Šiandien skaitykite:-

-

-

-

-

-

SODYBA, 7

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

, 21

--

--

-

-

Pernai priimtomis ir nuo šių metų pradžios įsigaliojusiomis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisomis panaikintos ga-limybės fiziniams bei juridiniams as-menims įsigyti bei valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus. Tiesą sakant, tokia nuostata galiojo dar nuo 2006 m. vasaros, kai Seimas buvo pri-verstas paklusti Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriame konstatuota, kad minėtu įstatymu numatoma nekon-kurencinė kova žemės ūkyje. Mat ju-ridiniams asmenims – bendrovėms – buvo leista nuosavybės teise įsigyti iki 2 000 hektarų, fiziniams asmenims – ūkininkams – tik iki 300 hektarų, iš-skyrus atvejus, kai žemė paveldima ar atkuriama nuosavybės teise.

2006 m. priimtoje įstatymo pa-taisoje nurodyta, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali įsigyti iki 500 hektarų žemės. Tačiau įstatymas buvo apeitas – fiziniai asmenys steigė naujas bendroves ir supirkinėjo žemes, panašiai galėjo elgtis ir ūkininkai.

Nuo šių metų įsigaliojusiose patai-sose numatyta, kad daugiau nei lei-džiama – 500 hektarų – žemės ne-galės įsigyti susiję asmenys, jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant tre-čiuosius asmenis. Įstatymas negalio-ja atgaline data, todėl jis neaktualus daugiau žemės turintiems asmenims.

2

-

-

2 Nr. 18 (9346)

Atkelta iš 1 p.

Įstatymo pataisų esmė – numa-tytas saugiklis, neva neleisiantis as-menims aplinkiniais būdais įsigyti daugiau žemės. Tai – susijusių as-menų apibrėžimas. Susijusiais as-menimis laikomi tėvai, įtėviai, ne-pilnamečiai vaikai bei įvaikiai, tiesiogiai ar netiesiogiai turintys balsų daugumą įmonėje, darantys lemiamą įtaką jai, to paties asmens įsteigtos įmonės.

Pataisose taip pat nustatytas žemę įsigyti ketinančių asmenų pirmumas: pirmi būtų žemės skly-po bendraturčiai, antri – naudotojai, treti – kaimyninio sklypo savinin-kai. Šis pirmumas bus taikomas tik ūkininkams, įregistravusiems ūkį ar turintiems žemės ūkio srities išsila-vinimą, juridiniams asmenims, jei jų pajamos iš žemės ūkio veiklos suda-ro daugiau kaip procentų.

Seimo Kaimo reikalų komiteto na-rys, buvęs žemės ūkio ministras Ka-zys Starkevičius, „Valstiečių laikraščio“ paklaustas, kas ir kaip privalės žiūrėti, kad fiziniai arba juridiniai asmenys neįsigytų žemės nė vienu kvadratiniu metru daugiau negu numatyta įstaty-me, teigė, kad pagrindiniai sergėtojai privalės būti pirkimo–pardavimo su-tartis sudarantys notarai.

„Įstatyme numatyta, kad už visas sutartis atsakingi notarai. Taigi prieš jas tvirtinant, jie privalės patikrin-ti, kiek teisingi pirkėjo ir pardavė-jo pateikiami dokumentai“, – sakė K.Starkevičius. O jei notarui bus pateikti klaidingi dokumentai ir no-taras apgaulės nepastebės?

„Čia jau – teisėsaugos pareigūnų reikalas išsiaiškinti, kodėl taip atsi-tiko: ar suklydo notaras, ar pirkėjas pateikė klaidingus duomenis. Tačiau nemanau, kad bus bandoma sukčiauti ir įsigyti žemės daugiau, negu leidžia įstatymas. Mat baudžiamajame įsta-tyme už tai numatyta net reali iki tre-jų metų laisvės atėmimo bausmė“, – teigė K.Starkevičius įsitikinęs, kad vargu ar kas nors drįs sukčiauti ir įsi-gyti žemės daugiau, negu leidžiama pagal naujas įstatymo pataisas. Poten-cialus pirkėjas privalės užpildyti spe-cialią deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės plotas neviršys maksi-malaus. Taip pat jis privalės atskleisti, už kokius pinigus bus perkama žemė.

