Pieno supirkimo kaina Kel-

-

-

-

-

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

-

-

-

„Mokėjimo kortelės labai paleng-vina gyvenimą. Debeto kortele saugu ir patogu mokėti už kasdienius pirki-nius ir paslaugas Lietuvoje ar užsie-nyje. Kredito kortelė praverčia, kai reikia trumpam pasiskolinti pinigų, taip pat įsigyjant brangesnį pirkinį ar keliaujant užsienyje“, – vieną po-puliariausių paslaugų, kuria daug kas naudojasi, reklamuoja vienas bankas.

p.

---

-

-

-

Lietuva paskutinė Europoje ūki-ninkams leido auginti pluoštines ka-napes. Pagarsėjome Europoje, pri-imdami išskirtinį, specialų teisės aktą dėl vienos kultūros auginimo, t. y. Pluoštinių kanapių įstatymą. „Kai apie tai pasakiau buvusiai Latvijos žemės ūkio ministrei, ji net aiktelėjo, taigi šia prasme mūsų jau niekas ne-aplenks. Latvijoje užteko žemės ūkio ministro įsakymo, o jį tobulinti ar

prireikus keisti yra daug lengviau“, – sakė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys Petras Čimbaras.

Be kita ko, reikėtų pridurti, kad net šis labai atsargus įstatymas pri-imtas palyginti sunkiai: iš 88 po-sėdyje dalyvavusių Seimo narių 66 įstatymui pritarė, o 22 susilaikė. Taigi pastarieji Seimo nariai pa-galvojo, kad atsarga gėdos nedaro. Jie tikriausiai ir dabar dar mano, kad ir iš pluoštinių kanapių kokiu nors būdu įmanoma gaminti narkotines medžiagas.

Pluoštinių kanapių įstatymas, kurio originalumu galime didžiuo-

tis, veikia, kaip ir buvo tikėtasi: ka-napes auginantys ūkininkai įsprausti į tokius rėmus, kad vos gali pajudėti. Seimo KRK narys tikino, kad kitaip, nedarant kompromisų abejojantie-siems, nebūtų pavykę priimti ir to-kio įstatymo. P.Čimbaras, vienas iš įstatymo iniciatorių, dar neužmiršo kolegų nuogąstavimų.

„Prieš priimant įstatymą, indi-vidualiai kalbinau daugelį abejo-jančių Seimo narių, kiekvienam aiškinau, kuo skiriasi pluoštinės kanapės nuo psichotropinių“, – prisiminė P.Čimbaras. Baigiasi pirmas legalaus kanapių augini-mo sezonas.

2 p.

-

scanpix.ee nuotrauka

2 Nr. 75 (9403)

Seimas ketina šalies gyven-tojams leisti iki 2015 m. kovo

--

-

Seimas vakar 60 parlamentarų balsavus už, 10 – prieš ir 25 Sei-mo nariams susilaikius po svarsty-mo pritarė atitinkamoms Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekil-nojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisoms, dėl kurių priėmimo bus balsuojama vėliau.

„Čia yra instrumentas, kaip su-tvarkyti dalį mūsų valstybės rezer-vuotų miškų“, – pareiškė Seimo

Kaimo reikalų komiteto narys Libe-ralų sąjūdžio narys Eugenijus Gen-

tvilas. Anot jo, valstybė turi apie 90 tūkst. ha miškų, kuriais būtų ga-lima gyventojams kompensuoti už turėtą žemę.

O konservatorius Arvydas Anu-šauskas pasigedo „rimtesnių“ tokių pataisų reikalingumo argumentų. „Vis dėlto norėtųsi išgirsti rimtes-nių argumentų, nes piliečių nuosa-vybės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas pasiekė logišką pabaigą. O kaipgi su tais, kurie susigrąžino ir neturėjo tokios galimybės? Da-bar keliems tūkstančiams keičiamas įstatymas, sukuriamos ypatingos są-lygos, bet yra daugybė žmonių, ku-

rie tokių sąlygų neturėjo, ir jų de-šimtys tūkstančių. (...) Manau, reikėtų svarstyti kitus kompensavi-mo būdus, jeigu to reikia“, – tvirtino A.Anušauskas.

