Valstiečių laikraštis 2013 03 13

Download Valstiečių laikraštis 2013 03 13

Post on 10-Mar-2016

233 views

Category:

Documents

0 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2013 03 13

TRANSCRIPT

  • 6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    IEMET PAAIKJO KAD APIE ASMENNETURDAMIVALS-TYBINS EMS NUOMOS SUTAR-IJDEKLARAVOIRSIEKIMOK4OKSVALSTYBINSEMSNAUDOJI-MASPRILYGINAMASSAVAVALIKAMJOSUMIMUIIRYRABAUDIAMASADMINISTRACINEBAUDA4AIAUTO-KIABAUSMBUSPRITAIKYTATIKI-IMTINIAISATVEJAIS

    Susiviliojo imokomis

    Lietuvos kininkai nuolat raginami dirbti apleist, kieiais apaugusi em, taip pat ir nenaudojam valstybin. Ta-iau kai kurie i j, pernai nusitaik valstybin em, gali nukentti.

    Pasak Nacionalins ems tarnybos (NT) atstov, daug asmen, deklara-vusi ems kio naudmenas valstybi-nje emje be jos nuomos teisinimo, paeidj statuso nusipeln greiiau-siai dl neinojimo ar klaidingai brai-yt deklaruojam lauk. Bet tarp j yra ir toki, kuriuos laisva valstybin em suviliojo imokomis u ems kio naudmenas gauti. NT svetain-je galima rasti norim kadastro vieto-vi emlapi, kur mlynai paymti laisvos valstybins ems plotai.

    *QGAHP=3 p. f

    m 0AVASARIO SESIJOJE 3EIMONARIAI IR VL SVARSTYS AR TEISINTIPLUOTINIKANAPIAUGINIM RE-GLAMENTUOJANIOSTATYMOPROJEK-T/KININKAINESNAUDIAPRA-JUSIAISMETAIS JIE JAUDEKLARAVOHAIAUGALPASLI

    m+AIPSUSTABDYTIKININKUSATSISAKANIUSGYVULIPRODUK-TYVUMOKONTROLS *UKBE JOSNEVERTA SVAJOTI APIEGYVULININ-KYSTSGAIVINIM

    m)VALSTYBSSKIRIAMIMOKGYVENANTIDAUGIAVAIKEIMAPERS-PEKTYV,IETUVOJENEMATO

    IANDIENSKAITYKITE

    ETADIEN6,SUPRIEDAISetadienisSodybaSveikata

    !PIEEMIGRACIJPRASTAKALBTINUTAISIUSSIELVARTINGVEIDAPIEEMIGRANTGRIMn KAIPAPIEVARGIAIMANOMDALYK4AIAUIEIVIJOSLIETUVIS!LGIS-ICKNASVIENASIKILIAUSIPASAULIOLOSOFAPIEEMIGRACIJOSBAUBKALBARAMIAIIRAISMINGAI

    Apie tai 4 p. f Apie tai 17 p. f

    +).).+).)/3 p. f

    MKOVODTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    -/4%230!3!5,)3 p. f

    +).).+).)/3 p. f

    VALSTYBINEMNUSITAIKBENUOMOSIRMOKESI

    VRYSNIOKOJAPASLIUSIRTUTINAMEDIOTOJPINIGINES

    1O

    -EDIOTOJAIRAGINAVALDINEKALTINTIJDLNUOSTOLIKURIKININ-KAMSPADAROVILKAINESPASTARJMEDIOKLSTIPRIAIAPRIBOTA

    Gediminas Staniauskas6,URNALISTAS

    4IKSLIAINEINOMAKIEKALOSLAUKINIAIVRYSIRPAUKIAIKAS-METPRIDAROKININKPASLIAMS"ETPASAKSPECIALISTNRATOKIORAJONOKURIAMENEDIRBTNUOS-TOLIATLYGINIMOKOMISIJA!PLIN-KOSMINISTERIJAKASMETGAUNAAPIEDEIMTKININKSKUNDDLNETEI-SINGAIAPSKAIIUOTKOMPENSACIJ

    ernai ikniso TREDALDERLIAUS

    Ekologin k Ukmergs rajone val-danti ydr Bariauskien viena i daugelio Lietuvos kinink, kuri lau-kus nuniokoja laukiniai vrys. Valstie-i laikraiui ji pasakojo, kad prajusi met pavasar ir ruden bei iais metais jos kmyn paslius ikniso ernai.

    Pernai jie ikniso 6 ha plot. Pa-naiai ir iemet. Bet keista, kad pra-jusiais metais patirtus nuostolius prie savivaldybs sukurta komisija tever-tino 600 lit, apmaudavo moteris.

    kininkei 600 Lt kompensacija atrodo juokinga, nes ji sitikinusi, kad patyr keli tkstani lit al. Es vien sertifikuotos kmyn sklos kilo-gramas kainuoja 18 Lt, o vienam ha jos reikia apie 10 kg. Be to, laukus rei-kia suarti (200 Lt u ha), ikultivuoti (100 Lt u ha) ir apsti.

    *QGAHP=2 p. f

    ,APNK)=HGKJQKPN=QG=

    6ALDANIAJAIKOALICIJAIPRIKLAUSANTI,IETUVOSLENKRINKIMAKCIJAUSIMOJOUDRAUSTIABORTUSIRPASIEKTIKADTIKYBOSPAMOKOS,IETUVOSMOKYKLOSEBTPRIVALOMOS3VARBIAUSIASARGUMENTASnNORIGEROLIETUVIAMS

    ERNAIKNISANETIKBULVILAUKUSBETIRKMYNPASLIUS mother-natures-son.com nuotrauka

  • 2 MKOVODmNr. 20 (9245) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    20 hektar kmyn pasli turinti .Bariauskien sak, jog neketina nuleisti rank ir toliau kovos, kad nuostoliai bt teisingai atlyginti.

