2011 m. balandžio 20 d., trečiadienis • Nr. 31 (9050) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Šiandien VL su priedu

Ūkininkų žinios• Šiemet prieš šventes padi-

dėjusi kiaušinių paklausa gamin-tojus nelabai džiugina.

• Nunykusių pluoštinių linų vie-tą galėtų užimti sėmeniniai linai ir pluoštinės kanapės, tačiau jos – nelegalus augalas Lietuvoje.

• Šį pavasarį dirvožemyje ap-tikta daugiau mineralinio azoto negu pernai.

Sodietė

• Skubos amžiuje net ir pasi-rengimas šventėms užtrunka vos kelias valandas. Prekybos centrai pateikia greitas išeitis. Tautinio paveldo puoselėtojai siūlo ne-pamiršti ir tradicinės margučių marginimo technikos.

Iki 2030 m. pažadėjęs padorias pensijas būsimiems pensininkams, premjeras Andrius Kubilius ir jo kabinetas esminių Valstybinio socialinio draudimo fondo permainų dar nepradėjo.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Konservatoriai prarado įtaką didmiesčiuose

Daugiausia mandatų savivaldy-bių tarybų rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija turės ir daugiausia merų postų – devyniolika. Iš karto po rinkimų apie reikšmingą pergalę prabi-lęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius su savo partijos nariais patyrė fi asko didmiesčiuose.

Telelefoniniai sukčiai braunasi į internetą

Šalyje vis dar apstu sukčiavimo telefonu atvejų, kai nusikaltėliai iš patiklių asmenų išvilioja pini-gų. Dar ne visi suvokia, kad tokie pranešimai tėra telefoninių sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patik-lių asmenų pinigines. Nusikaltėliai jau apgaudinėja ir naudodamiesi kompiuterių prog ramomis.

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Praėjusią žiemą šalies gyven-tojus šokiravo didžiulės sąskai-tos už šildymą. Tačiau ateinantį rudenį kainos gali dar labiau pa-

didėti. Brangstančios gamtinės dujos grasina dar didesnėmis iš-laidomis šildymui ir verslui, o da-bartinė valdžia, užuot ėmusis ra-cionalių apgalvotų sprendimų, tik erzina monopolininką.

Nukelta į 3 p. Vyriausybė sieks, kad „Gazprom“ netaikytų didesnių nei kaimynams kainų.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuva įstumta į dujų kainos spąstusĮsivėlusi į konfl iktą su Rusijos koncernu „Gazprom“, Vyriausybė turi vis mažiau galimybių bent šiek tiek pristabdyti nuolat kylančias gamtinių dujų kainas.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 18 p.

Valdančiųjų „Sodros“ reforma – lyg raišas arklys

2 2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Katastrofiškas „Sodros“ biu-džeto defi citas, Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimai Vyriausy-bei imtis reformų, atrodo, iki šiol nepažadino premjero. Ministrų ka-binetas atidėjo svarstyti net gai-res, kuriomis siūloma reformuoti pensinę sistemą, ir paliko visa tai Seimui.

Į priekį pažengta nedaug

Nors pirmą šių metų ketvirtį Vals-tybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) defi citas buvo 110,9 mln. litų mažesnis nei tikėtasi, vis dėlto išmokos viršijo įplaukas 827,9 mln. litų.

Dar praėjusių metų birželį šalies vadovė D.Grybauskaitė „ant kilimo“ išsikvietė socialinės apsaugos ir dar-bo ministrą Donatą Jankauską ir pa-ragino jį kuo greičiau imtis „Sodros“ reformos. Tačiau į priekį pasistūmė-ta nedaug.

„Vyriausybė iki šiol nepadarė nie-ko, nors Seime dedama daug pastan-gų susitarti dėl „Sodros“ ateities“, – tikino opozicinei Socialdemokratų frakcijai priklausantis Algirdas Sy-sas.

A.Syso teigimu, „Sodros“ refor-mos siūlymus pateikė ne Vyriausybė, o parlamente sudaryta darbo grupė, nes „Sodros“ biudžeto defi citas „di-dėja žiauriai“, tad būtent jį pirmiausia reikėtų subalansuoti.

Praėjusiais metais „Sodros“ defi -citas siekė 2,7 mlrd. litų. Šiemet pla-nuojamas apie 2,5 mlrd. Lt defi citas, kurį Vyriausybė greičiausiai dangstys skolintais pinigais.

Atitolins pensinį amžių iki 65 metų

Vadovaujantis parlamente gimu-siais pasiūlymais, Vyriausybė neseniai pateikė priemonių planą, kuriuo siū-loma reformuoti pensinę sistemą.

„Pasiūlymai gal ir džiugintų, bet neaišku, ar tik ne „iš lubų“ Vyriau-sybė paėmė tuos džiuginančius skai-čius, nes iš pradžių šiais metais buvo planuojamas 5 mlrd. Lt defi citas“, – sakė A.Sysas.

Pasak jo, gerai bent jau tai, kad Vy-riausybė nesiūlo „Sodros“ biudžeto defi citą balansuoti įstatymais, kurie padidintų mokesčių naštą.

Priemonių plane siūloma tolinti pensinį amžių iki 65 metų. Tai siūloma pasiekti iki 2026 m., kasmet vyrams pridedant po du, o moterims – po ke-turis mėnesius. Šiuo metu vyrai į se-natvės pensiją išeina būdami 62,5 m., o moterys – 60-ties.

„Pensinio amžiaus tolinimas yra neišvengiamas. Gerai, kad politinės partijos dėl to vieningai sutaria“, – kalbėjo A.Sysas.

Statistikos duomenimis, sulau-kusių pensijos vyrų gyvenimo vi-durkis siekia 77 metus, o moterų – 87 metus.

Virtualios sąskaitos prieš taškus

Vyriausybė taip pat siūlo įvesti va-dinamąją „taškų“ sistemą, pagal ku-rią būtų apskaičiuojamos pensijos,

bet šį siūlymą kritikuoja alternaty-vią „Sodros“ reformos sistemą pasiū-lęs Lietuvos banko Ekonomikos de-partamento direktorius Raimondas Kuodis.

„Ta taškų sistema beveik identiška dabartinei koefi cientų sistemai, todėl

iš esmės nuo tų taškų pensijos apskai-čiavimas nepasidarys nei skaidresnis, nei padidins senatvės pensijas“, – aiš-kino R.Kuodis.

