-

-

--

-

-

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 19

---

Praėjusią savaitę Krasnogors-ke (Maskvos priemiestis) įvykusia-me Rusijos pieno pramonės foru-me Rusijos vicepremjeras Arkadijus Dvorkovičius savo šalies pieno per-dirbėjams ir gamintojams patarė kuo skubiau ruoštis aštresnei kon-kurencijai, nes pieno produktų em-bargas netruks amžinai, ir net užsi-minė, kad tai gali įvykti labai greitai. Prieš savaitę Rusijos premjeras Dmi-trijus Medvedevas irgi pirmą kartą be užuolankų atvirai pripažino, kad Rusijos sankcijos Vakarų šalims nei-

giamai veikia tiek šalies ekonomiką, tiek jos piliečius. Ką galėtų reikšti tokie Vyriausybės vadovų žodžiai? Beje, forumas Krasnogorske pava-dintas tarptautiniu, nes jame daly-vavo kompanijos iš Vietnamo „TH Milk Food Joint Stock Company“ atstovai. Pasak forumo dalyvių, vi-cepremjero užuomina buvo nesmagi ir svečiams, nes ši kompanija Mas-kvos srityje nusprendė statyti 7 500 melžiamų karvių kompleksą, ku-riame per metus planuojama paga-minti ir perdirbėjams parduoti apie 50 tūkst. t žaliavinio pieno. Galima nesunkiai numanyti, kad atšaukus

embargą vietnamiečių projektas būtų pasmerktas.

Kodėl Rusijos Vyriausybės vado-vai prakalbo kitaip nei šalies pre-zidentas? Tikriausiai todėl, kad jie remiasi ekonominiais, o preziden-tas – politiniais argumentais. Pasak vi ce premjero A.Dvorkovičiaus, šiuo metu Rusijoje žaliavinis pienas su-perkamas net po 1,12 Lt už kilogra-mą, tačiau jo nepakanka.

Vicepremjeras paragino regio-nų vadovus prie kiekvieno kilog-ramo pieno gamintojams pridė-ti po 19 centų, tačiau akivaizdu, kad stebuklo nebus – karvės pieno daugiau neduos. O produktai par-duotuvių lentynose vis brangsta. Štai oficialios statistikos duome-nimis, lapkričio 20 dieną Mask-voje baltarusiškos kilmės litras 2,5 proc. riebumo pieno kainavo 39,9 rublio. Gyventojų teigimu, Maskvos parduotuvėse pigiausiai litrą pieno galima buvo įsigyti už 54 rublius, arba už 3,35 Lt, o vi-dutinė jo kaina jau buvo pakilusi iki 4 Lt. Kokia jo kokybė? „Ros-selchoznadzor“ kontrolieriai tyli pasislėpę kampe.

Didelės ir kitų produktų kainos. Štai Maskvos prekybos centre „Pe-rekriostok“ 10 kiaušinių kainuoja beveik 5 Lt, kilogramas bulvių – 3,5 Lt, o kažkokio vietinės gamybos sūrio kilogramas – 25,2 Lt. O juk pragyvenimo lygis Rusijoje yra ge-rokai mažesnis nei Lietuvoje.

Be kita ko, minėtame pienininkų forume perdirbėjai tikino dirbantys nuostolingai ir spaudė viceprem-jerą leisti didinti produktų kainas. Vicepremjeras jiems pažadėjo teo-rinę galimybę regionuose nustatyti kažkokią indikatorinę pieno pro-duktų kainą. Tepasakyta, kad tokiu atveju produktai pabrangtų dar iki 30 proc. Tačiau baiminamasi varto-tojų reakcijos.

2

scanpix.ee

-

-

---

Mūsų redakcija buvo juodas pra-našas į šiltus kraštus poilsiauti iš-siruošusiems lietuviams. Birželio pradžioje ji viešai pasvarstė, kad tik-riausiai vienąkart pirštus jau nude-gusio Martyno Laivio vadovaujamai kelionių agentūrai „Go Planet Tra-vel“ gresia bankrotas. VTD į tai ne-reagavo, o pats M.Laivys kai kuriuos faktus bandė neigti. Liepos 4-ąją re-dakcijos įžvalgos išsipildė: VTD su-stabdė šios bendrovės veiklą.

Rugsėjo viduryje žvilgsnis užkliu-vo už neseniai pradėjusio veikti ke-lionių organizatoriaus „Freshtravel“, naudojančio prekės ženklą „Plius Travel“.

