Saulius TvirbutasVL žurnalistas, saulius.tvirbutas@valstietis.lt

Pagrindiniame šalies įstaty-me, Konstitucijoje, skelbiama, kad nuosavybė Lietuvoje yra ne-liečiama vertybė. Tai – vienas pa-grindinių demokratiškos valsty-bės principų. Tačiau Kauno rajono

ūkininkas Jonas Vincas Petruške-vičius savo kailiu patyrė, kaip len-gvai galima netekti dalies žemės: po darbymečio apsilankęs savo valdose jis rado išverstą riboženklį ir įsirėžusį į jo valdas kelią. Žemėt-varkininkai pripažino, kad ūkinin-kui padaryta žala, tačiau nieko daugiau nenuveikė.

Neteko dalies žemės

Kauno rajone esančiame Mitkūnų kaime J.V.Petruškevičius jau 20 metų dirba nuosavus 9 ha žemės. Pernai rudenį ūkininkas suarė savo valdas ir ramiawi išvažiavo į namus, kurie yra kitoje gyvenvietėje – Vandžiogaloje.

2010 rugsėjo 22, trečiadienis • Nr. 75 (8990) • Išeina trečiadieniais ir šeštadieniais • Kaina 1,89 Lt

Ūkininkų žinios• Sodininkus liūdina maždaug

perpus mažesnis vaismedžių der-lius, bet įkvepia padvigubėjusios obuolių pardavimo kainos.

• Šalies gyvulių augintojai įsi-tikinę, kad sveikos bandos statu-sas – tik monopolininkų užgaida.

• Rudenį šilauogių krūmai puošnūs savo paraudusiais lapais, kurie žaižaruoja šiltais atspalviais. Tai ženklas, kad augalai ruošiasi poilsiui.

Tėviškės šviesa• „Valstiečių laikraščio“ priedo

„Tėviškės šviesa“ žurnalistai ir La-voriškių vidurinė mokykla surengė popietę „Ugdome valstybės pilietį patriotą“.

• Kasmet pirmoji mokslo metų diena suvienija į didelę gražią ben-druomenę mus visus.

Šiandien VL su priedais:

Šeštadienį VL su prieduŠeštadienis

Prieš monopolinius žaidimus mūsų valstybė yra bedantė?

Kas pelnosi iš brangstančių maisto produktų? Ar valstybė pajėgi apginti savo šalies varto-tojus? Tokie klausimai vis daž-niau kyla gyventojams.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Apie tai – 4 psl. Apie tai – 19 psl.

Žemėtvarkininkai, nu rėžę dalį žemės iš Kauno r. ūkininko, nusiplovė rankas – jų teigimu, dabar susigrąžinti dalį sklypo yra paties savininko rūpestis.

Kol televizijos pramoginėse laidose Seimo nariai šoka, dainuoja ir teisėjauja įvairiose komisijose, premjeras Andrius Kubilius su ministrais patylomis dėlioja 2011 m. valstybės skurdo biudžetą.

Valdininkams nuosavybės teisė – tik tušti žodžiai

Valstybės biudžetą ministrai kol kas dėlioja po kilimu

Gediminas Stanišauskas. Išsamiau skaitykite 2 psl.

Švietimu, bet ne draudimais vykime alkoholizmą

Ar prekybos alkoholiu laiką pailginus iki 24 val. pavyktų padi-dinti valstybės biudžeto pajamas ir sumažinti šešėlinę alkoholio prekybą?

Martyno Vidzbelio nuotrauka Nukelta į 3 psl.

2 2010 rugsėjo 22 • Nr. 75 (8990)Valstiečių laikraštis

Gediminas StanišauskasVL žurnalistas, gediminas.stanisauskas@valstietis.lt

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino politines partijas 2011 m. valstybės biudžeto svarstymo ne-paversti politinės kovos instrumen-tu, tačiau, atrodo, kad šie ragini-mai nebuvo išgirsti. Iki šiol neaišku, kaip valstybė gyvens kitais metais, nes Vyriausybės nariai prioritetus dėlioja pagal savo poreikius.

Slepia net nuo parlamentarų

Dar prieš mėnesį fi nansų mi-nistrė Ingrida Šimonytė tikino, kad rugsėjo pradžioje Vyriausybę pasieks visų ministerijų fi nansiniai užmojai kitiems metams, tačiau iki šiol Vyriausybė slepia net prelimi-narų valstybės biudžetą.

„Nenormalu, kad iki šiol neturime net išankstinių Vyriausybės planų, kaip valstybė gyvens kitais metais, valstybės biudžeto projekto iki šiol nėra“, – ap-gailestavo Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto narys Remigijus Ačas.

Vyriausybė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų fi nansinių ro-diklių patvirtinimo įstatymo projektą Seimui privalo pateikti likus ne mažiau kaip 75 dienoms iki biudžetinių metų pabaigos. Tai yra vėliausiai iki spalio vi-durio. Finansų ministerija Vyriausybei šį projektą žada pateikti spalio 1 d.

„Tradiciškai asignavimų valdyto-jų (ministerijų ir žinybų) pageida-vimai didesni nei fi nansavimo ga-limybės“, – „Valstiečių laikraščiui“ pripažino fi nansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Ji nedetalizavo, kurios ministeri-jos užsiprašė daugiausia lėšų, o kurios atsižvelgė į ekonomines realijas.

Sutarta viešai neskelbti

Prognozuojama, kad 2011 m. na-cionalinio biudžeto asignavimai be ES ir kitos tarptautinės fi nansinės paramos lėšų sudarys 18,2 mlrd. Lt, o su ES ir kitos paramos lėšomis – apie 29,9 mlrd. Lt.

Kitais metais iš keturių pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyven-tojų pajamų, akcizų ir pelno bus gau-

ta apie 15,11 mlrd. Lt, tai yra apie 83 proc. nacionalinio biudžeto pajamų.

Nėra abejonių, kad Finansų mi-nisterija žino visų ministerijų pla-nus, tačiau Vyriausybėje susitarta jų kol kas neskelbti viešai.

Kaip kitaip paaiškinti tai, kad prieš dvi savaites pasirodė informa-cija, kurie ministerijų klerkai uždirba daugiausia, kurie – mažiausia. Už-

sienio reikalų ministerijos valdinin-kai yra „labiausiai nuskriausti“. Kitų ministerijų tarnautojų atlyginimams netaupoma net ekonominės krizės sąlygomis. Bet esmė nuo to nesikei-čia – Vyriausybė turi visus skaičius, tik kažkodėl jais nesidalija.

Atskiri Vyriausybės nariai su vi-suomene žaidžia keistą žaidimą. Biudžeto metmenų ofi cialiai kaip ir nėra, bet ministrai kalba apie „di-delį lėšų poreikį“.

Vyriausybėje dar neapsispręsta

Finansų ministrė I.Šimonytė pareiškė, kad ministerijos kitąmet turėtų apie 10 proc. sumažinti savo apetitą (girdi, reikia taupyti), tačiau dauguma ministrų kolegės žodžius

praleido negirdomis. Aiškėja, kad ministerijos užsiprašė net 4 mlrd. Lt daugiau nei šiemet.

