Valstiečių laikraštis 2014 12 06

Download Valstiečių laikraštis 2014 12 06

Post on 06-Apr-2016

222 views

Category:

Documents

8 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 12 06

TRANSCRIPT

  • m!RTJANTGRAIAUSIOMSMETVENTMSDANASIEKOKAIMOTU-RIZMOSODYBOSKURGALTSMAGIAIJAUKIAIIRTURININGAIPRALEISTIVENTI-NESDIENAS+AIMOTURIZMOSODYBSAVININKAIINOKADKONKURENCIJANUOLATAUGA.ORINT RASTIKLIENTREIKIATURTIKPASILYTI

    m3ODININKAMSDARBONETRKSTAVISAISMETLAIKAIS3ODOAUGALAISRSIUOSELAIKOMUDERLIUMIIRKAM-BARINMISGLMIS REIKIA RPINTISNUOLAT

    m+AKADAIGRAKTIDAILIMO-TERIS LABIAU BUVO INOMA KAIPSKANDALINGOMENININKODRAUGSIMINTINADL KYPJUODAKIIRRIESTAINIAISANTAUSSUSUKTKA-SYI6LIAU JI IBJO TELEVIZIJOSEKRANEKAIPVIENOSdangikosPOPGRUPSVAIGDUTNETRUKUSUSI-REKOMENDAVO IRKAIPDAINUOJANTIOKJAIRKAIPOKANTIDAINININK

    m9DINGA LAIKYSENA IRNUGAROSSKAUSMAIKANKINADANMOG4AIAUSPORTASGALIPADTINEVISA-DAOKARTAISnNETPAKENKTI

    MGRUODIODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

    iandien skaitykite:

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO

    SODYBA, 7Lf

    SODYBA, 7Lf

    ETADIENIS, 11Lf

    36%)+!4!, 21Lf

    !LBINASAPLIKAS6,URNALISTAS

    +OVOJANTDLVARTOTOJDME-SIOPASAULINJEMAISTOPRODUK-TRINKOJEVISDANIAUUMIR-TAMAS PADORUMAS VAIRIUOSELAIKRAIUOSEPASIRODUSAKYTSTRAIPSNIOINTERNETEnLMU-KKURIUOSEDANIAUSIAITARIAMIMOKSLININKAIRIMTAIAIKINAKADVARTODAMIPIENMONSPATIRIADAUGIAUALOSNEIGAUNANAUDOS$AUGELISMANJOGIPRIEPIE-NININKYSTNUKREIPTAKAMPANI-JABUSTRUMPALAIKIRPASMERK-TALUGTITAIAUPRAJUSMETAMSGALIMEPASAKYTIKADIOSAKCIJOSSUMANYTOJAIUKARIAUJAVISNAU-JASRINKASJTAIKINPATEKOIRPIENOVARTOTOJAI,IETUVOJE

    4ARPLYDERI

    Kol kas galime pasidiaugti, kad Lietuvoje pieno ir jo produkt su-vartojama daugiau nei vidutinikai ES alyse: per metus kiekvienas Lie-tuvos pilietis suvartoja vidutinikai po 303 kg, arba beveik tris kartus daugiau nei vidutinikai mogus pa-saulyje, pavyzdiui, Kinijoje vienas gyventojas per metus suvartoja tik apie 50 kg pieno ir jo produkt. Esa-me lyderiai ir tarp pieno gamintoj. Lietuva uima 8 viet pasaulyje pa-gal pieno gamyb vienam gyvento-jui 581 kg per metus. ES rinkoje mus lenkia tik gilias pienininkysts tradicijas turinios alys, pavyzdiui, net 1 200 kg vienam gyventojui pa-gaminanti Airija, beveik perpus ma-iau pagaminantis Liuksemburgas, Olandija ir Danija. Daugeliui bus netikta inia, kad Lietuva pagami-na beveik du kartus daugiau pieno vienam gyventojui nei Vokietija ar Lenkija.

