valstiečių laikraštis 2013 01 16

Download Valstiečių Laikraštis 2013 01 16

Post on 25-Mar-2016

217 views

Category:

Documents

2 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiečių Laikraštis 2013 01 16

TRANSCRIPT

  • Gediminas StaniauskasVL urnalistas

    Jau daugiau kaip deimt met netyla kalbos apie valstybei pri-klausanio Lietuvos pato priva-tizavim. Keiiantis valdioms, kinta ir poiris i akcin ben-drov. Naujoji Vyriausyb rami-na, kad ios strategins mons niekam neleis privatizuoti.

    Nerimsta politikai

    Valdios vair permus deinie-siems, Lietuvos patas kiekvien kart sulaukdavo nemaloni nau-jien: buvo grasinama leisti privati-zuoti mon, o tariamai liberalizavus rink mon patirdavo vis didesn privai bendrovi konkurencij.

    2010 m. gegu, kai Seime buvo rengta interpeliacija tuometiniam su-

    sisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, opozicija bgtavo, jog btent liberalai ruoia dirv ios mons privatizavi-mui. Ausyts gal dar nekyo, bet atei-tyje jos bus. Juolab kad ministras sie-kia susodinti savo mones, kurie bt palanks privatizacijos reikalams, tuomet aikino socialdemokrat Bi-rut Vsait, iuo metu vadovaujanti kio ministerijai.

    Nukelta 3 p.

    Europos Komisija nusprend, kad kiaulms reikia daugiau erdvs. Dl nauj reikalavim padids kiaulienos gamybos savikaina, todl i msa met brangs.

    kininkai sitikin, kad iemet sigaliojanti nauja ems mokesio skaiiavimo tvarka neada teisingo turto apmokestinimo ir dl jos gali kilti teisini gin.

    Indrei ir Povilui Blaeviiams pavyko sukurti muziej, kuriame galima ne tik liesti eksponatus ir aisti su jais, bet ir daug suinoti apie j kilm, istorij.

    Nenorintieji valgyti kiaulienos, jautienos ar kitokio gyvulio msos gali rinktis pauktien, kuri maistingosiomis savybmis kur kas pranaesn.

    iandien skaitykite:

    etadien VL su priedais:etadienisSodybaSveikata

    Nors dl ekonomikos atsigavimo ir emigracijos bedarbi alyje maja, jaunimo nedarbas bene opiausia socialin problema. Valdininkai pripasta, kad nra pasireng padti jauniems monms ir planuoja Darbo biros pertvark.

    Keliais centais padidjusi elektros energijos kaina turs takos kiekvienam gyventojui ir kiekvienai monei. Pasak nepriklausom ekspert, iuos pokyius lm ne rinka, o duokl Lietuvos elektrinei.

    Apie tai 4 p. Apie tai 6 p.

    Martyno Vidzbelio nuotrauka

    KiNiNK iNios, 9 p.

    2013 m. sausio 16 d., treiadienis Nr. 4 (9229) Ieina treiadieniais ir etadieniais Kaina 1,89 Lt

    moters PasauLis, 15 p.

    KiNiNK iNios, 9 p.

    Didels pasli draudimo mokos veria rizikuoti

    Lietuvos patas girgda politini interes girnose

    Pato paslaugos Lietuvoje yra bran-gesns nei kitose es alyse, kur patas privatizuotas. Petro Malko nuotrauka

    moters PasauLis, 16 p.

    Vida TavorienVL urnalist

    Po dvej i eils nuostoling met, kai masikai ialo iem-keniai, draudikai kelis kartus pa-didino mokas ir pakeit draudi-mo slygas. tokie pokyiai nuo draudimo paslaugos atbaid pa-slius draudusius kininkus ir e-ms kio bendroves.

    Drausti neapsimoka

    Miegame tikrai neramiai, nes ne-apdraudme iemini pasli, sak aki rajono Voniki ems kio bendrovs direktorius Henrikas Bra-kys. Jis pripaino, kad gausjanios gamtos stichijos gali visikai praudy-ti emdirbi tris ir sulugdyti k, todl pasli draudimas gali igelbti nuo bankroto. Taiau pernai bendrov savo iemkeni neapdraud.

