valstiečių laikraštis 2014 01 18

Download Valstiečių laikraštis 2014 01 18

Post on 28-Mar-2016

219 views

Category:

Documents

6 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2014 01 18

TRANSCRIPT

  • MSAUSIODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    iandien skaitykite:

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO

    m0AGAL2YTKALENDORI-E-DINIOARKLIOMETAIPRASIDSSAU-SIOJ TAIAUDAUGUMA JAUVSDAMI.AUJUOSIUSPASIRPINOPASAGOMISIRAVIOMIS

    m4AMSIUOJU IRALTUOJUMETLAIKUMEDIKAIPATARIANETAUPYTIVIESOS!NOTJBTIVIESIOSEPA-TALPOSEYPASVARBUDEPRESIJOSIRNERIMOKAMUOJAMIEMSMONMS

    m)RNA0UZARAITPOPMUZIKOSLYGUMAS SIVER LABAIANKSTI TA-IAUSENOKAIIAUGOIMOKINUKS SIJONLIO-ERGINOSNESUPANIO-JO IRANKTISTUDENTSDINSAI SUAUKTAKULNIAIS JI IMOKOOKTI IRDAINUOTISOLOIRKASMETTAIDAROVISPROFESIONALIAU

    m *AUPOMETMANKTINTOJAIMASAUOTOJAIPIRTININKAIOLININ-KAIBIOENERGETIKAIRAGANOSIRVISIKITISVEIKOSGYVENSENOSIRALTERNA-TYVIOJOGYDYMOMETODTAIKYMOSPECIALISTAIPRIVALSRODYTIKADTURIREIKIAMGEBJIMIRKVALIKACIJ/KLIENTAINEPATENKINTIPASLAUGO-MISGALSJUOSAPSKSTI

    SODYBA, 7Lf

    ETADIENIS, 11Lf

    36%)+!4!, 21Lf

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    !PLINKOSMINISTRASADAKADDLTOTURTATPIGTIIRILUMAVAR-TOTOJAMS4AIAUIEMETIVALS-TYBINIMIKSUPLANUOTPAGA-MINTISKIEDRKIEKISDARNEBUSDIDELIS5RDIJOSTURTPAGAMINTIVOSnPROCBIOKURO

    0IRKSPASLAUGAS

    Visoms alies urdijoms iemet pavesta aktyviau dalyvauti biokuro gamyboje. Iki iol urdijos tik pre-kiavo miko kirtimo atliekomis, o nuo i met pads gaminti skied-ras. Skiedr gamyba mums nau-jov. Savo technikos neturime, tad pirksime kirtimo atliek smulkini-mo ir transportavimo paslaugas. Jau turime vien pasilym. Jei jis ati-tiks reikalavimus, sudarysime sutar-t, sak Panevio mik urdijos mik urdo pareigas einantis Vac-lovas iis.

    Ir kitos urdijos neturi reikia-mos skiedr gamybos technikos bei skiedroms transportuoti tinkam main, todl pirks ias paslaugas. Malimo ranga ir transportavimo priemons kainuot apie 2 mln. lit. Rizikinga tai investuoti, kol neinome, kokia bus paklausa. Ma-tysime, kaip seksis biokuro biroje, tada ir nusprsime, samprotavo V.iis.

    Keturios alies urdijos jau yra apsisprendusios pirkti skiedr ga-mybos technik ir skiedroveius. Jos tikisi paramos i Klimato kai-tos specialiosios programos, pagal kuri pateik paraikas.

    Kiekvienai urdijai nustatyta, kiek skied r iemet turs paga-minti. Panevio urdijos norma 3 200 kubini metr skiedr. Pa-sak generalinio mik urdo pava-duotojo Gintaro Visalgos, visose urdijose rezervuota 5060 tkst. kubini met r miko kirtimo atlie-k biokuro gamybai. Tai sudaro apie 57 proc. urdij parduoda-mos malkins medienos ir kirtimo atliek kiekio.

    *QGAHP=2Lf

    )VALSTYBINIMIKPAIRSDAUGIAUSKIEDR

    alloverpress.eeJQKPN=QG=

    SODYBA, 9Lf

    IEMETMIKURDIJOSPAREIGOTOSIMIKOKIRTIMOATLIEKGAMINTISKIEDRASIRPARDUOTIJASBIOKUROBIROJE4IKIMASIKADNAUJIRINKOSDALYVIAIPADIDINSKON-KURENCIJIRPADSPAABOTIMONOPOLIZ-MAUGANIOJEBIOKURORINKOJE

