Valdas Kvedaras

3 p.

-

-

-

--

--

-

p.

p.

p.

p.

SodybaŠeštadienisSveikata

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

Per sunkmetį džiūgauta, kad emigrantų į Lietuvą siunčiami pi-nigai įpūtė gyvybės merdėjančiai vidaus rinkai. Kitąmet emigrantų perlaidos gali daug kam atsirūgti.

Bankininkai skaičiuoja, kad šie-met Lietuvą turėtų pasiekti rekordinė suma iš emigrantų – apie 6 mlrd. Lt (pernai buvo 5,3 mlrd. Lt). Tad ko-dėl stipriau nepapurčius praturtėju-sių gyventojų?

Augančių skolų slegiamos savi-valdybės suinteresuotos kuo daugiau sutaupyti socialinėms pašalpoms atriektų lėšų. Didesnės emigrantų perlaidos būtų naudingos.

„Kad bepurtydami neišrautume su šaknimis... Ar dabar pradėsime per-sekioti močiutes, kurios iš savo vaikų gavo pinigų vaistams? Jei pradėsime skaičiuoti, kiek užsienyje uždarbiau-jantys vaikai seniems ligotiems tėvams atsiuntė perlaidų, ardysime šventus saitus. Ar to ir siekiama?“ – dėl savi-valdybių planų, sukėlusių gyventojų nerimą, nuogąstavimus išsakė Biržų rajono politikė, vietos veiklos grupės projekto koordinatorė Nijolė Šatienė.

Pasak biržietės, ketinimas nusitai-kyti į pinigus, kuriais pasidalija artimi šeimos nariai, gali įsiūbuoti iš skurdo neišbrendančių ar ties jo riba atsidū-rusių žmonių pasipiktinimo bangą.

„Ar nūnai valstybė neturi svar-besnių rūpesčių, jei beria druskos ant skurdo žaizdos? Tie, kurie valdo di-deles nelegalias sumas, yra ramūs, o paprasti žmonės gąsdinami. Gal taip norima atitraukti dėmesį nuo svarbes-nių problemų?“ – klausė N.Šatienė.

Gyventojai, pretenduojantys į socialines pašalpas ar kompensaci-jas už karštą vandenį bei šildymą, ir dabar privalo nurodyti visas gauna-mas pajamas, taip pat ir emigrantų siunčiamus pinigus.

2 p.

-

scanpix.ee nuotrauka

2 Nr. 97 (9425)

Atkelta iš 1 p.

Jei savivaldybių darbuotojams kyla abejonių dėl pretendentų į pa-šalpas pajamų, jie kreipiasi į mokes-čių inspektorius. Kitąmet socialinių paramų skirstytojams žadama su-teikti prieigą prie VMI duomenų, tad informacija apie pajamas bus po ranka.

„Paramos prašantis žmogus pats privalo nurodyti visas pajamas. Bet jei numanome, kad jis to nepada-rė, bet papildomų pajamų turi, raš-tu kreipiamės į VMI. Kai galėsime prisijungti prie jos sistemos, patys matysime duomenis apie pajamas. Kol kas tokių galimybių neturime, žadama, kad kitų metų pirmą ket-virtį sistema bus įdiegta“, – aiški-no Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Vir-ginija Savickienė.

Lietuvos savivaldybių asociacijos ir VMI vadovai jau sutarė dėl tokio bendradarbiavimo. Socialinės ap-saugos ir darbo ministerijos duo-menimis, per vieną 2014 m. sau-sio–rugsėjo mėnesį socialinę pašalpą gavo vidutiniškai 147,2 tūkst. asme-nų (5 proc. Lietuvos gyventojų), o būsto šildymo išlaidų kompensaci-jas – 197 tūkst. gyventojų (6,7 proc. gyventojų).

