--

-

--

Susiviliojo išmokomis

Lietuvos ūkininkai nuolat raginami dirbti apleistą, kiečiais apaugusią žemę, taip pat ir nenaudojamą valstybinę. Ta-čiau kai kurie iš jų, pernai nusitaikę į valstybinę žemę, gali nukentėti.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) atstovų, daug asmenų, deklara-vusių žemės ūkio naudmenas valstybi-nėje žemėje be jos nuomos įteisinimo, pažeidėjų statuso nusipelnė greičiau-siai dėl nežinojimo ar klaidingai įbrai-žytų deklaruojamų laukų. Bet tarp jų yra ir tokių, kuriuos laisva valstybinė žemė suviliojo išmokomis už žemės ūkio naudmenas gauti. NŽT svetainė-je galima rasti norimų kadastro vieto-vių žemėlapių, kur mėlynai pažymėti laisvos valstybinės žemės plotai.

3 p.

---

-

-

-

ŠeštadienisSodybaSveikata

Apie tai – 4 p. Apie tai – 17 p.

p.

p.

p.

- Gediminas Stanišauskas

-

--

-

Šernai iškniso

Ekologinį ūkį Ukmergės rajone val-danti Žydrė Barišauskienė – viena iš daugelio Lietuvos ūkininkų, kurių lau-kus nuniokoja laukiniai žvėrys. „Valstie-čių laikraščiui“ ji pasakojo, kad praėjusių metų pavasarį ir rudenį bei šiais metais jos kmynų pasėlius iškniso šernai.

„Pernai jie iškniso 6 ha plotą. Pa-našiai ir šiemet. Bet keista, kad praė-jusiais metais patirtus nuostolius prie savivaldybės sukurta komisija teįver-tino 600 litų“, – apmaudavo moteris.

Ūkininkei 600 Lt kompensacija atrodo juokinga, nes ji įsitikinusi, kad patyrė kelių tūkstančių litų žalą. Esą vien sertifikuotos kmynų sėklos kilo-gramas kainuoja 18 Lt, o vienam ha jos reikia apie 10 kg. Be to, laukus rei-kia suarti (200 Lt už ha), iškultivuoti (100 Lt už ha) ir apsėti.

2 p. mother-natures-son.com nuotrauka

2 Nr. 20 (9245)

Atkelta iš 1 p.

20 hektarų kmynų pasėlių turinti Ž.Barišauskienė sakė, jog neketina nuleisti rankų ir toliau kovos, kad nuostoliai būtų teisingai atlyginti.

Kalbėdamiesi su ja akis į akį, „Girelės“ būrelio (Šešuolių seniū-nija) medžiotojai būdavo arogan-tiški, bet tapdavo sukalbamesni, kai į ginčą įsikišdavo savivaldybės tar-nautojai. „Jie klausdavo, kodėl ieš-kau teisybės, girdi, galėtų po 10 litų susimesti ir atlyginti nuostolius“, – nemalonius pokalbius prisiminė ūkininkė.

Ji tikino, kad negali apsaugoti kmynų laukų nuo šernų net žiemą. „Neturėjau jokios galimybės nuimti derlių šią žiemą, nes kmynai – dvi-mečiai augalai, o dabartiniams pasė-liams – kaip tik dveji metai“, – sakė Ž.Barišauskienė.

Tvarka nepalanki

Šalyje yra apie 900 medžiotojų būrelių, kuriuose yra apie 30 tūkst. medžiotojų. Kasmet jie sumedžio-ja per 100 tūkst. žvėrių ir paukščių. Per 2011–2012 m. medžioklės se-zoną buvo sumedžiota daugiau kaip 94 tūkst. laukinių žvėrių, iš kurių daugiausia šernų (33 tūkst.), bebrų (20 tūkst.), stirnų ir lapių (po maž-daug 14 tūkst.).

