Šiandien skaitykite:-

-

-

--

-

-

-

-

-

SODYBA, 9

, 13

, 29

-

-

-

-

--

Pastarąją teismui perduotą bylą tyrė Specialiųjų tyrimų tar-nybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai.

-

-

Kai kojų TS-LKD nespėjęs ap-šilti G.Landsbergis, kuris organiza-cijos nariu tapo jau rinkimų į Eu-ropos Parlamentą (EP) kampanijai, buvo išrinktas ir išreitinguotas į pir-mą sąrašo poziciją, užvirė diskusi-jos. TS-LKD besąlygiškai remiantys komentuotojai ir patys konservato-riai džiūgauja, kad atsirado tikras politikos aristokratas, naujas veidas, galbūt būsimas kandidatas į prezi-dentus. Tai, žinoma, svarbu gero-kai apkerpėjusiai partijai, kuri savo kandidato nesugeba iškelti daugybę metų. Bet nemaža dalis visuomenės kikena arba piktinasi tokia iš nie-kur išdygusio „arkangelo Gabrie-liaus“, „anūkėlio iš dėžutės“ (yra ir kitų epitetų) karjera.

Klausiama, ar Lietuva nevirs-ta feodaline valstybe, nors prieš porą metų apžvalgininkas Gied-rius Kiaulakis jau rašė, kad Lietu-va niekada iš feodalizmo ir nebu-vo išsivadavusi. Ta proga jis lygino viduramžių Radvilų giminės ir šių dienų turtingų verslo grupuočių įtakas. „Radvilų giminės galybė ne-ginčijama ir lengvai pagrindžiama statistiškai: jie valdė 23 pilis, 426 miestus ir miestelius, 2 032 dvarus, 10 053 kaimus. Iš giminės iškilo 37 vaivados, 22 ministrai (kanc-leriai, maršalkos, etmonai, iždi-ninkai), 3 vyskupai, 1 kardinolas, 1 karalienė ir daugybė kitų že-mesnių pareigūnų. <…> „Dujo-tekanos“ grupuotė (o galbūt koks nors „Tauro“ medžiotojų būrelis ar pan.) padovanojo Lietuvai 1 pre-zidentą, 3 ministrus pirmininkus, 17 ministrų, 28 ambasadorius ir 43 valstybinių įmonių vadovus, ne-skaičiuojant daugybės smulkesnių pareigūnų, ir valdė 30 tūkst. sam-domų darbuotojų“, – rašė jis. Taigi, ar toks jau naujas ir netikėtas yra Gabrieliaus atvejis?

2

--

fotodiena.lt

fotodiena.lt

, 33

, 17

2 Nr. 51–52

Atkelta iš 1 p.

Kiti atvejai

Teisybės dėlei reikia priminti, kad tokia praktika nėra nauja. Į EP šįkart išrinktas politikos veteranas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, TS-LKD atstovas Algirdas Saudar-gas irgi Seime turi atžalą – ten ant-rą kadenciją yra jo sūnus Paulius. Įsidėmėtina, kad praėjusį kartą – 2008-ųjų rinkimuose – į Seimą šis jaunas politikas pateko tik dėl pa-lankiai surikiuotų kvotų. Mat kai prieš rinkimus tuo metu nykstan-tys krikščionys demokratai jungėsi su konservatoriais ir tautininkais, jie išsiderėjo sau rinkimų pozicijas.

„Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partijos vicepirmininkas Valenti-nas Mazuronis, dabar keliaujan-tis į EP, Seime palieka savo sūnų Andrių. Tiesa, skirtumas nuo G.Landsbergio atvejo yra tas, kad jau ne pirmą kadenciją Seime esan-tis A. Mazuronis savo kelią į politi-ką pradėjo gan anksti, nuo veiklos

Liberalaus jaunimo organizacijoje. Vėliau jungiantis ir skiriantis parti-joms atsidūrė ten, kur ir tėvas, – TT. Jei laikytumės feodalinio principo, V. Mazuronis galėtų dabar jam „už-leisti“ Aplinkos ministeriją, tačiau tokių planų lyg ir nėra.

