Valstiečių Laikraštis 2013 01 16

Download Valstiečių Laikraštis 2013 01 16

Post on 25-Mar-2016

214 views

Category:

Documents

2 download

DESCRIPTION

Valstiei Laikratis 2013 01 16

TRANSCRIPT

<ul><li><p>Gediminas StaniauskasVL urnalistas</p><p>Jau daugiau kaip deimt met netyla kalbos apie valstybei pri-klausanio Lietuvos pato priva-tizavim. Keiiantis valdioms, kinta ir poiris i akcin ben-drov. Naujoji Vyriausyb rami-na, kad ios strategins mons niekam neleis privatizuoti.</p><p>Nerimsta politikai</p><p>Valdios vair permus deinie-siems, Lietuvos patas kiekvien kart sulaukdavo nemaloni nau-jien: buvo grasinama leisti privati-zuoti mon, o tariamai liberalizavus rink mon patirdavo vis didesn privai bendrovi konkurencij.</p><p>2010 m. gegu, kai Seime buvo rengta interpeliacija tuometiniam su-</p><p>sisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, opozicija bgtavo, jog btent liberalai ruoia dirv ios mons privatizavi-mui. Ausyts gal dar nekyo, bet atei-tyje jos bus. Juolab kad ministras sie-kia susodinti savo mones, kurie bt palanks privatizacijos reikalams, tuomet aikino socialdemokrat Bi-rut Vsait, iuo metu vadovaujanti kio ministerijai.</p><p>Nukelta 3 p. </p><p> Europos Komisija nusprend, kad kiaulms reikia daugiau erdvs. Dl nauj reikalavim padids kiaulienos gamybos savikaina, todl i msa met brangs.</p><p> kininkai sitikin, kad iemet sigaliojanti nauja ems mokesio skaiiavimo tvarka neada teisingo turto apmokestinimo ir dl jos gali kilti teisini gin. </p><p> Indrei ir Povilui Blaeviiams pavyko sukurti muziej, kuriame galima ne tik liesti eksponatus ir aisti su jais, bet ir daug suinoti apie j kilm, istorij. </p><p> Nenorintieji valgyti kiaulienos, jautienos ar kitokio gyvulio msos gali rinktis pauktien, kuri maistingosiomis savybmis kur kas pranaesn. </p><p>iandien skaitykite:</p><p>etadien VL su priedais:etadienisSodybaSveikata</p><p>Nors dl ekonomikos atsigavimo ir emigracijos bedarbi alyje maja, jaunimo nedarbas bene opiausia socialin problema. Valdininkai pripasta, kad nra pasireng padti jauniems monms ir planuoja Darbo biros pertvark.</p><p>Keliais centais padidjusi elektros energijos kaina turs takos kiekvienam gyventojui ir kiekvienai monei. Pasak nepriklausom ekspert, iuos pokyius lm ne rinka, o duokl Lietuvos elektrinei.</p><p>Apie tai 4 p. Apie tai 6 p. </p><p>Martyno Vidzbelio nuotrauka</p><p>KiNiNK iNios, 9 p. </p><p>2013 m. sausio 16 d., treiadienis Nr. 4 (9229) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt</p><p>moters PasauLis, 15 p. </p><p>KiNiNK iNios, 9 p. </p><p>Didels pasli draudimo mokos veria rizikuoti</p><p>Lietuvos patas girgda politini interes girnose</p><p>Pato paslaugos Lietuvoje yra bran-gesns nei kitose es alyse, kur patas privatizuotas. Petro Malko nuotrauka</p><p>moters PasauLis, 16 p. </p><p>Vida TavorienVL urnalist</p><p>Po dvej i eils nuostoling met, kai masikai ialo iem-keniai, draudikai kelis kartus pa-didino mokas ir pakeit draudi-mo slygas. tokie pokyiai nuo draudimo paslaugos atbaid pa-slius draudusius kininkus ir e-ms kio bendroves. </p><p>Drausti neapsimoka</p><p>Miegame tikrai neramiai, nes ne-apdraudme iemini pasli, sak aki rajono