Gediminas StanišauskasVL žurnalistas

Jau daugiau kaip dešimt metų netyla kalbos apie valstybei pri-klausančio Lietuvos pašto priva-tizavimą. Keičiantis valdžioms, kinta ir požiūris į šią akcinę ben-drovę. Naujoji Vyriausybė rami-na, kad šios strateginės įmonės niekam neleis privatizuoti.

Nerimsta politikai

Valdžios vairą perėmus dešinie-siems, Lietuvos paštas kiekvieną kartą sulaukdavo nemalonių nau-jienų: buvo grasinama leisti privati-zuoti įmonę, o tariamai liberalizavus rinką įmonė patirdavo vis didesnę privačių bendrovių konkurenciją.

2010 m. gegužę, kai Seime buvo rengta interpeliacija tuometiniam su-

sisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, opozicija būgštavo, jog būtent liberalai ruošia dirvą šios įmonės privatizavi-mui. „Ausytės gal dar nekyšo, bet atei-tyje jos bus. Juolab kad ministras sie-kia susodinti savo žmones, kurie būtų palankūs privatizacijos reikalams“, – tuomet aiškino socialdemokratė Bi-rutė Vėsaitė, šiuo metu vadovaujanti Ūkio ministerijai.

Nukelta į 3 p.

• Europos Komisija nusprendė, kad kiaulėms reikia daugiau erd­vės. Dėl naujų reikalavimų padidės kiaulienos gamybos savikaina, to­dėl ši mėsa šįmet brangs.

• Ūkininkai įsitikinę, kad šiemet įsigaliojanti nauja žemės mokes­čio skaičiavimo tvarka nežada teisingo turto apmokestinimo ir dėl jos gali kilti teisinių ginčų.

• Indrei ir Povilui Blaževičiams pavyko sukurti muziejų, kuriame galima ne tik liesti eksponatus ir žaisti su jais, bet ir daug sužinoti apie jų kilmę, istoriją.

• Nenorintieji valgyti kiaulie­nos, jautienos ar kitokio gyvulio mėsos gali rinktis paukštieną, kuri maistingosiomis savybėmis kur kas pranašesnė.

Šiandien skaitykite:

Šeštadienį VL su priedais:ŠeštadienisSodybaSveikata

Nors dėl ekonomikos atsigavimo ir emigracijos bedarbių šalyje mažėja, jaunimo nedarbas – bene opiausia socialinė problema. Valdininkai pripažįsta, kad nėra pasirengę padėti jauniems žmonėms ir planuoja Darbo biržos pertvarką.

Keliais centais padidėjusi elektros energijos kaina turės įtakos kiekvienam gyventojui ir kiekvienai įmonei. Pasak nepriklausomų ekspertų, šiuos pokyčius lėmė ne rinka, o duoklė Lietuvos elektrinei.

Apie tai – 4 p. Apie tai – 6 p.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

ŪKiNiNKų žiNios, 9 p.

2013 m. sausio 16 d., trečiadienis • Nr. 4 (9229) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

moters PasauLis, 15 p.

ŪKiNiNKų žiNios, 9 p.

Didelės pasėlių draudimo įmokos verčia rizikuoti

Lietuvos paštas girgžda politinių interesų girnose

Pašto paslaugos Lietuvoje yra bran-gesnės nei kitose es šalyse, kur paštas privatizuotas. Petro Malūko nuotrauka

moters PasauLis, 16 p.

Vida TavorienėVL žurnalistė

Po dvejų iš eilės nuostolingų metų, kai masiškai iššalo žiem-kenčiai, draudikai kelis kartus pa-didino įmokas ir pakeitė draudi-mo sąlygas. tokie pokyčiai nuo draudimo paslaugos atbaidė pa-sėlius draudusius ūkininkus ir že-mės ūkio bendroves.

Drausti neapsimoka

„Miegame tikrai neramiai, nes ne-apdraudėme žieminių pasėlių“, – sakė Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės direktorius Henrikas Braš-kys. Jis pripažino, kad gausėjančios gamtos stichijos gali visiškai pražudy-ti žemdirbių triūsą ir sužlugdyti ūkį, todėl pasėlių draudimas gali išgelbėti nuo bankroto. Tačiau pernai bendrovė savo žiemkenčių neapdraudė.

Iš pradžių H.Braškys tarstelėjo, kad pasinaudoti draudimo paslau-gomis dėl įtemptų darbų nespėjo. Tačiau vėliau pripažino, kad svar-biausia priežastis – neįkandamos draudimo įmokos. Norint apdrausti apie 1 100 ha žieminių javų ir rap-sų, bendrovei būtų tekę pakloti apie 400 tūkst. Lt.

Nukelta į 2 p.

Apie milijoną klientų kiekvieną mėnesį aptarnaujantis Lietuvos paštas jau daugiau kaip dešimt metų gyvuoja kone karo sąlygomis.

Žemdirbiai neramiai seka orų prognozes. Ypač tie, kurie jau yra nukentėję nuo šal­čių ir gavę draudimo išmokas, – draudikai juos nubaudė brangesniu draudimu.

2 2013 m. sausio 16 d. • Nr. 4 (9229) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Pasėlių iššalimo rizikos draudi-mas Voniškių žemės ūkio bendrovei itin pabrango todėl, kad ji jau yra gavusi draudimo išmokas už išša-lusius pasėlius. „Labai blogai, kad ūkininkai ir bendrovės, kurių pasė-liai nukentėjo nuo šalnų, baudžiami didesnėmis įmokomis. Taip draudi-kai tik atbaido klientus“, – įsitiki-nęs H.Braškys. Bendrovės vadovas pabrėžė, kad ūkis neatsisakys vasa-rinių pasėlių draudimo. Mat jų re-gione dažnos krušos, bemaž kasmet neaplenkiančios voniškiečių laukų.