3

--

2 Nr. 96

Atkelta iš 1 p.

Rusijos „Sberbank“ vadovas Ger-manas Greftas praėjusią savaitę irgi drėbė be gailesčio: „Mes šiandien, atsiprašant, įsivežame beveik viską. Štai tikimasi, kad rublio vertė išaugs. Tačiau aš netikiu, kad tada sumažės maisto produktų kainos. Kodėl neti-kiu? Todėl, kad nėra konkurencijos.“

Rusijos centrinio banko duo-menimis, maisto produktų kainos rugpjūčio mėnesį išaugo 10,3 proc. Manau, neatsitiktinai nepranešama, kiek kainos išaugo nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio. Vartotojų duo-menimis, daugelis pieno produktų pabrango nuo 25 iki 50 proc. Rublis nuvertėja, atlyginimai neauga, taigi, valdžia jau baiminasi žmonių nepa-sitenkinimo, nes nieko nėra baisiau už rusišką maištą.

Iš esmės G.Greftui pritarė ir mūsų pakalbintas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas: „Rusai pripažino, kad naujieji importuotojai nesugeba pagaminti aukštos kokybės pigesnių produktų. Tiesiog kitoks jų vadybi-ninkų mentalitetas. Rusų, serbų ar Lotynų Amerikos valstybių piliečių mentalitetas yra laukti, kol kas nors

ko nors imsis. O europiečiai elgiasi kitaip – jie patys siūlo ir ieško naujų galimybių. Todėl ir maisto produktų kainos Rusijoje išaugo.“

S.Besagirskas daro išvadą, kad į Rusijos rinką grįžę europiečiai kon-kuruotų, siektų kuo daugiau par-duoti, todėl ir kainos nukristų. „Ma-nau, kad Rusijos vicepremjeras tai supranta. Savos gamybos produk-tais nepavyko pakeisti importuotų. Vietiniai gamintojai jau prieš 15– 20 metų galėjo gaminti ir konkuruoti su ES gamintojais, tačiau nesugebėjo. Be to, žinau, kad patys rusai vidaus

rinkos produktais nepasitiki, todėl ir investuoti neskuba“, – sakė LPK de-partamento direktorius.

Tik todėl, kad rinkoje trūksta produktų, rusai pakenčia Baltarusi-jos bandymus pasinaudoti susidariusia situacija ir papildomai uždirbti. Tie-sa, viešai jiems šiek tiek papriekaiš-taujama dėl pernelyg plačiai atvertų

sienų maisto produktų eksportuoto-jams iš ES šalių, tačiau rusai supranta, kad, suvaržius importą iš Baltarusijos, produktų kainos Rusijoje dar labiau išaugtų, be to, Maskvoje ir Sankt Pe-terburge gyvenantiems rusams ypač sunku būtų įsigyti pamėgtų produktų. Tiesa, dabar tik bandymo būdu jie gali nustatyti, kokiomis etiketėmis pažy-mėti jų pamėgti produktai. Taip Ru-sijos prekybos centrus pasiekia sūriai iš įvairių ES šalių. Kita vertus, Rusijos tarnybos net negali baltarusių nutverti pažeidžiant eksporto į Rusiją taisyk les, nes didelė produktų iš Baltarusijos da-lis per Rusiją esą gabenama į Kazach-staną. Niekas nežino, kiek tų produktų pasiekia šią valstybę. Oficia liai Bal-tarusijos pareigūnai stebėtinai išau-gusį importą iš ES šalių aiškina labai paprastai. Esą Baltarusija iš ES šalių supirkto pieno gamina pieno miltus, o iš baltarusiškos kilmės pieno paga-mintus produktus eksportuoja į Ru-siją. Iki Rusijos paskelbto embargo Baltarusija per metus pagamindavo 140 tūkst. tonų sūrio, o dabar gamina beveik du kartus daugiau. „Rosselhoz-nadzor“ vadovas Sergejus Dankver-tas neseniai paviešino įtarimus, kad iš Lenkijos pieno produktus impor-tuojanti Baltarusijos įmonė „Savuškin produkt“ į Rusiją liepos mėnesį įvežė 260 t, o spalio mėnesį – jau 8 tūkst. t pieno produktų. Tačiau Kremlius savo sargą „Rosselchoznadzor“, matyt, laiko už trumpo pavadžio.

