valstiečių laikraštis 2012 12 15

Download Valstiečių Laikraštis 2012 12 15

Post on 30-Mar-2016

222 views

Category:

Documents

10 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių Laikraštis 2012 12 15

TRANSCRIPT

  • Geriausio pasaulio akordeonisto vard prie por met pelniusio Martyno Levickio misija reta: akordeono muzik paversti klausoma ir mgstama.

    Apvelgdami konkurso Ekologiko derliaus paslaptys rezultatus, galime pasidiaugti, kad jo dalyviai stengiasi usiauginti ekologikos produkcijos, ino, kaip apsieiti be kenksming sveikatai chemikal.

    Kiekvienam mogui reikia tam tikros aplinkos, kad jaustsi patogiai ir patenkint savo poreikius.

    Galvotrkiais lkdami nebesiklausome save ir ilgainiui prarandame sveikat.

    2012 m. gruodio 15 d., etadienis Nr. 100 (9223) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien skaitykite:

    etadienis, 11 p.

    Apie tai 21 p. Apie tai 22 p.

    Krepinio mokykl krs legendinis krepininkas arnas Mariulionis teigia, kad Lietuvos krepinio mokykla vis dar gerai vertinama visame pasaulyje, taiau jau atjo laikas permainoms.

    sodyba, 7 p.

    Treiadien VL su priedais:kinink iniosMoters pasaulisTviks viesa

    Vyriausyb atrio pinig mai

    Vida TavorienVL urnalist

    emdirbiai nort, kad jiems atitekt didesn dalis to, k u maisto produktus sumoka var-totojai. Taiau duomenys rodo, kad Lietuvoje nepaabojami pre-kybinink ir perdirbj apetitai, o ems kio produkcijos gamin-tojams tenka vidutinikai tik apie tredalis galutins maisto pro-dukt kainos.

    Prioritetas gyvulininkystei

    Naujasis ems kio ministras Vi-gilijus Jukna, biomedicinos moksl daktaras, profesoriavs Lietuvos svei-katos moksl universiteto Gyvulinin-kysts katedroje, Valstiei laikra-iui neminjo konkrei priemoni, kuriomis bus skatinama gyvulinin-kyst, taip pat neiskyr, kurios akos gali sulaukti daugiau dmesio.

    Nukelta 3 p.

    Gyvuli augintojams ada aukso pievasNaujoji Vyriausyb ketina i sstingio ijudinti gyvulininkyst, taiau jos planai gali atsimuti prekybinink ir perdirbj oligopolij tvirtov.

    sodyba, 7 p.

    SVeiKaTa, 23 p.

    Kald Senelio vaidmen sijautusio premjero A.Butkeviiaus juokeliai veria u galvos susiimti ir verslininkus, ir ekonomikos ekspertus.

    Lietuvos aukiausiasis Teismas sausio 22 d. skelbs nuosprend vadinamojoje algirdo Paleckio byloje dl Sausio 13-osios nusikaltim neigimo.

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas

    Nuo sausio 1-osios didsiantis minimalus mnesinis atlyginimas (MMa) pradiugins imtus tks-tani Lietuvos piliei, bet taps papildomu galvos skausmu regio-nuose dirbantiems verslininkams.

    Region verslininkai iurpsta

    Nuo sausio 1 d. MMA Lietuvoje bus jau 1 000 Lt. Maa to, pirmadie-n premjeras A.Butkeviius nenulai-k lieuvio ir tarsi pajuokavo, kad iki kadencijos pabaigos MMA gali siekti ir 1 700 Lt.

    Nesigilindamas premjero maiktum, Kauno regiono smul-ki ir vidutini verslinink asocia-cijos pirmininkas Artras Macke-viius net ir MMA didinim iki 1 000 Lt laiko nepamatuotu sprendi-mu. Btent regionuose verslui bus sudtingiausia, nes per pastaruo-sius 4 mnesius MMA padidjo 25 proc., kai vidutinis atlyginimas, jei tiktume Statistikos departa-

    mentu, iaugo vos 2,4 proc., sak jis. Panekovas nurod, kad nuo 2009 m., kai vidutinis atlygini-mas alyje buvo per 2 056 Lt, jis 2012 m. padidjo tik 5 proc. iki 2 154 Lt. Situacija regi-onuose dar prastesn, sak A.Mackeviius.

    Nukelta 2 p.

    Pastaraisiais metais buvo palankios grd kainos, taiau eS ems kio politika per tiesiogines imokas u paslius labiau palaiko augalininkyst.

    Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

    VL fotomontaas

  • 2 2012 m. gruodio 15 d. Nr. 100 (9223) Valstiei laikratis

    Atkelta i 1 p.

    Jis argumentavo pateikdamas Sta-tistikos departamento ir Lietuvos dar-bo biros duomenis, kurie rodo, kad didiausia vidutin alga yra Vilniuje (2 504 Lt), Klaipdoje (2 325 Lt) ir Visagine (2 284 Lt). Regionuose at-lyginimai kur kas maesni. tai Rad vilikio r. gyventoj vidutinis atlyginimas tesiekia 1 590 Lt, Kal-

    varijos r. 1 588 Lt, o alinink rajone vos perkopia 1 500 Lt rib.

    Pasak A.Mackeviiaus, akivaiz-du, kad nuo Naujj met MMA, pavyzdiui, alinink rajone, jau bus 66,6 proc. vidutinio atlygini-mo, kuris mokamas rajone. iuo atveju daugelyje rajon bus per-koptas net ES vidurkis, kuris, vi-dutin atlyginim palyginus su MMA dydiu, yra tik 41 proc., o padidinus MMA iki 1 000 Lt, is vidurkis jau siekt 51 proc., ai-kino A.Mackeviius.

    Anksiau MMA diddavo beveik kas mnes

    Paskutin kart MMA did-jo rugpjt nuo 800 Lt iki 850 Lt. Vertinant vis nepriklausomy-bs laikotarp, MMA didjo nuo-sekliai, bet sunku vertinti jos di-djim, nes pradioje gyventojai atlyginimus gaudavo rubliais, v-liau vagnorkmis, vreliais ir tik nuo 1993 m. vidurio u darb buvo mokama litais.

    1990 m. minimalus darbo u-mokestis buvo 100 rubli. 1991 m. MMA buvo didinama ke-turis kartus ir t met gruo-d jau buvo 500 rubli. 1992 m. i alga buvo keliama jau net penkis kartus ir met pabai-goje pasiek 1 700 rubli. Nuo 1993 m. liepos minimalus darbo umokestis jau skaiiuotas litais ir tuomet MMA buvo 35 Lt, o t pa-i met pabaigoje pasiek 48 Lt. Kitus dvejus trejus metus kone kas mnes MMA didjo keliais litais.

    Daugiau MMA didjo tik 1996 m. (nuo 180 Lt iki 300 Lt), 2007 m. (nuo 550 Lt iki 700 Lt) ir dabar, kai 2013 m. sausio 1 d. minimalus darbo umokestis padids nuo 850 Lt iki 1 000 Lt. iuo metu Lietuvoje minimal atlygini-m gauna apie 20 proc. dirban-ij. Daugiausia udirbanij profesij atstov srae ban-kininkai ir draudikai, kuri at-lyginimo vidurkis per mnes per 4 500 Lt. O visuomeninio mai-tinimo ir apgyvendinimo srities darbuotojai udirba apie 1 230 Lt.

    R.Rudzkis: Netikiu verslinink verklenimais

    Ekonomikos analitikas Rimantas Rudzkis neabejoja, kad kelti MMA iki 1 000 Lt reikjo jau seniai ir be joki diskusij. Minimalus atlygi-nimas nedidjo kelerius metus, at-sivelkime infliacij, kuri maas pajamas gaunantiesiems yra nei-vengiamai skausmingesn, nes u 1 000 Lt dabar galime nupirkti kur kas maiau nei prie 4 metus, sak jis.

    R.Rudzkis atkreip dmes, kad ekonomika ne smunka, o jau kyla treius metus i eils. Taiau eko-nomistas spjo, kad didinti MMA reikia apgalvotai, vengiant staigi judesi, bei vertinti, kokios bus pa-sekms dabar paklus MMA.

    Gali bti, kad po met ar dve-j MMA vl bus galima didinti, nes iki iol Lietuvai labai sunkiai seka-si stabdyti emigracij, o jei alga ma-esn nei 1 000 Lt, mogui net neapsimoka dirbti, teig R.Rudzkis. Pairkime to mogaus akimis: kam jam dirbti u 670 Lt, jei, gauda-mas 370 Lt paalp, likusius 300 Lt jis nesunkiai gali udirbti eli-nje rinkoje. Jis netiki verslinink verklenimais, kad pastarieji nei-silaikys, ypa pabrdamas rajonus, kur neretai dalis atlyginimo imo-kama vokeliuose. R.Rudzkio o-diais, MMA didinimas verslui ne pliusas, bet visuomenei ir aliai, kai mons vengia darbo ir masikai emigruoja, yra logikas sprendimas.