„Deja, Lietuvoje nustatyta labai nepalanki medžiotojams tvarka, pa-gal kurią jie privalo atlyginti nuos-tolius ūkininkams, jei laukiniai žvė-rys nuniokojo jų derlių“, – įsitikinęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų drau-gijos pirmininko pavaduotojas me-

džioklei Eugenijus Tijušas.Jei žala nustatyta ir įvertinta, me-

džioklės plotų naudotojas, tai yra medžiotojų būrelis, privalo atlygin-

ti žalą. „Galima, aišku, bylinėtis dėl žalos dydžio, bet jei ji priteista, jos nesumokėjus, būreliui gresia sank-cijos“, – sakė E.Tijušas.

Pagal Medžioklės įstatymą pri-vačios žemės savininkas, kurio žemė buvo priskirta medžioklės plotams,

turi teisę uždrausti medžioti jam pri-klausančioje žemėje – panaikinti me-džioklės būreliui medžioklės leidimą.

Tai kraštutinė priemonė, kuri itin nepalanki medžiotojams, nes vienam būreliui priskiriamas vidu-tiniškai apie 5 tūkst. ha dydžio me-džioklės plotas. Jame privatiems sa-vininkams (įskaitant ir ūkininkus) gali priklausyti didelė dalis sklypų.

Iki šiol tik du kartus iš medžio-tojų būrelių laikinai buvo atimti lei-dimai medžioti medžioklės plotuo-se, nes medžiotojai nesutiko atlyginti žalos.

Pagal Medžioklės įstatymą, ku-ris galioja nuo 2002 m., kiekvienoje savivaldybėje yra patvirtinta speciali komisija, vertinanti laukinių žvėrių ir paukščių padarytą žalą ūkininkams.

Nuostoliai apskaičiuojami pa-gal aplinkos ir žemės ūkio minis-

trų patvirtintą metodiką. Ūkinin-kui, kurio laukams pakenkė žvėrys, pakanka per 3 dienas kreiptis į se-niūną. Pastarasis per 7 dienas kar-tu su medžiotojais privalo įvertinti padarytos žalos dydį.

Pasak Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pava-duotojo E.Tijušo, neretai ir žem-dirbiai gudrauja. „Nesakau, kad taip elgiasi dauguma, bet pasitai-ko ūkininkų, kurie tyčia nenukasa bulvių, o vėliau reiškia pretenzijas, kad jų lauką iškniso šernai“, – pri-siminė jis.

Minėtoje metodikoje nustatyta, kad jei sklypas yra ne toliau kaip 200 metrų nuo namų valdos, žem-dirbys negali reikšti pretenzijų dėl žalos, nes pats turi pasirūpinti der-liaus apsauga.

„Vienas 6 arų savininkas aiš-kindavo, kad medžiotojai priva-lo aptverti jo sklypą, – prisiminė E.Tijušas. – Pretenzijas paprastai reiškia smulkūs ūkininkai. Neteko girdėti, kad stambesni žemdirbiai būtų nepatenkinti.“

Medžiotojų lyderis mano, kad nuostolių atlyginimo tvarka yra ne-sudėtinga. Ji sukurta remiantis Vo-kietijos, turinčios senas medžioklės tradicijas, patirtimi.

Medžiotojai nesutinka tik dėl to, kad už vilkų padaromą žalą būtų at-sakingi medžiotojai, nes vilkų me-džioklė Lietuvoje yra stipriai ap-ribota. Pavyzdžiui, pernai buvo nušauti tik 5 vilkai iš maždaug 200–250 vilkų. O, pavyzdžiui, La-tvijoje vilkų yra 800, Baltarusijoje – per 1 000. Šiose valstybėse kasmet sumedžiojama atitinkamai 200 ir 600 vilkų.

Valstybė ir savivaldybės nuostolius ūkininkams atlygina už visų laukinių žvėrių, kuriuos draudžiama medžioti ištisus metus, padaromą žalą.

Pavyzdžiui, Panevėžio ir Kėdai-nių rajone besigananti maždaug 70– 80 stumbrų kaimenė, pasak Aplin-kos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, pridaro bėdų ūkininkams už 150–180 tūkst. Lt. Šiemet progno-zuojami apie 200 tūkst. Lt nuostoliai.

