Šiandien skaitykite:

-

-

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 13

-

-

-

--

Siekia stabdyti

Seime skubos tvarka svarsto-muose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos na-rių ir Seimo Kaimo reikalų komite-to sudarytos darbo grupės į Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo lai-kinojo įstatymo pakeitimo įstaty-mo projektus Nr. XIIP-1498(2) ir Nr. XIIP-1587, vadinamus tiesiog „saugiklių“ įstatymu, kūrėjai įtraukė tiek „saugiklių“, kad įsigaliojęs tei-sės aktas gali apskritai paralyžiuoti žemės ūkio paskirties (ŽŪP) žemės rinką ir turėti neigiamų pasek mių tūkstančiams žemės savininkų.

Ketvirtadienį surengtoje spau-dos konferencijoje ŽŪP žemės rin-kos dalyviai ir ekspertai konstatavo, kad kai kurios siūlomos įstatymo nuostatos galimai prieštarauja Lie-tuvos Konstitucijai ir ES teisei, kuria privilegijuotų kastų sistemą žemės ūkyje, apriboja sektoriaus galimybes plėstis ir didinti efekty-vumą, paralyžiuoja naujas investi-cijas ir gali turėti rimtų pasekmių Lietuvos reputacijai bei santykiams su ES.

„Saugiklių“ įstatymas, pasak ūkininkų ir teisininkų, yra nu-kreiptas ne tik prieš žemės ūkio bendroves, bet ir prieš šimtus tūkstančių žemės savininkų: mat jos nebūtų galima laisvai parduoti, gerokai sumažėtų galinčiųjų ją įsi-gyti, todėl, pasak teisininkų, ŽŪP žemės kaina kristų.

2- -

-

-

--

--

, 23

2 Nr. 26 (9354)

Atkelta iš 1 p.

Pasak Lietuvos žemės ūkio ben-drovių asociacijos (LŽŪBA) vicepre-zidento ir Ginkūnų agrofirmos vadovo Arūno Grubliauskio, įstatymo kūrėjai nė neslepia, kad juo („saugiklių“ įsta-tymu – red. past.) siekiama sustabdyti žemės ūkio bendrovių plėtrą ir dirbti-nai jas mažinti reguliuojant ar veikiau paralyžiuojant ŽŪP žemės rinką.

„Natūralu, kad mūsų asociacija tam priešinasi ir siūlo viską pradė-

ti nuo balto lapo. Jei tokio turinio įstatymas bus priimtas, nuken-tės ne vien bendrovės, bet ir smul-kūs ūkininkai bei žemės savinin-kai, kuriems valdžia suriša rankas niekuo nepagrįstais reikalavimais. Kitaip tariant, „saugikliais“ taiko-masi iš esmės pakeisti ŽŪP žemės rinkos veikimo principus ir stabdy-ti žemės ūkio bendrovių, dirban-čių daugiau nei 500 hektarų žemės, veik lą, – sakė LŽŪBA viceprezi-dentas A.Grubliauskis. – Todėl vi-somis priemonėmis sieksime, kad tokie įstatymai nebūtų priimti“.

Įstatymo kūrėjai savo siūly-mus grindžia teiginiu, kad Lietu-vos ŽŪP žemės rinkoje įsigalėjo kelios stambios bendrovės. Tačiau, LŽŪBA viceprezidento teigimu, tai netiesa. „Juridiniai asmenys Lietu-voje valdo vos 5,2 proc. ŽŪP že-mės. Visi Lietuvos juridiniai asme-nys 2006 m. deklaravo valdantys ir nuomojantys 13,5 proc. ŽŪP žemės plotų, o 2013 m. – 13,6 proc. Per septynerius metus rinkos struktū-ra beveik nepakito, tad iš kur kyla ta grėsmė, kad bendrovės užvaldo rinką? – stebėjosi A.Grubliauskis. – Priminsiu, kad bendrovės 80 proc. žemės nuomoja iš privačių asmenų. Jei per 20 metų bendrovės pajėgė įsigyti tik tokią menką dalį žemės, tai kas leidžia teigti, jog situacija radikaliai pasikeis? Atsakau: tokių tendencijų nėra!“