    Kalbdamiesi su ja akis ak, Girels brelio (euoli seni-nija) mediotojai bdavo arogan-tiki, bet tapdavo sukalbamesni, kai gin sikidavo savivaldybs tar-nautojai. Jie klausdavo, kodl ie-kau teisybs, girdi, galt po 10 lit susimesti ir atlyginti nuostolius, nemalonius pokalbius prisimin kinink.

    Ji tikino, kad negali apsaugoti kmyn lauk nuo ern net iem. Neturjau jokios galimybs nuimti derli i iem, nes kmynai dvi-meiai augalai, o dabartiniams pas-liams kaip tik dveji metai, sak .Bariauskien.

    Tvarka nepalanki MEDIOTOJAMS

    alyje yra apie 900 mediotoj breli, kuriuose yra apie 30 tkst. mediotoj. Kasmet jie sumedio-ja per 100 tkst. vri ir pauki. Per 20112012 m. mediokls se-zon buvo sumediota daugiau kaip 94 tkst. laukini vri, i kuri daugiausia ern (33 tkst.), bebr (20 tkst.), stirn ir lapi (po ma-daug 14 tkst.).

    Deja, Lietuvoje nustatyta labai nepalanki mediotojams tvarka, pa-gal kuri jie privalo atlyginti nuos-tolius kininkams, jei laukiniai v-rys nuniokojo j derli, sitikins Lietuvos mediotoj ir vej drau-gijos pirmininko pavaduotojas me-

    dioklei Eugenijus Tijuas.Jei ala nustatyta ir vertinta, me-

    diokls plot naudotojas, tai yra mediotoj brelis, privalo atlygin-

    ti al. Galima, aiku, bylintis dl alos dydio, bet jei ji priteista, jos nesumokjus, breliui gresia sank-cijos, sak E.Tijuas.

    Pagal Mediokls statym pri-vaios ems savininkas, kurio em buvo priskirta mediokls plotams,

    turi teis udrausti medioti jam pri-klausanioje emje panaikinti me-diokls breliui mediokls leidim.

    Tai kratutin priemon, kuri itin nepalanki mediotojams, nes vienam breliui priskiriamas vidu-tinikai apie 5 tkst. ha dydio me-diokls plotas. Jame privatiems sa-vininkams (skaitant ir kininkus) gali priklausyti didel dalis sklyp.

    Iki iol tik du kartus i medio-toj breli laikinai buvo atimti lei-dimai medioti mediokls plotuo-se, nes mediotojai nesutiko atlyginti alos.

    0ASITAIKOIRNESININGKININK

    Pagal Mediokls statym, ku-ris galioja nuo 2002 m., kiekvienoje savivaldybje yra patvirtinta speciali komisija, vertinanti laukini vri ir pauki padaryt al kininkams.

    Nuostoliai apskaiiuojami pa-gal aplinkos ir ems kio minis-

    tr patvirtint metodik. kinin-kui, kurio laukams pakenk vrys, pakanka per 3 dienas kreiptis se-nin. Pastarasis per 7 dienas kar-tu su mediotojais privalo vertinti padarytos alos dyd.

    Pasak Lietuvos mediotoj ir vej draugijos pirmininko pava-duotojo E.Tijuo, neretai ir em-dirbiai gudrauja. Nesakau, kad taip elgiasi dauguma, bet pasitai-ko kinink, kurie tyia nenukasa bulvi, o vliau reikia pretenzijas, kad j lauk ikniso ernai, pri-simin jis.

    Mintoje metodikoje nustatyta, kad jei sklypas yra ne toliau kaip 200 metr nuo nam valdos, em-dirbys negali reikti pretenzij dl alos, nes pats turi pasirpinti der-liaus apsauga.

    Vienas 6 ar savininkas ai-kindavo, kad mediotojai priva-lo aptverti jo sklyp, prisimin E.Tijuas. Pretenzijas paprastai reikia smulks kininkai. Neteko girdti, kad stambesni emdirbiai bt nepatenkinti.

    Mediotoj lyderis mano, kad nuostoli atlyginimo tvarka yra ne-sudtinga. Ji sukurta remiantis Vo-kietijos, turinios senas mediokls tradicijas, patirtimi.

    0ROGNOZUOJAMINUOSTOLIAI

    Mediotojai nesutinka tik dl to, kad u vilk padarom al bt at-sakingi mediotojai, nes vilk me-diokl Lietuvoje yra stipriai ap-ribota. Pavyzdiui, pernai buvo nuauti tik 5 vilkai i madaug 200250 vilk. O, pavyzdiui, La-tvijoje vilk yra 800, Baltarusijoje per 1 000. iose valstybse kasmet sumediojama atitinkamai 200 ir 600 vilk.

    Valstyb ir savivaldybs nuostolius kininkams atlygina u vis laukini vri, kuriuos draudiama medioti itisus metus, padarom al.

    Pavyzdiui, Panevio ir Kdai-ni rajone besigananti madaug 70 80 stumbr kaimen, pasak Aplin-kos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimuio Budrio, pridaro bd kininkams u 150180 tkst. Lt. iemet progno-zuojami apie 200 tkst. Lt nuostoliai.

