-

-

--

-

--

-

Sodininkai ir daržininkai palan-kiai įvertino žemės ūkio minist ro nurodymą ikimokyklinukams ir darželinukams nemokamai dalyti išskirtinės kokybės arba ekologišką produkciją. Tiesa, pastarosios ne-daug užauginama. Tačiau atsiradus išskirtinės kokybės produktų ser-tifikavimo sistemai, dauguma pre-kinius ūkius turinčių sodininkų ir nemažai daržininkų ėmėsi tokios gamybos. Tad programoje dalyvau-jantiems vaikams kokybiškų vaisių ir daržovių užtektų su kaupu.

Pasikeitus programos taisyklėms, ūkininkai džiaugėsi, kad mūsų mo-kesčių mokėtojų pinigais nebus re-miami lenkų augintojai, o vaikai grauš lietuviškus obuolius ir morkas. Šiemet jų entuziazmas kiek nuslopęs.

„Manėme, kad po tokio nutari-mo vaisių dalijimo programa įsibė-gės, ir į mokyklas bus vežami švieži lietuviški obuoliai. Bet kol kas mes labai nedaug jų parduodame. Ko-legos sako, kad ir iš jų menkai nu-perka tiekėjai. Tad nežinia, kokių obuolių duodama vaikams“, – svars-tė Pasvalio rajono bendrovės „Nara-dava“ direktorius Aloyzas Grygalis.

Vieno didelio šalies sodininkystės ūkio vadovas atskleidė, kad didmeni-nės prekybos įmonei, dalyvaujančiai vaisių dalijimo mokykloms progra-moje, galėjo parduoti daugiau obuo-lių. Tačiau šie didmenininkai sodi-ninkams pasiūlė tik centus, o sau esą norėjo pasiimti didesnę skiriamos pa-ramos dalį. Pagal šią programą vai-kams tiekiamų obuolių kilogramas įvertintas 3,5 lito (su transportavimo ir dalijimo išlaidomis).

„Mums turėjo likti 90 centų už kilogramą, o jiems būtų reikėję grą-žinti daugiau nei 2 litus esą už lo-gistikos ir kitokias išlaidas. Mes tokio pasiūlymo atsisakėme. Neno-rime dalyvauti tokiame „sandoryje“. Kita vertus, centai už sertifikuotus išskirtinės kokybės obuolius – pernelyg maža kaina“, – siūlomą schemą, kaip į tarpininkų kišenę nuplukdyti didesnę paramos dalį, atskleidė A.Grygalis.

2 p.

--

-

-

p.

p.

SodybaŠeštadienisSveikata

p.

- -

p.

alloverpress.ee nuotrauka

Apie tai – p.

2 Nr. 5 (9333)

Lietuvos banko vadovas teigė, kad įsibėgėjus euro įvedimui juo-kinga kalbėti apie tai, ar reikia jį įsivesti. „Nereikia juokinti nei Lie-tuvos, nei viso pasaulio tokiais svars-tymais. Euro įvedimas nėra vienos dienos darbas, jis neįvyksta sprag-

telėjus pirštu. Tai – ilgo pasiren-gimo reikalaujantis procesas. Jam rengiasi verslininkai, valdžios ins-titucijos, centrinis bankas, pertvar-komos sistemos. Šiems procesams įsibėgėjus pradėti svarstyti, ar reikia įsivesti eurą, juokinga ir beprasmiš-

ka“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė banko valdybos pirmi-ninkas V.Vasiliauskas. Anot jo, sieti euro įvedimą su minimalia mėnesio alga nekorektiška.

„Minimalios algos padidinimas per trumpą laiką daro įtaką darbo rinkai, konkurencingumui, o kartu ir visam ekonominiam gyvenimui. Tad šiuo požiūriu negali būti greitų, nepama-tuotų sprendimų. Turi būti labai aiš-kūs skaičiavimai, ir kol kas nematau jokių prielaidų minimaliai algai di-dinti, nes ji jau buvo padidinta“, – kal-bėjo V.Vasiliauskas. Jo teigimu, svars-tant naujų mokesčių įvedimą iki šalies įstojimo į euro zoną būtina įvertinti, kokią įtaką jie gali turėti Mastrichto kriterijų atitikčiai.

„Akivaizdu, kad kalbant apie kri-terijų atitiktį daugiausia dėmesio turi būti skiriama biudžeto deficitui ir tvarumui ateityje. Jei būtų didina-mi mokesčiai, pavyzdžiui, vartojimo, be abejo, tai turėtų įtakos prekių ir

paslaugų kainoms, ir reikėtų skai-čiuoti, kaip tai paveiktų infliaciją. Negalima daryti staigių pokyčių ne-išsiaiškinus, ko tais pokyčiais siekia-ma“, – sakė V.Vasiliauskas.

BNS inf.

Atkelta iš 1 p.

Anot „Naradavos“ direktoriaus, analogiškų pasiūlymų sulaukė ir kiti jo kolegos. Tarpininkų pasiūlymais viešai piktinosi ir Alytaus rajone įsikūrusio sodininkystės ūkio „Luksnėnų sodai“ vadovė Elena Žilinskienė. „Apmau-du, kad Lietuvos versle įsigali nesąži-ningumas, gobšumas. Mes nenorime taip dirbti. Jei valstybė norėtų, greitai sutvarkytų tokius verslininkus. Tačiau pas mus pilna paradoksų: daugiau tik-rintojų siunčiama ten, kur jų nereikia, o svarbesniuose reikaluose kontrolės stinga“, – apgailestavo A.Grygalis.