    *QGAHP=2Lf

    +OVOJEDLVARTOTOJBUSAUK

    -ILDA-EDIOKALNYT

    *AUPRABGODAUGIAUNEIDVEJIMETAIKAIKELIO2ASEINIAInILUVAPAKELSEMDYGTIKRYIAIKU-RIEIKIIOLTEBEKAITINAAISTRASNESVIENISAKOSIKONEVENTDARBJVASARPRADJKITITAIVADINATUTYBSMANIJASUPLAIO-MISGALIMYBMISVENTUMOVAR-DUPASIPINIGAUTIOTRETIPRIMENAITINPAMALDIOSLENKTAUTOSPA-TARLa.RABAISESNIOVELNIOUTKURISMELDIASIk

    0ROJEKTASKURIONEBUVO

    Baigiantis 2012-j vasarai, kaip grybai po lietaus vienas po kito palei keli, vedant i Rasei-ni iluv, pradjo dygti kry-iai. Gras, meniki ir, be abejo, gana brangs. Prie ilini atlai-dus pakelse idygo apie trisdeimt kryi ir koplytstulpi. Prie anos valdaniosios daugumos, kurios dvasinis lyderis buvo dabartinio Seimo narys Remigijus Aas, buvo suorganizuotas meninink plene-ras ir net 13 (koks skaiius!) m-si darbo. Buvo sakoma, kad greta piligriminio kelio stovs tik pro-fesionali meninink ar tautodai-linink sukurti statiniai.

    *QGAHP=3Lf

    +RYIKELIASnVENTUMOARPUIKYBSIRAIKA

    0ASTARAISIAISMETAISPIENOPRODUKTGAMINTOJAIPLTASORTIMENTIRUKARIAVONAUJASRINKASTAIAUPRALAIMJUSIEJIKETINAJASSUSIGRINTINESININGAISBDAIS

    )NTERNETEPIENOVARTOJIMKRITIKUOJANILMUKJAUNEMANOMASUSKAIIUOTINESSOCIALINIUOSETINKLUOSEJIEPLINTALYGEPIDEMIJA scanpix.ee JQKPN=QG=

    0ALEIKELIILUVJAUSTOVINELEGALIAIPASTATYTIKRY-IAIIRKOPLYTSTULPIAI

    QPKNOJQKPN=QG=

  • 2 MGRUODIODmNr. 98 6ALSTIEILAIKRATISAktualijos

    +OVOJEDLVARTOTOJBUSAUK

    e Atkelta i 1 p.

    EUROSTAT duomenimis, pie-no gamyba pasaulinje rinkoje 20002011 m. kasmet vidutinikai augo 2,3 proc., o 2013-aisiais tik 1,3 proc. Tiesa, ekspertai progno-zuoja, kad met pieno gamyba pa-saulyje augs 3 proc., taiau nuo kit met jos augimas vl sumas iki 2 proc. Akylesni pieninink vilgs-niai krypsta Izrael, kuriame pieno vartojimas kasmet maja.

    0LINTALYGEPIDEMIJA

    Pastaraisiais metais Izraelyje pie-no vartojimo rinka pradjo trauktis. Izraelyje kasmet po 2 proc. suma-ja pieno vartotoj, o dar 24 proc. gyventoj sumaino pieno varto-jim. Didinani pieno vartojim sumajo nuo 15 iki 5 proc. met Izraelyje pieno bus suvartota tiek pat, kiek 2010 m., o i viso pieno vartojimas per pastaruosius metus susitrauk net 28 proc., sak V Pieno tyrimai direktorius Saulius Savickis.

    akis krinta tai, kad dauguma atsisakiusij pieno ar sumainu-sij jo vartojim jauni mons. Izraelyje irykjusias pieno var-tojimo tendencijas ekspertai ban-d argumentuoti specifinmis yd tradicijomis. Nepavyko. Tada Iz-raelio vyriausyb atliko tyrimus ir nustat tikrsias pieno rinkos trau-kimosi prieastis. Tyrjai mano,

    kad Izraelis tapo pienininkysts lugdymo organizatori poligonu Europoje. meito kampanija pa-vyko, todl daugja poymi, kad

    kitas taikinys bus ES rinka, o gal ir pagrindins eksporto rinkos Ki-nija, Meksika ir Rusija. ydai in-ternete ufiksavo 85 pieno vartoji-m kritikuojanius filmukus. Dabar j suskaiiuoti jau nemanoma, nes socialiniuose tinkluose jie plinta lyg epidemija, o gal net pandemija.

    !BSURDIKITEIGINIAI

    Ko pieno vartotojas tikisi ger-damas pien? Tikisi, kad piene yra daug kalcio, kuris yra btinas kaulams ir dantims. Tikisi, kad pie-ne yra daug vitamin bei baltym, reikaling raumenims, ir apskri-tai, tikisi, kad gerti pien sveika, nes tai yra dietinis produktas. i teigini niekas nepaneig, sak S.Savickis.