Vis dėlto net įtartinai dirban-ti Baltarusija nesugeba patenkinti Rusijos rinkos paklausos. „Anks-

čiau ar vėliau Rusija bus privers-ta atšaukti embargą, nes ji jau su-pranta, kad daugiausia pralaimi ji pati, ir būtent dėl gyventojų nepa-sitenkinimo“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kaip Lietuvos eksportuotojai pasitiks embargo atšaukimo žinią? Eksportuotojų specialiai nekalbi-nau, nes jų atsakymus galime ne-sunkiai numatyti.

„Norisi tikėti, kad Lietuvos pieno perdirbėjai bus atsargesni. Jie jau turi alternatyvių rinkų. Be to, perdirbėjai ne tik suprato, bet ir savo kailiu paju-to, kad Rusijos rinka gali būti ne tik pelninga, bet ir nuostolinga. Manau, kad ir eksporto dalis į Rusiją jau bus mažesnė“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas.

„Paraginčiau atidžiau įvertinti ri-ziką, tačiau kai tik atsiras galimybė, reikia pirmiems grįžti į šią rinką. Kas joje laukia? Rublis nuvertėjęs, taigi kai kurie pirkėjai pirks mažiau, tačiau Maskvos ir Sankt Peterburgo rinkos bus mokios. Be to, rusai neturi kito pasirinkimo“, – sakė S.Besagirskas ir patarė vengti kontraktų rubliais.

Kita vertus, planuojant derėtų neuž-miršti, kad dabartinę Rusijos užsienio ir ekonomikos politiką logiškais argu-mentais neretai sunku pagrįsti. Juk eko-nominė logika reikalauja nekenkti sau, tačiau rusai dažnai elgiasi priešingai. Gal net neverta tuo stebėtis, o ekspor-tuotojams reikėtų tiesiog neužmiršti rusų klasiko Fiodoro Tiutčevo eilutės iš garsiojo jo ketureilio: „Protu Rusijos nesuprasti!“, kuri itin taikliai apibūdina Rusiją ir rusų mentalitetą.

Aktualijos

-

--

---

-

„Ši paroda yra pasaulio gyvu-lininkystės inovacijų variklis. Čia ūkininkai iš viso pasaulio susiren-ka pasisemti naujausių žemės ūkio idėjų, – sakė „Biovela Group“ ge-neralinio direktoriaus pavaduo-tojas Audrius Kantauskas. – Kas dvejus metus vienoje vietoje susi-renka didžiausi pasaulio ūkininkai ir įrangos gamintojai pademonst-ruoti tai, ką turi geriausio, kas yra ūkininkavimas XXI amžiuje.“ Į šią parodą atvyksta ir tūkstančiai jau-nų ūkininkų, moksleivių, studentų. Jiems skirta speciali parodos dalis.

Pasak A.Kantausko, viena iš prio ritetinių parodos „EuroTier“ sričių – gyvūnų gerovė. Taip pat

ypač daug dėmesio šiais metais buvo skiriama ūkininkavimo efektyvumui skatinti: procesų in-žinerijai, gamybos priemonėms, valdymui, programinei įrangai, gyvūnų laikymo įrengimams, sto-ginei statybai.

Akmenės rajono ŽŪB „Papilė“ direktoriaus pavaduotojas gyvuli-ninkystei, veterinarijos gydytojas Kęstutis Šeškauskas sakė, kad to-kiose parodose dalyvauti itin svarbu. „Dalyvauti parodoje yra darbas, – atviravo jis. – Lankytojai, kurie at-vyksta pirmus kartus apsižvalgyti, visą parodos laiką praleidžia vaikš-čiodami tarp stendų.“ Trisdešim-ties metų patirtį gyvulininkystės

srityje turintis K.Šeškauskas iš pra-džių įdėmiai nagrinėjo programą, išsirinko tik keletą asmeniškai do-minančių sričių ir laiką parodoje leido gilindamasis būtent į pasi-rinktas sritis, užmegzdamas naujus kontaktus, diskutuodamas su pro-fesionalais. Šiais metais specialistas labiausiai domėjosi veterinarijos, šėrimo galimybėmis.

