-

--

Anot Seimo nario ir Žaliosios politikos instituto vadovo Lino Bal-sio, per penkerius metus Lietuvoje buvo išsiurbta 3,8 mln. barelių naftos. Skaičiuojant dabartinėmis kainomis (barelis kainuoja apie 111 dolerių (288 Lt), per 5 metus iš viso buvo išpumpuota naftos už 1,1 mlrd. Lt, o į valstybės biudžetą sumokėta apytiksliai septynis kartus mažiau. Pavyzdžiui, pernai – 35 mln. Lt, 2011 m. – 31 mln. Lt.

-

-

-

--

ŠeštadienisSodybaSveikata

Apie tai – 4 p. Apie tai – 7 p.

, 15 p.

, 9 p.

3 p.

--

Seimas sausio viduryje pakeitė daugiabučių renovavimo tvarką: pa-skolas namams atnaujinti galės imti ne tik gyventojai, bet ir savivaldybės. Be to, palaiminus Šilumos įstatymo pataisas, savivaldybėms bus leidžiama įpareigoti daugiabučio namo, kuria-me viršyta maksimali šilumos suvar-tojimo norma, savininkus per dvejus metus rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas arba atlik-ti kitus darbus, kurie padėtų taupyti šilumą. Be to, savivaldybės galės nu-statyti griežtesnes šilumos suvartoji-mo daugiabučiuose namuose normas.

2 p.

Renovavimo

, 9 p.

, 15 p.

2 Nr. 10 (9235)

Atkelta iš 1 p. Kaip jau rašė „Valstiečių laikraš-

tis“, ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su šalies mies-tų bei rajonų savivaldybių merais ir pristatė jiems naująjį daugiabučių renovacijos modelį. Jis pabrėžė bū-tinybę didinti savivaldybių vaidme-nį šiame procese. Anot premjero, savivaldybės turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo progra-mas, o Vyriausybė įsipareigotų teikti organizacinę bei metodinę pagalbą.

„Gyventojams pasiūlysime pri-imtinesnį renovacijos modelį, never-čiant jų skolintis iš komercinių ban-kų. Vykdysime ne pavienių pastatų, o kvartalų renovaciją, kartu sutvarkant požemines inžinerines komunikacijas ir namų aplinką. Tai ne tik mažins ši-lumos kainas, bet ir atgaivins statybų sektorių, sukurs naujų darbo vietų“, – susitikimo metu kalbėjo premjeras.

A.Butkevičius prognozavo, kad namų renovacijos pikas turėtų būti antrą ateinančių metų pusmetį, o jau šiemet liepą jis tikisi pamatyti pirmą pagal naują modelį pradėtą renovuo-ti gyvenamąjį namą. A.Butkevičius teigė, kad pagal jo vadovaujamos Vy-riausybės parengtą naują daugiabu-čių renovavimo programos modelį jau šiemet bus renovuota 600–700 namų. Kad renovacijos „reikalai pasistūmės iš mirties taško“, pareiškė tikinti ir ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Jos teigimu, centrinė perkančioji organizacija, kuri perims šio proceso finansavimą, „da-bar telkia komandą, visus pajėgumus, kad galėtų pradėti spręsti tą uždavinį“.

Tačiau Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ri-čardas Malinauskas pažėrė abejonių dėl numatomos naujos renovacijos tvarkos. „Savivaldybių asociacija iš-siuntinėjo visoms šiuo klausimu dir-bančioms Vyriausybės institucijoms pasiūlymus, į ką reikia atkreipti dė-mesį, kad renovacija būtų kuo efekty-vesnė“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė R.Malinauskas. Jo teigimu, Seime priimant įstatymą labai paskubėta, matyt, norėta suteikti didelį postūmį išjudinant jau įsisenėjusią renovacijos problemą. „Mes tikrai džiaugiamės, kad Vyriausybė, Aplinkos ministerija įsiklauso į kelias labai svarbias mūsų pastabas, ir viliamės, kad Seimo įsta-tymas bus pakoreguotas“, – sakė jis.

„Gerai, kad savivaldybės turės di-desnių įgaliojimų šioje srityje, bet vis vien renovacijai atlikti reikės daugiabučio namo gyventojų su-tikimo“, – apgailestavo jis teigda-mas, jog Vyriausybė bent pradžioje turėtų kompensuoti 40 proc. reno-vacijos išlaidų.