Seimo nario teigimu, deklaruojant lėšų kilmę, bus išvengta piktnaudžia-vimo ir apsimestinių sandorių, kai as-muo, jau valdantis 500 hektarų že-mės, skolina lėšas neva nesusijusiam pirkėjui, o vėliau tokios įmonės reor-ganizuojamos jas sujungiant. Pasak K.Starkevičiaus, Vyriausybė jau nu-mačiusi procedūras, kaip reikėtų elg-

tis, jei vis dėlto išaiškėtų daugiau negu 500 hektarų įsigiję asmenys: „Viešąjį interesą ginantis prokuroras kreipiasi į teismą dėl viršijančio žemės ploto paėmimo ir perdavimo valstybės nuo-savybėn. Asmuo, kurio atžvilgiu bus priimtas teismo sprendimas paimti žemės sklypą valstybės nuosavybėn, privalės kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) ir pateikti duomenis, kurių reikia norint nustatyti atlyginimo už paimamą viršplotį dydį.“

NŽT privalės apskaičiuoti atly-gintiną sumą už valstybės nuosavy-bėn paimtą žemės sklypą. Už paimtą žemės plotą bus atlyginta sumokant žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jei vidutinė rinkos vertė yra mažesnė. Atlygintina suma išmokama iki kitų kalendorinių metų liepos 1 d.

Tačiau įstatymo pataisa, kurioje numatyta žemės ūkio paskirties že-mės pirkėjų eilė, pardavėjus įstumia į biurokratijos gniaužtus, priverstinai pailgina galimą žemės pardavimo lai-kotarpį. Tai „Valstiečių laikraščiui“ pa-tvirtino ir NŽT laikinai direktoriaus pareigas einantis Vaidas Pakalka.

Naujoje įstatymo redakcijoje nu-rodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio pa-skirties žemės sklypą visais atvejais

turi pranešti pasirinktam notarui arba tiesiogiai NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės buvimo vie-tą, užpildyti specialų prašymą-pažy-mą ir laukti atsakymo. Panašius do-kumentus tarnybai privalo pateikti ir būsimas žemės savininkas.

Numatyta, kad ši biurokratinė tik rinimo karuselė gali suktis net 25 dienas. Per tiek laiko NŽT priva-lo pateikti pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Visgi, pasak V.Pakalkos, tarnybos specialistai užtrunka ne il-giau kaip penkias darbo dienas. „Ta-čiau ir tokiu laikotarpiu tiek pirkėjai, tiek pardavėjai nepatenkinti ir prie-kaištauja, kad yra nereikalingų kliū-čių įsigijant žemės ūkio paskirties žemės“, – jau girdėjęs tokių žemės savininkų priekaištų sakė V.Pakalka.

Potencialių žemės pardavėjų lau-kia dar vienas galimas biurokratinis labirintas. Įstatyme numatyta, kad teisę antri pirkti žemės ūkio paskir-ties žemės turi sklypo naudotojai,

treti – kaimyninio sklypo savininkai. Įstatyme numatyta, kad parduoda-mo sklypo savininkas savo ketinimus potencialiems pirkėjams privalo pra-nešti registruotu laišku jį įteikiant. Paštininkui neradus adresato (o šiais

emigracijos piko laikais tai – ne nau-jiena), laiškas pašte paprastai saugo-mas mėnesį ir, jo neatsiėmus, grąži-namas siuntėjui. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis norintis žemę parduoti asmuo, įstatyme nenumatyta.