    O filmukuose teigiama, kad var-todami pien kalcio negauname, atvirkiai tikinama, kad pienas kakokiais bdais iplauna kalc,

    kad jis nenusda kauluose. Tikina-ma, kad piene yra per daug fosforo, kad pienas i tikrj yra vairiausi hormon ir pli kokteilis.

    Tokie absurdiki teiginiai patei-kiami labai vaizdiai, pasitelkiant animacij. Jauni mons patiki ab-surdikais teiginiais. Savo dukrai a ilgai turjau aikinti, kad tuose fil-mukuose pateikiama informacija neparemta jokiais tyrimais, pri-paino S.Savickis.

    Ar tokie duomenys gali padaryti tak ir pieno vartojimui Lietuvoje? Valstiei laikraiui pavyko pa-kalbinti legendin Lietuvos pieni-nink, AB Rokikio sris direkto-ri ir pagrindin akcinink Antan Trump.

    Neslpsiu, ir a girdjau persp-jim negerti pieno: jeigu gersi, tai

    numirsi. Net stebiuosi, kad, vis gy-venim dirbdamas pieno perdirbi-mo monje, dar esu gyvas, juo-ksi A.Trumpa.

    Taiau ilgametis Rokikio srio vadovas sitikins, kad konkurent siekiai sulugdyti pieno pramon yra beviltiki. Jie stengiasi pakenk-ti, taiau a dabartin padt paly-giniau su meno, muzikos krini vertinimu. Visais laikais bta isio-kli, kurie siek paneigti visk, k iki tol buvo sukrusi monija. Ta-iau jie parkavo ir tuo viskas bai-gsi. Taip yra ir pieno srityje. Pienas vartojamas milijonus met ir a esu sitikins, kad jo nepakeis joks kitas mogaus sukurtas grimas, patir-timi dalijosi legendinis pienininkas.

    Jo kolega AB Vilkyki pienins generalinis direktorius Gintaras Ber-taius sak, kad su absurdik teigini platintojais net nevertt veltis dis-kusijas. Gal jie net specialiai nori to-kios diskusijos: o gal kas nors patiks, kad pienas yra nuodingas, sak jis.

    .UMANOMIUSAKOVAI

    Nors internete platinamuose fil-mukuose nevardijami j usakovai, pienininkai nujauia, kas finansavo j krim ir platinim. Tai konkuren-cij su pieno pramone pralaimintys kaimynini maisto pramons ak atstovai nerimsta. Manyiau, kad tai gali bti vadinamj suli gamin-tojai. Jie tikisi, kad mons maiau gers pieno ir daugiau kit grim, sak A.Trumpa.

    AB Vilkyki pienins generali-nis direktorius G.Bertaius neneig, kad rinkoje bta interes susikirti-m su suli gamintojais. Pripa-stu, jog pastaraisiais metais visose rinkose pieno produkt gamintojai plt asortiment. T darme ir mes, pavyzdiui, skatinome mones dau-giau vartoti vairi pieno grim, kurie, akivaizdu, ukariavo dal kit grim rinkos. Gal jie ir sugalvojo taip atsakyti? svarst G.Bertaius.

    Pieno perdirbimo moni va-dovai teiss. Kiekviename filmu-ke arba straipsnyje, kuriame rodi-njama pieno ala, neapsiribojama

    tik kritika. Paprastai skiriama laiko ir patarimams, kuo mirtinai pavo-jing pien pakeisti.

    3OJPIENO GAMINTOJAMBICIJOS

    Be jau pamint atskiest ir che-mizuot suli grim vis daniau siloma gerti, pavyzdiui, soj pien. Soj pienas gaminamas i vandenyje sumalt brinkint soj pupeli. Ir ne tik patariama vartoti grim. Pa-vyzdiui, mones bandoma paveikti skatinant vartoti tik tokius produk-tus, kuriuos gaminant sunaudojama maiau energijos, taigi kuo maiau didinant vadinamj iltnamio efekt.

    Soj pieno gamintojai nori, kad ant pieno pakuoi bt raoma, kiek kuris pieno produktas priside-

    da prie iltnamio efekto didinimo. argument soj pieno gaminto-jai pasirinko todl, kad gaminant pien anglies dioksido iskiria-ma apie tris kartus maiau nei ga-minant karvi pieno produktus, sak S.Savickis.

