valstiečių laikraštis 2011 10 01

Download Valstiečių laikraštis 2011 10 01

Post on 09-Mar-2016

224 views

Category:

Documents

7 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2011 10 01

TRANSCRIPT

  • (Us. 671)

    2011 m. spalio 1 d., etadienis Nr. 78 (9097) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 2,49 Lt

    iandien VL su priedais:

    etadienis iuo metu raytoja Renata

    erelyt yra Vienoje, savo romano Mlynbarzdio vaikai, ileisto vokiei kalba, pristatyme. Prime-name, kad pernai knyga laimjo Austria Bank Literaris premij, atveriani laureatui keli pa-saulio leidyklas.

    Sodyba Pasivaikiojus po svaigina-

    mai ydint jurgin lauk abejing ioms stabioms glms nelieka.

    Vis labiau vstant orams, laimingi tie, kurie namuose gali usikurti idin. Taiau iai interjero detalei reikia nemaai prieiros.

    Sveikata Ruden, mus spariai trum-

    pti dienoms, vis daniau apima bloga nuotaika. Taiau tokia b-sena nebtinai yra depresijos pranaas.

    Vida TavorienVL urnalist, vida.tavoriene@valstietis.lt

    Nuo kit met pradios ada-ma vl mokti tokias pensijas, kokios buvo iki krizs, taiau kompensacijas u dvejus metus nemokt pensij dal siloma atidti iki geresni laik.

    Pensininkai apmaudauja, kad ne vienas j taip ir nesulauks

    prievarta valstybei paskolint pensij, o ir atkurtosios nesuil-dys, nes uoliuojanios produkt kainos ir artjantis dar branges-nis ildymas gali tapti nepakelia-ma nata.

    Ekonomistai perspja, kad poli-tik paadus gali pakoreguoti gre-sianti antra nuosmukio banga.

    Nukelta 3 p. f

    Tik nuo kalb apie biokur ilumos kainos tikrai nesumasNeskatindama gluosni, ilvii ir kit energini eldini augintoj, galini ilumos tiekjams tiekti pig biokur, Vyriausyb bus priversta skirti milijonus kompensacijoms u ildym.

    Gediminas Staniauskas. Isamiau skaitykite 2 p.

    Lietuvoje pakakt energiniais augalais apsodinti madaug 300 tkst. hektar, tuomet nereikt verklenti apie energetin priklausomyb nuo Rusijos. UAB Renergija archyvo nuotrauka

    Valdios nusavint pensij kompensacijos virsta mirau

    Praystantis politik gerumas

    Ar pastebjote, kokios geros, sijauianios paprast moni rpesius pastaruoju metu tapo ms partijos? Jau ir nusavintas pensijas ada mokti tokias, ko-kios buvo iki tos nelemtos krizs, ir minimal atlyginim kilstelti. Pa-erta ir daugiau vairi paad.

    Mik ir sod myltojai trauk Kaun

    Aleksandro Stulginskio univer-siteto teritorijoje vyko ketvirta paroda Sprendim ratas 2011. Tai vienintel paroda, kur galima susipainti su mediokls reikme-n, mikininkysts naujovmis, domybmis, aplinkos tvarkymo produktais.

    Treiadien VL su priedais:kinink iniosMoters pasaulis

    Apie tai 10 p. f Apie tai 4 p. f

  • 2 2011 m. spalio 1 d. Nr. 78 (9097)Valstiei laikratis

    Gediminas StaniauskasVL urnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

    Dar prie por met Naciona-lin mokjimo agentra (NMA) per pagrindinius televizij ka-nalus trimitavo apie milijonus, skiriamus kininkams, auginan-tiems bioenerginius augalus, ak-tyviai ragino kininkus visa galva pasinerti bioenergetik, taiau dabar i parama nutraukta, re-miamas tik energini gluosni veisimas. Biokuro augintojai pa-sijuto apgauti.

    Liko tik paadai

    mons buvo raginami augin-ti ilviius, net ir parama i pradi jiems buvo adta, bet vliau ji dingo. Likusi parama u energini gluos-ni veisim yra skiriama ir net pa-ramos intensyvumas buvo padidintas 10 proc., taiau atsirado kita rim-ta klitis labai trumpas paraik surinkimo laikotarpis, kuris nelei-do kininkams suplanuoti sodinimo darb, VL guodsi kininkas.

