-

-

-

-

-

-

-

-

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 9

ŠEŠTADIENIS, 13

, 21

, 23

, 27

Kitas numeris išeis 2015 m. sausio 3 d.

Arvydas Praninskas

-

Gal bus naudinga?

Pavasarį nepavykus apriboti at-siskaitymo grynaisiais pinigais, Vyriausybė bando tai padaryti dar sykį. Seime įregistruotas įstaty-mo projektas, kuriuo nuo 2015 m. liepos siūloma leisti gyventojams tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. Eur (17,3 tūkst. Lt), o su įmonėmis arba smulkiaisiais verslininkais – iki 3 tūkst. Eur (10,4 tūkst. Lt). Šiam įstatymo pro-jektui jau pritarė Vyriausybė. Val-džia tikisi, kad, apribojusi atsiskaity-mus grynaisiais, galės geriau kovoti su šešėline ekonomika ir rinkti mo-kesčius. Iš pirmo žvilgsnio pasiryži-mas naujomis priemonėmis siekti šio svarbaus tikslo atrodo solidus ir pagirtinas. Vis dėlto finansų minis-tras Rimantas Šadžius prisipažino, kad nežino, kokią įtaką atsiskaitymo grynaisiais ribojimas padarys šešėli-nei ekonomikai. Tačiau esą kitų ES šalių patirtis rodo, kad atsiskaitymų

grynaisiais ribojimas valstybės eko-nomikai yra naudingas.

Galbūt tokia naujovė bus nau-dinga ir Lietuvos ūkiui. Tik kyla klausimas, kodėl mūsų valdžia, siū-lydama naujus įstatymus, kurie atsi-lieps daugelio šalies piliečių gyveni-mui ir įmonių veiklai, tai daro tarsi iš pasalų, vengdama viešų diskusi-jų, kuriose būtų galima išnagrinėti visus pranašumus ir trūkumus. Jei konkrečios atsiskaitymų grynaisiais apribojimo naudos negali nurody-ti pats finansų ministras, gal vertė-tų palaukti metus kitus, kol jis tą sužinos ir galės viešai pateikti sva-rių argumentų visuomenei dar iki to laiko, kol atitinkamam įstatymo projektui pritars Vyriausybė ir jis bus perduotas svarstyti Seimui? Ta-čiau, iš visko sprendžiant, valdantie-ji nemato būtinybės iš anksto tartis su visuomene: šis įstatymo projek-tas bus svarstomas Seimo pavasa-rio sesijoje.

Praėjus vos porai dienų nuo pra-nešimo apie Vyriausybės planus ap-riboti grynųjų pinigų naudojimą, Lietuvos bankas – koks sutapimas! – paskelbė savo užsakytos apklau-

sos apie Lietuvos gyventojų atsis-kaitymo įpročius rezultatus. Jie esą rodo, kad grynųjų pinigų svarba kasdieniuose atsiskaitymuose ma-žėja: žmonės vis dažniau naudoja-si elektroninės bankininkystės pas-laugomis ir mokėjimo kortelėmis. Nors apklausos rezultatus komen-tavęs Lietuvos banko valdybos na-rys Marius Jurgilas pripažino, kad grynieji pinigai „vis dar“ yra „itin populiari“ mokėjimo priemonė, ta-čiau pabrėžė, kad gyventojų mokė-jimo įpročiai reikšmingai keičiasi. Pasak jo, įvertinę atsiskaitymų ne-

grynaisiais pinigais pranašumus, gyventojai, atlikdami kasdienius atsiskaitymus, vis dažniau išsiver-čia be grynųjų.

Apklausa atskleidė, kad dieną prieš apklausą grynųjų pinigų at-siskaitymams nenaudojo 22 proc. apklaustų gyventojų, arba keturis kartus daugiau nei pernai (5 proc.). Taip pat paaiškėjo, kad 46 proc. ap-klaustųjų už pirkinį ar paslaugą, ku-rios vertė – iki 50 Lt, mieliau su-simokėtų kortele nei grynaisiais. Prieš metus tokių buvo tik 24 proc.

4

fotodiena.lt

2 Nr. 103–104 (9431–9432) Aktualijos

Alvydas Medalinskas, Mykolo Romerio universiteto politologas

Svarbiausi šių metų įvykiai, ma-nau, įvyko Ukrainoje. Svarbus ir mūsų suvokimas, kad ši šalis ir joje vykstantis demokratinis procesas yra labai reikšmingi mūsų valstybei. Ukraina mums yra labai artima geo-politiškai, nes tai – viena iš jėgų, kuri gali atremti agresyvią Rusijos politi-ką, ir jos suartėjimas su ES, transat-lantine bendrija, be jokios abejonės, Lietuvai būtų labai naudingas.

Antras pagal svarbumą dalykas įvyko metų viduryje: viena po ki-tos ėmė bliūkšti bylos dėl neteisėto praturtėjimo, taip pat ir rezonansi-nės, pradedant buvusio viceminis-tro S.Šriūbėno ir baigiant kai kurių kontrabandininkų aplinkos žmonių bylomis. Žmonės negali paaiškinti, iš kur jų milijonai, bet teismai pasako, kad jie nekalti. Kažkada valdžia la-bai daug kalbėjo apie tai, kaip svar-bu kovoti su korupcija, ši kova buvo apibūdinama kaip vienas kertinių principų įgyvendinant teisingumą. Mano giliu įsitikinimu, tai, jog sub-liuško bylos, yra pavojaus signalas, kad pas mus kažkas negerai arba su įstatymais, arba su teisiniu procesu.

Trečias dalykas – CŽV kalėjimų istorija, kuri driokstelėjo metų pa-baigoje. Ir anksčiau žinojome, kad galimai kai kurie pareigūnai veikė aukščiausiems mūsų valstybės vado-vams nežinant ir pažeidinėjo įstaty-mus, tačiau kol kas dar nėra iki galo pasakyta, kaip viskas buvo. JAV Se-nato ataskaita sako, kad slapti kalė-jimai pas mus buvo, bet Lietuva vis dar nesiryžta to patvirtinti. O Lie-tuvos vadovai, skirtingai nuo Len-kijos, taip pat nedrįsta prisipažinti,

ką jie apie tai žinojo. Man atrodo, kad svarbiausia – tai, jog paaiškėjo, kad kai kurie mūsų valstybės parei-gūnai „ėmė į kišenę“ pinigus iš kitos valstybės, šiuo atveju JAV. Kyla klau-simas, kaip efektyviai veikia valsty-bės tarnybos, jei negali užkardyti to-kios korupcijos? Juk tas, kuris paėmė pinigus iš Amerikos, kitą dieną gali juos paimti iš Rusijos ar Baltarusijos.

Tai trys kertiniai dalykai. Dar norėčiau paminėti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad piliečių teisė keisti Konstituciją gali būti suvaržyta. Dėl to kyla klausimų, ar Konstitucijos pataisos nuo šiol galės būti priimamos tik Seimo sprendi-mu, ar iš piliečių ši iniciatyva gali būti atimta ir ar pats Konstitucinis Teismas neperžengė savo konstitu-cinių galių. Juk Konstitucija sako, kad aukščiausias suverenas yra tau-ta ir niekas negali varžyti jo teisių.

Edvardas Makelis, -

mo tarnybos direktorius

2014-ieji prasidėjo labai gerai. Buvo geros žemės ūkio produktų supirkimo kainos, daug kas tikėjo-si labai gerų rezultatų. Tačiau geo-politiniai įvykiai visus laimėjimus ir visas viltis nubraukė. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad šiais metais žemdirbiai gaus nuo 10 iki 20 proc. mažiau pajamų nei 2013-aisiais. Be to, mes praradome daugiau nei, pa-vyzdžiui, Slovėnija, nes pagrindiniai mūsų eksporto produktai yra rapsai, kviečiai ir pieno produktai, o kaip tik šių produktų kainos pasaulinėje rinkoje krito labiausiai. Ar Lietuva savo pastangomis galėjo sušvelnin-ti praradimus? Ne! Įtakos pasauli-nei rinkai mes, žinoma, negalėjome

daryti, galime tik kaip nors reaguo-ti. Tiesiog turime ieškoti naujų rin-kų. Manau, tai ir bus svarbiausias 2015-ųjų darbas. Žadama, kad ar-timiausiu metu Lietuvoje gamina-miems produktams duris atvers JAV ir kitos rinkos. Aš esu realistas, tikiu, kad galime pasiekti gerų rezulta-tų, juolab kad mes gaminame tik rai nedaug. Todėl, jeigu turėtume ge-rai išvystytą rinkodarą, kokią turi, pavyzdžiui, olandai ar danai, tai be problemų galėtume savo gamina-mus produktus parduoti pasaulinė-je rinkoje. Mes dar neturime tokių įgūdžių, tačiau sparčiai tobulėjame. 2015-ųjų pradžia bus sunki, tačiau apskritai metai turėtų būti geresni.

Jonas Talmantas, Lietuvos

Metai iš metų gamta tampa vis įnoringesnė, dažnai keičiasi valdžia, tad žemdirbiams tenka daugiau iš-bandymų. Su gamta nesusitarsi, o suradus bendrą kalbą su žemės ūkio ministru, žiūrėk, jo ir nebelieka pos-te. Su nauja galva reikia vėl viską pradėti iš pradžių.

Vertinant išaugintą derlių, šie metai buvo vidutiniški. Tačiau rinka ir žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos mūsų nelepi-no. Šiemet Lietuvoje pagaminta maždaug 7,5 mlrd. Lt vertės au-galininkystės ir gyvulininkystės produkcijos, arba 8,7 proc. mažiau nei pernai. Grįžome į 2009-uosius! Tai neguodžia ir nesuteikia tvir-to pagrindo kitiems metams. Jie nebus lengvi. Rinkų praradimas, kainų smukimas nieko gero neža-da. Tiesa, grūdų kainos po truputį atsigauna, bet augintojai jau netu-ri ką parduoti, nes stokodami apy-vartinių lėšų jie negali laikyti daug grūdų ir laukti geresnių kainų.

Nėra gerų poslinkių ir žemdir-bių savivaldoje. Labai daug ūkinin-kų yra pasyvūs, nenori dalyvauti organizacijų veikloje, išlaikyti sa-vivaldą, o jos pasiektais rezultatais naudojasi. Visi turime suprasti, kad savo organizacijas reikia patiems išlaikyti. Tada būsime nepriklauso-mi ir galėsime tvirtai ginti savo in-teresus valdžios koridoriuose. Štai vokiečių žemdirbių organizacijos labai stiprios, surenka daug mokes-čių, gali savo nariams teikti buhal-terinės apskaitos bei kitas paslau-gas. Mes labai atsiliekame. Tiesa, mūsų jauni ūkininkai mąsto kitaip ir yra daug aktyvesni.

Mūsų žemdirbiai moka užaugin-ti ir pagaminti kokybiškos žemės ūkio produkcijos. Būtų gerai, kad jos supirkimo kainos būtų stabiles-nės, o ūkininkai galėtų planuoti savo veiklą. Šiuo atžvilgiu besibaigiantys metai buvo visai sujaukti. Kentė-jome ir dėl gamtos, ir dėl politikų sprendimų.

Žiemą ir pavasarį nušalo pasėliai, bet grūdų augintojų derlius buvo gana normalus. Tačiau grūdų ir rap-sų kainos smuko žemyn. Bet labiau nei grūdininkai šiemet kentėjo pie-no gamintojai, gyvulių augintojai ir daržininkai. Pagrindinė priežastis – Rusijos paskelbtas maisto produktų iš ES ir kitų šalių embargas. Tačiau dabar akivaizdu, kad kai kurie per-dirbėjai pasinaudojo šia aplinkybe ir smarkiai sumažino žaliavos supir-kimo kainas. Bene didžiausią smūgį patyrė pieno ūkiai. Kiaulių auginto-jams smogė afrikinis kiaulių maras. Laiku neįgyvendinus prevencinių priemonių, ši klastinga liga išplito ne tik mūsų šalyje, bet ir valstybėse kaimynėse.

Pieno kainos kristi pradėjo dar pavasarį. Iki vasaros vidurio jos kai kam sumažėjo iki 30–40 proc. Tam įtakos turėjo padidėjęs perteklinio pieno kiekis ES rinkoje (šiemet pieno ES pagaminta 5,5 mln. tonų daugiau). O nuo rugpjūčio 7 d., kai užsidarė Rusijos sienos, prasidėjo chaosas. Perdirbėjai ir prekybininkai didžiausią nuostolių naštą permetė ant žemdirbių pečių.

Dėl Rusijos embargo labiausiai nukentėjo Baltijos šalys ir Suomi-ja. Susitelkus šių šalių žemdirbių organizacijoms ir vyriausybėms, Briuselyje pavyko įrodyti, kad žem-dirbiams reikia bent iš dalies kom-pensuoti patirtus nuostolius. Džiu-gu, kad mūsų kova davė rezultatų: Europos Komisija Lietuvai skyrė apie 14 mln. Eur, o mūsų valstybė iš biudžeto pridėjo 30 mln. Lt embar-go padariniams sušvelninti.

Dabar visi karštligiškai ieško naujų rinkų. Tačiau klausimas, kiek turėsime naudos: į jas produkciją parduosime ar atiduosime pusdy-kiai? Įsitvirtinti kitose rinkose pri-reiks ne vienų metų, tad stebuklų nesitikime.

Ne mažiau nei derlius ir rinkos žemdirbiams turėtų būti svarbus ir jų aktyvumas bei vieningumas. Jo mums labai stinga. Nemaža dalis

ūkininkų tik kritikuoja ir reikalau-ja, o dalyvauti organizacijų veikloje, mokėti mokesčių nenori. Jei nebus stiprios žemdirbių savivaldos, ne-bus ir atsvaros politinėms jėgoms, kurios ne visada būna mums palan-kios. Maža to, politikai moka pasi-naudoti mūsų susiskaldymu. Mums reikėtų pasimokyti iš prancūzų, ku-rie yra vieningi ir aktyviai gina savo interesus. Todėl jų išmokos vienos didžiausių, o šalies politika – palan-ki žemdirbiams.

Klavdija Stepanova, Lietuvos vietos veiklos

Metai buvo gausūs projektinių rezultatų, nes vietos veiklos gru-pės ir kaimo bendruomenės šiemet baigia įgyvendinti 2007–2013 m. finansinio laikotarpio projektus. Vietos veiklos grupės organizavo įvairius mokymus, kuriuose, preli-minariais duomenimis, dalyvavo net apie 25 tūkst. kaimo gyventojų. Jie kėlė savo kompetenciją ir gilino ži-nias įvairiuose mokymuose: viešų-jų pirkimų, buhalterinės apskaitos, projektų rengimo, vadybos, darbo komandoje ir pan. Dabar rengiamės 2014–2020 m. laikotarpiui, Žemės ūkio ministerija yra aktyviai įtrau-kusi mus į darbo grupes. Viliamės, kad ir nauji projektai bus naudingi Lietuvos kaimui, o mes būsime pa-sirengę naujiems iššūkiams.

Kaimo bendruomenės įgyvendi-no daug įvairių projektų, daug kur buvo atnaujinti pastatai, sutvarkyta infrastruktūra ir kt. Dabar turime galvoti, kaip išnaudoti turimą bazę ir įvairinti veiklą. Apskirtai gyvy-bė kaimo vietovėse priklauso nuo to, kaip sėkmingai bendradarbiauja vietos valdžia, verslininkai, ūkinin-kai, bendruomenės.

Andrius Navickas,

Šiemet pedagogai neturi kuo la-bai pasidžiaugti. Pastaraisiais metais finansavimas švietimui tik mažėja,

-

-

-

-

3Nr. 103–104 (9431–9432) Aktualijos

darbo krūvis yra didelis, mokinių kla-sės didelės, daug mokytojų netenka darbo. Be to, pedagogai sensta, o jau-ni specialistai į mokyklas nesiveržia. Prastėja ugdymo rezultatai, tai mato ir dėl to yra nepatenkinti ir tėvai.

Šiemet mokytojai organizavo daug protesto akcijų, bet didelių re-zultatų nepasiekė. Tiesa, daugiau lėšų buvo skirta ikimokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimams padidin-ti. Būtų galima pasidžiaugti nebent tuo, kad daugiau visuomenės palaikė mokytojus. Daugiau kalbėdami vie-šai apie švietimo sistemoje susikau-pusias problemas, išsklaidėme mitą, kad esą visi mokytojai daug uždirba. Reikia tikėtis, kad kitais metais mo-kytojai nenuleis rankų ir nepasirinks emigracijos kelio, o labiau susitelks ir pasistengs, kad Vyriausybė bei Švieti-mo ir mokslo ministerija juos išgirstų.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos

Praeinantys metai į mūsų atmintį pirmiausia įsirėš dėl Rusijos ir Ukrai-nos konflikto ir jo pasekmių, kurios, beje, dar nesibaigė. Rublis, prarasda-mas vertę, gramzdina ir visą Nepri-klausomų valstybių sandraugos (NVS) ekonomiką. Kai kurios NVS šalys, pavyzdžiui, nuo Rusijos labai pri-klausoma Armėnija, nukentės labai skaudžiai, joms teks devalvuoti savo valiutą. Kokie 2014-ieji buvo Lietu-vai? Kol kas galime pasakyti, kad tai buvo stabilūs metai. Atlyginimai pra-dėjo augti, įmonių pelnai taip pat. Tai-gi, jeigu ne Rusijos akibrokštas, galė-čiau metus pavadinti sėkmingais. Kai kas dabartinę krizę Rusijoje lygina su 1998-ųjų krize. Galiu tvirtai pasaky-ti, kad Lietuvos ryšiai su Rusija per 16 metų labai pasikeitė. Tada net apie

50 proc. mūsų ekonomikos buvo su-siję su Rusija, o dabar tik iki 20 proc. Be to, tuo metu buvo aišku, kad krizė užtruks kelerius metus, kad Rusijai pagelbės kitos šalys. Dabar akivaizdu, kad ši krizė bus ilgalaikė ir ji apims visą NVS. Šios krizės įtaką pajusime ir mes, juk kai kurios ES valstybės, pa-vyzdžiui, Skandinavijos šalys, prekybi-niais ir paslaugų ryšiais susijusios su NVS, – jos mažiau pirks ir iš mūsų.

Ko galime tikėtis 2015-aisiais? Nors Rusijos ir kitų NVS šalių va-liutos nuvertės, tačiau nepatarčiau į šį regioną numoti ranka. Turime stebėti padėtį ir laukti tinkamo lai-ko sugrįžti į šią rinką. Ar surasime naujų rinkų? Mes ir dabar dirbame trečiųjų šalių rinkoje, tačiau tai tik pirmi bandymai.

Daugeliui gera žinia ta, jog pin-ga nafta, taigi pinga ir degalai, ta-čiau neužmirškime, kad dėl šios priežasties valstybės biudžetas, ko gero, nesurinks planuoto akcizo. Taip, vartojimas padidės, gal suma-žės prekyba kontrabandiniais dega-lais, tačiau praradimų kompensuoti nepavyks.

Eugenijus Gentvilas,

Politikams svarbiausi politinio ša-lies gyvenimo įvykiai yra rinkimai. Taigi, Europos Parlamento rinkimai, man atrodo, yra svarbiausias šių metų įvykis. Antroje vietoje, sakyčiau, yra referendumas dėl žemės pardavimo ar nepardavimo, nes jis sukėlė platų atgarsį visuomenėje. Galima sakyti, kad Lietuva dėl jo šiek tiek susiskal-dė. Tai tikrai buvo politiškai ir visuo-meniškai labai svarbus įvykis. Trečias įvykis – suskystintųjų dujų terminalo atsiradimas, kuris Lietuvai padės už-sitikrinti energetinę nepriklausomy-

bę nuo „Gazprom“. Ketvirtuoju ga-lėčiau paminėti Ukrainos ir Rusijos konfliktą ir visas iš to kylančias pa-sekmes, įskaitant ekonominį embar-gą. Manau, kad visi šie keturi dalykai žmonių atmintyje išliks ir po ilgesnio laiko, o apie neįvykusį referendumą dėl žemės pardavimo gal bus kalba-ma net kokį dešimtmetį.

Ko tikiuosi iš ateinančių metų? Manau, kad truputį sumažės politikų ir visuomenės susiskaldymas, nes mi-nėtas referendumas sukėlė labai daug aistrų. Artėjantys savivaldos rinkimai gal nebus tokia didelė skiriamoji lini-ja tarp politikų, partijų ir visuomenės. Man atrodo, ateina garbingo bendra-darbiavimo metas, ir mes turime pa-daryti viską, kad Lietuvos ekonomika toliau augtų, nepaisant tarptautinių įvykių. Turime suprasti savo atsako-mybę, susitelkti ir dirbti.

Žvelgiant į besibaigiančius 2014-uosius mane, kaip universiteto ir akademinės bendruomenės narį, ap-lanko dviprasmiškos mintys. Šiemet į

Lietuvos aukštąsias mokyklas įstojo gerokai mažiau studentų, nes ir vidu-rines mokyklas, gimnazijas baigė kur kas mažiau jaunuolių. Demografinė padėtis bei jaunų žmonių išvykimas į svečias šalis kelia nerimą. Kaip ir tai, kad mūsų aukštųjų mokyklų studen-tai nesugeba susikaupti, mokytis, rašo su klaidomis. O akademinė bendruo-menė – tarsi praradusi laisvės pojūtį, vis labiau raizgoma biurokratinių tinklų ir keistų jos darbo kokybės nustatymo kriterijų. Ar už tai atsakinga naujausio-ji aukštojo mokslo reforma? O galbūt pati visuomenė nesusitvarko su tech-nologijų įsuktu, beprotišku gyvenimo greičiu ir žmonės jau ima funkcionuoti mechaniškai, lyg kokie robotai? Belie-ka viltis, kad jaunimas supras, jog ne iš-

manieji telefonai ir net ne atlyginimo dydis yra laimės garantas, o asmeninė branda. Reikia tikėtis ir to, jog Lietu-voje bei Europoje bus suprasta, kad ne biurokratija varo visuomenę į prie-kį, bet laisvė ir kūrybingumas – ypač švietimo, mokslo, tyrimų srityje.

Algirdas Amšiejus,

Nesutinku su tais, kurie teigia, kad šie metai buvo prasti. Apie ge-resnę vasarą reikėtų tik pasvajoti. Ši-lumos užteko, lietaus irgi. Ko dar?

Jei esi agronomas, žinai, ką daryti. Jei reikia, laistai, tręši, mulčiuoji ir neturi jokių problemų. Mane erzina nuolat dejuojantieji, kad viskas blo-gai – ir oras, ir valdžia. Linkiu vi-siems augintojams ateiti prie augalų ne tik derliaus skinti. Augalus reikia gerbti. Ko tikėtis, jei sakoma „įkišau tą medelį“? Reikia ne įkišti, o paso-dinti ir rūpintis. Džiaugiuosi, kad vis daugiau jaunų žmonių puikiai sodi-ninkauja. Aš sodininkauti pradėjau nieko apie tai neišmanydamas, nuo nulio, o mano vaikai perėmė mano patirtį. Sūnus jau žino daugiau nei aš ir kai ką daro kitaip, pavyzdžiui, per karščius purškė vaismedžius amino-rūgštimis, kad augalai sustiprėtų, ge-riau derėtų. Aš net nežinojau, kad ir tokiu būdu galima padėti augalams. Mokslas eina pirmyn, tik reikia mo-kėti pasinaudoti jo vaisiais. Jaunimas dabar gudrus, moka rasti informa-cijos ir ja naudotis. Atvažiuoju į sū-naus medelyną ir atsidžiaugti negaliu matydamas, kaip gražiai jis tvarkosi. Žemę reikia mylėti ir visada atsimin-ti, kad ji – ne vagis. Jei duosi jai, duos ir ji. Kitais metais linkiu ne dejuoti dėl sausrų ar liūčių, kurių, be abe-jo, bus, o naudotis oro sąlygomis. Ir netingėti. Jei augalai skursta ar juos apniko kenkėjai, reikia laiku patręšti,

nupurkšti. Tada neteks dejuoti, kad sodas tuščias.

Šie metai buvo išties įdomūs ir dosnūs, jei kalbėsime apie Kristijoną Donelaitį ar jubiliejinę Dainų šventę. Pakako ne tik valdžios rūpesčio bei dėmesio, bet ir žmonių entuziazmo. Tačiau Teatro metai mane kaip akto-rę labai nuvylė. Likimo ironija – jiems besibaigiant valdžios buvo bandyta apskritai sunaikinti profesionalųjį tea-trą. Laimei, kažkam pakako proto, kad tas lemtingas įstatymas nebūtų pri-imtas. Pasaulyje garsėjame kaip dai-nų kraštas ir kaip poetų šalis: manau, kad pasistengus ir mūsų vis dar gy-vuojantis „Poezijos pavasaris“, ir Dai-nų šventės būtų įtraukti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. O mūsų stiprus, nepaprastai įdomus te-atras pasauliui plačiai žinomas, geni-alūs mūsų režisieriai ir aktoriai svetur laukiami, pripažinti, net garbinami, tačiau namie jie neturi sąlygų išskleisti savo kūrybinę vaizduotę. Kaip aktorė, ne tik dalyvaujanti teatro pastatymuo-se, bet ir keliaujanti po Lietuvą, galiu paliudyti, kad ir provincijoje tikrai yra inteligentiškos, kultūringos publikos, kuri ilgisi tikro meno, pažymėto dvasi-nio aristokratizmo ženklu. Vis kalba-me, kad rytojaus žmogus turėtų būti geresnis, jo gyvenimas – prasmin-gesnis, tačiau ar tai nutiks, jei jis tik pirks ir vartos? Neturime nei naftos, nei deimantų, tačiau mūsų menas bei kultūra yra didžiulis turtas, ku-riuo galime didžiuotis ir kuris mums padėtų konkuruoti net su didelėmis pasaulio valstybėmis. Norėtųsi, kad valdžioje esantieji tai suvoktų.

Kalbino Vida Tavorienė, Albinas Čaplikas, Nijolė Baronienė, Rūta

Klišytė, Arvydas Praninskas fotodiena.lt, VL archyvo nuotraukos

4 Nr. 103–104 (9431–9432)

Atkelta iš 1 p.

Sparčiai populiarėja ir elektroni-nės bankininkystės paslaugos: šie-met, pasak Lietuvos banko atstovų, pervedimus internetu atliko 61 proc. apklaustųjų, o 2013 m. – 37 proc. Ta-čiau, pasirodo, „vis dėlto“ dar gana didelė respondentų dalis (42 proc.) pajamas (atlyginimą, pensiją ir kt.) gauna grynaisiais pinigais. Taigi, jei Lietuvos bankas konstatuoja, kad grynųjų pinigų svarba atsiskaitant Lietuvoje mažėja, o Vyriausybė tuo pat metu siūlo apriboti jų naudoji-mą, gal tikrai visuomenei nebėra dėl ko diskutuoti, nes valdžia geriau žino, kas geriau valstybei ir jos piliečiams?

Kęstutis Kupšys, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ vadovas, asociacijos „Už są-žiningą bankininkystę“ vykdoma-sis direktorius, sako dėl savo veiklos galintis atsiskaitymo grynaisiais pi-nigais ribojimą įvertinti nešališkai. „Mes pasisakome ne „už“ ar „prieš“ grynuosius pinigus, bet už vartoto-jų pasirinkimo laisvę. Pirmiausia tu-rime prisiminti, kad negalime kaip nors varžyti vartotojų, eilinių mūsų valstybės piliečių, interesų. Reikėtų gerbti jų pasirinkimą: jeigu jie nori tam tikromis savo gyvenimo situaci-jomis rinktis grynuosius pinigus, tegu renkasi, nors tai galbūt jiems kainuoja šiek tiek daugiau. Ir, jeigu nori, tegu renkasi elektroninius pinigus, nes tam tikromis gyvenimo situacijomis tai gali būti jiems tinkamiausias pa-sirinkimas“, – sakė K.Kupšys.

Pasak jo, grynųjų pinigų nau-dojimo apribojimas kaip kovos su šešėline ekonomika priemonė ke-

lia abejonių dėl efektyvumo. „Na ir kas, kad apribosime atsiskaitymus grynaisiais pinigais? Legali ekono-mika dėl to tik patirs nepatogumų, nes jai bus įvesti apribojimai. O še-šėlinę ekonomiką suvaldyti tokiu būdu neturime nė menkiausios ga-limybės, nes nusikaltėliams visiškai nusispjauti, ar jie viršys tą leistiną atsiskaitymų ribą, ar ne. Jie papras-čiausiai atsiskaitinėja grynaisiais, ir tokia valiuta, kokia nori. Užsimanę jie išsigrynins pinigų pasinaudoda-mi gausybe nelegaliam verslui priei-

namų schemų. Labai abejoju, ar ši kovos su šešėliu priemonė bus efek-tyvi“, – teigė pašnekovas.