Jis pasiūlė Vyriausybei „Sodrą“ re-formuoti taip, kad pensijų kaupimą kiekvienas gyventojas galėtų matyti vadinamojoje „virtualioje sąskaitoje“.

Būtent iš šių virtualių sąskaitų bū-simieji pensininkai skolintų pinigus dabartiniams pensininkams. Savo ruožtu vaikai užaugę skolintų lėšas šiuo metu darbo rinkoje esantiems piliečiams, kai jie išeis pensiją.

„Toks sprendimas mažų mažiau-siai bent jau būtų skaidrus ir žmo-gus matytų, kiek yra sukaupęs senat-vės pensijai, – sakė R.Kuodis. – Be to, įmokos patenka į individualią sąskai-tą, o ne į bendrą katilą, taigi žmogus žino, kad tai jo pinigai.“

Pensijos gali sumažėti ketvirtadaliu

Į R.Kuodžio siūlymą Vyriausybė neatsižvelgė, nors būtent šis ekono-mistas prieš keletą metų Lietuvoje iš-pranašavo skaudžias nekilnojamojo turto burbulo sprogimo pasekmes.

Vyriausybės priemonių plane vi-siškai kitokie siūlymai. Vienas jų – sistema „2+2+2“, kuri jau dabar kelia didelių abejonių.

„Sodra“ esą ateityje 2 proc. gyven-tojo pajamų skirtų senatvės pensijai kaupti. Jeigu piliečiai apsispręstų II pakopos pensijos draudimui skir-ti papildomai 2 proc., tuomet prie jų iš valstybės biudžeto pridėtų dar 2 proc.

Šias lėšas administruotų privatūs pensijų fondai.

Tai įgyvendinus, ilgalaikėje pers-pektyvoje „Sodros“ biudžetas susi-balansuotų ir apie 2030 m. nūdienos problemos primintų tik baisų sapną.

Vyriausybė tikina, kad jei nieko nebus daroma, pensijos po 10–15 metų sumažėtų apie 25 proc. nuo dabartinio pensijų lygio.

Aršus pensijų fondų gynėjas

A.Sysas tikina, kad virtualių pi-nigų kaupimas virtualiose sąskaitose irgi neišspręs problemos. „R.Kuodžio siūlyme yra ne tik virtualios sąskaitos, bet ir virtualios palūkanos, o kas būna su virtualiais pinigais, akivaizdžiai įro-dė privačių pensijų fondų, kuriuose kaupiamos II pakopos pensijos, veik-la“, – akcentavo A.Sysas.

Pasak jo, per vienus krizės metus visi tie pinigai nuvertėjo 30–40 proc. „Tai kas atkurs tų virtualių pinigų vertę, jei po kelerių ar keliasdešimt metų užgrius dar viena krizė?“ – klau-sia A.Sysas.

2008 m. pabaigoje Seimas suma-žino atskaitymus į privačius pensijų fondus nuo 5,5 iki 2 proc., nes šiems pensijų fondams priekaištauta dėl per didelių administracinių sąnaudų ir neefektyvios veiklos.

Aršus šių fondų gynėjas šiuo metu yra susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris beveik grasina koali-cijai ir reikalauja kuo greičiau atkurti atskaitymus į pensijų fondus.

Tikisi teigiamų rezultatų

Seimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad tiek taškų, tiek virtualių sąskaitų pasiūlymai yra „daugiau tech-ninio pobūdžio“. „Nuo taškų ir virtua-lių sąskaitų mūsų pensijos nei padidės, nei sumažės“, – sakė R.J.Dagys.

Jis teigė, kad svarbiausia yra už-tikrinti „Sodros“ fi nansavimą ir sta-bilumą.

„Ši sistema neturi priklausyti nuo politinių sprendimų ir nekeičiant „Sod ros“ tarifo bazinė pensija turėtų būti mokama iš valstybės biudžeto“, – įsitikinęs kalbėjo R.J.Dagys.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nisterija siūlo sistemą „2+2+2“, kuri užtikrintų didesnes pensijas. „Ši siste-ma pasiteisino Estijoje, todėl prigytų ir pas mus“, – neabejoja R.J.Dagys.

Tačiau privačių fondų valdytojai įsitikinę, kad šis gyventojų paskatini-mas nepasiteisins, nes bergždžias rei-kalas prašyti pinigų iš mažas pajamas gaunančiųjų, kurie paprasčiausiai ne-išgalės skirti papildomų pinigų pen-sijai kaupti.

TS-LKD frakcijos Seime seniū-nas Jurgis Razma teigia, kad tiek val-dantieji, tiek opozicija privalo susitarti dėl „Sodros“ reformos, nes „kalbame apie sistemą, kuri turės veikti kelis de-šimtmečius“.

Neseniai A.Kubilius prakalbo, kad iki 2030 m. pensininkai gaus padorias senatvės pensijas. Ekonomistas Ro-mas Lazutka teigia, kad „padori“ pen-sija turi siekti ne mažiau kaip 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, arba 1 456 Lt, atsižvelgiant į dabartinį al-gos vidurkį.

Aktualijos

Kosmetiniai pakeitimai neišgelbėsŠarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Socialinės apsaugos ir darbo ministeri-jos pasiūlymai kelia klausimų, kodėl aps-kritai vykdoma ši reforma: ar siekiama pensijų sistemos „kosmetinio remonto“, ar iš tikrųjų norima, kad ateityje žmonės gautų didesnes pensijas. Pripažįstama, kad vidutinės „Sodros“ pensijos po ke-lių dešimtmečių, jei nieko nebus daro-ma, bus gerokai mažesnės, palyginti su dabartiniu vidutiniu atlyginimu (sieks apie 25 proc., palyginti su 40 proc. šiuo metu), tačiau įsipareigojimų, orientuotų į kaupimą pensijai, prisiimti vengiama. Prisidengiama prognozėmis, kad atei-tyje „Sodra“ išbris iš skolų, ir pažadais, jog tuomet bus galima daugiau atidėti taupymui.

