2014 m. lapkričio 12 d., trečiadienis • Nr. 91 (9419) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt (0,55 Eur)

• Tikimasi, kad pasikeitusios savaeigių, žemės ūkio mašinų ir priekabų registravimo taisyklės privers pirkėjus būti budresnius. Taip bus išspręstos pastaruoju metu kylančios jų registravimo problemos.

• Pieno supirkimo kainos – vienas aktualiausių klausimų, kurį šiandien turi išspręsti pieno gamintojai ir perdirbėjai.

• „Paskutinę naktį prieš kon-certą niekada negaliu užmigti“, – sakė talentingoji atlikėja Šorena Džaniašvili, lapkritį pristatanti naująją savo albumo „Mano šir-dies muzika“ programą.

• Krizių psichologas Michailas Chasminskis pasakoja, kodėl šian-dien tiek daug šeimų išsiskiria, kaip atskirti tikrus jausmus nuo paviršutiniškų ir kodėl svarbu kiekvienam atsisakyti egoizmo.

Šiandien skaitykite:

Moters pasaulis, 13 p.

Moters pasaulis, 14 p.

Ūkininkų žinios, 7 p.

Ūkininkų žinios, 7 p.

Šeštadienį VL su priedais:SodybaŠeštadienisSveikata

(Užs. 621)

Perpildėmokytojųkantrybę

Rytoj daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų ir vaikų darželių turėtų vykti įspėjamasis streikas. Jį organizuojančių švietimo profesinių organizacijų lyderiai sako, kad švietimo skurdinimas tę-siasi, todėl mokytojai pasiryžę su tuo nesitaikstyti.

fotodiena.lt nuotrauka

Vida TavorienėVL žurnalistė

Grąžinti per sunkmetį sumažin-tas mokinių ugdymui skiriamas lė-šas ir atkurti bazinę mėnesinę algą reikalaujantys pedagogai pareiš-kė, kad jų iškeltiems šiems ir ki-tiems reikalavimams svarstyti su-daryta darbo grupė tėra imitacinė, todėl jie priversti imtis kraštutinių priemonių. Švietimo profesinių są-jungų atstovai nusivylę švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio elgesiu ir mano, kad jam vieninte-lė išeitis – padėti ministro portfelį.

Plinta arogancijos virusas

Anot streiko rengėjų, švietimo ir mokslo ministras nesudarė sąlygų taikiai išspręsti kolektyvinį ginčą, o konfliktui pasiekus kulminaciją išėjo atostogų. Tai, kad D.Pavalkis pasi-rinko atostogas tokiu metu, kai Sei-me svarstomas kitų metų Švietimo ir mokslo ministerijos biudžetas, tik esą dar kartą patvirtina, koks yra jo požiūris į prisiimtą valdyti sritį.

Dėl arogantiško elgesio ir sociali-nių partnerių ignoravimo buvo kriti-kuojamas ir buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Gal

ši ministro kėdė yra užkrėsta aroganci-jos virusu? O gal šis virusas susargdina visas valdžios galvas, kurios pamiršta, kad privalo tarnauti visuomenei?

„Mūsų valdžiai visuomenėje yra lygesnių už lygius, todėl „labiau nu-sipelniusiesiems“ atlyginimai buvo atkurti, o kiti palikti už borto. Jei į gatves išeitų ne tik pedagogai, bet ir kultūros, socialiniai darbuotojai, gydytojai, policininkai, ugniagesiai, pensininkai, valdžia greitai rastų pi-nigų ir jų atlyginimams, ir pensi-joms atkurti. Pinigų yra, tik kokie valstybės prioritetai? Štai per dve-jus metus krašto apsaugai papildo-

mai rasta beveik pusė milijardo litų. Tačiau investicijos į tankus ir šovi-nius yra bevertės, jei neugdoma pi-lietiška, atsakinga ir sąmoninga as-menybė“, – samprotavo pedagogus palaikančio Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Darius Trečiakauskas.

Streikuos dvi valandas

Mokinių tėvus vienijančios orga-nizacijos atstovui susidaro įspūdis, kad D.Pavalkis ministerijoje bando elgtis kaip savo uabe:

Nukelta į 2 p.

Briuselis milijonus skiria, o Lietuva neimaPrie kiekvieno iš nacio-nalinio biudžeto žem-dirbiams skiriamo lito Briuselis pasiruošęs pridėti dar tris litus, o biudžeto projekte jiems lėšų pagailėta.

