Ūkininkų žinios• Senosios ES šalys nori iki

2020-ųjų išlaikyti maksimalų ES tiesioginių išmokų skirtumą, o naujosios ryžtingai sieks išmokas suvienodinti.

• Algirdiškyje (Panevėžio r.) vy-kusioje veislinių gyvulių parodoje pirmą kartą Lietuvoje surengtame galvijų aukcione nupirkta dvide-šimt mėsinių galvijų.

• Cukrinių runkelių augintojai jau išvažiavo į laukus. Pirmos fab rikus pasiekusios saldžiųjų šak nelių siuntos rodo, kad jų cuk-ringumas šiek tiek didesnis nei pernai. Taip pat augintojai džiau-giasi gana gausiu derliumi.

Moters pasaulis• Gyvenimą mieste į kaimą

išmainiusi Elžbieta Glazgo ne tik augina tris mažamečius vaikus, dirba kaimo seniūnijoje, bet ir or-ganizuoja išvykas prie jūros jos nemačiusiems kaimynams.

2011 m. rugsėjo 21 d., trečiadienis • Nr. 75 (9094) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Šiandien VL su priedais:

Pasipylę pranešimai dėl nesąžiningos mūsų šalies ekologinių ūkių veiklos paskatino Žemės ūkio ministeriją griežtinti jiems keliamus reikalavimus.

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 p.

Stipriausia Europoje – Ispanijos rinktinė

Baigėsi Europos krepšinio čem-pionatas Lietuvoje. Čempionų titulą apgynė ispanai, antri liko prancūzai, treti – rusai. Ketvirtą vietą sensacingai užėmė makedo-nai, penktą – aikštės šeimininkai lietuviai, šeštą – graikai.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6–7 p.

Už daugiamečių žolių hektarą šiuo metu skiriama 438 Lt, už javų – 742 Lt, o už ekologiškų daržovių ir bulvių hektarą – net 1 519 Lt parama. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ekologinių Lietuvos ūkių reputacija pakibo ant plauko

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaBičių avilys

Ugniagesiai tvirtina, kad jau treti metai nesprendžiamos jų problemos. Eltos nuotrauka

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Europos vyrų krepšinio čem-pionato metu prie sporto arenų piketavę ugniagesiai gelbėtojai sako, kad jų siekis atkreipti dėme-

sį į priešgaisrinės apsaugos ir gel-bėjimo sistemos griovimą atsimuša tarsi į sieną. Jie praranda viltį sėsti prie derybų stalo su Vyriausybe, o dėl esą diskriminacinių darbo sąly-gų ketina kreiptis į teismus.

Nukelta į 3 p.

Kaimo gyventojams teks pasirūpinti gesintuvais ir patiems skubėti gesinti gaisrų. Tokią netolimą ateitį prognozuoja ugniagesiai, protestuojantys prieš gaisrinių kaimo vietovėse likvidavimą.

Ugniagesių pajėgos – po reformų dalgiu

Meilė eurui: nors jo bijome, bet siekiame

Kas galėjo pamanyti, kad ateis laikas, kai Briuselis pagrūmos Lietuvai, suabejojusiai, ar jai ver-ta įsivesti eurą. Prieš ketverius metus būtume tai padarę kar-tu su slovėnais, tačiau Briuselis tada buvo negailestingas.

2 2011 m. rugsėjo 21 d. • Nr. 75 (9094)Valstiečių laikraštisAktualijos

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@

valstietis.lt

Gausią Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantys ekologiniai ūkiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas nežino, kiek iš tiesų eko-logiškos produkcijos jie pagami-na. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ne juokais užsimojo išsiaiškinti, ar prisidengiant ekologinio ūkio ser-tifi katais nėra piktnaudžiaujama ES paramos lėšomis.

Padidėjo pusketvirto karto

Šiuo metu Lietuvoje yra sertifi -kuota daugiau nei 2 600 ekologinių ūkių, užimančių 150,7 tūkst. hektarų bendrą plotą.

Palyginti su 2004 m., kai Lietu-va tapo visaverte ES nare, ekologinių ūkių padaugėjo daugiau nei dvigubai, o jų užimami plotai padidėjo beveik pusketvirto karto.

Ekologinis ūkininkavimas žmones traukia neatsitiktinai. Jie gauna ne tik tiesiogines išmokas, kaip ir kiti žemės ūkio subjektai, bet ir konkrečią fi nan-sinę pagalbą už ekologinį ūkininkavi-mą iš 2007–2013 m. ES Kaimo plėt-ros programos (KPP) lėšų.

Už daugiamečių žolių hektarą šiuo metu skiriama 438 Lt, javų – 742 Lt, o ekologiškų daržovių ir bulvių hek-tarą – net 1 519 Lt parama.

Šių ūkių savininkai, norėdami gauti tiesiogines ES išmokas ir pa-

ramą už ekologinį ūkininkavimą, privalo laikytis itin griežtų ūkinin-kavimo taisyklių, bet, kaip teigia že-mės ūkio ministras Kazys Starkevi-čius, „ne visuose iš deklaruotų plotų iš tiesų užsiimama ekologiniu ūki-ninkavimu“.