    Upernai pasitaik atvejis, kai Lietuvos raudonj knyg ray-tos gervs sunaikino 1 ha kopst derliaus ir kininkui buvo imokta 20 tkst. Lt kompensacija.

    Taiau nuostoli atlyginimo klausimas yra pernelyg ipstas, nes kol kas tik vien vienintel kart kilo rimtas ginas dl apiuopiamos a-los atlyginimo, sak L.Budrys.

    Panevio r. vienas medioto-j brelis teisme rodinja, kad dl madaug 40 tkst. Lt nuostoli buvo kaltas pats kininkas, kuris

    laiku nenum kukurz derliaus. Kaip gali ernas ikentti, kai ie-m alia jo pastatytas puotos sta-las, vaizdingai kalbjo L.Budrys.

    Jau pavasar bus patobulinta nuostoli apskaiiavimo metodika, kurioje bus tiksliau reglamentuota, iki kada mediotojai privals atly-ginti nuostolius u nuniokotas bul-ves, kukurzus, kitas kultras.

    .UOTVORIKI GARSINIPATRANK

    Kaip apsaugoti paslius nuo lau-kini vri, vieno bdo nra. Vieni silo aptverti laukus, bet tai ir kai-nuot brangiai, ir sumaint ap-dirbam pasli plot. Kiti ragina pirkti garsines patrankas, bet ir jos ne visada bna efektyvios.

    Pati pirkau garsines patrankas, prisimin kinink .Bariauskien. Bet jos veiksmingos buvo tik vien mnes, nes vliau vrys prie j pri-prato.

    Pasak kininks, geriausia bt, jei nuostolius atlygint valdia, o ne mediotoj breliai, nes ernai juk priklauso Lietuvos Respublikai, o ne mediotojams.

    Pavyzdiui, mano praymas tei-singai atlyginti nuostolius Ukmer-gs r. savivaldybje guli nuo pra-jusi met, bet j iki iol negavau jokio atsakymo. Jei statymu bt tvirtinta prievol valstybei, o ne b-reliams atlyginti al, gal tuos pra-ymus savivaldybs reaguot grei-iau, svarst .Bariauskien.

    N viena Lietuvos draudimo kompanija nedraudia pasli ne tik nuo ern, bet apskritai nuo laukini gyvn, vri ar pauk-i padaromos alos. Draudimas galimas tik tokiais atvejais, kai ki-ninkui priklausantis gyvnas pada-ro nuostoli (pvz., itrks i ap-tvaro) kit emdirbi pasliams. Tiesa, toki atvej kol kas nebuvo ufiksuota.

    Aktualijos

    VRYSNIOKOJAPASLIUSIRTUTINAMEDIOTOJPINIGINES

    .ETINKAMASPOIRISa-IKASnMS LAUKAInJSk+AZYS3TARKEVIIUS>QROAIOGEKIEJEOPN=O

    ,NK>HAI@HRNEL=@=NKIKO=HKOGUH=PEGPAJGQNIA@EKPKF>NAHE=EJAJKNELNEL=EJPEPKO=HKO0KGEAIA@EKPKF=EL=LN=OP=ER=@K-R=QF=OEGEQ])EG=OjIOH=Q-G=EjFOgJKNOEJKIAG=@H=QGE-JECURJJEAG=OJAL=FCQOOQR=N-UPE,=RUV@EQEOP=I>EG=JKLEJEOPQI>NJAI=JKI=JAPJQ>=E@UPEPK@HFL=@=NUP==H=GEJEJG=IORE-OQKIAPUN==PHUCEJ=I=ER=HOPU>O>EQ@APK+PEAIA@EKPKF>NAHE=EGQNEA>AJ@N=QF=OQGEJEJG=EOREO=@=OQP=NE=AI@EN>EQOP=ELL=PL=N=CEJ-E=Q>PE=GPURAOJEQOENL=OEJ=Q@K-PER=HOPU>OPAEGE=I=L=N=I='=H>Q=LEAIAHEKN=?EFKOCNEKREOQPR=NGUIE=LHEJGKO=QCKOHA>N=EOP=PU-@=IEQPR=JG=OQGAI=IAHEKN=-?EFKOCNEKREQOP=ELFQKOL=RANO@=IEJAH=QGJQO=QOEJEIKKH=>=E]CAN=gL=OHE@NGEJEIKOEOPAI=2EAJPK-@HL=OEJ=Q@KF=JPPAEGE=I=L=N=I=C=HEI=EAOIOEOLNOPEIAHEKN=?E-FKOCNEKREQGEIEIKLNK>HAI0A-NAEGE=PAEGPEL=N=EG=OENC=QPEJ=J-O=REI

    0ERNAIBUVONUAUTITIKVILKAIIMADAUGn 2(=N?DURKJQKPN=QG=

    0AGAL-EDIOKLSSTATYMKURISGALIOJANUOMKIEKVIENO-JESAVIVALDYBJEYRAPATVIRTINTASPECIALIKOMISIJAVERTINANTILAUKINIVRIIRPAUKIPADARYTALKININKAMS

    $ELIA3AULTEKALEIDIASI18.16.

