Arvydas Praninskas

Tokio dalies tautos sprendi-mo pasekmes aiškiausiai pama-tys dabartiniai vaikai: antroje

-

Be maro, bado ir karo

Kartu su žmonėmis iš Lietuvos traukiasi ir vietovardžiai: Jonavos ra-jono savivaldybė jau nusprendė panai-kinti 10 kaimų, nes daugumoje jų ne-beliko gyventojų. Varpėnai, Šiaudinė, Prapuolynė ir kiti nepastebimai išnyks iš šio krašto žemėlapio ir kiek laiko liks tik juos mačiusių žmonių atmin-tyje. Galbūt po pusės amžiaus, o gal po šimto metų čia atsiras nauji kaimai veikiausiai nelietuviškais pavadinimais: Gribnojė, Łoździenie ar Zhongdong.

Pasak Vytauto Didžiojo univer-siteto Demografinių tyrimų ins-tituto direktorės profesorės Vla-dos Stankūnienės, nuo 2000-ųjų iki 2013-ųjų Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo pats in-

tensyviausias visoje Europos Są-jungoje. Mokslininkės teigimu, pastaraisiais metais šalis netekda-vo po 30 tūkst. gyventojų.

3 p.

-

-

-

-

--

Šiandien skaitykite:

, 13 p.

, 15 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

-

--

Nuo gegužės įsigaliojus vadina-majam žemės ūkio paskirties že-mės įsigijimo saugiklių įstatymui, prog nozuota, kad žemės rinka pra-dės merdėti. Iš tikrųjų šiemet suma-žėjo ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių, ir parduotos dirbamos žemės plotas. Tai atsilie-pė visai nekilnojamojo turto rinkai, nes dirbamos žemės pardavimo san-doriai sudaro nuo pusės iki dvie-jų trečdalių visų žemės pardavimo sandorių.

Įsigaliojus suvaržymams, dirba-mos žemės rinką iškart ištiko šti-lis. Tvirtinama, kad gegužės mėne-sį, palyginti su balandžiu, kai kurių žemės pardavimo rinkoje veikiančių bendrovių sudarytų sandorių suma-žėjo iki 70 proc. Vėliau rinka pra-dėjo atkusti.

Pasak nekilnojamojo turto eks-pertų, dirbamos žemės pardavimo sandorių skaičiai nevisiškai atspindi realias rinkos nuotaikas. Korporaci-jos „Matininkai“ prezidentas, Ne-kilnojamojo turto plėtros asociacijos Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Kristinaitis tvirtino, kad šiemet iš-skirtinių pokyčių žemės ūkio paskir-ties žemės rinkoje nematyti, išsky-rus tai, kad prekyba dirbama žeme pradėjo klimpti biurokratijos liūne.

2 p.

fotodiena.lt nuotrauka

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

2 Nr. 99 (9427)

Atkelta iš 1 p.

„Žemės ūkio paskirties žemės pa-klausa, kaip ir ankstesniais metais, di-džiulė, o pasiūla, kaip ir anksčiau, išlie-ka menka. Taigi, paklausos ir pasiūlos balansas šiemet iš esmės nepasikei-tė. Tiesa, sumažėjo dirbamos žemės pardavimo sandorių. Tačiau, norėda-mi jų skaičių palyginti su praėjusiais metais sudarytų sandorių skaičiumi, vertėtų pasigilinti į tai, kokie sandoriai buvo sudaryti. Juk praėjusiais metais buvo parduota daug valstybinės že-

mės. O statistikos, kiek pardavė valsty-bė, o kiek – privatūs asmenys, nėra“, – samprotavo K.Kristinaitis.

Iš tikrųjų lyginti šių ir praėjusių metų dirbamos žemės pardavimus būtų netikslinga, nes per 2013-uo-sius buvo perleistas didžiausias per pastaruosius metus dirbamos žemės plotas. Registrų centro duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėne-sius, palyginti su tuo pačiu laiko-tarpiu pernai, nupirkta 37,3 proc. mažiau žemės ūkio paskirties že-mės sklypų, o palyginti su 2012 m. – 28,1 proc. Per šį laikotarpį įsigytos dirbamos žemės plotas sumažėjo atitinkamai 30,4 proc. ir 22,7 proc.

