-

-

-

-

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 11 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienis

, 7 p.

-

--

Pernai Maskvoje vykusioje paro-doje „Auksinis ruduo“ stebėjausi: ru-sai lyg užburti grūdosi prie Lietuvos ekspozicijos, ragavo ir graibstė kaip tik tomis dienomis Rusijos rinkoje uždraustus lietuviškus sūrius. Neto-liese įsikūrę Stavropolio, Volgogrado, Smolensko ir kitų Rusijos sričių eks-pozicijų šeimininkai nuobodžiavo ir pavydžiai stebėjo lietuviškų produktų apgultį. Kai stabtelėjau prie Smolens-ko stendo, rusaitė man ištiesė lėkštutę su sūrio gabalėliais. Įsidėjau į burną ir pasigailėjau. Įtariu, kad mano pojūčiai buvo tokie patys, kaip ir kaunietės Jad-vygos, į redakciją užsukusios su ką tik prekybos centre nusipirktu vadina-muoju sūriu. Paragavau ir mintimis sugrįžau į parodą „Auksinis ruduo“. Panašus skonis – bandai kramtyti, ta-čiau sūris burnoje tarsi veliasi. Šį kar-tą neatskleisime, kurios įmonės paga-mintą sūrį degustavome redakcijoje.

Paskambinome vienam tos įmonės vadovui ir paklausėme, ar pagrįsti var-totojų įtarimai, kad jo vadovaujama įmonė eksportuoja aukštesnės koky-bės produktus, o vidaus rinkai palieka pagamintus iš pigesnių žaliavų. „Už-tikrinu jus, kad gamybos technologi-ja ta pati, žaliavos tos pačios, receptai tokie patys, tik fasuojame į pakuo-tes su skirtingomis etiketėmis“, – tikino įmonės vadovas.

2 p.

--

-

-

-

--

p.

-

-fotodiena.lt nuotrauka

2 Nr. 25 (9353)

Atkelta iš 1 p.

Lietuvos pieno gamintojų aso-ciacijos pirmininkas Jonas Vilionis,

išgirdęs tą patį klausimą, nedvejoda-mas patvirtino įtarimus. Priminsime, kad J.Vilionis yra ne tik pieno ga-mintojas. Nuo 1976 m. iki 1999 m. pieno perdirbimo įmonėse Prieku-lėje, Šilalėje, Šilutėje ir Klaipėdoje

ėjo įvairias pareigas – nuo technolo-go iki generalinio direktoriaus, todėl kaip retas ūkininkas išmano pieno produktų gamybos subtilybes.

„Manau, kad eksportuojami ge-resnės kokybės produktai, nes, pa-vyzdžiui, laikomasi įsipareigojimo pieno produktus gaminti tik iš lietu-viškos kilmės žaliavų, o vidaus rinkai toks reikalavimas nekeliamas, todėl naudojamos kuo pigesnės medžia-gos, įvairūs priedai“, – sakė J.Vilionis.

Kolegai pritarė kooperatyvo „Lie-tuviškas pienas“ generalinis direk-torius Vytautas Lekešys ir užsimi-nė apie vis dažniau pieno pro duktų vidaus rinkai gamyboje naudojamus pigius pakaitalus, pavyzdžiui, pal-mių aliejų.

„Kai kurie vartotojai net nežino, kuo skiriasi sviestas nuo gerokai pi-gesnio riebalų mišinio. Pakuotės la-bai panašios, tačiau turinys skiriasi iš esmės. Aš tokių produktų neper-ku, nes branginu savo ir savo šeimos

sveikatą. Tikras sūris, sviestas ir kiti pieno produktai turi būti gamina-mi tik iš pieno, receptų niekas ne-atšaukė, o jeigu naudojami pakai-talai, vartotojus apie tai privaloma informuoti aiškiai, o ne neįskaito-momis raidelėmis etiketėje“, – pik-tinosi pieno perdirbimo subtilybes išmanantis kooperatyvo vadovas.

