• Geriausio pasaulio akordeo­nisto vardą prieš porą metų pel­niusio Martyno Levickio misija reta: akordeono muziką paversti klausoma ir mėgstama.

• Apžvelgdami konkurso „Eko­logiško derliaus paslaptys“ rezul­tatus, galime pasidžiaugti, kad jo dalyviai stengiasi užsiauginti ekologiškos produkcijos, žino, kaip apsieiti be kenksmingų sveikatai chemikalų.

• Kiekvienam žmogui reikia tam tikros aplinkos, kad jaustųsi pato­giai ir patenkintų savo poreikius.

• Galvotrūkčiais lėkdami ne­beįsiklausome į save ir ilgainiui prarandame sveikatą.

2012 m. gruodžio 15 d., šeštadienis • Nr. 100 (9223) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

Šiandien skaitykite:

ŠeŠtadienis, 11 p.

Apie tai – 21 p. Apie tai – 22 p.

Krepšinio mokyklą įkūręs legendinis krepšininkas Šarūnas Marčiulionis teigia, kad Lietuvos krepšinio mokykla vis dar gerai vertinama visame pasaulyje, tačiau jau atėjo laikas permainoms.

sodyba, 7 p.

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulisTėviškės šviesa

Vyriausybė atrišo pinigų maišą

Vida TavorienėVL žurnalistė

Žemdirbiai norėtų, kad jiems atitektų didesnė dalis to, ką už maisto produktus sumoka var-totojai. Tačiau duomenys rodo, kad Lietuvoje nepažabojami pre-kybininkų ir perdirbėjų apetitai, o žemės ūkio produkcijos gamin-tojams tenka vidutiniškai tik apie trečdalis galutinės maisto pro-duktų kainos.

Prioritetas gyvulininkystei

Naujasis žemės ūkio ministras Vi-gilijus Jukna, biomedicinos mokslų daktaras, profesoriavęs Lietuvos svei-katos mokslų universiteto Gyvulinin-kystės katedroje, „Valstiečių laikraš-čiui“ neminėjo konkrečių priemonių, kuriomis bus skatinama gyvulinin-kystė, taip pat neišskyrė, kurios šakos gali sulaukti daugiau dėmesio.

Nukelta į 3 p.

Gyvulių augintojams žada aukso pievasNaujoji Vyriausybė ketina iš sąstingio išjudinti gyvulininkystę, tačiau jos planai gali atsimušti į prekybininkų ir perdirbėjų oligopolijų tvirtovę.

sodyba, 7 p.

SVeiKaTa, 23 p.

Į Kalėdų Senelio vaidmenį įsijautusio premjero A.Butkevičiaus juoke­liai verčia už galvos susiimti ir verslininkus, ir ekonomikos ekspertus.

Lietuvos aukščiausiasis Teismas sausio 22 d. skelbs nuosprendį vadinamojoje algirdo Paleckio byloje dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo.

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Nuo sausio 1-osios didėsiantis minimalus mėnesinis atlyginimas (MMa) pradžiugins šimtus tūks-tančių Lietuvos piliečių, bet taps papildomu galvos skausmu regio-nuose dirbantiems verslininkams.

Regionų verslininkai šiurpsta

Nuo sausio 1 d. MMA Lietuvoje bus jau 1 000 Lt. Maža to, pirmadie-nį premjeras A.Butkevičius nenulai-kė liežuvio ir tarsi pajuokavo, kad iki kadencijos pabaigos MMA gali siekti ir 1 700 Lt.

Nesigilindamas į premjero šmaikštumą, Kauno regiono smul-kių ir vidutinių verslininkų asocia-cijos pirmininkas Artūras Macke-vičius net ir MMA didinimą iki 1 000 Lt laiko nepamatuotu sprendi-mu. „Būtent regionuose verslui bus sudėtingiausia, nes per pastaruo-sius 4 mėnesius MMA padidėjo 25 proc., kai vidutinis atlyginimas, jei tikėtume Statistikos departa-

mentu, išaugo vos 2,4 proc.“, – sakė jis. Pašnekovas nurodė, kad nuo 2009 m., kai vidutinis atlygini-mas šalyje buvo per 2 056 Lt, jis 2012 m. padidėjo tik 5 proc. – iki 2 154 Lt. „Situacija regi-onuose dar prastesnė“, – sakė A.Mackevičius.

Nukelta į 2 p.

Pastaraisiais metais buvo palankios grūdų kainos, tačiau eS žemės ūkio politika per tiesiogines išmokas už pasėlius labiau palaiko augalininkystę.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

VL fotomontažas

2 2012 m. gruodžio 15 d. • Nr. 100 (9223) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Jis argumentavo pateikdamas Sta-tistikos departamento ir Lietuvos dar-bo biržos duomenis, kurie rodo, kad didžiausia vidutinė alga yra Vilniuje (2 504 Lt), Klaipėdoje (2 325 Lt) ir Visagine (2 284 Lt). Regionuose at-lyginimai kur kas mažesni. Štai Rad viliškio r. gyventojų vidutinis atlyginimas tesiekia 1 590 Lt, Kal-

varijos r. – 1 588 Lt, o Šalčininkų rajone vos perkopia 1 500 Lt ribą.