Užpernai pasitaikė atvejis, kai į Lietuvos raudonąją knygą įrašy-tos gervės sunaikino 1 ha kopūstų derliaus ir ūkininkui buvo išmokėta 20 tūkst. Lt kompensacija.

„Tačiau nuostolių atlyginimo klausimas yra pernelyg išpūstas, nes kol kas tik vieną vienintelį kartą kilo rimtas ginčas dėl apčiuopiamos ža-los atlyginimo“, – sakė L.Budrys.

Panevėžio r. vienas medžioto-jų būrelis teisme įrodinėja, kad dėl maždaug 40 tūkst. Lt nuostolių buvo kaltas pats ūkininkas, kuris

laiku nenuėmė kukurūzų derliaus. „Kaip gali šernas iškentėti, kai žie-mą šalia jo pastatytas puotos sta-las“, – vaizdingai kalbėjo L.Budrys.

Jau šį pavasarį bus patobulinta nuostolių apskaičiavimo metodika, kurioje bus tiksliau reglamentuota, iki kada medžiotojai privalės atly-ginti nuostolius už nuniokotas bul-ves, kukurūzus, kitas kultūras.

Kaip apsaugoti pasėlius nuo lau-kinių žvėrių, vieno būdo nėra. Vieni siūlo aptverti laukus, bet tai ir kai-nuotų brangiai, ir sumažintų ap-dirbamų pasėlių plotą. Kiti ragina pirkti garsines patrankas, bet ir jos ne visada būna efektyvios.

„Pati pirkau garsines patrankas, – prisiminė ūkininkė Ž.Barišauskienė. – Bet jos veiksmingos buvo tik vieną mėnesį, nes vėliau žvėrys prie jų pri-prato.“

Pasak ūkininkės, geriausia būtų, jei nuostolius atlygintų valdžia, o ne medžiotojų būreliai, nes šernai juk priklauso Lietuvos Respublikai, o ne medžiotojams.

„Pavyzdžiui, mano prašymas tei-singai atlyginti nuostolius Ukmer-gės r. savivaldybėje guli nuo praė-jusių metų, bet į jį iki šiol negavau jokio atsakymo. Jei įstatymu būtų įtvirtinta prievolė valstybei, o ne bū-reliams atlyginti žalą, gal į tuos pra-šymus savivaldybės reaguotų grei-čiau“, – svarstė Ž.Barišauskienė.

Nė viena Lietuvos draudimo kompanija nedraudžia pasėlių ne tik nuo šernų, bet apskritai nuo laukinių gyvūnų, žvėrių ar paukš-čių padaromos žalos. Draudimas galimas tik tokiais atvejais, kai ūki-ninkui priklausantis gyvūnas pada-ro nuostolių (pvz., ištrūkęs iš ap-tvaro) kitų žemdirbių pasėliams. Tiesa, tokių atvejų kol kas nebuvo užfiksuota.

Aktualijos

----

-

--

--

-

---

-

18.16.

-

-

-

-

orai.lt, VL inf.

-1 -6o

-11 -16o

o o

-8 -13o-6 -11o

-

3Nr. 20 (9245)

Atkelta iš 1 p.

Gali būti, kad kai kas dūrė pirš-tu į juos ir deklaravo pievas. NŽT atlikus patikrą, buvo nustatyta, kad nesudarius nuomos sutarties žemė naudojama ir asmeninio ūkio teri-torijoje, ir Laisvos valstybinės žemės fondo plotuose.

Bausmės už savavališką valstybi-nės žemės užėmimą neišvengs vienas Kelmės rajono ūkininkas, kuris netei-sėtai naudojamuose plotuose dekla-ravo apie pusę šimto hektarų žemės ūkio naudmenų. Nesudarius nuomos sutarčių išvengiama ir žemės mokes-čio. „Su juo nepavyksta išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė, kad valsty-binę žemę deklaravo, tačiau neturėjo jokių nuomos sutarčių. Šis ūkininkas, beje, rajone gerai žinomas, nesiteikia su mumis bendrauti, todėl surašysime administracinio teisės pažeidimo pro-tokolą“, – sakė NŽT Kelmės skyriaus vedėja Danutė Puidokienė.

