Šiandien skaitykite:

ŠeštadienisSodyba

4 6

Lietuva, 2004 m. stodama į ES, išsiderėjo 7 metų pereinamąjį lai-kotarpį, kuriuo buvo draudžiama užsieniečiams supirkti mūsų šalyje žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemę. Pasak žemdirbių, šis susitarimas pasiektas po derybų su Europos Komisija, kai, sutikę su mažesnėmis tiesioginėmis išmoko-mis, Lietuvos žemdirbiai mainais išsireikalavo 7 metų pereinamąjį laikotarpį, kuriuo draudžiama už-sieniečiams supirkti dirbamą žemę.

„Kodėl žemdirbiai siekia dar vieno pereinamojo laikotarpio dėl užsieniečių? – klausė Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andrie-jus Stančikas. – Nes ir mums, žem-dirbiams, ES pratęsė pereinamąjį laikotarpį dėl tiesiogininių išmokų iki pat 2020 m. ir niekas negaran-tuotas, kad tas pereinamasis laiko-tarpis nebus pratęstas iki 2028-ųjų.“ Jis teigė, kad ES pasielgė nesąžinin-gai, todėl ūkininkai turi moralinį ir teisinį pagrindą reikalauti pratęsti draudimą – ir toliau neleisti supirkti žemės užsieniečiams.

2

Žemdirbių suvažiavime dalyvavo tik trečias pagal rangą valstybės vadovas – Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. Suvažiavimo organizatoriai šiam poli-tikui skyrė labai daug dėmesio, tačiau jis renginyje tebuvo keliolika minučių. Po-litikas trumpai pasveikino susirinkusius žemdirbius ir, lydimas kelių apsauginin-kų, pasuko durų link, net neatsisveikinęs su Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vadovais.

3

2 Nr. 24 (9249)

Atkelta iš 1 p.

„Visa tai pradėjome ne mes, o ES, – pabrėžė A.Stančikas. – Jei nenorime turėti Lietuvos, leiskime supirkti jos žemę dabar.“ Ūkininkai aiškina, kad jei būtų leista užsieniečiams nusipirkti žemės dabar, mūsų šalies žemdirbiai turėtų nevienodas konkurencines są-lygas, palyginti su užsienio fermeriais. Lietuviai esą gauna keliskart mažes-nes tiesiogines išmokas, todėl negalė-tų savininkams pasiūlyti palankesnių kainų už žemę. Be to, jei draudimas nustos galioti 2014 m. gegužės 1 d., neišvengiamai didės ir žemės ūkio pa-skirties žemės nuomos kaina.

augintojusLietuvos žemės ūkio bendrovių

asociacijos (LŽŪBA) nariai nebuvo vieningi žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams klausimu. Tai pripažino ir LŽŪBA preziden-tas Jeronimas Kraujelis. Asociacija atliko savo narių apklausą, per kurią paaiškėjo, kad 1 000 ha ir didesnius ūkius valdančių bendrovių sklypai yra išsibarstę 20 km spinduliu.

Žemės ūkio bendrovės iš viso val-do 240 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės ir apie 90 proc. asociacijai pri-klausančių bendrovių laiko gyvulius. „Grūdininkams gal ir nesvarbu, ar bus leista žemę supirkti užsieniečiams, ar nebus, nes traktoriumi iki savo laukų

gali nuvažiuoti ir 15–20 kilometrų, – aiškino J.Kraujelis. – O gyvulininkys-tės ūkiams kur kas svarbiau, kad tas draudimas kuo ilgiau išliktų, nes gy-vulių neginsi tiek kilometrų.“ Pasak J.Kraujelio, EK užlipo ant to paties grėblio, nes nesilaikė pažadų.

„2020 m. tiesioginių išmokų vi-durkis Lietuvos žemdirbiams bus tik 75 proc. ES vidurkio ir tai – rimtas argumentas pratęsti draudimą, nes mūsų žemdirbiai vis tiek bus gerokai „bied nesni“ ir negalės suformuoti di-delių ūkių“, – argumentavo J.Kraujelis. Vien todėl, pasak jo, siekiama esminio dalyko – susitarimų privalo laikytis ir

EK, ir Lietuva. Penktadienį vykusia-me visuotiniame žemdirbių suvažia-vime kai kurie ūkininkai netgi pasiūlė rengti referendumą žemės pardavimo užsieniečiams klausimu.

Svarbiausia – pelnas

Žemdirbių nerimą iš dalies pa-grindė Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“. Pasaulyje esą vis labiau po-puliarėja vadinamasis žemės užgrobi-

mo modelis, kurį galima laikyti nauja kolonizavimo forma. Šį modelį tai-ko ekonomiškai išsivysčiusių valsty-bių korporacijos, trečiosiose pasaulio valstybėse superkančios žemės ūkio paskirties žemę. „Užsienio investuo-tojai superka arba išsinuomoja dide-lius plotus dirbamos žemės trečiosiose pasaulio valstybėse, kad pasipelnytų iš augančio žemės ūkio paskirties žemės grūdams auginti poreikio, atsižvelg-dami į vis didėjantį gyventojų skai-čių“, – rašoma „Spiegel Online“. Šis pelno siekimas dažnai prasilenkia su vietos gyventojų interesais. Pavyz-džiui, Liberijoje visa dirbama žemė

jau priklauso užsienio investuoto-jams, 50 proc. dirbamų žemių užsie-niečiai valdo Filipinuose, Ukrainoje – 30 proc.

