Valdas Kvedaras

-

-

-

Nuo praėjusių metų Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikal-timų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo turto iššvaistymo Vievio paukš-tyne.

3 p.

-

--

-

-

-

-

--

p.

p.

p.

p.

SodybaŠeštadienisSveikata

--

Šalyje pasipylė raginimai būti patriotais: daugiau pirkti lietuviško maisto ir taip padėti vietos gaminto-jams. Raginimai tikrai geri. Verta pri-durti, kad kai kam – ir labai pelningi.

Rusijai paskelbus maisto produk-tų embargą, pieno perdirbėjai, šauk-dami apie milijardinius nuostolius, žaibiškai smogė žemdirbiams – antrą kartą šiemet. Pirmą šių metų pusme-tį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvoje pieno supirkimo kainos krito iki 28 proc. O kai ku-riose kitose ES šalyse jos net paaugo iki 6 proc. Mūsų pieno gamintojai sako, kad žaliavos supirkimo kaina jau nepadengia gamybos savikainos, tad teks dirbti iš patriotizmo.

Galima buvo tikėtis, kad parduo-tuvėse gerokai atpigs ir lietuviškos maisto prekės. Tačiau taip neįvyko. Tiesa, prekybos tinklų atstovai tvir-tino, kad buvo atpiginti Rusijos rin-kai skirti pieno produktai. Jie buvo išpirkti vos per kelias dienas.

„Prognozavome, kad turimus kiekius mums pavyks parduoti maž-daug per savaitę, tačiau didžiosios dalies jų jau neliko gerokai anksčiau. Gali būti, kad tokio susidomėjimo šie produktai sulaukė ir dėl gerokai aktyviau visuomenės reiškiamo vie-tinių gamintojų palaikymo ir neabe-jotinai dėl patrauklios šių produktų kainos: jų mūsų parduotuvėse buvo galima įsigyti 20 proc. pigiau nei įprastai“, – sakė „Maxima LT“ ko-munikacijos vadovė Renata Saulytė.

2 p.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

2 Nr. 73 (9401) Aktualijos

-

-

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

19.52.

RytojŠiandien Poryt

+8 +13o +10 +15o

+17 +22o+16 +21o

+11 +16o

+18 +23o

1

Anot jos, padėti išparduoti Ru-sijos rinkai skirtus produktus prašė trys didieji Lietuvos pieno perdir-bėjai: „Pieno žvaigždės“, Vilkyš-kių pieninė ir „Rokiškio pienas“. R.Saulytė pabrėžė, kad užklau-sų dėl pagalbos parduodant pie-no produktus buvo sulaukta ir iš užsienio gamintojų. Ji užtikrino, kad „Maxima“ esą pirmenybę tei-kia lietuviškai produkcijai ir pa-galbai šalies gamintojams bei au-gintojams.

„Siekdami pasiūlyti savo klien-tams geras kainas, pastaruoju metu deramės su didžiaisiais šalies pieno perdirbėjais dėl galimo pieno pro-duktų piginimo. Jei mums pavyks rasti bendrų sprendimų, gali būti, kad mūsų klientai jau netrukus pie-no produktų galės įsigyti pigiau“, – teigė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė.

Prekybininkai žada pigiau parda-vinėti pieno produktus. O AB „Pie-no žvaigždės“ atstovė spaudai Vir-ginija Žygienė sakė, kad maždaug jau nuo rugpjūčio vidurio bendrovė nusprendė sumažinti kai kurių pie-no produktų kainas. Kiek pigino ir kuriuos, nesukonkretino.

Kol mūsų prekybininkai ir per-dirbėjai derasi, vartotojai už pieno produktus moka panašiai, kaip va-kariečiai. O pagal ūkininkams už pieno žaliavą mokamas kainas, kaip įprastai, velkamės ES uodegoje.

„Maxima LT“ komunikacijos va-dovė vėliau patikslino, kad sėkmin-gai pasibaigus deryboms, praėjusią savaitę dviejų didžiųjų šalies pieno perdirbėjų tiekiamas geriamasis pie-nas „Maxima“ parduotuvių lentyno-se atpigo maždaug 3 proc. Kitų pie-no produktų kaina kol kas nepakito.