Be šio ūkininko, į NŽT Kelmės skyriaus specialistų akiratį pate-ko dar 26 žemdirbiai, kurie, netu-

rėdami nuomos sutarčių, deklara-vo žemės ūkio naudmenas. Anot D.Puidokienės, su jais visais išsiaiš-kinta ir susitarta, todėl bausti jų ne-reikia. „Jie susimokėjo žemės mo-kestį už 2012 m. Kas norėjo, gavo laikinus leidimus šiemet naudotis ta žeme, kiti to atsisakė. Kai kurie į są-rašą pateko dėl klaidingai įbraižytų deklaruojamų plotų. Taigi piktnau-džiavimo čia neįžvelgėme“, – aiškino NŽT Kelmės skyriaus vedėja.

Pakruojo rajone perpus mažiau žemdirbių, patekusių į NŽT nu-statytą asmenų, kuriuos galima būtų bausti už savavališką valsty-binės žemės naudojimą, sąrašą. Ta-čiau nesiruošiama nė vienam iš jų skirti baudą. „Paprastai žemdir-biai sudaro laikinas nuomos su-tartis, tačiau ir pas mus būna tokių atvejų, kai deklaruota be jų. Bet jie nepiktybiniai, todėl apsiėjome be pažeidimų protokolų“, – tikino NŽT Pakruojo skyriaus vedėja Bi-rutė Vaitekaitienė.

Anot šio skyriaus vyresniojo spe-cialisto Kęstučio Kazlausko, dalis tų žemdirbių šiems metams jau gavo laikinus leidimus naudotis valstybi-ne žeme, kiti yra parašę prašymus. „Dauguma žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nesusivokė ar pamiršo pra-tęsti prieš kiek laiko gautus leidimus naudotis žeme. O tai reikia padaryti kasmet. Jie mano, kad turi ilgalaikės nuomos sutartis. Vargu ar čia galima įžvelgti siekį pasipelnyti – jie dekla-ruoja kokį hektarą vienai karvutei paganyti“, – teigė K.Kazlauskas.

Valstybine žemės ūkio paskirties žeme žemdirbiai gali naudotis su-darydami nuomos sutartis arba gavę leidimus laikinai naudotis valstybi-nės žemės sklypu, tinkamu žemės ūkio veiklai.

Pasak NŽT atstovės spaudai Auš-ros Pociūtės, šiemet pirmą kartą įver-tinus žemdirbių pateiktas pasėlių ir

žemės ūkio naudmenų deklaracijas nustatyta kone du tūkstančiai atvejų, kai asmenys, neturėdami teisės naudo-tis valstybine žeme, ją deklaravo ir siekė tiesioginių išmokų. Nustačius pažeidi-mų NŽT teritoriniai skyriai kvietėsi tuos asmenis ir aiškinosi priežastis: ar neatitikimai buvo nustatyti dėl įbrai-žymo netikslumų, ar neturint naudo-jimosi teisės, ar dėl kitokių aplinkybių.

Susitikimuose su žemdirbiais NŽT vadovas Vitas Lopinys tvirti-no, kad tikrinimo tikslas – ne bausti žemdirbius, o išsiaiškinti neatitiki-mų priežastis bei įteisinti valsty-binės žemės naudojimą. „Teisiškai žiūrint tai – tarsi savavališkas žemės užėmimas, tačiau tarnyba nesuinte-resuota skirti baudas. Tiems asme-nims buvo siūloma rašyti prašymus

leisti naudotis valstybine žeme“, – teigė NŽT vadovas.