„Šis procesas vadinamas žemės už-grobimu ir paliečia besivystančias rin-kas Afrikoje, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Rytų Europoje“, – konstatavo „Spie-gel Online“. Tačiau ar Lietuvą galė-tume priskirti šioms valstybėms, kol kas neaišku. Juolab kad ir išsiderėti dar vieną pereinamąjį laikotarpį esą nebus

lengva. „Persiderėti su ES dėl draudi-mo pratęsimo beveik neįmanoma, nes bus keliami kiti derybų sąlygų reikala-vimai, naudingi ES biudžetui“, – sakė korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis. Jo nuomone, že-mės savininkai, stebintys rinkos poky-čius, paprastai savo žemę pradeda par-davinėti praėjus maždaug 2 metams nuo apribojimų pasibaigimo.

Tačiau kovo pradžioje pasirodė įdomi informacija. BNS pranešė, kad Švedijos kapitalo „Scaent Bal-tic“ įmonių grupei priklausanti turto valdymo bendrovė „Orion Asset Ma-nagement“ iš vienos didžiausių Lie-tuvos žemės ūkio investicijų bendro-vių „Agrowill Group“ įsigijo 3 žemės fondus, kurių bendras valdomos že-mės plotas – beveik 2 tūkst. ha.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pa-brėžė, kad sprendimą leisti ar neleisti užsieniečiams įsigyti Lietuvos žemės pirmiausia turėtų priimti žemdirbiai. „Tik nuo jų priklausys, kokius spren-dimus priims politikai“, – sakė jis. Politikas mano, kad ypač svarbu, jog užsienietis dirbtų įsigytą žemę, todėl reikia kuo daugiau saugiklių. „Vienas iš tokių saugiklių galėtų būti draudi-mas užsieniečiui pirkti žemę, jei jis Lietuvoje nuolat negyveno daugiau kaip 3 metus“, – pabrėžė S.Bucevičius. Pasak jo, politikai iš žemdirbių orga-nizacijų laukia pasiūlymų.

LŽŪBA prezidentas J.Kraujelis patvirtino, kad jau atsiranda užsienie-čių, norinčių išmokyti Lietuvos žem-dirbius ūkininkauti. „Bet kai užsienie-čiai pamato žemėlapį, kuriame sklypai išsibarstę dešimčių kilometrų spindu-liu, jų entuziazmas greitai išgaruoja. Tada jie mums siūlo patiems sufor-muoti sklypus ir tik tada bus pasiruo-šę ūkininkauti“, – juokavo J.Kraujelis.

Paprastai užsieniečiai ieško ne ma-žesnių nei 500 ha sklypų. „Be to, at-

siranda grėsmė, kad užsienietis, skir-tingai nei lietuvis, gali nualinti žemę, netaikyti joje sėjomainos. Po 5–10 metų užsienietis tą nustekentą dir-vožemį parduos kitiems“, – pabrėžė LŽŪBA vadovas J.Kraujelis.

Ekonomikos žinovai, skirtingai nei žemės ūkio specialistai, draudi-

mą įsigyti žemės užsieniečiams laiko žalingu šaliai, nes jis kenkia investi-ciniam klimatui. „Žemės ūkis ir miš-kų ūkis yra ūkinės veiklos šakos, ir užsienio investicijų į jas turėtų būti laukiama, o ne bijoma“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos institu-to ekspertas Emilis Ruželė. Užsie-nio investuotojų sprendimas plėtoti žemės ūkio veiklą Lietuvoje esą yra lygiai tokia pat užsienio investicija, kaip investicija į naują technologijų centrą ar gamyklą. „Leidus užsie-niečiams įsigyti žemės Lietuvoje, jos kaina gali ir kilti, ir kristi, nes kainos pokyčiai rodo ne tik paklausos kaitą, bet ir daugybę kitų rinkos aspektų – pasiūlos pokyčius, ateities prognozes ir tendencijas kitose rinkose“, – įsi-tikinęs E.Ruželė.

Korporacijos „Matininkai“ pre-zidentas K.Kristinaitis teigė, kad ri-boti užsienio investicijas neprasmin-ga. „Iki šiol dirbdami nekilnojamojo turto rinkoje ir tiesiogiai bendrauda-mi su kolegomis investuotojais, bent jau mes nejaučiame užsieniečių su-sidomėjimo Lietuvos žeme, – tikino K.Kristinaitis. – Tie asmenys, kurie investuoja į gamybos plėtrą, šių že-mių nuo 2005 m. įsigyja Lietuvoje įsteigtų įmonių vardu, todėl beveik visiems norintiesiems įsigyti šių že-mių pakanka atlikti nebrangias ir ne-sudėtingas įmonių įsteigimo proce-dūras.“ Pasak „Matininkų“ vadovo K.Kristinaičio, bet koks rinkos pa-klausos ribojimas savininkus, norin-čius parduoti žemę, verčia laukti ap-ribojimo pabaigos, tikintis paklausos padidėjimo, o sykiu ir kainų kilimo.