    2YTOJIANDIEN

    .UPEJFA=HEAOLQOFAL=OJUCQNEQKOENPNAE=@EAJEKJ=GP2EAPKIEOH=EGUOEOLHE-GHA@EO2F=OJAL=OPKREKOGNULPEAOOEHLJ=O0AILAN=PN=REOKFA=HUFAGNEOEGE

    jE=QNEJEQKOAN=FKJQKOAREAPKIEOjJAPEGEH=ELOJEK=HEK EAJGNEPQHEPEGEIU->I=OPEGLEAPNUPEJE=IA=HEAOG=ILA@=NC=HEJQGNEOPEREAJ=GEP=OJ=EC2F=OOEHLJ=OQGE=QOE=PAILAN=PN=jjH=ELOJE=E=HEK

    'APRENP=@EAJ@=JCQIELH=QGOL=REAJE=E>=HPE@A>AOUOOJEACKPEGEIU>>QOIEJE-I=HE2F=OOEHLJ=O=HPEOE(EAPQRKOJAOEPN=QGOPK@HPAILAN=PN=EHEGOL=J=EG=ELENO=R=EPOLN=@EKFA

    ,AJGP=@EAJIO=HEAOHEJGL=FQ@O?EGHKJ=O*=GP@E@AOJEKOJEACK@=NJALNK-CJKVQKF=I=PEGOPELNF=JPEOE=QNONUPE=QNORF=OLQOPUOF=QAO=JP+N=OJ=GP@=NOLO=P=HPEEGEjREAPKIEOjEGEH=ELOJE=HEK HOPELN=QORFK>QOH=>=ER=N>Q EAJREOQNLQOPUOLEAPNUPEJFA(EAPQRKO@=HUFAOJECOGEHOLC=E=QNONUPE=QNORF=OOEHOEGEjIOREAPKIEORFKCOE=EOEAGOIO0AILAN=PN=@EAJ>QO=LEAjH=ELOJEQO=HEK>APR=N>QI=OEHEGO

    orai.lt, VL inf.

    0ORYT$IEN-1 -6o

    .AKT-11 -16o

    $IENo $IENo

    .AKT-8 -13o.AKT-6 -11o

    )KIIOLTIKDUKARTUSIMEDIOTOJBRELILAIKINAIBUVOATIMTILEIDIMAIME-DIOTIMEDIOKLSPLOTUOSENESMEDIOTOJAINESUTIKOATLYGINTIALOS

    KASDIENLTJQKPN=QG=

  • 3MKOVODmNr. 20 (9245) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Gali bti, kad kai kas dr pir-tu juos ir deklaravo pievas. NT atlikus patikr, buvo nustatyta, kad nesudarius nuomos sutarties em naudojama ir asmeninio kio teri-torijoje, ir Laisvos valstybins ems fondo plotuose.

    0IKTNAUDIAVIMONEVELG

    Bausms u savavalik valstybi-ns ems umim neivengs vienas Kelms rajono kininkas, kuris netei-stai naudojamuose plotuose dekla-ravo apie pus imto hektar ems kio naudmen. Nesudarius nuomos sutari ivengiama ir ems mokes-io. Su juo nepavyksta isiaikinti, kokios prieastys lm, kad valsty-bin em deklaravo, taiau neturjo joki nuomos sutari. is kininkas, beje, rajone gerai inomas, nesiteikia su mumis bendrauti, todl suraysime administracinio teiss paeidimo pro-tokol, sak NT Kelms skyriaus vedja Danut Puidokien.

    Be io kininko, NT Kelms skyriaus specialist akirat pate-ko dar 26 emdirbiai, kurie, netu-

    rdami nuomos sutari, deklara-vo ems kio naudmenas. Anot D.Puidokiens, su jais visais isiai-kinta ir susitarta, todl bausti j ne-reikia. Jie susimokjo ems mo-kest u 2012 m. Kas norjo, gavo laikinus leidimus iemet naudotis ta eme, kiti to atsisak. Kai kurie s-ra pateko dl klaidingai braiyt deklaruojam plot. Taigi piktnau-diavimo ia nevelgme, aikino NT Kelms skyriaus vedja.

    3UKLYDODLNEINOJIMO

    Pakruojo rajone perpus maiau emdirbi, patekusi NT nu-statyt asmen, kuriuos galima bt bausti u savavalik valsty-bins ems naudojim, sra. Ta-iau nesiruoiama n vienam i j skirti baud. Paprastai emdir-biai sudaro laikinas nuomos su-tartis, taiau ir pas mus bna toki atvej, kai deklaruota be j. Bet jie nepiktybiniai, todl apsijome be paeidim protokol, tikino NT Pakruojo skyriaus vedja Bi-rut Vaitekaitien.

    Anot io skyriaus vyresniojo spe-cialisto Kstuio Kazlausko, dalis t emdirbi iems metams jau gavo laikinus leidimus naudotis valstybi-ne eme, kiti yra para praymus. Dauguma moni, ypa vyresnio amiaus, nesusivok ar pamiro pra-tsti prie kiek laiko gautus leidimus naudotis eme. O tai reikia padaryti kasmet. Jie mano, kad turi ilgalaiks nuomos sutartis. Vargu ar ia galima velgti siek pasipelnyti jie dekla-ruoja kok hektar vienai karvutei paganyti, teig K.Kazlauskas.

    Valstybine ems kio paskirties eme emdirbiai gali naudotis su-darydami nuomos sutartis arba gav leidimus laikinai naudotis valstybi-ns ems sklypu, tinkamu ems kio veiklai.