Ne vien Lietuva reaguoja į demografi nę situacijąDonatas Jankauskas, socialinės apsaugos ir darbo ministras

Svarbiausios pensijų sistemos reformos kryptys yra dvi – laipsniškas pensinio amžiaus tolinimas ir žmonių skatinimas papildomai kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose. Visame pasaulyje pir-mas pensijų sistemų reformų žingsnis yra būtent pensinio amžiaus tolinimas. Todėl ne vien Lietuva, bet ir kitos valsty-bės narės imasi priemonių, siekdamos, kad pensijų sistemos lanksčiau reaguotų į demografi nę situaciją. Daugumoje ES šalių yra siūloma arba jau ir nuspręsta laipsniškai atidėti pensinio amžiaus pra-džią. Šiuo metu yra svarstomi du galimi pensijų apskaičiavimo modeliai – taškų ir virtualių sąskaitų. Ministerija pasisako už taškų sistemos modelį, nes jis labiau atitinka mūsų krašto socialinę ir eko-nominę situaciją, yra lankstesnis ir at-sparesnis ekonominiams svyravimams, suteikia daugiau stabilumo ir saugumo žmonėms, paprasčiau įgyvendinamas ir nereikalautų radikalių permainų sis-temoje. Įgyvendinant reformą taip pat labai svarbu ir vyresnio amžiaus žmo-nių skatinimas ilgiau išlikti darbo rinko-je, kuriant jiems darbo vietas, sudarant palankias sąlygas darbdaviams įdar-binti senjorus.

Dar praėjusiais metais šalies vadovė D.Grybauskaitė „ant kilimo“ išsikvietė socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską ir paragino jį kuo greičiau imtis „Sodros“ reformos. Tačiau į priekį pasistūmėta nedaug.

Pilnatis.Saulė teka 6.06, leidžiasi 20.31.

Rytoj PorytŠiandienOrai

Šiandien debesų po truputį daugės, tačiau lietaus jie neatneš. Pūs nestiprus vėjas. Oras įšils iki 12–17, pajūryje – 9–11 laipsnių. Dar šiltesni orai prognozuojami ketvirta-dienį. Naktį vyraus silpnai teigiama temperatūra, bus sausa. O dieną debesys tirštės – kur ne kur trumpai palis, bet įdienojus temperatūra pasieks 14–19 laipsnių, tik pajūryje ji bus keliais laipsniais žemesnė. Ir penktadienį šiluma nesitrauks. Naktį bus nepasto-viai debesuota, lietus mažai tikėtinas. Atvės iki 2–7 laipsnių šilumos. Dieną vėl formuo-sis aktyvesni debesys, vietomis trumpai palis. Temperatūra pakils panašiai tiek, kiek ir ket virtadienį. Savaitgalį, remiantis paskutiniais duomenimis, orai mažai keisis – žadami ramūs ir šilti orai, tik kai kur trumpai palis. Inga Stankūnaitė

Dieną: +12 +17°

Naktį: +1 +6°

Dieną: +14 +19°

Naktį: +2 +7°

Dieną: +14 +19°

Naktį: +2 +7°

Valdančiųjų „Sodros“ reforma – lyg raišas arklys

Vyriausybės priemonių plane siūloma tolinti pensinį amžių iki 65 metų. Tai ketinama pasiekti iki 2026 m., kasmet vyrams pridedant po du, o mote-rims – po keturis mėnesius. Martyno Vidzbelio nuotraukos

A.Sysas mano, kad virtualių pinigų kaupimas virtualiose sąskaitose irgi neišspręs problemos.

32011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Niūrios prognozės

Bendrovė „Lietuvos dujos“ skel-bia, kad kovą verslo klientams gam-tinių dujų pardavimo kaina padidėjo nuo 958 iki 974 Lt už 1 000 kub. me-trų. Gali būti, kad kaina didės ir toliau. Tiekėjai aiškina, kad dujos brangsta dėl didėjančių pasaulinių naftos kainų.

Pasak Valstybinės kainų ir ener-getikos kontrolės komisijos pirmi-ninko pavaduotojo Dano Janulionio, jei gamtinės dujos pabrangs, kaip ža-dama, 30 proc., centralizuotai tiekia-mos šilumos kaina vidutiniškai gali šoktelėti 18 proc., o sostinėje – net iki 22 proc.

Iš karo jokios naudos

Vyriausybė tikina, kad imsis tei-sinių priemonių siekdama priversti koncerną „Gazprom“ netaikyti daug didesnių nei mūsų kaimynėms kainų. Tačiau Rusijos koncerno valdybos pir-mininko pavaduotojas Valerijus Golu-bevas atšovė, kad koncernas žada byli-nėtis ir nesiruošia nieko keisti.

Energetikos ministerija tvirtina, kad koncernas „Gazprom“, nepa-grįstai didindamas kainas, pažeidžia „Lietuvos dujų“ privatizavimo su-tartį. Energetikos ministras Arvydas Sek mokas pranešė, kad teisme bus aiškinamasi dėl „Lietuvos dujų“, ku-rios dalį akcijų valdo koncernas „Gaz-prom“, vadovybės veiklos.

Tuo metu „Lietuvos dujos“ teigia, kad pernai per derybas su koncernu „Gazprom“ nesulaukė jokios Ener-getikos ministerijos pagalbos, ir kaip pavyzdį nurodo latvius. Esą jų valdžia aktyviai dalyvavo derantis su Rusijos koncernu ir gavo 15 proc. nuolaidą.

Dabar Latvija už 1 000 kub. m moka 310 JAV dolerių. Dar mažiau dujos kainuoja Estijai – 309 JAV dolerius. O Lietuva už tą patį kiekį dujų pa-kloja net 367 JAV dolerius.

Kentės žmonės

Ekonomikos mokslų daktarė Auš-ra Maldeikienė pabrėžia, kad mūsų valdžios konfl iktai su dujų tiekėju ir skelbiami šūkiai dėl energetinės ne-priklausomybės mažai ką reiškia di-deles sąskaitas gaunančiam žmogui. „Kai reikia mokėti didžiulius pinigus už šildymą, man mažiausiai rūpi, su kuo pykstasi A.Sekmokas, – kalbė-jo ji. – Politikai labai daug šneka apie išteklių rinkos kainas, bet niekam ne-rūpi darbo jėgos kaina.“

A.Maldeikienė dujų kainą prily-gina išgyvenimo kainai. „Brangstant dujoms neišvengiamai kyla ir kitos kainos. Tai nebūtų baisu, jei didėtų ir darbo užmokestis, – aiškino ji. – Jau dabar gyventojai nenormaliai dide-lę pajamų dalį turi skirti komunali-niams mokesčiams, o nustatyta mi-nimali alga tokiomis sąlygomis – tik pasityčiojimas iš žmogaus.“

Lietuvos šilumos tiekėjų asociaci-jos duomenimis, šių metų pradžioje šildymo įmonėms klientai buvo sko-lingi 210 mln. Lt. Tai 40 mln. Lt dau-giau nei praėjusių metų sausį. Gy-ventojai nesumokėjo 122 mln. Lt, likusi skola tenka savivaldybėms ir įmonėms.