„Naradavos“ vadovas sakė, kad sutiko bendradarbiauti su kitais did-menininkais, kurie tiekia produktus pagal vaikus sveikai maitintis skati-nančią programą. Jie pasvaliečiams moka dvigubai daugiau nei siūlė pir-mieji didmenininkai. Tiesa, perka nedidelį kiekį obuolių. „Bet mes ir neskubame: turime geras saugyklas, kur obuolius galime išlaikyti iki va-saros. Savo produkciją visada išpar-duodame“, – pasakojo jis.

Apie penktadalį savo derliaus euro-pinės paramos ir nacionalinio biudže-to lėšomis remiamai programai ketina parduoti kita Pasvalio rajono sodinin-kystės bendrovė „Aukštikalnių sodai“. Jai didmenininkai moka apie pusę pa-ramos lėšomis kompensuojamos kai-nos. „Bendradarbiaujame su keliais tie-kėjais. Per gruodį pardavėme apie 60 tonų, o per visus mokslo metus pla-nuojame parduoti 300–400 tonų iš-

skirtinės kokybės obuolių“, – sakė ben-drovės vadovas Arvydas Paškevičius.

„Aukštikalnių sodai“ progra-mai „Vaisių vartojimo skatinimas mokyk lose“ obuolius tiekė ir praė-jusiais mokslo metais. Pradinukams ir ikimokyklinukams buvo išdalyta apie 200 tonų šios bendrovės obuo-lių. Pirmasis Lietuvoje išskirtinės kokybės daržoves auginti pradėjęs ūkininkas Algimantas Morkūnas iš kelių Vilniaus mokyklų ir darže-

lių sulaukė pasiūlymo tiekti morkas. Daržovių augintojui būtų malonu vaikams vežti savo produkciją, ta-čiau sakė, kad dėl prašomų mažų kie-kių to daryti jam neapsimoka. „Tokia produkcija šiemet domisi ir tarpinin-

kai, tačiau ir jie nedaug nuperka. Iš kitų stambesnių daržininkų, atrodo, visai neima“, – pasakojo augintojas.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pra-monės departamento Augalininkys-tės skyriaus vedėjas Vidmantas Aš-monas aiškino, kad pakeitimai buvo padaryti tam, kad Lietuvos ūkinin-

kai būtų paskatinti aktyviau daly-vauti programoje. „Išskirtinės ko-kybės produktų gamybos schema taikoma tik mūsų šalyje, o ekolo-gišką produkciją pirkti svetur būtų brangu. Todėl programos pakeitimai

turėtų būti naudingi vietos sodinin-kams ir daržininkams“, – įsitikinęs V.Ašmonas.

Jam nesuprantami ūkininkų skun-dai, kad esą didmenininkai neperka iš jų produkcijos. „Nežinia, kaip išveng-ti gudravimų. Tačiau ūkininkai šiuo atveju gali apsieiti be tarpininkų. Jiems niekas nedraudžia registruotis para-mos gavėjais, susitarti su mokyklomis ar darželiais ir tiesiai joms vežti obuo-lius, morkas. Pačios ugdymo įstaigos

taip pat gali ieškoti tokių augintojų“, – išeitį pasiūlė ŽŪM atstovas.

Anot ūkininkų, raginimas jiems patiems tiekti vaisius ir daržoves mo-kykloms – daugiau teorinė galimybė. „Galėtume nuvežti ir Biržų, ir Pasva-lio mokykloms šviežių obuolių, nes akivaizdu, kad ne pačius šviežiausius jiems ten dalija. Gali būti, kad vai-kams atveža pigių lenkiškų obuolių, už kuriuos gauna gerą paramą. Kar-tą siūliau pigiau pirkti iš mūsų ūkio, tai paaiškino, kad konkursą laimėjo maisto produktų tiekėjai“, – ranko-mis skėsčiojo A.Grygalis.

V.Ašmonas sutiko, kad savivaldy-bėms ir mokykloms bei darželiams patogiau pasirinkti tiekėją, kuris pri-stato visus reikiamus maisto produk-tus ir yra programos „Vaisių vartojimo skatinimas mokyklose“ dalyvis. To ne-slėpė ir pačios ugdymo įstaigos bei sa-vivaldybių švietimo skyrių specialistai. Lietuvos žemės ūkio maisto produk-tų rinkos reguliavimo agentūros duo-menimis, praėjusiais mokslo metais programoje dalyvavo 196 pareišėjai: 81 tiekėjas (vaisius ir daržoves tiekė 1 250 ugdymo įstaigų) ir 115 ugdy-mo įstaigų.

Paramą programai skirianti ES ne-reikalauja, kad vaikams nemokamai būtų tiekiami tik vietoje išauginti vai-siai ir daržovės. Be obuolių ir morkų, pernai ir anksčiau mūsų šalies vaikams buvo dalijami apelsinai, mandarinai, bananai, kriaušės, greipfrutai. Tiekė-jai nenusižengia, jei į ugdymo įstai-gas veža lenkiškus obuolius ar morkas.

Tačiau programos taisykles rašo pačios šalys. Štai Latvijos mokyklo-se ir darželiuose dalijami tik vietoje išauginti vaisiai ir daržovės. Latviai taisyklėse nurodė, kad pagal progra-mą galima tiekti integruotos žemės ūkio gamybos (tokia greičiausiai yra tik šioje šalyje, kaip pas mus išskirti-nės kokybės produkcija) produktus ir dar apibrėžė atstumą, iš kur juos galima vežti. Ir kainos už ūkininkų produkciją kaimyninėje šalyje nusta-tytos kur kas didesnės nei Lietuvoje.

„Latvijoje udgymo įstaigos ir konkursus kitaip organizuoja. Jos iš vieno ūkininko perka morkas, iš kito – obuolius. O mūsų visoms pozicijoms skelbia vieną konkursą. Taigi, ten programa skirta vaikams ir vietos ūkininkams, o pas mus ji

palankesnė tiekėjams“, – savo nuo-monę dėstė A.Paškevičius.