Pataisos numato, kad apsispręs-ti keisti galėtų tik tie žmonės, ku-rie iki 1995 m. birželio yra pateikę prašymus atkurti jiems nuosa-vybę į žemę mieste, tačiau dėl jų dar nepriimtas sprendimas. Tai ne pirmas kartais, kai Seimas svars-to galimybę už mieste turėtą žemę kompensuoti mišku. Šių metų bir-želį Seimas nesutiko, kad laisvais miškais būtų kompensuojama ša-

lies gyventojų mieste turėta žemė, taip siekiant paspartinti restituci-ją didžiuosiuose šalies miestuose. Tada Seimas konstatavo, kad patai-sos pažeistų dalies žmonių teisėtus lūkesčius, kurie anksčiau sutiko su kitais, ne tokiais jiems palankiais valstybės pasiūlytais kompensaci-jų už turėtą turtą būdais, ir pavedė jas iš naujo svarstyti Kaimo reika-lų komitetui.

Pataisas Seimui pristačiusi že-mės ūkio viceministrė Leokadi-ja Počikovska šių metų kovą sakė, kad iki šiol žemė negrąžinta apie 12 tūkst. žmonių. Pasak jos, kaime žemės nuosavybės teisės bus baigtos atkurti savininkams jau šiais metais, o kada tai bus padaryta miestuose, neprognozavo.

Dabar už miesto teritorijo-je esančią žemę (išskyrus už mies-to teritorijoje turėtą mišką) mišku neatlyginama. Pakeisti sprendimą žmonės galėjo iki 2012-ųjų birželio – jie galėjo prašyti tik kompensacijos pinigais. Nacionalinės žemės tarny-bos duomenimis, 2014 m. pradžioje nuosavybės teisės miestuose yra at-kurtos į 83,45 proc. prašymuose nu-rodyto ploto, kaime – į 99,14 proc.

BNS inf.

Aktualijos

orai.lt, VL inf.

19.31.

RytojŠiandien Poryt

+4 +9o +4 +9o

+18 +23o+16 +21o

+3 +8o

+17 +22o

1

Baltijos pluoštinių kanapių au-gintojų ir perdirbėjų asociacijos duomenimis, prieš metus pusiau legaliai auginta apie 300 ha, o šį-met Lietuvoje ūkininkai augino 1 200 ha kanapių. Daug ar mažai? ES šalyse jų iš viso auginama apie 16 000 ha. Tai nėra daug, vadina-si, rinkoje yra niša, kurią galėtume užimti per kelerius metus.

Utenos rajone kanapes šįmet pradėjo auginti Simonas Kerami-nas, o jam padeda jo tėvas Virgi-nijus Keraminas. Pasak patyrusio ūkininko, ši kultūra iš tikrųjų kol kas yra išskirtinė, nes tik ją augi-nantiesiems taikomi ypatingi rei-kalavimai. Kokie?

„Pirmiausia Valstybinę augali-ninkystės tarnybą (VAT) reikia in-formuoti apie įsigytas sėklas, kada ir kur kanapės bus pasėtos, o pra-žydus kanapėms – pranešti, tada kontrolieriai atvyksta paimti mė-ginių“, – pasakojo V.Keraminas. Tačiau tai – ne pirmas kontrolierių apsilankymas. Jie jau būna užsukę į ūkį patikrinti kanapių sėklų, ar tin-kamai sužymėti maišai, ar juose – tikrai tos sėklos, kurios turi būti.

