--

-

-

-

-

-

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21-

--

-

---

--

-

--

Pieno rinkoje beveik kasmet su-pirkimo kainos svyruoja, o šią vasarą svyravimus paryškino Rusijos spren-dimas atsisakyti maisto produktų iš jai sankcijas pritaikiusių valstybių.

Tačiau jei visi vienodai ar nors pa-našiai nukentėtų, Lietuvos pieno ga-mintojai nebruzdėtų. Jie bruzda, nes iš kaimyninių rinkų gaunama infor-macija kelia pasipiktinimą.

„Nukentėjo ir kaimyninės šalys, tačiau gerokai mažiau nei Lietuva. Štai Estijoje pieno supirkimo kai-na rugpjūtį, palyginti su liepa, su-mažėjo 7,5 proc., iki 1 032 Lt už toną, Lat vijoje –7,2 proc., iki 939 Lt, o Lietuvoje – 6,9 proc., iki 838 Lt už toną. Ar atkreipėte dėmesį, kad pieno perdirbėjai lietuviams ūkinin-kams už pieną net 2013-aisiais, kai supirkimo kainos buvo didžiausios,

mokėjo tiek pat, kiek moka pieno gamintojams Estijoje šiuo metu?“ – stebėjosi kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys.

Jo apytiksliais skaičiavimais, vien per šių metų rugsėjį Lietuvos pie-no gamintojai prarado 51 mln. Lt. Ką apie tai galvoja Lietuvoje žino-mi pieno gamintojai? Štai Anykš-čių rajone pieno ūkį turinti Gražina Banienė dalijosi mintimis apie savo planus: „Pašiurpusi klausausi kai ku-rių ekspertų aiškinimų, kad pieno su-pirkimo kainos išliks tokios mažos iki kitų metų balandžio. Noriu, kad šiuos teiginius patvirtintų valdžios atstovai. Jei patvirtins, man tikrai teks pienines karves parduoti mėsos kombinatui ir baigti ūkininkauti.“

2

Pieno gamintojai

2 Nr. 84 (9412)

Atkelta iš 1 p.

Pieno perdirbėjai, žinoma, netyli. Jie jau seniai surinko argumentų puokštę. Pieno perdirbėjų gudrybėmis piktina-si ne tik pieno gamintojai, bet ir pieno produktų vartotojai. „Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius vidutinės pieno pramonės įmonių parduotos pro-dukcijos didmeninės kainos vidaus rin-koje padidėjo iki 10 proc., o eksporto – sumažėjo 10–18 proc. Apskritai maž-meninės kainos buvo apie 2–5 proc. didesnės nei prieš metus“, – sakė A.Gapšys.

Ekspertas mano, kad pieno pro-duktų kaina vidaus rinkoje nemažė-ja, nes perdirbėjai, išlaikydami jų lygį, taip mažina eksporto nuostolius. Pa-radoksalu, tačiau vidaus rinkoje pieno perdirbimo įmonės geba įkaitais pa-imti tai pieno gamintojus, tai pieno produktų vartotojus. Produktų kai-nos vidaus rinkoje nemažėtų ir prie-šingu atveju, t. y. jei eksporto rinkoje produktų kainos išaugtų. Tada per-dirbėjai teisintųsi negalintys vidaus rinkoje produktus parduoti pigiau nei užsienyje, nes neapsimokėtų tai daryti. Taigi perdirbėjai turi paren-gę argumentų paketus visais atvejais.

Aktyviausiai pieno perdirbėjų in-teresus gina AB „Rokiškio sūris“ va-

dovas Dalius Trumpa. Beje, kodėl dažniausiai girdime tik D.Trumpos ir UAB Vilkyškių pieninės vado-vo Gintaro Bertašiaus argumentus? Kodėl tyli Rusijos rinkoje labiau-siai įklimpusių „Pieno žvaigždžių“ vadovai? Drąsiausias iš pieno per-dirbėjų D.Trumpa kartoja tuos pa-čius teiginius, esą dėl Rusijos em-bargo ES pieno produktams naujų

rinkų paieška gali užtrukti dvejus metus, o sandėliuose kaupiasi pa-gaminta ir neparduota produkcija. Ar tikrai kaupiasi? Gal galėtumė-te žurnalistams ar, pavyzdžiui, Lie-

tuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos nariams, parody-ti užpildytus sandėlius? Štai Lie-tuvos pramonininkų konfederaci-jos duomenimis, lietuviškų pieno produktų eksportas į Uzbekistaną, Azerbaidžaną, Kazachstaną išaugo beveik 50 proc. Akivaizdu, kad ir pieno eksporto į Baltarusiją augi-mas bus stulbinantis.