Albinas ČaplikasVL žurnalistas

Pavarčius 2015 m. asignavi-mų žemės ūkiui projektą į akis krinta net 725 mln. Lt išaugusi ES paramos suma. Tačiau tai – apgaulė, nes iš tikrųjų Vyriau-sybė nerado 174 mln. Lt kofi-nansavimui.

Nukelta į 3 p.

2 2014 m. lapkričio 12 d. • Nr. 91 (9419) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

„Priimami vienasmeniai, su soci-aliniais partneriais nederinti spren-dimai, noras valdyti ir kontroliuo-ti visiškai pamirštant atsakomybę už rezultatą, antikonstituciniai mi-nistro įsakymai, abitūros egzaminų skandalai, mokytojų darbo sąlygų ir profesijos prestižo pastovus smu-kimas... Profesinių sąjungų reika-lavimai yra teisėti ir pagrįsti, o jei valdžia nebegirdi jų argumentų, na-tūralu, kad mokytojai imasi kraštu-tinių priemonių.“

Rytoj (lapkričio 13 d.) bendrojo ugdymo mokyklose mokytojai strei-ką pradės 8 valandą, o ikimokykli-nio ir neformaliojo švietimo įstai-gose bus streikuojama nuo įstaigų darbo pradžios. Įspėjamasis streikas truks dvi valandas.

„Ant kai kurių mokyklų ir dar-želių durų gali būti pakabintos spy-nos: tegu D.Pavalkis galvoja, kur dės vaikus“, – sakė Lietuvos profe-sinės sąjungos „Sandrauga“ pirmi-ninkas Kęstutis Juknis. Jis pabrėžė, kad streikuoti ypač reikia lopšelių ir darželių auklėtojams, kurie nėra prilyginti pedagogams ir gauna la-bai mažus atlyginimus.

„Mūsų mokykloje profesinei są-jungai priklauso tik vienas žmogus, tad streikų nebus. Bet jei mokytojai streikuotų, nepulčiau kategoriškai drausti. Štai Prancūzijoje protestuo-tojai dažnai išeina į gatves, tad ne-reikia sureikšminti mūsų pedagogų streikų. Jų reikalavimai nėra kažko-kie ypatingi – mokytojai atkreipia dėmesį į sumažintas mokinių ug-dymui skiriamas lėšas. Kita vertus, pedagogai ugdo vaikus, todėl turi išskirtinį statusą. Mokykloje vaikai turi būti užimti, ugdymo programos suspaustos, tempas didelis, tad ne-turi likti mokymo spragų“, – savo nuomonę išsakė Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rim-tas Baltušis.

Pasak Lietuvos švietimo darbuo-tojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, įspėjamieji strei-kai vyks daugiau nei 100 ugdymo įstaigų 20 savivaldybių.

„Žinant, kad profesinės sąjungos nėra gausios, o streikus gali organi-zuoti tik jos, tai – geras rezultatas. Prie streikuojančių pedagogų gali prisijungti ir kitos švietimo profe-sinės organizacijos, kurios anksčiau nepalaikė streikų. Ir jos jau kalba, kad derybos su Švietimo ir mokslo ministerija sužlugdytos. Pedagogų streiką palaiko ir mokyklų vadovai, tėvų atstovai“, – kalbėjo Zarasų ra-jono mokytojas. Streikų rengėjai vi-liasi, kad įspėjamasis streikas paska-tins rimtas derybas. „Bet jei ir toliau bus „pavalkiška“ pozicija, gali pra-sidėti neterminuoti streikai“, – per-spėjo K.Juknis.

Ministras išėjo atostogų

Mokytojų profesinės sąjungos reikalauja atkurti mokino krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m., – padidin-ti nuo dabar esamų 3 348 iki 3 774 litų ir iki 128 litų atkurti bazinę mė-nesinę algą (dabar – 122 Lt). Taip pat reikalaujama ikimokyklinio ug-dymo įstaigų pedagogų uždarbius

prilyginti bendrojo ugdymo moky-tojų atlyginimams, sumažinti moki-nių skaičių klasėse, pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį ir iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sudaryti palankias są-lygas pedagogams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.