„Turima duomenų, kad dalis eko-loginių ūkių yra fiktyvūs“, – sako K.Starkevičius.

Pasak ministro, tokių fi ktyvių ūkių gali būti daug. ŽŪM neseniai pra-nešė, kad patikrinus 66 ekologinius ūkius paaiškėjo, jog net 24 aptikta neleistinų sintetinių medžiagų. Ki-

taip tariant, tokiuose ūkiuose išau-ginta produkcija neatitiko ekologi-nių standartų ir negalėjo būti laikoma ekologiška.

Beje, tiriant daržoves nusižengi-mų ekologiniams reikalavimams ne-nustatyta.

Lyderis pasigedo tvarkos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad negali būti net kalbos apie fi -nansavimo didinimą ekologiniams ūkiams, nes „tuose ūkiuose klesti bai-si netvarka“.

„Pirmiausia juose reikia padaryti tvarką, kad ekologiškai ūkininkau-jantieji laikytųsi taisyklių ir reikalavi-mų“, – sakė J.Talmantas. Jis piktinosi, kad didelę fi nansinę paramą gaunan-tys ekologinių ūkių savininkai neno-ri sąžiningai užsidirbti pinigų, todėl kaip įmanydami gudrauja siekdami gauti vis daugiau ES lėšų.

„Kur jūs matėte tą ekologišką pro-dukciją, parodykite ją man“, – ironi-zavo J.Talmantas.

Žemdirbių lyderis negailė-jo kritikos ir dabartinei finan-sinės paramos skyrimo tvar-

kai, kuria esą piktnaudžiaujama.„Ekologinių ūkių savininkai tarpusa-vyje, popieriuose parduoda savo pro-dukciją, o jūs pasidomėkite, kur ta produkcija iš tikrųjų yra. Jos nėra! Jos tiesiog nėra ir viskas!“ – kategoriškai aiškino J.Talmantas.

Pasak jo, nesąžiningus žemdirbius domina tik išmokos, o produkcijos gamyba jiems yra antraeilis dalykas.

„Pavyzdžiui, jie palaukia, kol rap-sai nubyrės, sulėkščiuoja žemę ir kitais metais vėl gauna tokias pat išmokas nors tų rapsų net nesėja ir realiai jo-kios produkcijos nepagamina. Ir taip dešimt metų“, – tikino J.Talmantas.

Įžvelgia tendencingumą

Pasipylę pranešimai dėl esą ne-sąžiningos ekologinių ūkių savinin-kų veiklos paskatino ŽŪM griežtin-ti ekologinei žemdirbystei keliamus reikalavimus.

Be to, ministerijos užsakymu jau antrą mėnesį VšĮ „Ekoagros“ dirba auditoriai.

Ši įstaiga vienintelė šalyje turi teisę sertifi kuoti ekologinius ūkius. ŽŪM ir Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) abejoja, ar „Ekoagros“ pa-grįstai dalija sertifi katus ir tinkamai kontroliuoja žemdirbius.

Šios įstaigos kokybės vadovas To-mas Demikis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad „Ekoagros“ specialistai nu-stato neatitikimų, bet iki šiol neturėjo galimybės tokiems žemdirbiams tai-kyti sankcijų.

Jis įžvelgė ir nepagrįstą puolimą prieš ekologinę žemdirbystę.

„Sunku pasakyti, kas visa tai ini-cijavo, bet greičiausiai tą sąmonin-gą puolimą organizuoja ir stambieji ūkininkai, kurie naudoja chemikalus, siekdami pakirsti ekologinių ūkių re-putaciją“, – svarstė T.Demikis.

Jis atmetė ir priekaištus, kad nėra duomenų apie ekologiškos produkci-jos pardavimą, nes šiuos skaičius žino tik NMA. Būtent jai produkcijos par-davimą deklaruoja ūkininkai. Priešin-gu atveju jie negautų dalies tiesiogi-nių išmokų.

Puolė auginti garstyčias

VšĮ „Ekoagros“ atstovo T.Demikio teigimu, kai kada NMA klaidina vi-suomenę. Taip esą atsitiko, kai ši agentūra paskelbė, kad ekologiniai plotai šiemet, palyginti su 2010 m., neva padidėjo beveik dvigubai.

„Pastaruoju metu ekologinių ūkių ne daugėja, o po truputį net mažė-ja, nes 2007–2013 m. fi nansinė ES parama, palyginti su 2004–2006 m. laikotarpiu, pavyzdžiui, javams auginti, sumažėjo kone dvigubai (nuo 1 473 iki 742 Lt)“, – sakė T.Demikis.

Jo duomenimis, padidėjo tik pa-rama rudųjų ir juodųjų garstyčių au-gintojams (skiriama 1 688 Lt/ha): ūkininkas už ekologiškų garsty-čių auginimą pretenduoja į bendrą 2 500 Lt už ha paramą.