„Bus negerai, jei užklius emig-rantų perlaidos. Taip, dabar įverti-namos pašalpų ir kompensacijų už šildymą gavėjų pajamos. Tarkime, kai gyventojai gauna tiesiogines iš-mokas už deklaruotus pasėlius, jie tą ketvirtį netenka valstybės paramos. Bet emigrantų perlaidų skaičiavi-mas gali įnešti daug sumaišties“, – įsitikinęs Lietuvos savivaldybių se-niūnų asociacijos prezidentas, Tau-ragės rajono savivaldybės Mažonų seniūnas Jonas Samoška.

Jis pabrėžė, kad, norint atimti pašalpas ir kompensacijas iš gyven-tojų, kurie gavo perlaidas iš emigra-

vusių artimųjų ar giminaičių, reikėtų įvertinti, kam buvo skirti tie pinigai. „Gana dažnai emigrantai siunčia pi-nigus artimiesiems, kad jie nupirktų statybinių medžiagų gyvenamajam būstui remontuoti, prašo tvarkyti ir atnaujinti sodybas ir pan. Jei tėvų, brolių ar seserų prašo pašildyti ir prižiūrėti namus, kad nepradėtų pe-lyti, normalu, kad šioms išlaidoms atsiunčia ir pinigų. Tad kaip vertinti tokias pajamas? O tokie atvejai daž-ni“, – aiškino seniūnas.

N.Šatienė įsitikinusi, kad ne-teisinga būtų persekioti ne iš gero gyvenimo emigranto duoną krem-tančių tautiečių perlaidas. „Reikėtų pasidžiaugti, kad savo šalyje uždar-bio nerandantis jaunimas siunčia pinigus į Lietuvą, nori savo kraš-te prasikurti ir dar stengiasi padė-ti tėvams. Ar reikia bausti menku-tę pensiją gaunantį seną žmogų, jei vaikas sukaupia pinigų jo sąnariui pakeisti? Kaime daug akivaizdžių pavyzdžių, kur išleisti vieno ar kito kraštiečio svetur uždirbti pinigai. Štai jauna šeima apšiltino namą, kad mažyliams būtų šilčiau ir jau-kiau. Matyt tie, kurie siūlo kontro-liuoti perlaidas, nežino, kaip mūsų žmonės gyvena“, – kalbėjo Biržų ra-jono Šukionių kaimo bendruome-nės vadovė.

Valdantieji nesutaria, ar atimti socialines pašalpas iš tų, kurie su-laukia emigrantų pinigų. Kai kurie siūlo tai palikti spręsti pačioms sa-vivaldybėms, kurios šiemet pradėjo savarankiškai skirstyti pašalpas.

Savivaldybių atstovai sako, kad, pasitelkus kaimo bendruomenių atstovus, seniūnijas, pašalpos tei-singiau skirstomos, mažėja pikt-naudžiautojų, todėl sutaupoma so-cialinėms pašalpoms iš valstybės biudžeto skirtų lėšų. Jos esą panau-dojamos kitoms socialinėms reik-mėms.

„Mes neatiminėjame pašalpų, o jas teisingiau skirstome, nes yra pikt-naudžiautojų, – pabrėžė J.Samoška. – Kol nereikėjo už pašalpas dirbti vi-suomenei naudingo darbo, ne vienas uždarbiaudavo užsienyje, o Lietuvo-je gaudavo pašalpas. Tai neteisinga kitų pašalpų gavėjų atžvilgiu.“

Sukčiautojų gretas savivaldybės retina. Tačiau kaip sumažinti pa-šalpų gavėjų, praradusių motyvaci-ją dirbti ir užsidirbti, skaičių, savi-valdos atstovai nežino. To nežino ir dėl to nesirūpino bei nesirūpina ir nė viena valdžia sostinėje. Išlaiky-mo dvasia persisunkusios jau ke-lios kartos.

Socialiai remtinų žmonių gyve-nimą iš arti pažįstanti Panevėžio rajono gyventoja, buvusi Molainių kaimo bendruomenės pirmininkė Janina Zlatkienė pastebėjo, kad pa-šalpų gavėjai nevienodi.