Augintojai iki einamųjų metų birželio 1 d. VAT turi pateikti pra-nešimą apie numatomas augin-ti pluoštines kanapes, o iki eina-mųjų metų birželio 15 d. pateikti pranešimą apie pasėtų pluoštinių kanapių plotus. „Be daugelio kitų reikalavimų, dar privalome pildy-ti įsigytų pluoštinių kanapių sėklų, užsėtų plotų ir derliaus registraci-jos žurnalą. Jame reikia įrašyti veis-

lės pavadinimą, kilmės šalį, sėk lų svorį, sėjos datą, išsėtų sėklų svo-rį, užsėtą plotą, sėjos vietą, nuro-dant užsėtų laukų vietoves, skly-po numerį, nepanaudotų sėklų likučio svorį, nuimto sėklų der-liaus ir šiaudelių svorį, sandėliavi-mo vietą ir t. t.“, – sakė Anykščių r. ūkininkas Algimantas Butkevičius.

Be kita ko, pluoštinių kanapių produktus galima laikyti tik dek-laruotuose sandėliuose. Be to, au-gintojas, nesvarbu, ar pretenduos į paramą, ar ne, pluoštinių kanapių pasėlius privalo deklaruoti. Dar reikia pasirūpinti sandėliais, apie tai pranešti VAT, pateikti teisinės registracijos dokumentų ir sutar-

čių kopijas. „Jei pluoštinių kana-pių šiaudeliai bus paliekami klojėti arba bus laikomi per žiemą nenu-imti laukuose, rudenį apie tai pri-valau informuoti VAT ir nurody-ti jų klojėjimo bei lauko vietovės adresą“, – pridūrė V.Keraminas.

„Kai nuimsime derlių, teks pil-dyti rinkai tiekiamų pluoštinių kanapių produktų registracijos žurnalą, kuriame reikės įrašyti pa-ruoštų tiekti rinkai produktų pava-dinimus ir jų svorį, įsigijimo būdą, įsigijimo ar produkto gavimo datą, pagaminto gaminio pavadinimą, jo siuntos numerį ir kiekį, parduoto ar kitaip patiekto rinkai produkto arba gaminio sąskaitos numerį, jo svorį, tūrį ar vienetų skaičių, įsi-gijusio asmens rekvizitus“, – tęsė A.Butkevičius.

Visiems minėtiems reikalavi-mams įvykdyti reikia labai daug laiko, o dar dėl vieno, nepaminėto, kai kuriems ūkininkams jau teko patuštinti kišenę. Kanapių žydė-jimo metu VAT tarnautojai at-vyksta pas ūkininkus imti kana-pių mėginių tyrimams. Nors jau buvo patik rintos sėklos, tačiau da-bar dar papildomai tiriama ir nu-statoma, ar ūkininkas tikrai augi-na pluoštines kanapes. Pluoštinių kanapių mėginiuose rastas tetra-hidrokanabinolių (cheminių me-džiagų, galinčių sukelti psichoak-tyvų poveikį) kiekis negali viršyti ES leistinos 0,2 proc. ribos.

Tačiau ūkininkus stebina ne pats patikrinimas, o mokesčio už patikrinimą mokėjimo tvarka. „Mano sūnus šįmet augina 2,5 ha kanapių viename lauke, tačiau

mokestį už atliktus tyrimus turė-jo mokėti du kartus, t. y. ne 500, o 1 000 litų. Kodėl? Bandėme aiš-kintis. Pasakė, kad tokia tvarka, kad dokumentuose yra ne vienas, o du laukai“, – stebėjosi V.Keraminas.

Gal Utenoje įvyko nesusipra-timas? Kartu su ūkininku Al-girdu Miežiu kanapes augina ir A.Butkevičius. „Mes auginame 100 ha kanapių. Sakė, kad už ty-rimą reikės mokėti 500 Lt, o gavo-me 5 000 Lt sąskaitą“, – patvirtino A.Butkevičius. Iš kiek savinin-kų nuomojama žemė, tiek kartų ir reikia mokėti už tyrimus, nors plotas bendras ir sėklos tos pačios, beje, jau patikrintos.