    Taiau iuo reikalavimu soj pie-no gamintojai neapsiriboja. Paai-kjo, kad Europos Komisijai jie jau pateik pieno produkt ymjimo pakeitimo projekt, kuriame nuro-doma, kad ant pieno pakuoi ne-bt privaloma nurodyti pieno kil-ms, t. y. vartotojas neinot, kur pien geria karvs, soj, kokoso ar dar kitok. Dar reikalaujama, kad ant pieno pakuoi bt draudia-ma vaizduoti pieinlius su karvu-tmis. Pasaulin pienininkysts or-ganizacija jau pareik kategorikai nepritarianti tokiems pasilymams.

    Vartotojai turi teis inoti, k perka. A manau, kad kaip tik ant pa-kuots turt bti kuo daugiau var-totojams svarbios informacijos, pabr A.Trumpa.

    Pasak direktoriaus, jis i keli gurkni galt atsakyti, kur pie-n karvs, soj ar kokoso geria. Taiau labai tiktina, kad paprastas vartotojas gal net negalt suprasti, kur pien geria, nes iuolaikin pra-mon turi daugyb galimybi pa-naudoti vairi pried, skoni stip-rikli ir t. t.

    6ARTOTOJAIGALIPASIRINKTI

    Net sveikos gyvensenos bibli-jos autoriumi pasaulyje vadinamas lietuvi kilms amerikiei moks-lininkas ir aliosios mitybos jud-jimo pradininkas Viktoras Kul-vinskas, viedamas Lietuvoje, sak, kad mogui pienas nekenkia ir net sveika gerti pien ir vartoti pieno produktus, tiesa, pagamintus tik i vieio, bet ne perdirbto, ne paste-rizuoto pieno.

    Geras palinkjimas, taiau esu si-tikins, kad V.Kulvinskas tikrai ne-pirkt pieno turguje i gerairdikai besiypsanios bobuts. Taip sakau remdamasis specialist teiginiais. Prie metus savo atmint visam gy-venimui siraiau Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyr. specialists Antaninos Greiiuviens paaikini-m: Pameltas pienas per dvi valan-das turi bti ataldytas iki 6 laipsni Celsijaus. Kodl dvi valandas? To-dl, kad dvi valandas piene dar veikia vadinamoji baktericidin faz, t. y. stabdomas bakterij vystymasis. Jei-gu per t laik nespjama pieno at-aldyti, jame bakterij kiekis pradeda spariai augti ir jos uteria pien.

    Taigi toks pigesnis, nors ir ne-atskiestas karvuts pienas gali tapti tikru nuodu. Niekas negarantuos, kad tos gerairdikai besiypsanios bobuts karvut neserga, pavyzdiui galvij tuberkulioze. O ios ligos i-dini Lietuvoje vis dar nustatoma. Taigi vartotojai turi tik nedidel pa-sirikim gerti pasterizuot pien arba pasitikti smulkiaisiais pieno gamintojais, kuri karvs nuolat tik rinamos. Tiesa, jie dar gali si-gyti ir soj pieno arba apskritai at-sisakyti pieno ir gerti kakodl sul-timis vadinamus grimus, kuriuose geriausiu atveju yra suli likui.

    0IENOPERDIRBJAMSDLVIETOSRINKOJETENKAGRUMTISNETIKSUATSKIESTSULIGRIMBETIRSOJKOKOSPIENOGAMINTOJAIS Ruslano Kondratjevo nuotrauka

    $AUGUMAPIENOATSISAKIUSIJARSUMAINUSIJJOVARTOJIMnJAU-NIMONSNESJIEIRYRAPAGRINDINIAILMUKKURIUOSEKRITIKUOJAMASPIENOVARTOJIMASIROVAIINTERNETE

    a'IRDJAUPERSPJIMUSNEGERTIPIENOJEIGUGERSITAINUMIRSI.ETSTEBIUOSIKADVISGYVENIMDIRBDAMASPIENOPERDIRBIMOMONJEDARESUGYVASknJUOKSI!"a2OKIKIOSRISkDIREKTORIUSIRPAGRINDINISAKCININKAS!NTANAS4RUMPA

    VL archyvo nuotrauka

    VAIRIGYVNPIENOBALTY-MIRRIEBALKIEKISPROC

    'YVNAS "ALTYMAI 2IEBALAI+ARV 3,3 3,8!VIS 5,7 7,2 /KA 3,6 4,3+UMEL 2,1 1,8 +IAUL 6,2 5,9 4RIU 15,5 10,5+AL 7,1 8,6 "UIVOL 4,5 7,5+UPRANUGAR 3,5 4,5IAURSELN 10,0 18,7"ANGIN 12,0 40,0

    altinis FAOSTAT

  • 3MGRUODIODmNr. 98 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Vieoje erdvje tuo metu buvo skelbiama, kad kryiai statomi vyk-dant iluvos piligrim kelio ren-gimo projekt, kurio vert apie 150 tkst. lit ir kad tai skirta e-maitijos krikto 600 met jubiliejui. tarios akys neva pastebjo, kad tuo paiu metu kilo ir menikai droi-nt valdov skulptr parkas vie-noje privaioje sodyboje.

