-

--

--

--

-

-

Šiandien skaitykite:

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – p.

SODYBA, 7 p.

, 23 p.

fotodiena.lt

-

--

---

-

Lietuva neišsivaduoja iš nedarbo ir skurdo spąstų. Eurostato duome-nimis, 2011 m. 33,4 proc. gyven-tojų gyveno ties skurdo riba. Tai vienas prasčiausių rodiklių ES. Atotrūkis tarp gyventojų gauna-mų didžiausių ir mažiausių viduti-nių pajamų Lietuvoje taip pat yra vienas didžiausių. Tokia socialinė atskirtis buvo nė motais aršia dir-žų veržimosi politika pagarsėjusiai konservatorių valdžiai. Kol kas tik žodžiais apsiriboja ir dabartiniai valdantieji.

Pernai penkioms savivaldybėms suteikus daugiau teisių ir savaran-kiškumo skirstant socialines pašal-pas, sumažėjo jų gavėjų skaičius, buvo nustatyta nemažai piktnau-džiavimo atvejų. Šiemet ketinta ir kitoms savivaldybėms suteikti to-kias pat galias, tačiau naujoji valdžia tam nepasiryžo.

2 p.

-

---

-

-

--

-

-

3 p.

-

SODYBA, 7 p.

-

Apie tai – 22 p.

2 Nr. 21 (9246)

Atkelta iš 1 p.

„Išsigando, kad nuskriausime gy-ventojus. Kol Seimas spręs, kam skirti socialinę paramą, o savivaldybės atliks tik kasininko vaidmenį, mokėsime mi-lijardą litų pašalpų. Kai savivalda buvo atsakinga už paramos skyrimą, visai Lietuvai užteko 50–80 mln. Lt pašal-poms. Kol paramos schemos bus to-kios, nemažės ir nedarbas“, – įsitikinęs Ignalinos rajono meras Bronis Ropė.

Kovo 1 d. vidutinis nedarbas Lie-tuvoje buvo 12,4 proc. Mažiausias nedarbas (7,1 proc.) buvo Neringos savivaldybėje, o didžiausias (21 proc.) – Ignalinos rajone. Didžiulis nedar-bas ir Alytaus (20,3 proc.) bei Zarasų (19,1 proc.) rajonuose, o Anykščių, Kel-mės, Akmenės, Lazdijų rajonuose, Kal-varijos savivaldybėje nedarbas didesnis kaip 18 proc. Perpus mažesnis nedar-bas Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Nedarbas išaugo tris kartus

„Ignalinos rajonas yra seniausias pagal gyventojų amžių, darbingo am-žiaus žmonių yra mažiau, todėl ne-darbas yra didelis. Be to, apie 70 proc. rajono žmonių gyvena kaimuose, o jie mažiau mobilūs“, – didelio nedarbo priežastis įvardijo Utenos teritorinės darbo biržos Ignalinos skyriaus ve-dėja Alma Šerėnienė. Ignaliniečius,

kaip ir kitų rajonų gyventojus, netu-rinčius nuolatinio darbo, nuo nedar-bo kažkiek gelbėja sezoniniai darbai. Nuo pavasario daugėja darbų ūki-ninkų ar bendrovių ūkiuose, viešųjų darbų. O metų pabaigoje ir pradžio-je nei žemdirbiams, nei seniūnijoms talkininkų beveik nereikia, todėl ir nedarbas išauga.

Pasak A.Šerėnienės, Ignalinos krašte ilgalaikių darbų pasiūloma retai, smulkus ir vidutinis verslas gana van-

gus. Darbo biržos darbuotojai palaiko ryšius su maždaug 170 darbdavių, iš jų apie 100 turi mažas įmones. „Jose dirba iki 10 darbuotojų. Nemažai yra tokių įmonių, kur išsilaiko tik patys savininkai, o naujų darbo vietų neku-ria“, – aiškino Darbo biržos atstovė.

Po sunkmečio sunku atsigauti Alytaus kraštui. Anot Alytaus teri-torinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Nidos Dambaus-kienės, 2008–2010 m. nedarbas re-gione išaugo tris kartus. „Didelę įta-ką regiono darbo rinkai daro Alytaus miesto pramonė, kuri pamažu pra-randa anksčiau turėtas stiprias pozi-cijas. Nebelikus didžiųjų pramonės įmonių, gana dinamiškai besivys-tantis smulkusis ir vidutinis verslas negali sukurti tiek naujų darbo vie-tų. Sumažėjus jų Alytuje, nedarbas smogė ir aplinkinių rajonų gyven-tojams“, – sakė N.Dumbauskienė. Darbo biržos atstovė pabrėžė, kad Alytaus regiono darbo rinkoje di-delių pokyčių nesitikima ir šiemet. Jau dabar akivaizdi problema – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.

Sunkiai įveikiama sena proble-ma – darbinius įgūdžius ir motyva-ciją dirbti praradę vadinamieji eta-tiniai bedarbiai. Tarp jų nemažai ir tokių, kurie neturi jokių įgūdžių ir ne-sistengia jų įgyti. „Nemotyvuotų be-

darbių yra apie 40 proc., tarp jų ne-mažai tokių, kurie atsikraustė į kaimą, nes nesugebėjo prisitaikyti mieste. Jie neaugina nei daržovių, nei gyvulių, gyvena tik iš pašalpų“, – rankomis skėsčiojo Alytaus rajono meras Al-girdas Vrubliauskas. Anot jo, rajone veikiančioms įmonėms reikia siuvėjų, lentpjūvės darbininkų, tačiau kaimo gyventojai nesiveržia dirbti. „Darb-daviams darbuotojus tenka kviestis iš miesto, nors aplinkui pilna bedarbių. O jei kuris ir sutinka dirbti, tai tik iki pirmo atlyginimo“, – sakė jis.