Saugikliai atsisuko

Suprantama, kad ir pernai, ir šiemet dirbamos žemės rinką vei-

kė žmonių lūkesčiai. Žemės pirkė-jų ir pardavėjų elgesiui įtakos turėjo draudimo užsieniečiams įsigyti že-mės panaikinimas, dirbamos žemės pirkimo saugikliai ir euro įvedimas. Taigi, vieni skubėjo pirkti, kiti lau-kė geresnių kainų, tačiau visi sulau-kė suvaržymų.

„Bijojome užsieniečių, o sau-gikliai atsisuko prieš Lietuvos že-mės savininkus. Štai ir tiems, ku-rie nori žemę parduoti, ir tiems, kurie nori ją pirkti, leidimų reikia kreiptis į Nacionalinės žemės tar-

nybos prie Žemės ūkio ministeri-jos (NŽT) teritorinius padalinius. Dėl tokios biurokratijos procesas užtrunka, sugaištama laiko. Manau, kad tai – tuščias darbas, kainuojan-tis ir valstybei, ir žmonėms“, – įsi-tikinęs K.Kristinaitis.

Ragina švelninti

Lietuvos žemės savininkų sąjun-ga (LŽSS) vis primena, kad būtina tobulinti vadinamąjį žemės įsigiji-mo saugiklių įstatymą ir švelnin-ti suvaržymus. „Ir Žemės ūkio mi-nisterijai teko pripažinti, kad dėl pertek linių saugiklių atsirado daug biurokratinio darbo, o naudos kažin ar yra“, – teigė šios organizacijos va-dovas Gintaras Nagulevičius.

Anot jo, dar iki saugiklių įteisi-nimo LŽSS siūlė riboti ne žemės

įsigijimą, o kontroliuoti, ar įsigy-ta žemė naudojama pagal paskir-tį. „Dabar pradėti ūkininkauti ir įsigyti žemės keblu, jei neturi su žemės ūkiu susijusio išsilavinimo, ūkininkavimo patirties. Net jei do-vanojama daugiau kaip 10 ha že-mės šeimos nariui, jis turi atitikti minėtus reikalavimus“, – dirbamos žemės įsigijimo suvaržymus kriti-kavo G.Nagulevičius.

LŽSS siūlo panaikinti gyvulių augintojams pritaikytą išimtį dėl maksimalaus 500 ha nuosavybės teise valdomo žemės kiekio. Jiems leista žemės pirkti daugiau, jei laiko daug galvijų.

„Įstatyme neturėtų būti tokių iš-imčių, nes taip diskriminuojamos kitos žemės ūkio šakos ir ūkio sub-jektai. Be to, tikslinga būtų labiau kontroliuoti kooperatinių žemės ūkio bendrovių narių pajų perlei-dimą. Nuo kitų metų bus griežčiau reglamentuojami uždarųjų akcinių bendrovių sandoriai, tą reikėtų pri-taikyti ir kooperatyvams (akcinin-kams ir pajininkams, turintiems daugiau kaip 25 proc. akcijų ar pajų, yra priskaitoma bendrovės valdo-ma žemė, tačiau šį saugiklį galima apeiti)“, – būdus, kaip lopyti įsta-tymo spragas, siūlė žemės savinin-kų interesus ginančios organizaci-jos vadovas.

Žemės savininkai tikėjosi, kad, nelikus draudimų, Lietuvos dirba-mą žemę skubės pirkti užsieniečiai, kils žemės kaina. Tačiau jų lūkesčiai kol kas nepasiteisino.

„Žemės pasiūla išliko tokia pati, o perkančiųjų sumažėjo, todėl kri-to kainos. Ūkininkai gali palaukti, nes žemės savininkai negali bet kam

parduoti“, – sakė G.Nagulevičius. Jis pridūrė, kad Lietuvoje žemės sa-vininkų yra per 1 mln., o ūkininkų – apie 300 tūkst.

Dirbamos žemės rinka gyves-nė derlinguose kraštuose. Ten niekas nepraleidžia progos įsigyti gero žemės lopinėlio, tačiau, anot LŽSS vadovo, plačiau atverti pi-niginių pirkėjai nenori. „Anksčiau už hektarą geros žemės mokėdavo iki 18 tūkst. Lt, o dabar moka 12 ar 14 tūkst. Lt“, – kalbėjo LŽSS atstovas.

