Valstiečių laikraštis 2014 02 01

Download Valstiečių laikraštis 2014 02 01

Post on 13-Mar-2016

227 views

Category:

Documents

13 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 02 01

TRANSCRIPT

<ul><li><p>MVASARIODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T</p><p>iandien skaitykite:</p><p>4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO</p><p>m+IEKVIENASTURINTISPRIENAMDIDESN ARMAESN ILTNAMYRABANDSAUGINTINETIKPOMIDORUSAGURKUSBETIRSALDISIASBEIAITRISIASPAPRIKAS</p><p>m+AI ILGIAUSPAUDIAALTUKASMETASPAGALVOTIAPIEPAUKTELIUSKURIEMSVISSUNKIAURASTIMAISTO</p><p>m3PALVINGAORIGINALI,INO!DOMAIIOPROFESIONALAUSDAINININKOKOMPOZITORIAUSPRODIUSERIOMUZIKAPAPRASTAIPAKELIAPPRASKAIDRINANUOTAIK TAIAUKRINYSa!PAVYDIUSAUknIKITOSOPEROS</p><p>m *EI NE SUMANI GIMINAIT IRTIKSLUSBEIPROFESIONALUSMEDIKDARBASLENTVARIK!LEKSANDRA*UNEVIIENGALJOLIKTINEGALIARBAMIRTI"ETDABARMOIUTSVEIKAILIGONINSIKELIAVONAMOIRVLGALSRPINTISMYLIMUUNIU-EKIU</p><p>m,IETUVOSMOTERYSGALIGIMDYTI6AKARSTANDARTUSATITINKANIOSEKLINIKOSETAIAUBESIVAIKYDAMOSMADJOSIMEDIKREIKALAUJAVISDAUGIAU</p><p>SODYBA, 7Lf</p><p>ETADIENIS, 11Lf</p><p>36%)+!4!, 21Lf</p><p>-ILIJONAIKAIPBAL</p><p>fotodiena.ltJQKPN=QG=</p><p>SODYBA, 7Lf</p><p>36%)+!4!, 21Lf</p><p>4OMASYVAS</p><p>0RAJUSIMETPABAIGOJETEKOPAPRIETARAUTI3EIMO4EISSIRTEI-STVARKOSKOMITETOPIRMININKUI*ULIUI3ABATAUSKUIa-ILIJONBALO-JENRAk*3ABATAUSKASNUGINIJOa9RAk4EBNIETAIAUKURTUOMETTABALUTTELKOIRKASJPADAR</p><p>4RKTUVADI</p><p>Nurimus kaldiniams ir nauja-metiniams fejerverkams jungti-n posd susirinko du Seimo ko-mitetai Teiss ir teistvarkos bei Informacins visuomens pltros. Susirinko ir dar pasikviet daug svarbi person i Vidaus reikal ministerijos (VRM), Bendrojo pa-galbos centro (BPC), Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento (PAGD), greitosios pagalbos ir t. t.</p><p>Garbs ponai susirinko pasikal-bti, k ia padarius, kad nepasi-kartot Dembavos tragedija. Ne-pasakosime i naujo visos fabulos, tik priminsime, kad is vykis tapo dingstimi reikalauti dar daugiau pi-nig, rengti klausimynus, gamintis politin ir kitok kapital. </p><p>Susirinkusi kompanija atrod daug ma kaip visada i alies i-rint tik tsymasis ir tampymasis tarp inyb: rodomos skaidrs, aptariama daugyb beprasmi technini deta-li bei bandoma aikintis, kas kaltas, kad nuo 2008-j pinigus ryjantis 112 tabas iki iol tinkamai nefunkcionuo-ja. Parlamentarai, pasibaigus io sun-kiai nusakomo anro renginiui, atvi-rai pripaino: Trkt u vadi, vl i pradi. Kada BPC pagaliau uteks pinig ir bendras pagalbos numeris prads tinkamai veikti, nepaaikjo. Taiau perasi ivada, kad juo ilgiau tas neaikumas tsiasi, tuo jis pelnin-gesnis ne kokiai nors balutei, o priva-ioms struktroms.</p><p>$ARMILIJONLIT</p><p>Taigi apie pinigus. 