Valstiečių laikraštis 2011 09 21

Download Valstiečių laikraštis 2011 09 21

Post on 10-Mar-2016

221 views

Category:

Documents

3 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 09 21

TRANSCRIPT

  • kinink inios Senosios ES alys nori iki

    2020-j ilaikyti maksimal ES tiesiogini imok skirtum, o naujosios rytingai sieks imokas suvienodinti.

    Algirdikyje (Panevio r.) vy-kusioje veislini gyvuli parodoje pirm kart Lietuvoje surengtame galvij aukcione nupirkta dvide-imt msini galvij.

    Cukrini runkeli augintojai jau ivaiavo laukus. Pirmos fab rikus pasiekusios saldij ak neli siuntos rodo, kad j cuk-ringumas iek tiek didesnis nei pernai. Taip pat augintojai diau-giasi gana gausiu derliumi.

    Moters pasaulis Gyvenim mieste kaim

    imainiusi Elbieta Glazgo ne tik augina tris maameius vaikus, dirba kaimo seninijoje, bet ir or-ganizuoja ivykas prie jros jos nemaiusiems kaimynams.

    2011 m. rugsjo 21 d., treiadienis Nr. 75 (9094) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    iandien VL su priedais:

    Pasipyl praneimai dl nesiningos ms alies ekologini ki veiklos paskatino ems kio ministerij grietinti jiems keliamus reikalavimus.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Stipriausia Europoje Ispanijos rinktin

    Baigsi Europos krepinio em-pionatas Lietuvoje. empion titul apgyn ispanai, antri liko pranczai, treti rusai. Ketvirt viet sensacingai um makedo-nai, penkt aikts eimininkai lietuviai, et graikai.

    Apie tai 4 p. f Apie tai 67 p. f

    U daugiamei oli hektar iuo metu skiriama 438 Lt, u jav 742 Lt, o u ekologik darovi ir bulvi hektar net 1 519 Lt parama. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    Ekologini Lietuvos ki reputacija pakibo ant plauko

    etadien VL su priedais:etadienisSodybaBii avilys

    Ugniagesiai tvirtina, kad jau treti metai nesprendiamos j problemos. Eltos nuotrauka

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.lt

    Europos vyr krepinio em-pionato metu prie sporto aren piketav ugniagesiai gelbtojai sako, kad j siekis atkreipti dme-

    s priegaisrins apsaugos ir gel-bjimo sistemos griovim atsimua tarsi sien. Jie praranda vilt ssti prie deryb stalo su Vyriausybe, o dl es diskriminacini darbo sly-g ketina kreiptis teismus.

    Nukelta 3 p. f

    Kaimo gyventojams teks pasirpinti gesintuvais ir patiems skubti gesinti gaisr. Toki netolim ateit prognozuoja ugniagesiai, protestuojantys prie gaisrini kaimo vietovse likvidavim.

    Ugniagesi pajgos po reform dalgiu

    Meil eurui: nors jo bijome, bet siekiame

    Kas galjo pamanyti, kad ateis laikas, kai Briuselis pagrmos Lietuvai, suabejojusiai, ar jai ver-ta sivesti eur. Prie ketverius metus btume tai padar kar-tu su slovnais, taiau Briuselis tada buvo negailestingas.

  • 2 2011 m. rugsjo 21 d. Nr. 75 (9094)Valstiei laikratisAktualijos

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Gausi Europos Sjungos (ES) param gaunantys ekologiniai kiai dygsta lyg grybai po lietaus, bet niekas neino, kiek i ties eko-logikos produkcijos jie pagami-na. ems kio ministerija (M) ne juokais usimojo isiaikinti, ar prisidengiant ekologinio kio ser-tifi katais nra piktnaudiaujama ES paramos lomis.

    Padidjo pusketvirto karto

    iuo metu Lietuvoje yra sertifi -kuota daugiau nei 2 600 ekologini ki, uimani 150,7 tkst. hektar bendr plot.

    Palyginti su 2004 m., kai Lietu-va tapo visaverte ES nare, ekologini ki padaugjo daugiau nei dvigubai, o j uimami plotai padidjo beveik pusketvirto karto.

