valstiečių laikraštis 2011 01 29

Download Valstiečių laikraštis 2011 01 29

Post on 06-Mar-2016

223 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2011 01 29

TRANSCRIPT

  • Pasaulin maisto produkt kriz ukliudys ir Lietuv

    etadienis Egidijus Stancikas savo gyve-

    nimo nesivaizduoja be aktyvios veiklos. Nuo 2007-j Kauno dra-mos teatro vadovo pareig m-sis aktorius tikina, kad jam nuo administracinio darbo geriausiai pavyksta pailsti scenoje.

    Sodyba

    Ko reikia, kad nuosavas van-dens telkinys ne tik aplink puo-t, bet ir apiuopiamos naudos sodybos eimininkui teikt.

    Dauguma medi alies el-dynuose, ypa miestuose ir mies-teliuose, yra vos gyvi, aplinkos nepuoia.

    Bii avilys

    iema jau persivert antr pus. Netrukus prads busti bi-i eimos. Lizduose atsiras pirmi perai.

    iandien VL su priedu

    Treiadien VL su priedukinink inios

    2011 m. sausio 29 d., etadienis Nr. 8 (9027) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    Spariai didjant maisto poreikiui ir kainoms ms emdirbiai ir maisto produkt gamintojai galt nemaai udirbti, taiau dl aukt biurokratini barjer vargu ar taip atsitiks.

    Albinas aplikas. Isamiau skaitykite 2 p.

    alies valdia dersis dl ems

    ems kio ministerija Euro-pos Komisijos prays pratsti pereinamj laikotarp, kuriuo draudiama parduoti em u-sienieiams.

    Europos ems savinink organizacijos skaiiavimais, jau po keli deimtmei planetoje gyvens apie 10 mlrd. gyventoj, kuriuos teks imaitinti tik i 22 proc. ems paviriaus, tinkamo ems kiui. Martyno Vidzbelio nuotrauka

    Saulius TvirbutasVL urnalistas,saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

    darbinimo usienyje mo-ni atstovai nevienodai vertina emig racijos mast. Vieni teigia, kad daug darbingo amiaus mo-ni jau ivyk Didij Britanij ir Airij, todl i ali darbda-viams jie jau neturi, k pasily-ti, o silantieji darbo vietas Ny-derlanduose tvirtina, kad ir toliau

    sulaukia daug klient. Dar viena emigracijos banga prognozuoja-ma, kai atsivers Vokietijos ir Aus-trijos darbo rinkos.

    Statistikos departamento duo-menimis, pernai apie savo ivy-kim dirbti kitoje alyje prane 83,5 tkst. moni, taiau ma-noma, kad ivykusij yra gero-kai daugiau. Dauguma j nemato perspektyv savo alyje ir ketina likti usienyje.

    Nukelta 3 p. f(Us. 36)

    Lietuviai Tvynje nemato perspektyv

    Klimpstant ministr palaiko Prezident

    Atkakliai musis krtin, kad tikrai neskyr ES paramos buvu-siam savo verslui, kio ministras D.Kreivys vis labiau praranda pa-sitikjim.

    Apie tai 6 p. f Apie tai 22 p. f

  • 2 2011 m. sausio 29 d. Nr. 8 (9027)Valstiei laikratis

    Albinas aplikasVL urnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

    Daugelis ekspert prognozuoja, kad artimiausiu metu dar spariau prads didti maisto produkt pa-klausa, todl jie brangs stulbinan-iais tempais. iomis dienomis apie tai prabilo pagrindiniai pasaulio laik-raiai ems kio produkt kai-n augimas pranoksta didiausias prognozes. Akivaizdu, kad pasauli-n maisto produkt kriz ukliudys ir Lietuv. Ar lietuviai pasinaudos su-sidariusiomis aplinkybmis?

    Kain didjimas ne trumpalaikis reikinys

    Neseniai Lietuvoje viejs Eu-ropos ems savinink organizacijos (ELO) generalinis sekretorius Tieri Delaskailas Kaune vykusiame susi-tikime lietuvius band tikinti, kad jau iuo metu pastebimas kai kuri ems kio produkt kain augimas yra ne trumpalaikis reikinys. Sveias tikino, kad kaip tik dl ios prieasties pasaulyje prasidjo atkakli kova dl aukso vert gaunanios ems kio paskirties ems.