Seimo narys, ekonomikos profe-sorius Povilas Gylys sakė skeptiškai vertinantis sumanymą riboti atsiskai-tymus grynaisiais pinigais. „Sumany-mas gal ir neblogas, bet rimta šešėli-nė ekonomika vis tiek suranda būdų, kaip tai apeiti. Būčiau linkęs riboti atsiskaitymus grynaisiais, kai sumos siekia milijonus ar šimtus tūkstančių, nes mafija, kaip sakoma, tarpusavyje atsiskaitinėja grynųjų lagaminėliais.“ P.Gylys pabrėžė, kad reikėtų labai ge-rai pasverti visus argumentus „už“ ir „prieš“, nes kiltų nepatogumų žmo-nėms, kurie su šešėline ekonomika neturi nieko bendra. Jo manymu, rei-kėtų padidinti Vyriausybės siūlomą atsiskaitymo grynaisiais ribą.

Paklaustas, ką mano apie tokio valdžios siūlymo kritikų priekaištą, jog dėl naujos tvarkos naudos gau-tų tik bankai, profesorius sakė įžvel-giantis ir viešąjį interesą, tai yra kovą su korupcija, ir bankų, norinčių, kad atsiskaitymai būtų vykdomi per juos, nes už visas operacijas jie gauna pi-nigus, interesą. O grynieji „juda“ be bankų. „Gyvename tikrai labai su-dėtingame pasaulyje, ir reikia ieškoti balanso tarp viešojo ir privačiojo inte-reso. Privatusis interesas – turėti lais-vę disponuoti savais pinigais. Aišku,

protingai, nes laisvai veikiantys pilie-čiai kartais būna ir mafijos atstovai, šešėlinės ekonomikos dalyviai. Tą rei-kia turėti galvoje. Bet nėra tvirto kri-terijaus, kur ta riba, todėl reikėtų apie tai viešai diskutuoti, dalykiškai svars-tyti, o ne vadovautis kokiu nors vie-nu argumentu ar interesu, sakykime, bankų.“ Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad ši Vyriausybės iniciatyva turi ir „antidemokratinį kvapelį“, nes aki-vaizdu, kad tai – dar vienas žmonių gyvenimo kontrolės būdas.

AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ne-mano, kad toks Vyriausybės siūly-mas turėtų labai didelės įtakos vers-lui ar gyventojams, jų galimybėms atsiskaityti. Pasak jo, numatytos su-mos, kurias peržengus atsiskaity-mai grynaisiais pinigais būtų ribo-jami, yra labai didelės. „Labai retai gyventojai tarpusavyje ar pirkda-mi atsiskaitinėja grynaisiais pini-gais, jei perka prekę, brangesnę nei 10 tūkst. Lt. Tokių prekių yra gana mažai, būtų galima kalbėti apie ne-kilnojamąjį turtą ar automobilius. Todėl manau, kad ribojimai labai didelio poveikio neturėtų ir jo ne-reikėtų tikėtis“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N.Mačiulio teigimu, Vyriausybė tokią priemonę nusižiūrėjo iš kai kurių euro zonos valstybių, kurios pastaraisiais metais pradėjo taiky-ti tokius atsiskaitymo grynaisiais apribojimus. Tai Graikija, Ispani-ja, Prancūzija. Taip vyriausybės esą bando suvaržyti gyventojų galimy-bes atsiskaityti nelegaliai gautais pi-nigais ir padidinti mokestines pa-jamas. „Tik, aišku, ta apribojimų kartelė minėtose šalyse yra daug žemesnė, sumos daug mažesnės. Bet nėra labai aiškaus atsakymo, ar tokios priemonės padeda. Vis dėl-to taip bandoma kovoti ne su šešė-linės ekonomikos priežastimi, o su pasek mėmis. Norima apriboti šešė-linių pajamų turinčių gyventojų ar įmonių galimybes atsiskaitinėti“, – pridūrė pašnekovas.

Paklaustas, ar kaimyninėse ša-lyse naudojamos tokios atsiskaity-mų grynaisiais ribojimo priemonės, N.Mačiulis sakė, kad latviai pernai kažką panašaus svarstė, bet jis neži-no, ar tokį įstatymą priėmė. Ekono-mistas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV ir Europoje požiūris į atsiskaitymus grynaisiais pinigais šiek tiek skiriasi. Jungtinėje Karalystėje ar Skandina-vijos valstybėse, lyginant ir su Balti-jos šalimis, ir su JAV, pasak pašneko-vo, grynaisiais pinigais atsiskaitoma daug rečiau. Bet palyginti esą sunku, nes labai skiriasi mokesčių sistema. Be to, N.Mačiulio teigimu, JAV, pa-vyzdžiui, normalu, kad maitinimo paslaugų sektoriuje dirbantys dar-buotojai didesnę dalį pajamų gau-na iš arbatpinigių grynaisiais pini-gais. To visiškai nėra Skandinavijos valstybėse.

„Swedbank“ vyriausiasis ekono-mistas abejoja, ar siūlomas atsis-kaitymų grynaisiais ribojimas turė-tų didelės įtakos Lietuvos šešėlinei ekonomikai, nes numatytos sumos yra labai didelės. „Kas turi tiek daug šešėlinių pajamų, turbūt randa ir kitų būdų, kaip jas realizuoti, legalizuoti ir išleisti. Manau, kad tokią priemo-nę galima svarstyti kaip kompleksi-nę, kuri skatintų trauktis iš šešėlio įmones ir gyventojus, užsiimančius nelegalia veikla ir vengiančius mo-kesčių. Tai galėtų būti viena iš prie-monių, bet ji nėra pakankama, kad pasikeistų bendra Lietuvos ekono-mikos situacija, legalios ir šešėlinės ekonomikos santykis.“

N.Mačiulis nesutiko su prielaida, kad atsiskaitymų grynaisiais riboji-mas būtų labai naudingas Lietuvos komerciniams bankams. „Manau, kad nauda nebūtų pastebima, nes sandorių, kai atsiskaitoma daugiau nei 10 tūkst. Lt, labai mažai. Dau-guma sandorių yra gerokai mažes-nės vertės. Jei sandorio vertė – dau-giau nei 10 tūkst. Lt, jis ir taip dažnai sudaromas ne grynaisiais pinigais, o pavedimu, ir banko pajamos iš jo – 1 ar 2 Lt. Puikiai suprantame, kad to-kio dydžio pavedimai yra gana reti ir labai didelių pajamų bankams nege-neruoja. Todėl manau, kad pagrindinis naudos gavėjas būtų ne finansų ins-titucija. Valstybė turbūt labiau siekia, kad mažėtų mokesčių vengimas“, – sakė pašnekovas.

Aktualijos

-

valstietis.lt.

-fotodiena.lt nuotrauka

Elektros kaina vartotojams nuo sausio mažės beveik 3 centais. Kai-nų komisija patikrino ir paskelbė naujus bendrovės „Lesto“ tarifus.

Lapkričio pabaigoje komisija jau buvo patvirtinusi, kad kitų metų pirmą pusmetį tarifai bus mažesni vidutiniš-kai 1,2 cento. Praėjusią savaitę komisi-ja paskaičiavo, jog „Lesto“ 2011–2013 m. turėjo apie 61 mln. litų netinkamų sąnaudų ir ji privalo šias lėšas per me-tus grąžinti vartotojams, todėl elektros kainą pavyko dar sumažinti. „Lesto“ pirmadienį dar kartą pareiškė nesutin-kanti su praėjusio penktadienio komi-sijos sprendimais dėl sąnaudų, tačiau perskaičiavo tarifus. Standartinis vienos laiko zonos elektros tarifas gyvento-jams nuo sausio 1-osios bus 44,5 cento už kilovatvalandę – 2,9 cento mažiau nei šiemet, o elektrinių viryklių savi-ninkams – 43,9 cento, arba 1,7 cento mažiau. Dviejų laiko zonų dienos tari-fas bus 48,7 cento (2,6 cento mažiau), nakties – 34,9 cento (3,5 cento ma-žiau), elektrinių viryklių naudotojams – atitinkamai 48 centai (2,3 cento ma-žiau) ir 34,5 cento (3,8 cento mažiau).

Kainų komisija praėjusią savaitę nusprendė, kad „Lesto“ 2011–2013 m. turėjo apie 61 mln. litų nepagrįstų sąnaudų, kurios negalėjo būti įskai-čiuotos į elektros tarifą. Iš pradžių komisija suskaičiavo apie 109 mln. litų tokių sąnaudų, tačiau atsižvelgu-si į „Lesto“ komentarus kai kurias jų pripažino tinkamomis, o dėl keliasde-šimties milijonų tinkamumo apsispręs iki kitų metų kovo pabaigos.

BNS inf.

Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, kritikuojamas Turizmo de-partamentas užsiima vartotojų tei-sių apsauga, o ne kelionių organiza-torių bankrotų prevencija.

„Turizmo departamentas neužsii-ma bankrotų prevencija, jis pirmiau-sia užsiima vartotojų teisių apsau-ga. Šioje srityje jie daro tai, kas yra nustatyta teisės aktais. Kaip žinote, teisės aktais ne viskas yra reglamen-tuota“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė E.Gustas, komen-tuodamas naujausias departamento išvadas, kad išvykstamųjų kelionių organizatoriai nėra rizikingi.

Pasak jo, Seimas nesutiko sku-bos tvarka svarstyti teikiamų Tu-rizmo įstatymų pakeitimų ir prie-žiūros griežtinimo. „Kovą turėsime naujas nuostatas, kurios tikrai leis sustiprinti būtent kelionių organi-zatorių priežiūrą“, – sakė E.Gustas.

Po 128 kelionių organizatorių patikrinimo departamentas pranešė, kad rizikos neįžvelgia. Ūkio minis-tras pripažino, kad šis patikrinimas buvo atliktas tarpusavio pasitikėjimo pagrindu – pagal įmonių pateiktus duomenis. Šiuo metu įspėta 40 ke-lionių organizatorių, kurie privalo už-tikrinti reikiamą nuosavo ir įstatinio kapitalo santykį.

Turizmo įstatyme numatytas rei-kalavimas, kad kelionių organizato-riaus nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei 1/2 įstatinio kapitalo dydžio. Iki 2015 m. gegužės 24 d. šį santykį turi atkurti 32 kelionių orga-nizatoriai, o iki birželio 17 d. – dar 8.

Šiemet žlugo išvykstamųjų kelio-nių organizatoriai „Go Planet Tra-vel“ ir „Fresh Travel“.

5Nr. 103–104 (9431–9432)

Šią savaitę teko bendrauti su Lietuvoje atostogaujančiais rusais ir baltarusiais. Lyg tyčia tai buvo kul-tūringi, nestandartiniai, politinei daugumai nepriklausantys žmonės. Štai penkiasdešimt ketverių metų maskvietis Vasilijus su nuoskauda pripažino, jog tikriausiai jam savo šalyje normaliai pagyventi jau ne-beteks. Ne mažiau tikėtina, kad nuo šiol ir užsienyje jis atostogaus gerokai rečiau. Lyg nujausdamas kilsiančią krizę už dabartines šeimos atostogas Lietuvoje jis sumokėjo dar rugpjūtį. Rubliui nuvertėjus dolerio ir euro at-žvilgiu, dabar už šias atostogas tektų pakloti beveik 30 proc. daugiau. Taip ir pasakė: „Pagyvenome šiek tiek kaip žmonės, tačiau žmonėmis taip ir netapome.“ Rusijos kompanijoje Minske ekonomiste dirbanti Nata-lija prakalbo apie laiko mašiną: „Kaž-kas paprašė sugrąžinti ikikrizinius 2007-uosius, tačiau apsiriko, ir laiko mašina mus nukėlė į 1998-uosius, kai Rusijoje buvo paskelbtas defol-

tas.“ Šįmet Rusijos rubliais mokamas Natalijos atlyginimas realiai sumažė-jo daugiau nei 40 proc. Kodėl? Juk dar prieš savaitę Rusijos prezidentas viešai pademonstravo ekonomikos „išmanymą“ – jo nuomone, Rusijos rublio vertės sumažėjimas Rusijai esą bus naudingas, juk už eksportuotą naftą Rusija gauna tiek pat dolerių, tačiau daugiau rublių. Lieka tik ste-bėtis, kad nė vienas televizijos laidoje dalyvavęs ekonomistas kvailystę pa-sakiusiam prezidentui nepriekaiš-tavo. Štai palyginti gerai uždirban-čio Vasilijaus atlyginimas per metus nepasikeitė, tačiau maisto produk-tams dabar jis turi skirti didesnę jo dalį. Įmanoma mažiau išleisti drabu-žiams, buities prietaisams, bet mais-tui ne. Todėl ypač pablogėjo pensinio amžiaus žmonių finansinė padėtis – pensijos, skaičiuojant tvirta valiu-

ta, sumažėjo nuo 800 iki 360 Lt per mėnesį. Kodėl mums, lietuviams, tu-rėtų rūpėti šie duomenys? Todėl, kad net jeigu Kremlius dabar nuspręstų atverti sienas maisto produktams iš ES, daugelio produktų eksportuo-ti jau neapsimokėtų. Paprasčiausiai rusams jie būtų per brangūs. Be to, dabartinė finansinė krizė Rusijoje labai skiriasi nuo 1998-ųjų krizės.

Skirtinga ji ir mums, ir rusams. Ar prisimenate, kaip aštuntosios Lie-tuvos Vyriausybės vadovas tada aiš-kino, kad Lietuva dėl krizės Rusijoje nukentės minimaliai? Nukentėjome maksimaliai, nes 1998-aisiais dau-giau nei 50 proc. Lietuvos ekono-mikos dar buvo susieta su Rusija. Ar nukentėsime dabar? Nuostolių patir-sime, tačiau tikrai mažiau nei prieš 16 metų, nes per šiuos metus eko-nominiai ryšiai su Rusija susitrau-kė lyg šagrenės oda. Ir toliau trau-kiasi ir trauksis. Tačiau nuostoliai bus dideli, nes šį kartą krizė Rusi-joje ne tik bus gilesnė, bet ir ilgiau truks. Kodėl taip manau? Todėl, kad 1998-aisiais Rusijai pagalbos ranką ištiesė ES ir JAV. Dabar niekam net į galvą neateina mintis siūlyti pagalbą, net neketinama atšaukti įvestų sank-cijų. Daugelis spėlioja, kodėl Rusi-

ja neišveda savo samdinių iš Ukrai-nos. Kai kam Lietuvoje ir daugeliui Briuselyje vis dar atrodo, kad tokiu atveju tarp Rusijos ir Ukrainos įsi-vyrautų taika, o ES ir JAV pradė-tų švelninti sankcijas. Neįsivyraus. Gal europiečiai ir susitaikė su Krymo aneksija, gal ir daugelis rusų galvo-ja, kad nutilus patrankoms Donba-se ukrainiečiai nuris karčią piliulę.

Štai Rusija 1954-aisiais padovanojo Ukrainai Krymą, o dabar, pažeisda-ma tarptautines sutartis, nusprendė dovaną atsiimti. Bendrauju su ukrai-niečiais ir žinau, kad jie niekada ne-susitaikys su Krymo praradimu. Šį mano įsitikinimą stiprina ne tik tai, kad Ukraina sparčiai ginkluojasi. Štai praėjusią savaitę Rusijos prezidentas viešai prasitarė padaręs klaidą, kad prieš metus nepagelbėjęs tuometinei Ukrainos valdžiai sutriuškinti Mai-dano. Yra dar viena Kremliui labai nepalanki aplinkybė. Kai tik Donba-sas bus išlaisvintas, Ukraina į pagalbą pasikvies tarptautines karo nusikalti-mų tyrimo komisijas. Luhanske, Do-necke ir jo apylinkėse bus atkasami samdinių iš Rusijos užkasti kapai, namų rūsiai. Patikėkite, pasaulis nu-stėrs, kai tos komisijos paskelbs tyri-mų duomenis. Ir tai bus nuosprendis ne tik teroristams, bet ir juos palai-kiusiam Kremliui.

Todėl drįstu prognozuoti, kad eksporto planus į Rusiją reikėtų ati-dėti mažiausiai dešimtmečiui. Ru-sija bus pasmerkta ilgai trunkančiai izoliacijai, nebent įvyktų stebuklas ir Rusijoje pasikeistų valdžia. Tačiau la-biau tikėtina, kad rusai, gal jau ne taip entuziastingai, V.Putiną išrinks dar vienai kadencijai ir jis prezidentaus iki 2023-iųjų, kai jam sukaks 76-eri. Žinoma, jeigu parankiniai nenuvers senstančio ir jėgas prarandančio ve-dlio. Tokią nuojautą jau dabar de-monstruoja buvę paklusnūs jo paval-diniai – Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai, viešai aptardami ateitį be Rusijos ir apsilankydami Kijeve.

Šv. Kalėdos primena pačią džiaugsmingiausią žinią, apie ku-rią apaštalas Paulius rašo: „Pasiro-dė mūsų Gelbėtojo Dievo gerumas ir meilė žmonėms“ (Tit 3, 4). Šios brangios šventės proga sveikiname kunigus, savo gyvenimą Dievui pa-šventusius vyrus bei moteris ir vi-sus tikinčiuosius; linkime, kad Die-vas pripildytų Jūsų širdis gerumo ir meilės. Angelų paskelbta džiaugs-mo žinia tenušviečia kiekvieno Jūsų dabartį ir ateitį.

Dievo Sūnus Jėzus Kristus, siek-damas padaryti mus laimingus, at-ėjo į žemę – įsikūnijo ir gimė Bet-liejuje. Jėzus pakvietė Galilėjos žvejus sekti paskui jį; dabar jis kvie-čia kiekvieną iš mūsų eiti jo pėdo-mis ir prisipildyti jo šviesos, mei-lės, džiaugsmo ir vilties. Jėzus atėjo

restauruoti žmoguje to, ką buvo su-griovusi nuodėmė ir ko negali pa-daryti joks žmogus ir jokia žmonių sukurta struktūra. Žmogų perkeis-ti į gera gali tik Dievas, o kai šitai pabando padaryti pats žmogus, jis pasiekia apgailėtinų rezultatų. Ne-spėjome užmiršti, kaip naują žmo-gų kūrė Markso ir Lenino sekėjai, dabar matome, kaip Europoje ku-riamas naujas žmogus, be Dievo ir krikščioniškų šaknų.

Kristaus Gimimo šventė yra pro-ga pamąstyti, kokiu būdu Dievas mus siekia išgelbėti. Visagalis ir mus mylintis Dievas, sukūręs šį nuosta-bų pasaulį, negali be mūsų noro ir pastangų išgelbėti mus. Todėl į Jė-zaus kvietimą sekti jį reikia atsiliep-ti. Kaip tai galime padaryti? Tekalba pavyzdžiai.

Popiežius Pranciškus 2015-uosius paskelbė Dievui pašvęstojo gyve-nimo metais ir viso pasaulio žmo-nių dėmesį atkreipė į tuos asmenis, kurie rimtai seka Kristų, – į Dievui pašvęsto gyvenimo vyrus bei mote-ris. Negana to, popiežius pakvietė, kad Dievui pasišventusieji atliktų pranašišką misiją – liudytų visam pasauliui, kad verta sekti Kristų, nes tuomet žmogus prisipildo džiaugs-mo ir tampa drąsus broliškos visuo-menės kūrėjas. O juk šito mums la-biausiai ir reikia.

Dievui savo gyvenimą pašventę broliai ir seserys vienuoliai ryžtingai bando Evangeliją padaryti savo gy-venimo keliu ir pabrėžia kelis daly-kus, kuriuos pats Jėzus ypač vertino.

Pirmas iš jų – teisingas požiūris į turtą. Jėzaus akyse turtas nebuvo vertybė, kuriai būtų skyręs dėmesio; atvirkščiai, jis pasirinko neturtą kaip gyvenimo žemėje kelią. Savo gimdy-tojais pasirinkdamas beturčius ir gim-damas gyvulių oloje, Jėzus pasirinko beturčio dalią, o vėliau, mokydamas žmones, skelbė: „Palaiminti dvasin-gieji vargdieniai: jų yra dangaus kara-lystė.“ Vienuoliai, atsisakydami savo nuosavybės, pranašiškai skelbia pa-sauliui, kad laimė nėra medžiaginiai turtai ir jos reikia ieškoti kitur.

Jėzus aukštai iškėlė žmogaus orumą, – už nuodėmės sužeistą

žmogų jis mirė ant kryžiaus. Taigi, žmogus nėra daiktas, kurio kūną ga-lima pirkti ar parduoti, kuriuo savo malonumui galima pasinaudoti, o paskui kaip nereikalingą išmes-ti. Žmogaus vertė glūdi jo dvasios grožyje, todėl Jėzus paskelbė: „Pa-laiminti tyraširdžiai: jie regės Die-vą.“ Vienuoliai, darydami skaistumo įžadą, pranašiškai skelbia pasauliui nelygstamą žmogaus vertę. Žmo-gaus kūnas yra Dievo šventovė, to-dėl jis privalo būti šventai gerbiamas tiek santuokoje, tiek nesantuokinia-me ar vienuolių gyvenime. Žmo-nės be Kristaus yra praradę šį esmi-nį žmogaus orumo suvokimą. Mes esame liudininkai to, kaip skaudžiai pažeminamas žmogus ir jokie įsta-tymai nepajėgia jo apginti.

Jėzus visu savo gyvenimu skelbė Dievo valios pirmenybę. Jis pats, pa-klusdamas Tėvo valiai, ištiesė rankas ant kryžiaus. Žmogus gali harmo-ningai bręsti ir gyventi tik tada, kai savo valią nuolat derina su Dievo valia, kurią mums primena sąžinė. Vienuoliai duoda klusnumo įžadą, kuriuo įsipareigoja per vyresniuo-sius paklusti pačiam Dievui. Šiuo klusnumu jie pranašiškai skelbia, kad Dievo valia turi būti aukščiau-sias žmogaus sprendimų ir veiksmų matas. Šis klusnumas ne kartą pa-reikalauja peržengti savas ambicijas

ir puikybę, nes reikia paklusti ir to-kiems sprendimams, kuriuos priim-ti nėra lengva. Dievo žodis skelbia, kad angelų ir žmogaus nuopuolis kilo iš nenoro priimti Dievo valią, todėl klusnumas yra vienintelis ke-lias prisikelti ir dvasiškai augti.

O gal vienuolių įsipareigojimai yra tik išrinktųjų kelias? Visai ne. Mes visi esame pašaukti ištikimai sek-ti Kristų, tik Dievui savo gyvenimą pašventusieji mums primena, kad tai, ką jie daro, yra įmanoma padaryti vi-siems ir kad ištikimas Jėzaus sekimas neatima iš žmogaus nei džiaugsmo, nei laimės, bet dar padidina.

Popiežius Pranciškus savo laiš-ke Dievui gyvenimą pašventu-siems žmonėms linkėjo, kad jie savo džiaugsmingu gyvenimu, drą-sa pasitikėti Dievo vedimu ir broly-bės skleidimu būtų pavyzdžiai visai Dievo tautai. O kaip labai mūsų vi-suomenei reikia džiaugsmo ir drąsos pasitikėti Dievo vedimu, kaip labai reikia keisti mūsų tarpusavio santy-kius, kad juose būtų mažiau priešiš-kumo ir daugiau broliškumo!

Šventasis Betliejaus Kūdiki, lai-mink mūsų pasiryžimus, svajones ir darbus. Išliek mumyse Šventosios Dvasios dovanas, kad per 2015 me-tus drąsiau eitume Evangelijos ke-liu ir liudytume, kaip gera ir saugu gyventi Dievo šviesoje.

-

-

-

-

-

-

-

--

-

-

-

-

-

--

BNS inf.

8 Nr. 103–104 (9431–9432) Aktualijos

Darja Kotelnikova

2015 m. sausio 1-oji, be abe-

---

-

-

Įvedus eurą Lietuvoje visos įmo-nės privalės keisti savo įstatus, ku-riuose į eurus turės būti perskaičiuo-ta įmonės įstatinio kapitalo vertė. Šį rudenį Lietuvos Respublikos Seimas svarstė ir priėmė Ūkio ministerijos parengtą įstatymą, reglamentuojantį akcinių bendrovių (AB) ir uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių no-minaliosios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo procedūras (toliau – Specialusis įstatymas), kurios įsiga-lios nuo 2015 m. sausio 1 d.

Vadovaujantis Specialiuoju įsta-tymu šiuo metu veikiančių UAB ir AB įstatinio kapitalo, akcijų ir obli-gacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, nominaliosios vertės iš litų į eurus galės būti keičiamos tik nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šiuo metu veikiančioms UAB ir AB bus nustatytas 24 mėnesių lai-kotarpis, tai yra iki 2016 m. gruo-džio 31 d., per kurį įmonės privalės pakeisti įstatus. Juose nuosavybės vertybinių popierių (akcijų) nomi-nalioji vertė turės būti keičiama va-dovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo ir Specialio-jo įstatymo nuostatomis. Įstatinio kapitalo dydis, kuris yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nomi-naliųjų verčių sumai, turės būti iš-reikštas eurais euro centų tikslumu. Dėl akcijos nominaliosios vertės eurais euro centų tikslumu suapva-linimo susidaręs įstatinio kapita-lo dydžio pokytis nebus laikomas įstatinio kapitalo didinimu ar ma-žinimu ir turės būti registruojamas apskaitoje kaip bendrovės finansi-nių metų, kurie apima euro įvedi-mo dieną, pajamos (kai pokytis nei-giamas) arba sąnaudos (kai pokytis teigiamas). Taip pat vertybinių po-pierių nominaliosios vertės išraiš-kos litais keitimas į išraišką eurais

neturės jokios įtakos vertybinių po-pierių savininkų turimoms teisėms ir pareigoms. Visų naujai steigiamų bendrovių akcijų nominalioji vertė nuo 2015 m. sausio 1 d. turės būti atitinkamai išreikšta eurais.

Ūkio ministerijos parengtu Lie-tuvos Respublikos akcinių ben-drovių įstatymo pakeitimu, ku-ris įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d., naujai steigiamoms bendro-vėms numatyta mažinti įstatinį ka-pitalą: UAB įstatinis kapitalas turės būti ne mažesnis kaip 2 500,00 Eur (šiuo metu – 10 000,00 Lt, t. y. apie 2 896,00 Eur), o AB – 40 000,00 Eur (šiuo metu – 150 000,00 Lt, t. y. apie 43 443,00 Eur).

Pagal Lietuvos Respublikos ak-cinių bendrovių įstatymo nuostatas įstatų keitimas yra visuotinio akci-ninkų susirinkimo išimtinė kom-petencija, o vadovaujantis minėtu įstatymu sprendimas dėl bendro-vės įstatų pakeitimo yra priimamas visuotinio akcininkų susirinkimo kvalifikuotąja balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcinin-kų. Tam, kad visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai būtų laiko-mas įvykusiu, jame privalo dalyvauti akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Tačiau, jeigu įmonėje įs-tatų keitimas reikalingas tik išimti-nai siekiant pakeisti juose nurodytą įstatinio kapitalo nominaliąją vertę litais į eurus, šiam veiksmui atlikti pakaks supaprastintos procedūros. Skirtingai nei pagal Lietuvos Res-publikos akcinių bendrovių įstaty-mą, Specialusis įstatymas nenustato kvorumo būtinumo, o sprendimas dėl įstatų keitimo galės būti priim-tas susirinkime dalyvaujančių ak-cininkų paprastąja balsų dauguma.

Numatant verslo subjektų suin-teresuotumą įstoti į euro zoną, ku-

ris lems įmonių konkurencingumą ir patrauklumą rinkoje, tikimasi, kad nepasitaikys atvejų, kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimui priimti pritrūks teigiamų akcininkų balsų. Tačiau, jei tokių atvejų būtų, visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turin-tys asmenys galės sušaukti neeili-nį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame būtų iš naujo svarstomas įstatų pakeitimo dėl euro įvedimo klausimas. Svarbu prisiminti, kad Specialiojo įstatymo nuostatos vir-šenybę prieš Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą turės tik sprendžiant įstatuose nurodytos va-liutos klausimą. Sprendimai dėl visų kitų pakeitimų įstatuose (pvz., kapi-talo didinimas ar mažinimas) turės būti priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įsta-tymo nuostatomis.

