• Kiekviena kaimo turizmo so-dyba įdomi savaip. Svėdasų se-niūnijoje, Būtėnų kaime, įsikūrę Rūta ir Petras Baronai savo darbu įprasmino senelių atminimą.

• Daugelis kambarinių gėlių išgyvena ramybės laikotarpį. Tuo metu fiziologiniai procesai augaluo-se sustoja arba visiškai nutrūksta.

• Ak, komplimentai ir rožėmis klotas jaunos gražuolės karjeros teatre kelias! Gal kurią kitą tokios liaupsės būtų jau išpaikinusios, tačiau ne Tomą Vaškevičiūtę.

• Vieniems ta pačia liga sergan-tiems žmonėms vaistai kompen-suojami, kitiems – ne. Ir visiškai ne-sirūpinama, kad susirgę darbingo amžiaus žmonės netaptų neįgalūs.

2014 m. lapkričio 22 d., šeštadienis • Nr. 94 (9422) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt (0,72 Eur)

Šiandien skaitykite:

Trečiadienį VL su priedais:Ūkininkų žiniosMoters pasaulisTėviškės šviesa

SODYBA, 7 p.

SODYBA, 10 p.

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

SVEIKATA, 21 p.

(Užs. 624)

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Pagal diplomatų ir apskritai darbuotojų skaičių Rusijos am-basada smarkiai lenkia visų kitų Lietuvoje veikiančių šalių amba-sadas. Vieša paslaptis, kad šio-je ambasadoje rado prieglobstį ir kaimyninės valstybės žvalgy-bų tarnybos, tačiau ir pro jų rėtį į viešumą prasiskverbia pikantiški diplomatų nuotykiai bei intrigos.

Nemalonumai dėl alkoholio

Politologai pastebėjo, kad būtent Rusijos prezidento Vladimiro Pu-tino skirti ambasadoriai Lietuvoje nepasižymėjo bendravimo kultūra. Daugelis politikų ir žurnalistų ne-abejodami pasakys, kad iš visų Ru-sijos ambasadorių Lietuvoje itin

Paslaptingoji ambasada Latvių gatvėje (II)išsiskyrė 2003–2008 m. dirbęs Ru-sijos ambasadorius Borisas Cepovas. Simboliška, kad jo kadencijos metu Lietuva įstojo ir į ES, ir į NATO. Su šiuo diplomatu asmeniškai teko bendrauti tuomečiam Lietuvos premjerui, o dabar Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkui Gedi-minui Kirkilui. „Susidariau įspūdį, kad tas žmogus dirbo šalyje, kurios nelabai suprato ir net nesistengė su-prasti. Man atrodo, kad jis neturėjo diplomatams būtinų savybių. Paly-ginti su Rusijos ambasadoriais, Lie-tuvoje dirbusiais iki jo, B.Cepovas prasčiau bendravo su politikais, ypač su žiniasklaida. Apskritai jo veikloje buvo nesusipratimų“, – atviravo jis.

Vieša paslaptis, kad B.Cepovas mėgo išlenkti taurelę. Dėl šio po-mėgio jis pirma laiko buvo atšauktas ir iš ambasadoriaus Kenijoje posto.

Nukelta į 3 p.

Eilinių diplomatų į Lietuvą Rusija nesiunčia. Politikų nuomone, šios taisyklės laikomasi nuo diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos užmezgimo ir, matyt, nesirengiama ją laužyti.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Žemdirbiai vylėsi, kad sudo-rojus derlių dar teks atsiraitoti rankoves ir rengti bei teikti pa-raiškas gauti naujo finansinio lai-kotarpio paramą. Tačiau europi-nių lėšų dar teks palaukti. Išsekus praėjusio laikotarpio europinės paramos aruodams, o naujiems dar neatsivėrus, sąstingis apėmė ir technikos, įrangos bei žemės ūkio paslaugų rinkas.

Vėlavimas atsilieps ekonomikai

Žemės ūkio ministerija skel-bia, kad šiemet vasarą Europos Komisijai (EK) pateikta Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa (KPP) gali būti patvir-tinta tik pavasarį.