Aktualijos

Aidas Petrošius

-

-

-

-

-

-

-

---

Pensijų kaupimo sistemos daly-viai nuo balandžio 1 d. įsigaliojančias

permainas pasitinka neapsisprendę. Tik 9 proc. antros pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių žino, kaip toliau kaups savo pensiją. Tai paaiš-kėjo „Danske Bank“ užsakymu atli-kus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvių apklausą.

Kokį sprendimą priimti, kol kas svarsto daugiau nei trys ketvirta-daliai kaupiančiųjų – 35 proc. ap-klaustųjų planuoja pasitarti su pensijų konsultantu, 24 proc. res-pondentų dar neapsisprendę,

20 proc. apklausos dalyvių pasirin-kimui trūksta informacijos, o 6 proc. jų ketina skaičiuoti savarankiškai.

„Susipainioję ir sprendimų nega-lintys priimti antros pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviai – nuola-tinių diskusijų ir garsių pasvarstymų, kaip „reformuoti reformos reformą“, pasekmė. Tokioje situacijoje mažiau finansiškai išprususiems žmonėms lengva pasiklysti ir priimti sprendi-mą atsižvelgiant tik į tai, kas ką gar-siau kalba“, – sakė „Danske Capital

investicijų valdymo“ generalinis di-rektorius. Darius Kuzmickas.

Tyrimo duomenims, 6 proc. daly-vaujančiųjų antros pakopos pensijų kau-pimo sistemoje yra apsisprendę nieko nekeisti, o 3 proc. ketina sustabdyti da-lyvavimą privačiuose pensijų fonduose.

Pasak D.Kuzmicko, sistemos aišku-mo trūkumas trukdo apsispręsti – tik kas penktas (18 proc.) antros pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyvis aiš-kiai žino ir supranta savo galimybes keisti pensijų kaupimą. O 75 proc. tei-

gia neturį konkrečios informacijos apie pensijų kaupimo sistemos pakeitimus.

Pensijų reformos ir Pensijų kaupi-mo įstatymų pakeitimuose nustaty-ta, kad nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. antros pakopos pensijų kaupimo sistemos dalyviai, sudarę sutartis iki 2013 m., turės iš naujo apsispręsti, kaip pensiją kaups toliau.

Reprezentatyviąją antros pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvau-jančių Lietuvos gyventojų apklau-są šių metų vasario mėnesį „Danske Bank“ užsakymu atliko tyrimų ben-drovė RAIT.

Eltos inf.

3Nr. 24 (9249) Aktualijos

Atkelta iš 1 p. Gerų žinių žemdirbiai nesulaukė

ir iš laikinai premjerą pavadavusio finansų ministro Rimanto Šadžiaus. Trumpas jo pasisakymas tik patvir-tino nuogąstavimus, kad finansų ministras bus vienas iš prieštarau-jančiųjų žemdirbiams, kai Vyriau-sybė svarstys jų pasiūlymus mažinti mokesčius.

Daugiau vilčių suteikė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pir-mininkas Saulius Bucevičius. Po-litikas kalbėjo trumpai, bet geriau kalbėti trumpai ir aiškiai nei ilgai ir miglotai, kaip kalbėdavo anks-tesnis KRK pirmininkas Edmun-das Pupinis.

Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna žadėjo pirmenybę ir toliau teikti gyvulininkystei bei prisiekė į visas darbo grupes įtraukti žemdir-bių organizacijų atstovus.

Gerų minčių pateikė ūkio mi-nistrė Birutė Vėsaitė: „Primenu, kad viena darbo vieta žemės ūkyje su-kuria 3–4 darbo vietas pramonėje. Taigi kurdami darbo vietas kaime mažiname nedarbą ir kitose ūkio šakose.“

Ūkio ministrė pritarė siūlymams taisyti Teritorijų planavimo įsta-tymą. Tikrai nenormalu, kai no-rinčiam statyti naują fermą ar re-konstruoti veikiančią ūkininkui dokumentus tenka tvarkyti maž-daug dvejus metus.

„Man nepatinka ir viešųjų inte-resų gynimo tvarka, nes greitai mes negalėsime pastatyti nė vienos fer-mos Lietuvoje. Paprastai protestuo-ja nedidelė, tik savo siaurus inte-resus ginanti grupelė. Šį įstatymą irgi reikia taisyti“, – ragino ūkio mi-nistrė.

