Valstiečių laikraštis 2014 01 18

Download Valstiečių laikraštis 2014 01 18

Post on 28-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

6 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 01 18

TRANSCRIPT

<ul><li><p>MSAUSIODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T</p><p>iandien skaitykite:</p><p>4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO</p><p>m0AGAL2YTKALENDORI-E-DINIOARKLIOMETAIPRASIDSSAU-SIOJ TAIAUDAUGUMA JAUVSDAMI.AUJUOSIUSPASIRPINOPASAGOMISIRAVIOMIS</p><p>m4AMSIUOJU IRALTUOJUMETLAIKUMEDIKAIPATARIANETAUPYTIVIESOS!NOTJBTIVIESIOSEPA-TALPOSEYPASVARBUDEPRESIJOSIRNERIMOKAMUOJAMIEMSMONMS</p><p>m)RNA0UZARAITPOPMUZIKOSLYGUMAS SIVER LABAIANKSTI TA-IAUSENOKAIIAUGOIMOKINUKS SIJONLIO-ERGINOSNESUPANIO-JO IRANKTISTUDENTSDINSAI SUAUKTAKULNIAIS JI IMOKOOKTI IRDAINUOTISOLOIRKASMETTAIDAROVISPROFESIONALIAU</p><p>m *AUPOMETMANKTINTOJAIMASAUOTOJAIPIRTININKAIOLININ-KAIBIOENERGETIKAIRAGANOSIRVISIKITISVEIKOSGYVENSENOSIRALTERNA-TYVIOJOGYDYMOMETODTAIKYMOSPECIALISTAIPRIVALSRODYTIKADTURIREIKIAMGEBJIMIRKVALIKACIJ/KLIENTAINEPATENKINTIPASLAUGO-MISGALSJUOSAPSKSTI</p><p>SODYBA, 7Lf</p><p>ETADIENIS, 11Lf</p><p>36%)+!4!, 21Lf</p><p>6IDA4AVORIEN6,URNALIST</p><p>!PLINKOSMINISTRASADAKADDLTOTURTATPIGTIIRILUMAVAR-TOTOJAMS4AIAUIEMETIVALS-TYBINIMIKSUPLANUOTPAGA-MINTISKIEDRKIEKISDARNEBUSDIDELIS5RDIJOSTURTPAGAMINTIVOSnPROCBIOKURO</p><p>0IRKSPASLAUGAS</p><p>Visoms alies urdijoms iemet pavesta aktyviau dalyvauti biokuro gamyboje. Iki iol urdijos tik pre-kiavo miko kirtimo atliekomis, o nuo i met pads gaminti skied-ras. Skiedr gamyba mums nau-jov. Savo technikos neturime, tad pirksime kirtimo atliek smulkini-mo ir transportavimo paslaugas. Jau turime vien pasilym. Jei jis ati-tiks reikalavimus, sudarysime sutar-t, sak Panevio mik urdijos mik urdo pareigas einantis Vac-lovas iis.</p><p>Ir kitos urdijos neturi reikia-mos skiedr gamybos technikos bei skiedroms transportuoti tinkam main, todl pirks ias paslaugas. Malimo ranga ir transportavimo priemons kainuot apie 2 mln. lit. Rizikinga tai investuoti, kol neinome, kokia bus paklausa. Ma-tysime, kaip seksis biokuro biroje, tada ir nusprsime, samprotavo V.iis.</p><p>Keturios alies urdijos jau yra apsisprendusios pirkti skiedr ga-mybos technik ir skiedroveius. Jos tikisi paramos i Klimato kai-tos specialiosios programos, pagal kuri pateik paraikas. </p><p>Kiekvienai urdijai nustatyta, kiek skied r iemet turs paga-minti. Panevio urdijos norma 3 200 kubini metr skiedr. Pa-sak generalinio mik urdo pava-duotojo Gintaro Visalgos, visose urdijose rezervuota 5060 tkst. kubini met r miko kirtimo atlie-k biokuro gamybai. Tai sudaro apie 57 proc. urdij parduoda-mos malkins medienos ir kirtimo