valstiečių laikraštis 2014 12 27

Download Valstiečių laikraštis 2014 12 27

Post on 07-Apr-2016

319 views

Category:

Documents

0 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių laikraštis 2014 12 27

TRANSCRIPT

  • m.ETOLI6IEVIOESANTALGIRIOKAIMIGARSINODVIEJAUNIMO-NIn*OLANTOSIR(UBERTO"LIUJnGEBJIMASGYVENDINTISVAJONESIRDALYTISJOMISSUKITAIS

    m.ESUPAISYSITO(AROLDO-AC-KEVIIAUSnGARSUSMOGUSNORSNIEKURNEMUOJA3KANDALONETNUVIRTSNUOMOTOCIKLONESUKLNES VIRTOBLAIVUS a6IKIPEDIJOJEkINFORMACIJAAPIE JNEDOVANOTINAISKURDINEPATIKRINTAa,IETUVIHU-MORISTASknTIKTIEK

    m+AUNEGYVENANIRASEINIK'RAIN*ANUAITIENGIRIAJOSDAR-BAI-OTERISPASKRJATVEDAJOSORIGINALIOSSEGSAUSKARAIIRKAKLOPAPUOALAI

    m,AUKINIAIVRYSIRTOLIAUEI-MININKAUJA KININK LAUKUOSE.ORS-EDIOJAMJGYVNPA-DARYTOSALOSSKAIIAVIMOKOMISIJASKAIIUOJANUOSTOLIUSTAIAUNEVI-SIEMSKININKAMSALAATLYGINAMA

    m"ITININKS2AMUNS#IBIENSANKAIDVYNIAI *ONAS IRUOLASVENTIN EGLUT PAPUO AIS-LIUKAIS KURIUOS KARTU SUMAMALIEJO IBIIVAKO$AUGIAUNEIMETBITININKAUJANTI2AMUNDIAUGIASIKADSAVOBITYNPLEIAIR!NYKIUOSEGYVENANTIDUKROS%GLSEIMA

    iandien skaitykite:

    ETADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO/K@U>=)KPANOL=O=QHEOAP=@EAJEO/RAEG=P=

    SODYBA, 9 Lf

    ETADIENIS, 13Lf

    -/4%230!3!5,)3, 21Lf

    +).).+).)/3, 23Lf

    "))!6),93, 27Lf

    Kitas numeris ieis 2015 m. sausio 3 d.

    Arvydas Praninskas

    +ITAISMETAISPRATINDAMIESIPRIENAUJUTLAIIEURBANKNOTTURSIMEPRASTITAUPYTINESDAU-GIAUILEISTIGALIDRAUSTIVALDIA

    Gal bus naudinga?

    Pavasar nepavykus apriboti at-siskaitymo grynaisiais pinigais, Vyriausyb bando tai padaryti dar syk. Seime registruotas staty-mo projektas, kuriuo nuo 2015 m. liepos siloma leisti gyventojams tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tkst. Eur (17,3 tkst. Lt), o su monmis arba smulkiaisiais verslininkais iki 3 tkst. Eur (10,4 tkst. Lt). iam statymo pro-jektui jau pritar Vyriausyb. Val-dia tikisi, kad, apribojusi atsiskaity-mus grynaisiais, gals geriau kovoti su eline ekonomika ir rinkti mo-kesius. I pirmo vilgsnio pasiryi-mas naujomis priemonmis siekti io svarbaus tikslo atrodo solidus ir pagirtinas. Vis dlto finans minis-tras Rimantas adius prisipaino, kad neino, koki tak atsiskaitymo grynaisiais ribojimas padarys eli-nei ekonomikai. Taiau es kit ES ali patirtis rodo, kad atsiskaitym

    grynaisiais ribojimas valstybs eko-nomikai yra naudingas.

    Galbt tokia naujov bus nau-dinga ir Lietuvos kiui. Tik kyla klausimas, kodl ms valdia, si-lydama naujus statymus, kurie atsi-lieps daugelio alies piliei gyveni-mui ir moni veiklai, tai daro tarsi i pasal, vengdama vie diskusi-j, kuriose bt galima inagrinti visus pranaumus ir trkumus. Jei konkreios atsiskaitym grynaisiais apribojimo naudos negali nurody-ti pats finans ministras, gal vert-t palaukti metus kitus, kol jis t suinos ir gals vieai pateikti sva-ri argument visuomenei dar iki to laiko, kol atitinkamam statymo projektui pritars Vyriausyb ir jis bus perduotas svarstyti Seimui? Ta-iau, i visko sprendiant, valdantie-ji nemato btinybs i anksto tartis su visuomene: is statymo projek-tas bus svarstomas Seimo pavasa-rio sesijoje.