K.Kristinaičio nuomone, derlin-ga ir pirkėjui palankioje vietoje esan-ti žemė neatpigo, priešingai – tokios žemės kaina auga. „Kaip ir progno-zavome, vertingų sklypų kainos di-dėja. Už derlingą žemę dabar mo-kama nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. Lt. O jei ūkininkui ar bendrovei yra pro-ga įsigyti sklypą šalia jų dirbamų že-mių, jie gali sumokėti ir daugiau“, – aiškino Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos atstovas.

Anot jo, situacija nenašiuose ra-jonuose kitokia. Nederlingos že-mės, tinkamos žalienoms auginti ar miškams įveisti, pasiūla padi-dėjo, o paklausa ir kainos suma-žėjo. „Anksčiau už tokios žemės hektarą mokėjo 5 tūkst. Lt, o da-bar kaina smuko 10 proc., kai kur – iki 15 proc. Sunku įvertinti, kodėl taip yra: gal kliudo žemės įsigiji-mo saugikliai, o gal nuslopo domė-jimasis miško sodinimu“, – svarstė K.Kristinaitis.

investuotiPakruojo rajono ūkininko Alvy-

do Vasiliausko manymu, neverta ti-kėtis kokių nors ypatingų pokyčių dirbamos žemės rinkoje: „Valsty-binės žemės lopinėlių likę nedaug, o kiekvienas žemės savininkas turi savų sumetimų, kada jam geriausia parduoti žemę. Tad masinių sando-rių nėra, bet procesas vyksta. Stam-besni ūkininkai nuperka smulkes-nių kaimynų ūkius, ūkininkai tėvai žemės perka ūkininkauti sumaniu-siems vaikams.“

Šiemet ūkininkams nepalankūs metai investuoti. Visų žemės ūkio produkcijos rūšių supirkimo kainos sumažėjo, tad pirkti žemės jie ne-skuba. Nebent savininkas sumanytų parduoti ūkininko dirbamų žemių viduryje plytintį sklypą.

„Jei parduotų sklypą prie mano žemių, už hektarą mokėčiau ir iki 15 tūkst. Lt. Joniškio rajone gal mo-kėtų ir iki 20 tūkst. Lt. O jei koks tri-kehtarininkas siūlytų žemę už 10 ki-lomertrų nuo ūkio, duočiau trečdaliu mažiau“, – skaičiavo pakruojietis.

Kol kas Lietuvos dirbama žemė nesulaukė didelio užsieniečių susi-domėjimo. NŽT duomenimis, lei-

dimų pirkti žemės prašė ir juos gavo du užsieniečiai, tiksliau, dvi poros sutuoktinių: 2 užsienio piliečiai su Lietuvos pilietėmis.

„Užsieniečiams reikia didelių plo-tų, o ne kelių hektarų. Ir už žemę jie tikrai daugiau nemokės, kaip tikėjo-si mūsų tautiečiai, o greičiau numuš kainą. Užsieniečiai gali susidomėti, kai žemių prisipirkę mūsų stambūs koncernai pradės jas išpardavinėti“, – samprotavo A.Vasiliauskas.

NŽT duomenimis, nuo gegu-žės 1 d. iki lapkričio 11 d. išduoti 4 402 leidimai įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. O nuo šių metų pradžios NŽT išdavė 13 340 pa-žymų (1 524 atvejais pirmumo tei-se pageidavo pirkti žemės sklypo naudotojai, o 3 125 – besiribojančio žemės sklypo savininkai).

Nuo šių metų pradžios iki lapk-ričio 17 d. gauti 18 474 žemės savi-ninkų pranešimai apie sprendimus parduoti privačius dirbamos žemės sklypus. NŽT informavo 56 883 parduodamų žemės sklypų naudo-tojus (t. y. asmenis, kurie pagal Ne-kilnojamojo turto registre įregist-ruotą sutartį parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą nau-dojo žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus) ir (ar) kaimynus.

