Arvydas Praninskas

Apklausos duomenimis, dau--

-

Žmogaus teisių stebėjimo ins-tituto (ŽTSI) ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktą Lietu-vos gyventojų apklausą dėl žmo-gaus teisių padėties mūsų šalyje norėtųsi palyginti su pobūviu už-darame aukštuomenės klube, ku-riame pasklinda naujiena, kad vie-

noje jame dalyvaujančioje šeimoje smurtaujama. O auka tyli ir kenčia, nes nemato prasmės kreiptis pa-

galbos: jos manymu, vis vien nie-kas jai nepadės.

3 p.

---

-

-

-

-

-

, 13 p.

, 11 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

--

-

-

-

Derliaus netekusiems ūkinin-kams apskaičiuotos kompensacijos sutirpo, nes buvo pritaikyta europie-tiška taisyklė – de minimis (nereikš-minga) pagalba iš valstybės biudže-to. Tai reiškia, kad žemdirbių patirti nuostoliai buvo prilyginti valstybės paramai, kuri, kaip nustatė Europos Komisija (EK), negali būti didesnė kaip 7 500 eurų (25,9 tūkst. litų) per trejus metus.

Laukinių gyvūnų kaimenės pa-daro nemažai žalos, ūkininkams per vienus metus apskaičiuojama kur kas daugiau nuostolių. Tad, suteikus de minimis pagalbą, vieni ūkiai kom-pensacijų negavo, o kiti gavo gero-kai mažesnes. Ūkininkai kategoriš-kai nesutinka, kad laukinių gyvūnų žalos atlyginimas būtų prilygintas valstybės paramai.

2 p.

--

-

-

fotodiena.lt nuotrauka

2 Nr. 101 (9429)

Atkelta iš 1 p.

„Mes neprašome valstybės pa-ramos. Tegu šeimininkai tinkamai reguliuoja žvėrių populiaciją ir ne-leidžia jiems ganytis mūsų pasėliuo-se. O jei to nesugeba padaryti, tegu atlygina žalą. Kompensacijos nuos-toliams atlyginti nieko bendro ne-turi su valstybės parama“, – įsitikinę laukinius gyvūnus iš pasėlių vaikyti pavargę žemdirbiai.

Dirbamų žemių į kitus rajonus neįmanoma perkelti, tad tenka tai-kytis prie nepalankių ūkininkavimo sąlygų ir pakovoti dėl kompensaci-jų. Pirmasis teistis su didžiausius Lietuvoje profesionalios medžioklės plotus valdančia Panevėžio miškų urėdija (PMU) ryžosi Panevėžio ra-jono ūkininkas Vigantas Petrėnas.

PMU urėdas Valdas Kaubrė sakė, kad, sulaukus teismo spren-dimo, bus nuspręsta, ar ir šiemet taikyti de minimis pagalbą, ūkinin-kams tapusia vos ne keiksmažodžiu, o miškininkams – palankia.

Kompensacijos sutirpo

Kompensacijas sumažino ir PMU, kuri atlygina už elnių, stirnų, šernų, danielių ir kitų laukinių gyvūnų su-niokotus pasėlius, ir Aplinkos minis-terija (AM), kuri kompensuoja vals-tybės saugomų žvėrių (šiuo atveju stumbrų) padarytus nuostolius.

Kasmet kaimenes laukinių gyvū-nų savo pasėliuose aptinkanti Ėriš-kių žemės ūkio bendrovė nesulau-

kė daugiau kaip 80 tūkst. litų žalos atlyginimo. Ūkininkui Antanui Zopeliui neišmokėta apie 30 tūkst. litų, ūkininkui V.Petrėnui – daugiau kaip 10 tūkst. litų, visų kompensa-cijų negavo ūkininkas Rimas Kas-čionis ir kt.

Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija 2013 m. apskaičiavo daugiau kaip 315 tūkst. litų laukinių gyvūnų žemdirbiams padarytos žalos. Daugiausia ei-bių ūkininkams padarė komerci-nės medžioklės plotuose gyvenan-tys žvėrys. Jų padarytą žalą – apie 240 tūkst. litų – turėjo atlygin-

ti PMU. Stumbrų žalą, įvertintą apie 70 tūkst. litų, turi kompen-suoti AM. Daugiau nei 2 tūkst. litų ūkininkams atlygino medžiotojų būreliai.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis pripažino, kad pernai žvėrių padaryta žala – rekordinė (2012 m. buvo 186 tūkst. litų). Didesnės kompensacijos skir-tos, pernai pakeitus Medžiojamųjų

gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo me-todiką. Nuostoliai pradėti skaičiuoti pagal kiekvieno ūkio pasėlių derlin-gumą, o anksčiau buvo skaičiuojami pagal vidutinį rajono pasėlių der-lingumą.

Rimtai ūkininkaujantys žem-dirbiai apsidžiaugė, kad pagaliau bus teisingai įvertinta jiems pada-ryta žala. Tačiau jų džiugesį greitai aptemdė į dienos šviesą tarsi neti-kėtai ištraukta de minimis pagalba. Ją pritaikius, atgaline tvarka buvo apskaičiuotos ūkininkų per trejus metus gautos kompensacijos ir jie liko it musę kandę. PMU žemdir-

biams išmokėjo net 2,5 karto ma-žiau, nei buvo apskaičiuota, t. y. apie 90 tūkst. litų.

AM informavo, kad dėl pritai-kytos de minimis pagalbos žemdir-biai esą per daug neturėjo nukentėti. Kompensacijų už stumbrų padarytą žalą 2013 m. buvo apskaičiuota apie 150–160 tūkst. litų, o išmokėta per 134 tūkst. litų.

„Nežinau, ką nuspręs teismas, bet negalėjau likti abejingas, kai urėdi-ja nesumokėjo man visos įvertintos žalos – liko skolinga daugiau kaip 10 tūkst. litų. Negaliu šerti laukinių gyvūnų, kuriuos medžioja politikai, verslininkai, užsieniečiai. Jie sumoka pinigus urėdijai, o mes skaičiuojame nuostolius“, – sakė teistis su PMU pradėjęs V.Petrėnas.

Visus reikiamus dokumen-tus teismo procesui parengė ir ki-tas Panevėžio rajono ūkininkas R.Kasčionis, kurio pasėliuose kas-met ganosi iš komercinės medžiok-lės plotų, priklausančių Panevėžio miškų urėdijai, pasklidę briedžiai, elniai, stirnos. „Čia žvėrių tankumas

didesnis, nes jie auginami pramogi-nėms medžioklėms. Tačiau mums – vienos bėdos“, – kalbėjo dėl kasme-tinių nuostolių kantrybę prarandan-tis ūkininkas.

Kreiptis į teismą dėl sutirpusių kompensacijų už žvėrių pražudy-tą derlių ruošėsi ir A.Zopelis, ta-čiau kol kas jis lūkuriuoja. „Nesinori gaišti laiko, nes darbų ūkyje pakan-ka. Ir komisijos žalai įvertinti šiemet nekviečiau, nors patyriau nuostolių. Jei ir toliau taikys tą europietišką formulę, veltui skaičiuosime žalą“, – nusivylimo neslėpė ūkininkas.

Jis įsitikinęs, kad žvėrių padary-tos žalos kompensacijų prilygini-

mas valstybės paramai prasilenkia su logika. „Valstybės saugomi ir ko-mercinėms medžioklėms veisiami gyvūnai nuolat maitinasi mūsų pa-sėliuose, mes netenkame derliaus, pajamų, o kompensuoti šių prara-dimų mums nenori. Ir dar sako, kad jei kompensuos, tai bus valstybės parama. Argi tokie aiškinimai yra logiški?“ – karščiavosi ūkininkas.

V.Jakubonis mano, kad jei tai būtų ne dviejų rajonų žemdirbių rūpesčiai, jų interesus ginančios organizacijos pakeltų triukšmą. „O kai nukenčia tik dalis ūkininkų iš Panevėžio ir Kėdai-nių rajonų, į problemą niekas dorai nesigilina“, – pastebėjo jis.

