mokslas ir gyvenimas 2011 m. nr.7

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 1

2011

7

Juodoji vikrialazdë – tarsikoks maþas velniukas. Ði

rûðis lokaliai paplitusi tikAndø kalnuose (Peru)

Kaipatsirado

asmeniniai kompiuteriaiir kokia jø ateitis

Mitai apiegyvalazdesBûti ar

nebûti Karklëspaplûdimiui?

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7

Asmeniniø kompiuteriø revoliucijosgaisrà áþiebë ne jø techninë ar programi-në áranga, bet juose ákûnyta misija. Tai bu-vo idëja, kad kompiuteriai neturi bûti di-delës, grësmingos maðinos, uþimanèiosdideles sales ir ið krûvø perfokortø skai-èiuojanèios bankams ar mokslo institu-cijoms. Jie turi bûti þmonëms padedan-tys asmeniniai darbo árankiai. Kompiute-riai turi padidinti þmoniø kûrybingumà,palengvinti prieigà prie informacijos, pa-dëti ugdyti bendruomenes ir sukurti glo-balià ryðiø ir verslo aplinkà. Kitaip tariant,kompiuteriai turi bûti þmoniø individua-lios galios padidinimo instrumentai. Ir ðiosvizijos pamatai buvo pakloti dar praëju-sio amþiaus septintàjá dešimtmetá.

Iš pradþiø kompiuteriai buvo tik labaigreitos skaièiavimo maðinos. Ávedus ið per-fokortø duomenis, jos iðspræsdavo uþda-viná ir laukdavo naujø duomenø. Taèiau jau1944 m. JAV Masaèiûsetso technologijosinstitutas (MIT) gavo karinio jûrø laivynouþsakymà sukurti elektroniná skrydþiø imi-tuoklá – árenginá, kuris rodytø, kaip lëktu-vas reaguoja á nuolat bekeièianèius pilotoveiksmus. Šio Whirlwind projekto vadovasDþëjus Foresteris (Jay Forrester) greitai su-prato, kad jø sukurtas kompiuteris imituok-liui valdyti gali sàveikauti per atstumà ir su-geba greitai reaguoti á ávykius. Tai buvo pir-masis realaus laiko kompiuteris.

Foresteris taip pat suprato kitas rea-laus laiko kompiuterio potencines galimy-bes – nuo logistikos ir kariniø jûrø pajëgøkoordinavimo iki gynybos nuo balistiniøraketø ir oro transporto valdymo. Ir tokiamkompiuteriui sukurti 1948 m. gavo 1 mln.doleriø finansavimà kiekvieniems metams.Kai 1951 m. brangiausias visø laikø kom-piuteris buvo sukurtas, jo 8 aukðtos vaku-uminiø elektroniniø lempø prikimðtos spin-tos uþëmë visà namà. Taèiau tai buvo iðesmës pirmasis asmeninis kompiuteris.Asmuo galëjo gauti 15 minuèiø laiko, sës-ti prie monitoriaus ir skaièiuoti.

Taèiau karo laivynui nusibodo finan-suoti Whirlwind projektà – já ruoštasi stab-dyti. Projektà iðgelbëjo rusai, 1949 m. rug-pjûèio mënesá susprogdinæ atominæ bom-bà. Amerikieèiai iðsigando galimos neti-

Kaip atsiradoProf. Jonas GRIGAS

Beveik prieð keturis deðimtmeèius keletas amerikieèiø paaugliø –Bilas Geitsas (Bill Gates), Styvas Dþobsas (Steve Jobs) ir Styvas

Vozniakas (Steve Wozniak) – garaþuose ir miegamuosiuose pradëjoþaisti su kà tik atsiradusiais mikroprocesoriais, ir tas þaidimas

baigësi informacinæ technologinæ revoliucijà sukëlusiais asmeni-niais kompiuteriais ir internetu. Taèiau tikroji istorija

neprasidëjo nuo ðiø jaunø verslininkø.

ir kokia jøateitis

këtos rusø bomboneðiø su atominëmisbombomis atakos, ir oro pajëgø vadovy-bë nurodë MIT sukurti naujà moderniau-sià ankstyvojo áspëjimo sistemà, kuriosrealaus laiko Whirlwind tipo kompiuterisvaldytø radarø prieþiûrà, taikiniø sekimàir kitas operacijas. 1951 m. Whirlwind pa-demonstravo šios koncepcijos galimybes– oro erdvëje aptiko tris lëktuvus, ið rada-rø duomenø apskaièiavæs jø perëmimotrajektorijas ir nukreipæs naikintuvus juossunaikinti uþ 1 km nuo taikinio.