    ELO skaiiavimais, jau po keli deimtmei planetoje gyvens apie 10 mlrd. gyventoj, kuriuos teks imai-tinti tik i 22 proc. ems paviriaus, tinkamo ems kiui. Taigi mums gal net sunku sivaizduoti, kaip spariai

    augs ems kio ir maisto produkt paklausa. Pasak ELO vadovo, dl e-ms jau prasidjo ari kova. tai Ki-nija pradeda nuomoti didelius ems plotus Argentinoje, ilje bei daug investuoja Afrikoje, Piet Korja net 99-eriems metams isinuomojo dide-l Madagaskaro dal, Libija nuomoja em Ukrainoje.

    iuos teiginius patvirtina ir Jungti-ni Taut maisto ir ems kio orga-nizacija (FAO). Ji i met pradioje prane, kad maisto produkt kain indeksas pakilo iki 215 punkto, ir tai yra aukiausias pakilimas nuo 1990-j (2008-aisiais, kai rinkose pradjo trkti maisto produkt, is indeksas siek 213,5 punkto, o 2000-aisiais te-siek 90 punkt). ie duomenys rodo, kad pasaulinje maisto produkt rin-koje yra pavojingai nestabilu.

    Galimybes varo biurokratai

    Lietuvos ems kio konsultavi-mo tarnybos (LKT) direktoriaus

    Edvardo Makelio nenustebino FAO ir kit organizacij prognozs: Aki-vaizdu, kad taip turjo atsitikti ne tik dl auganio planetos gyventoj skai-iaus, bet ir dl gerjanio besivys-tani valstybi pragyvenimo lygio. Pavyzdiui, jeigu Kinijos vyriausyb nutart, kad atjo laikas kiekvienam alies gyventojui per dien suvalgyti po vien kiauin, tai tok usakym galt vykdyti keturios Pranczijos. Tokie gali bti miliniki ios valsty-bs poreikiai.

    Pasak LKT vadovo, augant maisto poreikiui Lietuvos emdir-biai ir maisto produkt gamintojai galt nemaai udirbti. Galt, ta-iau vargu ar taip atsitiks.

    Mes gyvename emdirbystei pa-lankioje vidutinio klimato zonoje, tu-rime pakankamai vandens, o jo vert kasmet vis dids. Taigi turime geras galimybes auginti daugiau gyvuli, sukurti daugiau darbo viet, daugiau eksportuoti ir udirbti sau bei valsty-bei. Taiau kaip reta kita valstyb tu-rime tiek daug biurokratini pani,

    pavyzdiui, draudia statyti naujas fermas, apgailestauja E.Makelis.

    Jam pritaria DnB NORD ban-ko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis: Daugelis nori gyventi a-lyje, kurioje gamta labai apsaugota, nra nemaloni kvap. Taiau yra ir kita pus o kaip igyventi kitiems gyventojams? Deja, ms ekonomi-kos augimo tempai yra pernelyg lti. Mes rizikuojame nespsime atsi-gauti nuo krizs ir vl pateksime ant maisto produkt brangimo bangos.

    Skrydi vadovas kelia ems k

    Kas tie biurokratai? Tai vis ta pati aplinkos ministro Gedimino Kazlaus-ko armija, kurios kol kas nepavyksta sutramdyti net alies Prezidentei.

    tai neseniai Seime buvo suda-ryta darbo grup gyvulininkysts ir pauktininkysts problemoms nagri-nti. Galvij ir pauki augintojai i pradi labai apsidiaug, tikjo-si, kad maisto produkt krizs iva-karse bus pradti svarstyti valstybei svarbs klausimai. Taiau emdirbi viltys lugo, kai buvo paskelbta darbo grups sudtis. Paaikjo, kad apie e-ms kiui ir maisto pramonei svarbius reikalus svarstys mons, kuri inios apie iuos reikalus yra apgailtinos. Seimo Kaimo reikal komitetas i darbo grup nusiunt skrydi val-dymo ininieriaus specialyb turint Pran eim.

    Pasaulyje brangsta maisto pro-duktai? Koki tai turs tak Lietuvai, kaip mes turtume pasiruoti? Nors, cha cha cha, esu Kaimo reikal komi-teto narys, taiau apie iuos reikalus man sudtinga kalbti, gal js pakal-binkite kitus mano kolegas, atvirai prisipaino P.eimys.