    Dar domiau, kad uaugus pirma-jam derliui nra speciali main jam

    nuimti, o valstyb neremia ios tech-nikos sigijimo, raoma kininko skunde Valstiei laikraiui.

    Sunku patikti, kad Lietuva, ES sipareigojusi iki 2020 m. atsinauji-nanios energijos dal bendrame ener-getikos krepelyje padidinti nuo 15 iki 23 proc., ne tik kad neremia, bet net ir slopina biokuro pltr.

    Nra kuo nuimti

    Gluosnius auginame nuo 2003 m. ir i valstybs nesame gav n cen-to, Valstiei laikraiui teig UAB Js sodai direktorius Petras Basalykas.

    Valstybs poir biokuro gamy-b P.Basalykas pavadino baisiu.

    Augintojams nra jokios para-mos, o juk Lietuvoje pakakt ener-giniais augalais apsodinti madaug 300 tkst. hektar, tuomet nereik-

    t verklenti apie energetin prik-lausomyb, sak P.Basalykas.Lietuvoje gluosniai ir ilviiai au-ginami tik madaug 1 000 hektar. Pirm derli emdirbiai nuima po ketveri met.

    UAB Renergija turi didiausias gluosni plantacijas, uimanias apie 150 hektar. Tai sudaro madaug

    15 proc. energini eldini rinkos Lietuvoje. Apie energinius augalus tik madinga kalbti, teikiama tik da-lin parama u j veisim. Tai apgai-ltinas faktas, teig Renergijos direktorius Donatas Gustas.

    Jis tikino, kad mon jau prie ke-let met turjo nuimti pirm gluos-ni derli, bet NMA atsisak suteik-ti pagalb technikai sigyti, nors vien specializuotas kombainas kainuoja apie 1 mln. Lt.

    Atradome alternatyv spren-dim prie traktoriaus kabinam gluosni nupjovimo ir smulkinimo main, kainuojani apie 300 tkst. Lt, bet ms paraik NMA atme-t, nes es jau esame gav param u gluosni pasodinim, pasako-jo D.Gustas.

    Kad apeit biurokratines klitis, Renergija steig dukterin mon ir paraik teik i naujo.

    NMA atstov Aist Mileikait pa-tvirtino, kad parama u energini el-dini auginim ES alims narms ne-beteikiama nuo 2010 m. sausio 1 d.

    Tai reglamentin nuostata, tiki-no A.Mileikait. Per vis paramos teikimo laikotarp (20072009 m.) parama pasinaudojo 5 018 pareikj, o imokta buvo 40,35 mln. Lt.

    Taiau Valstiei laikraiui tiks-linant iuos NMA teiginius, agent-ros atstov vis labiau painiojosi.

    Prieingai nei aikino A.Mileikait, Europos Komisijos dokumente, kur ji nurod, juodu ant balto parayta: Nuo to laiko, kai buvo priimtas Reglamen-tas (EB) Nr. 1782/2003, ems kio sektoriuje ikilo daug nauj ir sunki problem, pavyzdiui, klimato kai-ta ir vis didjanti bioenergijos svarba (...). Maa to, Lietuva iki 2020 m. siparei gojo atsinaujinanios energijos dal padidinti nuo 15 iki 23 proc.

    tai NMA atsak, es pagrindo skirti speciali param u energinius augalus nra, nes labai iaugo toki produkt poreikis tarptautinse rin-kose. Kitaip tariant, jei biokuro pa-klausa tarptautinse rinkose didiul, kininkai gluosni plantacijas pls ir be paramos! Taiau aikja, kad pagal Lietuvos kaimo pltros 20072013 m.

    programos veiklos srit Trumpos ro-tacijos plantacini eldini veisimas 20082009 m. parama pasinaudo-jo tik 11 kinink, o ne 5 018. Jiems imokta parama siek tik 710 tkst. Lt, o ne deimtis milijon, kaip i pra-di teig NMA.

    Pirkjai tarpininkai

    Tiktina, kad tik Lietuvoje taip slopinami energini eldini augin-tojai.