Buvęs „Klaipėdos pienas“ gene-ralinis direktorius J.Vilionis prisi-minė 1996–1999 m., kai Rusijos pieno perdirbimo įmonių atstovai patys atvykdavo į Lietuvą ir tuoj pat nupirkdavo didelius kiekius sviesto.

„Vėliau sužinojau, kad tą sviestą

jie dar kartą perdirbdavo. Sugalvojo kažkokią technologiją – pridėdavo įvairiausių priedų, tarp kurių būdavo ir palmių aliejus, ir tą naują produktą parduodavo jau kaip pagamintą Ru-sijoje“, – pasakojo J.Vilionis.

Tačiau laikai pasikeitė, reikala-vimai sugriežtėjo, nejaugi ir dabar pieno perdirbėjai randa landų? „Ži-noma, Lietuvoje taip įžūliai nedirba-ma, tačiau siekdami naudos ir mūsų perdirbėjai ieško būdų, kaip atpigin-ti produktų gamybą. Grietinėlę jie eksportuoja į Vakarų šalis, o ją pa-keičia, pavyzdžiui, gerokai pigesniu palmių aliejumi“, – sakė J.Vilionis.

Kas būdinga pieno produktams, kuriuos gaminant naudojamas pal-mių aliejus? „Jeigu man pasiūlytu-mėte kelis gaminius, aš iš karto at-skirčiau, kuris pagamintas naudojant

palmių aliejų. Pirmiausia jo kitokia konsistencija. Net jeigu pakaitalo ne-daug, vis tiek pajusčiau skonio skir-tumą“, – tvirtino J.Vilionis.

Tiesa, kai kurie mokslininkai net rekomenduoja gyvūninius riebalus pa-keisti augaliniais. Tačiau pašnekovas pabrėžė bene svarbiausią skirtumą – produktai su palmių aliejumi ilgai ne-genda. Priežastis paprasta – palmių aliejus turi konservuojančių savybių.

Pasak Kauno technologijų uni-versiteto (KTU) Cheminės techno-logijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijų kompetencijos centro Pieno gamybinės laboratorijos va-dovo dr. Jono Damašiaus, šiais lai-kais pieno perdirbėjai dažniausiai naudoja ne palmių aliejų, bet įvai-rių aliejų mišinius, kuriuose būna ir palmių aliejaus. Mokslininkas nea-bejoja, kad taip elgiamasi norint su-mažinti produktų savikainą.

„Skatinama naudoti daugiau au-galinių, o ne gyvūninių riebalų. Ta-čiau žmogaus organizmui reikia ir vienų, ir kitų. Vienareikšmiškai ne-galėčiau pasakyti, kad vienus rieba-lus naudoti yra sveika, o kitus – ža-linga“, – kalbėjo J.Damašius.

Pasak KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros doc. dr. Dai-noros Gruzdienės, palmių aliejus tiesiogiai maistui paprastai nenau-dojamas – per sotus. Jis skirtas ga-minti margariną, specialius rieba-lus. Antrą frakciją, raudonąjį palmių aliejų, jau galima naudoti gaminant maisto produktus, pavyzdžiui, pa-keisti pieno riebalus. Tačiau moks-lininkė sakė negalinti garantuoti, ar naudodami palmių aliejų perdirbėjai laikosi reikalavimų.

„Plintančių technologijų išvengti nepavyks. Pavyzdžiui, perdirbus pal-mių aliejų gaunamas superoleinas la-

bai plačiai naudojamas Europoje, Ki-nijoje, Indijoje, Amerikos žemyne. Tačiau visais atvejais reikia žinių – to, kas tinka pramoninei gamybai, negalima taikyti kasdieninei žmo-nių mitybai“, – pabrėžė mokslininkė.

Palmių aliejus naudojamas ga-minant ne tik pieno produktus, bet ir traškučius, greitai paruošiamus makaronus, tortus, pyragėlius, sau-sainius, glazūras ir kt.

