Valstiečių laikraštis 2011 05 04

Download Valstiečių laikraštis 2011 05 04

Post on 28-Mar-2016

223 views

Category:

Documents

5 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 05 04

TRANSCRIPT

  • 2011 m. gegus 4 d., treiadienis Nr. 35 (9054) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    kinink inios Auktos bulvi supirkimo kai-

    nos paskatino kininkus sodinti didesnius ios kultros plotus. Taiau dabar baiminamasi, kad ruden bulvi rinkoje gali bti j perteklius.

    Vyriausyb deimt dien tvarkys dokumentus, kad galt papildomai skirti dyzelino sjai, kuri jau pasibaig.

    Netrukus prays rapsai, ta-iau ilti orai paadino ir vairius jiems galinius padaryti nemen-kos alos kenkjus. K daryti?

    Sodiet

    Duonos kepimo paslaptis Ark lio muziejuje, Nironyse, su-ino ne tik moksleiviai, bet ir am-basadoriai.

    Lietuvos ekspertai guodia, kad atsivrusi didiausios ekonomikos Europoje darbo rinka nesukels didels emigracijos bangos, bet pripasta, jog bus viliojami kvalifi kuoti darbuotojai, kuri stinga ir ms darbdaviams.

    Vida Tavorien.Isamiau skaitykite 2 p.

    Turgavietse lidnos nuotaikos

    Nuo gegus visi dengt tur-gaviei prekeiviai maistu priva-lo prekiauti tik naudodami kasos aparatus. Kone visose alies tur-gavietse dalis prekiautoj pasi-trauk i verslo, likusieji skundia-si padidsianiomis ilaidomis, vairiais nepatogumais.

    Gerjant keliams maja avaringumas

    iais metais valstybins reikms keliams tvarkyti skirta 1 403,09 mlrd. Lt (416,30 mln. Lt ES fond parama). Tai 100 mln. Lt maiau, nei buvo numatyta. Ta-iau kelininkams darbo tikrai ne-stigs: tsiamos ir bus pradtos naujos keli, viaduk statybos.

    Vagysts ir nekokybikai atlik-ti darbai su tokia kasdienybe ri-zikuoja susidurti Lietuvos gyven-

    tojai, apsisprend pastatyti nam arba suremontuoti bst. Internete apstu skelbim, kuriuose vairaus plauko meistrai silo savo paslau-gas, bet neretai paaikja, kad i ties jie nieko nemoka.

    Nukelta 3 p. f

    VL archyvo nuotrauka

    elin alies statyb rink padidino ne tik ekonomikos kriz, bet ir gyventoj noras sirengti savo bstus kuo pigiau.

    Lietuviai skubiai kraunasi lagaminus ir dumia Vokietij

    alyje karaliauja devyni amat meistrai

    Apie tai 19 p. f

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Apie tai 4 p. f

    Gyventojai danai skundiasi, kad statyb mons vengia itaisyti brok.Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

  • 2 2011 m. gegus 4 d. Nr. 35 (9054)Valstiei laikratis

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.lt

    Ar Vokietija taps emigrant, ypa nekvalifi kuot darbinink, svajoni alimi? Auganti ekono-mika, maas nedarbo lygis adt geras perspektyvas, bet dl kalbos barjero, drausmingos darbo rinkos skalsesns duonos paiekos ms tautieiams bus sunkiau. Taiau a-lies darbdaviams turt bti nera-mu dl ivykstani isilavinusi ir patyrusi darbuotoj. Atrodo, kad vokieiai juos vilios gerais pa-silymais.

    ada gieiau tikrinti

    Vokieiai skaiiuoja, kad nuo ge-gus pradios panaikinus darbo j-gos judjimo apribojimus j al kasmet atvyks dirbti 100140 tkst. nauj darbinink i Lenkijos, Slov-nijos, Slovakijos, ekijos, Vengrijos ir Baltijos ali.

    Vokieiai pabria, kad laukia i-silavinusi darbuotoj. Krizs metais Vokietijoje trko medik, slaugyto-j, informacini technologij speci-alist, ininieri. iems specialistams pirmiausia ir skirtas Vokietijos darbo rinkos viliotinis. tai bavarai jau pra-djo internetu kviesti ininierius ir kit technini profesij atstovus. Di-del darbo viet pasila slaugos pas-laug srityje.

