Šiandien skaitykite:

-

-

SODYBA, 7

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

-

--

--

-

--

--

-

-

-

Modernėjančiuose Lietuvos ūkiuose kuriami ateities kaimo pla-nai, sparčiai naudojamasi ES parama. Stambūs ūkininkai provincijoje nere-tai būna ir svarbiausi darbdaviai dau-gumai gyventojų. Tačiau demografi-nė situacija kaime ūkininkų, žemės ūkio bendrovių ar kooperatyvų savi-ninkų nedžiugina: jaunuoliai masiš-kai palieka tėviškes ir, kaip ironiškai kartą pasakė vienas ūkininkas, sie-kia ne tik pasodinti medį ir užaugin-ti vaiką, bet ir apsigyventi Vilniuje.

Taigi, kaime neišvengiamai ima trūkti žemės ūkio specialistų. Darbo birža konstatuoja, kad šiame sekto-riuje tam tikrų specialybių darbuotojų stinga: darbdaviai laukia jaunų kvalifi-kuotų specialistų, kurie mokėtų dirbti savarankiškai, su naujausiomis žemės ūkio mašinomis, taip pat gebėtų ben-drauti, kritiškai mąstyti, analizuoti. Štai viena žemės ūkio bendrovė gyvulinin-kystės technologui (zootechnikui – red. past.) siūlė sotų 5 tūkst. litų at-lyginimą, tačiau tinkamo specialisto reikėjo laukti net pusmetį. Žemės ūkį plėtojantiems darbdaviams vis labiau trūksta jaunų kvalifikuotų specialistų.

Jaunimas vangiai renkasi studijų programas, susijusias su žemės ūkiu, ne tik todėl, kad nenori ateities sieti su gyvenimu kaime: abiturientus baugina ir tai, kad už studijas teks pakloti ne-mažus pinigus. Atsižvelgdamas į tokią situaciją, žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais susita-rė, kad šiais metais žemės ūkio kryp-ties finansuojamų studijų vietų nuo 100 padidėtų iki 175. „Žemės ūkiui reikalingiausių specialistų rengimą 90 proc. finansuos Žemės ūkio minis-terija (ŽŪM), o 10 proc. – Švietimo ir mokslo ministerija. Taip tikimės iš-spręsti specialistų stygiaus problemą“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė V.Jukna.

2

---

2 Nr. 50 (9378)

Atkelta iš 1 p.

Vilniaus kolegijos lektorės E.K.Kaurynienės teigimu, abituri-entams reikėtų kritiškai vertinti esa-mą ekonominę situaciją Lietuvoje ir kitose Europos šalyse bei studijų

programą rinktis atsakingai. Tomis „švariomis“ studijų programomis su-sižavėję jaunuoliai neretai vėliau tri-na „maximų“ kasų kėdes, teigė šios kolegijos Agrotechnologijų fakulteto lektorė. Jos teigimu, kitoks požiūris į žemės ūkį jaunimą gali išgelbėti nuo visą Europą paralyžiuojančio nedarbo.

„Rengiame specialistus, kurie ga-lėtų lengvai orientuotis į darbdavį, t. y. ūkininką, žemės ūkio įmonę, že-mės ūkio bendrovę, kooperatyvą ar kt. Studentas mokosi ir savarankiš-kai kurti darbo vietą sau, t. y. gauna vadybos žinių, kurias gali panaudoti steigdamas savo ūkį“, – „Valstiečių laikraščiui sakė E.K.Kaurynienė.

Buivydiškėse (Vilniaus r.) esan-tis Vilniaus kolegijos Agrotechno-logijų fakultetas abiturientams siūlo studijuoti agroverslo vadybą, chemi-nę analizę, maisto technologiją, ve-terinariją bei želdynus ir jų dizainą. Naujų profesijų atstovų buvusi že-mės ūkio mokykla nerengia, tačiau siūlo studentams naujas specializa-cijas, pavyzdžiui, studijuojantiesiems agroverslo vadybą trečiame kurse – modernaus ūkio verslą.