„Per pastaruosius penkerius metus tik 2011-aisiais išvengėme ledų“, – prisiminė H.Braškys.

Išmokos negelbėjo

Orų prognozių pro ausis nepra-leidžia ir Biržų rajone ūkininkau-jantis Henrikas Bertulis. Jo pasė-liai nedrausti, tad tenka pasikliauti gamta. Biržietis, kaip ir kiti javų augintojai, meldžia sniego, nes jei paspaustų šalčiai, pliki žiemkenčiai pražūtų.

„Šįkart susilaikiau ir nedraudžiau žiemkenčių. Ir pernai, ir užpernai jie nukentėjo nuo šalčių, tačiau gautos draudimo išmokos negelbėjo. Štai pernai daugiau ar mažiau apšalo visi mano žieminiai kviečiai, tačiau draudikai kompensavo tik už tą plo-tą, kur pasėliai buvo visiškai iššalę. Taigi, netekau 30 proc. derliaus, o išmokas gavau tik už 10 proc.“, – aiškino H.Bertulis.

Ūkininkas yra gavęs draudimo išmokas, tad jam žiemkenčių drau-dimas taip pat pabrango. „Tokiomis sąlygomis drausti nepalanku: įmo-kos darosi pernelyg brangios. Be to, sąlygos tokios, kad vien žiemken-čių draudikai nedraudžia, – reikia drausti ir vasarinius pasėlius“, – sakė augalininkystės ūkio savininkas.

Išgąsdino žalos dydis

Pasak Lietuvoje pasėlių draudi-mo paslaugas siūlančios vieninte-lės vokiečių draudimo kompani-jos „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ va-dovo Algimanto Navicko, įverti-nusi patirtus nuostolius dėl iššali-mo, bendrovė prieš metus padidino vidutiniškai nuo 1,8 iki 2,5 karto draudimo įmokų tarifą žieminiams javams ir rapsams. Labiausiai įmo-kų dydis išaugo patyrusiesiems žalą. „Per penkerius metus dėl iššalimo

mes išmokėjome 5,5 karto daugiau išmokų nei gavome įmokų. Štai 2011 m. įmokų buvo apie 8 mln. Lt, o išmokų – 54 mln. Lt. Tai rodo, kad mes pigiai draudėme ir toliau taip drausti negalime“, – draudi-kams nepalankius skaičius pateikė A.Navickas.

Pabrangus žiemkenčių draudi-mui, kone penktadaliu sumažėjo žiemą draudžiamų pasėlių plotai – nuo 110 tūkst. ha 2010–2011 m. iki 24 tūkst. ha 2011–2012 m. Tiesa, pernai rudenį apdraustų žieminių kviečių ir rapsų plotas padidėjo iki 51 tūkst. ha, o draudimo bendrovės prisiimta rizika – 112 mln. Lt. Nuo

iššalimo pasėlius apdraudė per 200 žemdirbių, o pernai tokiomis drau-dimo paslaugomis pasinaudojo 160 žiemkenčių augintojų.

„Šiek tiek pagerinome draudi-mo sąlygas: jei apdrausti žieminių augalų pasėliai iššąla, už nepanau-dotas rizikas draudėjui grąžiname 20 proc. sumokėtos įmokos“, – teigė A.Navickas. „VH Lietuva“ vadovas žadėjo, jog žiemkenčių draudimo įmokos gali sumažėti, jei ir šiemet žieminiai pasėliai stipriai nenuken-tės. Praėjusi žiema buvo gana palan-ki pasėliams žiemoti, todėl žalos dėl iššalimo buvo nedaug.

„Lietuvoje buvo daugiau snie-go. O, pavyzdžiui, Lenkijoje iššalo 1,7 mln. ha pasėlių, Vokietijoje – 700 tūkst. ha. Anksčiau vokiečiai to nepatirdavo“, – apie gamtos ne-tikėtumus pasakojo A.Navickas. Jis viliasi, kad pavasarį vasarinius pasė-

lius draus daugiau žemdirbių. Mat pabrangęs yra tik iššalimo rizikos draudimas, kitų rizikų draudimo įmokų tarifai liko nepakitę. Pava-sarį kviečių hektaro draudimas vi-dutiniškai kainuoja apie 30–50 Lt, rapsų – apie 70–100 Lt.

Daugiau tikisi iš biudžeto

A.Navickas įsitikinęs, kad drau-džiant žieminius pasėlius valstybė turėtų prisiimti didesnius įsiparei-gojimus. Dabar iš valstybės biudže-to padengiama 50 proc. draudimo įmokų. Tačiau pabrangus draudimo įmokoms, buvo nustatyta maksima-li valstybės kompensuojama suma už hektarą.

„Iššalimo rizika labai didelė. Mes priversti didinti kainą, tačiau ji per didelė žemdirbiams. Todėl valstybė turėtų padidinti kompensaciją. Juk pasėliai – vienintelis verslas, kuris yra „po atviru dangumi“ ir labai pri-

klauso nuo gamtos“, – samprotavo draudimo bendrovės vadovas.

A.Navicko manymu, iš valstybės biudžeto galėtų būti kompensuoja-ma iki 70–80 proc. iššalimo rizikos

draudimo įmokų. Kai kuriose kitose ES šalyse žemdirbiai sulaukia pana-šių kompensacijų už draudimo įmo-kas, o kai kur jų visai nenumatyta. Yra valstybių, kur tam naudojamos ES paramos lėšos. Tačiau tada tai-komos griežtesnės draudimo sąly-gos: ūkis išmokas gauna, jei patiria ne mažesnę kaip 30 proc. žalą.