„Kad ir kokias taisykles rašytu-me, visiems neįtiksi, – kritiką bandė atremti V.Ašmonas. – Ekologiškus obuolius, morkas vertina Vilniaus ar kito didmiesčio gyventojai, o kai-muose jų pilna. Kaimo vaikai nori bananų, apelsinų ar mandarinų. Tai-gi, vieniems naujos taisyklės – pa-lankios, o kitiems – ne visai.“

Anot ŽŪM atstovo, 2013–2014 mokslo metams Lietuva ES paprašė daugiau paramos šiai programai – iš viso 1,6 mln. eurų (5,52 mln. litų). 25 proc. turi kofinansuoti pati šalis ir dar iš savo biudžeto sumokėti pridėti-nės vertės mokestį. Taigi, vaikus svei-kai maitintis skatinančios programos biudžetas – apie 9 mln. litų. Jis pabrė-žė, kad pagal vaikų skaičių mūsų šaliai priklauso 850 tūkst. eurų (2,93 mln. litų) paramos.

„Paprašėme daugiau, tik ar tiek pri-reiks, – suabejojo V.Ašmonas. – Eu-ropos Komisijai nepatinka, kai užsi-prašome, bet nepanaudojame.“ Pernai už vaikams išdalytus vaisius ir daržo-ves buvo apskaičiuota beveik 6,8 mln. litų, iš kurių ES parama buvo daugiau kaip 4,2 mln. litų. Vaikams buvo išda-lyta daugiau kaip 1 975 tonos vaisių ir daržovių: obuolių (apie 828 t), apelsi-nų (apie 662 t), kriaušių (316,4 t), ba-nanų (129,4 t), morkų (37,8 t), man-darinų (1,08 t), greipfrutų (477 kg).

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

16.22.

RytojŠiandien Poryt

-3 -8o

-3 -8o

-5 -10o-6 -11o

-2 -6o -3 -9o

Darius Kviklys

vadovas

--

--

-

--

-

nuotrauka

-

nuotrauka

Nr. 5 (9333) 3

Lietuvos lenkams, atrodo, nie--

--

-

Jau tradicija tapęs iškilmingas Seimo posėdis Sausio 13-osios au-koms pagerbti šiais metais sulaukė valdančiosios Lietuvos lenkų rinki-mų akcijos (LLRA) frakcijos narių demaršo. Minint sovietų agresijos 23-iąsias metines, vos tik į tribūną pakilus Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, visi LLRA frakcijos nariai vienu metu išėjo iš Seimo rūmų Kovo 11-osios salės.

Iš karto po šio akibrokšto Lietu-vos lenkų partijos politikai pareiškė protestuojantys dėl to, kad nepriima-mi įstatymai, pagal kuriuos būtų leis-ta plačiau viešajame gyvenime vartoti lenkų kalbą. LLRA atstovai taip pat išsakė pasipiktinimą dėl teismo spren-dimu skirtos daugiau kai 43 tūkst. Lt baudos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslo-vui Daškevičiui, kuris nevykdė teismo sprendimo nukabinti gatvių lenteles su užrašais lenkų kalba. Lietuvos len-kų partijos politikai pamiršo pridurti, kad tokia bauda nėra iš piršto laužta – dešimttūkstantinė suma prikapsėjo dėl teismo sprendimo nesilaikymo daugiau kaip 5 metus!

Seimo LLRA frakcija vėliau iš-platino ir pasiaiškinimą, kodėl pali-ko iškilmingą Sausio 13-osios posė-dį. „1991 m. sausio 29 d., vertindami vienareikšmišką Lietuvos lenkų po-ziciją pasisakant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę, lietuviai padarė bene pirmą žingsnį geresnių lietu-

vių ir lenkų santykių Vilniaus krašte link – Lietuvos Aukščiausioji Tary-ba priėmė Tautinių mažumų įstaty-mo pakeitimus, kuriuose atsižvelg-ta ir teisiškai įtvirtinta dalis lenkų ir kitų tautybių gyventojų poreikių, tarp kurių buvo ir gimtosios kalbos vartojimas viešajame gyvenime šalia valstybinės lietuvių kalbos. Šis doku-mentas tapo tarpusavio pasitikėjimo, opiausių Vilniaus regiono gyventojų problemų sprendimo pagrindu“, – lietuvių ir lenkų santykių istorines peripetijas priminė Seimo narės ir LLRA seniūnės Ritos Tamašunie-nės išplatintas pranešimas.

LLRA pranešime apgailestauja-ma dėl to, kad tautinių mažumų lo-jalumas nepriklausomai Lietuvai nėra vertinamas: „Paskutiniai įvykiai rodo, kad tautinių mažumų ištikimybė ne-priklausomai Lietuvai, padorus ir są-žiningas darbas Lietuvos labui ne-vertinami. Nauja Tautinių mažumų įstatymo redakcija nėra priimta, ren-giamoje bandoma atsisakyti nepriklau-somybės laikotarpiu priimtų nuosta-tų, netgi blokuojamas grįžimas prie 1991 m. sausio mėnesį priimtų ir 20 metų galiojusių normų. Ciniška yra tai, kad ta pati politinė jėga – konservato-riai – savo lyderio V.Landsbergio ran-ka pasirašiusi Tautinių mažumų įsta-tymą, 2010 m. jį panaikino, o šiandien priešinasi jo grąžinimui galioti. Maža to, Šv. Kūčių išvakarėse Šalčininkų ra-jono savivaldybės administracijos di-rektorius Boleslav Daškevič buvo teis-mo nubaustas 43 tūkst. 400 Lt dydžio bauda už tai, kad nenukabino dvikalbių lentelių nuo privačių namų. Reikia pa-brėžti, kad šios dvikalbės lentelės paka-bintos jau seniai ir teisėtai – pagal Tau-tinių mažumų įstatymą, galiojusį nuo 1991 m. sausio 29 d. “