„Iš tikrųjų žemdirbių lūkesčiai buvo kitokie: tikėjomės, kad pirmų siūlymų teikti paraiškas bus bent šių metų pabaigoje. Akivaizdu, kad pa-ramos traukinys šiemet mūsų nepa-sieks. Dabar sako, kad bus pavasarį. O jei nusitęs iki rudens? Tokie intervalai tarp �nansavimo – didelis stabdys ir ūkiams, ir žemės ūkio mašinų par-davėjams“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos lyderis Raimundas Juknevičius įsiti-kinęs, kad ūkiams pražūtinga gyventi šia diena, tačiau kurti ateities planų daugelis negali, nes tai susiję su investicijomis ir ES parama. O kova dėl jos tarp ES šalių stiprėja.

„Daug šalių, daug interesų, todėl sunku suderinti visiems palankias nuostatas. Kad ir kaip būtų, naujos KPP paramos vėlavimas atsilieps vi-sai ekonomikai, nes ši parama mai-tina toli gražu ne tik žemės ūkį, bet ir žemės ūkiui paslaugas teikian-tį sektorių“, – dėstė R.Juknevičius.

Nukelta į 3 p.

Investicinė parama – vis dar miražasInvesticijas į ūkius planuojantys ir europinės paramos laukiantys ūki-ninkai ir bendrovės priversti mindžikuoti vietoje – naujoji Lietuvos kaimo plėtros programa vis juda tarp Vilniaus ir Briuselio, o vilčių, kad dar šiemet Europos Komisija ją palaimins, nėra.

fotodiena.lt nuotrauka

Vėluojanti naujo finansinio laikotarpio ES parama nenaudinga nė vienam žemės ūkio veikla ar perdirbimu užsii-mančiam ūkiui bei įmonei. VL fotomontažas

2 2014 m. lapkričio 22 d. • Nr. 94 (9422) Valstiečių laikraštisAktualijos

Delčia.Saulė teka 7.47, leidžiasi 16.19.

RytojŠiandien

Savaitgalį šalį aplankys ramūs, švelniai žiemiški orai, kai kur pasnigs, kai kur pasnyguriuos, kai kur palynos, tvyros rūkas. Naktimis ir rytais gali būti slidu.

Šeštadienį temperatūra svyruos apie 0–3 laipsnius, pūs vakaris, dangus bus apniukęs, tik pajūryje džiugins šiluma iki 6 laipsnių. Sekmadienį papūs šiaurys, krituliai mažai tikėtini.

Kitos savaitės pradžia bus dar šaltesnė – spustelės 5–6 laipsnių šaltukas, o vė-liau numatomi krituliai ir švelnesni orai.

orai.lt, VL inf.

Dieną: –1 +2°

Naktį: –1 +2°

Dieną: 0 +3°

Naktį: –1 –2°

PorytDieną: –5 –6°

Naktį: –6 –8°

Lietuvos įdirbis neprastas

Saulius Cironka, žemės ūkio vi-ceministras.

Lietuva nevėluoja, nes EK dar ne-patvirtino nė vienos šalies KPP. Nese-niai buvau susitikęs su EK atstovais, kurie sakė, kad geriausiu atveju šie-met bus patvirtintos 4–5 programos. Kai kurios valstybės jų nėra net pa-teikusios svarstyti. Mes kur kas dau-giau nuveikėme ir viliamės, kad bū-sime tarp tų šalių, kurių KPP bus pa-tvirtintos kitų metų pradžioje. Savo KPP pateikėme birželio pradžioje ir gavome apie 240 pastabų. Kai ku-rios iš jų tėra techninio pobūdžio. Bet nemažai tokių, kurias reikia labai

argumentuotai pagrįsti. Iki lapkričio pabaigos norime spėti pateikti visą medžiagą dėl pastabų, todėl prašo-me žemdirbių, kad netrikdytų ŽŪM specialistų ir kol kas nekviestų į ren-ginius, nes jie labai apkrauti darbais.

Kai EK patvirtins KPP, rengsime priemonių įgyvendinimo taisykles. Įdirbis yra, socialiniai partneriai pa-sirengę padėti, tad ilgai neturėtume užtrukti. Norėtųsi gauti EK palaimini-mą ir po to pradėti rinkti paraiškas. Kitu atveju bus didelė rizika, kaip at-sitiko su jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemone. Dar rugsėjį buvo paskelb-ta, kad renkamos paraiškos, tačiau tai teko atšaukti, nes sulaukėme EK pas-tabų. Viena iš jų – siūlymas sumažinti jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą sumą. Lietuva tam numatė daugiau nei praeitą laikotarpį – 70 tūkst. eurų. O štai estai sutiko šią sumą sumažinti iki 40 tūkst. eurų. Norime įrodyti, kad mūsų pasiūlyta parama nėra jau tokia didelė. Tam reikia pastangų ir laiko.