AM atstovai, aiškindami, ko-dėl sutirpo kompensacijos už lauki-nių gyvūnų padarytas eibes, rėmėsi Konstitucinio teismo (KT) išaiškini-mu. Pasak AM Miškininkystės sky-riaus vyriausiosios specialistės Jolan-tos Urbelionytės, žalos skaičiavimo metodika buvo suderinta su KT, kuris nurodė atsižvelgti į de minimis pagal-bos taisyklę. Be to, AM atstovė pa-brėžė, kad ją reikėjo taikyti nuo sto-jimo į ES dienos.

„Valstiečių laikraštis“ KT atsto-vų paprašė paaiškinti, kodėl žvėrių padarytos žalos atlyginimas prily-gintas valstybės paramai. „Valstybės arba iš valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palai-ko tam tikrus ūkio subjektus arba tam tikrų prekių gamybą, daro arba gali daryti įtaką konkurencingumui, draudžiama. Tokia pagalba daro įta-ką ir ES valstybių narių prekybai tarpusavyje“, – nurodė KT Viešųjų subjektų priežiūros skyriaus vyriau-sioji specialistė Stasė Vaitkūnienė.

Konkurencijos tarybos nuomo-ne, kompensacija, kuri apskaičiuoja-ma ir išmokama ūkio subjektams už laukinių (medžiojamųjų ar saugomų) gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, naminiams gyvūnams ar miškui, yra valstybės pagalba, nes už laukinių gyvūnų padarytą žalą atly-ginama iš valstybės disponuojamų lėšų; priemonė taikoma selektyviai, t. y. žala atlyginama ne visiems, o tik tiems ūkio subjektams, kurie patiria žalą; ta pati žemės ūkio produkcija yra auginama ir kitose ES šalyse (t. y. turi įtakos ir valstybių narių tarpusa-vio prekybai); suteikta valstybės pa-galba padeda pagerinti ūkio subjekto konkurencinę padėtį ir suteikia jam ekonominę naudą, kurios jis nebū-tų gavęs įprastomis verslo sąlygomis.

KT taip pat rėmėsi EK nuomo-ne. 2009 m. EK nagrinėjo nuosto-lių kompensavimo klausimą dėl Vo-kietijos ūkio subjektams valstybės saugomų gyvūnų (vilkų) padarytos žalos ir pripažino kompensacijas valstybės pagalba.

Tokie KT paaiškinimai, su kuriais yra susipažinę ir nukentėję ūkininkai, neįtikino nei jų, nei į jų pusę stojusių Panevėžio rajono savivaldybės admi-nistracijos atstovų. „Koks gali būti konkurencinis pranašumas, jei ūki-ninko derlių suniokoja žvėrys? Jis pa-tiria nuostolių, kurių kompensacijos neatperka. Jis būtų konkurencinges-nis, jei nepatirtų žalos. Sunku suprasti, kur jie mato tą ekonominę naudą“, – pečiais gūžčiojo V.Jakubonis.

De minimis

KT atkreipė dėmesį, kad atei-tyje ūkininkams, patyrusiems žalą, nuostoliai bus atlyginami pa-gal kelias schemas. Vadovaujan-tis Europos Komisijos reglamento Nr. 1408/2013 nuostatomis, bendra vienam ūkio subjektui suteiktos de minimis pagalbos suma neturi būti didesnė nei 15 tūkst. eurų (bemaž 52 tūkst. litų) per bet kurį trejų fi-nansinių metų laikotarpį. Susumuo-jama visa gauta de minimis pagalba (pvz., palūkanų už paimtus kreditus kompensacija ir kt.). Jei bendra įvai-riomis formomis per 3 metus gauta pagalba didesnė nei 15 tūkst. eurų, ūkio subjektas jau negali gauti kom-pensacijos už laukinių gyvūnų pada-rytą ar kitokią žalą.

Jei žalą būtų numatyta atlygin-ti vadovaujantis Europos Sąjun-gos valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriams ir kai-mo vietovėse gairių 2014–2020 m. nuostatomis (rizikos ir krizių val-dymas) arba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, pir-miausia sprendimą dėl žalos atlygi-nimo priimanti institucija (Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos) turėtų parengti kompensavimo už laukinių gyvūnų padarytą žalą ūkio subjek-tams schemą ir suderinti ją su EK.