Anot NŽT specialistų, tokių prob lemų nekiltų, jei deklaruojant pasėlius būtų reikalaujama pateik-ti žemės nuosavybės dokumentus ar nuomos bei laikino naudoji-mo sutartis. Tačiau tai neprivalo-ma. Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovo Sauliaus Silicko,

pildant pasėlių ir žemės ūkio naud-menų deklaracijas norima išvengti perteklinių reikalavimų. „Siekia-me, kad būtų mažiau biurok ratijos, todėl ir neprašome žemdirbių pa-teikti žemės nuomos sutarčių. Že-mės įteisinimo dokumentų reika-laujame tik tada, kai tą patį lauką nori deklaruoti du ar trys asme-nys“, – aiškino Nacionalinės mokė-

jimo agentūros vadovas. S.Silickas žadėjo tartis su Žemės ūkio mi-nisterijos vadovybe, ar tokiems as-menims reikėtų taikyti sankcijas ir mažinti išmokas.

NŽT teritorinių skyrių specia-listai svarsto, kad kitais metais to-kių galimų pažeidėjų gali atsirasti ir daugiau. „Pagaliau bus tvarka. Šie-met patikrintos tik pievų ir ganyklų deklaracijos“, – teigė NŽT Pakruo-jo rajono specialistas K.Kazlauskas. Anot NŽT Anykščių skyriaus ve-dėjo Dainiaus Petrausko, išsiaiškinti minėtus neatitikimus padėjo šiuolai-kinės kompiuterinės technologijos.

„Bendradarbiaujant Nacionali-nei mokėjimo agentūrai ir NŽT, pritaikius modernias technologi-jas, paaiškėjo, kad įteisinta ne vi-sos deklaruotos valstybinės žemės nuoma. Visi duomenys vieši, viskas matosi. Taigi taikant naujas kom-piuterių programas atsiranda dau-giau viešumo ir skaidrumo“, – aiš-kino D.Petrauskas.

2013 m. kovo 1 d. prelimina-rus laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus esančią saugomose teritorijose) plotas buvo apie 140 tūkst. ha. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, nagrinėjama 12,6 tūkst. asmenų prašymų pirkti 261,7 ha valstybinės žemės ūkio paskir-ties žemės.

Aktualijos

Vidas Juodsnukis

---

--

---

-

Juozas Baublys --

--

---

--

-

-

-

-

4 Nr. 20 (9245) Aktualijos

, Ministras Pirmininkas

Šio sprendimo oponentai kaip įmanydami stengėsi įteigti, kad MMA padidinimas privers vers-lininkus masiškai atleisti darbuo-tojus ar bankrutuoti, tačiau sau-sio mėnesio pokyčių darbo rinkoje analizės duomenys leidžia manyti, kad šios pesimistinės prognozės netaps realybe.

2012 m. ketvirtą ketvirtį, paly-ginti su trečiuoju, dirbančiųjų skai-čius sumažėjo 9 287, arba 0,71 proc. Analizuojant ilgesnio laikotarpio duomenis, galima pastebėti, kad kiekvienų metų ketvirtą ketvirtį dir-bančiųjų skaičius, palyginti su tre-čiuoju, yra mažesnis, t. y. jaučiamas sezoninis dirbančiųjų skaičiaus svy-ravimas. 2012 m. ketvirtą ketvirtį, palyginti su 2011 m. ketvirtu ketvir-čiu, dirbančiųjų padaugėjo 32 882, arba 2,61 proc. Mūsų turimais duo-menimis, 2013 m. sausio mėn. iš darbo buvo atleisti 38 575 darbuo-tojai, tačiau įdarbinti 42 027. Taigi, per sausio mėnesį į darbą buvo pri-imta pusketvirto tūkstančio daugiau darbuotojų negu atleista.

Darbuotojų priėmimo į darbą duomenys rodo, kad MMA padidi-nimas neturėjo esminės įtakos dar-buotojų įdarbinimui. Analizuojant duomenis pagal ekonomines veiklas matyti, kad 2013 m. sausio mėn. darbuotojų daugiau atleista negu priimta prekybos, statybos, apgy-vendinimo ir maitinimo įmonėse. Tai yra ekonominės veiklos įmonės, kuriose mokamas mažesnis nei vi-dutinis darbo užmokestis ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnau-dų dalį, o svarbiausia – jaučiamas darbų sezoniškumas. Tad oponen-tams nėra pagrindo manyti, kad MMA padidinimas sausį situaciją pablogino.