Savivaldybių asociacija, atliku-si skaičiavimus, priėjo išvadą, kad šiandien skiriama valstybės dotacija – 30 proc. renovacijos sumos – yra to-kia, kad žmogus gali svarstyti – verta

jam ar neverta renovuoti savo būstą. „Aš manyčiau, kad Aplinkos minis-terija, Seimas, Vyriausybė turi per-žiūrėti nuostatą skirti 30 proc. Mūsų skaičiavimu ir siūlymu, būtų galima metams ar dvejiems metams nustaty-ti 40 proc., kas nesuskubs per pirmus metus, sakykime, tada mažinti 5 proc. ir po 3–4 metų grįžti prie 30 proc. Tai būtų dar didesnė paskata imti ir operatyviai kažką daryti“, – teigė jis.

Savivaldybių atstovų ir Vyriau-sybės susitikime R.Malinauskas teigė: „Savivaldybių asociacijos teisininkai išnagrinėjo naują reno-vacijos tvarką ir nieko naujo joje

nerado: nei kokių nors įgaliojimų savivaldybėms, nei daugiau laisvės. Netikime tokiu daugiabučių atnau-jinimo programos modeliu. Juk liko tas pats: daugiau nei 50 proc. gy-ventojų turi pritarti, kad namas būtų renovuojamas.“

Pasak R.Malinausko, kol kas „neišspręstas klausimas dėl kom-pensacijų už savivaldybių paimtas paskolas renovacijai atlikti“. Jis ap-gailestavo, kad bankai „mėgsta daž-nai keisti sąlygas“, ir teigė, jog nau-joji renovacijos tvarka paranki tik trims savivaldybėms, socialinėms reikmėms naudojančioms Ignali-nos atominei elektrinei uždaryti skirtas lėšas, – Ignalinos, Zarasų ir Visagino. Būtent šios savivaldybės ir parengė naują renovacijos tvarką, kurią įstatymu patvirtino Seimas.

„Tačiau kitos 57 savivaldybės ne-bus pajėgios išspręsti tų sudėtingų finansinių klausimų, nes yra smar-kiai įsiskolinusios ir naujų paskolų beveik niekas nebeduoda“, – kal-bėjo R.Malinauskas. Be to, asoci-acijos vadovas tvirtino, kad iki šiol nėra detaliai išaiškinta, kaip veiks naujoji renovacijos tvarka, nors jau

po mėnesio kito iš savivaldybių bus reikalaujama pateikti pasiūlymų dėl to, kurie namai turėtų būti pirmiau-sia atnaujinami.

Kai kurios savivaldybės skun-džiasi, kad nauja daugiabučių namų renovacijos tvarka dar nėra aiški, be to, abejoja, ar ji bus efektyvi. „Mes siūlome visai kitokį daugiabučių re-novavimo modelį, – „Valstiečių laik-raščiui“ sakė Birštono merė Nijolė Dirginčienė. – Mūsų sukurta prog-rama „Ekomiestas“ leidžia pasiekti kur kas geresnių rezultatų, išlaidas už šildymą sumažinant iki visiško minimumo.“

Nors dešinieji tuojau paskelbė, kad naujoji Vyriausybė tik kopijuoja jų sukurtą modelį, iš tikrųjų šios idė-jos – imtis daugiabučių renovacijos savivaldybėms – tikrasis autorius yra ekonomistas Raimundas Kuodis. Jis dar prieš 7 metus prognozavo, kad ankstesnės Vyriausybės pasirinktas modelis, jog gyventojai patys, niekie-no neraginami, renovuos savo namus, žlugs. Jo teigimu, A.Kubiliaus Vyriau-sybė, pasiuntusi gyventojus imti pa-skolas iš bankų, per visą kadenciją re-novavo tik keliasdešimt daugiabučių. Pagal R.Kuodžio pasiūlytą modelį re-novacija užsiimtų ne patys gyventojai, o savivaldybės, sudariusios kiauriausių namų savo mieste sąrašus ir juos pa-teikusios Vyriausybei. Tai, R.Kuodžio teigimu, jau kitąmet leistų renovuoti apie pusę tūkstančio namų.

Tiesa, gyventojų sutikimo vis tiek reikės. Anot R.Kuodžio, siekiant gau-ti sutikimą pradėti renovaciją, žmo-nes reikia informuoti, kad jų namas neatitinka energetinio efektyvumo kriterijų, todėl turi būti renovuoja-mas, nebent patys gyventojai to atsi-sakytų. Beje, R.Kuodis siūlo įstatymu įtvirtinti nuostatą, kad jei gyventojai nesutinka renovuoti neekonomišką namą, jie netenka kompensacijų. Ta-

čiau A.Butkevičius su tuo nesutin-ka: esą prievartos ir taip per daug, nes kai kurie kiaurų namų gyventojai jaus spaudimą pradėti renovaciją.