Aktualijos

-

-

-

orai.lt, VL inf.

15.54.

RytojŠiandien Poryt

-3 +2o -2 +3o

+2 +7o0 +5o

+2 +7o

+4 +9o

de minimis

3Nr. 101 (9429) Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Tam tikra prasme taip galima pasakyti ir apie mūsų visuomenę: naujausios „Vilmorus“ apklausos rezultatai atskleidė, kad dauguma Lietuvos, priklausančios elitiniam Europos Sąjungos politiniam klu-bui, gyventojų, manančių, kad jų teisės buvo pažeistos, niekur dėl to nesikreipė, nes nemato prasmės. Ką tai sako apie aukščiausiais žmogaus teisių apsaugos standartais garsėjan-čios ES valstybę? Galbūt kiti eli-tinio klubo nariai kol kas apie tai tik šnabždasi, apstulbę žvalgosi, bet anksčiau ar vėliau ateis diena, kai ti-krai pakels balsą.

O tai, ko gero, reikėjo padaryti ge-rokai anksčiau. ŽTSI ir „Vilmorus“ apklausa, atlikta šių metų spalį, rodo, kad 95 proc. respondentų, pareišku-sių, kad jų teisės pastaraisiais metais buvo pažeistos, dėl to niekur nesikrei-pė. Kodėl? 66,4 proc. jų pareiškė ne-tikintys, kad tai padės, 17,2 proc. at-sakė nežinantys, kur kreiptis, likusieji pateikė kitokį paaiškinimą arba neat-sakė. Dar didesnį nerimą kelia be-viltiškai nuleidusių rankas respon-dentų skaičiaus didėjimas: 2012 m. dėl pažeistų teisių niekur nesikrei-pė 81,8 proc. analogiškos apklausos dalyvių, o 2010-aisiais – 77,7 proc. Akivaizdu, kad Lietuvoje žmones, kurių teisės, jų manymu, pažeidi-nėjamos, jau apėmė visiška neviltis: jei taip bus ir toliau, po kelerių metų galbūt jau visi, kurių teises pažeidi-nėja darbdaviai, valstybės tarnauto-jai, teisėsaugos pareigūnai, sveikatos įstaigų darbuotojai, įvairių paslaugų teikėjai ar prekybininkai, patylomis su tuo susitaikys ir pasiduos, nė ne-pabandę už save pakovoti. Kas ga-lėtų paneigti, kad valdžia ir versli-ninkai būtent to ir siekia? Ar tikrai beteisiai piliečiai ir vartotojai jiems yra didžiausia dovana?

Apklausa taip pat atskleidė, į ką dažniausiai kreipėsi Lietuvos pilie-čiai, bandantys apginti, jų manymu, pažeistas savo teises. Į policiją ar prokuratūrą dėl to kreipėsi 30 proc. respondentų, į teismą – 26 proc., į kitas institucijas – 20 proc., į nevy-riausybines organizacijas – 16 proc., į žiniasklaidą – 14 proc. Paskutinė-je vietoje (6 proc. respondentų) liko

Seimas. Regis, išrinktais tautos at-stovais demokratinės valstybės pi-liečiai žmogaus teisių gynimo po-žiūriu pasitiki mažiausiai.

ŽTSI direktorės pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiuko-va, komentuodama „Vilmorus“ ap-klausos rezultatus, pabrėžė negalinti lyginti jų su kitose ES šalyse atliktų panašių visuomenės apklausų duo-menimis, nes tai nebuvo lyginama-sis tyrimas. Jos teigimu, situacija Lietuvoje atskleidė dvilypę proble-mą. Tai – žmonių informuotumas apie svarbiausias žmogaus teises: apklausos rezultatai rodo, kad vis daugiau visuomenės narių žino apie jas. N.Bitiukova tai sieja su akty-vesne nevyriausybinių organizacijų, visuomenės veikėjų, politikų veikla viešojoje erdvėje.

