kartais girdime sprogimus ar susiaudymus.

    Pokalbis su Europos Sjungos specialiuoju atstovu Afganistane Vygaudu Uacku.

    Apie tai 6 p. f

    Pacientai buvo tap bandomaisiais triuiais

    U draudiamus biomedi-cininius tyrimus su monmis kaltinami 56 met panevietis medikas Rimantas Pakys ir 43 met gydytoja Salvija Vilutien. Usienio farmacijos kompanijos usakymu gydytojai net dvejus metus vykd mokslinius vaistinio preparato tyrimus.

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Socialins apsaugos ir darbo ministerija svarsto du pensij sis-temos modelius, taiau daugja enkl, kad linkstama prie vadi-namosios tak rinkimo sistemos,

    kuri taikoma Pranczijoje ir Vo-kietijoje. O ekonomisto Raimondo Kuodio pasilymas kurti naciona-lini virtuali sskait sistem, ku-ri gyvendino kaimynai latviai bei lenkai ir kuri mielai taiko vedai, reformos rengj nesudomino.

    Pensij reforma moni akims dumti

    Nukelta 3 p. f

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Pasak Migracijos departamento atstovs Nomedos Pikelyts, Lietuvoje nepageidaujam asmen daugiausia yra i Rusijos ir Afganistano, iek tiek ma-iau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrje), Ukrainoje, Vietname ir Gruzijoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Rusijos mafi jos idininku vadinamas veikjas be klii patenka Lietuv, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES alyse.

    Apie tai 21 p. f

    Pensijoms Lietuvoje reformuoti silomi du variantai, taiau konkrets skaiiavimai neatlikti, todl niekas negali paaikinti, kaip pensijos dydis priklausyt nuo silom pensij sistemos modeli.

  • 2 Aktualijos 2011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    i met pradioje Lietuvos nepageidaujam asmen sra buvo traukti 2 432 ne ES ali pilie-iai, tariami teroristine veikla, pri-klausymu nusikaltli struktroms bei nipinjimu ir kitokia valstybs saugumui kenkiania veikla. Taiau kai kurie kaimyninse alyse ne-pageidaujami asmenys Lietuvoje lankosi danai ir be joki klii, nes ms specialiosios tarnybos tikina, kad nesugeba apie juos su-rasti kompromituojanios infor-macijos.

    Mafi jos idininko planai Lietuvoje

    Rusijos dainininkas, buvs Dmos narys Josifas Kobzonas vieai mgsta pasigirti, kad vengia urnalist labiau nei terorist. Taiau neseniai dalyva-vo vienoje Rusijos televizijos laidoje ir prisipaino pateks tikr terorist irtv. urnalist atvirai paklaustas apie dainininko ryius su Rusijos ma-fi ja ir dl kokios prieasties nepagei-daujamu asmeniu (persona non grata) j paskelb ne tik JAV, bet ir kai kurios ES alys, Rusijos mafi jos kriktatviu neretai vadinamas dainininkas paban-d paneigti jam skiriamus kaltinimus

    ir kaip rodym pateik met planuo-jamus koncertus Lietuvoje.

    Apie J.Kobzono koncertus Lietu-voje ofi cialiai dar nepraneta, taiau labai tiktina, kad dainininko ketini-mai reals. Juo labiau kad J.Kobzonas Lietuvoje lanksi 2007 ir 2009-ai-siais.

    Kaip atsitiko, kad Rusijos mafi jos idininku vadinamas veikjas be kli-i patenka Lietuv, nors nepagei-daujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES alyse?

    Lietuvoje turi dukr ir namus

    Lietuvos usienio reikal ministe-rija ir kitos organizacijos tikina, kad neranda politik kompromituo-

    janios mediagos. Labai keista, nes FTB apie J.Kobzono darbelius sui-nojo pirmiausia jo veikl susiejs su Lietuvoje nepageidaujamu paskelbtu Rusijos pilieiu Anzoriu Kikalaviliu. Duomen apie J.Kobzon nepagail-t ir Izraelio slaptoji tarnyba Mosad. Jeigu net Izraelis yd paskelb perso-na non grata, tai, matyt, prieastys yra tikrai svarios.

    FTB duomenimis, abu ie veikjai ne tik priklauso Rusijos mafi jos vir-nms, bet ir dalyvavo ginkl tiekimo i Vokietijos vien arab al (ma-noma, kad ginklai buvo skirti tero-ristams) sandryje, kurio vert siek apie 20 mln. USD.

    Lietuvos nemalon A.Kikalavilis peln u ryius su ms alies nusikals-tam grupuoi lyderiais ir u bandy-m daryti tak tuometiniam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui.

    Beje, A.Kikalavilis Vilniuje ir alia jo u 3 mln. Lt sigijo nekilnojamo-jo turto. Sostinje gyvena ir viena jo meilui, kuri jam pagimd dukr.

    is politikas prie kelet met norjo atvykti Lietuv, taiau ne-gavo vizos. Tada jis ir suinojo apie Lietuvos sprendim j traukti ne-pageidaujam asmen sra. Taiau A.Kikalavilis atvyko Baltarusijos stot Maskvoje ir sureng ou, band lipti traukin, keik Lietuv ir grasi-no i valstyb ateityje sunaikinti.

    U interviu papra sumokti avans

    nepageidaujam asmen sra- Lietuvoje trauktas ir kitas Rusijos politikas triukmadarys Dmos na-rys Vladimiras irinovskis. is politi-

    kas pagarsjo ypa ES nares meiian-iais pareikimais. Pabandme su juo susisiekti telefonu. Liberal partijos sekretor papra klausimus pateik-ti ratu, taiau kit dien, kai pasitei-ravome dl atsakym ar bendravimo telefonu, buvo atsakyta, kad Vladimi-ras Volfoviius klausimus apie nepa-geidaujamus asmenis neatsakins ir apskritai u interviu su V.irinovskiu reikia pirmiausia sumokti. Kiek? U atsakymus penkis klausimus reikia sumokti 500 USD avans.

    V.irinovskio vizito nepageidauja ne tik Baltijos alys, bet ir beveik visos Ryt ir Vidurio ES alys bei Pranc-zija, o gal ir kitos ES senbuvs, taiau kol kas Vladimiras Volfoviius neban-d patekti Vokietij ar Skandinavijos alis. Kai pabandys, tada ir suinos i ali sprendimus, nes nepageidau-jam asmen sra trauktas asmuo

    apie tok sprendim i anksto nein-formuojamas.