LLRA pareiškė mananti, kad Vil-niaus apygardos teismo nutartis, ku-

ria B.Daš-kevičiui buvo skirta didžiu-lė bauda, yra politinė. Pasak jos, re-miantis faktu, jog baudos yra skiria-mos už tai, kad tautinės mažumos gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio apie 80 proc. gyventojų – lenkai, ga-lima teigti, kad ši teismo nutartis yra grynai politinė. „Tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų“, – pranešime tei-gė LLRA frakcijos nariai.

Pranešimo pabaigoje LLRA po-litikai paaiškino, kodėl išėjo iš Kovo 11-osios salės: „Atsižvelgdama į su-siklosčiusią situaciją, žeminančią

žmogaus orumą bei ignoruojančią piliečių teises viešajame gyveni-me šalia valstybinės kalbos varto-ti gimtąją kalbą, LR Seimo LLRA frakcija pareiškė ryžtingą protestą palikdama salę V.Landsbergio pa-sisakymo metu.“

Lenkų politikų akibrokštas Sei-me papiktino konservatorę Rasą Juk nevičienę. Populiariausiame Lie-tuvoje socialiniame tinkle „Facebo-ok“ ji viešai kritikavo tokį jų žingsnį. „V.Tomaševskio provokacija – iškil-mingame Seimo posėdyje pradėjus kalbėti V.Landsbergiui, salę demons-tratyviai, praeidama pro tribūną, pa-liko visa LLRA frakcija. Manau, kad tai – didžiulė jos klaida“, – pirmadie-nio rytą pareiškė buvusi krašto apsau-gos ministrė.

O kitame socialiniame tinkle „Twitter“ Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis savo tautiečius informavo, kad „LLRA nariai Seimo salę Lietuvoje paliko protestuodami dėl finansinių repre-sijų už gimtosios kalbos vartojimą“.

Premjeras Algir-das Butkevičius, kaip

ir R.Juknevičienė, nesusižavėjo to-kiu LLRA elgesiu. „Mes turime būti vieningi ir ypač tokią dieną susitel-kę. Ne tokią dieną reikia spręsti kilu-sias problemas, be to, jos iš dalies yra sprendžiamos, laukiama Konstituci-nio Teismo sprendimo. Tokios akci-jos nereikalingos, nes tai yra nepagarba mūsų valstybės iškovotai laisvei, demo-kratijai, nepagarba tiems žmonėms, kurie žuvo Sausio 13-osios naktį“, – pasipiktinimo neslėpė A.Butkevičius.

Pats V.Landsbergis, kuriam kal-bant lenkai surengė demaršą, ne-

parodė susierzinimo ir išliko visiš-kai ramus. Vėliau jis tvirtino, kad Tautinių mažumų įstatymas, pri-imtas nuo sausio įvykių tepraėjus vos kelioms savaitėms, buvo pa-rengtas remiantis dar sovietiniais reglamentais ir neatitiko dabartinės Konstitucijos. „Visi kiti įstatymai, priimti iki Konstitucijos įsigalio-

jimo (1992 m. lapkričio 2d. – red. past.), buvo keičiami. Tik Tautinių mažumų įstatymas buvo vis atidė-liojamas net porą dešimtmečių. Ne-galime grįžti į tuos laikus, kai įsta-tymai buvo priimami anksčiau, nei įsigaliojo Konstitucija“, – pirma-dienio vakarą sakė V.Landsbergis.

„Valstiečių laikraštis“ primena, kad šalies Prezidentė Dalia Grybaus-kaitė praėjusių metų gruodžio pa-baigoje yra sukritikavusi valdančiųjų iniciatyvą grąžinti Tautinių mažumų įstatymą. „Mėginama grįžti į laiko-tarpį, kai šie klausimai buvo regla-mentuojami įvairiais posovietiniais reglamentais dar iki 1992 m. Lietu-vos Konstitucijos. Tai būtų beprece-dentis žingsnis, tiesioginis Konstitu-cijos pažeidimas ir mėginimas grįžti į posovietinę erdvę“, – sakė valstybės vadovė ir sukritikavo tokius siekius įteisinti daugiakalbystę Lietuvoje.

Seimo narė R.Tamašunienė teigė, kad LLRA tokiu poelgiu tik taikiai protestavo prieš V.Landsbergio pozi-ciją lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Pasak jos, tokia Lietuvos lenkų re-akcija nebuvo nukreipta prieš Sausio 13-osios aukų atminimą: „Mūsų sie-kis buvo bendras – kartu su visa Lie-tuva išsilaisvinti iš sovietinio jungo.“

Istoriniai faktai liudija, kad Lie-tuvos lenkai neskubėjo nusikratyti sovietinio jungo. „Valstiečių laikraš-tis“ primena, kad Aukščiausiojo-je Taryboje (AT) už Lietuvos ne-priklausomybės atkūrimą balsavo 124 deputatai. Buvo ir abejojančiųjų. 6 deputatai nenorėjo, kad Lietuvos nepriklausomybė būtų atkurta greitai, tai Edvardas Tomaševičius, Valentina Suboč, Stanislavas Peško, Ryčardas Maciejkianiecas, Leonas Jankelevi-čius ir Stanislavas Akanovičius. Visi šie AT deputatai buvo Lietuvos lenkų sąjungos (LLRA pirmtakės) atstovai.