„Vieniems jos labai reikia, o iš kitų jau pavėlavome atimti. Bai-siausia, kad vaikai nesvajoja, neku-ria ateities planų, o sako, kad gy-vens, kaip ir jų tėvai, – iš pašalpų. Kas atsitiko mūsų visuomenei, kad žmonės nenori dirbti, kurti? Dėl degradavusių gyventojų atsakomy-bę turėtų prisiimti ir mūsų valdžia. Tačiau ji galvoja tik apie save ir savo aplinką, o visiems kitiems pažeria trupinių. Žuvis genda nuo galvos, todėl taip ir gyvename“, – nuomo-nę išsakė moteris.

Anot J.Zlatkienės, viena didžiau-sių mūsų visuomenės ydų – asme-ninės atsakomybės stoka. „Už atsa-kingų valdininkų klaidas sumoka valstybė, todėl visi taip veržiasi į postus. Dabar vaikai nuo mažens ugdomi tokia dvasia: jokių parei-gų, vien tik teisės. Tad nenuostabu, kad užaugę jie tik reikalauja, ima sau, o nieko nenori duoti kitiems“, – sakė ji.

Aktualijos

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

15.58.

RytojŠiandien Poryt

-6 -11o -6 -1o

-5 0o-3 +2o

-7 -2o

-6 -1o

Romas Lazutka -

--

-

---

--

--

-

--

--

-

--

--

-

-

---

-

-

--

-

--

-

-

-

-

-

----

-

-

-

-

---

-

--

-

-

-

-

-

3Nr. 97 (9425)

Atkelta iš 1 p.

Šių metų pradžioje URM pa-kvietė teikti paraiškas dalyvau-ti prašymus išduoti Šengeno vizas priimančių išorės paslaugų teikėjų atrankoje. Ministerija apsisprendė, kad vizų centrus būtina įkurti Ar-mėnijoje, Azerbaidžane, Baltarusi-joje, Gruzijoje, Kazachstane, Kini-joje ir Turkijoje. Įkūrus vizų centrus, į juos galės kreiptis norintys gauti Lietuvos vizą piliečiai – jiems ne-bereikės vykti į galbūt toli esančią Lietuvos ambasadą arba konsulatą. Taigi vizų centrai – tarpininkai tarp fizinių asmenų ir ambasadų.

Seimo narys Algimantas Sala-makinas redakcijai tvirtino turintis nepaneigiamos informacijos, kad, vykdant paslaugos teikėjų atran-ką, vertinimo komisijos pirmininkė, URM kanclerė Jūratė Raguckienė pasielgė nederamai. „Vyksta balsavi-mas – balsuoja už kandidatus, patei-kusius paraiškas steigti vizų centrus Armėnijoje ir Azerbaidžane. Komisi-jos pirmininkė ir ministerijos kancle-rė J.Raguckienė sako: „Pažiūrim, kas laimėjo.“ Pažiūri – ogi ne maskvie-čiai. Sukeliama vos ne isterija, girdi, kodėl laimėjo ne maskviečiai“, – pa-sakojo A.Salamakinas. Politiko tei-gimu, nugalėtoju trečiame komisi-jos posėdyje, dalyvaujant ne visiems jos nariams, paskelbta „VFS Global“.

Vienas konkurso dalyvis re-zultatus apskundė teismui, todėl J.Raguckienė, prisidengdama teis-mo paslaptimi, nepanoro nei atskleis-ti konkurse dalyvavusių bendrovių, nei detaliau kalbėti apie „VFS Glo-bal“. Kanclerės teigimu, ši firma yra patikima, nes su ja sutartis dėl vizų iš-davimo yra sudariusios dauguma ES šalių, kitos pasaulio valstybės.

URM jau yra sudariusi sutartį su „VFS Global“: praėjusiais metais Ru-sijoje atidaryta 17, Ukrainoje – 14 vizų centrų. Tačiau juose – ne „VFS Glo-bal“, o visai kitų bendrovių darbuotojai.