Pagal Specialiojo įstatymo 7 straipsnį, akcininkų susirinkimas, pri-ėmęs teigiamą sprendimą dėl įstatų keitimo ir pateikęs Juridinių asmenų registro tvarkytojui pakeistus ben-drovės įstatus, privalės sudaryti nau-ją UAB akcininkų sąrašą ir pateikti Juridinių asmenų dalyvių informa-cinės sistemos tvarkytojui duomenis apie akcininkams nuosavybės teise priklausančias akcijas. Šiam veiks-mui atlikti yra numatytas 5 dienų ter-minas nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo Juridinių asmenų re-gistre dienos. Tai bus galima pada-ryti prisijungus prie valstybės įmo-nės Registrų centro klientų savitarnos sistemos. Duomenys apie akcininkus gali būti pateikti tik elektronine for-ma, o suformuoti akcininkų sąrašai pasirašomi elektroniniu parašu. Taip pat susijusius pakeitimus privaloma atlikti vertybinių popierių savininkų sąskaitose ir akcininkų registravimo žurnale. Šie reikalavimai netaikomi, kai akcininkas yra vienas asmuo.

Šiuo metu galimybę pakeistus įs-tatus Juridinių asmenų registro tvar-kytojui pateikti elektroniniu būdu

turi UAB, individualiosios įmonės, asociacijos, labdaros bei paramos fondai ir mažosios bendrijos. Va-dovaujantis ūkio ministro įsakymu patvirtintais UAB pavyzdiniais įsta-tais, kurie bus automatiškai sugene-ruoti prisijungus prie Registrų cen-tro informacinės sistemos, teikiant pakeistus įstatus neprireiks notaro patvirtinimo, tačiau už pakeistų įs-tatų įregistravimą Juridinių asmenų registre reikės sumokėti. Šiuo metu nustatytas atlyginimas už juridi-nio asmens pakeisto steigimo do-kumento įregistravimą yra 92 Lt (26,65 Eur).

AB ir UAB, kurios įstatus Juri-dinių asmenų registro tvarkytojui teiks įprasta tvarka (neelektroniniu (popieriniu) būdu), prieš pateikda-mos pakeistus įstatus turės juos tvir-tinti pas notarą, kurio paslaugos yra mokamos. Suma už paslaugas įre-gistruoti pakeistus įstatus, kurie ati-tiks įstatymų reikalavimus, gali svy-ruoti nuo 250 Lt (72,41 Eur) iki 500 Lt (144,81 Eur).

Lietuvos Respublikos įstatymai įtvirtina juridinio asmens valdymo or-gano narių atsakomybę už jiems pri-skirtų pareigų nevykdymą ar netin-kamą vykdymą. Už juridinio asmens dokumentų ir duomenų pateikimo Juridinių asmenų registrui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai tvarkos pažeidimą atsako UAB vado-vas, kuriam gali būti taikoma adminis-tracinė atsakomybė, o valdymo organo nariui, nevykdančiam arba netinkamai vykdančiam steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, gali būti taikoma civilinė atsakomybė.

UAB „Lexpro“ – aukštos kvali-fikacijos ir plačios praktikos teisės specialistai, kurie gali ne tik suteik-ti kokybišką bei aktualią informaci-ją įstatų keitimo procedūros klausi-mais, bet ir tinkamai atlikti visus su šiais pakeitimais susijusius veiksmus.

UAB „Lexpro“ archyvo nuotrauka

-

-

-

-

--

Neseniai į spaudą pateko infor-macija apie Vienos prokuratūros kaltinamąją išvadą R.Alijevo byloje. R.Alijevas yra kaltinamas vieno di-džiausių Kazachstano bankų „Nur-bank“ dviejų aukščiausios grandies vadybininkų Žoldaso Timralijevo ir Aibaro Hasenovo pagrobimu, kanki-

nimu ir nužudymu (2007 m.). Jie din-go iš Almatos 2007 m. sausio 31 d. Kaip vėliau išsiaiškino Kazachstano tardytojai (visa tyrimo medžiaga buvo pateikta Austrijos prokuratūrai, jos pa-tikrinta ir patvirtinta), vadybininkus buvo pagrobęs tuometis „Nurbank“ sa-vininkas R.Alijevas. Pagrobtieji kelias

dienas buvo laikomi nelaisvėje ir kan-kinami. Nužudytų vadybininkų lavo-nai buvo rasti tik 2011 metais.

Austrijos prokuratūros nuomone, Ž.Timralijevo ir A.Hasenovo nužu-dymo priežastis galėjo būti 30 mln. JAV dolerių kreditas, kurį „Nurbank“ suteikė A.Hasenovo firmai. Kaip iš-

siaiškino tardytojai, R.Alijevas norėjo parduoti banką. Pardavimo išvakarė-se auditoriai nustatė, kad „Nurbank“ suteikė milijoninius kreditus bendro-vėms, vadovaujamoms dabartinių ar buvusių banko darbuotojų. R.Alijevas įtarė valdytojus „dvigubu žaidimu“ ir siekimu pralobti jo sąskaita. Mano-ma, kad aukščiausios grandies vady-bininkai buvo pagrobti, siekiant, kad prisipažintų, tačiau „prisipažinimo“ išgavimas baigėsi žmogžudyste.

Austrijos prokuratūros nuomonė, pateikta kaltinamojoje išvadoje, iš dalies pakartoja Kazachstano kalti-nimus R.Alijevui. Tėvynėje jis buvo nuteistas kalėti iš viso 40 metų – ne tik už žmonių žudymą, bet ir už veiksmus, kuriais buvo siekia-ma prievarta užgrobti valdžią, bei kitus nusikaltimus, tarp jų – turto prievartavimą ir įmonių užgrobimą.

Kaip tik šiuo būdu jis tapo gana pelningo Kazachstano koncerno „Sacharnyj centr“ savininku. Prisi-dengdamas pareigomis Kazachstano nacionalinio saugumo komitete (so-vietinio KGB analogas), R.Alijevas užsiėmė net įprastu reketu. Jis ža-dėdavo „stogą“ atskiriems verslinin-

kams, gaudamas iš jų nemažas sumas. Vėliau tie pinigai per fiktyvias firmas buvo persiunčiami į ofšorines šalis.

Jeigu Austrijos teismas pripažins R.Alijevą kaltu, jam gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo. Nors 10 metų R.Alijevui yra ilgas laikotar-pis, vis dėlto tai – nebloga išeitis. Kazachstano teisingumo sistemą jis dar galėjo kaltinti neobjektyvumu, tačiau Austrijos prokuratūrai nutarė nesipriešinti.

Priminsime, kad orderis jo areš-tui buvo išduotas Vienoje dar šių metų gegužę. Vėliau R.Alijevas buvo priverstas savo noru pasiduo-ti valdžiai ir net bendradarbiauti su tardymo organais. Išdavus or-derį, ES zonoje esantis asmuo gali būti sulaikytas bet kurioje ES ša-lyje ir perduotas Austrijai toles-niems tardymo veiksmams atlikti. Tad R.Alijevui neliko kitos išeities, tik pačiam atvykti į Austriją ir pasi-duoti valdžiai. Tai suteikia jam teo-rinę galimybę išvengti kalinimo iki gyvos galvos. Teisminis R.Alijevo bylos nagrinėjimas prasidės pirmą 2015 metų pusmetį, tad laukti liko nebeilgai.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Visi, norintys smagiai praleis-

--

Sutuoktinių kredo: „Daryk tai, kas tau patinka. Veikla turi būti tavo gy-venimo stilius, o ne tik būdas užsi-dirbti pinigų.“ Jolanta ir Hubertas jau įsitikino, kad galiausiai iš tos aistros ir meilės pinigai atsiranda savaime. Tie-sa, ypatingų turtų jie nesusikrovė, ta-čiau turi mėgstamą užsiėmimą ir gy-vena taip, kaip nori, – patys sau kelia tikslus ir juos įgyvendina.

„Nuotykių akademija“ – tai labiau išsipildęs noras negu verslas. „Pradžią davė pažintis su pirmaisiais dviem malamutais. Vėliau pamąstymai apie nuosavą šunų kinkinį peraugo ne tik į naują pragyvenimo šaltinį, bet ir į vi-

siškai kitokį gyvenimo būdą – su nau-ju požiūriu, naujomis vertybėmis“, – sakė Jolanta. Jai pritarė ir Huber-tas. Pasak vyro, gyvenimas gamtoje turi daugiau iššūkių, tačiau keisti jį į miesto malonumus jau nenori nei jis, nei Jolanta. „Pas mus atvažiuoja daug žmonių. Kartais vienu metu sodyboje būna apie 200 žmonių. Tenka išgirsti įvairių nuomonių ir pamąstymų. Atsi-randa tokių, kurie gaili mūsų. Esą, gy-vename kaip laukiniai, toli nuo civili-

zacijos. O mums taip patinka. Mane stebina, kai vos išlipę iš automobilio tėveliai stveria purškalus nuo uodų ir „gelbėja“ savo vaikus. Nesuprantu, kas atsitiko su žmonėmis, kodėl kai kurie taip greitai nutolsta nuo gamtos?“ – stebėjosi pašnekovė.

Vigvamai, didžiuliai indėnų tipiai, iš tolo sufleruoja, kokios pramogos

laukia atvykstančiųjų į Žal-girio kaimą. La-biausiai visiems maga susipažinti su haskiais ir reisdo-gais, voljeruose kantriai laukiančiais, kol bus išleisti palakstyti ar kinkomi.

Bliujai pirmieji Lietuvoje ėmė po-puliarinti šunų kinkinių varžybas, tapo jų pradininkais. Sutuoktiniai yra iki šiol vieninteliai sertifikuoti šunų kin-kinių sporto instruktoriai mūsų šalyje. „Atsisakę nuolatinių darbų sostinėje, pradėjome organizuoti netradicines laisvalaikio leidimo pramogas lauke. Mūsų gyvenimas pasisuko visiškai kita linkme ir susikoncentravo prie mylimų augintinių. Jie išmokė mus žiūrėti pla-čiau, o mes jais rūpinamės kaip savo vaikais“, – sakė Hubertas.

Jau kelerius metus Bliujai rengia Lietuvos ir Baltijos šalių šunų kinki-nių varžybas, patys dalyvauja tarptau-tiniuose renginiuose užsienyje. „Var-žybos yra ne vien pramoga, tai būdas lavinti augintinių charakterį ir sustip-rinti juos fiziškai. Juk šuo turi būti ak-tyvus ir daug judėti, kad būtų sveikas bei ištvermingas. Be to, besiruošiant varžyboms išugdomas jų paklusnu-mas, o per varžybas jie išmoksta tinka-mai elgtis su kitais šunimis bei žmo-nėmis. Būtent todėl drąsiai vežamės juos į masinių susibūrimų vietas ir rengiame su jais programas. Esame tikri, kad jie išliks ramūs ir nepasielgs netikėtai, o gauti įvertinimai bei titu-lai yra įrodymas tuo abejojantiems“, – sakė pašnekovas.

10 p.

Ruslano Kondratjevo nuotraukos

--

--

Statistikos departamento duo-menimis, 2008 m. Lietuvoje buvo

užregistruotos 6 076 vagystės įsibrovus į gyvenamąją patalpą, 2009 m. – 5 799 vagystės, o 2010 m. – 4 905 vagystės. Taigi, skaičiai rodo, kad vagysčių mažėja. S.Šemio tei-gimu, tai lemia efektyvus polici-jos pareigūnų darbas, pavyzdžiui, neseniai buvo sulaikyta gerai or-ganizuota nusikalstama grupuotė, užsiėmusi vagystėmis iš gyvena-mųjų patalpų. Praėjusiais metais Vilniaus rajono policija sulaikė as-menį, kuriam buvo inkriminuota 70 vagysčių. „Vagysčių mažėja ir dėl to, kad vis daugiau profesiona-lių vagių, įvaldžiusių kvalifikuotus spynų išlaužimo būdus, važiuoja nusikaltimų daryti į užsienį. Be to, Lietuvos piliečiai ėmė labiau ver-tinti ir saugoti savo turtą“, – pasa-kojo pareigūnas.

Dažniausiai į daugiabučių namų butus vagys patenka išlaužę spyną. Jie renkasi medines duris su blogai pritvirtinta arba lengvai iš išorės nuimama spynos apsauga, braunasi ir per plastikinius pirmų ir antrų aukštų langus. Pasak S.Šemio, įsi-brovimas per plastikinius langus labai paplito, nes nusikaltėliams nereikia didelių pastangų, papil-domų priemonių ar didesnės kva-lifikacijos, be to, taip įsibrauti gali-ma gana greitai ir netriukšmingai. Kartais nusikaltėliai naudoja vadi-namuosius visrakčius arba padaro raktų dublikatą.

11 p.

Sodyba

VL archyvo nuotrauka

---

-

Jei atėjo laikas keisti namų stilių, kartais užtenka pakeisti vos keletą neišraiškingų interjero detalių. Dide-lis veidrodis hole ar pabodusios vir-tuvės plytelės neerzins siekiančiųjų greito pokyčių efekto, jei jie pasitelks dekoro plėveles. Jas galima klijuo-ti ant stiklo pertvarų, dušo kabinos, durų, langų, buitinių prietaisų. Spe-cializuotose parduotuvėse galima nu-sipirkti ir jau paruoštų sienų lipdukų. Anot dizainerės Renatos Balčiūnai-tytės, renkantis dekoratyvinę plėvelę, svarbiausia – paisyti interjero vienti-sumo. Ant plėvelės patariama „per-kelti“ stilizuotus raštus, ornamentus, motyvus ar vaizdus, kurių yra namų interjere. Tai gali būti užuolaidų, indų, paveikslų ar net kilimų raštai. Naudojant plėvelę, galima išgauti ypatingus vitražo efektus ar vientisą grafinę kompoziciją, išlaikyti bendrą stilių arba priešingai – įvesti naują ryškų akcentą.

10 p.

VL archyvo nuotrauka

10 Nr. 103–104 (9431–9432)

Atkelta iš 9 p.

Patogu naudoti

Netiesa, kad plėvele užklijuo-tais paviršiais reikės papildomai rūpintis ir juos saugoti. Kokybiš-kos, tik specializuotose parduotu-vėse įsigyjamos plėvelės yra atspa-rios vandeniui, purvui, riebalams ir lengvai valomos. „Didžiausias plė-velių pranašumas – apsauga stiklo dūžio atveju: plėvelė sulaiko stiklo šukes ir neleidžia joms pažirti“, – sakė plėvelėmis prekiaujančios įmo-nės vadovė Živilė Vaitkūnienė. Anot jos, plėvelė, klijuojama ant išorinių langų ar vitrinų, apsaugo nuo akini-mo ir karščio. Ypač madingos pilkos bei juodos matinės plėvelės atrodo nepretenzingai, suteikia privatumo.

„Jei turite didelį veidrodį ar slan-kiojančių veidrodinių durų sistemą

prieškambaryje ar miegamajame, dalį veidrodinio paviršiaus dekoruokite bendram stiliui artimų raštų „šerkšno“ plėvele. Veidrodis ne tik atliks pirmi-nę funkciją, bet ir taps išskirtine inter-jero detale“, – patarė R.Balčiūnaitytė. Stiklines lauko duris ji siūlė dekoruo-ti matine plėvele, paliekant skaidrius fragmentus akių aukštyje, pro ku-riuos matytųsi vaizdas į lauką. Daž-niausiai tam puikiai tinka stilizuotos medžių šakos, smilgos. Skandinaviško stiliaus interjere gražiai atrodys mati-nių ir skaidrių juostelių, kvadratėlių ir kitų geometrinių formų deriniai, sub-tilių ornamentų raštai. „Dekoro plė-velėmis be didelio vargo atnaujinsite ir pabodusią virtuvės aplinką. Dažnai virš stalviršio naudojamas plyteles ga-lima pakeisti spalvingu, ryškiu pieši-niu ar norima fotografija, perkelta ant plėvelės, klijuojamos ant stiklo. Labai dažnai virtuvė sujungiama su svetaine, tad virtuvės sienelė turi ne tik atrody-ti estetiškai, bet ir derėti prie interjero. Sienelės vaizdą derinkite prie interje-

ro detalių, prie atspalvio, netgi sofos-lovos pagalvėlių, – patarimų negailėjo specialistė. – Patariu rinktis abstrakčius vaizdus. Svarbiausia – detalės, tad bent vienas atspalvis nuotraukoje turėtų būti sietinas su stalviršio atspalviu, pavyz-džiui: juodi akmenukai su juodu stal-viršiu, baltas stalviršis su kontrastin-gu juodu, kuriame yra baltų elementų, rusvas stalviršis su smėliu ir t. t. Toks šiuolaikiškas dekoras pagyvins ne tik virtuvės, net ir visų namų interjerą.“

Tinka langui ir stalui

Svarstantiesiems, kaip prideng-ti virtuvės, vonios ar kitos patalpos langą nuo įkyrių kaimynų žvilgsnių, neaptemdant patalpos, interjero di-zainerė patarė langą apklijuoti ori-ginalaus dizaino matine dekoro plė-vele. Taip bus „paslėpti“ ant palangės ar virtuvės stalo laikomi daiktai ir su-kurtas privatumo pojūtis. „Paprastai ir originaliai atnaujinkite nubraižytą,

aprašinėtą stalą. Ant grūdinto stiklo, pagaminto ir nušlifuoto pagal stalo matmenis, vidinės pusės užklijuota plėvelė paslėps visus trūkumus ir taps originaliu dekoru. Tiek valgomojo, tiek mokyklinuko rašomajam sta-lui atnaujinti galite pasitelkti išmo-nę ir fantaziją: ant plėvelės perkelti matematikos formules, abėcėlės rai-des ar net pasaulio žemėlapį“, – sakė R.Balčiūnaitytė.

Daugiau privatumo

Pasak jos, nustebinti ne tik save, bet ir aplinkinius galima naujam gy-venimui prikeliant seną šaldytuvą ar kitą buitinį prietaisą. „Dekoruokite jį linksmu piešiniu ar ornamentais: tai suteiks žaismingumo ir išskirtinu-mo“, – patarė pašnekovė. Ji pabrėžė, kad matinė plėvelė – paprasčiausias ir greičiausias sprendimas norintie-siems daugiau privatumo, konfiden-cialumo bei jaukumo. Atnaujinus dušo sieneles plėvelėmis, galima su-sikurti privatumo zoną, panaudoti originalius dizaino sprendimus. Dušo kabinai atnaujinti dažniausiai naudo-jami stilizuoti plytelių, kitų vonios detalių arba vandens motyvai.

Atkelta iš 9 p.

Ko verti lenktyniauti mėgstantys šunys, gali įsitikinti kiekvienas no-rintis. Vien pamatyti, kaip jie kinko-mi, – didžiulis malonumas. Priekyje visada būna lyderiai – stip riausi, iš-tvermingiausi ir paklusniausi šunys. Rogininkas visada stovi gale. Jis val-do kinkinį. Šunys turi jam paklusti. Didžiausia bausmė, – kai bėgantieji kinkinio priekyje yra perstatomi į galą. Šunys tai supranta kaip paže-minimą. Nė vienas iš jų nenori būti nevykėlis“, – aiškino Hubertas. Tin-kamai parengti kinkinių šunys gali nubėgti net 25 km. Treniruoti juos būtina kiekvieną dieną.

Ne vienas kaulas lūžo, kol Bliujai suprato šunų kinkymo subtilybes.

Prie voljerų paruošta speciali įran-ga, šunys kinkomi į profesionalius dviračius, triračius ir kinkinius, o

per aktyvias pramogas su užduoti-mis naudojama patikima alpinistų įranga, užtikrinanti visišką sody-boje viešinčių suaugusiųjų ir vaikų saugumą. „Įgavę patirties laisvalai-kio pramogų rengimo srityje, su-kūrėme ne tik smagių, bet ir nau-dingų programų – jose naudojame visame pasaulyje pripažintus ak-tyvios psichologinės treniruotės ir egzistencinio grupių konsultavimo metodus“, – sakė Jolanta. Norin-tiesiems sekti jų pėdomis ir sukurti ką nors panašaus visko persotintoje pramogų verslo nišoje Bliujai pa-tartų gerai apsvarstyti, ar jie suge-

bės tinkamai prižiūrėti ir treniruoti šunis. „Laikantis gyvūnus žmogus turi būti atsakingas. Jis privalo ne tik mylėti juos, bet ir turėti žinių, ištvermės, būti nuoseklus. Jei ne – laukia nesėkmės, – sakė Hubertas. – Į šunis reikia daug investuoti. Mes perkame tik pirmų vietų nugalėto-jus. Kainuoja jie ne vieną tūkstantį, tačiau investuoti verta, nes jų pali-kuonys – puikūs šunys.“

Ypatingas ryšys

Pastebėję, kad žmonėms patinka bendravimas su šunimis, jau aštuo-

neri metai į pramogų programas jie įtraukia ir savo augintinius. „Šunys užkrečia gyvybingumu, žaismin-gumu ir net niūriausiai nusiteikusį priverčia nusišypsoti, o ir patys be galo džiaugiasi naujomis pažintimis, noriai bendrauja ir pramogauja su svečiais. Ypatingas ryšys užsimezga tarp jų ir vaikų, todėl kartu su šu-niukais dalyvavome paklusnumo ir šunų terapijos kursuose Lenkijoje, po kurių pirmieji Lietuvoje pradė-jome teikti šunų terapijos paslau-gas“, – pasakojo Hubertas. Pabu-vusi tarp haskių, apstumdyta voljero aikštelėje palakstyti išleistų džiaugs-mu trykštančių reisdogų buvo ir šių eilučių autorė. Tiesa, tai, kas atvykė-liams – tik smagi pramoga, sodybos šeimininkams yra kasdienis darbas. Kita vertus, žodis „darbas“ gal ir ne-labai tinka, nes darbo valandų Bliu-jai neskaičiuoja, į darbą neina ir iš jo negrįžta. Jie paprasčiausiai gy-vena viename kieme kartu su savo augintiniais.

Jolanta pasakojo, kad į jų sody-bą važiuoja išpuoselėtų kaimo tu-rizmo sodybų savininkai, žmonės, aplankę tolimiausias šalis. Labiau-siai ja žavisi užsieniečiai. „Tie, ku-rie atvažiuoja iš kitų Europos šalių, pavydi mums gamtos. Deja, patys nesugebame šito turto pastebėti ir vertinti“, – apgailestavo Jolanta. Šunų kinkinių trasos vingiuoja gra-žiausiomis Neries regioninio par-ko vietomis. Bet kuriuo metų laiku Bliujai svečius veda pasivaikščioti po Neries regioninį parką, nuveda prie vadinamojo grožio šaltinio, o paskui senoviniame name pavaiši-na arbata. Dabar, kai vėsu, šiluma jame sklinda nuo senoviškos kros-nies. Beje, Bliujams nėra blogo oro, visi metų laikai jiems savaip gražūs. Mieliausia – žiema, tačiau ne to-kia kaip šiais metais. Haskiai gerai jaučiasi tada, kai šalta ir kai iš po letenų kinkinyje lekia ne purvas, bet švarus, baltas sniegas. Šiltuo-ju metų laiku šie šunys nekinko-mi. Sutuoktiniai labiau nei bet kas kitas tikisi, kad žiema dar nepraė-jo pro šalį.

Sodyba

-Ruslano Kondratjevo nuotraukos

VL archyvo nuotrauka

11Nr. 103–104 (9431–9432) Sodyba

Atkelta iš 9 p.

Pareigūnas patarė žmonėms rak-tus saugoti, neduoti jų svetimiems, kad nereikėtų darytis raktų dublika-tų. „Niekada nežinai ir negali būti tikras, kad raktas nepateko nusikal-tėliui į rankas“, – perspėjo S.Šemis.

Stebuklingas „raktelis“

Visrakčiai, skirti įvairiems už-ranktams atrakinti, veikia tokiu pačiu principu, kaip ir raktai. Pas-taruoju metu visrakčiai vis rečiau naudojami įsilaužiant į gyvenamą-

sias patalpas, nes atsirado daug grei-tesnių ir paprastesnių būdų. „Kai nusikaltėlių, naudojusių visrakčius, namuose atlikdavome kratas, ras-davome įvairiausių modifikacijų spynų, kurias išardę jie treniruoda-vosi, kaip įveikti. Tačiau šis būdas reikalauja daug pastangų ir laiko, o rinkoje pasirodo vis naujų spynų, todėl jis jau „nebemadingas“, – ti-kino pareigūnas. Pasak jo, interne-te galima rasti visko, netgi skelbi-mų apie parduodamus visrakčius, tačiau S.Šemis nuramino, kad, nu-sipirkęs tokį visraktį, ne kiekvienas galės įveikti spyną. „Kiekviena spy-na savita, ypatingos modifikacijos, ir visa tai reikia išmanyti. Paprastam žmogui, nusipirkusiam visraktį, jis būtų paprasčiausiai bevertis. Ma-nau, kad pasipelnytų tik pardavėjas. Neabejoju, kad profesionalūs vagys tikrai nepirks visrakčio internetu“, – dėstė S.Šemis.

Vis dažniau pasigirsta kalbų ir apie dar vieną spynų įveikimo būdą, va-dinamąjį bampingą (bumping – liet. „smūgiavimas“). Šiuo Vakaruose at-siradusiu būdu vagis gali atrakinti bet kokias namų duris vos per kelias mi-nutes, tačiau, laimei, Lietuvoje kol kas nėra užfiksuotas nė vienas toks atvejis. Kaimyninėje Rusijoje tokių apiplė-šimų jau būta. Vagišiui tereikia pasi-

gaminti raktą, kurio visi dantukai iš-pjaustyti iki maksimalaus gylio, jį įkišti į spyną ir kelis kartus per jį stuktelė-ti plaktuku. Tačiau pareigūnas tikino, kad kalbos apie bampingą panašios į konkuruojančių spynų gamintojų rek-laminę kampaniją.

Kalbėdamas apie gerą namų ap-saugą, pašnekovas pabrėžė, kad svar-bu kiekvienam individualiai apgalvoti, kokios apsisaugojimo priemonės ir bū-dai tinkamiausi jo gyvenamajai vietai. „Nors sakoma, kad neįveikiamų spy-nų nėra, yra tik lengviau ar sunkiau įveikiamos, vis dėlto vertėtų įsirengti kokybiškas spynas. Durys turėtų būti geros, kad bet kuriuo laužtuvėliu nebū-tų galima jų išlaužti. Labiausiai turėtų saugotis pirmų ir antrų aukštų gyven-tojai, kurių butuose įrengti plastiki-niai langai. Papildomos plastikinių lan-gų apsaugos kainuoja nemažai, tačiau tam nereikėtų gailėti investicijų“, – patarė pareigūnas.

Aukos ar objekto

Pašnekovas papasakojo, kad ge-rai organizuotos nusikalstamos gru-puotės pasiskirsto vaidmenis – vieni parenka objektą, kiti vykdo apiplėši-mą, treti parduoda pavogtus daiktus. „Vagysčių padaugėja prieš ilguosius savaitgalius ir vasarą. Auka pasiren-kama labai įvairiai: kartais atkreipia-mas dėmesys į korespondencijos pilną pašto dėžutę, o kartais tiesiog stebima. Kai visa šeimyna prieš savaitgalį susė-da į automobilį ir išvažiuoja ilgesniam laikui, vadinasi, galima netrukdomai imtis darbo“, – teigė S.Šemis.

Pareigūnas taip pat pabrėžė, kad daugelis piliečių be reikalo namuo-se laiko dideles pinigų sumas, bran-gius juvelyrinius dirbinius. „Negali-ma puikuotis papuošalais ar brangia buitine technika, nes nusikaltėlis

fiksuoja kiekvieną informacijos de-talę, todėl bet koks turtų demons-travimas gali tapti nusikaltimo prie-žastimi“, – sakė S.Šemis.

Pašnekovas perspėjo, kad namuose įrengta signalizacija visiškai nuo va-gystės neapsaugo, tačiau padeda iš-vengti didelių nuostolių. „Suveikus signalizacijai, nusikaltėlis turi nedaug laiko vagystei. Jis privalo dingti po ke-lių minučių, tačiau praktika parodo, kad per tokį trumpą laiką nusikaltė-liai sugeba išnešti ir seifus, ir pinigus, ir juvelyrinius dirbinius. Analizuoda-mi nusikaltimus matome, kad žmonės matomose vietose namuose laiko di-deles pinigų sumas ir taip palengvina nusikaltėlių darbą“, – gyventojų len-gvabūdiškumu stebėjosi ir piktinosi policijos atstovas. Pašnekovas papa-sakojo apie vienu metu Vilniuje pa-plitusį labai įdomų vagysčių būdą –

vagis aklai eidavo per laiptinės butus ir tik rindavo, kurios durys neužrakin-tos. Tokiu būdu surasdavo butų, ku-rių šeimininkai naktį palikdavo duris atviras. Prieškambaryje palikti daik-tai – mobilieji telefonai, rankinės, pi-niginės – dingdavo akimirksniu, šei-mininkams esant namuose.

