Šeštadienis• Kauno muzikinio teatro solis-

tei Ramintai Vaicekauskaitei prili-pusi kvatoklės pravardė, nors ji, ko gero, labiau panaši į kruopščiai darbus rikiuojančią bitutę.

• Privažiavus Omane prie reikiamo namo, jūsų pasitikti išeis tikra procesija – pirmasis pasisveikins senelis, paskui tė-vas, vėliau motina ir, pagaliau, pribėgs jaunesni broliai, seserys bei sūnėnai.

Sodyba

• Kaminai ir krosnys kiūžta, o naujų įrengimas ir priežiūra palikti saviveiklai.

Sveikata

• Prieštaringai vertinamas jau-nimo lytinis ugdymas mokyklose Lietuvą padalijo į dvi priešiškas stovyklas.

• Jei iš gydytojo išgirsite siūly-mą susimokėti už tyrimus ar kon-sultacijas, pasidomėkite kodėl.

Šiandien VL su priedu

Trečiadienį VL su prieduŪkininkų žinios

2010 lapkričio 13, šeštadienis • Nr. 90 (9005) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 2,49 Lt

(Užs. 170)

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas,gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

„Valstiečių laikraščio“ atliktas eksperimentas parodė, kad preky-

bininkai milžiniškas nuolaidas taiko savo sąžinei, bet ne prekėms. Toks požiūris į vartotoją, pasak specia-listų, anksčiau ar vėliau sugrįžta bumerangu.

Nukelta į 3 psl.

Apie tai – 6 psl.

Lietuva – narkotikų verslo verpetuose

Per tarptautinį tyrimą pareigū-nai sulaikė grupę lietuvių, užsii-mančių narkotikų kontrabanda. Lietuvos vardas užsienyje jau minimas ir dėl intensyvios nusi-kalstamų grupuočių veiklos.

Politikai norėtų vilkėti teisingųjų togas

Seimo narys socialdemokra-tas Vytenis Andriukaitis dėl savo drastiškų pareiškimų neretai pa-kliūva į dviprasmiškas situacijas, prieš keletą metų net buvo įtartas kyšių ėmimu iš verslininkų.

Apie tai – 22 psl.

Konkurencijos taryba už vartotojus klaidinančią reklamą verslininkams jau skyrė 350 tūkst. litų baudų, tačiau tariamų nuolaidų šurmulys nesiliauja.

. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Prekybininkų nuolaidos – akių muilinimas

Policijos patrulių verslasLeistiną greitį viršijančius vairuotojus, prie vairo sėdusius taurelės mėgėjus gaudantys kelių patruliai pasipelnymo tikslais už savo pinigus pirko greičio ir alkoholio matuoklių.

2 2010 lapkričio 13 • Nr. 90 (9005)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@krastospauda.lt

Buvęs Kauno miesto kelių pat-rulis „Valstiečių laikraščiui“ at-skleidė neteisėtą patrulių pasipi-nigavimo sistemą, kuri prieš porą metų veikė mieste. Apie jos eg-zistavimą netiesiogiai patvirti-na Kriminalinės policijos biuro ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2009–2010 metais pradėti tyri-mai, apie kuriuos visuomenė iki šiol nieko nežinojo.

Turi nuosavus greičio matuoklius

„Nesąžiningi patruliai, kurie po-licijoje dirba tik dėl pinigų, interne-tu įsigyja greičio ir alkoholio ma-tuoklius, – pasakojo Algirdas, ne taip seniai pats dirbęs policijoje. – Ofi cialiai jus nubausti remdamasis nuosavo matuoklio parodymais po-licija negali, nes protokole turi būti užfi ksuotas legaliai išduoto matuo-klio numeris.“

Algirdas patikslino, kad legalių matuoklių užfi ksuotas Kelių eis-mo taisyklių pažeidimas privaloma tvarka turi būti įformintas proto-kolu. Pareigūnas tiesiog neturi ki-tos išeities, nes matuoklio duome-nys iš prietaiso atminties išimami kasdien, todėl įforminti protokolai turi atitikti ir matuoklio užfi ksuo-tus įvykius.

Darbo vietą užtikrina „stogas“?

Algirdo teigimu, pirmiausia bū-tina įsidarbinti patruliu. Tai pada-ryti be protekcijų esą beveik neį-manoma. Kaune sklando legendos, kad kelių patrulio vieta kainuoja 10 tūkst. Lt, o pradėjus dirbti kie-kvieną mėnesį aukštesniam virši-ninkui turi sumokėti 500 Lt.

Miesto patruliai neturi teisės gaudyti pažeidėjų greitkelyje Vil-nius–Klaipėda, nes ten greičio mė-gėjus gaudo tiesiogiai Policijos de-partamentui pavaldūs pareigūnai.

„Aš tiksliai negaliu pasakyti, bet norint ten įsidarbinti, reikia turėti

ne mažiau nei 10 tūkst. eurų arba mažų mažiausiai labai įtakingą už-tarėją“, – tikino Algirdas.

Pasak jo, nuosavų greičio ma-tuok lių nesudėtinga nusipirkti in-terneto parduotuvėje „Ebay.com“, nors jie kainuoja nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių litų. „Tačiau juos turint, uždirbama gana neblogai“, – sakė buvęs patrulis.

Kaune taip pat sklando kalbos, kad vienas kelių policijos vadų par-davinėjo net savo vizitines korteles. Ją patruliui parodęs pažeidėjas esą išvengdavo bausmės, nes ant korte-lės nugarėlės buvo vado parašas.

Jeigu tai tiesa, policijos vadovai jau šiandien turėtų rašyti atsistaty-dinimo pareiškimus. Kad tarp pat-rulių egzistuoja šešėlinė sistema, netiesiogiai įrodo ikiteisminiai ty-rimai, kuriuos 2009–2010 metais pradėjo STT ir Kriminalinės poli-cijos biuras.

Kauniečių veiklą narplioja sostinės pareigūnai

Lietuvos kriminalinės policijos biuras „Valstiečių laikraščiui“ pa-tvirtino, kad Korupcijos kontrolės valdyba atlieka du ikiteisminius ty-rimus, kuriais narpliojami Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmai.

„Tyrimus kuruoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikal-timų ir korupcijos tyrimo departa-mento prokurorai“, – teigė Vidaus reikalų ministerijai pavaldaus Po-licijos departamento atstovė Lina Nemeikaitė.

Neįtikėtina tai, kad abu tyrimai iki šiol nebaigti, nors vienas jų buvo pradėtas dar 2009 m. rugpjūtį, o ki-tas – šių metų pradžioje.

Vieną tyrimų prižiūrintis proku-roras Adas Laurikėnas tikino, esą „byla yra perspektyvi ir neabejoti-nai pasieks teismą“.

„Yra nemažai įtariamųjų. Aš-tuoni. Visi jie yra Kauno miesto ir Kauno rajono patruliai“, – sakė A.Laurikėnas.

Jis patvirtino, kad kai kurie įta-riamieji savo noru pasitraukė iš dar-bo, bet, prokuroro teigimu, „šis fak-tas neatleidžia nuo atsakomybės“.

Dvi dešimtys įtariamųjų

Kitas tyrimas pradėtas šių metų vasarį. Jį kuruojantis Generalinės prokuratūros prokuroras Mindau-gas Dūda nenorėjo atskleisti net esminių tyrimo detalių. Tik ilgiau

paklausinėtas, jis pasakė, kad „įta-riamųjų yra daugiau negu dešimt“. Šie Kauno apskrities kelių patruliai nefi gūruoja prokuroro A.Laurikėno byloje.

„Kol kas negaliu pasakyti, ar byla pasieks teismą, – aiškino M.Dūda. – Negaliu pasakyti to, kas būtų, jei-gu būtų. Galiu sakyti tik tai, kokius priėmiau sprendimus.“

Apie juos paklaustas M.Dūda pasakė: „Kol kas nepriėmiau jokių

sprendimų.“ Jis tikino nežinąs, ar Kauno kelių patruliai sukūrė pikt-naudžiavimo tarnyba sistemą.