Ignalinos rajono vadovas įsitikinęs, kad dirbti nesiveržiančius asmenis rei-kia auklėti darbu, o ne šelpti. „Jei žmo-gus sveikas ir darbingas, į rankas rei-kia duoti ne pašalpą, o kastuvą, dalgį ar dažų kibirą – tegu užsidirba. Kai-me daug veiklos galima prasimanyti. Maisto produktų galima pagaminti ir savo reikmėms, ir kitiems parduo-ti, tik reikia stengtis, norėti ir veikti. Visi darbdaviai vieningai tvirtina, kad trūksta darbo jėgos, o Darbo biržoje užregistruota šimtai tūkstančių bedar-bių“, – ryžtingiau mažinti valstybės iš-laikytinių armiją siūlė B.Ropė.

Renkasi pašalpas

Merai pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pa-rengtiems pasiūlymams ilgalaikiams bedarbiams mažinti socialines išmo-kas. 2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo užregistruota 210 tūkst. bedar-bių, iš jų 22,5 proc. gavo socialines pa-šalpas. Šiuo metu bedarbiai piniginę paramą gali gauti 36 mėnesius, ir tik vėliau ji pradedama mažinti. Siūloma keisti tvarką ir nustatyti, kad sociali-nė pašalpa nedirbančiam asmeniui būtų mokama 12 mėn., o po to kas-met mažinama po 10 proc.

Skiriant socialinę pašalpą nepasi-turintiems gyventojams taip pat nu-matoma suteikti daugiau teisių savi-valdybių administracijai. Jei SADM siūlymams bus pritarta, savivaldybės galės paremti šeimas, kurių vidutinės pajamos ne daugiau kaip 20 proc. (t. y. iki 70 Lt) viršys valstybės remiamų pa-jamų dydį (350 Lt) vienam šeimos na-riui. Jei tokios pajamos didesnės bent keliais litais, šeima pašalpų negauna.

Pinigine parama ketinama paska-tinti ir darbą radusius ilgalaikius be-darbius: pusę metų prie atlyginimo jiems būtų mokama 50 proc. anks-čiau skirtos socialinės pašalpos. Vy-riausybė daug tikisi ir iš daugiabučių renovacijos. Atsisakiusiesiems daly-vauti daugiabučių atnaujinimo pro-jektuose ketinama mažinti kompen-sacijas už šildymą ir karštą vandenį.

Savivaldybių vadovai pastebi, kad tokių priemonių nepakaks, kol žmo-nės mažai uždirbs. „Jei ir atsiranda darbo mieste, kaimo gyventojams ne-apsimoka įsidarbinti, nes dažniausiai atlyginimo teužtenka važinėjimui ir pietums. Be to, ir susisiekimas daug kur prastas“, – atokiau gyvenančius kaimo žmones iš dalies pateisindamas sakė Alytaus rajono meras. „Jei, tarki-me, Didžiasalio gyventojas važinėtų į darbą Ignalinoje, vien kelionės išlaidos per mėnesį būtų 600 Lt. Transporto paslaugos, degalai brangūs, o kur dar maistas ir kitos išlaidos? Taigi, žmogui geriau suktis prie namų ir gauti pašal-pas“, – tvirtino Darbo biržos atstovė A.Šerėnienė.

Darbo ir socialinių tyrimų institu-to direktorius profesorius Boguslavas

Gruževskis įsitikinęs, kad užimtu-mo didinimas turėtų būti prioriteti-nis šios Vyriausybės uždavinys. Tam jis siūlo suvienyti visų ministerijų ir valstybės valdymo institucijų pajė-gas. Anot profesoriaus, norint įveikti skurdą, būtina suderinti darbo apmo-kėjimo sistemą, užtikrinant minima-lios mėnesio algos augimą bei pajamų diferenciacijos subalansavimą.

„Kai mažėja valstybės vaidmuo, di-dėja rinkos mechanizmų įtaka, kuri skatina judėti didesnių galimybių centrų link. Tokioje situacijoje pa-kraščiai lieka ir be kapitalo, ir be dar-bo išteklių. Atitinkamai mažėja pra-gyvenimo lygis ir auga skurdas. Į visus Lietuvos regionus galima pritraukti investicijų, nes visos teritorijos turi savo patrauklumo elementų, bet kas pasaulyje apie tai žino?!“ – retoriškai klausė B.Gruževskis.

Ignalinos rajono meras įsitikinęs, jog šalies provinciją nuskurdino pati valdžia. „Centralizuojant valdžią ir be-atodairiškai skatinant laisvosios rinkos principus, Lietuvos kaimas lieka be viešųjų paslaugų, netenka darbo vie-tų. Štai pernai vien Ignalinoje vieša-jame sektoriuje buvo panaikinta apie pusšimtį darbo vietų. Buvo uždary-ti areštinė, policijos budėtojų skyrius, ugniagesių, greitosios medicinos pa-galbos, elektros tinklų dispečerinės, „Sodra“, Darbo birža, teismas, miškų urėdija sumažino etatų. Neretai vietos žmonės atleidžiami, o didmiesčiuose didinami etatai. Anksčiau panaikintos apskritys, o kiek departamentų ir nau-jų darbo vietų pristeigė Vilniuje!“ – dėl regionų skurdinimo apmaudo ne-slėpdamas sakė B.Ropė.