Pasak A.Mackevičiaus, akivaiz-du, kad nuo Naujųjų metų MMA, pavyzdžiui, Šalčininkų rajone, jau bus 66,6 proc. vidutinio atlygini-mo, kuris mokamas rajone. „Šiuo atveju daugelyje rajonų bus per-koptas net ES vidurkis, kuris, vi-dutinį atlyginimą palyginus su MMA dydžiu, yra tik 41 proc., o padidinus MMA iki 1 000 Lt, šis vidurkis jau siektų 51 proc.“, – aiš-kino A.Mackevičius.

Anksčiau MMA didėdavo beveik kas mėnesį

Paskutinį kartą MMA didė-jo rugpjūtį – nuo 800 Lt iki 850 Lt. Vertinant visą nepriklausomy-bės laikotarpį, MMA didėjo nuo-sekliai, bet sunku įvertinti jos di-dėjimą, nes pradžioje gyventojai atlyginimus gaudavo rubliais, vė-liau – „vagnorkėmis“, „žvėreliais“ ir tik nuo 1993 m. vidurio už darbą buvo mokama litais.

1990 m. minimalus darbo už-mokestis buvo 100 rublių. 1991 m. MMA buvo didinama ke-turis kartus ir tų metų gruo-dį jau buvo 500 rublių. 1992 m. ši alga buvo keliama jau net penkis kartus ir metų pabai-goje pasiekė 1 700 rublių. Nuo 1993 m. liepos minimalus darbo užmokestis jau skaičiuotas litais ir tuomet MMA buvo 35 Lt, o tų pa-čių metų pabaigoje pasiekė 48 Lt. Kitus dvejus trejus metus kone kas mėnesį MMA didėjo keliais litais.

Daugiau MMA didėjo tik 1996 m. (nuo 180 Lt iki 300 Lt), 2007 m. (nuo 550 Lt iki 700 Lt) ir dabar, kai 2013 m. sausio 1 d. minimalus darbo užmokestis padidės nuo 850 Lt iki 1 000 Lt. Šiuo metu Lietuvoje minimalų atlygini-mą gauna apie 20 proc. dirban-čiųjų. Daugiausia uždirbančiųjų profesijų atstovų sąraše – ban-kininkai ir draudikai, kurių at-lyginimo vidurkis per mėnesį – per 4 500 Lt. O visuomeninio mai-tinimo ir apgyvendinimo srities darbuotojai uždirba apie 1 230 Lt.

R.Rudzkis: „Netikiu verslininkų verkšlenimais“

Ekonomikos analitikas Rimantas Rudzkis neabejoja, kad kelti MMA iki 1 000 Lt reikėjo jau seniai ir be jokių diskusijų. „Minimalus atlygi-nimas nedidėjo kelerius metus, at-sižvelkime į infliaciją, kuri mažas pajamas gaunantiesiems yra neiš-vengiamai skausmingesnė, nes už 1 000 Lt dabar galime nupirkti kur kas mažiau nei prieš 4 metus“, – sakė jis.

R.Rudzkis atkreipė dėmesį, kad ekonomika ne smunka, o jau kyla trečius metus iš eilės. Tačiau eko-nomistas įspėjo, kad didinti MMA reikia apgalvotai, vengiant staigių judesių, bei įvertinti, kokios bus pa-sekmės dabar pakėlus MMA.

„Gali būti, kad po metų ar dve-jų MMA vėl bus galima didinti, nes iki šiol Lietuvai labai sunkiai seka-si stabdyti emigraciją, o jei alga ma-žesnė nei 1 000 Lt, žmogui net neapsimoka dirbti, – teigė R.Rudzkis. – Pažiūrėkime to žmogaus akimis: kam jam dirbti už 670 Lt, jei, gauda-mas 370 Lt pašalpą, likusius 300 Lt jis nesunkiai gali uždirbti šešėli-nėje rinkoje.“ Jis netiki verslininkų verkšlenimais, kad pastarieji neiš-silaikys, ypač pabrėždamas rajonus, kur neretai dalis atlyginimo išmo-kama „vokeliuose“. R.Rudzkio žo-džiais, „MMA didinimas verslui – ne pliusas, bet visuomenei ir šaliai, kai žmonės vengia darbo ir masiškai emigruoja, yra logiškas sprendimas“.

Ragina didinti ir NPD

Vis dėlto nemažai verslinin-kų kritikuoja Vyriausybės politi-ką MMA didinimo klausimu, nes kartu su MMA turi didėti ir ne-apmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Lietuvos verslo darbda-vių konfederacijos generalinis di-rektorius Danas Arlauskas, kuris iš esmės pritaria MMA didinimui, tikino, kad su MMA turi būti di-dinamas ir NPD. „Tačiau jei taip nebus daroma, mes siūlome, kad būtų taikomos išlygos toms įmo-nėms, kurios susidurs su 1 000 Lt

MMA problema, o tokių neišven-giamai bus, – kalbėjo D.Arlauskas. – Tokių įmonių vadovai turi at-eiti į Valstybinę mokesčių ins-pekciją ir parodyti, kad neturi jo-kių galimybių didinti MMA iki 1 000 Lt.“ Pašnekovo teigimu, tokiu atveju speciali komisija, su-burta prie Valstybinės mokesčių inspekcijos, patikrinusi įmonės ba-lansą, nuspręstų, ar įmonei taikyti 1 000 Lt MMA prievolę, ar jos ne-taikyti.