Lietuvos KPP yra 16 priemonių, kurioms įgyvendinti 2014–2020 m. skirta 6,799 mlrd. Lt. Iš jų 15 proc., arba 1,229 mlrd. Lt, – mūsų šalies biudžeto dalis.

iš 28 šalių teikiamų beveik 120 KPP (ne viena valstybė rengia atskiras re-gionų plėtros programas). Tad lai-dyti daug kritikos strėlių mūsų KPP rengėjams nevertėtų.

Bet mūsų ūkininkai rodo pirštu į kaimyninę Latviją, kurioje kai ku-rių naujos KPP priemonių paraiškos jau priimamos. EK neprieštarauja, kad šalys narės pradėtų įgyvendinti dar nepalaimintos KPP priemones. Tačiau tokiu atveju jos prisiima �-nansinę riziką, jei būtų pripažinta, kad žemdirbių išlaidos nebus kom-

pensuojamos europinėmis lėšomis. „Latvija rizikuoja, o Lietuvos val-dančioji dauguma, matyt, bijo tokių žingsnių“, – tarstelėjo R.Juknevičius.

Pasak S.Daniulio, esant tokiai kri-zinei situacijai, valstybė galėtų rizi-kuoti ir remti bent prioritetines sritis. „Galėtų leisti pieno gamintojams, gal-vijų augintojams investuoti į gamybą ir perdirbimą savo ūkyje, kad maisto tiekimo grandinėje būtų galima iš-vengti tarpininkų. Ir ekologiniai ūkiai turi tokių planų, galvoja apie perdir-bimą. Juk yra pagrindinės gairės, ką ir už kiek galime pirkti. Per vienus me-tus didelių sumų neišleisime. Reikėtų greičiau ir ryžtingiau veikti arba atvi-rai pasakyti, kad žemdirbiams pini-gų nėra, ir neatsikalbinėti“, – pareiškė ekologinio ūkio savininkas.

Kaimą ištiks katastrofa?

Pasak Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovo Petro Puskunigio,

dėl paramos tarpusavyje grumiasi ne tik ES šalys. Lietuvoje ne ma-žiau aktyviai paramos paklodę į vi-sas puses tampo žemdirbių organi-zacijos, tad visų interesus suderinti nelengva. „Štai Airijos ar kitų šalių KPP glausta ir aiški, o mūsų – išti-sos paklodės. Yra nereikalingų prie-monių, kurios naudingos tik mažai grupei“, – sakė Šakių rajone įsikū-rusio ūkio direktorius.

P.Puskunigis įsitikinęs, kad mūsų šalies žemės ūkis rieda ame-rikietiškais kalneliais dėl naciona-

linės agrarinės politikos stygiaus: „Kiekviena nauja valdžia nusta-to vis naujas madas. O ministrai vis dažniau keičiasi! Seniai turė-jome sutarti, kokia kryptimi eisi-me, kokie mūsų prioritetai ir kad jų bus laikomasi, nesvarbu, kas ateis į valdžią. Dėl savo prioritetų turi-me tvirtai kovoti ir Briuselyje. Kas kovoja, tas ir turi. Kam mums rei-kalinga valdžia, jei neapgina mūsų interesų?“

Anot jo, dabar žemdirbiai tryp-čioja vietoje ne tik dėl vėluojančios KPP paramos. „Ne vieną ūkininką ar bendrovę kamuoja nežinia dėl ateities. Kiek po šių metų krizės išliks pieno gamintojų, galvijų augintojų? O kas bus, kai nuo balandžio neliks pieno gamybos kvotų? Ne viena ES valstybė pasiruošusi gaminti daugiau pieno, o Baltijos šalių pieno ūkiams gali būti pasirašytas paskutinis nuos-prendis. Tokiu atveju kaimą ištiks katastrofa. Juk nemažai darbo vie-

tų sukuriama gyvulininkystės, pieno gamybos srityse. Tarp kitko, mūsų pieno ūkiais stebisi užsieniečiai. Lie-tuviams gal ir neįdomu, bet mūsų žemdirbiai moka dirbti: pigiausiai parduodami žaliavą ir gaudami ma-žiausias tiesiogines išmokas, jie su-geba išlikti rinkoje, išlaikyti darbo vietas ir mokėti mokesčius“, – nuo-gąstavimus išklojo vieno novatoriš-kiausių šalies ūkių vadovas.