„Žengiame koja kojon su paklau-sos tendencijomis. Šias specializacijas siūlome todėl, kad 2014–2020 m. kai-mo rėmimo programoje numatytos lėšos rengti žemės ūkio vadybininkus. Taigi, šią specializaciją integruojame į agroverslo vadybos specialybę. Jaunie-ji specialistai bus mokomi gyvulinin-kystės, mechanizacijos ir augalinin-kystės projektų vadybos rinkodaros dalykų“, – apie studijų programą, ati-tinkančią šių dienų poreikius, pasa-kojo lektorė.

Pašnekovės teigimu, agrovers-lo vadybininkai mokomi patys su-kurti ir plėtoti savo verslą. „Kaime gyvenantis ir žemės turintis jaunas specialistas gali susikurti darbo vie-tą. Be to, toks specialistas darbu gali aprūpinti ir jo ieškančiuosius, – sakė E.K.Kaurynienė. – Jauniesiems ūki-ninkams trūksta ne tik technologinių žinių, bet ir žinių, kaip sukurti verslo planą. Studijuodami agroverslo vady-bą, jaunieji specialistai mokomi vers-lumo pagrindų, sužino, kurios ūkio šakos ateityje bus perspektyvios, o ku-

rios patirs nuosmukį, kad vėliau ga-lėtų planuoti būsimą ūkį, žinotų, iš kurių ūkio šakų bus galima lengviau išgyventi, kokios yra ES išmokos, kam jos skiriamos ir kaip jas gauti.“

Agroverslo vadybos katedros ve-dėja Indrė Radavičienė teigė, kad ar-timiausiu metu studentams bus ga-limybė Agroverslo vadybos studijų programą mokytis nuotoliniu būdu. Pasak katedros vedėjos, studentams

yra sudaromos visos sąlygos stažuotis Vokietijos ūkiuose. Užmegzti stiprūs ryšiai su Danijos, Ispanijos, Turkijos universitetais. Studentai užsienyje turi puikias galimybes atlikti praktiką, taip pat studijuoti. „Agroverslo vadybos studijų programa orientuota į nau-jausią modernų žemės ūkio verslo val-dymą. Aktyvūs ir inovatyvūs studijų programos dėstytojai taiko naujausias metodikas, ugdo studentų praktinius gebėjimus, nuolatos dalyvauja tarp-tautiniuose projektuose. Atvykę mo-kytis į Vilniaus kolegijos Agrotech-nologijų fakultetą studentai džiaugiasi puikia aplinka, palčiomis laisvalaikio pasirinkimo galimybėmis“, – teigia Indrė Radavičienė.

Bene glaudžiausiai su ŽŪM ben-dradarbiaujantis Aleksandro Stul-ginskio universitetas (ASU), esantis Akademijoje (Kauno r.), šiais metais siūlo naują studijų programą – su-maniąją gyvulininkystę. ASU Studi-jų skyriaus vyriausiasis vadybininkas Antanas Girčys „Valstiečių laikraš-čiui“ pasakojo, kad ši studijų progra-ma atsirado, žemės ūkio ministrui išsakius nuogąstavimus, kad rinko-je trūksta su gyvulininkyste susijusių specialistų. „Šia nauja studijų progra-

ma kartu su ŽŪM norima gaivinti gyvulininkystę Lietuvoje. Be to, ASU siūlo dar vieną naują studijų progra-mą – žemės ūkio technologija ir va-dyba“, – sakė A.Girčys.

Pašnekovo teigimu, pasirinkę su-maniąją gyvulininkystę, jaunieji spe-cialistai bus apmokomi dirbti su ro-botizuota sistema gyvulininkystės kompleksuose, taip pat susipažins su naujausiomis technologijomis, taikomomis šioje srityje. Ministro V.Juknos teigimu, specialistų trūku-mas itin jaučiamas agronomijos bei gyvulininkystės srityse. ASU su mi-nistru sutarė, kad 27 specialistai, pa-sirinkę naują studijų programą, pagal trišalę sutartį po studijų bus iš karto įdarbinti žemės ūkio ir valstybinė-se įmonėse. „27 pirmakursiams nu-matytos tikslinės finansavimo vie-tos, – susitarimo detales komentavo A.Girčys. – ŽŪM taip pat pasiren-gusi finansuoti būsimiems studen-tams studijų įmokas, jei šie sutiktų 3 metus atidirbti studijuojamo da-lyko srityje.“ Šiais metais V.Juknos iniciatyva ASU studentams pasiūlys 142 valstybės finansuojamas vietas.