VAT tarnautojai, žinoma, ne-norėjo, kad viešai pagarsintume jų nuomonę. Jie atsiverčia teisės aktus ir dirba taip, kaip nurodyta. Ir ne-svarsto, ar tvarka yra logiška. „Teko girdėti apie absurdiškus reikalavi-mus. Manau, reikia kuo greičiau įstatymą taisyti, pradedant tuo, kad tikrinimo tvarką galima būtų keis-ti ministro įsakymu“, – sakė Seimo narys P.Čimbaras.

Tačiau įstatymas gali būti taiso-mas tik tada, jei to paprašytų patys kanapių augintojai. „Reikėtų, kad kanapių augintojai mums pateiktų kuo daugiau informacijos apie pa-stebėtus teisės aktų trūkumus, ku-rie trukdo normaliai dirbti. Rem-damiesi jų argumentais, taisytume įstatymą“, – žadėjo P.Čimbaras.

Baltijos pluoštinių kanapių au-gintojų ir perdirbėjų asociacijos di-rektorius Edgaras Babanovas ža-dėjo, pasibaigus sezonui, surengti kanapes auginančių ūkininkų su-sitikimą, aptarti veiksmų planą ir įstatymo trūkumus pateikti Sei-mo KRK.

-

3Nr. 75 (9403)

-

-

-

-

Manoma, kad, priėmus šį pro-jektą, būtų sutaupyta 3,34 mln. Lt,

nurodyta, kad ši suma kitų metų biudžete neplanuojama. Jei Sei-mas pritars projektui, tai būtų jau penktas kartas, kai pratęsiamas 2009-aisiais patvirtintas reprezen-tacinių ir parlamentinių išlaidų sumažinimas. Pernai gruodį Sei-mo priimtose ir šiuo metu galio-jančiose Seimo Statuto nuostatose teigiama, kad nuo 2015-ųjų sausio 1-osios būtų iš dalies atkurti prieš krizę galioję dydžiai.

Seimo pirmininko reprezentaci-nėms išlaidoms būtų skiriama ne 1 vidutinis mėnesinis darbo užmokes-tis (VMDU), kuris pagal Finansų

ministerijos prognozes kitąmet bus 2 486 Lt, o 3 VMDU (apie 7 460 Lt). Seimo pirmininko pavaduotojų re-prezentacinėms išlaidoms kitąmet būtų skiriama ne 0,5 VMDU (apie 1 240 Lt), o 1 VMDU.

Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos nuo 1 VMDU padidėtų iki 1,7 VMDU (apie 4 230 Lt). Kompensacijoms už išlaidas pokalbiams telefonu, ku-rios skiriamos frakcijų seniūnams, jų pavaduotojams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komite-tų pirmininkams bei jų pavaduoto-jams, opozicijos lyderiui, padidė-

tų nuo 0,2 VMDU (apie 500 Lt) iki 0,4 VMDU (apie 1 000 Lt). Iki krizės 2009-aisiais Seimo pirmi-ninko reprezentacinėms išlaidoms buvo skiriama 6 VMDU, Seimo na-rių parlamentinėms išlaidoms – 3 VMDU.

BNS inf.

Atkelta iš 1 p.

Debeto kortelė – gal ir nepras-tas daiktas. Pamesi – pinigai iš sąs-kaitos nedings. Neturi grynųjų – gali ja atsiskaityti. Beje, bankas primygtinai reklamuoja, kad mo-kėjimo kortelė šiandien – vos ne panacėja. O ekonomistai prasitaria, kad ateityje pinigų visai nereikės – jie bus virtualūs.