    Vien nesileidia, o kitus isiunia

    Lietuv didiausiu Rusijos prie-u paskelbs ir nuolat apie j tikrovs neatitinkanius, meiianius straips-nius raantis Regnum informaci-nio portalo savininkas, buvs Rusijos prezidento V.Putino atstovas tarp-tautiniams kultriniams ryiams su usienio alimis Modestas Kolerovas apie Lietuvos sprendim j paskelbti nepageidaujamu asmeniu suinojo i pasieniei Kenos stotelje. Prie ke-let met Lietuvoje apsilankiusiam veikjui tai buvo staigmena. Nors jis turjo Lenkijos ambasadoje iduot daugkartin engeno viz, taiau ke-lion teko nutraukti. veikj nepa-geidaujamu asmeniu paskelb ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, o per-nai Gruzija ir Azerbaidanas.

    Tarp nepageidaujam Lietuvoje yra ir Krato apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvini tarnyb departamento klientai Vladimi-ras Michailovas ir Sergejus Kabeo-vas. Priminsime, kad KAM Antrasis operatyvini tarnyb departamentas atlieka valgybos ir kontrvalgybos uduotis.

    ie du Rusijos ambasados atsto-vai buvo pagauti renkant valgybi-n informacij apie Lietuvos KAM, ES ir NATO struktras. Nors ofi cia-liai neskelbiama, taiau manoma, kad

    lietuviams talkino ir NATO valgy-bininkai, nes abu Rusijos diploma-tai dl tokios pat veiklos prie me-tus buvo iprayti i Belgijos. Vliau ie veikjai pateko Slovnij, taiau po pusmeio buvo iprayti ir i ios NATO nars.

    Sraas vis ilgja

    Migracijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos duo-menimis, 2007-j pradioje s-ra usieniei, kuriems buvo u-drausta atvykti Lietuv, buvo traukta 1 970 asmen. Po met, 2008-aisiais, toki padaugjo iki 2 420, 2009-aisiais nepageidau-jam asmen sumajo iki 2 359, 2010-aisiais j liko 2 320, o i met pradioje nepageidaujamj srae jau buvo 2 432 asmenys.

    Pasak Migracijos departamento atstovs Nomedos Pikelyts, Lietu-voje nepageidaujam asmen dau-giausia yra i Rusijos ir Afganistano, iek tiek maiau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrje), Ukraino-je, Vietname ir Gruzijoje.

    Migracijos departamentas ne-pateikia srao, nepranea, kuo ie asmenys usiima, taiau yra inoma, kad didiausi nepageidaujamj dal sudaro tariamieji terorizmu, priklausantieji ar tariamieji pri-klausymu nusikaltli struktroms bei nipinjimu tariami diploma-tai. Visus juos sieja vienas bendras bruoas vienu ar kitu bdu jie ke-lia grsm valstybs saugumui, gy-ventoj sveikatai ir dorovei, sak N.Pikelyt.

    Kandidat netrkstaEgidijus Klumbys, Seimo parlamen-tins grups U demokratik Balta-rusij narys

    Kol kas nepageidaujam asmen s-raas btinas, nes yra kit valstybi pi-liei, kuriems u j piktybik Lietuvai veikl kitaip neatlyginsi. tai a silyiau nepageidaujamu asmeniu paskelbti ho-lokausto nusikaltimus tirianio Simono Vyzentalio centro Jeruzals skyriaus va-dov Efraim Zurof dl lietuvius e-minanio silymo skirti premij asme-nims, kurie anonimikai pranet apie tariamus karo nusikaltlius. Neturime teiss jam atleisti u Lietuv ir lietuvius eminanius veiksmus. Suprantu prie-astis, dl kuri ofi ciali valdia baimina-si, taiau j negaliu pateisinti. Principin-gai elgdamiesi mes nors taip parodytu-me, kad mokame gintis ir gerbti save ir savo valstyb.

    Priekait nesulaukJustinas Karosas, Seimo Tarpparla-mentini ryi su Rusijos Federacija grups pirmininko pavaduotojas

    Esu vadovavs Seimo Usienio reikal komitetui, taiau niekada i jokios vals-tybs nesulaukiau priekait dl nepa-geidaujam asmen srao sudarymo, nors neretai j patekdavo net kit vals-tybi parlamentarai ar kiti ofi cials at-stovai. Visi supranta, kad tai yra vienas i nedaugelio diplomatini grasinimo bd, nes kitoki reagavimo bd tie-siog nesugalvosi. Pritariu, kai tokius s-raus traukiami teroristai, kriminaliniai nusikaltliai ir nipai, taiau Vakar a-li sudarytus sraus vis reiau paten-ka asmenys dl ideologini ar politini motyv. Tok kovos metod daniausiai taikydavo socialistins alys. Laikui b-gant suprasime, kad kai kuriose alyse politikai keistuoliai triukmadariai tik ir trokta taip save atkreipti dmes.

    Nepageidaujam asmen srae teroristai, nipai ir meiikai

    Migracijos departamentas ne pateikia srao, nepranea, kuo ie as-menys usiima, taiau yra inoma, kad didiausi nepageidaujamj dal sudaro tariamieji terorizmu, priklausantieji ar tariamieji priklau-symu nusikaltli struktroms bei nipinjimu tariami diplomatai.

    kvieiame jus 2 proc. GPM, atskaiiuoto 2010 m., pervesti Valstiei laikraio labdaros fondui Kaimo vaikai. Js skirti pinigai bus panaudoti kaimo vaik akims gydyti ir korekciniams akiniams pirkti. Projekt Noriu gerai matyti fon-das vykdo jau atuntus metus. 2010 m. i toki l korekciniais akiniais buvo

    aprpintas 21 vaikas i vairi mokykl u 3 201 Lt.

    Maloniai praome upildyti Valsty-bins mokesi inspekcijos patvirtint form FR 0512, kuri galima rasti inter-nete http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR 5012.pdf.

    I anksto nuoirdiai dkojame.

    Ms rekvizitai:mons kodas 191619718Valstiei laikraio labdaros

    fondas Kaimo vaikaiSaltoniki g. 29 / Sli g. 3, VilniusSEB bankas, b. k. 70440ats. s. LT78 7044 0600 0102 3014

    Valstiei laikraio labdaros fondo Kaimo vaikai pirmininkas

    anas Panovas

    Mieli Lietuvos mons,

    Migracijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos duomenimis, usieniei, kuriems buvo udrausta at-vykti Lietuv 2010-aisiais buvo 2 320, o i met pradioje nepageidaujamj srae jau 2 432 asmenys. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Ar reikia tautini maum mokyklose du tris dalykus privalomai dstyti lietuvikai?

    Reikia, nes kitaip kai kurie ms pilieiai taip ir neimoks valstybins kalbos.

    Nereikia, nes tai tik ne sumaities ir

    nereikaling aistr.