Draudikai kritikuoja įvestus ap-ribojimus kompensuojant draudimo įmokas žemdirbiams. „Tiems, ku-rie nori apsidrausti didesnei sumai ir yra patyrę žalą, valstybės kom-pensacija už draudimo įmokas gali būti tik 18 proc. Kad gautų didesnes valstybės kompensacijas, žemdirbiai rinkosi mažesnes draudimo vertes. Pernai 40 proc. visų apdraustų javų buvo apdrausti mažiau nei 1 000 Lt už hektarą. Tai menka draudimo apsauga“, – aiškino A.Navickas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovų, nenustačius apribojimų valstybės kompensuojamai sumai už pasėlių hektarą, draudikų įkainiai dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali nuolat didėti.

Pritartų privalomajam draudimui

Dėl gamtos stichijų vis daugiau nuostolių patiriantys žemdirbiai svarsto, kaip geriausia apsisaugoti nuo tokių rizikų. Vieni linkę patys taupyti nelaimių atvejams, kiti įsi-tikinę, kad be pasėlių draudimo ne-įmanoma išsiversti.

„Draudimo bendrovė gal ne 100 proc. padengia patirtus nuosto-lius, bet suteikia galimybę išgyven-ti ir nebankrutuoti. Matome, kad gamtos stichijos pridaro vis daugiau bėdų. Galima prarasti viską, ir ne-bus iš ko pradėti naują gyvenimą“, – samprotavo H.Braškys.

Dėl krušų ir šalnų daug nuos-tolių patyrusios bendrovės vado-vas pritartų privalomajam pasėlių draudimui. „Jei draustųsi kur kas daugiau žemdirbių, įkainiai būtų mažesni, ir visi ramiau gyventu-me. Nebūtų įtampos tarp draudikų ir ūkininkų“, – įsitikinęs Voniškių žemės ūkio bendrovės direktorius. Anot jo, ir žemdirbiai, ir draudikai

turėtų pasistengti, kad būtų išnau-dotos ir valstybės, ir ES biudžetų galimybės padedant išgyventi pa-tyrus didelių nuostolių dėl stichi-nių nelaimių.

Aktualijos

Didelės pasėlių draudimo įmokos verčia rizikuoti

Briuselis nubrėžė ribasVygantas Katkevičius, Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos ir programų vertinimo departamento direktorius

2012 m. draudimo įmokoms kom-pensuoti biudžete buvo numatyta 12 mln. Lt. Šiemet bus padengiama pagal poreikį: kiek bus apdrausta pa-sėlių, tiek bus kompensuojama įmo-kų. Valstybė padengia 50 proc. pasė-lių draudimo įmokos, bet neviršijant nustatytos maksimalios sumos kie-kvienai pasėlių rūšiai. Jei draudžiami pasėliai įvertinami labai didele verte, tenka mažesnė nei 50 proc. kompen-sacija. Padidinti ją iki 75 proc. nega-lima, nes ES reglamentuoja ir nacio-nalinę paramą. Mums leista kompen-suoti tik 50 proc. draudimo įmokų. Yra siūlymų ne tik pasėlių draudimui, bet ir kitų rizikų valdymui skirti lėšas iš kaimo plėtros programos. Tačiau tuomet reikėtų atitikti ir ES keliamus reikalavimus – būtų draudžiama tik nuo stichinės nelaimės, kai patiriama daugiau kaip 30 proc. nuostolių dide-lėje teritorijoje.

Pabrangus žiemkenčių draudimui, kone penktadaliu sumažėjo žiemą draudžiamų pasėlių plotai – nuo 110 tūkst. ha 2010–2011 m. iki 24 tūkst. ha 2011–2012 m.Martyno Vidzbelio nuotrauka

A.Navickas įsitikinęs, kad draudžiant žieminius pasėlius valstybė turėtų prisiimti didesnius įsipareigojimus. Dabar iš valstybės biudžeto paden-giama 50 proc. draudimo įmokų. Tačiau pabrangus draudimo įmokoms, buvo nustatyta maksimali valstybės kompensuojama suma už hektarą.

Jaunatis.Saulė teka 8.32, leidžiasi 16.25.

RytojŠiandien

Trečiadienį pasidžiaugsime ramiais žiemiškais orais. Pūs nestiprus šiaurės rytų vė-jas. Temperatūra naktį nukritusi iki 5–10 laipsnių šalčio, dieną vėl pakils iki 2–7 laipsnių šalčio. Naktį truputį pasnigs tik kai kur, o dieną snyguriuos daugelyje vietovių.

Ketvirtadienį link mūsų šalies iš Pietų Europos pasuks ciklonas. Jis atneš drėg nesnius orus. Pradės intensyviau snigti. Šiaurės rytų, šiaurės vėjas pūs iki 8–13 m/sek. greičiu. Jis lengvai pustys purų sniegą, o vietomis kils ir silpnos pūgos. Temperatūra ir naktį ir dieną svyruos nuo 4 iki 9 laipsnių šalčio.

Penktadienį ciklonas pamažu trauksis ir atmosferos slėgis suskubs kilti. Naktį dar kai kur truputį pasnigs. Šiaurės rytų, šiaurės vėjas pamažu atneš šaltesnių orų bangą. Naktį paspaus 13–18 laipsnių šaltis. Dieną bus 9–14 laipsnių šalčio.

orai.lt, VL inf.