    UAB Js sodai direktorius P.Basalykas Valstiei laikraiui pasakojo, kad mon gluosni sodi-nuk daugiau parduoda kaimynams latviams, o ne Lietuvos kininkams.

    inote, mes auginame tik sodi-nukus, bet gatavai produkcijai (gluos-ni skiedroms) poreikis yra milini-kas. Man skambina latviai ir prao 380 tkst. kietmetri skiedr, skambina len-kai ir prao 800 tkst. kietmetri, o kiti prao net 2 milijon kietmetri. Bet mes juk tik sodinukus auginame, ak-centavo P.Basalykas. Jo teigimu, ener-gini eldini aka itin perspektyvi, bet valstyb kakodl nepadeda monms bent verslo pradioje.

    Kad nuo kinink lupami trys kailiai, paliudijo ir Renergijos ben-drov. Mes negalime tiesiogiai kati-linms parduoti gluosni skiedr, o tarpininkai u j kietmetr Rener-gijai sumoka tik apie 70 lit, pa-sakojo UAB Renergija direktorius D.Gustas.

    Katilinse konkursus laimi ilumi-nink dukterins mons, kurios, i gluosni augintoj nupirkusios gluos-ni skiedras, jas katilinms parduoda u dvigubai didesn kain.

    Pigesns ilumos nereikia

    Valstiei laikratis netruko siti-kinti, kad kininkai kalba ties. Vie-na didiausi Lietuvoje ilumos tie-kj UAB Litesko ilum tiekia Alytaus, Druskinink, Kazl Rdos, Marijampols ir dar penki miest gyventojams.

    Biokur, skaitant ir gluosni skied ras, Litesko perka centralizuo-tai (skelbdama konkurs). konkur-s yra laimjusi UAB Bionovus, kuri u graius i gluosni augintoj su-perka produkcij ir j perparduoda UAB Litesko. U koki kain?

    Tai komercin paslaptis, sak UAB Litesko fi lialo Marijampo-ls iluma direktorius Juozas Bar-takeviius.

    Savo ruotu UAB Litesko ilu-mos tarifus gyventojams kalkuliuoja kuro sigijimo snaudas. Mintus ta-rifus tvirtina Valstybin kain ir ener-getikos kontrols komisija.

    Bendrovs Bionovus generalinis direktorius Audrius Vaitkeviius pri-paino, kad mon neusiima ener-gini augal auginimu. alies mi-kuose ir pievose apstu vairi biokuro ri, todl iuo metu Bionovus neaugina energini augal, teigia A.Vaitkeviius. Jis akcentavo, kad ben-drov aptarnauja 20 Lietuvos miest.

    Nieko keista, kad btent UAB Bi-onovus laimjo Litesko konkurs, nes yra glaudiai susijusi su Litesko.

    Bendrov priklauso Icor group (buvusi Rubicon), kuriai priklauso ir daugiabuius administruojanti kom-panija City Service, eimininkaujanti gyventoj ilumos punktuose. Tai apie kokias gluosni augintoj galimybes konkursuose galima kalbti?!

    Jei UAB Litesko tiesiogiai i augintoj pirkt gluosni skie-dras, ildymas gyventojams at-pigt 2530 proc. Be to, valstybei nereikt nepasiturintiems gyven-tojams skirti tiek daug kompensa-cij u ildym ir kart vanden. Socialins apsaugos ir darbo minis-terija Valstiei laikraiui teig, kad ioms kompensacijoms 2008 m. Vyriausyb skyr 38 mln. Lt, 2009 m. 66 mln. Lt, 2010 m. jau 99 mln. Lt, o iemet prognozuo-jamas net 135 mln. Lt poreikis.

    Akivaizdu, kad nenoras Lietuvoje iplsti energini eldini plantacijas pera mint apie neskaidrius politik ryius su ilumos tiekimo monopo-lininkais.

    Aktualijos

    Dar domiau, kad uaugus pirmajam derliui nra speciali main jam nuimti, o valstyb neremia ios technikos sigijimo.

    Tik nuo kalb apie biokur ilumos kainos tikrai nesumas

    34 proc.

    44 proc.

    14 proc.

    8 proc.

    Kaip pasiruote artjaniam

    ildymo sezonui?Tok klausim buvome pateik interneto

    puslapyje valstietis.lt.

    Taupau mokesiams u ildym ir dujas

    Apsirpinau malko