    Taiau jis neatsisak dalyvauti mintoje darbo grupje ir pasirayti maisto pramon lugdanius spren-dimus.

    Sprendimams pritariau, nes ma-nau, kad gamtos apsaugos klausimai yra prioritetiniai. Mano nuomone, Lietuvoje kiauli ir galvij ferm pltros neturt bti. Kiek yra kiau-lininkysts kompleks, tiek Lietuvai utenka, drsiai sako buvs Palan-gos oro uosto skrydi valdymo ini-nierius P.eimys.

    VL pakalbintas UAB Dainiai di-rektorius Kasparas Jureviius igirds tokius Seimo nario odius susiima u galvos ir stebisi, kad valstyb dar nebankrutavo.

    Tokia darbo grup ir negaljo priimti kitoki sprendim. Mes net nustebome, kad svarstant kiaulinin-kysts problemas darbo grup nebu-vo trauktas Seimo narys Emanuelis Zingeris, sako K.Jureviius.

    Savanorikai renkams skurd

    Pasak LKT vadovo E.Makelio, ms aplinkosaugininkai Olandijoje ar Danijoje bt kaip mat sutram-dyti. Po sprendim, kurie priimami Lietuvoje, kitose alyse i karto bt aukiami mitingai, kilt net masiniai neramumai. Lietuviai kantrs. Ar il-gam uteks kantrybs?

    tai Danijoje pradjo veikti va-dinamasis aliasis susitarimas. Susi-tarta, kad gamintojai neter gamtos, taiau bus leidiama didinti gamyb, statyti naujas fermas, atsisakyti Lie-tuvoje galiojani gyvuli tankumo rodikli, sumaintos saugomos terito-rijos. Danai pasirinko pltros galimy-bes, o mes gamybos atsisakome ir ren-kams skurd, sako E.Makelis.

    Komentuodamas FAO pareikim Pranczijos prezidentas Nikolia Sarko-zy ikl savo alies vyriausybei priori-tetin udavin sumainti maisto pro-dukt kainas. Pranczijos ems kio ministras Bruno Le Maire tuoj pat pa-reik, kad artjanti maisto produkt kriz kart, tiktina, usits, todl gali prireikti riboti eksport ir didinti vals-tybs atsargas. Lietuvos Vyriausyb to-kiomis smulkmenomis neusiima.

    Vyriausyb kuria vizij, kokia Lie-tuva bus 2030-aisiais, kaip irnius be-ria ambicingus ir milijardus lit kai-nuojanius projektus. O gal vertt pasvarstyti apie Lietuv 2013-aisiais? Pasvarstykime, kokia ji bus, jeigu pa-brangs maisto produktai, jeigu ir to-liau tiek daug moni emigruos bei iliks demografi ns problemos, pa-taria R.Rudzkis.

    Aktualijos

    Kainos iaugs apie20 procentAlbertas Gapys, Lietuvos agrarins ekonomikos instituto Produkt rinkotyros skyriaus vedjas

    Situacija pasaulinje rinkoje labai su-dtinga. Lietuva jai takos negali dary-ti, mes galime tik prisitaikyti. Akivaizdu, kad maisto produkt kainos dids ir j augim lems padtis pasaulinse bir-ose. Jau dabar pradeda augti daro-vi, grd kainos kaimyninje Rusijoje. Manau, kad maisto produkt kainos jau met iaugs apie 20 proc.Neatmeskime ir spekuliacini motyv. tai Lietuvoje pernai buvo prikulta 3,3 mln. t grd, turjo nemaai likti ir vi-daus rinkoje, taiau dabar j trksta. Kur jie dingo? Gal supirko spekuliantai ir taip augina kainas rinkose?

    Importuojame, nors galtume eksportuotiMeislovas Zasiurinskas, Seimo Socialini reikal ir darbo komiteto narys

    Deja, iuo metu Lietuvoje daugiau po-pulistini kalb, o ne konkrei veiksm. Reikia lengvinti slygas verslui, reikia atsisakyti ES paramos, kai remiami at-sisakantieji ems kio gamybos. Seno-sios ES alys stengiasi didinti gamyb, o naujsias alis suvaryti. Mes patys ga-ltume usiauginti tiek maisto produkt, kiek reikia ir dar ekspor