D.Arlauskas ragina pernelyg ne-sureikšminti ir regionuose dirban-čių verslininkų būgštavimų. „Dažnai girdžiu prielaidas, kad kažkam bus pražūtingas MMA didėjimas iki 1 000 Lt, bet beveik negirdžiu, kad kas nors kalbėtų, jog vidutinis at-lyginimas regionuose metų metus nekyla. Vien todėl norisi paklaus-ti tų, kurie šaukia „baisu“, kodėl tas vidutinis atlyginimas nedidėja“, – retoriškai klausė jis.

D.Arlauskas teigė, kad finansinių srautų analizė rodo, jog apie 25 proc. lėšų perskirstoma „vokeliuose“, o tai

galėtų būti vienas iš įrodymų, kodėl regionuose vidutiniai atlyginimai nėra dideli. „Ypač tuose versluose, kur yra tiesioginis pirkėjo ir parda-vėjo ryšys, todėl MMA didėjimas iš dalies sprendžia ir „šešėlio“ proble-mą“, – kalbėjo D.Arlauskas.

Paskaičiuota, kad 1 000 Lt ne-atskaičius mokesčių uždirbsiantis žmogus „į rankas“ gaus 824,5 Lt. Darbdaviui, sieksiančiam išmokė-ti darbuotojui 824,5 Lt atlygini-mą, teks pakloti 487,3 Lt įvairių mokesčių, įskaitant ir tuos, kuriuos darbdavys paprastai sumoka „So-drai“ bei kitoms institucijoms už darbuotoją.

Aktualijos

38 proc.

Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.Taip, nes Prezidentei teko patvirtinti

ne visos sudėties Ministrų kabineto sąrašą. Ministro portfelio nusipelno

ne kompetentingi, bet lojalūs politikai. Netrūksta, nes kandidatų būta ne vieno.

Ministrams per aukštai iškelta reikalavimų kartelė.

Ar naujojo Ministrų kabineto formavimas parodė, kad trūksta kompetentingų politikų?

19 proc.

28 proc.

15 proc.

Jaunatis.Saulė teka 8.34, leidžiasi 15.54.

RytojŠiandien

Šeštadienį iš Arkties Rytų Europos link plis aukšto atmosferos slėgio sūkurys – anticiklonas, todėl vyraus orai be kritulių, tik dieną pietvakariniame šalies pa-kraštyje vėl pradės snigti. Pūs gūsingas ir žvarbus pietryčių vėjas, jo gūsiai daug kur sieks 15–20 m/sek. Pustys. Naktį atšals iki 6–11 laipsnių, dieną ter-mometrai rodys 3–8 laipsnių šaltį. Sekmadienį anticikloną iš mūsų šalies energingai stums artėjantis žemo atmos-feros slėgio sūkurys. Vėl snigs, dar labiau stiprės pietryčių vėjas, naktį jo gūsiai vietomis sieks net 25 m/sek. Pučiant stipriam vėjui įsišėls pūgos. Oro tempe-ratūra jau bus šiek tiek aukštesnė: naktį termometrai rodys 4–9, dieną 2–7 laipsnius šalčio, tačiau dėl stipraus vėjo bus labai žvarbu. Pirmadienį orai išliks vėjuoti ir siaus pūgos.

orai.lt, VL inf.

Dieną: -2 -7°

Naktį: -4 -9°

Dieną: -3 -8°

Naktį: -6 -11°

PorytDieną: -1 -6°

Naktį: -3 -8°

Vyriausybė atrišo pinigų maišą

Neišvengs neigiamo efektoLaurynas Vilimas, Lietuvos preky-bos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius

MMA pakėlimas iki 1 000 Lt skausmingiausias bus regionų vers-lininkams, nes ten darbuotojų atly-ginimai tradiciškai mažesni. Verslo apimtys taip pat mažesnės, todėl kiekvienas toks valstybės primestų papildomų išlaidų sukūrimas smul-kiajam verslui ne visada būna pa-keliamas. Tiesa, nesakyčiau, kad pa-pildomos išlaidos bus masiškai pra-žūtingos visam smulkiajam verslui regionuose, bet neigiamas efektas tikrai pasijus. Kas kita, jei kalbėtume apie vidutinį ir stambųjį verslą, ku-riam 1 000 Lt riba yra „įkandama“. Mėgindami išgyventi, verslininkai tradiciškai papildomoms išlaidoms padengti išteklių ieškos „viduje“. Ne-manau, kad prekybininkai kels kai-nas, nes stengiamasi kainų nedi-dinti. Gali būti, kad verslas mažins darbuotojų skaičių. Be to, prekybos sektoriuje dabartinis minimalus atly-ginimas (850 Lt) yra labai retas, nes dažniausiai mokama apie 1 000 Lt alga. MMA riba, kuri smarkiai pa-veiktų verslo aplinką šiuo metu, ma-nau būtų apie 1 100 Lt. Toks MMA būtų pernelyg skausmingas.