„EuroTier“ – didžiausia pasau-lyje gyvulininkystės paroda, kas dvejus metus vykstanti Hanovery-je, Vokietijoje. Paroda skirta ir il-gamečiams šios srities profesiona-lams, ir dar tik pradedantiems ūkininkauti. 240 tūkst. kv. m plote šiais metais įsikūrė 2 360 parodos

dalyvių – ekspertų-gamintojų iš 49-ių pasaulio šalių. Parodą aplan-kė 156 tūkst. lankytojų iš 100-o šalių.

-

, Seimo Kaimo

----

-

---

-nws.su

, Seimo Kaimo -

-

--

--

-

-

--

3Nr. 96

Atkelta iš 1 p.

Lapkričio viduryje bendrovė pra-nešė esanti nemoki. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar VTD buvo nuošalėje.

Vasaros pabaigoje po turizmo agentūras klaidžiojo keistas anonimi-nis raštas, kurį buvo galima priskirti UAB „Freshtravel“. Jame teigta, kad ši bendrovė ieško investuotojo, galin-čio investuoti 380 tūkst. Lt. Investi-cijų paskirtis – avansiniai mokėjimai oro vežėjams už užsakomuosius skry-džius ir mokėjimai užsienio partne-riams už apgyvendinimo paslaugas, plėtra į Latviją. Rašte teigiama, kad bendrovė nėra neturtinga: jos įstati-nis kapitalas – 150 tūkst. Lt, valstybės parama – 180 tūkst. Lt.

Investitoriaus ieškovas porino, kad bendrovė 2016 m. gaus 112 mln. Lt pajamų. „Pastaraisiais metais Lietu-vos išvykstamojo turizmo rinką su-daro maždaug 1,2 mlrd. litų „pyra-gas“. Šiuo metu Lietuvoje veikia du dideli kelionių organizatoriai (KO) „Tez Tour“ ir „Novaturas“ – jie už-ima apie 50 proc. šios rinkos. Kitą 50 proc. dalijasi mažieji KO, interne-tiniai apgyvendinimo portalai, pake-tus lipdančios kelionių agentūros“, – dėstoma rašte ir pabrėžiama, jog apie „30 proc. savo keliones planuoja sava-rankiškai“, kad atostogos būtų pigios. „Šie klientai yra „lygintojai“, ieškan-tys geriausio kainos ir kokybės santy-kio. Tai – „Plius Travel“ rinkos dalis. Ši dalis gali tapti „Plius Travel“ dali-mi“, – investitorių gundė anonimas, prisistatantis UAB „Freshtravel“.

Jei verslininkas savam verslui ima ieškoti investitorių, galima many-ti, kad arba jo ambicijos yra nerea-lios, arba atėjo sunkus metas. Kitaip sakant, artėja bankrotas. Tai turėjo būti pirmas ženklas, kad bendrovėje ne viskas gerai klostosi.

Kaip yra iš tikrųjų ir ar įžvalgos dėl galimo „Freshtravel“ bankroto yra teisingos, redakcija bandė sužinoti iš bendrovės direktoriaus Gedimino Kerio. Verslininkas anksčiau dirbo „Tez Tour“, „Novaturas“, Martyno Laivio vadovautoje ir bankrotu pa-garsėjusioje „Star 1 Holidays“. Beje, G.Kerio „Plius Travel“ glaudžius ry-šius palaikė ir su „Go Planet Travel“, su kuria taip pat siejamas neviena-reikšmiškai vertinamas M.Laivys. Anksčiau mielai su spauda bendra-vęs ir stengęsis visaip garsinti savo bendrovę, šįkart G.Kerys atsitvėrė tylos siena. Logiškai mąstant, tai – jau antras ženklas, jo klientus turėjęs priversti rimtai susimąstyti.

Būta ir trečio ženklo, turėjusio priversti susimąstyti jei ne būsimus „Freshtravel“ klientus, tai VTD – bū-tinai. Mat vasaros pradžioje bendrovė buvo atšaukusi kelis planuotus skry-džius, kelionės vyko gerokai vėliau. Tačiau ir į tai niekas dėmesio nekreipė.

Valdininkai – nuošalyje

Kilus rimtų abejonių dėl galimo „Freshtravel“ bankroto, redakcija be užuolankų kreipėsi į VTD: „Gal gali-te atsakyti, ar šiai bendrovei, jūsų ma-nymu, negresia „užsilenkimas“? No-rėtume gauti motyvuotą sprendimą.“

„Supraskite, Turizmo departa-mentas tokių vertinimų negali teik-ti“, – lakoniškai atsakė VTD atstovė Edita Gaigalienė. Tačiau lakonišku-

me slypėjo ir dviprasmybė: ar depar-tamentas vertinimų negali teikti viešai dėl galinčio kilti „Freshtravel“ klientų ažio tažo, ar apskritai nevertina turiz-mo bendrovių galimos rizikos.