Sandėliai pilni technikos

Ne mažiau nei žemdirbiai nau-jos KPP paramos laukia žemės ūkio technikos ir įrangos pardavėjai. Jų sandėliai pilni naujų padargų, trak-torių, kombainų ir kitokių mašinų.

„Per pastaruosius penkerius metus technikos pardavėjams taip prastai, kaip dabar, nebuvo. Ir per-nai, ir šiemet įmonės žemdirbiams siūlė techniką išsimokėtinai. Kas galėjo, tas pirko. Bet dabar tech-nikos pardavėjai susilaiko, nes pa-ramos kaip nėra, taip nėra“, – sakė Lietuvos žemės ūkio technikos aso-ciacijos prezidentas Andrėjus Jakas.

Ne ką geriau ir kitose Baltijos ša-lyse, kuriose lietuviškos įmonės pre-kiauja žemės ūkio mašinomis. „Ir jų KPP nepatvirtintos, nors estai ir la-tviai jas anksčiau išsiuntė EK. Tiesa, kai kurios latvių priemonės aiškes-nės, todėl jie šiek tiek juda“, – paste-bėjo žemės ūkio technikos pardavė-jams atstovaujančios organizacijos prezidentas.

Technikos pardavimo įmonės, tikėdamosi, kad ES biudžetas at-sivers anksčiau, iš gamintojų pri-sivežė naujų mašinų. Ūkininkams reikia traktorių, kombainų, padar-gų. Tačiau kol kas ši technika lau-kia pirkėjų.

Pasak A.Jako, Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijai priklau-sančių bendrovių metinė apyvarta paprastai būna apie 1,5 mlrd. Lt. Šiemet pardavimų apimtys bus vos 50 proc.

Atkelta iš 1 p.

„Vėlavimas mums labai nenaudin-gas, nes mes ir taip atsiliekame nuo savo kolegų vakariečių. Juk mums reikia konkuruoti toje pačioje rin-koje su vokiečiais, prancūzais, danais, kurių ūkiai stipresni, jie yra daugiau investavę, turi senas ūkininkavimo tradicijas. Jų ir mūsų ekologiška pro-dukcija yra tose pačiose lentynose, nors mes gauname kelis kartus ma-žesnę paramą, o už degalus, trąšas ir kita mokame panašią kainą. Be to, jei ten parduodame, mums moka ma-žiau nei saviems ūkininkams. Taigi, ilgos pertraukos tarp �nansavimo sil-pnina mūsų ūkį“, – samprotavo Lie-tuvos ekologinių ūkių asociacijos va-dovas Saulius Daniulis.

Spėjimas iš kavos tirščių

Žemdirbiai neslepia nusivylimo ir dėl to, kad parama vėluoja, ir dėl to, kad jie nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama. „Nežinome, kokios bus žaidimo taisyklės. Taip, su žemdir-bių savivaldos organizacijomis bend-raujama, tačiau teikiant informaciją stengiamasi pasakyti nedaug. Nevy-

riausybinės organizacijos teikia savo pasiūlymų, tačiau viską lemia politi-kų dėlionės. O jos toli gražu ne vi-sada būna aiškios, todėl mums lieka spėlioti iš kavos tirščių“, – nuomonę išsakė R.Juknevičius.

Anot jo, ŽŪM atstovai teisina-si, kad su EK susirašinėjama anglų kalba, nemažai laiko sugaištama verčiant, todėl ir su EK pastabomis žemdirbiai ne taip greitai supažin-dinami. „Suprantame, kad procesas užtrunka. Tačiau mes privalome do-mėtis, nes turime karčios patirties, kai valdininkai rodydavo pirštu į Briuselį ir sakydavo, kad jis nelei-džia. O pasirodydavo, kad kliuvinius sugalvojo vietos valdininkai. Turime daugiau galių, nei bandoma įteigti, ir jas turime išnaudoti“, – įsitikinęs Šiaulių rajono ūkininkas.

Latviai rizikuoja

Šiemet buvo išrinkti nauji europarlamentarai, pasikeitė EK sudėtis, tad ir dėl šių aplinkybių strigo ir taip biurokratijos kausto-mi ES institucijų darbai. Reikėtų pabrėžti, kad EK šiemet žada pa-tvirtinti viso labo tik 4–5 programas

Investicinė parama – vis dar miražas

Pasak Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės va-dovo Petro Puskunigio, dėl paramos tarpusavy-je grumiasi ne tik ES šalys. Lietuvoje ne mažiau aktyviai paramos paklodę į visas puses tampo žemdirbių organizacijos, tad visų interesus su-derinti nelengva.

