-

-Or-

thomyxoviridae

-

-

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 11 p.

, 7 p.

, 10 p.

SodybaŠeštadienis

--

-

Šių metų pradžioje URM pakvietė teikti paraiškas dalyvauti išorės pas-laugų teikėjų, priimančių prašymus išduoti Šengeno vizas, atrankoje. Mi-nisterija apsisprendė, kad vizų centrus būtina įkurti Armėnijoje, Azerbai-džane, Baltarusijoje, Gruzijoje, Ka-zachstane, Kinijoje ir Turkijoje.

p.

---

--

Praėjusį antradienį vienoje iš kiau-lių fermų staiga įsiplieskusi ugnis greitai įsismarkavo ir persimetė į ki-tas dvi fermas. Visi šie ūkiniai pasta-tai buvo sujungti. Kol atvyko ugnia-gesiai, gaisras jau buvo išplitęs, degė ir dūmuose troško tūkstančiai kiaulių.

Visose fermose buvo laikoma per 4 000 kiaulių. Dauguma jų sude-gė, pavyko išgelbėti tik 200 gyvu-lių. Skaudžios nelaimės ištiktas ūki-ninkas, radęs jėgų nepanirti į sielvartą,

greitai organizavo gaisravietės tvar-kymo darbus ir jau pradėjo planuo-ti, kaip atstatys liepsnose pražuvusias fermas. „Nieko nepadarysi, reikia eiti pirmyn“, – praėjus kelioms dienoms po gaisro ryžtingai buvo nusiteikęs A.Čimolonskas.

Ugnis nepalietė fermos, kurioje laikomi Šarolė mėsinės veislės gal-vijai, nenukentėjo traktoriai, kom-bainai ir kita moderni technika. Laimei, išliko ir kiaulių skerdykla bei mėsos perdirbimo cechas. Čia darbas nesustojo. Ūkininkas grei-

tai sutarė su Kaišiadorių rajone dirbančia kiaulininkystės bendrove „Norsvin Lietuva“, iš kurios pirks kiaulių. Tad ir Panevėžio, ir Kauno, ir Vilniaus vartotojams, kurie buvo pamėgę Čimolonskų ūkio produk-ciją, ir toliau bus tiekiami visi ga-miniai. „Lenkiškos ar kitokios im-portinės kiaulienos, kaip ir anksčiau, tikrai nebus“, – užtikrino Arūnas.

Ūkininkas iškart atmetė piktybi-nio padegimo versiją. Fermų viduje, kaip ir visoje ūkio teritorijoje, buvo įrengtos filmavimo kameros.

2 p.

2 Nr. 95 (9423)

Seimo Audito komitetas su-

---

-

-

-

--

Ekspertams atseikėtos lėšos augo tris kartus, transportui – 19 proc., kvalifikacijai kelti – 6 proc. Tiesa, šiek tiek mažėjo išlaidos reprezentacijai ir komandiruotėms. Didėjo išlaidos ir darbo užmokesčiui (pirmą pusmetį – 40,7 mln. litų, arba 3,5 proc.). Tai lėmė per krizę sumažintų pareiginės algos ir priedų koeficientų atkūrimas, bet padidėjo ir priemokos.

Pirmą pusmetį 15 proc. daugiau darbo užmokesčio apskaičiuota va-dovams. Labiausiai kilo pareiginė alga ir priedai už kvalifikacinę klasę bei stažą. Asignavimų priemokoms padidėjimas 448 tūkst. litų, t. y. 31 proc., Seimo Audito komitetui sukėlė abejonių dėl pagrįstumo.