Svarbu neperlenkti lazdosGitanas Nausėda, SEB banko pre-zidento patarėjas

Ar didesnis MMA stabdo emigra-ciją, o juolab grąžina emigrantus, vienareikšmiškai vertinti sunku, nes mes nežinome, kodėl jie apskritai iš-važiuoja: jų netenkina čia mokamas atlyginimas, darbo sąlygos, o gal tiesiog sunku rasti darbą. Šis padi-dinimas iki 1 000 Lt, atskaičius mo-kesčius, nebus reikšmingas. Abe-joju, ar 100 Lt didesnis atlygis su-laikys žmones nuo emigracijos. Jei gyventojai tai traktuotų kaip posūkį į gerąją pusę, po kurio galima lauk-ti ir kitų gerų naujienų, tai psicho-logiškai jų elgęsį ta naujoji kryptis gali pakeisti. Ir vis dėlto kaip tik čia gali slypėti nusivylimai, nes jei val-džia mėgins be proto „laužti“ MMA lazdą (pvz., metų viduryje kelti iki 1 200 Lt), verslas tiesiog naikins dar-bo vietas ir tie žmonės, patikėję ge-resne perspektyva Lietuvoje bei at-sisakę darbo užsienyje, gali to dar-bo netekti tėvynėje. Geriau būtų, kad MMA nesiektų 1 700 Lt, kaip prakalbo A.Butkevičius, nes jei bus mėginama tokią nustatyti, kainos pakils 20–30 proc. Ši Vyriausybė, vi-liuosi, turi daugiau išminties, nes tik Sovietų Sąjungoje politikai galvojo, kad galima pasukti upes į priešin-gą pusę. Ekonomikos dėsniai nepa-klūsta jokiems politiniams įnoriams.

Ne visi tiki verslininkų verkšlenimais, kad pastarieji, darbuotojams mokėda-mi didesnį mėnesinį atlyginimą, neišsi-laikys, ypač rajonuose, kur neretai da-lis atlyginimo išmokamas „vokeliuose“. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

32012 m. gruodžio 15 d. • Nr. 100 (9223) Valstiečių laikraštis Aktualijos

Gyvulių augintojams žada aukso pievas

Atkelta iš 1 p.

Tačiau akcentavo, kad bus siekia­ma sukurti ilgalaikę žemės ūkio po­litikos strategiją, kurioje prioritetas bus skirtas gyvulininkystei.

„Apskritai kalbame apie gyvuli­ninkystę, tačiau galbūt pabrėžiant pienininkystę ir mėsinę galvijinin­kystę. Bet kol kas to negalima vie­

nareikšmiškai tvirtinti – geriausių sprendimų ieškosime diskutuoda­mi su žemdirbių savivalda“, – sakė V.Jukna.

Naujasis žemės ūkio ministras pabrėžė dar vieną siekį – ilginti že­mės ūkio produkcijos gamybos gran­dinę, kad būtų eksportuojama ne tik žaliava, bet ir kuo daugiau produktų. Tai padėtų kurti naujas darbo vietas, papildyti šalies iždą.

Stebuklų nesitiki

„Kokios konkrečios priemonės bus įgyvendinamos, netrukus pa­aiškės. Tačiau nuostata remti gyvu­lininkystę yra sveikintina. Be gyvu­lininkystės nematau Lietuvos žemės ūkio ateities“, – pareiškė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis.

„Kad ir kokius skelbtume prio­ritetus, jokių stebuklų neįvyks, jei nebus patrauklesnės pieno ir mėsos produkcijos supirkimo kainos. Tik kaip tai pasiekti?!“ – naujos val­džios deklaruojamais planais ža­vėtis neskubėjo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Bronius Markauskas.

Iš naujojo žemės ūkio ministro daug tikisi mėsinių galvijų augin­tojai. „Jei bus rimtai atsigręžta į gy­vulininkystę, neišnyks maži ūkiai ir visai neištuštės kaimas“, – vylėsi Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos tarybos pirmi­ninkas Albertas Šiurna. Jis pabrė­žė, kad mėsinių galvijų augintojams itin svarbus pastovumas ir ilgalaikė programa, nes šiai šakai reikia ne­mažai investicijų, todėl vienadieniai sprendimai čia netinka.

Išsipildė su kaupu

Senas gyvulininkystės tradicijas turinčioje Lietuvoje per pastarą­jį dešimtmetį kelis kartus sumažė­jo galvijų, kiaulių. Fermos ir toliau tuštėja – vieni žemdirbiai traukiasi iš rinkos, kiti renkasi augalininkys­tę. Štai Danijoje vienam hektarui tenka 1,7 sąlyginio galvijo (SG), o Lietuvoje – 0,38 SG.

Pasak J.Kraujelio, nors pas­taraisiais metais buvo palankios grūdų kainos, Europos Sąjun­gos žemės ūkio politika per tie­siogines išmokas už pasėlius la­biau palaiko augalininkystę. „Nuo 2007 m. tiesiogines išmo­kas atsiejus nuo gamybos, gyvu­lininkystei buvo suduotas smūgis. Bendrosios žemės ūkio politikos nuostata riboti produkcijos ga­mybą su kaupu išsipildė mūsų šalyje. Jei išmoką gauni už hek­tarą, kam prisirišti prie gyvulių“, – vieną pagrindinių pastarųjų metų gyvulininkystės sąstingio priežas­čių įvardijo LŽŪBA prezidentas.

Jis pabrėžė, kad reikia dėti vi­sas pastangas, kad mums būtų leista pagal šalies poreikius per­skirstyti ne 5 proc., o 20 proc. visų tiesioginių išmokų. „Tai būtų apie 300 mln. Lt, jei metams gauname apie 1,5 mlrd. Lt tiesioginių išmokų. 300 mln. Lt – jau nemaža suma ir pieno ūkiui, ir gyvulių augintojams paremti. Tai paskatintų gyvulinin­kystę atsigauti, nereikėtų vežti ver­šelių į Izraelį ar Turkiją“, – įsitikinęs J.Kraujelis.

B.Markauskas susirūpinęs, kad kitais metais, nebelikus nacionali­nių išmokų, pieno gamintojų laukia naujas išbandymas.