Iðleidus milijonus doleriø buvo sukur-ta pusiau automatinë viso Amerikosþemyno erdvæ iš 23 centrø stebinti elek-troninë sistema SAGE, valdoma dviejø re-alaus laiko kompiuteriø, galinèiø vienumetu aptikti iki 400 lëktuvø. Tie centrai bu-vo sujungti skaitmeniniu telefono tinklu.Sistema veikë iki 1984 m., nors niekadajos neprireikë. Taèiau ji áneðë didelá indëláá kompiuteriø istorijà.

Pirmiausia ji padëjo sukurti garsøjá Si-licio slëná. Be to, SAGE buvo tarsi kana-las, kuriuo tekëjo technologijos á verslopasaulá. Firma IBM buvo pagrindinis ran-

govas, naudojæs SAGE patirtá kuriant vi-sà ðalá apimanèià realaus laiko Amerikosoro linijø bilietø pardavimo sistemà SAB-RE. Ji pradëjo veikti 1964 metais. 1955m. IBM pirmoji panaudojo Whirlwind mag-netinës atminties technologijà savo kom-piuteriuose, kol po dviejø deðimtmeèiø jàpakeitë puslaidininkiniai lustai. Taèiau ke-lias nuo SAGE iki asmeniniø kompiuteriønebuvo vienas. Lygiagreèiai ëjo du keliai– techninës árangos tobulinimo ir to, kaipþmonës jà panaudojo.

1957 m. buvo ákurta firma DEC, kuri pa-gamino pirmàjá programuojamàjá proceso-riø PDP-1 ir pardavë 49 kompiuterius, kuriejau tilpo nedideliame kambaryje, turëjo vaiz-duoklá, dideles skaièiavimo galimybes ir kai-navo 120 tûkst. doleriø. Mokslininkams irinþinieriams tai buvo didelë sëkmë. Taèiauþmonës laukë maþesniø ir pigesniø kom-piuteriø. Ir sulaukë. 1965 m. pasirodë PDP-8, kuris svërë 120 kg ir kainavo tik 18 tûkst.doleriø. Jie paplito gamyklose, mokslinë-

asmeniniai kom

1990 m. kompiuteris

Neðiojamasiskompiuteris



se laboratorijose, laikraðèiø redakcijo-se ir kitur. PDP-8 tapo naujos mi-nikompiuteriø kartos prototipu.

1975 m. pasirodë pirmasis pa-saulyje mikrokompiuteris Altair 8800, ku-riame buvo panaudotas Intel 8800 vienolusto mikroprocesorius. Jam programinæBASIC árangà sukûrë Harvardo universite-to studentas Bilas Geitsas ir jo mokslo drau-gas Paulas Alenas (Paul Allen). Sukûræsprograminæ árangà, Geitsas paliko univer-sitetà, bet neiðvaþiavo á Anglijà ar Ispanijàdarbo ieðkoti, kaip daro mûsø jaunimas, oákûrë maþà „Microsoft“ kompiuteriø ir pro-graminës árangos pardavimo ámonæ. Buvoparduota 10 tûkst. Altair kompiuteriø.

Atsirado kitø kompiuterius kurianèiø fir-mø. Greièiausiai augo 1976 m. S.Dþobsoir S.Vozniako ákurta Apple ámonë, kuri ki-tais metais pagamino 1195 dolerius kai-nuojantá (be monitoriaus) mikrokompiuterá.1981 m. pasirodë IBM asmeniniai kompiu-teriai, o 1985 m. „Microsoft“ sukûrë Win-dows 1.0 versijà, ir kompiuteriai pradëjoplûsti á masinæ rinkà. Dabar asmeniniaikompiuteriai patobulëjo ðimtus ar tûkstan-èius kartø ir skaièiuoja daugiau ir greièiaunei didieji Whirlwind arba sovietinio blokoðaliø sukurti ÁÝCM -6 kompiuteriai.