    !RPAVYKSSUSTABDYTIPRIE,IETUVOSSIENOSAR-TJANIOAFRIKINIOKIAULIMAROPLITIM'ALBTERNAIPAVOJINGUKRATJAUATNEMSAL4OKIENUOGSTAVIMAIITINSUSTIPRJOPOTOKAI!LYTAUSKRATOMEDIOTOJAIAPTIKOKELIASDE-IMTISKRITUSIERNO"ALTARUSIJOSINIASKLAIDAPRANEAPIETARIMUSKADNUSTATYTASNAUJASMAROPROTRKISnDARARIAUSIENOSSU,IETUVA

    ,IETUVUVERSERNIENA

    *QGAHP=Lf -EDIOTOJAIPARAGINTIAKTYVIAUMEDIOTIERNUSKOLTARPJNESISUKOAGRE-SYVUSMAROVIRUSAS alloverpress.eeJQKPN=QG=

  • 2 MSAUSIODmNr. 6 (9334) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    ,AASJROJE

    Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis tikisi, kad dl to, jog urdijos dalyvaus biokuro gamy-boje, bus utikrinta konkurencinga kaina ir stambs biokuro gamin-tojai negals diktuoti savo slyg. Dl to turt atpigti ir iluma var-totojams.

    iuo metu biokuro katilinse sunaudojama apie 3 mln. kubini met r biokuro. Tad urdij supla-nuotas pagaminti skiedr kiekis bus nedidelis, sutiko G.Visalga, pa-brs, kad valstybini mik pa-naudojimo biokuro gamybai ta-ka labiau bus matoma ateityje. Anot jo, priklausomai nuo skie-dr paklausos biroje, kitais me-tais urdijos gali padidinti biokuro gamybos apimtis. Pagal aplinkos ministro patvirtint miko kirti-mo apimt 20142018 m. valsty-binius mikus valdanios urdi-

    jos kasmet privalo pagaminti apie 300 tkst. kubini metr kirtimo atliek. Dalis j parduodama pagal ilgalaikes sutartis, dalis pagal pus-meio susitarimus. Iaugus biokuro paklausai, daugiau kirtimo atliek bus rezervuota skiedr gamybai.

    Generalinio mik urdo pava-duotojas pastebjo, kad teorikai kirtimo atliek potencialas mi-kuose yra didesnis iki 500 tkst. kubini metr. Taiau ne vis j

    galima panaudoti. G.Visalga pa-br, jog i nederling augavie-i negalima paimti vis kirtimo

    atliek, kad nebt paeista eko-sistema. Tokiuose mikuose atlie-k paliekama augaviei derlingu-mui didinti.

    pareigojim gaminti biokur su atodsiu vertino vadovai t urdi-j, kuriose yra daug lapi augavie-i. i urdij mikininkai teigia, kad daug kirtimo atliek tenka su-guldyti po main ratais, norint i miko iveti medien. Nepaklo-jus ak po ratais, i lapi mik

    medienos nemanoma iveti. Kiek kirtimo atliek sunaudojama ioms reikmms, priklauso nuo oro slyg. Kai bus drgna, daugiau ak suguls po ratais, maiau liks biokurui, aikino V.iis.

    3TINGAKONKURENCIJOS

    Dl nauj biokuro rinkos daly-vi yra sunerim privats biokuro gamintojai. Valstybins mik ur-dijos yra aliavos itekli valdytojos. Tad joms tapus ir biokuro gaminto-jomis, svarbu nepaeisti siningos konkurencijos princip. Jei j bus laikomasi, taka rinkai bus teigiama. Mes kreipiams Aplinkos minis-terij ir Generalin mik urdij, kad bt paaikinta, kokiais prin-cipais vadovaujantis mik urdijos dalyvaus biokuro rinkoje, priva-i biokuro gamintoj susirpinim isak Biomass energetikos asocia-cijos Litbioma prezidentas Remi-gijus Lapinskas.

    Aplinkos viceministras Alman-tas Petkus pabr, kad verslo mo-ni nuogstavimai nepagrsti. Kaip tik dabar biokuro rinkoje trksta konkurencijos. Apie tai yra pasi-sakiusi Konkurencijos taryba, vie-ojoje erdvje taip pat daug kalba-ma apie tai. Tad urdij, kaip nauj rinkos dalyvi, vaidmuo paska-tinti konkurencij, dst aplin-kos viceministras. Anot jo, skiedr gamyba naujov urdijoms, todl iemet j gamybos apimtys nebus didels. i met rezultatai paro-dys, kiek reiks padidinti biokuro gamyb. Urdijos gali pigiausiai pa-gaminti biokuro, tad ir ilumos var-totojai tai turt pajusti, sitiki-ns A.Petkus.