Analizės duomenys rodo, kad per sausio–vasario mėn. į valstybės biudžetą gyventojų pajamų mokes-čio (GPM) surinkta 552 mln. Lt, o 2012 m. tuo pačiu laikotar- piu – 529,2 mln. Lt. Tad gali-ma teigti, jog biudžeto pajamos iš GPM padidėjo 4,3 proc.

Tikiuosi, kad MMA padidini-mas ilgainiui prisidės prie kovos su nelegaliu darbu, mažins socia-linę atskirtį ir padidins valdžios sektoriaus pajamas į biudžetą.

Jurgis Razma, Seimo narys

Šį Vyriausybės pranešimą verti-nu kaip pagyrūnišką ir klaidinan-tį. MMA didinimo poveikį darbo vietų skaičiui bus galima įvertin-ti praėjus dviem ar net keturiems mėnesiams, nes toks yra įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas. Tačiau jau ir dabar Statistikos de-partamento (SD) sausio mėnesio duomenys rodo, kad iki tol nuo-sekliai mažėjęs nedarbas, elimina-vus sezonų įtaką, sustojo ties 13,3 proc. žyma. „Sodros“ duomenimis, apdraustųjų asmenų sausį, paly-ginti su praėjusių metų gruodžiu, yra 10 tūkst. mažiau.

Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sausio–vasario mėnesiais, palyginti su praėjusiais metais, su-rinkta 4,3 proc. daugiau, tačiau šiuo skaičiumi girtis nederėtų ži-nant, kad metinis 2012 m. GPM prieaugis, palyginti su 2011 m., buvo 5,7 proc. Taigi GPM augi-mo tempai lėtėja.

Tad nestebina, kad Ministras Pirmininkas pranešime visiškai nu-tyli „Sodros“ pateiktus atlyginimų pasiskirstymo intervalais duomenis. Iš pateiktų duomenų matyti, kad dirbančiųjų, kurie gauna atlygini-mą, mažesnį už MMA, padaugėjo 26 tūkst., nors, kaip minėta, ben-dras dirbančiųjų skaičius sumažė-jo 10 tūkst.

Akivaizdu, kad tam tikra dir-bančiųjų dalis jau nuo sausio dirbtinai įdarbinta ne visu etatu. Ateityje tas skaičius gali padidėti tiek dėl privataus, tiek dėl viešo-jo sektoriaus įtakos. Savivaldybės jau skundžiasi, kad MMA didinti trūksta daugiau kaip 40 mln. Lt, teritorinės ligonių kasos gydymo įstaigoms neskiria papildomų pini-gų, reikalingų dėl MMA didinimo.

Noriu pabrėžti, kad MMA di-dinimas neabejotinai buvo pri-brendęs, todėl praėjusioje ka-dencijoje konservatorių frakcija ragino savo Vyriausybę tai drąsiau vykdyti. Tenka apgailestauti, kad A.Butkevičiaus Vyriausybė žen-gė šį žingsnį aklai ir neapgalvo-jusi, kaip sušvelninti galimas nei-giamas pasekmes, neišsprendusi, kaip patenkinti viešojo sektoriaus papildomų lėšų poreikius.

-

-

-

-

LLRA atstovaujantys parlamen-tarai Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą. Pasak šios partijos lyderio, Euro-pos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio, siūloma įteisinti, kad nėštumą nutraukti galima būtų tik dviem atvejais: kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveika-tai arba yra pagrįstų įtarimų, kad nėštumas atsirado dėl nusikalsta-mų veikų.

Įstatymo projekte pabrėžiama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad visi klau-simai, susiję su gyvybės prenatalinė-je fazėje apsauga, turi būti spren-džiami, teikiant prioritetą vaiko teisėms.

Projektą inicijavę Seimo nariai tvirtino, kad Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas atspin-di Katalikų bažnyčios, popiežiaus Jono Pauliaus II mokymus, taip pat šalies piliečių lūkesčius. Jų nuomo-ne, įstatymas bus ryžtingas žingsnis ginant Lietuvai gyvybiškai svarbius interesus demografijos ir visuome-nės moralės srityse. LLRA aiškino, kad neribojant abortų per ateinantį šimtmetį lietuviai išmirs.