Anot jo, didmiesčiams palanki ir ES paramos teikimo politika, tad provincija lieka be investicijų. B.Ropė siūlo pasimokyti iš Vakarų Europos šalių, kur ir didmiesčiams, ir regio-nams skatinti skiriama beveik vieno-dai lėšų. „Jei centrinė valdžia pakeistų verslo rėmimo politiką, o regionuose įsikūręs verslas būtų skatinamas len-gvatomis, provincijoje steigtųsi įmo-nės, kaimo jaunimas nenorėtų bėgti iš gimtinės. Tada ir vilniečiai nestovėtų valandomis automobilių kamščiuose, neverkšlentų dėl vaikų darželių, au-tomobilių stovėjimo aikštelių ir kitų patogumų trūkumo“, – samprotavo Ignalinos rajono vadovas.

Aktualijos

4 proc.

valstietis.lt.

5 proc.

87 proc.

4 proc.

Jaunatis.

18.22.

-

-

Eltos, orai.lt, VL inf.

°

4

7°

1°

°

°

---

-

-

---

-

--

3Nr. 21 (9246)

Atkelta iš 1 p.

ŽŪR vicepirmininkui Sigitui Dimaičiui pasisekė, kad šį ketvirta-dienį jis buvo užsiėmęs ŽŪR Tarp-tautinių ryšių komiteto posėdyje. Tiesa, „Valstiečių laikraščio“ šalti-nių žiniomis, ir šiame posėdyje vi-cepirmininkas nepateikė ataskaitos apie vizito šiaurinėje Rusijos dalyje, kur prieš dvi savaites ieškojo rinkos Lietuvos smulkiųjų ūkininkų pro-dukcijai, išlaidas.

Kodėl pasisekė? Todėl, kad ki-tame ŽŪR pastato aukšte vykusia-me išplėstiniame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posė-dyje dažnai buvo minima jo pavar-dė, o posėdyje dalyvavę ŽŪR pir-mininkas Andriejus Stančikas ir ŽŪR direktorius Vaidas Pocius į kai kuriuos ūkininkų klausimus apie S.Dimaičio veiksmus galėjo atsakyti

tik gūžčiodami pečiais ir išraiškinga veido mimika.

Anksčiau rengtuose žemdirbių su-važiavimuose dalyvaudavo aukščiausi

valstybės vadovai – Prezidentas arba premjeras, o kartais net abu. Labai tikėtina, kad šį kartą nedalyvaus nė vienas. Ne todėl, kad nenori, o todėl, kad suvažiavimą rengti pasišovę ŽŪR vadovai sąmoningai ar nesąmoningai nesugebėjo suderinti renginio laiko.

ŽŪR direktorius V.Pocius ūki-ninkams jau patvirtino, kad Pre-zidentė suvažiavime nedalyvaus. Direktorius dar tikisi, kad atvyks premjeras, tačiau LŪS vadovus pa-siekė kitokia informacija.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas ūkininkams ir ŽŪR vadovams atvirai papasakojo kai kurias prieš kelias die-nas įvykusio susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi detales.

„Apstulbau, kai premjeras man papriekaištavo, kad norėjęs daly-vauti suvažiavime buvo suderinęs darbus, tačiau organizatoriai jam

pranešė, jog kovo 15 d. numaty-tas suvažiavimas perkeliamas į 22 d. Deja, premjeras jau buvo numa-tęs kelionę į užsienį. O S.Dimaitis man kalbėjo kitaip – esą premje-ras prašė pakeisti suvažiavimo datą. Kaip suprasti tokius vicepirmininko žaidimus? Gal taip daroma specia-liai? Jeigu suvažiavime nedalyvaus nei Prezidentė, nei premjeras, tai kokia prasmė jį rengti? Su žemės ūkio ministru ir Seimo nariais mes ir taip susitinkame dažnai“, – pikti-nosi J.Talmantas, beje, dėl datų kai-taliojimo taip pat negalėsiantis da-lyvauti suvažiavime.

ŽŪR direktorius V.Pocius pripa-žino, kad iš pradžių iš tikrųjų ketin-ta suvažiavimą surengti kovo 15 d. Kodėl data buvo pakeista?

„Į šį klausimą negaliu atsakyti. Nežinau, kas ir kodėl pakeitė. ŽŪR administracija, kuriai aš vadovauju, suvažiavimo nerengia. Mano žinio-mis, dar ne viskas prarasta, dar de-rėsimės su premjeru, gal jis pakeis savo planus“, – teisinosi V.Pocius.

Kokios derybos? Premjeras jau viešai paskelbė apie kitą savaitę pla-nuojamą išvyką į Ispaniją.

Skandalu gali baigtis ŽŪR va-dovų bandymas vadovauti valstybės

tarnautojams. Tikras nesusipratimas įvyko ŽŪR surengtame pasitarime, kai į jį buvo pakviesti rajonų žemės ūkio skyrių vedėjai. Tiesa, ne visi at-vyko. Vienas iš jų „Valstiečių laikraš-čiui“ pasakojo, kad taip ir nesuprato, dėl ko sukoręs per 100 kilometrų.