Per pastaruosius metus dirbamos žemės kainos Lietuvoje stipriai augo. Tiesa, skirtumas tarp derlingų ir ne-našių žemių išliko didelis. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2011 m. bran-giausiai už ariamos žemės hekta-rą buvo sumokėta Joniškio rajone – beveik 7 780 Lt, o pigiausiai pirk-tas pievų hektaras Zarasų rajone – už beveik 1 150 Lt. 2012 m. Joniškio rajone dirbamos žemės kaina išau-go iki beveik 13 200 Lt už hektarą, o pigiausiai kainavo pievų hektaras Telšių rajone – apie 700 Lt.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

15.55.

RytojŠiandien Poryt

-6 -11o -6 -1o

-3 +2o-3 +2o

-6 -1o

-2 +3o

--

--

--

--

--

-

-

3Nr. 99 (9427) Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Lietuvos gyventojų, pasak demo-grafų, mažėti pradėjo nuo 1992 m. ir šis procesas vis spartėjo iki pat 2010-ųjų, kol galiausiai ėmė lėtėti. ES statistikos tarnyba Eurostatas neseniai pateikė Lietuvos gyvento-jų skaičiaus kitimo prognozę, pagal kurią 2060 m. mūsų šalyje bus apie 1,8 mln. gyventojų. Šių metų spalio 1 d. statistiniais duomenimis, Lietuvo-je gyveno 2,927 mln. žmonių. Taigi, net jei pavyks išvengti maro ir karo, per 45 metus Lietuva turėtų netekti dar 1,1 mln. gyventojų.

Nykimo potencialas

Dar liūdniau tai, kad tokia Euros-tato prognozė yra optimistinė. Kaip bus ateityje, nežino niekas, bet negali-ma atmesti ir pesimistinės prielaidos, kad po pusės amžiaus Lietuvoje liks tik milijonas ar dar mažiau lietuvių. Ar tik neteks iš žemėlapių ištrinti ir Jonavą? Prof. V. Stankūnienė aiškino, kad de-mografinis Lietuvos gyventojų nyki-mo potencialas yra užprogramuotas. „Jis užprogramuotas gyventojų am-žiaus struktūroje. Visus pastaruosius 20 metų mažėjo gimstamumas. 1990 m. gimė beveik 57 tūkst. vaikų, o da-bar jau kiek laiko kasmet gimsta tik apie 30 tūkst. Tai reiškia, kad priau-gančiosios kartos, kuri ilgainiui gim-dys vaikus, įsilies į darbo rinką, dabar

yra beveik perpus mažiau. Be to, per šį periodą iš Lietuvos emigravo dau-giau nei pusė milijono žmonių. O kas emigravo? Jaunimas. Vyresnioji karta išeina, o po jos ateina daug mažesnės kartos. Taigi, demografinis potencia-las augti dėl amžiaus struktūros, kuri susiformavo dėl sumažėjusio ir mažu išliekančio gimstamumo, nebegali“, – sakė mokslininkė.

Paklausta, kodėl Eurostato prog-nozę, kad Lietuvoje 2060 m. gyvens apie 1,87 mln. žmonių, vadina opti-mistine, prof. V.Stankūnienė atsakė, jog šis prognozių variantas paremtas prielaida, kad visi demografiniai ro-dikliai gerės. „Šiame pagrindiniame Lietuvos gyventojų skaičiaus progno-zių iki 2080 m. variante remiamasi prielaida, kad gimstamumas Lietuvo-je nuolat didės. Dabar moteris pagim-do vidutiniškai 1,6 vaiko, o progno-zuojamo periodo pabaigoje bus 1,8 vaiko ar dar šiek tiek daugiau. Taip pat ši prognozė paremta prielaida, kad

mirtingumas, pirmiausia vyrų, labai sumažės. Vidutinė tikėtina Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė niekada nebu-vo ilgesnė nuo 1965-ųjų. Tik 2013 m. ji 0,2 metų buvo ilgesnė nei 1965 m. (68,3 metų). Pernai vidutinė tikė-tina vyrų gyvenimo trukmė išaugo iki 68,5 metų. Numatoma, kad vyrų mirtingumas prognozuojamo perio-do pabaigoje labai sumažės: vidutinė jų gyvenimo trukmė bus per 80 metų, o moterų – 90 metų (dabar yra 79). Žinoma, norėtume, kad taip ir būtų, bet akivaizdu, kad tai – optimistiš-kas variantas“, – komentavo profesorė.

