-

-

-

-

--

3 p.

--

-

-

-

-

-

--

p.

p.

SodybaŠeštadienisSveikata

p.

p.

-

---

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis džiaugėsi, kad pernai daugiabučių atnaujinimas paspartė-jo. Tačiau statybininkai mano, kad džiaugtis dar anksti. „Daugiabučių

namų atnaujinimo organizatoriams teks peržiūrėti investiciniuose pro-jektuose numatytus įkainius. Kitaip darbai sparčiai nejudės“, – pareiškė Lietuvos statybininkų asociacijos pre-zidentas Dalius Gedvilas.

2 p.

fotodiena.lt nuotrauka

-

2 Nr. 13 (9341)

Atkelta iš 1 p.

Štai Zarasuose jau netrukus dau-giau nei pusšimtyje daugiabučių namų galėtų plušėti statybininkai. Tačiau kol kas tik 9 daugiabučiams surastas statybos darbų rangovas.

„Žmonės sutinka, bankai duoda paskolas, tačiau nėra statybininkų. Daugiau nei 50 daugiabučių namų gyventojai yra pritarę modernizaci-jai. 38 daugiabučiams atnaujinti jau užtik rintas ir bankų finansavimas, ta-čiau nėra kam atlikti statybos darbų. Jau ne kartą bandėme pirkti staty-bų paslaugas, bet neatsirado nė vieno dirbti norinčio rangovo“, – sakė dau-giabučių renovacijai administruoti įkurtos Zarasų energinio efektyvumo didinimo agentūros direktoriaus pa-vaduotojas Rolandas Urniežius.

Utenoje sutartys su rangovų bend-rovėmis pasirašytos dėl 5 daugiabučių namų renovacijos, nors miesto gy-ventojai jau apsisprendę atnaujinti 19 daugiabučių. „Nėra tiek statybos įmonių, kad būtų galima renovuo-ti visus tuos daugia-bučius. Be to, ne visos firmos nori imtis šių darbų. Atnaujinamų namų gyvento-jai gana prieka-biai žiūri, kaip statybininkai dir-ba, reikalauja koky-bės, todėl rangovams parankiau imtis naujų statybų“, – samprotavo Ute-nos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus vyriau-siasis specialistas Vytautas Nakas.

Boikotuoja konkursus

D.Gedvilas pabrėžė, kad statybos įmonės nepuola imtis daugiabučių

atnaujinimo darbų ne todėl, kad turi daug užsakymų. „Kad atsirastų dau-giau rangovų, statybininkams teks daugiau mokėti. Dabar patvirtintuo-se renovacijos investiciniuose projek-tuose nurodytos labai žemos ribinės kainos. Todėl nenuostabu, kad keliuo-se konkursuose nedalyvavo nė viena bendrovė. Daugiabučių atnaujinimo

programos organizato-

riai turės per-žiūrėti kainas“, –

aiškino Lietuvos statybi-ninkų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, viešųjų pirkimų konkur-suose vyraujantis mažiausios kainos principas nieko gero nežada. Esą to-dėl daug statybos įmonių bankrutuo-ja, nukenčia darbų kokybė. „Siūlėme keisti tokią tvarką ir atsirinkti rangovą

pagal ekonomiškai naudingiausio kri-terijaus principą, tačiau mūsų neišgir-do. Kuo greičiau bus į tai įsiklausyta, tuo efektyvesnis bus postūmis statybų rinkoje. Tada paspartės ir renovaci-jos procesas“, – įsitikinęs D.Gedvilas.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas mano, kad padidinus staty-bų paslaugų kainas, namo pradėtų

grįžti svetur plušantys statybininkai. Per krizę netekę darbų Lietuvoje, jie emig ravo bene greičiausiai. Pas-taraisiais metais vis daugiau statybų paslaugų užsienyje atlieka ir statybų bendrovės. Pasak D.Gedvilo, 2012 m. statybininkai užsienio valstybėse už-dirbo kone pusę milijardo litų. Pernai jų uždarbis eksporto rinkose buvo dar didesnis. Lietuvos statybininkai dirba Švedijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Ai-rijoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.

Prarado lengvatas

Naują daugiabučių renovacijos modelį pasiūliusi Vyriausybė, skatin-dama gyventojus tvarkyti senus dau-giabučius ir mažiau naudoti šilumos energijos, taiko saldainio ir botago principą. Nepasiturintiems gyvento-jams padengiamos visos projekto įgy-

vendinimo išlaidos. Tačiau jei kom-pensacijas už šildymą ir karštą vandenį gaunantys gyventojai pasisako prieš renovaciją ar nedalyvauja priimant sprendimą dėl daugiabučio atnauji-nimo, jie praranda valstybės teikiamas lengvatas. Pirmą šildymo sezoną pa-šalpos jiems sumažinamos 50 proc., o kitą sezoną visai neskiriamos.