Kauno sporto halėje iš visų ša-lies kampelių susirinkę žemdirbiai buvo budrūs ir nepasidavė mulki-nami. Kelis kartus kalbėtojai iš tri-būnos buvo vejami plojimais, o du buvo palydėti garsiu švilpimu. Su nepasitenkinimu žemdirbiai suti-ko Europos Parlamento narį Val-demarą Tomaševskį, tačiau dau-giausia nepasitenkinimo sukėlė į tribūną įbėgęs prieštaringai ver-tinamas žemės ūkio paskirties že-mes supirkinėjantis, save ūkininku vadinantis Ramūnas Karbauskis. Jis sureagavo į žemdirbių nepasi-tenkinimą ir bandė teisintis, esą nuo bado ir nedarbo išgelbėjo ke-lių bendrovių žmones. Tačiau šis argumentas sukėlė tik juoką. Jau antrus rinkimus į Seimą pralaimė-jusios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R.Karbauskis, matyt, nesuvokė, kad taip kalbėdamas pri-mena sovietų veikėjus, kurie tikin-davo, kad Sovietų Sąjunga Lietuvos neokupavo, bet priėmė į savo glėbį, gynė, maitino ir darė tik gerus dar-bus. Taigi R.Karbauskį žemdirbiai švilpesiais ir pasitiko, ir palydėjo.

ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas šį kartą kalbėjo trum-pai. Pradėjo nuo to, kad padėtis žemės ūkyje yra gana sudėtinga.

„Tiesa, pastarieji metai buvo sėkmingi užsiimantiems augali-ninkyste, tačiau visada taip nebus, todėl pats laikas gelbėti gyvulinin-kystę, kuri, esant nesėkmingiems metams, padidintų grūdų paklausą vidaus rinkoje. Galime pasidžiaug-ti, kad mėsinė gyvulininkystė auga – jau turime per 25 tūkst. grynaveis-

lių karvių. Tačiau bendras melžiamų karvių skaičius kasmet mažėja 4– 5 proc. Be to, pieno sektoriuje dirban-čių ūkininkų amžius jau persirito 60 metų. Mano skaičiavimais, jeigu pa-dėtis pieno sektoriuje nesikeis, tai po 20 metų turėtume paskersti paskutinę karvę“, – skaičiavo A.Stančikas.

Vertėtų pridurti, kad tokie po-kyčiai būtų skaudūs ne tik žemdir-biams, bet ir perdirbėjams. Jeigu iš-vadų nepadarysime ir nesiimsime konkrečių veiksmų, tai pieno per-dirbimo įmonių laukia linų perdir-bėjų likimas.

A.Stančikas priminė, kad rei-kia ypač rūpintis jaunąja ūkinin-kų karta. Belieka tikėtis, kad šiuos ŽŪR pirmininko žodžius išgirdo ir vicepirmininkas Sigitas Dimai-tis, kuris jaunųjų ūkininkų organi-zacijos vadovams prieš kelias sa-vaites tiesiai šviesiai į akis išrėžė, kad jaunieji ūkininkai – ne ŽŪR prioritetas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko pavaduotojas tarptautiniams ryšiams Aušrys Macijauskas kalbėjo konkrečiai: „Artėja sprendimų dėl paramos žemdirbiams 2014–2020 m. pri-ėmimo laikas, tačiau Žemės ūkio ministerija kol kas elgiasi labai pasyviai. ŽŪR irgi apsiribojo tik smulkių akcijų organizavimu, o ne rimtais ir konkrečiais darbais žemdirbių organizacijose Briuse-

lyje. Gerai, kad derybų finiše įsiki-šo Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir labai svariai prisidėjo gindama mūsų interesus.“

Pasak LŪS atstovo, paramą ski-ria Briuselis, tačiau labai daug lemia kiekvienos valstybės pasirinkimas. Mes patys irgi turime galimybių pa-sirinkti, ar ir toliau auginsime grū-

dus tik eksportui, ar kursime kon-kurencingą mišrų ūkį, plėtosime kooperaciją, patys perdirbsime že-mės ūkio produkciją.

„Gyvulininkystei teikiamam prio ritetui mes pritariame, tačiau žemės ūkio ministrui reikia nuo žodžių pereiti prie konkrečių dar-bų. Pirmiausia siūlome nepasiduoti Europos Komisijos siūlymui įsives-ti bazines išmokas, kurios pakenks kaip tik gyvulininkystei“, – sakė A.Macijauskas.

Ūkininkas ragino nepasiduoti Eu-ropos Komisijos spaudimui jau nuo 2014 m. taikyti vadinamąsias žalini-mo priemones, nes 2014-aisiais tie-sioginės išmokos dar nepadidės, o nauji reikalavimai jau bus taikomi.

ŽŪR vicepirmininkas visuo-meniniais pagrindais Bronius Markauskas į kampą rėmė finan-sų ministrą R.Šadžių. „Leiskite žemdirbiams atsistoti ant kojų ir tik tada kalbėkite apie mokesčių didinimą ar naujų mokesčių įve-dimą. Mes kol kas negalime mo-kėti didesnių mokesčių, nes gau-name gerokai mažesnę paramą nei kitų ES šalių žemdirbiai“, – teigė B.Markauskas.

Tik dėl lėšų trūkumo ūkininkai teturi apie 40 proc. nuosavos žemės. Kitą dalį nuomoja. Ir artimiausiu metu daugiau lėšų neturės. Kodėl?