Daugiausia palmių aliejaus ga-minama Indonezijoje ir Malaizijoje. Šios šalys užima apie 85 proc. pasau-linės palmių aliejaus gamybos rin-kos. Pagal palmių aliejaus importą į Lietuvą šios šalys užima 5–6 vietas. Daugiausia palmių aliejaus lietuviai įsiveža iš Vokietijos, kuri importuo-ja didelius kiekius, todėl parduoda mažesne kaina. Per metus pasaulyje pagaminama apie 35 mln. tonų pal-mių aliejaus.

Daugiausia palmių aliejaus impor-tuojama į Indiją, Kiniją, ES ir Rusiją. Pastarojoje šalyje dėl palmių aliejaus kilo ne vienas skandalas. Pasak Rusi-jos pieno gamintojų sąjungos valdy-bos pirmininko Andrejaus Danilen-kos, Rusijos pieno perdirbimo įmonės dažnai pažeidžia elementarius tech-nologinius reikalavimus, naudoja pigų ir itin prastos kokybės palmių aliejų, kartais nesivargindamos net jį per-dirbti, kad tiktų maisto produktų ga-mybai. Tokių trūkumų, Rusijos pie-no gamintojų sąjungos duomenimis, turi net 30 proc., o kai kuriais atve-jais – net 90 proc. Rusijoje gaminamų pieno produktų. Štai per pastaruosius 5 metus palmių aliejaus importas į Rusiją išaugo net 18 proc., o dau-giausia – 2013 m., kai buvo įvežta apie 650 tūkst. tonų palmių aliejaus už apytikriai 600 tūkst. JAV dolerių. Kodėl taip elgiamasi? Dėl finansinės naudos. Be to, žaliavinio pieno ga-myba Rusijoje ir toliau smunka ne-regėtais tempais ir šis procesas tik įsibėgėja. Tiesa, Rusijos maisto ko-kybės kontrolės tarnybos apsimeta šio reiškinio nematančios, o importuoja-miems gaminiams keliami griežčiausi pasaulyje kokybės reikalavimai.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

18.39.

RytojŠiandien Poryt

+2 +7o +1 +6o+3 +8o

+9 +14o +11 +16o +7 +12o

Gintaras Bertašius

-

-

-

--

-

--

-

3Nr. 25 (9353)

Atkelta iš 1 p.

Trejus metus kiaulių veislinin-kyste užsiimanti „Merkio agrofi r-ma“ praėjusiais metais keitė augi-namų gyvulių sudėtį. Planuota per metus realizuoti 190 tūkstančių paršelių iki vieno mėnesio amžiaus ir 985 tonas penimų kiaulių. Taip pat planuotas didžiausias laikytinų kiaulių skaičius pagal amžių bei fi -ziologiją: žindančių paršavedžių – 1 350 vnt., susėklintų paršavedžių – 2 508 vnt., susėklintų kiaulaičių (dau-giau kaip 8 mėn.) – 1 675 vnt., au-

ginamų kiaulaičių (iki 8 mėn.) – 690 vnt., penimų kiaulių (daugiau kaip 8 mėn.) – 150 vnt. Taigi vienu metu planuota laikyti 6 373 kiaules.

„Planuojamas didžiausias vienu metu laikytinų kiaulių skaičius są-lyginiais gyvūnais nesikeičia, lieka toks, koks yra nustatytas įmonės vei-klai išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime, – konstatavo Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masilevičius ir leido keisti auginamų gyvulių sudėtį.

Į buferinę zoną patenkantiems kiaulių augintojams, taigi ir „Mer-kio agrofi rmai“, nurodyta iki ba-landžio 15-osios paskersti kiaules savo reikmėms, išvežti jas į skerdy-klas arba nugaišinti. Praėjusių metų pradžioje, kai apie afrikinį kiaulių marą šalyje dar nebuvo viešai kal-bama, šioje bendrovėje buvo laiko-ma 4 500 kiaulių.