Praktikantus

Kartu su Mykolo Romerio uni-versitetu ASU šiais metais siūlo dar vieną naują studijų programą – in-žinerija ir teisė. „Šią studijų progra-mą kūrėme, nes jaunam žemės ūkio specialistui dažnai reikia ne tik tech-ninių, bet ir teisinių žinių“, – sakė A.Girčys.

Populiariausios ASU yra nuo pat universiteto įkūrimo abiturientams siūlomos agronomijos ir miškinin-kystės specialybės. „Praėjusiais metais

daugiausia studentų priėmėme bū-tent į agronomijos ir miškininkystės studijų programas, – sakė A.Girčys. – Trečia pagal populiarumą praėjusiais metais buvo logistikos ir prekybos studijų programa. Tarp mechaninių specialybių populiariausia yra žemės ūkio mechanikos inžinerija.

ASU yra vienas iš nedauge-lio universitetų, kuris į visas studijų programas surinko reikiamą mini-malų studentų skaičių. Visos studijų prog ramos buvo rentabilios. O tokios studijų programos, kaip žemės ūkio ekonomika, tarp jaunuolių ne tokios populiarios. Augalų biologijos ir se-lekcijos studijų programa jie taip pat mažiau domisi. Rekreacinė miškinin-kystė taip pat buvo viena iš tų studi-jų programų, kuri ne itin traukė ab-solventų dėmesį, tačiau šiais metais, pasak A.Girčio, susidomėjimas šia studijų programa labai išaugo. ASU studentai gali rinktis atlikti praktiką Lietuvoje arba užsienyje, nes univer-sitetas yra pasirašęs sutartis su 90 ki-tose šalyse esančių universitetų.

Studijuoti atvyksta net iš Afrikos

Iš valstybinių Lietuvos univer-sitetų ASU studentams siūlo dau-giausia studijų programų, kurias ga-lima studijuoti užsienio kalbomis. Anglų ir rusų kalbomis čia galima studijuoti daugiau nei pusę visų stu-dijų programų. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) dau-giausia užsieniečių prisivilioja į me-dicinos studijas, o ASU – į kaimo plėtros administravimo, hidrotech-ninės statybos inžinerijos bei žemės ūkio mechanikos inžinerijos studijų programas. O štai agronomija, kuri yra populiariausia studijų programa tarp lietuvių, užsieniečių netraukia dėl specifinių dalykų. „Studentai iš Pietų Europos, Arabijos pusiasalio ar Afrikos šalių savo gimtinėje įgy-tų žinių pritaikyti negalės, mat ASU dėstomi dalykai susiję tik su Lietuvos klimatu ir augalija. Na, nebent jaunas specialistas savo ateitį sietų su Lietu-va“, – agronomijos studijų programos nepopuliarumą tarp užsienio studen-tų komentavo A.Girčys.

Įdomu tai, kad studijas Akademi-joje vis daugiau renkasi itin tolimų, egzotiškų kraštų jaunimas. Anglų kal-ba nuolatines studijų programas čia noriai kremta užsieniečiai iš Nigerijos, Kongo Demokratinės Respublikos ir Nepalo. Pagal „Erasmus“ programą (dažniausiai pusmetį trunkanti studi-jų komandiruotė į kitos valstybės mo-kyklą – red. past.) daugiausia atvyks-tančiųjų į ASU yra iš Pietų ir Vidurio Europos: Turkijos, Italijos, Ispanijos, Čekijos. O štai miškininkystės studijų programa labiau traukia Skandinavi-jos jaunuolius.