Kai „Freshtravel“ pasiskelbė ne-mokia, o VTD sustabdė jos veiklą, redakcija Ūkio ministerijai persiun-tė susirašinėjimo su VTD kopiją ir klausė: jei spauda, remdamasi savais tyrimais, gali prognozuoti bendrovės bankrotą, kokias funkcijas atlieka mo-kesčių mokėtojų pinigais išlaikomas VTD ir negi jis moka tik atsirašinėti?

Atsakymas buvo viltingas. „Ačiū Jums už informaciją. Perduosiu mi-nistrui. Panagrinėsime, kodėl nebuvo sureaguota“, – rašė ministro patarėja Vaiva Gogelienė. Praėjo dvi savai-tės, o iš ministerijos jokios papildo-mos informacijos negauta – taip ir neaišku, ar patarėja pamiršo minist-rui „perduoti“, ar iki šiol „nagrinėja“.

Kai balandžio viduryje publikaci-joje „Auksinio boso sugrįžimas“ ban-dėme svarstyti, ar kartais iš bankroto pelenų lyg Feniksas pakilęs M.Laivys ir su juo susijęs kelionių organizato-rius UAB „Go Planet Travel“ neat-sidurs prie bankroto slenksčio, VTD tuometiniams vadovams galvos taip pat neskaudėjo. O birželio pradžioje jau buvo publikuotas ir pirmo straips-nio tęsinys „Girgžda turizmo vers-las“. Pretekstas naujai publikacijai – į redakciją patekę nauji faktai apie „Go Planet Travel“. „Turizmo versle milijoninių nuostolių akcininkams pridaręs vilnietis M.Laivys – vėl po didinamuoju stiklu: Kipre registruo-tos ribotos atsakomybės bendrovės „Grand Go Group Ltd.“ kontroliuo-jamajai įmonei „Go Baltic Travel“ vadovavęs verslininkas ką tik neteko pareigų, o akcininkai jį įtaria galbūt neskaidria veikla ir kontroliuojančio-sios bendrovės žlugdymu. Redakci-jos šaltinis teigia, kad „turizmo vers-le gresia dar vienas didžiulis muilo burbulo sprogimas“, – redakcija vie-šai įspėjo ne tik būsimus „Go Planet Travel“ klientus, bet ir VTD.

„Deja, aplinkybės, susijusios su M.Laiviu, kelionių organizatoriumi UAB „Go Planet Travel“, motinine įmone „Grand Go Group Ltd.“, ki-tomis dukterinėmis įmonėmis UAB „Go Baltic Travel“, UAB „Grand

Cru Airlines“, yra kur kas rimtesnės, o straipsnyje pateikiama informacija paviršutiniška. Realiai turizmo vers-le gresia dar vienas didžiulis „mui-lo burbulo sprogimas“, o Martynas Laivys, būdamas viso to iniciatoriumi, liks nuošaly“, – buvo rašoma redakci-jai adresuotame elektroniniame laiške. Jo autorius teigė žinantis ne tik visas aplinkybes, bet ir turintis dokumentus, rodančius, „kas realiai valdo aukščiau nurodytas įmones, kaip jos valdomos, kas yra akcininkai, kokie valdytojų sie-kiai, kokia reali įmonių finansinė situ-acija, kokios yra grėsmės“.

Laiško autorius teigė turintis ra-šytinių įrodymų apie tikruosius of-šoro akcininkus ir patikėtinius, ban-ko sąskaitos valdytojus, įgaliotinius ir įgaliojimų ribas, sensacingas sąsa-jas su prieš kelerius metus bankru-tavusiais M.Laivio starais. Taip pat buvo teigiama, kad baltais siūlais siūtas orlaivių kompanijos „Grand Cru Airlines“ įsigijimas, jos vado-vams gavus „atkatus“. „Kipre regist-ruotoje motininėje įmonėje „Grand Go Group Ltd.“ ir jos dukterinėse kompanijose buvo vykdomi pinigų plovimai, sąmoningai mažinamas pelnas, vengiant mokėti didesnius mokesčius“, – teigė anonimas.