Jos teigimu, tikėtis, kad tauta nu-stos nykti, būtų galima tik tada, jei išsyk pavyktų sustabdyti emigraciją. „Jei artimiausiais metais staiga su-balansuotume emigravusių ir imi-gravusių santykį, gal 100 000 žmo-nių ir nelaimėtume, bet daugmaž panašiai turėtų pavykti. O tam rei-kia ekonominių veiksnių, gyvento-jų gerovės augimo. Ar mes atsisto-

sime ant tų gerovės laiptelių, kai ir pas mus žmonėms bus pakankamai gera gyventi?“ – klausė mokslininkė.

Filosofas, kultūrologas Vytautas Rubavičius įsitikinęs, kad Lietuvos demografinės ateities prognozės, pa-remtos Eurostato duomenimis, dau-geliui žmonių turėtų atverti akis, nors tokios tendencijos jau seniai buvo aiškios. „Bet šis klausimas yra egzis-tencinis. Jis savaip parodo tam tikrą viso mūsų išsilavinimo ir gyvenimo laisvėje paradoksalumą. Akivaizdu, kad mes, kaip tauta, išsilaisvinome tam, kad kaip tauta išnyktume. Ar tai yra nulemta tam tikros neišvengia-mos istorijos, ar vis dėlto mes patys išsilaisvinę susikūrėme tokią politinę-ekonominę sistemą, kuri mus naiki-na kaip vėžys? Manau, kad iš dalies mes patys susikūrėmė tokią sistemą, susikūrėme apakinti tos laisvės teikia-

mų galimybių sparčiai turtėti, grobti, plėšti, negalvodami, kad, išvoginėda-mi savo valstybę, mes išvagiame savo ateitį ir nepaliekame sau, kaip tautai, perspektyvos“, – sakė pašnekovas.

Pasak V.Rubavičiaus, pagrindinis bet kurių valstybės gynimo, nacio-nalinio saugumo programų klausi-mas yra demografinis. Visos valsty-bės saugumo koncepcijos pirmiausia yra susijusios su tuo, kad turi būti ap-saugota tauta, ir apsaugota taip, kad ji didėtų ir geriau gyventų. Tai esąs pa-grindinis dalykas, o mes tokio klausi-mo net nesvarstome. „Vadinasi, mūsų politinis sluoksnis ir mūsų pačių są-monė yra taip pasikeitę, kad mes net nesuvokiame nei valstybės tikslų, nei jos reikšmės, o mūsų politinis sluoks-nis elgiasi tik kaip tam tikros terito-rijos, kuri kol kas vadinasi Lietuva, valdytojas. Kai įsigyvenama į terito-rijos valdytojų vaidmenį, tai iš esmės nesvarbu, kas toje teritorijoje gyvena. Na, gyvena kažkokie žmonės, moka mokesčius, ir viskas. Jei pritrūksta vie-tinių, įsileidžiami kiti. Dar ir geriau, nes pastarieji kelia mažiau rūpesčių, nemoka vietinės kalbos, juos galima dar labiau išnaudoti“, – dėstė jis.

V. Rubavičiaus manymu, minimi demografiniai Lietuvos ateities mo-deliai kuriami laikantis optimistinių scenarijų: anot jo, tai, kas yra numa-tyta 2060 m., iš tikrųjų mus gali iš-tikti maždaug 2040 m., ir daugelis dabar gyvenančių žmonių galbūt tai pamatys savo akimis.

fotodiena.lt nuotrauka

-

-

-

-

-

„Viena gera žinia yra ta, kad pra-ėjusį penktadienį EK paskyrė pa-pildomai beveik 2 mln. eurų kom-pensuoti nuostoliams, patirtiems dėl kiaulių maro. Tai papildomi pinigai,

kurių ES nėra daug, susiklosčius tokiai sudėtingai situacijai“, – sakė V.P.Andriukaitis. Jo teigimu, Estija papildomai gavo apie 0,3 mln. eurų, Latvija – 1,4 mln. eurų. Tik Lenkijai atseikėta gerokai daugiau – maždaug 3,1 mln. eurų. Šias lėšas valstybės privalės panaudoti iki metų pabaigos.

Pinigai bus skirti atlyginti nuostolius biologinės saugos reikalavimų besilai-kantiems kiaulių laikytojams, kurių ūkiai patenka į VMVT nustatytą AKM in-fekuotą zoną. Į ją šiuo metu patenka 14 šalies rajonų ir Visagino savivaldybė.