    Lietuvos mokyklose visos pamokos turi vykti tik lietuvikai ir atskirai dstoma

    tautini maum kalba.

    4 proc.

    52 proc.

    44 proc.

    Apie J.Kobzono koncertus Lietuvoje ofi cialiai dar nepraneta, taiau la-bai tiktina, kad dainininko ketini-mai reals. VL archyvo nuotrauka

  • 3Aktualijos2011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

    (Us. 83)

    Daug painiavos

    Socialins apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas pasak, kad pertvarkius socialinio draudimo sistem pensij skaiiavimas nesi-keis dabar ir ateityje vidutins pen-sijos dydis priklausys nuo vidutinio darbo umokesio dydio. Taiau po keli minui ministras pasitais: Po reformos mogus turs didesn gali-myb planuoti savo ateit nuo socia-lini mok Sodrai ir nuo dalyvavi-mo antroje pensij kaupimo pakopoje bei kaupiant pensijas privaiai ir pri-klausys, koki pensij gaus pilietis. Jis turs galimyb matyti savo bsim pensij santykyje su bsimu vidutiniu darbo umokesiu Lietuvoje.

    Jeigu pensij skaiiavimo tvarka nesikeis, tai kodl tikinama, kad mo-gus turs daugiau galimybi planuo-ti savo ateit? Juk akivaizdu kad ir koki pensij mokjimo sistem pasi-rinktum, svarbiausia yra sukaupti rei-kiam sum pensijoms mokti. Jeigu pinig nra, negelbs net patys tei-singiausi pensij dydio nustatymo metodai. tai iuo metu planuojama, kad vidutinio darbo umokesio dy-dio atlyginim gaunantys mokesi moktojai galt tiktis apie 40 proc. tokio umokesio dydio pensijos. Ir niekas nepaaikina, kaip pensijos dydis priklausys nuo dabar renkam pensij sistemos modeli.

    Rinksime takus

    Pasak D.Jankausko, tak sistema pranaesn, nes pagal j bsimieji pensininkai galt aikiai projektuo-ti savo ateit. Es tokia sistema leist kiekvienam mokesi moktojui pa-

    iam apsisprsti, kada ieiti pensij, bet taip pat skatint likti darbo rin-koje, juk anksiau ijus pensij bus maesns imokos.

    Pritaikius metod, gyventoj pensija priklausyt nuo surinkt ta-k kiekio, o tak skaiius priklausyt nuo sumokt mokesi. Pasak soci-alins apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino, jeigu mogui iki vi-sos pensijos tak pritrkt, tai jis ga-lt tak tiesiog nusipirkti Sodrai sumokti tam tikr pinig sum. Vi-sas tak kiekis priklausyt nuo mo-gaus sumokt mok dydio, darbo stao, jo algos, infl iacijos ir alies eko-nomins padties.

    Taigi i esms tak sistema veikia jau dabar j galtume vadinti koefi -cient sistema.

    Virtualios sskaitos sistema

    Taiau ekonomistas R.Kuodis kri-tikuoja Socialins apsaugos ir darbo ministerijos pasirinkim.

    Takai bsimam pensininkui skaiiuojami atsivelgiant jo dar-b sta, mok Sodrai koefi cien-t ir draudiamsias pajamas. Kaip parod patirtis, i sistema netobula, nes yra labai priklausoma nuo poli-tik sprendim. Pavyzdiui, jeigu ar-tjant rinkimams jie nusprst pa-kelti draudiamj pajam dyd, tai visa sistema suirt, sako R.Kuodis ir silo nacionalini virtuali sskai-t sistem.

    Anot ekonomisto, kiekvienas kau-piantis virtualioje sskaitoje matyt, kiek turi sukaups l, ir galt pla-nuoti pensijos dyd. Be to, priklauso-mai nuo ekonomins, demografi ns padties u sukauptas las kiekvie-nam gyventojui bt mokamos pal-kanos. Svarbu, kad taikant i sistem mogus galt laisvai ieiti pensij ir grti darbo rink, jeigu bt noro ir tinkamo darbo.

    Tokios sskaitos niekas negalt konfi skuoti, jeigu jos savininkas i-vykt kuriam nors laikui gyventi kit valstyb, priduria R.Kuodis.

    Pasak ekonomisto, iuo atveju bt galima pradti taikyti ir soci-alinio kredito sistem, kuri galt sijungti nedirbusios jaunos moterys, kurios ketina gimdyti, ir gaut pa-skol motinysts paalpai, o studen-tai pinig mokslui, juk tie mons ateityje usidirbs ir padengs sisko-linim.

    Bazin pensij i valstybs biudetoRimantas Dagys, Seimo narys

    Labiau pritariu nacionalini virtuali sskait sistemai. Tokiu atveju jauni mons bt labiau suinteresuoti su-rinkti kuo didesn sum, augt ir pa-lkanos. Taiau nesuteikime monms iliuzij, kad virtuali sskaita lyg tikrieji litai, kuriuos btinai gausime. Ir atei-tyje iliks skirstymo sistema kiek bus surenkama, tiek idalijama. Deja, iuo metu apie 20 proc. Socialinio draudi-mo fondo biudeto ilaid tenka dengti skolintais pinigais. Todl labai svarbu pasirinkti ne tik pensij model, bet ir sutvarkyti mokesi mokjim. Pagrin-dinis akcentas los bazinei pensijai mokti turt bti skiriamos i vals-tybs biudeto, prapleiant mokas i kit mokesi.

    Nuo odi laikas pereiti prie darbAlgirdas Sysas, Seimo narys

    I pradi man buvo artimesn virtuali sskait sistema, taiau labiau sigilins jos gyvendinimo tvark supratau, kad ne viskas taip paprasta, kaip atrod i pirmo vilgsnio. Taiau tai tik niuansai. A silyiau nuo odi pereiti prie dar-b. Reikia diskutuoti konkreiai. Kur skai-iavimai, kuris metodas efektyvesnis? Dabar retas susigaudo, kaip, kas ir kodl. Be to, dl nesvarbi technini smulkme-n puiama migla. Jeigu pritrks pinig, tai niekam nebus svarbu, kokia sistema veiks. Todl pirmiausia reikia subalan-suoti pinig srautus ir dal pensij mokti i valstybs biudeto. politin sprendi-m valdia turi priimti nedelsiant, nes Sodros skola per mnes iauga apie 300 mln. Lt.

    Pensij reforma Lietuvosmoni akims dumti

    Jeigu pensij skaiiavimo tvarka nesikeis, tai kodl tikinama, kad mogus tu-rs daugiau galimybi planuoti savo ateit? Martyno Vidzbelio nuotrauka

    e Atkelta i 1 p.

    Delia.Saul teka 7.17, leidiasi 17.48.