80 mln. valdik ir europini lit, kuriuos valstyb su-kio garsj pagalbos telefono nume-r 112 ir jo prieir, jau apdainuoti. </p><p>*QGAHP=2Lf</p><p>!LBINASAPLIKAS6,URNALISTAS</p><p>0RAJUSISAVAIT3EIMO+AIMOREIKALKOMITETAS+2+SURENGGENERALINDISKUSIJDL%3TIESIO-GINIIMOKPERSKIRSTYMOTVAR-KOS+2+PASILSMULKIESIEMSIRVIDUTINIAMSKIAMSPALANKESNTAR-PINPARAMOSTEIKIMOVARIANTIRSULAUKSTAMBIJKIINTERESUSGINANIORGANIZACIJPASIPIKTINI-MO3TAMBIJKISAVININKAIGRA-SINAKVIESTIEMDIRBISUVAIAVIMIRPAREIKALAUTIKADVALDIAPAKEIS-TSAVOSPRENDIM</p><p>.UOMONSISISKYR</p><p>Kol kas engtas tik pirmas ings-nis svarstyta, kaip reikt perskirstyti tiesiogines imokas u 2014-uosius. </p><p>*QGAHP=Lf</p><p>'ALANDAMIPEILIAIRAIKYTI%3PARAMOSPYRAG</p><p>$ARNENUTILOSKANDALASDLIVAISTYTDEIMIMILIJONLITPAGALBOSTELEFONUIOJAUAIKJAKADTUOPATMETUKITAKRYPTIMITAKOMIIRaNIEKIENOkLITAI!PETITASGROBUONIKAS</p><p>%UROPOS+OMISIJOSSUTEIKTAGALIMYBKIEKVIENAIALIAIPASIRINKTITIESIOGINIIMOKPERSKIRSTYMOGALIMYB,IETUVOJESUKLATRIGINTARPSTAMBIJIRSMULKIJKININK 'H=Q@EF=QO NEOGE=QOJQKPN=QG=</p></li><li><p>2 MVASARIODmNr. 10 (9338) 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>Vienos rang tiekusios ir paslau-gas teikusios bendrovs akcininkams susipykus ir tyia ar ne bankrutavus, atsirado kita, kurioje dirba i esms tie patys mons. Naujoji bendrov ir toliau skmingai laimjo konkursus darbams, kuriuos formaliai padarius sistema vis tiek liko leiva. Tai, jog valstyb ieko dar 113 mln. lit, kad sistema veikt tobulai, irgi inoma. Gal i tikrj davus papildom mi-lijon pagaliau utekt? Aikja, kad apetitas tik auga, o prasmingo in-vestavimo krypi yra daugiau.</p><p>Girdta ir tai, kad medikai nori atskiro numerio 113, mat 70 proc. skambui, kuriais ikvieiama grei-toji medicinos pagalba (GMP), ateina ne per 112, o per tiesioginius nume-rius, kuri, priklausomai nuo teleko-munikacij operatoriaus, yra net trys. Modeli pasaulyje yra vairi, taiau Lietuvoje galiojaniais teiss aktais tvirtintas ir dideliais pinigais apmo-ktas aikus udavinys centralizuo-tai, viename tinkle valdyti visas pag-rindines tarnybas, tarp j ir GMP.</p><p>Nedaug kas ino, kad alterna-tyv projekt patyliukais jau inves-tuota bema 20 mln. lit, kurie su-krito vienos nedidels bendrovs, pavadinimu Dekbera, sskait. Jos akcijos priklauso vienam mogui Albertui Dekinui, o dirba joje viso labo 9 socialiai drausti darbuotojai. Maa to, tie beveik 20 mln. lit tik pradia. Pinigai, inoma, i Pri-valomojo sveikatos draudimo fondo.</p><p>Nuo 2011 met pavasario iki 2013-j vasaros Lietuvos GMP stotys i UAB Dekbera sigijo pas-laug u beveik 20 mln. lit. Tai dis-peerin ranga, mobiliojo spec. ryio </p><p>(Tetra) mobilij brigad valdymas, skambui primimas i BPC nu-merio 112 ir t. t. domu, kad iauli, Kauno miesto ir rajono, Klaipdos, Alytaus, Jonavos GMP Tetra tin-kl i bendrovs nuomojasi trejiems metams. Vliau, suprantama, reiks nauj konkurs, pirkim ir milijo-n. Vilniaus GMP Tetra terminalus Dekbera irgi priirs 36 mnesius, tad jau iemet reiks nauj sutari.</p><p>5KONTROLSRIB</p><p>Sveikatos apsaugos ministras Vy-tenis Povilas Andriukaitis i esms bejgikai sksioja rankomis. Mat jo takos Vyriausybje, atrodo, nepa-kanka, kad bt priimti atitinkami sprendimai ir mokesi moktoj pinigais bei europine parama, kurios antr kart tam paiam reikalui nie-kas neduos, apmoktai sistemai ne-bt kuriamos absurdikos alterna-tyvos. Reikalas tas, kad GMP stotys </p><p>yra vieosios staigos, kuri steigjai savivaldybi administracijos. Mi-nisterija joms ne rodiklis. iandien GMP stoties veikl gali kontroliuoti tik savivaldybs administracija, dar teritorin ligoni kasa gali patikrinti, kaip vykdoma sutartis, bet tai ir vis-kas. Situacija, inoma, klostsi ilgus metus, kai valstybje sigaljo nuos-tata, jog privatus btinai yra geresnis u valstybin. Visa tai vyksta mokes-i moktoj ir pacient sskaita, teig V. P.Andriukaitis ir prisipaino, jog paaikjus skaiiams pakraupo.