EK ketina Lietuvai kompensuo-ti 75 proc. išlaidų, patirtų kompensa-cijoms kiaulių laikytojams už sunai-kintas dėl AKM arba, taikant ligos prevencijos priemones, priverstinai pa-skerstas kiaules, kompensacijoms už patalpų ir įrangos dezinfekcijos, taip pat dezinsekcijos išlaidas, informacijos kampanijoms, mėginiams imti ir labo-ratoriniams tyrimams, įrangai, skirtai gyvūnų gaišenoms sunaikinti, įsigyti.

Lietuvoje nuo šių metų sausio mėnesio patvirtinti 27 AKM atve-jai laukinėje faunoje ir 6 – kiaulių ūkiuose, iš kurių 5 – smulkiųjų ūki-ninkų ūkiuose. Žemės ūkio minis-terijos (ŽŪM) duomenimis, ben-dras prognozuojamas lėšų poreikis AKM prevencinėms, kontrolės ir židinių lik vidavimo priemonėms kompensuoti – 22,123 mln. litų (6,407 mln. eurų). Iš jų gyvūnų laiky-tojų, paskerdusių kiaules, nuostoliams kompensuoti šiemet numatoma skirti 6,132 mln. litų (1 776,2 tūkst. eurų).

Pasak VMVT viršininko, iki šiol AKM virusas į Lietuvą patekdavo per sergančius šernus, tačiau dabar atsirado pavojus, kad jis gali plisti ir per mėsos produktus: veterinarijos specialistai jį aptiko iš Baltarusijos kontrabanda atvežtoje dešroje. Jau trečia savaitė muitinėse tikrinami

iš kaimyninės šalies atvykstančiųjų turimi maisto produktai. „Žinomas faktas, kad mėsoje virusas gali išlikti iki trejų metų. Užkrėstą mėsą padė-jus į šaldytuvą, virusas jame liks, o į jį padėta naujos mėsos partija bus užkrėsta virusu. Taigi virusas plis“, – sakė J.Milius. Jo teigimu, SAKM problema kaimyninėje Baltarusijo-je yra ilgalaikė ir su ja turėsime iš-mokti gyventi.

„Problema yra ilgalaikė, juolab kad baltarusiai nesidalija informaci-ja. Jie mano, kad turi tik du oficialius židinius, tačiau Rusijos veterinarijos specialistai teigia, kad visa Baltaru-sija, visas pasienis nusėtas židiniais. Baltarusijoje yra dar viena proble-ma – beveik visi mėsos kombina-tai užkrėsti virusu“, – sakė J.Milius. Jo teigimu, neoficialiai kalbama, kad Baltarusijoje šiuo metu gali būti apie pusę milijono AKM virusu apkrės-tų kiaulių.

Tiek J.Milius, tiek Seimo Kai-mo reikalų komiteto nariai atkrei-pė dėmesį į tai, kad vienintelis ko-vos su šia jau penkiasdešimt metų Europoje plintančia liga būdas yra vakcinos paieška. Reikia bendrų mokslininkų – tiek ES, tiek Rusijos, Baltarusijos, Kanados – pastangų, ieškant priemonių šiai ligai įveikti. Kol tai nebus padaryta, Lietuva tu-rės saugoti ES nuo šios ligos pliti-mo. V.P.Andriukaitis pažadėjo ap-tarti vakcinos kūrimo galimybes su Komisijos nariu, atsakingu už moks-linius tyrimus ir inovacijas.

Buvęs žemės ūkio ministras, Sei-mo narys Kazys Starkevičius susiti-kime pabrėžė, kad AKM problema labiausiai paliečia mažuosius ūki-

ninkus, auginančius iki 10 kiaulių. Mat mažuose ūkiuose laikytis sau-gos reikalavimų sudėtinga. Aptva-rams, dezinfekciniams kilimėliams, persirengimo patalpoms, dušams įrengti reikia nemažai papildomų lėšų. „Žmonės nebuvo įsirengę sau-gos priemonių. Grįžus iš miško, ku-riame būta užkrėstų šernų, virusą ga-lima parsinešti“, – apie naujų AKM užkratų pavojų dėstė K.Starkevičius.