Daugelis ūkininkų nespėjo pasinaudoti parama žemės ūkio technikai įsigyti, todėl jie, taip pat ir pardavėjai ES pi-nigų laukia kaip išganymo. Petro Malūko nuotrauka

32014 m. lapkričio 22 d. • Nr. 94 (9422) Valstiečių laikraštis Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Nemalonumų dėl alkoholio var-tojimo šis ambasadorius turėjo ir dirbdamas Niujorke, Rusijos atsto-vybėje prie Jungtinių Tautų Orga-nizacijos. Įdomu tai, kad tada jis konkuravo su dabartiniu Rusijos užsienio reikalų ministerijos vado-vu Sergejumi Lovrovu. Pastarasis tada B.Cepovą įskundė Maskvai, kad šis diplomatas dėl alkoholio vartojimo kolektyvui kelia papil-domų rūpesčių.

Beje, Vilniuje dėl alkoholio var-tojimo skandalingai pagarsėjo ir B.Cepovo pavaldinys Rusijos gy-nybos atašė pirmasis padėjėjas pul-kininkas Aleksandras Zemzerovas. Lietuvos žiniasklaida atskleidė, kad A.Zemzerovas savo žmonai buvo užsakęs parsiduodantį vyrą. Kol jis tenkino moterį, diplomatas kitame kambaryje gėrė degtinę. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, A.Zemzerovas buvo atšauktas į Maskvą. Įdomu tai, kad šiuo metu A.Zemzerovas di-plomatinę karjerą tęsia kaimyninėje Baltarusijoje.

Diplomatų ir šnipų konkurencija

Lietuvos specialiosios tarnybos žinojo, kad B.Cepovas labai nesu-gyveno su Lietuvoje neo�cialiai vei-kiančio Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos („Služba vnešnei razved-ki“) skyriaus vadovu Dmitrijumi Cvetkovu. Žvalgybininkų duomeni-mis, tai buvo profesionalas. Jis Vil-niuje sukūrė skyrių, kuriame buvo net 10 žmonių, užsiimančių vietos rusų organizacijų priežiūra, nelega-lų priedangos organizavimu, politi-

ne, ekonomine ir net technologine žvalgyba. Rusijos specialiųjų tarny-bų ekspertas Jevgenijus Limarevas vienam Rusijos dienraščiui prasita-rė, kad šis skyrius geriausių rezul-tatų Lietuvoje pasiekė politikos ir ekonomikos srityje. Manoma, kad būtent šis skyrius 2005-aisiais pa-rūpino lietuvišką pasą, kuriuo pasi-naudojo Kremliaus kritiko Aleksan-dro Litvinenkos nuodytojas.

Ambasadorius B.Cepovas ne-mėgo jaunojo konkurento ir, lenk-tyniaudamas su žvalgybininkais, Kremliui siuntė savo informaciją. Informacija dažnai skirdavosi, todėl Maskvoje būdavo sukamos galvos, kieno informacija patikimesnė.

Baigdamas kadenciją, B.Cepovas galutinai susigadino reputaci-ją, kai po vieno renginio įkaušęs žurnalistams pareiškė, kad Lietu-va yra ne šalis, o skandalų mėgė-jų sambūris. Tuometis ūkio minis-tras V.Uspaskichas pareiškė, kad B.Cepovas praleido progą patylėti, o Užsienio reikalų ministerijos se-kretorius Albinas Januška viešai pa-sakė, kad po tokio pareiškimo am-

basadorius turi tik vieną išeitį. Bet kuri kita valstybė būtų atšaukusi su-sikompromitavusį ambasadorių, tik ne Rusija.