    .ESUINTERESUOTIBAUSTI

    Pasak NT atstovs spaudai Au-ros Pocits, iemet pirm kart ver-tinus emdirbi pateiktas pasli ir

    ems kio naudmen deklaracijas nustatyta kone du tkstaniai atvej, kai asmenys, neturdami teiss naudo-tis valstybine eme, j deklaravo ir siek tiesiogini imok. Nustaius paeidi-m NT teritoriniai skyriai kvietsi tuos asmenis ir aikinosi prieastis: ar neatitikimai buvo nustatyti dl brai-ymo netikslum, ar neturint naudo-jimosi teiss, ar dl kitoki aplinkybi.

    Susitikimuose su emdirbiais NT vadovas Vitas Lopinys tvirti-no, kad tikrinimo tikslas ne bausti emdirbius, o isiaikinti neatitiki-m prieastis bei teisinti valsty-bins ems naudojim. Teisikai irint tai tarsi savavalikas ems umimas, taiau tarnyba nesuinte-resuota skirti baudas. Tiems asme-nims buvo siloma rayti praymus

    leisti naudotis valstybine eme, teig NT vadovas.

    Anot NT specialist, toki prob lem nekilt, jei deklaruojant paslius bt reikalaujama pateik-ti ems nuosavybs dokumentus ar nuomos bei laikino naudoji-mo sutartis. Taiau tai neprivalo-ma. Pasak Nacionalins mokjimo agentros vadovo Sauliaus Silicko,

    pildant pasli ir ems kio naud-men deklaracijas norima ivengti perteklini reikalavim. Siekia-me, kad bt maiau biurok ratijos, todl ir nepraome emdirbi pa-teikti ems nuomos sutari. e-ms teisinimo dokument reika-laujame tik tada, kai t pat lauk nori deklaruoti du ar trys asme-nys, aikino Nacionalins mok-

    jimo agentros vadovas. S.Silickas adjo tartis su ems kio mi-nisterijos vadovybe, ar tokiems as-menims reikt taikyti sankcijas ir mainti imokas.

    $AUGIAUVIEUMO

    NT teritorini skyri specia-listai svarsto, kad kitais metais to-ki galim paeidj gali atsirasti ir daugiau. Pagaliau bus tvarka. ie-met patikrintos tik piev ir ganykl deklaracijos, teig NT Pakruo-jo rajono specialistas K.Kazlauskas. Anot NT Anyki skyriaus ve-djo Dainiaus Petrausko, isiaikinti mintus neatitikimus padjo iuolai-kins kompiuterins technologijos.

    Bendradarbiaujant Nacionali-nei mokjimo agentrai ir NT, pritaikius modernias technologi-jas, paaikjo, kad teisinta ne vi-sos deklaruotos valstybins ems nuoma. Visi duomenys viei, viskas matosi. Taigi taikant naujas kom-piuteri programas atsiranda dau-giau vieumo ir skaidrumo, ai-kino D.Petrauskas.

    2013 m. kovo 1 d. prelimina-rus laisvos valstybins ems kio paskirties ems (iskyrus esani saugomose teritorijose) plotas buvo apie 140 tkst. ha. 2013 m. sausio 1 d. duomenimis, nagrinjama 12,6 tkst. asmen praym pirkti 261,7 ha valstybins ems kio paskir-ties ems.

    Aktualijos

    1O

    0ROBLEMOSDLVADINAMJTRIHEKTARININKVidas Juodsnukis(EAPQRKOAEIKOGEJEJGOFQJCKOR=@KR=O

    =QCE=QOE=LNK>HAIGEHK@HR=@E-J=IFPNEDAGP=NEJEJG*AI==ECU-RAJPKFLNEA@Q@AEIPIAEQOC=RQ-OEjD==OIAJEJEKGEKAIOFLNER=PEV=RK0=E=QUN=ENPKGEGQNEAFKOJAOEPAEOEJK =JE=QOE=E>AJ@NK-RO@EN>=PKGE=OAIAO>AFKGEOQ-P=NEJAOL=C=HOP=PUI=OIAJEJEKGEKAIEJAC=HEI=LANJQKIKPE =->=N=PHEGQOEO=IAOJ=J=HEVENL=-=EGFKPKGE=PRAF1JAPAEOEJPQK-OALHKPQKOA@AGH=NQKP=OAIOGEKJ=Q@IAJ=OJAPQNP>PEIKG=IKOPEAOEKCEJOEIKGKO(EAPQRKFA@=>=NG=OIAP@AGH=NQKF=I=REO@=QCE=QA-IEJAE>QRKJQI=PUP=OPKF=JP!/

    !TSIRANDAAPSUKRUOLIJuozas Baublys(EAPQRKOJA@ANHEJ-CAIEJ=Q@KPKF=OK?E=?EFKOLEN-IEJEJG=O

    GEJEJG=EPEGN=EJARAJCE=OQ@=NE-JPER=HOPU>EJOAIOJQKIKOOQ-P=NEENJAPAEOEJAIEJ=Q@KFEIKJAOEAGE=EIKGJ=LNEAEJC=EjFEAIEJ=GAHEQOL=OAIPR=NGKOOLA?E=-HEOPQOP=E=QJAREO=@=L=RUGOP=EOE-JQKIKPE&EAIOO=GKI=G=@JAJ=Q-@KF=I=AI>QOCNEJ=I=L=C=HAIOCNEJEIKER=@=O>AFAJQK-IKOLNK?AO=OEHC=EQPNQJG=AI@EN->E=EPQNE>AHOPEOENNK@EJPEG=@AIOJEAG=OJA@EN>=>APAIPR=NGEJEJG=EJEAG=@=JAL=OEHKH=EORKOR=HOPU>EJOAIO'EP=LNK>HAI=P=G=@>=ECE=J-PEOL=OHE@AGH=N=REIKH=EGKP=NLEQEG=EGQNEA=LOQGNQKHE=ECA>=EOE=EGEJ-PEGQNUN=H=EORR=HOPU>EJOAIOLHKPF@AGH=NQKF=ENC=QJ=EIKG=OAPP=EjPEGN=EJAREAPEJE=EGEJEJG=E