Dėl naujojo Vyriausybės siūlomo renovacijos modelio kyla ir kitų klau-simų: ar galės į kompensacijas preten-duoti gyventojai, kurie jau pradėjo šil-tinti savo namus, taip pat neaišku, per kiek laiko atsipirks renovacija, šildy-mo sąskaitoms nuolat augant. Bet kol valdžia skaičiuoja, kiek namų galėtų renovuoti, sąskaitos už šildymą auga kaip ant mielių. Alytuje esančiame re-novuotame 10 butų name gyvenan-tys žmonės už 170 kv. m buto šildy-mą daugiausia yra sumokėję 600 Lt. Gyventojai tvirtina taupantys, tačiau butuose tikrai nėra šalta, o ir tokios sąskaitos juos pasiekia tik per pačius didžiausius šalčius. O Vilniaus Agras-tų g. 8 name tokios sąskaitos – kasdie-nybė, nors butai čia trigubai mažesni. Už gruodžio mėnesį gyventojai gavo net 1 000 Lt sąskaitas. Dauguma šio namo gyventojų – pensininkai, gau-nantys kompensacijas, todėl jie nesu-interesuoti renovacija.

R.Malinauskas taip pat atkrei-pė dėmesį, kad kai kuriais atvejais kompensacijas už šildymą gaunan-tys žmonės nelinkę pritarti renovaci-jai, nes sumažėjus šildymo išlaidoms jie rizikuoja prarasti kompensacijas. R.Malinauskas pastebėjo, kad gyve-nantieji socialiniuose būstuose ir gau-nantieji socialines išmokas prie reno-vacijos neprisidės, už juos renovaciją kaip turto savininkės savo lėšomis tu-rės vykdyti savivaldybės. „Tai yra la-bai didelės lėšos savivaldybėms, nes nuo savivaldybės dydžio priklauso ir tų butų skaičius, o jei vieno buto reno-vacija yra apie 20 tūkst. litų, tai padau-ginus iš tų šimtų ar tūkstančių butų susidaro labai didelės sumos. Deja, fi-nansiškai savivaldybės bus nepajėgios spręsti šio klausimo“, – pabrėžė jis.

Didelis naujosios tvarkos šali-ninkas yra aplinkos ministras „tvar-kietis“ Valentinas Mazuronis. Už renovaciją yra atsakinga Aplinkos

ministerija. Nėra didelės paslapties, kad „Tvarkos ir teisingumo“ parti-ją anksčiau rėmusios statybinės or-ganizacijos, tokios kaip „Vėtrūna“, siekia gauti kuo daugiau užsakymų. Daugiabučių renovavimo progra-ma žada joms ir pajamas, ir pelnus. Lietuvos šilumos tiekėjų asociaci-jos prezidentas Vytautas Stasiūnas patvirtino, kad visi renovacijos pro-jektai atsiperka, tik reikia sudaryti sąlygas gauti finansavimą.

Pasak V.Mazuronio, už 60 kv. m buto šildymą šiuo metu tenka mo-kėti apie 450 Lt. Namą renovavus suma mažės iki 150–200 Lt, tačiau dar apie 200 Lt tektų pakloti už re-novaciją. Ir tiek mokėti reikėtų 7–10 metų, kol renovavimo sąnaudos būtų padengtos. A.Butkevičius taip pat ti-kino, jog atnaujinus namą gyventojo sąskaita už šildymą ir renovaciją turės būti 10–20 proc. mažesnė, nei žmo-gus iki tol išleisdavo vien šildymui.

Kitas politikas, kuriam taip pat nesvetimi statybininkų interesai, – Vilniaus meras Artūras Zuokas. Jis žurnalistus tikino, kad sostinė akty-viai rengiasi naujai tvarkai ir tikisi, kad pakeitus renovacijos tvarką at-siras galimybė iškart pradėti ištisų mikrorajonų namų atnaujinimą. „Iki šiol sostinėje buvo renovuota apie 80 namų, o reikia renovuoti apie 2 000. Taigi, tas poreikis dar labai didelis. Nors dar laukiame aiškumo dėl naujos renovacijos tvarkos, ma-nau, kad kryptis pasirinkta teisingai. Ketinimai neblogi, laukiame galu-tinių sprendimų dėl to, kaip toliau bus vykdoma renovacija“, – sakė jis.