„Tačiau kai yra konkreti situ-acija dėl pažeistų teisių, konkre-ti problema, kyla klausimų, į ką ir kur dėl to kreiptis. Mes teiravomės žmonių, kaip jie yra susipažinę su pagrindinėmis žmogaus teises gi-nančiomis institucijomis – Seimo kontrolierių įstaiga, Vaiko teisių ap-saugos kontrolieriaus įstaiga ir kito-mis. Paaiškėjo, kad informuotumo lygis yra labai žemas. Yra aiški ta-koskyra: viena vertus, žmonės žino apie pagrindines žmogaus teises, kita vertus, kai jau turime konkre-čią problemą, jaučiamės beteisiai, nes nežinome, kur kreiptis“, – sakė žmogaus teisių gynėja.

Pašnekovė taip pat atkreipė dė-mesį į faktą, kad tik 5 proc. šiemet apklaustų Lietuvos gyventojų kur nors kreiptųsi, jei būtų pamintos jų teisės. „Tai labai mažas skaičius. Svarbiausia priežastis – jie netiki, kad pavyks efektyviai apginti savo

teises. Jie netiki valstybės institucijų teikiama pagalba, jie nepasitiki vals-tybe. Manau, kad tai yra labai liū-dnas rodiklis. Aš negaliu lyginti su visa ES, nes tam reikia gerų lygina-mųjų sociologinių tyrimų, tačiau dėl tokio fakto labai gaila, nes demokra-tinėse valstybėse valdžios institucijos turėtų tarnauti žmonėms. Jie turėtų jas suvokti kaip paslaugų teikėjas, savo teisių užtikrintojas, sergėtojas ir pan. Ir kai jomis nepasitikima, kyla klausimas, ar demokratinė santvarka gali gerai funkcio nuoti“, – dėstė ji.

N.Bitiukovos teigimu, apklausos rengėjai stengėsi išsiaiškinti, ar žmo-nės nepasitiki žmogaus teises ginti privalančiomis valstybės institucijo-mis dėl neigiamos savo pačių patir-ties, ar labiau dėl bendro neigiamo šiuo metu viešojoje erdvėje vyraujan-čio fono gvildenant žmogaus teisių pažeidinėjimo Lietuvoje problemas. ŽTSI direktorės pavaduotojos teigi-mu, Lietuva tikrai nėra nei Afganis-tanas ar Kazachstanas, kur kasdien brutaliai pažeidinėjamos žmogaus teisės. Nors tokių atvejų pasitaiko ir mūsų šalyje, jie tikrai nėra tokie daž-ni. „Gal tas bendras nusivylimas sie-tinas su tuo, kad viešojoje erdvėje yra labai daug neigiamos informacijos. Taigi, valstybės institucijos, žmogaus teisių gynimo aparatas, Seimo kon-trolieriai ir kiti galbūt galėtų pasi-stengti paviešinti ir sėkmės istorijų, atskleidžiančių, kaip žmonėms vienu ar kitu atveju pasisekė apginti savo teises“, – svarstė pašnekovė.

Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravi-mo instituto direktorius, politologas prof. Algis Krupavičius atkreipė dė-mesį į svarbiausią, jo manymu, šio tyrimo atskaitos tašką. Kiek žmo-nių mano, kad jų teisės buvo pažeis-tos? Šiemet 18,3 proc. „Vilmorus“ apklausos dalyvių sakė, kad jų teisės buvo pažeistos per pastaruosius me-tus. 2012 m. tokių buvo 18,2 proc., o 2010-aisiais – 22 proc.

Politologo teigimu, tai – labai svar-bus atskaitos taškas kalbant apie de-mokratiją, jos būklę ir vertinimus. „Atsimenu, kad 2001 m. maždaug 46 proc. žmonių sakė, kad jų teisės buvo

