Valstiečių laikraštis 2011 02 26

Download Valstiečių laikraštis 2011 02 26

Post on 13-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

0 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 02 26

TRANSCRIPT

  • Nepageidaujam asmen srae teroristai, nipai ir meiikai

    etadienis Tik tikras mogus sugeba

    ir mylti, ir neapksti. i kin fi losofo Konfucijaus mint nese-niai gra 50-ies met jubiliej atvents G.Mikalauskas galt papildyti ne vienu jo gyvenim spalvinaniu jausmu.

    Sodyba

    Jau ei imtai met, kai seniesiems Krymo gyventojams Lietuva tapo antrja tvyne.

    Artjant naujam sodinimo se-zonui, dar turime laiko pasidomti, k vertingo silo medelynai.

    Bii avilys

    iandien Lietuvos biiuliai nerenka bii nuod, netaikomas ir gydymas bii glimais.

    Bii produktai tampa vis po-puliaresni, todl kantriai dirbantys biiuliai i malonios veiklos jau gali pragyventi.

    iandien VL su priedu

    2011 m. vasario 26 d., etadienis Nr. 16 (9035) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    (Us. 36)

    Tarptautins paramos Afganistanui reiks ilgai

    Artjant pavasariui, suinten-syvja vairs ipuoliai ne tik to-limesnse Afganistano provinci-jose, bet ir sostinje. Net i at-stovybs patalp kartais girdime sprogimus ar susiaudymus.

    Pokalbis su Europos Sjungos specialiuoju atstovu Afganistane Vygaudu Uacku.

    Apie tai 6 p. f

    Pacientai buvo tap bandomaisiais triuiais

    U draudiamus biomedi-cininius tyrimus su monmis kaltinami 56 met panevietis medikas Rimantas Pakys ir 43 met gydytoja Salvija Vilutien. Usienio farmacijos kompanijos usakymu gydytojai net dvejus metus vykd mokslinius vaistinio preparato tyrimus.

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    Socialins apsaugos ir darbo ministerija svarsto du pensij sis-temos modelius, taiau daugja enkl, kad linkstama prie vadi-namosios tak rinkimo sistemos,

    kuri taikoma Pranczijoje ir Vo-kietijoje. O ekonomisto Raimondo Kuodio pasilymas kurti naciona-lini virtuali sskait sistem, ku-ri gyvendino kaimynai latviai bei lenkai ir kuri mielai taiko vedai, reformos rengj nesudomino.

    Pensij reforma moni akims dumti

    Nukelta 3 p. f

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Pasak Migracijos departamento atstovs Nomedos Pikelyts, Lietuvoje nepageidaujam asmen daugiausia yra i Rusijos ir Afganistano, iek tiek ma-iau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrje), Ukrainoje, Vietname ir Gruzijoje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Rusijos mafi jos idininku vadinamas veikjas be klii patenka Lietuv, nors nepageidaujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES alyse.

    Apie tai 21 p. f

    Pensijoms Lietuvoje reformuoti silomi du variantai, taiau konkrets skaiiavimai neatlikti, todl niekas negali paaikinti, kaip pensijos dydis priklausyt nuo silom pensij sistemos modeli.

  • 2 Aktualijos 2011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

    i met pradioje Lietuvos nepageidaujam asmen sra buvo traukti 2 432 ne ES ali pilie-iai, tariami teroristine veikla, pri-klausymu nusikaltli struktroms bei nipinjimu ir kitokia valstybs saugumui kenkiania veikla. Taiau kai kurie kaimyninse alyse ne-pageidaujami asmenys Lietuvoje lankosi danai ir be joki klii, nes ms specialiosios tarnybos tikina, kad nesugeba apie juos su-rasti kompromituojanios infor-macijos.