    Taiau atrodo, kad vokika draus-m nebus saldi lietuviams. Vokietijos darbo ministr Ursula fon der Lejen pareik, jog bus grieiau tikrinami statyb, gastronomijos, sveikatos ap-saugos sektoriai, kad bt deramai re-gistruojami darbuotojai ir utikrinta minimali alga.

    Vieosios politikos ir vadybos ins-tituto vyresnysis analitikas ilvinas Martinaitis prognozuoja, kad nauj darbo rink gali patraukti 46 tkst. Lietuvos gyventoj. Emigrant skai-

    i gali padidinti dabar Vokietijoje dirbani tautiei legalizavimasis.

    .Martinaiio teigimu, Vokietija gali bti patraukli vyresnio amiaus monms, kurie moksi vokiei kal-bos ir anksiau nesiryo emigruoti Anglij, Airij, Skandinavijos alis dl angl kalbos barjero.

    Slaugytojai kraunasi lagaminus

    Manoma, kad Vokietij usidirbti trauks nemaai slaugytoj. ioje alyje didel bendrosios praktikos ir slaugy-toj paklausa, o Lietuvoje per pasta-ruosius metus i darbuotoj darbo slygos suprastjo. Nemaai j atleis-ta, sumajo atlyginimai, iaugo dar-bo krviai.

    Kai kur slaugytojai jau pradjo ruotis emigracijai. UAB Kalba.lt iauli fi lialo vadov Diana Veblaus-kien teig, kad pastaruoju metu j staigoje suformuota vokiei kalbos pradmen besimokani moter gru-

    p. Pramokti usienio kalbos, speci-fi ni medicinos, slaugos termin pa-norusios iauliets ketina Vokietijoje teikti slaugos paslaugas.

    Lietuvos slaugos specialist orga-nizacijos (LSSO) prezident Danut Margelien viliasi, kad vis dlto daug slaugytoj neivaiuos i alies. LSSO duomenimis, pernai usien ivyko per 30 slaugytoj.

    Lietuvos slaugytoj amiaus vi-durkis apie 50 met. mons galvo-ja ne apie emigracij, o pensij. Usie-nis pavilios mokslus baigus jaunim. Slaugytojai ruoiami pagal naujas mokymo programas, kurios atitinka ES direktyv reikalavimus, todl gyti diplomai tinka Europos darbo rinkai. Gaila, kad paruotiems specialistams nesudaromos slygos dirbti savo aly-je, apgailestavo D.Margelien.

    LSSO prezident perspjo, kad emigruoti susiruo darbuotojai netu-rt tiktis lengvesns duonos. Slau-

    gytojo profesija viena i sunkiausi, todl j visose alyse trksta. Emig-rantams tenka sunkiausi darbai, nes vietiniai darbuotojai renkasi lengves-nius, aikino D.Margelien.

    Gydytojams kalba netaps barjeru

    Vokietijos gydymo staigos tu-rt sulaukti ir alies gydytoj. Ar daug j nors darbuotis ioje alyje, Lietuvos gydytoj sjungos (LGS) vadovo Liutauro Labanausko o-diais, priklausys nuo jiems suda-rom slyg.

    Patraukliausias variantas, kai ga-limi trumpalaikiai kontraktai. Tai yra, kai sudaromos slygos nenutraukti darbo Lietuvoje ir darbuotis usie-nyje. Taip dabar dirba gydytojai Nor-vegijoje, vedijoje. Jei reikt siparei-goti metams ar daugiau, gydytojams tekt ivaiuoti ten gyventi, sak LGS prezidentas.

    Anot L.Labanausko, blakytis tarp dviej ali darboviei nra lengva, taiau geri atlygiai atperka vargus. Dalis gydytoj tikrai vaiuos, nes per kokias dvi savaites usienyje usidirba tiek, kiek Lietuvoje bema per pus-met, tvirtino LGS prezidentas.

    Vis dlto L.Labanauskas teig, kad Vokietij daugiau link vaiuo-ti latviai, o lietuvius labiau traukia an-glakalbs alys. Taiau, jo manymu, vokiei kalba neturt tapti barjeru. Kai kurie specialistai, pvz., radiologai, anesteziologai, gali isiversti kalb-dami anglikai ir pramok ios alies kalbos pradmen.