Iki šių metų sausio 1 d. galiojęs ŽŪP žemės įsigijimo laikinasis įsta-tymas, kuriame buvo numatyta, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis) gali įsigyti ne daugiau kaip 500 ha ŽŪP žemės, pratęstas ir po naujųjų metų. Nepaisant to, šiuo metu Sei-mui svarstyti yra pateikti du Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo lai-kinojo įstatymo pakeitimo projektai. Jais siekiama įteisinti, kad kiekvienas mirtingasis galėtų įsigyti ne daugiau kaip 10 ha ŽŪP žemės, o ne 500 ha, kaip anksčiau, ir nustatyti, kad dides-nį žemės plotą, kuris visais atvejais negalės viršyti 500 ha limito, galė-tų įsigyti tik tam tikrus reikalavimus atitinkantys asmenys:

a) bet kuris asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), norintis įsigyti dau-giau nei 10 ha ŽŪP žemės, pri-valės prieš tai ne mažiau kaip 3 metus vykdyti žemės ūkio vei-klą ir dek laruoti žemės ūkio nau-dmenas;

b) fizinis asmuo papildomai priva-lės būti registravęs ūkininko ūkį arba turėti žemės ūkio išsimoks-linimo diplomą, taip pat mokėti valstybinę kalbą, o jei tai užsie-nio valstybės pilietis – ne mažiau kaip 3 metus gyventi Lietuvoje;

c) juridinis asmuo papildomai pri-valės įrodyti savo ekonominį gy-vybingumą ir tai, kad ne mažiau kaip 50 proc. jo metinių pajamų sudaro įplaukos už realizuotą že-mės ūkio produkciją;

d) asmuo ŽŪP žemę galės įsigyti tik tos savivaldybės, kurioje jis nuolat gyvena (turi registruotą buveinę), ar su ja besiribojančios savivaldybės teritorijoje;

e) ŽŪP žemei įsigyti reikės gauti leidimą, kurį pagal konservatorių siūlymą turėtų išduoti Naciona-linė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, o pagal Seimo Kaimo reikalų komiteto sudary-tos darbo grupės siūlymą – savi-valdybės administracijos direk-toriaus iš vietinės bendruomenės atstovų sudaryta komisija;

f ) ŽŪP pirkėjas privalės įsipareigoti 5 metus nuo ŽŪP žemės įsigiji-mo dienos jos niekam neperleis-ti ir ją naudoti ne mažesnio nei Vyriausybės įgaliotos instituci-jos numatyto minimalaus žemės ūkio produkcijos kiekio gamybai;

g) daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens, kuris nuosavybės teise valdo daugiau kaip 10 ha ŽŪP

žemės, akcijų perleidimo san-doris būtų prilyginamas žemės perleidimo sandoriui, t. y. ak-cijų įgijėjui būtų taikomi visi ŽŪP žemės pirkėjui taikytini reikalavimai, įskaitant išsilavi-nimą, kalbos mokėjimą ir per-sikėlimą gyventi į žemės buvi-mo vietą;

h) susijusiais bus laikomi asmenys, tiesiogiai ar netiesiogiai (per kitą

asmenį) valdantys daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens akcijų, o susijusiais fiziniais asmenimis būtų laikomi tik vyras su žmona ir jų nepilnamečiai vaikai (įvai-kiai).

Bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas Kęstutis Juščius ūkinin-kauti ir imtis verslo pradėjo būdamas 19 metų, neturėdamas jokios patir-ties žemės ūkyje. Šiuo metu jo val-doma grybų auginimo bendrovė yra didžiausia tokio pobūdžio bendrovė Baltijos šalyse, joje dirba per pusę tūkstančio darbuotojų, o Lietuvo-je užauginta produkcija sėkmingai eksportuojama į kaimyninę Latvi-ją, Estiją, Rusiją ir visas Skandina-vijos šalis. Jei siūlomas „saugiklių“ įstatymas būtų įsigaliojęs anksčiau, K.Juščius, kaip ir daugelis kitų vers-lių žmonių, negalėtų imtis žemės ūkio veiklos.