    Rytoj Poryt

    iandien sniego tikimyb bus maa, ps nelabai stiprus 38 m/sek. pietryi krypties vjas. dienojus termometrai rodys 510 laipsni alio. Sekmadienio nakt sniego tikimyb iliks maa. Pietryi krypties vjas sustiprs iki 510 m/sek. Nakt temperatra nukris iki 1217, kai kur, di-desn tikimyb pietrytiniuose rajonuose, ir iki 21 laipsnio alio. Dien temperatra svyruos tarp 38 laipsni alio. Pirmadien vietomis jau gali pasirodyti nedideli krituliai, kai kur gali formuotis rko skraist, tad galima ir silpna lijundra. Nakt oro temperatra bus 1015, kiek iliau bus paj-ryje 68 laipsniai alio. Dien vyraus 27 laipsni altis. Antradien situacija keisis maai, vietomis numatomi nedideli krituliai, kai kur tvyros rkas ir toliau iliks lijundros tikimyb. Dvelks vos junta-mas silpnas vjelis. Nakt temperatra svyruos tarp 1116, vietomis 69 laipsni alio, dienojus termometrai rodys 27 laipsnius alio. Treiadien enklesni or permain nenumatoma.

    iandienOraiDien: -5 -10

    Nakt: -12 -17

    Dien: -3 -8 Dien: -2 -7

    Nakt: -10 -15Nakt: -12 -17

    Meislovas ZasiurinskasSeimo narys

    Vis daugja gyventoj nusiskun-dim dl daugiabui nam admi-nistratori. Teikiamos paslaugos, pasak gyventoj, nekokybikos ir neefektyvios. mons nepatenkin-ti blogu daugiabui gyvenamj nam administravimu ir teisinio reguliavimu.

    Laisv veikti

    Nam administratoriai teikia pas-laugas, kurios pagal paskirt priskirti-nos viej paslaug teikjui. Tai ne-turi bti verslas, pelno siekimas. Toki komunaliniame sektoriuje veikiani moni paslaugos pagal dabartinius teiss aktus yra btinos. Savivaldy-bs privalomai pareigoja gyventojus pirkti paslaugas i gyvenamj nam administravimo paslaugas teikiani moni ir mokti joms be gyventoj sutikimo nustatytus privalomus mo-kesius. Mokesi dydis nepriklauso nei nuo teikiam paslaug kokybs, nei nuo but ir kit patalp savinin-k interes. Paymtina, kad tokiems verslo subjektams suteikiama laisv

    veikti, gauti ir skirstyti savo pelnus kaip bet kuriam nepriklausomam verslo subjektui.

    Administruojani moni funk-cija atlikti visus veiksmus, btinus bendrojo naudojimo objektams i-saugoti ir j naudojimui pagal tiksli-n paskirt utikrinti taigi utikrinti gyventoj turto saugum. Taiau pa-slaugos turi bti teikiamos abipusiu susitarimu ir bti kokybikos.

    Reikia ginti savo teises

    Danai pastebima, kad daugiabu-io namo administratorius bendra-darbiauja su savomis komunalini paslaug monmis. Todl ir atsitinka taip, kad, pavyzdiui, stogo remonto 1 kv. metro kaina nustatoma 34 kar-tus didesn nei rinkoje. Neretai admi-nistratorius suinteresuotas ne mainti gyventoj ilaidas, bet, atvirkiai, jas didinti, branginti namo prieir, di-dinti savo pelnus, nustatyti slaptus

    ir savininkams neskelbiamus vado-v atlyginimus. O juk daugiabuius administruojani moni sprendimai turi bti objektyvs, paslaug kainos ir kokybs santykis turi tenkinti gy-ventoj poreikius, informacija turi bti viea.

    Keiskime teiss aktus

    Gyvenamuosius namus admi-nistruojantiems verslo subjektams slygas sitvirtinti sudar valstyb, priimdama teiss aktus. iuo metu galiojantys nuostatai gina adminis-tratoriaus privataus verslininko, bet kokia kaina siekianio pelno sau, in-teresus, o ne gyventoj teises. Pa-

    vyzdiui, jei gyventojas nesutinka su bendrojo naudojimo objekt aprau (kurio niekas jam net nepateikia), gali j ginyti ar reikalauti j keisti, taiau tik savo sskaita teisme. Tai yra net jei paeidiamos savininko teiss, visa bylinjimo nata tenka ne verslo sub-jektui, bet ukraunama ant paprasto gyventojo pei. Be to, administrato-riui mokamos mokos nra siejamos su konkreiais atitinkam mnes jo nuveiktais darbais ar j kokybe.

    Teiss aktai privalt nustatyti pareig administratoriui santykius su daugiabuio namo savininkais grsti atskirai sudaroma dviale sutartimi, kurioje bt aikiai susitariama dl administravimui perduodamos namo dalies, savininko ir administratoriaus teisi ir pareig bei atsakomybs. Ir vi-sikai nesuprantama kodl gyventoj teisi gynybai taip nirtingai prieta-rauja Aplinkos ministerija, kuri nepri-valo atstovauti privai verslo grupi interesams.

    Geradari savival

    iuo metu galiojantys nuostatai gina administratoriaus privataus verslininko interesus, o ne gyventoj teises.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Kristina Petraityt

  • 4 Komentarai 2011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

    Mus supanti aplinka nra palanki siekti ventumo. Nuolat susiduria-me su monmis, mstaniais ne apie ventum, bet apie pinigus ir malonu-mus, ir pykstaniais, kai ie j siekiai neisipildo. Jie msto tik apie save ir stokoja Dievo link vedanios mei-ls. Nemeil ir pyktis ardo moni santykius ir gyvenim daro sunkiai pakeliam. Taiau neirint i ne-palanki aplinkybi Dievas kvieia mus: Bkite venti, nes a, Viepats, js Dievas, esu ventas.

    Kalno pamoksle nurodomas ke-lias, kuriuo turi eiti kiekvienas mo-gus, kuris tiki Jz Krist. Jau kal-bjome apie jo palaiminimus, apie meil, tyrum ir tiesum. Sustojame prie paios sunkiausios temos rei-kalavimo mylti ne tik mums arti-mus ir mielus, bet ir tolimus, kartais net gera mums nelinkinius mo-nes. Jzus kalbjo: O a jums sakau: mylkite savo prieus ir melskits u savo persekiotojus, kad btumte savo dangikojo Tvo vaikai (Mt 5, 44).