Šių sensacingų faktų redakcija ne-laikė paslaptyje – viską paviešino. Ta-čiau „Go Planet Travel“ sąžiningumu ir mokumu niekas nesuabejojo. Lygiai po mėnesio, liepos 4 d., VTD sustabdė šio kelionių organizatoriaus licenciją.

Po „Go Planet Travel“ bankroto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komi-tete svarstant VTD darbą, tiksliau, priežastis, kodėl buvo pražiopsotas bankrotas, tuometė departamento direktorė Raimonda Balnienė teisi-nosi: „Mūsų Teisės skyriuje dirba tik 4 žmonės. Negalima mūsų lyginti su Lietuvos banku. Kyla klausimas, ar kelionių agentūroms reikia specialios priežiūros, ar tai – normalus ir sveikas verslo sektorius. Per ketverius metus čia buvo tik keliolika bankrotų. Dabar mušti departamento tikrai nereikia.“

Ar tikrai departamento „nereikia mušti“? Viename iš portalų, kaupian-čių informaciją apie juridinius asmenis, tarp informacijos apie „Freshtravel“ yra ir toks komentaras: „Jau esu rašęs, kad dėl šios bendrovės esu skundęsis asme-niškai ponui Raguckui (Juozas Raguc-kas šiuo metu VTD laikinai eina direk-toriaus pareigas – red. past.), tačiau jokio dėmesio ir reakcijos nebuvo. Prob lemą išsprendė Vartotojų teisių apsaugos tar-nyba. Kuo greičiau išformuoti tą depar-tamentą, reikalaujant tiesioginės atsa-komybės ir iš Ragucko.“

Žlugusiai kelionių organizatorei „Freshtravel“ siekiama iškelti bankroto

bylą. Tokius prašymus Vilniaus apygardos teismui pateikė Portu-galijos kelionių agen-tūra „Nobrega&Silva“ ir Anželika Šimonė-lienė.

Didžiausias ne-susipratimas yra ki-lęs dėl maždaug 600 tūkst. Lt, kurie yra bene vieninte-liai realūs „Freshtra-vel“ pinigai, klientų sumokėti du grupi-nių pardavimų por-talus valdančiai įmo-nei „Cherry Media“ už būsimas poilsines

keliones. Antstolio nurodymu iš „Freshtravel“ pradėtas 265 tūkst. Lt išieškojimas. Šiuos pinigus žlugu-siai kelionių organizatorei skolino Artūras Laktionkinas.

„Su Gediminu Keriu esame pa-žįstami, todėl kai paprašė paskolinti, surizikavau. Žinojau, kad finansi-nė bendrovės padėtis sunki, ji ieško naujų investuotojų, stokoja apyvar-tinių lėšų. Pasitariau su advokatu – jis jokios rizikos lyg ir neįžiūrėjo“, – pasakojo anksčiau laimę politiko-je bandęs, dabar į verslą persimetęs A.Laktionkinas. Jo teigimu, įmonei jis skolino kelis kartus, pradedant nuo birželio mėnesio. Pašnekovo teigimu, šiuos pinigus jis ilgą lai-ką taupė namo statybai: „Dabar nei namo, nei pinigų greičiausiai ne-bus. Nors „Cherry Media“ prisipa-žino, kad turi per pusę milijono, ką

tik mano advokatą informavo jokių pinigų neturinti.“ A.Laktionkinas sakė girdėjęs kalbų, kad ir „Cherry Media“ – ne patys geriausi laikai, todėl turintis mažai vilties atgauti paskolintas lėšas, nebent bus įro-dytas tyčinis bankrotas.

Per „Cherry Media LT“ valdomus interneto portalus beta.lt ir grupinis.lt keliones iš „Freshtravel“ pirko 1 326 asmenys, o iš viso nukentėjusiųjų, VTD teigimu, yra 2 319. Manoma, kad keliones iš anksto užsisakiusie-siems prašapo apie 2 mln. Lt.

VTD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas ištirti, ar „Freshtravel“ veikloje nėra tyčinio bankroto požymių. Generalinė pro-kuratūra dabar tiria Kipre registruo-to turizmo holdingui „Grand Go Group“ priklausančios bendrovės „Go Planet Travel“ galimą tyčinį bankrotą. Pirminiais duomenimis, bendrovė apgavo maždaug tūkstan-tį poilsines keliones pirkusių klien-tų. Redakcijos duomenimis, šalies teismuose yra fizinio asmens ieš-kinių holdingui – verslininkas tei-gia į holdingo verslą investavęs apie 3 mln. Lt, tačiau jo patirta žala gali būti iki 10 mln. Lt.