Partija taip pat pasisako prieš pa-sirinkimą gimdyti ar ne, jeigu nusta-tytas kūdikio apsigimimas. „Vaiką su negalia reikia gimdyti, gydyti, o ne žudyti. Visi žmonės turi teisę gyventi. Mes gyvename XXI amžiuje“, – žur-nalistams sakė V.Tomaševskis.

Įstatymo projektą kartu su LLRA frakcijai atstovaujančiais Seimo nariais teikia „darbietis“ Kęs-tutis Daukšys ir „drąsininkas“ Al-girdas Patackas.

Toks įstatymas veikia Airijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Malto-je. Siūloma, kad jis įsigaliotų nuo 2014 m. sausio 1 d.

Seimo posėdžių sekretoriate LLRA frakcija įregistravo Švietimo įstatymo pataisą, kad „tikybos dalykas yra privalomas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdančiose mo-kyklose“. V.Tomaševskis tvirtina, jog toks siūlymas Konstitucijai nepriešta-rauja. „Konstitucija apie tai nieko ne-sako. Čia mokymasis, o ne prievarta eiti į bažnyčią“, – sakė jis Seime vyku-sioje spaudos konferencijoje.

Konstatuodamas, kad šalies jau-nimas išgyvena dvasinį nuopuolį ir tampa vis žiauresnis, V.Tomaševskis dėl to kaltina liberalizmą. „Susiklos-čiusi padėtis yra kaina, kurią moka-me už pataikavimą liberalizmui, kai aktyviai propaguojamas laisvas elge-sys“, – sakė jis „Valstiečių laikraščiui“. Jis kaltino ir skandinaviškąjį auklėji-mo modelį, kuris neva yra grindžia-mas lyčių suvienodinimo principu.

„Europos šalyse religijos pamokos kartu su kitomis privalomomis disci-plinomis įtrauktos į privalomųjų da-lykų programą, – teigė V.Tomaševs - kis. – Tai labai gerai, nes tokio spren-dimo priešininkai iš tikrųjų atsisako

Europos kultūros ir civilizacijos pa-grindų mokymo švietimo įstaigose.“

Jo teigimu, kaip ir kitos senosios partijos, LLRA „turi politinį stubu-rą“ ir į valdančiosios koalicijos gre-tas įžengė su „pasaulėžiūros įstatymų projektų koncepcija, kurioje kalbama apie jaunosios kartos auklėjimą, negi-musių vaikų apsaugą ir dvasinių ver-tybių ugdymą“.

V.Tomaševskis žurnalistams yra minėjęs, kad valdančiosios koalicijos partneriai žadėjo LLRA siekius pa-laikyti ir leisti kitų frakcijų nariams „balsuoti pagal sąžinę“. Jo teigimu, ti-kybos mokymas yra privalomas kai kurių Vokietijos federacinių žemių valstybinėse mokyklose. Jos mokoma visose Ispanijos švietimo įstaigose – nuo darželio iki universiteto. Privalo-mos tikybos pamokos yra ir Lenkijoje, kurios teisės aktuose numatyta, kad ti-kybos mokoma, jei klasėje yra mažiau-siai trys tos pačios konfesijos atstovai.

LLRA siūlymą dėl privalomo tikybos mokymo kritiškai įvertino Lietuvos katalikų bažnyčios Vys-kupų konferencija. Jos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamke-vičius išplatino pranešimą, jog Lie-tuvos katalikų bažnyčia nepritaria, kad šalies mokyklose būtų įvestas privalomas tikybos mokymas.

„Toks politikų žingsnis sukelia visiškai nereikalingą įtampą ir pasi-piktinimo bangą visuomenėje, neva Bažnyčia siekia prievartinės akcijos. Norėdami išsklaidyti šias abejones, reiškiame nepritarimą tokiems siū-lymams ir neigiamą nuomonę apie juos. Šie politikų raginimai nėra ir nebuvo derinami su Katalikų baž-nyčios vadovybe“, – pranešime teigė S.Tamkevičius.