PorytDieną: -2 -7o

Naktį: -5 -10o

Dieną: -4 -9o Dieną: -9 -14o

Naktį: -13 -18oNaktį: -4 -9o

32013 m. sausio 16 d. • Nr. 4 (9229) Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 p.

Įtarimai, kad su Lietuvos paštu susiję Tėvynės sąjungos-Lietuvos kirkščionių demokratų (TS-LKD) ir liberalų interesai, ypač sustiprė-jo 2012 m., kai nuosekliai konser-vatorius rėmęs „MG Baltic“ kon-

cernas Lietuvos paštui išnuomojo 5 000 kv. metrų plotą biurams įrengti vadinamajame Vilniaus „Verslo tri-kampyje“. Kai kurie su „MG Baltic“ susiję asmenys dalyvavo ir 2012 m. rinkimuose į Seimą TS-LKD sąraše.

Būtina nedelsiant privatizuoti

Privatizuoti Lietuvos paštą ra-gina įvairios verslo struktūros, pra-dedant pramonininkais ir baigiant verslo analitikais. „Jei Lietuva nori sukurti modernią, finansiškai sėk-mingą pašto įmonę, pritraukti in-vestuotojų, parduoti dalį ar visas akcijas reikia nedelsiant“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilė-nas. Jo nuomone, paštas jau seniai nėra vienintelis būdas bendrauti su žmonėmis ar pristatyti siuntinius.

„Juk nesistebime, kad telefono, in-terneto, siuntų pristatymo paslaugas teikia privačios įmonės, o elektroni-nio pašto paslauga, kurią labai daž-nai privačios įmonės teikia nemo-kamai, naudojamės kasdien“, – teigė Ž.Šilėnas. Pašnekovas neabejoja, kad jei privačios įmonės geba į namus, esančius pasaulio krašte, pristatyti televizorių ar siuntinį, jos lygiai taip pat sugebės pristatyti voką į miestelį. „Mėgstama sakyti, neva privatizavus minėtą įmonę pašto paslaugos būtinai pabrangs arba, tiksliau, kad pabrangs

todėl, kad paštas bus privatizuotas, bet tai sakantieji kažkodėl neatsižvelgia į faktus“, – stebėjosi Ž.Šilėnas.

Jis nurodė, kad, pavyzdžiui, laiškų persiuntimas (universalioji paslau-ga) Lietuvoje nuo 2004 m. pabrango apie 50 proc. Olandijoje nuo 2004 m. ši paslauga brango tik apie 13 proc., o Vokietijoje jos kaina nepakito. Vo-kietija paštą privatizavo dar 1995 m. (valstybei priklauso tik 31 proc. akci-jų), o Olandija – 1989-aisiais.

Ekspertai ragina atkreipti dėme-sį į tai, kad valstybinio pašto paslau-gos Lietuvoje nėra pigios. Eurosta-to duomenimis, pas mus laišką išsiųsti kainuoja apie 1,55 Lt, o Olandijoje – tik apie 1,5 Lt, Vokietijoje – apie 1,9 Lt. „Ir tai net neatsižvelgiant į faktą, kad žmonės Vokietijoje ar Olandijoje už-dirba daugiau. Jei atsižvelgtume ir į pragyvenimo lygio skirtumus, pama-tytume, kad pašto paslaugos Lietu-voje yra brangesnės nei ES šalyse, kur paštas buvo privatizuotas“, – ar-gumentavo LLRI vadovas Ž.Šilėnas.

Įsigijo už perpus mažesnę kainą

Lietuvos paštas ypač geidžia-ma įmone tapo po banko „Snoras“ nacionalizavimo. 2011 m. lapkri-tį nacionalizavus šį banką, tuometė valdžia nusprendė parduoti vadi-namųjų „snoriukų“ tinklą, kurį su-darė daugiau kaip 200 kioskų, pri-

taikytų teikti gyventojams įvairias finansines paslaugas. Valdžia tuo-met pranešinėjo, kad dėl kioskų tin-klo varžosi kelios Lietuvos ir užsie-nio bendrovės ir finansų ekspertai „Snoro“ kioskus vertino maždaug 7 mln. Lt, jie Lietuvos paštui 2012 m. viduryje atiteko už 3,1 mln. Lt.

Įsigijimo sandoris buvo baigtas lapkričio pradžioje, tačiau pats fak-tas, kad „snoriukai“ Lietuvos paštui atiteko bemaž dvigubai pigiau, nei manyta, perša versiją, jog senoji val-džia ruošė Lietuvos paštą privatiza-vimui. 214 „snoriukų“ tinklas šiuo metu turi „PayPost“ prekės ženklą, priklausantį Lietuvos paštui.

Šiuo metu „PayPost“ skyriuose galima sumokėti mokesčius už ko-munalines paslaugas bei kitas įmo-kas, išsiųsti ir atsiimti tarptautines perlaidas, gauti vartojamąją paskolą, įsigyti Vyriausybės taupymo lakštų, autobusų bilietų. Čia taip pat prii-mama prenumerata, galima įsigyti išankstinio mokėjimo papildymų.

„Ateityje „PayPost“ skyriuose ketiname pasiūlyti tokias paslau-gas kaip valiutos keitimas, indėlio priėmimas, pinigų išgryninimas“, – teigė Lietuvos pašto atstovė spau-dai Aurelija Jonušaitė. Ji tikino, kad Lietuvos paštas iki šiol negavo nė vieno oficialaus dokumeto iš Vy-riausybės, kuriame būtų užsiminta apie galimybę privatizuoti įmonę.