Būtent todėl žmonės šiemet me-tėsi į kraštutinumą ir masiškai pra-dėjo auginti garstyčias. Jų dalis eko-loginių produktų rinkoje padidėjo nuo 2,68 proc. iki 12 proc., arba be-veik puspenkto karto.

Neteko teisės

ŽŪM duomenimis, kol kas pasi-tvirtino tik vienas atvejis, kai Kauno rajono ūkininkas, gavęs ES paramą, šiurkščiai pažeidė Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimus.

Dėl kitų reikalavimų nesilaikymo 2009 m. net 1 200 ekologinių ūkių neteko teisės realizuoti bent vie-ną produktą kaip ekologišką. Pra-ėjusiais metais tokios teisės neteko 1 323 ūkiai.

NMA duomenimis, ekologiškos produkcijos šiais metais pagaminta už 41,4 mln. Lt. Tiesioginių išmo-kų ir kitos paramos šiemet ekolo-ginei žemdirbystei yra skirta 40,6 mln. Lt.

Tiesa, metai dar nesibaigė, todėl tikėtina, kad parama padidės. Praė-jusiais metais ši parama buvo rekor-dinė nuo 2004 m. ir sudarė 191,6 mln. Lt.

NMA duomenimis, ekologiškos produkcijos šiais metais pagaminta už 41,4 mln. Lt. Tiesioginių išmokų ir kitos paramos šiemet ekologinei žemdirbystei yra skirta 40,6 mln. Lt.

Taisyklės kaitaliojamosAndriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

Tarp dvylikos apaštalų buvo ir Judas. Taip ir ekologiškai ūkininkaujant – vis atsiranda nesąžiningų žemdirbių, įvai-riausių gudrautojų. Viena vertus, tarsi gaunamos tiesioginės išmokos, bet pro-dukcijos nėra, kaip, beje, ir sankcijų už tos produkcijos nebuvimą niekam nėra taikoma. Antra vertus, žaidimo taisyklės ekologiškai ūkininkaujantiesiems keičia-mos per dažnai, todėl trūksta stabilumo. Manyčiau, kad tiesiogines išmokas rei-kėtų sieti ne su plotu (ha), o su galutiniu produktu. Ekologiškų produktų kainos, suprantama, Lietuvos vartotojams kol kas yra per didelės.

Kažkam esame neparankūsSaulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas

Kai kas sako, kad mes nepagaminame ekologiškos produkcijos, bet vien grūdi-ninkai eksportavo per 100 tūkst. t ekolo-giškų grūdų. Suprantama, jie yra bran-gesni ir neskirti mūsų rinkai. Apskritai galvoju, kad kažkam ekologinė žemdir-bystė yra labai neparanki. Tiesiog sie-kiama perskirstyti tiesiogines išmokas „tam, kam reikia“. Galbūt todėl ir atsira-do žemės ūkio ministro įsakymas, kuria-me įtvirtintas dar vienas reikalavimas – kad ekologiniame pasėlių lauke nebūtų daugiau nei 10 proc. piktžolių, nors nie-kas iki šiol nepasakė, kokiu pagrindu šis reikalavimas atsirado ir pagal kokią me-todiką bus tai apskaičiuojama.

Ekologinių Lietuvos ūkių reputacija pakibo ant plauko

Padidėjo tik parama rudųjų ir juodųjų garstyčių augintojams (skiriama 1 688 Lt/ha): ūkininkas už ekologiškų gars-tyčių auginimą pretenduoja į bendrą 2 500 Lt už ha paramą. Raimundo Šuikos nuotrauka

(Užs. 608)

32011 m. rugsėjo 21 d. • Nr. 75 (9094)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Naikina 40 komandų

Ugniagesių kantrybės taurę perpil-dė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėji-mo departamento (PAGD) raginimas naikinti 40 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandų. Įgyvendinus tokį planą, darbo neteks apie 300 kaimo vietovėse dirbančių nestatu-tinių ugniagesių gelbėtojų, o kaimo gyventojams gaisrus gesinti gali tek-ti patiems.

„Pernai savivaldybių kaimo prieš-gaisrinėms tarnyboms nurėžta 8 mln. litų. Šiemet irgi neketinama tų pinigų skirti. Vadinasi, Vyriausybė, deleguo-dama atitinkamas funkcijas savivaldy-bėms ir tam neskirdama fi nansavimo, pažeidžia Vietos savivaldos įstatymą“, – pareiškė Lietuvos ugniagesių gelbė-tojų profesinės sąjungos (LUGPS) pirmininkas Saulius Džiautas.

Pasak LUGPS vadovo, pareika-lavus laikytis įstatymų, atsirado siū-lymas naikinti gaisrininkų koman-das kaimo vietovėse. Taigi iš dabar Lietuvoje veikiančių 302 savivaldy-bių ugniagesių gelbėtojų komandų liktų 262.

