valstiečių laikraštis 2011 04 20

Download Valstiečių laikraštis 2011 04 20

Post on 06-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 04 20

TRANSCRIPT

  • 2011 m. balandio 20 d., treiadienis Nr. 31 (9050) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    etadien VL su prieduetadienis

    iandien VL su priedu

    kinink inios iemet prie ventes padi-

    djusi kiauini paklausa gamin-tojus nelabai diugina.

    Nunykusi pluotini lin vie-t galt uimti smeniniai linai ir pluotins kanaps, taiau jos nelegalus augalas Lietuvoje.

    pavasar dirvoemyje ap-tikta daugiau mineralinio azoto negu pernai.

    Sodiet

    Skubos amiuje net ir pasi-rengimas ventms utrunka vos kelias valandas. Prekybos centrai pateikia greitas ieitis. Tautinio paveldo puoseltojai silo ne-pamirti ir tradicins margui marginimo technikos.

    Iki 2030 m. paadjs padorias pensijas bsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esmini Valstybinio socialinio draudimo fondo permain dar nepradjo.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Konservatoriai prarado tak didmiesiuose

    Daugiausia mandat savivaldy-bi taryb rinkimuose ikovojusi Lietuvos socialdemokrat partija turs ir daugiausia mer post devyniolika. I karto po rinkim apie reikming pergal prabi-ls konservatori lyderis Andrius Kubilius su savo partijos nariais patyr fi asko didmiesiuose.

    Telelefoniniai sukiai braunasi internet

    alyje vis dar apstu sukiavimo telefonu atvej, kai nusikaltliai i patikli asmen ivilioja pini-g. Dar ne visi suvokia, kad tokie praneimai tra telefonini suki mginimai apgaule itutinti patik-li asmen pinigines. Nusikaltliai jau apgaudinja ir naudodamiesi kompiuteri prog ramomis.

    Saulius TvirbutasVL urnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

    Prajusi iem alies gyven-tojus okiravo didiuls sskai-tos u ildym. Taiau ateinant ruden kainos gali dar labiau pa-

    didti. Brangstanios gamtins dujos grasina dar didesnmis i-laidomis ildymui ir verslui, o da-bartin valdia, uuot musis ra-cionali apgalvot sprendim, tik erzina monopolinink.

    Nukelta 3 p. fVyriausyb sieks, kad Gazprom netaikyt didesni nei kaimynams kain.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Lietuva stumta duj kainos spstussivlusi konfl ikt su Rusijos koncernu Gazprom, Vyriausyb turi vis maiau galimybi bent iek tiek pristabdyti nuolat kylanias gamtini duj kainas.

    Apie tai 4 p. f Apie tai 18 p. f

    Valdanij Sodros reforma lyg raias arklys

  • 2 2011 m. balandio 20 d. Nr. 31 (9050)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Katastrofikas Sodros biu-deto defi citas, Prezidents Dalios Grybauskaits raginimai Vyriausy-bei imtis reform, atrodo, iki iol nepaadino premjero. Ministr ka-binetas atidjo svarstyti net gai-res, kuriomis siloma reformuoti pensin sistem, ir paliko visa tai Seimui.

    priek paengta nedaug

    Nors pirm i met ketvirt Vals-tybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) defi citas buvo 110,9 mln. lit maesnis nei tiktasi, vis dlto imokos virijo plaukas 827,9 mln. lit.

    Dar prajusi met birel alies vadov D.Grybauskait ant kilimo isikviet socialins apsaugos ir dar-bo ministr Donat Jankausk ir pa-ragino j kuo greiiau imtis Sodros reformos. Taiau priek pasistm-ta nedaug.

    Vyriausyb iki iol nepadar nie-ko, nors Seime dedama daug pastan-g susitarti dl Sodros ateities, tikino opozicinei Socialdemokrat frakcijai priklausantis Algirdas Sy-sas.

    A.Syso teigimu, Sodros refor-mos silymus pateik ne Vyriausyb, o parlamente sudaryta darbo grup, nes Sodros biudeto defi citas di-dja iauriai, tad btent j pirmiausia reikt subalansuoti.