atliek kiekio. </p><p>*QGAHP=2Lf</p><p>)VALSTYBINIMIKPAIRSDAUGIAUSKIEDR</p><p>alloverpress.eeJQKPN=QG=</p><p>SODYBA, 9Lf</p><p>IEMETMIKURDIJOSPAREIGOTOSIMIKOKIRTIMOATLIEKGAMINTISKIEDRASIRPARDUOTIJASBIOKUROBIROJE4IKIMASIKADNAUJIRINKOSDALYVIAIPADIDINSKON-KURENCIJIRPADSPAABOTIMONOPOLIZ-MAUGANIOJEBIOKURORINKOJE</p><p>!RPAVYKSSUSTABDYTIPRIE,IETUVOSSIENOSAR-TJANIOAFRIKINIOKIAULIMAROPLITIM'ALBTERNAIPAVOJINGUKRATJAUATNEMSAL4OKIENUOGSTAVIMAIITINSUSTIPRJOPOTOKAI!LYTAUSKRATOMEDIOTOJAIAPTIKOKELIASDE-IMTISKRITUSIERNO"ALTARUSIJOSINIASKLAIDAPRANEAPIETARIMUSKADNUSTATYTASNAUJASMAROPROTRKISnDARARIAUSIENOSSU,IETUVA</p><p>,IETUVUVERSERNIENA</p><p>*QGAHP=Lf -EDIOTOJAIPARAGINTIAKTYVIAUMEDIOTIERNUSKOLTARPJNESISUKOAGRE-SYVUSMAROVIRUSAS alloverpress.eeJQKPN=QG=</p></li><li><p>2 MSAUSIODmNr. 6 (9334) 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>,AASJROJE</p><p>Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikisi, kad dl to, jog urdijos dalyvaus biokuro gamy-boje, bus utikrinta konkurencinga kaina ir stambs biokuro gamin-tojai negals diktuoti savo slyg. Dl to turt atpigti ir iluma var-totojams. </p><p>iuo metu biokuro katilinse sunaudojama apie 3 mln. kubini met r biokuro. Tad urdij supla-nuotas pagaminti skiedr kiekis bus nedidelis, sutiko G.Visalga, pa-brs, kad valstybini mik pa-naudojimo biokuro gamybai ta-ka labiau bus matoma ateityje. Anot jo, priklausomai nuo skie-dr paklausos biroje, kitais me-tais urdijos gali padidinti biokuro gamybos apimtis. Pagal aplinkos ministro patvirtint miko kirti-mo apimt 20142018 m. valsty-binius mikus valdanios urdi-</p><p>jos kasmet privalo pagaminti apie 300 tkst. kubini metr kirtimo atliek. Dalis j parduodama pagal ilgalaikes sutartis, dalis pagal pus-meio susitarimus. Iaugus biokuro paklausai, daugiau kirtimo atliek bus rezervuota skiedr gamybai.</p><p>Generalinio mik urdo pava-duotojas pastebjo, kad teorikai kirtimo atliek potencialas mi-kuose yra didesnis iki 500 tkst. kubini metr. Taiau ne vis j </p><p>galima panaudoti. G.Visalga pa-br, jog i nederling augavie-i negalima paimti vis kirtimo </p><p>atliek, kad nebt paeista eko-sistema. Tokiuose mikuose atlie-k paliekama augaviei derlingu-mui didinti.</p><p>pareigojim gaminti biokur su atodsiu vertino vadovai t urdi-j, kuriose yra daug lapi augavie-i. i urdij mikininkai teigia, kad daug kirtimo atliek tenka su-guldyti po main ratais, norint i miko iveti medien. Nepaklo-jus ak po ratais, i lapi mik </p><p>medienos nemanoma iveti. Kiek kirtimo atliek sunaudojama ioms reikmms, priklauso nuo oro slyg. Kai bus drgna, daugiau ak suguls po ratais, maiau liks biokurui, aikino V.iis.