„Pasitarime buvo kalbama apie pasirengimą suvažiavimui, kaip rei-kėtų organizuoti žmonių atvykimą. Iš mandagumo nutylėjau, kad tokius klausimus buvo galima aptarti tele-fonu arba tiesiog išsiunčiant laiškus elektroniniu paštu. Pasėdėjome gal valandą ir grįžome namo, nesupratę renginio prasmės“, – prisiminė vieno rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Tokios ŽŪR vadovų taktikos ne-suprato ir Vilkaviškio LŪS skyriaus pirmininkė Onutė Karpavičienė: „Nustebau sužinojusi, kad rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas organi-zuoja kelionę į žemdirbių suvažiavi-mą. Įdomu, kiek važiuos žemdirbių ir kiek – tarnautojų.“

Telšių rajono LŪS pirminin-kas Vytautas Rakickas daugeliui savo kolegų priekaištų pritarė, ta-čiau ragino neblokuoti suvažiavi-mo: „Dalyvaukime, nesumenkinki-me prieš visą valstybę Žemės ūkio rūmų. Jeigu jų vadovai pridarė klai-dų, tai taisykime jas, gal net keis-kime vadovus. Man irgi buvo keis-ta, kai rūmų prezidiumo posėdyje dalyvavę žemės ūkio skyrių vedėjai tylėjo, nė vienas net nenustebo, kad visuomeninės organizacijos vadovai jiems drįsta įsakyti užsiimti tam ti-kru darbu, nors to daryti jie netu-ri teisės.“

Tikriausiai daugelis rajonų že-mės ūkio skyrių vadovų net nenu-jaučia jiems kylančios grėsmės.

„Ne paslaptis, kad žemdirbių suvažiavime valdžiai klius nemažai kritikos. O prie suvažiavimo rengi-mo bus prisidėję valstybės tarnau-tojai. Tarp žemės ūkio skyrių vedė-jų yra tikrai gerų specialistų ir gerų žmonių, todėl man jų net gaila, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą jie gali būti labai skaudžiai nubausti. Abejoju, ar ŽŪR vadovai juos ap-gins“, – sakė J.Talmantas.

Likus savaitei iki suvažiavimo pradžios vis dar derinami svarstytini

klausimai. Tikrai keista – pirmiausia priimamas sprendimas rengti suva-žiavimą, o paskui svarstoma, apie ką susirinkus bus kalbama. ŽŪR di-rektorius ūkininkus bandė ramin-ti: „Klausimai jau yra numatyti ir išsiųsti į rajonus. Taigi suvažiavime priimsime rezoliuciją, kuri galbūt padės ką nors pakeisti.“

Žinoma, rezoliucija – rimtas do-kumentas, tačiau ne mažiau svarbu, kas toje rezoliucijoje bus parašyta.

LŪS Joniškio skyriaus pirmi-ninkė Lilija Šermukšnienė sakė, kad suvažiavime svarstytini klau-simai kažkodėl buvo nusiųsti ne ūkininkų organizacijoms, bet ra-jono merui. Jie pateko ir į ūkinin-kės rankas: „Kauno halėje susirinks keli tūkstančiai žemdirbių, o kai kurie klausimai yra nereikšmingi, specifiniai, svarbūs tik kai kurių šakų ir tik kai kurių rajonų žem-dirbiams. Tokius klausimus reikia spręsti susitikimuose su žemės ūkio ministru ir konkrečiais spe-cialistais.“

Kolegei pritarė Pakruojo LŪS pirmininkas Alvidas Vasiliauskas: „Kelionė kainuoja nepigiai, todėl jeigu jau susirinksime, tai rimtam darbui, o ne klausytis graudžių kal-bų. Kol kas atrodo, kad ŽŪR vado-vai suvažiavimą rengia ne dėl žem-dirbių, o dėl savireklamos.“

Ignalinos LŪS skyriaus pirmi-ninkė Marijona Lukaševičienė sakė, kad pasirengimas suvažiavimui tam tikra prasme buvo naudingas: „Tik dabar sužinojome, kad Ignalinos ra-jone veikia ŽŪR savivaldos organi-zatorius. Iki šiol trejus metus apie tokio ŽŪR atstovo veiklą niekas ne-girdėjo.“

LŪS prezidiumo nariai parengė pasiūlymą suvažiavime svarstyti tik tris, bet tikrai visiems žemdirbiams svarbius klausimus.

„Žemės pardavimo užsienie-čiams atidėjimas, remiantis Ven-grijos patirtimi, tiesioginių iš-mokų mokėjimas ir, deja, jau

įsigaliojęs žemės mokestis bei jo pasekmės žemdirbiams“, – vardi-jo konkrečius pasiūlymus Jurbar-ko LŪS skyriaus pirmininkas Rai-mundas Jovarauskas.

LŪS prezidiumo nariai kėlė aštrius klausimus ŽŪR vadovams dėl vadinamųjų konfidencialu-mo sutarčių, kurias turi pasirašyti ŽŪR darbuotojai. Jeigu jų bus lai-komasi, tai ŽŪR administracijai ir ŽŪR nariams bendradarbiauti bus labai sunku.