    Prajusiais metais Sodros defi -citas siek 2,7 mlrd. lit. iemet pla-nuojamas apie 2,5 mlrd. Lt defi citas, kur Vyriausyb greiiausiai dangstys skolintais pinigais.

    Atitolins pensin ami iki 65 met

    Vadovaujantis parlamente gimu-siais pasilymais, Vyriausyb neseniai pateik priemoni plan, kuriuo si-loma reformuoti pensin sistem.

    Pasilymai gal ir diugint, bet neaiku, ar tik ne i lub Vyriau-syb pam tuos diuginanius skai-ius, nes i pradi iais metais buvo planuojamas 5 mlrd. Lt defi citas, sak A.Sysas.

    Pasak jo, gerai bent jau tai, kad Vy-riausyb nesilo Sodros biudeto defi cit balansuoti statymais, kurie padidint mokesi nat.

    Priemoni plane siloma tolinti pensin ami iki 65 met. Tai siloma pasiekti iki 2026 m., kasmet vyrams pridedant po du, o moterims po ke-turis mnesius. iuo metu vyrai se-natvs pensij ieina bdami 62,5 m., o moterys 60-ties.

    Pensinio amiaus tolinimas yra neivengiamas. Gerai, kad politins partijos dl to vieningai sutaria, kalbjo A.Sysas.

    Statistikos duomenimis, sulau-kusi pensijos vyr gyvenimo vi-durkis siekia 77 metus, o moter 87 metus.

    Virtualios sskaitos prie takus

    Vyriausyb taip pat silo vesti va-dinamj tak sistem, pagal ku-ri bt apskaiiuojamos pensijos,

    bet silym kritikuoja alternaty-vi Sodros reformos sistem pasi-ls Lietuvos banko Ekonomikos de-partamento direktorius Raimondas Kuodis.

    Ta tak sistema beveik identika dabartinei koefi cient sistemai, todl

    i esms nuo t tak pensijos apskai-iavimas nepasidarys nei skaidresnis, nei padidins senatvs pensijas, ai-kino R.Kuodis.

    Jis pasil Vyriausybei Sodr re-formuoti taip, kad pensij kaupim kiekvienas gyventojas galt matyti vadinamojoje virtualioje sskaitoje.

    Btent i i virtuali sskait b-simieji pensininkai skolint pinigus dabartiniams pensininkams. Savo ruotu vaikai uaug skolint las iuo metu darbo rinkoje esantiems pilieiams, kai jie ieis pensij.

    Toks sprendimas ma maiau-siai bent jau bt skaidrus ir mo-gus matyt, kiek yra sukaups senat-vs pensijai, sak R.Kuodis. Be to, mokos patenka individuali sskai-t, o ne bendr katil, taigi mogus ino, kad tai jo pinigai.

    Pensijos gali sumati ketvirtadaliu

    R.Kuodio silym Vyriausyb neatsivelg, nors btent is ekono-mistas prie kelet met Lietuvoje i-pranaavo skaudias nekilnojamojo turto burbulo sprogimo pasekmes.

    Vyriausybs priemoni plane vi-sikai kitokie silymai. Vienas j sistema 2+2+2, kuri jau dabar kelia dideli abejoni.

    Sodra es ateityje 2 proc. gyven-tojo pajam skirt senatvs pensijai kaupti. Jeigu pilieiai apsisprst II pakopos pensijos draudimui skir-ti papildomai 2 proc., tuomet prie j i valstybs biudeto pridt dar 2 proc.

    ias las administruot privats pensij fondai.

    Tai gyvendinus, ilgalaikje pers-pektyvoje Sodros biudetas susi-balansuot ir apie 2030 m. ndienos problemos primint tik bais sapn.

    Vyriausyb tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 1015 met sumat apie 25 proc. nuo dabartinio pensij lygio.