    Ekologinis kininkavimas mones traukia neatsitiktinai. Jie gauna ne tik tiesiogines imokas, kaip ir kiti ems kio subjektai, bet ir konkrei fi nan-sin pagalb u ekologin kininkavi-m i 20072013 m. ES Kaimo plt-ros programos (KPP) l.

    U daugiamei oli hektar iuo metu skiriama 438 Lt, jav 742 Lt, o ekologik darovi ir bulvi hek-tar net 1 519 Lt parama.

    i ki savininkai, nordami gauti tiesiogines ES imokas ir pa-

    ram u ekologin kininkavim, privalo laikytis itin griet kinin-kavimo taisykli, bet, kaip teigia e-ms kio ministras Kazys Starkevi-ius, ne visuose i deklaruot plot i ties usiimama ekologiniu ki-ninkavimu.

    Turima duomen, kad dalis eko-logini ki yra fiktyvs, sako K.Starkeviius.

    Pasak ministro, toki fi ktyvi ki gali bti daug. M neseniai pra-ne, kad patikrinus 66 ekologinius kius paaikjo, jog net 24 aptikta neleistin sintetini mediag. Ki-

    taip tariant, tokiuose kiuose iau-ginta produkcija neatitiko ekologi-ni standart ir negaljo bti laikoma ekologika.

    Beje, tiriant daroves nusiengi-m ekologiniams reikalavimams ne-nustatyta.

    Lyderis pasigedo tvarkos

    Lietuvos kinink sjungos (LS) pirmininkas Jonas Talmantas teig, kad negali bti net kalbos apie fi -nansavimo didinim ekologiniams kiams, nes tuose kiuose klesti bai-si netvarka.

    Pirmiausia juose reikia padaryti tvark, kad ekologikai kininkau-jantieji laikytsi taisykli ir reikalavi-m, sak J.Talmantas. Jis piktinosi, kad didel fi nansin param gaunan-tys ekologini ki savininkai neno-ri siningai usidirbti pinig, todl kaip manydami gudrauja siekdami gauti vis daugiau ES l.

    Kur js matte t ekologik pro-dukcij, parodykite j man, ironi-zavo J.Talmantas.

    emdirbi lyderis negail-jo kritikos ir dabartinei finan-sins paramos skyrimo tvar-

    kai, kuria es piktnaudiaujama.Ekologini ki savininkai tarpusa-vyje, popieriuose parduoda savo pro-dukcij, o js pasidomkite, kur ta produkcija i tikrj yra. Jos nra! Jos tiesiog nra ir viskas! kategorikai aikino J.Talmantas.

    Pasak jo, nesiningus emdirbius domina tik imokos, o produkcijos gamyba jiems yra antraeilis dalykas.

    Pavyzdiui, jie palaukia, kol rap-sai nubyrs, sulkiuoja em ir kitais metais vl gauna tokias pat imokas nors t raps net nesja ir realiai jo-kios produkcijos nepagamina. Ir taip deimt met, tikino J.Talmantas.

    velgia tendencingum

    Pasipyl praneimai dl es ne-siningos ekologini ki savinin-k veiklos paskatino M grietin-ti ekologinei emdirbystei keliamus reikalavimus.

    Be to, ministerijos usakymu jau antr mnes V Ekoagros dirba auditoriai.

    i staiga vienintel alyje turi teis sertifi kuoti ekologinius kius. M ir Nacionalin mokjimo agentra (NMA) abejoja, ar Ekoagros pa-grstai dalija sertifi katus ir tinkamai kontroliuoja emdirbius.

    ios staigos kokybs vadovas To-mas Demikis Valstiei laikraiui teig, kad Ekoagros specialistai nu-stato neatitikim, bet iki iol neturjo galimybs tokiems emdirbiams tai-kyti sankcij.

    Jis velg ir nepagrst puolim prie ekologin emdirbyst.

    Sunku pasakyti, kas visa tai ini-cijavo, bet greiiausiai t smonin-g puolim organizuoja ir stambieji kininkai, kurie naudoja chemikalus, siekdami pakirsti ekologini ki re-putacij, svarst T.Demikis.

    Jis atmet ir priekaitus, kad nra duomen apie ekologikos produkci-jos pardavim, nes iuos skaiius ino tik NMA. Btent jai produkcijos par-davim deklaruoja kininkai. Priein-gu atveju jie negaut dalies tiesiogi-ni imok.