</p><p>Sksioja rankomis ir vidaus reika-l viceministras imantas Paceviius. Ko ia nesksioti, jei, jam vadovau-jant Specialij tyrim tarnybai, BPC viej pirkim ypatumai liko doms nebent urnalistams. iandien jis sako nesuprants, kodl kuriamas alterna-tyvus Tetra tinklas, kai vienas jau su-kurtas ir apmoktas visai nepigiai. </p><p>Naujasis BPC vadovas Jris Tar-gonskas neatmeta galimybs, kad gali </p><p>tekti grinti ir europinius pinigus. Eurodirektyva ir statymas, kurie nu-mato, kad skubi pagalba teikiama vie-nu numeriu 112. A, kaip paprastas valstybs tarnautojas, manau, kad sta-tymo vykdymas neturi kelti diskusij arba diskusija turi keltis Seim. Ge-ras ar blogas tas statymas, turi nutar-ti parlamentarai, o kol kas jis galioja. Nra duomen, kad nepakanka skaitmeninio radijo ryio tinklo, kur yra diegusi Vidaus reikal ministeri-ja (VRM), galingumo ar pan. Galima naudotis jau diegtu tinklu, niekam ne-reikt mokti u jokias nuomas. Jei mes valstybje pradsime eiti skir-tingomis kryptimis, visaip gali bti ir su tais europins paramos pinigais, bet a tikiuosi, kad visi susiprots ir prads irti valstybikai, vylsi jis.</p><p>Galbt, bet gali taip ir nebti. Jau mintame pasitarime, kuris labiau primin grauatynes ir tulies lieji-m, iskirtin pozicij um Vilniaus GMP stoties vadovas Tadeuas Rod-zas. Direktorius nervingai ypsojosi, negailjo kandi replik ir pagiein-gai atsikirtinjo BPC bei VRM kler-kams ir Seimo nariams. Jis atrod la-bai savimi pasitikintis ir n neslp, kad jo vadovaujama vieoji staiga net neketina integruotis BPC sistem. Mums juokinga, kartojo jis. Ne-buvo lengva atspti, ar kalba u plates-n rat asmen, ar tai tiesiog didybs manijos apssto moguio polinkis pritaikyti sau karalikj daugiskait.</p><p>.EKREIPIADMESIO</p><p>Remiantis surinktais duomeni-mis, T.Rodzas, kurio vadovaujamo-je staigoje lenk tautybs asmenys jau senokai uima svarbiausias po-zicijas, turi nemenk Lietuvos len-k rinkim akcijos param, o ir su mintu verslininku A.Dekinu, atsi-tik tu man taip, 2012 met gegu privaiai viejo ne tiek jau danai Marijos ems piliei lankomoje </p><p>Kuboje. alis patogi derinti vairius dalykus, nesibaidant koki nors m-siki tarnyb sekimo ar klausymosi. </p><p>Verslininkas mintos kelions fak-to n nemgino neigti, taiau bet ko-ki ssaj su skme keliuose i eils Vilniaus GMP konkursuose, inoma, kratsi. O Jzau Marija, kokius js juokingus dalykus keliat. ia juk sa-vaime aiku, kad mogus pats apsimo-kjo, vaizdavo nustebus A.Dekinas. Tiesa, ar ponas T. Rodzas jam yra se-nas draugas, ar giminaitis, nepatikslino. </p><p>ia pat jis pripaino, kad negal-jimas integruoti GMP BPC siste-m yra pinig klausimas ir stumdy-masis, kas kontroliuos pinig srautus. A.Dekino nuomone, BPC ir VRM tarp medik ieko atpirkimo oi, nes deimt met nesugeba diegti to, kas sipareigota. Policija deda skers ant j, aipsi verslininkas i fakto, kad BPC nevaldo net policijos eki-pa. Kuo ia dta medicina? Mes esame privati kompanija ir politi-nius aidimus nesikiame.