Po aštuonių mėnesių tyrimą nutraukė

Kauno rajone patruliuoja Kauno apskrities VPK Magistralinių kelių priežiūros būrys, kuris yra pavaldus viršininkui Virginijui Bakanui.

„Valstiečių laikraščio“ paklaustas, ar žino, kad STT pradėjo tyrimą dėl V.Bakano veiklos, Kauno apskrities VPK viršininkas Algirdas Kamins-kas atsakė: „Taip, be abejo, žinau.“

„Man tik reikia pasitikslinti, ar tas tyrimas nutrauktas, ar vis dar vyksta“, – sakė Kauno apskrities VPK šefas A.Kaminskas.

STT „Valstiečių laikraštį“ infor-mavo, kad šių metų kovo 4 d. STT Kauno valdyboje pradėtas ikiteis-minis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo yra nutrauktas.

„Pranešimas apie įtarimą šioje baudžiamojoje byloje dėl piktnau-džiavimo buvo įteiktas vienam iš Kauno apskrities VPK Kelių polici-jos valdybos padalinių vadui. Tyrimas šioje baudžiamojoje byloje spalio 28 d. nutrauktas prokurorės nutarimu ne-surinkus pakankamai įrodymų“, – ra-šoma STT atsakyme.

Minėtas vadas esą padėdavo pa-žeidėjams išvengti administraci-nės atsakomybės. Ikiteisminį tyri-mą kontroliavo Kauno apygardos prokuratūra.

Visi etatai užimti

Ar gali būti, kad Algirdo papa-sakoti atvejai tėra lakios fantazijos vaisius? Būtų geriau, jei taip. Kaip teigia Kauno apskrities VPK vir-šininko pavaduotojas Vitalijus Pa-

cevičius, keliuose patruliuojantys policininkai negali kada panorėję gaudyti leistino greičio pažeidėjų. Kauno VPK Patrulių rinktinėje šiuo metu dirba 211 pareigūnų.

„Patrulių rinktinės pareigūnai, patruliuodami paskirtais maršru-tais, ne tik reaguoja į iškvietimus, vyksta į nusikalstamų veikų pada-rymų vietas, bet ir atlieka saugaus eismo priežiūros funkcijas“, – teigė V.Pacevičius.

Teisė vykdyti saugaus eismo priežiūrą Kaune suteikta 198 pat-ruliams, tačiau už magistralinių ke-lių (tokių kaip „Via Baltica“) eismo priežiūrą atsako Kauno VPK Kelių policijos valdybos Magistralinių ke-lių priežiūros būrys, vadovaujamas V.Bakano. Kauno VPK yra 32 laisvi etatai, o Magistralinių kelių priežiū-ros būryje visi 26 etatai yra užimti.

V.Pacevičius pabrėžė, kad pati policija atlieka netikėtus kolegų patikrinimus, pavyzdžiui, kiekvie-ną mėnesį Patrulių rinktinėje pagal jos vado patvirtintą grafi ką atlieka-mi 5–6 slapti patrulių darbo patik-rinimai.

Kauno VPK pareigūnai per 2008–2010 m. pradėjo ikiteismi-nius tyrimus dėl 142 piliečių ban-dymų papirkti Patrulių rinktinės pareigūnus.

Aktualijos

Mūsų šalies korupcijos kontrolės valdyba šiuo metu atlieka du ikiteisminius tyrimus, kuriais narpliojami Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūnų veiksmai.

Policijos patrulių verslas

Matuokliai išduodami tik per reidusRomas Oželis, Kauno rajono policijos komisariato viršininkas

Kad patruliai gali įsigyti nuosavų grei-čio matuoklių, visai suprantama. Juk pas mus greičio matuokliai ir kitos priemonės išduodamos tik per rei-dus, apie kuriuos pranešame visuo-menei, ir tik nustatytu laiku. Egzistuo-ja griežta kontrolė, nes po kiekvieno reido iš prietaisų išimami duomenys ir dėl visų pažeidimų turi būti sura-šyti protokolai. Galbūt patrulių veikla nekeltų abejonių, jei automobiliuose pavyktų įdiegti vaizdo ir garso seki-mo sistemas, tačiau tai kainuoja labai brangiai. Ar įmanoma nusipirkti vie-tą? Netikiu. Mes ir dabar turime lais-vų etatų, bet patrulių nepriimame, nes neturime lėšų. Būna, kad ateina jaunas žmogus ir iš karto pareiškia, kad norėtų dirbti kelių patruliu. Tada kyla klausimas, kodėl jis taip veržiasi. O pasirodo, kad visuomenėje susifor-mavo nuomonė, esą dirbant šį darbą galima pasipinigauti. Kita vertus, jei nebūtų kyšių davėjų, nebūtų ir kam juos imti. Kiekvienu atveju pažeidėjas linkęs susimokėti mažesnę pinigų dalį ir ją atiduoda pareigūnui.

„Pirmą kartą girdžiu...“Raimondas Šukys, buvęs vidaus reikalų ministras

Kiek esu asmeniškai susidūręs ir kiek bendravau su kitais žmonėmis, situ-acija gerėja. Patruliai dažniausiai el-giasi korektiškai ir nesileidžia į jokias diskusijas ar net užuominas , kad ga-lima būtų kaip nors kitaip atsiskaityti už pažeidimą. Paprastai patruliai su-rašo protokolą, ir vairuotojai dažnai piktinasi, kad juos nubaudė. Pirmą kartą girdžiu, kad policininkai gali tu-rėti kažkur įsigytų greičio matuoklių. Jeigu ir atsirastų patrulių, kurie pikt-naudžiautų nuosavais greičio matuo-kliais, neabejoju, atsirastų ir piliečių, kurie mėgintų išsiaiškinti tiesą. Juolab kad gyventojai šiuo metu aktyviau gina savo teises. Kiekvienas pilietis gali pareikalauti greičio matuoklio pa-tikros sertifi kato, kuriame parašytas matuoklio serijos numeris.

Buvęs vidaus reikalų ministras teigia negirdėjęs, kad policininkai gali turėti kaž -kur įsigytų greičio matuoklių. O dabartinis ministras R.Palaitis irgi negirdėjo? Raimundo Šuikos nuotrauka

Teisė vykdyti saugaus eismo priežiūrą Kaune suteikta 198 patruliams, tačiau už magistralinių kelių eismo priežiū-rą atsako Kauno VPK Kelių policijos valdybos Magistralinių kelių priežiūros būrys, vadovaujamas V.Bakano. Martyno Vidzbelio nuotrauka

32010 lapkričio 13 • Nr. 90 (9005)Valstiečių laikraštis Aktualijos

Skrajučių eksperimentas

Vaistinių ir langų gamintojų rek-lamos, prekybos centrų vilionės – tik-riausiai dauguma gyventojų patyrė, kaip kartais užkemšamos pašto dėžu-tės įvairių nuolaidų ir akcijų skrajutė-mis. Tačiau ar iš tikrųjų vartotojui siū-lomos pigesnės prekės ir paslaugos? O gal verslininkai tiesiog įtraukia žmo-nes į nesąžiningą kainų viliotinį?

„Valstiečių laikraštis“ atliko eks-perimentą ir beveik 10 mėnesių kau-pė danų „Jysk“ bei vokiečių „Th omas Philipps“ mažmeninės prekybos tin-klų skrajutes.

Pasirodė, kad dalis prekių akcijų metu stebuklingai pabrango, o atpi-

gintų prekių senosios kainos nė su ži-buriu nesurasi.

Štai rugsėjo pradžioje vaikišką bal-dų komplektą „Lavia“ prekybos tin-klas „Jysk“ įvertino 999 Lt (nurody-ta ankstesnė nubraukta kaina buvo 1 499 Lt). „Prekių kiekis ribotas!“ – skelbė „Jysk“. Tačiau ši nuolaida galio-jo ir anksčiau, ir net šių metų lapkri-tį. Prekei neva taikoma nuolaida, bet baldas anksčiau nekainavo brangiau.