Nelengva ir verslui

Higieninio popieriaus ir medie-nos plaušo plokščių gamybos įmo-nės „Grigiškės“ generalinis direkto-rius Gintautas Pangonis džiaugiasi, kad bendrovė nusprendė pasistatyti kieto kuro biojėgainę. „Jei ne ji, me-

dienos plaušo plokščių gamybos są-naudos dabar būtų labai didelės, – teigė direktorius. – Mūsų įmonėje „Klaipėdos kartonas“ išlaidos gam-tinėms dujoms sudaro 20 proc. gof-ruoto kartono gamybos išlaidų, todėl didėjančios šios žaliavos kainos kelia nerimą ir mums.“

Koncerno „Achemos grupė“ pre-zidentas Bronislovas Lubys sako, kad dujų kainai perkopus 400 JAV do-lerių gali tekti stabdyti trąšų įmonę „Achema“. Mat joje dujų kaina su-daro beveik 80 proc. produkcijos ga-mybos išlaidų.

Pramonininkų konfederacijos vi-ceprezidentas Jonas Guzavičius ak-centavo, kad pramonės įmones labiau-siai spaudžia šildymo išlaidos, kurios priklauso nuo dujų kainos. „Tai maži-na įmonių konkurencingumą, – tvir-tino J.Guzavičius. – Keista, kad val-džia nieko nenori girdėti apie ydingą Energetikos įstatymo nuostatą, kuri draudžia naudoti gamtines dujas ne gamybai. Nemažai bendrovių be ga-mybos galėtų tomis pačiomis dujomis šildyti ir patalpas.“

Daug populizmo

Trišalės tarybos Energetikos ko-miteto pirmininkas Algirdas Jaruševi-čius populistinėmis vadina Energeti-kos ministerijos kalbas apie galimybes sumažinti dujų kainą teismo keliu.

„Per 20 metų niekaip nesugebė-jome pastatyti dujų terminalo, o da-bar, neturėdami kozirio apsirūpin-ti dujomis kitais būdais, veliamės į konfl iktą su koncernu „Gazprom“, – stebėjosi jis. – Matau ir Valstybinės kainų ir energetikos komisijos ne-kompetenciją. Pavyzdžiui, bendro-vė „Lietuvos dujos“ sugebėjo gauti antpelnius nepakeitusi dujų trans-portavimo išlaidų, nors iš tikrųjų po atominės elektrinės uždarymo dujų srautai magistrale padidėjo ir dėl to sumažėjo jų transportavimo išlaidos. Komisija to kažkodėl nepastebėjo. Valdžioje apskritai nėra energeti-ką išmanančių žmonių arba tai są-moningas monopolininkų interesų tenkinimas.“

Laimėti neįmanoma

Akademikas energetikas Jurgis Vilemas taip pat mano, kad konf-liktuodami su koncernu „Gazprom“

nepasieksime jokių nuolaidų. „Lietu-va pasirašiusi ilgalaikę dujų tiekimo sutartį, kurioje numatyta tarptautinė kainos apskaičiavimo formulė. Gali-ma tikėtis tik malonių. Tuo ir nau-dojasi mūsų kaimynai: Estija sutiko neskubėti įgyvendinti ES direktyvos, reikalaujančios atskirti magistrali-

nius vamzdynus nuo dujų tiekėjo, Latvija turi dujų saugyklas, kurias nuomoja koncernui „Gazprom“. O mes, dar neturėdami dujų termina-lo, taigi ir jokių alternatyvų ar kitų poveikio svertų, iš anksto ėmėme er-zinti Rusijos koncerną“, – kalbėjo akademikas.

J.Vilemas mano, kad būtina kuo greičiau įgyvendinti dujų terminalo projektą. „Gal ir be reikalo buvo at-mestas pasiūlymas statyti šį objektą su Latvija, tada būtų galimybė gauti ES paramą ir apskritai tai būtų mažiau kainavę, be to, Latvijoje jau yra dujų saugykla, o čia ją teks statyti, tad visas projektas kainuos ne vieną milijardą litų“, – mano jis.

Į mūšį – plikomis rankomisJulius Veselka, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Jei ne Vyriausybės klaidos ir nevykusi energetikos politika, per metus galė-tume sutaupyti 300 mln. Lt išlaidų du-joms. Energetikos ministerija pradėjo kariauti su koncernu „Gazprom“ netu-rėdama jokių galimybių laimėti. Maža to, kaip tik mes nevykdėme sutarties sąlygų nupirkti 5 mlrd. Lt kub. m dujų per metus. Manau, kad ši Vyriausybė jau nesugebės normaliai susitarti su dujų tiekėju, tik kiti atėję į valdžią ga-lės ištaisyti šias klaidas.

Reikia ieškoti alternatyvųVytautas Stasiūnas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas

Šilumos tiekėjai tikrai nesuinteresuoti didinti šilumos kainas, bet dujų kaina per pastaruosius 6 metus šilumos ga-mintojams padidėjo daugiau kaip tri-gubai. Esame šios kuro rūšies įkaitai, nes nieko nenuveikta ieškant kitų būdų apsirūpinti šiluma. Valstybė turi koordi-nuoti biokuro panaudojimo katilinėse diegimą, remti renovaciją. Turime gali-mybių deginti medienos atliekas, šiau-dus, energetinius augalus. Skandinavi-joje biokuru pagaminama 80 proc. visos sunaudojamos šilumos, o kaina yra sta-bili – 18 ct už kW.

„Valdžioje apskritai nėra energetiką išmanančių žmonių arba tai sąmoningas monopolininkų interesų tenkinimas“, – mano Trišalės tarybos Energetikos komiteto pirmininkas Algirdas Jaruševičius.