Gegužės viduryje veterinarijos specialistai ūkininkus bei verslinin-kus įspėjo, kad kaimyninėje Balta-rusijoje bei Rusijoje siaučiantis af-rikinis kiaulių maras gali pasiekti ir Lietuvą. O birželio pabaigoje buvo imtasi visų galimų saugos priemonių galimam užkratui plisti: pasienyje su

Baltarusija buvo dezinfekuojamos visos į šalį įvažiuojančios mašinos. Maždaug tuo pačiu laiku „Merkio agrofi rmoje“ buvo laikoma šiek tiek daugiau negu 5 tūkstančiai kiaulių.

Kai šių metų pradžioje veterinari-jos specialistai jau garsiai samprota-vo, kad miškuose gali būti šiuo virusu apsikrėtusių šernų, ir kvietė tikrinti ne tik šiuos nušautus gyvūnus, bet ir Baltarusijos pasienyje paskerstas kiaules, „Merkio agrofi rmoje“ lai-komų kiaulių ypač sumažėjo – buvo šiek tiek daugiau negu 4,2 tūkstan-čio, arba veik trimis šimtais mažiau negu prieš metus ir veik devyniais šimtais mažiau negu prieš pusmetį.

Sausio 29 d. premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad, aptikus ke-lis užsikrėtusius šernus, dėl afrikinio kiaulių maro dalyje Lietuvos (Aly-taus, Lazdijų, Varėnos, Šalčininkų, Trakų rajonuose) įvedama ekstremali

padėtis. Lygiai po mėnesio „Merkio agrofi rmoje“ kiaulių skaičius šokte-lėjo vos ne statmenai – iki 7,5 tūks-tančio, arba per du pirmuosius metų mėnesius jų padaugėjo net 3,3 tūks-tančio. Tapo aišku, kad peilio teks imtis ir šios bendrovės vadovams, o už paskerstas kiaules – tikėtis kom-pensacijos.

„Viešojoje erdvėje ėmė gausiai sklisti informacija, kad „Merkio agro-fi rma“, paskerdusi visas kiaules, jų ne-auginsianti bent dvejus metus ir patir-sianti milijoninių nuostolių. Bendrovės vadovai dėl galimų kompensacijų ėmė derėtis su aukšto rango politikais, to-dėl kilo įtarimų, kad šioje istorijoje gali būti įtartinų vingių. „Žvilgtelėjome į statistiką ir paaiškinti negalime, kaip per porą mėnesių paršelių padaugėjo daugiau negu dvigubai. Vasario pabai-goje agrofi rmoje kiaulių buvo laikoma tūkstančiu daugiau, negu leistina“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė nenorėjęs būti viešai įvardytas ŽŪM specialistas. Jis neatmetė galimybės, kad ministe-rijos dar laukia ilgi ginčai su „Merkio agrofi rma“.

Kas lėmė, kad per du pirmuosius šių metų mėnesius „Merkio agro-fi rmoje“ kiaulių skaičius padidėjo? Ar šis padidėjimas nesiejamas su būsimu nuostolių kompensavimu? Bendrovės direktorius Kęstutis Ra-dziulis „Valstiečių laikraščiui“ neigė, kad bendrovėje auginamos „popie-

rinės“ kiaulės. Girdi, agrofi rma au-gino paršelius ir juos tiekė kitiems, kurie kiaules augindavo iki parda-vimui tinkamo svorio, o nuo sausio 24 d., paskelbus ekstremalią situaci-ją, paršeliai į kitas fermas nevežami.

Su K.Radziuliu kalbėjomės praė-jusios savaitės pabaigoje. Direktoriaus teigimu, šiemet buvo net 7,5 tūks-tančio 1–3 mėnesių paršelių. Mat dar praėjusiais metais planuota atvestus paršiukus parduoti kitoms bendro-vėms, dalį auginti savose rekonstruo-tose fermose. Iš šio laikyto kiekio teko apie du tūkstančius paršelių paskers-ti, mat bendrovė neturi pašarų nu-junkytiems paršeliams šerti. „Tenka šerti paršavedžių pašarais. Nuo tokio pašaro paršeliai dvesia“, – bendrovės direktorius guodėsi, kad panašus liki-mas greičiausiai laukia ir daugumos iš auginamų 5,5 tūkstančio paršelių. K.Radziulio teigimu, paršelių maitas