„Išmokos už kvotinį pieną buvo nemaža parama pieno ūkiams. Pa­gal ES reglamentą kitais metais jų nebus. Tačiau kitos šalys ran­da netiesioginių būdų pieno ga­mintojams remti, tik viešai apie tai nekalba. Jei naujoji valdžia remsis tik reglamentais ir neieš­kos kitokių paramos schemų, bus liūdna“, – samprotavo ŽŪR vice­pirmininkas.

J.Kraujelis pabrėžė, kad gyvu­lininkystės sektorius imlesnis in­vesticijoms, todėl atitinkamai turi būti orientuota ir investicinė para­ma. „Dar labai svarbu neišblaškyti kaimo plėtrai numatomos para­mos. Anksčiau buvo 4 kryptys, o dabar jau planuojamos 6 kryptys kaimo plėtros priemonėms remti. Turime visi suvokti, kad kaimas bus gyvybingas, jei čia vyks efekty­vi žemės ūkio produkcijos gamyba. Tuomet ir pajamų, ir sąlygos gy­venti bus, ir jaunimas gal nenorės bėgti iš kaimo“, – dėstė LŽŪBA prezidentas.

Trūksta savos kiaulienos

Kiaulių augintojai nepraranda vilčių, kad naujoji valdžia išgirs ir jų balsą. „Daugiau nei pusę suvar­tojamos kiaulienos turime įsivežti iš kitų šalių. Kasmet importuoja­me apie 60 tūkst. tonų mėsos – tai maždaug 400 mln. Lt, kuriuos duodame uždirbti kitų šalių augin­tojams“, – skaičiavo Lietuvos kiau­lių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas.

Anot jo, viena iš svarbiausių kliū­čių plėsti kiaulininkystę – pernelyg dideli aplinkosaugos reikalavimai ir dalies visuomenės nusiteikimas prieš kiaulių augintojus. LKAA va­dovo įsitikinimu, europinėmis lė­šomis remiamas investicijas kai­miškose vietovėse stabdo ir tai, kad numatyta, jog paramos gavėjas turi būti tam tikrą laiką gyvenęs ir veik­lą vykdęs kaime.

„Nebūtina labai intensyviai plėtoti šios šakos, tačiau reikėtų pagaminti bent jau sau reikiamą kiaulienos kiekį. Turėtume apsi­brėžti, kiek ir kokio dydžio ūkių tam reikėtų. Tuomet galima būtų planuoti investicijas ir paramą“, – teigė A.Baravykas. Pasak jo, šiam sektoriui palanki būtų ir žadama pridėtinės vertės mokesčio lengva­ta, taikoma daugelyje ES šalių.

Nepažabojamas apetitas

Žemdirbiai pabrėžė, kad naujos valdžios skelbiami prioritetai gali

atsimušti į prekybininkų ir perdir­bėjų oligopolijų tvirtovę. J.Kraujelis pateikė skaičius, kurių neturėtų ignoruoti savo nuopelnus vardijanti buvusi valdančioji koalicija, o nau­joji valdžia juos turėtų pasidėti ant darbo stalo.

„Šalies gyventojai pernai maistui išleido apie 26,6 mlrd. Lt, o lietu­viškos produkcijos eksportas buvo 11,5 mlrd. Lt, taigi, iš viso 38,1 mlrd. Lt. Atėmus importą (9,7 mlrd. litų), lieka 28,4 mlrd. Lt, o žemdirbių produkcija pernykš­tėmis kainomis yra 8,1 mlrd. Lt. Vadinasi, vienas žemdirbio litas ki­tiems uždirba 3,5 Lt. Ar tai – ne per daug ir ar sąžininga žemdirbių atžvilgiu?“ – klausė J.Kraujelis.

Štai pagal paskelbtus šių metų 9 mėnesių veiklos rezultatus didžio­sios pieno perdirbimo įmonės už­dirbo 5–20 mln. Lt, o žemdirbiai tempia „ant nulio“. Pieno ūkius kiek pastiprins nacionalinės išmokos už kvotinį pieną.

Kaip pažaboti prekybininkų ir perdirbėjų apetitą, veiksmingų re­ceptų niekas nepateikė. „Rinka yra rinka – valstybė kainų negali re­guliuoti. Tačiau yra kitokių draus­minimo ir reguliavimo priemonių. Bet geriausia išeitis – viešumas ir skaidrumas. O dabar ko nepaklau­si, atsakymas vis tas pats – komer­cinė paslaptis“, – rankomis skėsčiojo LŽŪBA prezidentas.

Apkrovė mokesčiais

Šiokia tokia atsvara prekybi­ninkų ir perdirbėjų koncentra­cijai galėtų būti pačių žemdirbių kuriamos mažesnės ar didesnės perdirbimo įmonės, svaresnis ko­operacijos skatinimas. „Lietuva iš­siskiria tuo, kad mūsų šalyje nėra kooperatinių perdirbimo įmonių. Į tai reikia atsižvelgti planuojant 2014–2020 m. paramos laikotarpio priemones. Nereikėtų žemės ūkio kooperatyvų apkrauti ir pelno mo­kesčiais, kurie užgulė po mokesčių reformų“, – aiškino B.Markauskas.