    VALSTYBINEMNUSITAIKBENUOMOSIRMOKESI

    0ILDANTPASLIIREMSKIONAUDMENDEKLARACIJASNORIMAIVENGTIPERTEKLINIREIKALAVIM ,APNK)=HGKJQKPN=QGKO

    .4ATLIKUSPATIKRBUVONUSTATYTAKADNE-SUDARIUSNUOMOSSUTARTIESEMNAUDOJAMAIRASMENINIOKIOTERITORIJOJEIR,AISVOSVALS-TYBINSEMSFONDOPLOTUOSE

  • 4 MKOVODmNr. 20 (9245) 6ALSTIEILAIKRATISAktualijos

    0ESIMISTINSPROGNOZSNEPASITVIRTINO!LGIRDAS"UTKEVIIUS, Ministras Pirmininkas

    io sprendimo oponentai kaip manydami stengsi teigti, kad MMA padidinimas privers vers-lininkus masikai atleisti darbuo-tojus ar bankrutuoti, taiau sau-sio mnesio pokyi darbo rinkoje analizs duomenys leidia manyti, kad ios pesimistins prognozs netaps realybe.

    2012 m. ketvirt ketvirt, paly-ginti su treiuoju, dirbanij skai-ius sumajo 9 287, arba 0,71 proc. Analizuojant ilgesnio laikotarpio duomenis, galima pastebti, kad kiekvien met ketvirt ketvirt dir-banij skaiius, palyginti su tre-iuoju, yra maesnis, t. y. jauiamas sezoninis dirbanij skaiiaus svy-ravimas. 2012 m. ketvirt ketvirt, palyginti su 2011 m. ketvirtu ketvir-iu, dirbanij padaugjo 32 882, arba 2,61 proc. Ms turimais duo-menimis, 2013 m. sausio mn. i darbo buvo atleisti 38 575 darbuo-tojai, taiau darbinti 42 027. Taigi, per sausio mnes darb buvo pri-imta pusketvirto tkstanio daugiau darbuotoj negu atleista.

    Darbuotoj primimo darb duomenys rodo, kad MMA padidi-nimas neturjo esmins takos dar-buotoj darbinimui. Analizuojant duomenis pagal ekonomines veiklas matyti, kad 2013 m. sausio mn. darbuotoj daugiau atleista negu priimta prekybos, statybos, apgy-vendinimo ir maitinimo monse. Tai yra ekonomins veiklos mons, kuriose mokamas maesnis nei vi-dutinis darbo umokestis ir darbo apmokjimas sudaro didel snau-d dal, o svarbiausia jauiamas darb sezonikumas. Tad oponen-tams nra pagrindo manyti, kad MMA padidinimas saus situacij pablogino.

    Analizs duomenys rodo, kad per sausiovasario mn. valstybs biudet gyventoj pajam mokes-io (GPM) surinkta 552 mln. Lt, o 2012 m. tuo paiu laikotar- piu 529,2 mln. Lt. Tad gali-ma teigti, jog biudeto pajamos i GPM padidjo 4,3 proc.

    Tikiuosi, kad MMA padidini-mas ilgainiui prisids prie kovos su nelegaliu darbu, mains socia-lin atskirt ir padidins valdios sektoriaus pajamas biudet.

    0RANEIMASPAGYRNIKASJurgis Razma, Seimo narys

    Vyriausybs praneim verti-nu kaip pagyrnik ir klaidinan-t. MMA didinimo poveik darbo viet skaiiui bus galima vertin-ti prajus dviem ar net keturiems mnesiams, nes toks yra spjimo apie atleidim i darbo terminas. Taiau jau ir dabar Statistikos de-partamento (SD) sausio mnesio duomenys rodo, kad iki tol nuo-sekliai majs nedarbas, elimina-vus sezon tak, sustojo ties 13,3 proc. yma. Sodros duomenimis, apdraustj asmen saus, paly-ginti su prajusi met gruodiu, yra 10 tkst. maiau.

    Ministras Pirmininkas pabr, kad gyventoj pajam mokesio (GPM) sausiovasario mnesiais, palyginti su prajusiais metais, su-rinkta 4,3 proc. daugiau, taiau iuo skaiiumi girtis nedert i-nant, kad metinis 2012 m. GPM prieaugis, palyginti su 2011 m., buvo 5,7 proc. Taigi GPM augi-mo tempai ltja.

    Tad nestebina, kad Ministras Pirmininkas praneime visikai nu-tyli Sodros pateiktus atlyginim pasiskirstymo intervalais duomenis. I pateikt duomen matyti, kad dirbanij, kurie gauna atlygini-m, maesn u MMA, padaugjo 26 tkst., nors, kaip minta, ben-dras dirbanij skaiius suma-jo 10 tkst.

    Akivaizdu, kad tam tikra dir-banij dalis jau nuo sausio dirbtinai darbinta ne visu etatu. Ateityje tas skaiius gali padidti tiek dl privataus, tiek dl vieo-jo sektoriaus takos. Savivaldybs jau skundiasi, kad MMA didinti trksta daugiau kaip 40 mln. Lt, teritorins ligoni kasos gydymo staigoms neskiria papildom pini-g, reikaling dl MMA didinimo.