Naujai žemės norintys įsigyti ūkininkai privalo deklaruoti, kiek jie

patys ir su jais susiję asmenys turi įsi-giję žemės, taip pat bendrovėse turi-mą akcinį kapitalą. „Jei turi daugiau nei pusė bendrovės akcinio kapitalo ir norėtum įsigyti žemės, privalai nu-rodyti, kad tiek turi. O jei mažiau – to daryti neprivalai. Toks reikalavi-mas tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui suteikia galimybę įsigy-ti žemės daugiau, negu priklausytų. Manyčiau, kad reikalavimo karte-lę reikėtų nuleisti daug žemiau – perkantiesiems žemę asmenims rei-kėtų deklaruoti turint net ir 10 proc. bendrovės pajų“, – „Valstiečių lai-kraščiui“ sakė ne vieno su žemės re-forma susijusio įstatymo bei pataisų bendraautoris Pranas Aleknavičius, ne vienus metus ėjęs įvairias pareigas su žemėtvarka susijusiose valstybės institucijose.

P.Aleknavičius pastebėjo dar vie-ną landą naujoje įstatymo redakci-joje. Girdi, jei nori parduoti žemę, privalai pirmiausia siūlyti bendra-turčiams. „Žemės bendraturčiu bet ką padaryti paprasta, taigi, taip bus galima apeiti antros ir trečios eilės galimus pirkėjus“, – P.Aleknavičiaus teigimu, šią landą turėtų uždengti apie ją jau informuotas Seimo Kai-mo reikalų komitetas.

Beje, žemę norintis parduoti as-muo gali lengvai apeiti ir bendra-turtį, su nauju savininku sudaręs ne pirkimo–pardavimo, o mainų su-tartį. „Sakykime, aš mainau dviratį į kelis hektarus žemės. Joks įstaty-mas neuždraus“, – dar vienos landos galimybę ironizavo P.Aleknavičius.

Nors Žemės ūkio paskirties že-mės pardavimo laikinojo įstaty-mo naujos redakcijos tikslas buvo apriboti maksimalų žemės įsigi-jimo plotą iki 500 hektarų (pa-gal analogiškus įstatymus leidžia-ma įsigyti, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje – 300 ha, Rumunijoje – 200 ha), P.Aleknavičiaus teigimu, tai netrukdo juridiniams asmenims pirkti daugiau žemės. „Sakykime, pajininkas ar šiaip bendrovėje dir-bantis asmuo žemės nupirks tiek, kiek jam leidžiama pagal įstatymą, tačiau ja naudosis bendrovė“, – sakė P.Aleknavičius.

Su „Valstiečių laikraščiu“ kalbėjęs Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmi-ninkas Jonas Talmantas taip pat atvi-ravo, kad naujasis įstatymas netruk-do bendrovėms plėstis. „Sakykime, bendrovėje dirba trisdešimt žmonių, kiekvienas iš jų nuperka po maksima-liai leistino ploto žemės sklypą – štai ir 15 tūkst. hektarų turinti bendrovė. O jei ji iki tol dar turėjo žemės?“ – J.Talmantas atskleidė schemą, kaip žemės ūkio bendrovės galėtų plėsti turimus žemės plotus.

Tiesa, J.Talmantas sakė, kad ne-mato nieko blogo, jog bendrovės taip plečiasi: „Svarbiausia, kad vyktų ga-myba, nemažėtų žemės ūkio pro-dukcijos. Jei žemės savininkas žemės nebedirbs ir norės jos atsisakyti, vadi-nasi, reikės galvoti apie naujas įstaty-mo pataisas arba įstatymo įgyvendi-namuosius teisės aktus, kuriuose būtų aptartas tokių nenaudojamų plotų pa-naudojimas“, – pabrėžė J.Talmantas.

Aktualijos

Raimundo Šuikos nuotrauka

-

-

-

--

-fotodiena.lt nuotrauka

3Nr. 18 (9346)

Atkelta iš 1 p.