Pieno gamintojai viliasi, kad kitais metais pagaliau pajudės kooperatinės pieno perdirbimo gamyklos statybos. Kooperaty­vui „Pienas Lt“ susidūrus su pa­skolų gavimo prob lema, iki 2014 m. pabaigos buvo pratęstas euro­pinės paramos lėšomis remiamo projekto įgyvendinimo terminas. Projektui suteikta per 50 mln. Lt parama, apie 17 mln. Lt koopera­tyvo nariai sukaupė savo lėšų. Ga­myklos statyboms dar reikia apie 20 mln. Lt.

Vienas žemdirbio litas kitiems uždirba 3,5 Lt. Ar tai – ne per daug, valdžios vyrai nekvaršina sau galvos. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Maisto brangimą stabdytų viešumasAlbertas Gapšys, Lietuvos agrari-nės ekonomikos instituto Produktų rinkodaros skyriaus vedėjas

Prioritetas turėtų būti teikia-mas kiaulininkystei, nes jau nepa-tenkiname vidaus rinkos poreikių, nors prieš 15–50 metų šis sektorius buvo stiprus. Dabar eksportuojame grūdus, o du trečdalius reikiamos kiaulienos importuojame. Reikėtų stiprinti bei remti ir mėsinę galvi-jininkystę. Tačiau kalbos apie pri-oritetus liks tuščios, jei gyvulinin-kystės naudai nebus perskirstoma parama ir tiesioginės išmokos. Be abejo, reikia tramdyti prekybininkų ir perdirbėjų oligopolijas. Tai galėtų padaryti Konkurencijos taryba, jei užsiimtų maisto kainų monitoringu. Viešumas būtų viena iš svarbiausių priemonių, padedančių stabdyti ne-pagrįstą maisto kainų augimą.

(Užs. 609)

4 2012 m. gruodžio 15 d. • Nr. 100 (9223) Valstiečių laikraštis

Gediminas Stanišauskas

„Iškovota Nepriklausomybė turi užtikrinti Lietuvos žmonėms ge-resnį gyvenimą ne kur nors svetur, o čia, mūsų istorinėje Tėvynėje. Tik šis matas atspindi, kaip efektyviai dirba Vyriausybė.“ Pasirašyčiau po šiais dviem sakiniais tūkstantį kartų, lyg prasikaltęs mokinukas, rašantis tą patį žodį lentoje, jei iš tiesų tai būtų mano žodžiai. Bet kadangi tai yra du pirmieji XVI Vyriausybės programos sakiniai, surašyti politikų, tegul po jais rašosi premjeras Algirdas Butke-vičius ir visas jo Ministrų kabinetas.

Vyriausybės programoje pažadų yra šimtą kartų daugiau nei konkre-čių skaičių. Programą sudaro 539 punktai arba, paprasčiau kalbant, 539 pažadai. Kai kurie pažadai nu-vilia net nepradėjus jų įgyvendinti. Pavyzdžiui, tik populistiniais teigi-niais žadama kovoti su besaikiu al-koholio vartojimu, nors ši piktžaizdė yra viena didžiausių problemų Lie-tuvoje. Pačioje programoje kalbama teiginiais „vykdysime aktyvią pre-venciją“, kai reikėtų tiesiog nuo su-renkamų akcizų už alkoholį ir tabaką 1–5 proc. lėšų skirti blaivybės sąjū-džio organizacijoms. Jos kur kas ak-tyviau ir net efektyviau prevenciškai kovotų su alkoholio vartojimu. Da-bar dauguma tokių organizacijų gy-

vena vien entuziazmu ir, net netu-rėdamos lėšų, priverčia skaitytis su jų nuomone. Vien ko vertas Aure-lijus Veryga, be jokių pinigų geban-tis statyti ant ausų visas valdžias ir stambiuosius alkoholio gamintojus. Galima tik įsivaizduoti, ką nuveiktų blaivininkai, jei kasmet gautų nors 5–10 mln. Lt.

Apskritai vertinant Vyriausybės programą, joje konkrečių skaičių beveik nerasite, išskyrus žodžius: „sieksime“, „užtikrinsime“, „užbaig-sime“, „skatinsime“ ar „parengsime“. Vien todėl plačiau jų aptarinėti nėra prasmės, nes jie niekuo neįparei-goja, o tik išreiškia tam tikrą poli-tinę valią.

Skaičius aptikau vos penkiuose punktuose. Pavyzdžiui, 85 punkte teigiama, kad atsigaunant ekono-mikai Vyriausybė ir vėl „sieks“, kad biudžetininkų minimalus darbo už-mokestis „artėtų prie 50 proc. vi-dutinio darbo užmokesčio“. Žino-ma, atsižvelgiant į tai, kad 1 000 Lt MMA jau bus nuo sausio 1 d., o iki kadencijos pabaigos žadamas (kol kas, aišku, kalbomis) net iki 1 700 Lt MMA (ponai, pamirškite tą 1 509 Lt ribą), tikslas gal ir bus pasiektas.

Skaičių aptinkame ir 345 punkte, kur Vyriausybė žada sumažinti ne-asfaltuotų valstybinės reikšmės ke-lių dalį, 30 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skiriant vie-tiniams keliams asfaltuoti. Dar ki-tame punkte įsipareigojama mokėti didesnes pensijas pareigūnams, iš-tarnavusiems 25 metus, o dar kitur bus garantuojamas saugus moksleivių nuvežimas į mokyklą, jei jie gyvena toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos. Ir paskutinis pažadas, paremtas kon-krečiu skaičiumi, – įsipareigojimas

kiekvienais metais atnaujinti bent po 3 proc. viešojo sektoriaus naudojamų pastatų ploto. Viskas. Taškas. Dau-giau jokių skaičių. Jokių šimtais ar tūkstančiais kasmet renovuotų namų, kaip žadėjo konservatoriai. Tai ką vis dėlto reiškia pažadai? Ar jais gali-ma tikėti? Ir ar galima tikėti net tais dviem pirmaisiais sakiniais?