Į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę susibū-rusios Lietuvos švietimo darbuoto-jų profesinės sąjungos, Krikščioniš-koji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų pro-fesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidaru-mas“ šiuos reikalavimus dar šiemet birželio viduryje įteikė Švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau, pasak šių organizacijų lyderių, Švietimo ir mokslo ministerija tik formaliai „at-sirašinėjo“ ir nerodė noro bendrauti.

Prieš rugsėjį mokytojams pra-kalbus apie streikus, buvo sudary-ta darbo grupė pedagogų reikala-vimams svarstyti. Anot mokytojų profesinių sąjungų atstovų, per du mėnesius rezultatų nepasiekta, to-dėl jie mano, kad toks darbas tėra imitacinis. „Mūsų profesinė sąjunga neįtraukta į darbo grupę, tačiau mes nueiname į posėdžius, niekas neveja lauk. Matosi, kad realių sprendimų ten niekas nepriima. Be to, numa-tyta, kad darbo grupė konkrečius pasiūlymus, kaip pagerinti moki-nių ugdymo kokybę ir sudaryti ge-resnes mokytojų darbo sąlygas, tu-rės pateikti kitais metais. Bet ką tai reiškia, kai kitų metų biudžetas jau bus sudarytas ir patvirtintas?“ – re-toriškai klausė švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė.

Spalio pabaigoje apie 700 peda-gogų iš visos Lietuvos prie Švietimo ir mokslo ministerijos kėlė šūkius „Tarne, grąžink, ką esi skolingas“. Tačiau D.Pavalkis mitinguotojų ne-girdėjo – jis išėjo atostogų.

Augina lojalų ešeloną

Vis dėlto pedagogų profesinių sąjungų lyderiai pasidžiaugė, kad mokytojams subruzdus tam tikrų rezultatų jau pasiekta. „Seime svars-tant švietimo biudžetą parlamenta-rai jau nebe taip užtikrintai kalba, kad nėra pinigų ir nieko negalima padaryti. Jau pradėta ieškoti įvairių būdų, kaip jų rasti.

Kitais metais 32 litais bus didi-namas mokinio krepšelis ir 10 proc. augs ikimokyklinių įstaigų pedago-gų algos, tačiau tai švietimo darbuo-tojų netenkina“, – sakė A.Navickas. Pedagogai pastebi, kad švietimo sis-temoje susikaupė labai daug proble-mų, kurių iš esmės nesprendė, o tik gilino buvusios valdančiosios poli-tinės jėgos, jų nesprendžia ir dabar-tinė valdžia.

Į akis krenta augantis atotrūkis tarp pedagogų ir mokyklų vado-vų atlyginimų, maži jaunų moky-

tojų atlyginimai. Tiesa, tai – jau ilgametės tendencijos, ugdančios valdžiai lojalių vadovų ešeloną ir smukdančios mokytojo profesi-jos prestižą. „Kvalifikaciją ir sta-žą įgijusių mokytojų atlyginimai nėra prasti. Bet jauniems mokyto-jams tikrai sunku. Gaunant 1300– 1 500 litų į rankas šviestis, nau-dotis technologijomis, vykti į se-minarus, gerai atrodyti ir būti vai-

kams pavyzdžiu tikrai nelengva“, – pastebėjo R.Baltušis.

Velžio gimnazijos vadovas mano, kad į švietimo sistemą turėtų grįžti etatinis mokytojų darbo apmokė-jimas. „Nenormalu, kai mokykloje buhalteris turi skaičiuoti 16 ir dau-giau pozicijų mokytojų atlyginimų. Pedagogas turėtų gauti uždarbį už etatą“, – įsitikinęs R.Baltušis.

Reikia revoliucijos

D.Trečiakauskas mato dar dau-giau problemų švietimo sistemoje. „Situacija yra katastrofiška. Lietu-voje beveik ketvirtį amžiaus vyks-ta švietimo reforma, o mokinių ge-bėjimai smunka žemyn. Tai rodo tarptautiniai tyrimai. Aliarmą rei-kėtų kelti ir dėl to, kad moksleivių savižudybių skaičiumi pirmaujame ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Taigi, tiek „nusireformavome“, kad švietimo sistemoje reikia pokyčių iš esmės – revoliucijos“, – pareiš-kė Lietuvos tėvų forumo atstovas. Anot jo, visi politikai neužsikirsda-mi kalba apie prioritetą švietimui, klerkai baksnoja į esą gerą švietimo strategiją, tačiau realiai gyvenime viskas vyksta priešingai.