    Tobula meil privalo apimti visus be iimties mones, tik ji mus labiau-siai priartina prie Dievo, kuris lei-dia savo saulei tekti blogiesiems ir geriesiems, siunia liet ant teisij ir neteisij (Mt 5, 45).

    sakymas mylti prieus reikalau-ja ne ms emocins meils, bet gera linkti, gera kalbti ir gera daryti net tuomet, kai mums linkima ir daro-ma pikta. is sakymas ypa aktua-lus iandien, kai aplinkui sklando tiek pykio ir blogo linkjimo. sakymas mylti prieus tai sakymas tiesti til-tus ne tarp ups krant, bet tarp mo-

    ni irdi, kurias kakas perskyr ir suprieino. Didiausias suprieinto-jas yra velnias. Jis gali apssti mo-ni protus ir irdis, kad jie ne mylt, bet vieni kit nekst. Kristus at-jo griauti i velnio darb ir paauk mus i misij tsti.

    sakymas mylti prieus nereika-lauja, kad btume pasyvs, kai blogis ksinasi sunaikinti gr. Mes galime, danai net turime pareig ginti save ir kitus, taiau ir tada nevalia umir-

    ti, kad Kristus mir ant kryiaus ne tik u mus, bet ir u savo bei ms prieus.

    Lietuva jau atsisveikino su didiu ms tautos dainiumi Justinu Mar-cinkeviiumi ir palydjo j Tvo na-mus. Dievas j apdovanojo dideliu talentu, bet ne tik juo. Pati didiau-sia Dievo dovana poetui buvo tikin-ti motina, kuri ma vaikel vedsi banyi ir skiepijo jo irdyje meil Dievui ir Lietuvos monms. Pirma mans jo motina, mtydama mei-ls iedus, parays poetas apie savo motin. Tai, k skiepijo motina vai-

    ko irdelje, nepajg iplti sistema. i sistema penkiasdeimt met ne prievart ir skleid mel bei neapy-kant. Neipl i poeto irdies nei tikjimo, nei meils Lietuvai. U i meil, u tautos prisiklimo adini-m mons ireik poetui neeilin pagarb.

    Poetas igyveno dl blogio, kur mat jau laisvoje Lietuvoje, bet jam net mintis neatjo palikti ar niekinti jos, kad ji ne tokia, kokios visi tikjo-

    si, stovdami Baltijos kelyje ir daly-vaudami Sjdio mitinguose. Tokios meils neimokstama i marksizmo vadovli, ji auga mogaus irdyje su Dievo odiu, kvieianiu mylti net prieus, auga su mirtaniu ant kryiaus u teisiuosius ir nusidjlius Jzumi Kristumi.

    Daug kas atkreip dmes poeto kuklum. Reikt pasakyti daugiau: poetas buvo labai krikionikas. Jis nesiteisino, kad, raydamas pirmuo-sius eilraius ir atiduodamas duok-l prievartos nejams, tarnavo Lie-tuvai, bet pasak tiesiai: poezij a atjau prastai. ie odiai yra ver-ti didiausios pagarbos. Jei panaiai bt sugebj mstyti daugelis lietu-vi, daug kas iandienje Lietuvoje

    bt kitaip. Didiausia pagarba iam didiam lietuviui, sugebjusiam palik-ti mums ne tik poezijos, bet ir tiesos bei meils perl.

    Maldoje linkdami poetui am-inos viesos ir ramybs Viepatyje, palinkkime vieni kitiems augti ge-rumu ir meile, nes tik ji gali statyti Lietuv. Tik ji stato kiekvieno ms ventov.

    Stasys Jokbaitis

    Andien po Vilnijos kaimus ir miestelius pasimonjs vienas pa-kauns gyventojas buvo tiesiog o-kiruotas. Pamaniau, gal netyia per-engiau Lietuvos ir Lenkijos sien bei atsidriau kaimyninje valstyb-je. Gyvenviei, gatvi pavadinimai, vairios nuorodos uraytos lenkikai. Sutriks pasitikslinau sutikto mo-gus ir igirdau lenkikai: Ne, to jest Litva, pasakojo redakcij usu-ks sveias.

    I vieno lietuvikiausi miest sostin atvyks mogus niekaip ne-galjo suprasti, kodl per dvideimt nepriklausomybs met kratas visai netoli Vilniaus taip ir liko tarsi atsi-skyrs nuo Lietuvos, iki iol prieinasi valstybinei kalbai, alies statymams ir jos tvarkai.

    K jau kalbti apie kaimus ir mies-telius, jei kone Lietuvos sostins vidu-ryje sikrusioje Vilniaus rajono savi-valdybje visos ikabos prie tarnautoj kabinet, darbuotoj sraai, kitokia informacija lenk kalba. Tiesa, daug kur dar urayta ir lietuvikai. Taiau ar niekam nekilo klausimas, nuo kada Vilniaus rajono savivaldybje sigalio-jo lenk kalba arba dvikalbyst?

    Kilo, ir pirmiausia Valstybinei kalbos inspekcijai. Taiau jos kova su lenkikais uraais ofi cialioje Lietu-vos valstybs vietos valdios institu-cijoje, kaimuose ir miesteliuose pana-i Don Kichoto grumtynes su vjo malnais.

    Kas kad inspekcija nubaud ios savivaldybs administracijos direktor Liucin Kotlovsk bauda u Valstybi-ns kalbos statymo nevykdym. Ma-note nuo to kas pasikeit? Nuobauda tuoj buvo apsksta Vilniaus adminis-traciniam teismui. Kai is baud pali-ko galioti, buvo sukurptas dar vienas skundas. kart Lietuvos vyriausia-jam administraciniam teismui. Kol jis priims kok nors sprendim, lenkiki kaim, gatvi ir kiti uraai kaip buvo, taip ir liko.

    Atrodyt, dl ko ia bylintis. statymas iuo atveju arba vykdomas, arba nevykdomas. Taiau Vilniaus rajono savivaldyb net neketina nu-sileisti ir ada bylintis toliau. Dl ko ir kur? Gal Konstituciniame Teisme ar Strasbre? Vienas i io krato i-rinktas europarlamentaras nieko kito ir nedaro, kaip vis skundia Lietuv vairioms institucijoms dl tariam maum teisi paeidim.

    Skaudiausia, kad Vilniaus ra-jono savivaldybs veikjai apsime-ta net nesuprantantys, kuo jie nusi-engia kabindami lenkikus gatvi

    pavadinimus, vairias lenteles su to-kiais uraais. Atsiverskite, ponai, a-lies Konstitucij, Valstybins kalbos statym, pagaliau apsidairykite, ko-kioje valstybje gyvenate Lenkijoje ar Lietuvoje, ir daug kas galbt atro-dys kitaip.