Pasak K.Juščiaus, priėmus siū-lomus „saugiklius“, smarkiai suma-žės potencialių ŽŪP žemės pirkėjų. „Tai bus didelis smūgis žemės savi-ninkams, kurie tikėjosi, kad žemės kaina tik didės, ypač po to, kai ją bus leista įsigyti užsieniečiams. O „saugikliai“ sukels priešingą efek-tą: sumažėjus potencialių pirkėjų ir konkurencijai ŽŪP žemės rinkoje, žemės kaina kris, nes tas, kas galės ją pirkti, turės visus kozirius mani-puliuoti kaina. Siekdami bausti že-mės ūkio bendroves, įstatymo tobu-lintojai nubaus ir šimtus tūkstančių žemės savininkų“, – teigė Šiaulių rajono verslininkas.

Pasak jo, dabar „rengiamas regu-liavimas žengia tiek toli, kad kerta sveiko proto veikimo ribą ir dings-ta kažkur už horizonto“. „Jei val-džia nori sakralizuoti žemės rinką ir paversti Lietuvą smulkių natūrinių ūkių rojumi, tegul aiškiai deklaruoja tokius ketinimus. Jei visgi sutaria-me, kad žemės ūkis yra ūkio sek-torius, veikiantis rinkos sąlygomis, tai sutarkime ir dėl visiems vieno-dų žaidimo taisyklių, o prieš kurda-mi įstatymus, bent jau išsiaiškinki-me, kas tame sektoriuje vyksta, nes šiuo metu matau mėginimą spręsti problemas, kurių nėra“, – piktinosi bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas.

Pašnekovo teigimu, iki šiol per juridinius asmenis žemę pirkusių užsieniečių skaičius rodo, kad jokios grėsmės Lietuvos žemei nėra. „Ko-dėl šiandien mūsų valstybininkai tyli apie tą situaciją? Jei jie praneš-tų žmonėms, kad tik 1 proc. užsie-niečių per 20 metų pirko Lietuvos žemę ir tik tiek tenorėjo ją įsigyti, tai ir prob lemos dėl referendumo nebūtų, nes visi žmonės suvoktų, kad ne tai yra problema“, – tvirti-no K.Juščius.

Žemės ūkio bendrovių savinin-kai kartu su teisininkais atkreipia dėmesį, kad bendrovių akcijų perlei-dimo prilyginimas žemės sandoriui pažeidžia ES laisvo kapitalo judė-jimo principus. Teisininkai taip pat įspėja, kad Seime svarstomi „sau-gikliai“ sutrukdytų pirkti žemę ne tik užsieniečiams, bet ir lietuviams, ribotų iki šiol daugiau nei 500 ha įsigijusių fizinių ar juridinių asme-nų veiklą. Vyriausybė prašo Seimo „saugiklių“ įstatymą svarstyti skubos tvarka, o žemės ūkio ministras tikisi, kad jis bus priimtas balandį.

Aktualijos

.

18.45.

RytojŠiandien

-

orai.lt, VL inf.

+6 +11°

-2 +3°

+4 +9°

-4 +1°

Poryt+6 +11°

+1 +6°

-

--

-

-

--

-

--

-

--

-

---

-

-

-

-

--

--

3Nr. 26 (9354)

Algirdas Sysas, Seimo vicepirmi-

„Lietuvoje yra ir kitos valstybės valdymo grandys, bet kažkodėl jos gauna tik kritikos, o viską yra pada-riusi viena institucija – Prezidentūra. Neišgirdau nė vieno kritikos žodžio apie tai, ko nepadarė Prezidentūra“, – po ketvirtadienį Seime preziden-tės D.Grybauskaitės perskaityto penktojo metinio pranešimo sakė A.Sysas.