„Iš mokytojų reikalaujama, kad jie moksleivius parengtų egzami-nams. Todėl nekeliamas tikslas – iš-ugdyti žmogų, kuris būtų atsakin-gas, kūrybingas, sąmoningas, gebėtų įgyti profesinių kompetencijų, būtų valstybės patriotas“, – samprotavo D.Trečiakauskas.

Jis pacitavo vieną biologijos mokslininką, kuris yra pasakęs, kad jei Žemėje išnyktų visi vabzdžiai,

po 50 metų joje nebeliktų gyvybės, o jei išnyktų žmonės, visos kitos gyvybės formos suvešėtų. „Kalbant apie mūsų švietimo sistemą, galima būtų išvesti paralelę, kad jei nebelik-tų mokytojų, neliktų nei valstybės, nei tautos. O jei išnyktų Švietimo ir mokslo ministerija, tauta ir valstybė suvešėtų“, – kritikos švietimo kler-kams negailėjo mokinių tėvų orga-nizacijos atstovas.

Aktualijos

Šiandien nelis, tarp debesų dažniau pasirodys saulė, kurios šiluma tempera-tūra kilstelės iki 7–12 laipsnių.

Rytoj nelis, bet pilkų debesų mūsų padangėje netrūks. Pūs vidutinio stipru-mo pietryčių vėjas. Naktį termometrai rodys 1–6 laipsnius šilumos, dieną bus 5–10 laipsnių.

Penktadienis išliks sausas. Naktį daug kur temperatūra bus artima nuliui, šiau-riniuose regionuose – neigiama, dieną oras tesušils iki 3-8 laipsnių.

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.Saulė teka 8.24, leidžiasi 17.40.

RytojŠiandien Poryt

Naktį: +4 +9o Naktį: +1 +6o

Dieną: +5 +10oDieną: +7 +12o

Naktį: –1 +1o

Dieną: +3 +8o

Perpildė mokytojų kantrybę

Lietuvoje beveik ketvirtį amžiaus vyksta švie-timo reforma, o mokinių gebėjimai smunka žemyn. Tai rodo tarptautiniai tyrimai.

Dar prieš rugsėjį mokytojams prakalbus apie streikus, buvo sudaryta darbo grupė pedagogų reikalavimams svarstyti, tačiau per du mėnesius rezultatų nepasiekta. fotodiena.lt nuotrauka

Pedagogai pastebi, kad švietimo sistemoje susikaupė labai daug problemų, kurių iš esmės nesprendė, o tik gilino buvusios valdančiosios politinės jė-gos, jų nesprendžia ir dabartinė valdžia. VL archyvo nuotrauka

32014 m. lapkričio 12 d. • Nr. 91 (9419) Valstiečių laikraštis

Skaičiuos kitų pinigus

Tačiau net ir susidarius tokiai apmaudžiai situacijai, Lietuvoje netrūks norinčiųjų skaičiuoti žem-dirbių pinigėlius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos genera-linis direktorius Jonas Sviderskis jau numato kai kurių valstybės piliečių reakciją: „Laisvosios rinkos institu-to tarnautojai, politikai liberalai ir apskritai žemės ūkio neišmanantys piliečiai vėl iki užkimimo rėks, kad žemdirbiai užkasa milijardus. O juk

iš tikrųjų valstybės parama žemės ūkiui jau daug metų mažėja. Kodėl? Ar žemės ūkis yra išlaikytinis, ar ne-sukuria BVP, o kiek žmonių dirba maisto pramonėje?“

Palyginkime. Štai, pasak R.Mini-nienės, 2000 m., kai Lietuva dar tik

mindžikavo prie ES durų, kai žemės ūkis dar negavo ES paramos, visi asignavimai žemės ūkiui buvo 573 mln. Lt, o iš jų parama žemės ūkiui buvo tik 156 mln. Lt, 2003 m. – ati-tinkamai 815 mln. Lt ir 386 mln. Lt, o 2015 m. valstybės skiriama pa-ramos žemės ūkiui dalis tebus 204 mln. Lt, taigi pagal valstybės para-mos lygį pasieksime 2001-uosius.