    Mafi jos idininko planai Lietuvoje

    Rusijos dainininkas, buvs Dmos narys Josifas Kobzonas vieai mgsta pasigirti, kad vengia urnalist labiau nei terorist. Taiau neseniai dalyva-vo vienoje Rusijos televizijos laidoje ir prisipaino pateks tikr terorist irtv. urnalist atvirai paklaustas apie dainininko ryius su Rusijos ma-fi ja ir dl kokios prieasties nepagei-daujamu asmeniu (persona non grata) j paskelb ne tik JAV, bet ir kai kurios ES alys, Rusijos mafi jos kriktatviu neretai vadinamas dainininkas paban-d paneigti jam skiriamus kaltinimus

    ir kaip rodym pateik met planuo-jamus koncertus Lietuvoje.

    Apie J.Kobzono koncertus Lietu-voje ofi cialiai dar nepraneta, taiau labai tiktina, kad dainininko ketini-mai reals. Juo labiau kad J.Kobzonas Lietuvoje lanksi 2007 ir 2009-ai-siais.

    Kaip atsitiko, kad Rusijos mafi jos idininku vadinamas veikjas be kli-i patenka Lietuv, nors nepagei-daujamu asmeniu jis yra paskelbtas kaimyninse Latvijoje ir Lenkijoje bei kai kuriose kitose ES alyse?

    Lietuvoje turi dukr ir namus

    Lietuvos usienio reikal ministe-rija ir kitos organizacijos tikina, kad neranda politik kompromituo-

    janios mediagos. Labai keista, nes FTB apie J.Kobzono darbelius sui-nojo pirmiausia jo veikl susiejs su Lietuvoje nepageidaujamu paskelbtu Rusijos pilieiu Anzoriu Kikalaviliu. Duomen apie J.Kobzon nepagail-t ir Izraelio slaptoji tarnyba Mosad. Jeigu net Izraelis yd paskelb perso-na non grata, tai, matyt, prieastys yra tikrai svarios.

    FTB duomenimis, abu ie veikjai ne tik priklauso Rusijos mafi jos vir-nms, bet ir dalyvavo ginkl tiekimo i Vokietijos vien arab al (ma-noma, kad ginklai buvo skirti tero-ristams) sandryje, kurio vert siek apie 20 mln. USD.

    Lietuvos nemalon A.Kikalavilis peln u ryius su ms alies nusikals-tam grupuoi lyderiais ir u bandy-m daryti tak tuometiniam Lietuvos prezidentui Rolandui Paksui.

    Beje, A.Kikalavilis Vilniuje ir alia jo u 3 mln. Lt sigijo nekilnojamo-jo turto. Sostinje gyvena ir viena jo meilui, kuri jam pagimd dukr.

    is politikas prie kelet met norjo atvykti Lietuv, taiau ne-gavo vizos. Tada jis ir suinojo apie Lietuvos sprendim j traukti ne-pageidaujam asmen sra. Taiau A.Kikalavilis atvyko Baltarusijos stot Maskvoje ir sureng ou, band lipti traukin, keik Lietuv ir grasi-no i valstyb ateityje sunaikinti.

    U interviu papra sumokti avans

    nepageidaujam asmen sra- Lietuvoje trauktas ir kitas Rusijos politikas triukmadarys Dmos na-rys Vladimiras irinovskis. is politi-

    kas pagarsjo ypa ES nares meiian-iais pareikimais. Pabandme su juo susisiekti telefonu. Liberal partijos sekretor papra klausimus pateik-ti ratu, taiau kit dien, kai pasitei-ravome dl atsakym ar bendravimo telefonu, buvo atsakyta, kad Vladimi-ras Volfoviius klausimus apie nepa-geidaujamus asmenis neatsakins ir apskritai u interviu su V.irinovskiu reikia pirmiausia sumokti. Kiek? U atsakymus penkis klausimus reikia sumokti 500 USD avans.