Į kampą įsprausti pieno gamin-tojai jau patyrė, kad gražiuoju su pieno perdirbėjais susitarti nepa-

vyks. Perdirbėjai reaguoja tik į stai-gius ir skausmingus judesius. Tačiau tik nuo pieno gamintojų sąmonin-gumo priklauso, ar jiems pavyks pa-sinaudoti stipriausiu ginklu – jau statoma kooperatine pieno perdir-bimo įmone. Kai kurie pieno ga-mintojai kritikuoja dabartinę koo-peratyvo „Pienas LT“ strategiją.

„Kooperatyvai veikia, tačiau pie-no perdirbėjai juos sėkmingai skal-do. O iš dalinės kooperacijos nėra naudos“, – priekaištavo LPGA va-dovas Jonas Vilionis, žiūrėdamas į kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininką Naglį Narauską. Tikėta-si didesnio pieno gamintojų aktyvu-mo. Kokios abejingumo priežastys?

„Mes rodome iniciatyvą, siekia-me, kad kuo daugiau pieno gamin-tojų prisijungtų prie mūsų koope-ratyvo, tačiau daug pieno gamintojų pirmiausia klausia, ar jiems jau šian-dien galime mokėti už pieną dau-giau, nei siūlo pieno perdirbėjai. Gaila, tokie ūkininkai negalvoja apie ūkio ateitį. Jie net nesupranta, kad jei ne kooperatyvų daroma įta-ka, perdirbėjai jiems mokėtų cen-tus“, – aiškino N.Narauskas.

Ne paslaptis, kad sužinoję, jog kooperatinės pieno perdirbimo ga-myklos atidarymas atidedamas ma-žiausiai metams, pieno perdirbėjai lengviau atsikvėpė. Įdomu, kokia padėtis šiandien būtų vidaus rin-koje, jei kooperatinė įmonė būtų pradėjusi veikti šių metų pabaigoje?

Taigi kokios paskutinės nau-jienos nuo kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybos pas-tolių? „Blogai, kad vėluojame ma-žiausiai metus. Tačiau dar blo-giau, kad kol kas turime tik per 200 kooperatyvo narių, todėl mūsų įtaka pieno supirkimo rin-koje nedidelė. Vis dėlto esu įsiti-kinęs: jei kooperatyvo „Pienas LT“ nebūtų, pieno supirkimo kai-nos nusiristų dar žemiau“, – sakė N.Narauskas.

V.Lekešys direktoriui rėžė, kad, užmigęs ant kooperatinės įmonės statymo laurų, „Pienas LT“ pralei-do puikią progą pritraukti daugiau pieno gamintojų: „Juk siūlėme su-

kurti logistikos centrą, kuris koor-dinuotų 1 000 tonų žaliavinio pie-no, su pieno šaldymo talpyklomis, su pasterizavimu. Štai tokiu atveju būtume darę įtaką rinkoje ir „Pienas LT“ narių būtų gerokai daugiau.“

Tyliai klausęsis pieno gamintojų diskusijų, aštrių kaip reta, pašarų ka-raliumi vadinamas konsultantas Vir-mantas Minkevičius pataikė labai tiksliai: „Pieno perdirbėjams sekasi kiršinti pieno gamintojus. Štai nese-niai Telšių bei Plungės rajonuose lan-kiausi pas kelis pieno gamintojus, ku-riems pieno perdirbėjai už kilogramą pieno moka daugiau nei litą. Tie ūki-ninkai neseniai pasitraukė iš koope-ratyvo.“ Taigi perdirbėjai turi rezervų. Kodėl jie taip elgiasi? Todėl, kad žino, jog bet kuri pieno perdirbimo įmonė be pieno liktų tik metalo laužo krūva.