pažeistos, vėlesniais metais skaičiai truputį keitėsi, bet vis vien tai būdavo gana didelė visuomenės dalis. Per de-šimtmetį, nuo 2001-ųjų iki 2010-ųjų imtinai, Lietuvos žmonių, manančių, kad buvo pažeistos jų teisės, suma-žėjo daugiau nei perpus“, – pasakojo jis. Svarstydamas, kodėl net 95 proc. apklaustųjų dėl pažeistų teisių niekur nesikreipė, prof. A.Krupavičius pabrė-žė, kad neinformuotumas dėl esančių galimybių jas ginti turėtų būti labai svarbi priežastis. „Čia dar yra ir psi-chologijos dalykas: dalis respondentų niekada neprisipažins, kad jie nežino, kur kreiptis dėl pažeistų teisių. Neno-ri pasirodyti, kad jie yra nekompe-tentingi, kažko nežino, todėl renkasi antrą atsakymo variantą: teigia neti-kintys, kad kas nors gali pasikeisti“, – sakė politologas.

Paklaustas, ar Lietuva gali būti laikoma demokratine valstybe, jei net 95 proc. jos gyventojų, kurių tei-sės pažeidinėjamos, nesiima jų gin-ti, prof. A.Krupavičius atsakė, kad iš esmės mūsų šalyje yra demokra-tija. „Bet tai yra demokratija, turin-ti trūkumų. Netgi tarptautiniai ver-tintojai Lietuvą taip apibūdina, nors ji yra ES ir NATO narė. Jei valstybė yra demokratinė, dar nereiškia, kad joje nėra ar negali būti žmogaus tei-sių pažeidimų. Jų būna, jų pasitaiko, tik demokratinėje valstybėje vienaip ar kitaip tokios problemos išspren-džiamos ir galų gale laimi teisingu-mas. O mažiau demokratinėse ša-lyse pasiekti teisingumą yra gerokai sudėtingiau“, – teigė pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį, kad problemų dėl žmogaus teisių turi ir vadinamosios brandžios demokratijos: tai patvir-tina ir JAV Senato tyrimo dėl CŽV veiklos ataskaita.

Pasak politologo, Lietuvą Rytų ir Vidurio Europos fone reikėtų vertinti gana teigiamai: ir valdžios instituci-jos, ir žiniasklaida atlieka labai svarbų vaidmenį siekiant kovoti su žmogaus teisių pažeidinėjimais. Esą bent jau pastaraisiais metais kažkokių itin gar-sių atvejų, kai buvo pamintos žmo-gaus teisės, viešojoje erdvėje tikrai ne-buvo girdėti. Prof. A.Krupavičiaus teigimu, tai – tarsi vienas iš lakmu-so popierėlių, rodančių, kad situacija nėra tokia bloga, kaip mano kai kurie apklausų dalyviai.

-fotodiena.lt nuotrauka

-

Seimas vakar priėmė atitinkamas Darbo kodekso pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, susilaikė 20 parlamenta-rų. Seimas įpareigojo darbdavius su-mokėti nelegaliai dirbusiam žmogui atlyginimą ir mokesčius, o darbuoto-jus – grąžinti gautas nedarbo išmokas už laiką, kai dirbo nelegaliai.

Seimas nustatė, kad nelegaliai dirbusiam žmogus darbdavys tu-rės atlyginti – sumokėti ne mažiau kaip minimalią algą už tris mėne-sius, jei nebus įrodyta, kad nelega-liai jis dirbo kitokį laiką. Nelegaliai dirbusiems bedarbiams teks grąžinti

neteisėtai gautas išmokas, jų mokė-jimas jiems bus nutrauktas. Tačiau grąžinti pinigų neturės tie, kurie pa-tys praneš apie nelegalų darbą.

Seimo Socialinių reikalų ir dar-bo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė teigė, kad nėra efekty-vesnių kovos su šešėliu būdų, kaip į šį procesą įtraukti žmogų, kuris yra priverstas dirbti nelegaliai ir yra socialiai nedraustas, todėl tam tikra prasme išnaudojamas.

Pasak jos, nelegaliai dirbantys ir pajamų gaunantys gyventojai naudo-jasi ir valstybės parama – gauna bedar-bio pašalpas. Šio komiteto narys Al-girdas Sysas teigė, kad šalyje yra labai didelis šešėlinis nedarbas (17 proc.). „Mūsų pajamos yra mažesnės negu mūsų išlaidos, tai vienas akivaiz-

džiausių rodiklių, kad juodojoje rin-koje sukasi pakankamai dideli pini-gai“, – tvirtino A.Sysas.