Voniki ems kio bendrovs direktorius Henrikas Bra-kys. Jis pripaino, kad gausjanios gamtos stichijos gali visikai praudy-ti emdirbi tris ir sulugdyti k, todl pasli draudimas gali igelbti nuo bankroto. Taiau pernai bendrov savo iemkeni neapdraud. </p><p>I pradi H.Brakys tarsteljo, kad pasinaudoti draudimo paslau-gomis dl tempt darb nespjo. Taiau vliau pripaino, kad svar-biausia prieastis nekandamos draudimo mokos. Norint apdrausti apie 1 100 ha iemini jav ir rap-s, bendrovei bt tek pakloti apie 400 tkst. Lt. </p><p>Nukelta 2 p. </p><p>Apie milijon klient kiekvien mnes aptarnaujantis Lietuvos patas jau daugiau kaip deimt met gyvuoja kone karo slygomis.</p><p>emdirbiai neramiai seka or prognozes. Ypa tie, kurie jau yra nukentj nuo ali ir gav draudimo imokas, draudikai juos nubaud brangesniu draudimu. </p></li><li><p>2 2013 m. sausio 16 d. Nr. 4 (9229) Valstiei laikratis</p><p> Atkelta i 1 p. </p><p>Pasli ialimo rizikos draudi-mas Voniki ems kio bendrovei itin pabrango todl, kad ji jau yra gavusi draudimo imokas u ia-lusius paslius. Labai blogai, kad kininkai ir bendrovs, kuri pas-liai nukentjo nuo aln, baudiami didesnmis mokomis. Taip draudi-kai tik atbaido klientus, sitiki-ns H.Brakys. Bendrovs vadovas pabr, kad kis neatsisakys vasa-rini pasli draudimo. Mat j re-gione danos kruos, bema kasmet neaplenkianios vonikiei lauk. </p><p>Per pastaruosius penkerius metus tik 2011-aisiais ivengme led, prisimin H.Brakys.</p><p>Imokos negelbjo</p><p>Or prognozi pro ausis nepra-leidia ir Bir rajone kininkau-jantis Henrikas Bertulis. Jo pas-liai nedrausti, tad tenka pasikliauti gamta. Birietis, kaip ir kiti jav augintojai, meldia sniego, nes jei paspaust aliai, pliki iemkeniai prat. </p><p>kart susilaikiau ir nedraudiau iemkeni. Ir pernai, ir upernai jie nukentjo nuo ali, taiau gautos draudimo imokos negelbjo. tai pernai daugiau ar maiau apalo visi mano ieminiai kvieiai, taiau draudikai kompensavo tik u t plo-t, kur pasliai buvo visikai ial. Taigi, netekau 30 proc. derliaus, o imokas gavau tik u 10 proc., aikino H.Bertulis. </p><p>kininkas yra gavs draudimo imokas, tad jam iemkeni drau-dimas taip pat pabrango. Tokiomis slygomis drausti nepalanku: mo-kos darosi pernelyg brangios. Be to, slygos tokios, kad vien iemken-i draudikai nedraudia, reikia drausti ir vasarinius paslius, sak augalininkysts kio savininkas. </p><p>Igsdino alos dydis</p><p>Pasak Lietuvoje pasli draudi-mo paslaugas silanios vieninte-ls vokiei draudimo kompani-jos Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo VH Lietuva va-dovo Algimanto Navicko, verti-nusi patirtus nuostolius dl iali-mo, bendrov prie metus padidino vidutinikai nuo 1,8 iki 2,5 karto draudimo mok tarif ieminiams javams ir rapsams. Labiausiai mo-k dydis iaugo patyrusiesiems al. Per penkerius metus dl ialimo </p><p>mes imokjome 5,5 karto daugiau imok nei gavome mok. tai 2011 m. mok buvo apie 8 mln. Lt, o imok 54 mln. Lt. Tai rodo, kad mes pigiai draudme ir toliau taip drausti negalime, draudi-kams nepalankius skaiius pateik A.Navickas. </p><p>Pabrangus iemkeni draudi-mui, kone penktadaliu sumajo iem draudiam pasli plotai nuo 110 tkst. ha 20102011 m. iki 24 tkst. ha 20112012 m. Tiesa, pernai ruden apdraust iemini kviei ir raps plotas padidjo iki 51 tkst. ha, o draudimo bendrovs prisiimta rizika 112 mln. Lt. Nuo </p><p>ialimo paslius apdraud per 200 emdirbi, o pernai tokiomis drau-dimo paslaugomis pasinaudojo 160 iemkeni augintoj.