Aktualijos

Dainius Kreivys, Seimo narys

----

-

-

-

-

--

------

-

-

-

3Nr. 10 (9235) AktualijosAktualijos

Daugiausia naftos Lietuvoje iš-gaunančios bendrovės visai arba iš dalies priklauso užsieniečiams – „Lotus Geonafta“ yra lenkiško ka-pitalo, o „Minijos nafta“ – bendra lietuvių ir danų įmonė.

„Yra įstatymų spragų: į Lietuvą pasikviečiame užsienio investuotojų, jie siurbia mūsų nacionalinį turtą ir už tai mums sumoka vos septinta-dalį sumos“, – sakė L.Balsys.

Jau kurį laiką pastebima ten-dencija, kad naftos bendrovės Lietuvoje juodojo aukso išgau-na mažiau – 2008-aisiais išgauta 127 tūkst. t, pernai – 94 tūkst. t. Tai, anot Seimo nario, rodo, kad juodojo aukso atsargos mūsų ša-lyje senka.

L.Balsys siūlė pasekti Norvegijos pavyzdžiu ir naftą leisti išgauti vals-tybinei įmonei, kaip tai daro „Sta-toil“. „Atsargos greitai pasibaigs, kompanijos išvažiuos, o mes būsi-me atidavę savo turtus ir gavę už tai labai mažai, – teigė Seimo narys. – Bendrovės turi gauti pinigų už tai, kad siurbia naftą ir atlieka kitus darbus, o ne kad parduoda. Opti-malus atrodo norvegiškas modelis.“

Lietuvos žaliųjų judėjimo va-dovas Rimantas Braziulis pridūrė, kad dauguma dabartinių išgaunamų naftos telkinių rasti sovietų laikais, o aptikti telkinius – vienas didžiausių iššūkių. Esą visus darbus, kuriuos dabar atlieka užsienio kapitalo ben-drovės, lengvai galėjo padaryti Lie-tuvos valstybinės įmonės, o ne už-sienio kapitalo bendrovės.

Anot pašnekovo, valstybė pusvel-čiui atiduoda ir kietąsias iškasenas – žvyrą, smėlį, durpes, dolomitą ir kt. Pernai mokesčiai už šias iškasenas buvo pakelti keletą ar daugiau kar-tų, bet net dabar jie tesudaro vieną ar keletą procentų galutinės produk-to kainos. Pasak gamtosaugininko, daugiausia problemų kyla dėl durpių.

„Durpių ištekliai riboti, jas ka-sant pažeidžiamos gamtos sistemos.

Maždaug 95 proc. durpių išvežama iš Lietuvos. Jos gerina viso pasaulio šiltnamius, dirvožemį, lyg Lietuva nebūtų žemės ūkio kraštas. O durpių poreikis milžiniškas“, – aiškino jis ir pridūrė, kad Lietuvoje durpes kasa taip pat užsienio kapitalo įmonės.

Įstatymo pataisas, pagal kurias gamtai žalą padarę durpių gavėjai mokėtų didesnius mokesčius, įregis-travęs Seimo narys Evaldas Žakaris aiškino, kad už kietųjų naudingųjų iš-kasenų gavybą bendrovių sumokamas mokestis kai kuriais atvejais net ne-padengia aplinkai padaromos žalos.

„Įmonės durpes kasa geriausiose vietose ir nieko netvarko. Gali nu-tikti taip, kad įmonė baigs kasti dur-pes, bankrutuos ir gamtai padarytus nuostolius apmokėti teks Lietuvos valstybei. Kai kurie specialistai sako, kad rekultivacija kainuoja daugiau nei sumokama mokesčių“, – kalbė-jo specialistas.

Durpių įmonių asociacijos „Lie-tuviškos durpės“ vykdomasis direk-torius Juozas Daukantas nesutiko, kad valstybei už durpes moka-ma suma yra maža – esą jau per-nai pakėlus kainas durpių gavybos bendrovės pajuto padidėjusią kon-kurenciją su kaimynais, kurie už durpes neva moka mažiau.

Tiesa, Lietuvoje, palyginti su kaimynėmis, durpių yra mažiau-siai, todėl ir didesni mokesčiai už valstybės turto naudojimą atrody-tų logiški.

„Mokestis visada yra per didelis. Iš ko mokėsi, jeigu treti ar ketvirti metai labai lietingi, durpių mažai, mokestis užkeltas, konkuruoti labai sunku. Tik uždirbęs gali mokėti, o įmonės nieko neuždirba“, – sakė pašnekovas.