KGB ausys

Paklausus, ar Briuselio direktyvoje (būtent ja remiamasi sudarant sutar-tis su bendrovėmis dėl vizų išdavimo) numatyta, kad paslaugos teikėjas gali samdyti subrangovus, kanclerė išsi-suko diplomatišku atsakymu: „Sutar-tis vykdoma, ir tai mums svarbiausia. Neturime skundų nei iš partnerių, nei iš Briuselio.“ Pasiteiravus, ar kar-tais kanclerei nežinoma informaci-ja, kad „VFS Global“ subrangovėms faktiškai vadovauja ir pagrindiniai jų savininkai yra rusai broliai Ignatje-vai, J.Raguckienė vėlgi buvo nekalbi.

„Galbūt ji buvo... Aš tų žmonių nepa-žįstu“, – kanclerė visgi nenoriai prisi-pažino kažką žinojusi.

Indijoje, Mumbajuje, registruota bendrovė „VFS Global“ turi padalinį Maskvoje. Tačiau jame – vos keli dar-buotojai. Vizų centruose dirba ne šios bendrovės, o subrangovių – „Interlink servises“, „Interštamp“, „Navigator“ ir „Interkom“ – darbuotojai. Taigi iš es-mės dėl šių bendrovių „VFS Global“ žeriasi sau kapitalą, mat laimi dau-gumos valstybių skelbiamus konkur-sus vizų centrams steigti, nes, pasak J.Raguckienės, yra patikima. Patiki-ma gal ir todėl, kad indų firma – tai Ciuriche dar 1906 m. įkurtos bendro-vės „Kuogi Group“ patronuojamoji įmonė. „VFS Global“ įkurta 2001 m. Vakarų Indijoje. Teigiama, kad idėją įkurti bendrovę, kuri teiktų vizų išda-vimo tarpininko paslaugas, kilo vie-nam indui, pastebėjusiam, kokios il-gos eilės vizoms gauti susidariusios prie Amerikos ambasados. Tačiau vi-sos valstybės, kaip ir Lietuva, nepasi-domėjo, kokios bendrovės slepiasi už indų nugaros.

Redakcijos šaltinių teigimu, Rusi-joje registruotų keturių minėtų ben-drovių akcininkai – Kipre registruo-tos įmonės, kurių akcijos priklauso dar kitoms bendrovėms. Pastarųjų akci-ninkai neviešinami. Šaltinių teigimu, pagrindiniai ir faktiniai šių bendrovių savininkai – rusai broliai Andrejus ir Michailas Ignatjevai.

Andrejus Ignatjevas, J.Raguc-kienės bendraamžis, 1988-aisiais bai-gė Maskvos aviacijos institutą, buvo paskirtas konstruktoriumi į kosmi-nės bei karinės paskirties S.Lavočkino mokslinį gamybinį susivienijimą. Ta-čiau tais pačiais metais, susivienijime neišdirbęs dvejų metų, kaip reikalavo tų laikų įstatymai, A.Ignatjevas ėmė dirbti jaunimo tarptautinio turizmo biure „Sputnik“. Biurą 1958-ųjų pa-

baigoje įkūrė sovietų komjaunimo centro komitetas, jis turėjo savo pa-dalinius visose buvusiose Sovietų Są-jungos respublikose, taigi ir Lietuvo-je. Ši organizacija paprastai rengdavo kolektyvines keliones į užsienį, o jos darbuotojai dažnai vadovaudavo gru-pėms. Tad į „Sputnik“ KGB ne tik at-rinkdavo santvarkai ištikimus asme-nis, bet ir juos šefuodavo. Teigiama, kad „Sputnik“ darbuotojai būdavo ir KGB agentais, ir patikėtiniais, o grį-žus iš užsienio kelionių jiems būdavo privalu rašyti ataskaitas.