„Sodros“ statistika rodo, kad 50 proc. dirbančiųjų uždirba iki 1 500 Lt, o kai kurie gauna tik pusę mėnesinės minimalios algos (dabar MMA – 1 035 Lt, – BNS), nors jų išlaidos yra gerokai didesnės. Išva-da – atlyginimai mokami vokeliuo-se“, – teigė Seimo Ekonomikos ko-miteto narė Birutė Vėsaitė.

Tačiau kai kurie parlamentarai abe-jojo, ar pataisos sumažins nelegalaus darbo apimtis. „Neduos to efekto, o su-mažins darbo vietas smulkiam verslui, kurį pradeda keli susirinkę draugai ar pažįstami, nes kažkas ims ir įskųs“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komi-teto narys Kęstutis Glaveckas.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys piktinosi, kad pataisos, ne-reikalausiančios valstybės išmokėtas nedarbo išmokas grąžinti tiems ne-legaliai dirbusiems žmonėms, kurie apie tai patys praneš, leis legalizuoti neteisėtai gautas pajamas. Šiuo metu

Darbo kodeksas nenumato galimy-bės iš darbdavių priteisti nelegaliai dirbusiems žmonėms atlyginimą, taip pat nėra galimybių iš jų susigrąžin-ti neteisėtai gautų nedarbo išmokų.

BNS inf.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Žąsys išskrenda ant Kalėdų stalo

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Neparduoda žalių, siūlo perdirbtas

Moters pasaulis

15 psl.

Prieš Kalėdas išauga naminių paukščių, ypač žąsų, paklausa. Šviežia šių paukščių skerdena išgraibstoma greitai, todėl pavėlavusiesiems jos nusipirkti nebepavyksta. Alvydutė Jagminienė, tęsdama senelių ir tėvų tradicijas, kasmet augina 30–35 žąsis. Po švenčių ūkyje lieka tik pora sparnuočių.

Jolita Žurauskienė

Istorijos vingiai

Daržovių augintojai apie pelną nesvajoja. Šiek tiek daugiau naudos jie turi iš prekybos perdirbtomis (raugintomis ar marinuo-tomis) daržovėmis. Tačiau šiais metais konkurenci-ja padidėjo ir tarp tokios produkcijos prekiautojų.

Roberta Leonavičiūtė

Kas traukė žmones dirbti KGB?

11 psl.

Žiemą keliuose sniego senių nelipdysime

7 psl.7 psl.

13 psl.

Žolinukai – vasaros atspindžiai advento metą

Vai, atvažiuoja lėliu Kalėda

4 psl.

Prieš Kalėdas asociacija „Bend rakeleiviai“ pakvietė bičiulius į tautodailininkės Gintvilės Gied raitienės pa-moką, kurioje mokytasi ne tik žolynų rišimo meno.

Henrieta Miliauskienė

Kalėdos – didžiausia vil-ties šventė, vilties, kad vėl ims ilgėti dienos, vėl grįš pavasaris ir šiluma. Todėl pasitikdami tokią didelę šventę, norime puošti namus, o prie sta-lo susodinti kuo daugiau artimų žmonių.

Aušrinė Šėmienė

Apie ką sovietiniais laikais svajojo jaunuolis, kuris eidavo mokytis į saugumo (KGB) mokyklą ir ryždavosi dirbti šiai organizacijai? KGB akademijoje Maskvoje studijavęs Kastytis Braziulis laidai „Nelaisvės anatomija“ sakė tiesiog norėjęs dirbti užsienyje.

Tomas Čyvas

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos pastatas yra laivo formos. Tarsi tikras laivas jis turi keturias bu-res – raudoną, geltoną, žalią ir mėlyną. Gimna-zijos bendruomenė tiki, kad Dievas globoja šio lai-vo kelionę per gyvenimą. „Dieve, duok, kad visi šio laivo keleiviai būtų laimin-gi“, – sakė gimnazijos va-dovas Vytautas Bigaila.

Bernardas Šaknys

Tėviškės šviesa