    'RYNJSVARBAMAJA

    Prajus vos porai dien nuo pra-neimo apie Vyriausybs planus ap-riboti grynj pinig naudojim, Lietuvos bankas koks sutapimas! paskelb savo usakytos apklau-

    sos apie Lietuvos gyventoj atsis-kaitymo proius rezultatus. Jie es rodo, kad grynj pinig svarba kasdieniuose atsiskaitymuose ma-ja: mons vis daniau naudoja-si elektronins bankininkysts pas-laugomis ir mokjimo kortelmis. Nors apklausos rezultatus komen-tavs Lietuvos banko valdybos na-rys Marius Jurgilas pripaino, kad grynieji pinigai vis dar yra itin populiari mokjimo priemon, ta-iau pabr, kad gyventoj mok-jimo proiai reikmingai keiiasi. Pasak jo, vertin atsiskaitym ne-

    grynaisiais pinigais pranaumus, gyventojai, atlikdami kasdienius atsiskaitymus, vis daniau isiver-ia be grynj.

    Apklausa atskleid, kad dien prie apklaus grynj pinig at-siskaitymams nenaudojo 22 proc. apklaust gyventoj, arba keturis kartus daugiau nei pernai (5 proc.). Taip pat paaikjo, kad 46 proc. ap-klaustj u pirkin ar paslaug, ku-rios vert iki 50 Lt, mieliau su-simokt kortele nei grynaisiais. Prie metus toki buvo tik 24 proc.

    *QGAHP=4Lf

    1O

    -SPINIGINSNELEIDIAVALDIAIRAMIAIMIEGOTI

    fotodiena.ltJQKPN=QG=

    MGRUODIODETADIENISm.Rnnm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

  • 2 MGRUODIODmNr. 103104 (94319432) 6ALSTIEILAIKRATISAktualijos

    Alvydas Medalinskas, Mykolo Romerio universiteto politologas

    Svarbiausi i met vykiai, ma-nau, vyko Ukrainoje. Svarbus ir ms suvokimas, kad i alis ir joje vykstantis demokratinis procesas yra labai reikmingi ms valstybei. Ukraina mums yra labai artima geo-politikai, nes tai viena i jg, kuri gali atremti agresyvi Rusijos politi-k, ir jos suartjimas su ES, transat-lantine bendrija, be jokios abejons, Lietuvai bt labai naudingas.

    Antras pagal svarbum dalykas vyko met viduryje: viena po ki-tos m blikti bylos dl neteisto praturtjimo, taip pat ir rezonansi-ns, pradedant buvusio viceminis-tro S.ribno ir baigiant kai kuri kontrabandinink aplinkos moni bylomis. mons negali paaikinti, i kur j milijonai, bet teismai pasako, kad jie nekalti. Kakada valdia la-bai daug kalbjo apie tai, kaip svar-bu kovoti su korupcija, i kova buvo apibdinama kaip vienas kertini princip gyvendinant teisingum. Mano giliu sitikinimu, tai, jog sub-liuko bylos, yra pavojaus signalas, kad pas mus kakas negerai arba su statymais, arba su teisiniu procesu.

    Treias dalykas CV kaljim istorija, kuri drioksteljo met pa-baigoje. Ir anksiau inojome, kad galimai kai kurie pareignai veik aukiausiems ms valstybs vado-vams neinant ir paeidinjo staty-mus, taiau kol kas dar nra iki galo pasakyta, kaip viskas buvo. JAV Se-nato ataskaita sako, kad slapti kal-jimai pas mus buvo, bet Lietuva vis dar nesiryta to patvirtinti. O Lie-tuvos vadovai, skirtingai nuo Len-kijos, taip pat nedrsta prisipainti,

    k jie apie tai inojo. Man atrodo, kad svarbiausia tai, jog paaikjo, kad kai kurie ms valstybs parei-gnai m kien pinigus i kitos valstybs, iuo atveju JAV. Kyla klau-simas, kaip efektyviai veikia valsty-bs tarnybos, jei negali ukardyti to-kios korupcijos? Juk tas, kuris pam pinigus i Amerikos, kit dien gali juos paimti i Rusijos ar Baltarusijos.

    Tai trys kertiniai dalykai. Dar noriau paminti Konstitucinio Teismo iaikinim, kad piliei teis keisti Konstitucij gali bti suvaryta. Dl to kyla klausim, ar Konstitucijos pataisos nuo iol gals bti priimamos tik Seimo sprendi-mu, ar i piliei i iniciatyva gali bti atimta ir ar pats Konstitucinis Teismas nepereng savo konstitu-cini gali. Juk Konstitucija sako, kad aukiausias suverenas yra tau-ta ir niekas negali varyti jo teisi.