KGB generolui pakirpo sparnus

Atsisveikindamas su Lietuva, skandalingasis Rusijos ambasado-rius B.Cepovas privačiame pokal-byje vienam Lietuvos diplomatui ištarė tokią frazę: „Po Čchikvadzės Lietuvoje mane prisimins geruoju.“ B.Cepovas iš dalies buvo teisus. Jį pakeitęs Vladimiras Čchikvadzė ti-kėjosi ir jau pirmosiomis dienomis Lietuvoje bandė veikti, lyg būtų at-vykęs ne į nepriklausomą valstybę, o į Rusijos guberniją. Vienas jo ko-lega V.Čchikvadzę apibūdino kaip labai kategorišką, nelinkusį į kom-promisus ir neieškantį žodžio kiše-nėje diplomatą. V.Čchikvadzė buvo vadinamas KGB generolu. Jis šią pravardę pats paminėjo jau pirmaja-me interviu Lietuvoje. Nors jis iro-niškai vertino šią pravardę, vis dėl-to neužmirškime, kad į Lietuvą šis diplomatas pasiųstas iš Rusijos už-sienio reikalų ministerijos Saugu-mo departamento vadovo posto. Tai žinojo ir Lietuvos Prezidentas Val-das Adamkus, todėl šiam „ereliui“ iš karto pakirpo sparnus. Sovietų sau-gumo nekenčiantis Lietuvos Prezi-dentas subtiliai pažemino būsimą Rusijos ambasadorių, iš pradžių ke-lis mėnesius delsęs, o galiausiai, iki skiriamųjų raštų įteikimo likus ke-lioms valandoms, tariamai dėl už-imtumo vėl atidėjęs susitikimą. Taip Prezidentas pademonstravo nuo-monę apie diplomatus, susijusius su žvalgybos struktūromis.

Paneigė grasinimus

KGB generolo pravardę turėjęs Rusijos ambasadorius pagarsėjo, kai, girdint keliems Seimo nariams ir vienam Lietuvos diplomatui, pa-reiškė, kad Lietuva pajus paramos, kurią suteikė Gruzijai, padarinius. Tiesa, V.Čchikvadzė viešai panei-gė šiuos kaltinimus, o juos girdėję politikai irgi „užmiršo“ šį įvykį. Ta-čiau netrukus Prancūzijos dienraš-tis „Le Monde“ paviešino JAV dip- lomatų susirašinėjimo medžiagą, kurioje buvo paskelbti ir įrodymai apie Rusijos ambasadoriaus grasi-nimus Lietuvai.

„AgroBalt 2008“ parodos Kau-ne organizatoriai šiek tiek nuste-bo žemės ūkio ministrę Kazimierą Prunskienę lydinčių asmenų gru-pėje pamatę ir Rusijos ambasado-rių. Galiu paliudyti. Žinojau, kad Rusijos ambasadorius vengia su-sitikimų su Lietuvos žurnalistais, todėl pabandžiau pasinaudoti šia proga, kai jis akimirkai liko tik su Kaliningrado srities gubernatoriu-mi Georgijumi Bosu. Tiesiog pa-

čiupau V.Čchikvadzę už alkūnės ir prisistačiau. Ambasadorius pra-dėjo suokti apie tai, kad rusai la-bai vertina lietuviškus produktus ir kad abi šalys šioje srityje turi ben-dradarbiauti. Sulaukęs, kai amba-sadorius pritrūks oro, paklausiau, ar tiesą parašė „LeMonde“ ir kokio Rusijos atsako turėtume laukti. Ir dabar prisimenu, kaip staiga pasi-keitė V.Čchikvadzės veidas ir kaip rūsčiai mane gręžė juodos jo akys. Neištaręs nė žodžio, ambasadorius nuskubėjo paskui K.Prunskienę.

V.Čchikvadzė sulaukė kritikos ir dėl pasisakymo Užsienio reika-lų ministerijoje vykusiame Lietu-vos ir Rusijos istorikų komisijos pa-rengto dokumentų rinkinio „SSRS ir Lietuva Antrojo pasaulinio karo metais“ 2-ojo tomo pristatyme, kai pareiškė, kad Lietuvos inkorpora-vimas į Sovietų Sąjungą vyko paly-ginti ramiai.

G.Kirkilas sakė pastebėjęs, kad V.Čchikvadzė buvo labiau progno-zuojamas nei B.Cepovas, tačiau kartais be pagrindo karščiuodavosi. KGB generolas Lietuvą paliko susi-gadinęs grėsmingo diplomato įvaizdį.