Pasak S.Tamkevičiaus, šiuo metu galiojanti tvarka, kai mokslei-viai gali rinktis tikybos arba etikos pamokas, „pilnai įgyvendina gali-mybę visiems norintiems pasirinkti savo konfesijos tikybos arba etikos pamokas, tuo pačiu nepažeisdama niekieno laisvės apsispręsti dėl savo dorinio ir religinio ugdymo“.

Kovo 4 d. LLRA frakcija Seime įregistravo nutarimo projektą, kuriuo pasiūlė pratęsti 1991 m. sausio 29 d. priimto Tautinių mažumų įstatymo nuostatų galiojimą iki to laiko, kol Lietuvoje bus priimtas naujas Tau-tinių mažumų įstatymas. LLRA lai-kosi nuomonės, kad šalyje, kurioje gyvena apie 16 proc. kitų tautybių gyventojų, būtina teisiškai reglamen-tuoti jų funkcionavimą valstybėje.

Tautinių mažumų įstatymas nustojo galioti 2009 m. gruodžio 31 d. Be kita ko, jame numatyta ga-tvių pavadinimų užrašus rašyti tauti-nių mažumų kalbomis. Šis įstatymas įsigaliojo dar sovietmečiu – 1989 m. gruodžio 10 d., vėliau – 1991 m. sau-sio 29 d. – buvo kiek pakeistas ir pa-pildytas. Jį pasirašė Vytautas Lands-bergis. Tačiau jis pareiškė, kad tai visai nesvarbu: „Tai nereiškia, kad aš šiandien, dabartinėmis sąlygomis, pa-sirašyčiau tą patį.“

nuotrauka

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Dėl veislinių galvijų verta stengtis

Moters pasaulis

13 psl.

Gaunant pašalpas, dirbti nuostolinga

13 psl.

Drabužiuose slypi ne tik gera energija

Moteris nuo smurto gina įstatymas, bet ne policija

Pavasario sesijoje Seimo na-riai ir vėl svarstys, ar įteisinti pluoštinių kanapių auginimą reglamentuojančio įstaty-mo projektą. O ūkininkai ne-snaudžia: praėjusiais metais jie jau deklaravo 130 ha šių augalų pasėlių.

Jolita Žurauskienė

Tiek moterys, tiek vyrai, at-sidarę drabužių pilną spintą, neretai susikremta, kad nėra ką apsirengti. Ir taip yra ti-krai ne todėl, kad turimi drabužiai išėję iš mados ar pabodę. Bioenergetikai ne-abejoja, kad taip nutinka dėl pakitusios vidinės būsenos.

Laura Mureikaitė

18 psl.17 psl.

Klaipėdos rajono Lūžgalių kaime girtas sutuoktinis žiauriai, kelias valandas kankinęs, nužudė žmo-ną. Keturių vaikų moti-na kvietėsi policiją, tačiau pagalbos nesulaukė.

Arūnas Daugėla

Iš valstybės skiriamų iš-mokų gyvenanti daugia-vaikė šeima perspektyvų Lietuvoje nemato.

Oksana Laurutytė

Per metus šalies ūkiuose sumažėjo beveik 25 tūkst. karvių ir beveik 5 tūkst. kontroliuojamų karvių. Šie duomenys kelia nerimą ir naujajam žemės ūkio mi-nistrui, kurio iniciatyva gy-vulininkystė skelbiama pri-oritetine ūkio šaka.

Albinas Čaplikas

Keliai grįžti į LietuvąApie emigraciją įprasta kalbėti nutaisius sielvartin-gą veidą, apie emigrantų grįžimą – kaip apie vargiai įmanomą dalyką. Tačiau išeivijos lietuvis Algis Mickūnas, Ohajo (JAV) universiteto profesorius, vienas iškiliausių pasaulio filosofų, apie emigracijos baubą kalba su daug regėjusio žmogaus ramybe ir jam būdinga žaisme.

Rūta Klišytė

Kanapių auginimui žaliašviesa dar neuždegta

Mūsų svetainė Prieblandos