Konkurentai atsargesni

„Jysk“ netrūko ir daugiau kurio-zų. Antai baldų komplektas „Nika“ liepos pradžioje kainavo 899,99 Lt (nubraukta kaina – 1 299 Lt). Tačiau jau po mėnesio „Nika“ stebuklingai pabrango iki 1 299 Lt, o šalia šios kainos buvo parašyta ir nubraukta 1 799 Lt. Panašių atvejų „Jysk“ nema-žai, ypač kalbant apie buvusias prekių kainas, kurių ankstesniais dydžiais ga-lima suabejoti.

Pavyzdžiui, liepą „Jysk“ skelbė, esą moteriškos šlepetės kainuoja 16,99 Lt, o pritaikius 41 proc. nuolaidą kaina siekė 9,99 Lt. Nieko keisto, kad šios šlepetės lapkritį yra parduodamos po 9,99 Lt, tačiau buvusioji kaina kažko-dėl padidėjo iki 17,99 Lt. „Jysk“ tinklo atstovai „Valstiečių laikraščiui“ neat-sakė į nusiųstus klausimus.

„Visas prekes su nurodytomis kai-nomis gauname iš Rygos“, – sakė „Jysk“ personalo skyriaus darbuotojai.

Į klausimus iš dalies atsako įrašas skrajutėje mažomis raidelėmis: „At-siprašome, jei JYSK skelbiami pre-kių pavadinimai ir kainos neatitinka parduotuvėse esančios informacijos. Tikslesnę informaciją galite gauti JYSK parduotuvėje.“

Kadangi „Th omas Philipps“ atsto-vai kainomis skrajutėse manipuliuo-ja atsargiau, jiems priekaištų beveik neturėjome.

Konkurencijos taryba vien 2010 m. ištyrė 16 atvejų, susijusių su klaidinan-čios ir neleidžiamos reklamos skleidi-mu. Už įvairius Reklamos ir Nesąži-ningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pažeidimus įmo-nėms skirta beveik 350 tūkst. Lt

baudų. „Bet nemažą poveikį daro nu-statytų pažeidimų paskelbimas vie-šai, nes išgirdę apie sankcijas, var-totojai atidžiau ir kritiškiau vertina rek lamą“, – sakė Konkurencijos tary-bos atstovė Palmira Kvietkauskienė.

Ji priminė 2009 m. atvejį, kai var-totoja nurodė, kad parduotuvėje „Step top“ pastebėjo batus, kainuojančius 599,99 Lt, kurių kaina vėliau buvo sumažinta iki 399,99 Lt. „Vartotoja mobiliuoju telefonu gavo trumpąją ži-nutę, esą turintiems parduotuvės Pri-

vilegijos korteles savaitgalį bus taiko-ma „papildoma 20 proc. nuolaida nuo galutinės išpardavimo kainos“, – pasa-kojo P.Kvietkauskienė. – Pirkėja nu-vyko į parduotuvę įsigyti anksčiau nu-sižiūrėtų batų, tačiau jų akcijos kaina nuo 399,99 Lt jau buvo padidinta iki 459,99 Lt ir 20 proc. nuolaida buvo apskaičiuota nuo padidintos batų kai-nos.“ Konkurencijos taryba bendrovei skyrė 6 tūkst. Lt baudą.

Numarino projektą

Konkurencijos taryba susipažino su pirmine „Valstiečių laikraščio“ infor-macija apie „Jysk“ kainų pokyčius.

„Tarybos specialistai teigia, kad preliminariai galima būtų įtarti, jog tokiais veiksmais galėtų būti pažeis-ti kai kurių įstatymų reikalavimai.

Taryba šiuos atvejus ištirs“, – sakė P.Kvietkauskienė.

Kalbėdamas apie prekybininkų gudravimus nuolaidomis ir akcijomis susisiekimo ministras Eligijus Masiu-lis tikino ne kartą tai pastebėjęs. Dar 2006 m. jis Seime įregistravo Varto-tojų teisių gynimo įstatymo pataisas, kurias priėmus prekybos tinklai nega-lėtų nesąžiningai vilioti pirkėjų.

„Pataisos būtų įpareigojusios versli-ninkus etiketėje skelbti, kad dabartinė prekės kaina yra mažesnė nei buvusi

iki tol, o šalia buvusios kainos būtų nurodomas ir terminas, kiek ji galiojo. Gaila, kad pataisos Seime buvo nu-marintos“, – kalbėjo E.Masiulis.

Naujų išbandymų metas

Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas teigė, kad prekybos tinklai naudojasi tuo, jog valstybė įstatymais nenustatė nuo-laidų, akcijų ir išpardavimų taisyklių, kurių laikytis būtų buvę privalu.

Pasak jo, Trišalės tarybos Vartoto-jų teisių stebėsenos komitete jau buvo svarstyta, kaip prekybininkai organi-zuoja akcijas, ir netrukus bus sudaryta darbo grupė, kuri teiks siūlymus tei-sės aktams parengti, kad „išpardavi-mai ir akcijos būtų organizuojamos sąžiningai“.

„Pirkėjas turi žinoti, kiek prekybi-ninkas įsipareigoja parduoti prekių ir kuriomis dienomis nuolaidos galioja, – sakė P.Mereckas. – Juk dažnai būna, kad ateini įsigyti prekės su nuolaida, bet pardavėjas atsiprašo, esą prekės jau išpirktos. Žmogus taip įviliojamas į parduotuvę ir greičiausiai pirks ką nors kitką, bet be jokių nuolaidų.“

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ar-tėjant Kalėdoms pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir kritiškai žiūrėti į reklamą, nes dažnai palubėje iškabinti plakatai, skelbiantys 80 proc. nuolaidas, nebū-tinai reikš tiesą. Tad kada akcijos ir nuolaidos yra ne iš piršto laužtos?

Kainodaros specialistai sako, kad nuolaidomis dažniausiai galima tikėti tada, kai prekybininkai skelbia sezoni-nius išpardavimus, siekdami ištuštinti sandėlius naujojo sezono prekėms.

Jaunatis.Saulė teka 7.45, leidžiasi 16.20.

Dieną: +5 +10°Rytoj Poryt

Ir toliau galėsime mėgautis šiluma, būdingesne spaliui nei lapkričiui. Šiandien dar daug kur sulauksime trumpo lietaus. Temperatūra pakils iki 5–10 laipsnių šilumos. Sek madienio naktis numatoma šilta, oras teatvės iki 4–9 laipsnių šilumos, dieną oras spės sušilti iki 7–12 laipsnių. Pirma kitos savaitės diena bus niūri. Kai kuriuose rajo-nuose nežymiai palis, gali padulksnoti. Sąlygos bus palankios ir rūkams susiformuo-ti. Vidutinio greičio vėjas pūs iš pietvakarių, pietų. Ir toliau bus šilta, o temperatūra beveik nesikeis nuo praėjusios paros – naktį termometrai rodys 4–9, dieną – 7–12 laipsnių. Antradienį vietomis taip pat numatomas nedidelis lietus. Kai kur tvyros rūkai. Pūs nestiprus besikeičiančios krypties vėjas. Naktis bus dar gana šilta – 3–8 laipsniai šilumos, tačiau dieną temperatūra tepasieks 4–9 laipsnius. Savaitės viduryje turėtų vyrauti vėsesni orai ir nesmarkiai palyti.

ŠiandienDieną: +7 +12° Dieną: +7 +12°

Orai

Naktį: +4 +9°Naktį: +1 +6° Naktį: +4 +9°

Kristina Petraitytė

Atkelta iš 1 psl.