Pasak J.Sviderskio, projekto ren-gėjai gudrauja: „Projekte turėtų būti pateiktas finansavimo palyginimas su praėjusio laikotarpio finansavi-mu, o skiriamą sumą reikėtų paly-ginti su objektyviu lėšų poreikiu. Tada kiekvienas suprastų, kokia yra tikroji padėtis.“

Vėluoja kasmet

Žemdirbių organizacijų vadovai nepatenkinti, kad biudžeto pro-jektas pristatomas tik dabar, kai jį jau svarsto Seimo komitetai. Pasak J.Sviderskio, blogai, kai žemdirbiai svarsto jau parengtą biudžeto pro-jektą. Juk iš esmės jį pakeisti jau sunku. „Na, pateiksime kitokią savo nuomonę, nepritarsime. O kokie re-zultatai?“ – samprotavo jis.

Žinoma, gal į reikalavimus atsi-žvelgs projektą svarstantys Seimo komitetai. Tačiau žemdirbių orga-nizacijų vadovai neturėtų užmiršti ir savikritikos. Akivaizdu, kad savo organizacijų narius jie galėtų gin-ti efektyviau. Pasak R.Mininienės, žemdirbių organizacijos turėjo ga-limybių dalyvauti rengiant biudžetą jau nuo gegužės. Tačiau nedalyvavo, nerado laiko. Kita vertus, ar žem-dirbių organizacijos turi intelektu-alinių gebėjimų dalyvauti rengiant biudžeto projektą? Daug metų kal-bama apie dalyvavimą rengiant pro-jektą, tačiau kasmet prabundama, kai projektas būna jau parengtas.

Perkėlimų painiava

Atidesni vertintojai biudžeto projekte turėjo pastebėti ir daugiau painiavos. Pavyzdžiui, jau ne vienus metus daugelis susipainioja vertin-dami papildomų nacionalinių tie-sioginių išmokų sumą. Štai šįmet Vyriausybė pasigyrė, kad žemdir-biams, pirmiausia pieno gaminto-jams, esą pirma laiko sumokės tie-siogines išmokas už 2014 m. Iš viso planuojama skirti 62 mln. Lt. Ta-

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Išimčių nedarys

Iš viso žemės ūkio sričiai, įskai-tant valstybės ir ES lėšas, 2015 m. teoriškai planuojama skir-ti 3,628 mlrd. Lt, arba net 711 mln. Lt daugiau nei buvo skirta šį-met. Kitų metų asignavimų žemės ūkio sektoriui projektą pristačiusi Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direk-torė Regina Mininienė žemdirbių organizacijų atstovus bandė guosti geromis žiniomis, tačiau šie jau išmoko atskirti pažadus nuo rea-lių darbų.

Štai ES kitąmet pasiruošusi Lie-tuvai skirti 725 mln. Lt daugiau pa-ramos, nei skyrė šįmet. Tačiau gau-nanti paramą valstybė ir iš savo biudžeto turi skirti dalį pinigėlių. Vyriausybė kitų metų biudžete ben-drajam finansavimui numatė skirti 265 mln. Lt, taigi per metus ši dalis išaugo 39 mln. Lt, tačiau norint pa-naudoti visą ES paramą dar trūks-ta 174 mln. Lt. Ir galime nesitikėti: Briuselis išimčių nedarys. Kofinan-suoti projektų negalinti valstybė ne-gaus ir paramos. Taigi nors biudžete numatyta 2,7 mlrd. Lt ES parama, iš tikrųjų gausime 500 mln. Lt ma-žiau nei galėtume gauti.

Parama atidedama

Gal biudžeto projekte reikė-tų numatyti realias, o ne menamas sumas? „Finansų ministerijai (FM)aš siūliau taip elgtis. Supratau, kad tai daroma dėl euro įvedimo. Buvo siekiama, kad valstybės finansų sis-tema atitiktų būtinus Mastrichto kriterijus. Kita vertus, eurą įsivesi-me metų pradžioje, o 2015 m. biu-džeto rodiklių įstatyme FM numa-tyta galimybė prireikus pasiskolinti. Taigi mes ir siūlėme – toks porei-kis kaip tik yra dabar. Tačiau FM neskuba, atidžiai stebi pinigų srau-tus. Taigi tokiu atveju, jei kofinan-savimui nebus skirta reikiama suma, ES paramos dalis paprasčiausiai bus naudojama kitais metais“, – sakė R.Mininienė.