    Gal tuomet nereiks piktintis, kad Lietuvos pilieio pase lenkikos pavards raomos lietuvikais rame-nimis, o ne lenkikais, kad Lietuvoje veikianiose ir i vis alies mok-toj pinig ilaikomose lenk kal-ba dstomose mokyklose bandoma imokyti ir valstybins lietuvi kal-bos, kad Lietuvos teritorijoje nerei-kt kabinti lenteli su lenkikais gatvi ir miesteli pavadinimais ir skstis, jog kitaip niekas nieko ne-supranta.

    Per dvideimt met Lietuvoje u-augo nauja karta, o kad ji Pietryi Lietuvoje nesupranta ar nemoka kal-bti lietuvikai, apgailtinos ms po-litikos pasekm.

    Brit ekonomikos savaitraio ap-valgininkas Edvardas Lucasas dar vi-sai neseniai ms al vadino neprog-nozuojama, o iomis dienomis rimtu veidu pareik, kad Lietuvoje labai gera bti lenku. Tai turbt vieninte-l vieta pasaulyje, kur gali gauti vis isilavinim lenkikai nuo pradins mokyklos iki universiteto.

    Palyginkime lenk padt Lietu-

    voje su j padtimi Baltarusijoje ar Ukrainoje. Ten vietos valdios stai-gose, gatvse niekas net nebando ka-binti lenteli su lenkikais uraais, nesipiktina, kad nra lenkik ne tik auktj, bet ir vidurini mokykl, ir Briuseliui dl to nesiskundia.

    Pagaliau galima palyginti Lenkijos lietuvi ir Lietuvos lenk situacij. Pa-matysime, kuri svarstykli lkt nu-svers. N vienoje valstybje, kad ir ko-kios gausios bt tautins maumos, niekas nekuria valstybs valstybje.

    Taiau ms politikai, tarsi fi gos lapu dangstydamiesi kakokiais mis-tiniais Europos Sjungos standartais, kosmopolitizmu, tyli. Taip patogiau, nes gali bti apkaltintas nacionalizmu, nepakantumu tautinei maumai ar dar kuo nors. Pagaliau rinkimus kei-ia rinkimai, reikia ir io krato rin-kj bals, o ir su Piet kaimyne, vis grieiau keliania savo reikalavimus Lietuvai, pyktis nesinori.

    Todl daug kas nustebo, kai io-mis dienomis usienio reikal minis-tras Audronius Aubalis atrm prie-kaitus dl tautins lenk maumos diskriminacijos Lietuvai palankiomis tarptautinmis ataskaitomis. Jose Lie-tuva vadinama laisva alimi, utikri-nania politines ir pilietines teises. Ir ministras nepabijojo vieai prisipain-ti, kad Seime balsuodamas dl lenki-k ramen naudojimo jis susilaik, nes rmsi ekspertais, kurie velg prietaravim Konstitucijai.

    Kiekviena valstyb turi gyventi pagal savo Konstitucij, argumen-tuodamas savo apsisprendim sak ministras. venta teisyb, tik gaila, kad kai kas tai pamirta ir bando i-radinti seniai irast dvirat.

    Per dvideimt met Lietuvoje uaugo nauja karta, o kad ji Pietryi Lietuvoje nemoka kal-bti lietuvikai, apgailtinos politikos pasekm.

    sakymas mylti prieus reikalauja ne ms emocins meils, bet gera linkti, gera kalbti ir gera daryti net tuomet, kai mums linkima ir daroma pikta. is sakymas ypa aktualus iandien.

    Savaits komentaras

    Ar reikia valstybje valstybs?

    Paaukti ventumVyriausiasis redaktoriusStasys Jokbaitis

    Administrator (8 5) 210 0110

    Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeil Tarakeviien Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

    SODYBA, SODIET, BII AVILYS Irma Duboviien (8 5) 210 0112

    INIOS, POLITIKA, PASAULIS Lina Peelinien (8 5) 210 0042

    TVIKS VIESA Bernardas aknys (8 5) 210 0090

    KININK INIOS, SVEIKATAMeil Tarakeviien (8 5) 210 0044

    ETADIENIS Nijol Baronien (8 5) 210 0035

    PRIEBLANDOS Vismantas ukleviius (8 5) 210 0042

    Dizaineriai (8 5) 210 0113

    Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

    KRATO KORESPONDENTAI:

    KAUNAS Albinas aplikas 8 655 74 524Gediminas Staniauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

    PANEVYS Vida Tavorien 8 615 75 183

    KELM Nijol Petroit (8 427) 56 797

    MS AUTORIAI: Algimantas ekuolis (raytojas), Jonas Maiukeviius (raytojas), Kazys Saja (raytojas), Sigitas Tamkeviius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

    REDAKCIJASaltoniki g. 29 / Sli g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. patas redakcija@krastospauda.lt.

    SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniki g. 29 / Sli g. 3 (3 auk tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: emals g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

    Laikratis leidiamas nuo 1940 met. Spaus di na UAB Lietuvos ryto spaustuv, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti n spau da. 8 sp. lan kai. Ti ra as 30 099 egz. In dek sas 0127; ISSN 10214526; us. Nr. 249. Rankraiai nerecenzuojami ir negrinami. U skelbim ir reklam turin bei kalb redakcija neatsako.

    Leidjas udaroji akcin bendrov

    Generalinis direktorius anas Panovas

    Administrator (8 5) 210 0110

    Reklamapardavimai@krastospauda.lt

    Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

    Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas Kaimo vaikai (8 5) 210 0110Knyg prekyba Viktorija Kanaeviit (8 5) 210 0070

  • 52011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

  • 6 2011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

    Bernardas aknysVL urnalistas, bernardas.saknys@valstietis.lt

    Pokalbis su Europos Sjungos specialiuoju atstovu ir misijos Af-ganistane vadovu ambasadoriu-mi Vygaudu Uacku.

    Lietuvoje viejote prie tris m-nesius. Ar kas nors pasikeit per t laik Afganistane?

    ioje neramioje alyje kasdien kas nors keiiasi, nors ne visi tie poky-iai bna laukiami. mons yra pa-varg, isek nuo trisdeimties met karo. Europos Sjunga, JAV, kitos geros valios valstybs, NATO sten-giasi padti afganistanieiams siekti taikos, ramybs. Per devynerius i-laisvinimo nuo talib priespaudos metus pasikeit nemaai: vl atvr duris universitetai, mergaits vl gali eiti mokyklas, moterys aktyviau da-lyvauja politiniame ir socialiniame alies gyvenime. Padedant Europos Sjungai nutiesta 10 000 km keli, palaikyti viej tvark apmokomi policininkai, nuo 6 iki 64 proc. pa-daugjo moni, galini pasinau-doti bazine medicinos pagalba.