Taigi, ar debeto kortelė – tik-rai panacėja? Gal prieš gerą de-šimtmetį, kai mokėjimo kortelės dar nebuvo „privalomos“, su jomis nutikdavo įvairių dalykų. Kole-ga išvyko į kaimyninę Baltarusi-ją, grįždamas šeimai parduotuvėje prisirinko krūvą dovanų: juk viskas taip pigu. Kaip jis nustebo, kai, pa-norėjęs atsiskaityti kortele, termi-nale pamatė užrašą „Neaptarnau-jama“. Grįžęs kolega pasiguodė, kad gal nebuvo ryšio. Tačiau ne-trukus ne tik nustebo, bet ir pasi-piktino, nes paaiškėjo, kad pinigai už pirkinį nuo jo sąskaitos buvo nuskaičiuoti. Banke pradėjus aiš-kintis priežastis, atsakyta papras-tai: įvyko klaida, pinigai tikrai ne-pervesti į Baltarusijos parduotuvę, o paprasčiausiai pateko į banko re-zervą, kitą mėnesį bankas juos grą-žins. Kitaip sakant, bankas pareiš-kė kelias savaites pasinaudosiantis kliento pinigais.

Žvelgiant iš šios dienos realijų, šią seną istoriją būtų galima nu-rašyti kaip naujos atsiskaitymo sistemos diegimo klaidą. Tačiau istorijos kartojasi, o bankas, kaip

ir anksčiau, lieka nekaltas. Kalta aplinka.

Birželio pabaigoje degalinė-je užsipylus degalų ir pabandžius atsiskaityti SEB banko debeto kortele, terminale pasirodė užra-šas „Transakcija negalima“. Kasi-ninkas patarė pabandyti dar kartą: girdi, gal buvo blogai įdėta korte-lė. Antrąkart pabandžius, pasirodė tas pats užrašas. Kilo abejonių, kad gal blogai buvo surinktas kodas. Tačiau ir trečiąkart aparate sužibo

tas pats užrašas. Atsiskaityti pavy-ko tik kita to paties banko kortele.

Prisiminus seną baltarusišką is-toriją, kilo noras pasitikrinti sąs-kaitą elektroniniame banke. O joje juodu ant balto – už degalus tris-kart nuskaičiuoti pinigai.

„Nesijaudinkite, pinigai niekur nedingo. Jie tikrai nepateko į dega-linės sąskaitą. Jie – banko rezerve, netrukus juos grąžinsime“, – rami-no banko atstovė. Paklausta, kaip tai galėjo atsitikti, moteris ėmė aiškinti, kad tai – greičiausiai degalų kolonė-lės problema: „Gal joje – ne mūsų banko terminalas, gal tuo metu ne-buvo ryšio.“ Į klausimą, kaip, jei „ne-buvo ryšio“ arba buvo „kito banko terminalas“, pinigai pateko į rezervą, bankininkė atsakyti nepajėgė.

Rugsėjis... Degalų kolonėlė, tik jau kitame mieste... Įsipylus dega-lų ir bandant atsiskaityti to paties banko mokėjimo kortele, aparatas rodo: „Kortelė neaptarnaujama“. Antrąkart nebandau ja atsiskai-tyti, imu kitą. Aparate – toks pat užrašas. Laimė, piniginėje šįkart yra pakankamai grynųjų. Netoliese esančio bankomato, kuriame ban-dau išsigryninti pinigų, ekrane at-

siranda toks pat užrašas. Galvoje kirba mintis: gal sąskaitas užblo-kavo Finansinių nusikaltimų ty-rimo tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, prokurorai, kilus įtarimų dėl galimai padarytų finansinių ar kitokio pobūdžio nusikaltimų?

„Nesijaudinkite, įvyko papras-čiausias nenumatytas techninis ge-dimas“, – telefonu aiškino banko informatorė, tačiau nesileido į dis-kusijas paklausta, ar banke būna ir „numatytų techninių gedimų“. Pa-klausta, kaip tokiu atveju, sakyki-me, atsiskaityti už įsigytus degalus, moteris pasiūlo: „Jūs niekur nesku-bėkite, išgerkite degalinėje kavos. Vėliausiai po pusvalandžio gedi-mą pašalinsime ir jums paskam-binsime.“