„Kitiems metams numatytas di-desnis Vidaus reikalų ministerijos biudžetas, tačiau ugniagesiams di-desnio fi nansavimo nebus. Ministras Raimundas Palaitis sako, jog vienas gaisrines reikia naikinti, kad išgyven-tų kitos. Reikėtų paklausti ministro, ar nevertėtų sumažinti valdininkų apa-ratą, kad gyventojams netektų pa-tiems gesinti gaisrų“, – samprotavo S.Džiautas.

LUGPS skelbia, kad savivaldybių ugniagesiams gelbėtojams (nestatuti-niams) atlyginimų fondui trūksta apie 8 mln. Lt, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniage-siams (statutiniams) – apie 10 mln. Lt. Dėl menko fi nansavimo PAGD ne-sukomplektuota apie 460 statutinių ugniagesių etatų.

Vietoj penkių dirba trys

Sumažėjus fi nansavimui ugniage-siai gelbėtojai buvo priversti eiti ne-mokamų atostogų. Dėl to gaisrų ge-sinti vykdavo mažesnės pajėgos. Anot LUGPS pirmininko, kai kur buvo už-daromos gaisrinės – savaitę dirbo vie-na, kitą savaitę – kita.

„Taip pažeidžiami darbo saugos reikalavimai, nukenčia darbo kokybė, tačiau visuomenė apie tai nežino. Ge-rai, kad neatsitiko didelių nelaimių“, – sakė S.Džiautas.

Ugniagesiai pasipiktinę, kad bu-dintys ugniagesiai gelbėtojai privers-ti dirbti vienu mėnesiu daugiau nei kiti gaisrininkai. Jiems nustatyta dar-

bo laiko norma ne 168 darbo val. per mėnesį, o 182,5 val., tačiau papildo-mai už tai nemokama.

Pasak LUGPS pirmininko, ugnia-gesiams gelbėtojams neteisingai ap-mokama ir už darbą naktį, todėl kas mėnesį jie praranda nuo 100 iki 400 litų.

Ugniagesiai tvirtina, kad jau treti metai nesprendžiamos jų problemos. „Trūksta etatų – trys žmonės dirba keturių ar penkių darbą. Dabar pa-naikinus nestatutinių ugniagesių ko-mandas, krūvis statutiniams dar iš-augs. Sumažės visuomenės saugumas, ugniagesių pagalba vėluos, ypač į ato-kesnes vietas“, – apgailestavo Pane-vėžio apskrities priešgaisrinės gelbė-jimo valdybos ugniagesys Robertas Baltuška.

Po reformos dalgiu atsidūrusios gaisrinės susirūpinimą kelia ir vietos savivaldos atstovams. „Jeigu panai-kintų miestelyje esančią ugniagesių komandą, gyventojams būtų daug ne-rimo. Štai savaitgalį Saločiuose kilo gaisras. Vietos ugniagesiai per kelias minutes atsidūrė nelaimės vietoje ir išgelbėjo namą. Jei būtų tekę lauk-

ti gelbėtojų iš Pasvalio, pastato būtų nebelikę“, – pasakojo Pasvalio rajono Saločių seniūnijos seniūnas Algiman-tas Mašalas.

Seniūnas įsitikinęs, kad kaimo gaisrinių nereikia uždaryti, nes dėl to nukentės atokiau gyvenantys žmonės. „Miestelyje nuo pokario laikų buvo gaisrinė. Mūsų rajone gaisrinių pa-talpos suremontuotos, technika at-naujinta. Kam visa tai griauti? Nuo žmonių tolinamos beveik visos pa-slaugos!“ – visose srityse vykstančios „optimizacijos“ į neviltį stumia rajo-nų gyventojus.

Skubina gelbėtojų savanorystę

Ugniagesiams karčią šypseną kelia skubrus Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymas įteisinti savanorius ugniagesius.

Pasak R.Palaičio, įteisinta sava-norių ugniagesių veikla būtų didelė paspirtis šalies ugniagesiams atliekant gelbėjimo darbus, gesinant ir likvi-duojant gaisrus.

Tokį vidaus reikalų ministro pa-reiškimą ugniagesiai prilygina siūly-mui patiems gesinti gaisrus.

„Savanoriškos ugniagesių pajė-gos – geras dalykas. Tačiau ar mūsų visuomenė tam pasirengusi? Pakeis-ti žmonių sąmonę reikia laiko. Tik tam pasiruošus ir įvertinus, kaip vei-kia savanoriška sistema, galima būtų pamažu ją taikyti. Naujos nesukūrę, pradedame griauti tai, ką turime“, – apmaudavo S.Džiautas.

LUGPS atstovai sako, kad vi-suomenė dar kartą gali įsitikinti, jog Vyriausybės deklaruojami priorite-tai – žmonių saugumas, švietimas, medicina – tėra muilo burbulas.

Ugniagesiai vylėsi, kad jų kreipi-masis į šalies Prezidentę Dalią Gry-bauskaitę paskatins dialogą su Vy-riausybe. Laukdami šalies vadovės veiksmų, ugniagesiai buvo pristabdę protesto akcijas.