    Antra vertus, artjant pavasariui, paprastai suintensyvja vairs i-puoliai ne tik tolimesnse alies pro-vincijose, bet ir sostinje Kabule. Net i atstovybs patalp kartais girdime sprogimus ar susiaudymus.

    Kas ten vyksta, kodl Afganista-ne per tiek met nesivyravo taika?

    Tai sunkus klausimas. Saviu-diai, iplitusi narkomanija, kon-trabanda didiausia Afganistano

    rykt. Ne taip paprasta tuos rei-kinius paaboti. Itin radikaliai yra nusiteik fundamentalistai, daugelis j menkai isilavin arba visiki be-raiai. simin vieno afganistanie-io odiai, nuskambj po vis pa-saul: Neturime joki pajam, tad tenka auginti narkotikus, parsiduoti samdomas karines grupuotes. Tai ne gyvenimas, o pragaras. Tokie mons neretai ir silieja saviu-di gretas. Jie pasireng susidoroti su kiekvienu atjnu.

    Bet js ne atjnas, o atvykote su kilnia misija padti Afganistanui.

    A visuomet iriu, kuo ir kaip galiau padti afganistanieiams tautai, kuri dl savo geogra ns pa-dties imtus met buvo savotikas buferis tarp kaimynini imperij, o dl neratingumo ir radikalizmo prie deimt metu tapo tarptautinio terorizmo idiniu. Tai kontrast a-lis. altojo karo metu ji buvo karo tarp Vakar ir sovietins imperijos laukas. Afganistaniei karas prie Soviet Sjung iklibino SSRS pa-matus, savotikai padjo Lietuvai ir kitoms Baltijos alims pasiekti laisv ir nepriklausomyb. Vakarams pasi-traukus i Afganistano po 1990-j, talibai ugrob valdi, alis tapo tarptautinio terorizmo idiniu, ie-busiu ir 2001-j rugsjo 11-osios ipuolius JAV. Negalime palikti ios alies likimo valiai tol, kol nepad-jome jai ilieti pamatus, ant kuri afganistanieiai patys kurt taiki, stabili, gerov savo pilieiams u-tikrinani valstyb. Manau, kad tarptautins bendruomenes para-

    mos tam reiks ne 30 mnesi, o greiiausiai 30 met.

    Taip ilgai? Kodl?Tai gana didel nevienalyt alis. Jos

    teritorija uima 647,5 tkst. kv. km madaug kaip deimt lietuv. Taigi k nors greitai pakeisti sunku. Tris ketvir-tadalius alies teritorijos uima kalnai, iaurje ir pietvakariuose plyti lygumos. Afganistanas neturi prijimo prie jros, savo uost. Klimatas sausas. Tirpstant sniegui ups ir eerai prisipildo van-dens, gaila, jis nepanaudojamas. Iriga-cijos sistemai rengti reikia 2 milijard doleri. varus vanduo neprieinamas net 70 proc. gyventoj.

    Didiausiuose miestuose Kabule, Herate, Kandahare, Dalalabade ir kituose irgi nestinga problem dl aprpinimo vandeniu. O juk apie 80 proc. afganistaniei gyvena kaimo vietovse.

    Kuo doms ios alies gyvento-jai? Kokios tautybs, religijos do-minuoja?

    iuo metu alyje gyvena 29 mln. moni. Daugiau negu pus j yra putnai, penktadalis tadi-kai. Gyvena ia ir chazarai, uzbe-kai, turkmnai. Labiausiai paplitusi dari kalba. I viso alyje vartojama apie 30 kalb. Ipastamas islamas, dauguma sunitai. Yra net 60 pa-grindini putn geni. Stebina stiprus lojalumas geniai, ypa u didij miest rib. Vyrai nedve-jodami stoja ginti genties vyresni-j. J odis svarbesnis u valdios sprendimus. 23 mln. gyventoj yra klajokliai.

    Afganistanas viena skurdiau-si ir maiausiai isivysiusi ali. Kas antro gyventojo, sikrusio ato-kesnse vietovse, udarbis siekia maiau kaip du dolerius per mne-s. Ekonomika ypa nukentjo per soviet invazij ir vlesnius konf-liktus, taip pat nuo sausr praju-sio deimtmeio pabaigoje. Milijar-dai doleri investicij padjo augti kiui, kilti gyvenimo lygiui. Taiau ekonomikai aktyvus tik kas treias gyventojas. 2005 m. o cialus ne-darbo lygis siek 40 proc. Net trys milijonai jaunuoli neturi joki pro-fesini gdi.

    Ar ia prieinamas mokslas?Trkstant l, taip pat dl men-

    ko saugumo ir sen tradicij moks-las neprieinamas 80 proc. mergai-i ir mergin, 50 proc. berniuk ir vaikin. Labai trksta kvali kuot mokytoj. Tai ypa aktualu kaime. Mokyklos yra atskiros berniukams ir mergaitms. 2001 m. vl atidary-tas Kabulo universitetas, 2006 m. Amerikos universitetas. Auktj mokykl atsiranda ir kituose mies-tuose.

    Kaip galtumte trumpai apib-dinti krato ekonomik?

    Kol kas ji labai silpna. Nepapras-tai vargana Afganistano sveikatos apsauga. Ji pasaulyje yra antra nuo galo. Kas pusvaland po vien mo-ter mirta dl ntumo

    Iki soviet invazijos dvi Kabulo ligonins buvo tarp geriausij Vi-durinje Azijoje. Taiau sovietams eimininkaujant sveikatos apsauga miestuose sumenko, o kaimuose vi-sikai sunyko.

    Apie vien milijon mon a-lyje negals, 80 tkst. gyventoj prarado galnes dl min.

    Ar tikrai btinas Europos S-jungos dalyvavimas atkuriant Af-ganistan?

    Manau, btinas. Europos S-junga viena didiausi ios alies donori. Ji ir jai priklausanios a-lys nars Afganistanui kasmet ski-ria madaug vien milijard doleri. iuo metu vien i Europos Sjun-gos biudeto kasmet skiriama po 150 mln. eur. 2011 m. adama t param padidinti iki 600 mln. eur per trejus metus. Papildomai nan-suojama humanitarin pagalba. Tik tarptautins bendruomens pastan-gomis manoma kovoti su Afganis-tane tvyraniais pavojais: terorizmu, ekstremizmu, narkotik kontraban-da, tarptautiniu nusikalstamumu.

    Ne maiau, matyt, ioje alyje yra svarbios ir mogaus tess.

    Prie kur laik iniasklaida i-platino sualotos jauno moters Ai-os nuotrauk, okiravusi pasaulio visuomen. Tvas paaugl savo duk-r itekino u gerokai vyresnio ta-libo. Sulakusi 18 met ji band pa-bgti nuo vyro, bet sugauta neteko nosies, aus. Galiau pateikti daug panai atvej. Viena moteris, tar-ta svetimavimu, nuauta, jaunuo-li pora dl ios prieastis buvo u-mtyta akmenimis. Bet tai, atskira tema. Manau, Valstiei laikraty-je ateityje pakalbsime ir apie tai.