Pieno gamintojai nenori net gir-dėti apie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pažadus nuo šio mėnesio pabaigos mokėti tik 52 Lt už toną pereinamojo laikotarpio nacionali-nės paramos išmokas pagal paramos, atsietos nuo gamybos, schemą. Tiesa, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir mais-to pramonės departamento direkto-rius Rimantas Krasuckis dar primena apie ES specialiąją paramą už pie-ną, kuri mokama valdos valdytojams už rinkai patiektą pieną 2013–2014 kvotos metais. Pirminiais skaičiavi-mais, ji turėtų būti 31 Lt už toną. Ta-čiau tai – ne gelbėjimosi ratas.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjo A.Gapšio prognozė ūkininkams suteikia vilčių, kad lapkričio mėnesį vidaus rinkoje žaliavinio pieno supirkimo kainos turėtų stabilizuotis, nes žiemą, kaip ir kasmet, paprasčiausiai sumažės pie-no pasiūla. Tada tarp pieno supirkė-jų turėtų atgyti konkurencinė kova ir jie būtų priversti didinti pieno supir-kimo kainas. Tačiau LPGA tarybos nariai, pieno gamintojai už šio šiau-do nenusitvėrė. Utenos rajone pie-no ūkį turintis Arūnas Kudrevičius, Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Albinas Šneideris, Smilgių ŽŪB va-dovas Romas Vilionis, Prienų rajo-ne per 100 melžiamų karvių laikan-tis Martynas Butkevičius, Kupiškio rajone ūkininkaujanti Danutė Ada-monienė, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkas Bronius Markaus-kas ir ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė idėjai rengti pieno gamintojų suvažiavimą ir pieno ga-mintojų protesto akciją.

Aktualijos

.

18.17.

RytojŠiandien

-

-

orai.lt, VL inf.

+6 +11°

-2 +3°

0 +5°

0 +5°

Poryt+8 +13°

+1 +6°

79 proc.

1 proc.

18 proc.

2 proc.

2014 m. 2014 m. 2014 m.

33 34

PVM

Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra sko-linsis 30 mln. Lt intervenciniams

produkcijos pirkimams. Agentūra centriniame viešųjų pirkimų por-tale paskelbė konkursą dėl kredito

iki 30 mln. Lt. Agentūros paramos programų departamento direktorius Germanas Lamsodis teigė, kad kol kas nėra priimti sprendimai dėl in-tervencinių pieno miltelių ir sviesto pirkimų, tačiau kreditas imamas, sie-kiant apsidrausti.

„Intervenciniai pirkimai atliekami, kai kainos rinkoje stipriai nukrenta. Kol kas tokių indikacijų nėra, tačiau mūsų pareiga – būti pasiruošusiems, jei dėl kokių nors priežasčių kainos nukristų ir reikėtų atlikti pirkimus“, – sakė G.Lamsodis.

Konkurso sąlygose nurodoma, kad kreditas imama vieniems me-tams, palūkanos skaičiuojamos pa-gal 3 mėnesių EURIBOR ir banko maržą. Agentūra perka žemės ūkio produkciją ir ją realizuoja rinkoje.

BNS inf.

3Nr. 84 (9412)

Rusijai paskelbus embargą, mais-to produktų eksportas į Baltarusiją pradėjo augti dešimtimis ir šimtais kartų, tačiau verslininkai atsargiai vertina galimybes, kad ši gretima šalis taps tvirta ateities rinka, ga-linčia išgelbėti mūsų ūkininkus ir perdirbėjus.

„Į Baltarusiją eksportuoti buvo galima ir iki Rusijos sankcijų, ta-

čiau rusai už tokią pat produkci-ją mokėjo iki 20 proc. daugiau“, – priežastį, kodėl dauguma perdir-bėjų vežė į Maskvą, o ne į Minską, „Verslo žinioms“ paaiškino Lietu-vos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius. Pasak jo, Baltarusija nėra moki rin-ka – jai reikia pigesnių produktų nei Rusijoje.