O pati seniausia, dabar prisime-nama kaip anekdotas, istorija yra susijusi su dar vienu konservato-riumi – Sauliumi Pečeliūnu. Nors jis dabar Seime ir be šeimos narių, tačiau savo kelią pradėjo visai ki-taip. Didelės įtakos taip ir neįgijusi, o vėliau subyrėjusi Lietuvos demo-kratų partija (LDP) dažnai būda-vo traukiama per dantį, jos pava-dinimo trumpinį šifruojant „labai daug Pečeliūnų“. Ištvermingiausias iš jų vėliau sulaukė savo valandos ir sėkmingai integravosi į TS-LKD.

Nepotizmas ar demokratija?

Kaip pabrėžė politikos apžvalgi-ninkas Aras Lukšas, ribą tarp natū-ralios karjeros ir nepotizmo sunku apibrėžti. „Viena vertus, dinasti-

jos egzistuoja visur: mene, versle, sporte. Ir, žinoma, politikoje. Turbūt nieko keista, kad vaikai ar anūkai dažnai renkasi tėvų ar senelių kelią, ypač jei tie yra daug pasiekę. Kita vertus, politika – ypatinga sritis ir čia yra daug pagundų pasinaudoti vieša bei nevieša savo bočių para-ma ar tiesiog pavarde kaip savotišku „prekės ženklu“. Štai kodėl kalbant

apie politikus greta gražaus žodžio „dinastija“ dažnokai vartojamas ir ne toks gražus žodis „klanas“. Kal-bant apie autoritarines ar totalitari-nes šalis čia viskas aišku. Yra Kimai, yra Alijevai ir t. t. Bet šiaip jau nor-maliose visuomenėse yra kiek kitaip. Yra net toks nuvalkiotas posakis: „Iš

pradžių tu daugelį metų dirbi savo vardui (dirbi, kad susikurtum sau vardą). O paskui jau tas vardas dir-ba tau.“ Tai štai pavardė „Landsber-gis“ yra puikus prekės ženklas, čia aš visai be ironijos. Tarkime, kaip ir pavardė „Sabonis“. Todėl aš visiškai suprantu pagundą tokia kol kas dar neužsidirbta šlove pasinaudoti. Ta-čiau man, tarkime, labai sunku įsi-vaizduoti krepšininką, net su labai garsia pavarde, kuris, pažaidęs savo mokyklos komandoje, kitą sezoną sublizgėtų NBA. Tokių dalykų tie-siog nebūna, nes reikia ne vieną litrą prakaito išlieti, kad įrodytum, jog esi to vertas. Ir pavardė čia nepadės, o dar netgi trukdys, nes iš tavęs bus reikalaujama daug daugiau negu iš kitų“, – sakė A.Lukšas.

Pats G.Landsbergis tiesiai neat-sakė, kur brėžtų ribą tarp nepotiz-mo ir tiesiog ėjimo senelio ar tėčio pramintais takais. „Aš esu dėkingas seneliui ir savo šeimai už galimy-bę nuo vaikystės stebėti politiką iš arti, matyti ir girdėti, kaip spren-džiami valstybės reikalai, diskutuo-jama, kaip ginti valstybės interesus. (...) Landsbergio pavardė yra dide-lis įpareigojimas ir didelė atsako-mybė, kurią visada jaučiau. Tačiau visur ir visada stengiuosi viską pa-siekti tik savo paties atkakliu dar-bu“, – sakė jis.

Politologas Vytautas Dumbliaus-kas dėstė kitokią nuomonę ir siū-lė griežtai atskirti politinę bei biu-rokratinę karjeras. „G.Landsbergio atveju kalbame apie politines parei-gas, į kurias renka rinkėjai demokra-tiniu būdu, tad apie protekcijas lyg ir negalėtume kalbėti. Kas kita būtų, jei senelis būtų ministras ir įtaisytų anūką dirbti departamento direkto-riumi. <...> Tai, kad Gabrielius vėlai, prieš pat rinkimus, įstojo į partiją, yra jo silpnoji vieta, į kurią ir baks-noja oponentai. Tačiau aš girdėjau aiškinimus (jo paties – red. past.), kad ir kandidatuoti jį labiau ragino TS-LKD pirmininkas Andrius Ku-bilius, o ne senelis“, – sakė jis.