Į vietos prekybos centrus pateko ir Rusijos rinkai pagamintų mėsos gaminių. „Įsigaliojus draudimui eks-portuoti į Rusiją mėsą ir jos gami-nius, sulaukėme užklausos iš vienos didžiausių šalies mėsos perdirbėjų „Biovelos“ dėl galimybės parduoti kaimyninės šalies vartotojams skirtus mėsos gaminius. Tačiau galime teigti, kad eksporto draudimas didelės įta-

kos mėsos ir mėsos gaminių kainoms pastaruoju metu neturėjo“, – kalbėjo prekybos tinklo „Maxima“ komuni-kacijos vadovė.

Žemės ūkio informacijos ir kai-mo verslo centro duomenimis, Ru-sijai paskelbus maisto produktų em-bargą, galvijienos supirkimo kainos Lietuvoje smuko beveik penktada-liu. Tačiau jautiena parduotuvėse neatpigo.

Pasak Lietuvos mėsos perdirbė-jų asociacijos direktoriaus Egidi-jaus Mackevičiaus, Lietuvoje dau-giausia suvartojama kiaulienos (per metus gyventojai suvartoja vidu-tiniškai po 44 kg kiaulienos ir po 4 kg jautienos), kurią piginti nėra pagrindo. Perdirbėjai tvirtina, kad maždaug pusė kiaulienos impor-tuojama.

„Žaliava Europoje nepinga, tad ir kiaulienos gaminių nėra dėl ko piginti. O jautienos mūsų gyvento-jai suvartoja nedaug. Jei ją atpigi-nus padidėtų paklausa, gal ir gerai būtų sumažinti jos kainą. Apskri-tai dėl produktų piginimo ar bran-ginimo sprendžiama ne asociacijos lygiu. Kiekviena įmonė elgiasi pa-

gal poreikius ir situaciją“, – aiškino E.Mackevičius.

Į Lietuvos prekybos centrus plūstelėjo pigių lenkiškų vaisių ir daržovių. R.Saulytė patvirtino, kad įsigaliojus embargui Lenkijos au-

gintojai privežė perteklinių vaisių ir daržovių.

„Savo prekybos tinkle pasiūlė-me klientams pigiau įsigyti pomi-dorų, agurkų, paprikų, kurie turėjo būti parduoti Rusijoje. Į mus krei-pėsi ir Italijos augintojai, prašy-dami padėti parduoti didesnį nei įprastai vynuogių kiekį. Vis dėlto pirmenybę mes teikiame lietuviš-kai produkcijai. Tačiau pastaruoju metu tokių vietos augintojų ir ga-mintojų užklausų nebuvo“, – tvir-

tino „Maxima LT“ komunikacijos vadovė.

Ji pabrėžė, kad dauguma šiųme-čių daržovių yra pigesnės nei praė-jusiais metais. Lietuviški kopūstai šiemet perpus pigesni nei pernai, morkos – daugiau nei trečdaliu, bul-vės, burokėliai ir paprikos – maž-daug dešimtadaliu.

Tačiau tai, anot R.Saulytės, esą ne dėl Rusijos embargo, bet dėl šil-tesnės vasaros ir ankstyvesnio bei gerokai didesnio ir gausesnio dau-gumos sezoninių vaisių ir daržovių derliaus Lietuvoje.

Pasak Lietuvos daržovių auginto-jų asociacijos direktorės Zofijos Ci-ronkienės, vietos augintojai patiria prekybos tinklų ir perdirbėjų spau-

dimą pigiau parduoti daržoves. Ta-čiau prekinės produkcijos augintojai, turintys šiuolaikiškus sandėlius, kol kas neskuba išpardavinėti išaugintą derlių. Prekinių ūkių savininkai tiki-na, kad daug investavus į modernią daržovių auginimo techniką ir preki-nės produkcijos paruošimo bei sau-gojimo technologijas, beveik už savi-kainą atiduoti daržoves neapsimoka.

Jie kol kas nesigundo ir ES pasiū-lytomis kompensacijomis, kurios būtų skiriamos už perteklinės produkcijos išdalijimą labdarai, sunaikinimą ir už nenuimtą derlių. Nuo Rusijos embar-go nukentėjusiems ES vaisių ir dar-žovių augintojams paremti skirta 125 mln. eurų. Iš jų 82 mln. eurų numa-tyta už obuolius ir kriaušes, 43 mln. eurų – už kitus vaisius ir daržoves.

Žemės ūkio ministerija skel-bia, kad už kilogramo morkų pa-šalinimą iš rinkos bus mokama 8,5 euro cento (0,29 Lt), agurkų – 16 euro centų (0,55 Lt), kopūstų – 4 euro centai (0,14 Lt), pomidorų – 7,25 euro cento (0,25 Lt).