Asociacijos vadovas vardija ir ki-tus eksporto trikdžius – Baltarusijoje dar iki galo nesureguliuoti atsiskaity-mai, dauguma pirkėjų – valstybinės įmonės, kurios gali bet kada pasakyti, kad už patiektą produkciją nemokės, o teisinių būdų atgauti lėšas beveik nėra, apdrausti verslą sudėtinga, nes draudikai nenori dirbti šioje valstybėje.

BNS inf.

Aktualijos

Nors kovai su klimato kaita

---

Per pastaruosius keliolika metų savaeigių mašinų gamintojams vis didėjo reikalavimai mažinti taršos rodiklius. ES savo nares ragino įgy-vendinti vis griežtesnius reikalavimus savaeigių mašinų varikliams, siekiant maksimaliai sumažinti išmetamųjų dalelių patekimą į atmosferą.

Iki 2014 m. rugsėjo 30 d. Lietu-voje parduodamiems traktoriams galiojo Etapo IIIB/Tier 3b emisijų reikalavimai ir su kai kuriomis išim-timis Etapo IIIA/Tier 3a reikala-vimai, t. y. kai į rinką buvo tiekiami traktoriai pagal lankstumo sche-mą. Kitaip sakant, tam tikros ga-lios traktoriai negalėjo į orą išmes-ti didesnio teršalų kiekio, nei buvo numatyta. Priešingu atveju jų nebu-vo galima registruoti. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo dar griežtesnis emisijos standartas – vadinamieji Etapo IV/Tier 4 reikalavimai.

Vien dėl naujų reikalavimų atsira-dimo pasigirdo kalbų, esą „Belarus“ traktoriai neatitiks šių reikalavimų ir neva nebus galima MTZ traktorių įsigyti naudojantis ES parama. Ta-čiau yra visiškai priešingai. Atliekant

tyrimus nustatyta, kad MTZ trakto-riai patenka į elitinį klubą kartu su vakarietiškais analogais.

„Visos tos kalbos apie galimą ne-atitikimą buvo tik gandai, nes „Bela-rus“ traktoriai, kaip ir kiti vakarietiški analogai, Etapo IV/Tier 4 emisijos reikalavimus atitinka su kaupu“, – džiaugėsi UAB „Agrodetalė“ direk-torius Orestas Žilėnas. Iki šiol MTZ mašinų buvo galima įsigyti naudo-jantis ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemo-nes: „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, „Pusiau natūrinis ūkininkavimas“.

O.Žilėnas neabejoja, kad ir toliau Lietuvos ūkininkai pirmenybę teiks „Belarus“ traktoriams. Žemės ūkio technikos registro duomenimis, šiuo metu šalyje yra iš viso 127 tūkst. traktorių, iš kurių 70 proc. rinkos dalį užima MTZ gamybos mašinos.

Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos

Sertifikavimo skyriaus vedėjas Vladas Lenortavičius sakė, kad didesnės ga-lios traktorių dyzeliniams varikliams (nuo 130 kW) išmetamųjų teršalų Etapo IV reikalavimai įsigaliojo jau nuo 2013 m. gruodžio 31 d., o nuo 2014 m. spalio 1 d. šiuos reikalavimus turi atitikti ir mažesnės galios (nuo 56 iki 130 kW) varikliai.

Tiesa, pastariesiems taikomos kai kurios išimtys. Iki 2016 m. rugsėjo 30 d. dar galios žemesnis Etapas IIIB/Tier 3b, jei varikliai atitiks lankstumo sche-mos reikalavimus, bet jų kiekis bus ribotas. Kita išimtis taikoma trak-torių gamintojams, kuriems valsty-bės institucijos leidžia išsiparduoti pagamintą produkciją. „Pavyzdžiui, jei gamintojas teigia, kad sandėliuose turi 200 traktorių, jam sudaromos są-lygos produkciją išparduoti ES šaly-se, kad įmonė nepatirtų nuostolių“, – pabrėžė V.Lenortavičius.