Lietuva įstumta į dujų kainos spąstus

Seimo narys Evaldas Lemen-tauskas (nuotraukoje) kreipėsi į Seimo pirmininkę Ireną Degutie-nę ir prašė inicijuoti jo teisinės ne-liečiamybės statuso panaikinimo procedūrą.

„Priesaika Seime mane dar labiau įpareigoja, kad teisybė būtų įrodyta nepaisant bet kokių trukdymų – tei-sinių ar negeros valios pramanytų. Tie darbai, kurių atėjau dirbti Seime, ne-trukdys ieškoti teisingumo. Raginu

ir kviečiu mūsų teisėsaugos instituci-jas kuo greičiau šią tariamo papirki-mo bylą užbaigti“, – sakė E. Lemen-tauskas.

Seimo narys tiki, kad po jo aiškaus ir viešo valios pareiškimo formalieji dalykai bus sutvarkyti kuo greičiau, o byla pagaliau bus pabaigta nagrinėti.

Balandžio 15 d. generalinis pro-kuroras Darius Valys kreipėsi į Sei-mą, prašydamas sutikimo panaikinti Seimo nario E.Lementausko teisinę

neliečiamybę. To paprašė galimo pa-pirkimo bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas.

Baudžiamosios bylos duomenimis, E.Lementauskas kaltinamas bandy-mu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį. Norint teisme toliau nagrinėti bylą būtina panaikinti jo teisinę ne-liečiamybę. Pagal Seimo statutą, be Seimo sutikimo jo narys negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomy-bėn, suimamas, negali būti kitaip su-

varžoma Seimo nario laisvė. Kreiptis į Seimą dėl parlamentaro patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmi-mo ar kitokio jo laisvės suvaržymo turi teisę tik generalinis prokuroras.

Problemų su teisėsauga tu-rintis buvęs sostinės vicemeras E.Lementauskas Seime pakeitė mandato atsisakiusį „tvarkietį“ Re-migijų Ačą, kuris tapo Raseinių ra-jono meru.

Eltos inf.

Parlamentaras prašo panaikinti jo teisinę neliečiamybę

Koncerno „Achemos grupė“ prezi-dentas B.Lubys sako, kad dujų kainai perkopus 400 JAV dolerių gali tekti stabdyti trąšų įmonę „Achema“.

VL archyvo nuotrauka

Atkelta iš 1 p.

Jei gamtinės dujos pabrangs, kaip žadama, 30 proc., centralizuotai tiekiamos šilumos kaina gali šoktelėti viduti-niškai 18 proc., o sostinėje – net iki 22 proc. Martyno Vidzbelio nuotraukos

4 2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050)Valstiečių laikraštisAktualijos

Arūnas Brazauskas

Pastaruoju metu žodžiai „lietuviai“ ir „lenkai“ mirgėte mirga žiniasklai-doje. Temų ratas itin platus: nuo lie-tuvių ir lenkų santykių Vilnijoje iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių reikalų. Diskusijų triukšme nepamirš-tami Vytautas ir Jogaila.

Lietuvoje išrinktas Europos parla-mento narys Valdemaras Tomaševs-kis pareiškė lietuviams kaip Vilnijos lenkas: „Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Tai jūs tu-rite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote.“ Tarsi atsakydami jam keli lietuvių šviesuoliai parašė atvirą laišką, kuriame be viso kito siūloma: „Mes, kaip didesnioji bendruomenė, turime pareigą pirmi ištiesti ranką ir pradėti susitaikymo procesą, kuris ne-bus lengvas ir pareikalaus daug pa-stangų.“

Net ir ofi cialūs Lietuvos asmenys pripažįsta, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai šiuo metu pasiekė viso po-sovietinio laikotarpio žemumas.

Ar prie valstybių sienų telkiamos

kariuomenės? Ar sustojo prekyba, už-darytos sienos? Gal lietuviai jau ne-begali nuvykti į Lenkiją ir ten pigiau apsipirkti?

Kliūtys prekybiniam lietuvių turiz-mui veikiausiai ir būtų tas dalykas, ku-ris priverstų daugumą mūsų piliečių sunerimti dėl blogų lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykių. O da-bar tai daugiau žiniasklaidos ir poli-tikų reikalas.

Kas gi iš tiesų vyksta? Rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą „Valdema-ro Tomaševskio blokas“, kurį sudaro Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljan-so atstovai, laimėjo „auksinę akciją“ –

11 vietų. Ideologiškai margoje Tėvy-nės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje (TS-LKD) atsi-rado norinčiųjų glaudžiau bendradar-biauti su tomaševskininkais. O šie turi ne tik „auksinę akciją“, bet ir pleištą, galintį suskaldyti TS-LKD. Mat kai kas ketina išstoti iš tos partijos, jeigu TS-LKD ir „Valdemaro Tomaševskio bloko“ draugystė bus plėtojama.

Tokiomis aplinkybėmis atsiranda linkusiųjų „ištiesti ranką ir pradėti su-sitaikymo procesą“. Tik įdomu, ką iš-

tiesdama ranką Lietuvos valstybė gali pasiūlyti lenkams? Juk Lenkijos poli-tikai, tos šalies žiniasklaida ir Lietuvos lenkai tvirtina, kad pastaruoju metu lietuviai rodo tik špygas.

Prieš porą mėnesių Lenkijos pre-zidentas B.Komarowskis laikraščiui „Rzeczpospolita“ pasakė, kokia yra minimali gerų santykių kaina: Lie-tuvoje turi būti išspręstas lenkiškų pavardžių rašybos klausimas; lenkų kompaktiškai gyvenamose teritorijose vietovardžių iškabos turi būti dviem kalbomis; Vilnijoje turi būti sutvar-kyti nuosavybės grąžinimo lenkams reikalai.

Įdomu, ar Lenkijoje atsirastų po-litikas, kuris tiesiai šviesiai pasakytų, kad minėtų reikalavimų reikia atsisa-kyti. Lenkų elitas jau geriau patylės, negu ką nors sakys. Neseniai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu televizijai kalbėjo apie daugybę svarbių dalykų, sveikino su Velykomis, bet apie Lietuvą nieko nepasakė, nes jo ir neklausė. Įtampos nėra? Anaiptol! Bet apie tai nekal-bama. Gal tai ir gera diplomatija. O V.Tomaševskis šneka daug ir įžūliai.