Aktualijos

.

21.57.

RytojŠiandien

orai.lt, VL inf.

+13 +18°

+10 +15°

+11 +15°

+7 +12°

Poryt +12 +17°

+6 +11°

21 proc.

8 proc.

36 proc.

27 proc.

8 proc.

Jaunimo nevilioja

-

-

-

-

-

-

---

-

-

---

3Nr. 50 (9378)

Atkelta iš 1 p.

Druskininkų savivaldybės taryba dar 2011 m. balandį priėmė sprendi-mą „Dėl vietinės rinkliavos už nau-dojimąsi Druskininkų kurorto viešąja infrastruktūra“, kuriuo patvirtino va-dinamąjį pagalvės mokestį – 2 Lt už nakvynę. Taip pat patvirtintos rink-liavos lengvatos. Lengvata galio-ja vaikams iki 7 metų ir vaikams iki 18 metų, atvykusiems gydytis į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės San-tariškių klinikų Vaikų ligoninės fi lia-lą „Saulutė“, VšĮ sanatoriją „Belorus“. Surinktos lėšos naudojamos kuror-to viešajai infrastruktūrai atnaujinti, miesto aplinkai tvarkyti, kurorto tu-rizmo rinkodarai.

Druskininkų savivaldybės duo-menimis, į savivaldybės biudžetą už naudojimąsi kurorto viešąja infras-truktūra per 2012 m. pervesta apie 1,68 mln. Lt rinkliavos. Apie pusę surinktų lėšų skirta miesto terito-rijoms apželdinti, gėlynams įrengti ir infrastruktūrai prižiūrėti, maž-daug 400 tūkst. Lt – kurorto įvaiz-džio formavimo programai vyk-dyti, dar apie 200 tūkst. Lt skirta Druskininkų savival-dybės ryšių su visuomene ir įvaizdžio gerinimo 2011–2013 m. programai įgyven-dinti. Panašaus dydžio rin-kliava surinkta ir pernai. Birštono savivaldybė ren-ka 2 Lt pagalvės mokestį, Palangos – 1 Lt.

Druskininkų savivaldy-bės meras Ričardas Mali-nauskas redakcijai sakė, kad mokesčio didinimas buvo aptartas susitikime su verslininkais šių metų gegužės 15-ąją. „Niekas neprieštaravo, ar mokėti du li-tus, ar vieną eurą. Tai nėra kainos di-dinimas, kaip kas nors bando įpiršti. Rinkliavų įstatyme numatyta teisė sa-vivaldybėms nustatyti rinkliavos dydį. Surinktos lėšos nenusėda nei fi zinio asmens, nei savivaldybės kišenėse, – viskas panaudojama bendroms kuror-to reikmėms“, – teigė R.Malinauskas.

Rinkliavų įstatyme nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis nustato-mas litais be centų. Savivaldybės ta-ryba atskiru sprendimu gali vietinės rinkliavos dydį kartą per metus in-deksuoti, taikydama metinį vartoji-mo kainų indeksą, jeigu jis didesnis

negu 1,1. Druskininkų savivaldybė nuo 2011 m. nėra didinusi šio mo-kesčio, nors infl iacija akivaizdi. Beje, Rinkliavų įstatyme taip pat nustatyta, kad, pavyzdžiui, valstybinė rinkliava, kurios lėšos patenka į valstybės biu-džetą, negali būti mažesnė negu 3 Lt.

Nuostolis –

„Nesu gavęs jokios informacijos. Sužinojau tik iš aplinkinių, kolegų. Kaip tai atsilieps verslui? Kuo dau-giau mokesčių didina, tuo verslui geriau“, – ironizavo V.Trinkūnas, paprašytas išsakyti nuomonę apie besikeisiančią rinkliavą.

V.Trinkūno teigimu, jam mokes-čio padidėjimas veik 73 proc. smar-kiai smogs per kišenę. Net ir jam, tu-rinčiam SPA centrus dar ir Vilniuje bei Anykščiuose. UAB „Raminora“, kuriai priklauso visi SPA centrai, Registrų centro duomenimis, meti-nė apyvarta – 20–30 mln. Lt.