-

-

-

-

Aistroms nurimus Lietuvos pie-no gamintojų asociacija (LPGA) priėmė rezoliuciją, kurią tuoj pat išsiuntė Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Vie-nas iš LPGA tarybos pirminin-ko Jono Vilionio pasiūlytų reika-lavimų valstybei – rasti finansinių resursų išmokėti žemdirbiams už 2014-uosius didžiausias leistinas papildomas nacionalines tiesiogi-nes išmokas ir 87 Lt už toną pie-no išmokas jo gamintojams. Be kita ko, siūloma skirstant paramą nuo 2014 m. prioritetą teikti gy-vulininkystės investiciniams pro-jektams ir diferencijuoti paramos dydį: jauniesiems ūkininkams skirti 80 proc., nuo 1 iki 50 karvių lai-kantiems pieninių galvijų augin-tojams skirti irgi 80 proc., nuo 51 iki 100 karvių – 70 proc. ir nuo 101 karvės – 60 proc. paramos lėšų. Pieno gamintojai siūlo nemokė-ti išmokų už pirmuosius hekta-rus, o susietajai paramai skirti

maksimalią leistiną sumą, kurios 80 proc. tektų gyvulininkystės sek-toriui. Iš jų 55 proc. lėšų būtų skir-ta už pienines karves, 40 proc. – už mėsinius galvijus ir pieninius bu-lius bei 5 proc. – už ožkas ir mė-sines avis. „Be to, pradedant nau-ju pasėlių deklaravimo laikotarpiu, pieno gamintojams turi būti nu-statytos naujos dyzelino (be akci-zo) normos“, – reikalavo nedelsti J.Vilionis.

Reikalavimai, žinoma, svarbūs, tačiau yra vienas niuansas, apie kurį užsiminė ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės de-partamento direktorius Rimantas Krasuckis: „ES bendroji žemės ūkio politika finansuojama iš ES biudžeto. Į ES įstojo naujos šalys, o ES biudžete pinigų nepadaugė-jo, nes pagrindinė donorė Vokie-tija nesutiko skirti daugiau lėšų. Lietuvoje kaimo plėtros progra-moms bus skiriama mažiau lėšų, o tiesioginėms išmokoms – dau-giau. Dabar mums reikia teisingai paskirstyti gautas lėšas.“

Akivaizdu, kad ES ir valstybės skiriamas lėšas paskirstyti bus nelen-gva. ES lyg ir suteikia galimybę pa-čioms šalims susikurti lėšų skyrimo tvarką, tačiau kai ūkininkai pradeda ją svarstyti, greitai supranta, kad iš ti-krųjų tvarkos kūrėjų rankos surištos. Pavyzdžiui, ūkininkų nepasitenkini-mą kelia nustatytas 2006–2007 m. referencinis laikotarpis. Tai pripa-žįsta ir ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Karolis Anužis: „Mes nepritariame tokiam pasirinkimui, juk gali būti, kad per aštuonerius metus ūkis sumažėja, ta-

čiau pagal 2007 m. duomenis gauna daugiau išmokų už gerokai didesnį besiplečiantį ūkį. Apie tai esame ne kartą diskutavę su EK žemės ūkio ko-

misaru ir kitais pareigūnais, tačiau vi-sos mūsų pastangos tai pakeisti iki šiol buvo bevaisės – EK nesutinka keisti lėšų skyrimo tvarkos.“

Priežastis žinoma – Briuselis vi-sais būdais siekia riboti gamybą, kad nekiltų problemų dėl maisto produk-tų realizavimo. Yra ir kita priežastis, tiesa, ji oficialiai neminima – senes-nės ES narės nenori užsiauginti nau-jų konkurentų. Labai tikėtina, kad kaip tik todėl ankstesniais metais Lietuvoje buvo taikoma vadinamoji tiesioginių išmokų moduliacija.