Gal už tokį patirtą nepatogumą man priklausytų kokia nors kom-pensacija, teiraujuosi bankininkės. Ši nustemba: „Kokia kompensa-cija? Mes juk atsiprašome.“ Jei aš bankui pavėluoju bent dieną grą-žinti skolą, bankas pareikalauja mokėti netesybas, – nors ir menkas procentas, bet vis vien į banko ki-šenę. Klausimas dėl kompensacijos buvo užduotas neatsitiktinai: tas pats SEB bankas buvo per klaidą dukart nuskaitęs grąžinamą kre-ditą; išaiškėjus pasiūlė kitą kreditą lengvatinėmis sąlygomis už perpus mažesnius procentus nei tuo metu teikė paprastiems mirtingiesiems. Beje, bankininkės žadėto skambu-čio taip ir nesulaukta.

Jei tikite, kad, mokėdami už pirkinius kredito kortele, nė cen-to nesumokate už tokią paslaugą bankui, esate neteisūs. Kiekviena operacija šia kortele apmokesti-nama. Paprasčiausiai bankui moka ne pirkėjas, o prekės pardavėjas. Žinoma, verslininkas iš savo ki-šenės šio mokesčio nemoka, jis įskaičiuotas į prekės kainą. Smul-kūs verslininkai net nepriima mo-kėjimo kortelės, jei pirkinių kaina mažesnė negu 10 Lt, – tokiu atveju bankui už kortelės administravimą jie išties mokėtų iš savo kišenės.

Kita situacija. Jūs bankui „pa-skolinote“ metams 10 tūkst. Lt, už kuriuos šiandien bankas temoka 1 proc. palūkanų. Metų pabaigo-

je gausite 100 Lt. Tačiau tokią pat sumą pasiskolinus iš banko, ban-kui teks mokėti maždaug 8 proc. metinių palūkanų.

„Naudokitės kredito korte-lėmis“, – siūlo, sakykime, ban-kas „Swedbank“ ir kiša klasikines „MasterCard Standart“ ar „Visa Classic“ korteles. Jei susigundė-te, žinokite, kiek visa tai kainuos. Kortelės išdavimas – 7 Lt, korte-lės administravimo mėnesinis mo-kestis – 3,05 Lt, metinė palūkanų norma – nuo 17 proc. Už sutarties sudarymą taip pat teks pakloti. Jei sumanysite keisti kredito limito sumą, bankas už šią paslaugą nu-rėš 30 Lt. Neduok Dieve, jei pavė-luosite grąžinti kreditą. Tada jūsų kortelė bus užblokuota, o norint

atblokuoti, teks mokėti 40 Lt. Beje, norint bankomate išgryninti kreditą, teks mokėti 2 proc. sumos, tačiau ne mažiau negu 7 Lt. Yra ir daugiau specifinių mokesčių.

Sudėjus visas banko teikia-mas paslaugas už kreditą, išeina toks vaizdas. Jei įsigysite klasiki-nę kredito kortelę, kuriai suteik-tas, pavyzdžiui, 3 tūkst. Lt kre-dito limitas, kai kredito sutarties trukmė yra 42 mėnesiai, kredito grąžinimo terminas – 4 mėnesiai mokant 750 Lt kredito grąžinimo mėnesinį mokestį (taikant fiksuotą 19 proc. metinę palūkanų normą), jums teks grąžinti 5 175 Lt. Vos ne dvigubai daugiau, negu sko-linotės.

Negalvokite, kad jūsų mylimas bankas jums už ačiū atiduos jūsų sąskaitoje esančius litus (arba eu-rus). Norite grynaisiais? Prašome, sako SEB bankas ir atskaito iš jūsų sąskaitos mažiausiai 5 Lt arba net 0,8 proc. norimos išgryninti su-mos. Jeigu norimų išgryninti pi-nigų kiekis didelis – daugiau negu 50 tūkst. Lt, šią operaciją reikia iš anksto užsakyti. Tačiau jei ap-sigalvojote ir bandysite operaciją atšaukti arba pinigų nepasiimsi-te, bankas nuo užsakytos sumos atskaičiuos 0,1 proc., tačiau ne daugiau negu 1 tūkst. Lt.