Prioritetas –

Anot S.Šemio, saugi kaimynystė – vienas svarbiausių dalykų, padedančių apsaugoti savo namus. Žmogus, prieš išvykdamas ilgesniam laikui ir palik-damas tuščius namus, turėtų papra-šyti kaimynų, kad šie būtų apdairesni ir prižiūrėtų butą. „Pastaruoju metu visuomenė suaktyvėjusi: nuolat gau-name skambučių apie laiptinėje besi-sukiojančius įtartinus asmenis. Polici-jos patruliai greitai reaguoja į tokius pranešimus, nusikaltėliai arba suima-mi įvykio vietoje, arba patikrinami“, – pasakojo S.Šemis.

VL archyvo nuotrauka

POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE VRM PATARIMAI, KAIP APSAUGO-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

--

-

Elektros energiją gaminančių var-totojų saulės šviesos energijos elektri-nėse, kurių įrengtoji galia yra ne dides-nė kaip 10 kW, o biudžetinių ir viešųjų įstaigų, valdomų valstybės ar savival-dybės nuosavybės ar patikėjimo teise, statiniuose – ne didesnė kaip 50 kW, ir neviršija pusės gaminančio vartotojo objektui suteiktos leistinosios naudoti galios dydžio, pagaminto elektros ener-gijos kiekio apskaita bus tvarkoma pa-gal elektros energijos apskaitos prietai-sų, fiksuojančių suvartotą ir pagamintą elektros energiją, rodmenis. Jų pagrindu

bus nustatoma: 1) per kalendorinį mė-nesį gaminančio vartotojo į elektros tin-klus patiektos elektros energijos kiekis ir iš elektros energijos tinklų suvartotos elektros energijos kiekis; 2) per kalen-dorinius metus gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros ener-gijos kiekio ir iš elektros energijos tin-klų suvartotos elektros energijos kiekio

santykis. Jeigu gaminantis vartotojas per einamąjį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia daugiau elektros ener-gijos negu suvartoja, tai tarp patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas perkeliamas į kitą kalendo-rinį mėnesį kaip gaminančio vartoto-jo į elektros tinklus patiektas elektros

energijos kiekis, kuris yra kaupiamas ei-namųjų kalendorinių metų laikotarpiu. Jeigu gaminantis vartotojas per einamą-jį kalendorinį mėnesį į elektros tinklus patiekia mažiau elektros energijos negu suvartoja, tai tarp per einamąjį kalendo-rinį mėnesį patiektos į elektros tinklus ir suvartotos elektros energijos susidaręs elektros energijos skirtumas yra atima-mas iš per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo sukaupto į elektros tinklus patiekto elektros ener-gijos kiekio. Jei, pasibaigus kalendori-niam mėnesiui, gaminančio vartotojo suvartotos elektros energijos kiekis yra didesnis negu jo į elektros tinklus pa-tiektas elektros energijos kiekis, už šį skirtumą gaminantis vartotojas moka pagal gaminančio vartotojo ir elektros tiekėjo sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustaty-tą įkainį. Per einamuosius kalendorinius metus gaminančio vartotojo suvartotą elektros energiją viršijantis į elektros tin-klus patiektos elektros energijos kiekis į kitus kalendorinius metus nėra perke-liamas ir už šį kiekį gaminančiam var-totojui nėra mokama.

Gaminantis elektrą vartotojas už elektros energijos kiekį, kuris eina-

mųjų kalendorinių metų laikotar-piu buvo patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas savo reikmėms ir ūkio poreikiams, nemoka už viešuo-sius interesus atitinkančias paslaugas ir už tinklų operatorių suteiktas pas-laugas, išskyrus Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis Valstybinės kainų ir energetikos kon-trolės komisijos nustatytas gaminan-čių vartotojų mokėtinas pinigų sumas.

Naujoje 18-oje šio straipsnio da-lyje įtvirtinta, kad 12 dalyje numa-tytų saulės šviesos energijos elek-trinių įrengtoji suminė galia neturi viršyti 10 MW, kuri nėra įskaitoma į 13 straipsnio 3 dalies 2 punk-te numatytą suminę galią. Pasiekus 10 MW suminę saulės šviesos ener-gijos elektrinių įrengtąją galią, Vy-riausybė parengia ir patvirtina toles-nės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros tvarkos aprašą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos įsipareigojimus dėl aplinkos taršos mažinimo, energi-jos tiekimo saugumo bei patikimumo užtikrinimo ir į vartotojų teisių bei tei-sėtų interesų apsaugos reikalavimus.

LRS inf.

VL archyvo nuotrauka

12 Nr. 103–104 (9431–9432) Istorijos vingiai

Sovietinei armijai pašlovinti -

--

T.Č. Papasakokite, kaip iš ber-niuko tapote vyru? Kelintais metais jus šaukė ir kaip tas vyko?

N.P. Tai buvo 1983 m. pavasarį. Buvo priimtas sprendimas [Komu-nistų partijos] politiniame biure, kad reikia šaukti studentus, <...> nes sovie-tams pradėjo trūkti kareivių. Ateina dokumentas, kuris vadinasi „poviest-ka“ (šaukimas). Atvyksti į karinį ko-misariatą, ir ten tave „peršviečia“ rent-genu, žiūri į dantis ir tikrina regėjimą. Jei esi tinkamas, gauni šaukimą, kada turi atvykti su daiktamaišiu. Tada visi nusikerpa plikai ar pusiau plikai. At-kakliausi pankai arba rezistentai nesi-kerpa. Visi susirenka komisariate. Aš nuvykau į Lenino komisariatą (dabar ten įsikūrusi Jėzuitų mokykla – red. past.). Užsidaro vartai, ir viskas. Tu esi įkalintas. Pabėgti nėra jokių galimybių. Tris dienas verda toks katilas – atva-žiuoja karininkai su sąrašais...

T.Č. Pirkliai?N.P. Taip, pirkliai. Sukomplektuo-

ja traukinius ar sunkvežimius ir išva-žiuoja. <...> Jeigu patenki į seržantų mokyk lą, pusę metų nepatiri „diedovš-činos“. <...> Jei patenki į karinį dalinį, tave už kelių dienų „atlampasina“. <...> Dažniausiai iš karto gaudavai lupti. <...> Aš pusę metų išvengiau lupimo, nes patekau į seržantų mokyklą.

T.Č. Ji buvo Šiaurės miestelyje, Vilniuje?

N.P. Ne. Ji buvo Baltarusijos Bo-risovo mieste. <...> Tarybų Sąjungos kariuomenėje seržantas yra tiesiog vy-resnis kareivis, vyresnis pagal laipsnį, o

ne pagal amžių. Amerikos kariuome-nėje seržantas turbūt atitiktų Smeto-nos laikų kariuomenės puskarininkį. <...> O sovietų desantininkų daliny-je jis būtų „praporščikas“ – vyresnis gyvenimo patirtimi vyras, kuris gauna algą ir treniruoja kareivius. <...> Iš kitur žinau, kad seržantų mokyklose irgi gaudavo lupti, bet iš esmės „diedovščinos“ seržantų mokyklose nebuvo. „Diedovščinos“ hierarachija yra labai aiški. Pirmą pusmetį esi mušamas ir tarnauji. Va-lai tualetus ir visa kita. Antrą pusme-tį jau yra ir jaunesnių, trečią pusmetį esi fiziškai saugus, o ketvirtą pusmetį pats eksploatuoji kitus. <...> Hierar-chija buvo stipresnė už tai, iš kur tu

esi pašauktas. Jei tarnauji trečią pus-metį ir esi uzbekas, tau galioja visos tos privilegijos, kurias turi ir „baltieji“.

T.Č. Po seržantų mokyklos kas?N.P. Išskirstymo punktas buvo

Kaliningrade. Ten laukėme, kada mus paims į karinius dalinius. Atei-na kažkoks žmogelis, atrodo, majoras. Pasiima keturis kareivius ir veža. Aš pabundu naktį ir žiūriu – gal vaide-nasi.... Sėdame į sunkvežimį, ir mus veža į Šiaurės miestelį. Vilniuje gimęs tarnavau Vilniuje. Tai buvo absurdas.

<...> Iš tikrųjų mane visą savaitę tyrinėjo vietiniai „diedovščinos“ pri-žiūrėtojai ir stengėsi suprasti, kokio

generolo ar CK tėvelio sūnus esu, nes sovietai stengėsi, kad niekas netar-nautų ne tik savo mieste, bet ir gim-tojoje vadinamojoje respublikoje. Sa-vaitę nustatinėjo, kas aš toks. Niekaip jiems nepavyko nustatyti. Ir tada rei-kėjo atlikti testą: jei esi vietinis, lipk per tvorą, nešk degtinę, juk visus ta-kus žinai. Gerai, kad dalinyje buvo lietuvių sportininkų (sportininkams ir muzikantams tos taisyklės nega-liojo, jie galėjo tarnauti savo respu-blikoje ar net mieste). Tad ten buvęs vienas šiaulietis patarė: jeigu tu dabar tai padarysi, po to būsi „klapčiukas“ ir nešiosi visą pusmetį ar net metus tą degtinę dieną ir naktį.

D.V. Nesupratau, juk buvote seržantas, baigęs seržantų mokyk-lą...

N.P. Ne, negalioja...

D.V. Vadinasi, eilinis, atitarna-vęs ilgiau, gali engti seržantą?

N.P. Seržantas yra tiesiog vy-resnis kareivio laipsnis, kuris ga-liotų karo metu. Teoriškai tarsi tu turi vadovauti tam tikrai gran-džiai, pavyzdžiui, 7 kareiviams. Bet jeigu iš tų 7 yra šaukimu už tave vyresni, tai joks tu vadovas. Realiai jie vadovauja. Tai ir yra linksmoji sovietų kariuomenės dalis ir viena iš 100 priežasčių, kodėl SSSR žlugo.

D.V. Nelipot per tvorą? N.P. Lipau, bet, kaip patarė, grį-

žau be nieko. Sakė: antrą, trečią kar-tą gali lupti, o ketvirto ar penkto jau nebus.

D.V. Lupo?N.P. Šiek tiek. Jiems tarsi buvo įta-

rimo, kad kažkas ne taip. Gal galvo-jo, kad turiu kokių nors giminaičių, gal esu susijęs su KGB ar kokiu nors VRM padaliniu. Gal esu operatyvi-ninkas ar šnipas, pasiųstas ko nors iš-siaiškinti. Mat Šiaurės miestelio ka-reivių mafija specializavosi plėšdama naujai statomų rajonų santechnikos mazgus. Ir karininkai, aišku, tame da-lyvavo. Naktimis išvažiuodavo sunk-vežimiai į naujai statomus namus, ku-riuos prieš tai žvalgai patikrindavo, ar nėra sargų. Lipdavo, pavyzdžiui, į de-vintus aukštus, išmontuodavo san-techniką. Tuo metu statė Šeškinę, Justiniškes, Viršuliškes. Tuose nau-juose rajonuose plėšdavo santechniką, vonias ir pardavinėdavo. Kraudavo į karinius ešelonus ir veždavo, pavyz-

džiui, į Gruziją. Gruzinai vadovavo ši-tai Šiaurės miestelio mafijai. Lietuvos prokuratūra, karinė prokuratūra porą kartų kreipėsi ir prašė pagauti šitą ma-fiją, bet aš mačiau, kaip buvo nešami pinigai karininkams ir karininkai nie-ko nedarė. Visa karinė vado-vybė tam

vadova-vo. Dar viena žlugimo prie-

žasčių – karinis dalinys plėšė ką tik pastatytus namus.

T.Č. Juk tai dalis karinio rengimo: kaip rengti diversiją, kaip žvalgyti...

D.V. Sąlygos maksimaliai ati-tinka tikrovę...

N.P. O specializuotas būrys plėšdavo žigulius...

T.Č. Milicija į dalinį atvažiuo-ti negalėjo?

N.P. Taip, milicija kreipiasi į pro-kuratūrą, prokuratūra – į karinę pro-kuratūrą. O karinė prokuratūra nie-ko negali padaryti – Šiaurės miestelio teritorija didelė, beveik 2 tūkstančiai kareivių, apie 1 tūkstantį karininkų. Pabandyk ten ką nors padaryti. Tai va, jie įtarė, kad aš galiu būti koks nors šnipas. Todėl nelabai mušė, keliais smūgiais atsipirkau. Daugiau jie ma-nęs nesiuntinėjo. Tam tikra prasme tapau tarsi privilegijuotu žmogumi.

T.Č. Girdėjote istoriją apie so-vietų kariuomenėje tarnavusį lie-tuvį Artūrą Sakalauską? Jo likimas labai liūdnas... Neapsikentęs prie-vartos, taip pat ir seksualinės, jis nušovė 7 tarnybos „draugus“. Jūs tokių dalykų regėjote kokiame nors savo tarnybos etape?

N.P. Tuose daliniuose, kuriuo-se tarnavau, jeigu daliniu vadinsime

100 žmonių junginį, tokių dalykų nebuvo. Bet šalia esančiame pastate arba dalinyje, ypač Afganistane, tai nutikdavo pakankamai dažnai. Aš pats vienu metu patekau į azerbai-džaniečių nemalonę. Tad buvau pri-verstas vaikščioti į rankoves susikišęs du peilius. Man teko ruošti naujokus siuntimui į Rygą ir Vokietiją ir aš pa-prašiau, kad jie mane saugotų. Tai mane toks iš kalėjimo išėjęs žemaitis 2 m ūgio ir 1,5 m pločio 2 savaites realiai fiziškai saugojo. Vaikščiojau nuo jo neatsitraukdamas, o kartais net keliese saugojo.

D.V. O kaip karininkai į tai žiū-rėdavo? Jie apie tai žinojo ar nežino-jo? Juk karininkas atsako už dalinį?

N.P. Jie buvo užsiėmę minėtais dalykais: vieni organizuodavo vie-nus plėšimus, kiti – kitus, treti – gėrė. Šiaurės miestelyje – labai di-deli plotai, realiai sunku sužiūrėti net ir dienos metu. Naktį jie išvažiuoda-vo nakvoti į savo butus šalia karinio miestelio arba į tas pačias Karoliniš-kes. Realiai karininkai nedalyvavo šituose dalykuose. Pagrindinė „die-dovščinos“ klestėjimo priežastis ta, kad karininkai nesikišo. Jiems buvo labai patogu. Viskas vyksta be jų, ir nieko tokio negali įvykti, už ką juos teistų tribunole. Karininkai patys pa-laikė tą teroro atmosferą...

T.Č. Tai tarsi lagerio atmos-fera...

N.P. Mokslininkai rašo, kad „diedovščina“ atėjusi iš lagerių. Į sovietinę kariuomenę ji atėjo iš lagerių.

D.V. Buvo užsiminta apie girtavimą: išbandymai vilniečiui – lipti per tvorą ir atnešti degtinės; karinin-kai, kurie neplėšdavo, ger-davo. Ar girtavimas buvo paplitęs tarp kareivių?

N.P. Pagrindinė kon-trolės priemonė – ryti-

nis patikrinimas – rikiuotė ir pavardžių skaitymas. Girtavimas toleruojamas iki rytinio patikrinimo. Jame tu turi atrodyti normalus arba, blogiausiu atveju, jei esi „dembelis“, – pagiringas. Bet šiaip kareiviams tai nebuvo atleidžiama. O karininkai ga-lėjo visada.

D.V. Kaip bausdavo, jei kas įkliūdavo?

N.P. Pavyzdžiui, man taip atsi-tiko: išrikiuoju saviškius iš ryto – dviejų nėra, t. y. yra, bet miega. Ne-įmanoma, kad kas nors į rikiuotę neateitų. Bet tie buvo „dembeliai“. Kas atsakingas? To kampo seržan-tas, t. y. aš. Mane iškviečia ir sako: para arešto cypėje prie Vilnelės...

T.Č. Ten areštinė...N.P. Man su jomis sekasi.

Daugiau skaitykite www.valstietis.lt

-

-

--

forum.guns.ru nuotraukos

Nesupaisysi to Haroldo Mac-

-

--

Tamsta esate dar nesenas žmogus, bet tam tikra prasme – aksakalas. Sa-kėte, kad kaskart stengiatės padaryti laidą taip, tarsi ši būtų paskutinė. O man tai panašu į dviračio išradimą kaskart iš naujo. Kokia gi jūsų išradi-mo ilgaamžiškumo paslaptis?

Mūsų humoro laida vis dar žiū-rima galbūt dėl to, kad ji visą laiką keičiasi. Jei prisiminsime, kokia ji buvo prieš 10, 15, 20 metų, tai aiš-kiai matyti.

Dabar jai labiau tiktų pavadi-nimas „Keturračio šou“, jei mados paisytumėte. Bet jūsų laida ir ant dviejų nevažiuotų, jei būtų neori-ginali, nešviežia ar tiktai humoro skonio.

Kaip ir žinių laidos, naudojamės faktais, o šie kasdien vis kiti.

Lietuvos spaudą kasdien skaito-te lyg koks cenzorius. Neįtikėtina, juolab kad atrodote daug geriau – pagal nūnai priimtus standartus – nei prieš 15 metų.

Skaitau ir darau tai jai daugiau nei dvidešimtmetį. Pasikeitė tik tai, kad laikraščių, kurių šalyje te-liko vienas kitas, nebevartome, o naršome žinių portalus. Neliko ir nė vieno laikraščio korespondento užsienyje – matyt, tokio žmogaus ten ir nereikia.

Dabar jie vadinasi reporteriai.Galbūt, tačiau nežinau nė vieno

mūsų laikraščio užsienio reporterio, kuris iš to pragyventų. O pripuola-mai kiekvienas gali ką nors rapor-tuoti. Visko yra toje mūsų spaudo-je, ji – mūsų visuomenės atspindys.

Bet ar tas veidrodis nėra krei-vas? Štai neseniai solidžiame por-tale, kultūrai skirtame lange, radau nežinomo autoriaus straipsnį apie „seksualinį iškrypėlį Dostojevskį, kurį jo kolega Turgenevas vadino

rusiškuoju markizu De Sadu“. Su-žinojau ir tai, kad „Dostojevskis mirė nukritus parkeriui“.

Iš tikrųjų? Betgi žmonės skaito tokius dalykus, domisi. Galbūt tas spaudos veidrodis niekada ir nebuvo tiesus, norėjau pasakyti, lygus, tačiau pasaulio mes nebepakeisime. Belie-ka tiktai pasijuokti iš jo.

Ar keisti bandėte? Bandyti nebandžiau, tačiau ka-

daise man atrodė, kad jis pakeičia-mas. Tada mėginau tapti mediku,

tačiau medicinos studijų nepabai-giau. Iš medicinos išėjau į humoris-tus. Užtat turiu šaltkalvio surinkė-jo diplomą. Baigiau Vilniaus 21-ąją profesinę technikos mokyklą.

Tikiu, tokį diplomą sunku nusi-pirkti. Be to, šaltkalvis – tinkamiau-sia specialybė „Dviračio“ gamybai. Man regis, iš tos sostinės profkės, vei-kusios Sluškų rūmuose, išėjo nema-žai Lietuvos intelektualų. O jūs vė-liau tapote humanitaru...

Veikiau sielų inžinieriumi.

Bet galbūt tai dar ne paskutinė jūsų karjeros stotelė? Dramaturgas Václavas Havelas, puikus humoris-tas, tapo Čekijos prezidentu.

Havelo atvejis, matyt, išskirtinis. Tada buvo ypatingas laikas – prezi-dentais tapdavo tie, kurie šiaip ne-būtų turėję šansų jais tapti.

Taip, bet mes panašiu metu pa-sirinkome ne humoristą, o lakūną. O kai humoristas, mūsų pačių iš-rinktas, tapo premjeru, labai pasi-piktinome.

Na, mūsų prezidentų humoro jausmu nesu nusivylęs, o teko ben-drauti su visais, kurie buvo išrinkti po Nepriklausomybės atkūrimo, iš-skyrus Dalią Grybauskaitę.

Manote, kad humoro jausmas – intymus dalykas? Bet juk ylos mai-še nepaslėpsi. Jei būtų mano valia, visus į valdžią einančius tikrin-čiau humoro detektoriumi. O kaip mūsų premjerų humoras?

Premjerai taip greitai keičia vie-nas kitą, kad visų jų neprisimenu. Visai galimas dalykas, kad jų hu-moras prastesnis, mat jie labiau įsi-tempę. Premjerą nuimti lengviau nei prezidentą.

O humoristą nuimti – vieni juo-kai: tauta triskart nesusijuoks, ir autorių – į muilą. Bet jūsų kaden-cija televizijoje užtruko daugiau nei 20 metų, o reitingai nekrenta.

Man tie 22 metai pralėkė kaip viena diena. Mūsų bičiuliai prana-šavo, kad po kelerių metų laidą teks uždaryti, nes neišvengiamai išsisem-sime. Bet vis dar gyvuojame. Šuo ir kariamas pripranta. Dirbi, dirbi ir padarai.

14 p.

Šeštadienis(9431–9432)

--

---

Žinomas šalyje dizaineris ir kos-tiumų dailininkas Aleksandras Po-grebnojus išdėstė savo nuomonę apie tai. Pasak jo, sceninis įvaizdis yra labai svarbi pasirodymo dalis, tačiau svarbiausia – atlikėjo chariz-ma ir spinduliuojama energija.

„Kažin ar etiška aptarinėti Lietu-vos atstovų „Eurovizijoje“ stilių, nes

ir aš dalyvavau šitame cirke – kūriau kostiumus grupei „4FUN“, kuri ats-tovavo Lietuvai 2007 m. Helsinkyje. Mano giliu įsitikinimu, nė vieno iš dalyvių sceninis įvaizdis nenulėmė didesnės sėkmės ar visiško fiasko šia-me konkurse. Tačiau išskirčiau jau-nuolį su berete ir megztiniu, sukū-rusį mistinį ramtadrylia stilių. Nors „LT United“ stilius, man atrodė, be jokio cinkelio, netgi nuobodus, atlikė-jų charizmos ir patirties kokteilis pa-dėjo pasiekti kol kas geriausią rezul-tatą, – svarstė A.Pogrebnojus. – Esu įsitikinęs: jeigu į „Eurovizijos“ sceną išeitų SEL’as (net ir su tomis baisiai nutįsusiomis, lyg iš Napoleono karei-vio, sušalusio prie Maskvos, pavogto-mis žalio pelėsio spalvos kelnėmis), jis užimtų pakankamai aukštą vietą.

Charizmatinio atlikėjo siunčiamus signalus žmonės atkoduoja ir prii-ma, o kitų dainos ir įvaizdis skrieja kaip kokia pasiklydusi kometa tolyn už Saulės sistemos ribų, nors ir turi didelę šviečiančią uodegą.“

A.Pogrebnojus šmaikštavo, jog šis konkursas jį džiugina tuo, kad jis suteikė turbūt vienintelę galimybę aplenkti garsų prancūzų dizainerį Jeaną Paulą Gaultier. „Jo apreng-ti prancūzai „Eurovizijoje“ liko 22 vietoje, mums su grupe „4FUN“ už nugaros“, – apibendrino dizaineris.

O ką manote jūs apie mūsų dai-nininkų stilių? Kurio iš 15-os atsto-vų sceninė apranga, jūsų nuomone, labiausiai pavykusi?

VL inf. LRT nuotrauka

fotodiena.lt nuotrauka

14 Nr. 103–104 (9431–9432)

Atkelta iš 13 p.

Ar tam užtenka intelekto, ar dar ir įkvėpimo reikia?

Visaip būna. Kartais įkvėpimas ateina, o kartais išsiverti su turimu bagažu. Gelbsti ir tai, kad mūsų ko-mandoje yra 40 darbuotojų, kiekvie-nas įneša savo dalį.

Nei moteriškas, nei lietuviškas

Sakyčiau, jūsų kolektyvas per-dėm vyriškas. Ir humoras turi tą kvapą.

Galbūt jums taip atrodo dėl to, kad nevengiame pasišaipyti iš lytiš-kumo štampų. Klausiate, ar galėtų būti moterų humoro laida? Kodėl gi ne? Nors aš pats neskirstau hu-moro į moterišką ir vyrišką. Man arba juokinga, arba ne. O dėl „Dvi-račio šou“ lai sprendžia laidos žiū-rovas. Šiaip humoras yra subjekty-viausias dalykas šioje žemėje.

Vadinasi, nėra nė runkelių hu-moro?

Man – nėra. Lietuviškas, suvalkie-tiškas, žemaitiškas, angliškas, žydiš-kas – ir šitaip humoro neklasifikuoju.

Bet kai kurios tautos, sutikite, turi puikesnių anekdotų. Tarkime, žydai.

Nes ši sena tauta gyveno sunkiai, humoras ją gelbėjo.

Kodėl tik smaugiama tauta juo-kiasi iš visų plaučių, o kitos tik mandagiai šypso? Palyginus mūsų anekdotus su ukrainiečių ar žydų, peršasi išvada, kad gyvename per gerai.

Atrodo, kad taip.

Gerai informuoti šaltiniai Ukrai-noje tvirtino, kad Janukovyčiaus

režimas buvo nuverstas ne vieno Maidano, o kartu su „Kvartal 95“, nepaprastai populiaraus ukrainie-čių humoro šou, jaunimu.

Gali būti, nors negaliu spręsti, negyvenau Ukrainoje. Humoras gali būti galingas ginklas.

Tačiau štai Lietuvoje humoris-tai šaudo, o mūsų Seimo karava-nas eina.

Ukrainoje buvo ypač kritinė si-tuacija. Paksamečiu ir mes, jei pame-

nate, buvome labai aktyvūs, savaip dalyvavome rengiant prezidento in-terpeliaciją. Tačiau net tada Lietu-voje situacija nebuvo tokia tragiška kaip Ukrainoje.

Na, auksinių batonų Lietuvos prezidentas namų tumbačkoje ne-laikė. Bet gal ukrainiečių pavyzdys teikia vilčių, kad rusų humoro snai-periams irgi pavyktų?

Nemanau. Putinas iš lėto, tačiau metodiškai pasmaugė visus jam ne-

įtikusius žurnalistus ir humoristus, uždarė jų laidas, o kitus pašėrė pini-gais, padarė klusniais dvaro juokda-riais. Kiti, juokaudami apie Kremlių, baimingai dairosi per petį. Net ne-jauku – tarsi matytum svetimą gėdą. Laimei, liaudies kūryba gyva. Inter-nete humoro memai plinta laisvai.

O ar jums negresia tapti dvaro juokdariais?

Nemanau, retai mes tame dva-re lankomės. Ir dvaro publika vis

keičiasi, o mes – išliekame. Visada esame opozicijos draugai, mūsų tai-kinys – pozicija.

Turėdami tokį mirtiną ginklą, galėtumėte padėti valdžiai kovoti su šešėliu, patyčiomis.

Mūsų komanda su niekuo ne-kovoja. Mes tik ironiškai žvelgia-me į pasaulį.

Ar tai padeda gyventi? Matyt. Padeda Netraukti dūmų

į plaučius.

Jums bepigu: humoristas ir karsta-dirbys visada turės darbo. Bet štai ateis jaunas aštriadantis, ginkluotas nau-jausiomis technologijoms (prisimin-kite kad ir tą interneto hitą Konsti-tu-ti- tuti- taa), ir išspirs jus su visa gyvų genialių aktorių trupe. Rungsitės?

Sveikinsime, jei bus dirbama gra-žiai. Visada pastebiu, kai internete jaunimas gyvai reaguoja į įvykius. Tačiau ant laurų miegoti niekaip neišeina, negali net nusnūsti.

Gal ir dėl euro nemiegate? Kaip tamstai tas šišas? Tarsi keistume ne litus, o rublius.

Galbūt kai kas jaudinasi, ar pa-vyks visus išsikeisti, – tie, kurie tų litų turi labai daug. O kiti galbūt norėjo ir numirti prie lito – mato, kad nebesuspės.

Tamsta esate pavydėtinai ramus žmogus.

Euras – laikinas nepatogumas. Ir į svečią šalį nukakus sudėtinga susi-skaičiuoti, kiek kas kainuoja. Kartą ir aš parduotuvėje buvau apsigavęs, apsidžiaugęs – nejau taip atpigo? – tačiau trumpam: žiū, tai kaina eurais.

Taigi smagu: sausio 1-ąją niekur nenukeliavę pasijusime atsibudę lyg svečioje šalyje.

Šiaip ar taip, ne pinigai atneša laimę. Linkiu jums kitąmet gero baravykų derliaus.

Pone Antanai, užsimojote tiesiog epochos dydžio ir svarbos klausimu, kurio išnarplioti šiais metais tikrai nebespėsime! Galiu tik pasakyti, kad „normalumas“ nėra stabilus ir vieną-kart nustatytas dalykas: normos kei-čiasi, tai rodo ir lyčių reikalai. Iš tikrų-jų vyrai sumoteriškėjo, bent jau dalis jų, bet ar pastebite, kad ir moterys per pastaruosius dešimtmečius sparčiai vyriškėja? Irgi faktas kaip blynas! Dėl tokios lyčių niveliacijos, o aš sakyčiau, tariamo jų suartėjimo, „kalta“ yra ir ryški socialinių vaidmenų kaita, ly-gios vyrų bei moterų galimybės ir ki-tos anksčiau nė nesapnuotos naujovės.