LŪS pirmininkas J.Talmantas nevyniojo žodžių į vatą: „Turime duomenų, kad vieni ŽŪR darbuo-tojai net rengdami projektus uždir-ba tik minimalų atlyginimą, o kiti, nieko konkretaus neatlikdami, už-dirba tūkstančius litų. Vieni atlei-džiami iš darbo, nes neva atsisako-ma etatų, tačiau netrukus į darbą priimamos nieko neišmanančios mergužėlės. Kodėl taip yra? Tai ne tik ŽŪR administracijos, bet ir mūsų visų reikalas.“

Aktualijos

,

-

-

---

-

-

-

--

-

--

4 Nr. 21 (9246)

Šią savaitę parlamentarai svarstė Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas įstatymo pataisas, kurio-mis numatoma, kad paskolos, di-desnės nei 50 tūkst. litų, būtų tvir-tinamos notaro. Kaip visada būna tokiais atvejais, pataisos palydėtos skambiomis frazėmis apie kovą su neteisėtu praturtėjimu ir šešėline ekonomika.

Pagrindinis Prezidentės inicijuo-tų įstatymo projektų tikslas – ne-leisti piktnaudžiauti fiktyviais skolos rašteliais, vekseliais bei akcijų pir-kimo ir pardavimo sutartimis. Par-lamentarai pataisoms pritarė: juk baugu būti įtartiems neteisėto pra-turtėjimo protegavimu. Tikriau-siai jie būtų pritarę, jei Prezidentė būtų pasiūliusi notariškai tvirtinti ir 10 000 Lt, ir 5 000 Lt dydžio paskolas.

Galima suprasti ir teisėtvarkos institucijų pareigūnus. Viena iš prie-žasčių, kliudančių tirti neteisėto pra-turtėjimo bylas, yra paskolų rašteliai, kuriuos nelegaliai praturtėję asmenys pristato kaip įrodymą, kad dideles pinigų sumas yra pasiskolinę. Lietu-vaičiai, pasirodo, gyvena gerai – vi-sada atsiranda galinčiųjų paskolinti tokias baisiai dideles sumas.

Tačiau ar naujos pataisos tikrai gąsdina nesąžininguosius? Jiems tai – tik eilinis iššūkis ir uždavinys, nors ne pats sudėtingiausias. Jie bus priversti kreiptis į notarus dėl 50 tūkst. Lt, bet galės to nedaryti, jei paskolos dydis bus, tarkime, 49 999 Lt. Ir iš visos žiaurios akcijos liks šnipštas – teisė-jai privalės pakelti rankeles aukštyn.

O sąžiningiesiems tokie Prezi-dentės kovos su šešėliu metodai – eilinis galvos skausmas ir papildo-mos išlaidos notarui, laiko gaišatis. Manau, ir notarai labai nedžiūgau-ja dėl būsimų naujų užsakymų, nes supranta, kad nesąžiningi skolinto-jai nesilankė pas juos iki šiol ir ne-silankys ateityje. Eilinis gaudesys Prezidentės įvaizdžiui gerinti neturi ir negali turėti jokios įtakos daugia-milijardinei šešėlinei ekonomikai.

Nauji suvaržymai šalyje, kaip ir kova su šešėliu bei neteisėtu praturtėji-mu, skirti smulkioms žuvelėms gaudy-

ti. Prezidentės inicijuotos Baudžiamo-jo kodekso (BK) pataisos, leidžiančios iš neaiškiais būdais pralobusių tautie-čių konfiskuoti nepelnytus turtus, pri-imtos dar 2010 m. Jos turėjo padėti kovoti su šešėline ekonomika, kurios apimtis lyg tyčia nuo to laiko tik augo.

BK pataisos niekaip nepalie-tė aukščiausio rango politikų. Nepa-lietė jos ir mistinio oligarchų šimtu-ko, kurį dar prieš tapdama prezidente D.Grybauskaitė apkaltino neteisėtu Lietuvos valdymu. Kova su neįvardytais oligarchais buvo bene pats svarbiausias jos tikslas kandidatuojant į aukščiausią šalyje postą. Iširus „VP dešimtukui“, du ar trys oligarchai išsilakstė po planetą, bet likusieji tebėra šalyje. Nė vienos by-los, nė vieno teisiamųjų suole. Na, ne-bent Vilius Karalius...

Blogiausia, kad Prezidentė taip ir neatskleidė oligarchų pavardžių. Tenka spėlioti. „Achemos grupė“ byra ne dėl Prezidentės kautynių už tėvynės skaidrumą, o dėl Bronislovo Lubio mirties. Į kapus partnerį nu-variusi „MG Baltic“ vadovybė gyve-nimu nesiskundžia: ją baisu liesti net Prezidentei, nes kontroliuoja galin-gas žiniasklaidos priemones. Dėl kai kurių verslininkų sulaikymo Specia-liųjų tyrimų tarnybai (STT) dar teks daug prakaituoti, kad sugalvotų, kaip išsisukti. Mat bylos tuščios, nieki-

nės, kilusios dėl verslininkų sąskaitų suvedinėjimo. Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos byla pradėta dar gerokai iki D.Grybauskaitės at-ėjimo į prezidento postą, o ją inten-syviau tirti pradėta tik po to, kai pa-aiškėjo, kad DP nugalėjo pirmajame Seimo rinkimų ture.