Šneka taip, kad nuosaikesniems vietos lenkams tenka jo pareiškimus glais-tyti. Gal ir gerai, kad V.Tomaševskis nepraleidžia progos patylėti – taip jis nubrėžia bendradarbiavimo ribą, ku-rią peržengę lietuvių politikai praras savigarbą.

Užtat lietuviai netyli ir toliau že-ria pažadus. Vis dar TS-LKD lyderis ir šalies premjeras Andrius Kubilius pažadėjo, kad nuosavybės grąžini-mas bus sutvarkytas per dvejus me-tus. Skamba įtikinamai, ar ne? Tik ar tai bus ištesėta?

Raidė „w“ Lietuvoje neprasimuša kelio dėl savaip suprastų lietuviškų

„vertybių“. A.Kubilius tikisi, kad len-kai irgi dėl kažkokių europinių „verty-bių“ nepirks elektros iš būsimos Ka-liningrado atominės elektrinės. Tam pačiam laikraščiui „Rzeczpospolita“ premjeras sakė: „Jei Lenkija ims ener-giją iš ten, naujos Ignalinos atomi-nės elektrinės statybos prasmė tam-pa abejotina.“

Klausant iš Briuselio ir iš Varšuvos tai skamba keistai. Tačiau bunkeryje tūnantys Lietuvos politikai patys sau keisti neatrodo.

Iš pradžių špyga, paskui ištiesta ranka

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Daugiausia mandatų savivaldy-bių tarybų rinkimuose iškovojusi Lietuvos socialdemokratų partija turės ir daugiausia merų postų – devyniolika. Iš karto po rinkimų apie reikšmingą pergalę prabilęs konservatorių lyderis Andrius Ku-bilius su savo partijos nariais pa-tyrė fi asko didmiesčiuose.

Aiškūs beveik visų savivaldybių merai

Net 19 merų šiuo metu turi soci-aldemokratai. Trylikai savivaldybių tarybų vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai.

Šešių merų regalijos atiteks kol kas su Seimo pozicija ir opozici-

ja nefl irtuojančiai Valstiečių liaudi-ninkų sąjungai.

Neblogai dėl koalicijų savivaldoje susiderėjo abi liberalios politinės jė-gos – liberalcentristai ir Liberalų są-jūdžio nariai. Šioms partijoms atiteko po penkis merų postus.

Keturis merus turės partija „Tvar-ka ir teisingumas“, du – Lietuvos len-kų rinkimų akcija ir Naujoji sąjunga. Pastaroji savaitgalį susijungė su Dar-bo partija, todėl prie vieno mero posto „darbiečiai“ pridės dar du.

„Nesame tie, kurie kolekcionuoja merų postus, nes mums buvo svar-biausia sudaryti stabilias koalicijas, kurios galėtų įgyvendinti mūsų par-tijos programoje numatytus uždavi-nius“, – tikino Darbo partijos frakci-jos Seime lyderis Vytautas Gapšys.

Jo teigimu, Darbo partija turėjo bent dešimt pasiūlymų užimti merų postus Kaune, Plungėje ir kitose sa-vivaldybėse. Vakar buvo sprendžiamas

sostinės valdančiosios daugumos ir jos mero likimas.

Neskuba vertinti rezultatų

Vienas TS-LKD lyderių Jurgis Raz-ma teigė, kad partija neblogai pasiro-dė savivaldos rinkimuose, bet dėl merų postų galėjo susitarti ir geriau.

„Rajonuose pasirodėme geriau, nors miestuose norėjosi geresnių re-zultatų“, – teigė J.Razma.

Jis išreiškė apgailestavimą, kad konservatorių merų neliko nė viena-me dideliame šalies mieste. Konser-vatoriai nustumti į opoziciją net savo bastionuose Panevėžyje ir Kaune, kur laimėjo daugiausia mandatų.

„Likus už valdžios ribų Panevė-žyje ir Kaune, negali ir teigiamai įvertinti bendro rinkimų rezultato, nors Kaune, kur turime didžiausią rinkėjų palaikymą, miestui anksčiau vadovaudavo ir nebūtinai mūsų par-tijos žmogus“, – sakė J.Razma.

J.Razma mano, kad TS-LKD pralaimėjimai didmiesčiuose netu-

rėtų padaryti įtakos TS-LKD par-tijos pirmininko rinkimams. Mi-nėtuose rinkimuose A.Kubiliui pirštinę metė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

J.Razmos teigimu, bendram rin-kimų įvertinimui TS-LKD bus la-bai svarbu, kaip baigsis mero rinki-mai Vilniuje.

Įžvelgia dėsningumų

Tiek J.Razma, tiek V.Gapšys sa-vivaldos rinkimų rezultatus sieja ir su būsimais 2012 m. Seimo rinkimais.

„Tam tikrų sąsajų su Seimo rin-kimais įžvelgčiau, nes paprastai vienmandatėse pasiekti rezulta-tai atsispindi Seimo rinkimų vien-mandatėse apygardose“, – aiškino J.Razma.

Savo ruožtu Darbo partijos rinki-mų štabo vadovas V.Gapšys akcenta-vo, kad savivaldos rinkimai ir visuo-menės nuomonių apklausos rodo, jog per artėjančius Seimo rinkimus opo-zicinės partijos turėtų švęsti pergalę.

Konservatoriai prarado įtaką didmiesčiuoseDidžiuosiuose šalies miestuose netekusi merų postų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai jau pripažįsta negalintys teigiamai vertinti ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų.

Tiesiai šviesiai

V.Tomaševskis nepraleidžia progos patylėti – taip jis nubrėžia bendra-darbiavimo ribą, kurią peržengę lietuvių politikai praras savigarbą.

Nei taktikos, nei strategijosLauras Bielinis, politologas

Savivaldos rinkimų, įskaitant ir merų postų išsidalijimą, netapa-tinčiau su būsimais Seimo rinkimais, nes savivaldybėse paprastai, nors ir atsižvelgiama į tam tikrus ideologinius akcentus, vis dėlto labiau vertinamas dalykiškumas. Visuomenė šiuos dalykus labai aiškiai sugeba atskirti. Dėl daugiau iškovotų merų postų galiu pasakyti, kad tai parodo atskirų partijų sugebėjimą derėtis dėl koalicijų. Tai, kad konservatoriams nepavyko užimti nė vieno mero posto didmiestyje, beveik neabejoju, turės įtakos TS-LKD partijos pirmininko rinkimams, nes visos partijos labai jautriai reaguoja į pralaimėjimus. Pavyzdžiui, Kauno mero Andriaus Kupčinsko valdymas buvo kontroversiškas, to-dėl renkant naują merą TS-LKD nepademonstravo šiame mieste nei tinkamos taktikos, nei tinkamos strategijos.