Vienos didžiausių naftą išgau-nančių bendrovių Lietuvoje „Mi-nijos nafta“ vyriausiasis finansi-ninkas Virgilijus Petruška aiškino, kad dabartinis naftos ir dujų ište-klių mokestis (NIDIM) „neperžen-gia proto ribų ir yra subalansuotas su dabartiniu šalies naftos gavybos lygiu“.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuva – viena iš nedaugelio pa-saulio valstybių, taikančių progresi-nę mokesčių sistemą naftos pramo-nėje, kai augant metiniam gavybos lygiui didėja ir mokesčio tarifas. Todėl dabartinis NIDIM nėra pa-trauklus ieškant galimybių didinti

naftos gavybą“, – sakė V.Petruška ir pridūrė, kad naftos gavybos įmonės moka ir kitus mokesčius – pelno, nekilnojamojo turto ir t. t.

Paklaustas, kodėl pastaruo-ju metu išgaunama mažiau naftos, pašnekovas teigė, jog pagrindinė priežastis yra ta, kad bendrovės ne-beatranda naujų telkinių, tam truk-do gyventojų pasipriešinimas, be to, trūksta valstybės palaikymo.

Lietuvos laisvosios rinkos insti-tuto (LLRI) prezidento Žilvino Ši-lėno nuomone, padidinti mokesčiai valstybės išgaunamam turtui situa-cijos nepagerintų.

„Jeigu įmonės neišgaus kietųjų iš-kasenų (ypač molio ar žvyro), jos gu-lės nenaudojamos ir nei valstybei, nei visuomenei nesuteiks naudos, – pa-sakojo Ž.Šilėnas. – Be to, valstybės turtą išgaunančios įmonės moka pel-no ir kitus mokesčius, jų verslas pa-sakišku pelnu nekvepia – reikia labai daug investuoti, kad išgautų turtą.“

Anot LLRI prezidento, iki šiol buvę mokesčių už kietųjų iškasenų gavybą pakėlimai nepasiteisino – Karjerų asociacijos duomenimis, pa-jamos iš statybinio smėlio ar do-lomito gavybos padidinus mokes-

čius pernai sumažėjo daugiau nei 20 proc. Tiesa, bendra gautų pajamų suma iš Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius pakėlus mokes-čius gerokai padidėjo: Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, pernai mokesčio surinkta 55 mln., o 2011 m. – daugiau nei du kartus mažiau – beveik 22 mln. Lt.

Kalbėdamas apie naftos bendro-ves Ž.Šilėnas svarstė, kad pamąsty-mai apie tai, jog naftos gavyba tu-rėtų užsiimti valstybinės įmonės, atsiranda pažiūrėjus į trečiojo pa-saulio ar nedemokratiškas šalis – ten naftos gavyba užsiima valstybinės kompanijos. O Norvegijoje esą nau-dos iš naftos valstybė gauna ne dėl to, kad tuo užsiima valstybinė įmo-nė „Statoil“, o dėl didelių Norvegi-jos naftos išteklių, ir kad „Statoil“ veikia kaip skaidri pelno siekianti įmonė, o dalis jos akcijų priklau-so ir smulkiesiems investuotojams.

Pasak Aplinkos ministerijos (AM) Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento Ekonomikos skyriaus vedėjos Živilės Liberienės, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį valstybei ir verslui daro jos išteklių naudojimas, 2011 m. buvo atliktas tyrimas, kurio duomenimis remian-tis pernai buvo pakelti mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius. Anot Ž.Liberienės, palyginus Lietuvoje ir kaimyninėse šalyje apmokestinamus gamtos išteklius matyti, kad kitose valstybėse jie didesni.

„Mokestis už išgaunamus gam-tos išteklius daugelyje ES šalių, ku-rių apmokestinimo sistemos buvo išnagrinėtos, didesnis nei Lietu-voje. Mūsų šalyje šis mokestis pri-klauso tik nuo išgauto išteklių kiekio ir nustatyto tarifo, o kai ku-riose ES šalyse papildomai moka-mas mokestis už suteiktą gavybos plotą“, – aiškino AM specialistė. Ji sakė, kad buvo svarstytos kito-kios mokesčio taikymo sistemos, bet nenorėta administracinės naš-tos perkelti verslui, todėl pasirink-tas nuosaikesnis modelis.

Anot Ž.Liberienės, mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius arti-miausiu metu nebus keičiami.

Per penkerius metus Lietuvoje

-

-

-

--

Poryt-3 +2o

+1 +6o17.03.

RytojŠiandien

-

-

orai.lt, VL inf.