„Jei iš kliento paimi 100 Lt, 15–20 Lt pasilieki sau, o 19–20 Lt tenka įvairiems mokesčiams. Krauti ant gal-vos mokesčių negalima tiek, kiek nori. Iš kliento gali paimti tiek, kiek rinkoje mokama tuo metu už paslaugą ar tam tikrą prekę. Savikaina, kainos struktū-ra – ne tik kiekvieno verslininko, bet ir valstybės reikalas. O kainą nustato rinka. Tai yra abėcėlė, kurią reikėtų ži-noti ir verslininkams, ir kitiems. Vers-

lininkas parduoda prekę už tiek, už kiek klientas perka“, – verslininkystės abėcėlę dėstė V.Trinkūnas.

Verslininkas atviravo, kad dabar į Druskininkų savivaldybės biu-džetą jis kasmet sumoka maždaug 170 tūkst. Lt pagalvės mokesčio. Jam padidėjus, teks papildomai pa-kloti dar apie 124 tūkst. Lt. Tai – maždaug 85,2 tūkst. eurų.

Ar padidėjęs mokestis smogs verslui, ar skirtumą visgi padengs į kurortą atvykstantys ir čia ilges-niam laikui apsistojantys poilsiau-tojai? V.Trinkūnas gynėsi, kad jokiu būdu nežada didinti kainų, nes tai atbaidytų klientus, ir vėl priminė, kad paslaugą klientas renkasi pa-gal jos kainą. Nuostatą, kad tikrai neverta didinti kainų už paslaugas, druskininkietis grindė primindamas seną istoriją: padidinus PVM vieš-bučiams, kainos ne padidėjo, bet su-mažėjo, tačiau sumažėjo ir klientų.

„Pasižiūrėkite, kiek įmonių dėl nepakeliamų mokesčių dirba nuos-tolingai“, – siūlė V.Trinkūnas, tartum įspėdamas, kad ir jo viešbutis „SPA Vilnius“ Druskininkuose, kurio 167 numeriuose vienu metu galima ap-gyvendinti per 300 klientų, dėl pa-didėjusio mokesčio gali tapti nuos-tolingas. Tačiau paklaustas, kaip tos „nuostolingos“ įmonės dirba ir ne-bankrutuoja, atsakymo nerado.

Ne paslaptis: verslas yra toks, kad ne kiekvienas centas gula į ofi cialius buhalterių dokumentus. V.Trinkūnas ginasi, kad vokelių dalyba jis neužsii-ma: „Pas mus viskas kompiuterizuo-ta. Nieko nenuslėpsi.“

Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriai šių metų pradžioje vykdė reidus dėl ne-teisėto ir nelegalaus darbo. Inspekci-jos Alytaus skyriaus vedėjo Vytauto Gegužio teigimu, vasario 6 d. UAB „Raminora“ direktoriui V.Trinkūnui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl nelegaliai dirbusių asmenų. Konstatuota, kad vienas padavėjas nelegaliai dirbo mė-nesį, trys – maždaug pusę mėnesio, o dar vienas – vieną dieną.

„Neteko girdėti. Tokių atvejų pas mus gyvenime nebuvo“, – V.Trinkūnas gynėsi aiškinda-mas, kad jo verslas skaidrus. Tai gal raštas sufalsifi kuotas? „Čia gal žmogaus nuomonė, – verslininkas lyg ir bandė patvir-tinti, kad toks dokumentas eg-zistuoja, bet iškart pasitaisė: – Bet tokių dalykų nėra buvę. Man neteko susidurti, pas mus nebuvo nelegalaus darbo.“

Paklausus, ar tikrai jam nebuvo surašytas administra-

cinių teisės pažeidimų protokolas, V.Trinkūnas pagaliau prisiminė, kad faktas tikras. „Tačiau jį turi pripažinti teismas. Kai teismas pripažins, tada... Jei žmogui susivaideno kas“, – nutilo, atrodo, jau susinervinęs verslininkas.