„Dabar kol kas nesuku sau galvos ir negadinu nervų. Dorosime der-lių ir lauksime žiemos, kada atsiras prekinės produkcijos poreikis visose rinkose. O rudenį visur derliaus pa-kanka“, – sakė pardavinėti daržoves neskubantis vienas didžiausių šalyje morkų ir kopūstų augintojų Virgilijus Kuprevičius. Apie 100 hektarų mor-kų auginantis ūkininkas net 70 proc. šių daržovių parduodavo Rusijoje.

Vartotojus piktina, kad ES siū-lo kompensacijas už derliaus su-naikinimą ar jo užarimą. Dauge-liui atrodo, kad naikinti išaugintas gėrybes ir neleisti jų pigiau įsigyti mažas pajamas turintiems gyven-tojams neetiška.

Daržovių augintojams užar-ti savo puoselėtą derlių tikrai nėra malonu. Tačiau jie yra rinkos įkai-

tai. Anot jų, jei rinka būtų užpildy-ta pigiais ir nemokamai išdalytais produktais, ūkininkams, į ūkių mo-dernizavimą įmerkusiems milijonus litų, grėstų dideli praradimai. Todėl, jų manymu, toks ES rinkos regu-liavimo mechanizmas yra logiškas.

„Mes viską nuimsime ir vešime į sandėlius. Jei auginome, reikia bent kiek nors uždirbti. ES kompensaci-jos vos padengtų savikainą, tad grei-čiausiai jas gauti neapsimokės“, – samprotavo V.Kuprevičius.

-

Vokietijos kapitalo draudimo bendrovė „Ergo“ atlygino kelių milijonų litų žalą Danijos kapita-lo įmonei „Idavang“, kuri dėl afri-kinio kiaulių maro viename savo komplekse sunaikino apie 19 tūkst. kiaulių. Tikslios žalos sumos įmo-nės neskelbia, tačiau draudikai žada, kad artimiausiu metu atlygins ir kiaulių utilizavimo išlaidas.

„Ergo Insurance“ pirmadienį pranešė, kad ši žala yra didžiau-sia, kurią Lietuvoje yra tekę išmo-kėti gyvūnus apdraudusiam ūkiui.

„Ergo Insurance“ Lietuvoje Drau-dimo departamento vadovas To-mas Nenartavičius sakė, kad iki šiol daugiausia žalų už gyvūnų draudi-mą įmonė atlygino 2010-ųjų va-sarą, kai dėl karščių nugaišo daug naminių paukščių, o bendras kelių paukštininkystės ūkių nuostolis tą-kart buvo kiek daugiau nei 1 mln. Lt. Afrikinio kiaulių maro užkratas „Idavang“ Rupinskų komplekse nu-statytas liepos 24 d.

BNS inf. nuotrauka

3Nr. 73 (9401)

Atkelta iš 1 p.

Šių metų kovo pradžioje įtarimai dėl skolininko galimo nesąžiningu-mo pareikšti T.Barščiui. Baudžia-majame kodekse nurodyta, kad tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaiz-džiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kredito-rių reikalavimų, patenkino tik vie-no ar keleto iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turti-nę žalą likusiems kreditoriams, bau-džiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Šiame ikiteisminiame tyrime įta-rimai dėl galimo turto iššvaistymo, skolininko nesąžiningumo ir pikt-naudžiavimo pareikšti dar dviem as-menims. Baudžiamajame kodekse numatyta, kad už didelės vertės tur-to iššvaistymą gresia laisvės atėmi-mas iki septynerių metų, už skoli-ninko nesąžiningumą – bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už piktnaudžiavimą – bauda arba areš-tas, arba laisvės atėmimas iki pen-kerių metų. Generalinės prokuratū-ros atstovės Elenos Martinonienės teigimu, „šiame tyrimo etape jokia informacija apie proceso dalyvius, atliktus procesinius veiksmus bei ki-tos tyrimo detalės nėra skelbtina“.

Šis ikiteisminis tyrimas atlie-kamas tiriant Vievio paukštyno bankroto metu taikytą finansinę operaciją, kai „Kauno grūdai“ esą pasisavino 2 mln. litų. Šiuo metu aiškėja, kad bankrutuojančios įmo-nės statusą įgijusiam Vievio paukš-tynui „Kauno grūdai“ galėjo pada-ryti ir kur kas didesnę žalą, kuri skaičiuojama dešimtimis milijonų litų: paukštynui pašarai buvo par-duodami kelis kartus didesne nei rinkos kaina.