Kartu, kaip pabrėžė V. Dumb-liauskas, čia buvo aiškiai orientuo-tasi ir į TS-LKD rinkėjo ypatumus. „Čia buvo taikoma į tai, kad pavardė padės pritraukti daug balsų, – bū-tent taip ir atsitiko“, – mano po-litologas.

Išties – vienas dalykas dar yra renkamos pareigos, kai vis dėlto reikia pereiti rinkėjų filtrą, o kas kita – neįtikėtinai sėkmingi ber-niukų dobiliukų įsitrynimai į pa-lankias startines pozicijas valstybės tarnyboje.

A.Lukšas pabrėžė: „Gabrielius labai jaunas pradėjo dirbti Užsie-nio reikalų ministerijoje, nors ne kiekvienas net jau ir mokslus bai-gęs iš karto pradeda ten karjerą. O jei ir pradeda, tai nuosekliai ir lėtai kyla aukštyn. Tokie vadinami kar-jeros diplomatais. O štai čia ma-tome staigų šuolį į politiką, į visai kitą sritį, – ir iš karto, kaip sako-ma, „į damkes“. Man būtų ramiau matyti, kad jaunas žmogus, nutaręs keisti karjeros kryptį ir tapti politi-ku, eina į savivaldos rinkimus ir ten parodo, ko yra vertas. Ir nuosekliai eina pasirinktu keliu. Man labiau patinka, kai milijardierių sūnūs dirba „McDonald’s“, o ne iš kar-to skiriami į korporacijų valdybas. Normaliame versle to nė nebūna. Ir sporte nebūna... O štai politikoje – deja. Bet gal iš to išaugsim.“

Kauno Vytauto Didžiojo univer-siteto profesorius, politologas An-tanas Kulakauskas į G.Landsbergio atvejį žvelgia ironiškai. „Čia galima sakyti „viena vertus, kita išvertus“. Yra ir svetur tokių dalykų – Bušai ar Kenedžiai JAV ir t. t. Na, išrin-ko žmogų demokratiškai – nieko čia nepasakysi. Žurnalistai kartais pasigenda naujų veidų – na, tai še-kit, turėkit naują veidą. Graži šeima, daugiavaikis tėvas. Aišku, jei ne se-nelio pavardė ir atitinkamai išsukta reklama, į EP nerinktų, kad ir kiek vaikų turėtum. Juk kitų politinių jo nuopelnų kaip ir nematyti. Kas iš to, kad kažkokioje valdiškoje tarnyboje dirbo, kur gal viršininkas apie tuos nuopelnus žino. Na, bet ką – gražios šeimos gražus vyras, – negi gaila?“ – ironizavo A.Kulakauskas.

Sunku būtų nesutikti su teigi-niais, kad atsinaujinti reikia dauge-liui Lietuvos valdžios partijų. Ir vis dėlto norisi paklausti, kokia būtų konservatorių reakcija, jei panašiai pasisektų kuriai nors iš valdančių-jų partijų šulų atžalų? Be to, atro-do, kad EP mandatai, anksčiau lai-kyti sinekūromis nusipelniusiems, bet įkyrėjusiems politikams, dabar tampa dar ir jaunų kadrų skatinimo priemone. Ar įsitvirtins dinastinė jų perdavimo tradicija – matysime.

Aktualijos

.

21.57.

RytojŠiandien

--

orai.lt, VL inf.

+17 +22°

+9 +14°

+17 +23°

+7 +10°

Poryt +17 +23°

+11 +13°

28 proc.

18 proc.

37 proc.

16 proc.

--

-

Vadovaujantis nauja įstatymo re-dakcija, savivaldybės tarybos nariai bus renkami daugiamandatėje, o me-ras, kuris kartu būtų ir savivaldybės tarybos narys, – vienmandatėje apy-gardoje. Tiek daugiamandatė, tiek vienmandatė apygarda apima visą savivaldybę.