Vien krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad jos kuruojamai sričiai kitais metais pa-pildomai prireiks 130 mln. Lt.

Beveik 100 mln. Lt daugiau no-rėtų gauti Susisiekimo ir Švietimo ir mokslo ministerijos, o Sveikatos

apsaugos ministerijos, su kurios ži-nia Lietuvoje užsidarė dešimtys li-goninių ir poliklinikų, siekia gauti dar daugiau pinigų.

Ūkio ministras Dainius Kreivys tikino, kad didžiausią dėmesį kitais metais skirs smulkiajam ir viduti-niam verslui. Kitų ministerijų at-stovai apsiribojo tik neapibrėžtais komentarais: „dar skaičiuojame“, „deriname“ ir panašiai.

Daugiau pinigų nei šiemet reikės Finansų ministerijai, kuri adminis-truoja šalies skolą ir kuriai palūka-noms mokėti prireiks papildomai apie 100 mln. Lt.

Vien šiemet valstybės skola pa-didėjo nuo 27,1 iki 35,8 mlrd. Lt. Kiekvienam šalies piliečiui tenka 10 194 Lt skolos, o kasmet jam reikė-tų sumokėti apie 485 Lt palūkanų.

Pinigus dalijasi siaurame rate

Kodėl Vyriausybė taip įslapti-no ministerijų planus, politologas R.Lopata toli atsakymų neieško.

„Daug kas priklauso nuo mi-nistro įtakos ir nuo ministro svorio

gauti kuo didesnį fi nansavimą. Pa-žvelgus į biudžeto eilutes yra ma-tomi Vyriausybės ir atskirų politikų interesai“, – sakė R.Lopata.

„Vienmandatėse apygardo-se išrinkti Seimo nariai turi dide-lių įsipareigojimų savo rinkėjams ir rėmėjams, o pastarųjų lūkesčiai matuojami Seimo nario galimybė-mis „pramušti“ investicijas“, – nea-bejoja R.Lopata.

Politologas pabrėžia, kad iš biudže-to krypčių, ypač sunkmečiu, galima spręsti ir apie Vyriausybės strategiją. „Trečias dalykas – rinkimai į savival-dybes, nes Vyriausybės požiūris į tam tikrus regionus irgi parodo tam tikrus interesus“, – akcentavo R.Lopata. Jo žodžiais, svarstant biudžetą visada „vyksta kova dėl fi nansinių resursų“.

Seimas paliktas nežinioje

R.Ačo teigimu, Vyriausybė net nediskutuoja su Seimu, ar mažins valstybės valdymo išlaidas, kam ki-tais metais skirs prioritetus.

„Pasižiūrėkite, kas darosi Baltaru-sijoje, kai Vyriausybei sumažinus lėšas konsuliniams departamentams balta-rusiai vizos turi laukti 2,5 mėnesio, o viena viza kainuoja apie 30 eurų, – pik-tinosi R.Ačas. – Tai apie kokį biudžeto planavimą galime kalbėti, kai mes pa-tys atsisakome auksinių kiaušinių, jau neskaičiuojant to, kiek pinigų vienas svečias gali palikti Lietuvoje.“

R.Ačas pateisina tik vidaus rei-kalų ministro Raimundo Palaičio skambinimą pavojaus varpais, kad neskyrus daugiau lėšų teisėsaugai Lietuvos saugumo sistema atsidurs ties katastrofos riba.

„O apskritai kalbant, kiek teko bendrauti su valdančiosios koalicijos ministrais, kurie nepriklauso Tėvy-nės sąjungai, tai jie visą laiką jaučiasi skriaudžiami“, – akcentavo R.Ačas.

Komiteto vadovas niekur neskuba

Kitas Biudžeto ir fi nansų komite-to narys Vytautas Galvonas prisipa-

žįsta, kad, nors ir dalyvauja komiteto posėdžiuose, vis dėlto informacijos apie valstybės biudžeto planavimą neturi. „Gal Vyriausybė galvoja, kad rinkėjams dabar rūpi tik tai, kas iš parlamentarų šiuo metu šoka, o kas dainuoja“, – juokavo V.Galvonas.

Savo ruožtu Biudžeto ir fi nansų komiteto pirmininkas Kęstutis Gla-veckas „Valstiečių laikraštį“ tikino, kad kol kas irgi neturįs jokios informacijos apie kitų metų valstybės biudžetą.

„Tačiau pagrindinės kryptys iš-liks tos pačios – stabilizuoti fi nansų sistemą, mažinti nedarbą, pritraukti investicijų, vykdyti reformas“, – sakė K.Glaveckas.

K.Glavecko teigimu, komitetą valstybės biudžeto projektas pa-sieks spalio 18 dieną, o prelimina-rios jo gairės paaiškės maždaug po savaitės.

Aktualijos

Valstybės biudžetą ministrai kol kas dėlioja po kilimu

Svarstymai nesugriaus VyriausybėsAlgis Krupavičius, politologas

Informacija apie kitų metų biudžeto planus turi būti teikiama bent jau Seimo arba Vyriausybės interne-to svetainėse. Jeigu dėl kokių nors priežasčių nebūtų priimtas 2011 m. valstybės biudžetas, automatiškai įsigaliotų kitas fi nansavimo princi-pas, tai yra viskas būtų fi nansuoja-ma taip, kaip ir 2010 metais. Kar-tais atsitinka, kad biudžeto svars-tymai sugriauna vyriausybes, bet dabartiniam A.Kubiliaus ministrų kabinetui tai negresia. Su Tėvynės sąjunga koaliciją sudariusios parti-jos stengiasi išlikti tarp valdančių-jų vien todėl, kad būtų viešumoje, nors tų partijų reitingai sumažėję tiek, kad galima apskritai abejoti jų perspektyvomis politikoje. Kita prie-žastis, dėl kurios gali griūti Vyriau-sybė, tai atskirų ministrų nesusikal-bėjimas dėl biudžeto. Juk sveikatos apsaugai reikia daug pinigų, o soci-alinei apsaugai dar daugiau.

Svarbu regionams ir miesteliamsLauras Bielinis, politologas

Šiuo metu yra keli 2011 m. vals-tybės biudžeto modeliai, dėl kurių iki šiol Vyriausybė neapsisprendžia. Vadinasi, Vyriausybėje nesutaria-ma ir ta diskusija išplitusi tarp val-dančiųjų partijų. Kai kurie biudže-to modeliai, matyt, yra derinami ir prie rinkimų į savivaldybes. Prezi-dentės D.Grybauskaitės viltis, kad valstybės biudžeto svarstymas ne-bus panaudotas kaip politinės ko-vos instrumentas savivaldos rinki-muose, atrodo, blėsta. Matyt, Vy-riausybei labai sudėtinga apsispręs-ti, kurį biudžeto variantą teikti Sei-mui. Suprantama, kad biudžetas itin svarbus nedideliems mieste-liams ir regionams, kur labai rei-kalingas kiekvienas litas. Jeigu po-litikai sugebės įtikinti kitus, kad vie-nam ar kitam regionui reikia skirti daugiau lėšų, šie politikai taps itin populiarūs savo regione.