Taigi problema paprasčiausiai atidedama, o kitąmet, tikėtina, bus nukeliama vėlesniems metams. To-kia liga jau įprasta, pavyzdžiui, nors artėja 2015-ieji, mes vis dar nau-dojame 2007–2013 m. laikotarpiui skirtas lėšas. Ar suspėsime?

Briuselis milijonus skiria, o Lietuva neima

Lietuva nacionaliniame biudžete nerado ben-drajam finansavimui būtinų 174 mln. Lt, to-dėl negalės gauti apie 500 mln. Lt ES numa-tytos paramos žemdirbiams.

Jau ne vienus metus biudžeto pyrago riekė žemės ūkiui plonėja. Petro Malūko nuotrauka

Seimas imasi pataisų, kuriomis siūloma nuo kitų metų pašalpų, būsto šildymo kompensacijų mo-kėjimą pavesti savivaldybėms. Lėšas jos gautų iš valstybės. Seimas antra-dienį po pateikimo pritarė atitinka-moms Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įsta-tymo pataisoms ir jas toliau svars-tys gruodžio 2-ąją. Tokios pataisos

siūlomos, pasiteisinus bandoma-jam projektui penkiose šalies savi-valdybėse: nuo 2012 m. Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės pačios rūpinasi kompensacijų ir pašalpų skyrimu bei mokėjimu. Jei pataisas Seimas priims, 55 šalies savivaldy-bėms socialinei paramai būtų ski-riama tiek, kiek 2011–2013 m. jos

vidutiniškai panaudojo šiam tikslui. Socialinės apsaugos ir darbo vice-ministras Algirdas Šešelgis abejoja, ar didelėms savivaldybėms greitai pavyks efektyviau skirstyti socialinę paramą ir sutaupyti. „Procesas bus gerokai sudėtingesnis didžiuosiuose miestuose, bet manome, kad ir ben-druomenės, ir seniūnijos įsitrauks į tą procesą aktyviai ir duos tą efektą,

Nori perleisti daugiau darbų gal ne taip greitai, kaip mažose sa-vivaldybėse“, – pristatydamas patai-sas, sakė viceministras. Jis pabrėžė, kad renovacija bus svarbus aspektas, mokant kompensacijas.

„Numatyta, kad 100 proc. ap-mokamas kreditas ir palūkanos gy-ventojams, dalyvaujantiems namų renovacijos projekte. Vadinasi, ma-žės išlaidos kompensacijoms už šil-dymą, o sutaupytos lėšos bus pa-naudotos būstui atnaujinti“, – teigė viceministras. A.Šešelgis Seimo na-rius informavo, kad penkiose savi-

valdybėse, kurios jau kelerius metus pačios skiria ir moka pašalpas, treč-daliu sumažėjo ir pašalpų gavėjų, ir išlaidų kompensacijoms.

Šių metų pirmą pusmetį, pa-lyginti su 2013 m. pirmu pusme-čiu, pašalpos gavėjų šalyje sumažė-jo 26,1 proc. (nuo 215,6 tūkst. iki 159,2 tūkst.), o išlaidos socialinei pašalpai – 28 proc. (nuo 289,9 mln. iki 208,8 mln. litų). Nuo šių metų pradžios visos savivaldybės jau tei-kia socialinę pašalpą.

BNS inf.

čiau, žvilgtelėję į projektą, matome, kad kitąmet valstybė numato skirti jau ne 117 mln. Lt, o tik 55 mln. Lt.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tary-bos posėdyje žemdirbių organizacijų atstovai vieningai nusprendė reika-lauti, kad tiesioginės išmokos būtų mokamos einamaisiais metais, o ne atsiliekant. „Mes ir vėl apgaudinėja-mi. Štai reikalaujant paramos pieno gamintojams nebuvo kalbėta, kad dėl šios priežasties bus sumažinta tiesio-ginių išmokų suma 2015-aisiais. Apie tai mes kalbėjome ir su premjeru, ir su Seimo pirmininke“, – sakė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.

Kompensacijos dėl embargo

Migloje skendi ir kompensavi-mo galimybė dėl Rusijos paskelbto embargo pieno ir mėsos gaminto-jams. Štai Europos Komisijai (EK) perdavėme žinią, kad Lietuvos pie-no ir mėsos gamintojų nuostoliai – 160 mln. Lt. Tačiau užmiršome, kad EK gautus prašymus visada tikrina.