Karjeros garantas

Buvusi tuomečio Pedagoginio insti-tuto komjaunimo organizacijos sekre-torė J.Raguckienė svaiginančią politinę karjerą nepriklausomybę paskelbusio-je Lietuvoje pradėjo 1992 m., Seimo rinkimus laimėjus tuometei Lietuvos demokratinei darbo partijai – šiandie-niams socialdemokratams. UAB „Vers-lo raktas“ finansininkė, pagal išsilavini-mą matematikos dėstytoja, tapo Seimo kanclerio padėjėja. 1994-aisiais, krašto apsaugos ministru paskyrus Liną Lin-kevičių, moteris ėmė vadovauti minis-tro sekretoriatui, vėliau paskirta Krašto apsaugos ministerijos Administraci-jos departamento direktoriaus pava-duotoja. Antrąkart ministerijai ėmus vadovauti L.Linkevičiui, paskirta mi-nisterijos sekretoriaus pavaduotoja, mi-nisterijos sekretore, 2009-aisiais – mi-nisterijos valstybės sekretore.

Taigi logiška manyti, kad buvęs komjaunuolis L.Linkevičius yra ir savotiškas J.Raguckienės politinių skrydžių garantas. Jie abu yra ir žemės sklypo greta Vilniaus bendraturčiai.

Privačių interesų deklaracijo-je, pildytoje šių metų lapkričio vi-

duryje, J.Raguckienė teigė, kad jos vyras Egidijus – bedarbis. Tačiau kitoje deklaracijos skiltyje matema-tikė tvirtino, kad jos sutuoktinis yra UAB „Prie vingio“ vadovas arba pa-vaduotojas. Kaip yra iš tikrųjų?

„Apie vyro verslą nieko nepasako-siu“, – spyriojosi kanclerė, kaip ir dėl „VFS Global“. Paklausta, ar vyrą vers-lo santykiai sieja tik su šia bendrove, J.Raguckienė vėl tapo diplomatiška: girdi, viskas viešai skelbiama deklara-cijoje. Valdininkė taip pat nepanoro, kad kalbintume jos sutuoktinį: „Koks ryšys tarp manęs ir vyro verslo?“

1997-ųjų vasarą įsteigta UAB „Prie vingio“ pastaruoju metu vertėsi nekilnojamojo turto pirkimu bei par-davimu. E.Raguckas bendrovei va-dovavo nuo 1997-ųjų iki 2010-ųjų sausio. Registrų centras naujau-sių duomenų apie bendrovės finan-sinę veiklą neturi. Teigiama, kad 2011-aisiais jos pajamos buvo iki 10 tūkst. litų. Bendrovė, kuriai nuo 2010-ųjų rudens vadovauja Violeta Vrubliauskienė, šiandien yra ir vienin-telė jos darbuotoja, apie dvejus me-tus negali atiduoti beveik 9 litų skolos „Sodrai“. Taigi atrodo, kad „Prie vin-gio“ greičiausiai nevykdo jokios ko-mercinės veiklos. UAB „Prie vingio“ akcininkai yra du juridiniai asmenys – UAB „Gabelė“ ir AB „GVK“.

Kodėl J.Raguckienė nepanoro nei kalbėti apie vyro verslą, nei leisti su juo susitikti, nesunku sužinoti, susipažinus su teismų sprendimais. UAB „Prie vin-gio“ dalyvavo kaip pareiškėja 5 bylose, kaip suinteresuotas asmuo – 1 byloje, kaip skolininkė – 3 bylose, kaip atsa-kovė – 2 bylose. Ne viename teismo sprendime konstatuota, kad bankui DNB ji skolinga beveik 1,8 mln. litų. Tiesa, pinigus grąžinti privalės ne ši bendrovė, o UAB „FF Lizingas“ (bu-vęs „Parex Lizingas“), kurios vadovas ir pagrindinis akcininkas buvo skan-dalingai pagarsėjęs Nepriklausomybės Akto signataras, nesėkmingai bandęs tapti šalies prezidentu Zigmas Vaišvi-la. Deja, pastarajai bendrovei paskelb-tas bankrotas, taigi Z.Vaišvila banką paliko „su ilga nosimi“.