    Noriu pabrti, kad MMA di-dinimas neabejotinai buvo pri-brends, todl prajusioje ka-dencijoje konservatori frakcija ragino savo Vyriausyb tai drsiau vykdyti. Tenka apgailestauti, kad A.Butkeviiaus Vyriausyb en-g ingsn aklai ir neapgalvo-jusi, kaip suvelninti galimas nei-giamas pasekmes, neisprendusi, kaip patenkinti vieojo sektoriaus papildom l poreikius.

    !NTPOLITINISVARSTYKLI

    !ISTROSDLATLYGINIMDIDINIMO6YRIAUSYBPASKELBKADNUOSAUSIODMINIMALAUSMNESI-

    NIOATLYGINIMO--!PADIDINIMASNUOIKI,TNETURJOESMINSTAKOSDARBUOTOJATLEIDIMUIARDARBINIMUI!RTIKRAI

    !RNAS$AUGLA6,URNALISTAS

    SITVIRTINUSI6ILNIAUSKRATE,IETUVOS LENK RINKIMAKCIJA,,2!AKTYVIAIMSIPERTVARKYTIVIS,IETUVIRIKARTPASILKE-LETRADIKALISTATYMPROJEKTUDRAUSTIABORTUSVESTIPRIVALO-MTIKYBOSMOKYMMOKYKLOSEIRGRINTISOVIETIN4AUTINIMA-UMSTATYM

    .ORIKADLIETUVIAINEIMIRT

    LLRA atstovaujantys parlamen-tarai Seimo posdi sekretoriate registravo Gyvybs prenatalinje fazje apsaugos statymo projekt. Pasak ios partijos lyderio, Euro-pos Parlamento nario Valdemaro Tomaevskio, siloma teisinti, kad ntum nutraukti galima bt tik dviem atvejais: kai ntumas gresia nios moters gyvybei ar sveika-tai arba yra pagrst tarim, kad ntumas atsirado dl nusikalsta-m veik.

    statymo projekte pabriama, kad mogaus gyvyb prasideda nuo moters apvaisinimo ir kad visi klau-simai, susij su gyvybs prenatalin-je fazje apsauga, turi bti spren-diami, teikiant prioritet vaiko teisms.

    Projekt inicijav Seimo nariai tvirtino, kad Gyvybs prenatalinje fazje apsaugos statymas atspin-di Katalik banyios, popieiaus Jono Pauliaus II mokymus, taip pat alies piliei lkesius. J nuomo-ne, statymas bus rytingas ingsnis ginant Lietuvai gyvybikai svarbius interesus demografijos ir visuome-ns morals srityse. LLRA aikino, kad neribojant abort per ateinant imtmet lietuviai imirs.

    Partija taip pat pasisako prie pa-sirinkim gimdyti ar ne, jeigu nusta-tytas kdikio apsigimimas. Vaik su negalia reikia gimdyti, gydyti, o ne udyti. Visi mons turi teis gyventi. Mes gyvename XXI amiuje, ur-nalistams sak V.Tomaevskis.

    statymo projekt kartu su LLRA frakcijai atstovaujaniais Seimo nariais teikia darbietis Ks-tutis Daukys ir drsininkas Al-girdas Patackas.

    Toks statymas veikia Airijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Malto-je. Siloma, kad jis sigaliot nuo 2014 m. sausio 1 d.

    +ALTINALIBERALIZM

    Seimo posdi sekretoriate LLRA frakcija registravo vietimo statymo patais, kad tikybos dalykas yra privalomas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas vykdaniose mo-kyklose. V.Tomaevskis tvirtina, jog toks silymas Konstitucijai neprieta-rauja. Konstitucija apie tai nieko ne-sako. ia mokymasis, o ne prievarta eiti banyi, sak jis Seime vyku-sioje spaudos konferencijoje.

    Konstatuodamas, kad alies jau-nimas igyvena dvasin nuopuol ir tampa vis iauresnis, V.Tomaevskis dl to kaltina liberalizm. Susiklos-iusi padtis yra kaina, kuri moka-me u pataikavim liberalizmui, kai aktyviai propaguojamas laisvas elge-sys, sak jis Valstiei laikraiui. Jis kaltino ir skandinavikj auklji-mo model, kuris neva yra grindia-mas lyi suvienodinimo principu.

    Europos alyse religijos pamokos kartu su kitomis privalomomis disci-plinomis trauktos privalomj da-lyk program, teig V.Tomaevs - kis. Tai labai gerai, nes tokio spren-dimo prieininkai i tikrj atsisako

    Europos kultros ir civilizacijos pa-grind mokymo vietimo staigose.

    Jo teigimu, kaip ir kitos senosios partijos, LLRA turi politin stubu-r ir valdaniosios koalicijos gre-tas eng su pasauliros statym projekt koncepcija, kurioje kalbama apie jaunosios kartos aukljim, negi-musi vaik apsaug ir dvasini ver-tybi ugdym.

    V.Tomaevskis urnalistams yra minjs, kad valdaniosios koalicijos partneriai adjo LLRA siekius pa-laikyti ir leisti kit frakcij nariams balsuoti pagal sin. Jo teigimu, ti-kybos mokymas yra privalomas kai kuri Vokietijos federacini emi valstybinse mokyklose. Jos mokoma visose Ispanijos vietimo staigose nuo darelio iki universiteto. Privalo-mos tikybos pamokos yra ir Lenkijoje, kurios teiss aktuose numatyta, kad ti-kybos mokoma, jei klasje yra maiau-siai trys tos paios konfesijos atstovai.