Šiemet daugiau lėšų nei pastarai-siais metais numatoma skirti ir kvali-fikacijai kelti. Pirmą pusmetį tam iš-leista 4 mln. litų, arba 200 tūkst. litų daugiau negu tą patį 2013-ųjų laiko-tarpį. Daug valstybės pinigų nubyrėjo

ir ekspertams. Tam sausį–birželį išleis-ta per 13 mln. litų. Pirmam pusmečiui buvo numatyta 9,3 mln. litų daugiau lėšų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Seimo Audito komiteto pirminin-kė „tvarkietė“ Jolita Vaičkienė neslė-pė, kad tikėjosi, jog šių metų pirmo pusmečio viešojo sektoriaus išlaidos bus mažesnės nei pernai. Tuometis jų didėjimas buvo teisinamas Lietu-

vos pirmininkavimu Europos Sąjun-gos Tarybai. „Pirmas pusmetis parodė, kad noro taupyti ir gyventi pagal išga-les nebuvo“, – teigė Audito komiteto vicepirmininkas konservatorius Do-natas Jankauskas. Audito komitetas pradėjo rinkti duomenis apie valstybės tarnybos darbuotojų skaičių. Jis turė-tų parodyti realią viešojo sektoriaus padėtį. Taip pat svarstoma galimybė atlikti visų ministerijų išorinį auditą.

BNS inf.

Atkelta iš 1 p.

Įrašuose užfiksuota, kaip iš ven-tiliatorių pasipylė kibirkštys, o pas-kui – ir dūmai. Šiuos įrašus peržiū-rėjo ekspertai.

Gaisro nuostoliai didžiuliai – apie 8 mln. Lt. Žalą dėl sudegusių pastatų ir kiaulininkystės įrangos turėtų atlyginti draudimas. Tačiau kiaulės buvo nedraustos. Ūkinin-kas šiemet norėjo jas apdrausti, kon-sultavosi su draudimo kompanijo-mis, tačiau Ignalinos rajono kiaulių komplekse įsiplieskus afrikinio kiaulių maro židiniui, draudikai at-sisakė drausti šiuos gyvulius. Kiaulių draudimas tapo didele rizika. Anot draudikų, draudimas nuo šios ligos – katastrofinio pobūdžio šimtapro-

centinė rizika, todėl susiduriama su perdraudimo problema, nes šalyje

veikiančios įmonės vienos nepajėgtų prisiimti tokio masto rizikos.

„Tai, matyt, bus didžiausia tokia nelaimė mūsų krašte. Arūnui teks ištverti tokią bėdą“, – sielojosi Pane-vėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Kitą dieną po gaisro ūkininko ūkyje rajono politikai nuspren-dė jį paremti ir iš biudžeto skyrė 20 tūkst. Lt. Mažiausiai tiek lėšų reikia gyvulių maitai išvežti uti-lizuoti.

„Dabar aišku, kad reikia padėti išvežti į utilizacijos įmonę tūkstan-čius kiaulių gaišenų. Paskui svars-tysime, kaip dar padėti. Parašėme raštą Žemės ūkio ministerijai, Vy-riausybei, gal bus kokios naudos“, – kalbėjo rajono vadovas.

Padėti nelaimės ištiktam kraštie-čiui buvo pasiruošę ir kolegos iš Kar-sakiškio seniūnijos, kurioje jis gimė ir dar būdamas jaunuolis pradėjo sa-varankiškai ūkininkauti. „Mūsų ūki-ninkai tuoj pat siūlėsi tvarkyti gais-ravietę, tačiau neleido ekspertai, jie aiškinosi, kokios gaisro priežastys. Kiek galėsime, paremsime ir finan-siškai, bet akivaizdu, kad nuostoliai bus didžiuliai“, – sakė Panevėžio ra-jono Karsakiškio seniūnijos seniū-no pavaduotojas Saulius Sarcevičius.

Dėl paramos kolegai tarėsi ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Pane-vėžio skyriaus ūkininkai. „Žmonės nelieka nuošalyje, kai kitus ištinka ir mažesnė bėda. O ši nelaimė tik-rai didelė. Kol kas negaliu pasakyti, kiek ir kaip paremsime, bet tikrai padėsime“, – kalbėjo šios organiza-cijos vadovas Vygandas Keturakis.