„Valstiečių laikraštis“ taip pat primena, jog V.Landsbergis yra pa-sisakęs už tai, kad valstybei nelojalūs asmenys neturėtų dirbti valstybi-nėse įstaigose, taip pat ir savival-dybėse. Pasak profesoriaus, prieš tris savaites Seime lenkų politikai bandė „prastumti“ įstatymą, kuriuo regio nų viešosiose įstaigose būtų leidžiama nevartoti lietuvių kalbos. Prezidento pareigas pirmaisiais ne-priklausomybės metais ėjęs politi-kas įsitikinęs, kad, įsigaliojus tokiam anachroniškam įstatymui, tam tik-ruose šalies rajonuose (greičiausiai Vilniaus ir Šalčininkų – red. past.) būtų gujama lietuvių kalba, vietos nerastų ir Lietuvos valstybė.

-

fotodiena.lt alloverpress.ee

4 Nr. 5 (9333) Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Gediminas Stanišauskas

-

-

-

--

prokuroro šouLietuvą sukrečiantys rezonansi-

niai Generalinės prokuratūros ty-rimai dažnai baigiasi niekuo – ty-rėjams pritrūksta laiko ir įkalčių įrodymams surinkti, o nebaigti iki-teisminiai tyrimai sukelia įtarimų bangą, kad Generalinė prokuratūra seniai tapo politinių kovų įrankiu.

Nacionalinio oro vežėjo „FlyLAL“ galimai nusikalstamas bankrotas, atrodo, taip pat nebuvo nei tyčinis, nei nusikalstamas. Šių metų sausio 17 d. tai pripažinti turės Generali-nės prokuratūros Organizuotų nu-sikaltimų ir korupcijos tyrimo de-partamento prokuroras Gintaras Jasaitis, iki šiol visuomenei mėgi-nęs piešti visiškai kitokį paveikslą.

Sausio 17-ąją sueis senaties ter-minas pagal Baudžiamojo kodekso 209 straipsnį („Nusikalstamas ban-krotas“), todėl byla pagal šį kalti-nimą teismo veikiausiai nepasieks. Net ir žinodamas tai, G.Jasaitis prieš porą mėnesių surengė tikrą šou – buvo pareikšti įtarimai net 17 asmenų, o jų namuose ir įmo-nėse atliktos kratos.

„Dabar jūs klausiate apie iki-teisminio tyrimo duomenis, todėl nenorėdamas pakenkti tyrimui ne-galiu to komentuoti“, – lakoniš-kai atsakė G.Jasaitis. Jis pripaži-no, kad iki senaties termino liko kelios dienos.

„Valstiečių laikraštis“ prime-na, kad „FlyLAL“ ant bankroto slenksčio atsidūrė 2008 m. pabaigo-je, kai bendrovės nuostoliai pasiekė 106 mln. Lt. Tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis 2008 m. gruodį kreipėsi į Generalinę pro-kuratūrą dėl „FlyLAL“ bankroto aplinkybių. Jas ištirti Generalinė prokuratūra patikėjo vienam kom-petentingiausių Organizuo-tų nusikaltimų ir korupci-jos tyrimo departamento prokurorų Sauliui Verseckui, bet jam iki pat 2011 m. nepavyko rasti faktų, pagrindžiančių įtarimus. Vis dėlto nutraukti ikiteisminio tyrimo neleista. S.Verseckui buvo skirtas papeikimas, o tyrimą patikėta tirti G.Jasaičiui.

Iki pat 2013 m. lapkričio ikiteis-minis tyrimas nepajudėjo iš vietos. Artėjant penkerių metų senaties

terminui, G.Jasaitis atliko kratas buvusių „FlyLAL“ akcininkų ir va-dovų namuose. Tačiau iškart po to paaiškėjo skandalingas faktas – pats G.Jasaitis nuo pat pradžių buvo įsi-painiojęs į interesų konfliktą. Pro-kuroras – neretas svečias Šakių r. ae-roklube „Valenčiūnai“ ir su šio klubo vadovu Gintautu Platūkiu mėgsta paskraidyti lėktuvu.

„Aš turiu piloto licenciją. To-dėl kaip išeina, taip jį ir paskrai-diname. Kaip norime, taip skrai-dome“, – draugystę nupasakojo G.Platūkis. Paklaustas, ar G.Jasaitis susimoka už paskraidymus lėktuvu, G.Platūkis teigė, kad „pasidaro taip, kaip išeina. Gali užpilti, o gali ir ne-užpilti“.

G.Platūkis yra „FlyLAL“ kredi tor ius , siekiantis iš ban-krutuojanč ios įmo nės atsiimti apie 40 tūkst. Lt. Proku-roras G.Jasaitis pri-pažino, kad G.Platūkis jam ne kartą skundėsi, jog negali atgauti pinigų iš „FlyLAL“. „Bet kad jis yra „FlyLAL“ kreditorius, iš jo sužinojau tik tada, kai jūs jam paskambinote“, – išsisuki-nėjo prokuroras.

Paprašytas pateikti įrodymų, ar prokuroras susimoka už šiuos skry-džius, G.Jasaitis tikino, kad per-veda klubui 2 proc. pajamų. Pro-kuroro atlyginimas – ne daugiau kaip 7 tūkst. Lt, todėl per metus susidarytų apie 400– 500 Lt pervestų pinigų suma. Kitaip tariant, šių pinigų neužtek-tų nė valandą paskraidyti, o skrydis trunka ne mažiau kaip 1,5 valan-dos. G.Jasaičio teigimu, kasmet su G.Platūkiu jis paskraido 3–4 kar-

tus, o redakcijos šaltinių teigimu, šie skrydžiai yra dažnesni.