Net 19 merų šiuo metu turi socialdemokratai. Trylikai savivaldybių tarybų vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, SODIETĖ, BIČIŲ AVILYS Irma Dubovičienė (8 5) 210 0112

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Meilė Jančorienė (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

ŠEŠTADIENIS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0042

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas (8 37) 20 88 42Saulius Tvirbutas (8 37) 20 88 42

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 242 1281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 16 182 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 507. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

52011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050)Valstiečių laikraštis

6 2011 m. balandžio 20 d. • Nr. 31 (9050)Valstiečių laikraštis

Prezidentas A.Luka šenka pra-nešė, kad atliekant sprogimo Mins-ko metro tyrimą suimti žmonės, dėl kurių aplaidumo toks inciden-tas įvyko, praneša „RIA Novosti“.

Per teroro aktą Minsko metro sto-tyje „Oktiabrskaja“ pirmadienį, balan-

džio 11-ąją, žuvo 13 žmonių ir 190 buvo sužeista.

„Jie buvo suimti, – teigė A.Luka-šenka. – Nurodžiau tardyti juos kaip nusikaltėlius. Kaip gali asmuo, ne-šantis didžiulį 20 kilogramų sverian-tį krepšį, kuriame yra sprogmenys, ne-

pastebėtas pereiti pro policiją, metro darbuotojus?“

Baltarusijos generalinio prokuroro pavaduotojas Andrejus Švedas ket-virtadienį informavo, kad iš viso jau sulaikyti penki įtariamieji.

Pasak A.Lukašenkos, nėra jokios abejonės, kad sulaikytieji ir yra nusi-kaltimo vykdytojai. Baltarusijos vado-vas taip pat tvirtino, kad dėl išpuolio apklausta daugybė žmonių. „Suėmė-me daug žmonių, kurie sukėlė įtarimų, reikalavome pateikti alibi ir kiekvieną tardėme, – teigė A.Lukašenka. – Su-ėmėme, tardėme dėl galimo dalyva-vimo išpuolyje, atsiprašėme ir palei-dome nekaltus.“

Baltarusijos prokurorai ketvirtadie-nį paviešino vaizdo medžiagą iš stebė-jimo kamerų, kur užfi ksuota, kaip as-muo padeda sprogmenį metro. Įraše matyti, kaip vyras neša krepšį su sprog-menimis, o aplinkui jį daugybė žmo-nių. Skelbiama, kad vaizdas užfi ksuo-tas iki sprogimo likus 12 minučių.

Pasaulis

Prancūzijos valdžia laikinai su-stabdė traukinius iš Italijos, siek-dama sutrukdyti emigrantams iš Afrikos patekti į šalį.

Traukiniai kelias valandas buvo sulaikyti pasienyje. Italija parašė ofi -cialų skundą dėl Prancūzijos veiks-mų. Vėliau traukinių eismas buvo atnaujintas.Tūkstančiams imigrantų Italija išdavė leidimus laikinai pa-gyventi šalyje ir taip supykdė Pran-cūziją. Leidimai suteikia galimybę laisvai keliauti po daugelį Europos šalių.

Italijos užsienio reikalų ministras teigia, kad Prancūzijos veiksmai yra „neteisėti ir aiškiai pažeidžia ben-druosius Europos principus“.

Italijos geležinkelių bendrovės atstovas Mauricijus Furja sakė, kad traukiniai iš Italijos pasienio mies-

to Ventimiglijos negalėjo įvažiuoti į Mentoną Prancūzijoje. Prancūzija teigia, kad migrantai privalo įrodyti, jog sugeba save fi nansiškai išlaiky-ti, todėl prie Italijos sienos pasky-rė pat rulius. Tačiau Italija pareiškė,

kad Prancūzijos veiksmai neatitin-ka bevizio režimo Šengeno erdvėje reikalavimų. Italija ir kitos Euro-pos šalys vis labiau nerimauja dėl migrantų iš Šiaurės Afrikos. Jų pa-daugėjo prasidėjus politiniams ne-

Japonijos Fukušimos atomi-nės elektrinės operatorė „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) pranešė siekianti per tris mėnesius gero-kai sumažinti radiacijos lygį šioje atominėje jėgainėje.

Jėgainės operatorė taip pat teigė, jog dės visas pastangas, kad stip riai ap-ribotų radiacijos nutekėjimą per 3–6 mėnesius, ir planuoja vėliau reaktoriui pastatyti sarkofagą. Pasak TEPCO, penktadienį užfi ksuotas radiacijos ly-gis vandenyne netoli antro reaktoriaus viršija leistiną ribą 6 500 kartų, nors dieną prieš tai riba buvo viršyta 1 100 kartų, praneša BBC. TEPCO valdy-bos pirmininkas Cunehisa Kacumata spaudos konferencijoje Tokijuje teigė,

kad įmonei prireiks iki devynių mė-nesių jėgainei „šaltai uždaryti“. Pa-sak jo, įgyvendinus planus, dešimtys tūkstančių evakuotų gyventojų galės kuo greičiau grįžti namo. TEPCO sekmadienį ketina pasiųsti du nuoto-liniu būdu valdomus robotus į vieną iš jėgainės pastatų, kuriame yra reak-torius, radiacijos lygiui ir temperatū-rai nustatyti.