„EK suabejojo mūsų paminėta suma. Remiantis oficialia pastarų-jų penkių mėnesių statistika, gali-ma teigti, kad praradimai mažesni. EK labai atidžiai tikrins duomenis. Jei jie bus klaidingi, prašymas bus vienareikšmiškai atmestas“, – sakė R.Mininienė.

Vis dėlto ŽŪR taryba nuspren-dė nekeisti jau perduoto prašymo.

„Mūsų kukliais skaičiavimais, prarasta 160 mln. Lt. EK gali ir kitaip suskaičiuoti, tada mes nie-ko negautume. Tačiau jei EK skirtų kompensaciją, valstybė galėtų gau-tas lėšas perskirstyti“, – kompro-misinį variantą siūlė A.Stančikas. Tačiau valstybė nuostoliams dėl Rusijos embargo kompensuoti nu-mačiusi skirti tik 62 mln. Lt.

Melioracijos darbai atidedami

Jau kelintus metus beviltiškai prašoma pinigų melioracijos sta-tiniams rekonstruoti ir remon-to darbams atlikti, t. y. investici-niams projektams įgyvendinti. Ir kitąmet šiems darbams nenuma-toma skirti nė lito. Norint išlaikyti vidutinį metinį valstybės rėmimo lygį, reikėtų kasmet skirti nors po 22 mln. Lt.

Pasak Žemės ūkio ministeri-jos Finansų ir biudžeto departa-mento direktorės R.Mininienės, naujajam programiniam laikotar-piui iš viso planuojama skirti apie 300 mln. Lt ir finansuojama būtų iki 2023 m., t. y. vidutiniškai kas-met po 33 mln. Lt. O melioracijos darbams reikia net 89 mln. Lt jau 2015-aisiais. Seimo Kaimo reikalų komitetas siūlo melioracijai skirti papildomai 84 mln. Lt.

Technikos registravimas – po didinamuoju stiklu

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Komposto gamybos taisyklės

Moters pasaulis

14 psl.

Tikimasi, kad pasikeitusios savaeigių, žemės ūkio mašinų ir priekabų registravimo taisyklės privers pirkėjus būti budresnius. Taip bus išspręstos pastaruoju metu kylančios registravimo problemos.

Jolita Žurauskienė

UžsienyjeAktualijos

Komposte yra gausybė bakterijų, pelėsinių gry-bų, mielių, pirmuonių ir kitų gyvybės formų, ku-rios tiesiogiai ar netiesio-giai maitinasi organinėmis liekanomis.. Fermentai jas paverčia tirpiomis medžia-gomis, kurias iš komposto jau gali pasisavinti augalai.

Janina Ona Gečienė

Balnosim, broliai, žirgus?

16 psl.

Nafta pinga: kaslaimės, o kas praloš?

10 psl.7 psl.

13 psl.

Š.Džaniašvili: „Nebūčiau scenoje, jei siekčiau tik populiarumo“

Šeima žlunga, neįveikus egoizmo

4 psl.

„Paskutinę naktį prieš kon-certą niekada negaliu už-migti. Tada į galvą ateina pačios geriausios mintys, ką ir kaip darysiu scenoje. Prieš žengdama ten jau-dinuosi, negaliu su niekuo bendrauti, mano galva yra visiškai kitur. Nėra papras-ta“, – sakė talentingoji atli-kėja Šorena Džaniašvili.

Miglė Kriaučiūnaitė

Pokalbis su krizių psi-chologu Michailu Chas-minskiu apie tai, kodėl šiandien tiek daug šei-mų išsiskiria, kaip atskir-ti tikruosius jausmus nuo paviršutiniškų ir kodėl svarbu kiekvienam atsi-sakyti egoizmo.

Kiek lietuvių eitų ginti tėvynės kilus karui? Sociologai į šį klausimą atsakė labai tiksliai, tačiau vargu ar kas nors žino tikrą atsakymą.

Arvydas Praninskas

Daugiakultūrės visuome-nės vertybes puoselėjusią Vokietiją pribloškė stiprė-jantis kraštutinių dešiniųjų ir futbolo chuliganų aljan-sas prieš islamistus.

Arvydas Praninskas