„Deja, patekome į uždarą ratą. Pre-zidentei rašėme, kad VRM nereaguo-ja į mūsų problemas. Tačiau Prezi-dentūra grąžino raštą ministerijai – tai pačiai, kuri nesugeba užtikrinti tin-kamo pavaldžių įstaigų funkcionavi-mo. Tai akibrokštas mūsų profesinei sąjungai. Kadangi deryboms sąlygų nėra, eisime į teismus dėl diskrimi-nacinių darbo sąlygų, papildomų krū-vių“, – pareiškė S.Džiautas.

„Nuo žmonių tolinamos beveik visos paslaugos! Visose srityse vykstančios „optimizacijos“ į neviltį stumia rajonų gyventojus“, – guodėsi Pasvalio rajono Saločių seniūnijos seniūnas A.Mašalas.

(Užs. 644)

Pasigendama motyvųAlgirdas Vrubliauskas, Lietuvos savi-valdybių asociacijos viceprezidentas

Darbo vietų naikinimas – negeras daly-kas, ypač tada, kai šalyje toks nedrabas. Be to, keista, kad sprendimai dėl gaisri-nių naikinimo priimami krizei baigiantis. Dėl to gali nukentėti žmonių saugumas. Stinga pinigų statutiniams ugniagesiams gelbėtojams išlaikyti, todėl mažinamos savivaldybių gaisrinės. Mes pasigenda-me svaresnių šios reformos ir ugniage-sių pajėgų mažinimo motyvų.

Saugumo iliuzijaRemigijus Baniulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius

Ugniagesių komandų tinklas, sukurtas kolūkiams saugoti, yra išlikęs nuo sovie-tinių laikų. Kolūkių nebeliko, o komandos tebėra. Šis tinklas šalyje netolygiai išsi-dėstęs. Kur buvo stipresni kolūkiai, ten ir ugniagesių buvo daugiau. Dabar pri-oritetai ir aktualijos kitokios. Krizės metu giežtai sumažinus fi nansavimą buvo nu-spręsta optimizuoti šį tinklą. Deja, to ne-įvyko. Dabar iš esančių 302 savivaldybių ugniagesių komandų fi nansuoti galime 262. Kai kurios komandos negali užti-krinti saugumo. Tai tik saugumo iliuzija. Gal geriau turėti mažesnį, bet kokybiš-kesnį ugniagesių tinklą.

Ugniagesių pajėgos – po reformų dalgiu Atkelta iš 1 p.

Delčia.Saulė teka 7.02, leidžiasi 19.22.

RytojŠiandien

Trečiadienį pūs pietvakarių krypties vėjas. Naktį bus giedra, sušils iki 10–12 laipsnių. Die-ną skėčių neprireiks, termometrai rodys 20 laipsnių. Ketvirtadienį daugiau palis pajūryje. Vyraus neramus pietvakarių vėjas. Naktį bus gana ramūs orai, sušils iki 10–14 laipsnių. Die-ną termometro stulpelis pakils iki 21 laipsnio, šypsosis saulė. Penktadienį atsėlins nedideli debesys ir atneš lietų. Naktį negausiai kris lietus, ryte, priešingai, švies saulė, o šilumos bus tiek pat, apie 11 laipsnių. Dieną ir vėl lis, sušils iki 17 laipsnių.

PorytDieną: +16 +20o

Naktį: +10 +12o

Dieną: +16 +21o Dieną: +14 +17o

Naktį: +9 +11oNaktį: +10 +14o

VL, gismeteo.lt inf.

Dar pernai savivaldybių kaimo priešgaisrinėms tarnyboms nurėžta 8 mln. litų. Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Ugniagesių kantrybės taurę perpildė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo de-partamento raginimas naikinti 40 savivaldybių ugniagesių gelbėtojų komandų.

4 2011 m. rugsėjo 21 d. • Nr. 75 (9094)Valstiečių laikraštis

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt

Kas galėjo pamanyti, kad ateis lai-kas, kai Briuselis pagrūmos Lietuvai, suabejojusiai, ar jai verta įsivesti eurą. Prieš ketverius metus būtume tai pa-darę kartu su slovėnais, tačiau Briuse-lis tada buvo negailestingas – dėl ne-žymaus infl iacijos rodiklio neatitikimo Lietuva buvo be gailesčio palikta už durų. O juk Lietuvos banko vadovas

Reinoldijus Šarkinas jau buvo numatęs pinigų kiekvienam suaugusiam šalies piliečiui nupirkti po kalkuliatorių, kad pirmosiomis euro įvedimo dienomis galėtume buvusią prekės kainą litais padauginti iš 3,458 ir taip patikrinti, ar

prekybininkai nesumanė mūsų apgau-dinėti euro įvedimo proga. Po pirmo-sios nesėkmės ekonomistai prognozavo, kad antrą kartą į euro zoną pasibelsi-me po trejų metų. Tačiau visus užklu-po krizė, tad euro įvedimas atidėtas iki 2014-ųjų, nors šiandien daug kas nea-bejoja, kad ir šį terminą teks nukelti.