    Laims iekos statybininkai

    Lietuvos statybinink asociacijos (LSA) prezidentas Adakras eta-kauskas neabejoja, kad Europos di-diausios ekonomikos alyje rankoves atsiraitos nemaai statybinink.

    Darbdaviai nuogstauja, kad mai atlyginimai, didel io sektoriaus kon-kurencija vidaus rinkoje netolim al pirmiausia igins kvalifi kuotus statybininkus, kuri stinga ir vietos statyb monms. Nemaai j per kri-z patrauk Anglij, Airij, Skandi-navijos valstybes.

    LSA vadovo manymu, emigracija taip negundyt, jei iki 2 5004 500 lit iaugt statybinink atlygiai. Bet

    kol kas to neverta tiktis, nes mons es neigali tiek mokti.

    moni atstovai sako, kad padau-gjo usakym, statyb vietose mato-me vien kit boktin kran, bet di-delio pagyvjimo statyb sektoriuje nra. Pernai is sektorius dar smuko 5,5 proc., o 2009 metais net 48 proc. i met statistini duomen dar ne-turime, tvirtino A.etakauskas.

    Pasak LSA direktoriaus, Vokie-tijos rinka statybininkams nra sve-tima. Joje band sitvirtinti ir staty-b fi rmos.

    IT darbuotojai igraibstomi

    Asociacijos Infobalt inovaci-j vadovo Andriaus Plekaiio tei-gimu, emigracijos nuotaikos kol kas nesklando informacini technologij (IT) sektoriuje. Auktos kvalifi kacijos specialistams darbo slygos es neblo-gos ir Lietuvoje.

    IT darbuotojams pavilioti turi bti labai stiprus motyvas. Ir ateityje j paklausa ms alyje tik dids, sitikins A.Plekaitis.

    Asociacijos atlikto tyrimo progno-zmis, ateityje IT darbuotoj pasila atsiliks nuo paklausos. Anot Info-balt inovacij vadovo, dabar per me-tus rink ileidiama apie 3 000 jau-n IT (kartu su elektros ininieriais) specialist. O po trej met rink pa-pildys tik 2 000 IT specialist.

    Profsjungos laiko alg lyg

    Vieosios politikos ir vadybos ins-tituto analitikas .Martinaitis sako, kad emigrantams sitvirtinti Vokie-tijoje gali bti sunku ne tik dl kal-bos barjero, bet ir dl darbo rinkos specifi kos.

    Nors ioje alyje nedarbo lygis ma-iausias per pastaruosius deimtme-ius, ia vertinami ilgalaikiai darbo santykiai.

    Emigrantus vilioja kur kas lanks-tesn Anglijos, Airijos darbo rinka, kur didesn darbuotoj kaita.

    Anot .Martinaiio, vokieiai ne-turt nuogstauti, kad upldus emi-grantams gali mati darbo atlygiai.

    Vokietijoje daugelyje sektori, ypa gamybos, dl darbo umokesio su darbdaviais sudera profsjungos. Jei atlyginimai ir smukt, tai tuose sekto-riuose, kur profsjungos turi maesn tak, aikino analitikas.

    Aktualijos

    Dar sunku nuspti mastRomas Lazutka, ekonomistas, socia-lini moksl daktaras

    Emigracija suaktyvs ir jau dabar akty-vja, bet dar sunku spti apie jos mast. Juk kakada nenumanme, kad lietuviai vaiuos Ispanij. Vokietija yra ariau, nedarbo lygis joje maas, be to, maiau emigrant. Taiau mons drsiau va-iuoja ten, kur jau yra sikrusi gimi-ni, pastam. Emigracijai turs takos situacija ms alyje ir paios Vokietijos veiksmai. Jei vokieiai stengsis integruoti emigrantus, organizuos kalbos kursus, patrauks daugiau moni, nes be kalbos mokjimo bt sunkiau sitvirtinti Vokie-tijoje, kur maiau elinio verslo. Kita vertus, jei gers ekonomika ms alyje, atsiras daugiau darbo vietoje.

    Neteksime geriausijAudra Sipaviien, Tarptauti