    Puol auginti garstyias

    V Ekoagros atstovo T.Demikio teigimu, kai kada NMA klaidina vi-suomen. Taip es atsitiko, kai i agentra paskelb, kad ekologiniai plotai iemet, palyginti su 2010 m., neva padidjo beveik dvigubai.

    Pastaruoju metu ekologini ki ne daugja, o po truput net ma-ja, nes 20072013 m. fi nansin ES parama, palyginti su 20042006 m. laikotarpiu, pavyzdiui, javams auginti, sumajo kone dvigubai (nuo 1 473 iki 742 Lt), sak T.Demikis.

    Jo duomenimis, padidjo tik pa-rama rudj ir juodj garstyi au-gintojams (skiriama 1 688 Lt/ha): kininkas u ekologik garsty-i auginim pretenduoja bendr 2 500 Lt u ha param.

    Btent todl mons iemet me-tsi kratutinum ir masikai pra-djo auginti garstyias. J dalis eko-logini produkt rinkoje padidjo nuo 2,68 proc. iki 12 proc., arba be-veik puspenkto karto.

    Neteko teiss

    M duomenimis, kol kas pasi-tvirtino tik vienas atvejis, kai Kauno rajono kininkas, gavs ES param, iurkiai paeid Geros agrarins ir aplinkosaugins bkls (GAAB) reikalavimus.

    Dl kit reikalavim nesilaikymo 2009 m. net 1 200 ekologini ki neteko teiss realizuoti bent vie-n produkt kaip ekologik. Pra-jusiais metais tokios teiss neteko 1 323 kiai.

    NMA duomenimis, ekologikos produkcijos iais metais pagaminta u 41,4 mln. Lt. Tiesiogini imo-k ir kitos paramos iemet ekolo-ginei emdirbystei yra skirta 40,6 mln. Lt.

    Tiesa, metai dar nesibaig, todl tiktina, kad parama padids. Pra-jusiais metais i parama buvo rekor-din nuo 2004 m. ir sudar 191,6 mln. Lt.

    NMA duomenimis, ekologikos produkcijos iais metais pagaminta u 41,4 mln. Lt. Tiesiogini imok ir kitos paramos iemet ekologinei emdirbystei yra skirta 40,6 mln. Lt.

    Taisykls kaitaliojamosAndriejus Stanikas, ems kio rm pirmininkas

    Tarp dvylikos apatal buvo ir Judas. Taip ir ekologikai kininkaujant vis atsiranda nesining emdirbi, vai-riausi gudrautoj. Viena vertus, tarsi gaunamos tiesiogins imokos, bet pro-dukcijos nra, kaip, beje, ir sankcij u tos produkcijos nebuvim niekam nra taikoma. Antra vertus, aidimo taisykls ekologikai kininkaujantiesiems keiia-mos per danai, todl trksta stabilumo. Manyiau, kad tiesiogines imokas rei-kt sieti ne su plotu (ha), o su galutiniu produktu. Ekologik produkt kainos, suprantama, Lietuvos vartotojams kol kas yra per didels.

    Kakam esame neparanksSaulius Daniulis, Lietuvos ekologini ki asociacijos pirmininkas

    Kai kas sako, kad mes nepagaminame ekologikos produkcijos, bet vien grdi-ninkai eksportavo per 100 tkst. t ekolo-gik grd. Suprantama, jie yra bran-gesni ir neskirti ms rinkai. Apskritai galvoju, kad kakam ekologin emdir-byst yra labai neparanki. Tiesiog sie-kiama perskirstyti tiesiogines imokas tam, kam reikia. Galbt todl ir atsira-do ems kio ministro sakymas, kuria-me tvirtintas dar vienas reikalavimas kad ekologiniame pasli lauke nebt daugiau nei 10 proc. piktoli, nors nie-kas iki iol nepasak, kokiu pagrindu is reikalavimas atsirado ir pagal koki me-todik bus tai apskaiiuojama.

    Ekologini Lietuvos ki reputacija pakibo ant plauko

    Padidjo tik parama rudj ir juodj garstyi augintojams (skiriama 1 688 Lt/ha): kininkas u ekologik gars-tyi auginim pretenduoja