    V.irinovskio vizito nepageidauja ne tik Baltijos alys, bet ir beveik visos Ryt ir Vidurio ES alys bei Pranc-zija, o gal ir kitos ES senbuvs, taiau kol kas Vladimiras Volfoviius neban-d patekti Vokietij ar Skandinavijos alis. Kai pabandys, tada ir suinos i ali sprendimus, nes nepageidau-jam asmen sra trauktas asmuo

    apie tok sprendim i anksto nein-formuojamas.

    Vien nesileidia, o kitus isiunia

    Lietuv didiausiu Rusijos prie-u paskelbs ir nuolat apie j tikrovs neatitinkanius, meiianius straips-nius raantis Regnum informaci-nio portalo savininkas, buvs Rusijos prezidento V.Putino atstovas tarp-tautiniams kultriniams ryiams su usienio alimis Modestas Kolerovas apie Lietuvos sprendim j paskelbti nepageidaujamu asmeniu suinojo i pasieniei Kenos stotelje. Prie ke-let met Lietuvoje apsilankiusiam veikjui tai buvo staigmena. Nors jis turjo Lenkijos ambasadoje iduot daugkartin engeno viz, taiau ke-lion teko nutraukti. veikj nepa-geidaujamu asmeniu paskelb ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Estija, o per-nai Gruzija ir Azerbaidanas.

    Tarp nepageidaujam Lietuvoje yra ir Krato apsaugos ministerijos (KAM) Antrojo operatyvini tarnyb departamento klientai Vladimi-ras Michailovas ir Sergejus Kabeo-vas. Priminsime, kad KAM Antrasis operatyvini tarnyb departamentas atlieka valgybos ir kontrvalgybos uduotis.

    ie du Rusijos ambasados atsto-vai buvo pagauti renkant valgybi-n informacij apie Lietuvos KAM, ES ir NATO struktras. Nors ofi cia-liai neskelbiama, taiau manoma, kad

    lietuviams talkino ir NATO valgy-bininkai, nes abu Rusijos diploma-tai dl tokios pat veiklos prie me-tus buvo iprayti i Belgijos. Vliau ie veikjai pateko Slovnij, taiau po pusmeio buvo iprayti ir i ios NATO nars.

    Sraas vis ilgja

    Migracijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos duo-menimis, 2007-j pradioje s-ra usieniei, kuriems buvo u-drausta atvykti Lietuv, buvo traukta 1 970 asmen. Po met, 2008-aisiais, toki padaugjo iki 2 420, 2009-aisiais nepageidau-jam asmen sumajo iki 2 359, 2010-aisiais j liko 2 320, o i met pradioje nepageidaujamj srae jau buvo 2 432 asmenys.

    Pasak Migracijos departamento atstovs Nomedos Pikelyts, Lietu-voje nepageidaujam asmen dau-giausia yra i Rusijos ir Afganistano, iek tiek maiau yra Baltarusijoje, Moldovoje (Padnestrje), Ukraino-je, Vietname ir Gruzijoje.

    Migracijos departamentas ne-pateikia srao, nepranea, kuo ie asmenys usiima, taiau yra inoma, kad didiausi nepageidaujamj dal sudaro tariamieji terorizmu, priklausantieji ar tariamieji pri-klausymu nusikaltli struktroms bei nipinjimu tariami diploma-tai. Visus juos sieja vienas bendras bruoas vienu ar kitu bdu jie ke-lia grsm valstybs saugumui, gy-ventoj sveikatai ir dorovei, sak N.Pikelyt.

    Kandidat netrkstaEgidijus Klumbys, Seimo parlamen-tins grups U demokratik Balta-rusij narys

    Kol kas nepageidaujam asmen s-raas btinas, nes yra kit valstybi pi-liei, kuriems u j piktybik Lietuvai veikl kitaip neatlyginsi. tai a silyiau nepageidaujamu asmeniu paskelbti ho-lokausto nusikaltimus tirianio Simono Vyzentalio centro Jeruzals skyriaus va-dov Efraim Zurof dl lietuvius e-minanio silymo skirti premij asme-nims, kurie anonimikai pranet apie tariamus karo nusikaltlius. Neturime teiss jam atleisti u Lietuv ir lietuvius eminanius veiksmus. Suprantu prie-astis, dl kuri ofi ciali valdia baimina-si, taiau j negaliu pateisinti. Principin-gai elgdamiesi mes nors taip parodytu-me, kad mokame gintis ir gerbti save ir savo valstyb.