Meras vienmandatėje apygardoje bus renkamas analogiškai kaip Sei-mo narys – pirmajame ture bus iš-rinktas, jei už jį balsuos daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Iki šiol tiesioginius mero rinki-mus Seime mėginta įteisinti kei-čiant Konstitucijos 119 straipsnį, tačiau niekada nepavykdavo surink-ti reikiamo balsų skaičiaus. Dau-

giausia nesutarimų tarp politikų dėl tiesioginių mero rinkimų kildavo išsiskyrus požiūriams į tiesiogiai renkamo mero vaidmenį savival-dybės valdymo struktūroje.

Politologai tiesioginių mero rin-kimų įteisinimą vadina teigiamu poslinkiu priartinant valdžią prie rinkėjų, tačiau, jų manymu, poky-čiai labiau bus juntami didesniuose miestuose.

„Pats tiesioginių mero rinki-mų įvedimo faktas, matyt, leis vie-tos valdžią šiek tiek priartinti prie žmonių, meras bus labiau atskai-tingas vietos bendruomenėms, taigi demokratija turėtų laimėti“, –sakė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravi-mo instituto direktorius Algis Kru-pavičius.

Teigiamai tiesioginių mero rin-kimų įteisinimą vertina ir Vilniaus

universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėsty-tojas Tomas Janeliūnas. Vis dėlto, jo manymu, realių pokyčių naujoji tvarka atneš tik į didesnius miestus.

„Aš manau, kad daugiau poky-čių gali būti Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klai-pėdoje, kur į mero postą gali pre-tenduoti ir nacionaliniu lygiu labiau žinomi žmonės, politikai. O rajo-nuose, mažuose miesteliuose grei-čiausiai į postus kandidatuos tie pa-tys – žinomi, galbūt ne vieną kartą vadovavę. Natūralu, kad jie turės daugiau šansų laimėti tuos rinki-mus: ten konkuruoti kažkokiems atvykėliams yra gana sudėtinga, nes žmonės labiau linkę pasitikėti tais, kuriuos jau seniai pažįsta“, – dėstė T. Janeliūnas.

BNS inf.

Nr. 51–52 3Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Ikiteisminio tyrimo metu jie nu-statė, kad R.Viršilas galimai davė nurodymus jam pavaldiems asme-nims, o šie bendrovės „Raseinių vandenys“ transportu išvežė bend-rovės, užsiimančios maisto produk-tų perdirbimu ir gamyba, gamybi-nes atliekas, nuotekas ir išpylė jas neleistinoje vietoje.

Taip buvo užteršta gamta, o bend rovei padėta išvengti atliekų šalinimo išlaidų. Be to, STT nusta-tė, kad R.Viršilas, nors ir žinojo, kad ši bendrovė neturi įsirengusi pirmi-nių valymo įrenginių ir kad į nuote-kas išleidžia didesnės taršos gamy-bines atliekas ir kt., nieko nesiėmė, kad taip nebūtų. Todėl „Raseinių vandenys“ už didesnę taršą 2012 m. į valstybės biudžetą privalėjo sumo-kėti per 135 tūkst. litų.

R.Viršilas įtariamas davęs netei-sėtus nurodymus savo darbuotojams klastoti dokumentus ir derino sutar-ties sąlygas dėl minėtų gamybinių atliekų ir nuotekų išvežimo su šios bendrovės direktoriumi. R.Viršilas tai darė tada, kai jau vyko tyrimas ir teismas jį jau buvo nušalinęs nuo di-rektoriaus pareigų. Tačiau jis nevyk-dė teismo reikalavimų.