</p><p>3TINGAKONKURENCIJOS</p><p>Dl nauj biokuro rinkos daly-vi yra sunerim privats biokuro gamintojai. Valstybins mik ur-dijos yra aliavos itekli valdytojos. Tad joms tapus ir biokuro gaminto-jomis, svarbu nepaeisti siningos konkurencijos princip. Jei j bus laikomasi, taka rinkai bus teigiama. Mes kreipiams Aplinkos minis-terij ir Generalin mik urdij, kad bt paaikinta, kokiais prin-cipais vadovaujantis mik urdijos dalyvaus biokuro rinkoje, priva-i biokuro gamintoj susirpinim isak Biomass energetikos asocia-cijos Litbioma prezidentas Remi-gijus Lapinskas.</p><p>Aplinkos viceministras Alman-tas Petkus pabr, kad verslo mo-ni nuogstavimai nepagrsti. Kaip tik dabar biokuro rinkoje trksta konkurencijos. Apie tai yra pasi-sakiusi Konkurencijos taryba, vie-ojoje erdvje taip pat daug kalba-ma apie tai. Tad urdij, kaip nauj rinkos dalyvi, vaidmuo paska-tinti konkurencij, dst aplin-kos viceministras. Anot jo, skiedr gamyba naujov urdijoms, todl iemet j gamybos apimtys nebus didels. i met rezultatai paro-dys, kiek reiks padidinti biokuro gamyb. Urdijos gali pigiausiai pa-gaminti biokuro, tad ir ilumos var-totojai tai turt pajusti, sitiki-ns A.Petkus.</p><p>.EEPIZODINISVAIDMUO</p><p>Miko urdijos pagamintas skiedras pardavins biokuro biro-je. Anot 2012 m. veikti pradjusios Lietuvos energijos itekli biros Baltpool generalins direktors Lauros alaits, urdij traukimo bir taka biokuro rinkai priklau-sys nuo to, ar jos aktyviai dalyvaus biroje ir koki prekybos strategi-j pasirinks. Ji sitikinusi, kad dau-giausia naudos bt, jei urdijoms tekt paskutins vilties tiekj ar rinkos stabilizatori vaidmuo kad jos utikrint biokuro pasi-l tada, kai biokuro pristigt dl ekstremali slyg ar nepagrstai iaugt biokuro kainos. Dl tokio urdij dalyvavimo biokuro preky-boje padidt pasitikjimas iame sektoriuje. O tai suteikt daugiau galimybi rinkoje smulkiems ga-mintojams. </p><p>ilumos tiekimo mons, ino-damos, kad, staiga pristigus bioku-ro, jo gals sigyti biroje, nebijos teikti usakym smulkiems biokuro gamintojams. Paprastai j galimy-bs prireikus padidinti gamyb yra ribotos. Tad tokiais atvejais urdij dalyvavimas prekyboje bt nau-dingas maesniems rinkos daly-viams ir paskatint konkurencij. O tai bt palanku ir ilumos gamin-tojams, ir ilumos vartotojams, aikino L.alait.</p><p>Aplinkos viceministras utikri-no, kad mik urdijoms numaty-tas neepizodinis vaidmuo bioku-ro rinkoje. inoma, efektyviausia veikla ta, kuri yra pastovi, o ne epi-zodin. Todl urdijos pagamintas skiedras turt pardavinti ne tik kritiniais atvejais, kai staiga pristin-gama biokuro. Jos privalo turti me-tinius biokuro gamybos planus, sak A.Petkus.