Kai kurie Vyriausybės nariai žaidžia keistą žaidimą. Biudžeto metme-nų ofi cialiai lyg ir nėra, bet ministrai kalba apie „didelį lėšų poreikį“.

Net Seimo Biudžeto ir fi nansų komiteto nariai dar neturi informacijos apie kitų metų valstybės biudžeto projektą.Martyno Vidzbelio nuotrauka

32010 rugsėjo 22 • Nr. 75 (8990)Valstiečių laikraštis

Atkelta iš 1 psl.

„Po kurio laiko atvykau pasirinkti aviečių mano žemės pakraštyje ir pamačiau, kad šalia arimo nuties-tas kelias į kaimynų sklypus, ku-riuos jie neseniai įsigijo, – pasakojo J.V.Petruškevičius. – Buvau šoki-ruotas, kai pamačiau, kad mano pa-ties tvirtai į žemę įbetonuotas ribo-ženklis iškastas ir numestas į šalį.“

Iš J.V.Petruškevičiaus be jo žinios naujam keliui buvo nurėžta pusantro metro pločio ir pusės kilometro ilgio žemės. „Tai sudaro kelis arus žemės ploto arba dvi vagas, kur galima so-dinti bulves, – skaičiavo ūkininkas. – Bet net ne ploto dydis esmė – stebi-na, kaip įžūliai su valdžios institucijų palaiminimu grobiama nuosavybė.“

Ūkininkas pastebi, kad jis pada-rytas netgi savotišku nusižengėliu,

nes tiesiogines išmokas gavo ir už nurėžtą bei deklaruotą pagal teisė-tus dokumentus plotą, nors jame šiuo metu nieko negali dirbti.

Valdininkai tik atsirašinėjo

Pamatęs išverstą riboženklį, ūki-ninkas pirmiausia kreipėsi į tada dar veikusį Kauno rajono žemėtvarkos skyrių. „Tuometiniam skyriaus vedė-

jui Tautvydui Tamošiūnui pirmiausia parodžiau savo žemės nuosavybės do-kumentus su sklypo ribomis ir paklau-siau, ar jie tvarkingi, – pasakojo ūki-ninkas. – Vedėjas patvirtino, kad jiems

negali būti jokių priekaištų. Tada jo pa-klausiau, kaip matininkui buvo leista nurėžti dalį nuosavos žemės.“

Tarnautojai nesiginčijo, kad ūki-ninkas yra teisus. Jis gavo ir ofi cialų žemėtvarkininkų atsakymą, kad ri-boženklis bus atstatytas, o ūkininko ir kitų sklypų savininkų ribos bus patikslintos.

Tačiau taisyti klaidos niekas ne-skubėjo. Tada J.V.Petruškevičius jau

šiais metais kreipėsi į Kauno apskri-ties viršininko administraciją. Kovo mėnesį iš apskrities Žemės tvarky-mo departamento direktoriaus Vyto Daubaro gavo atsakymą, kad ūkinin-

ko žemės ribos bus atstatytos, kai pa-gerės oro sąlygos. „Atėjo gegužė, at-šilo, oro sąlygos tapo puikios, bet vis vien nesulaukiau jokių žemėtvarki-ninkų veiksmų, – skėsčiojo rankomis J.V.Petruškevičius. – Tada parašiau dar vieną raštą, tačiau atsakymo nesulau-kiau, o paskui buvo panaikintos ap-skričių viršininkų administracijos.“

Jokio raštiško atsakymo ūki-ninkas nesulaukė ir iš žemėtvar-kos funkcijas perėmusios Nacio-nalinės žemės tarnybos (NŽT). J.V.Petruškevičius jau prarado viltį sulaukti teisingumo iš valdininkų ir ketina su jais bylinėtis teisme.

Atsakomybę permeta gyventojams

NŽT laikinai Kauno rajono skyriaus vedėjo pareigas einantis V.Daubaras teigė prisimenąs šį įvy-kį, tačiau jis mato mažai vilčių pa-dėti ūkininkui. „Atstatyti riboženklį bus sudėtinga, – dėstė jis. – Būtų pa-prasčiau, jei šalia J.V.Petruškevičiaus sklypo būtų valstybinė žemė, o da-bar tai jau savininkų tarpusavio gin-čas.“

Pasak V.Daubaro, ūkininko kaimy-nai nesutinka atiduoti dalį kelio. „Tokiu atveju ginčą turėtų spręsti teismas, – mano tarnautojas. – Mes savo ruožtu dar bandysime su matininkais tartis, kaip išspręsti šį painų klausimą, kur tiksliai turi būti tas riboženklis, galbūt reikės dalyti tą metrą per pusę.“

J.V.Petruškevičius sakė nė neke-tinantis veltis į konfl iktus su kaimy-nais. „Tai valdininkų kaltė, – įsitiki-nęs jis. – Kodėl aš turiu kariauti su kitais žmonėmis, jei už tai yra atsa-kingos valstybinės institucijos?“

V.Daubaras aiškino, kad panašių nesusipratimų šalyje ėmė atsirasti, kai buvo pereita prie naujos sklypų ribų nustatymo sistemos. „Anksčiau ribos buvo nustatomos atsižvelgiant į įvarius objektus laukuose, o kai koordinates imta nustatinėti pagal palydovines fo-tografi jas ir senieji planai transformuo-ti į naują sistemą, kai kur gaunamos iki 90 cm sklypų ribų paklaidos. Taip galėjo atsitikti ir J.V.Petruškevičiaus atveju“, – teigė jis.

O J.V.Petruškevičiaus tokie aiš-kinimai neįtikina. „Su manimi nie-kas nederino kaimyninių sklypų, kur nutiestas kelias, detaliųjų pla-nų, be mano žinios buvo pašalintas riboženk lis, nors jis daug metų yra įteisintas mano nuosavybės doku-mentuose“, – stebėjosi žemdirbys.

Aktualijos

Valdininkams nuosavybės teisė – tik tušti žodžiai

Stebina, kaip įžūliai su valdžios institucijų palaiminimu grobiama privati nuosavybė.

Žada skundus nagrinėti greičiauGintautas Vasiliauskas, Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas

NŽT perėmė visas žemėtvarkos funkcijas miestuose ir rajonuose. Apskričių reformos metu susikau-pė sustabdytų žemės nuosavybės atkūrimo bylų, skundų. Stengiamės kuo greičiau atnaujinti šiuos proce-sus. Visi žmonės, turintys kokių nors nusiskundimų dėl žemėtvarkos rei-kalų, gali drąsiai kreiptis į NŽT sky-rius rajonuose. Į juos stengiamės kuo greičiau reaguoti. Sunku paža-dėti, kad visus juos greitai išnagri-nėsime, tačiau bent kokį atsakymą gyventojai turi gauti greitai. Tikiuosi, kad žemėtvarkos darbas taps sklan-desnis, nes dabar viskas sutelkta vienoje institucijoje, taigi neišskaidy-ta ir atsakomybė. Tačiau jei ginčai jau yra persikėlę į teismus, mes te-galime laukti jų sprendimų. Galime pažadėti, kad jei žemesnės instanci-jos teismo sprendimai bus naudingi gyventojams, jų neskųsime.