Dar viena su R.Viršilu susijusi baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teismui buvo perduota šių metų va-sario 26 d. Tos bylos įvykiai prasidė-jo 2012-ųjų spalį, kai buvo sulaiky-tas ne tik UAB „Raseinių vandenys“ direktorius R.Viršilas, bet ir rajono tarybos narys Jordanas Kenstavičius bei J.Kenstavičiaus bendrovėje dirbęs padalinio vadovas Arūnas Joneikis. To priežastis, pasak pareigūnų, yra gali-mas piktnaudžiavimas ir didelės ža-los gamtai padarymas. Buvo įtarta, kad, pažeidžiant nuotekų tvarkymo reglamentą, piktnaudžiaujant tarnyba ir siekiant materialinės naudos, iš žuvų perdirbimu ir jų produktų gamyba už-siimančios įmonės į aplinką buvo at-vežtos ir išpiltos atliekos, o po to tarša galimai keliasdešimt kartų viršijo di-džiausią leistiną teršalų koncentraci-ją. Jos buvo vežamos UAB „Raseinių vandenys“ savivaldybei priklausančios įmonės transportu, ir tai buvo daroma ne kartą. Buvo įvardyta ir gamtai pa-daryta žala – per 436 tūkst. litų.

Be to, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros pareigūnai sura-šė administracinių teisės pažeidimų protokolus visiems, kurių pavardės buvo minimos žuvų riebalų vežimo istorijoje, buvo paskirtos nuobau-dos. Tačiau nubaustieji aplinkosau-gininkų veiksmus apskundė teismui, ikiteisminiai ginčai jau perkeliami į antrąją teismų instanciją.

R.Viršilas „Raseinių vandenims“ vadovavo ne visus metus – nuo 2011 m. lapkričio iki 2012 m. spalio. Per šį laikotarpį jis suspėjo „užsidirb-ti“ ne tik kaltinimus pagal Baudžia-

mojo kodekso 228 straipsnio 2 dalies nuostatas (piktnaudžiavimas siekiant turtinės naudos): bendrovė UAB „Ra-seinių vandenys“ pateikė jam 50 tūkst. litų civilinį ieškinį. R.Viršilui praradus „Raseinių vandenų“ direktoriaus kėdę, apmirė ir „Statybų aruodo“ veikla, ši bendrovė dabar nevykdo jokios vei-klos. Pirmojo teismo posėdžio metu kai kam sunkiai sekėsi prisiminti įvy-kius, jie „nebežinojo“, ar tiesą sakė iki-teisminio tyrimo metu, ar ne...

Bene daugiausia dėmesio bylos nagrinėjimo pradžioje sulaukė ne-girdėta neregėta bendrovė „Statybų aruodas“, kurios buveinė pagal re-gistracijos vietą yra Gabšių kaime, t. y. ten pat, kur ir žuvies apdoroji-mo įmonė. Ėmė aiškėti, kad mažes-ni pirkimai iš šios negirdėtos ben-drovės buvo atliekami be konkursų. Bendrovės darbuotojai neslėpė, kad su šia bendrove telefonu tardavosi dėl prekių įmonei, o telefono numerį duodavo pats R.Viršilas. Iš „Statybų aruodo“ buvo perkamos įmonei rei-

kalingos statybinės medžiagos, įran-ga ir kt. Per keletą mėnesių prekių buvo nupirkta už šimtus tūkstančių litų. Įtariama, kad „Statybų aruo-das“ iš toli prekių negabendavo: jų nupirkdavo iš kitų žinomų įmonių

ir parduodavo brangiau. Tarpinin-ku tapęs „Statybų aruodas“ savival-dybės įmonei „Raseinių vandenys“ prekes parduodavo kone 30 proc. brangiau, nei įmonė būtų pirkusi jas iš kitų tiekėjų. Pasak vieno liudyto-jo, jam kartais užkliūdavo, kad per-nelyg dažnai perkama iš nežinomos įmonės, bet jam būdavo atsakoma, kad nepakeičiamų nėra... Įdomu tai, kad R.Viršilas „Raseinių vandenų“ direktoriumi pradėjo dirbti 2011 m.

rugsėjį, o „Statybų aruodas“ buvo įsteigtas 2011 m. spalį. Nors Gabšių kaimas yra nedidukas, juolab Alyvų gatvelėje, kurioje nurodyta „Staty-bų aruodo“ buveinė, tėra keletas tro-bų, niekas tokios įmonės nėra matęs: nėra matęs ne tik viso „statybų aruo-do“, bet ir mažytės parduotuvėlės, jos sandėlių. Be to, ir teisme liudytojai kalbėjo, kad jie pirkdavo tik tiek pre-kių, kiek iškart parduodavo.