Teismai yra nustatę, jog 2007-ųjų pabaigoje laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi DNB bankas ir „FF Lizingas“ sutarė, kad UAB „FF Lizingas“ laiduoja ban-kui už jo suinteresuotam asmeniui – UAB „Prie vingio“ – suteikiamą 1,8 mln. litų paskolą pagal kredita-vimo sutartį. Už jos įvykdymą ben-drovė sutiko laiduoti, tačiau su sąlyga, kad paskolą bankas skolininkei UAB „Prie vingio“ suteikia pagal kredita-vimo sutartį. Jei paskolą pagal kredi-tavimo sutartį už UAB „Prie vingio“ bankui grąžina UAB „FF Lizingas“, bankas už jos įvykdymą pareiškėjui perleidžia reikalavimo teisę į skoli-ninkę UAB „Prie vingio“. Milijoni-nis kreditas E.Ragucko vadovauja-mai bendrovei buvo duotas 3,52 ha ploto žemės sklypui įsigyti.

„Prie vingio“ milijonų taip ir negrąžino, todėl bankas kreipė-si į teismą ir reikalavo skolą grą-žinti pagal laidavimo sutartį iš UAB „FF Lizingas“. O skola nemaža: 1 462 172,28 lito negrąžinto kredi-to, 277 106,4 lito nesumokėtų pa-lūkanų, 18 777,55 lito delspinigių, taigi, iš viso 1 758 058,23 lito skolos ir 14,58 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Z.Vaišvila ne kartą teismuose bandė ginčyti, kad milijoninė skola yra ne jo bendrovės, o „Prie vingio“.

Buvo motyvuojama, kad bankas mi-lijoninę paskolą išdavė remdamasis ne laidavimo, o visai kita sutartimi. Deja, teismai Z.Vaišvilos argumen-tus atmetė.

Ne vienąkart į skandalus pateku-siam Z.Vaišvilai dažnai bandoma kli-juoti galimai turėjusio ryšių su KGB sovietiniais metais uodega. Rašytojas Vytautas Petkevičius knygoje „Dur-nių laivas“ yra rašęs, kad Z.Vaišvila, stažuodamasis Dubnoje – sovietiniais metais uždaro režimo mieste, kur dir-bo fizikai atomininkai, kiek laiko yra gyvenęs Maskvoje pas KGB gene-rolą Romualdą Marcinkų. Jis 1979– 1983 m. dirbo SSRS ambasado-je Rytų Vokietijoje, o 1984-aisiais pradėjo eiti KGB Pirmosios vyriau-siosios valdybos 19-ojo skyriaus vir-šininko pavaduotojo pareigas, ko-ordinavo KGB rezidentūrų veiklą vokiškai kalbančiose valstybėse. Tiek R.Marcinkus, tiek Z.Vaišvila yra kilę iš Šiaulių. Beje, R.Marcinkus, prieš tapdamas kadriniu KGB darbuotoju, yra dirbęs Šiaulių vidurinės mokyk-los berniukų bendrabučio auklėtoju.

V.Petkevičiaus knygoje minimas faktas nepaneigtas, o Z.Vaišvila, pa-prašytas jį paneigti arba patvirtinti, kalbą nusukdavo kita linkme: girdi, jis pažinojęs ne vieną KGB genero-lą, nes trumpą laiką vadovavo Lie-tuvos saugumui.

Galima daryti prielaidą, kad Z.Vaišvilos bei URM kanclerės vyro E.Ragucko verslo ryšiai nėra vien-kartiniai ir atsitiktiniai. Abu šiuos vyrus, ir ne tik juos, sieja ryšiai ir kitose bendrovėse. Kaip minėta, UAB „Prie vingio“ akcininkai yra du juridiniai asmenys – UAB „Ga-belė“ ir AB „GVK“. Registrų cen-tro duomenimis, „Prie vingio“ val-dybos pirmininkas yra E.Raguckas, o Z.Vaišvila valdybos nariu buvo 2005–2009 m. Būtent tada „FF Li-zingas“ ir garantavo už „Prie vingio“ gautą banko paskolą.