Tyrimu nesidomi

„Nei aš žinau, ką prokurorai kur-pia, nei aš žinau, kokie man įtarimai pareikšti. Apskritai visa tai – nesą-monė. Klauskite mano advokato – jis viską žino“, – sakė T.Barštys. Pa-klaustas, ar tai – ne tarpusavio karo su krabų lazdelių karaliumi tituluojamu kauniečiu verslininku V.Matijošaičiu, ketinančiu įžengti į paukštienos ga-mybos rinką, rezultatas, T.Barštys ne-svyravo: „O kaip kitaip?“

T.Barštys teigė taip pat nežinan-tis, kuo remiantis Vilniaus apygar-

dos prokuratūroje pradėtas ikiteis-minis tyrimas: ar pagal bankroto administratoriaus, ar pagal kredi-torių pareiškimą, ar pati prokuratū-ra susidomėjo paukštyno finansine veikla: „Koks skirtumas? Vis vien matosi, kas labiausiai suinteresuo-tas paukštynu.“

1967 m. pradėjęs veikti Vie-vio paukštynas – iki šiol didžiau-sias šalyje. Sėkmingiausiu verslui laikotarpiu per metus čia būdavo surenkama per 300 mln. kiaušinių. 2009 m. Lietuvą užplūdus lenkiš-kiems pi giems kiaušiniams, Vievio paukštynui atėjo liūdnos dienos – jis klimpo į skolas. T.Barščiui priklau-santi „KG Group“, kuriai priklauso ir keli šalyje veikiantys paukštynai, 2011 m. balandį už simbolinę 1 Lt kainą įsigijo 24 proc. paukštyno ak-cijų, sudariusi sutartis su kitais akci-ninkais perėmė įmonės kontrolę. Tų pačių metų birželio 30-ąją Vilniaus apygardos teismas Latvijos grūdų perdirbėjų „Dobeles dzirnavnieks“ prašymu Vievio paukštynui iškėlė bankroto bylą.

Paukštynas buvo skolingas ne tik latviams, bet ir bankui „Swedbank“. 23 mln. litų skolą „KG Group“ ban-kui pervedė, tačiau bankas netrukus grąžino. Motyvas – bankas vykdė apklausą, kas galėtų skolą nupirkti. Ją nupirko V.Matijošaičio valdomos Vičiūnų grupės įmonė „Vichiunai Nordic“. Tada V.Matijošaitis ne-slėpė ketinimų perimti bankrutuo-jančio paukštyno valdymą ir imtis perspektyvaus kiaušinių verslo. Nors

T.Barštys šį sandorį apskundė teis-mui, tenkinosi pralaimėtojo dalia.

„Kauno grūdai“ per du fizinius asmenis, susijusius su grupe, iš Vo-kietijos bendrovės „Te So Ten El-sen“ už simbolinę kainą įsigijo dar 23 proc. Vievio paukštyno akcijų ir vienu metu turėjo net 50 proc. šios įmonės akcijų. Vokiečiams buvo pri-siekinėjama, kad „Kauno grūdai“ už-tikrins, jog iki 2015 m. birželio 30 d. bus įgyvendintas Vievio paukštyno akcijų pirminis viešas pasiūlymas ir jo akcijos bus įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvoje. Tačiau pažadas nebuvo tesimas, tad „Te So Ten Elsen“ kreipėsi į teis-mą teigdama, kad „Kauno grūdai“ ją apgavo ir iš esmės neatlyginti-nai užvaldė Vievio paukštyną. Vil-niaus apygardos teismui pateiktais duomenimis, paukštyno patvirtinta skola vokiečiams buvo per 7,8 mln. litų, o paukštyno kontrolę perėmu-sių „Kauno grūdų“ skola per paukš-tyno valdymo laikotarpį sumažė-jo nuo maždaug 500 tūkst. litų iki 81,7 tūkst. litų. Šių metų pradžioje teismas patenkino vokiečių ieškinį ir grąžino turėtus 23 proc. akcijų. Beje, tąkart ieškinį teismui buvo pa-teikusi ir V.Matijošaičio vadovauja-ma Vičiūnų grupės neseniai įkurta įmonė „Bona Lux“, kuriai priklausė 3,2 proc. Vievio paukštyno akcijų.

Šių metų pradžioje Vievio paukštynas savo kreditoriams buvo prasiskolinęs apie 53 mln. litų. Di-desnę dalį skolos (apie 54 proc.) yra supirkusi Vičiūnų grupė. Beje, paukštyno skola, prieš į jį įžengiant Vičiūnų grupei, buvo tik 26 mln. litų.