</p><p>$AUGIAUPIRKSBIROJE</p><p>Baltpool vadov teig, kad dauguma ilumos tiekimo mo-ni 20132014 m. ildymo sezo-nui jau yra apsirpinusios bioku-ru. Tad tiktina, kad pirm ketvirt mik urdij dalyvavimas biroje nebus aktyvus. Daugiau sandori, tiktina, bus vasaros pradioje, t. y. tada, kai bus sudaromi sandoriai dl biokuro tiekimo kitam ildy-mo sezonui. </p><p>Prekyba biokuro biroje iemet turt bti aktyvesn. Mat pagal Energijos itekli statym iemet ilumos tiekimo mons deimta-dal biokuro turs sigyti biokuro biroje, o kitais metais tredal. 2016 m. biroje bus privalu sigyti pus sunaudojamo biokuro. </p><p>Baltpool duomenimis, iuo metu biroje veikia 48 biokuro rinkos bendrovs. 35 dalyviai yra biokuro pardavjai. Biokuro biro-je per paskutin pernai met ketvirt buvo registruota 30 sandori, kuri bendra apyvarta 2,713 mln. lit. Per tris mnesius buvo sudaryti ne tik savaits ar mnesio, bet ir ketvir-io trukms biokuro tiekimo san-doriai. iemet biroje jau vyko du aukcionai, kuri metu buvo parduo-ta 150 ton naftos ekvivalento (tne) vidutins kokybs biokuro. Viduti-n biokuro kaina svyravo nuo 687,5 lito iki 722 lit u tne.</p><p>Biokur bent i dalies naudo-ja daugiau nei 40 miest ilumos tinkl mons, o 26 miestuose i biokuro pagaminama daugiau kaip 50 proc. ilumos. alies ilumos kiui skyrus daugiau struktrins paramos, iemet ir kitmet bus gy-vendinta 16 biokuro katilini mo-dernizavimo ir statybos projekt.</p><p>Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija skelbia, kad per metus centralizuotai tiekiamos i-lumos kaina sumajo vidutinikai 9,7 proc. 2013 m. lapkrit, palyginti su lapkriiu upernai, gamtins du-jos atpigo 10,4 proc. O biokuras per metus (2012 m. lapkritis / 2013 m. lapkritis) atpigo 12 proc.</p><p>Centralizuotai tiekiamos ilu-mos kaina Lietuvoje skiriasi be-veik perpus. 2014 m. saus maiau-sia centralizuotai tiekiamos ilumos kaina buvo Utenoje (17,46 ct u kWh), o didiausia Nemeninje (33,81 ct u kWh).</p><p>Aktualijos</p><p>4OKKLAUSIMBUVOMEPATEIKINTERNETOPUSLAPYJEvalstietis.lt.Elgesys okiruoja. </p><p>3AVOKALBOMISREKLAMUOJA$ARBOPARTIJ.ESUPRANTAKDARO</p><p>$ISKREDITUOJA3EIMOPIRMININKOPOST0UIKI3EIMOPIRMININK</p><p>22 proc.</p><p>16 proc.14 proc.</p><p>+AIPVERTINATE3EIMOPIRMININKS,'RAUINIENSVEIKSMUS</p><p>16 proc.</p><p>32 proc.</p><p>)VALSTYBINIMIKPAIRSDAUGIAUSKIEDR</p><p>!UGABIOKUROPAKLAUSA6YTAUTAS3TASINAS, Lietuvos ilu-IKOPEAGF=OK?E=?EFKOLNAVE@AJP=O</p><p>EKGQNKL=GH=QO==QC=P=@QN-@EFEJ@HEO&gt;QOPAECE=I=O1N@E-FKOPQNE=HE=RKOEPAGHE@=N&gt;KF-CKOENN=JCKOP=@J=PN=HQG=@ENFKO@=HUR=QO&gt;EKGQNKC=IU&gt;KFA(EAPQRKO?AJPN=HEVQKPKEHQIKOPEA-GEIKIKJEG=PEHEJOA@=&gt;=NOQ-GNAJ=I==LEAPNA@=HEO&gt;EKGQNK,H=JQKF=I=G=@LAN=NPEIE=QOEQO@RAFQOIAPQO&gt;EKGQNK@=HEOE=QCOEGELNK?