Du didžiausi mūsų šalyje vei-kiantys skandinavų bankai – SEB ir „Swedbank“ – Lietuvoje 2012 m. sumokėjo vos 3 tūkst. Lt pelno mokesčio, nors patys už-dirbo šimtus milijonų litų pelno. Tokį, koks priklauso, pelno mokes-tį yra sumokėjęs vienintelis bankas „Nordea“ – apytiksliai 11 mln. Lt. Tokius duomenis yra pateikęs Sei-mo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas. Bankų atstovai aiškina, kad visi mokesčiai yra sumokami, tik ban-kai juos skaičiuoja naudodamiesi specialia metodika.

„Išeina, kad didieji bankai Lie-tuvoje dirba nuostolingai, nors vien tik už konvertavimą iš Lietu-vos bankai išveža apie 120 mln. Lt, o ką jau kalbėti apie tas sumas, ku-rios surenkamos iš įmokų už ko-munalinius mokesčius ar po 40– 50 Lt už tarptautinius pervedimus. Jie iš Lietuvos išveža maždaug po pusę milijardo litų“, – skaičiavo B.Bradauskas.

Mažiausiai mokesčių 2012 m. sumokėjęs SEB bankas tais me-tais uždirbo apie 126 mln. Lt, o AB SEB banko grupė – 86,3 mln. Lt neaudituoto gr ynojo pelno, „Swedbank“ – 367 mln. Lt gry-nojo pelno.

Aktualijos

informuoja, kad 2014 m.

ilgalaikio materialiojo turto

--

nuotrauka

Pieno ūkiai pasiduoda

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

ASU įgyja antrą kvėpavimą

Moters pasaulis

15 psl.

Pieno supirkimo kaina Kelmės rajone pasiekė rekordą – 50 centų už kilogramą. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės rajono skyriaus pirmininko Romo Dociaus, ūkininkai, ieškodami išeities, mažina karvių bandas arba likviduoja ūkius.

Jolita Žurauskienė

Vyrų kampas Užsienyje

Pirmą kartą per pasta-ruosius penkerius me-tus padaugėjo stojančių-jų į Aleksandro Stulginskio universitetą.

Albinas Čaplikas

Moterys kelyje pasigenda džentelmeniškumo

6 psl.

Kas bus, jei Rusija užsuks dujas Europai?

7 psl.7 psl.

13 psl.

Gyvasis dažas

Jos didenybė bulvė

16 psl.

Menininkė Rasa Labinė bando atgaivinti senąsias lietuviškas siūlų dažymo augalais tradicijas, ku-rios per pastarąjį šimtmetį buvo prarastos.

Aušrinė Šėmienė

Turėtume būti labai dė-kingi Kristupui Kolumbui už tai, kad jis į Europą at-vežė bulves. Mat tik XIX a. pabaigoje, kai Lietuvo-je buvo pradėta masiš-kai auginti bulves, žmo-nės pagaliau ėmė drąsiau žvalgytis į ateitį: badas nebegrėsė.

Moterų teigimu, Lietuvos keliuose dažniausiai jos susiduria (54,7 proc.) su agresyviu vyrų vairuotojų elgesiu. Vis dėlto daugelis kalbintų dailiosios lyties atstovių (40,4 proc.) stengiasi į piktus veiksmus kelyje demonstruojančius eismo dalyvius nekreipti dėmesio, rodo vienos draudimo bendrovės užsakymu atliktos apklausos duomenys.

Vismantas Žuklevičius

Artėjanti žiema suteikia pui-kią progą Kremliui įvykdyti menkai slepiamus grasini-mus „asimetriškai reaguoti“ į ekonomines sankcijas, ku-rias ES taiko Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje.

Arvydas Praninskas