Tik jei gamintojas ir toliau ga-mina standartus neatitinkančius va-riklius, jam draudžiama produkciją parduoti ES. Kitiems mažos galios varikliams (37–56 kW) negalioja IV etapas ir galioja Etapas IIIB/Tier 3b,

o varikliams iki 37 kW neterminuo-tai galioja Etapas IIIA/Tier 3a.

Pasak V.Lenortavičiaus, Mins-ko traktorių gamyklos produkcija atitinka Etapo IV/Tier 4 standar-tus, bet jis pastebi ženklų, kad di-dieji vakarietiškų traktorių gamin-tojai kartais imasi lobistinių žygių, mėgindami kuo labiau sugriežtin-ti emisijos reikalavimus traktorių varik liams, tikėdamiesi, kad MTZ traktoriai tų standartų neatitiks.

Statistika rodo, kad MTZ pro-dukcija užima 8–10 proc. pasaulinės ratinių traktorių rinkos, o gamykla patenka į svarbiausių pasaulyje trak-torių gamintojų dešimtuką. Stambie-ji vakarietiškų traktorių gamintojai įvairiais būdais siekia išstumti „Bela-rus“ traktorius iš rinkos. Pavyzdžiui, 2013 m. Lietuvoje buvo parduoti 1 185 nauji ratiniai traktoriai, iš jų 255 traktoriai, arba 21 proc. rinkos dalis, priklausė „Belarus“ ir MTZ mašinoms.

Mišrų ūkį Šilutės rajone valdan-tis Alvydas Žilius teigė, kad gali la-bai paprastai pasakyti, kodėl teikia pirmenybę MTZ traktoriams ir jam visiškai neįdomu, ką sako kiti. „Man „Belarus“ traktorius (MTZ 820), kurį dar 2006 m. įsigijau iš UAB „Kajovika“, – kaip darbinis arkliu-

kas, atidirbęs jau 11 tūkst. darbo va-landų“, – pasakojo A.Žilius.

Ūkininkas pabrėžė itin pigią trak-toriaus eksploataciją. „Pavyzdžiui, mūsų darbininkai patys pasiremon-tuoja „Belarus“ traktorių, o mašinos dalys kainuoja labai pigiai“, – sakė jis. Pavyzdžiui, nauja vandens pompa ūkininkui kainavo 150 litų, tiek pat kainavo ir tepalų siurblys. „Tai jūs įsi-vaizduokite: jei traktorius būtų vaka-rietiškas, už dalis mokėčiau tūkstan-čius litų“, – neabejojo A.Žilys.

Žemdirbys nesiginčija, kad vaka-rietiškuose analoguose darbo kom-forto lygis yra aukštesnis. „Būkime biedni, bet teisingi: komforto mažiau, tačiau „Belarus“ traktoriai konkuren-tus ne tik sparčiai vejasi komfortu, bet ir kaina, t. y. pigumu, pralenkia juos 2,5 karto. Už vieno vakarietiško traktoriaus kainą galiu nusipirkti du tokio pat galingumo ir našumo „Be-larus“ traktorius ir dar man lieka pi-nigų, jau nekalbu apie eksploatacijos pigumą“, – sakė A.Žilius.

Ūkininkas, naudodamasis ES pa-rama, artimiausiu metu ketina pirk-ti dar vieną naują „Belarus“ trakto-rių. Jis jau apžiūrėjo siūlomą produkciją UAB „Kajovika“, kuri yra Minsko traktorių gamyklos įgaliota platintoja. Bendrovė „Belarus“ trak-toriais prekiauja Tauragės, Telšių, Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių zonose. Vilniaus, Utenos, Alytaus, Marijam-polės ir Panevėžio regionuose MTZ traktorius ūkininkams parduoda ofi-ciali Minsko traktorių gamyklos ats-tovė Lietuvoje UAB „Agrodetalė“. Per pastaruosius 10 metų Lietuvos žemdirbiai nupirko 13,9 tūkst. nau-jų traktorių, beveik 50 proc. jų – „Belarus“ traktoriai.