Susigrąžinti supykusius vartotojus bus sunkuŽilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas

Nesinorėtų manyti, kad tokie įvykiai yra sąmoningi ir skirti apgauti vartotoją. Prekybos ženklas ir vartotojų pasitikė-jimas yra vienintelis pranašumas prieš konkurentus. Jei kurie nors pardavėjai tai daro sąmoningai, jie kerta šaką, ant kurios sėdi. Supykusius vartotojus susi-grąžinti bus sunku. Tikrinimas, ar skel-biama reklama yra tiksli, pareikalautų lėšų. Jau ir dabar, jei vartotojas mano, kad reklama yra klaidinanti, jis gali pra-nešti Konkurencijos tarybai. Nereikia pa-miršti, kad nuolaidos yra tik priemonė skatinti pardavimą. Sutaupymas dau-geliu atvejų yra tik iliuzija. Tarkime, eti-ketėje parašyta, kad prekė kainavo 150 Lt, bet akcijos metu žmogus ją nusiper-ka už 100 Lt. Kiek sutaupė pirkėjas? Ne-sutaupė nieko, tik išleido 100 Lt. Kitaip tariant, jei prekė perkama tik todėl, kad ji parduodama su nuolaida, tai jokio su-taupymo čia nėra, tik išlaidos. Perkant prekę reikėtų žiūrėti ne į tai, kiek sutau-poma, o į tai, kiek sumokama. Žiūrint plačiau, reikia skirti kainą ir vertę. Kai-na – tai kas parašyta prekės etiketėje. Vertė – tai, kiek mes prekę vertiname. Vien tai, kad anksčiau prekės etiketė-je buvo parašyta 150 Lt, dar nereiškia, kad prekė ir yra tiksliai tiek verta. Todėl ir kainos pakeitimas nuo 150 iki 100 Lt nereiškia, kad sutaupyta 50 Lt.

Tarnyba ištirs visas aplinkybesVitas Ūsas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas.

Mūsų tarnyba yra nagrinėjusi vieno Lie-tuvos parduotuvių tinklų veiksmus, nu-rodant akcijų kainas, kurios apskaičiuo-jamos padidinus pradinę prekės kainą ir pritaikius tariamai didesnę nuolaidą. Tai sudarė vartotojams ypatingo naujo-sios, tariamai gerokai sumažintos, kai-nos pranašumo įspūdį. Už nesąžiningą komercinę veiklą bendrovei skyrėme 6 tūkst. Lt baudą. Nesąžiningos komer-cinės veiklos vartotojams draudimo įsta-tyme prekybininkams draudžiama pa-teikti apgaulingą informaciją arba in-formaciją, kuri nors faktiškai tiksli, ta-čiau dėl tam tikrų elementų apgauna arba gali apgauti vidutinį vartotoją, kai dėl to vartotojas skatinamas pirkti, nors kitomis aplinkybėmis to nebūtų daręs. Atvejai, kai skelbiant nuolaidą didinama pradinė prekės kaina, gali turėti nesąži-ningos komercinės veiklos požymių, ta-čiau konkretų sprendimą tarnybą priims tik ištyrusi visas aplinkybes.

Prekybininkų nuolaidos – akių muilinimas

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad artėjant Kalėdoms pirkėjai turėtų būti itin atidūs ir kritiškai žiūrėti į reklamą, nes daž-nai palubėje iškabinti plakatai, skelbiantys 80 proc. nuolaidas, nebūtinai reikš tiesą. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kainodaros specialistai sako, kad nuolaidomis dažniausiai galima tikėti tada, kai prekybininkai skelbia sezoninius išpardavimus, siekdami ištuštinti sandėlius naujojo sezono prekėms.

Seimo Darbo partijos frakcija nutarė pradėti rinkti Seimo narių parašus dėl pirmalaikių Seimo rin-kimų. Toks sprendimas priimtas po to, kai ketvirtadienį Seimui nepa-vyko apkalta Seimo nariui Aleksan-drui Sacharukui, o Linas Karalius neteko parlamentaro mandato.

„Konstitucinis Teismas konstatavo, kad balsavimas už kitą Seimo narį yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas. Svarstant L.Karaliaus ir A.Sacharuko

klausimą paaiškėjo, kad tokių Seimo narių, kurie be priežasties praleido Seimo posėdžius ir balsavo už savo kolegas, yra daug. Tad jeigu tie Sei-mo nariai yra tokie pat principingi ir moralūs, kaip skelbė Seimo posėdžių salėje, dabar būtų pats laikas atsisakyti savo mandatų. Akivaizdu, kad Seimą ištiko krizė. Toks parlamentas, koks yra dabar, toliau dirbti negali“, – pa-reiškė Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Pagal šalies Konstituciją pirmalai-kiai Seimo rinkimai gali būti rengia-mi Seimo nutarimu, priimtu ne ma-žiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų dauguma. Darbo parti-ja mano, kad taupant valstybės lėšas pirmalaikius Seimo rinkimus galima būtų surengti kartu su savivaldybių tarybų rinkimais, kurie turi vykti kitų metų vasario pabaigoje.

VL inf.

Po nepavykusios apkaltos – sumaištis Seime

4 2010 lapkričio 13 • Nr. 90 (9005)Valstiečių laikraštis

Sigitas TamkevičiusArkivyskupas

Šventajame Rašte, Makabėjų kny-goje, yra aprašyta septynių brolių kan-kinystė. Pagonis karalius nesėkmingai mėgino priversti jaunuolius sulaužyti įstatymą, bet šie nesutiko nukrypti nuo tėvų tikėjimo, tad vienas po kito moti-nos akivaizdoje buvo nužudyti. Moti-na buvo įskiepijusi vaikams gilų tikė-jimą, todėl jaunuoliai pasiryžo geriau mirti nei nusižengti Dievo įstatymui. Juos gaivino amžinojo gyvenimo viltis. Kankinamas vienas jaunuolis kalbėjo: „Pasaulio Karalius mus prikels naujam amžinam gyvenimui. Mes mirštame už jo įstatymus!“ (2 Mak 7, 9).

Kristus, skelbdamas besiartinančią Dievo karalystę, iš pat pradžių susidūrė su priešiškumu tų, kurie netikėjo amži-nuoju gyvenimu. Juo netikintys sadu-kiejai atėjo pas Jėzų dar be kareivių ir grandinių, bet jau siekė jį nutildyti, kad šis nekalbėtų apie prisikėlimą.

Amžinojo gyvenimo vilties suža-vėtas apaštalas Paulius nešė Evan-geliją pagonių tautoms. Šis uolumas

dėl Evangelijos, kurios centre yra amžinojo gyvenimo viltis, Pauliui daug kainavo. Jo priešai pasiekė, kad apaštalui būtų nukirsdinta galva.

Mūsų dienų žmogaus sąmonėje yra prigesusi amžinojo gyvenimo vil-tis ir visas dėmesys dažniausiai būna sutelktas į šį gyvenimą, į grynai kū-niškus poreikius, kuriuos taikliai apibūdina tas pats apaštalas Paulius: „Kūno darbai gerai žinomi – tai iš-tvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, prie-šiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susi-skaldymai, pavydai, girtavimai, apsiri-

jimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės“ (Gal 5, 19–21). Skaitai prieš du tūks-tančius metų užrašytus šv. Pauliaus žodžius galatams ir negali atsistebėti, kad jie atrodo tarsi būtų parašyti nū-dienos Lietuvos žmonėms.

Kūno darbai, apie kuriuos kalba apaštalas, atlieka savo juodą darbą, numarindami žmogaus dvasioje ti-

kėjimą amžinuoju gyvenimu. Ne mokslas ir ne studijos sunaikina ar susilpnina žmogaus tikėjimą, bet gyvenimas, kuriame nelieka vietos Dievui. Kai negyvenama tikėjimo šviesoje, žmogus pamažu save įti-kina, kad po mirties nėra amžinojo gyvenimo, tik tuštuma.

Sovietiniais laikais universitetuo-se buvo dėstomi mokslinis ateizmas ir marksizmas, bet anuomet, atrodo, mažiau žmonių prarasdavo tikėjimą nei šiandien, kai žmonės savo mintis kreipia tik į šiapusinę tikrovę. Seku-liarizmas yra ne mažiau pragaištin-gas už marksizmą. Šiandien jis ritasi

per išsivysčiusias pasaulio tautas ir mūsų Tėvynę, ir jį maitina besaikis daiktų vartojimas ir malonumų troš-kimas. Ten, kur žmones pradeda val-dyti godumas ir hedonizmas, Dievui nelieka vietos. Sekuliarizmas kuria aplinką, kurioje viskas sutelkiama tik į čia ir dabar. Siekiama išplėšti iš gamtos visus turtus, nesirūpinant, kaip gyvens vaikai ir anūkai. Siekia-ma bet kokia kaina patirti daugiau

malonumų, nors ir paliekant sudau-žytus kitų gyvenimus.