    Taiau, neibuvusi visos kadenci-jos, 2013 m. baland griuvo Raseini rajono valdanioji dauguma, o naujie-ji rajono vadovai nusprend perirti prioritetus. Ir tada paaikjo, kad nra jokio projekto, o tik odiniai susita-rimai, jokiuose dokumentuose Kry-i kelias neegzistuoja. Kalbama apie projekt, pagal kur net vis penkme-t adama statyti kryius, o projekto nra. Nra ir jokios vizijos, kur ir kiek t kryi reikt statyti. Pasak rajono savivaldybs tarybos nario Valdemaro Jaciko, kas ino, gal anuomet valdia buvo sumaniusi visame kelyje pasta-tyti kryi prie kryiaus kaip tvo-r. Blogiausia, kad tokia idja buvo

    prastuminjama per jg, neatsiklau-sus nei Banyios hierarch, nei ms kunig. Kiek inau, jie nusistebjo dl to, ar tikrai reikia tokio kiekio kryi ir k tuo norima parodyti. Jei kryiai bt sustatyti kas 20 metr, turbt la-biau primint ne Kryi keli, o seno-vs Rom, kur ant kryi kabindavo nusikaltlius. Mano vertinimu, toks vaizdas, kai visas kelias vien kryiai, atrodyt nejaukus, samprotavo jis.

    V.Jacikas sak, kad jei bt buv statomi kryiai pagal pirmin suma-

    nym, i biudeto bt imta l tiek, kiek tik nori. Los buvo numaty-tos tik pradiniam etapui, bet jei idj bt puoselj toliau, j bt reikj labai daug. iandien gal kryius kai-navo 5 tkst. Lt, rytoj kainuos gal jau 10 tkst. Lt ir t. t. Tai yra meno k-

    riniai, autoriniai darbai, u kuriuos mokama, l kiekis galjo bti ne-kontroliuojamas.

    3UTVARKILUVOSSENINIJ

    Susiformavusi nauja valdanioji dauguma, kuri sudar socialdemok-ratai, darbieiai ir tvarkieiai, nu-sprend neegzistuojaniam Kryi kelio projektui skirtus pinigus pa-naudoti iluvos seninijos pastatui sutvarkyti, o per t laik parengti

    Kryi kelio technin dokumen-tacij, pagaliau apsisprsti, kiek t kryi reikia statyti, teisinti kelio projekt. Nauja valdanioji daugu-ma nesak, kad reikia naikinti vis-k, kas buvo pradta, taiau jei jau rado tok palikim, siek t uduot

    atlikti civilizuotai, pagal statymus. Idj pametjo Raseini krato is-torijos muziejaus kolektyvas: kely-je turi bti penkiasdeimt kryi tiek, kiek roinyje yra karoliuk. O jau buvo svaigstama apie imt, pu-santro imto ar dar daugiau kryi.

    Po toki sprendim, dal Kryiaus keliui numatyt pinig permetus se-ninijos pastato remontui, prie pra-eitas ilines iluvos seninas Juozas lepas pakviet visus labai lauktas kurtuves. itiek met paiame ilu-vos centre, prie pat banyios esantis seninijos administracinis pastatas atrod labiau nei apgaltinai, buvo gda, kad koks nors usienio sveias neusukt ir, neduodie, tualet ne-pasiprayt. Keitsi valdios, keitsi paadai, vis labiau nykdamas keitsi ir seninijos administracinis pastatas, ir jau rodsi, kad paprasiau bt j nugriauti nei bandyti adinti naujam gyvenimui.

    Po kapitalinio remonto, kuriam i rajono savivaldybs biudeto buvo skirta 616 000 lit, buvo rengtas laitinis stogas ir apiltinta perdan-ga, apiltintos iorins sienos ir co-kolin pastato dali...