Pilkasis ambasadorius

V.Čchikvadzę pakeitęs dabar-tinis Rusijos ambasadorius Alek-sandras Udalcovas prieš tai ėjo am-basadoriaus ypatingiems reikalams pareigas Rusijos URM. Dar jis va-dovavo Rusijos URM antrajam Eu-ropos departamentui, o kiek anks-čiau jis buvo Rusijos ambasadorius Latvijoje bei Slovėnijoje. Apskritai šis diplomatas mėgsta veikti tyliai, kitaip nei du iki jo dirbę kolegos. Todėl ir informacijos apie šį diplo-matą yra nedaug. Viešumą pasiekė tik konfūzas, kai ambasadorius įtei-kė savo skiriamuosius raštus Lietu-vos Prezidentei Daliai Grybauskai-tei. Nors viešai A.Udalcovas pirmo susitikimo su Prezidente nekomen-tavo, po kelių savaičių, tikriausiai ne be ambasados pastangų, susiti-kimo detalės buvo nutekintos ke-liems Lietuvos dienraščiams. Esą Prezidentė A.Udalcovo paklaususi, ar jis suspėjęs pakankamai atsigerti lietuviško pieno ir ar dar ilgai Ru-sija ketina dusinti Lietuvą gamtinių dujų kainomis. Atsitokėjęs po pir-mo susitikimo, A.Udalcovas tik po

kelių savaičių pareiškė nepuoselė-jantis iliuzijų dėl Lietuvos bei Ru-sijos santykių, tačiau pridūrė, kad visos bendradarbiavimo galimybės dar neišsemtos.

Prieštaringa giminės istorija

Žinoma, kad A.Udalcovo senelis Ivanas Udalcovas buvo Rusijos ko-munistų ir bolševikų partijos narys nuo 1905 m., jo vardu Maskvoje pa-vadinta gatvė. I.Udalcovas sėkmingai tarnavo Stalinui, Malenkovui, Beri-jai, Chruščiovui ir Brežnevui. Suti-kite, tik turintis išskirtinių savybių žmogus galėjo išvengti tremties ar sušaudymo. Regis, šį bruožą paveldė-jo ir palikuonys. Štai ir A.Udalcovas nomenklatūroje išsilaikė tarnauda-mas Brežnevui, Andropovui, Gor-bačiovui, Jelcinui, o dabar ištikimas Putinui. Sugyventi su visais minė-tais vadais pavyko retam diplomatui.

Lietuvoje viešėjęs buvęs TSKP politinio biuro narys A.N.Jakovlevas knygoje „Prieblanda“ („Sumer-ki“) rašė apie A.Udalcovo tėvą, irgi Ivaną. Jis buvo TSKP CK apara-to tarnautojas, o nuo 1962 m. iki 1965 m. – TSKP CK Ideologijos skyriaus vedėjo pavaduotojas. Dar vėliau darbavosi Čekoslovakijoje, kur buvo vienas iš svarbiausių ideo-logų žiauraus maišto 1968-aisiais numalšinimo autorių. Knygoje ra-šoma, kad Udalcovas reikalavo maištą malšinti daug žiauriau nei tiesioginis jo šefas Suslovas. Pasak A.N.Jakovlevo, perskaitęs Udalcovo rekomendacijas, kaip reikia malšinti sukilimą, Suslovas buvo net prara-dęs kalbos dovaną.

Paslaptinga ir ypač slepiama mo-teriškosios Udalcovų giminės isto-rija. Nepatvirtintais duomenimis, A.Udalcovo senelė ar senelės sesuo buvo garsioji Rozalija Zalkind – Demono pravardę turėjusi rusų bol-ševikų komisarė, viena iš raudonojo teroro Kryme 1920 m. organizato-rių. Apie ją rašoma kaip apie ypač žiaurią asmenybę, nepakentusią net mažiausių abejonių jos nuomone. Beje, jos palaikai įmūryti Kremlius sienoje, Raudonojoje aikštėje.

A.Udalcovo gyvenimą nuodija ir sūnėnas Sergejus Udalcovas, ku-ris vargu ar pratęs šeimos nomen-klatūrines tradicijas, nors visko gali

būti. Rozalijos Zalkind anūkas, re-gis, perėmė žiauriausias garsiosios giminaitės savybes: vadovavo judė-jimui „Raudonojo jaunimo avangar-das“ ir net bandė patekti į Rusijos Dūmą bloko „Stalininis blokas – už SSSR“ sąraše. Nepavyko. Dabar jis vadovauja judėjimui „Kairysis fron-tas“. Tačiau kai kurie politologai mano, kad Sergejus yra Kremliaus marionetė.