    Pasaulis

    (Us. 56)

    Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministerijos (toliau Agentra) kvieia teikti paraikas gauti param pagal Lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos (toliau KPP) priemons Parama VVG veik-lai, gdiams gyti ir aktyviai pritai-kyti treij ir ketvirtj veiklos sritis Parama vietos pltros strategij gy-vendinantiems asmenims mokyti, kon-sultuoti ir Parama potenciali vietos projekt vykdytoj, esani VVG te-ritorijoje, aktyvumui skatinti.

    Paraikos pagal KPP priemons Parama VVG veiklai, gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti treij ir ketvirt-j veiklos sritis priimamos nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2011 m. liepos 29 d.

    KPP priemons Parama VVG veik-

    lai, gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti treiosios ir ketvirtosios veiklos srii Parama vietos pltros strategij gy-vendinantiems asmenims mokyti, kon-sultuoti ir Parama potenciali vietos projekt vykdytoj, esani VVG teri-torijoje, aktyvumui skatinti paraikos forma patvirtinta Lietuvos Respubli-kos ems kio ministro 2008 m. spalio 1 d. sakymu Nr. 3D-532 Dl Lietuvos kaimo pltros 20072013 met progra-mos priemons Parama VVG veiklai, gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti veiklos srii Parama vietos pltros strategij gyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti ir Parama poten-ciali vietos projekt vykdytoj, esani VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti gyvendinimo taisykli patvirtinimo

    (in., 2008, Nr. 114-4638; 2009, Nr. 26-1028, Nr. 82-3434, Nr. 89-3815, Nr. 110-4687, Nr. 135-5911, 2010-10-02, Nr. 117-5978).

    Paraikos pagal KPP priemon Pa-rama VVG veiklai, gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti forma skelbiama e-ms kio ministerijos ir Agentros in-terneto svetainse (www.zum.lt, www.nma.lt ir www.paramakaimui.lt).

    Paraikos teikiamos Agentros Kaimo pltros ir uvininkysts prog-ram departamento teritoriniams pa-ramos administravimo skyriams pagal pareikjo buveins viet.

    Agentros darbo laikas: pirmadie-nketvirtadien 817 val., penktadie-n 815.45 val., piet pertrauka 1212.45 val.

    Paramos administravimo skyrius Adresas TelefonasAlytaus skyrius Tvirtovs g. 1/Naujoji g. 2, 62116 Alytus (8 315) 56 793Kauno skyrius K.Donelaiio g. 33, 44240 Kaunas (8 37) 30 85 53Klaipdos skyrius Taikos pr. 28, 91220 Klaipda (8 46) 43 14 12Marijampols skyrius Gamykl g. 1, 68108 Marijampol (8 343) 97 997Panevio skyrius Anyki g. 4, 35171 Panevys (8 455) 02 269iauli skyrius Dvaro g. 78, 76298 iauliai (8 415) 96 017Taurags skyrius Prezidento g. 7, 72261 Taurag (8 446) 20 125Teli skyrius Pramons g. 5, 87101 Teliai (8 444) 77 052Utenos skyrius J.Basanaviiaus g. 126, 28214 Utena (8 389) 64 081Vilniaus skyrius Dariaus ir Girno g. 40, 02189 Vilnius (8 5) 264 9359

    Kvietimas teikti paraikas gauti param pagal Lietuvos kaimo pltros 20072013 met programos priemons Parama VVG veiklai, gdiams gyti ir aktyviai pritaikyti treij ir ketvirtj veiklos sritis

    Paraika turi bti pateikta asmenikai pareikjo vadovo arba per galiot as-men (turti atitinkamus dokumentus). Kitais bdais (pvz., per kurjer, fak-su arba elektroniniu patu) arba ki-tais adresais pateiktos paraikos ne-

    priimamos. Teikiant paraik, reikia turti asmens tapatyb patvirtinant dokument.Pareikjai ratu ir odiu gali pateik-ti Agentrai klausimus dl dalyvavimo KPP tvarkos ir slyg, taip pat su parai-

    kos pildymu ir kitus su paramos teikimu susijusius klausimus: telefonu (8 5) 252 6999, 1841; faksu (8 5) 252 6945; elektroniniu patu info@nma.lt; Blindi g. 17, 08111 Vilnius.

    Tarptautins paramos Afganistanui reiks ilgai

    Vygaudas Uackas visada mielai bendrauja su kaimo iminiais. Nuotraukos i V. Uacko asmeninio archyvo

    Afganistanas viena skurdiausi ir maiausiai isivysiusi ali.

  • 92011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    Bitininkyst pomgis ir verslas

    etadienis

    11 p.

    Artjant naujam sodinimo sezonui, dar turime laiko pasidomti, k vertingo silo medelynai.

    Irma Kazlauskait

    23 p.

    iandien Lietuvos biiuliai nerenka bii nuod, ne-taikomas ir gydymas bi-i glimais.

    Irma Duboviien

    23 p.

    Nuod nauda mgaujasi svetimi

    Kaip neapsirikti sigyjant altalankius

    Kosas plaukiojantis Graikijos sodas

    19 p.

    7 p.

    Sodyba

    Bii avilys

    Gintaras Mikalauskas: kiek-vienas esame jausm miestasinom rengini vedj, ak-tori G.Mikalausk Lietuvos irovai netrukus pamatys LNK seriale Jausm mies-tas.

    Nijol Baronien

    Bii produktai tampa vis populiaresni, todl kan-triai dirbantys biiuliai i malonios veiklos jau gali pragyventi.

    Saulius Tvirbutas

    Artjant pavasar kol kas rodo tik kalendorius. altu-kas ir sniegas u lango vis daniau veria pamstyti apie kelion ten, kur ilta, giedra, skaidri jra, drau-giki ir linksmi mons.

    Vismantas ukleviius

    Jau ei imtai met, kai seniesiems Krymo gyven-tojams Lietuva tapo an-trja tvyne.

    Lilija Valatkien

    7 psl.

    Karaim namus atskirsi i lang

    VLA2601VLA2602VLA2603VLA2604VLA2605VLA2606VLA2607VLA2608VLA2609VLA2610VLA2611VLA2612VLA2613VLA2614VLA2615VLA2616VLA2617VLA2618VLA2619VLA2620VLA2621VLA2622VLA2623VLA2624VLA2625VLA2626VLA2627VLA2628VLA2629VLA2630VLA2631VLA2632