Tuo metu, kai latviai kreipėsi dėl paukštyno bankroto, teismas ban-kroto administratoriumi paskyrė Kaune veikiančią bendrovę Įmo-nių bankroto administravimo ir tei-sinių paslaugų biurą (dabar teismas yra paskyręs bendrovę „Valeksa“ – aut. past.). Vilniaus apygardos pro-kurorai teigė, kad būtent tuo metu prasidėjo esminės finansinės ma-nipuliacijos, dvigubai padidinusios bendrovės skolą.

„Įsivaizduokime situaciją: par-duotuvėje batonas kainuoja keturis litus, tačiau jūs perkate jį už dvy-lika litų. O atlyginimas visą laiką toks pats. Atsakymas – įsiskolin-site pirkdamas batonus ir bankru-tuosite“, – vaizdžiai situaciją Vie-vio paukštyne apibūdino Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius. Jo teigimu, paukštynas su „Kauno grūdais“, vieninteliu pašarų tiekėju, buvo sudaręs sutartį ir pašarus pirkdavo brangiau, negu jie kainavo rinkoje. Dėl šios veikos dar atliekama re-vizija ir, jai pasibaigus, galima bus pasakyti, kiek iš tikrųjų milijonų buvo permokėta. Todėl pareigū-nai neatmeta galimybės, kad ir dėl šio epizodo T.Barščiui gali būti pa-reikšti įtarimai.

Bankrutuojantį paukštyną administruojant Įmonių bankro-to administravimo ir teisinių pas-laugų biurui, paukštynas kredito-riui – „Kauno grūdams“ grąžino 2,047 mln. litų skolą. Kai buvo pa-keistas bankroto administratorius ir paukštyno valdymas beveik pe-rėjo į Vičiūnų grupės bendrovių rankas, naujasis administratorius, jo nuomone, dėl neteisėtos finan-sinės operacijos kreipėsi į teismą: girdi, bankrutuojanti įmonė skolą gali grąžinti ne bet kokiam kredi-toriui, o tik laikantis įstatyme nu-statytos eilės. T.Barštys eilinį kartą pralaimėjo – Lietuvos apeliacinis teismas šių metų vasarį nusprendė, kad „Kauno grūdai“ bankrutuojan-čiame Vievio paukštyne veikė pa-žeisdami kitų kreditorių interesus. Pasak teismo, nemoki bendrovė ne-turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais ir ginčijamais sando-riais atsiskaitė tik su „Kauno grū-dais“, kuriems paukštynas liko sko-lingas tik 81,7 tūkst. litų, o bendra teismo negaliojančiais pripažintų Vievio paukštyno įskaitymų suma – 2,047 mln. litų. Būtent ši finansinė operacija lėmė, kad T.Barščiui būtų pareikšti įtarimai.

Aivaras Raišutis, garsiosios Vil-niaus advokatų kontoros SPES teisininkas, teigė, kad jo klientas T.Barštys nekaltas, o Vilniaus apy-

gardos prokurorų pradėtas ikiteis-minis tyrimas yra ne kas kita, kaip situacija, atspindinti civilinius san-tykius tarp Vievio paukštyno akci-ninkų, o jie paprastai nagrinėjami civiline tvarka. Advokato teigimu, prokurorai įtarimuose teigia, kad būtent T.Barštys kaip fizinis asmuo galėjo inicijuoti sandorį tarp Vievio paukštyno bei „Kauno grūdų“, kai pastarajai bendrovei buvo grąžinta per 2 mln. litų skola.

„Teismas pasisakė dėl šios finan-sinės operacijos, „Kauno grūdai“ atgautą skolą grąžino paukštynui. Tad kokios dar gali būti pretenzi-jos?“ – klausė A.Raišutis. Advoka-to teigimu, jo klientui pareikšti įta-rimai tik abstraktūs, suformuluoti remiantis galimomis prielaidomis, tačiau nepagrįsti jokiais faktiniais ir dokumentaliais įrodymais, juo-lab kad skola, A.Raišučio teigimu, buvo grąžinta ne pinigais, o remian-tis abiejų bendrovių tarpusavio rei-kalavimų atsiskaitymais: „Kauno grūdai“ buvo skolingi paukštynui, o pastarasis – bendrovei. „Kau-no grūdai“ yra ne tik paukšty-no kreditorius, bet ir skolininkas. „Tokioje bankroto byloje įtari-mus galima pareikšti bet kam“, – reziumavo A.Raišutis.