skaičiuoja tonomis: „Kas savaitę nu-dvesia 2–2,5 tonos paršelių.“ „Vals-tybė nė cento nėra davusi pašarams, „Sodra“ mokesčių neatideda, darbuo-tojams atlyginimus reikia mokėti. Kas žinojo, kad ateis toks metas ir Dievu-lis pakiš tokią kiaulę“, – kritinę situa-ciją apibūdino K.Radziulis. „Sodros“ duomenimis, pernai 600 tūkstančių litų grynojo pelno gavusi bendrovė, kurioje dirba 26 žmonės, pastaruoju metu yra turėjusi ne didesnius kaip 15 tūkstančių litų įsiskolinimus, kuriuos vėliau padengdavo.

K.Radziulis sakė, kad per nepil-ną mėnesį, iki balandžio 15-osios, kai agrofi rmoje turi nelikti nė vienos kiaulės, paršavedės dar turėtų atves-ti apie 600–900 paršelių, mat pagal ciklą paršiuojasi nuo 60 iki 100 par-šavedžių: „Kiekvieną dieną paršelių kiekis didėja, o pagal Europos Sa-jungos reikalavimus paršingų parša-vedžių skersti negalima.“ Paklaustas, ar ir už tuos statistinius 7,5 tūks-tančio, iš kurių apie du tūkstančius paskersta, o kiti gali padvėsti, norė-tų gauti kompensaciją, K.Radziulis skubėjo atsakyti: „Taip. Taip.“

K.Radziulis neslėpė žinantis, kad Vyriausybė yra pateikusi par-šiukų naikinimo kompensacijų ap-skaičiavimą, „o paršavedžių nėra“: „Ministras kažką yra pasirašęs, ta-čiau nepaskelbta. Neaišku, kas ten yra. Anksčiau paršavedė būdavo pri-

lyginama bekonui – juokingai skam-ba, nes bekonas – paprasta mėsa, o čia – ir mėsa, ir genetinė medžiaga, paršavedės išauginimas, žiūrėjimas, vakcinavimas. Gerokai daugiau išlai-dų, o valstybė nenori to pripažinti.“

Ministerijos specialistai skaičiuoja: jei kas mėnesį agrofi rmoje atvedama iki tūkstančio paršelių, iki balandžio vidurio 1–3 mėnesių paršelių turėjo būti vos per tris tūkstančius. Kas sa-vaitę dvesia po 2–2,5 tonos paršelių, o per paskutinį mėnesį jų turėjo pa-dvėsti apie tūkstantį vienetų. Pridėki-me prie jų du tūkstančius paskerstų – išeina tiek, kiek galėjo būti atvesta. Teigiama, kad šiuo metu auginama per 5,4 tūkstančius iki 3 mėnesių paršelių.

„Kas galėtų paneigti, kad paršelių nei skerdė, nei jie masiškai dvėsė?“ – svarstė ministerijos specialistai. „Tegul patikrina gaišenas, kiek jų krito, kaip žmonės dirba. Jie kalbėti visada moka... Paskutinę savaitę atjunkytų paršiukų kritimas padidėjęs gal 10 kartų, nes duodame suaugusioms kiaulėms skirtą pašarą, – kalbėjo K.Radziulis, paklaus-tas, ar kartais negirdėjęs iš ministerijos sklindančių kalbų, kad kiaulių skaičius gali būti tik „popierinis“. – Esame išsi-kvietę antstolius, kad jie fi ksuotų, jog paršiukai laikomi netinkamomis sąly-gomis. Kito būdo kovoti su mūsų vals-tybe nėra.“