A.Čimolonskas dėkojo ir kole-goms, ir giminėms, ir visiems, kurie jį palaikė ir siūlė pagalbą: „Skambi-no ir siūlėsi padėti, bet sakiau, kad ne kiekvienas atlaikys: gaisravietėje buvo labai didelė smarvė. Padėti atskubėjo ir mano bei žmonos giminaičiai. Ūkio darbuotojai pasiryžę ir toliau dirbti, viską išvalyti ir atstatyti fermas.“

Tie, kurie pažįsta A.Čimolonską, apibūdina jį kaip labai darbštų, tvar-kingą ir pareigingą žmogų. Ir praša-laičiui, važiuojančiam iš Panevėžio į Kupiškį, į akis krinta netoli mies-to įsikūręs šiuolaikiškas tvarkingas ūkis. 2009-ųjų pabaigoje jis buvo

parodytas būriui užsienio ambasa-dorių, tąkart aplankiusių ir daugiau pažangių Lietuvos ūkininkų.

A.Čimolonskas anksti pradėjo savarankiškai ūkininkauti. Vos su-laukęs šešiolikos metų tapo Panevė-žio rajono ūkininkų sąjungos nariu, o savo ūkį oficialiai įregistravo 1999 m. Anksti netekęs tėvo, jaunuolis kartu su jaunesne sese Aušra daug padėjo mamai ūkyje.

Darbų užgrūdintas vaikinas drąsiai kūrėsi ir plėtė savo ūkį. Jam daug padėjo sesuo Aušra, dabar ūkyje vadovaujanti gamybai. Žmo-na Vaida tapo komercijos vadove.

Arūnas statė ir plėtė kiaulių fer-mas. Jis vienas pirmųjų šalyje ėmėsi tuomet dar nepopuliarios mėsinės galvijininkystės. 2005 m. iš Švedijos įsivežė apie 100 Šarolė veislės mė-sinių galvijų. Dabar jo fermoje šių galvijų – kelis kartus daugiau.

A.Čimolonskas – vienas iš ne-daugelio Lietuvos ūkininkų, ku-rie pasiryžo savo ūkyje išaugintą produkciją tiekti tiesiai vartoto-jui. Tam reikėjo nemažai investuo-ti į skerdyklos ir mėsos perdirbimo

cecho įrengimą. Be to, jis atidarė tris mobilias turgavietes Panevė-žyje. Neseniai įsigijęs specialioje puspriekabėje įrengtą mobilią tur-gavietę, ūkininkas savo produkci-jos pasiūlo ir kauniečiams bei vil-niečiams.

Nenuostabu, kad vartotojai įver-tino ir pamėgo Čimolonskų ūkio produkciją. Ūkininkai laikosi nuos-tatos dešrų, vyniotinių, koldūnų ir kitos produkcijos gamyboje nenau-doti cheminių priedų, tik tradicinius prieskonius – druską, pipirus, česna-kus, svogūnus ir pan.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

Jaunatis.

16.06.

RytojŠiandien Poryt

-5 0o -6 -1o

-5 0o-3 +2o

-11 -6o

-8 -2o

Gaisro nuostoliai di-

--

-draustos.

3Nr. 95 (9423)

Atkelta iš 1 p.

Įkūrus vizų centrus, į juos galės kreiptis norintys gauti Lietuvos vizą piliečiai – jiems nereikės vykti į galbūt toli esančią Lietuvos ambasadą arba konsulatą. Taigi vizų centrai – tarpi-ninkai tarp fizinių asmenų ir ambasadų.

Tačiau ir iki vizų centrų įkūrimo asmenys, norintys gauti Lietuvos arba kitų Šengeno valstybių vizas, nepatirdavo didelių keblumų: vizas užsakydavo arba turizmo bendrovės, arba specialiai būtent šia veikla už-siimančios firmos. Įkūrus vizų cen-trus, vizų išdavimo veikla iš esmės monopolizuojama. Tiesa, teigiama, kad remiamasi Europos Parlamen-to ir Tarybos reglamentu. Tačiau šis dar 2009 m. priimtas reglamentas tėra rekomenduojamojo pobūdžio, juo vadovautis ES narės neprivalo.