</p><p>Neinia, kiasi ar nesikia, taiau problema yra nacionalinio masto ir politinio lygmens, o kad klausimas vis pirma susijs su pinigais, neslepia ir T.Rodzas, kuris Seimo vestibiulyje odi apie oponentus nesirinko: Pa-ceviius yra Baniulio vaikysts drau-gas, kuris jam uodeg dengia, (i-mantas Paceviius vidaus reikal viceministras, Remigijus Baniulis Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento vadovas aut. past.), svarbu babkes iplauti, tegul jie savo policij suvaldo ir t. t. Tiek jis, tiek jo kelioni draugas tvirtina, kad VRM sistemoje diegtas skaitmeni-nis tinklas greitosioms netinka es privatus geriau.</p><p>Dl vieno T.Rodzas tikrai teisus. Dti skers dabartinje sistemoje yra labai lengva. Policija deda sker-s ant BPC, medikai ima i jos pa-vyzd, milijonai kapsi, kontroliuoti nra kam, o galai, panau, kur nors Kuboje. Ms sunetus milijonus vartanios staigos vadov privai interes deklaracijos netgi nra vie-os, tad kodl gi nepadjus tiesiog ant vis aplink. Antai Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos pasitei-ravus, ar mintas pasivainjimas Kub buvo deklaruotas, sulaukta si-lymo skambinti savivaldyb, kuri yra Vilniaus GMP steigja. ia aps-kritai nelabai suprato, ko mes ieko-me, papra uklausos ratu ir paa-djo kuo nors pagelbti. </p><p>Ministras V.P.Andriukaitis sak valds mint informacij ir ketins inicijuoti GMP sistemos suvalstybini-m bei centralizavim. Jeigu, inoma, susps, nes nei savivaldybs, nei patys viej staig vadai, galintys tvarkytis savo kiuose kaip privai UAB di-rektoriai, ito labai nenori. Vyriausybs nariai, kaip inoma, po prezidento rin-kim gali ir pasikeisti, o pirkimai vyk-domi toliau, tad ta balut, apie kuri kalba Seimo narys, tik gils.</p><p>Aktualijos</p><p>-ILIJONAIKAIPBAL-EDIKUGAIDATURTIATSKIRNUMERMOKESIMOKTOJAMSJAUATSIJOBEVEIKMLNLIT</p><p>60!NDRIUKAITISKETINAINICIJUOTIGREITOSIOSMEDICINOSPAGALBOSSUVALSTYBI-NIMBEICENTRALIZAVIM fotodiena.lt nuotraukos</p><p>)DJDIDINTIAKCIZALKOHOLIUIIRSURINKUSPAPILDOMPAJAMBIUDETJOMISIDALIESKOM-PENSUOTIPERKRIZSUMAINTASPENSIJASPASILNANSMINIS-TRAS2IMANTASADIUSSAK3EI-MOVADOV</p><p>Kaip vien alternatyv finans ministras pasil akcizo padidini-</p><p>m iki 20 proc., vakar interviu radijui Laisvoji banga sak Lore-ta Grauinien.</p><p>Pasak Seimo pirmininks, val-danij Politin taryba dar svars-tys, kiek konkreiai turi didti ak-cizas alkoholiui. Posdis, anot L.Grauinien, dl to vyks, kai fi-nans ministras pateiks skaiia-vimus dl akcizo klimo poveikio </p><p>biudetui. Sprs atskirai Politin taryba, kok projekt ruo, sak L.Grauinien.</p><p>Valdaniosios koalicijos Politi-n taryba i savait nusprend, kad sumaintos senatvs pensijos i da-lies bus kompensuojamos i pajam, kurios valstybs biudet pateks i alkoholio akcizo. Jeigu Seimas pa-taisas dl alkoholio akcizo didinimo priimt kov, jos sigaliot po pus-meio nuo rudens.</p><p>BNS inf.</p><p>$IDINTIAKCIZALKOHOLIUIPASILNANSMINISTRAS</p><p>Martyno Vidzbelio nuotrauka</p></li><li><p>3MVASARIODmNr. 