Išliks valstybės žinioje

Galimas Lietuvos pašto privati-zavimas, panašu, buvo ne kartą ap-tarinėjamas ir Vyriausybėje. Pasku-tinį kartą apie tai viešai žiniasklaidai Susisiekimo ministerija prasitarė 2011 m. gruodį. Tada susisiekimo mi-nistro patarėjas Martynas Čerkauskas sakė, kad nors kol kas Lietuvos pašto privatizavimas nebuvo rimtai svarsto-mas, vis dėlto dalinę šios įmonės pri-vatizaciją galima būtų svarstyti ateity-je, kai įmonė pradės pelningai dirbti.

Įmonė pelningai dirbo jau 2011 m., kai Lietuvos paštas uždir-bo 736 tūkst. Lt grynojo pelno. Iki tol penkerius metus iš eilės Lietuvos paš-tas dirbo nuostolingai. Susisiekimo ministerijos atstovai dabar kur kas san-tūresni ir, panašu, ministerija dangsto buvusias kalbas. Naujosios Vyriausybės programoje netgi atsirado konkretus punktas, kuriame teigiama, kad pri-vatizuoti Lietuvos paštą nesirengiama.

„Atsižvelgdami į socialinę pašto svarbą, išlaikysime Lietuvos paštą valstybės įmone, nes jo reikšmė ša-lies gyventojams nediskutuotina“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė susi-siekimo ministras Rimantas Sin-kevičius. Jo teigimu, negali būti net kalbos, kad Lietuvos paštas būtų pri-vatizuotas. „Galime kalbėti tik apie

dalies nereikalingo turto (statinių) privatizavimą, bet pati įmonė išliks valstybės žinioje“, – tikino ministras R.Sinkevičius. Vyriausybės progra-moje rašoma, kad Lietuvos paštas bus skatinamas bendradarbiauti su privačiomis šios srities bendrovėmis.

Pasirūpina laiškininkai

„Valstiečių laikraštis“ neretai gauna gyventojų nusiskundimų, kad Lietu-vos paštui uždarius skyrius kaimiš-kose vietovėse tapo sudėtingiau iš-siųsti laiškus ir siuntinius. Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonu-šaitė tikino, kad Lietuvos pašto sky-riai išdėstyti taip, kaip nustatyta Paš-to įstatyme. „Ten taip pat numatyta, kokioje teritorijoje kiek pašto skyrių turi būti ir jei gyventojams nepatogu nuvykti iki juos aptarnaujančio pašto, visas pašto paslaugas gali suteikti juos aptarnaujantys laiškininkai“, – sakė A.Jonuškaitė.

Gyventojams pageidaujant, laiš-kininkai esą ne tik surenka mokes-čius ar užprenumeruoja leidinius, bet ir pristato paštuose parduodamų prekių, surenka siuntas.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 730 paštų. Be to, įsigijus „Snoro“ kioskų mažmeninį tinklą nebuvo uždarytas nė vienas paštas, o patys „PayPost“ kioskai teikia tik finansines paslau-gas ir nėra susiję su tradicine paš-to veikla.

Aktualijos

Lietuvos paštas girgžda politinių interesų girnose

Viskas priklauso nuo vadovųJurgis Razma, Seimo narys

Nereikia Lietuvos pašto privati-zuoti. Pastaraisiais metais įrodyta, kad, parinkus atsakingus vadovus, valstybės įmonės gali dirbti ne blo-giau negu privačios. Tas pats Lietu-vos paštas iš baisaus minuso išėjo į pliusą ir nebijo jokios konkurencijos. Jei įmonė būtų privati, kiltų abejo-nių, ar ji rūpintųsi nuostolingesnė-mis paslaugomis, kurias Lietuvos paštas dabar, kaip valstybės įmo-nė, amortizuoja iš vidinių išteklių. Be to, Lietuvos paštas į kaimiškas vietoves pristato laikraščius, kurių pristatymas nors ir nepakankamai remiamas, vis dėlto Lietuvos paš-tas šią funkciją atlieka. Skamba gal ir paradoksaliai, bet valdant soci-aldemokratams valstybinių įmonių privatizavimo mastai būna didesni nei valdant konservatoriams. Per praėjusius 4 metus nė viena vals-tybinė įmonė nebuvo privatizuota.

Nereikėtų skubėti privatizuotiVytautas Gapšys, Seimo narys

Pasaulio praktikoje yra įvairių pavyzdžių. Kai kuriose šalyse vei-kia privatūs paštai, kitur, kaip pas mus, paštas priklauso valstybei. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvo-je neprivatizuotų valstybės įmonių sąrašas trumpėja, nebūčiau toks di-delis privatizavimo šalininkas, nes ir pastaruoju metu Lietuvos paštas su-gebėjo puikiai persitvarkyti bei pa-gerinti finansinius rezultatus. Vien todėl tą skubėjimą privatizuoti ver-tinčiau neigiamai. Manau, jis būtų neatsakingas. Galbūt pirmiausia de-rėtų tobulinti Lietuvos pašto veiklą, jo paslaugų teikimą priartinti prie žmonių, bet tai galima padaryti ir neprivatizavus Lietuvos pašto.

Finansų ekspertai „Snoro“ kioskus vertino maždaug 7 mln. Lt, tačiau jie Lietuvos paštui 2012 m. viduryje atiteko už 3,1 mln. Lt. Petro Malūko nuotrauka

Prezidentės Dalios Grybaus-kaitės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klau-simais Nerijus Udrėnas, kalbė-damas apie siūlomas laikinas išimtis viešųjų pirkimų proce-dūroms pirmininkavimo ES Ta-rybai metu, sakė, kad jam tai kelia susirūpinimą.