„Žemės ūkio produkcijos su-pirkimo kainos artimiausiais me-

tais vargu ar augs stipriai, o išlaidos degalams, technikai auga ir augs. Mano skaičiavimais, per pastaruo-sius metus žemdirbių išlaidos išau-go 21 proc., pajamos padidėjo tik 17 proc., o jeigu atmesime užsii-mančius augalininkyste, tai minė-tas skirtumas bus dar didesnis. Be to, tiesioginių išmokų didėjimas vos padengs infliaciją“, – aiškino B.Markauskas.

Kaip visada originaliu humo-ru blykstelėjo ūkininkas iš Ku-piškio krašto Zigmantas Alek-sandravičius. Vieni kvatojo, o kiti raudonavo iš pykčio. „Žy-dai turi Raudų sieną, o mes turi-me savo suvažiavimus. Tačiau yra skirtumas – žydai, melsdamiesi prie Raudų sienos, pasiekia gero-kai daugiau nei Lietuvos ūkinin-kai, dejuodami suvažiavimuose“, – pradėjo kalbą Z.Aleksandravičius.

Ironija atmieštų priekaištų kliu-vo žemgrobiams. Ūkininkas ragino neleisti įsigyti žemės užsieniečiams, tačiau negailėjo ir tautinių oligarchų.

„Mano žiniomis, 15 stam-bių savininkų rankose jau yra per 300 tūkst. ha žemės (apie 20 tūkst. ha tenka kiekvienam). Dar keliasde-šimt ūkių sparčiai artėja prie šios ri-bos. Yra savininkų, turinčių daugiau nei po 40 tūkst. ha, ir jie vis didi-

na savo plotus. Ūkininkams konku-ruoti su tokiais monstrais neįma-noma. Kai ūkininkai pasiskundžia valdžiai, ši atrėžia, kad žemgro-biai įstatymų nepažeidžia. Tai kas tuos įstatymus sukūrė?“ – klausė Z.Aleksandravičius, žiūrėdamas į pirmoje eilėje sėdintį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovą, kuris tuo metu kalbėjo telefonu.

Tačiau ūkininkas buvo kantrus.„Šios partijos lyderis giriasi tu-

rintis per 20 tūkst. ha. Štai aš ir gal-voju – gal todėl tiek nedaug ūkinin-kų priklauso šiai partijai? Todėl net rajonuose į Seimą renkami mies-tiečiai, o ne šios partijos nariai“, – svaidė žaibus Z.Aleksandravičius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Jeronimas Kraujelis siūlė laikytis nuostatos remti tradicinę žemės ūkio gamybą, subalansuoti para-mą, nebesiblaškyti ar nebūti blaš-komiems specialiai: „ Paramos iš ES gauname tikrai daug – tiek iš šalies biudžeto nebūtume gavę niekada, tačiau gaila, kad parama iš valsty-bės nepadidės, o mokesčius žem-dirbiai moka.“

J.Kraujelis reagavo į Z.Alek-sandravičiaus priekaištus: „Kviečiu susitarti dėl stambių ir smulkių ūkių apibrėžimo. Tokių ūkių buvo, yra ir bus. Pavyzdžiui, daugelis žemės ūkio bendrovių atitinka vidutinio ūkio kriterijus.“

Apie ūkių stambumą kalbėjo ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjun-gos pirmininkas Vidas Juodsnu-kis: „Kaime yra absoliuti dauguma smulkiųjų ūkininkų, tačiau ŽŪR jiems atstovauja tik keli nariai.“

Garsiausiais plojimais sutiktas Seimo narys Kazys Starkevičius pa-žadėjo paremti idėjomis dabartinius ŽŪM vadovus ir pateikė pirmąją – pagal supaprastintą paramą ūkinin-kams skirti po 100 tūkst. Lt.

Plojimais priimta rezoliucija dar tobulinama, nes gauta labai daug pa-siūlymų, pavyzdžiui: žemdirbiams nedidinti esamų ir neįvesti naujų mokesčių, derybose su EK siekti, kad 196 eurų už ha tiesioginės išmo-kos būtų mokamos jau nuo 2015 m., smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams skirti didesnę paramą, parengti vi-suotinio žemdirbių savivaldos mo-kesčio įstatymą, nepritarti jau įsiga-liojusiam Fizinių asmenų bankroto įstatymui, o ūkininkų bankrotą re-glamentuoti Ūkininkų ūkio įstaty-me. Pasiūlymų daug, stebėsime, kiek jų bus įgyvendinta.

Pilnatis.

18.43.

--

-

-

orai.lt, VL inf.

o

o

o o

oo

4 Nr. 24 (9249) Aktualijos

KT paskelbė, kad be Konstitu-cijos pataisos po Nepriklausomy-bės atkūrimo išvykusiems lietu-viams negalima išsaugoti Lietuvos pilietybės, jei jie įgijo užsienio ša-lies pilietybę. Todėl šis klausimas tikrai bus mūsų darbotvarkėje. Konstitucijoje numatyta, kad, iš-skyrus įstatyme nurodytus tam tikrus atvejus, niekas vienu metu negali būti Lietuvos ir kitos vals-tybės pilietis. Šis straipsnis įrašytas pirmajame Konstitucijos skirsny-je, kurio nuostatos gali būti kei-čiamos tik referendumu. Telieka svarstyti, kaip tai įgyvendinti.