Būtina asmeninė atsakomybėKęstutis Čilinskas, teisininkas

Valdžios institucijos, dėl savo klai-dų įvėlusios gyventojus į tarpusavio turtinius ginčus, dažnai stengiasi likti nuošalyje – neva tai privatūs reikalai, nors būtent tarnautojai įteisina klaidingai nubrėžtas ribas.Valdininkai privalo atlyginti patirtą tiek materialinę, tiek moralinę žalą. Blogai, kad teismų praktikoje nenau-dojama galimybė patraukti baudžia-mojon atsakomybėn konkrečių pa-reigūnų ir išieškoti žalą iš jų. Vietoje to, dėl žalingų valdžios sprendimų nukentėjusiajam sumokama iš vals-tybės biudžeto, tai yra iš visų mūsų kišenės. Todėl valdininkai jaučiasi ne-baudžiami ir nerizikuodami lengvai priima abejotinus sprendimus.

Priešpilnis.Saulė teka 7.00, leidžiasi 19.24.

Dieną: +10 +15°Rytoj Poryt

Prasidėjo astronominis ruduo. Nakties sutemos pamažu vis trumpins ir trumpins die-ną, skubindamos greičiau sunešti į aruodus žemės gėrybes, užbaigti žiemkenčių sėją.

Rugsėjis nelepina žemdirbių palankiais orais. Dažnai merkia lietūs, kartais net gana smarkūs. Labiausiai jie padažnėjo praeitą savaitę, kai vakarų oro srautas ėmė plukdyti ciklonų virtines per šiaurės Europą.

Po lietingo antradienio bei dar vieno ciklono žygio į rytus, šiandien lietaus tikimybė jau mažės. Nutoldamas ciklonas į Lietuvą patrauks sausesnį, bet nešiltą orą iš šiaurės vakarų. Debesys retės, gausės pragiedrulių. Pūs vidutinis šiaurės vakarų vėjas. Oro tem-peratūra šalyje pasiskirstys gana tolygiai, vyraus 14–15 laipsnių šiluma.

Sustabdydamas naujų Atlanto ciklonų keliones į rytus, ketvirtadienį truputį piečiau Lietuvos vis stiprėdamas ir plėsdamasis į rytus skubės anticiklonas. Numatomi sausi, ramūs orai. Naktį kai kur pažeme nusidrieks rūkas, didės nakties vėsa, paryčiais tem-peratūra daug kur nukris iki 2–4 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje suboluos šalnos. Truputį šilčiau bus Žemaitijoje – apie 4–6, pajūryje apie 10 laipsnių šilumos.

Dieną oras gana sparčiai šils ne tik dėl rudeniškai šiltos saulės spindulių, bet ir dėl iš pietų plūstančio šiltesnio oro. Įdienojus temperatūra kils iki 15–17 laipsnių.

Daugiau šilumos atkeliaus penktadienį. Naktį šalnos jau nebegąsdins, temperatūra numatoma tarp 5–10 laipsnių šilumos, dieną mėgausimės 18–20 laipsnių šiluma. Lie-tūs ir debesys Lietuvą dar aplenks, nors anticiklonas vis labiau tols nuo mūsų. Stiprės pietų vėjas.

Šeštadienį vėl atkeliaus lietūs.Alva Nagelytė

ŠiandienDieną: +13 +18° Dieną: +15 +20°

Orai

Naktį: +5 +10°Naktį: +7 +12° Naktį: +1 +6°

Radęs barbariškai išgriautą riboženklį ir praradęs dalį savo žemės J.V.Petruškevičius jau beveik metus yra privers-tas kovoti dėl pažeistų teisių į nuosavybę. Sauliaus Tvirbuto nuotrauka

Gediminas Vagnorius

Energetikos ministras pagaliau viešai pripažino savo ir Vyriausybės vadovo neveiklumo pasekmes – Lietuva už privilegijuoto monopo-lininko tiekiamas dujas jau moka 1,5 karto brangiau nei Vakarų Europos valstybės. Ministras deklaravo pa-siryžimą nebedelsti ir kuo greičiau įrengti suskystintų dujų terminalą – alternatyvų tiekimo šaltinį.

Bet plykstelėjusi politinė drąsa pra-dėti veikti žmonių ir nacionalinių inte-resų labui čia pat ir baigėsi. Lyg nete-kęs elementarios nuovokos, ministras pasiūlė alternatyvaus dujų tiekimo ter-minalą patikėti to paties monopolinin-ko kontroliuojamoms „Lietuvos du-

joms“ ir net žada pusę įrengimo kainos apmokėti valstybės lėšomis.

Visiškai akivaizdu, kad „Gazpromas“ su tokių bevalių politikų parama įgijęs net suskystintų dujų terminalo kontro-lę ne tik nesumažintų išpūstų antkainių, bet galėtų dar ramiau kelti dujų kainas, nes nebeliktų realių galimybių kitiems tiekėjams įžengti į visiškai monopoli-zuotą Lietuvos dujų rinką.

Nederėtų apgaudinėti savęs ir ban-dyti tokią antivalstybinę poziciją įvilk-ti į „pragmatizmo“, „realybės“ ar „nau-jos kaimynystės“ politikos rūbą. Tai tik primityvus nuolaidžiavimas dujų mo-nopolininkui, kuris jau dabar šalies pi-liečiams ir įmonėms kasmet primeta daugiau kaip pusę milijardo litų nepa-grįstų energetinių išlaidų. Dujų iš Rusi-

jos tiekėjui rankas atrišo politinį stuburą 2002 metais praradusi Lietuvos Vyriau-sybė, kuri perleido „Gazpromui“ šalies dujotiekių kontrolę ir nuo 2007 metų leido, kiek panorėjus, kelti kainas.

Gal metas naujiems Tėvynės są-jungos lyderiams pagaliau pasimoky-ti ir iš kitų šalies ekonomikai skau-džių strateginių klaidų, kai 1999 ir 2000 metais R.Pakso ir A.Kubiliaus konservatorių Vyriausybės netikėtai nutraukė ES remtus elektros tilto į Lenkiją ir europinės vėžės geležinke-lio projektus, pasidavė užsienio ener-getinių kompanijų spaudimui anks-čiau saugaus eksploatavimo laiko uždaryti atominę elektrinę, taip pat vengė šalies dujų tinklus sujungti su Vakarų Europos tinklais.

Energetikos ministras klimpsta „Gazpromo“ interesuose?