0 +3o

-1 -4o

-4 +1o

-3 -8o

nuotrauka

4 Nr. 10 (9235) Aktualijos

Mindaugas Kluonis, politologas, bu--

Minimali alga jau pakelta, va-dinasi, rinkimų pažadai vykdomi. Žmonės tikisi, kad bus ištesėti ir kiti duoti pažadai, o tai nuteikia op-timistiškai ir kelia A.Butkevičiaus reitingus. Premjeras vertinamas ir todėl, kad atsispyrė Preziden-tės D.Grybauskaitės spaudimui sudaryti koaliciją su konservato-riais. Prastas anglų kalbos mo-kėjimas ar nuomonės keitimas nėra žmonėms svarbios savybės, tad premjeras dėl to aukštų rei-tingų nepraranda. Vis dėlto nau-joji valdžia dirba dar tik pusantro mėnesio, o tai labai trumpas laiko tarpas. Jei A.Butkevičius populia-rus išliks metus ar daugiau, tai jau bus išskirtinis reiškinys Lietuvos politikoje. A.Brazauskas, būda-mas Ministru Pirmininku, popu-liarumo viršūnėje išbuvo metus, vėliau pasitikėjimo kreivė pradėjo leistis žemyn. Aukštus reitingus A.Butkevičiui, manau, bus sunku išlaikyti ir iki Seimo sesijos pa-baigos.

Saulius Šiliauskas --

Pirmiausia A.Butkevičius va-dovauja Lietuvos socialdemo-kratų partijai, o ji laimėjo rinki-mus. Todėl nenuostabu, kad jis yra populiariausias valdančiosios partijos politikas. Premjeras el-giasi nuosaikiai, leidžiasi į kom-promisus, kalba apie visuome-nei priimtinus dalykus, tai yra apie tai, ką žmonės nori girdėti. Ir kol kas jam tai puikiai sekasi. Tačiau ar tai ilgai tęsis? Premje-rui bus sunku pateisinti liaudies lūkesčius. Jei A.Butkevičius iš-liks toks populiarus ir po pusme-čio, tada jau bus galima kalbėti apie jo išskirtinumą, tačiau kol kas tai yra lengvai paaiškinamas visuomenės simpatijų dalijimas A.Butkevičiui. Jam nekenkia ir nuolatinis nuomonės keitimas. Atvirkščiai – žmonės mato, kad jis linkęs į kompromisus, moka laviruoti ir pripažįsta savo klai-das. Regis, atsargumas ir nuosai-kumas visuomenei yra priimtinos premjero asmens savybės.

---

-

--

--

„Įstatymo pakeitimo projek-tą parengti paskatino siekis kuo anksčiau verslo subjektams suteikti informacijos, ar Seime yra politinė valia pratęsti pelno mokesčio len-gvatą investicijoms“, – sakė par-

lamentaras J.Razma. Jis siūlo nu-statyti, kad apmokestinamąjį pelną mažinti iki 50 proc. būtų galima nuolat.

Pagal dabar nustatytą tvarką apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2013 m. mokestinius laikotarpius patirto-mis išlaidomis. Taigi pagal galio-jantį įstatymą nuo 2014 m. patirto-mis naujomis išlaidomis ilgalaikiam turtui pelno mokesčio mažinti ne-būtų galima.

Eltos inf.

---

-

Praėjusios Seimo kadencijos sprendimą įteisinti mažąsias ben-drijas smulkieji verslininkai laiko vieninteliu ryškesniu ankstesnės valdžios nuopelnu nuo pat 2009 m. pradžios.

„Iniciatyva priimti Mažųjų ben-drijų įstatymą kilo ne iš Ūkio mi-nisterijos, o iš Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, kuri prašė palengvinti žmonėms verslo pra-džią“, – sakė Lietuvos verslo darb-davių konfederacijos generalinis di-rektorius Danas Arlauskas.

Mažųjų bendrijų įstatymas įsiga-liojo 2012 m. rugsėjo 1 d. Juo buvo įteisinta iki šiol visiškai nauja įmo-nių rūšis – mažoji bendrija (MB).

„Mažoji bendrija šiuo metu yra antra pagal populiarumą teisinė ju-ridinio asmens forma Lietuvoje (nu-sileidžia tik uždarosioms akcinėms bendrovėms), o apie 55 proc. mažųjų bendrijų įsteigiama ir įregistruoja-ma internetu“, – sakė Registrų cen-tro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

MB renkasi žmonės, norin-tys kurti smulkųjį, didelių investi-cijų nereikalaujantį šeimos verslą. Tam nereikia įstatinio kapitalo. Be to, vienas svarbiausių MB privalu- mų – tai ribota atsakomybė. MB nariai, skirtingai nei individualios įmonės savininkas, neatsako savo turtu, o panašiai kaip ir UAB – tik MB turimu turtu.