Pasak Seimo nario, buferinėje zonoje gyvenantys smulkieji ūki-ninkai patiria dar vieną problemą: skerdyk los nenori imti jų užaugintų paršelių. „Normalią kiaulę pasker-dus mokama per 4 litus už kilogra-mą, o augintą buferinėje zonoje – tik tris litus arba mažiau. O galiausiai pasako, kad visai neims“, – pabrė-žė K.Starkevičius ir ragino pasvars-tyti, gal reikėtų kompensuoti kainų skirtumą.

Žemės ūkio viceministras S.Ci-ronka pabrėžė, kad šiuo metu bene labiausiai rūpi Molėtų ir Rokiškio rajonų savivaldybėse kiaules augi-nantys smulkieji ūkininkai. VMVT duomenimis, rugsėjo pabaigoje šiuose rajonuose tūkstantis gyven-tojų laikė per 2 tūkst. kiaulių (iš viso buferinėje zonoje buvo laikoma per 3,3 tūkst. kiaulių – red. past.). „Šie ūkininkai iki gruodžio 15 d. priva-lo turimas kiaules paskersti. Jeigu to nepadarys, teks juos bausti“, – sakė S.Cironka.

ŽŪM duomenimis, valstybė šiais metais AKM padariniams lik-viduoti skyrė 4,9 mln. litų, iš viso buvo gauta 15 tūkst. ūkininkų pa-raiškų. Nuo praėjusių metų lap-kričio, kai buferinėse zonose buvo privalu likviduoti kiaules, paskersta 19 250 kiaulių, iš jų ūkininkai savo reikmėms paskerdė apie 10 tūkst., o verslininkai – 8 tūkst. kiaulių.

LR seimo kanceliarijos nuotrauka

Prieš šventes sukrunta ne visi

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šie metai nelepino žemdirbių

Moters pasaulis

15 psl.

Galvijų augintojai, parduodantys skerdeną, teigia, kad prieš šventes išaugo kokybiškos mėsos paklausa. Ji realizuojama ūkyje arba turgavietėje. Tačiau gyvų galvijų ūkininkai neskuba parduoti.

Jolita Žurauskienė

KelyjeIstorijos vingiai

Taip jau yra, kad žem-dirbio pelnas anaiptol ne vien nuo jo sūraus pra-kaito ar išmanumo pri-klauso. Jis priklauso ir nuo valdžios malonių, ir nuo Dievo, ir, kaip rodo pasta-rieji metai, nuo užsienio politikos, tarptautinių san-tykių.

Nijolė Mitkevičienė

KGB – ne tik šnipų, bet ir sukčių organizacija

11 psl.

Žiemą keliuose sniego senių nelipdysime

7 psl.7 psl.

13 psl.

Gyvenimo kelią nušviečia iš vaikystės atsinešta šviesa

Su šaknimis, bet ne medis, su kepure, bet ne vyras

12 psl.

Aurinos Paškevičienės su-kurtų lėlių parodą dabar galima išvysti Utenos cen-trinėje aikštėje, šalia savi-valdybės pastato. Kalba-mės krintant snaigėms ir spaudžiant šaltukui, o iš stiklinių kubų žvelgia kar-tais pašaipios, kartais – smalsios, o kartais – ir nustebusios akys.

Aušrinė Šėmienė

Adventas – metas, kai reikėtų jausti saiką visur, bet pirmiausia valgant. Šiuo metu vertėtų ret-sykiais papasninkauti ar bent jau atsisakyti riebių patiekalų, o mėsą geriau-sia pakeisti grybais.

Sovietų Lietuvos saugumas (KGB) ne tik šnipinėjo, persekiojo kitaminčius, bet ir imitavo veiklą, prirašinėjo, rengė fiktyvias ataskaitas apie neva užverbuotus agentus, vogė operatyvines lėšas.

Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas

Termometro stulpeliui nu-kritus žemiau nulio, kelius nuklojęs sniegas primena: artėja ne tik gražiausios metų šventės, bet ir dar-bymetis kelių priežiūros tarnyboms. Tačiau, pasak kelininkų, nors kovai su sniegu pasiruošta, vairuo-tojams nereikėtų pamirš-ti, kad saugumas keliuose priklauso ir nuo jų pačių.

Saulė Marcinkevičiūtė