URM sudarius sutartį su „VFS Global“, praėjusiais metais Rusijo-je atidaryta 17, Ukrainoje – 14 vizų centrų. Tačiau juose – ne „VFS Glo-bal“, o visai kitų bendrovių darbuotojai.

Keistas konkursas

Vizų centrų steigėjams – paslau-gų teikėjams – URM kelia ypatingus reikalavimus. Centruose dirbantys ir dokumentus vizoms gauti priiman-tys darbuotojai privalo kalbėti ne tik tos valstybės kalba, bet ir angliškai bei lietuviškai. Centrai privalo būti įreng-ti saugiai, apsaugoti nuo galimų nu-sikalstamų veikų, turi būti užtikrintas aukštas duomenų apsaugos ir jų per-davimo į ambasadas bei konsulatus lygis. Kitaip sakant, vizų centras sau-gumo požiūriu privalo būti panašus vos ne į ambasadą ar konsulatą.

Pasak URM kanclerės Jūratės Raguckienės, kuri buvo ir konkur-so vizų centrams steigti vertinimo komisijos pirmininkė, ministerija kvietimus išsiuntė „į keletą valsty-bių“ ir sulaukė „apie aštuonetą pa-siūlymų“. Kas siūlėsi teikti paslau-gas, kanclerė pasakyti nepanoro. Tik pasakė, kad vienas konkurso dalyvis rezultatus apskundė, tad ji negali „atskleisti teismo paslapties“.

„Apie konkursą mane pasiekė šokiruojanti informacija. Ją per-daviau užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui, o ministras – saugumui. Atsakymo jau kiek laiko – jokio. Smalsavau pas saugumo dar-buotojus, šie sako – žiūrime“, – kal-bėjo Seimo narys Algimantas Sala-makinas. Politikas sakė nenorintis

atskleisti visos informacijos, tačiau yra įsitikinęs, kad konkurse dalyva-vusi ir jį laimėjusi bendrovė „VFS Global“ – tik širma vizų centrams steigti, už kurios slypi buvę komjau-nuoliai ir kyšo KGB ausys.

„Rusijos bendrovė įsteigta blefuoti, ji konkursui pateikė suklastotą, netei-singą informaciją. Antai Baltarusijoje vizų centrus nurodė įrengti daugiabu-čiuose namuose, nors tai yra pavojin-ga. Mano žiniomis, šios firmos paslau-gų jau atsisakė Anglija, kelios Vakarų Europos valstybės. Paranoja nesergu, bet tai nėra švariai dirbantys vaikinai. Kas yra vizų išdavimas? Sužinai visus žmonių anketinius duomenis, finansi-nius išteklius. O tai – jau skandalinga. Ministras informaciją apie bendrovę perdavė saugumui: girdi, jūs pasižiū-rėkite. Tai keistoka. Klausiau saugumo darbuotojų, ką jie daro. Sakė, kad žiūri. Man keista, kad niekas nieko nedaro, tik „žiūri“. Tie vaikinukai, faktiškai ats-tovaujantys firmai, anksčiau yra dirbę Maskvos komjaunimo centro komite-te. Man keista, kodėl ministerijos pa-skelbtame konkurse laimi viena ben-drovė. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Keista ir tai, kad mūsų sau-gumas tyli“, – sakė A.Salamakinas. Jis neslėpė, kad pas jį patekusi informacija apie „VFS Global“ verčia abejoti už jos „stovinčių“ asmenų skaidrumu.