Rytų Europos šalyse pasklidę gan-dai apie valstybių abejones dėl euro ateities ir siekius referendumuose pa-tikrinti, ar piliečiai nori patekti į euro zoną, ne juokais sukėlė nerimą Briu-selyje. Maištas laive? Prisipažinkime – prieš 4–5 metus daugelis tikėjomės, kad patekę į euro zoną turėsime tarsi papildomą garantiją, jog mūsų valdi-ninkai nebegalės su valstybės fi nansais elgtis savo nuožiūra. Tikėjomės, kad Briuselis neleis piktnaudžiauti. Ta-čiau pastaraisiais metais ši viltis spro-

go kaip muilo burbulas. Nors Lietuvos ir dar šešių ES šalių

užsienio reikalų ministerijos paskubė-jo paneigti į viešumą pasklidusią infor-maciją apie svarstymus rengti referen-dumus dėl narystės euro zonoje, tačiau

akivaizdu, kad septynių valstybių noras įsivesti eurą yra gerokai sumažėjęs ir ši valiuta tikrai nebus visose šalyse įvesta, kaip planuojama, 2014–2015 m. Šis klausimas kyla ne tik Rytų Europos šalims, bet ir euro dar neįsivedusioms Jungtinei Karalystei, Švedijai ir Dani-jai. Akivaizdu, kad šiuo metu įsivesti eurą daugeliui šalių yra labiau rizikinga nei jo neįsivesti. Juk vieša paslaptis, dėl kokių priežasčių Vokietija ir Prancūzi-ja nenori iš euro zonos paleisti Graiki-jos, nors kai kurie ekonomistai kaip tik taip pataria elgtis – paleiskime, tegul įsiveda savo valiutą ir pradeda ilgą gi-jimo procesą. Taip turėtų būti, o dabar Graikija tempia visą euro zoną į pelkę. Kodėl nepaleidžiama? Todėl, kad ne vienas stambus Vokietijos ir Prancū-zijos bankas yra investavęs milžiniškas sumas į Graikijos valstybės obligacijas

bei jos ekonomikas. Graikijos pasitrau-kimo iš euro zonos atveju daug skolų liktų beviltiškos, jas tektų paprasčiau-siai nurašyti.

Tačiau neapgaudinėkime savęs – nemanykime, kad Lietuva, išvengusi

euro zonos, išvengtų ir nuostolių dėl Graikijos gaivinimo. Lietuvos ekono-mika labai priklauso nuo eksporto, nes vidaus rinka per maža ne tik dabar, kai gyventojų mokumas menkas, bet taip bus ir ateityje.

Tačiau Lietuvos ir Latvijos padėtis labai skiriasi nuo euro dar neįsivedu-sių šalių padėties. Štai Lenkija tikrai turi savo valiutą, ir mes tai jaučiame. Kai jos vertė sumažėja – lietuviai kaip mat pasuka į Lenkijos prekybos cen-trus. Ir atvirkščiai. O litas ir latas lyg ir yra, tačiau tuo pat metu jų lyg ir nėra, nes jie susieti su euru, o kursas yra fi k-suotas. Todėl mes, net nepriklausyda-mi euro zonai, dėl Graikijos bėdų pa-tiriame tiek pat nuostolių, kiek patiria eurą įsivedusios valstybės.

Kokia išvada? Kad ir kiek kriti-kuotume euro zoną, tačiau jos narės turi garantijų, jog kilus grėsmei pa-gelbės kitos šio elitinio klubo valsty-bės. O Lietuva tokių garantijų neturi. Neužmirškime, kad iš esmės mes net ir neturime kito pasirinkimo – esame daug pasiskolinę eurais, todėl jeigu sumanytume devalvuoti litą, užsie-nio skola automatiškai padidėtų, o tai mums nenaudinga. Taigi iš esmės ir dėl šios priežasties mes turime tik vieną galimybę – belstis į euro zonos duris antrą kartą.

Vyriausiasis redaktoriusStasys Jokūbaitis

Administratorė (8 5) 210 0110

Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojaMeilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretoriusRobertas Sabaliauskas (8 5) 210 0113

SODYBA, BIČIŲ AVILYS Nijolė Baronienė (8 5) 210 0035

TĖVIŠKĖS ŠVIESA Bernardas Šaknys (8 5) 210 0090

SVEIKATA Daiva Šalc (8 5) 210 0042

ŪKININKŲ ŽINIOS Meilė Taraškevičienė (8 5) 210 0044

MOTERS PASAULIS Eglė Valionienė (8 5) 210 0035

ŠEŠTADIENIS Rūta Klišytė (8 5) 210 0082

PRIEBLANDOS Vismantas Žuklevičius (8 5) 210 0092

Dizaineriai (8 5) 210 0113

Fotokorespondentas (8 5) 210 0113

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

KAUNAS Albinas Čaplikas 8 655 74 524Gediminas Stanišauskas 8 640 19 043Saulius Tvirbutas 8 655 38 128

PANEVĖŽYS Vida Tavorienė 8 615 75 183

KELMĖ Nijolė Petrošiūtė (8 427) 56 797

MŪSŲ AUTORIAI: Algimantas Čekuolis (rašytojas), Jonas Mačiukevičius (rašytojas), Kazys Saja (rašytojas), Sigitas Tamkevičius (arkivyskupas), Tautos fondo (JAV) tarybos pirmininkas Jurgis Valaitis.

REDAKCIJASaltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3, LT-08105 Vilnius. Telefonas pasiteirauti (8 5) 210 0110, faksas (8 5) 242 1281.El. paštas redakcija@krastospauda.lt.

SKELBIMAI PRIIMAMI:Vil niuje: Saltoniškių g. 29 / Sėlių g. 3 (3 aukš tas), LT-08105, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 5) 210 0110 (skelbimai@krastospauda.lt). Faks. (8 5) 2421281. Kaune: Žemalės g. 16, nuo 8 iki 17 val. Te l. (8 37) 40 93 71 (kaunas@krastospauda.lt). Dėl prenumeratos skambinkite (8 5) 210 0060 (prenumerata@krastospauda.lt) arba nemokamu tel. 8 800 20 090.

Laikraštis leidžiamas nuo 1940 metų. Spaus di na UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, LT-21372 Vievis. Of se ti nė spau da. 6 sp. lan kai. Ti ra žas 15 803 egz. In dek sas 0127; ISSN 1021–4526; užs. Nr. 1175. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį bei kalbą redakcija neatsako.

Leidėjas – uždaroji akcinė bendrovė

Generalinė direktorė Liudmila Rybnikova

Administratorė (8 5) 210 0110

Reklamapardavimai@krastospauda.lt

Prenumerata ir platinimas (8 5) 210 0060

Buhalterija (8 5) 210 0045Fondas „Kaimo vaikai“ (8 5) 210 0110Knygų prekyba Viktorija Kanaševičiūtė (8 5) 210 0070

Aktualijos

Meilė eurui: bijome, bet siekiame Tiesiai šviesiai

Iš stojančiųjų į euro zoną reikalaujama idealios formos, o štai esantys euro zonoje graikai užsiaugino pilvus, į kairę ir į dešinę švaistė milijardus eurų.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Po 2009 m. sausio 16 d. riaušių Vilniaus miesto savivaldybė pirmą kartą leido organizuoti didelį mi-tingą prie Seimo. Penktadienį čia protestuos Švietimo įstatymo pa-taisomis nepatenkinti lenkų atsto-vai. Tačiau ar šiuo leidimu meras Artūras Zuokas nepataikauja Lietu-vos lenkų rinkimų akcijai, su kuria sostinės taryboje yra sudaręs koa-licinę sutartį?

Parama partneriams?

Vilniaus miesto savivaldybė po 2009-ųjų sausio įvykių iki šiol nie-kam nebuvo išdavusi leidimo rengti didelius mitingus prie Seimo.

Baimindamasi riaušių, kai sausio 16-ąją dužo Seimo langai, valdžia

uždraudė bet kokias masines pro-testo akcijas prie parlamento.

Tiesa, tuomet miestui vadovavo konservatorius Vilius Navickas. Po 2011-ųjų savivaldos rinkimų į mero kėdę atsisėdo Artūras Zuokas. Tarp jo vadovaujamo visuomeninio ju-dėjimo TAIP koalicijos partnerių yra ir Lietuvos lenkų rinkimų ak-cija (LLRA), taryboje turinti net 9 mandatus.

Atsitiktinumas ar ne, bet būtent lenkams, kurių atstovai yra valdan-čiojoje daugumoje, savivaldybė išdavė leidimą protestuoti prie Seimo, nors anksčiau to daryti neleido nei profesi-nėms sąjungoms, nei pensininkams.

Mitinge dėl Švietimo įstatymo galės dalyvauti ne daugiau kaip 5,3 tūkst. žmonių.

Ragina nedidinti įtampos

Politikai kol kas nesieja lenkų mi-tingo ir A.Zuoko bei LLRA drau-gystės.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio-nių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas kol kas nespekuliuoja min-timi, kodėl A.Zuokas leidimą protes-tuoti išdavė pirmiausia lenkams. „Bet kad savivaldybė turėtų laikytis vieno-dų standartų, tai tuo net neabejoju – jei saugumo sumetimais nebuvo daromos išimtys anksčiau, neturi jų būti daroma ir dabar“, – akcentavo M.Adomėnas.

Seimo opozicinės frakcijos „Tvar-ka ir teisingumas“ seniūnas Valenti-nas Mazuronis teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė mitingų ir pro-testo akcijų atžvilgiu iki šiol laikė-si „netinkamos ir net neteisėtos po-

zicijos“. Pasak jo, tai buvo daroma pritariant aukščiausiems valdžios at-stovams, nes miestui vadovavo kon-servatorius.