Vien dėl ribotos atsakomybės, paprastesnės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir palankesnių mokestinių sąlygų Lietuvos gyventojai pradė-jo sparčiai steigti MB. Per pirmas dvi savaites nuo įstatymo įsigalio-jimo buvo įregistruota tik 19 MB, o šiuo metu Registrų centras jų su-skaičiuoja jau 1 461.

Statistikos departamente kaupiami duomenys, kuriose verslo srityse dau-giausia įregistruojama MB. Iš turimos statistikos (duomenys apie 380 įmonių) matyti, kad daugiausia – 181 – MB įre-gistruota elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo sektoriuje.

Nemažai MB registruoja ir tie verslininkai, kurie užsiima mažme-nine prekyba (67 MB). Trečia pa-gal populiarumą sritis – didmeninė prekyba. Tokių bendrijų šioje sfe-roje buvo 36.

MB „Gėlių menė“ įsteigusi Ky-bartų (Vilkaviškio r.) gyventoja Lai-

mutė Kudirkienė „Valstiečių lai-kraščiui“ sakė, kad šiam žingsniui pasiryžo dėl susiklosčiusių gyveni-mo aplinkybių.

„Tiesiog buvo pasirinkimas – ir toliau dirbti samdomą darbą ar im-tis verslo ir pamėginti užsidirbti pa-čiai“, – pasakojo L.Kudirkienė.

Moteris nusprendė rizikuoti ir atidarė gėlių parduotuvę. „Šį dar-bą kitiems dirbau 14 metų, todėl sukauptas žinias ir patirtį nuspren-džiau panaudoti savo gerovei sukur-ti ir kol kas tikrai nesigailiu“, – kal-bėjo moteris.

L.Kudirkienė prisipažino, kad šiuo sprendimu labai rizikavo, bet dairytis atgal neketina. „Ir valsty-bės institucijos, ir politikai nuteikė, kad jiems rūpi verslumo skatinimas, todėl ir tos kalbos įkvėpė imtis vei-klos“, – sakė ji.

Moteris viliasi, kad gražūs paža-dai skatinti verslumą neliks tik pa-žadais ir MB nebus smaugiamos pa-pildomais mokesčiais. L.Kudirkienė taip pat pripažino, kad, palyginti su individualios įmonės apskaita, MB buhalterinę apskaitą tvarkyti kur kas paprasčiau, o tai – didelis privalumas.

Atsižvelgiant į veiklos sritį, MB privalo sumokėti nuo 5 iki 15 proc. pelno mokestį.

Priėmusi Mažųjų bendrijų įsta-tymą, valdžia pasirūpino ir šios nau-jos teisinės formos įmonių veiklos skatinimo galimybėmis.

„Pavyzdžiui, MB, kaip ir kiti pri-vatūs juridiniai asmenys, turi teisę gauti ES paramą, jeigu atitinka pro-jektų finansavimo sąlygų aprašuose nustatytus reikalavimus, o paskirs-tyti bendrijos nariams jos pelną ga-lima dažniau nei kartą per metus“, – aiškino Ūkio ministerijos atstovė Rūta Mikėnienė.

Be to, įstatyme įtvirtinta galimy-bė MB nariams per Paslaugų ir ga-minių kontaktinį centrą gauti rei-kalingų leidimų ir licencijų sąrašą verslo pradžiai arba plėtrai.

Per VšĮ „Versli Lietuva“ gali-ma pasinaudoti pirmų verslo metų paslaugų krepšeliu, kuris galioja tik įkūrus įmonę. Krepšeliu reikia pasi-

naudoti per 6 mėn. nuo jo išrašymo dienos. Pagal jį teikiamos nemoka-mos arba tik iš dalies mokamos in-dividualios konsultacijos (56 val.), taip pat suteikiami 24 valandų mo-kymai.

Paklaustas, kodėl tarp MB įregis-truotų įmonių nė viena neįregistruo-ta žemės ūkio sektoriuje, Lietuvos darbdavių konfederacijos generali-nis direktorius D.Arlauskas sakė, kad greičiausiai taip nutiko ne todėl, kad ūkininkai vangiau reaguoja į permai-nas. „Manau, kad žemdirbiai ir taip turi keturis kartus palankesnes sąly-gas užsiimti verslu“, – tikino jis.

Verslininkai įsitikinę, kad valdžia neturėtų imtis iš esmės keisti Ma-žųjų bendrijų įstatymo.