Paklaustas, kaip paskaičiavo ga-limus nuostolius, K.Radziulis siūlė kreiptis į bendrovės savininką Kęstutį Vaicekauską: „Bijau ką sakyti, paskui gali būti nesusipratimų, nesusikalbė-jimų.“ K.Vaicekauskas „Valstiečių lai-

kraščiui“ patvirtino, kad bent metams uždarius „Merkio agrofi rmos“ kiauli-des, bendrovė patirs apie 7 milijonus litų nuostolių. Galbūt jis sumažėtų ėmus pardavinėti nujunkytus parše-lius, užuot juos skerdus ar marinus badu, tačiau bėda ta, kad nupenėtų kiaulių skerdieną bus galima parda-vinėti tik Lietuvoje. „Jokiai bendrovei neapsimoka iš mūsų pirkti paršelių, nes pagaminta kiauliena būtų pigi. Būtų kiaulienos perprodukcija, netu-rėtume jos kur dėti arba atiduotumė-me už dyką. Papjovęs paršelį, turėčiau

100–150 litų nuostolį, bekoną – 300 litų“, – prognozavo K.Vaicekauskas.

Paklausus, ar derantis dėl kom-pensacijos neteko girdėti kalbų, kad, prisidengiant maru, bendrovėje ban-doma „prigimdyti popierinių“ parše-

lių, K.Vaicekauskas tiesaus atsakymo neieškojo: „Ką aš turėčiau atsakyti į tokį klausimą? Nerenku paskalų, man neįdomu. Pas mus visos kiaulės regis-truotos, buhalterija tvarkinga. Nuei-kite ir suskaičiuokite – kas savaitę at-vedama po 900 paršelių. Galite sudėti tuos skaičius? Padauginkite iš keturių. Čia jūs iš ano pasaulio?“

O K.Vaicekausko samdytas di-rektorius „Valstiečių laikraščiui“ tei-gė, kad 900 paršelių bendrovėje at-vedama ne kas savaitę, o kas mėnesį. Kuo tikėti?

Aktualijos

Reklamos ČIA neišjungsi Dėl reklamos „Valstiečių laikraštyje“ kreipkitės:el.paštas reklama@valstietis.lt,

tel. 8 685 69 496.

Vigilijus Jukna

alloverpress.ee

Jauniesiems ūkininkams leis aplenkti bankus?

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Kainų prognozės ūpo nekelia

Moters pasaulis

13 psl. 15 psl.

Tėviškės šviesa

Liko daugiau nei mėnuo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų prog­ramos projektui tobulinti ir pasiūlymams teikti. Gegužės 4 d. jis turi pasiekti Briuselį, kur ne vieną mėnesį užtruks jo vertinimas ir derinimas. Pirmuosius projektus rengti bus galima ne anksčiau kaip rudenį.

Vida Tavorienė

Užsienyje

Pastaraisiais metais grūdų augintojai jau priprato prie klimato kaprizų pasaulinėje rinkoje, o štai svyruojančios supirkimo kainos kelia nusivylimą.

Albinas Čaplikas

11 psl.

Kuo gyvena Švenčioniųrajono švietimas?

18 psl.

Rusija liko už galingųjų laivo borto

Gardus patiekalas iš maisto likučių

Apkepus, kaip ir daugybę kitų gerų patiekalų, išra­do prancūzai. Ir visiškai ne gurmaniškais sumetimais,o taupydami: šeimininkės, nenorėdamos išmesti pi­etų ar vakarienės likučių, ėmė galvoti, kaip juos pa­naudoti.

Didžiųjų pasaulio galybių lyderiai iš savo draugijos išstūmė Krymą aneksa­vusią Rusiją ir grasina dar didesnėmis sankcijomis, jei ši šalis ir toliau tęs to­kią savo politiką.

Marius Eidukonis

Biologė įminėdidžiausią verslo paslaptį

7 psl.

Mintis gali galvoje tūno­ti dešimtis metų. Ten ji auga, keroja, o kai išauga pakankamai didelė, ateina laikas jai gimti. Bet tam, kad ji gimtų, kažkas turi labai stipriai įspirti. O kai gimsta idėja, laukia dar di­desnis iššūkis – ją puose­lėti ir išlaikyti.

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Daug kartų „Valstiečių laikraščio“ priede „Tėviškės šviesa“ rašyta apie Švenčionių rajono savivaldybės mokyklų pasiekimus. Kokie pokyčiai šiuo metu vyksta rajone?

Bernardas Šaknys