Sekmadienį vykusius Suomi-jos parlamento rinkimus nežymia persvara laimėjo fi nansų ministro Jyrkio Kataineno dešinioji Nacio-nalinė partija. Už ją savo balsus atidavė 20,4 proc. rinkėjų. Partija parlamente turės 44 mandatus. Nustebino euroskeptikai, per rin-kimus gavę net 19 proc. balsų

Socialdemokratai, surinkę 19,1 proc. balsų (42 mandatai), liko antri. Vis dėl to pagrindine rinkimų nu-galėtoja laikoma populistinė parti-ja „Tikrieji suomiai“. Euroskeptikai rinkimuose surinko 19 proc. balsų ir, palyginti su 2007-ųjų rinkimais (4,1 proc.), savo pozicijas pagerino dau-giau nei keturis kartus. Per rinkimų kampaniją ši partija pasisakė už imi-gracijos ribojimą ir prieš euro zonos paramą prasiskolinusioms šalims. „Tik rųjų suomių“ lyderis Timo Soi-nis sakė: „Aš esu labai laimingas ir ti-kiuosi, kad tapsime naujos vyriausybės dalimi. Mes pirmiausiai reikalaujame socialinio teisingumo.“ Tik ketvirtą vietą rinkimuose iškovojo vyriausybės vadovės Mari Kiviniemi Centro par-tija, gavusi 15,8 proc. gyventojų pasi-tikėjimą ir 35 mandatus. Valdančiajai koalicijai priklausantys žalieji surinko 7,2 proc. balsų, Švedų mažumos par-tija (SVP) – 4,3 proc., Kairioji parti-ja – 8,1 proc., o krikščionys demok-ratai – 4 proc. Balsavimo teisę šalyje turėjo 4,4 mln. piliečių. Rinkėjų ak-tyvumas siekė 70,4 proc.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos Komisijos ir Euro-pos centrinio banko (ECB) atsto-vai Lisabonoje pradėjo derybas dėl 80 mlrd. eurų fi nansinės pa-ramos Portugalijai.

Manoma, kad šios derybos bus baigtos iki gegužės vidurio. Balan-džio 6 d. Portugalijos laikinoji vy-riausybė paprašė fi nansinės paramos

silpnėjančiai ekonomikai, kad ga-lėtų sumokėti vis didėjančias sko-las. Portugalija tapo trečiąja euro zonos šalimi, prašančia fi nansinės paramos.

ES ir TVF praėjusiais metais skyrė 750 mlrd. eurų fi nansinės pa-ramos paketą, kad apsaugotų skolų prislėgtas Graikiją ir Airiją nuo vi-siško ekonomikos žlugimo.

Praėjusią savaitę TVF prognoza-vo, kad šiemet ir kitąmet Portugalijos bendrasis vidaus produktas susitrauks. Nors pagrindinė šalies opozicijos partija remia laikinosios vyriausybės prašymą suteikti fi nansinę paramą, dauguma šalies gyventojų reiškia ne-pritarimą valdžios sprendimams ir naujoms ekonomikos griežtinimo priemonėms.

Ukrainos sostinėje Kijeve sek-madienį į gatves išėjo 2 tūkstan-čiai Černobylio branduolinės ka-tastrofos padarinius likvidavusių žmonių. Jie protestavo prieš pen-sijų sumažinimą, praneša agen-tūra AP.

Leonidas Litvinenka pasakojo, kad nuo sausio kasmetinė jo pensija suma-žėjo nuo 1 700 grivinų (146 eurų) iki 1 200 grivinų (103 eurų). Be to, jam dabar tenka mokėti už medikamen-tus, kuriuos iki metų pradžios gauda-

vo nemokamai. „Man tada buvo 23 ir aš vykdžiau savo nacionalinę parei-gą, – kalbėjo L.Litvinenka. – Dabar aš esu neįgalus, o mano šalis išmeta mane per bortą.“

Po 1986 metų balandžio 26 dieną įvykusios Černobylio atominės ka-tastrofos likviduoti jos padarinių iš visos Sovietų Sąjungos buvo suvežta 600 tūkst. žmonių. 1991-aisiais jiems skirtos išmokos ir lengvatos, kurios pastaraisiais metais vis buvo maži-namos.

Likvidavę katastrofą pasijuto nereikalingi

Laimėjo dešinieji

Prancūzai purtosi emigrantų Radiaciją sumažins

VL, Eltos inf. ir nuotraukos

Portugalija derasi dėl paramos

Suimti žmonės, kurie nesustabdė sprogdinimo Minsko metro

Skubos amžiuje net ir pasi-rengimas šventėms užtrun-ka vos kelias valandas. Pre-kybos centrai siūlo greitas išeitis. Velykaitis gali būti apklijuotas ryškiaspalviaislipdukais su gražiais pie-šinėliais, vaikai visada džiaugsis dovanų gavę šokoladinį kiaušinį. Tauti-nio paveldo puoselėtojai siūlo nepamiršti ir tradici-nės margučių marginimo technikos.

Irma Dubovičienė

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šiemet prieš šventes padi-dėjusi kiaušinių paklausa gamintojus nelabai džiu-gina.

Saulius Tvirbutas

9 psl.

Nunykusių pluoštinių linų vietą galėtų užimti sėme-niniai linai ir pluoštinės kanapės, tačiau jos – ne-legalus augalas Lietuvoje.

Vida Tavorienė

9 psl.

Pluoštinės kanapės vis dar įstatymo užribyje

Sodietė

15 psl.

Senovinio margučiųmarginimo žavesys

Šioms Velykoms siūlome iš-sikepti ne tik labai gardžių, bet ir ypatingai dekoruotų kepinių, kurie nudžiugins ne tik mūsų mažuosius, bet ir suaugusiuosius.

Marija Butkuvienė

16 psl.

Dailūs skanėstai šventiniam stalui

Užvaldė kiaušinių pirkimo bumas

Šalyje vis dar apstu sukčia-vimo telefonu atvejų, kai nusikaltėliai iš patiklių as-menų išvilioja pinigų. Dar ne visi suvokia, kad tokie pranešimai tėra telefoninių sukčių mėginimai apgaule ištuštinti patiklių asmenų pinigines. Nusikaltėliai jauapgaudinėja ir naudoda-miesi kompiuterių prog ra-momis.

Vismantas Žuklevičius

18 psl.

Telelefoniniai sukčiaibraunasi į internetą

Kurtuvėnai – nedidelis miestelis, įsikūręs Rytų Že-maičių plynaukštėje, 20 ki-lometrų į pietvakarius nuo Šiaulių, palei kelią Šiauliai–Užventis. Legendomis api-pintas miestelis šliejasi prie Kurtuvėnų kraštovaizdžio draustinio.

Nijolė Petrošiūtė

19 psl.

Kurtuvėnų istorijos žaizdos ir dabartis

Prieblandos Miesteliai