Tačiau, pasak politiko, ne itin skaid rus buvo ir ministerijos konkur-sas, kuris vyko anekdotiškai. „Vyks-ta balsavimas – balsuojama už kan-didatus, pateikusius paraiškas steigti vizų centrus Armėnijoje ir Azerbai-džane. Komisijos pirmininkė ir mi-nisterijos kanclerė J.Raguckienė sakė: „Pažiūrim, kas laimėjo.“ Pažiūri – ogi ne maskviečiai. Sukeliama vos ne is-terija, girdi, kodėl laimėjo ne maskvie-čiai. Tada skelbiamas komisijos posė-dis kitą dieną, o kitą dieną nesusidaro

kvorumas. Dar po dviejų dienų ko-misijos posėdis įvyksta, tačiau jame iš naujo balsuojama dėl Armėnijos ir Azerbaidžano. Vienas komisijos da-lyvis, kuris mažais balais vertino Rusi-jos bendrovę, posėdyje nedalyvavo, tad likusieji nubalsavo už rusus“, – sakė A.Salamakinas ir pridūrė, kad iš vie-no komisijos nario žino, kaip iš tikrųjų vyko pretendentų vizų centrams steig-ti atranka ir kodėl laimėjo „VFS Glo-bal“. Tačiau politikas nepanoro viešin-ti informacijos šaltinio, nes jis „neteks darbo, mat pavaldus tiems žmonėms, kurie dalyvavo komisijoje“.

A.Salamakinas pateikė ir, jo žo-džiais tariant, šio konkurso „są-mokslo teoriją“: „Gal viską lėmė pažintys nuo anų laikų? Kanclerė – užsienio reikalų ministro komjau-nuolių laikų bendražygė. Tie vai-kinukai – mūsiškių bendraamžiai.“

L.Linkevičius sovietiniais laikais dirbo Lietuvos komjaunimo centro komitete, J.Raguckienė buvo tuome-čio Pedagoginio instituto komjauni-mo organizacijos sekretorė. 1992 m. tuometei Lietuvos demokratinei dar-bo partijai netikėtai laimėjus Seimo daugumą, J.Raguckienė metė finan-sininkės darbą UAB „Verslo raktas“ ir buvo įdarbinta Seimo kanclerio padėjėja. 1994-aisiais, krašto apsau-gos ministru paskyrus L.Linkevičių, matematiko diplomą Pedagogi-niame institute įgijusi moteris ėmė vadovauti ministro sekretoriatui. 1997-aisiais J.Raguckienė palypė-jo aukščiau – tapo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Administraci-

jos departamento direktoriaus pava-duotoja, o antrąkart ministerijai ėmus vadovauti L.Linkevičiui, paskirta mi-nisterijos sekretoriaus pavaduotoja, ministerijos sekretore, 2009-aisiais – ministerijos valstybės sekretore.

2013-ųjų pabaigoje, kai URM ėmė vadovauti L.Linkevičius, J.Raguckienė persikraustė į šią mi-nisteriją, laimėjusi kanclerio kon-kursą. Kanclerė yra ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos narė. Komisija sudaryta iš septy-nių narių – po du narius deleguo-ja šalies prezidentas, Seimo pirmi-ninkas, ministras pirmininkas. Šios komisijos pirmininkas – Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina. Tačiau viešojoje erdvėje nuo-lat kartojama, kad komisijai vado-

vauja J.Raguckienė.Pasmalsavus, kokie

asmeniniai ryšiai šian-dien ją sieja su minis-tru L.Linkevičiumi, J.Raguckienė iš pradžių įsižeidė dėl tokio klausi-mo, vėliau sakė nematan-

ti pagrindo tokiam klau-simui kilti. Tačiau priminus, kad, Registrų centro duomenimis, ji su ministru ir kitais buvusiais bei esa-mais KAM aukšto rango pareigūnais yra bendraturčiai, kanclerė prisimi-nė: „Na, tame žemės sklype grei-čiausiai elektros pastotė pastatyta.“ J.Raguckienė kartu su vyru Egidiju-mi ir aštuoniomis KAM darbuotojų šeimomis prieš kiek laiko Vilniaus pašonėje, greta kelio į Molėtus, Pa-raudondvarių kaime, įsigijo veik 4 ha žemės sklypą. Šiandien jame išdy-gę individualūs gyvenamieji namai.