Daugelis mielai priimtų amžinojo gyvenimo mintį, jeigu ji nieko nekai-nuotų ir jeigu ją būtų galima suderinti su nuodėmės darbais. Tačiau Kristus yra aiškiai pasakęs, kad nieko sutepta neįeis į Dangaus karalystę. Kur buvo įsileistas blogis, ten turi būti atgaila, nuvalanti nuodėmės purvą. Šis kelias nelengvas, bet kito nėra.

Dabartis nedžiugina. Krikščionis su savo amžinojo gyvenimo viltimi paliekamas ramybėje tik tuo atve-ju, jei jis nebando viešai rodytis su savo tikėjimu. Užtenka pabandyti, kaip tiems Makabėjų sūnums, nuo-sekliai ir viešai gyventi pagal savo ti-kėjimą, ir pasaulio vaikai sutartinai pradeda smerkti. Kokių tik epitetų savo adresu šiandien mes negirdime. Mes, tikintieji į Kristų ir amžinąjį gyvenimą, esantys ir atsilikę, ir neto-lerantiški, ir nemoralūs, ir pasmerkti sunykti ir t. t.

Komunikacijos priemonės dažnai atlieka juodą darbą, reklamuodamos tik kūno darbus. Dienraščiai ir inter-neto svetainės aprašinėja, kiek kartų vadinamosios žvaigždės išsiskyrė ir susituokė, kokius turtus susikrovė ir t. t. Daugelis nekritiškų žmonių pra-deda mąstyti, kad galbūt žmogaus gyvenimo tikslas – tik pinigai ir ga-limybė tenkinti visus savo norus.

Koks brangus yra Dievo žodis, skelbiantis amžinojo gyvenimo viltį. Mes turime žvaigždę, į kurią žvelg-dami galime ne tik nepaklysti, bet ir turėti jėgų atsispirti pomoderniojo pasaulio gundymams.

Kelią nušviečianti žvaigždė

Albinas ČaplikasVL žurnalistas, albinas.caplikas@krastospauda.lt

Žurnalas „Newsweek“ pagal gyve-nimo kokybę Lietuvai skyrė 34 vietą iš tyrime dalyvavusių 100 planetos valstybių, tačiau iš esmės į tokį pat klausimą lietuviai praėjusią savaitę viešosios nuomonės tyrimų kompa-nijai „Spinter tyrimai“ atsakė kitaip. Tik 1,7 proc. apklaustųjų pasakė, kad dėl Ministrų kabineto priimtų spren-dimų jų gyvenimo kokybė pagerėjo, o net 84,2 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Vyriausybės sprendimai turėjo neigiamos įtakos jų gyvenimo kokybei. Neigiamos!

Neabejotinai tarp pastarųjų buvo ir žemiau skurdo ribos gyvenantis kas penktas šalies, arba 690 tūkstančių, pilietis. Laikoma, kad vienas gyve-nantis asmuo atsiduria skurde, jei jo pajamos per mėnesį nesiekia 831 lito, o šeima, kurią sudaro du suaugę ir du vaikai iki 14 metų, – 1 746 litų. Be kita ko, šiemet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegauda-mi po 315 Lt per mėnesį. Galime tik

pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 milijar-do žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 se-kundės nuo bado miršta vienas žmo-gus. Lietuvoje ir Europoje nuo bado dar nemirštama, nors negalėčiau ga-rantuoti. Norėtųsi tikėti, kad labiau-siai nuskurdę žmonės galės pasinau-doti praėjusią savaitę pradėta dalyti ES parama maisto produktais. Apie 3 tūkst. t maisto produktų atiteks ma-žiausiai 540 tūkstančių Lietuvos pi-liečių, kurių vidutinės vieno šeimos nario pajamos neviršija 525 litų.

Iš viso tokios paramos neatsisakė 20 ES valstybių. Naujausiais duo-menimis, vidutiniškai 17 proc. ES gyventojų yra ties skurdo riba, todėl jaučia maisto stygių. Įdomu, kad tarp jų yra net Liuksemburgo piliečiai –

šiai turtingiausiai ES valstybei skirta maisto produktų už 828 tūkstančius litų (likusioms 19 ES šalių padalyta paramos už 1,65 mlrd. Lt).

Prieš kelerius metus kai kurie po-litikai, kalbėdami apie ES paramos maisto produktais idėją, kandžiai įgeldavo, kad ji tėra dar vienas būdas pagelbėti ES žemdirbiams. Kodėl? Iš pradžių programos tikslas buvo

skurstantiesiems išdalyti sukaup-tą žemės ūkio produkcijos perteklių (intervencines atsargas). Vėliau tam tikrais atvejais leista intervencines at-sargas papildyti rinkoje įsigytais pro-duktais. Šiais metais intervencinių atsargų – grūdų, pieno miltelių, šiek tiek sviesto – sukaupta pakankamai, todėl produktų įsigyti rinkoje reikės nedaug. Taip manyta. Tačiau padė-tis gali labai greitai pasikeisti. Apie tai garsiai pradėjo kalbėti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organi-zacijos atstovai. Taigi Jungtinių Tau-tų maisto ir žemės ūkio organiza-cija įspėja, kad šį rugsėjį padėtis kai kuriuose planetos regionuose labai greitai blogėjo ir pavojingai artėjama prie 2007-ųjų lygio. Priminsime, kad 2007–2008-aisiais, kai pieno, grūdų ir mėsos kainos šovė į viršų, Bangla-deše, Haityje ir kitose besivystančiose ekonomiškai atsilikusiose valstybėse nuvilnijo bado kamuojamų gyven-tojų riaušių banga. Siaubinga banga, nes bado iškankintų žmonių minios paprastai niekas negali sustabdyti. Ji

lyg cumanis šluoja viską, kas pasitai-ko kelyje, nusiaubia miestus ir kai-mus, padaro nesuskaičiuojamą žalą ir taip silpnų valstybių ekonomikoms bei apskritai tokių valstybių egzista-vimui. Sakysite, tai mums neaktualu. Klystate. Dar ir kaip aktualu, nes gy-vename globalizacijos laikais, kai pa-dėtis visuose žemynuose yra lyg su-sisiekiantys indai – jeigu kas įvyksta

viename žemyne, labai greitai ta ban-ga pasiekia kitus žemynus ir nuvilnija per visą planetą. Be to, neatmeskime tikimybės, kad sugrįžtančios aukštos kainos neužkliudys net pasiturinčiai, palyginti su likusia pasaulio dalimi, gyvenančių europiečių.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija atliko išsamius ty-rimus ir nustatė, kad kainų indeksas – vadinamojo maisto produktų krepše-lio, į kurį patenka kviečiai, kukurūzai, ryžiai, pieno produktai, cukrus ir mėsa, kaina šių metų spalio mėnesį išaugo iki 197,1 punkto (arba paaugo 5 proc. rugsėjo mėnesį) ir pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius dvejus metus.

Gal šis šuolis laikinas? Deja, Jung-tinių Tautų maisto ir žemės ūkio or-ganizacijos ekspertai įspėja, kad mais-to produktų kainos ne tik nesumažės, bet artimiausiais metais net augs. Kai kurias priežastis žinome patys. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES rinkoje, JAV, Rusijoje ir Ukrainoje šįmet grū-dų derlius buvo gerokai mažesnis nei prieš metus, be to, iš įvairių valstybių

ateina žinių, kad žieminių kviečių pa-sėta gerokai mažiau nei buvo sėjama pastaraisiais metais. Taigi ir derlius, tikėtina, bus mažesnis nei šįmet ar ankstesniais metais. Jeigu taip atsi-tiks, kitąmet kainos vėl šaus į viršų.