Ne vienoje savivaldybėje dešim-tys gyventojų jau prarado dalį leng-vatų. Štai Pakruojyje daugiau kaip 30 butų, kurių gyventojai neprita-rė renovacijai, perpus sumažintos kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį. Pasak Pakruojo rajono sa-vivaldybės socialinių darbuotojų, jie prarado beveik 3 tūkst. litų.

Zarasuose kompensacijų nete-ko 18 gyventojų. „Keturių močiu-čių, kurios nedalyvavo daugiabučių namo gyventojų susirinkime, rajono taryba pasigailėjo. Jei teisę į kom-pensaciją turintis žmogus sirgo ar dėl kitų pateisinamų priežasčių ne-galėjo dalyvauti, kai buvo priima-mas sprendimas dėl namo atnauji-nimo, taryba gali suteikti jam išimtį ir lengvatos neatimti“, – aiškino Za-rasų rajono savivaldybės Sociali-nės paramos skyriaus vedėja Alina Sklinsmontienė.

Savivaldybių darbuotojai paste-bėjo, kad valstybės lengvatų netekę žmonės kremtasi, jog pasielgė ne-apgalvotai. Jie sako, kad nepritarti daugiabučių atnaujinimui juos esą įkalbėjo kiti asmenys ar taip jie pa-sielgė dėl nežinojimo.

„Žmonės labai domisi daugiabučių renovacija, tačiau yra nemažai ir dve-jojančių. Mūsų mieste 18 daugiabučių gyventojai nori dalyvauti atnaujinimo projekte. Iš jų 3 daugiabučių gyven-tojai laikinai sustabdė savo sprendi-mą, o dar 3 daugiabučių neapsispren-džia, kaip jiems elgtis. Juos gąsdina investiciniuose projektuose nurodytos bendros preliminarios sumos. Gyven-tojams atrodo, kad už tokią sumą gali-ma būtų nugriauti seną namą ir pasta-tyti naują. Iš karto jie neįvertina, kad kreditas suteikiamas iki 20 metų, be to, teikiama valstybės parama. Viską įvertinus ir dar individualiai paskai-čiavus pasirodo, kad ne tokios baisios investicijos“, – teigė viešosios įstaigos „Pak ruojo būstas“ direktorius Virgili-jus Tamulionis.

V.Nakas sakė, kad Utenoje yra parengti investiciniai 25 daugiabučių projektai, tačiau 6 namų gyventojai jų modernizuoti nesutiko. „Atbaido sumos, o statybų kainos kyla. Todėl žmonės yra atsargūs. Paskelbus antrą renovacijos etapą, atsirado tik 8 dau-

giabučiai, kurių 30–50 proc. gyven-tojų pritaria investicijoms. Projektą galima įgyvendinti, kai jam pritaria 51 proc. gyventojų. Tačiau bankai nori daugiau garantijų: reikalauja, kad atnaujinimo projektą palaikytų 60 proc. daugiabučio gyventojų“, – aiškino Utenos rajono savivaldybės atstovas.

Anot jo, priklausomai nuo daugia-bučio namo dydžio ir planuojamų at-likti darbų, buto 1 kvadratinio metro renovacijos kaina yra maždaug 450–600 litų (be valstybės paramos). Gy-ventojams numatoma kompensuoti iki 100 proc. išlaidų, patirtų rengiant bū-tinus dokumentus, jei pagal numaty-tas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė. Jei po atnaujinimo bus sutaupo-ma ne mažiau kaip 40 proc. energijos, valstybė kompensuoja 40 proc. rangos darbų. Valstybė užtikrina ir lengvatinę paskolą. Ilgalaikės paskolos daugia-bučiams atnaujinti išduodamos su ne didesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis.

Statybininkai nori

,

-

-

-

-

-

--

--

-

-

-

----

--

fotodiena.lt

-

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

17.18.