    I pradi H.Brakys tarsteljo, kad pasinaudoti draudimo paslau-gomis dl tempt darb nespjo. Taiau vliau pripaino, kad svar-biausia prieastis nekandamos draudimo mokos. Norint apdrausti apie 1 100 ha iemini jav ir rap-s, bendrovei bt tek pakloti apie 400 tkst. Lt.

    Nukelta 2 p.

    Apie milijon klient kiekvien mnes aptarnaujantis Lietuvos patas jau daugiau kaip deimt met gyvuoja kone karo slygomis.

    emdirbiai neramiai seka or prognozes. Ypa tie, kurie jau yra nukentj nuo ali ir gav draudimo imokas, draudikai juos nubaud brangesniu draudimu.

  • 2 2013 m. sausio 16 d. Nr. 4 (9229) Valstiei laikratis

    Atkelta i 1 p.

    Pasli ialimo rizikos draudi-mas Voniki ems kio bendrovei itin pabrango todl, kad ji jau yra gavusi draudimo imokas u ia-lusius paslius. Labai blogai, kad kininkai ir bendrovs, kuri pas-liai nukentjo nuo aln, baudiami didesnmis mokomis. Taip draudi-kai tik atbaido klientus, sitiki-ns H.Brakys. Bendrovs vadovas pabr, kad kis neatsisakys vasa-rini pasli draudimo. Mat j re-gione danos kruos, bema kasmet neaplenkianios vonikiei lauk.

    Per pastaruosius penkerius metus tik 2011-aisiais ivengme led, prisimin H.Brakys.

    Imokos negelbjo

    Or prognozi pro ausis nepra-leidia ir Bir rajone kininkau-jantis Henrikas Bertulis. Jo pas-liai nedrausti, tad tenka pasikliauti gamta. Birietis, kaip ir kiti jav augintojai, meldia sniego, nes jei paspaust aliai, pliki iemkeniai prat.

    kart susilaikiau ir nedraudiau iemkeni. Ir pernai, ir upernai jie nukentjo nuo ali, taiau gautos draudimo imokos negelbjo. tai pernai daugiau ar maiau apalo visi mano ieminiai kvieiai, taiau draudikai kompensavo tik u t plo-t, kur pasliai buvo visikai ial. Taigi, netekau 30 proc. derliaus, o imokas gavau tik u 10 proc., aikino H.Bertulis.

    kininkas yra gavs draudimo imokas, tad jam iemkeni drau-dimas taip pat pabrango. Tokiomis slygomis drausti nepalanku: mo-kos darosi pernelyg brangios. Be to, slygos tokios, kad vien iemken-i draudikai nedraudia, reikia drausti ir vasarinius paslius, sak augalininkysts kio savininkas.

    Igsdino alos dydis

    Pasak Lietuvoje pasli draudi-mo paslaugas silanios vieninte-ls vokiei draudimo kompani-jos Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo VH Lietuva va-dovo Algimanto Navicko, verti-nusi patirtus nuostolius dl iali-mo, bendrov prie metus padidino vidutinikai nuo 1,8 iki 2,5 karto draudimo mok tarif ieminiams javams ir rapsams. Labiausiai mo-k dydis iaugo patyrusiesiems al. Per penkerius metus dl ialimo

    mes imokjome 5,5 karto daugiau imok nei gavome mok. tai 2011 m. mok buvo apie 8 mln. Lt, o imok 54 mln. Lt. Tai rodo, kad mes pigiai draudme ir toliau taip drausti negalime, draudi-kams nepalankius skaiius pateik A.Navickas.

    Pabrangus iemkeni draudi-mui, kone penktadaliu sumajo iem draudiam pasli plotai nuo 110 tkst. ha 20102011 m. iki 24 tkst. ha 20112012 m. Tiesa, pernai ruden apdraust iemini kviei ir raps plotas padidjo iki 51 tkst. ha, o draudimo bendrovs prisiimta rizika 112 mln. Lt. Nuo

    ialimo paslius apdraud per 200 emdirbi, o pernai tokiomis drau-dimo paslaugomis pasinaudojo 160 iemkeni augintoj.

    iek tiek pagerinome draudi-mo slygas: jei apdrausti iemini augal pasliai ila, u nepanau-dotas rizikas draudjui griname 20 proc. sumoktos mokos, teig A.Navickas. VH Lietuva vadovas adjo, jog iemkeni draudimo mokos gali sumati, jei ir iemet ieminiai pasliai stipriai nenuken-ts. Prajusi iema buvo gana palan-ki pasliams iemoti, todl alos dl ialimo buvo nedaug.