    .EEPIZODINISVAIDMUO

    Miko urdijos pagamintas skiedras pardavins biokuro biro-je. Anot 2012 m. veikti pradjusios Lietuvos energijos itekli biros Baltpool generalins direktors Lauros alaits, urdij traukimo bir taka biokuro rinkai priklau-sys nuo to, ar jos aktyviai dalyvaus biroje ir koki prekybos strategi-j pasirinks. Ji sitikinusi, kad dau-giausia naudos bt, jei urdijoms tekt paskutins vilties tiekj ar rinkos stabilizatori vaidmuo kad jos utikrint biokuro pasi-l tada, kai biokuro pristigt dl ekstremali slyg ar nepagrstai iaugt biokuro kainos. Dl tokio urdij dalyvavimo biokuro preky-boje padidt pasitikjimas iame sektoriuje. O tai suteikt daugiau galimybi rinkoje smulkiems ga-mintojams.

    ilumos tiekimo mons, ino-damos, kad, staiga pristigus bioku-ro, jo gals sigyti biroje, nebijos teikti usakym smulkiems biokuro gamintojams. Paprastai j galimy-bs prireikus padidinti gamyb yra ribotos. Tad tokiais atvejais urdij dalyvavimas prekyboje bt nau-dingas maesniems rinkos daly-viams ir paskatint konkurencij. O tai bt palanku ir ilumos gamin-tojams, ir ilumos vartotojams, aikino L.alait.

    Aplinkos viceministras utikri-no, kad mik urdijoms numaty-tas neepizodinis vaidmuo bioku-ro rinkoje. inoma, efektyviausia veikla ta, kuri yra pastovi, o ne epi-zodin. Todl urdijos pagamintas skiedras turt pardavinti ne tik kritiniais atvejais, kai staiga pristin-gama biokuro. Jos privalo turti me-tinius biokuro gamybos planus, sak A.Petkus.

    $AUGIAUPIRKSBIROJE

    Baltpool vadov teig, kad dauguma ilumos tiekimo mo-ni 20132014 m. ildymo sezo-nui jau yra apsirpinusios bioku-ru. Tad tiktina, kad pirm ketvirt mik urdij dalyvavimas biroje nebus aktyvus. Daugiau sandori, tiktina, bus vasaros pradioje, t. y. tada, kai bus sudaromi sandoriai dl biokuro tiekimo kitam ildy-mo sezonui.

    Prekyba biokuro biroje iemet turt bti aktyvesn. Mat pagal Energijos itekli statym iemet ilumos tiekimo mons deimta-dal biokuro turs sigyti biokuro biroje, o kitais metais tredal. 2016 m. biroje bus privalu sigyti pus sunaudojamo biokuro.

    Baltpool duomenimis, iuo metu biroje veikia 48 biokuro rinkos bendrovs. 35 dalyviai yra biokuro pardavjai. Biokuro biro-je per paskutin pernai met ketvirt buvo registruota 30 sandori, kuri bendra apyvarta 2,713 mln. lit. Per tris mnesius buvo sudaryti ne tik savaits ar mnesio, bet ir ketvir-io trukms biokuro tiekimo san-doriai. iemet biroje jau vyko du aukcionai, kuri metu buvo parduo-ta 150 ton naftos ekvivalento (tne) vidutins kokybs biokuro. Viduti-n biokuro kaina svyravo nuo 687,5 lito iki 722 lit u tne.

    Biokur bent i dalies naudo-ja daugiau nei 40 miest ilumos tinkl mons, o 26 miestuose i biokuro pagaminama daugiau kaip 50 proc. ilumos. alies ilumos kiui skyrus daugiau struktrins paramos, iemet ir kitmet bus gy-vendinta 16 biokuro katilini mo-dernizavimo ir statybos projekt.

    Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija skelbia, kad per metus centralizuotai tiekiamos i-lumos kaina sumajo vidutinikai 9,7 proc. 2013 m. lapkrit, palyginti su lapkriiu upernai, gamtins du-jos atpigo 10,4 proc. O biokuras per metus (2012 m. lapkritis / 2013 m. lapkritis) atpigo 12 proc.

    Centralizuotai tiekiamos ilu-mos kaina Lietuvoje skiriasi be-veik perpus. 2014 m. saus maiau-sia centralizuotai tiekiamos ilumos kaina buvo Utenoje (17,46 ct u kWh), o didiausia Nemeninje (33,81 ct u kWh).

    Aktualijos

    4OKKLAUSIMBUVOMEPATEIKINTERNETOPUSLAPYJEvalstietis.lt.Elgesys okiruoja.

    3AVOKALBOMISREKLAMUOJA$ARBOPARTIJ.ESUPRANTAKDARO

    $ISKREDITUOJA3EIMOPIRMININKOPOST0UIKI3EIMOPIRMININK

    22 proc.

    16 proc.14 proc.

    +AIPVERTINATE3EIMOPIRMININKS,'RAUINIENSVEIKSMUS

    16 proc.

    32 proc.

    )VALSTYBINIMIKPAIRSDAUGIAUSKIEDR

    !UGABIOKUROPAKLAUSA6YTAUTAS3TASINAS, Lietuvo