Verta prisiminti, kad bankrotų meistras ir rekordininkas M.Laivys, beveik neturintis turto, yra apgavęs kur kas daugiau asmenų. Jo valdy-ta bankrutavusi skrydžių bendro-vė „Star1 Airlines“ buvo pardavusi 15 924 bilietus, kurių keleiviai ne-bepanaudojo, o bankrutavus kelio-nių organizatoriui „Star Holidays“ – 1 286 keleiviai. Pirmiesiems skry-džių bendrovė liko skolinga apie 3,5 mln. Lt, antriesiems – apie 1,7 mln. Lt. Dar apie 10 mln. Lt bendrovė „Star Team Group“ liko skolinga tiekėjams už paslaugas, iš jų apie 1,3 mln. Lt bendrovė liko įsiskolinusi darbuotojams. Bank-rutavusių bendrovių bankroto administratoriai nuostolius bandė prisiteisti iš M.Laivio, tačiau ne-sėkmingai. Nors pirmos ir antros instancijos teismai įžvelgė M.Laivio kaltę, Aukščiausiasis Teismas nelai-mėlį verslininką išgelbėjo. Vienas iš pagrindinių išteisinimo motyvų – verslą sužlugdė ne kas kitas, kaip Is-landijoje išsiveržęs ugnikalnis, kurio lavos pelenai buvo ilgą laiką paraly-žiavę orlaivių skraidymus Europoje.

Aktualijos

Priešpilnis.

16.02.

RytojŠiandien

-

orai.lt, VL inf.

-5 -3°

-10 -8°

-4 -2°

-8 -6°

Poryt -6 -4°

-10 -8°

8 proc.

17 proc.

66 proc.

8 proc.

0 proc.

1 proc.

-

Bandomas ypatingas elektros tinklas

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Bičių avilys8 p.7 p.

19 p.

Yra žmonių, kuriems gy-venimas prasmingas tik tada, kai kuria jį patys. Onos Lialienės sodyba Levaniškių kaime Širvin-tų rajone pavyzdine ne-pavadinsi. Nėra ten iš-puoselėtų želdynų, tačiau auginamiems gyvuliams ir paukščiams nieko ne-trūksta.

Nijolė Baronienė

Elektros skirstymo ben-drovė LESTO pradėjo ban-dyti „savaime besigy-dantį“ tinklą. Įdiegus šį išmaniojo tinklo elementą, beveik 5 tūkst. vartoto-jų trijuose šalies rajonuo-se bus užtikrintas patiki-mesnis elektros energijos tiekimas. Įvykus gedimui, jungtuvai automatiškai at-kurs elektros energijos tie-kimą vartotojams per kitą šaltinį. Bendrovė į projek-tą investavo kiek daugiau nei 1 mln. Lt.

Kas iš tikrųjų buvo okupa-vęs Lietuvą ir ką reiškė so-vietinė tautų draugystė? „Žinių radijo“ laidos „Ne-laisvės anatomija“ išvados negailestingos.

Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas

Geriausia Kalėdų dovana – šakės

Žiema – ypatingas metas bičių gyvenime. Kai visa gamta ilsisi, jos juda kruta, kad nesušaltų ir išgyventų iki pavasario.

Meilutė Močiškytė

Žiemą bitės dūzgia avilyje, o žinomas farmacininkas, mokslininkas, parašęs pen-kias knygas apie bičių pro-duktus prof. habil. dr. An-tanas Gendrolis, kai gamta ilsisi, laiką leidžia rašyda-mas naują knygą. Joje bus pasakojama apie bičių pro-duktų panaudojimą pirtyje.

Nijolė Baronienė

Sovietinė tautų draugystė – mitas

11 p.

Mikalojaus Vilučio išgyvenimo menas

19 p.

22 p.

Mikalojus Povilas Vilutis galėjo likti nepripažintu genijumi, kokiu laikė save, kai sovietmečiu jo kūrinius gujo iš parodų. Šiandien jis – pripažintas, net nacionalinę premiją gavęs, taigi, ne genijus.

Rūta Klišytė

Jėgų semiasi iš sodybos ąžuolų

Kai šalta, glaudžiasi viena prie kitos