„Bendrovė prarado 300–400 tūkst. Lt, o juk šias lėšas būtume skyrę žmonių atlyginimams didinti, ūkiams modernizuoti. Kas atsakys už patirtus nuostolius?“ – priekaištavo Smilgių ŽŪB vadovas Romas Vilionis.

R.Krasuckis priminė, kad šįmet tos nuostatos atsisakyta: „Mūsų nuo-mone, Europos Komisija (EK) pa-sielgė neteisingai. ŽŪM iniciatyva Lietuva EK padavė į teismą, tačiau kol nėra jo sprendimo, negalime kompensuoti patirtų nuostolių. Ti-kėkimės, kad teismas pripažins, jog EK peržengė įgaliojimų ribas. To-kiu atveju stambesniems ūkininkams būtų grąžintos dėl moduliacijos pra-rastos lėšos.“

Parama

Tačiau yra ir gerų ženklų. Štai pagal susietąją paramą numaty-ta galimybė iki 15 proc. finansinio voko skirti sektoriams, kurie patiria tam tikrų sunkumų. Akivaizdu, kad toks yra pieno gamybos sektorius.

„Bendras susietosios paramos finansinis vokas kasmet augs. Štai 2015 m. 15 proc. šios paramos bus 216 mln. Lt, o 2020 m. – jau 268 mln. Lt. Kaip paskirstysime pinigus? Gyvulininkystės sektoriui numatoma skirti 80 proc. para-mos, iš jos už pieninius galvijus bei pieninius bulius bus galima skirti 55 proc. sumos, už pienines ožkas – 0,5 proc. ir už mėsines avis – 4,5 proc.“, – sakė K.Anužis.

Beje, kaip tik tiek pieno gamin-tojai ir tikėjosi gauti. Tačiau kon-

kretus išmokos dydis nenustatytas. Kodėl? Skiriama suma žinoma, ta-čiau niekas negali prognozuoti, kiek ūkininkų pasirinks šį sektorių. Jeigu gyvulių bandų padaugės, tai ta pati suma bus dalijama didesniam gyvu-lių skaičiui. Šiuo atveju bus mokama ne už fiksuotą, o už esamą gamybos lygį. Tiesa, nustatyta, kad paramos gali būti skiriama tik tiek, kiek rei-kia siekiant išlaikyti dabartinį gamy-bos lygį. Tačiau K.Anužis ūkininkus ramina: „Jeigu galvijų padaugės, tai vis tiek bus mokama už padidėjusių galvijų skaičių, tiesa, išmoka už kiek-vieną galviją sumažėtų.“

ŽŪM atstovai tikisi, kad nuo 2015 m. tiesioginės išmokos bus skiriamos tik aktyviems ūkinin-kams. Tačiau ar viltys išsipildys?

„Derybų dėl naujojo finansavimo laikotarpio pradžioje EK lyg ir leido suprasti, kad kiekviena narė su ne-aktyviais ūkininkais galės tvarkytis savo nuožiūra. Buvo numatyta, kad EK nustatys tik kriterijus, o valsty-bė narė apibrėš minimalias ūkininkų veiklas. Deja, vėliau viskas pasikeitė. EK nesuinteresuota remti aktyvius ūkininkus. Aiškinama, kad tokiu atveju ES pažeistų Pasaulio preky-bos organizacijos reikalavimus, nes kitos rinkos neturi tiek galimybių remti ūkininkus“, – sakė K.Anužis.

„Ne paslaptis, kad kai kurie ūki-ninkai nuomoja žemę neoficialiai, t. y. nesudaro sutarties. Tada jie ne-gauna nei tiesioginių išmokų, nei akcizais neapmokestinamo dyze-lino“, – sakė ūkininkas Martynas Butkevičius.