„Prezidentė teigia, kad jos rei-kalavimu atkurtos sunkmečiu su-mažintos pensijos. Bet pirmiau-sia jos buvo atimtos, Prezidentei pasirašius antikonstitucinius įsta-tymus“, – komentavo Seimo vice-pirmininkas. Anot jo, metiniame D.Grybauskaitės pranešime daug optimizmo, tačiau stigo konkretu-mo. „Paminėti ir oligarchai, ir suk-čiai, ir machinatoriai, bet gal reikėtų vieną kartą paminėti ir kokią pavar-dę? Lietuvos oligarchai pasimetę – nežino, apie kurį čia kalbama. Mes ne Ezopo laikais gyvename, kad kal-bėtume bendriniais vardais“, – iro-nizavo A.Sysas.

Jurgis Razma, -

„Tai, ko gero, geriausias metinis pranešimas iš visų, kuriuos iki šiol skaitė Lietuvos prezidentai“, – ne-gailėjo pagyrų Prezidentei D.Gry-bauskaitei J.Razma.

„Aš pastebėjau, kad visi įdėmiai klausė – ir tie, kurie gerbia Preziden-tę, ir tie, kurie nelabai ją mėgsta“, – džiaugėsi vienas TS-LKD lyderių.

J.Razmos nuomone, pranešime nebuvo vengta ir kritikos toms ins-titucijoms bei sritims, už kurias at-sakinga pati Prezidentė. „Sakykime, kritika Valstybės saugumo departa-mentui, kad nesiima grėsmių pre-vencijos, kritika prokuratūrai. Bet kas gali „užmesti“, kad Prezidentė pati atsakinga už šias institucijas, ta-čiau buvo sąžiningai pasakyta, kaip yra“, – teigė jis. Konservatorius pri-dūrė manąs, kad Prezidentės ragini-mas po 5 metų šalies gynybai skirti 2 proc. BVP – uždavinys, kurį įgy-vendinti realu.

Romas Lazutka, prof., ekonomis-

„Pasakyti, kad kalta korupcija ir oligarchai – valstybės vadovui per maža. Žmonės tai mato patys, pa-vyzdžiui, kas mėnesį apmokėdami sąskaitas už šildymą, komunalines paslaugas. Prezidentė turėtų pasaky-ti, kas buvo daroma, kas padaryta ar nepadaryta, o ne tik konstatuoti“, – atsakydamas į klausiamą, ko pasi-gedo metiniame pranešime, sakė R.Lazutka.

Prezidentės metiniame pranešime jis sakė pasigedęs gilesnės kai kurių problemų, tarp jų ir sveikatos apsaugos sistemos, analizės. „Paskelbta „didelė naujiena“, kad eidami pas gydytojus daug kas į kišenę įkiša dešimtinę. Ne-

reikia būti 5 metus prezidentu, kad tai sužinotum“, – sakė jis. Socialinės po-litikos specialistas pabrėžė, kad „dažnai valdžia tegali įvardyti esamas proble-mas, pasakyti, kad yra pilna piktžaiz-džių“, tačiau žmonės taip ir neišgirdo, ką valdžia daro, kad tai pasikeistų.

Gediminas Grina, -

Atsakydamas į D.Grybauskaitės kritiką, jog vykstantis informacinis karas ir atvira agresija neprivertė VSD imtis veiksmingos grėsmių prevencijos, G.Grina pareiškė, kad jo vadovaujama įstaiga dirba „pagal turimus resursus ir laikosi vien dėl darbuotojų profesio-nalumo“, o departamento darbą riboja lėšų trūkumas.

Į žurnalistų klausimą, ar neketina trauktis, jis atsakė: „Aš nesu politi-nio pasitikėjimo pareigūnas, mano darbą vertina Valstybės gynimo ta-ryba ir Seimo Nacionalinio saugu-mo ir gynybos komitetas.“

Andrius Janukonis, pirmininkas

Metiniame pranešime nešykštė-jusi kritikos oligarchams, Prezidentė

D.Grybauskaitė pareiškė, kad „buvęs rubikoninis „Ikoras“ tapo grobuo-nimi, užvaldžiusiu savivaldybių ko-munalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo. Šis darinys (...) apiplėšinėja šalies žmo-nes ne ką mažiau nei „Gazpromas“.