„Siekis procedūrą supaprastinti – sveikintinas, nes kiekvieno įstaty-mo vingrybės sąžiningą proceso dalyvį gali suklaidinti, o nesąžinin-

gam tapti priedanga. Deja, pasta-ruoju metu pasigirstantys siūlymai, nors ir argumentuojami tokiais sie-kiais, sudaro papildomų išimčių, iš-lygų ir kitokių dviprasmybių. Įsta-tymas neturėtų būti keičiamas ir pritaikomas pavienėms situacijoms, tuo labiau pavieniams interesams. Blogiausia, kad tai yra siekis atsi-kratyti viešumo įpareigojimo“, – kalbėjo jis.

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio iniciatyvos įstatymu įtvirtinti laikiną išimtį, pagal kurią

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos nebūtų taikomos pirkimams, susi-jusiems su pirmininkavimo ES Ta-rybai funkcijų įgyvendinimu tarp-tautinių organizacijų renginiuose ne Lietuvos teritorijoje, N.Udrėno teigimu, gali įtvirtinti nuostatą, kad viešieji pirkimai tampa slaptaisiais, o tai ne visada ekonomiškai efek-tyvu. Jis priminė šalies vadovės įsi-tikinimą, kad visuomenė turi teisę žinoti apie kiekvieną valstybės lėšų naudojimo atvejį, nesvarbu, koks pirkimų būdas pasirenkamas.

„Susirūpinimą kelia ir tie atve-jai, kai reiškiamos iniciatyvos aki-vaizdžiai prieštarauja tarptauti-niams Lietuvos įsipareigojimams. Negalima pamiršti, kad pirmi-ninkavimas kartu yra ir valstybės narės galimybė pristatyti save vi-sai ES, o antros progos padaryti pirmą įspūdį nebūna. Tikrai būtų nesmagu, jeigu šį įspūdį padary-tume specialiai pirmininkavimui įtvirtinę teisės pažeidimus“, – tei-gė N.Udrėnas.

Eltos inf.

Antros progos padaryti pirmą įspūdį nebus

Raimundo Šuikos nuotrauka

4 2013 m. sausio 16 d. • Nr. 4 (9229) Valstiečių laikraštis

Arūnas DaugėlaVL žurnalistas

Dėl ekonomikos atsigavimo ir emigracijos bedarbių šalyje ma-žėja, tačiau jaunimo nedarbas lie-ka bene opiausia socialinė pro-blema. Valdininkai pripažįsta, kad negali padėti jauniems žmonėms ir ketina pertvarkyti Darbo biržą.

Tendencijos geros

Lietuvos darbo biržos duomeni-mis, sausio 1 d. šalyje buvo registruo-ta 210,2 tūkst. bedarbių – 11,4 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyven-tojų. Paskutinį kartą tiek registruotų bedarbių buvo 2009 m. liepos mėnesį.

Registruotų bedarbių šalyje per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo 7,4 proc., tačiau labiausiai – beveik perpus (45,4 proc.) – sumažėjo il-galaikių bedarbių. Jaunų (iki 25 m. amžiaus) bedarbių sausio 1 d. ša-lyje buvo registruota 25,4 tūkst. – 12,1 proc. visų bedarbių.

Per 2012 metų sausio–lapkri-čio mėnesius užimtumas suteik-tas 295,4 tūkst. asmenų: 187 tūkst. įdarbinta, 62,8 tūkst. dalyvavo užimtumo rėmimo priemonėse, 45 tūkst. pradėjo savarankišką vei-klą, įsigiję verslo liudijimus.

Prezidentė kritikuoja

Pirmadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė opiausias socialines problemas – pensijų ir socialinės paramos pertvarką – aptarė su so-cialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene. Bet dau-giausia dėmesio susitikime skirta jaunimo nedarbo problemai.

Pasak Prezidentės, jaunimo ne-darbas negali būti dangstomas dėl emigracijos pagerėjusia statistika, o už jaunimo įdarbinimą atsakingos ministerijos turi dirbti koordinuotai.

Jos teigimu, Lietuvos darbo bir-žos neveiksnumas yra nepateisinamas. „Lietuvos jaunimui turi būti sudarytos sąlygos dirbti ir užsidirbti Tėvynėje. Darbo birža turi užsiimti ne tik bedar-bių registravimu, bet ir realiai padėti jauniems žmonėms įsidarbinti. Kai žmonės turės darbo, mažės ir kitų so-cialinių problemų“, – sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, Vyriausy-bė turi patvirtinti aiškų ir veiksmin-

gą nacionalinį jaunimo įdarbinimo planą. Be to, būtina neatidėliotina darbo biržų pertvarka – kiekvienas darbo ieškantis žmogus turi sulaukti konkrečios pagalbos.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad, pasinaudojus tarptautine praktika, turi būti sukurtas ir pradėti veikti bendras įdarbinimo modelis, api-mantis pagalbą nuo profesinio pa-sirengimo, praktinių įgūdžių sufor-mavimo iki nuolatinio įsidarbinimo.

Prieš metus į jaunimo nedar-bą pirmoji dėmesį atkreipė kaip tik Prezidentė, grįžusi iš eilinio ES šalių vadovų susitikimo Briuselyje. Jos tei-gimu, būtina griežčiau kontroliuoti, kaip leidžiamos jaunimo užimtumui skirtos lėšos, ir įvertinti, ar visos tai-komos priemonės jaunimo nedarbo problemai spręsti yra veiksmingos.