2013 m. pabaigoje Druskininkų miesto apylinkės teismas gavo admi-nistracinio teisės pažeidimo bylą, ku-rioje V.Trinkūnui surašytas administ-racinio teisės pažeidimo protokolas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druski-ninkų skyriaus vyriausiasis specialis-tas Vitas Balčius nustatė, kad privačią namų valdą Druskininkuose turintis

V.Trinkūnas papildomai naudojasi valstybės žeme. Nuo tvenkinio pusės įrengta atraminė sienelė apsodinta tujų gyvatvore, įrengtas įvažiavimas ir aikš-telė. Iš valstybės miško pusės valstybi-nėje žemėje pastatyta pavėsinė, įrengtas šunų voljeras, įveistas sodas, apsodinta gėlėmis. Nuo miško pusės valstybinė-je žemėje pastatytas dujų saugojimo rezervuaras su tinklais. Kadangi per pakartotinį patikrinimą buvo ištaisyti tik keli pažeidimai – iš valstybinės že-mės pašalinta pavėsinė bei šuns voljeras, V.Trinkūnui ir buvo surašytas administ-racinio teisės pažeidimo protokolas.

Tačiau teisėjas Antanas Šeštokas nepuolė nagrinėti bylos. Temidės tei-gimu, protokole nenurodyta „galimai užimta valstybinė žemė, pažeidimo padarymo laikotarpis“, o tai baudžia-mam asmeniui – V.Trinkūnui – atima galimybę gintis. „Konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo pro-tokole suformuluotas kaltinimas nėra aiškus, todėl pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens procesinė teisė į gynybą, todėl byla grąžintina“, – reziumavo Druskinin-kų teisėjas A.Šeštokas.

Žemėtvarkininkas V.Balčius ban-do taisyti galbūt padarytas savo klai-das, tačiau po kiek laiko byla vėl grąžinama „trūkumams pašalinti“. Naujoje nutartyje teisėjas perrašo žodis žodin ir dalį pirmos nutarties.

Prabėgo daugiau negu pusme-tis... Druskininkų žemėtvarkininkas V.Balčius – nė krust? Gal nežino, kaip išpildyti teisėjo pageidavimus? Tad re-dakcija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, bandydama išsiaiškinti, ruošiasi baus-ti ar ne V.Trinkūną žemėtvarkininkai. Netrukus sulaukėme šios tarnybos Ri-zikų valdymo ir veiklos kokybės užti-krinimo skyriaus vedėjo Mariaus Bujos atsakymo. Ilgiausiai dėstęs V.Balčiaus susirašinėjimo su teisėju A.Šeštoku is-toriją, žemėtvarkininkas pokalbio pa-baigoje prižadėjo ne tik išsiaiškinti, kodėl teismas iki šiol negavo naujų do-kumentų, bet ir apginti valstybinę žemę:

„Nacionalinė žemės tarnyba, kaip valstybinės žemės patikėtinė, sieks valstybinės žemės atlaisvinimo. Ka-dangi vadovaudamasis Civilinio ko-dekso 4.98 straipsniu savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo tei-sės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Todėl, neatsi-žvelgdama į tai, koks bus priimtas teis-mo sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, Nacionalinė žemės tarnyba sieks, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas būtų pašalintas, ir, esant reikalui, inicijuos kreipimąsi į teismą dėl priverstinio atlaisvinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionali-nė žemės tarnyba atliks tyrimą, kurio metu bus aiškinamasi, ar Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų skyriaus darbuotojai šiuo atveju ėmėsi visų prie-monių galimam pažeidimui išaiškinti ir administracinės atsakomybės.“

V.Trinkūnas 1982–1992 m. dirbo Klaipėdos mėsos kombinate veterina-rijos gydytoju, kadrų skyriaus viršininku, generaliniu direktoriumi. 1993 m. maž-daug pusmetį buvo valstybinės žvejybos laivyno įmonės „Jūra“ generalinis di-rektorius, paskui persėdo ant AB „Kre-tingos grūdai“ generalinio direktoriaus kėdės, o po kiek laiko tapo pagrindiniu šios ir jai priklausančių bendrovių akci-ninku (turėjo per 30 proc. akcijų).