    Arus pensij fond gynjas

    A.Sysas tikina, kad virtuali pi-nig kaupimas virtualiose sskaitose irgi neisprs problemos. R.Kuodio silyme yra ne tik virtualios sskaitos, bet ir virtualios palkanos, o kas bna su virtualiais pinigais, akivaizdiai ro-d privai pensij fond, kuriuose kaupiamos II pakopos pensijos, veik-la, akcentavo A.Sysas.

    Pasak jo, per vienus krizs metus visi tie pinigai nuvertjo 3040 proc. Tai kas atkurs t virtuali pinig vert, jei po keleri ar keliasdeimt met ugrius dar viena kriz? klau-sia A.Sysas.

    2008 m. pabaigoje Seimas suma-ino atskaitymus privaius pensij fondus nuo 5,5 iki 2 proc., nes iems pensij fondams priekaitauta dl per dideli administracini snaud ir neefektyvios veiklos.

    Arus i fond gynjas iuo metu yra susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris beveik grasina koali-cijai ir reikalauja kuo greiiau atkurti atskaitymus pensij fondus.

    Tikisi teigiam rezultat

    Seimo Socialini reikal komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad tiek tak, tiek virtuali sskait pasilymai yra daugiau tech-ninio pobdio. Nuo tak ir virtua-li sskait ms pensijos nei padids, nei sumas, sak R.J.Dagys.

    Jis teig, kad svarbiausia yra u-tikrinti Sodros fi nansavim ir sta-bilum.

    i sistema neturi priklausyti nuo politini sprendim ir nekeiiant Sod ros tarifo bazin pensija turt bti mokama i valstybs biudeto, sitikins kalbjo R.J.Dagys.

    Socialins apsaugos ir darbo mi-nisterija silo sistem 2+2+2, kuri utikrint didesnes pensijas. i siste-ma pasiteisino Estijoje, todl prigyt ir pas mus, neabejoja R.J.Dagys.

    Taiau privai fond valdytojai sitikin, kad is gyventoj paskatini-mas nepasiteisins, nes bergdias rei-kalas prayti pinig i maas pajamas gaunanij, kurie paprasiausiai ne-igals skirti papildom pinig pen-sijai kaupti.

    TS-LKD frakcijos Seime seni-nas Jurgis Razma teigia, kad tiek val-dantieji, tiek opozicija privalo susitarti dl Sodros reformos, nes kalbame apie sistem, kuri turs veikti kelis de-imtmeius.

    Neseniai A.Kubilius prakalbo, kad iki 2030 m. pensininkai gaus padorias senatvs pensijas. Ekonomistas Ro-mas Lazutka teigia, kad padori pen-sija turi siekti ne maiau kaip 70 proc. vidutinio darbo umokesio, arba 1 456 Lt, atsivelgiant dabartin al-gos vidurk.

    Aktualijos

    Kosmetiniai pakeitimai neigelbsarnas Ruzgys, Lietuvos investicij ir pensij fond asociacijos prezidentas

    Socialins apsaugos ir darbo ministeri-jos pasilymai kelia klausim, kodl aps-kritai vykdoma i reforma: ar siekiama pensij sistemos kosmetinio remonto, ar i tikrj norima, kad ateityje mons gaut didesnes pensijas. Pripastama, kad vidutins Sodros pensijos po ke-li deimtmei, jei nieko nebus daro-ma, bus gerokai maesns, palyginti su dabartiniu vidutiniu atlyginimu (sieks apie 25 proc., palyginti su 40 proc. iuo metu), taiau sipareigojim, orientuot kaupim pensijai, prisiimti vengiama. Prisidengiama prognozmis, kad atei-tyje Sodra ibris i skol, ir paadais, jog tuomet bus galima daugiau atidti taupymui.

    Ne vien Lietuva reaguoja demografi n situacijDonatas Jankauskas, socialins apsaugos ir darbo ministras

    Svarbiausios pensij sistemos reformos kryptys yra dvi laipsnikas pensinio amiaus tolinimas ir moni skatinimas papildomai kaupti pensij privaiuose pensij fonduose. Visame pasaulyje pir-mas pensij sistem reform ingsnis yra btent pensinio amiaus tolinimas. Todl ne vien Lietuva, bet ir