Didžiausi STT, Finansinių nusi-kaltimų tyrimo tarnybos, Valstybi-nės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Generalinės prokuratūros nuopelnai kovoje su galimai neteisėtai pratur-tėjusiais – tai brangų butą įsigijusi galbūt narkotikais prekiavusi Kauno čigonė, 350 tūkst. Lt iš kelių įmonių tikrai ar tariamai pasiskolinęs jau-nas vyras iš Panevėžio, Tauragėje namą pasistačiusi ir sąskaitų už vi-sas plytas neišsaugojusi šeima, ke-letas prekiautojų automobiliais ir jų dalimis, keli kontrabandininkai, bū-relis apsukrių kauniečių, kitų pana-šaus svarbumo verslininkų. Keletas iš jų sugebėjo gauti socialines pašal-pas. Būna, kad pagauna žmogelį su 30 tūkst. dolerių ir nesiaiškina, nuo kada tie pinigai pas jį guli: neturi popieriaus – atimsim. Bendra visų jų galimai neteisėtai uždirbta suma – vos daugiau nei 150 mln. Lt. Da-lis jų, kaip jau yra buvę, savo reika-lus susitvarkys ir jei nebus paleisti ikiteisminio tyrimo metu, tai bus

padaryta teismo salėje. Pavyzdžiui, STT, kovojanti su korupcija, per-nai teismui perdavė 88 bylas, 16 iš jų sulaukė išteisinamųjų nuospren-džių. Teisėtvarkininkai, kaip ir poli-tikai ar gydytojai, taip pat daro daug klaidų ir mėgsta skubėti ar dirbti dėl „paukščiuko“, dėl galimybės prieš kameras pasipuikuoti su kaukėmis.

Štai pernai VMI teigė nustačiusi, kad keletas Seimo politikų neteisė-tai pralobo. Kur jie? Gal tarp jų buvo Antanas Nedzinskas, kurio neva su-taupyti 200 tūkst. Lt prapuolė kre-dito unijoje? O kur oligarchai? Kas valdo šešėlyje besisukančias tris de-šimtis milijardų litų? Vienam gyven-tojui (įskaitant kūdikius ir senukus) kasmet tektų po 10 tūkst. litų „juo-dų“ pinigų. Bet tai tikrai ne tie žmo-nės, kurie nežino kelio pas notarus.

„Štai aš jau kuriu naują dangų ir naują žemę. O to, kas buvo, nie-kas neatsimins, nei į galvą niekam nebeateis“, – prieš dvidešimt trejus metus per Kovo 11-ąją mes gyveno-me šių pranašo Izaijo žodžių dvasia. Anuomet Lietuvos vyrai ir moterys ryžosi kurti naują Lietuvą, kurioje laisvi žmonės galėtų kurti naują gy-venimą, o tai, ką pergyveno jų tėvai ir seneliai, – pokario žudynės, trem-tys, įkalinimai, tikėjimo ir tautiš-kumo varžymai – kaip košmariškas sapnas nuplauktų užmarštin. Kas-met susirenkame padėkoti Dievui už Kovo 11-ąją, nes jo malonės dėka išėjome į naują kelią. O juk galėjo-me ir neišeiti. Mūsų laisvės siekis galėjo būti palaidotas visai panašiai, kaip tai atsitiko mūsų partizanams.

Paskelbiant Kovo 11-osios aktą apie atkuriamą Lietuvos Respubliką buvo žengtas drąsus, labai reikalin-gas, bet tik pirmas žingsnis. Jau dvi-dešimt trejus metus kuriame naują Lietuvą; kartais džiaugiamės šia sta-tyba, kartais liūdime, kad kūrėme ne tai, ko reikėjo, arba leidome kažkam griauti pradėtą statybą.

Kovo 11-ąją galima palyginti su iz-raelitų išvedimu iš Egipto. Tas Egip-tas mums buvo Sovietų Sąjunga. Kaip anuomet Mozei reikėjo ilgai derėtis su faraonu, kad šis išleistų izraelitus

į dykumą pagarbinti savo Dievo, taip ir mums reikėjo derėtis, kad, siekda-mi laisvės, niekam netrokštame blogio, tik norime būti nuo nieko nepriklau-somi. Mums juk siūlė Kovo 11-osios akto moratoriumą, sakė: „Sustokite, neskubėkite, bus paruoštas įstatymas ir tuomet norėdami galėsite teisiškai at-siskirti.“ Kai neklausėme, mums grasi-no: „Niekur jūs neišeisite. Paskelbsime blokadą, neduosime benzino!“ Ne tik grasino, bet ir įvykdė.

Išėjimo knygoje skaitome, kaip ke-pinant dienos saulei ir gūdžioje tam-soje izraelitai į laisvę ėjo per dykumą, o Dievas rodė jiems kelią: „Dienos metu Viešpats, rodydamas kelią, ėjo pirma jų debesies stulpe, o naktį ėjo ugnies stulpe, duodamas šviesos, kad jie galėtų keliauti dieną ir naktį.“ Di-džiausias Dievo įsikišimas į laisvėn ei-nančios tautos kelionę buvo Dekalogo davimas. Izraelitai gavo Konstituciją, kurios svarbiausi punktai buvo įrašy-ti akmeninėse plokštėse. Pati pirmo-ji ir svarbiausioji šios Konstitucijos – Dekalogo – nuoroda skelbė: „Aš esu

Viešpats, tavo Dievas, kuris išvedžiau tave iš Egipto žemės, iš vergijos namų. Neturėsi kitų dievų, tiktai mane.“

Po dvidešimt trejų metų kelionės ieškome priežasčių, kodėl mums ne-siseka tapti laisvais ir laimingais. Ar Egiptas, iš kurio išėjome, kaltas? Ar vedlys Mozė? O gal kaltas pats Die-

vas, kad toks sunkus laisvės kelias? Tik neieškokime kaltų toli už ho-rizonto, nes jie čia pat, galbūt mūsų širdyse. Būkime atviri sau: kiek ištiki-mai laikėmės svarbiausio laisvėn žen-giančių žmonių priesako: „Neturėsi kitų dievų, tik mane vieną“? Kiek mes prisigaminome stabų! Pinigų ir sekso kultas, alkoholis ir narkotikai; kai ku-rie įsigudrino net pagonybę gaivinti.