4 2010 rugsėjo 22 • Nr. 75 (8990)Valstiečių laikraštis

Lina PečeliūnienėVL žurnalistė, lina.peceliuniene@valstietis.lt

Jei pasaulio neužtėkš antroji krizės banga, galime manyti, kad jau atsispyrėme nuo dugno ir pra-dėsime lipti aukštyn. Gali būti, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet nebekris, o 1,6 proc. paaugs. Gali būti, kad kitais metais BVP dar dvigubai kils.

Neužteks. Tokio mažo kilimo neužteks, kad kiekvienas žmogus pajustų storėjančią savo piniginę. Po krizės cunamio Lietuvoje susi-formavo nepavydėtinas vaizdelis: 300 tūkst. bedarbių, antra tiek emi-gravusiųjų. Dirba 1,1 mln. Ant tų dirbančiųjų pečių – apie 1,5 mlrd. „Sodros“ išlaikytinių. Pradedan-tis kvėpuoti verslas jau ima ieško-ti darbininkų, bet gali pasiūlyti tik minimalią algą. Tačiau darbininkų

už tokią algą neranda, nes žmogui naudingiau gauti „Sodros“ išmo-kas ir prisidurti iš nelegalaus vers-lo. Ratas užsidaro.

Andriaus Kubiliaus Vyriausy-bė toliau pasiryžusi veržti diržus. Biudžeto defi citą mažinti priva-lu, kad po poros metų atitiktume Mastrichto kriterijus – biudžeto defi citas neviršytų 3 proc. O tada, planuojama 2014 metais, galėtume įsivesti eurą. Ne tik dėl euro reikia veržti diržus. Iki 32 mlrd. litų pri-auginta valstybės skola su brangio-mis palūkanomis nors ir nėra ka-tastrofi ška, bet gula ant tų pačių dirbančiųjų pečių (guls ir ant už-augančios kartos). Blogiausia, kad per krizę paskolos pravalgytos, iš esmės skirtos pašalpoms, ne inves-ticijoms. Taigi niekas neatsipirks.

Visi žino, kad išsiveržti iš skur-do padėtų verslo skatinimas. Bet niekas neturi tų skatinamųjų vais-tų – nei pozicija, nei opozicija.

Šiemet valdžia skatino: sugrą-žino pelno mokestį į 15 proc. ta-rifą, kurį pernai buvo padidinusi iki 20 proc. Dar suteikė mokes-čių lengvatą darbdaviams, įdarbi-nantiems jaunimą. Dar šiek tiek paleng vino įmonių steigimo pro-cedūras. Smulkmena visa tai. Ir teisus Verslo darbdavių konfede-racijos vadovas Danas Arlauskas: smulkiajam verslui skatinti nėra labai daug galimybių. Jei vidaus

paklausa apmirusi, kas pirks tavo prekes ir paslaugas? Darbo partija siūlo sumažinti mokesčius vidaus rinkai dirbančioms įmonėms. Bet sumažinti mokesčiai – vėl biudže-to skylė.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimon-das Kuodis ir Pramonininkų kon-federacijos prezidentas Bronislo-vas Lubys sutartinai kartoja, kad vienintelė priemonė, kuri galėjo iš esmės paskatinti verslą ir išjudinti visą ekonomiką, – būsto renovavi-mas. Ūkio ministras Dainius Krei-vys buvo mus užbūręs grandioziniu 5 mlrd. Lt planu. Buvo kalbama apie sutartį su Europos rekons-trukcijos ir plėtros banku bei ža-dėta: tuoj tie milijardai stebuklingu būdu plūstels į verslą ir pirmiausia į būsto renovaciją.

Galima sutikti su fi nansų anali-tiku R.Kuodžiu: jeigu būtume mi-lijardus įdėję namams apšiltinti, efektas garantuotas. Mažesnės iš-laidos už šilumą, mažiau sumokėtu-me „Gazpromui“ už dujas. Būstams renovuoti būtų įdarbinti 100 tūkst. statybininkų, būtų neiškilusi emi-gracijos banga ir verslo šešėlis nesi-plėstų. Ir vidaus rinka būtų įsukta.

Bėda, kad lietuviai savanoriš-kai nenori imtis įsipareigojimų už paskolą ir tvarkytis būsto. Per kri-zę juo labiau. O neturtingi gauna kompensacijas už šildymą – kam jiems rizika už paskolas, jei ir taip gerai. Programa būtų vis sparčiau įgyvendinama tik tuo atveju, jei valstybė pati paimtų paskolą ir prievarta lieptų renovuotis. Prie-vartos, kaip žinia, neleidžia Kons-titucija. O valstybės vardu paimta paskola didintų ir taip didelį biu-džeto defi citą. Taigi rizikuoti pabi-jojo ir valdžia, ir piliečiai. Gal rei-kėjo visiems pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl renovacijos? Bet, matyt, toks mūsų tautinis bruo-žas: dėl nieko nesusitarti, o paskui visus kaltinti. Taip ir liekame prie suskilusios geldos.

Jei nebus interpeliuotas, šį poli-tinį sezoną D.Kreivys kurs vis nau-jus projektus. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas tikriau-siai tą būsto renovaciją jau pamir-šo (nors tai jo ministerijos sritis). Kad išlaikytų postą, jam reikia pa-naudoti nors dalį Europos Sąjun-gos paramos. Pinigai prieš nosį, bet jų nepasisemsi be projektų. O mes nesugebame susitarti net dėl atlie-kų perdirbimo. Norime nieko ne-daryti ir viską gauti.

Opozicija visą rudenį kartos burtažodį „verslo skatinimas“, bet niekas nepasikeis, tik ateis žiema.

Komentarai

Tiesiai šviesiai

Burtažodis – verslo skatinimas

Pradedantis kvėpuoti verslas jau ieško dar-bininkų, bet gali pasiūlyti tik minimalią algą. Tačiau darbininkų už tokią algą neranda, nes žmogui naudingiau gauti „Sodros“ iš-mokas ir prisidurti iš nelegalaus verslo.

Vida TavorienėVL žurnalistė, vida.tavoriene@valstietis.lt

Kas pelnosi iš brangstančių maisto produktų? Ar valstybė pajėgi apginti savo šalies varto-tojus? Tokie klausimai kyla gy-ventojams, priverstiems par-duotuvėse plačiau atverti ir taip suplonėjusias pinigines. Į juos tu-rėtų atsakyti darbo imtis para-ginta Konkurencijos taryba.

Įtaria spekuliuojant kainomis

Statistikos departamento duo-menimis, antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu, įmonių pelnas padidė-jo 2,5 karto. Tarp daugiausia pelno uždirbusių įmonių – didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovės.

Tačiau pirkėjų kišenės tuštėja. Artėjant šildymo sezonui kaip ant mielių pradėjo augti maisto produk-tų kainos. Rekordines aukštumas pasiekė grikių kaina – ji išaugo dau-giau nei dvigubai. Rugsėjį pabran-go ir miltai, makaronai, pomidorai, obuoliai, bulvės, aliejus, kava, kaka-va, pieno produktai, duona ir kt.