Be to, G.Jasaitis aiškino, neva jam „FlyLAL“ kreditoriai neįdo-mūs. Pakartojus klausimą, ar jam išties nesvarbu, kad valstybės įmo-nės Tarptautinis Vilniaus oro uos-tas (TVUO), Turto bankas ir „Oro navigacija“ susigrąžintų dešimtis milijonų litų, atsakė: „Absoliučiai neįdomu.“ Nors joms skolos po „FlyLAL“ privatizavimo sumažė-jo net 17,4 mln. Lt, vis dėlto liko nepadengtas 36,5 mln. Lt įsisko-linimas.

Prokuroro G.Jasaičio kompeten-cija jau suabejojo ir Seimas. Pro-kuroras pasirinko itin netinkamą

laiką kratoms. Vien dėl jų be-viltiškai įstrigo derybos su

Latvijos Vyriausybe dėl „FlyLAL“ pretenzijų į

199,8 mln. Lt sko-los pripažinimą.

2004–2008 m., kai „FlyLAL“ jau buvo privatizuota, pagrindinis jos konkurentas „airBaltic“ ir Rygos oro uostas dempingavo skrydžių ir oro mokesčių kainas bei tarifus, o tai ir

privedė „FlyLAL“ prie bankroto. Tai konstatavo ir Latvijos konku-rencijos taryba bei kaimyninės ša-lies teismai.

Pagal taikos sutarties projek-tą 199 mln. Lt skola būtų buvu-si kapitalizuota į naujai išleistas „airBaltic“ akcijas, kurios sudarytų 34 proc. „airBaltic“ įstatinio ka-pitalo. Šis paketas būtų atitekęs „FlyLAL“. Vėliau „airBaltic“ akcijos būtų išpirktos ir „FlyLAL“ kredito-riai, įskaitant ir tris valstybės įmo-nes, atgautų visus pinigus.

Derybose „airBaltic“ ir Ry-gos oro uostui atstovavo Latvijos transporto ministerijos sekretorius Kasparas Ozolinas, susitikimuo-se dalyvavo transporto ministras Anrijas Matissas, o jiems tarpinin-kavo buvęs Latvijos premjeras An-dris Škėlė. Apie derybų eigą buvo informuotas ir Latvijos Respubli-kos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.

„Informacijos atskleidimas apie kratas pas fizinius asmenis, ku-rie buvo susiję su bankrutuojančia bendrove, viešas įtarimų reiškimas jiems, atskleidžiant ikiteisminio tyrimo duomenis, taip pat tiesio-giai su tyrimu susijusios bendro-vės įvardijimas neabejotinai pablo-gino „FlyLAL“ padėtį derybose ir iš esmės pakenkė kreditorių inte-resams“, – sakė advokatų kontoros „Tark, Grunte, Sutkienė ir partne-riai“ advokatas Giedrius Danėlius.

G.Jasaitis išsisukinėjo, esą apie derybas su Latvijos puse nieko ne-žinojo, tačiau paaiškėjo, kad apie jas prokurorą buvo informavęs advo-katas Kęstutis Virbickas. Lietuvos slaptosios tarnybos irgi užfiksavo faktą, kad Latvijos transporto mi-nistro ir buvusių „FlyLAL“ akci-ninkų susitikimas vyko 2013 m. spalio 7 d.

Vien todėl advokatas G.Da-nėlius atkreipė Seimo Ekonomikos komiteto narių dėmesį į neigiamą prievartinių veiksmų paviešinimo įtaką valstybės interesams. Komi-tetas iš karto kreipėsi į Vyriausy-bę, prašydamas suburti darbo gru-pę, kuri aiškintųsi, kodėl valstybės įmonės prarado galimybę susigrą-žinti lėšas.

„Nėra gerai, kai prokuratūra dirbtinai visuomenėje sukelia emo-cijų, nors pati gerai žino, kad tuoj

sueis „FlyLAL“ tyrimo senaties ter-minas. Jeigu nėra naudos, tai kam apskritai tas kratas daryti? – retoriš-kai klausė Seimo Ekonomikos ko-miteto pirmininkas Remigijus Že-maitaitis. – Iš dokumentų matyti,

kad 2009 m. buvo ne kartą kreiptasi į Vyriausybę dėl nepagrįstai TVUO pakeltų mokesčių „FlyLAL“ ir mes įžvelgiame galimai neskaidrų tuo-metės Vyriausybės ir „airBaltic“ su-sitarimą, nes TVUO tuo metu buvo Susisiekimo ministerijos žinioje.“

Pašnekovas įsitikinęs, kad Sei-me turi būti sudaryta ne laikinoji, o nuolatinė komisija, kuri tirtų po-litikų ir interesų grupių galimą ki-šimąsi į teisėsaugos tyrimus. Tokią komisiją jis siūlo sudaryti ne dabar, o po Prezidento rinkimų, kurie vyks 2014 m. gegužės pabaigoje.

Prokuroro G.Jasaičio pavardė jau anksčiau buvo minima istori-jose, į kurių teisėsaugos tyrimus 2008–2012 m. kišosi ekspremjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmo-nės. Taip 2010 m., prieš baigian-tis generalinio prokuroro kadenci-jai, G.Jasaitis prisipažino, esą jis ne kartą patyrė spaudimą iš dešiniųjų partijų politikų.