Eidami į laisvę, darome tas pa-čias klaidas, kaip ir izraelitai. Kelio-nė į laisvę yra sunki, todėl vis prisi-mename Egipto mėsą ir svogūnus, vis murmame, kodėl mus ne iškart nuvedė į „pienu ir medumi tekan-tį kraštą“, bet į dykumą, kur visko trūksta. Deja, pasiekti Pažadėtąją žemę su vergo dvasia nebuvo leista ne tik izraelitams – neleista ir mums, lietuviams. Per keturiasdešimt metų išmirė ir buvo užkasti dykumoje visi stabų garbintojai ir maištininkai, no-rėję laisvę iškeisti į mėsą ir svogūnus.

Einant į laisvę reikia, kad prieky-je eitų Dievas ir rodytų kelią. Reikia garbinti ne stabus, bet laikytis Deka-logo. Visos nesėkmės laisvės kelyje atsitinka vien todėl, kad žmonės vis bando susikurti savas konstitucijas, nes Dekalogo rodomas kelias jiems

atrodo per sunkus ir neatitinkantis šiuolaikinio žmogaus polėkių. Noras išsivaduoti iš Dekalogo – tai noras eiti į laisvę be Dievo. Deja, be Die-vo, be tiesos kelias visuomet veda į vergovę. Kol minėsime Kovo 11-ąją, tol prisiminsime ir tuos, kurie mus vedė į laisvę be Dievo. Komunizmo

statytojai teoriškai siekė gerų dalykų: išlaisvinti žmogų ir padaryti visus ly-gius ir laimingus. Šie Babelio bokšto statytojai nusprendė, kad tikėjimas Dievą žmogų pavergia, todėl reikia jo atsikratyti. Tokiu būdu išlaisvinant žmogų buvo sukurta siaubinga vergo-vė. Šios vergovės atspindžius šiandien matome Šiaurės Korėjoje, kur žmonės neturi, ko valgyti, net miršta iš bado, bet pinigai skiriami karo pramonei, kur žmonės teisiami net už tai, kad per mažai verkė mirus tautos vadui.

Evangelija mums pasakoja apie valdininko susitikimą su Jėzumi. Žmogus prašė Jėzų ateiti į jo namus ir pagydyti sunkiai sergantį sūnų. Jėzus nenuėjo, tik pasakė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Evangelistas pastebi: „Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir iškeliavo“ ( Jn 4, 50). Ir sugrįžęs rado sūnų sveiką. Mums irgi rei-kia patikėti Viešpaties gydančiu žo-džiu. Patikėti ir pagal tą žodį tvar-kyti savo asmeninį ir visuomeninį gyvenimą. Tuomet sveiksime pa-tys, sveiks mūsų šeimos ir visa tauta.

Kovo 11-ąją reikia ne tik dėko-ti Dievui už išvedimą į laisvės kelią, bet ir atsiprašyti jo už visus stabmel-diškus žingsnius, kai užmiršdavome

Dievo žodį ir Dievo kelią ir eida-vome pačių susikurtais keliais, kai vietoj meilės įstatymo vadovavomės egoizmo diktuojamomis taisyklėmis. Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą Tavo gydančiu žodžiu!

--

-

-

-

--

--

--

-

-

-

-

-

-

VL inf.

5Nr. 21 (9246)

-

---

-

ES valstybių vadovų aukščiausio lygio susitikime, kuriame derėtasi dėl naujo ES biudžeto, numatyta mažin-ti visoms ES valstybėms narėms ski-riamą paramą. „Palyginę su pradiniu Europos Komisijos (EK) teiktu pa-siūlymu matome, kad tiesioginėms išmokoms skirta 5,2 mlrd. eurų arba 1,8 proc. (nuo 283,05 iki 277,85 mlrd. eurų), kaimo plėtrai – 7,03 mlrd. eurų arba 7,6 proc. (nuo 91,96 iki 84,94 mlrd. eurų) ma-žiau“, – skaičius vardijo K.Starkevičius. Jis tiki-no, kad, nepaisant priim-tų sprendimų, reikia ir to-liau nuolat aktyviai kovoti dėl Lietuvos žemdirbiams pa-lankesnių finansavimo sąlygų ir keliamų reikalavimų. Būdamas mi-nistras, jis užmezgė daug pažinčių su kitų šalių politikais. Įgyta patirtis pra-verčia būnant ir opozicijoje.

„Tiesiogines išmokas (TI) ES vals-tybėms narėms siūloma suvienodinti per 6 metus. Dėl TI mažinimo ir ri-bojimo stambiems paramos gavėjams pasiūlyta spręsti šalims savarankiškai“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad tai yra gerai. Tačiau jį neramina kitas EK pla-nas, kuriame numatoma 30 proc. TI skirti už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą – žalinimą. „Nesuvie-nodinus TI visoms ES valstybėms na-rėms, Baltijos šalims tai yra per daug. Iš-mokas už žalinimą reikėtų mažinti bent iki 20 proc.“, – pabrėžė K.Starkevičius.