Žemės ūkio ministerijos duome-nimis, geriamasis pienas per metus pabrango iki 25,1 proc., o juoda duo-na – iki 10,8 proc. Produktų brangi-mas dažniausiai motyvuojamas tuo, kad išaugo žaliavos kainos.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius dėl maisto produktų brangimo kaltina perdirbėjus ir pre-kybininkus. Ministras mano, kad gali būti, jog pramoninkai ir pre-kybininkai naudojasi nepalankiomis gamtos sąlygomis bei pokrizine si-tuacija ir didina kainas.

Pasak K.Starkevičiaus, speku-liacijų galima įžvelgti paanaliza-vus kai kuriuos duomenis. Štai 2008 m. grūdų kainos pakilo iki 700 Lt/t, o duonos kaina išaugo 30 proc. 2009 m. grūdų kainos nu-krito iki 400 Lt/t, o duonos kaina pakilo 5 proc.

Anot ministro, pramonės ir pre-kybos dalis duonos produktų kainoje per pastaruosius metus padvigubė-jo – nuo 20 iki 43 proc. Duomenys rodo, kad geriamojo pieno (2,5 proc. riebumo) litro kainoje prekybininkų dalis per trejus pastaruosius metus

išaugo daugiau nei dvigubai, perdir-bėjų šiek tiek sumažėjo, o gamintojų nedaug padidėjo.

Kainas kėlė dėl pabrangusios žaliavos

Vis didesnę maisto produktų kainos dalį atsiriekiančių prekybi-ninkų atstovai tikina, kad pastaruo-ju metu maisto produktai ant pre-kystalių brangsta dėl to, jog kainas didina tiekėjai.

„Iš tiesų prekybininkai nepadi-dino mūsų įmonės produktų kainų. Mes patys didinome kainas, kurios, palyginti su 2009 m., išaugo viduti-niškai 8 proc. Gali būti, kad produk-tus dar teks branginti“, – „Valstie-

čių laikraščiui“ sakė AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.

Pieno perdirbimo įmonės vado-vas aiškino, kad kainų kilimo prie-žastys – 10 proc. padidėję atlygini-mai, pabrangusi elektra ir, palyginti su pernai, 50 proc. išaugusios žalia-vos kainos.

D.Trumpa pabrėžė, kad pieno produktus įmonė pradėjo brangin-ti vėliau nei pakėlė žaliavos kainas. Nuostolius vietos rinkoje, anot jo, dengė sėkmingas eksportas.

„Kaip nekils miltų kainos, jeigu žaliava dvigubai ar net daugiau pa-brango? Spekuliuoti kainomis nie-kaip negalime, nes rinkoje tuoj pat atsiras miltų iš Latvijos, Lenkijos. Mūsų sąžinė rami“, – tvirtino Lie-tuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Stasiūnienė.

Pasak asociacijos direktorės, kvietinių miltų kainos šių metų liepą, palyginti su pernykšte, buvo nukritusios 10–20 proc., o ruginių miltų – 12–16 proc. Rugpjūtį pra-dėti malti naujo derliaus grūdai, ku-rie buvo gerokai brangesni. Rugių kainos išaugo net 135,8 proc., o an-tros klasės kviečių – 61,8 proc. To-dėl rugpjūtį išaugo ir miltų kainos – pirmos klasės kvietinių miltų 26,3

proc., ruginių miltų 5 proc., grikių kruopų – 61 proc.

D.Stasiūnienė pabrėžė, kad pasta-raisiais metais malūnininkų dalis duo-nos gaminių kainoje yra sumažėjusi.

Įžvelgia monopolinius žaidimus

„Šis kainų augimas skatina pa-koreguoti mūsų mąstymą. Iki šiol manėme, kad kaina yra laisvų rin-kos jėgų žaidimo rezultatas, kurio negalime paveikti. Bet dabar susi-daro įspūdis, kad tai ne rinkos, o greičiau monopolinių efektų pase-kmė“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Vilniaus universiteto (VU) profeso-rius Povilas Gylys.

VU profesorius mano, kad kainas greičiausiai kelia pramonininkai ir prekybininkai. „Jie dideli ir galingi, todėl ir gali naudotis savo išskirtinė-mis galiomis. Taip jie žlugdo ne tik vartojimą, dar kartą suduoda smūgį skurdžiausiam visuomenės sluoks-niui, bet kenkia ir kitiems ekono-mikos sektoriams. Jei brangiau per-kama duona ar pienas, mažiau lieka kitoms prekėms ir paslaugoms“, – samprotavo P.Gylys.

Anot Lietuvos nacionalinės var-totojų federacijos prezidentės Alvitos Armanavičienės, valstybė turi taiky-ti visas priemones, kad apgintų savo žmonių ekonominius interesus.

„Blogai, kad Lietuvoje neturime gerai veikiančios konkurencinės insti-tucijos, kuri prižiūrėtų rinką ne prem-jero ar ministro įsakymu, o pati imtų-si priemonių, kad nebūtų iškraipoma konkurencija. Maža to, kad Konku-rencijos taryba laukia nurodymų iš viršaus, dar ir įrodymų naštą užkrauna ant pareiškėjų pečių“, – samprotavo vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos vadovė.

Pasak A.Armanavičienės, proble-mų sukelia ir ilgai besitęsiantys teis-miniai procesai, jei dėl piktnaudžia-vimo nubaustos įmonės kreipiasi į teismus.

Prieš monopolinius žaidimus mūsų valstybė yra bedantė?

Artėjant šildymo sezonui kaip ant mielių pradėjo augti maisto produktų kainos. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Vis didesnę maisto produktų kainos dalį at-siriekiančių prekybininkų atstovai tikina, kad maisto produktai ant prekystalių brangsta dėl to, kad kainas didina tiekėjai.

2010 rugsėjo 22 • Nr. 75 (8990)Valstiečių laikraštis 5

2010 rugsėjo 22 • Nr. 75 (8990)Valstiečių laikraštis6 Sportas

Medaliai. Čekijoje vykusio Euro-pos stalo teniso čempionato moterų dvejetų varžybų nugalėtojomis tapo 33-ejų lietuvė Rūta Paškauskienė ir 35-erių rusė Oksana Fadejeva. Jos fi -nale 4:0 įveikė Olandijos atstoves – 26-erių Li Dzie ir 41-erių Jeleną Ti-miną. R.Paškauskienė, kuri pasaulio reitinge užima 48-ą vietą, vienetų varžybose pelnė bronzos medalį. Ji pusfi nalyje 1:4 nusileido 2005 m. Eu-ropos čempionei 28-erių metų Aus-trijai atstovaujančiai kinei Liu Dzia.

Nugalėtojas. „Formulės-2“ auto-mobilių lenktynių čempionato pas-kutiniojo, devintojo, etapo antrą-sias lenktynes Valensijoje (Ispanija) sekmadienį laimėjo iš 1-os pozicijos startavęs lietuvis Kazimieras Vasi-liauskas. Jis pelnė 25 įskaitinius taš-kus. Tai buvo pirmoji 20-mečio lenk-tynininko pergalė šiame čempionate ir antroji per visą karjerą „Formu-lės-2“ varžybose. K.Vasiliauskas, su-rinkęs 153 taškus, čempionate užė-mė 4-ą vietą. Jis šį sezoną ant prizi-ninkų pakylos kopė 6, o pernai – 4 kartus. 2009 m. čempionate lietu-vis tarp 24 lenktynininkų buvo sep-tintas.