„Bent jau Mažųjų bendrijų įsta-tymo koncepcijos keisti nederėtų, nes didelis registruojamų MB skai-čius rodo, kad ši įmonių rūšis vers-lui priimtina, – aiškino Kauno vers-lo informacijos centro Verslininkų namų direktorius Donatas Žiogas. – MB turi kur kas daugiau privalu-mų nei kitų teisinių formų įmonės.“

Pašnekovo įsitikinimu, reikia leisti verslui prisitaikyti prie naujų sąlygų, leisti jam dirbti, o ne truk-dyti.

„Įstatyme reikėtų keisti tik tą nuostatą, kad MB nariai galėtų, bet neprivalėtų dirbti savo įmonėje pa-gal darbo santykius reguliuojančias sutartis“, – sakė D.Žiogas.

Pagal dabar galiojantį Mažųjų bendrijų įstatymą MB nariai negali dirbti savo įmonėje pagal darbo su-tartis. Jie socialinėmis garantijomis esą privalo pasirūpinti patys, tai yra mokėti nustatytus mokesčius.

„Mes siūlome, kad prireikus MB nariai galėtų dirbti įmonėje taip pat, kaip, pavyzdžiui, UAB akcininkas gali dirbti savo UAB“, – patikslino D.Žiogas.

Jis pripažino, kad, norėdami tu-rėti visas socialines garantijas, MB nariai turėtų dirbti joje pagal dar-bo sutartis ir mokėti atitinkamus mokesčius „Sodrai“ bei privalomojo sveikatos draudimo mokestį.

-

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

9 psl. 9 psl.

Žirgelių lankose neregėti

Moters pasaulis

15 psl.

Kur maži akmenėliai vežimus verčia

15 psl.

Laikas traukti džio-vintų grybų karolius

Ir buvusio, ir dabartinio žemės ūkio ministrų deklaruojamas susirūpinimas pieno ūkiais žemdirbiams kelia kartėlį.

Vida Tavorienė

Iki Užgavėnių liko mažiau nei savaitė ir dažna šei-mininkė jau galvoja apie įdomesnius įvairių blynų receptus. Kokios gi Užga-vėnės be blynų?! Šiemet etnografė Ona Drobelienė siūlo juos paįvairinti džio-vintais grybais. Žiemą jie nepakeičiami. Tinka pada-žams gaminti, sriuboms gardinti, patiekti su silke, įdaryti pyragėlius, spurgas ar suteikti subtilų skonį mišrainėms.

Lilija Valatkienė

Mūsų valdžiai parankūs Briuselio paliepimai

Mūsų reportažas

1927-aisiais Lietuvoje buvo auginama apie 617 tūkst. arklių, 1940 m. – apie 500 tūkst., 1985 m. – 85 tūkst., 2012 m., apklausos duomenimis, teliko 36 tūkst., o realiai – tik 16–25 tūkst. Arklių augintojai dėl to susirūpino, nes pagal tarptautinius kriterijus beveik visos Lietuvoje auginamos arklių veislės priartėjo prie išlikimo ribos.

Vida Tavorienė

8 psl.

Žirgininkai sužinojo eikliausiusSavaitgalį žirginio sporto entuziastai rinkosi į Sar-tus, kur buvo surengtos tradicinės ristūnų lenkty-nės „Sartai 2013“. Josešiemet dalyvavo 73 ristū-nai, išauginti trijose Balti-jos šalyse, Prancūzijoje,Švedijoje ir Suomijoje.

Marius Eidukonis

Prieblandos

18 psl.

Neseniai Šiaulių regioninio atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) apsilankęs aplin-kos ministras Valentinas Mazuronis pareiškė, kad čia situacija yra labai pras-ta ir turi būti operatyviai taisoma. Šiauliuose išrinkti Seimo nariai Valerijus Si-mulikas, Edvardas Žakaris ir Arvydas Mockus krei-pėsi į Generalinę proku-ratūrą, kad ši pradėtų iki-teisminį tyrimą dėl ŠRATC veiklos ir išsiaiškintų, ar nebuvo asmeninių intere-sų priimant neatsakingus sprendimus.

Nijolė Petrošiūtė

Netvarka Šiaulių regiono sąvartyne

Kai V.Račkauskienė prieš vienuolika metų atsikėlė į Biliūnus, jų dar nebuvo ra-jono žemėlapyje. Net rody-klės nuo pagrindinio kelio į kaimą nebuvo. Jį garsino tik dvaras, kuris tepriminė prastą sovietmečio laikų fermą. Šiandien Biliūnuo-se gyvenimas verda, nors jame tik apie 40 gyventojų. Viskas pasikeitė, kai į kaimą gyventi atsikėlė Vilma.

Nijolė Petrošiūtė