Redakcijos kalbinta J.Raguc kienė nebuvo linkusi atvirauti nei apie vy-kusį konkursą vizų centrams steig-ti, nei apie „VFS Global“ teikiamas paslaugas Rusijoje bei Ukrainoje. „Buvo atranka, viskas vyko pagal ministro patvirtintą tvarką ir proce-dūras. Teismas paprašė papildomos informacijos, todėl mes išsiuntėme dokumentus. Nugalėtojas atrinktas, bet sutartis nepasirašyta“, – minis-terijos kanclerė sakė, kad konkursas užbuksavo, nes į teismą dėl galbūt neskaidrių procedūrų kreipėsi Bal-tarusijoje registruota bendrovė. Ko-kia – kanclerė nenorėjo pasakyti, esą tai – teismo paslaptis.

„Kai yra neaiškumų ar abejonių, kreipiamės į kompetentingą institu-ciją. Mes gavome papildomos infor-macijos, ją perdavėme VSD ir Spe-cialiųjų tyrimų tarnybai. Daugiau negaliu nieko komentuoti, nes gali tekti liudyti teisme. Neturiu gali-mybių daugiau komentuoti“, – teis-mo paslaptimi gynėsi J.Raguckienė.

Kanclerė atviravo, kad „VFS Global“ „dirba 150 šalių, visos Šen-geno šalys su šia bendrove yra su-dariusios sutartis vizoms“. „Mums svarbu, kad atrinktas paslaugos tei-kėjas vykdytų sutartį, – J.Raguckienė sakė nesigilinusi, kas konkrečiai ats-tovauja šiai bendrovei. – Šengenui tinka, NATO valstybėms tinka – ir mums tai yra kriterijus.“

Paklausus, ar Briuselio direkty-voje numatyta, kad paslaugos tei-kėjas gali samdyti subrangovus, kanclerė, kaip ir dera ministerijos darbuotojams, išsisuko diploma-tišku atsakymu: „Sutartis yra vyk-doma, ir tai mums svarbiausia. Ne-

turime skundų nei iš partnerių, nei iš Briuselio.“ Pasiteiravus, ar kar-tais kanclerei nežinoma informaci-ja, kad „VFS Global“ subrangovėms faktiškai vadovauja ir pagrindiniai jų savininkai yra rusai Ignatjevai, J.Raguckienė vėlgi buvo nekalbi. „Galbūt ji buvo... Aš tų žmonių ne-pažįstu“, – kanclerė visgi nenoriai prisipažino „kažką žinojusi“.

Beje, dar praėjusiais metais Ru-sijos piliečiai Lietuvos vizas galė-jo gauti tarpininkaujant kelionių agentūroms, tačiau nuo šių metų pradžios vizos išduodamos tik tar-pininkaujant „VFS Global“. Už tai imamas papildomas 20 eurų mo-kestis. Žinant, kad, sakykime, vien kaimynėje Baltarusijoje praėjusiais metais buvo išduota 230 tūkst. vizų, akivaizdu, jog tarpininkavimo mo-nopolį gavusiai „VFS Global“ ben-drovei ir jos subrangovams tai – mi-lijoninis verslas.

Indijoje, Mumbajuje, registruota bendrovė „VFS Global“ turi padali-nį Maskvoje. Tačiau jame – vos keli darbuotojai. Vizų centruose dirba ne šios bendrovės, o subrangovių – firmų „Interlink servises“, „Interš-tamp“, „Navigator“ ir „Interkom“ – darbuotojai. Taigi iš esmės per šias bendroves „VFS Global“ žeriasi sau kapitalą, mat laimi daugumos vals-tybių skelbiamus konkursus vizų centrams, nes, pasak J.Raguckienės, yra patikima. Patikima gal ir todėl, kad indų bendrovė – tai Ciuriche dar 1906 m. įkurtos įmonės „Kuogi Group“ patronuojamoji firma. „VFS Global“ įkurta 2001 m. Vakarų In-dijoje. Teigiama, kad idėją įkurti bendrovę, kuri teiktų vizų išdavimo tarpininko paslaugas, kilo vienam indui, pastebėjusiam, kokios ilgos eilės vizoms gauti susidariusios prie Amerikos ambasados. Tačiau visos valstybės, kaip ir Lietuva, nepasi-domėjo, kokios bendrovės slepiasi už indų nugarų.