    Ragina didinti ir NPD

    Vis dlto nemaai verslinin-k kritikuoja Vyriausybs politi-k MMA didinimo klausimu, nes kartu su MMA turi didti ir ne-apmokestinamasis pajam dydis (NPD). Lietuvos verslo darbda-vi konfederacijos generalinis di-rektorius Danas Arlauskas, kuris i esms pritaria MMA didinimui, tikino, kad su MMA turi bti di-dinamas ir NPD. Taiau jei taip nebus daroma, mes silome, kad bt taikomos ilygos toms mo-nms, kurios susidurs su 1 000 Lt

    MMA problema, o toki neiven-giamai bus, kalbjo D.Arlauskas. Toki moni vadovai turi at-eiti Valstybin mokesi ins-pekcij ir parodyti, kad neturi jo-ki galimybi didinti MMA iki 1 000 Lt. Panekovo teigimu, tokiu atveju speciali komisija, su-burta prie Valstybins mokesi inspekcijos, patikrinusi mons ba-lans, nusprst, ar monei taikyti 1 000 Lt MMA prievol, ar jos ne-taikyti.

    D.Arlauskas ragina pernelyg ne-sureikminti ir regionuose dirban-i verslinink bgtavim. Danai girdiu prielaidas, kad kakam bus pratingas MMA didjimas iki 1 000 Lt, bet beveik negirdiu, kad kas nors kalbt, jog vidutinis at-lyginimas regionuose met metus nekyla. Vien todl norisi paklaus-ti t, kurie aukia baisu, kodl tas vidutinis atlyginimas nedidja, retorikai klaus jis.

    D.Arlauskas teig, kad finansini sraut analiz rodo, jog apie 25 proc. l perskirstoma vokeliuose, o tai

    galt bti vienas i rodym, kodl regionuose vidutiniai atlyginimai nra dideli. Ypa tuose versluose, kur yra tiesioginis pirkjo ir parda-vjo ryys, todl MMA didjimas i dalies sprendia ir elio proble-m, kalbjo D.Arlauskas.

    Paskaiiuota, kad 1 000 Lt ne-atskaiius mokesi udirbsiantis mogus rankas gaus 824,5 Lt. Darbdaviui, sieksianiam imok-ti darbuotojui 824,5 Lt atlygini-m, teks pakloti 487,3 Lt vairi mokesi, skaitant ir tuos, kuriuos darbdavys paprastai sumoka So-drai bei kitoms institucijoms u darbuotoj.

    Aktualijos

    38 proc.

    Tok klausim buvome pateik interneto puslapyje valstietis.lt.Taip, nes Prezidentei teko patvirtinti

    ne visos sudties Ministr kabineto sra. Ministro portfelio nusipelno

    ne kompetentingi, bet lojals politikai. Netrksta, nes kandidat bta ne vieno.

    Ministrams per auktai ikelta reikalavim kartel.

    Ar naujojo Ministr kabineto formavimas parod, kad trksta kompetenting politik?

    19 proc.

    28 proc.

    15 proc.

    Jaunatis.Saul teka 8.34, leidiasi 15.54.

    Rytojiandien

    etadien i Arkties Ryt Europos link plis aukto atmosferos slgio skurys anticiklonas, todl vyraus orai be krituli, tik dien pietvakariniame alies pa-kratyje vl prads snigti. Ps gsingas ir varbus pietryi vjas, jo gsiai daug kur sieks 1520 m/sek. Pustys. Nakt atals iki 611 laipsni, dien ter-mometrai rodys 38 laipsni alt. Sekmadien anticiklon i ms alies energingai stums artjantis emo atmos-feros slgio skurys. Vl snigs, dar labiau stiprs pietryi vjas, nakt jo gsiai vietomis sieks net 25 m/sek. Puiant stipriam vjui sils pgos. Oro tempe-ratra jau bus iek tiek auktesn: nakt termometrai rodys 49, dien 27 laipsnius alio, taiau dl stipraus vjo bus labai varbu. Pirmadien orai iliks vjuoti ir siaus pgos.

    orai.lt, VL inf.

    Dien: -2 -7

    Nakt: -4 -9

    Dien: -3 -8

    Nakt: -6