    "ANYIAATSIRIBOJO

    LLRA silym dl privalomo tikybos mokymo kritikai vertino Lietuvos katalik banyios Vys-kup konferencija. Jos pirmininkas, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamke-viius iplatino praneim, jog Lie-tuvos katalik banyia nepritaria, kad alies mokyklose bt vestas privalomas tikybos mokymas.

    Toks politik ingsnis sukelia visikai nereikaling tamp ir pasi-piktinimo bang visuomenje, neva Banyia siekia prievartins akcijos. Nordami isklaidyti ias abejones, reikiame nepritarim tokiems si-lymams ir neigiam nuomon apie juos. ie politik raginimai nra ir nebuvo derinami su Katalik ba-nyios vadovybe, praneime teig S.Tamkeviius.

    Pasak S.Tamkeviiaus, iuo metu galiojanti tvarka, kai mokslei-viai gali rinktis tikybos arba etikos pamokas, pilnai gyvendina gali-myb visiems norintiems pasirinkti savo konfesijos tikybos arba etikos pamokas, tuo paiu nepaeisdama niekieno laisvs apsisprsti dl savo dorinio ir religinio ugdymo.

    0ASIRANENOROMIS

    Kovo 4 d. LLRA frakcija Seime registravo nutarimo projekt, kuriuo pasil pratsti 1991 m. sausio 29 d. priimto Tautini maum statymo nuostat galiojim iki to laiko, kol Lietuvoje bus priimtas naujas Tau-tini maum statymas. LLRA lai-kosi nuomons, kad alyje, kurioje gyvena apie 16 proc. kit tautybi gyventoj, btina teisikai reglamen-tuoti j funkcionavim valstybje.

    Tautini maum statymas nustojo galioti 2009 m. gruodio 31 d. Be kita ko, jame numatyta ga-tvi pavadinim uraus rayti tauti-ni maum kalbomis. is statymas sigaliojo dar sovietmeiu 1989 m. gruodio 10 d., vliau 1991 m. sau-sio 29 d. buvo kiek pakeistas ir pa-pildytas. J pasira Vytautas Lands-bergis. Taiau jis pareik, kad tai visai nesvarbu: Tai nereikia, kad a iandien, dabartinmis slygomis, pa-sirayiau t pat.

    3ILODRAUSTIABORTUSIRMOKYTISTIKYBOS

    1O

    64OMAEVSKIUIPARPOLIETUVIGIMSTAMUMASIRDOROV

    FOTODIENALTnuotrauka

  • Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    kinink inios

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    7 psl. 7 psl.

    Dl veislini galvij verta stengtis

    Moters pasaulis

    13 psl.

    Gaunant paalpas, dirbti nuostolinga

    13 psl.

    Drabuiuose slypi ne tik gera energija

    Moteris nuo smurto gina statymas, bet ne policija

    Pavasario sesijoje Seimo na-riai ir vl svarstys, ar teisinti pluotini kanapi auginim reglamentuojanio staty-mo projekt. O kininkai ne-snaudia: prajusiais metais jie jau deklaravo 130 ha i augal pasli.

    Jolita urauskien

    Tiek moterys, tiek vyrai, at-sidar drabui piln spint, neretai susikremta, kad nra k apsirengti. Ir taip yra ti-krai ne todl, kad turimi drabuiai ij i mados ar pabod. Bioenergetikai ne-abejoja, kad taip nutinka dl pakitusios vidins bsenos.

    Laura Mureikait

    18 psl.17 psl.

    Klaipdos rajono Lgali kaime girtas sutuoktinis iauriai, kelias valandas kankins, nuud mo-n. Keturi vaik moti-na kvietsi policij, taiau pagalbos nesulauk.

    Arnas Daugla

    I valstybs skiriam i-mok gyvenanti daugia-vaik eima perspektyv Lietuvoje nemato.

    Oksana Laurutyt

    Per metus alies kiuose sumajo beveik 25 tkst. karvi ir beveik 5 tkst. kontroliuojam karvi. ie duomenys kelia nerim ir naujajam ems kio mi-nistrui, kurio iniciatyva gy-vulininkyst skelbiama pri-oritetine kio aka.

    Albinas aplikas

    Keliai grti LietuvApie emigracij prasta kalbti nutaisius sielvartin-g veid, apie emigrant grim kaip apie vargiai manom dalyk. Taiau ieivijos lietuvis Algis Micknas, Ohajo (JAV) universiteto profesorius, vienas ikiliausi pasaulio filosof, apie emigracijos baub kalba su daug regjusio mogaus ramybe ir jam bdinga aisme.

    Rta Kliyt

    Kanapi auginimui aliaviesa dar neudegta

    Ms svetain Prieblandos

    /ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages false /GrayImageMinResolution 150 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 50 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages false /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages false /MonoImageMinResolution 300 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 300 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects true /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

    /CreateJDFFile false /Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure false /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MarksOffset 6 /MarksWeight 0.250000 /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PageMarksFile /RomanDefault /PreserveEditing false /UntaggedCMYKHandling /UseDocumentProfile /UntaggedRGBHandling /UseDocumentProfile /UseDocumentBleed false >> > ]>> setdistillerparams> setpagedevice