    Edvardas Makelis, (EAPQRKOAIOGEKGKJOQHP=RE-mo tarnybos direktorius

    2014-ieji prasidjo labai gerai. Buvo geros ems kio produkt supirkimo kainos, daug kas tikjo-si labai ger rezultat. Taiau geo-politiniai vykiai visus laimjimus ir visas viltis nubrauk. Pirminiai skaiiavimai rodo, kad iais metais emdirbiai gaus nuo 10 iki 20 proc. maiau pajam nei 2013-aisiais. Be to, mes praradome daugiau nei, pa-vyzdiui, Slovnija, nes pagrindiniai ms eksporto produktai yra rapsai, kvieiai ir pieno produktai, o kaip tik i produkt kainos pasaulinje rinkoje krito labiausiai. Ar Lietuva savo pastangomis galjo suvelnin-ti praradimus? Ne! takos pasauli-nei rinkai mes, inoma, negaljome

    daryti, galime tik kaip nors reaguo-ti. Tiesiog turime iekoti nauj rin-k. Manau, tai ir bus svarbiausias 2015-j darbas. adama, kad ar-timiausiu metu Lietuvoje gamina-miems produktams duris atvers JAV ir kitos rinkos. A esu realistas, tikiu, kad galime pasiekti ger rezulta-t, juolab kad mes gaminame tik rai nedaug. Todl, jeigu turtume ge-rai ivystyt rinkodar, koki turi, pavyzdiui, olandai ar danai, tai be problem galtume savo gamina-mus produktus parduoti pasaulin-je rinkoje. Mes dar neturime toki gdi, taiau spariai tobuljame. 2015-j pradia bus sunki, taiau apskritai metai turt bti geresni.

    Jonas Talmantas, Lietuvos GEJEJGOFQJCKOR=@KR=O

    Metai i met gamta tampa vis noringesn, danai keiiasi valdia, tad emdirbiams tenka daugiau i-bandym. Su gamta nesusitarsi, o suradus bendr kalb su ems kio ministru, irk, jo ir nebelieka pos-te. Su nauja galva reikia vl visk pradti i pradi.

    Vertinant iaugint derli, ie metai buvo vidutiniki. Taiau rinka ir ems kio produkcijos supirkimo kainos ms nelepi-no. iemet Lietuvoje pagaminta madaug 7,5 mlrd. Lt verts au-galininkysts ir gyvulininkysts produkcijos, arba 8,7 proc. maiau nei pernai. Grome 2009-uosius! Tai neguodia ir nesuteikia tvir-to pagrindo kitiems metams. Jie nebus lengvi. Rink praradimas, kain smukimas nieko gero nea-da. Tiesa, grd kainos po truput atsigauna, bet augintojai jau netu-ri k parduoti, nes stokodami apy-vartini l jie negali laikyti daug grd ir laukti geresni kain.

    Nra ger poslinki ir emdir-bi savivaldoje. Labai daug kinin-k yra pasyvs, nenori dalyvauti organizacij veikloje, ilaikyti sa-vivald, o jos pasiektais rezultatais naudojasi. Visi turime suprasti, kad savo organizacijas reikia patiems ilaikyti. Tada bsime nepriklauso-mi ir galsime tvirtai ginti savo in-teresus valdios koridoriuose. tai vokiei emdirbi organizacijos labai stiprios, surenka daug mokes-i, gali savo nariams teikti buhal-terins apskaitos bei kitas paslau-gas. Mes labai atsiliekame. Tiesa, ms jauni kininkai msto kitaip ir yra daug aktyvesni.

    !NDRIEJUS3TANIKAS AIOGEKNILENIEJEJG=O

    Ms emdirbiai moka uaugin-ti ir pagaminti kokybikos ems kio produkcijos. Bt gerai, kad jos supirkimo kainos bt stabiles-ns, o kininkai galt planuoti savo veikl. iuo atvilgiu besibaigiantys metai buvo visai sujaukti. Kent-jome ir dl gamtos, ir dl politik sprendim.

    iem ir pavasar nualo pasliai, bet grd augintoj derlius buvo gana normalus. Taiau grd ir rap-s kainos smuko emyn. Bet labiau nei grdininkai iemet kentjo pie-no gamintojai, gyvuli augintojai ir darininkai. Pagrindin prieastis Rusijos paskelbtas maisto produkt i ES ir kit ali embargas. Taiau dabar akivaizdu, kad kai kurie per-dirbjai pasinaudojo ia aplinkybe ir smarkiai sumaino aliavos supir-kimo kainas. Bene didiausi smg patyr pieno