Įvertinus emigracijos mastą bei faktą, kad daugybė žmonių yra įgi-ję kitos valstybės pilietybę, galima teigti, kad klausimas yra ypač aštrus. Pirmiausia tai susiję su emigrantų lūkesčiais. Šiandien sunku rasti šei-mą ar giminę, kurioje nėra emig-ravusiųjų iš Lietuvos. Nesiimčiau spręsti, kokie būtų referendumo re-zultatai, bet tikrai yra daug vilties, kad žmonės aktyviai dalyvautų re-ferendume. Viešojoje erdvėje jau yra nuskambėję keli siūlymai, kada būtų galima skelbti referendumą. Pavyzdžiui, jį būtų galima surengti kartu su Seimo, Prezidento ar savi-valdybių tarybų rinkimais.

Žinodamas klausimo aktualumą, galiu sutikti, kad visiškai įmanoma su-rinkti būtiną skaičių Seimo narių pa-rašų referendumui inicijuoti. Tačiau nemanau, kad referendumas duotų teigiamą rezultatą. Teoriškai įmano-ma, bet kai matau diskusijų viešumoje pobūdį, netikiu, kad žmonės balsuotų už Konstitucijos keitimą.

Reikėtų eiti lengvesniu keliu – liberalizuoti pilietybės suteikimą ir koncentruoti darbą kitomis krypti-mis. Pirmiausia būtina pasiekti, kad žmonės, kurie turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, nebūtų žemi-nami ir tampomi biurokratų, vaiko-mi nuo vienos įstaigos prie kitos, pa-vyzdžiui, kai gimusieji Lietuvoje nori atvykti čia gyventi. Yra situacijų, kai lietuvių kilmės asmenys iš JAV nori atvykti į Lietuvą ir pabūti, tarkime, kelerius metus. Tokiu atveju vizos gavimo procedūra tokia pati, kaip ir ne lietuvių kilmės asmeniui. Tai reiš-kia, kad asmuo Migracijos departa-mente turi nuolat prasitęsti leidimą gyventi. Turiu pagrindo įtarti, kad tokios taisyklės prieštarauja Konsti-tucijos preambulei, kur teigiama, kad lietuviai turi teisę apsistoti Lietuvo-je. Tačiau praktiškai taip nėra. Šiam klausimui išspręsti nereikėtų jokių referendumų.

Po Lietuvos išeiviams nepalankaus Konstitucinio Teismo (KT) iš--

-

Išskirtinis dabartinės Vyriausybės veiklos stilius – beveik kiekvienu ak-tualiu klausimu steigti darbo grupes ir komisijas. Gal todėl ketinimų įsi-vesti eurą rimtumą rodo darbo gru-pių skaičius: jų įkurta net šešios, sep-tintoji darbo grupė – koordinacinė, kontroliuosianti visų jų veiklą. Fi-nansų ministerija pranešė, kad pra-ėjusią savaitę buvo baigtos formuoti visos darbo grupės eurui įvesti, ku-rioms vadovauja ūkio, socialinės ap-saugos ir darbo, teisingumo ministrai bei Lietuvos banko atstovai.

Koordinacinė grupė suburta va-sarį. Šiai grupei vadovaus finansų ministras, taip pat įtraukti užsienio reikalų, vidaus reikalų, žemės ūkio ministrai, Statistikos departamen-to generalinė direktorė. Pirmadienį įvyko pirmasis jos posėdis, kuriame aptarti nacionalinio euro įvedimo plano pakeitimai, visuomenės infor-mavimo ir komunikacijos strategijos rengimas, numatyti ir paskirstyti to-lesni darbai. Pirmajame susitikime, pasak finansų ministro Rimanto Ša-džiaus, ketinta „tik sustyguoti dar-bą, kad ekspertų bei koordinacinė darbo grupės sutartų, kokiu grafiku vyks susitikimai ir kaip bus keičia-masi informacija“.

Pasak finansų ministro, pirmas koordinacinės darbo grupės uždavi- nys – atnaujinti nacionalinį euro įve-dimo planą. „Šis planas, kuris bus tvir-tinamas Vyriausybės, buvo patvirtin-tas 2005 m. ir pakoreguotas 2007 m. Tai – puikus tolesnių veiksmų pagrin-das. Dabar kalbama apie tai, ką galėtu-me pakoreguoti, – pasibaigus koordi-nacinės grupės posėdžiui žurnalistams sakė R.Šadžius. – Pavyzdžiui, mano-me, jog iki euro įvedimo datos ir po jos ilgiau reikėtų parduotuvėse nurodyti kainas abiem valiutomis.“

Taip pat ketinama raginti darb-davius nurodyti darbuotojams jų darbo užmokestį abiem valiutomis, o institucijoms – išmokas. „Mano-me, kad po euro įvedimo tai reikėtų daryti ne 6 mėnesius, o metus, kad žmonėms būtų lengviau psicholo-giškai prisitaikyti“, – sakė ministras. Kad kainos galėtų būti nurodomos dviem valiutomis, reikės keisti teisės aktus. „Lietuvos teisės aktuose visos sumos iki šiol nurodytos litais ir ne visais atvejais bus paprasta perskai-čiuoti tas sumas į eurus“, – sakė fi-nansų ministras.