</p><p>iek tiek pagerinome draudi-mo slygas: jei apdrausti iemini augal pasliai ila, u nepanau-dotas rizikas draudjui griname 20 proc. sumoktos mokos, teig A.Navickas. VH Lietuva vadovas adjo, jog iemkeni draudimo mokos gali sumati, jei ir iemet ieminiai pasliai stipriai nenuken-ts. Prajusi iema buvo gana palan-ki pasliams iemoti, todl alos dl ialimo buvo nedaug. </p><p>Lietuvoje buvo daugiau snie-go. O, pavyzdiui, Lenkijoje ialo 1,7 mln. ha pasli, Vokietijoje 700 tkst. ha. Anksiau vokieiai to nepatirdavo, apie gamtos ne-tiktumus pasakojo A.Navickas. Jis viliasi, kad pavasar vasarinius pas-</p><p>lius draus daugiau emdirbi. Mat pabrangs yra tik ialimo rizikos draudimas, kit rizik draudimo mok tarifai liko nepakit. Pava-sar kviei hektaro draudimas vi-dutinikai kainuoja apie 3050 Lt, raps apie 70100 Lt.</p><p>Daugiau tikisi i biudeto</p><p>A.Navickas sitikins, kad drau-diant ieminius paslius valstyb turt prisiimti didesnius siparei-gojimus. Dabar i valstybs biude-to padengiama 50 proc. draudimo mok. Taiau pabrangus draudimo mokoms, buvo nustatyta maksima-li valstybs kompensuojama suma u hektar. </p><p>Ialimo rizika labai didel. Mes priversti didinti kain, taiau ji per didel emdirbiams. Todl valstyb turt padidinti kompensacij. Juk pasliai vienintelis verslas, kuris yra po atviru dangumi ir labai pri-</p><p>klauso nuo gamtos, samprotavo draudimo bendrovs vadovas. </p><p>A.Navicko manymu, i valstybs biudeto galt bti kompensuoja-ma iki 7080 proc. ialimo rizikos </p><p>draudimo mok. Kai kuriose kitose ES alyse emdirbiai sulaukia pana-i kompensacij u draudimo mo-kas, o kai kur j visai nenumatyta. Yra valstybi, kur tam naudojamos ES paramos los. Taiau tada tai-komos grietesns draudimo sly-gos: kis imokas gauna, jei patiria ne maesn kaip 30 proc. al. </p><p>Draudikai kritikuoja vestus ap-ribojimus kompensuojant draudimo mokas emdirbiams. Tiems, ku-rie nori apsidrausti didesnei sumai ir yra patyr al, valstybs kom-pensacija u draudimo mokas gali bti tik 18 proc. Kad gaut didesnes valstybs kompensacijas, emdirbiai rinkosi maesnes draudimo vertes. Pernai 40 proc. vis apdraust jav buvo apdrausti maiau nei 1 000 Lt u hektar. Tai menka draudimo apsauga, aikino A.Navickas.</p><p>Pasak ems kio ministerijos atstov, nenustaius apribojim valstybs kompensuojamai sumai u pasli hektar, draudik kainiai dl vienoki ar kitoki prieasi gali nuolat didti.</p><p>Pritart privalomajam draudimui</p><p>Dl gamtos stichij vis daugiau nuostoli patiriantys emdirbiai svarsto, kaip geriausia apsisaugoti nuo toki rizik. Vieni link patys taupyti nelaimi atvejams, kiti si-tikin, kad be pasli draudimo ne-manoma isiversti.