Taigi nesistebėkime, kad atsigau-nanti ekonomika vieniems žada di-desnes pajamas, o virš kitų pakimba grublėta skurdo ranka.

Komentarai

Savaitės komentaras

Teisininkas pataria

Ar reikės mokėti sveikatos draudimo mokestį?

Ar privalo studentė susimokėti 72 litus sveikatos draudimo, jei-gu pirmus metus mokėsi viename universitete, o antrus metus įsto-jo į kitą universitetą? Pertrauka padaryta liepos ir rugpjūčio mė-nesiais. Tuos mėnesius niekur ne-dirbo, pajamų neturi, už mokslą moka. Ar yra skaičiuojami dels-pinigiai?

Rūta Š.,Kauno rajonas

Į šį skaitytojos laišką atsako teisininkas Rolandas Rakauskas

Lietuvos Respublikos sveika-tos draudimo įstatymo 6 str. 4 d. 7 punkte nustatyta, kad apdraus-taisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi:

Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų dieninių sky-rių moksleiviai ir studentai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lie-tuvos Respublikoje, studijuojantys Europos Sąjungos valstybių narių aukštųjų mokyklų dieniniuose sky-riuose.

Todėl šiuo konkrečiu atveju, jei-gu studentė yra dieninio skyriaus, mokėti sveikatos draudimo įmokų nereikia, o tai, kad ji įstojo į kitą universitetą, nieko nekeičia, nes studentai yra draudžiami visiems mokslo metams, t. y. nuo rugsė-jo mėnesio iki kitų metų rugsėjo mėnesio.

Šiuo atveju studentė yra ap-drausta valstybės lėšomis, tad jo-kių įmokų, tuo labiau delspinigių, ji mokėti neprivalo.

Prognozuojamas skurdo cunamis

Sovietiniais laikais universitetuose buvo dės-tomi mokslinis ateizmas ir marksizmas, bet anuomet, atrodo, mažiau žmonių prarasdavo tikėjimą nei šiandien, kai žmonės savo mintis kreipia tik į šiapusinę tikrovę.

Šįmet net 182 tūkst. Lietuvos gyventojų kažkaip išgyvena tegaudami po 315 litų per mėnesį. Galime tik pasiguosti, kad pasaulyje 1,5 mili-jardo žmonių per mėnesį tegali išleisti po 75 litus, tačiau Žemėje kas 3,6 sekundės nuo bado miršta vienas žmogus.

43 proc.

16 proc.

Kaip turėtume reaguoti į padidėjusį Lenkijos spaudimą

Lietuvai?Tokį klausimą buvome pateikę interneto puslapyje valstietis.lt.

Sėsti abiem pusėms prie derybų stalo

ir ieškoti kompromisų

Lietuva turi tvirtai laikytis savo pozicijų

Sprendžiant iškilusius

nesutarimus pasitelkti

tarptautinius ekspertus

Nežinau

38 proc.

3 proc.

2010 lapkričio 13 • Nr. 90 (9005)Valstiečių laikraštis 5Aktualijos

Lietuvą pasiekė liūdna ir skaudi žinia apie iškilaus tautos veikėjo, darbštaus lietuvybės gynėjo ir lietuviškosios kultūros

puoselėtojo, aktyvaus visuomenininko Juozo KOJELIO išėjimą į anapilį.

Velionis Juozas Kojelis priklausė tai kartai, kuri, vos sulaukusi brandos, buvo priversta patirti vieną okupaciją po kitos ir žiauriomis prievartos sąlygomis ginti savo įsitikinimus, savo vertybes, savo laisvę. Tokia laiky-sena ir ištikimybė Lietuvai šviesaus atminimo Velioniui kainavo tikrai daug – 1943-iaisiais metais už antinacinės rezistencijos organizavimą Juozas Kojelis buvo nubaustas kalėjimu, o jau po metų sovietinės okupa-cijos grėsmė privertė bėgti iš tėvynės.

Tačiau ir priverstinėje emigracijoje Juozas Kojelis dirbo Lietuvai ir lietuvybei – kaip pedagogas, kaip aktyvus patriotas, kaip mokslo ir kul-tūros žmogus, leidinių autorius. Todėl Velionio redaguoto žurnalo pava-dinimas „Į laisvę“ buvo ne tik prasmingas retorinis šūkis, bet ir visų Juo-zo Kojelio dvasinių bei fi zinių jėgų vektorius, Jo viso gyvenimo darbų apibendrinimas.

Šiandien mintimis esu kartu su visais, kurie Velionį prisimena su dėkin-gumu bei pagarba, ir reiškiu nuoširdžią užuojautą Juozo Kojelio šeimai ir artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms, bendradarbiams ir bendražygiams.

Lietuvos Respublikos Seimo varduSeimo pirmininkė Irena Degutienė

Algimantas Matulevičius,Jonas Mažintas

Tai, kas jau daugelį metų vyks-ta šalies valdžioje, visiškai neati-tinka elementarių moralios poli-tikos reikalavimų. Daugelis šalies gyventojų pasibaisėjo šios kaden-cijos Seimo nekompetentingumu sprendžiant itin skaudžias krizės padarinių suvaldymo problemas vien tik skriausdami sunkiausiai gyvenančius žmones.

Apkaltos nusipelno kur kas daugiau parlamentarų

Po paskutinio Seimo spekta-klio, vadinamo Lino Karaliaus ir Aleksandro .Sacharuko apkalta, daug kam trūko kantrybė. Tikrai ne mažesnės apkaltos nusipelno Arūno ir Ingos Valinskų šeimyna, ciniškai pamynusi bet kokį pado-rumą ir dirbanti LNK televizijo-je. Nesvarbu, kad jie sako, jog už šį darbą pinigų negauna. Sunkoka tuo patikėti.

Rimtais pažeidimais įtariami Egidijus Vareikis ir Mantas Ado-mėnas. Nesiderina Seimo nario mandatas ir su Astos Baukutės elge-siu plėšiant bendrabutyje santechni-ką ir elektros lizdus, Andriaus Še-džiaus bei Žilvino Šilgalio šokiai, Seimą kompromituojančios šių par-lamentarų sutartys su televizijomis. O kaip toleruoti LEO aferos vykdy-tojus G.Kirkilą ir B.Vėsaitę bei jos stūmėjus socialdemokratus, liberalų ir centro frakciją ir „darbiečius“. Juk tai nusikaltimas, kainavęs Lietuvai apie 3 milijardus litų?

A.Kubilius irgi prisidėjo prie šios machinacijos, nes užuot inicijavęs rimtą teisinį tyrimą ir tikrųjų kalti-ninkų paieškas, jis aferos dalyviams pasižadėjo viską užmiršti ir net pri-mokėjo 680 milijonų litų. Ir, kaip jo partijos patriarchas sakė, kas galė-tų paneigti, kad iš to turėjo kokios nors naudos

O kaip su A.Čapliku? Juk jam būnant ministru, jo partijos kolega paėmė kyšį, o vėliau pareiškė, kad

tie pinigai buvo partijai. Seime sėdi ir jau senesnės, vadinamosios „Ru-bikono“ juodosios buhalterijos he-rojai E.Masiulis, G.Steponavičius, A.Vidžiūnas ir ypač per šią ap-kaltą buvęs aktyvus moralistas V.Andriukaitis.

Dvigubi standartai

Net keli Seimo nariai dar yra įtariamieji baudžiamaisiais nusi-kaltimais, tarp jų net pusmetį bu-vęs opozicijos lyderiu V.Gapšys. O kiek Seime likę „valstybininkų“ klano dalyvių ir aktyvių rėmėjų. Klano, kuris veikė ir, nors apkar-pytas, toliau veikia prieš valsty-bę ir, kas baisiausia, be skrupulų daro įtaką teisėsaugai ir jos spren-dimams. Visi jie mėgsta papos-tringauti apie aukštus moralės standartus, bet juos taiko kitiems, tik ne sau.