Siekiama, kad nacionalinį euro įvedimo planą, jo įgyvendinimo priemonių planą bei visuomenės in-formavimo ir komunikacijos strate-giją Vyriausybė patvirtintų iki lie-pos. „Kad galėtume toliau sklandžiai rengtis euro įvedimui, pagrindinius dokumentus turime patvirtinti iki

Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai“, – „Valstiečių laik raščiui“ sakė R.Šadžius. Anot jo, rengiant planą antram bandymui, bus naudojamasi gairėmis, kuriomis remtasi ir praėjusį kartą, tačiau jos bus koreguojamos. R.Šadžius tei-gė, kad Vyriausybė eurą siekia įves-ti 2015 m. Tokiam siekiui pritaria ir Prezidentė. Eilinis Lietuvos ma-kroekonominės situacijos vertini-mas, kurio rezultatai lems, ar Lie-tuva galės įsivesti eurą 2015-aisiais, numatytas 2014 m. pavasarį.

Buvęs finansų ministras, dabar-tinis europarlamentaras Zigmantas Balčytis „Valstiečių laikraščiui“ pri-minė, kad 2008-aisiais įsivesti euro Lietuvai nepavyko tik per plauką – metinė infliacija viršijo reikalauja-mą rodiklį vos 0,04 proc. „Sporti-niais terminais tariant, šalies atiti-kimas Mastrichto kriterijams buvo nustatinėjamas fotofinišu“, – sakė jis. Pasak Z.Balčyčio, euro įvedimas svarbus ne tik ekonominiu, bet ir politiniu požiūriu, todėl itin aktuali gyventojų nuomonės apie tai kaita. Lietuvos gyventojų nuomonė apie eurą šiuo metu yra geresnė nei prieš penketą metų ir toliau gerėja. Tiesa, dauguma gyventojų vis dar pasisako prieš bendrąją valiutą.

Lietuvos banke sudaryta visuo-menės informavimo strategijos gru-pė, kuri turėtų pakeisti kol kas skep-tišką gyventojų nuomonę apie euro įvedimą. Lietuvos banko duomeni-mis, nuo lapkričio gyventojų, palai-kančių eurą, padaugėjo 10 proc. Pa-naši tendencija matoma ir Latvijoje.

Ministro R.Šadžiaus teigimu, taip pat bus ieškoma papildomų priemonių, kad būtų užkirstas ke-lias galimam sukčiavimui. „Pasikei-tus situacijai atsiras naujų galimybių sukčiauti, – sakė jis. – Šis aspektas turi būti paminėtas plane. Ragin-sime teisėsaugos institucijas atlikti savo darbą.“ Kaip ir 2007-aisiais, Vyriausybė nesieks dirbtinai suval-dyti infliacijos. „Dirbtinis kainų re-guliavimas gali atsisukti prieš mus – atitikti Mastrichto infliacijos kri-terijų vien tą konkretų mėnesį ar

tą pačią dieną nepakanka. Turime ir sau, ir kitiems parodyti, kad mes tvariai tenkiname šį kriterijų“, – tei-gė R.Šadžius.

„Kainos didėja ir būtinai di-dės, – įsitikinęs ministras, – nes normalus, ekonomikai palankus infliacijos lygis – 2–3 proc. meti-nio kainų augimo – yra ekonomi-nis dėsningumas. Atvirkščiai – jei kainos mažėtų, būtų defliacija, tai keltų tam tikrų rūpesčių dėl šalies ekonomikos būklės. Sakyčiau, kad šiuo metu Lietuvos infliacija atitin-ka visus gero, tvaraus ekonomikos vystymosi parametrus.“

Atsakydamas į žurnalistų nuo-gąstavimus dėl euro zonos tvaru-mo, finansų ministras tikino, kad Graikijos ir Kipro pavyzdžiai rodo, jog euro zona moka išspręsti savo problemas ir „euras iš tikrųjų yra stipri valiuta“. „Europos stabilumo mechanizmas nėra dovanų maišelis, iš kurio šalys gauna tam tikras do-tacijas, – sakė jis. – Tai tam tikras fondas, iš kurio skolinama proble-mų turinčioms šalims bei jų bankų sistemoms, ir šios paskolos teikia-mos už tam tikras palūkanas.“ Ta-pusi euro zonos nare, Lietuva taip pat turės prisidėti prie ES valsty-bių finansinių problemų sprendimo. Anot ministro, jeigu „staiga atsitiktų kokia bėda“, Lietuva taip pat galėtų tikėtis šio fondo paramos.