</p><p>Draudimo bendrov gal ne 100 proc. padengia patirtus nuosto-lius, bet suteikia galimyb igyven-ti ir nebankrutuoti. Matome, kad gamtos stichijos pridaro vis daugiau bd. Galima prarasti visk, ir ne-bus i ko pradti nauj gyvenim, samprotavo H.Brakys. </p><p>Dl kru ir aln daug nuos-toli patyrusios bendrovs vado-vas pritart privalomajam pasli draudimui. Jei draustsi kur kas daugiau emdirbi, kainiai bt maesni, ir visi ramiau gyventu-me. Nebt tampos tarp draudik ir kinink, sitikins Voniki ems kio bendrovs direktorius. Anot jo, ir emdirbiai, ir draudikai </p><p>turt pasistengti, kad bt inau-dotos ir valstybs, ir ES biudet galimybs padedant igyventi pa-tyrus dideli nuostoli dl stichi-ni nelaimi.</p><p>Aktualijos</p><p>Didels pasli draudimo mokos veria rizikuoti</p><p>Briuselis nubr ribasVygantas Katkeviius, ems kio ministerijos Ekonomikos ir program vertinimo departamento direktorius</p><p>2012 m. draudimo mokoms kom-pensuoti biudete buvo numatyta 12 mln. Lt. iemet bus padengiama pagal poreik: kiek bus apdrausta pa-sli, tiek bus kompensuojama mo-k. Valstyb padengia 50 proc. pas-li draudimo mokos, bet nevirijant nustatytos maksimalios sumos kie-kvienai pasli riai. Jei draudiami pasliai vertinami labai didele verte, tenka maesn nei 50 proc. kompen-sacija. Padidinti j iki 75 proc. nega-lima, nes ES reglamentuoja ir nacio-nalin param. Mums leista kompen-suoti tik 50 proc. draudimo mok. Yra silym ne tik pasli draudimui, bet ir kit rizik valdymui skirti las i kaimo pltros programos. Taiau tuomet reikt atitikti ir ES keliamus reikalavimus bt draudiama tik nuo stichins nelaims, kai patiriama daugiau kaip 30 proc. nuostoli dide-lje teritorijoje.</p><p>Pabrangus iemkeni draudimui, kone penktadaliu sumajo iem draudiam pasli plotai nuo 110 tkst. ha 20102011 m. iki 24 tkst. ha 20112012 m.Martyno Vidzbelio nuotrauka</p><p>A.Navickas sitikins, kad draudiant ieminius paslius valstyb turt prisiimti didesnius sipareigojimus. Dabar i valstybs biudeto paden-giama 50 proc. draudimo mok. Taiau pabrangus draudimo mokoms, buvo nustatyta maksimali valstybs kompensuojama suma u hektar.</p><p>Jaunatis.Saul teka 8.32, leidiasi 16.25.</p><p> Rytojiandien</p><p>Treiadien pasidiaugsime ramiais iemikais orais. Ps nestiprus iaurs ryt v-jas. Temperatra nakt nukritusi iki 510 laipsni alio, dien vl pakils iki 27 laipsni alio. Nakt truput pasnigs tik kai kur, o dien snyguriuos daugelyje vietovi. </p><p>Ketvirtadien link ms alies i Piet Europos pasuks ciklonas. Jis atne drg nesnius orus. Prads intensyviau snigti. iaurs ryt, iaurs vjas ps iki 813 m/sek. greiiu. Jis lengvai pustys pur snieg, o vietomis kils ir silpnos pgos. Temperatra ir nakt ir dien svyruos nuo 4 iki 9 laipsni alio. </p><p>Penktadien ciklonas pamau trauksis ir atmosferos slgis suskubs kilti. Nakt dar kai kur truput pasnigs. iaurs ryt, iaurs vjas pamau atne altesni or bang. Nakt paspaus 1318 laipsni altis. Dien bus 914 laipsni alio.</p><p> orai.lt, VL inf.</p><p>PorytDien: -2 -7o</p><p>Nakt: -5 -10o</p><p>Dien: -4 -9o Dien: -9 -14o</p><p>Nakt: -13 -18oNakt: -4 -9o </p></li><li><p>32013 m. sausio 16 d. Nr. 4 (9229) Valstiei laikratis</p><p> Atkelta i 1 p. </p><p>tarimai, kad su Lietuvos patu susij Tvyns sjungos-Lietuvos kirkioni demokrat (TS-LKD) ir liberal interesai, ypa sustipr-jo 2012 m., kai nuosekliai konser-vatorius rms MG Baltic kon-</p><p>cernas Lietuvos patui inuomojo 5 000 kv. metr plot biurams rengti vadinamajame Vilniaus Verslo tri-kampyje. Kai kurie su MG Baltic susij asmenys dalyvavo ir 2012 m. rinkimuose Seim TS-LKD srae.