Redakcijos šaltinių teigimu, Rusijoje registruotų keturių mi-nėtų bendrovių akcininkai – Kip-re registruotos įmonės, kurių akci-jos priklauso dar kitoms įmonėms. Pastarųjų akcininkai neviešinami. Šaltinių teigimu, pagrindiniai ir faktiniai šių bendrovių savininkai – rusai broliai Andrejus ir Michai-las Ignatjevai. Andrejus Ignatjevas, L.Linkevičiaus ir J.Raguckienės bendraamžis, 1988-aisiais bai-gė Maskvos aviacijos institutą, buvo paskirtas konstruktoriumi į kosminės bei karinės paskirties S.Lavočkino mokslinį gamybinį susivienijimą. Tačiau tais pačiais metais, susivienijime neišdirbęs dvejų metų, kaip reikalavo tų laikų įstatymai, A.Ignatjevas ėmė dirbti jaunimo tarptautinio turizmo biu-re „Sputnikas“. Biurą 1958-ųjų vi-duryje įkūrė sovietų komjaunimo centro komitetas, jis turėjo savo padalinius visose buvusiose Sovie-tų Sąjungos respublikose, taigi ir Lietuvoje. Ši organizacija papras-tai rengdavo kolektyvines keliones į užsienį, o jos darbuotojai dažnai vadovaudavo grupėms. Tad į „Spu-tniką“ KGB ne tik atrinkdavo ištiki-mus santvarkai asmenis, bet ir juos šefuodavo. Teigiama, kad „Sput-niko“ darbuotojai būdavo ir KGB agentais, ir patikėtiniais, o grįžus iš užsienio kelionių būdavo privalu jiems rašyti ataskaitas.

Aktualijos

(I)

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

VL archyvo nuotrauka

Ekologiniai ūkiai pasigenda valdžios dėmesio

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Plunksnuočiai bejėgiai nugalėti gripo virusą

Moters pasaulis

14 psl.

Neseniai Ukmergės rajone sukruto ekologinių ūkių savininkai. Tai padaryti juos privertė vienoje radijo laidoje politiko išsakyta mintis, kad jų rajone pasigendama ekologinių ūkių.

Jolita Žurauskienė

Aktualijos

Paukščių gripas – tai viru-sinė infekcija, kurią sukelia Orthomyxoviridae šeimos A gripo virusai.

Šolomo Aleichemo gimnazijos patirties lobiai

4 psl.

Gyventojų mažėja, o valdininkų armija auga

10 psl.7 psl.

13 psl.

Gimdytų daugiau vaikų, jei turėtų iš ko juos auginti

Identiški dvyniai panašiai jaučia pasaulį

11 psl.

Daugumai jaunų šeimų susilaukti daugiau atžalų trukdo per menkos paja-mos. Sutuoktiniai teigia, kad gimdytų daugiau vai-kų, jei uždirbtų per pusę daugiau nei dabar.

Aušrinė Šėmienė

Dvynių konkurse „Twins peak 2014“ dalyvavo įvairaus amžiaus dvynu-kai iš visos Lietuvos. Jų piešiniai nustebino kon-kurso komisiją.

Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija – vienintelė valstybinė žydų gimnazija Lietuvoje. Pasidomėjome, kokiais svarbiausiais principais vadovaujasi šios mokyklos administracija, kokioje aplinkoje ir kokiomis sąlygomis moksleiviai siekia žinių.

Bernardas Šaknys

Vyriausybė pasišovė 2015 m. valstybės valdymo iš-laidas sumažinti 5 proc. Tačiau tai dar nereiškia, kad biurokratinis aparatas atitinkamai sumažės. Vei-kiausiai bus priešingai.

Arvydas Praninskas

Tėviškės šviesa