-

-

Palyginus 2013 m. ir 2012 m. skundų statistiką, didelių pokyčių ne-

matyti. Beveik nesikeičia ir skundų tu-rinys: statyba vykdoma be privalomojo statybą leidžiančio dokumento, nesi-laikoma minimalių atstumų iki skly-po ribų, statybos darbai vykdomi ne-turint sklypo ar statinio bendraturčių sutikimų, inžineriniai statiniai statomi valstybinėje žemėje, teritorijų planavi-mo viešumo užtikrinimo procedūros neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kt. Dėl pažeistų skundų nagrinėjimo terminų ir neišsamių atsakymų į pa-reiškėjų klausimus 15 asmenų krei-

pėsi į Seimo kontrolierius. Iš pateiktų skundų 9 pripažinti pagrįstais.

Vadovaujantis Teritorijų planavi-mo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, skundai ir pranešimai ins-pekcijoje išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalo-mų pateikti dokumentų ir informa-cijos gavimo dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pra-tęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar prane-šimą pateikusį asmenį ir tikrinamus sub jektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis.

VL inf.

3Nr. 13 (9341)

Atkelta iš 1 p.

Randa kaimynai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (VMI) duo-menimis, pernai žemės mokesčio mo-kėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 64,5 mln. litų (2,5 mln. litų daugiau nei 2012 m.) žemės mo-kesčio. Įmonės turėjo sumokėti apie 9 mln. litų, o gyventojai – apie 55 mln. litų. Turėjo, tačiau gyventojai sumokė-jo apie 4 mln. litų mažiau – 50,8 mln. litų. Daug gyventojų žemės mokes-čio nemoka dėl savivaldybių nustaty-tų lengvatų (iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, o šį mokestį moka apie 642 tūkst. gyven-tojų ir įmonių). Bet kai kuriems tau-tiečiams žemės mokestis – nė motais.

VMI paskelbė, kad daugiau nei 900 gyventojų ir 13 juridinių asme-nų negalima išsiųsti žemės mokesčio deklaracijų, nes jie nenurodė gyvena-mosios vietos ar buveinės adreso. „Jei mokesčių mokėtojų nepavyksta rasti pagal turimus adresus, viešai skelbia-mas jų sąrašas. Pernai buvo nustatyta apie 1 000 tokių gyventojų, kurių dalis ir šiemet liko tame sąraše. Bendra že-mės mokesčio skola – beveik 142 tūkst. litų, iš jų daugiau kaip 49 tūkst. litų – už 2013 metus“, – „Valstiečių laikraščiui“ komentavo VMI viršininko pavaduo-toja Vilma Vildžiūnaitė.

Anot jos, paskelbus žmonių, kurie nesumokėjo žemės mokesčio, sąrašą, kai kuriuos valstybės skolininkus pa-deda rasti jų kaimynai ar pažįstami. Nemažai jų yra išvykę iš Lietuvos. Kai kurie žmonės, sužinoję, kad yra sko-lininkų sąraše, paskuba susimokėti.

Botagas naudingas

Pernai ir žemės savininkai, ir ūkinin-kai daug triukšmavo dėl pakeistos žemės mokesčio skaičiavimo tvarkos. Žemės mokestis pradėtas skaičiuoti nuo vidu-tinės žemės rinkos vertės (anksčiau – nuo našumo balo), o apleistoms že-mėms daugelis savivaldybių patvirti-no maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Didesnis mokestis buvo apskaičiuotas daugiau kaip už 122 tūkst. apleistų ar nenaudojamų sklypų, o mokestis už ap-leistą žemę – per 3,5 mln. litų.

„Gerai, kad buvo susirūpinta ap-leistomis žemėmis. Štai prie magis-tralės Vilnius–Kaunas beveik ne-liko apleistų sklypų: kur anksčiau

vešėjo piktžolės, dabar žaliuoja ja-vai. Savininkai buvo priversti išnuo-moti žemę. Pasirodo, botagas kartais būna naudingas“, – pastebėjo Kauno rajono ūkininkas Romas Majauskas.

Buvo nuogąstaujama, kad tram-dant apsileidėlius ar žemės spekulian-tus nukentės ir žemdirbiai, ypač ūki-ninkaujantieji priemiesčiuose. Į Kauno rajono tarybą išrinktas R.Majauskas sakė, kad šio rajono ūkininkai dėl že-mės mokesčio neturėtų skųstis. „Tary-bos nariai, tvirtindami žemės mokes-čio tarifus ir koeficientus, siekė, kad žemės savininkams išliktų panašūs ar nedaug išaugę mokesčiai, išskyrus mokestį už komercinės paskirties ar apleistą žemę. Bet pasirodo, kad že-mės mokesčiai net sumažėjo. Gal kur apsirikome“, – svarstė ūkininkas ir il-gametis Kauno rajono tarybos narys.