Pasak ministro R.Šadžiaus, šiuo metu analizuojami tokie „techniniai klausimai“, kaip nemokamo litų kei-timo į eurus pradžia bei bankoma-tų aprūpinimas grynaisiais pinigais. „Ar litų keitimas prasidės įvedus eurą, ar truputį anksčiau, klausi-mų iš tikrųjų daug, – teigė jis. – Didžiausios diskusijos vyksta dėl vartotojų apsaugos. Siekiame, kad jie būtų gerai informuoti, kad būtų tinkamas ir korektiškas verslininkų elgesys, tinkamai nurodomos kai-nos, nesukčiaujama.“

Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvoje cirkuliuoja apie 10 mlrd. Lt grynųjų, apie 100 mln. banknotų.

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

-

--

Aplinkos apsaugos ir Ekonomi-kos komitetų pirmininkų Algimanto Salamakino ir Remigijaus Žemai-taičio parengtame nutarimo projek-te siūloma Vyriausybei „sustabdyti sutarties sudarymą pagal tarptauti-nio angliavandenilių išteklių nau-dojimo konkursą Šilutės–Tauragės ir Kudirkos–Kybartų plotuose skir-to tradicinių ir netradicinių (skalū-nų dujos ir nafta) angliavandenilių ištek lių paieškai, žvalgybai ir gavy-bai, iki bus pakeisti ir papildyti tei-sės aktai, reguliuojantys skalūnų dujų išteklių paiešką, žvalgybą ir gavybą“.

O Kęstučio Daukšio vadovauja-mos Seimo Energetikos komisijos parengtame nutarimo projekte siū-lyta „nagrinėti galimybę, kad pla-nuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ren-gėjo užsakovas būtų valstybės insti-tucija ir numatyti poveikio aplin-kai vertinimo dokumentų rengėjo materialinę atsakomybę“. Projek-to rengėjai siūlė svarstyti galimybę diferencijuoti leidimus tradicinių ir netradicinių angliavandenilių žval-gybai bei gavybai, taip pat galimybę, kad angliavandenilių išteklių žvalgy-ba būtų atliekama valstybės lėšomis.

Prieš Seimo plenarinį posėdį „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai buvo susitikę su „Chevron Exploration & Production Lietu-va“ atstovais.

VL inf.

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

7 psl. 7 psl.

Sprogo ekologinės žemdirbystės burbulas

Moters pasaulis

17 psl.

Mažosios Lietuvos pasididžiavimas

17 psl.

Vakarus sužavėjusi pirmoji Kremliaus dvaro ponia

Tėviškės šviesa„Ryto“ tikslai nesikeičia šimtmetį

Jei Vyriausybė vykdys, žemdir-bių manymu, ginčytiną Briuse-lio paliepimą mažinti išmokas, kai kurie žemdirbiai subsidijų už kvotinį pieną nesulauks. Lie-tuva praleido terminą skųsti Europos Komisijos (EK) pernai liepą priimtą sprendimą taikyti išmokų moduliaciją.

Vida Tavorienė

Michailui Gorbačiovui tapus Sovie-tų Sąjungos prezidentu, netrukus visas pasaulis išgirdo apie Raisą Gorbačiovą. Ši moteris laikoma vie-na iš ryškiausių istorijoje praėjusio amžiaus prezidentų žmonų. Sovie-tų Sąjungoje ji buvo vertinama ne-vienareikšmiškai, tačiau Vakaruose pelnė daugybės žmonių simpati-jas. Išskirtinio Vakarų bei Rytų blo-ko žiniasklaidos ir žmonių dėme-sio R.Gorbačiova sulaukė ne tik dėl savo statuso bei asmeninių savybių, bet ir dėl nepriekaištingo stiliaus.

13 psl.13 psl.

„Tėviškės šviesoje“ rašy-ta apie lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtme-čio nuopelnus lietuvių tau-tai. Šis garbingas jubiliejus buvo paminėtas ir Dieve-niškių „Ryto“ vidurinėje mokykloje.

Lolita Mikalauskienė

Klaipėdos kraštas nuo senų laikų diktavo Lietuvai miestietišką gyve-nimo būdą ir kultūrą. Kitų etninių mūsų šalies regionų gyventojai ne tik maistui, bet ir stalo serviravimui buvo ne itin išrankūs. O mažalie-tuviai savo kafiją gerdavo iš porce-liano puodelių, valgydavo vokiškų kraštų skanėstą sandkucheną.

Lilija Valatkienė

Praeityje – ateities įžvalgosKnygų lentyną papildė „Valstiečių laikraščio“ bi-čiulio, „Tėviškės šviesos“ apžvalgininko, Tautos fondo (JAV) garbės pirmi-ninko Jurgio Valaičio kny-ga „Praeities apybraižos. Išsaugota Lietuva“.

Bernardas Šaknys

Moduliacijos giljotina gresiair nedideliems ūkiams

Vis daugiau augintojų ryžta-si dalyvauti išskirtinės koky-bės produktų (IKP) programo-je. Ekologinių ūkių savininkams naudingiau gauti paramą pagal IKP reikalavimus, nedraudžian-čius naudoti pesticidų, trąšų, nei auginti ekologišką produk-ciją atsisakius agrochemijos ir gaunant mažesnį derlių.

Albinas Čaplikas