Pažadas. Trevize (Italija) sureng-tame seminare, kuriame dalyvavo Eurolygos ir Europos taurės turny-ruose rungtyniausiančių ekipų tre-neriai ir geriausi teisėjai, viešėjęs „Šiaulių“ komandos treneris Anta-nas Sireika kitą vasarą sulauks gar-saus svečio. Į Šiaulius pažadėjo at-važiuoti tikra krepšinio legenda ta-pęs Atėnų „Panathinaikos“ strategas serbas Željko Obradovičius. Pažadą serbas ištarė per vakarienę, kurioje dar dalyvavo ir naujasis Kauno „Žal-girio“ vedlys Aco Petrovičius. Keturi treneriai per vakarienę aptarė mo-kymus, kuriuose buvo diskutuojama apie krepšinio taisyklių pakeitimus ir naujoves.

Kraustymasis. Vilniaus „Sakalų“ krepšinio komanda ateinantį sezo-ną namų rungtynes žais Šakiuose, nes sostinėje esanti salė nebeati-tinka Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reikalavimų. „Mums didelė garbė ir džiaugsmas, kad „Sakalai“ žais Ša-kiuose prieš beveik dvejus metus pa-statytoje salėje, – sakė Šakių rajono meras Juozas Bertašius. – Bilietai į rungtynes kainuos tik tris litus, nes norime, kad krepšinį galėtų pamatyti visi.“ J.Bertašius pridūrė, kad „Saka-lai“ Šakiuose turės didžiulį žiūrovų palaikymą, todėl zanavykų sostinė-je bus nelengva ir Vilniaus „Lietuvos rytui“, ir Kauno „Žalgiriui“. Susiradę stiprų rėmėją ir atnaujinę koman-dos sudėtį, „Sakalai“ ateinantį sezo-ną sieks LKL bronzos medalių.

VL inf.

Žinių sprintas

Arvydas JockusVL žurnalistas, arvydas.jockus@valstietis.lt

Tenisas Lietuvoje populiaru-mu nusileidžia tik krepšiniui ir futbolui, teigia Vilniaus teniso klubo vadovas, buvęs ilgametis Lietuvos teniso sąjungos prezi-dentas Liutauras RADZEVIČIUS. Jo nuomone, tai patvirtina gau-sus sirgalių būrys, atėjęs į Lietu-vos ir Slovėnijos rinktinių dviko-vą – mačą Vito Gerulaičio teniso akademijoje, Vilniuje, praėjusį sa-vaitgalį stebėjo beveik 2 tūkst. žiūrovų (į analogiškas rungtynes Latvijoje atėjo tik 200). „Tenisą Lietuvoje pamilo įvairaus am-žiaus, skirtingų profesijų ir turti-nės padėties žmonės. Nors Lietu-va nusileido Slovėnijai rezultatu 2:3 ir nepateko į aukštesnę grupę, mūsų tenisininkų ir šios sporto šakos laukia puiki ateitis“, – įsi-tikinęs L.Radzevičius.

Lietuva vienintelė rimtai pasi-priešino slovėnams, kurie grupės varžovus norvegus ir bulgarus nuo kelio nušlavė rezultatu 5:0. Ar rea-liai galėjome pasiekti daugiau?

Tam būtų reikėję du kartus pa-kartoti stebuklą, kuris įvyko šešta-dienį, kai Ričardas Berankis ir Lau-rynas Grigelis dvejetų mače įveikė Gregą Žemliją ir Luką Gregorcą. Deja, mes turėjome vieną Pasau-lio teniso profesionalų (ATP) rei-tingo šimtuko žaidėją ir kovojome prieš komandą, kurioje tokių žai-dėjų buvo du. 404-je vietoje esan-

tis L.Grigelis su vienu iš jų galėjo laimėti setą arba du, bet abejoju, ar galėjo „ištraukti“ visą mačą.

Tačiau žiūrovai išvydo puikų teniso spektaklį. Rinktinė žengė milžinišką žingsnį nuo tada, kai prieš metus tiems patiems slovė-nams pralaimėjome 0:5. Tada iš visos komandos vieninteliam Do-vydui Šakiniui pavyko laimėti vie-ną setą, o per kitus keturis mačus nelaimėjome nė vieno seto. Dabar laimėjome net du mačus, kovo-jome ir buvome labai arti perga-lės. Bet tikrai neapsiverčia liežuvis kritikuoti bent vieną mūsų žaidėją ar visą komandą. Jie tikrai atidavė viską, ką galėjo.

Laurynas per metus dvigubai pagerino savo ATP reitingą – nuo 862 šoktelėjo į 404 vietą. Sporti-ninkas neslepia, kad siekia patek-ti į šimtuką. Ar jis turi galimybių meistriškumu pasivyti Ričardą?

Tikiu, kad Ričardas turi galimy-bę per vienus ar dvejus metus žengti dar kokias 50 pozicijų į priekį (da-bar jo ATP reitingas – 106, – red.). O Laurynas, manau, artės prie antro šimtuko. Paskutiniame mače Ričar-dui nelabai sekėsi pirmasis padavi-mas, Laurynui nelabai pavykdavo smūgiuoti iš dešinės. Visi mūsų te-nisininkai žino, ką jiems reikia to-bulinti.

Lietuvos rinktinė – viena jau-niausių pasaulyje, jos amžiaus vi-durkis – 18 metų. Ko iš šių tenisi-ninkų galima tikėtis ateityje?

Manau, kad po metų ar dvejų mes kovosime dėl patekimo į pir-mąją grupę, o paskui liks tik du žingsniai iki pasaulinės grupės. Mes negalime lygintis su JAV ar Prancūzija, kurių rinktinėse visi keturi žaidėjai yra iš pirmo šim-tuko, be to, yra ir puikūs dvejetų specialistai.

Mūsų, tokių mažų šalių kaip Lietuva, Latvija, Šveicarija, Kip-ras, rinktinėse gali būti vienas ki-tas iškiliausias žaidėjas – kaip lat-vis E.Gulbis, bet to nepakanka. Ir tas žvaigždes turi kas nors pakeisti, kad jos gautų bent dieną pailsėti. Juk iš esmės Blažas Kavčičius lai-mėjo prieš L.Grigelį lemiamą ma-čią, nes šeštadienį ilsėjosi, o Laury-nas be poilsio žaidė visas tris dienas. Tą patį galima pasakyti ir apie Ri-čardą.

Po neįtikėtinos lietuvių per-galės prieš britus, paskui – prieš airius, Lietuvoje kilo susidomė-jimo tenisu bumas. Ko reikia, kad šis žaidimas mūsų šalyje ilgam įsi-tvirtintų tarp populiariausių spor-to šakų?