„Mūsų komisija tyrė premjero A.Kubiliaus patarėjų Virgio Valen-tinavičiaus ir Gintaro Kalinausko bandymus atlikti poėmius FNTT vadinamojoje mailiaus byloje, nors tai yra procesiniai veiksmai, kuriuos

gali atlikti tik teisėsauga, – prisiminė 2010 m. veikusios Seimo laikinosios komisijos, tyrusios politikų ir inte-resų grupių įtaką teisėsaugai, vado-vas Julius Sabatauskas. – Tuometi-niai valdančiųjų atstovai sąmoningai vilkino komisijos darbą, po valandą nepasirodydami posėdžiuose.“

Socialdemokratas pasakojo, kad būtent V.Valentinavičiaus ir

G.Kalinausko atvejis parodė, kaip neturėtų elgtis politinio pasitikė-jimo tarnautojai. Tuometė Seimo dauguma atsisakė pratęsti komisi-jos darbo laiką siekdama, kad ne-būtų ištirti faktai apie A.Kubiliaus

Prokuroras tapo

-prokuraturos.lt nuotrauka

-

--

-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

5Nr. 5 (9333) Aktualijos

aplinkos žmonių darytą poveikį tei-sėsaugai.

Būtent G.Kalinauskas kritikavo S.Versecką, kad jis nepakankamai aktyviai tyrė „FlyLAL“ bankroto is-toriją, ir siekė, kad Generalinės pro-kuratūros vadovybė nušalintų vie-ną geriausiai dirbančių prokurorų nuo ikiteisminio tyrimo. Tuo metu generalinio prokuroro pavaduoto-jas G.Jasaitis aktyviai dalyvauda-vo darbo grupėse, kurios svarstė ir „FlyLAL“ bankrotą.

Be kita ko, aršus kovotojas su korupcija G.Kalinauskas 2012 m. pats įsivėlė į skandalą, kai paaiškė-jo, kad jis 2010 m. už 17 tūkst. Lt pardavė savo disertaciją Registrų centrui, kuris ją išleido kaip mo-nografiją. Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl galimo kyšininkavimo ir papir-kimo rengiant, pasirašant, vykdant autorinę leidybos sutartį.

Kilo įtarimų, kad disertaci-ja galėjo būti parduota mainais į Generalinėje prokuratūroje atlie-kamo ikiteisminio tyrimo prieš Registrų centro vadovą Kęstu-tį Sabaliauską už įtartiną statybų sandorį su UAB „Vėtrūna“ nutrau-kimą. Po kelių savaičių Registrų centras ir G.Kalinauskas sudarė 17 tūkst. Lt sandorį. Sutapimas ar ne, bet tyrimą dėl „Vėtrūnos“ ir K.Sabaliausko ryšių nutraukė Generalinė prokuratūra, o valsty-bės įmonėje taip pat atsitikti-

nai įsidarbino G.Jasaičio žmona Vaiva Jasaitienė.

Tik po to, kai žiniasklai-da susidomėjo G.Kalinausko ir K.Sabaliausko sutartimi, Genera-linė prokuratūra nurodė Vilniaus apygardos prokuratūrai ištirti ga-limą G.Kalinausko kyšininkavi-mą ir papirkimą. 2013 m. rugpjū-tį Vilniaus apygardos prokuratūra

nutraukė tyrimą dėl G.Kalinausko bei Registrų centro sutarties, nes „nepadaryta veika, turinti nusikal-timo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“.

„Valstiečių laikraščio“ tyrimas at-skleidžia, kad ne tik perimdamas, bet ir tirdamas „FlyLAL“ galimai nusikalstamą bankrotą, G.Jasaitis nuo pat pradžių neturėjo jokių įro-dymų. Pagrindinis kaltintojo argu-mentas – atlikta finansinė visų su „FlyLAL“ susijusių įmonių eks-pertizė. Tai didelės apimties doku-mentų paketas, bet jame, „Valstie-čių laikraščio“ šaltinių duomenimis, irgi nėra jokių faktų, pagrindžiančių mestus kaltinimus įtariamiesiems.

Redakcijos duomenimis, iki šiol finansų ekspertai ikiteisminiam tyrimui pateikė ne mažiau kaip 6 „FlyLAL“ įmonių revizijos ataskai-tas. Tikėtina, kad septintoji ataskai-ta G.Jasaičiui vis dėlto tiko.

„Ikiteisminio tyrimo metu jo-kių kitų ekspertizių nebuvo pa-skirta, o tai buvo tik specialistų iš-vados, kurios buvo gautos“, – teigė G.Jasaitis. Tačiau, šaltinių teigimu, prieš gaudamas paskutinę eksperti-zę, G.Jasaitis galimai nurodė dviem FNTT darbuotojoms parašyti tokias išvadas, kokios tiko prokurorui. Be kita ko, pats G.Jasaitis pripažino, kad

„FlyLAL“ buvo audituojama soli-džių auditorių ir jų išvados taip pat prijungtos prie bylos.

Advokatų kontoros „Tark, Grun-te, Sutkienė ir partneriai“ advoka-tas G.Danėlius abejojo, ar kaltinto-jai apskritai turi duomenų, kuriuos galėtų pateikti teisme. „Tokia ilga tyrimo trukmė gali rodyti, kad iki-teisminiame tyrime apskritai nėra duomenų apie nusikalstamas vei-kas“, – įsitikinęs G.Danėlius. Pa-šnekovas sakė, kad „FlyLAL“ ak-

cininkai, iš nuosavų lėšų padengę 70 mln. Lt nuostolių, kuriuos įmo-nė patyrė dėl „airBaltic“ dempingo, darė viską siekdami išsaugoti naci-onalinį vežėją.

„airBaltic“ nuo 2005 m. rugpjū-čio 17 d. iki 2008 m. rugsėjo gavo iki 85 proc. nuolaidų Rygos oro uoste visiems oro uosto mokes-čiams. Vežėjas bankrutavo ir dėl ypač neatsakingo tuometės kon-servatorių ir liberalų Vyriausybės požiūrio.