    Priekait nesulaukJustinas Karosas, Seimo Tarpparla-mentini ryi su Rusijos Federacija grups pirmininko pavaduotojas

    Esu vadovavs Seimo Usienio reikal komitetui, taiau niekada i jokios vals-tybs nesulaukiau priekait dl nepa-geidaujam asmen srao sudarymo, nors neretai j patekdavo net kit vals-tybi parlamentarai ar kiti ofi cials at-stovai. Visi supranta, kad tai yra vienas i nedaugelio diplomatini grasinimo bd, nes kitoki reagavimo bd tie-siog nesugalvosi. Pritariu, kai tokius s-raus traukiami teroristai, kriminaliniai nusikaltliai ir nipai, taiau Vakar a-li sudarytus sraus vis reiau paten-ka asmenys dl ideologini ar politini motyv. Tok kovos metod daniausiai taikydavo socialistins alys. Laikui b-gant suprasime, kad kai kuriose alyse politikai keistuoliai triukmadariai tik ir trokta taip save atkreipti dmes.

    Nepageidaujam asmen srae teroristai, nipai ir meiikai

    Migracijos departamentas ne pateikia srao, nepranea, kuo ie as-menys usiima, taiau yra inoma, kad didiausi nepageidaujamj dal sudaro tariamieji terorizmu, priklausantieji ar tariamieji priklau-symu nusikaltli struktroms bei nipinjimu tariami diplomatai.

    kvieiame jus 2 proc. GPM, atskaiiuoto 2010 m., pervesti Valstiei laikraio labdaros fondui Kaimo vaikai. Js skirti pinigai bus panaudoti kaimo vaik akims gydyti ir korekciniams akiniams pirkti. Projekt Noriu gerai matyti fon-das vykdo jau atuntus metus. 2010 m. i toki l korekciniais akiniais buvo

    aprpintas 21 vaikas i vairi mokykl u 3 201 Lt.

    Maloniai praome upildyti Valsty-bins mokesi inspekcijos patvirtint form FR 0512, kuri galima rasti inter-nete http://www.vmi.lt/formos/pdf/FR 5012.pdf.

    I anksto nuoirdiai dkojame.

    Ms rekvizitai:mons kodas 191619718Valstiei laikraio labdaros

    fondas Kaimo vaikaiSaltoniki g. 29 / Sli g. 3, VilniusSEB bankas, b. k. 70440ats. s. LT78 7044 0600 0102 3014

    Valstiei laikraio labdaros fondo Kaimo vaikai pirmininkas

    anas Panovas

    Mieli Lietuvos mons,

    Migracijos departamento prie Vidaus reikal ministerijos duomenimis, usieniei, kuriems buvo udrausta at-vykti Lietuv 2010-aisiais buvo 2 320, o i met pradioje nepageidaujamj srae jau 2 432 asmenys. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.

    Ar reikia tautini maum mokyklose du tris dalykus privalomai dstyti lietuvikai?

    Reikia, nes kitaip kai kurie ms pilieiai taip ir neimoks valstybins kalbos.

    Nereikia, nes tai tik ne sumaities ir

    nereikaling aistr.

    Lietuvos mokyklose visos pamokos turi vykti tik lietuvikai ir atskirai dstoma

    tautini maum kalba.

    4 proc.

    52 proc.

    44 proc.