*QI=PUP=NAJCPEJ=Q-F=OENIK@ANJEVQKPEOAJ=OG=PEHEJAO+IF=Q=LEALNK??AJPN=-HEVQKP=EPEAGE=IKOEHQIKOPQNP&gt;PEL=C=IEJ=I=E&gt;EKGQNK0=@=ENEHQIKOG=EJ=REOQKOAIEAOPQKOAPQNP@=QCI=OQOEHUCEJPE0KGE=UN=OG=J@EJ=RL=PENPEO</p><p>JGOE=QG=H&gt;P=G=@&gt;EKGQNKJAQPAGOJKNO(EAPQRKFA&gt;EKI=-OOEPAGHE=E@QG=NPQO@E@AOJEJAE@=&gt;=NJ=Q@KF=I=EHQIKOGUFA#O@EJ=I=G=@&gt;EKGQN=O&gt;N=JCO&amp;AEEN&gt;N=JCOFEO&gt;QO@=QCLECAOJEOQC=IPEJAO@QF=O,N=FQOEIAPCNQK@&gt;EKGQN=O&gt;QRKHEPQPJALECAOJEOJAEICNQK@0EAO=&gt;EKGQNKG=EJ=GNEPKENPK@HG=@FKL=OEH=&gt;QRK@E@AOJQEHQIKOPEAGEIKIKJEC=HEIU&gt;AOGNAJ-PE&gt;EKGQN</p><p> =NREAJ=O&gt;EKI=OO=HPEJEOGQNEO(EAPQRKFAJAL=J=Q@KF=I=Oj GKIQJ=HEJO=PHEAGKO =J=ELANIAPQOOQGNAJ=IHJPKJGK-IQJ=HEJE=PHEAG(EAPQRKFAPKGE=PHEAGLANIAPQOOQOE@=NK=LEA </p><p>IHJPKJ,ANJ=E'H=EL@KFAL=OP=PUP=LENIKFEFC=EJGQNEKFA@ACEJ=IKOGKIQJ=HEJO=PHEAGKO</p><p>6ISOSEALIESURDIJOSEREZERVUOTAnTKSTKUBINIMETRMIKOKIRTIMOATLIEKBIOKUROGAMYBAI*ANEF=QO)=NGAREE=QOJQKPN=QG=</p><p>PAREIGOJIMGAMINTIBIOKURSUATODSIUVERTI-NOVADOVAITURDIJKURIOSEYRADAUGLAPIAUGAVIEIIURDIJMIKININKAISKUNDIA-SIKADDAUGKIRTIMOATLIEKTENKASUGULDYTIPOMAINRATAISNORINTIMIKOIVETIMEDIEN</p><p>Pilnatis.3AULTEKALEIDIASI16.29.</p><p>2YTOJIANDIEN</p><p>/=R=EPC=HPKHE=QOJECOK@A&gt;AOUO=LO=QCKOJQKEPEJAIPAILAN=PNAP=@EA-JEKJ=GPKN=O=P=HOEGEj</p><p>H=ELOJE=HEK@EAJH=EGUOEOjH=ELOJE=HPQG=O</p><p>/AGI=@EAJKNQOF=QHAIO=JPE?EGHKJ=OP=ECEFEAJQI=PKIEO=QOEP=E=QJAEHPE*=GPPEGEI=OEJAPENjK@EAJjj</p><p>H=ELOJE=HEK</p><p>2HE=QPAILAN=PN=P=ELAI=EJA&gt;AJQGNEOP=E=Q@HOPELN=QONUPRFK&gt;QOC=J=R=N&gt;Q</p><p>orai.lt, VL inf.</p><p>$IEN </p><p>.AKT </p><p>$IEN </p><p>.AKT </p><p>0ORYT$IEN </p><p>.AKT </p></li><li><p>3MSAUSIODmNr. 6 (9334) 6ALSTIEILAIKRATIS Aktualijos</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>6IDA4AVORIEN6,URNALIST</p><p>$LDIDJANIOSAFRIKINIOKIAU-LIMAROGRSMS,IETUVOJEPRIIM-TASSPRENDIMASSTIPRIAIPRARETINTIERNGRETAS*UOSLEISTAMEDIOTIITISUSMETUSOERNPOPULIACIJNORIMASUMAINTIKART-E-DIOTOJAITAMNEPRIETARAUJA!NOTJERNPOPULIACIJALABAIGYVY-BINGAIRGREITAIATSIKURIA</p><p>Galios metus</p><p>Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis leido ernus medioti i-tisus metus. Imtis tokios priemons paskatino Baltarusijos iniasklaidos praneimai apie tarimus, kad dar ar-iau Lietuvos sienos yra registruotas naujas afrikinio kiauli maro idi-nys. Anot aplinkos ministro, leidimas medioti ernus be apribojim galios vienus metus. Kai situacija pagers, is sprendimas bus atauktas.</p><p>Vykdome tikslines prevenci-jos priemones, viena i j ern populiacijos mainimas padidju-sios rizikos zonose. Pernai pasienyje nustatme apsaugin zon, kurioje kiauli augintojai privaljo gyven-dinti biologins saugos reikalavimus arba atsisakyti kiauli. O medio-tojai tinkamai nesureagavo ragi-nimus mainti ern populiacij, </p><p>juos irjo pro pirtus, todl ir pri-imti papildomi sprendimai, sak Valstybins maisto ir veterinarijos </p><p>tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedjas Marius Masiulis.