Teismui, kaip ir tyrėjams, buvo įdomu, kas to „Statybų aruodo“ va-dovas ar savininkas? Prekes parda-vusių įmonių atstovai teigė, kad jie su R.Viršilu bendravo kaip su „Sta-tybų aruodo“ atstovu. Antai nuteka-mojo vandens technologine įranga prekiaujančios įmonės „Upinis“ at-stovas teismui aiškino, kad jam pa-skambino R.Viršilas ir pasakė, kad iš jų prekes pirks „Statybų duona“. Pi-nigus mokėjo „Statybų duona“, prekes pasiėmė... „Raseinių vandenys“. Kar-tais R.Viršilas prekes pasiimdavo pats. „Iris“ bendrovės pardavimų vadybi-ninkas netgi manė, kad R.Viršilas yra būtent „Statybų aruodo“ vadovas ar vienas iš jų. Ir „Senukų“ duomenų ba-zėje R.Viršilas buvo įregistruotas kaip „Statybų aruodo“ įgaliotas asmuo.

„Statybų aruodo“ oficialusis va-dovas – panevėžietis Laimutis Vai-tiekūnas. Dalis elektroninių laiškų eidavo adresu raimedas@raseiniai.lt. Tokie adresai suteikiami Raseinių rajono savivaldybės ir jai priklau-sančių įmonių darbuotojams. Į pro-kuroro klausimą, kas L.Vaitiekūnui, kaip naujos įmonės vadovui, sukūrė

elektroninio pašto adresą ir suteikė prisijungimo prie jo duomenis, at-sakė, jog tai padarė Kristina Bartku-tė. K.Bartkutė, pasak kito liudytojo, buhalterinės apskaitos firmos vado-vo, konsultavosi ir apskaitos klausi-mais. Tai – R.Viršilo žmona, rajono tarybos narė, buvusių (R.Ačo) val-dančiųjų daugumos atstovė, kuri po valdžios svorio persigrupavimo liko opozicijoje.

R.Viršilą, praradusį UAB „Ra-seinių vandenys“ direktoriaus kėdę, persekiojo ir mažesni nemalonu-mai. Naujasis „Raseinių vandenų“ direktorius Vaclovas Simonavičius kreipėsi į policiją, prašydamas pra-dėti ikiteisminį tyrimą dėl buvusio „Raseinių vandenų“ direktoriaus iš-sineštų mobiliųjų telefonų. Jis savo pareiškime policijai nurodė, kad R.Viršilas 2012 m., būdamas įmo-nės direktoriumi, iš įmonės paėmė 4 mobiliuosius telefonus. Vieną, pasak V.Simonavičiaus, apgadintą ir be įkroviklio, grąžino. „Raimedas Vir-šilas buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, tačiau su įmone neatsiskai-tė, jam patikėto turto (mobiliųjų te-lefonų) įmonei negrąžino“, – nurodė V.Simonavičius. Direktorius savo pareiškime nurodė, kad R.Viršilo keletą kartų buvo prašoma grąžinti įmonei priklausantį turtą, tačiau jis tai daryti atsisakė. Prie pareiškimo direktorius V.Simonavičius pridėjo ir susirašinėjimo su R.Viršilu do-kumentus. Liepos 26 d. paprašė jo grąžinti telefonus iki rugpjūčio 5 d., kitaip, „neatgavę bendrovei priklau-sančio materialiojo turto (telefonų), kreipsimės į teisėsaugos organus dėl svetimo turto pasisavinimo.“ Netru-kus gavo R.Viršilo atsakymą: „(...) neatsimenu, kad aš jais būčiau dis-ponavęs, nes praėjo tikrai daug lai-ko, be to, buvau patyręs visapusišką šoką (...). Jei aš padariau įmonei pi-niginę žalą, prašau ją įvertinti ir aš kompensuosiu savo lėšomis.“ Ir dar pridėjo: „Šių telefonų aš ieškosiu ir, jei tikrai bus pas mane, nedelsdamas grąžinsiu. Jei nepavyks man jų ras-ti, prašau įvertinti įmonei padarytą žalą. Gal bus galimybė tuos telefo-nus nupirkti ir grąžinti, jei tikrai jų nėra įmonėje.“