„Kaip politikas susidariau nuo-monę, kad žlugdant „FlyLAL“ galė-jo dalyvauti ir premjero A.Kubiliaus aplinkos žmonės, nes kito paaiški-nimo nėra, kodėl pradėjus bankro-to procedūrą stipriai sumažėjo VĮ Tarptautinio Vilniaus oro uosto mokesčiai skrydžių bendrovėms“, – sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis.

Jis ironizavo, kad reikėtų iškelti baudžiamąsias bylas ne tik 80 proc. Lietuvoje bankrutavusių įmonių va-dovų, bet ir Vyriausybei, kuri gerą-ją Ūkio banko dalį perdavė Šiaulių bankui, o blogąją paliko merdėti.

„Valstiečių laikraštis“ prime-na, kad vadinamoji mailiaus byla braškėdama pasiekė teismą, bet 2013 m. spalį joje buvo išteisin-tas buvęs Lietuvos banko vadovas ir ambasadorius Romualdas Vi-sokavičius, kuris nuo pat pradžių buvo juodinamas viešojoje erdvėje tiek politikų, tiek teisėsaugininkų. „Šiandien čia turėjo sėdėti tikrieji nusikaltėliai – politikai, konkuren-tai ir supuvusios teisėsaugos atsto-vai“, – po nuosprendžio paskelbimo kalbėjo R.Visokavičius.

Ši byla pradėta tuomečio prem-jero A.Kubiliaus potvarkiu suda-rius komisiją. Joje buvo ir G.Ka-linauskas.

„Nepalinkėčiau net priešui atsi-durti tokioje situacijoje, kai 4 metus esi politinės kovos įrankis. Buvau tiesiog pakištas. Dabar apjuodintas mano vardas, sušlubavo sveikata“, – sakė R.Visokavičius.

Baudžiamąsias bylas eksprem-jerui A.Kubiliui ir jo patarėjui G.Kalinauskui dar 2011 m. ragi-no kelti ir buvęs FNTT vadovas Romualdas Boreika. Generolo nuomone, pasinaudojęs savo įta-ka, patarėjas G.Kalinauskas darė poveikį ikiteisminį tyrimą nutrau-kusiam Generalinės prokuratūros prokurorui S.Verseckui, kuris per

dvejus metus neaptiko faktų, kad R.Boreika praturtėjo netei-sėtai.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010 m. taip

pat gavus tuomečio premje-ro A.Kubiliaus pranešimą. G.Ka-linauskas tikino, kad niekada nei raštu, nei žodžiu nesikišdavo ir ne-ragindavo prokurorų aktyviau tirti bylas. „Neraginau nieko aktyviau tirti, tai būdavo tik mano asmeninė nuomonė apie žmones dėl jų veik-los“, – kalbėjo G.Kalinauskas.

Jis aiškino, esą premjero potvar-kiu tuomet buvo sudaryta darbo grupė ekonominių ir finansinių nu-sikaltimų tyrimo sistemos funkcio-navimo analizei atlikti ir siūlymams dėl jos tobulinimo pateikti. Pasak G.Kalinausko, apie kokių nors ty-rimų strigimą reikėtų klausti ne jo, o Generalinės prokuratūros.

-fotodiena.lt nuotrauka

, Ministras pirmininkas

Buvau šokiruotas tokio teis-mo sprendimo. Manau, čia tikrai perlenkta lazda. Aš, aišku, negaliu daryti įtakos teismams, ir negra-žu man einant tokias pareigas kri-tikuoti juos, bet, palyginęs spren-dimus, priimtus kai kuriais kitais klausimais, žinau, kokios baudos skiriamos. Manau, kad kuriama tam tikra įtampa tarp tautinių ma-žumų. Reikėtų vadovautis sveika žmogiška logika. Kultūros vicemi-nistro vadovautos darbo grupės pa-rengtas Tautinių mažumų įstaty-mo projektas, taip pat projektas dėl vardų ir pavardžių rašymo lotyniš-kais rašmenimis Seimui turėtų būti pateikti pavasario sesijoje. Laukiu tam tikrų Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimų. Kai kurie KT teisėjai mane informavo, kad jau artimiausią mėnesį gali būti duoti atsakymai. Turi būti aiškiai pasaky-ta, ką šiuo klausimu galima daryti. Manau, kad čia per daug politika-vimo, kuris tikrai negerina dviejų šalių (Lietuvos ir Lenkijos – red. past.) santykių.

,

Skandalas, kad jau penktus me-tus nevykdomas teismo sprendi-mas. Ministras pirmininkas turėtų būti ne šokiruotas baudos dydžio, o stebėtis tuo, kad ignoruojamas teismo sprendimas. A.Butkevičiui reikėtų imtis griežtesnių veiksmų, tačiau, suprantama, jis gina val-dančiosios koalicijos partnerių po-ziciją. Sakyčiau, premjeras ėmėsi teisinio nihilizmo. Keistai atrodo ir tai, kad A.Butkevičius vis laukia KT kažkokio kitokio šio klausimo sprendimo išaiškinimo. KT buvo pateikęs labai aiškų atsakymą dėl dvikalbių užrašų ir dėl vardų bei pavardžių rašymo lotyniškais raš-menimis. Kam dar laukti kažkokių išaiškinimų? Griežtesnių veiksmų reikia imtis prieš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikus, kuriems ten gyvenantys rinkėjai yra visiškai pavaldūs. Garliavoje vykstant dra-mai čia suvažiavo daugybė polici-jos, teisėsaugos ekipažų, ir teismo sprendimas buvo įvykdytas. Kodėl taip nedaroma Šalčininkų ir Vil-niaus rajonuose?

Parengė VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius

-

-