Orientuojasi į Vokietiją

Ministrė A.Pabedinskienė ko-vai su jaunimo nedarbu siūlo pa-sitelkti Vokietijos modelį, pagal kurį jaunuolis lydimas nuo stu-dijų iki darbo vietos. „Turėtume jauną žmogų nuo studijų proce-so pamažu lydėti į darbo rinką, jį įvesti. Tai, aišku, ir darbdavio atsa-komybė, galų gale ir valstybės atsa-komybė. Tiesiog reikia jam paro-dyti, kad jo veikla naudinga mūsų visuomenei, kad jis taip pat kuria pridėtinę vertę“, – po susitikimo su šalies vadove sakė ministrė.

Tačiau kaip konkrečiai valdžia skatins verslininkus priimti studen-tus praktikai, ministrė negalėjo pa-sakyti, bet teigė, kad praktika būtų derinama su Švietimo ir mokslo mi-nisterija. Skaičiuojama, kad dėl to ir darbo biržoms prireiktų mažiau lėšų.

A.Pabedinskienė pripažino, kad šalies darbo biržos neatlieka visų būtinų funkcijų įveikiant jaunimo nedarbą. „Darbo biržos turėtų ne vien registruoti bedarbius ir nefor-maliai apmokyti, bet jauną žmogų sekti, stebėti jo pirmuosius darbo metus darbovietėje“, – pareiškė ji.

Ministrės teigimu, yra nemažai priemonių, kuriomis skatinamas jaunimo verslumas, palengvinamos galimybės jaunuoliams įsidarbinti, tačiau šios priemonės nepakanka-mai efektyvios. Naujos priemonės, pasak jos, galėtų būti savanorystė ir mobiliosios komandos, bandysian-čios jaunus žmones įtraukti į dar-binę veiklą. A.Pabedinskienė sakė pasigendanti nacionalinės jaunimo įdarbinimo strategijos – iki balan-džio 1 d. departamentai turės pa-teikti jaunimo užimtumo strategiją.

Prezidentei sukritikavus Darbo biržos darbą, A. Pabedinskienė ne-buvo linkusi atsakyti, ar pasitiki jos vadovu Vidu Šleikaičiu, bet žadėjo Darbo biržos pertvarką.

Dar daug ko trūksta

Jaunimo darbo centrų veiklos perspektyvas išsamiai nagrinėjęs Darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maks-vytis „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad jaunų žmonių Lietuvoje yra apie ke-tvirtadalį (22–24 proc.) – 800 tūkst.

V.Maksvyčio teigimu, jauni žmonės išgyvena sudėtingą, iššū-kių kupiną laikotarpį: priima pa-grindinius savo gyvenimo spren-dimus dėl mokymosi ir profesijos, savarankiškai kuria buitį, susiran-da pirmą darbą, kuria šeimą ar net verslą. „Ir visa tai vienu metu! O ką daryti jauniems žmonėms, turin-tiems mažiau galimybių? – klausė jis. – O kas, jei iškritai iš švietimo sistemos, dėl kokių nors priežasčių nesiseka susirasti darbo? Šiais lai-kais dar vienu iššūkiu tampa tinka-miausios galimybės atradimas. Ma-žiau patyrusiems nelengva išsirinkti vieną iš šimtų savanorystės ar studi-jų programų, organizacijų.“

Anot V.Maksvyčio, jaunimo dar-bo centrų darbuotojai stengiasi pa-dėti jaunimui orientuotis socialinėje aplinkoje ir darbo rinkoje, savaran-kiškai spręsti savo užimtumo pro-blemas. „Tačiau teikti kokybiškesnes paslaugas trukdo darbuotojų stoka, ne visų centrų gera materialinė bazė, prastos patalpos, kartais netinkami darbo metodai (arba jų stoka), meto-dinės medžiagos trūkumas, taip pat darbo laiko, finansiniai ir struktūri-niai apribojimai, darbo užmokesčio skirtumai“, – skundėsi jis.

Aktualijos

Kapoti kirviu negalima

Artūras Skardžius,Seimo narys

Šie Vyriausybės pateikti siū-lymai, kuriems dar turės pritar-ti Seimas, sukėlė didelę sumaištį atsinaujinančių išteklių energeti-koje. Man sunku suprasti, kodėl negalima subalansuoti skirtingus energijos išteklius ir žengti koja kojon su civilizacija, pamažu atsi-sakant taršių ir žemės išteklius ei-kvojančių energijos gavimo būdų, kodėl nenorima mažinti energijos išteklių importo.

Saulės elektrinės statybos ren-tabilumas yra toks, kad kol kas, jeigu nebūtų valstybinio skatini-mo, tokias elektrines statyti ne-apsimokėtų. Tačiau technologijos sparčiai pinga ir ši tendencija iš-lieka. Kiekviena naujovė iš pradžių kainuoja brangiau.

Taip pat neaišku, kodėl negali-ma ir toliau reguliuoti kainų ma-žėjimo linkme, kaip buvo daroma iki šiol. Valstybinė kainų kontro-lės komisija užėmė keistą pozici-ją: ji teigia negalinti nieko padary-ti. Kodėl ne? Juk iš tikrųjų saulės energijos supirkimo kainas galima būtų nustatinėti kasmet, kaip tai daroma šilumos ūkyje. Kainos – ne šventa karvė.

Vien kapoti kirviu negalima. Yra daug žmonių, kurie rado nišą investuoti laisvas lėšas ir nuošir-džiai orientavosi į saulės elektri-nių statybą, nupirko žemės skly-pus, investavo į jų parengimą. Kas iš to, jei paraišką gauna dabar? Juk žiema. Kaip investuotojas bateri-jas pastatys ir laiku prisijungs prie tinklų? Siūlymas kreiptis dėl pa-tirtų nuostolių kompensavimo yra pasityčiojimas.