O štai Panevėžio apskrities žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biu-džetus pernai sumokėjo daugiau nei milijonu litų daugiau nei 2012 m. – beveik 8,5 mln. litų. Pasak Panevėžio apskrities VMI Mokestinių prievo-lių departamento direktoriaus Dariaus Kučinsko, daugiausia šio mokesčio su-rinko Panevėžio ir Pasvalio rajono sa-vivaldybės (atitinkamai 2,2 mln. litų ir 1,7 mln. litų), o mažiausia – Pa-nevėžio miesto savivaldybė (0,7 mln. litų). Daugiausia (1 700) apleistų skly-pų buvo nustatyta Panevėžio rajone, o mažiausia (800) – derlingomis že-mėmis garsėjančiame Pasvalio krašte.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Vilniaus skyriaus tarybos narė Rasa Bimbirienė pripažino, kad, išsky-rus pavienius atvejus, drastiškai žemės mokestis neišaugo. „Juk žemės mo-kestinės vertės skaičiavimui nustatytas 5 m. pereinamasis laikotarpis. Tai reiškia, kad kasmet mokestis augs po 20 proc., kol 2017 m. pasieks 100 proc. Tada ir bus šokas“, – priminė R.Bimbirienė.

Pernai interneto erdvėje paskelbus apleistų žemių žemėlapį, daugelis že-mės savininkų stvėrėsi už galvų. Prie apleistų žemių buvo priskirta daug naudmenų, kurių neįmanoma dirbti, mišku apsodintų plotų ir pan. Vals-tybės žemės fondo atstovai pripažino, kad buvo sulaukta tūkstančių skundų. Daug klaidų ištaisyta, tačiau nemažai darbo yra ir šiemet.

R.Bimbirienė pabrėžė, kad dėl naujos žemės mokesčio skaičiavimo

tvarkos pernai buvo daug painiavos ir neaiškumų. „Bėda ta, kad valstybės institucijos nesusikalba. Valstybės že-mės fondas neturi visų duomenų apie žemės ūkio naudmenas. Todėl prie apleistų žemių buvo priskirta nemažai nenaudojamų naudmenų, t. y. netin-kamų žemės ūkio veiklai. Taigi žmo-nėms teko daugiau mokėti už pelkė-tas vietas, skardžius, paupius ir pan. Kas pamatė tokias klaidas apleistų že-mių žemėlapyje, tam buvo ištaisyta. Tačiau daug kas negalėjo pamatyti ir išvengti nepagristai didesnio mokes-čio“, – aiškino LŽSS atstovė.

Didesnį 4 proc. tarifą už kai ku-riuos plotus teko mokėti Jurbarko ra-jono ūkininkų sąjungos pirmininkui Raimundui Jovarauskui. Tačiau tų ūkininko plotų apleistais niekaip ne-pavadinsi. Anot jo, turbūt visi ūkinin-kai turi šlaitų, paupių ir panašių plotų, kurių negali nei arti, nei ką kitą juose veikti. Ir jo valdose tokių yra.

Bet ūkininkas nesikremta, kad sumokėjo daugiau žemės mokesčio. „Tos nenaudojamos žemės gabalė-liai nedideli, tad ir mokestis nedaug didesnis. Be to, mokesčiai patenka į vietos iždą, tad nieko blogo. Kita vertus, jei apie nenaudojamus plotus būčiau laiku informavęs pareigūnus, jie nebūtų priskirti prie apleistos že-mės“, – aiškino R.Jovarauskas.

R.Bimbirienė atkreipė dėmesį, kad dar daugiau problemų kyla dėl mies-tuose esančios žemės apmokestinimo. „Kas yra nenaudojama žemės ūkio pa-skirties žemė, apibrėžta įstatymo įgy-vendinamuosiuose teisės aktuose. Ta-čiau dėl kitos paskirties nenaudojamos žemės daug neaiškumų, nes tai palikta nustatyti kiekvienai savivaldybei. Tad vieni vietos politikai traktuoja vienaip, kiti – kitaip. O taip neturėtų būti. Ti-kėjomės, kad Seimas dar rudens sesi-joje imsis svarstyti ir šių, ir kitų patai-sų, žadėjo sumažinti maksimalų žemės mokesčio tarifą, tačiau pataisos įstri-go“, – teigė LŽSS atstovė.