Rugpjūčio 12 d. „Raseinių van-denys“ parašė, ko prašyti, nurodė bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą, jei eksdirektorius norėtų atsiteisti su bendrove. Po 4 dienų, rugpjūčio 26 d., R.Viršilas paprašė pateikti trečio-

jo telefono „iPhone 4S White 16 GB“ išdavimo aktą ir telefonų įsi-gijimo sąskaitą faktūrą, kad galėtų žinoti įmonei padarytos žalos dydį ir ją atlyginti. Dar paprašė paklausi-nėti įmonėje dirbančių žmonių, gir-di, gal šie žino, kur jis buvo pasidėjęs telefonus („galbūt telefonai buvo pa-dėti kabinete ar palikti mašinoje“). Direktoriui S.Simonavičiui neliko nieko kito, kaip paprašyti, kad tele-fonų paieškotų policija...

-

Kurianti mokykla skersvėjų nebijo

Populiarėja delikatesinė daržovė

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žinios

Moters pasaulisŠeštadienis

Sodyba

Bičių avilys

27 p.

29 p.9 p.

33 p.

Šiuolaikiniai gėlynai labai skiriasi nuo kadaise Lie-tuvoje prie sodybų bu-vusių darželių. Jie atliko estetinę funkciją – puošė sodybą, be to, pagal dar-želius kiti žmonės susi-darydavo nuomonę apie šeimininkus, ypač šeimos merginas.

Tėviškės šviesa

Aleksandro Stulginskio universi-teto (ASU) Sodininkystės ir dar-žininkystės katedros vedėja Au-dronė Žebrauskienė sakė, kad smidrus galima auginti, daugi-nant juos kerais arba daigais, taip pat sėklomis. Mokslininkė priminė, kad, sėjant smidrus iš sėklų, pirmo derliaus galima sulaukti tik po ketverių metų, o sodinant juos daigais – po vie-nų arba dvejų metų).

Jolita Žurauskienė

Tradiciniai darželiai vėl madingi

Keistuolis iš Užupio respublikosVilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindi-nė mokykla yra Klausučių seniūnijoje. Seniūnė Gema Skystimienė tvirtina: „Seniū-nijos gyventojai džiaugia-si šia mokymo įstaiga, mo-kyklos vadovai ir mokytojai ugdo darbščius, kūrybingus ateities žmones. Tai didžiau-sias seniūnijos turtas“.

Bernardas Šaknys

Kai Vilma Račkauskienė prieš dešimtmetį atsikėlė į Biliūnus Raseinių rajone, net ro-dyklės nuo pagrindinio kelio į kaimą ne-buvo. Šį kaimą garsino tik dvaras, kuris labiau priminė prastą sovietmečio fermą. Šiandien Biliūnai gyvena šviesiai ir vei-kliai, nors juose – tik apie 40 gyventojų. Ir tik todėl, kad į jį atsikraustė viena mo-teris?

Nijolė Petrošiūtė

13 p.

Užupyje įsikūręs Vigin-tas Domkus nelaiko sa-vęs miesto bitininku, nes jo aviliai stovi Pavilnių re-gioninio parko teritorijo-je, kuri prasideda vos keli šimtai metrų už Paupio gatvės.

Nijolė Baronienė

Sveika keisti darbą ir gyvenamąją vietą

Legendinis kino ir teatro aktorius Regiman-tas Adomaitis pusiau juokais, pusiau rimtai tvirtino, kad viskas jau praeityje. Anot jo, gyvenimas šioje žemėje tėra mirksnis, ti-kroji būtis kažkur kitur. „Tik niekas nežino, kaip tas kitas pasaulis atrodo. Jei kas ten pabuvo ir sugrįžo – vadinasi, dar nebuvo visiškai išėjęs. Kas iš tik rųjų išėjo, papasa-koti negali, – svarstė R. Adomaitis. – O aš sendamas tapau Sokratu: žinau, kad nieko nežinau.“

Agnė Pikšrytė

17 p.

„Tapau Sokratu ir žinau, kad nieko nežinau“