Po apkaltos spektaklio pasigir-do kalbų apie priešlaikinius Seimo rinkimus. Jų tikrai reikėtų, bet jei viskas bus daroma skubotai, naują parlamento kadenciją pradės ne ge-resni parlamentarai nei dabartiniai. O taip tikrai bus, jei nekeisime sis-temos iš pagrindų.

Išeitis – referendumas

Kokia alternatyva? Ar ji išvis įmanoma? Pakeisti šią supuvusią sistemą siūlome labai paprastai – at-sisakyti Seimo narių rinkimų pagal partinius kandidatų sąrašus. Rink-ti Seimo narius tik vienmandatėse apygardose ir parlamentarų skaičių sumažinti iki 71. Suprantama, to-kio sprendimo iš šio Seimo tikėtis labai sunku. Antras, bet ilgesnis ke-lias – tautos referendumas, kuriam surengti reikia surinkti 300 000 pi-liečių parašų per tris kalendorinius mėnesius. Tai sunkus uždavinys, ta-čiau įmanomas.

Be minėtų Seimo rinkimų sis-temos esminių pakeitimų, dar rei-kėtų referendumu įteisinti ne-mokamą mokslą ir nuostatą, kad pensijos negali būti mažinamos ar kitaip nusavinamos, o sumažintos turi būti atkurtos ir kompensuotos.

Konstitucijoje turėtų būti įteisin-ta garantuota nemokama sveika-tos apsauga.

Pasipriešinimas tam – neišvengia-mas. Partijos, šiltai sėdinčios Seime ir sprendžiančios savo vadukų asme-

nines problemas, jokiu būdu nenorės ką nors keisti. Todėl visa viltis – Lie-tuvos žmonės ir referendumas.

Reikia keisti Seimo rinkimų tvarką

Partijos, šiltai sėdinčios Seime ir sprendžiančios savo vadukų asmenines problemas, jokiu būdu nenorės ką nors keisti. Todėl visa viltis – Lietuvos žmonės ir referendumas. Raimundo Šuikos nuotrauka

(Užs. 1082)

6 2010 lapkričio 13 • Nr. 90 (9005)Valstiečių laikraštisAktualijos

Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@krastospauda.lt

V.Andriukaičio pavardė dažnokai sušmėžuoja įvairiuose skandaluose. Prieš kelerius metus vadinamojoje abonento byloje politiko mundu-rą labiausiai teko skalbti buvusiam sostinės merui Artūrui Zuokui. Ta-čiau viešumon tada buvo iškilę ir V.Andriukaičiui pareikšti įtarimai paėmus 95 tūkst. Lt kyšį.

Garsiajame pedofi lijos skandale parlamentaras vėl atkreipė į save visuomenės dėmesį. Seime jis gynė kitų politikų pasitikėjimo netekusį generalinį prokurorą Algimantą Va-lantiną, kaltino valdžią kišantis į tei-sėsaugos darbą, o Drąsiaus Kedžio dukrelę nuo pedofi lų ginančius žmo-nes vienoje televizijos laidoje išvadi-no linčo teismus rengiančia ir cirkus krečiančia minia. Dėl kai kurių aštrių pareiškimų V.Andriukaitis yra sulau-kęs ir partijos bičiulių kritikos.

Flirtas su verslu

Daugelis dar nespėjo pamiršti prieš kelerius metus politinę šalies padangę sukrėtusio skandalo. Iš pradžių kalbė-ta apie tuometinės „Rubicon Group“ įmonių grupės (dabar tai koncernas ICOR) galimą įtaka sostinės merui Artūrui Zuokui. Skandalui įsisiūba-vus, visuomenė išgirdo Specialiųjų ty-rimų tarnybos (STT) slapta darytus telefoninių pokalbių tarp verslinin-ko Andriaus Janukonio ir kitų poli-tikų įrašus. Iš jų buvo galima spręsti, kad ant verslininkų kabliuko užki-bę įvairių partijų atstovai. Seimo na-riams V.Andriukaičiui, konservatoriui Arvydui Vidžiūnui ir socialliberalui Vytautui Kvietkauskui buvo pareikš-ti įtarimai kyšio ėmimu. Tyrimo do-

kumentuose tada buvo minimos nuo 25 iki 95 tūkst. Lt sumos.

Iš pokalbių išklotinių buvo matyti, kad politikai labai uoliai žadėjo įvai-rią pagalbą ir nesikuklino už tai patys prašyti paramos, tiesa, tiesiogiai apie pinigus jie niekada nešnekėjo.

STT užfi ksavo, kaip verslininkas su V.Andriukaičiu aptarinėjo Šilu-

mos ūkio, Naftos ir dujų išteklių mo-kesčio įstatymus, elektros skirstomųjų tinklų nuomos reikalus, ES lėšomis fi nansuojamus projektus. Politikas paslaugiai pasakojo Seime svarsto-mų projektų aptarimų eigą, žadėdavo patarpininkauti pokalbiuose su Vy-riausybės nariais. Pašnekovai ne kartą tarėsi dėl susitikimų ar „vokų su do-kumentais“ perdavimo.

Sutapimai nevirto byla

Teisėsaugininkų Seimui pateikta-me rašte buvo skelbiama, kad telefo-

ninio pokalbio metu V.Andriukaitis ir A.Janukonis susitarė susitikti prie upės, Seimo rūmų apačioje, nes „jau atėjo laikas“. Tą pačią dieną optinė-je laikmenoje nurodyta, kad žmo-gui, pažymėtam „Andr.“, skirta 15 tūkst. Lt. Vėliau politikas papra-šė A.Janukonio „tiesioginės para-mos“, o optinėje laikmenoje fik-

suojama, kad tam pačiam „Andr.“ skirta 20 tūkst. Lt. Kito pokalbio metu A.Janukonis paprašė pagal-bos teikiant Seimui Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas dėl valstybės reguliuojamų dujų kai-nos. V.Andriukaitis pažadėjo padėti ir pasiūlė susitikti Seime. Optinėje laikmenoje nurodyta, kad „Andr.“ tą dieną skirta 20 tūkst. Lt. Įtar-ta, kad iš viso po panašių pokalbių V.Andriukaičiui buvo perduota 95 tūkst. Lt, A.Vidžiūnui – 40 tūkst. Lt, V.Kvietkauskui – 25 tūkst. Lt.

„Yra susitarimai, yra dar ta juodoji buhalterija, kur datos, sumos sutampa. Aš, būdamas teisėju, teisčiau“, – Sei-me, siūlydamas leisti pradėti ikiteis-minį tyrimą prieš tris parlamentarus, teigė tuometis generalinis prokuroras Antanas Klimavičiaus.

Įtariamieji patys atsisakė Seimo nario mandatų. Tiesa, tada jų kaden-cijos ir taip artėjo prie pabaigos. Įdo-mu ir tai, kad prokuratūra po kelių mėnesių nutraukė tyrimą pareiškusi, kad STT medžiagoje nėra užfi ksuo-ta konkretaus kyšio davimo atvejo. Galbūt politikai žinojo, kad mažai kuo rizikuoja, o poelgis bus įvertin-tas kaip labai kilnus?

V.Andriukaitis nenurimo ir vėliau padavė jau prokuratūros vadovu ne-dirbantį A.Klimavičių į teismą, kurio procesas nutrauktas teisininkui atsiė-mus savo žodžius.

Vėl patraukė dėmesį

Minėtą skandalą V.Andriukaitis yra pavadinęs politiniu susidoroji-mu. Esą tuometis Seimo pirminin-kas Artūras Paulauskas galėjęs jam kerštauti – V.Andriukaitis pasisakė prieš bendrą socialdemokratų ir so-cialliberalų kandidatų sąrašą.

Praėjusią kadenciją nepatekęs į Seimą ir tik pernai pagal partijos są-rašą vėl į jį sugrįžęs V.Andriukaitis garsiojoje pedofi lijos byloje, kai par-lamentas svarstė, ar generalinis pro-kuroras Algimantas Valantinas ver-tas pasitikėjimo dėl vykdyto tyrimo pagal Drąsiaus Kedžio pareiškimus, siūlė pratęsti parlamentinį tyrimą dėl prokuratūros vadovo darbo, paskui bandė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl politikų įtakos teisėsaugininkams. Jį įkvėpė generalinio prokuroro pava-duotojo Gedimino Jasaičio užuomi-nos apie patiriamą valdančiųjų spau-dimą.