Jelcino epochos diplomatai

B.Jelcino valdymo laikais Lietu-voje dirbo trys Rusijos ambasado-riai: Nikolajus Obertyševas (1992–1996 m.), Konstantinas Mozelis (1996–1999 m.) ir Jurijus Zubako-vas (1999–2003 m.). J.Zubakovas – patyręs žvalgybininkas, baigęs aukštąją KGB mokyklą. Po stu-dijų jis dirbo KGB kontržvalgy-bos valdyboje. 1991-aisiais paskir-tas TSRS Saugumo tarybos nario J.Primakovo patarėju, o šiam pradė-jus vadovauti Rusijos užsienio žval-gybos tarnybai, tapo jo pavaduotoju. Po tarnybos Lietuvoje J.Zubakovas buvo paaukštintas – paskirtas Ru-sijos Saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotoju. Reikėtų priminti, kad J.Zubakovas 2003-iaisiais prasita-rė apie galimą Rusijos prezidento V.Putino vizitą Lietuvoje. Jis neį-vyko dėl daugelio priežasčių, o vie-na iš jų – prezidento Rolando Pak-so apkalta.

Pasak G.Kirkilo, J.Zubakovas buvo buvo lankstus, komunikabi-lus, daug bendraudavo su šalies po-litikais. N.Obertyševas buvo klasi-kinis diplomatas, inteligentas, o apie K.Mozelį Lietuvos politikų bei di-plomatų prisiminimai išblėso.

Ko gero, taikliausiai Rusijos am-basadorius apibūdino Seimo Už-sienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis: „Eilinių diplomatų į Lietuvą ne-siunčia. Šios taisyklės laikomasi nuo diplomatinių santykių tarp Rusijos ir Lietuvos užmezgimo. Suprantu, kad jie vykdo savo valstybės politi-ką, kuri pastaraisiais metais mums nedraugiška. Ir tai jie daro profesio- naliai. Mes žinome, ką ir kaip jie daro, bet viešai apie tai galėsiu pa-pasakoti ateityje, pasitraukęs iš po-litinio gyvenimo.“

Paslaptingoji ambasada Latvių gatvėje (II)

KGB generolo pravardę turintis ambasadorius jau pirmosiomis dienomis Lietuvoje bandė veik-ti, lyg būtų atvykęs ne į nepriklausomą valstybę, o į Rusijos guberniją, tačiau šiam ereliui Lietuvo-je buvo greitai pakirpti sparnai.

G.Kirkilas sakė pastebėjęs, kad V.Čchikvadzė buvo labiau prognozuojamas nei B.Cepovas, tačiau kartais be pagrin-do karščiuodavosi. KGB generolas Lietuvą paliko susigadinęs grėsmingo diplomato įvaizdį. fotodiena.lt nuotrauka

Sveikata

Metas, kai reikia ramybės

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

10 p.7 p.

21 p.

Kiekviena kaimo turiz-mo sodyba įdomi savaip. Svėdasų seniūnijoje, Bū-tėnų kaime, įsikūrę Rūta ir Petras Baronai savo darbu įprasmino senelių atminimą.

Nijolė Petrošiūtė

Daugelis kambarinių gė-lių išgyvena ramybės lai-kotarpį. Tuo metu fiziolo-giniai procesai augaluose sustoja arba visiškai nu-trūksta.

Vijolė Aguonaitė

Rieduliai Lietuvoje garbi-nami nuo seno, o kai ku-rie iš jų buvo laikomi šven-tais. Pagonybės laikais ant akmenų su dubenimis buvo aukojamos gyvos ir negyvos aukos, o juose besikaupiančiam lietaus vandeniui buvo priskiria-ma magiška ar gydomo-ji galia.

Nusipelnė penkių gandrų įvertinimo

Ką daryti, kai kažką lyg ir skauda, bet nesinori dėl menk-niekio eiti į polikli-niką? Arba vizito pas gy-dytoją reikia laukti keletą savaičių? Savo sveikatai neabejingi žmonės gali na-mie atlikti įvairius medici-nos diagnostikos testus.

Alė Sima

Vieniems ta pačia liga ser-gantiems žmonėms vaistai kompensuojami, kitiems – ne. Ir visiškai nesirūpina-ma, kad susirgę darbingo amžiaus žmonės netaptų neįgalūs..

Aušrinė Šėmienė

Takas Žalpių akmens link

11 p.

Teatrui drąsos reikia labiau nei grožio

23 p.

17 p.

Ak, tas komplimentais ir rožėmis klotas jaunos gražuolės karjeros teatre kelias! Gal kokią kitą tokios liaupsės būtų jau išpaikinusios, tačiau ne Tomą Vaškevičiūtę.

Rūta Klišytė

Valstybė ta pati, tik kišenės skirtingos

Buitiniais diagnostikos testais nepataria kliautis