Nuomos kainos pranoksta išmokas

Pasak LŽSS tarybos pirmininko Gintaro Nagulevičiaus, žemės mokes-tis kasmet didės, o pasibaigus pereina-majam 5 metų laikotarpiui gali daug kam tapti nepakeliama mokesčių naš-ta. 2013 m. žemės aro mokestinė ver-tė, palyginti su 2012 m., padidėjo, o iš 2013 m. mokestinės vertės atimama 80 proc. (2014 m. – 60 proc., 2015 m. – 40 proc., 2016 m. – 20 proc.) vertės pa-didėjimo. 2017 m. lengvatų nebeliks.

„Žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui pereinamuoju laikotarpiu uždėtos „lubos“: už vieną hektarą jis negali būti didesnis nei 100 litų. O už kitą žemę mokestis neribotai gali augti. O kas bus 2017-aisiais, kai ne-liks lengvatų? Žemės nuomos kainos tiek nekils, nes ir tiesioginės išmokos labai nedidės, tad žemės savininkams mokestis gali tapti nemenka našta“, – samprotavo G.Nagulevičius.

R.Majauskas pastebėjo, kad kai kur Lietuvoje žemės nuomos kai-nos jau dabar pranoksta tiesiogi-nių išmokų dydį. „Kai kur hekta-ras nuomojamas už 200–300 litų, o kur našesnės žemės ir didelė ūki-ninkų konkurencija, tenka mokėti po 400–500 litų. Nustebino atvejis, kai Šiaurės Lietuvoje viena žemes valdanti bendrovė iš ūkininko užsi-prašė 600 litų nuomos. Jei žemę lais-vai galės pirkti užsieniečiai, konku-rencija išaugs ir nuomos kainos gali dar pakilti. Taip jau yra Lenkijoje, kur ūkininkams neužtenka išmo-kų už žemės nuomą“, – prognozavo ūkininkas.

Aktualijos

Lietuvos aukštosios mokyk-

--

--

--

--

-

-

----

-

--

-

--

-

-

--

-

-

-

-

----

-

-

-

-

-

-

-

--

--

-

-

---

-

--

-

-skyrus pavienius atvejus, drastiš-

Grūdų augintojai nenori atiduoti savo dalies

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl.

ES parama skaldo ūkininkus

Moters pasaulis

13 psl.15 psl.

Auginantiesiems rapsus, linus, grūdinius, ankštinius ir kitus augalus akcizais neapmokestinamo dyzelino kiekį planuojama sumažinti nuo 120 iki 115 litrų už hektarą.

Albinas Čaplikas

Sočyje, kuriame vyksta 2014-ųjų žiemos olimpiada, imtasi visųįmanomų saugumo priemonių, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus į jį atvykstantiems sportininkamsir turistams.

Marius Eidukonis

Sportas Užsienyje

Žemės ūkio ministerija, Seimo Kaimo reikalų komitetas bei ūkininkams atstovaujančios organizacijos diskutuoja dėl išmokų už pirmuosius hektarus. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija ir Lietuvos ūkininkų sąjunga siūlo 2014 m. netaikyti naujos paramos teikimo tvarkos.

Jolita Žurauskienė

12 psl.

Olimpiados miestas lyg tvirtovė

11 psl.

Žmonių kantrybė ne begalinė

Meilės patiekalai Nors mums, lietuviams, Šv. Valentino diena – ne šventė, bet, sutikite, mei-lės ir dėmesio niekuometnebūna per daug. Tad kodėl nepasidarius sau ir mylimiems žmonėms šventės, nepajuokavus ir gerai nepraleidus vakaro? Juolab kad šiemet Meilės diena išpuola penktadienį.

Įvykių Ukrainoje scenarijus kartojasi dar vienoje Euro-pos valstybėje. Dabar ne-pasitenkinimą valdžia ryžo-si pademonstruoti Bosnijos ir Hercegovinos gyventojai.Nuo praėjusio trečiadieniotrunkančiuose susirėmi-muose jau nukentėjo dau-giau kaip 100 šios šalies gyventojų, sostinėje Sara-jeve liepsnoja pastatai. Tei-giama, kad išalkusią tautą nuramins tik pirmalaikiai rinkimai.

Marius Eidukonis

Mažais žingsneliaisekologiškumo link

7 psl.

Prieš metus trys bičiulės, sėdėdamos kavinėje, su-kūrė verslo planą, kurio pagrindinė mintis – leis-ti žmonėms apsipirkti ne-išleidžiant pinigų. Praė-jus vos trims mėnesiams po šios beprotiškos idėjos pristatymo visuomenei bičiulės teigia matančios šviesią ateitį.

Aušrinė Šėmienė