Tai atspindi ir mada, kurioje pa-plito vadinamasis unisex stilius, kai

tuos pačius drabužius dėvi ir vyrai, ir moterys. Visgi tvirtinčiau, kad, nepaisant šių išorinių lyčių sąmy-šio ženklų, atspindinčių sudėtingą mūsų laikotarpį, nederėtų apsigauti. Buvo ir yra du skirtingi pasauliai – vyrų ir moterų, ir tai nulemta skir-tingos vyrų ir moterų biologijos bei psichologijos. Šiuose pasauliuose tie patys dalykai vertinami skirtingai. Tarkim, agresyvumas (nebūtinai snukiadaužis) vyrų pasaulyje ver-tinamas teigiamai, o moterų – vie-nareikšmiškai neigiamai. Užtat čia labai vertinamas lankstumas, kurį vyrai laikytų silpnumu. O moteriš-ka kantrybė vyrui netinka prie vei-do, t, y. prie barzdos, mat panėšėja į

ištižimą: visai kas kita vyriškas už-sispyrimas!

Moterų pasaulyje vyrai pasijunta bejėgiai ir, priešingai, vyrų pasaulyje moterys grybauja.

Todėl nederėtų primesti vyriš-ko pasaulio standartų moterims ir atvirkščiai, nors ši kvailystė, deja, la-bai dažnai daroma. Kita vertus, tenka pripažinti, kad moterų pasaulis kaip tik dėl kantrybės, lankstumo visada buvo stabilesnis, tvirtesnis, gyvybin-gesnis. Jo nepajėgė suniokoti karai, kurie tiesiog fiziškai naikino vyrišką-jį. To padarinius juntame lig šiol kaip vyrų girtuoklystę, depresiją, infanti-lizmą, negebėjimą prisiimti atsako-mybės už savo elgesį, vaikus, šeimą. Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia, kad moterų pasaulis yra geresnis, tiesiog jis kitoks, ir nūdienos taikos metas jam yra palankesnis skleistis ir tvirtėti.

Sutinku su jumis, Antanai, kad berniukai šiandien labiau nuskriaus-ti nei mergaitės, mat senoji vyriš-kumo mokykla sugriauta (tai jo-

kiu būdu ne sovietų armija su jos diedovščina, vyriškumo mokyklos parodija, bet senieji, pamiršti bro-lijos papročiai, kurie šiandien sun-kiai pritaikomi), o naujoji dar nepa-statyta. Berniukams, popinamiems mamų, ypač vienišų ar išsiskyrusių, auklėjamiems mūsų perdėm mo-teriškos, o neretai ir bobiškos, mo-kyklos (barzdotus pedagogus ten gali ant pirštų suskaičiuoti), išties sunkiau tapti vyrais, nei mergaitėms – moterimis. Vieni berniukai pasi-

duoda ir nebebando išsilaisvinti iš moteriško mamų pasaulio, kiti ver-žiasi iš jo, nors ir nežino, kaip įro-dyti savo vyriškumą, ir neretai daro tai netinkamai: girtaudami, vartoda-mi narkotikus, burdamiesi į gaujas, sukdami brutalų, agresyvų verslą.

Bijau, kad vyrų dalyvavimas gim-dyme ar kūdikio priežiūros atosto-gos – jokia vyriškumo mokykla. O naujosios mokyklos vyrams statybos – neatidėliotinas visuotinis valstybi-nės svarbos reikalas!

Šeštadienis

Vyriškumo mokykla laukia

.

--

Asmeninio archyvo nuotrauka

15Nr. 103–104 (9431–9432) TV programa

5.05 Su aušra 5.45 6.07 6.30 7.05 8.03

9.03 10.03 11.03 11.30 12.10 13.03

14.03

14.30 15.03

15.28 16.30 17.03 17.30 18.10 19.03

20.03

20.31 20.45 21.03 22.07 23.05 23.48

6.05

7.00 7.30

8.00 8.30 9.00 9.25 9.50 10.00 10.30 11.45 12.00

13.00 15.00

16.00

16.15

18.00

18.30

19.30 19.55 21.00 22.00 0.25 1.45

7.00

8.00

8.30 9.00 9.30

10.00 11.00 11.52 12.00

13.00

14.00

16.00

17.00 18.00 19.00

21.00

23.00

0.40

6.30

6.55 7.20 7.45

8.10 8.35

9.00

10.00

12.55

14.55

17.00 17.30 18.30 19.00 22.30

0.10

6.40 6.55

7.30 8.00

9.30 10.00 10.30 11.30

13.10

15.45

18.30

19.30

22.00

0.15

2.00

8.05 9.35 10.00

10.30 11.00

11.45

12.00

12.55 13.10

14.00 14.45

15.30

17.30

18.00

18.15

18:45 19.00

19.45

21.00

22.00

23.00 23.20

0.10

TV1

6.45

7.10

7.45

8.40

10.30

11.30

12.00 12.30 13.0 0

14.00 15.00 15.30

16.35 17.05

18.05

19.05 21.00

22.45

0.40

TV6 8.45 9.00 9.30 10.00

11.00

12.00 12.30 13.00

14.00 15.00 16.00

17.00 18.00 19.00

21.10 22.00

22.55

0.55

2.40

7.24 7.40

8.45 9.45 9.50 10.25 11.00 11.30 12.00 12.30

13.30 14.00 16.00 16.20 17.00 17.30 19.00 19.30

20.00 21.00 21.30

0.00

2.00

3.55

5.30 6.55

5.05 Su aušra 5.45 6.07 6.30 7.05 7.30 9.03 11.03 11.30

12.10 13.00 15.03 15.28 16.03 16.30 17.03

18.10 19.03 20.03

20.29 20.50 23.05 23.48

6.05

6.35

7.30

8.30 9.00 9.25

10.00

11.00 12.00 13.00 14.00 14.30

15.00

16.00 16.15

18.30 19.30 20.25 20.30 20.50 23.00

1.10 2.10

3.00 4.50 5.40

8.05

8.50

9.45 10.00 10.15 10.30 11.45

12.00

13.00 13.15 13.45 14.45

16.45

18.00 18.20

19.00

21.00

23.00 23.20 0.45

TV1 6.45

7.45

8.40

10.30

11.30

12.00 12.30 13.00

13.30

14.00 15.00 15.30

16.35 17.05

19.05

21.00

23.30

TV6 8.45 9.00 9.3010.00 11.00

12.00

13.00

14.00 15.00

16.00

17.00 18.00 19.10

21.00

22.00

22.55

2.00

7.34 7.50

8.55

9.00

10.00

11.00 12.45 13.45

13.50 14.50

14.55 16.00 16.20

17.00 17.30 18.30 18.35 19.00 19.30 20.00 21.00 21.30

22.10

0.10

1.50

2.30

3.55 5.15

5.55

7.40

9.00 9.30 10.00 10.30

11.00

12.00

12.30

13.00

14.00 16.00

17.00 18.00

19.00 21.00

23.00

0.50

6.30

6.55 7.20 7.45

8.10 8.35

9.00 9.30 10.00

11.30

12.55

14.45 16.50 18.30 19.00

20.50

23.05

1.05

6.40 6.55

7.30 8.00

8.30

9.30 10.00 10.30 11.30

13.25

15.30

18.30

22.30

0.25

2.05

16 Nr. 103–104 (9431–9432)TV programa

– 0.00, 1.00, 2.00, 3.00, 4.00, 5.00, 5.30, 6.00, 6.31, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30, 9.00, 9.30, 10.00, 10.30, 11.00, 11.30, 12.00, 12.30, 13.00, 13.30, 14.00, 14.30, 15.00, 15.30, 16.00, 17.00, 18.00, 19.00, 20.00, 21.00, 22.00, 23.00

5.05 Su aušra 5.45 6.07 6.30 Ryto garsai 10.05 Spaudos puslapiai 10.31 112 11.03 12.10 13.00 Lietuvos diena

15.05 16.03 16.30 17.00 18.10 Antra pavara 19.03 20.03

20.20 20.45

21.03 23.30 Terra harmonia 23.48 23.58 LR himnas

6.10televitrina

7.00

8.00

9.00 11.00 12.00

14.10 14.45 15.45

17.00 „Muchtaro

18.00 18.25

19.00

20.00„Rusija. Nostalgija

21.00

21.30

23.45

0.40

1.35

2.40

6.35 6.50

7.50

8.50 „Ledynmetis.

9.10

11.00

12.55

13.30 14.00

14.30 15.30 16.30 18.30 20.30 21.00 21.30

0.10 Filmas šeimai

1.55

6.35 7.00 7.50

8.50

11.00

12.45 Animacinis

14.10 16.30

Lietuva 17.15 18.30 19.30 20.25 21.30 22.10 VAKARO SEANSAS.

0.10 1.05 2.00

8.05 8.35 9.00 11.30

11.45

12.15

13.35

14.30

15.20 „Namelis

16.10 16.35

17.30

18.00 18.15

istorija 18.45 19.00 Hernan Romero ir

20.45 21.30 22.00 0.15 0.45

1.30

TV1

6.50 7.45 8.10

8.35

9.00 9.25 10.15 10.45 11.40 12.40 13.35

14.30 15.00 15.30 16.30 17.00 18.00 20.05 21.00 22.30

23.25 0.25

TV6

9.25 9.40 Tavo augintinis 10.10

11.10 12.05 13.00 13.30 „Univeras. Naujas

14.30 15.00 Nepaprastos

16.00 17.00

18.00 19.00

20.00 „Univeras. Naujas

21.00 21.30

23.05„Karaliaus vardu.

1.20

6.54 7.10 Reporteris 7.55 9.00 10.05

11.10 Reporteris12.00 13.30 „Neprilygstamieji

14.35 14.50

16.00 16.20 17.00 17.20 Lietuva tiesiogiai 18.00 Reporteris 18.40

21.00 22.00 Reporteris 22.50

23.50 0.50 Reporteris 1.25 Lietuva tiesiogiai 1.50

2.35 Reporteris 3.10 Lietuva tiesiogiai 3.35 4.05 4.50 Reporteris 5.25 Lietuva tiesiogiai 5.50 6.20 Lietuva tiesiogiai

7.00 „Muchtaro

8.00

9.00 „Rosamunde Pilcher. Evitos

11.00 12.00

13.10

14.10 14.45 15.45

17.00 „Muchtaro

18.00 18.25 19.00

20.00

21.00 21.30

23.50

0.45

1.40

2.45

6.50 7.05

7.35 8.35

10.20 Komedija „Ponia

12.55

13.30 14.00

14.30 15.30 16.30 18.30 20.30 21.00 21.30

2.00

6.35 7.00 7.25 Animacinis serialas

7.50

8.50šeimai „Haris Poteris ir ugnies

11.45

13.40

14.10 16.30

Lietuva 17.15 18.30 19.30 20.25

21.30 22.10 VAKARO SEANSAS.

Komedija „Kaip

0.10 1.05 2.00

6.05 9.00 „Komisaras

10.00 11.00 Animacinis serialas

11.30 12.00 14.00 14.05 14.20 15.45 16.10

18.15 Šiandien 18.50

19.50 20.25 20.30 Panorama 21.00 22.00 22.05 22.30 Keliai. Mašinos.

23.00 23.25 0.00 1.00 2.00 3.45

4.35

8.05

9.00

11.30

11.45 12.15

14.15 Krystyna Janda.

15.00 16.00 16.25 16.50 17.20 17.45

18.00

18.30 Septynios Kauno

19.00 19.45 20.10

premijos laureatai

20.45 metai

21.30

22.00

0.00 0.30

TV1 6.50 7.45

8.10 8.35

9.00 9.25 10.15 10.45 11.40

vimas” 12.40 13.35

14.30 15.00 15.30

gus 16.30 17.00 18.00 20.05 21.00

22.40

23.35 0.35

TV6

9.25 9.40 Universitetai.lt 10.10

11.10 12.05 13.00

13.30 „Univeras. Naujas

14.30 15.00

16.00 17.00

18.00 19.00 20.00 „Univeras. Naujas

21.00 21.30 21.30

23.00

0.30

2.10

3.15

7.09 7.25 8.00 Vantos lapas 8.30 9.00 9.30 10.30 11.30 12.30 24/7 13.30 „Neprilygstamieji

14.35 14.50 „Miestelio

16.00 16.20 17.00 17.20 Lietuva tiesiogiai 18.00 Reporteris 18.40

21.00 22.00 Reporteris 22.50

jimas 23.50 0.50 Reporteris 1.25 Lietuva tiesiogiai 1.50

2.35 Reporteris 3.10 Lietuva tiesiogiai 3.35 4.05 4.50 Reporteris 5.25 Lietuva tiesiogiai 5.50 6.20 Lietuva tiesiogiai

5.05 Su aušra 5.45

6.07

6.30 Ryto garsai 10.05 Spaudos puslapiai 10.31 112 11.03 12.10 13.00 Lietuvos diena 15.05 Kursas – 3,45

16.03 16.30 17.00 18.10 Antra pavara 19.03 20.03

20.20 20.45

21.03 23.30 Terra harmonia 23.48 23.58 LR himnas

6.05 9.00 „Komisaras

10.00 11.00 11.30

11.45 12.00 13.45 14.00 14.05 14.20 15.45 16.00

apdovanojimai 2014 18.15 Šiandien 18.50 Emigrantai 19.50 20.25 20.30 Panorama 21.00

23.00 23.25 0.00

1.00 2.00 3.45 4.35 5.20 Keliai. Mašinos.

17Nr. 103–104 (9431–9432) TV programa

8.05 Koncertas. Bronius

„Metai“ 9.30 10.00

11.30

11.45 12.00 13.35

14.30 Vaid. f. „Valentina“ 16.35

18.00

20.20 20.45

22.15 Koncertas 23.45

0.00 0.30 1.45

TV1

6.50 7.45 8.15 8.45

9.10 9.30 10.15 10.45 11.40

12.40 13.35

14.30 15.00

15.30

16.30 17.00 18.00

20.05 21.00

22.45

23.55 0.55

TV6

9.25 9.40 10.10

11.10 12.05 13.00 13.30

14.30 15.00

16.00 17.00 „Medikopteris“

18.00 19.00 „CSI kriminalistai“

20.00

21.00 21.30 23.40

1.20

7.14 7.30 7.50 8.50 9.50

11.50

14.00

16.00 16.20 17.00 17.20 18.00 18.40

21.00

23.00

1.10

2.55

4.40

6.15

6.05 9.10 10.30 11.00 Šv. Mišios, skirtos

pasaulinei Taikos

Vatikano šv. Petro

12.30

tro koncertas 15.00

tenoras“ 15.55 16.40

18.15 Šiandien 18.45 20.25 20.30 Panorama 20.59 21.00 23.30

1.15 2.15 3.00 Mokslo ekspresas

3.15 5.05

5.05 Su aušra 5.45

6.07 6.30 7.30

10.05 11.03 12.15

14.38 15.03

16.03

16.30 17.03

pasaulis 18.10 19.03

20.03

ištrauka 20.20 20.45 21.00 23.30 23.48

6.55

7.45

8.50

10.45

13.25

koncertas „Mano

15.35

17.20

19.10

21.15

23.45

1.30 Kriminalinis trileris

3.05

7.25 7.40

8.00

9.45

11.10

vaikai“ 13.15 „Caraitis Ivanas ir

14.45

16.40

18.30 Fantastinis

22.10

0.15

2.00

6.35 7.00

8.50 „Smurfai.

9.20

10.25 Poteris ir netikras

13.15

14.50

16.50 „Marmadukas“

18.30 19.00

21.30

23.20

1.40

„Griaus ti nis tropikuose“

6.05 9.00

10.00 11.00 11.30 12.00

13.50 14.00

15.50 16.05 Šventinis koncertas

18.15 Šiandien 18.30 20.25 20.30 Panorama 20.45 21.50 22.00 22.05 23.58

0.01 0.10

valiutos pasitikimo

0.30

4.20

5.05 Su aušra 5.45

6.07 6.30 7.30

10.05 Spaudos puslapiai 10.31 11.03 12.10 13.00 15.05 16.03 16.30

17.00 18.10 19.03 20.03

pašto karietos“ 20.20

dainos

20.45

21.03 0.10

0.30

7.00

8.00

9.00

11.00 12.00

13.10

14.10

15.20

18.00 18.25

19.40

21.25

23.20 Kriminalinis trileris

1.00

2.35

4.25

6.50 7.05 7.35 Filmas šeimai

9.15

10.40

12.30

14.15 „Caraitis Ivanas ir vilkas pilkas“

16.00

18.30

20.00

22.00 Šventinis vakaras

0.10

1.55 koncertas Kauno

2.45

6.45 7.10

8.55

peliukas“ 10.00

Poteris ir Fenikso

12.35

14.15 Veiksmo ir

„Kapitonas Zumas“ 15.55

dalmatinas“ 18.00

18.30 19.30

20.50

22.10

0.15

1.35 ti nis tropikuose“

3.30 „Visiškai slaptai“

8.05 8.35

8.50

9.00

11.30

11.45

12.15

13.35

14.30 15.20 16.10 16.35

18.10 Vaid. f. „Balkonas“ 19.00

19.30

20.05

20.50 Šokio spektaklis

„Carmen“ 22.00 23.58

0.10

valiutos pasitikimo

0.30

liniame operos ir

2.30 2.45

TV1 6.50 7.45 8.10 8.35

9.00 9.25 10.15 10.45 11.40 13.05 13.35

14.30 15.00 15.30

16.30 17.00 18.00

20.05 21.00

22.50

0.40 1.30

TV6 9.25 9.40 10.10 11.10 12.05 13.00 13.30

14.30 15.00

16.00 17.00 18.00 19.00 „CSI kriminalistai“

20.00

21.00 21.30 Fantastinis trileris

0.15

1.55

6.49 7.05 7.50 8.50 9.50

10.50 11.50 Patriotai 12.50

14.55 16.00 16.20

17.00 17.20 18.00 18.20

20.20

22.20 0.00

verkai 0.05

0.50

2.25

2.45 rience“ koncertinis turas

4.55 5.20

tas

18 Nr. 103–104 (9431–9432)TV programa

6.05 Labas rytas, Lietuva 9.00 „Komisaras Reksas

13“ (N-7) 9.50

„Tadas Blinda“ 12.40

nuotykiai 6“ 13.05 13.30 14.00 14.15 Laba diena, Lietuva 15.00 15.05 Laba diena, Lietuva 16.00 16.10

16.40

18.15 Šiandien 18.30 18.50

Manhatane“ 20.25 20.30 20.59 21.00 Duokim garo! 22.30

0.00 0.30 „Senis“ (N-7) 1.30 Laba diena,

Lietuva (k.) 3.30 5.00 Legendos (k.)

5.05 Su aušra 5.45

6.07

6.30 Ryto garsai

10.05 10.31 11.03 12.10 Muzikinis vidudienis

13.00 Lietuvos diena

15.05 Mes, moterys 16.03 16.30 17.00 18.10 19.10

20.03 R.Dahl. Knygos „Stebuk-

ištrauka 20.20 20.45 21.03 23.30 Terra harmonia

7.10 Kalbame ir rodome (k.) (N-7)

8.00 „Deividas Bleinas.

(k.) (N-7) 9.10

debiutinio albumo „Deganti aistra“

11.00 Kalbame ir rodome 12.00

13.10

mamos!“ (k.) (N-7) 14.45 15.45

17.00

18.00 18.25

19.30

21.30

(N-14) 23.30 Farai (k.) (N-14) 23.55

1.00 Bamba TV (S)

6.35 6.50 „Caraitis Ivanas ir

8.10 nuotykiai“

9.45 Fantastinis

12.55 das ir draugai“

13.30 14.00

14.30 15.30 „Nemylima“ (N-7) 16.30 18.15 18.30

20.50

23.00

0.45 Trileris „Mirtinas

2.20

(N-14)

6.35 7.05

Robinas Hudas ir

kas“ (k.) 8.10

Ozo šalies burti-

9.15

11.40

14.25 „Ugnis ir ledas“ (N-7)

16.30 Labas vakaras, Lietuva

17.15 18.30 19.30

(N-7) 20.50 22.20

0.30

Duokim garo!

5.05 Su aušra 5.45 6.07 Rytas su muzika 6.30 7.05 7.30 Ryto garsai

9.03 11.03 Sveikata 11.30 12.10 13.00 Lietuvos diena 15.03 15.28 16.03

16.30 17.03

18.10 19.03 20.03

20.25 20.45

21.00

22.40 23.48

6.05 6.55 Emigrantai (k.) 7.45

tarnyba (k.) 8.30 9.00 9.25

nuotykiai 6“ 9.50 10.15 Ryto suktinis su Zita

11.10 Durys atsidaro 11.40 12.00

12.45 12.55

torius Luisas 1“ (N-7) 14.30

15.00 15.45 16.00 16.15 18.40 19.30 Stilius 20.25 20.30 21.00

22.40

nys“ (N-7) 0.30 „Senis“ (N-7) 1.30

4.00

5.30

8.05 9.00 9.30 10.10

11.45

12.00 13.35 14.15

laivas“ 14.45 Violetos Urmanos

16.20 Globalios Lietuvos

18.00 18.20

(k.) 18.45 Muzika gyvai 20.00

Manhatane“ (k.) 21.35

23.00 23.30

„Born to Beat Wild“.

1.00 Lengvai ir linksmai!

TV1

6.45

7.50 8.15

8.45 Daktaras Ozas.

10.30

11.30

12.00 12.30 13.00

su Goku 13.30

ti? (N-7) 14.00 15.00

16.00 16.30

šou „Magiškasis Rio“ 17.05 Drama „Dvidešimt

19.05(N-7)

21.00 .

tanas “ (N-7) 22.40 0.35

TV6

8.45 9.00 Vienam gale kablys 9.30 Universitetai.lt10.00 11.00

12.00

13.00 Oliverio tvistas 14.00 15.00

16.00

17.00 18.00 „6 kadrai“ (N-7) 19.00 Fantastinis veiksmo

riai“ (N-7) 22.00

22.55 Trileris „Gamtos

(N-14) 0.35

7.39 7.55

9.00

10.00 tos reiškiniai“ (N-7)

11.00 12.45 „Kulinaras“ (N-7) 16.00 16.20

17.00 17.30 Nuoga tiesa (N-7) 18.35 19.00 19.30 20.00 21.00 21.30

22.10 Detektyvas „Kruvi-

0.10

1.50 Didysis

2.30 (N-14)

3.55 5.15

5.55

7.15

nis duetas“ (k.) 9.00 Laba diena (N-7) 9.30 10.00 10.30

11.00

12.00

12.30

13.00

14.00 16.00

mas“ (N-7) 17.00 „Bosas“ (N-7) 18.00

(N-7) 19.00 21.30

Veiksmo trileris

23.15

namai“ (S) 0.55 Bamba TV (S)

6.30

6.55

7.20 7.45 8.10 8.35

nuotykiai“ 9.00 9.30 10.00

11.35 Filmas šeimai

(N-7) 13.35 14.05 15.55

18.30 19.00

20.45

dienis“ 22.35

„Dubleris“ (N-7) 0.10

(N-14)

6.45 7.00 7.30 8.00

8.30 9.00 9.30 10.00 Mitybos balansas 10.30 12.00

14.00

16.15 Šura“ (N-7)

17.20 Ekstrasensai tiria (N-7)

18.30 Šok su manimi (N-7)

19.30

22.30

0.40 Drama „Malena“ (N-14)

2.15

8.05 Gustavo

8.35

9.00 Labas rytas, Lietuva 12.00 13.35 15.00

(k.) 15.20 16.10 16.35

18.15 18.50

19.40

20.30 Kauno valstybinio

22.00

0.00 0.30

TV1

6.50 7.45 8.15 8.45

gus-voras“ 9.10 „Teisingumo lyga“ 9.30 10.15 10.45

(k.) (N-7) 11.40

galia“

12.40 13.35

14.30 15.00

bein 15.30 16.30 17.00 18.00

(N-7) 20.05 21.00

22.45 Kriminalinis trileris

(N-14) 0.50 „Sekso magistrai“

(k.) (N-14)

TV6

9.25 9.40

10.10 11.10 12.05 13.00 13.30

bendrikas“ (N-7) 14.30 15.00

16.00 17.00

(N-7) 18.00 19.00 „CSI kriminalistai“

(N-7)

20.00 bendrikas“ (N-7)

21.00 Farai (N-14) 21.30

nuotykiai Las Vega-se“ (N-14)

23.10 „Ronalas Barbaras“ (N-14)

0.50

metai“ (S)

7.14 7.30

(N-7) 11.00 14.00

skrydis“ (N-7) 16.00 16.15 17.00 17.15 18.00 18.50

mas“ (N-7)19.50 20.50 21.50

22.50

1.10 detektyvas“ (N-7)

2.50

4.40 (N-7)

6.10 7.30

19Nr. 103–104 (9431–9432) Loterija

20 Nr. 103–104 (9431–9432)

Vida

-

Gražina – tekstilės dizainerė. O jos profesinė silpnybė – žiūrėti į svetimus langus. Tačiau dizainerei visai neįdo-mu, koks gyvenimas už tų langų ver-da, ją domina tik užuolaidos. Žvelg-dama į langus moteris gali pasakyti, kokie žmonės už jų slepiasi, – ne vel-tui sakoma, kad langai – namų akys, o užuolaidos – blakstienos. Gražinos darbas – „išdažyti“ tas „blakstienas“, „išryškinti akis“. Ir tai reikia padaryti taip, kad ne tik įtiktum bei patiktum užsakovui, bet ir taip, kad jis dizaine-rės nuomonę priimtų kaip savą ir kad to net nepajustų. Bepigu, jei ateini į pustuštę erdvę ir šeimininkas suteikia visišką laisvę kūrybai, fantazijai. Ta-čiau kartais atsitinka taip, kad tenka net prie baldų rankenėlių prisiderinti.

„Kuo nuobodesnė aplinka, tuo didesnė yra erdvė ieškojimams, atra-dimams ir daugiau laisvės, galimybių fantazuoti“, – tikino Gražina. Bet šis rašinys – ne apie užuolaidas, o apie tai, kad prieš keletą metų Gražina save atrado kaip pa-puošalų kūrėją.

Gražina sako me-nininke būti niekada neketinusi, mat jai sekėsi tikslieji moks-lai. Tačiau kai atėjo metas rinktis profe-siją, „suveikė“ genai.

„Labai naginga buvo mūsų mama. Mudvi su sese Rita tarp savo ben-draamžių visada jautėmės ypač pa-sipuošusios. Mūsų vaikiški, vėliau – panelių drabužėliai nebuvo praban-gūs, bet mes visada buvome išskir-tinai elegantiškos, nes mama gebė-davo visus stebinti savo mezginiais bei siuviniais. Ir mudvi su sese nuo mažumės prie rankdarbių linkome. Dar mokyklos nelankiau, bet jau siu-vinėjau, mezgiau drabužėlius savo lė-lytėms. O mokykliniais metais ir sau, ir draugėms mezgiau, siuvinėjau uni-formų apykakles. Visas mano lais-valaikis prabėgdavo su rankdarbiais rankose. Didžiulį pėdsaką mano gy-venime paliko ir dailės mokytoja Bi-rutė Maliauskienė Raseinių „Kalno“ vidurinėje mokykloje“, – prisimini-mais dalijosi dizainerė.

Gražina neslėpė, kad iš pasi-rinktos profesijos turtų nesusikro-vė: „Gyventi galima, bet prasigy-venti – ne. Tačiau yra išeitis: darbą

padaryk hobiu ir tuomet nebereikės dirbti. Man taip ir nutiko.“

G r a ž i n o s hobis – rank-darbiai. „Kokia gi būčiau di-

zainerė, jei ne-turėčiau savo papuošalų?“– šypsojosi moteris. Pradėjusi savo ga-mybos papuošalais puoštis pati, kūrė-

ja greitai pamatė, kad ir kitas moteris jie žavi.

Dabar kurdama papuošalus G.Janušaitienė pirmiausiai pabando įsivaizduoti, kokia moteris jais da-binsis.

„Dažniausiai kuriu brandžiai mo-teriai, kuri turi skonį. Juk kasdien

perlų nesegėsi, o pasipuošti vis tiek reikia. Bet labai smagu ir tai, kad mano kurtais papuošalais dabinasi ir paauglės, ir močiutės“, –

sakė Gražina. Menininkė aiški-

na, kad ne tik papuo-šalas turi surasti jam skirtą moterį, bet ir toji moteris turi su-rasti papuošalui tin-kamą laiką bei progą.