Tiesa, K.Anužis viliasi, kad Lie-tuvai pavyks rasti būdų, kaip ne-skirti ar bent sumažinti tiesiogines išmokas vadinamiesiems sofos ūki-ninkams. Ir dėl šios priežasties dau-gelis ūkininkų organizacijų kate-goriškai prieštarauja pasiūlymams perskirstyti tiesiogines išmokas, kai papildomai būtų remiami pirmie-ji 30 ha. Tačiau šį pasiūlymą remia Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga. ŽŪM siūlo papildomai remti pir-muosius 10 ha, o Seimo Kaimo rei-kalų komitetas – 20 ha.

Beje, K.Anužis bene pirmą kar-tą prasitarė, kad papildoma parama gyvulininkystės sektoriui iš ES ir nacionalinio biudžeto skiriama su sąlyga, kad dalis paramos bus skiria-ma smulkiesiems ūkininkams remti. Apie tai vėliau užuominomis kal-bėjo ir departamento direktorius. Be kita ko, R.Krasuckis pasiūlė ak-tyvius ūkininkus nustatyti įvedant visų ūkininkų metinių pajamų de-klaravimą. Tačiau ūkininkų šis pa-siūlymas nesužavėjo.

LPGA posėdyje plykstelėjo konfliktas tarp asociacijos vadovo J.Vilionio ir viceministrės Živilės Pinskuvienės. Pastaroji įsižeidė tik posėdžio pabaigoje sulaukusi kvie-timo pasisakyti: „Buvau paruošusi pranešimą, tikiuosi, kad kitą kar-tą pirmininkaujantysis man suteiks galimybę pasisakyti tinkamu laiku.“

Jaunatis.

17.53.

orai.lt, VL inf.

+3 +8°

0 +5°

+2 +7°

-2 +3°

+3 +8°

+1 +6°

-

--

Jaunos gydytojos užsienis nepaviliojo

Sėkla sėklai nelygu

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Koks bus kovas, nė vienas gamtininkas ar astrologas jau nedrįsta prognozuoti. Sodininkai viliasi, kad žiema negrįš, ir planuoja darbus.

Nijolė Baronienė

Prekiaujantieji sėklomis, kurių kiekvieną pavasarį vis daugiau, tikisi gero pelno. Sėklas perkantys daržininkai ir gėlininkai viliasi, kad sėklos bus daigios. Apie tai, kokios sėklos kiek būna daigios, kalbėjomės su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Daržininkystės ir sodininkystės instituto darbuotoja dr. Jule Jankauskiene.

Vijolė Aguonaitė

Pirmyn į pavasario darbus

Neskiepytiems vaikamsužtrenks darželių duris

Jeigu paklausite Sigutės, kas ji tokia, ką veikia, ši tik nu-sišypsos ir gūžtelės pečiais: „Ach, nieko rimto...“ Tai bus gryna tiesa. Sigutė Ach yra dailininkės slapyvardis, o „Nieko rimto“ – jau 13 metų sostinėje gyvuojanti unikali leidykla, kurią ji įkūrė kartu su Arvydu Vereckiu.

Rūta Klišytė

11 p.

Kaimiškų rajonų vadovai guodžiasi, kad ten dirbantys medikai sensta, o jaunų specialistų nė su ragaišiu nepriviliosi. Tačiau Raseinių medicinos įstaigų vadovai žino, kaip išspręsti šią problemą.

Nijolė Petrošiūtė

Praėjusią savaitę Ukmer-gės miškų urėdijos giri-ninkai šalies žiniasklaidosatstovams atskleidė nak-tinio miško paslaptis. Su-sirinkusieji ne tik klausėsi naktinių paukščių – pelė-dų – ūbavimo, bet ir su-sipažino su Želvos giri-ninkija.

Jolita Žurauskienė

19 p.

Miškuose –pelėdų tuoktuvių metasPadebesių vedlė

Sveikatos apsaugos ministras rengiasi neskiepytų vaikų neįleisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Kai kurie tėvai prieš tokią ministro iniciatyvą ketina kovoti mitinguose.

Alė Sima