10 (9338) 6ALSTIEILAIKRATIS</p><p>e Atkelta i 1 p. </p><p>Beje, perskirstymo tvark bus ga-lima kasmet keisti. Kaip jau ra-me, ems kio ministerija pasil papildomai remti vis ki pir-muosius 30 ha ir iai paramai skirti </p><p>10 proc. viso tiesiogini imok voko. Lietuvos kinink sjun-ga (LS) bei Lietuvos ems kio bendrovi asociacija (LBA), kurios, ne paslaptis, gina stambi-j ki interesus, sil ia EK su-teikta galimybe nepasinaudoti, nors, pavyzdiui, LS posdiuose bta kart gin. Lietuvos eimos ki-nink sjunga (LS), kuri gina smulkij kinink interesus, sil param perskirstyti maksimaliai, t. y. u pirmuosius 30 ha mokti net 30 proc. viso paramos voko. Taigi ra-dikaliai isiskyrus nuomonms Sei-mo KRK nariai pasirinko tarpin va-riant pasil pirmiesiems 30 ha skirti 20 proc. viso paramos voko.</p><p>5PROCENTSLEPIASILITAI</p><p>Apskaiiuokime konkreiau, t. y. procentus paverskime litais. Pa-sak M ems kio gamybos ir maisto pramons departamento I-mok u plotus skyriaus vedjo Ka-rolio Anuio, jei perskirstymo vo-kas bt 10 proc. storio, kok silo M, tai 2014 m. kiekvienas kis gaut vidutinikai apie 392 Lt u ha pagrindin tiesiogin imok ir 101 Lt u ha perskirstymo imok. Sei-mo KRK pasilytu variantu pagrin-din imoka sumat, o perskirs-tymo imoka iaugt iki 202 Lt u ha. Reikia pabrti, kad perskirs-tymo imok u pirmuosius 30 ha gaut visi kiai turintys ir 30 ha, ir 60 ha, ir 1 000 ha ems. Taiau skaiiuojant imokas u vis plo-t santykinai daugiausia u t pat ploto vienet gaut iki 30 ha turin-tys kiai.</p><p>Kiek prarast stambieji? Pasak K.Anuio, pavyzdiui, 1 000 ha kis perskirstant imokas u ha gaut 3 Lt maiau. O tai smul-kiam kiui tai bt labiau apiuo-piama parama: 1020 ha dydio kis i viso tiesiogini imok gaut 493 Lt u ha.</p><p>0ERSKIRSTYMOPRIEASTYS</p><p>Oficiali nuomon tokia: valdi-ninkai ir politikai remiasi Lietu-vos agrarins ekonomikos instituto (LAEI) atlikta analize, pagal kuri kiuose iki 30 ha laikoma daugiau </p><p>gyvuli nei kiuose per 30 ha. O gyvulininkystei, kaip jau ne kart sakyta, teikiamas prioritetas. </p><p>Be to, 2013 m. deklaracijos duo-menimis, apie 90 proc. vis parei-kj deklaruoja maiau kaip 30 proc. viso ploto ir tie pareikjai turi kius iki 30 ha. Taigi tikimasi, kad perskirstymo atveju papildoma parama pasiekt net iki 90 proc. a-lies kinink. Tiesa, kyla klausimas, kas tie kininkai, ar jie tikrai usi-ima ems kiu, ar jie, kaip ironi-kai sakoma, yra tik vadinamieji so-fos kininkai.</p><p>0RAVALGYSARINVESTUOS</p><p>Lietuvos ekologini ki asoci-acijos vadovas Saulius Daniulis pa-sigedo daugiau informacijos apie smulkiuosius kininkus, pavyzdiui, kiek iki 30 ha turintys kiai augi-na gyvuli. K.Anuis rmsi LAEI atlikta analize. Lietuvos ems sa-vinink sjungos atstovas Gintaras Naguleviius patikslino, kad po to, kai Lietuvoje i savinink buvo pa-reikalauta laikyti gyvulius, daugelis j arba taip ir padar, arba prad-jo nuomoti savo em kininkams. </p><p>kininkas Vidmantas Doniela sak abejojantis perskirstymo nau-da: tai 30 ha kis papildomai gaus 3 000 Lt. K u toki sum jis nusi-pirks? Pravalgys. O juk tokiu atveju </p><p>stambieji kininkai ir bendrovs ne-gaus deimi milijon! kininkas iek tiek perlenk. Pasak K.Anuio, stambieji kiai prarast tik 3 Lt u ha. Imokos gali bti ir pravalgomos, bet gali bti ir investuojamos. Gal stambiam kiui 3 000 Lt yra nedaug, bet smulkiajam tai bt...</p></li></ul>