</p><p>Btina nedelsiant privatizuoti</p><p>Privatizuoti Lietuvos pat ra-gina vairios verslo struktros, pra-dedant pramonininkais ir baigiant verslo analitikais. Jei Lietuva nori sukurti moderni, finansikai sk-ming pato mon, pritraukti in-vestuotoj, parduoti dal ar visas akcijas reikia nedelsiant, aikino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas ilvinas il-nas. Jo nuomone, patas jau seniai nra vienintelis bdas bendrauti su monmis ar pristatyti siuntinius.</p><p>Juk nesistebime, kad telefono, in-terneto, siunt pristatymo paslaugas teikia privaios mons, o elektroni-nio pato paslauga, kuri labai da-nai privaios mons teikia nemo-kamai, naudojams kasdien, teig .ilnas. Panekovas neabejoja, kad jei privaios mons geba namus, esanius pasaulio krate, pristatyti televizori ar siuntin, jos lygiai taip pat sugebs pristatyti vok miestel. Mgstama sakyti, neva privatizavus mint mon pato paslaugos btinai pabrangs arba, tiksliau, kad pabrangs </p><p>todl, kad patas bus privatizuotas, bet tai sakantieji kakodl neatsivelgia faktus, stebjosi .ilnas.</p><p>Jis nurod, kad, pavyzdiui, laik persiuntimas (universalioji paslau-ga) Lietuvoje nuo 2004 m. pabrango apie 50 proc. Olandijoje nuo 2004 m. i paslauga brango tik apie 13 proc., o Vokietijoje jos kaina nepakito. Vo-kietija pat privatizavo dar 1995 m. (valstybei priklauso tik 31 proc. akci-j), o Olandija 1989-aisiais.</p><p>Ekspertai ragina atkreipti dme-s tai, kad valstybinio pato paslau-gos Lietuvoje nra pigios. Eurosta-to duomenimis, pas mus laik isisti kainuoja apie 1,55 Lt, o Olandijoje tik apie 1,5 Lt, Vokietijoje apie 1,9 Lt. Ir tai net neatsivelgiant fakt, kad mons Vokietijoje ar Olandijoje u-dirba daugiau. Jei atsivelgtume ir pragyvenimo lygio skirtumus, pama-tytume, kad pato paslaugos Lietu-voje yra brangesns nei ES alyse, kur patas buvo privatizuotas, ar-gumentavo LLRI vadovas .ilnas.</p><p>sigijo u perpus maesn kain</p><p>Lietuvos patas ypa geidia-ma mone tapo po banko Snoras nacionalizavimo. 2011 m. lapkri-t nacionalizavus bank, tuomet valdia nusprend parduoti vadi-namj snoriuk tinkl, kur su-dar daugiau kaip 200 kiosk, pri-</p><p>taikyt teikti gyventojams vairias finansines paslaugas. Valdia tuo-met praneinjo, kad dl kiosk tin-klo varosi kelios Lietuvos ir usie-nio bendrovs ir finans ekspertai Snoro kioskus vertino madaug 7 mln. Lt, jie Lietuvos patui 2012 m. viduryje atiteko u 3,1 mln. Lt.</p><p>sigijimo sandoris buvo baigtas lapkriio pradioje, taiau pats fak-tas, kad snoriukai Lietuvos patui atiteko bema dvigubai pigiau, nei manyta, pera versij, jog senoji val-dia ruo Lietuvos pat privatiza-vimui. 214 snoriuk tinklas iuo metu turi PayPost preks enkl, priklausant Lietuvos patui.</p><p>iuo metu PayPost skyriuose galima sumokti mokesius u ko-munalines paslaugas bei kitas mo-kas, isisti ir atsiimti tarptautines perlaidas, gauti vartojamj paskol, sigyti Vyriausybs taupymo lakt, autobus biliet. ia taip pat prii-mama prenumerata, galima sigyti iankstinio mokjimo papildym.</p><p>Ateityje PayPost skyriuose ketiname...</p></li></ul>