Vyriausybės darbo rezultatu gali-me laikyti gyvenimo pagerėjimą, kurį

rodo ir grįžusių emigrantų skaičius. Dar galima bus lyginti tiek MMA dydį, valstybės skolos augimą / ma-žėjimą, nedarbo lygio rodiklį (veiklos pradžioje ir pabaigoje), emigraciją ir pan. Niekaip kitaip tos gerovės nepa-matuosime. Nesame Butano karalys-tė, 1972 m. įvedusi naują ekonominį rodiklį – nacionalinį laimės produktą (laimės koeficientą).

Tad kai į Lietuvą grįš pirmieji 20 000 emigrantų (palyginus išvy-kusiųjų ir atvykusiųjų skaičių) iš da-bar išvytų 0,5 milijono, premjerui paskambinęs nuoširdžiai pasaky-siu „ačiū“. Jei per artimiausius porą metų jis grąžintų į namus 50 000, pažadu nusiųsti A.Butkevičiui ranka

rašytą sveikinimą ir gėlių, o jei per 4 metus grįžtų 100 000, galiu su-rizikuoti vienai dienai tapti Lietu-vos socialdemokratų partijos nariu, kitą dieną iš jos išstoti ir pasiprašy-ti į Darbo partiją, o iš jos po dieną praleisti Rolando Pakso draugijoje ir Valdemaro Tomaševskio lenkų ak-cijoje. Būtų išties smagus nuotykis, o sykiu ir padėka tokiai Vyriausybei, kuri pagaliau ėmė rūpintis piliečiais, o ne savo politiniais interesais.

Tačiau kažin ar realiame gyveni-me taip būna. Tad belieka suteikti A.Butkevičiui tą 100 dienų nelie-čiamybę, tikintis, kad vis dėlto per tą laiką atsiras pažadams tesėti bū-tini skaičiai.

Prie Jordano upės Jonas Krikš-tytojas pradėjo skelbti apie Mesi-jo atėjimą. Jis kvietė žmones daryti atgailą: „Duokite tikrų atsivertimo vaisių! <...> Štai kirvis jau prie me-džio šaknų, ir kiekvienas medis, ku-ris neduoda gerų vaisių, bus iškirs-tas ir įmestas į ugnį.“ Pasiryžusius atgailauti Jonas krikštijo.

Šį Evangelijos pasakojimą gali-me išklausyti kaip tolimų laikų is-toriją, nieko bendra neturinčią su mūsų kasdieniu gyvenimu. Tačiau Dievo žodis, panašiai kaip anuomet Jonas Krikštytojas, beldžiasi į mūsų širdis, ragindamas keistis į gera.

Jonas savo tautiečius pavadino net „angių išperomis“. Mes būtume kaip du vandens lašai panašūs į anų laikų „angių išperas“, jei tik atliktume reli-

gines apeigas, bet užmirštume iš savo širdžių išvalyti visa, kas vadinama mo-ralinėmis šiukšlėmis – nuodėme.

Prieš kelias dienas buvau tiesiog pritrenktas pasakojimo apie vienas laidotuves. Žmonės pasikvietė kuni-gą palydėti mirusiojo iš namų į kapi-nes, bet paprašė, kad kunigas atliktų bažnytines apeigas be liturginių dra-bužių, nes, girdi, jie nenorį, kad lai-dotuvės atrodytų senamadiškai. Ne-retai religinių iškilmių metu matome, kad politikai, niekuomet nepriiman-tys Sutaikinimo sakramento, drauge su tikinčiaisiais priima Švč. Sakra-mentą. Dėl reitingų nesibodima pa-daryti net šventvagystės. Ar šie žmo-nės nėra panašūs į tuos prie Jordano susirinkusius žydus, kuriems rūpėjo ne pasikeitimas į gera, o tik nekas-dienis reginys – kupranugario kailiu apsivilkęs pranašas ir galbūt Izraelio išsivadavimas iš romėnų jungo?

Tačiau minioje prie Jordano buvo daug geros valios žmonių, ku-rie atidžiai klausėsi, ką skelbė Jonas, ir, girdėdami kvietimą daryti atgai-lą, klausė: „Tai ką gi mums daryti?“

Jonas nereikalavo kažko, kas būtų viršiję žmogaus jėgas, o tik to,

ką visi gerai žinojo, kas buvo užra-šyta Įstatyme. Klausiantiems, ką jie turėtų daryti, Jonas atsakė: „Nieko neskriauskite! Melagingai neskųski-te! Tenkinkitės savo atlygiu! Dalyki-tės valgiu ir drabužiu!“ Štai kokios reikia atgailos!

Atgaila visų pirma yra nusigręži-mas nuo blogio, nuo savo egoizmo, kuris yra kiekvienos nuodėmės vers-mė. Pirmas laiptelis, ant kurio turi žengti atgailaujantis žmogus, vadi-namas Dekalogu. Jį turėtų žinoti ir

jo laikytis, nepaisydamas savo įsiti-kinimų, kiekvienas žmogus, nes be Dekalogo visuomenė virstų plėšikų ir nenaudėlių irštva.