Lietuvos rinktinės pergalės De-viso mačuose tik sutvirtino tą su-sidomėjimą, kuris kilo, kai tuomet septyniolikmetis Ričardas laimė-jo pasaulio jaunių čempionatą. Bet tenisas Lietuvoje skynėsi kelią dar anksčiau. Aš jau kokius penkerius metus kartoju, kad šis žaidimas Lie-tuvoje tampa trečiąja sporto šaka. Tikrai ne šiais metais tai atsitiko. Šiemet tik matome ilgo darbo vai-sius.

Labai svarbu, kad atsiranda vis daugiau teniso bazių. Šiemet atviri teniso aikštynai įrengti Panevėžyje.

Klaipėdoje pastatytas dengtas teniso aikštynas. Teniso aikštelių atsirado Druskininkuose, Alytuje, Prieku-lėje, Nidoje, Kėdainiuose, Utenoje. Per pastaruosius trejus metus Ute-nos rajone išdygo net dešimt teni-so kortų.

Milžiniškas susidomėjimas šia sporto šaka atsirado dėl to, kad te-nisas – labai sveikas, švarus, gra-žus ir malonus akiai žaidimas. Bet to, jį galima žaisti visą gyvenimą – nuo kelerių iki 80–85 metų. Visa-me pasaulyje vyksta senjorų tur-nyrai. Lietuvoje tenisą žaidžia net trys 80 metų perkopę vyrai. Beje, jie visi arenoje gyvai stebėjo De-viso mačą.

Tai rodo, kad Lietuva pasiekė tam tikrą civilizacijos lygį, nes te-nisas labiausiai populiarus tose ša-lyse, kuriose klesti ekonomika ir kultūra.

Egzistuoja stereotipas, kad te-nisas – turtingų žmonių sportas, nepasiekiamas ne tik vidutines pa-jamas gaunantiems suaugusiems mėgėjams, bet ir vaikams iš netur-tingų šeimų. Ar tai tiesa?

Labai klaidingas stereotipas. So-vietmečiu buvo formuojama nuo-monė, kad tenisas – buržuazinė sporto šaka, kad jį žaidžia tik turtin-gieji. Bet tai anų laikų įvaizdis. Da-bar tokį stereotipą skleidžia žmonės, kurie nemėgsta ne tik teniso, bet ir bet kokio sporto.

Iš tikrųjų tenisą Lietuvoje gali žaisti visi. Savo žodžius galiu pa-tvirtinti tokiu faktu. Šiandien teni-są žaidžiantys vaikai už treniruotes moka lygiai tiek pat, kiek ir vaikai, lankantys krepšinį Arvydo Sabonio ar Šarūno Marčiulionio akademijo-se. Tai kainuoja maždaug 200 litų per mėnesį.

Tenisą žaidžia ir senjorai, ku-riems per 60–70 metų. O juk jie – pensininkai, ne pats turtingiausias visuomenės sluoksnis. Vadinasi, tai nėra itin brangus užsiėmimas. Vi-dury dienos galima už mažesnę kai-ną žaisti privačiuose aikštynuose. Bet juk yra ir savivaldybių aikšte-lių, pavyzdžiui, Nidoje, Preiloje ir kituose miestuose, kur leidžiama žaisti nemokamai.

Manau, kad mūsų valstybės eko-nomikos ir kultūros lygis yra gana aukštas. Galiu pasakyti, kad Lietu-vos pajūryje vasarą kartu rengiami teniso ir džiazo festivaliai. Ar gir-dėjote, kad kur nors būtų sureng-tas koks kultūros renginys ir bok-so čempionatas? Nors boksas – irgi dviejų žmonių dvikova.

Tenisas yra nekontaktinė, labai sveika ir graži akiai kova. Be to, tai intelektualių žmonių sportas. Ne turtingų, o intelektualių. O inte-lektualas nebūtinai turi būti tur-tingas.

Tenisas Lietuvoje – ant bangos

19-metis Laurynas Grigelis meistriškumu sparčiai vejasi metais vyresnį Ričardą Berankį. Eltos nuotrauka

Eltos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

„Tenisas – sveikas, gražus ir malonus akiai žaidimas“, – sako L.Radzevičius. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

Lietuva–Slovėnija 2:3Pirma diena 2010 m. rugsėjo 17 d.R.Berankis–B.Kavčičius 3:1 (3:6, 6:2, 7:6, 6:4)L.Grigelis–G.Žemlija 0:3 (3:6, 6:7, 3:6)Antra diena 2010 m. rugsėjo 18 d.R.Berankis/L.Grigelis–G.Žemlija/L.Gregorcas

3:2 (5:4, 4:6, 6:1, 6:3, 6:3)

Trečia diena 2010 m. rugsėjo 19 d.R.Berankis–G.Žemlija 0:3 (6:7, 4:6, 3:6)L.Grigelis–B.Kavčičius 0:3 (4:6, 6:7, 6:7)

Deviso taurės mačas Vito Gerulaičio teniso akademijoje, Vilniuje

Skyrybų su vyru dramą išgyvenusi 41 metų vo-kietė nužudė savo sūnų, buvusį sugyventinį, dar vieną niekuo dėtą žmo-gų ir susprogdino dau-giabutį namą.

Daumantas Musnickas

Ūkininkų žinios

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Nauja tvarka žlugdo veršelių eksportąŠalies gyvulių augintojai įsi-tikinę, kad sveikos bandos statusas – tik monopolinin-kų užgaida.

Nijolė PetrošiūtėVL žurnalistė

9 psl.

Sodininkus liūdina maž-daug perpus mažesnis vaismedžių derlius, bet įkvepia padvigubėju-sios obuolių pardavimo kainos.

Vida TavorienėVL žurnalistė

9 psl.

Lietuviškų obuolių valgysime dar mažiau

7 psl.

Skerdynes Vokietijoje surengė advokatė

Pasaulis

Lavoriškių viltis – lietuviška gimnazija

„Valstiečių laikraščio“ riedo „Tėviškės šviesa“ žurnalistai ir Lavoriškių vidurinė mokykla surengėpopietę „Ugdome valstybės pilietį patriotą“.

15 psl.

Mokslo metai visus su-buria į bendruomenę

Kasmet pirmoji mokslo metų diena suvienija į di-delę gražią bendruome-nę mus visus: smalsius pirmokėlius, ūgtelėju-sius mokinukus, į moky-klą vaikus išleidžiančius tėvus ir pasitempusius mokytojus. Rugsėjis Ra-seinių rajono Girkalnio pagrindinėje mokyklo-je šiemet buvo ypač lau-kiamas. Mokykla atvėrė duris daugiau kaip 160 mokinių, 24 juos ugdan-tiems pedagogams.

Rita Petrošienė, Dalia Garšvienė

15 psl.

Tėviškės šviesa

Rudenį šilauogių krūmai puošnūs savo paraudu-siais lapais, kurie žaiža-ruoja šiltais atspalviais. Tai ženklas, kad augalai ruošiasi poilsiui.

Alma Mažeikaitė

12 psl.

Tik gerai prižiūrėtas uogynas gausiai dera