Advokato teigimu, T.Barščiui įtarimai pareikšti kaip organiza-vusiam šį sandorį. „Bet pagal šį straipsnį, kaip rodo teismų prak-tika, įtarimai paprastai reiškia-mi įmonės vadovui. O T.Barščiui reikšdami įtarimus, prokurorai be-veik perrašė teismo išnagrinėto ci-vilinio ieškinio nutarimo dalį. Dar daugiau – „Kauno grūdai“ paukšty-nui nėra skolingi nė cento“, – sakė A.Raišutis.

Paklaustas, ar Vičiūnų grupės at-ėjimas į Vievio paukštyną nėra sa-votiška reiderystė – svetimo verslo užgrobimas, A.Raišutis sakė, kad dar anksti svaidytis tokiomis gar-siomis frazėmis: „Faktiškai šiandien kalbame apie paukštyno kontrolės ir veik los perėmimą. Kaip bus to-liau, sunku spręsti: pagal bankroto procedūrą paukštyno turtas (o jis vertinamas apie 80 mln. litų) turėtų būti parduodamas aukcione. Kas – Vičiūnų ar kiti verslininkai nu-pirks, pamatysime ateityje“, – mi-nėjo advokatas.

A.Raišutis patvirtino, kad iki-teisminiame tyrime pradėtas nagri-nėti naujas epizodas, dėl kurio, pa-sak prokurorų, T.Barščiui gali būti pareikšti nauji įtarimai. „Naujasis bankroto administratorius teigė, kad pasigedo dalies grūdų“, – naują tyrimo versiją atskleidė advokatas ir pabrėžė, kad tai – kompleksinis ikiteisminis tyrimas.

A.Raišučio teigimu, ikiteisminio tyrimo epizodas bent dėl T.Barščio, neva organizavusio nesąžiningą vei-ką, teismo neturėtų pasiekti.

Aktualijos

fotodiena.lt

Parama verslui kurtinesulaukė populiarumo

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Auga domėjimasis avininkyste

Moters pasaulis

15 psl.

Šią savaitę baigsis paraiškų gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimas. Manoma, kad ES skirtais pinigais pasinaudos tik nedaugelis.

Jolita Žurauskienė

Technologijos Kariuomenė

Savaitgalį Žilvino Augus-tinavičiaus ūkyje, įsikū-rusiame Varnelių kaime, Anykščių rajone, vyko jau tradicine tapusi speciali-zuota avininkystės paro-da. Ateityje tokios parodos bus organizuojamos ir ki-tuose ūkiuose.

Jolita Žurauskienė

Pasauliniame sekimo voratinklyje – kiekvienas telefonas

16 psl.

Prancūziškas galvosūkis: ir norisi, ir nepatogu

7 psl.7 psl.

13 psl.

Malda Žemynai šiandien neaktuali

Rudens skanėstai

12 psl.

Ką lietuviui reiškia žemė ir jos dovanos? Apie tai – daugiau kaip 500 puslapių knygoje „Že-myna ir jos mitinis pasaulis“, kurios autorė – etnologė, tautosakininkė, habilituota huma-nitarinių mokslų daktarė Nijolė Laurinkienė.

Aušrinė Šėmienė

Nuo derliaus obelys lūž-ta, skyla pusiau ar, neiš-laikiusios svorio, išvirs-ta. Nuodėmė būtų tokiu metu nevalgyti obuolių, nes jie labai naudingi.

Kažin ar suvokiame, kad gyvename pasaulyje, kuriame gali būti sekamas kiekvienas mūsų žingsnis. Rinkoje pasirodė naujų komercinių elektroninio sekimo priemonių, kuriomis galima ssužinoti beveik kiekvieno žmogaus buvimo vietą bet kurioje pasaulio šalyje, jei jis naudoja mobiliojo ryšio telefoną.

Arvydas Praninskas

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as at-sidūrė garsiojo Buridano asilo vietoje: šis nudvė-sė badu, stovėdamas tarp dviejų šieno kupetų, nes niekaip neapsisprendė, iš kurios geriau ėsti. Per NATO viršūnių susitikimą pada-rytas ryžtingas Prancūzi-jos vadovo pareiškimas dėl puolamųjų „Mistral“ klasės karo laivų pardavimo Ru-sijai iškart atsidūrė Vakarų spaudos dėmesio centre...

Arvydas Praninskas