„Paauglei sukur-ti papuošalą lengva, tačiau brandaus am-

žiaus moteriai – daug sudėtingiau, nes ji žino, ko nori. Vienos mote-rys turi labai subtilų stiliaus pojū-tį, moka labai gražiai pritaikyti pa-puošalą, o kitai kartais nepavyksta. Būna, padovanoju moteriai didelių emocijų man nekeliančią sagę, o paskui pati nusistebiu: kaip ji gra-žiai suderino su drabužiais, kaip išradingai. Papuošalas gali ne tik puošti, bet ir užmaskuoti tai, ko moteris nenori rodyti“, – kalbėjo menininkė.

Papuošalus gaminti Gražina pradėjo atsitikti-nai, kai vieną rytą apsiren-gė drabužį su per atvira iškirpte.

„Pamačiau , kad ant kaklo kaž-ko trūksta. Tad pasidariau“, – aiš-kino kaunietė. Paskui ėmė bandyti vėl ir vėl.

Naujausi Gražios atradimai – koljė su kriauklėmis. Moteris juo-kiasi: kartais idėją naujam papuoša-lui pamėtėja net atsitiktinai išgirsta frazė. Okulisto kabinete išgirstą fra-zę „pasipuošti akiniais“ ji suprato savaip ir iš akinių rėmelių pagami-no gražią segę.

Menininkė žino, kad geras pa-puošalas yra ir apsaugos priemonė, savotiškas amuletas, nes prašalaičio žvilgsnis viuosmet pirmiausia smin-ga į papuošalą. O apie nužiūrėjimus daugybė tomų prirašyta, kino juostų susukta, – juk negali viskas būti tik iš piršto išlaužta.

Menininkei padeda ir 19-metė dukra Monika. Ji pagalbon ateina

kaip kritikė. „Kad galėtum protingai kritikuoti, pirmiau-siai reikia išmany-ti ir jausti. Monika puikiai jaučia sti-lių. Kartais ji sako: nėra gerai, bet ne-žinau, kaip turėtų būti. Tada papuoša-lą pakabinu ant ma-nekeno ir jis ten lau-kia, kol „ateis tai, ko reikia“, – kūrybines

paslaptis atskleidė menininkė ir pri-

dūrė, kad kūryba yra pats geriausias vaistas nuo visko, kas negatyvu.

Gražina sakė niekada nesidomė-jusi kitų meistrų papuošalais, tačiau pradėjusi kurti paklaidžiojo po in-ternetą.

„Tai dariau norėdama save įver-tinti, pirmiausia – kritiškai, kad su-žinočiau, ant kokio laiptelio stoviu. Labai apsidžiaugiau, kai tokių akse-suarų interneto platybėse neradau“, – džiaugėsi kūrėja.

Šiandien G.Janušaitienė turi savo interneto svetainę, kurioje pri-stato kūrinius ir sako: „Tikiu, kad yra moterų, kurioms reikia mano papuošalų, bet jos dar nežino, kad esu.“

Šiais metais G.Janušaitienė da-lyvavo parodoje „Moters pasaulis 2014“. „Žalgirio“ arenoje ji pristatė savo aksesuarų kolekciją ir džiau-gėsi, kad jai dėl savęs nebuvo gėda. Todėl dabar menininkė svajoja apie naują parodą.

Moters pasaulis (9431–9432)

-Asmeninio archyvo nuotraukos

-mos fondo atstovai per šven-

-vais aplankys daugiau kaip 600

-

kur lietuviškais aprangos gami-

-

---

-

-

--

----

visapusiškas ir lygiateisis nau---

-

svarstomi ir aptariami kituose

Lietuviai yra ekologiškai at-sakingiausi ir racionaliausi tarp

-

vyresni lietuviai poveikiu aplin-

-

ekologiški produktai sudaro tik -

BNS, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.

22 Nr. 103–104 (9431–9432)

-

Storadugniame puode ištirpin-

-šutus ir pakepinkite 2–3 minutes.

--

--

--

-

---

-

-

--

susukite suktinukus. Juos persmei--

-

---

-

ir dar pakaitinkite 7 minutes. Kai -

-

--

-

--

---

Tešlai: --

-

-

-

Migdoliniam glaistui:

--

--

-

--

-

-

-

Moters pasaulis

Prieššventinis laikotarpis tikrai

-

Jei, atidariusios spintos duris, matote, kad ji nėra tuščia, vadinasi, apsirengti yra kuo. Pradėkite rinktis nuo apatinių. Gražūs apatiniai net po kukliausia suknele priverčia mo-terį aukščiau pakelti galvą.

Jei per šventę esate numačiusi mūvėti kelnes ar net džinsus, pirmyn.

Tik moteris su suknele visada atro-do įdomesnė už tą, kuri mūvi kelnes.

Kokią suknelę vilkėti? Be abe-jo, pačią gražiausią. Žinoma, netu-rite blizgėti labiau už kalėdinę eglutę arba įsinerti į gausius nėrinius ar rau-kinius. Spintoje atraskite tai, kas gra-žiai guli ant jūsų kūno. Nepamirškite, kad kuklus drabužis gali sukurti rafi-nuotą įvaizdį. Todėl drąsiai rinkitės vienspalves sukneles ar kurkite dviejų to paties tono, bet skirtingų atspalvių sijono ir viršutinės dalies komplektą.

Kontrastingi deriniai, ryškūs, įmantrūs raštai, raukiniai labiau tinka moterims, turinčioms modelio figūrą. Galima rasti daug laisvo kirpimo dra-bužių, kurie net ant apvaliausių formų atrodys labai gražiai. Tai – suknelės, palaidinės, susiaučiami megztiniai, tu-nikos – tarsi kirpti iš vientiso audinio, plačiomis, kone kimono rankovėmis, kartais ties riešu raukti, įvairaus ilgio, juosiami diržu arba laisvai krentan-tys, suformuojantys sluoksnius ir pos-luoksnius. Svarbiausia, kad tokie dra-bužiai neatrodytų kaip maišas.

Madingos visos spalvos. Bet yra to-kių, kurios nepabrėžia jūsų natūralaus grožio. Todėl nesislėpkite po juodais drabužiais. Tinkamai pasirinktas gel-tonos spalvos atspalvis tiks bet kuriai moteriai. Jei norite jaustis ramiai, rin-kitės tamsesnius, solidžius pusbrangių akmenų – ametisto, smaragdo, rubino, dūminio kvarco – atspalvius. Norisi raštų? Dėvinčios gamtos motyvais – gėlėmis, lapais, smulkios faunos etiu-dais – išmargintus drabužius, moterys visada jaučiasi geriau nei drabužius su geometriniais raštais. Tik įvertinkite sudėjimą. Lieknoms tinka beveik vis-

kas, o apkūnesnėms patarčiau rinktis tai, kas atrodo brandžiau.

Jei pasirinktas drabužis atidengia kojas, būtinai mūvėkite pėdkelnes. Ko-kios tinkamos? Žiemą – tankaus mez-gimo, neperšviečiamos, matinio pavir-šiaus, įvairių spalvų. Juodos irgi tinka, tik žiūrėkite, kad jos neatrodytų „sun-kesnės“ nei sijonas ar suknelė. Beje, jei jums – ne dvidešimt, pamirškite bliz-gias kojines. Jos optiškai storina ko-jas ir dažnai atrodo neskoningai. Beje, smulkus tinklelis optiškai lieknina.

Kas sakė, kad solidesnėms mo-terims nevalia mūvėti raudonų ar mėlynų pėdkelnių? Tiesa, užsitem-pus spalvotas pėdkelnes, visada kyla klausimas, ką apsiauti. Uždari, lako-niški, minimaliai dekoruoti bateliai labiausiai tiks.

Liūdna per vakarėlį stebėti moterį, kurią puošia tik akinių rėmeliai. Tie-sa tokia: moterys turi segėti papuoša-

lus – auskarus, vėrinius, seges, mūvėti apyrankes, žiedus. Žinoma, jei bando-ma ant savęs susikrauti viską, galima ir persistengti. Visada patartina kliau-tis auksine taisykle: turi dominuoti tik vienas papuošalas, pavyzdžiui, koljė.

Itin stilingai atrodo ilgos akmenų vėrinių gijos, kutai, subtilūs papuoša-lai rožinio motyvais, plokščios kristalų ir emalės mozaikos. Mažytė paslaptis: jei norite užmaskuoti nuovargį, se-gėkite spindžių kristalų, akmenų ar perlų papuošalus – auskarus ir koljė.

Norėčiau aptarti kelias detales, kurios be didelių investicijų ir mil-žiniškų pastangų bet kuriai moteriai suteiks „šventinį prieskonį“. Turėtu-mėte pasipuošti kažkuo nekasdie-nišku – ir jums, ir jus stebintiesiems neįprastu, tuo, ko paprastai nenau-dojate, pavyzdžiui, masyvesniais pa-puošalais, sege neįprastoje vietoje.

Jei švenčiate aplinkoje, kur visi pasi-puošę daugiau nei minimaliai, mūvėki-te ilgas plonas odines pirštines, ryšėkite neįprastą šalikėlį ar kokį įmantrų teks-

tilinį kaklo aksesuarą, ant laisvai krin-tančio švarkelio, megztinio ar peleri-nos segėkite platų diržą. Galite užsidėti skrybėlę, užsimesti kailio ar plunksnų boa. O gal išdrįsite pajuokauti ir pasi-dabinsite kiek banalia, bet smagiai at-rodančia naujamete atributika?

Lūpas ir blakstienas paryškinti moka visos. Tiesa, jei galvojate apie efektingesnį makiažą, tačiau bijote, kad jo sukurti nepavyks, neeksperimen-tuokite spalvomis. Turėkite švelniai žėrinčio šviesiai auksinio vokų šešė-lio pigmento ir pirštu švelniai brūkš-telėkite per viršutinius vokus. O tada kruopščiai, dviem ar trimis sluoksniais nutepkite blakstienas tušu. Šis žvilgsnį atveriantis triukas tinka bet kurio am-žiaus moteriai. Beje, tvarkingi, gražios formos antakiai puošia veidą, todėl la-biau pasirūpinkite jais.

Pasitaiko, kad neįpareigojančioms, artimame rate minimoms šventėms moterys pasipuošia tarsi į priėmimą Prezidentūroje: apsivelka tegu ir dailų, bet judesius varžantį švarkelį, įsisprau-džia į ankštą suknią, avi batus, su ku-riais nė žingsnio negali žengti. Be rei-kalo. Prisiminkite, kaip atrodo žmonės kalėdinėse reklamose: jie linksmi, pie-šia ant sniego angelus ir spinduliuoja nerūpestingą žavesį. O vaizdai, kuriuo-se rodomi itin rafinuoti siluetai, ap-nuogintas kūnas, prislopinta šviesa, gali pasakoti apie kažką seksistiškai rekla-muojamo arba kažką hiperbolizuotai estetizuoto, kas normaliam žmogui nei tinka, nei reikalinga. Švęsdamos nepa-mirškite, kad persivalgymas dar ne-papuošė nė vienos moters. O apsvai-gusios nuo alkoholio moters grožio neišgelbės net keli kilogramai perlų.

-

-

--

-

--

--

Kėdainių rajono ūkininkas Jonas Misevičius, auginantis žieminius ir vasarinius rapsus, kviečius ir cukri-nius runkelius, sakė, kad jo laukuose jau šeimininkauja stumbrai. Laukus trypia maždaug 100 stumbrų banda. Nors ankstesniais metais už gyvūnų padarytus nuostolius ūkininkui buvo atlyginta, praėjusiais metais jis nega-vo nė cento. Stumbrai padarė dau-giau nei 60 tūkst. Lt dydžio žalos. „Iš Aplinkos ministerijos gavau raštą, kad stumbrų padarytos žalos jie negali at-

lyginti, nes to neleidžia europinė teisė. Ne kartą kreipėmės į rajono valdžią, Seimą, ministeriją. Mes kalbame, bet mūsų balsas į dangų neina, todėl jokių sprendimų nesulaukėme. Nuolat de-klaruojama, kad kas nors bus daroma, kad stumbrai bus išvežami, perkelia-mi, jiems bus statomi voljerai. Tačiau iki šios dienos nieko nepadaryta“, – apgailestavo J.Misevičius. Ūkininkas pabrėžė, kad pastaruoju metu stum-brų padaugėjo, nes jiems yra sudarytos idealios augimo sąlygos. Jie ūkininkų laukuose minta runkeliais, daržovė-mis, kviečiais. Ne kartą Kėdainių ra-

jono ūkininkai domėjosi, kiek Lietuvai reikia stumbrų, kaip bus valdoma jų populiacija. „Aš esu medžiotojas ir ži-nau, kad gyvūnų populiacija turi būti išlaikoma vienodo lygio. O stumbrai neme-džiojami, jų populia-cija auga. Todėl manau, kad valstybė turėtų tuo susidomėti. Jei mūsų kraš-te gyventų koks nors žymus žmogus, manau, tai seniai būtų sutvarkyta“, – pabrėžė J.Misevičius.

Panevėžio rajono ūkininkas Vigan-das Petrėnas sakė, kad jo žieminius kvie-čius taip pat nusiaubė laukiniai žvėrys. „Rapsų nebegaliu auginti. Kviečius taip pat knaisioja kanopiniai žvėrys. Jų la-bai daug, nes šalia mano laukų yra ko-merciniai medžioklės plotai“, – pasakojo ūkininkas. Pernai V.Petrėno pasėliams žvėrys padarė beveik 20 tūkst. Lt žalos, tačiau ūkininkui buvo pervesta 3 600 Lt. „Vadovavosi naujų įstatymų nuos-tatomis, todėl nieko nesumokėjo. Krei-piausi į teismą ir bylinėsiuosi su Aplin-kos ir Žemės ūkio ministerijomis. Kaip viskas baigsis, neaišku“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkas. Pasak V.Petrėno, me-džiotojai patarė ūkininkams patiems ap-sisaugoti nuo žvėrių. „Kada mes darbus dirbsime, jei nuolat budėsime laukuose? Žinoma, saugome pasėlius. Vaikštome vakare, šaudome iš patrankų, gąsdina-me juos. Bet jie jau nieko nebijo. Ryte jų ir vėl knibždėte knibžda laukuose. Nežinome, kaip nuo jų apsisaugoti“, – dėstė V.Petrėnas. To paties rajono ūki-ninkas Rimas Kasčiūnas, auginantis ja-vus ir rapsus, sakė, kad laukiniai žvėrys kiekvienais metais padaro daug žalos. „Daugiau problemų kelia medžioklės plotuose komercijai ir pramogai augi-nami gyvūnai, nes mes esame tarsi jų įkaitai“, – kalbėjo R.Kasčiūnas. Už pra-ėjusiais metais patirtus nuostolius ūki-ninkui buvo priskaičiuota 23 tūkst. Lt kompensacija, tačiau pinigai nesumokė-ti. „Siuntėme įvairius raštus. Manau, teks kreiptis į teismą“, – pridūrė ūkininkas.

24 p.

(9431–9432)

-

-

--

-

Biržų rajono ūkininkas Vytautas Butėnas augina ekologiškus žirnius. Jis sakė, kad prieš 10 metų ekolo-giškus grūdus supirkdavo vos ke-lios įmonės. Tačiau pastaraisiais metais supirkėjų padaugėjo. „Praė-jusiais metais buvau sudaręs sutar-tį su UAB „Agerona“. Tačiau žir-niai prastai užderėjo ir pritrūkau 4 tonų. Iš antstolių gavau pažymą, kad jeigu nesumokėsiu baudos per 20 dienų, areštuos mano turtą“, – aiškino V.Butėnas. Ūkininkas, su-mokėjęs 6 tūkst. Lt baudą, tvirtina, kad sutarčių įsipareigojimai galio-ja tik ūkininkams, o supirkėjai jo-kių įsipareigojimų nesilaiko. „Ban-džiau šį klausimą spręsti, buvau net Žemės ūkio ministerijoje. Tačiau jokios pagalbos nesulaukiau. Da-bar ta pati UAB „Agerona“ laiku neatsiskaito su ūkininkais, tačiau vėluojančios atsiskaityti supirki-

mo bendrovės ūkininkams nieka-da nesumoka delspinigių“, – sakė pašnekovas. V.Butėnas pasakojo, kad šiais metais grūdus supirkti siūlėsi ir UAB „Agrokontraktas“.

Šios bendrovės vadybininkai ūki-ninkui už toną žirnių siūlė 50 Lt daugiau nei kiti supirkėjai. „Aš iš karto įtariau, kad kažkas negerai, ir žirnių jiems nepardaviau. Pastebiu, kad bendrovės, kurios ūkininkams siūlo mažesnę supirkimo kainą, vi-suomet atsiskaito per 10 dienų“, – teigė V.Butėnas.

24 p.

---

--

---

-

--

-

---

-

-

-

ŽŪM inf.

24 Nr. 103–104 (9431–9432)

Atkelta iš 23 p.

Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisijos pirmi-ninkas Vytas Jakubaitis pripažino, kad gyvūnai ūkininkams padaro daug žalos. Šiais metais jau surašyti 45 apžiūros aktai, pernai – 44. „Pri-skaičiavome daugiau nei 367 tūkst. Lt žalos. Šiais metais nuostoliai dar nesuskaičiuoti. Pernai pakeitus žalos apskaičiavimo metodiką, ne visiems žemdirbiams atlyginama laukinių žvėrių padaryta žala. Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kuriems per pastaruosius trejus metus valsty-bės kompensacijos viršijo 15 tūkst. eurų, nebegali jos gauti“, – sakė V.Jakubaitis. Pasak Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavi-mo komisijos pirmininko, ūkinin-kams patariama naudoti įvairius repilentus, rekomenduojama nesėti arti laukų, tačiau, be abejo, jie turi ką nors auginti ir laikytis sėjomai-

nos. Kėdainių rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyresnioji specialistė Žaneta Lydekienė sakė,

kad šiais metais 34 subjektai yra pateikę net po kelis prašymus atly-ginti gyvūnų padarytą žalą. „Tiks-

lių duomenų dar neturime. Praėju-siais metais 23 subjektai pateikė 35 prašymus, buvo surašyti 25 apžiū-

ros aktai. Dėl stumbrų padarytos ža-los buvo priskaičiuota daugiau nei 111 tūkst. Lt, dėl kitų žvėrių – 35 tūkst. Lt“, – sakė Ž.Lydekienė.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis sakė, kad asociacijos nariai prašė Aplinkos ir Žemės ūkio mi-nisterijų kreiptis į Europos Komisi-ją, kad laukinių žvėrių išdaigos būtų atlyginamos be apribojimų. „Smul-kesnius ūkininkus ši žalos atlygi-nimo metodika galbūt ir tenkina, tačiau stambūs ūkiai ir bendrovės patiria daug nuostolių. Dėl žalos atlyginimo vyksta derybos. Stum-brai – valstybės saugomi gyvūnai, tai kaip gali būti ribojamas žalos atlyginimas? Jei ją padaro valsty-bės saugomi gyvūnai, neturėtų kilti jokių ginčų. Todėl bendraujame su ministrais ir laukiame sprendimų“, – pabrėžė J.Kraujelis. Ministerijų atstovai tikino, kad nuo šių metų birželio valstybės pagalba žemdir-biams buvo padidinta: per trejus metus žemdirbiai galės gauti jau ne 7 500 Eur, bet dvigubai daugiau – 15 tūkst. Eur.

--

------

-

-

-

--

tavo apie 7 proc. produkcijos, o

-

--

---

-

-

-

--

BNS inf., Raimundo Šuikos, Klaudijaus Driskiaus nuotraukos

Atkelta iš 23 p.

Apie tai, kad UAB „Agrokon-traktas“ neatsiskaito už priduotas ekologiškas pupas ir žirnius, pasako-jo ne vienas ūkininkas. „Pinigų kaip nėra, taip nėra. Kai paskambiname, sulaukiame atsakymo, kad rytoj, po-ryt, užporyt, bet niekas nesikeičia. Direktoriui prisiskambinti sunku, kai atsiliepia, pažada paskambinti, nes jis susitikime, susirinkime arba išvažiavęs ir t. t. Kai kurie ūkininkai jau žada kreiptis į teismą“, – sakė kalbinti ūkininkai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkė Lili-ja Šermukšnienė sakė, kad jai praė-jusią savaitę skambino ūkininkas iš Pasvalio rajono ir pasakojo apie su-pirkėjus, kurie išsivežė pupas, tačiau už jas nesumokėjo. „Mūsų rajono ūki-ninkai jau pasimokė ir nebesusigun-do aukštesnėmis supirkimo kainomis, kurias siūlo neaiškios bendrovės, nes vėliau paaiškėja, kad jos bankrutuo-ja. Ūkininkai nerizikuoja, geriau par-duoda keliais litais pigiau“, – minėjo L.Šermukšnienė. LŪS Pasvalio sky-riaus pirmininkas Vilhelminas Janu-šonis sakė, kad dauguma rajono ūki-ninkų yra žemės ūkio kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ nariai ir savo užau-

gintą produkciją realizuoja per koo-peratyvą. „Pastaraisiais metais atsiran-da daug įvairiausių firmų ir supirkėjų, kurie pasirodo ir išnyksta. Todėl ūki-ninkai turėtų būti budresni“, – sakė V.Janušonis. LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Alvidas Vasiliauskas pa-sakojo, kad jų rajono ūkininkai augi-no nemažus plotus pupų, nes su vie-na uždarąja akcine bendrove buvo iš anksto sudarę supirkimo sutartis. „Žemdirbiai turėjo garantiją, kad pu-pos bus supirktos. Tai – geras dalykas. Pupų kainos kilo ir krito, tačiau supir-kėjai mokėjo sutartą kainą – 700 Lt už toną“, – sakė A.Vasiliauskas.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmi-ninkas ūkininkams, neturintiems sutarčių, pirmiausia patarė atsa-kingai rinktis auginamas kultūras. „Ūkininkai turėtų bendrauti su rim-tais supirkėjais, o ne su vienadie-niais. Pas mane irgi buvo atvažiavęs vadybininkas ir prašė parduoti grū-dus. Jų įmonės pavadinimas užrašy-tas ant sąsiuvinio lapo, tai – nerimta. Tačiau lietuviai nelinkę pasisakyti, o užaugintą derlių nori kuo brangiau parduoti“, – pridūrė A.Vasiliauskas.

UAB „Agerona“ prekybos vady-bininke prisistačiusi Lauryna, ne-norėjusi pasakyti pavardės, teigė, kad bendrovė už ekologiškus grū-dus atsiskaito per 15 darbo dienų,

už išaugintus chemizuotuose ūkiuo-se – per 30 darbo dienų. „Su visais ūkininkais atsiskaitome. Šiais me-tais pinigus sumokame laiku. Ne-sklandumų su atsiskaitymais buvo tik pernai“, – teigė pašnekovė. Pa-sak UAB „Agerona“ prekybos va-dybininkės, ūkininkų, kurie pagal sutartį nepristato reikiamo kiekio grūdų, jie nenusiteikę bausti. „Jeigu ūkininkai nepristato 4–5 tonų grū-dų, mes jas dažniausiai anuliuoja-me. Anksčiau pinigus išieškodavo-me per teismą, tačiau šiais metais to nebetaikome“, – pridūrė Lauryna.

UAB „Agrokontraktas“ direkto-rius Gintautas Volkevičius sakė, kad šiuo metu bendrovė restruktūrizuoja-ma, todėl atsiskaitymai su ūkininkais vėluoja. „Šis procesas priklauso ne nuo mūsų. Su ūkininkais sudarytos sutar-tys išliks, niekas nesikeis. Ūkininkai tegu skambina tiesiogiai ir bendrau-ja. Mes su visais bendraujame, jokių problemų nėra“, – sakė G.Volkevičius.

Lietuvos ekologinių ūkių asoci-acijos vadovas Saulius Daniulis tei-gė, kad ūkininkai dažnai susigundo aukštesne supirkimo kaina, o vėliau negauna atlygio už pristatytą pro-dukciją. „Kiekvienais metais atsi-randa daug įvairiausių naujų firmų, kurios siūlo aukštesnę supirkimo kainą, nei rinkos. Tačiau mūsų aso-ciacija renkasi patikimas bendroves, todėl jokių problemų nėra“, – teigė S.Daniulis.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

25Nr. 103–104 (9431–9432)

Kristupas Jaugelis

Tradiciniai amatai yra viena -

-

-

Tradiciniams amatams puoselėti skirta III krypties priemonė „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinama planavimo metodu. Per Lietuvos kai-mo plėtros 2007–2013 m. programi-nį laikotarpį išmokėta buvo daugiau kaip 13 mln. Lt, arba 3, 475 mln. Eur, paramos. Ji buvo skirta 20-iai tradici-nių amatų centrų (TAC) įkurti.

TAC padeda puoselėti tradicinių amatų technologijas, atnaujinti ir iš-saugoti istorinę, etninės kultūros, ar-chitektūrinę vertę turinčius paveldo objektus ir kraštovaizdžio kompo-nentus, suteikia galimybę tradici-niams amatininkams prekiauti savo produkcija.

2010 m. parama buvo skirta 5 tradicinių amatų centrams steigti – Šiaulių, Kelmės, Anykščių, Prienų ir Plungės rajonų savivaldybių admi-nistracijoms. „Šiuo metu Lietuvoje patvirtinta 20 tradicinių amatų cen-trų“, – centrus pristatė ŽŪM Kai-mo plėtros departamento Tautinio

paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė.

2007–2013 m. programiniu laiko-tarpiu iš viso patvirtinta 20 paraiškų steigti amatų centrus, kuriose prašyta per 13 mln. Lt paramos. Iki šiol išmo-kėta daugiau nei 9,6 mln. Lt. Biržų, Kėdainių, Trakų, Panevėžio, Švenčio-nių, Kaišiadorių ir Vilniaus rajonų sa-vivaldybėse projektai dar nebaigti įgy-vendinti.

Pasak ŽŪM specialistės, 2014 m. papildomai TAC plėtrai buvo skirta 948 tūkst. Lt, paraiškas gauti para-mą pateikė keturios rajono savival-dybės – Alytaus, Plungės, Kretingos ir Kelmės. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programiniu laikotar-piu parama numatyta įkurtiems TAC plėsti. Planuojama investuoti į ama-

tų technologinę įrangą, rekonstruoti pastatus, pirkti priemonių ir medžia-gų, reikalingų tradiciniams amatams puoselėti ir išsaugoti.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas atliko tyrimą, kurio tikslas – pagal papildytą Tradicinių amatų klasifikacijos dalį „Žolininkystė“ au-galų ir jų produktų, būdingų kon-krečiai vietovei ar etnografiniam re-gionui, nustatyti specifikacijas.

Pasak ŽŪM specialistės, pagrin-dinis uždavinys – išanalizuoti ir api-bendrinti duomenis apie tradicinius augalus ir jų produktų rinkimą, ga-minimą ir panaudojimą (žolinin-

kystę) prieš 50 metų Lietuvoje. Ne mažiau aktualu parengti tradicinių augalų ir jų produktų identifikavimo specifikacijas, išryškinant etnografi-nių regionų skirtumus pagal papil-dytą Tradicinių amatų klasifikacijos dalį „Žolininkystė“.

2009 m. Lietuvoje priėmus Tau-tinio paveldo produktų įstatymą, žolininkystės amatas įtrauktas į Lie-tuvos tradicinių amatų klasifikaciją. Pagal tradicinių amatų klasifikacijos aprašą ir tradicinių amatų klasifika-ciją žolininkystei priskiriamos 3 sri-tys – maistinių augalų (53 augalai) rinkimas, paruošimas ir panaudoji-mas maistui; medžių ir krūmų (13 augalų) produktų rinkimas, paruo-šimas ir panaudojimas arbatoms ir nuovirams, žolės rinkimas (90 žo-lių), paruošimas ir panaudojimas ar-batoms ir nuovirams.

„Lietuvoje žolės buvo naudoja-mos liaudies medicinoje, veterinari-joje, mityboje kaip dažiklis ir buity-je kaip puošybos, apsaugos, higienos priemonė. Literatūroje žolininkystė dažniausiai pristatoma kaip tradici-nės liaudies medicinos atšaka, kurio-je taikomas gydymas vaistingaisiais augalais. Žolininkystei priklauso ne tik gydymas, bet ir vaistingųjų auga-lų rinkimas, laikymas, paruošimas ir kartais auginimas“, – apie žolininkys-tę pasakojo Lietuvos agrarinės eko-nomikos instituto atstovė Erika Ri-bašauskienė.

Augalinė žaliava renkama, kai joje biologiškai veiklių medžiagų būna gausiausia. Žolynai renkami esant sausam orui iki pusiaudienio. Rasoti augalai nerenkami, nes sun-kiai džiūsta. Stiebeliai kartu su la-

pais renkami augalui tik pradėjus žydėti. Įvairių augalų žaliava ren-kama skirtingu laiku.