AB „GVK“ – tai anksčiau buvu-si investicinius čekius supirkinėjusi akcinė bendrovė „Mūsų monopolis“, įkurta 1992-aisiais ir pastaruoju metu besivertusi nekilnojamojo turto vers-lu. „GVK“ kartu su „FF Lizingu“ pas-tarąją bendrovę teisme bandė gelbėti nuo jai iškeltos bankroto bylos, norė-jo pakeisti bankroto administratorių. Tačiau teismas pretenzijas atmetė. „GVK“ nuo 1994 m. vadovavo jau minėta V.Vrubliauskienė. Registrų centro duomenimis, ši bendrovė pas-taruoju metu nevykdo jokios veiklos, o jos valdyboje – V.Vrubliauskienė, E.Raguckas ir Laimutis Kvederas. 1995–2009 m. valdybos nariu yra bu-vęs ir Z.Vaišvila.

Kita UAB „Prie vingio“ akcinin-kė deklaruoja konsultacijų paslaugas teikianti UAB „Gabelė“. Registrų centro duomenimis, pastaraisiais metais bendrovė apie savo veiklą neteikia jokios informacijos. Jos di-rektorė – ta pati V.Vrubliauskienė, o akcininkės, be pačios direktorės, yra „GVK“, „Prie Vingio“ ir UAB „Baltijos ekostudija“. „Gabelės“ val-dybos nariu yra buvęs ir Z.Vaišvila. Beje, V.Vrubliauskienė yra buvu-si Z.Vaišvilos politinės kampanijos iždininkė, kai vyras 2009 m. ketino klestelėti į prezidento krėslą.

Redakcijai Z.Vaišvilos pakalbin-ti nepavyko: jis neatsiliepė į daugybę

mobiliojo telefono skambučių.

Aktualijos

Ruslano Kondratjevo nuotrauka

fotodiena.lt nuotraukos

Pieno supirkimo sutartys per prievartą – ne išsigelbėjimas

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Žiemos patalai sustabdo tręšimo darbus

Moters pasaulis

13 psl.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė siūlys įteisinti tipines žaliavos supirkimo sutartis, kurios buvo panaikintos prieš dvejus metus. Tačiau pieno gamintojai netiki, kad jos pažabos perdirbėjų savivalę.

Jolita Žurauskienė

UžsienyjeIstorijos vingiai

Šiais metais ūkininkai galė-jo ilgiau skleisti organianes trąšas laukuose. Pasibai-gus numatytam terminui, nebus galima dirvos tręšti nei mėšlu, nei srutomis.

Roberta Leonavičiūtė

Sovietinė pramonė – rusų karams

16 psl.

Kosmose pastebėtas palydovų naikintuvas?

7 psl.7 psl.

13 psl.

Kvapus reikia uosti ne nosimi, o širdimi

Įsileiskite į namus advento dvasią

12 psl.

Į nedidelį Aukštaitijos mies-tą Uteną keliauja siunti-niai iš viso pasaulio. Juose – ne daiktai, ne drabu-žiai, o kvapai – retos, labai brangios ir aplinkai jautrios substancijos. Šie siuntiniai skirti savamokslei parfu-merei, kuri išmanymu gali lygintis su geriausiais pa-saulio parfumeriais.

Aušrinė Šėmienė

Prasidėjo adventas – su-sikaupimo ir ramybės metas. Jis tęsis keturias savaites iki Kalėdų.

Alė Sima

Sovietų Lietuvos pramonė dirbo ne Lietuvai. Buvo vagiama ir tai laikoma normaliu dalyku. Nepavyko sukurti net tikros planinės ekonomikos.

Tomas Čyvas, Donatas Valančiauskas

Netylant kalboms apie naują Šaltąjį karą, nuo-gąstaujama, kad ginkla-vimosi varžybos gali pra-sidėti ir kosmose. Vakarų ekspertams įtarimų sukė-lė anoniminis Rusijos pa-lydovas.

Arvydas Praninskas