Be to, Lietuvoje ketinama ga-minti saulės elektrinių įrangą, sta-toma gamykla. Tai juk darbo vie-tos. Kur liko mūsų siekiai diegti naujausias technologijas ir inova-cijas?

Tapo pasipelnymo šaltiniu

Nerijus Udrėnas, Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialiniais klausimais

Tikrai taip. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė įsiklausė į Preziden-tės pastabas dėl pernelyg aukštų saulės energijos supirkimo kai-nų ir ėmėsi šios rūšies energeti-kos plėtros ribojimo. 2013 metais saulės energijos supirkimo kaina bus 1,25 Lt už kWh, o 2012 m. buvo 1,44 Lt už kWh. Taigi, sau-lės energetikos vystytojai turėjo šiltnamio sąlygas, tai jiems geras pasipelnymo šaltinis.

Pagalvokite, 2011–2012 m. daugiau nei 15 tūkst. asmenų Energetikos ministerijai pateikė prašymus išduoti leidimus didin-ti elektros energijos gamybos pa-jėgumą. Dauguma prašymų su-siję su mažųjų saulės elektrinių plėtra. Šiuo metu išduota apie 5,3 tūkst. tokių leidimų. Jeigu būtų patenkinti visi prašymai ir leidimus gavę asmenys įgy-vendintų mažųjų saulės elektri-nių projektus, pagamintai saulės energijai supirkti reikėtų papildo-mai 90 mln. Lt kiekvienais me-tais, brangtų elektra.

Paraiškų dėl mažųjų saulės elektrinių statybų atsirado kaip sniego – visa lavina, ir tai nebu-vo tik siekis savo ūkio reikmėms įsirengti saulės kolektorius. Buvo masiškai teikiami prašymai dėl saulės elektrinių plėtros ir, gru-puojant, dirbtinai skaidant elek-trines po 30 kWh, bandoma apeiti įstatymo reikalavimus.

Sunku paaiškinti, kodėl vie-niems pelnantis iš saulės energe-tikos plėtros, kiti už elektrą turi mokėti brangiau. Pavyzdžiui, ko-dėl vairuotojas, kepėja ar moky-toja turi mokėti už elektrą bran-giau, negu realiai būtų galima jos nusipirkti rinkoje. Prezidentė pri-pažįsta, kad reikia nutraukti nee-fektyvios energijos rėmimą iš visų Lietuvos gyventojų kišenės.

Ant politinių svarstyklių

Stabdoma saulės energetikos plėtra

Vyriausybė pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama stabdyti mažųjų saulės elektrinių iki 30 kW plėtrą. Ar tokie Vyriausybės žingsniai teisingi?

Jaunimas darbo neranda

Kol valdininkai ginčijasi, kaip įveikti nedarbą, bedarbiai ir toliau lieka neviltyje. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Prezidentė siūlo neatidėlioti Darbo biržos pertvarkos.

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl. 9 psl.

Kiršina žemės mokestis

Moters pasaulis

15 psl.

Žaislams neatsispiria ir tėvai

15 psl.

Paliekama vis daugiau kūdikių

Europos Komisija nusprendė, kad kiaulėms reikia daugiau erdvės. Dėl naujų reikalavimų padidės kiaulienos gamybos savikaina, todėl ši mėsa šįmet brangs.

Albinas Čaplikas

Šiaulių miesto savivaldy-bės sutrikusio vystymosi kūdikių namai perpildyti. Nors namai pritaikyti gy-venti 60 vaikų, juose gy-vena 68 mažyliai. Pernai buvo įvaikinta dešimt vai-kų, pirmą kartą daugiau-sia lietuvių šeimose.

Živilė Kavaliauskaitė

Kiaulienos rinkoje laukiama kainų šuolio

Kelyje

Pirmojo Lietuvoje Žaislų muziejaus steigėjai Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė ir dr. Povilas Blaževičius džiaugiasi lankytojų gau-sa ir begaliniu žmonių su-sidomėjimu senoviniais žaislais.

Eglė Valionienė

Ūkininkai įsitikinę, kad šiemet įsigaliojanti nauja žemės mokesčio skaičiavimo tvarka nežada teisingo turto apmokestinimo ir gali sukelti teisinių ginčų.

Vida Tavorienė

18 psl.

Žiemą automobiliu taip pat reikia rūpintisŽiema Lietuvoje jau įsismarkavo ir spustelėjo šaltukas, tad tenka daugiau dėmesio skirti keturra-čiams draugams. Žiemos šalčiai šalį užklupo jau antrą kartą, to-dėl ne vienam vairuotojui ryte tenka paplušėti prie automobi-lio: gremžti apšalusius langus, bandyti kuo švelniau atplėš-ti prišalusias dureles, jeigu jas pavyksta atrakinti... Pateiksime jums žiemos automobilio prie-žiūros patarimų TOP 8.

Marius Eidukonis

Energetika

6 psl.

Lietuvos elektrinė – aukso gysla?Naujajai Vyriausybei pa-skutinėmis 2012 m. die-nomis operatyviai suma-žinus remiamos elektros energijos gamybos kvo-tą Lietuvos elektrinei, šiek tiek sumažėjo ir VIAP (viešuosius interesus ati-tinkančios paslaugos) mokestis. Taigi šiemet Lietuvos gyventojai už elektrą mokės maždaug 1,5 cento už kilovatva-landę mažiau, negu buvo skaičiuota spalį, bet maž-daug 4 centais daugiau negu pernai.

Birutė Žemaitytė