Atsakydamas į kritiką A.Janu-konis išplatino pranešimą, kuriame be kita ko rašoma: „Nesiveldami į rinkimų laikotarpio retoriką pažy-mime, kad ICOR įmonių grupė nei vandens, nei šilumos netiekia, o atlie-kų verslą pardavė. Šilumos ir vandens kainas Lietuvoje nustato valstybė“.

-

„Pranešimas buvo labai pozity-vus. Atkreiptas dėmesys į Lietuvos privalumus, pasiekimus“, – sakė N.Mačiulis. Tačiau džiaugtis ener-getine nepriklausomybe, pabrėžia jis, dar anksti.

„Prezidentė pasidžiaugė, kad, ne-paisant pasipriešinimo, suskystintų dujų terminalas šiemet bus baigtas, ir tai bus energetinės priklausomybės nuo Rusijos pabaiga. Bet mes patys pasigaminame labai mažai elektros energijos, pavyzdžiui, pernai didžią-ją dalį importavome iš Rusijos, todėl iki tikros Lietuvos energetinės nepri-klausomybės dar labai toli“, – sakė jis.

N.Mačiulis sako atkreipęs dė-mesį į tą pranešimo dalį, kurioje Prezidentė kalbėjo apie kovą su ko-rupcija. „Kyla abejonių, ar progre-sas kovoje su korupcija vertinamas adekvačiai. Prezidentė sakė, kad jau ištirtos 34 baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau neaišku, kiek tose bylose asmenų buvo nuteista, neaišku, kiek politi-kų ar valstybės tarnautojų, pagau-tų imant kyšį ,atsidūrė už grotų“, – kalbėjo jis.

Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

„Pastarosiomis dienomis žodžiai „laisvė“, „nepriklausomybė“, „suve-renitetas“, „teritorinis vientisumas“ ir „taika“ įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenu-si Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija. Karas ir okupacija tapo nebe istori-niais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. Išgyven-dami tai, kas vyksta Ukrainoje, dar kartą įsitikinome, kokia trapi yra laisvė“, – ketvirtadienį Seime skai-tydama paskutinį šios kadencijos metinį pranešimą teigė Prezidentė. Anot jos, Ukrainos pamoka – įpa-reigojimas visiems visomis išgalėmis saugoti savo laisvę.

„Pasipriešinti ar prisitaikyti? Šį sprendimą teks priimti visiems – ir pasaulio galingiesiems, ir kiekvienam žmogui, – teigė šalies vadovė. – Grės-mės akivaizdoje visi perkainojome savo vertybes. Ir, neabejoju, kiekvienoje šir-dyje nubudo pareiga – pirmiausia savo artimui, o drauge ir savo Tėvynei.“

Anot Prezidentės, pradėjus Lie-tuvos pašonėje demonstruoti galią ir provokacinius veiksmus, pasitikrino-me savo užsienio politikos įdirbį. „Pa-sitikrinome ir nustojome bijoti. Esa-me ne vieni su mūsų nenuspėjama kaimynyste, – teigė ji ir pridūrė, kad Lietuva ir kitos šalys jau dabar patiria atvirą informacinį karą. – NATO gy-nybos planai neapgins mūsų nuo de-zinformatorių, melo ir provokacijų.“

Atsparumą propagandos mašinai, pasak D.Grybauskaitės, turime išsi-ugdyti patys. Antraip net nekalta So-vietų Sąjungą šlovinanti dainelė gali virsti atvira destrukcija. „Informaci-nėmis atakomis apšaudomoje Lietu-voje viešumas yra veiksmingiausias atkirtis. Čia stipriausias mūsų sky-das galėtų būti atsakinga pilietinė šalies žiniasklaida, kuri nepagarbą mūsų valstybei priimtų kaip asme-ninį iššūkį ir nepraleistų nepasitikė-jimą Lietuva sėjančių melo strėlių“, – kalbėjo Prezidentė ir kreipėsi į ži-niasklaidos savininkus, vadovus bei žurnalistus, „į kiekvieną asmeniškai“, prašydama padėti žmonėms „atskirti