</p><p>VMVT vadovas Jonas Milius pa-reik, kad ern populiacij alyje ga-lima bt sumainti 10 kart nuo dabar suskaiiuojam 100 tkst. iki 10 tkst. ern. Taip bt sumainta maro viruso plitimo rizika. Tai nra pareigojimas sumainti ern popu-liacij, o tik pasilymas, ir tik pasienio regionuose, patikslino M.Masiulis. </p><p>Mediotojai paraginti aktyviau medioti ernus, kol ir ms teritori-joje tarp j nesisuko agresyvus maro virusas dar ir todl, kad erniena yra plaiai vartojama. Aplinkos ministe-rija prane, kad jei alyje bt nu-statytas bent vienas afrikinio kiauli maro atvejis, Lietuva privalt vykdyti ES teiss aktuose numatytas apsaugos priemones: reikt paskelbti plai ern mediokl regione ar visoje a-lyje, o ernienos negalima bt vartoti maistui. Sumedioti ernai turt bti naikinami ukasant arba sudeginant. </p><p>5MINMSL</p><p>Dar daugiau nerimo dl plin-tanio afrikinio kiauli maro suk-</p><p>l Alytaus krate gaitantys ernai. Nuo prajusio lapkriio medioto-jai aptiko ne vien deimt kritusi </p><p>ern. Kodl krito laukiniai gyv-nai msl ir mediotojams, ir ve-terinarijos specialistams. </p><p>Ityrus kritusi ern mginius, klasikinio ir afrikinio kiauli maro ukrato nerasta. Per 2013 m. buvo itirta 10 430 kraujo ir organ m-gini (2 749 ern ir 7 681 kiauls). </p><p>Pasak M.Masiulio, krentant gy-vnams mginiai imami ypa pavo-jingoms ligoms nustatyti. Dl kit lig netiriama, nes lig ir prieas-i, kodl krito gyvnai, gali bti daug, aikino VMVT skyriaus vedjas. Vis dlto dabar keletas kri-tusi ern mgini perduota Na-cionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui isa-mesniems tyrimams dl bakterio-logini lig. </p><p>VVMT buvo praneta apie 11 kritusi ern. Mediotojai j su-skaiiuoja kur kas daugiau. Alytaus mediotoj ir vej draugijos valdy-bos pirmininkas Evaldas Dainauskas sak, kad j krate mediotojai rado daugiau kaip 20 nugaiusi ern. </p><p>Nuo lapkriio tai kartojosi, o dabar, atrodo, lyg nurimo. Labai reti grupiniai ern kritimai galbt dl </p><p>maro, taiau jo ukrato nerado, o dl kit lig netyr. Tad tokie kritimai msl, sak mediokls inovas. </p><p>Jei ne Baltarusijoje plintantis afri-kinis kiauli maras, nugaiusius er-nus rad mediotojai nebt nuogs-tav, kad gyvnus pakirto pavojingas ukratas. Ant maru sergani gy-vn kn atsiranda dmi, jie vi-duriuoja, praranda koordinacij, ne-valdo upakalins kno dalies. Toki poymi mediotojai nepastebjo, aikino E.Dainauskas. </p><p>Populiacija iplito</p><p>Alytaus mediotoj ir vej draugijos vadovas nesutiko, kad me-diotojai pro pirtus irjo ern mediokl. Saugumo priemoni imtasi jau anksiau buvo pra...</p></li></ul>