--

info@agrodetale.

giedre@kajovika.lt.

Europos Komisija (EK) leido Lietuvai ir Latvijai avansinių iš-mokų dydį padidinti nuo 50 proc. iki 70 proc. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad EK tiesioginių išmo-kų valdybos komitetas pritarė tai numatančiam reglamentui. „Tai la-bai svarbus sprendimas mūsų žem-dirbiams, kurie pateko į sudėtin-gą situaciją dėl Rusijos paskelbto embargo. Nors tai ir nėra nuostolių kompensavimas, bet tai – pagalba nukentėjusiems žemdirbiams, kad jie turėtų apyvartinių lėšų“, – pra-nešime teigė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Pranešime teigiama, kad pir-miausia avansus gaus pieno gamin-tojai, taip pat šiais metais deklara-vusieji pasėlius, pievas ir ganyklas bei turintieji gyvulių pareiškėjai.

Ketvirtadienį ministerija, nelauk-dama EK sprendimo, pradėjo mo-kėti išmokas – 190 litų už hektarą ir dar 45 litus už pirmuosius hek-tarus. Padidinus avansų dydį, išmo-kos atitinkamai bus iki 273 litų ir 70 litų. Avansinės išmokos moka-mos iki lapkričio 30 d.

Išmokos už plotą – 390 litų už hektarą, dar po 100 litų ūkininkams mokama už pirmuosius 30 hekta-rų. Iš viso už 2014 m. Lietuva gaus 1,357 mlrd. litų ES paramos žemės ūkiui, iš jų 1,098 mlrd. litų – išmokoms už plotą. Už 2013 m. ūkininkams buvo išmokėta apie 380 mln. litų ES avan-sinių tiesioginių išmokų. Šiais metais pateikta maždaug 142 tūkst. paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti.

BNS inf.

fotodiena.lt

Padidino

SveikataGydytojai ruošiasi sutikti Ebolą

Želdintojai iš prigimties paklūsta svyruokliai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Labai dažnai po vasaros užkūrus kietojo kuro ka-tilą ar židinį, namai prisi-pildo dūmų. Taip gali nu-tikti todėl, kad nevalytas kaminas.

Ne veltui sakoma, kad obuolys netoli rieda nuo obels. Danguolės Januše-vičienės sodyboje augalų – ne mažiau, nei ji matė augdama pas mamą.

Nijolė Baronienė

Europoje keletą dešimtme-čių populiarūs kultūros kelių maršrutai, kuriuose per išli-kusį paveldą susipažįstama su krašto ar viso regiono is-torija. Lietuvos paveldosau-gininkai sako, kad mūsų ša-lies istorija turtinga ir įdomi, tačiau, norint patraukliai ją pristatyti, neužtenka vien Vy-riausybės ar vieno departa-mento sprendimų.

Monika Petrulienė

Po kaminkrėčio viešnagės gyventi ramiau

Širdžiai mūsų norai per dideliPagal Pasaulio sveikatos organizacijos prognozes ti-kimybė, kad Lietuvoje bus užfiksuotas Ebolos hemo-raginės karštligės atvejis, yra ypač maža, bet medi-kai ruošiasi priimti ligonius.

Alė Sima

Širdies nepakankamumą medikai vadina piktybine liga, mat ji tampa vis di-desne socialine ir ekonomi-ne našta. Lietuvoje ja serga per 130 tūkst. žmonių, ku-rių gydymas per metus at-sieina apie 145 mln. litų.

Aušrinė Šėmienė

Kaip atverti kultūros kelius

11 p.

Nesusikalbėjimas Paulinai yra įdomus

21 p.

17 p.

Paulina Pukytė, gimusi, augusi ir studijavusi Vilniuje, priklauso tai menininkų kartai, kuriai atsivėrusios lig tol uždaros valstybės sienos tapo galimybe ne tik laisvai pasižmonėti plačiajame pasaulyje. Jai tai buvo paskata apmąstyti, kokia gi iš tik­rųjų yra Lietuva, kur mūsų vieta pasaulio tautų katile.

Saulius Vasiliauskas