Teigiamai jis vertino tai, kad buvo sutarta papildomai iki 15 proc. TI arba Kaimo plėtrai skirtų (KPP) lėšų šalims narėms panaudoti savo nuo-žiūra. „Tai tarsi galimybė perkelti iš vienos kišenės į kitą. Valstybėms na-rėms, kurių TI lygis mažesnis negu 90 proc. ES vidurkio, suteikiama gali-mybė papildomai dar 10 proc. iš Kai-mo plėtros nacionalinio voko skirti

TI finansuoti“, – aiškino po-litikas. Pasak K.Starkevičiaus,

visoms valstybėms narėms ski-riamas mažesnis kaimo plėtros biu-

džetas ir yra 84 936 mln. eurų. Iš ben-dro kaimo plėtrai skiriamo biudžeto 16-ai valstybių narių yra numatyti 5 556 mln. eurų, iš jų Lietuvai teks 100 mln. eurų. Tai, kad kaimo plėtros

finansavimas Lietuvai sumažės 163,7 mln. eurų, – nemaloni naujiena, kita vertus, tai lėmė objektyvios aplinky-bės, tad kaltinti savęs mes neturėtume.

Nors bendras TI vokas sumažė-jo iki 277,85 mlrd. eurų, Lietuvai,

preliminariais skaičiavimais dabar-tinėmis kainomis, TI vokas padi-dės 1 345 mln. eurų arba 70,7 proc., t. y. nuo 1 902 iki 3 247 mln. eurų. TI išmokos 2013 m. dar bus tik 141 euras už ha, o 2020 m. jau bus m o k a m a

196 eurai už ha, arba 75 proc. ES vidurkio.

„Toks tiesioginių išmokų Bal-tijos šalių žemdirbiams lygis buvo pasiektas ankstesnės Žemės ūkio ministerijos vadovybės, kuri pa-laikė glaudžius ryšius su Lietuvos, Latvijos ir Estijos kolegomis poli-tikais bei nevyriausybinėmis žem-dirbių organizacijomis, pastan-gomis. Džiugu tai, kad tuomet pavyko užmegzti glaudžius ryšius su Vokietijos žemės ūkio vado-vais. Nors tai, ko pasiekėme, dar netenkina mūsų šalies žemdirbių lūkesčių, tačiau, vertinant dabarti-nę ekonominę situaciją Europoje, žengtas didelis žingsnis į priekį“, – pabrėžė K.Starkevičius. Jis tikino, kad, siekiant geresnių rezultatų, turi stengtis ir valdantieji, ir esan-

tieji opozicijoje. Labai svar-bus, pasak politiko, yra

neformalus bendravi-mas.

--

-

--

-

----

-

-

-SAPS

-

--

-

--

----

-

--

-

-

-

--

-----

-

-

-

---

--

-

-

-

Kuo storulis panašus į alkoholi-ką? Juos sieja anaiptol ne valios atsispirti žalingam įpročiui – be-saikiam valgymui ar alkoholio vartojimui – stoka. Žmonės, dė-vintys XXL dydžio drabužius, gali metų metus jausti nuolatinį alkį, bet jų liga – nutukimas – neišgy-doma, kaip ir alkoholizmas, nors gyventi be antsvorio ir įmano-ma, – teigė abdominalinės (pilvo) chirurgijos gydytojas prof. habil. dr. Gintautas Brimas.

Eglė Valionienė

Vaistų nuo nutukimo nėra

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

23 p.

7 p.7 p.

23 p.

Pirmieji ilgavaisiai agurkai į prekybos centrus atkeliauja iš UAB „Kietaviškių gausa“. Jau beveik 30 metų šios įmonės šiltnamiuose auginama kokybiška produkcija nenuvylė pirkėjų.

Nijolė Baronienė

Keičiantis metų laikams, o pa-vasarį pradėjus ilgėti dienai, dažnam paūmėja tam tikros ligos, ima kankinti nerimas. Neretai sutrinka ir miegas. Specialistai tvirtina, kad kai kurioms ligoms tikrai būdin-gas sezoniškumas, o mieguis-tumas žmones kamuoja ne mažiau nei nemiga.

Eglė Valionienė

Lietuvos vynuogininkų asociacijos valdybos narė Aida Gaigalaitė-Valatkevi-čienė tikina, kad ši žiema vynmedžiams buvo palan-ki, nes visą laiką iki pat pa-vasario vynuogynus den-gė storas sniego sluoksnis ir šie puikiai peržiemojo.

Vijolė Aguonaitė

Ruslano laisvės kaina

Kokoso plaušo drožlėse tarpsta pirmieji agurkai

Nakties paukštis bijo šviesos

Ruslano Kirilkino atvirumas ne-retai pribloškia: santūriems lietu-viams, kurie, net devyniskart pa-galvoję, dešimtą kartą neišrėš, ką mintijo, kartais nuo jo kūnas eina pagaugais. Galbūt nuoširdumas – irgi Dievo duotas talentas, kaip ir balsas, tik už tų dovanų neretai būna tuštoka dainininko asmenybė. Mat ši užsiauginama tik savarankiš-kai, kantriai ir skaudžiai.

Rūta Klišytė

12 p.

„Prašom paaiškinti, kuo skiriasi neurotikas nuo sveiko ar nervuoto žmo-gaus“, – domėjosi Petro-nėlė iš Skuodo, paskambi-nusi į „Valstiečių laik raščio“ redakciją.

Atsako psichologė Rūta Bubelienė

Tirpstant snieguisuskubkime į vynuogyną

Padėk sau

Sveikata

Neurotikai trukdo gyventi patys sau