„Po garsiųjų riaušių prie Sei-mo kiti protestuotojai vėliau buvo nukreipiami į durpynus ir mėšly-nus, todėl tikėkimės, kad A.Zuoko sprendimas leisti protestus prie Sei-mo nėra politiškai motyvuotas“, – viliasi V.Mazuronis.

Prie Seimo žada protestuoti ir pensininkai

Lietuvos pagyvenusių žmonių aso-ciacijos prezidentė Grasilda Makara-vičienė sakė, kad valdžia bijo žmonių, todėl 2009 m. gruodį pensininkams neleido išlieti pykčio prie Seimo.

„Mus tada nugrūdo prie Spor-to rūmų, bet į mitingą vis tiek su-sirinko 8 tūkst. žmonių“, – sakė G.Makarevičienė.

Pamatę, kad leidimą mitinguoti prie Seimo lenkai gavo, pensininkai esą sieks to paties. „Spalį ir pamatysi-me, ar Lietuvos piliečiams netaikomi dvigubi standartai, nes protestuoti turi būti leidžiama kiekvienam žmogui“, – pabrėžė G.Makarevičienė.

Seimas vėl atviras protestuotojamsSužinoję, kad dėl Švietimo įstatymo pataisų lenkams leista rengti didžiulį mitingą prie Seimo, vis labiau skurstantys Lietuvos pensininkai dabar žada irgi kreiptis dėl tokio leidimo.

Politikai neturėtų slapstytisAlgis Krupavičius, politologas

Kai profesinėms sąjungoms ir pensinin-kams nebuvo leista mitinguoti prie Seimo, tuo metu A.Zuokas dar nebuvo Vilniaus miesto meras. Viena vertus, yra įstaty-mai, reguliuojantys susirinkimų tvarką, ir įvertinus tam tikrą atstumą turėtų būti leidžiama protestuoti prie valdžios insti-tucijų. Patiems politikams būtų naudinga pamatyti protestuojančius žmones ir su jais pasikalbėti akis į akį.

Pensininkų vietoje irgi paprašyčiau tokio leidimoKęstutis Girnius, politologas

Galbūt A.Zuokas tam tikra prasme pa-remia savo sąjungininkus, ir šis parėmi-mas, manau, nieko nenustebintų. Visos organizacijos turi teisę rengti demons-tracijas centrinėse vietose, o ne kur nors kitur. Tad jei tokia teisė suteikiama len-kams, tokią pat teisę privalu būtų suteik-ti ir pensininkams, ir visiems kitiems, ku-rie turi ką pasakyti. Pensininkų vietoje ir aš paprašyčiau tokio paties leidimo.

Protestuojantys pensininkai buvo nugrūsti kuo toliau nuo Seimo rūmų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl.

Cukrinių runkelių auginto-jai jau išvažiavo į laukus.

Saulius Tvirbutas

9 psl.

Runkelių derlius gali būti saldesnis

Moters pasaulis

Kova dėl ES tiesioginių išmokų nebus lengva

Pavargę, neišsimiegoję vairuotojai stengiasi kuo greičiau pasiekti galutinį kelionės tikslą ir svajoja tada lengviau atsikvėpti. Tačiau vairuotojų patiriamas nuovargis ir net sekundę trunkantis snustelėjimas prie vairo yra viena iš dažniausių skaudžių avarijų priežasčių.

Vismantas Vilčinskas

15 psl.

Užsnūsti prie vairo labai pavojinga

Šeštoji pavara

Senosios ES šalys nori iki 2020-ųjų išlaikyti maksi-malų ES tiesioginių išmo-kų skirtumą, o naujosios ryžtingai sieks išmokas su-vienodinti.

Albinas Čaplikas

Elžbieta viską gali ir visur spėja. Ji augina tris vaikus, prižiūri namus, dirba se-niūnijoje, rengia šventes ir rūpinasi visais kaimo rei-kalais.

Eglė Valionienė

Miestą išmainė į kaimą

16 psl.

Moliūgai – nuo seniausių laikų žinomi žmonių su-kultūrinti augalai. Meksikos gyventojai juos augino dar prieš 5 tūkstančius metų. Moliūgai ypač vertingi vėlų rudenį ir žiemą, kai šviežių vaisių ir daržovių asorti-mentas ribotas.

Ieva Radzevičiūtė

Auksaspalviai moliūgai naudingi ir jauniems, ir vyresniems

18 psl.

Dėl rinkėjų vangumo ir politinių šalies jėgų susiskaldymo pergalę parlamento rinkimuose iškovojęs prorusiškas „Santarvės centras“ užsitikrino 31 mandatą iš 100. Tačiau rinkimų laimėtojas gali likti opozicijoje, nes koaliciją bando lipdyti kitos mažiau balsų gavusios partijos.

Latvijos parlamento rinkimus laimėjo prorusiška partija

Pasaulis

8 psl.