melą nuo tiesos“. Kiek vėliau šalies vadovė pareiškė, jog ne mažiau nei Rusijos „Gazprom“ Lietuvos žmo-nes apiplėšinėja vietos oligarchai. Jos teigimu, šiandien korupciniai sando-riai driekiasi nuo statytinių Energe-

tikos ir Aplinkos ministerijose, sa-vivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. „Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savi-valdybių komunalinį ūkį. Šis dari-nys apiplėšinėja šalies žmones ne ką

mažiau nei „Gazprom“, kuriam jau permokėjome 5 mlrd. litų“, – tvirti-no D.Grybauskaitė ir pridūrė, kad, pažabojusi interesų grupių piktnau-džiavimą energetikos sektoriuje, ku-riame sukasi 12 mlrd. litų, Lietuva taptų konkurencinga ir klestinčia Europos valstybe.

Prezidentė pasidžiaugė, kad atsi-rado pirmieji nepriklausomi šilumos gamintojai, buvo išskaidytas šilumos ir kitų komunalinių paslaugų teiki-mas, tačiau penkerių metų pastan-gos sumažinti kainas, pasak jos, vis dar yra nepakankamos.

„Kai kuriuose regionuose ne sa-vivaldybė valdo šilumos tiekėjus, o šilumos oligarchai diktuoja sąlygas vietos valdžiai ir gyventojams. Todėl labai rimtai svarstytinas dalies šilu-mos ūkio didžiuosiuose miestuo-se perėmimas valstybės žinion. Pa-galiau turi atsirasti ir viena bendra šilumos ūkio programa valstybėje. Padėti Lietuvai sustiprėti ekono-miškai ir apsiginti nuo grobstyto-jų – mūsų visų bendras reikalas“, – tvirtino D.Grybauskaitė.

-

-

fotodiena.lt

Pirmasis nektaras iš blindžių

Vien substrato negana

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Bičių avilys

23 p.

7 p.7 p.

23 p.

Medžio drožėjas jurbarkietis Juozas Videika su kaltu nesiskiria seniai. Vyras turi humoro jausmą, todėl jo darbai žavi meistriškumu ir kelia šypseną.

Nijolė Petrošiūtė

Ant palangių ir šildomuose šilt namiusoe jau žaliuoja daigai. Tačiau toli gražu ne visi džiaugiasi jų augimu.

Nijolė Baronienė

Moka dirbti tik kūrybiškai

Įsisuko teismų karuselė

„Gimusi scenai!“ – taip apie Nijolę Narmontaitę po au-tobiografinio jos spektaklio „Selavy!“ kalbėjo susijaudę žiūrovai. Tarp jų buvę jos stu-dijų kolegos pritarė, tik paste-bėjo, kad gimti scenai – dar ne viskas. Scena yra nė kiek ne žiauresnis įrengimas nei ešafotas: ji kaskart patikrins, ar tas, kuris jai yra gimęs, yra pasiruošęs čia ir numirti.

Rūta Klišytė

13 p.

Ankstyvas pavasaris imtis darbų ragina ne tik bites, bet ir bitininkus.

Meilutė Močiškytė

Jeigu jums pabodo stan-dartiniai Europos miestai ir geidžiate aštresnių po-jūčių, keliaukite į Amster-damą, daugelio vadinamą nuodėmių sostine. Ta-čiau iš tikrųjų tai – laisvės miestas.

Rasa Barčaitė

21 p.

Ko neverta pamatyti AmsterdameNė viena kūryba neverta

gyvenimo

Pernai pavasarį Ignalinos rajone bitininkaujantys Veronika Lazauskytė ir Petras Lazauskas nusprendė kreiptis į teismą ir prašyti atlyginti žalą, kurią jiems padarė kaimynystėje ūkininkaujantis Vitas Januševičius. Jis chemikalais purškė netoli bityno žydintį rapsų lauką.

Nijolė Baronienė