    Lietuvoje buvo daugiau snie-go. O, pavyzdiui, Lenkijoje ialo 1,7 mln. ha pasli, Vokietijoje 700 tkst. ha. Anksiau vokieiai to nepatirdavo, apie gamtos ne-tiktumus pasakojo A.Navickas. Jis viliasi, kad pavasar vasarinius pas-

    lius draus daugiau emdirbi. Mat pabrangs yra tik ialimo rizikos draudimas, kit rizik draudimo mok tarifai liko nepakit. Pava-sar kviei hektaro draudimas vi-dutinikai kainuoja apie 3050 Lt, raps apie 70100 Lt.

    Daugiau tikisi i biudeto

    A.Navickas sitikins, kad drau-diant ieminius paslius valstyb turt prisiimti didesnius siparei-gojimus. Dabar i valstybs biude-to padengiama 50 proc. draudimo mok. Taiau pabrangus draudimo mokoms, buvo nustatyta maksima-li valstybs kompensuojama suma u hektar.

    Ialimo rizika labai didel. Mes priversti didinti kain, taiau ji per didel emdirbiams. Todl valstyb turt padidinti kompensacij. Juk pasliai vienintelis verslas, kuris yra po atviru dangumi ir labai pri-

    klauso nuo gamtos, samprotavo draudimo bendrovs vadovas.

    A.Navicko manymu, i valstybs biudeto galt bti kompensuoja-ma iki 7080 proc. ialimo rizikos

    draudimo mok. Kai kuriose kitose ES alyse emdirbiai sulaukia pana-i kompensacij u draudimo mo-kas, o kai kur j visai nenumatyta. Yra valstybi, kur tam naudojamos ES paramos los. Taiau tada tai-komos grietesns draudimo sly-gos: kis imokas gauna, jei patiria ne maesn kaip 30 proc. al.

    Draudikai kritikuoja vestus ap-ribojimus kompensuojant draudimo mokas emdirbiams. Tiems, ku-rie nori apsidrausti didesnei sumai ir yra patyr al, valstybs kom-pensacija u draudimo mokas gali bti tik 18 proc. Kad gaut didesnes valstybs kompensacijas, emdirbiai rinkosi maesnes draudimo vertes. Pernai 40 proc. vis apdraust jav buvo apdrausti maiau nei 1 000 Lt u hektar. Tai menka draudimo apsauga, aikino A.Navickas.

    Pasak ems kio ministerijos atstov, nenustaius apribojim valstybs kompensuojamai sumai u pasli hektar, draudik kainiai dl vienoki ar kitoki prieasi gali nuolat didti.

    Pritart privalomajam draudimui

    Dl gamtos stichij vis daugiau nuostoli patiriantys emdirbiai svarsto, kaip geriausia apsisaugoti nuo toki rizik. Vieni link patys taupyti nelaimi atvejams, kiti si-tikin, kad be pasli draudimo ne-manoma isiversti.

    Draudimo bendrov gal ne 100 proc. padengia patirtus nuosto-lius, bet suteikia galimyb igyven-ti ir nebankrutuoti. Matome, kad gamtos stichijos pridaro vis daugiau bd. Galima prarasti visk, ir ne-bus i ko pradti nauj gyvenim, samprotavo H.Brakys.

    Dl kru ir aln daug nuos-toli patyrusios bendrovs vado-vas pritart privalomajam pasli draudimui. Jei draustsi kur kas daugiau emdirbi, kainiai bt maesni, ir visi ramiau gyventu-me. Nebt tampos tarp draudik ir kinink, sitikins Voniki ems kio bendrovs direktorius. Anot jo, ir emdirbiai, ir draudikai

    turt pasistengti, kad bt inau-dotos ir valstybs, ir ES biudet galimybs padedant igyventi pa-tyrus dideli nuostoli dl stichi-ni nelaimi.

    Aktualijos

    Didels pasli draudimo mokos veria rizikuoti

    Briuselis nubr ribasVygantas Katkeviius, ems kio ministerijos Ekonomikos ir program vertinimo departamento direktorius

    2012 m. draudimo mokoms kom-pensuoti biudete buvo numatyta 12 mln. Lt. iemet bus pade