Tačiau atgaila nėra tik nusigrę-žimas nuo blogio; ji skatina dary-ti gera, matyti šalia savęs stokojan-tį ir kenčiantį žmogų. Dėl to Jonas Krikštytojas kvietė ne tik nemeluo-ti ir neskriausti, bet ir daryti gera.

Jis kvietė dalytis valgiu ir drabužiu. Tai antras laiptelis, ant kurio turime žengti per adventą. Dalytis kviečia-mi ne tik turtuoliai, bet ir vargšai.

Per dvidešimt Nepriklausomy-bės metų darėme vieną didelę klai-dą: dalydami medžiagines gėrybes, jų imančiųjų nemokėme dalijimosi meno. Šią klaidą darė Caritas, kitos nepasiturinčiųjų šalpa besirūpinan-čios visuomeninės organizacijos; šią klaidą darė ir valstybė, dalydama pa-šalpas, bet nepaakindama jų gavė-

jų kuo nors dalytis su kitais. Jeigu žmogus tik ima, bet nemąsto duoti, degraduoja ir tampa tarsi parazituo-jančiu, griaunančiu normalų visuo-menės gyvenimą.

Neturėtų likti nė vieno žmogaus, kuris kuo nors nesidalytų su kitais. Juk galima ir reikia dalytis ne tik pi-nigais ar medžiaginėmis gėrybėmis, bet ir geru žodžiu, dėkingumu, vil-

timi, gera nuotaika, paaukotu laiku. Kokie šaunūs yra savanoriai, besida-lijantys su kitais savo laiku ir meilės tarnyste. Pagarbos verti seneliai ir ligoniai, kurie dalija patarnaujan-tiems savo kantrybę ir dėkingumą.

Tikėjimo metais esame kviečia-mi dalytis su kitais savo tikėjimu. Tai darydami, mes patys augsime tikėjime ir meilėje. Gyvename seku-liariame pasaulyje, ir daugelis žmo-nių skubėdami užmiršta tai, kas jų gyvenime yra svarbiausia, – savo

sielos reikalus. Kaip reikia žmonių, kurie žodžiu ar pavyzdžiu paska-tintų skubančius ir gyvenime pasi-metusius draugus ar kaimynus su-stoti ir pamąstyti apie amžinąsias vertybes. Adventas kviečia keistis į gera ir mokytis dalytis, ypač – ge-rumu ir meile.

Komentarai

Savaitės komentaras

Pažadų šimteriopai daugiau nei konkrečių skaičių

Keistis į gera

Per dvidešimt Nepriklausomybės metų darėme vieną didelę klaidą: da-lydami medžiagines gėrybes, jų imančiųjų nemokėme dalijimosi meno. Šią klaidą darė Caritas, kitos nepasiturinčiųjų šalpa besirūpinančios vi-suomeninės organizacijos; šią klaidą darė ir valstybė, dalydama pašal-pas, bet nepaakindama jų gavėjų kuo nors dalytis su kitais.

(Užs. 649)

Rusijos gamtos mokslų aka-demijos mokslininkas Vladi-miras Fiodorovičius Korsunas mano, kad jei dainininkas Mi-chaelas Jacksonas būtų klau-sęs žolininkų patarimų, gal ir nebūtų iš juodaodžio ta-pęs baltaodžiu. Jei, žinoma, jis odos spalvą iš tiesų keitė tik stengdamasis nuslėpti re-tos ligos – baltmės – žymes ant odos.

Ligita Sinušienė

Šiuolaikinės medicinos prosenelė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

Sveikata

23 p.

7 p.7 p.

23 p.

Baigėsi „Valstiečių laik­raščio“ ir „Fiskars“ kompanijos skelbtas konkursas „Ekologiško derliaus paslaptys“.

Nijolė Baronienė

Galvotrūkčiais lėkdami ne-beįsiklausome į save ir ilgai-niui prarandame sveikatą.

Eglė Valionienė

Kiekvienam žmogui reikia tam tikros aplinkos, kad jaustųsi patogiai ir patenkintų savo poreikius. Todėl negali visiems patikti ryškiaspalvės sienos ar ramūs pasteliniai tonai.

Laura Mureikaitė

Akordeono virtuozo sėkmės keliai

Praverčia išminties lobynai

Beprotiškas tempas veda į pražūtį

Geriausio pasaulio akordeonis-to vardą prieš porą metų pelniusio Martyno Levickio misija reta: akor-deono muziką paversti klausoma ir mėgstama. Publikos numylėtinis, pasaulio akordeonistų čempionas virtuozas, „Lietuvos talentų“ nuga-lėtojas, auksinis berniukas, svajonių jaunikis – tai epitetai, lydintys Tau-ragėje gimusį garbanių. .

Eglė Gikienė

12 p.

Kas išaugs iš „kompiuterizuotų“ vaikų?„Mano paauglių anūkų nuo kompiuterio neatplėštų net pasaulio pabaiga. Jie valgo pasidėję lėkštę priešais jį, ruošia pamokas. Tarsi liga kokia! Net mergaitės jų nedomina. Z.Kemlickaitė per radiją sakė, kad ta kompiuterių karta jai kelia nerimą: žmonės protingi, bet vieniši, nemoka bendrauti. Jeigu tik tiek... Kas gi iš tų vaikų išaugs?“ – sielojasi kaunietė Stanislava

Atsako psichologė Rūta Bubelienė.

Namai – šeimininko temperamento atspindys

Padėk sau