Kokybiškai išdžiovinta ir supa-kuota, palankiomis sąlygomis laiko-ma augalinė žaliava tinkama naudoti maždaug dvejus metus, tik kai kurių augalų – vienus ar pusantrų. Ilgiau-siai veikliosios medžiagos išsilaiko žievėje ir požeminėse augalų daly-se, tokia žaliava laikoma 3–5 metus. „Anksčiau manyta, kad po metų ne-sunaudotus vaistinius augalus rei-kia sudeginti arba atiduoti karvėms, avims ar arkliams“, – žolininkystės istoriją pasakojo instituto atstovė.

Augalinę žaliavą galima naudoti pačiais įvairiausiais būdais. Populia-riausia sritis – įvairių arbatų gamy-ba, kai žolelės paprasčiausiai trum-pam užpilamos karštu vandeniu. Sultys gaminamos sugrūdant žole-les piestelėje arba išspaudžiant jas per tankų audinį. Liaudies medici-noje vis dar labai populiarūs žolelių kompresai, kai virintų augalų tirščiai sudedami į augalinius maišelius ir dedami ant skaudamos, karščiuoja-mos ar kitos vietos. Kompresas gali būti ir nuovire suvilgytas audeklas.

„Tyrimas atskleidė, kad žolinin-kystė turi gilias tradicijas ir jos po-puliarumas nemažėja. TAC gali su-teikti galimybę žolininkams ne tik užsiimti edukacija, bet ir prekiauti savo produkcija. Tai – viena iš alter-natyvių veiklų kaime ir vienas iš pa-pildomų pajamų šaltinių amatinin-kui“, – pristatymą apibendrino R.Voverytė-Šimkienė.

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

-

--

--

-

Liaudies išmintis sako, kad at-sarga gėdos nedaro, ypač tvarkant finansinius reikalus. Tad į ką, pa-sikeitus valiutai, turėtų atkreipti dėmesį ūkininkai ir kiti smulkieji verslininkai, pasakoja kredito unijos AMBER administracijos vadovė Lina Petrauskaitė.

Užsienio valstybių patirtis rodo, kad nemažai sumaišties po euro įve-dimo būna tuo laikotarpiu, kai šalyje cirkuliuoja dvi valiutos. Lietuvoje li-tas ir euras apyvartoje bus iki sausio 15 d. Tad laikas po Naujųjų daugeliui prekybininkų bus išties įtemptas. Juk už prekes bus galima atsiskaityti tiek

litais, tiek eurais, o grąža galės būti atiduodama tik eurais.

Viena pagrindinių problemų, kurią po Naujųjų metų teks spręs-ti prekybininkams ir smulkiesiems verslininkams, – išaugęs grynųjų pi-nigų poreikis. „Dalis gyventojų no-rės išsikeisti litus tiesiog parduo-tuvėse, todėl smulkieji verslininkai gali pritrūkti grynųjų pinigų“, – sakė kredito unijos AMBER admi-nistracijos vadovė L.Petrauskaitė.

Išvengti sunkumų, susijusių su ne-pakankamomis eurų atsargomis, gali-ma keliais būdais. „Pirmiausia smul-kieji verslininkai kuo anksčiau turėtų pasirūpinti grynųjų pinigų atsargo-mis. Smulkiesiems prekybininkams rekomenduotume įsigyti euro mone-tų rinkinių. Tokie rinkiniai nuo gruo-džio 1 d. pardavinėjami Lietuvos paš-to ir komercinių bankų skyriuose. Tai padės užtikrinti apsirūpinimą smul-kiaisiais pinigais.

Be to, verta atsiminti, kad dalis kredito unijų, tarp jų ir AMBER, po Naujųjų metų nemokamai keis litus į eurus. Tad prekybininkams būtų nau-dinga paieškoti, kur arčiausiai galima išsikeisti valiutos, ir prireikus ten nu-kreipti savo klientus. Tai padės išvengti

nepatogumų tiek prekybininkams, tiek pirkėjams“, – pasakojo L.Petrauskaitė.

Nemažai klausimų kyla ir dėl fi-nansinių įsipareigojimų po nau-jos valiutos įvedimo. Kredito unijos AMBER administracijos vadovė pa-tikino, kad dėl turimų indėlių ir pa-skolų jaudintis tikrai neverta, ir pri-minė, jog lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia teisinių dokumentų sąlygų ir nė vienai sutarties šaliai nesuteikia galimybės jos vienašališkai nutraukti.

Taigi, po euro įvedimo dienos vi-sos paskolos ir indėliai kredito įstai-gose bus automatiškai ir nemokamai perskaičiuoti į eurus pagal nustatytą kursą. Euro įvedimas nekeis ir indėlių bei fiksuotų palūkanų dydžio.

Kredito unijos AMBER admi-nistracijos vadovė pabrėžė, kad va-liutos pakeitimą turėtų pajusti ne-bent tie unijų nariai, kurie turi paėmę paskolas su kintamomis pa-lūkanomis, kurių dydis susietas su „Vilibor“ indeksu. Mat nuo euro įvedimo dienos palūkanų normos

bus skaičiuojamos pagal naują „Eu-ribor“ indeksą. „Dėl šio pokyčio jau-dintis neverta. Tradiciškai „Euribor“ palūkanų dydis yra mažesnis už „Vilibor“, tad po šio pokyčio turėtų sumažėti paskolų palūkanų našta“, – paaiškino kredito unijos atstovė.

Ji pasakojo, kad ūkininkams bei kitiems smulkiesiems verslininkams vis dėlto verta apsidrausti ir atkreipti dėmesį į eurais perskaičiuotas pasko-lų mokėjimo sumas bei grafikus. „Pa-prasčiausias būdas išvengti kokių nors nesklandumų – kreiptis į savo kredito uniją ir pasiteirauti trūkstamos infor-macijos“, – sakė L.Petrauskaitė.

Ūkininkaujantiesiems ne mažiau svarbu ir tai, kad žemės ūkio paskir-

ties ir kitų paskolų suteikimo tvar-ka bei procedūros po euro įvedimo nesikeis. Tiesiog nebeliks galimy-bės skolintis litais. AMBER unijos atstovė pabrėžė, kad euro įvedimas ūkininkams ir visam žemės ūkio sektoriui turėtų duoti nemažai nau-dos. „Iš ES struktūrinių fondų gau-namų lėšų nebereikės konvertuoti iš eurų į litus, todėl išnyks papil-domos valiutos keitimo išlaidos“, – pasakojo L.Petrauskaitė.

Kredito unija AMBER, bendra-darbiaudama su Žemės ūkio pasko-lų garantijų fondu, suteikia išskirti-nes paskolų sąlygas ūkininkams ir gali padėti įgyvendinti naujus ES projektus. „Siekdami užtikrinti šalies žemės ūkio augimą, nuolat gilinamės į ūkininkų poreikius ir ieškome ge-riausių sprendimų“, – pabrėžė AMBER administracijos vadovė.

fotodiena.lt nuotrauka

26 Nr. 103–104 (9431–9432)

Šiais metais veterinarai sulau-

--

-

Šie metai VMVT buvo labai

įtempti. Kuriuos darbus galite iš-skirti?

Jau tampa beveik tradicija, kad, ap-žvelgdamas besibaigiančius metus, vis kartoju, jog praėję metai buvo sunkūs, tačiau įdomūs, kupini iššūkių ir iš-bandymų. 2014-ieji – ne išimtis. Ko gero, didžiausias išbandymas – AKM protrūkis šią liepą vienoje didžiau-sių kiaulių fermų šalyje. Ši pavojinga liga, atkeliavusi į mūsų šalį, pridarė daug nuostolių, teko priimti ne vie-ną nelengvą, skausmingą sprendimą. Kitas iššūkis – Rusijos įvestas mais-to produktų eksporto embargas, kai teko ieškoti greitų sprendimų ir nau-jų galimybių mūsų maisto produktus nukreipti į vietos rinką ar į kitas šalis.

Neseniai teko būti prie valstybi-nės sienos su Baltarusija. Miškinin-kai rodė šernų pėdsakus valstybinės sienos apsaugos zonoje. Ar tokiomis sąlygomis įmanoma suvaldyti AKM plitimą Lietuvoje?

Ligos sienų nepripažįsta. Todėl, kol situacija kaimyninėje šalyje yra tokia neaiški ir neprognozuojama, tol ir mums gali tekti sulaukti vis naujų ligos protrūkių laukinėje faunoje. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad AKM virusą nustatome ir iš Baltarusijos at-vežtose rūkytose dešrose. Tai rodo, kad virusas kaimyninėje šalyje yra gerokai plačiau išplitęs, nei teigiama oficialiai. Todėl turime situaciją vertinti realis-tiškai ir išmokti gyventi su šia liga.

Ar Baltarusija teikia informaciją, kokių ji imasi kovos su AKM prie-monių, kaip jis yra paplitęs?

Kaip minėjau, oficialios informaci-jos iš Baltarusijos gauname labai ne-daug. Kita vertus, nuolat bendrauja-me su vietos veterinarijos pareigūnais, vienodai rimtai ir atsakingai vertina-me susidariusią padėtį regione.

Ar jau turite žinių iš JAV dėl lei-dimo į šią rinką eksportuoti lietuviš-kos kilmės mėsos produktus? Prieš mėnesį pranešta, kad vykdoma var-totojų apklausa. Ką tai reiškia? Kaip ji atliekama?

Derybos dėl leidimo eksportuo-ti produkciją – ilgas ir sudėtingas procesas. Būtina ne tik įgyvendin-ti daugybę reikalavimų, suderinti atitinkamas kontrolės procedūras. Gan ilgas ir dokumentų derinimo tarp JAV atsakingų institucijų ke-lias. Tačiau šių metų spalio mėn., kai JAV su oficialiu vizitu lankėsi Mi-nistro Pirmininko Algirdo Butkevi-čiaus vadovaujama delegacija, vienas iš pagrindinių aptariamų klausimų ir buvo procedūrų mėsos produktų eksportui iš Lietuvos į JAV paspar-tinimas. Tuo metu JAV kolegos in-formavo, kad oficialios ataskaitos derinimo procedūros yra baigtos. Dabar vyks vieša diskusija su visuo-mene. Tai oficiali procedūra, kurios metu ataskaita apie Lietuvos gali-mybes eksportuoti mėsos gaminius į JAV yra pateikiama viešai diskusijai, o įvairios asociacijos, nevyriausybi-nės organizacijos ir bet kuris akty-vus pilietis gali išsakyti savo nuo-monę šiuo klausimu. Tokia diskusija paprastai trunka nuo 2 iki 3 mėn., vėliau vertinami jos rezultatai. Kad ir kaip būtų, šios viešos diskusijos paskelbimas rodo, kad derybų pro-cedūra artėja į pabaigą.

Su kokiomis kitomis trečiosio-mis šalimis VMVT tariasi dėl lei-dimų eksportuoti pieno bei mėsos produktus?

Derybos vyksta nuolat ir su dau-geliu valstybių. Šiuo metu Lietuvos maisto produktų gamintojai jau gali vežti savo produkciją į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių. Pieno ir mėsos perdirbėjus dabar ypač domina Arti-mųjų Rytų rinkos. Tęsiame derybas su Kinija, Japonija ir Brazilija. Vien tik šiemet su atsakingomis keturių šalių institucijomis suderinome sertifikatus, kurie mūsų augintojams ir gaminto-jams atvėrė Egipto, Honkongo, Liba-no ir Serbijos rinkas.

Nors daug rašoma apie besaikio antibiotikų naudojimo gyvuliams gydyti žalą, tačiau jų sunaudojimo mastai dar kelia pavojų. Kokių pre-vencijos priemonių VMVT imasi ir ateityje imsis dėl to? Ką galėtumėte priminti dėmesio į kylantį pavojų ne-kreipiantiems ūkininkams?

Daugiametė statistika rodo, kad Lietuvos ūkininkai, palyginti su kitų ES valstybių ūkininkais, su-naudoja mažiausiai antimikrobinių veterinarinių preparatų. Jų naudo-jimas yra griežtai reglamentuotas ir stebimas. Antimikrobiniai vais-tai – nepaprastai svarbi gyvūnų ir žmonių gydymo priemonė, tačiau

kiekvieną kartą juos panaudojus di-dėja rizika, kad ligos sukėlėjas įgis atsparumą. Dėl to tampa vis sudė-tingiau gydyti įvairias ligas, dažniau kyla komplikacijų, ligos pereina į užslėptas, lėtines formas, o gyvuliai silpsta, mažėja jų produktyvumas, prastėja ir gaminamos produkci-jos, pavyzdžiui, pieno, kokybė. To-dėl ūkininkams norėtųsi priminti, kad veterinarijos gydytojas ūkyje turi būti ne retas svečias, o nuola-tinis patarėjas ir pagalbininkas. Tik veterinarijos gydytojai gali paskir-ti veiksmingiausią gydymą ir vais-tą, nes tam reikia specifinių žinių. Skirdamas veterinarinį vaistą, gy-dytojas įvertina antibiotiko veikimo mechanizmą, ligos sukėlėjo ir gydo-mo gyvūno jaut rumą vaistui, paren-ka optimalią dozę ir geriausią vaisto naudojimo būdą, atsižvelgia į gali-mą šalutinį poveikį, jei reikia, taiko atsargumo priemones. Tik tuomet

ūkis bus sveikas, o teikiama pro-dukcija – aukščiausios kokybės.

Šį mėnesį Vokietijoje, Anglijoje ir Olandijoje paukštininkystės ūkiuose užfiksuoti paukščių gripo atvejai. Ar Lietuva ketina imtis papildomų ap-saugos priemonių šios ligos plitimui išvengti?

Paukščių gripas – dar viena ypač pavojinga gyvūnų liga, dėl kurios pa-tiriama daug ekonominių nuostolių. Be to, tam tikrų atmainų paukščių gripas yra pavojingas ir žmogui. To-dėl nuolat informuojame visuomenę apie naujausius paukščių gripo pro-trūkius, primename paukščių laiky-tojams, kaip svarbu laikytis biologinio saugumo priemonių ir rekomendacijų. Reikėtų pabrėžti, kad iš pažiūros gana paprastos biologinio saugumo prie-monės vis dėlto yra vienas efektyviau-sių būdų saugotis nuo visų gyvūnų už-krečiamųjų ligų plitimo. Manome, jog šiuo metu kolegos Olandijoje ir Vokie-tijoje ėmėsi visų būtinų priemonių, kad užkratas neišplistų už užkrėstos terito-rijos ribų, todėl papildomų priemonių įvesti kol kas neketiname. Tačiau pavo-jingas virusas į Vidurio Europą atke-liavo su migruojančiais paukščiais, tad niekas negali jaustis visiškai saugus ir užtikrintas. Todėl noriu dar kartą pa-brėžti, kad tik efektyvus ir atsakingas ūkininkavimas, biologinio saugumo priemonių taikymas gali padėti apsau-goti ūkį nuo gresiančių pavojų.

Kaip vykdoma užkrečiamųjų ligų prevencija Lietuvoje? Neseniai į redak-ciją kreipėsi žmogus ir skundėsi, kad

įsigijo TBC sergančią karvę. Ją pirko iš smulkaus ūkio, kuriam, pasirodo, neprivaloma gyvulius profilaktiškai tikrinti dėl užkrečiamųjų ligų. Taigi ūkininkai, kurių bandoms nesuteik-tas sveikos bandos statusas, teoriškai negali prekiauti savo ūkio produkcija, pardavinėti gyvulių, bet iš tikrųjų tai vyksta. Turguose vis dažniau prekiau-jama itin prastos kokybės produktais.

Gaila, kad dar pasitaiko tokių atve-jų. Tačiau padėti išspręsti problemą gali tik pirkėjų sąmoningumas. Juk prie kiekvienos karvės po veterina-rijos inspektoriaus nepastatysi. To-kių skundų sulauksime tol, kol pir-kėjai, nekreipdami dėmesio į kokybę arba, šiuo atveju, į gyvūnų sveikatą, ieškos pigiausio pasiūlymo. Dalyva-vimas sveikos bandos statuso gavimo programoje, nepaisant labai palankaus kompensavimo mechanizmo, ūkinin-kui vis dėlto kainuoja. Tačiau mainais jis gauna konkrečias gyvūnų sveikumo

ir kokybės garantijas. Dėl to ir rinko-je jo siūloma prekė, nesvarbu, ar tai ūkinis gyvūnas, ar jo produkcija, tu-rėtų būti paklausesnė, nors gal kiek ir brangesnė. Liaudis sako, kad šykštus moka du kartus. Kad taip nenutiktų, įsigyjant ūkinį gyvūną reikėtų pasi-kliauti ne tik jo apžiūra, bet ir papra-šyti pardavėjo pateikti atitinkamus ve-terinarinius dokumentus.

Žmonės redakcijai skundžiasi dėl prastos situacijos maitinimo įstaigose, ypač mokyklose. Neseniai viena mo-tina jūsų vadovaujamai tarnybai pasi-skundė, kad jos sūnus mokykloje per maždaug tris mokslo mėnesius jau trečią kartą apsinuodijo maistu. Pilie-tiškumo rezultatas pakraupino. Kaž-kas iš jūsų specialistų pranešė maiti-nimo įstaigai, kad atvyks tikrinti, o šie susitvarkė ir, aišku, pažeidimų neras-ta. Negana to, buvo atskleista moteris, pasiskundusi VMVT. Dėl nesąžinin-gų darbuotojų nukenčia jūsų vado-vaujamos tarnybos prestižas. Kokių priemonių imatės šiuo klausimu?

Problemų pasitaiko kiekviename kolektyve. Vis dėlto noriu pabrėžti, kad pagrindinis VMVT veiklos pri-oritetas – skaidrumas ir vartotojų in-teresų apsauga. Reaguojame ir tiriame visus mus pasiekiančius vartotojų skun-dus dėl ūkio subjektų veiklos. Tačiau dar principingiau nagrinėjame visus pranešimus apie neetišką ar neskaidrų mūsų pareigūnų ar inspektorių elgesį. Tam turime sudarę efektyviai dirban-čią aukščiausio lygio specialistų komisi-ją, nagrinėjančią tokius pranešimus. Su sąmoningai prasižengiančiais ar aplai-džiai dirbančiais pareigūnais nesitaiks-toma ir inicijuojami tarnybiniai tyrimai, taikomos tarnybinės nuobaudos. Todėl ir apie minimą atvejį reikėtų žinoti dau-giau faktų, kuriuos galėtume įvertinti ir dėl kurių galėtume imtis adekvačių priemonių. Beje, ateityje planuojame dar labiau stiprinti vadinamąją pasiti-kėjimo liniją, organizuoti specialius įga-liojimus turintį vidaus kontrolės padali-nį, ugdyti darbuotojų sąmoningumą ir kompetencijas šioje srityje.

Kokie kitų metų prioritetai, kokie laukia nauji darbai?

Manau, ir ateinančiais metais viena iš aktualiausių problemų išliks AKM ir kitos gyvūnų užkrečiamosios ligos. Be to, ne mažiau dėmesio reikės skirti ir naujų maisto produktų eksporto rinkų paieškai. 2015-aisiais minėsime 15-os metų sukaktį, kai įkurta VMVT, su-kurta būtent tokios struktūros valsty-binės maisto ir veterinarinės kontrolės sistema, apimanti visą maisto grandi-nę nuo lauko, nuo ūkinio gyvūno, iki visų mūsų stalo. Minėdami šią sukaktį, numatysime ir naujus siekius, ir naujas vertybes tiek ginant vartotojų intere-sus, tiek bendradarbiaujant su verslu. Visa tai padiktuos ir naujus iššūkius, naujus darbus.

-

fotodiena.lt nuotrauka

Galvijienos gamyba pasaulyje 2015 m., palyginti su 2014-aisiais,

-

-

-

-

mln. t).

--

toma, kad galvijienos eksportas tu-

-

--

-lyginti su 2014 m.

-

-

-

suvartojimas pasaulyje 2015 m.,

-

ŽŪMPRIS inf.

-

-

-

Bitininke R.Cibienė tapo atsitik-tinai. „Negaliu paaiškinti kodėl, bet, atrodo, ketvirtoje klasėje atsisakiau būti sovietine pioniere. Tuo metu tai buvo negirdėtas įžūlumas. Auklė-toja, geografijos mokytoja, buvo la-bai principinga. Išsikvietusi tėvus ji paaiškino, kad mano elgesys, nors ir mokiausi labai gerai, bus vertinamas prastai, charakteristika baigus aštuo-nias klases bus bloga, vadinasi, moky-tis devintoje klasėje, baigti vidurinę ir stoti į aukštąją negalėsiu“, – pasakojo

Ramunė, kol iš Vilniaus važiavome į Anykščius, kur yra vienas iš dviejų jos bitynų. Likimo ironija – su geografi-ja Ramunei reikėjo susidurti dar kar-tą, kai ji nusprendė tapti gide. Tada nori nenori teko prisiminti ištikimai sovietų režimui tarnavusią mokytoją.

Taigi, Kaune gimusiai ir augusiai merginai po aštuonių klasių teko rinktis darbininkišką profesiją. Kai Kauno botanikos sode įsikūrusiame

I.Mičiurino technikume per atvirų durų dienas Ramunė stoviniavo prie stendo, raginančio rinktis apželdin-tojo specialybę, prie jos priėjo biti-ninkystę tame pačiame technikume dėstęs Pranas Karosas. Žodis po žo-džio, ir jis merginą įtikino, kad ge-resnės profesijos už bitininko nėra. „Pamenu tik, kad jis man aiškino, jog bitininko darbas labai romantiškas, – visada būni gryname ore, ir, kas tuo metu man labiausiai patiko iš jo kal-bos, sočiai prisivalgai medaus. Tie-sa, P.Karosas dar sakė, kad bitės la-bai įdomios, tvarkingos, kad iš jų gali

mokytis ir žmonės“, – linksmai pasa-kojo Ramunė.

Tiesa, kai Ramunė pradėjo mo-kytis, įsitikino, kad medaus iki soties prisivalgyti teks negreitai, o atidarius avilį nebuvo matyti jokios dėstytojo išgirtos bičių gyvenimo tvarkos. Vis dėlto P.Karosas, pasak R.Cibienės, – puikus dėstytojas, bitininkas ir nepa-prasto nuoširdumo žmogus, gebantis įtaigiai pateikti bitininkystės mokslo pradmenis ir paslaptis. Įsiminė jai ir praktika pas Joną Balžeką. „Pamačiau, koks kruopštus mokslininko darbas. Turėjome stebėti, kiek bičių ir kurią valandą atskrenda į 1 kv. m lauke-lį, kiek žiedų jos aplanko. Svėrėme korius, skaičiavome, bet medaus net palaižyti neteko, nes tuo metu jo ne-suko“, – šypsojosi pašnekovė.

Vėliau Ramunės likimo ratas pa-sisuko taip, kad ji liko dirbti kolūkio bityno bitininke. Tada, kai ruošdama žiemai bites išsuko du bidonus me-daus, pati privalgė iki soties ir dar drau-gus apdovanojo. Gintautas Cibas dirbo gretimo kolūkio bityne. Susipažino jie paskaitoje apie varozės gydymą. Sukū-rę šeimą apsigyveno Ažuožerių sodi-ninkystės ūkyje. Iš Levaniškių į naująją darbovietę, kur jaunai šeimai buvo skir-tas butas, Ramunė atėjo su kraičiu – 1 000 rublių. Tokia suma, nepaisydami to, kad moteris palieka pirmąją darbo-vietę, buvę vadovai nusprendė parem-ti jauną specialistę. „Labiausiai man, miesto vaikui, patiko kaimo žmonių nuoširdumas. Jie mane priėmė kaip savą, globojo, padėjo kuo galėjo. Aš juk nemokėjau net ravėti, o ką jau kalbėti apie kitus darbus. Teko visko išmokti. Vienu metu, pamenu, laikėme pilnus tvartus įvairiausios gyvasties: vištų, triu-šių, kiaulių, galvijų, – vardijo Ramunė. – Tėvai mano sprendimu likti kaime nebuvo patenkinti. Matydami, kaip

sunkiai turiu dirbti, jie manęs gailėjo. Tačiau man mano gyvenimas patiko.“

Vėliau, kaip ir daugumai gyvenan-čiųjų Lietuvoje, Ramunės šeimai atėjo išbandymų metas. Atkūrus nepriklau-somybę, nori nenori teko tapti versli-ninkais. Cibai privatizavo 120-ies bičių šeimų kolūkio bityną. „Reikėjo mokytis buhalterijos, lankyti įvairiausius kursus. Gerai buvo tai, kad abu su vyru buvom tos pačios srities specialistai. Tvarkytis bityne mums buvo ne prievolė, o ma-lonumas“, – pasakojo Ramunė. Vėliau likimo ratas pasisuko taip, kad Ramunė su jaunėliu Laurynu persikėlė gyventi į Vilnių. Vienas bitynas liko prie Anykš-čių, vaizdingose Šventosios apylinkė-se, o kitą moteris įkurdino Ukmergės krašte. „Iš viso – 50 bičių šeimų. Kol visas apvažiuoju, sugaištu nemažai lai-ko, tačiau atsisakyti kurio nors bityno negaliu, nes noriu turėti įvairių rūšių medaus. Prekiaudama turgelyje Lazdy-nuose pastebėjau, kad žmonės nori kuo įvairesnio medaus. Vieną kartą perka šviesų, kitą sykį jau nori paragauti tam-saus“, – sakė pašnekovė.

28 p.

PRIEDAS APIE BITININKAVIMO

(Ka. 23)

(9431–9432)

-

-

-

-

2013–2014 m. žiema buvo ypač palanki šalies bitininkams. Bičių šeimos išgyveno beveik visos, di-

desnių nuostolių buvo tik kai ku-riuose pajūrio krašto bitynuose. Bitės gerai peržiemojo, nes žiema ypač švelni, be to, dėl daug trum-pesnio 2013 m. perų auginimo lai-ko prisidaugino mažiau didžiausių bičių priešų – Varroa erkių. Svarbu ir tai, kad nebuvo didelių atšalimų žiemos pabaigoje – pavasario pra-džioje, kai temperatūra savaitę ar daugiau būna per 20 laipsnių šal-čio. Būtent tokie atšalimai buvo bemaž trejus metus iš eilės. Todėl tada žuvo jau beveik peržiemoju-sios bičių šeimos, kurios dėl tam tikrų priežasčių iki to laiko buvo nusilpusios.

Visiškai bitės apsiskraidė kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomy-bės atkūrimo dieną. Simboliška, kad

bitininkams ši diena tapo dviguba švente. Nuo šios dienos ir prasidė-jo aktyvus naujų bičių kartų augi-nimas, arba, kitaip sakant, aktyvus sezonas. Po to, kaip įprasta, gamta palankiu oru nelepino, bet šeimos gerai vystėsi ir nuo balandžio 18 d. iki gegužės 2 d., esant palankiems orams, gerokai papildė savo maisto atsargas iš blindžių bei klevų žiedų. Paskui atšalus ir vėl atšilus nuo mė-nesio vidurio beveik iki pat jo pa-

baigos, bitės ėmė masiškai spiesti. Spietimas yra būdingas bičių gyve-nimo reiškinys, bet dažniausiai spie-čia dalis bityno šeimų, kurių bičių genuose užkoduotas stiprus noras spiesti. Lietuvoje įprasta, kad pava-sarinio medaus bitininkas gauna tik keletą kilogramų, nebent netoli bi-tyno yra žieminių rapsų. Taip buvo ir praėjusį pavasarį, bet bitininkai negalėjo iš avilių išimti gryno pa-vasarinio medaus, nes atšilus orui antroje gegužės pusėje bitės jau nešė lipčiaus medų.

28 p.

28 Nr. 103–104 (9431–9432)

Atkelta iš 27 p.

Pasak jos, rasti vietą bitynui ne-lengva. Labai gerai, kai netoliese yra sodyba. Bityną prie Anykščių daboja ūkininkai Nijolė ir Aloyzas Balandžiai pas kuriuos Ramunė užsuka tarsi pas gimines.