    Apie J.Kobzono koncertus Lietuvoje ofi cialiai dar nepraneta, taiau la-bai tiktina, kad dainininko ketini-mai reals. VL archyvo nuotrauka

  • 3Aktualijos2011 m. vasario 26 d. Nr. 16 (9035)Valstiei laikratis

    (Us. 83)

    Daug painiavos

    Socialins apsaugos ir darbo mi-nistras Donatas Jankauskas pasak, kad pertvarkius socialinio draudimo sistem pensij skaiiavimas nesi-keis dabar ir ateityje vidutins pen-sijos dydis priklausys nuo vidutinio darbo umokesio dydio. Taiau po keli minui ministras pasitais: Po reformos mogus turs didesn gali-myb planuoti savo ateit nuo socia-lini mok Sodrai ir nuo dalyvavi-mo antroje pensij kaupimo pakopoje bei kaupiant pensijas privaiai ir pri-klausys, koki pensij gaus pilietis. Jis turs galimyb matyti savo bsim pensij santykyje su bsimu vidutiniu darbo umokesiu Lietuvoje.

    Jeigu pensij skaiiavimo tvarka nesikeis, tai kodl tikinama, kad mo-gus turs daugiau galimybi planuo-ti savo ateit? Juk akivaizdu kad ir koki pensij mokjimo sistem pasi-rinktum, svarbiausia yra sukaupti rei-kiam sum pensijoms mokti. Jeigu pinig nra, negelbs net patys tei-singiausi pensij dydio nustatymo metodai. tai iuo metu planuojama, kad vidutinio darbo umokesio dy-dio atlyginim gaunantys mokesi moktojai galt tiktis apie 40 proc. tokio umokesio dydio pensijos. Ir niekas nepaaikina, kaip pensijos dydis priklausys nuo dabar renkam pensij sistemos modeli.

    Rinksime takus

    Pasak D.Jankausko, tak sistema pranaesn, nes pagal j bsimieji pensininkai galt aikiai projektuo-ti savo ateit. Es tokia sistema leist kiekvienam mokesi moktojui pa-

    iam apsisprsti, kada ieiti pensij, bet taip pat skatint likti darbo rin-koje, juk anksiau ijus pensij bus maesns imokos.

    Pritaikius metod, gyventoj pensija priklausyt nuo surinkt ta-k kiekio, o tak skaiius priklausyt nuo sumokt mokesi. Pasak soci-alins apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino, jeigu mogui iki vi-sos pensijos tak pritrkt, tai jis ga-lt tak tiesiog nusipirkti Sodrai sumokti tam tikr pinig sum. Vi-sas tak kiekis priklausyt nuo mo-gaus sumokt mok dydio, darbo stao, jo algos, infl iacijos ir alies eko-nomins padties.

    Taigi i esms tak sistema veikia jau dabar j galtume vadinti koefi -cient sistema.

    Virtualios sskaitos sistema

    Taiau ekonomistas R.Kuodis kri-tikuoja Socialins apsaugos ir darbo ministerijos pasirinkim.

    Takai bsimam pensininkui skaiiuojami atsivelgiant jo dar-b sta, mok Sodrai koefi cien-t ir draudiamsias pajamas. Kaip parod patirtis, i sistema netobula, nes yra labai priklausoma nuo poli-tik sprendim. Pavyzdiui, jeigu ar-tjant rinkimams jie nusprst pa-kelti draudiamj pajam dyd, tai visa sistema suirt, sako R.Kuodis ir silo nacionalini virtuali sskai-t sistem.

    Anot ekonomisto, kiekvienas kau-piantis virtualioje sskaitoje matyt, kiek turi sukaups l, ir galt pla-nuoti pensijos dyd. Be to, priklauso-mai nuo ekonomins, demografi ns padties u sukauptas las kiekvie-nam gyventojui bt mokamos pal-kanos. Svarbu, kad taikant i sistem mogus galt laisvai ieiti pensij ir grti darbo rink, jeigu bt noro ir tinkamo darbo.

    Tokios sskaitos niekas negalt konfi skuoti, jeigu jos savi...