Beje, G.Jasaitis dabartinį postą už-ėmė tada, kai buvo nutraukta byla dėl trijų parlamentarų įtartų korupciniais ryšiais su „Rubicon Group“. Tai taip pat suteikė peno įvairioms kalboms. „Gal ne atsitiktinai V.Andriukaitis imasi ginti poną G.Jasaitį, – yra skel-bęs savo pasvarstymus Tautos ateities forumo vadovas Algimantas Matule-vičius . – O gal būtų verta tikrai pri-versti prokurorus grįžti prie šios ne-regėto mąsto tarnystės bylos iš Seimo

narių pusės, juolab kad ten įpainiotos net dabartinių trijų ministrų pavardės bei buvę ir esami Seimo nariai, aptar-naujantys lyg tam tikro elgesio mergi-nos korumpuotas verslo struktūras?“

Jautriai sureagavo

V.Andriukaitis diskusijose apie pe-dofi lijos bylos peripetijas įpylė žibalo ir televizijos laidoje „Kodėl?“ Iš pra-džių D.Kedžio šalininkus jis išvadino minia, kuri rengia linčo teismus, ir pa-reiškė, kad visas šis cirkas jam atrodo juokingas. Kitas parlamentaras Sau-lius Stoma pareiškė, kad jam gėda dėl laidos dalyvių V.Andriukaičio, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirminin-ko Armino Lydekos, Teismų tary-bos pirmininkės Laimos Garnelie-nės ir buvusios vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiū-tės. Šį ketvertuką jis pavadino „tam tikra prasme nusikaltėliais“. Tada V.Andriukaitis pasipiktinęs paliko studiją ir pagrasino, kad kolega už šiuos žodžius turės atsakyti. S.Stomos elgesį V.Andriukaitis apskundė Sei-mo Etikos ir procedūrų komisijai.

„V.Andriukaitis reagavo neadek-vačiai, tas pabėgimas atrodė lyg būtų

įvykusi pasaulio tragedija, o tai su-kelia įvairių minčių, kad galbūt kai kam dega kepurė, – kalbėdamas su VL šypteli S.Stoma. – Manau, kad tai yra susireikšminimas, kai ilgai bū-damas politikoje žmogus pasijunta pusdieviu. Su V.Andriukaičiu apskri-tai neįmanoma diskutuoti, jis negirdi kitos nuomonės.“

V.Andriukaitis atrėžė S.Stomai, kad šis yra nuteistas už pinigų grobs-tymą ir teismo sprendimu pripažintas kaltu. „Aš, skirtingai nuo jūsų, atsisa-kęs Seimo nario mandato, įrodžiau, jog įtarimai buvo niekuo nepagrįs-ti, o buvęs generalinis prokuroras A.Klimavičius teismo keliu atsipra-šė manęs dėl garbės ir orumo įžeidi-mo, – viešame pareiškime S.Stomai replikavo V.Andriukaitis. – Tuo mes ir skiriamės! Jūsų atveju kaltinimas įrodytas teisme ir bausmė įvykdyta. Mano atveju – teismo keliu atsipra-šyta.“

S.Stoma į tai atsako, kad geriau atsėdėti ir nesijausti skolingam. „Aš dabar esu laisvas nuo visokių grupuo-čių ir neturiu joms atidirbinėti“, – at-kerta jis.

Skandaluose besimurkdantys politikai norėtų vilkėti teisingųjų togasSeimo narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis dėl savo drastiškų pareiškimų neretai pakliūva į dviprasmiškas situacijas, prieš keletą metų net buvo įtartas kyšių ėmimu iš verslininkų.

Politikoje formali teisė aukščiau moralėsAlgis Krupavičius, politologas

Palyginti su Vakarų politikos etika, Vidurio ir Rytų Europos šalyse mo-ralės standartai dar daug menkes-ni. Tarkime, Švedijoje netgi nereikia specialių įstatymų politiniams rinki-mams, ten užtenka susitarimo elgtis etiškai, ir tai daroma.Lietuvoje politikai dažnai savo elgesį vertina formaliai – jei teismas neįro-dė, vadinasi, esu švarus, nors kai ku-rios situacijos verčia manyti kitaip.

Dūmų priedanga rimtiems dalykamsRokas Žilinskas, Seimo narys

Aktyvius Aleksandro Sacharuko ir Lino Karaliaus apkaltos šalininkus, bet praeityje į skandalus įsivėlusius A.Vidžiūną ir V.Andriukaitį vertinčiau buvusio prancūzų prezidento Žako Širako žodžiais: „Jie praleido gerą progą patylėti“. Taip pat jiems tinka liaudies priežodis: juokiasi puodas, kad katilas juodas.Ši apkalta ir eskaluojamas su tuo su-sijęs skandalas buvo viena iš dūmų priedangų valdantiesiems, kai spren-džiami labai skausmingi ir rimti da-lykai: rengiamas energetikos įmo-nių restruktūrizavimas, tvirtinamas biudžetas, priimami kiti sprendimai, kurių nauda yra abejotina, todėl nu-kreipti visuomenės dėmesį kitur val-džiai yra naudinga.

STT užfi ksavo, kaip verslininkas su V.Andriukaičiu aptarinėjo Šilumos ūkio, Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymus, elektros skirstomųjų tinklų nuomos reikalus, ES lėšomis fi nansuojamus projektus.

Tą valandą, kai prieš keletą metų STT pareigūnai išsivedė V.Andriukaitį ap-klausai, parlamentaras norėtų užmiršti pats ir kad užmirštų jo rinkėjai.

Eltos nuotrauka

V.Andriukaitis ir A.Vidžiūnas dabar labai aktyviai smerkia kolegų elgesį, nors ankstesniais metais jų telefoninių pokalbių išklotinės sukėlė visuome-nės pasipiktinimo audrą. Martyno Vidzbelio nuotraukos

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Lytinis moksleivių švietimas –Trojos arklys ar apleistas kuinas?

Šeštadienis

11 psl.

Sveikata

Triušininkystė yra viena seniausių gyvulininkystės šakų. Romėnai juos veisė daugiau kaip prieš 2 000 metų. Į Lietuvą XV a. triušius atvežė vienuoliai, juos augino pasninkui.

Artūras Stimbirys

7 psl.

Dėl neprižiūrimų dūm-traukių pleška būstai.

Nijolė Petrošiūtė,VL žurnalistė

23 psl.

Kas kaip moka, taip ir krečia Patys skaniausi ilgaausiai

Pasaulyje cukriniu diabetu šiuo metu serga apie 265 mln. žmonių, o po dvide-šimties metų, prognozuo-jama, sergančiųjų bus dau-giau nei 330 milijonų. Ši liga sparčiai plinta, be to, daugėja ir sunkių šios ligos komplikacijų atvejų.

Aušra Pocienė,VL žurnalistė

23 psl.

Svarbu išaiškinti kuo anksčiau

Kai svečias išeina, jis tampa poetu

13 psl.

7 psl.

Sodyba

Svajojo apie aktorystę, o tapo dainininke

Kauno muzikinio teatro so-listei Ramintai Vaicekaus-kaitei prilipusi mielos kva-toklės pravardė, nors ji, ko gero, labiau panaši į kruopščiai darbus rikiuo-jančią bitutę.

Virginija Barštytė,VL žurnalistė

Prieštaringai vertinamas jaunimo lytinis ugdymasmokyklose Lietuvą padalijo į dvi priešiškas stovyklas.

Nijolė Petrošiūtė, Aušra Pocienė,VL žurnalistės

Privažiavus Omane prie reikiamo namo, jūsų pa-sitikti išeis tikra procesija – pirmasis pasisveikins se-nelis, paskui tėvas, vėliau motina ir, pagaliau, pri-bėgs jaunesni broliai, se-serys bei sūnėnai.

Asta Bendoraitė