Bityne pailsi, turguje pavargsta

Perpardavinėtojams Ramu-nė savo medaus neduoda. Viską, ką turi, po truputį realizuoja pati. Kai atvažiuoja į bitynus, aplinkiniai žmonės ateina nešini savo stiklai-niais. Žino, kad Ramunės medus – kvapnus ir skanus. „Galiu pasiū-lyti ne tik medaus. Renku žiedadul-kes, turiu bičių duonos, pikio, vaško. Eglė išlieja labai gražių žvakių. Prie bičių eiti ji negali, nes yra alergiš-ka. Bityne labai sėkmingai tvarkosi žentas. Kol kas jie yra pradedantys bitininkai, tačiau jau dabar matyti,

kad tvarkosi puikiai. Jau gali išsi-versti ir be mano patarimų“, – sakė pašnekovė. Kai būna pats darbyme-tis, mamai talkina sūnus Laurynas. Labiausiai Ramunė nemėgsta pre-kiauti. „Grįžusi iš bityno būnu pa-

ilsėjusi, pilna jėgų, o parėjusi iš tur-gaus turiu prigulti. Dažnai stebina žmonių klausimai. Pavyzdžiui, ar medus tikras? Tokiems sunku ką nors išaiškinti. Dažnas mano, kad medų reikia valgyti tik tada, kai

sergi. Spėju, kad daugumai medus ir asocijuojasi su ligomis. Ne kar-tą teko girdėti, kaip vaikui, kuris nori medaus, mama sako: „Medu-čio pirksim, kai susirgsi.“

Keturias vasaras rugpjūčio mė-nesiais Ramunė dirbo Norvegi-jos bitininko bityne. Ten ji išmo-ko laikytis taisyklės „laikas dirbti, laikas ilsėtis“. „Mes dirbam, kol nugriūvam, o Norvegijoje žmo-nės tausoja save. Pamenu, grįžo-me pasikrovę automobilį medaus korių, kad net jo lingės linko. Vos tik įsukom į kiemą, aš sakau, rei-kia iškrauti, kad automobilis ne-nukentėtų, o mano darbdavys sako – palauks. Mes esame pavargę, pa-ilsėsim, tada ir iškrausim. Matyda-mas nuostabą mano veide paaiš-kino – mašiną nusipirksiu kitą, o sveikatos – ne. Deja, mes, lietuviai, labiau tausojame metalo krūvą, o ne save“, – apgailestavo Ramunė. Įdomu jai buvo ir tai, kad Norve-gijoje bitininkus remia valstybė. Ten labai vertinama žemės ūkiui teikiama bičių nauda. Bitininkas, kuriam ji talkino, išėjęs į pensiją gavo iš banko paskolą bitininkys-tės ūkiui kurti. „Medus Norvegi-joje du kartus brangesnis nei pas mus. Vietiniai gyventojai jį labai vertina ir perka nesiderėdami. Bi-tininkai medų suveža į vadinamąjį medaus centrą. Ten jis išfasuoja-mas. Etiketėse – bendras medaus pavadinimas, tačiau nurodyta, ku-riame rajone jis surinktas. Bitinin-kai ir patys turi teisę fasuoti medų,

kurį pardavinėja mugėse“, – pasa-kojo Ramunė.

Daugiau į Norvegiją ji neketi-na važiuoti – tausos sveikatą ir jė-gas, kurių labai reikia savame bityne. Netyčia pasirinktos profesijos ji ne-ketina atsisakyti, nes laiminga pasi-junta tada, kai pakelia avilio dangtį. Dabar ji tvarkingą bičių gyvenimą puikiai pažįsta ir supranta.

Vaikiškas maištas, likimo

Medui išpilstyti skirtas indas.

-

Ruslano Kondratjevo nuotraukos

Atkelta iš 27 p.

Dar viena šilumos banga Lietuvą užliejo maždaug birželio 4–12 d. Bi-tės tuo metu ne tiek rinko nektarą, kiek gyveno spietimo nuotaikomis. Vėliau birželis buvo kaip reta šaltas, bitės ne-galėjo rinkti nektaro, todėl avilius ant kontrolinių svarstyklių laikantys biti-ninkai užfiksavo, kad tarp birželio pir-mos ir liepos pirmos dienų avilių svoris nesiskyrė. Birželis buvo nepalankus ne tik bitininkams, bet ir visuomenei, nes įprastų to mėnesio miško gėrybių – že-muogių, aviečių, mėlynių užderėjo labai nedaug. Šalto šių metų birželio mėne-sio padarinius bitininkai gali jausti ir 2015 m., nes naujos motinos, kurios atsirado bičių šeimose išskridus spie-čiams, dėl šalto oro negalėjo kokybiš-kai apsivaisinti. Jau po poros mėnesių kai kurie bitininkai pastebėjo, kad kaip tik tokios motinos deda neapvaisintus kiaušinėlius. Gali būti, kad ir kitoms birželį apvaisintoms motinoms tranų spermos atsargos baigsis ankstyvą kitų metų pavasarį ar vasarą.

Tikras vasaros medunešis prasidė-jo liepos 2 d. ir tęsėsi daugiau nei tris

savaites. Kasmetinio bičių darbyme-čio pabaiga Lietuvoje būna apie lie-pos 26 d., tačiau šiemet darbymečio pabaigą užfiksuoti buvo neįmano-ma, nes rekordiniai karščiai liepos–rugpjūčio mėnesių sandūroje vertė augalus gerokai „prakaituoti“ ir ant lapų bei stiebų palikti kartu išskir-tą krakmolo cukrų. Toks medune-šis, kuris nėra gausus, todėl bitinin-kų vadinamas „palaikomuoju“, tęsėsi visą rugpjūtį.

Praėjusio sezono medaus derlių reikia vertinti dvejopai: jeigu bitės galėjo nešti nektarą tik iš natūra-lios gamtos augalų, medaus derlius – prastas, o jei darbavosi kultūri-nių augalų (vasarinių rapsų, grikių, barkūnų) plotuose – geras arba la-bai geras. Pasisekė tiems bitinin-kams, kurių bičių skraidymo zono-je šie augalai sužydo tik nuo liepos pradžios. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių bitininkai patenkinti šiųmečiu gana gausiu medaus iš kultūrinių augalų derliumi, nes ten jie pražys-ta vėliau nei pas mus. Taigi, bendras šalies medaus derliaus (viską sudė-jus ir padalijus iš bičių šeimų skai-čiaus) vidurkis šiemet mažesnis nei vidutinis.

Rudens orai iki pat lapkričio vi-durio buvo neįprastai šilti, todėl bi-čių šeimos gana ilgai gyveno aktyviai. Bitės ilgai augino naują kartą, skraidė, parsinešdavo šviežių žiedadulkių net ir lapkričio mėnesį. Tai padėjo joms ge-riau pasiruošti žiemai. Bet toks akty-vus bičių gyvenimas turi ir trūkumų – kai ilgai auginami perai, dauginasi ir Varroa erkės. Jeigu bitininkas to neį-vertino ir nesiėmė tinkamai naikinti erkių, tai kitų metų rudenį bičių šei-mas bus sunku išgelbėti nuo žūties. Tokių atvejų, kai pamaitinus bites žie-mai ištuštėja aviliai, kai kur buvo ir šį

rudenį, nors vadinamasis pereinamasis erkių likutis iš vieno į kitą sezoną buvo daug mažesnis.

gyveno aktyviai

Tokie buvo šie metai bitėms ir biti-ninkams. Norisi pasidžiaugti, kad ša-lies bitininkų gyvenimas buvo gana aktyvus. Bičiuliai nuo pat metų pra-džios rengė draugijų susirinkimus, pro-fesines šventes, į kurias pasikvietė ar-timiausių kaimynų. Bitininkai tampa sąmoningesni ir vis labiau supranta, kad sėkmingai bitininkauti galima tik taikant našesnes technologijas, nuolat

atnaujinant žinias apie naujus pavo-jus bičių sveikatai. Rugpjūčio vidury-je Lino Kazėno bityne Žaliojoje gi-rioje, Panevėžio rajone, susirinkę trijų rajonų bitininkai aptarė kovos su va-roze metodus ir praktiškai nustatė li-gos išplitimą kai kuriose bičių šeimose. Svarbiausias visuomeninio bitininkų gyvenimo įvykis buvo Lietuvos biti-ninkų šventė, kurią savo kolegoms iš visos šalies ir užsienio svečiams suren-gė Klaipėdos krašto bitininkų ben-druomenės „Midutis“ nariai.

Linkiu visiems šalies bičiuliams, kad ateinantys metai būtų kupini geros energijos, bitininkai nestokotų sveika-tos, o meduvės būtų pilnos medaus.

Asmeninio archyvo nuotrauka

29Nr. 103–104 (9431–9432)

--

Šilumai palaikyti bitės naudo-ja medų, todėl labai lėtai slenka per korius. Kamuolio struktūra yra tokia, kad bitės patirtų kuo mažiau šilumos nuostolių: oro apykaita kamuolyje 5–7 kartus mažesnė negu vasarą avilyje.

Geriausia bitėms žiemoti, kai oro temperatūra – nuolat minusinė. Pa-sikartojantys atodrėkiai neigiamai veikia bites, nes keičia avilio mikro-klimatą. Atlydžių metu temperatūra avilyje pakyla, padidėja drėgmė, pa-galvės apsitraukia šerkšnu. Tokiomis sąlygomis bitės žiemoja blogiau, to-dėl sudrėkusias pagalves reikia pa-keisti sausomis, nes bitės darbinin-kės bijo ne šalčio, o drėgmės.

Dabar bitėms svarbiausia – ra-mybė. Patikrinkite, ar gerai pri-dengtos lakos, kad bičių ramybės nedrumstų zylės. Nuo lakų nuva-lykite bičių lavonėlius. Jei jie sutru-pinti, vadinasi, avilyje apsigyveno pelės, tad reikėtų padėti pelių nuodų

ar spąstus. Pelės sutrikdo ramybę, graužia korius, bitės pradeda vidu-riuoti. Jei tokia šeima ir sulaukia pa-vasario, naudos iš jos būna nedaug.

Kiaunės, lapės ir šeškai labai mėgsta pasmaguriauti medumi. Ypač daug žalos pridaro kiaunės. Per vieną naktį kiaunė avilio sie-noje gali padaryti didžiausią landą, išmesti apšiltinamąją medžiagą, iš-draskyti korius. Kai kiaunė para-gauja medaus, jos niekas nesustab-dys. Kitų metų žiemą bityno ji tikrai nepamirš.

Gerai žiemai paruoštos bitės sausį nepritrūksta maisto atsargų, todėl patyrę bitininkai dar neklau-so per lakas žiemojančių bičių gar-

sų. Tai aktualu vasario–kovo mė-nesiais. Viduržiemiu darbų taip pat netrūksta: galima tvarkyti rėmelius, gaminti trūkstamą inventorių, gilin-

ti žinias seminaruose, skaityti lite-ratūrą ir bityno užrašus.

Linkiu gero medunešio, sveikų ir stiprių bičių šeimų 2015 metais.

Mažasis avilių vabalas, anksčiau buvo žinomas tik Afrikos daly-je, esančioje į pietus nuo Sacharos dykumos. Vėliau jis buvo aptiktas ir už įprastų jo arealo ribų. 1998 m. pirmą kartą kenkėjas aptiktas Floridoje ( JAV ) ir iki 2003 m. išplito net 30-yje valstijų. Kitos valstybės, kuriose aptiktas mažasis avilių vabalas, yra Egiptas, Aus-tralija, Kanada, Jamaika, Meksika, Kuba. Į Portugaliją jis buvo atvež-tas bičių motinų siuntoje iš Tek-saso, tačiau buvo greitai sunaikin-tas ir kitose Europos valstybėse neišplito. 2014 m. mažasis avilių vabalas pastebėtas Italijoje. Ten dabar imamasi priemonių jam su-naikinti. Manoma, kad toks grei-tas mažojo avilių vabalo plitimas susijęs su išplitusia bičių motinų ir bičių šeimų prekyba tarp įvai-rių valstybių.

Pasak A.Skirkevičiaus, Afriko-je mažasis avilių vabalas laikomas ekonomiškai nereikšmingu ken-kėju. Pagal gyvenimo būdą jis yra maisto atliekų vabalas, veisiasi avi-liuose žuvus bičių šeimoms, pana-šiai kaip Lietuvoje – vaškinė kandis. „Afrikos bitės ypatingos tuo, kad labai gerai išsivalo lizdus ir suge-ba apsiginti nuo šių kenkėjų. Ap-tikusios mažuosius avilių vabalus jos ima aršiai juos pulti, nuvargi-na, užlipina pikiu plyšius, kuriuose kenkėjai galėtų pasislėpti, išmeta iš avilių vabalų lervas ir apriboja va-balų judėjimą juos užpikiuodamos. Toks bičių elgesys riboja mažojo avilių vabalo reprodukciją Afrikos bičių šeimų lizduose ir taip sumaži-na jo populiacijos gausumą“, – aiš-kino pašnekovas.

Europos medų nešančių bičių porūšių šeimos, kurios gyvena Lie-tuvoje, kitose Europos šalyse, JAV, Australijoje, Afrikos bitėms bū-dingos gynybos nuo kenkėjų netu-ri. Todėl mažasis avilių vabalas gali sėkmingai daugintis. Gausi jo populiacija bity-nuose padaro daug žalos. Mažasis avilių vabalas ypač pavojin-gas silpnoms bi-čių šeimoms. Stiprios bi-čių šeimos šių vabalų lervas ak-tyviai meta lauk iš avi-lio. Panašiai jos elgiasi ir su vaškinių kandžių vikš-rais. Tačiau dėl kieto vaba-lų šarvo ir pasipriešinimo bitės negali suaugusių vabalų išva-ryti iš avilių. Kenkėjai bėgioja po avilį vengdami bičių darbininkių, kurios bando juos sugriebti ir paša-linti“, – pasakojo A.Skirkevičius. Jis sakė, kad mokslininkai turi vilčių, jog ateityje pavyks atrinkti ir pa-dauginti bičių šeimas, kurios sugeba įveikti mažąjį avilių vabalą.

Mažos kenkėjų lervos bičių šei-mos lizdui padaro daugiausia ža-los. Besimaitindamos perais ir bi-čių maisto atsargomis, jos išgraužia skyles koriuose su perais. Žalos dydis priklauso nuo lizde esančių vabalų

lervų skaičiaus. Jei jų yra daug, tai ir stipriai bičių šeimai gali nepavykti išgyventi. Bičių motina nustoja dėti kiaušinėlius ir bičių šeima greit nu-silpsta. Jei vieną avilį užpuola daug vabalų, jame gali būti net dešimtys tūkstančių jų lervų. Vienoje korio akelėje būna iki 30 lervų. Kai jų tiek

daug, avilyje kyla temperatūra, kuri suardo korius. Tokį avilį bičių šeima palieka. Nuo su-

augusių vabalų ir lervų išmatų koriuose esantis medus ima

skystėti, laša iš korių. Pa-žeisti koriai tampa glitūs

ir įgauna pū-v a n č i ų apels i-

nų kvapą, kuris bitėms nepatinka, ir todėl jos gali

palikti avilį.

Tikėtina, kad mažasis avilių va-balas anksčiau ar vėliau gali pa-siekti ir Lietuvą. Svarbu, kad biti-ninkai būtų bent minimaliai tam pasirengę. Todėl LBS preziden-tas A. Skirkevičius ragina laikytis kai kurių taisyklių: „Pirmoji tai-syklė – iš kitų valstybių medų ne-šančių bičių šeimas galima įsivežti tik laikantis įstatymų. ES importo taisyklėse nustatyta, kad iš trečiųjų šalių gali būti importuojamos tik kenkėjais neužkrėstos bičių moti-nos. Siekiant sumažinti galimą ri-ziką patekti bičių užkrečiamųjų ligų

sukėlėjams, spiečių ir bičių šeimų importas draudžiamas, – sakė pa-šnekovas. – Antroji taisyklė – bi-tininkai turi susipažinti su mažojo avilių vabalo vystymosi ciklu ir įsi-dėmėti skiriamuosius jo lervų bei suaugėlių požymius. Būkite dėme-singi: tikrindami bičių šeimas papil-domai atkreipkite dėmesį, ar nėra. mažojo avilių vabalo. Pasak moks-lininko, jei vabalo atsiradimas Lie-tuvoje bus pastebėtas laiku ir pagal ES bei Lietuvos įstatymus apie jo atsiradimą skubiai bus informuota Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tuomet gerokai palengvės jo naikinimas ir plitimo stabdymas.

Pasak A.Skirkevičiaus, kai ieškant mažojo avilių vabalo apžiūrima bičių šeima, būtina naudoti kišeninį žibin-tuvėlį ar prožektorių. Tai ypač svarbu, kai avilius dengia medžių šešėliai, ku-rie gali užstoti šviesą net saulėtą die-ną. Mažąjį avilių vabalą galima aptik-ti ne tik apatinėje, tačiau ir bet kurioje kitoje avilio vietoje.

„Reikia atsargiai nuimti avilio stogą ir apžiūrėti, ar po juo nebėgioja suaugę vabalai. Tada apverstą stogą padėti ant žemės šalia avilio. Ant jo padėti nuimtą nuo avilio magaziną ir apžiūrėti, ar nėra bėgiojančių vaba-lų. Tada žiūrėti, ar nematyti jų besi-slapstant nuo šviesos ant avilio sienų, ar bėgiojant ant korių. Sugrąžinus magaziną atgal į avilį, reikia dar kartą atidžiai apžiūrėti avilio stogą, ar ten nesislapsto nukritę vabalai. Panašiai tikrinamas ir daugiaaukštis avilys“, – aiškino pašnekovas.

Jis sakė, kad esant šiltam orui va-balai dažniausiai būna ant avilio du-gno, o šaltu oru, ieškodami šilumos, jie pereina ten, kur daugiau bičių, len-da į žiemojančių bičių kamuolį. Avilio įskilimuose ir plyšiuose būtina ieškoti vabalų kiaušinėlių, kurie būna nevie-nodo dydžio. Reikia patikrinti, ar ler-vų nėra koriuose ir ant avilio dugno.

„Būtina po vieną išimti rėmus ir ati-džiai patikrinti, ar nėra suaugusių va-balų buvimo požymių, ar nesimato ler-vų buvimo pėdsakų. Iš pirmo žvilgsnio jie gali būti panašūs į vaškinių kandžių pėdsakus, tačiau atidžiai patikrinus va-balų lervas lengva atskirti. Svarbu ži-noti, kad kai avilyje vabalų yra nedaug, juos labai sunku aptikti. Todėl bičių šeimas reikia tikrinti reguliariai ir ati-džiai“, – sakė A.Skirkevičius.

Jis patarė naudoti paprastą būdą, padėsiantį pastebėti mažąjį avilių vabalą. „Ant avilio dugno padeda-mas kartono arba rievėtos plastma-sės lapas. Ieškodami tamsių plyšių, kuriuose galėtų pasislėpti, vabalai būtinai į juos įlįs.

Valstybių, kuriose šie vabalai jau gyvena, patirtis parodė, kad geriau-siai nuo jų gintis padeda gera bičių šeimų priežiūra. Dar labai svarbu, kad bičių šeimos būtų stiprios, – jos gali geriau pasipriešinti šiam kenkė-jui. Silpnas bičių šeimas ir tuščius avilius vabalas puola pirmiausiai.

Mažasis avilių vabalas labai pavo-jingas Europos medų nešančių bičių porūšiams. Didelė tikimybė, kad jis gali atsitiktinai patekti ir į Lietuvą. Iki šiol nėra efektyvaus kovos su mažuoju avilių vabalu būdo. Galima tik prašy-ti, kad visi būtų dėmesingi ir neatsi-vežtų jo kartu su bičių motinomis ar kitkuo iš kitų valstybių. „Yra tikimybė, kad kenkėjų lervų gali būti iš pietinių valstybių atsivežamų vaisių siuntose, todėl bitininkai turi būti labai dėme-singi. Kilus net pačiam mažiausiam įtarimui, kad pastebėjote mažąjį avi-lių vabalą, reikia nedelsiant kreiptis į rajono veterinarijos gydytoją“, – pa-brėžė LBS prezidentas.

Jis priminė, kad Lietuva yra toje pačioje klimato juostoje, kurios bi-tynuose mažasis avilių vabalas jau padarė daug žalos.

-

-Asmeninio archyvo nuotraukos

- -

Aethina tumida Murray

VL archyvo nuotrauka

30 Nr. 103–104 (9431–9432) Skelbimai

TELELOTO lošimo Nr. 976(2014 12 21)

L

Keturi

Rokiškio r.

31Nr. 103–104 (9431–9432) Skelbimai

INTERNETINIS PORTALAS (linas.aleksevicius@gmail.com)

SKELBIMAI PRIIMAMI:VIL NIUJE: . 23A Te l. 8 650 87 818. (skelbimai@valstietis.lt

slavija777@gmail.comKAUNE: janina.miseviciene@krastospauda.lt).

REKLAMA, 8 650 32 193, 8 640 46 608, faks. (8 5) 242 12 81 (reklama@valstietis.lt)

PRENUMERATA IR PLATINIMAS, prenumerata@krastospauda.lt)

redakcija@valstietis.lt.

Liudmila Rybnikova (8 5) 203 10 22

Fondas „Kaimo vaikai“, tel. 8 650 87 818, 8 604 49370.

KRAŠTO KORESPONDENTAI:

UAB

PERKAME

Darome miškotvarkos projektus

Konsultuojame miško savininkusKreiptis tel. : 8686 57593. Faksas 837 200787,El. paštas ausra@dzukijosmiskas.lt

32 Nr. 103–104 (9431–9432)

Nuo sausio 1-osios Lietuva prisi-jungs prie euro zonos valstybių. Pa-

sak ekonomistų, šiuo metu reikalai euro zonoje nėra labai džiuginantys:

gresia pavojus, kad jai priklausančias valstybes gali apimti trečioji ūkio re-cesija per praėjusius 5 metus. Nuo šių metų liepos iki rugsėjo euro zonos ekonomikos augimas siekė vos 0,2 proc. Skelbiama, kad Italija jau ap-imta recesijos, ties jos riba atsidūrė Prancūzija ir Vokietija. Ši laikoma visos Europos ekonominiu varikliu, tad belieka tikėtis, kad Lietuvos per-ėjimas prie euro sutaps ir su naujo-mis didesnėmis euro zonos ekono-mikos apsukomis.

Nors mirtiną Ebolos hemoraginę karštinę sukeliantis virusas buvo at-

rastas 1976 metais, jis dar nebuvo su-kėlęs tokios didelės sumaišties visame pasaulyje. Vakarų Afrikoje šių metų pradžioje kilęs Ebolos viruso protrū-kis tapo nevaldomas ir grėsė tapti pan-demija. Čia nuo šios ligos mirė dau-giau nei 6 300 žmonių. Užsikrėtusių Ebolos virusu atsirado Europos ša-lyse, JAV ir kitose valstybėse. Viduti-nis mirštamumas nuo šios ligos siekia 50 proc., o ją gydančių vaistų nėra. Ke-liose šalyse kuriamais eksperimenti-niais vaistais pavyko išgydyti virusu už-sikrėtusius medikus ir kitus pacientus.

Beveik 50 proc. nuo šių metų birželio iki gruodžio sumažėjusios naftos kainos sukėlė šoką naftą iš-gaunančioms ir eksportuojančioms valstybėms, jau suplanavusioms savo biudžeto pajamas remdamosi pro-gnozėmis, kad nafta kainuos 90–100 JAV dolerių už barelį. Nafta smar-kiai atpigo dėl įvairių sutapusių prie-žasčių, iš kurių vienomis svarbiausių

Kinijos ekonomikos augimo sulė-tėjimas ir JAV prasidėjusi skalūnų naftos bei dujų revoliucija. Naftos pasiūla rinkoje smarkiai padidėjo, o Naftą eksportuojančių valstybių organizacija nusprendė nemažinti gavybos, baimindamasi prarasti savo pozicijas rinkoje. Kol kas niekas ne-žino, ar ilgai truks pigesnės naftos laikotarpis.

Pasaulis per metus

Parengė Arvydas Praninskas, scanpix.ee nuotraukos

Šį pavasarį Rusijos valdžios įvyk-dyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija prisidengiant inscenizuotu pusiasalio gyventojų referendumu visam pasauliui atskleidė dabartinių Kremliaus valdovų panieką tarptau-tinei teisei ir savo valstybės tarp-tautiniams įsipareigojimams. Vėliau prasidėję karo veiksmai Ukrainos rytuose bandant nuo jos atplėšti dar ir rusakalbių gausiai gyvenamą Donbaso regioną, kuriuose dalyvau-ja ir Rusijos kariškiai, baigėsi tarp-tautine Rusijos izoliacija ir ekono-minėmis sankcijomis.

Ekstremistinės musulmonų va-habitų organizacijos „Islamo vals-tybė“, siekiančios Irake, Sirijoje ir Libane įsteigti fundamentaliojo islamo kalifatą, prie kurio ateity-je prisijungtų ir kiti musulmoniš-ki kraštai, veržlus stiprėjimas Irake ir Sirijoje sukėlė didelį tarptauti-nės bendruomenės susirūpinimą. Šią vasarą trečdalį Irako teritorijos

užėmę „Islamo valstybės“ smogi-kai jau priartėjo ir prie Izraelio bei Sirijos sienos Golano aukštumose. Nors JAV suburtos karinės koalici-jos prieš šią teroristinę organizaciją antskrydžiai duoda tam tikrų rezul-tatų, prezidentas Barackas Obama mano, kad kova su Artimuosius Ry-tus destabilizuojančia „Islamo vals-tybe“ truks dar bent 3–4 metus.

Į klausimą, ar neiširs Didžioji Bri-tanija ir ar joje gyvenantys lietuviai neliks padalyti tarp dviejų nepriklau-somų valstybių – Škotijos ir Anglijos, dauguma škotų atsakė rugsėjo 18 d. 55 proc. referendume dėl nepriklau-somybės balsavusių Škotijos rinkėjų savo krašto nepriklausomybei ištarė „ne“, 45 proc. – „taip“. Ir vieniems, ir kitiems teko ieškoti politinio kom-promiso. Londonas turės dar labiau išplėsti Edinburgo politines galias, tarp jų – tvarkant mokesčius ir rūpi-nantis krašto socialine gerove. Nors Škotijos nepriklausomybės skelbimas kuriam laikui atidėtas, niekas nežino, ar prie to nebus sugrįžta jau artimiau-siais dešimtmečiais.

Šie metai buvo fatališki Malaizijos oro linijų bendrovei „Malysian Airli-

nes“: kovo 8 d. virš Malakos sąsiaurio prie Sumatros salos pradingo lėktu-vas su 12 įgulos narių ir 227 keleiviais, o liepos 17 d. nukrito virš Ukrainos skridęs kitas „Boeing“. Jo nuolaužos buvo aptiktos Donecko srityje už 40 km nuo Rusijos sienos. Visi 283 juo skridę keleiviai ir 15 įgulos narių žuvo. Pirminiais duomenimis, lėktuvą per klaidą numušė iš Rusijos į Ukrai-ną įvežtas raketinis kompleksas „Buk“, kurį valdė Rusijos kariškiai. Tikimasi, kad tarptautinio tyrimo išvados bus paskelbtos 2015-ųjų viduryje.

Rugsėjo 4–5 d. Niuporte (Didžioji Britanija) įvyko 28 NATO valstybių va-dovų susitikimas. Tuometis NATO ge-neralinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigė, kad jis esą pakeis NATO ateitį. NATO šalių vadovų diskusijose vyraujanti tema buvo Ru-sijos karinė agresija Ukrainoje ir jos iššūkiai Europos saugumo sistemai.

A.F.Rasmussenas Rusijos karinę in-tervenciją Ukrainoje pavadino di-džiausia grėsme Europos saugumui nuo Šaltojo karo laikų. Susitikime NATO valstybių vadovai nuspren-dė steigti NATO greitojo reagavimo pajėgas, kurios prireikus galėtų tuojau pat atremti galimą Rusijos ataką prieš Baltijos šalis ir kitas Aljanso nares.

Vienu didžiausių šių metų įvykių mokslo ir technologijų srityje tapo Europos kosmoso agentūros kosminio

aparato „Rosetta“ atlikti Čiurumovo–Gerasimenko (67P) kometos tyrimai. 2004 m. paleistas kosminis aparatas po 10 metų kelionės priartėjo prie šios ko-metos ir tapo jos palydovu. Lapkričio 12 d. „Rosetta“ į kometos branduolį pa-siuntė tyrimų zondą „Philae“, kuris tapo pirmuoju žmonijos istorijoje kosminiu aparatu, atlikusiu kometos tyrimus. Deja, dėl ne visai sėkmingo nusileidi-mo „Philae“ veikė trumpiau, nei numa-tyta, ir mokslininkams pavyko gauti ne visus planuotų tyrimų rezultatus.

Buvęs Lenkijos premjeras Donal-das Tuskas išrinktas Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Šios pareigos neoficialiai vadinamos ES preziden-to postu. Nors jos toli gražu nėra to-kios svarbios, kaip Europos Komisi-jos pirmininko, kuriuo šiemet tapo Jeanas Claude’as Junckeris, vis dėlto pirmą kartą jas pradėjo eiti „naujo-sios Europos“ atstovas, puikiai su-prantantis, ko galima ir ko negalima tikėtis iš Rusijos, kurią daug Vakarų Europos politikų laiko parankia eko-nomine partnere. D.Tuskas supranta, ką iš tikrųjų reiškia Rusijos kalbos ir

jos veiksmai, ir turėtų padėti tai su-vokti „senosios Europos“ vadovams.