„Jūra“ ne tik pagarsėjo pusvelčiui arba dykai išparceliuotais laivais, bet ir buvo vienas iš skandaluose pasken-dusio EBSW koncerno taikinių. Be besikeičiančių įmonės direktorių ži-nios koncerno atstovai negalėjo „Jū-roje“ šeimininkauti it savo kieme.

„Tas reikalas buvo nagrinėtas ir teis-mine tvarka, ir atsiprašyta. Sako, labai atsiprašom, jūs niekuo dėti“, – V.Trin-kū nas sakė buvęs teisme išteisintas. Tačiau patikslinus, kad „išteisintas“ jis suėjus senačiai, vėl siūlė kalbėti „apie kurorto mokestį“. „Jūros“ istorija da-bar Druskininkuose verslą plėtojančiam V.Trinkūnui turėtų būti itin nemaloni.

Seime buvo sudaryta laikinoji komisija koncerno EBSW veiklai ištirti.

rašoma Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti ataskaitoje.

fotodiena.lt nuotrauka

SveikataMirštančiųjų viltis – jaunimas

Svyra bijūnų žiedynai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

21 p.

9 p.7 p.

21 p.

Miškuose augantys pa-parčiai devyniems iš de-šimties asocijuojasisu Joninėmis. O kaimoturizmo sodyba „Papar-tis“ perša mintį, kad joje magiška vasarosnaktis būna ypatinga.

Nijolė Baronienė

Vienoje gražiausių Lietu-vos operų Vytauto Klovos „Pilėnuose“, garsiojoje ari-joje Ūdrys dainuoja: „Aš papuošiu žirgo galvą pina-vijom, apkaišysiu pavadėlį žaliom rūtom.“ Kompozi-toriaus įamžintas augalas – gerai pažįstamas bijū-nas, kai kur Lietuvoje vadi-namas pinavija..

Vijolė Aguonaitė

Ten, kur žydi paparčio žiedas

Vasaros malonumai su prastu kvapeliu Beveik pusę kraujo ar jo

sudedamųjų dalių neatly-gintinai duoda jauni žmo-nės. Dauguma išsivysčiusių šalių krauju apsirūpina tik iš savanoriškų ir neatlygin-tinų kraujo donorų. Tačiau Lietuvoje neatlygintinų do-nacijų – tik 40 proc.

Alė Sima

„Mano žmona nuolat lan-kosi pas aiškiaregius ir bū-rėjus, palieka jiems mūsų šeimos pinigus, o naudos – katino ašaros. Ji tapo dar nervingesnė, baimin-gesnė. Tarsi ligota kokia. Joks protinimas nepadeda. Kaip man elgtis?“ – rūpi-nasi klaipėdietis Antanas.

Atsako psichologė

Rūta Bubelienė

12 p.

Dovana už ilgus kantrybės metus

Šią vasarą didelių karščių dar nebuvo, tačiau užsikrėtusiųjų žarnyno infekcijomis netrūksta. O keliau-jantieji gali susirgti ir kitomis infekcijomis.

Aušrinė Šėmienė

Būrėjai lengvatikius supančioja baime

Severiją Janušauskaitę neperdėdama ir be ironijos pavadinčiau kino žvaigžde. Mat šalia jos vardo šis televizijos iki skylių nu-zulintas titulas vėl sužėruoja ta paslaptin-ga šviesa, kurią skleidžia tikrasis kinas. Ir tai ne pataikavimas, ne atskiroji nuomonė: neseniai Rusijoje, „Kinotauro“ festivalyje, S.Janušauskaitė buvo pripažinta geriausia aktore, o Annos Melikyan filmas „Žvaigž-dė“, kuriame vaidinusi lietuvė pelnė laurus, buvo apdovanotas už geriausią režisūrą.

Rūta Klišytė

11 p.