Taèiau lemiamas ðios istorijos momen-tas buvo 1962 metai, kai Pentagonas pa-samdë MIT dirbusá psichologà J.C.R. Lic-

kliderá organizuoti valdymo tyrimø progra-mà. Jis anksèiau buvo siûlæs SAGE siste-mà orientuoti ne á nacionalinio saugumo,bet á minties galios stiprinimà. Vietoje mi-nëtøjø 23 erdvës gynybos centrø jis siûlëkurti nacionaliná màstymo centrø tinklà sukompiuteriuose sukaupta visokeriopa ási-vaizduojama informacija. O vietoje radarøvaldymo pultø jis ásivaizdavo daugybæ sà-veikaujanèiø terminalø, galinèiø rodyti teks-tà, lygtis, paveikslus, diagramas ir kitokiasinformacijos rûðis. Jis turëjo kompiuteriøir þmoniø simbiozës vizijà. Ir Pentagonaspasiûlë jà ágyvendinti.

Lickliderio pastangø flagmanas buvodidþiausias MIT eksperimentas asmeniniøkompiuteriø istorijoje. Buvo iðdëstytidešimtys terminalø instituto miestelyje irdarbuotojø namuose, sujungti su centri-niu kompiuteriu ir þmonës galëjo bendrautitarpusavyje realiame laike. Taip gimë pir-moji pasaulyje tiesiogiai (online) bendrau-janti bendruomenë, turinti elektroniná pað-tà, virtualius draugus, kompiuteriø aistruo-lius, nemokamà keitimàsi informacija ir t.t.

Lickliderio idëja pasinaudojo ir Doug-las Engelbartas. Finansuojamas Penta-gono, jis NASA kompiuteriams iðrado pe-læ, langus ekrane, nuorodø sistemà ir dau-gybæ kitø inovacijø. Kompiuteriø profesio-nalai suprato, kiek daug sàveikaujantyssu þmogumi kompiuteriai gali padaryti.

Lickliderio strategija buvo sujungti vi-sus asmeninius kompiuterius á vieningàþemyno kompiuteriø tinklà. Ágyvendinantðià strategijà, jau 6-àjá dešimtmetá buvosukurtas nacionalinis skaitmeninis tinklasArpanet, kuris sujungë kompiuteriø tyri-mø centrus, o 7-àjá dešimtmetá jis buvopradëtas plësti á tinklø tinklà, dabar þino-mà kaip internetas. 1990 m. Timas Ber-ners-Lee sukûrë World Wide Web (www)tinklà, ir internetas iðplito á masinæ rinkà.

Kita dar bene svarbesnë Licklideriostrategija buvo daugumà tyrimams nu-matytø valstybës pinigø skirti universite-tams. Greitai ði kompiuteriø ir þmoniø sim-biozë iðsiliejo á galingà kompiuteriø pra-

monæ. Todël šiandien daug pasaulio þmo-niø sëdi prie asmeninio kompiuterio, lai-kydami pelæ rankoje. O vietinis tinklas Et-hernet jungia kiekvienà. Tuo tarpu rusai ko-pijavo amerikieèiø sukurtus kompiuterius.Nepaisant to, praëjus 50 metø nuo D.Fo-resterio skaièiavimo realiame laike idëjos,asmeniniai kompiuteriai sujungë visà pa-saulá á vieningà informacinæ erdvæ.

Ši istorija pateikia dar dvi pamokas. Ko-dël ðios technologijos naujovës, kaip ir dau-gelis kitø, gimë bûtent Amerikoje? Jas kû-rë jauni išsilavinæ vaikinai. Todël manau, kadjas pagimdë geras amerikieèiø iðsilavini-mas, atkaklus darbas ir ekonominë laisvë.Nuo 1870 m. amerikieèiø mokymosi mo-kykloje trukmë nuolat didëjo. 1960 m. ame-rikieèiai mokësi mokykloje vidutiniðkai 14metø. Pagal mokymosi trukmæ 1950 m. JAVlenkë Europos ðalis 35 metais. Jokia Euro-pos šalis tais metais negalëjo pasigirti, kadjos 30 proc. vyresniø paaugliø lanko mo-kyklà, o Amerikoje mokësi 70 proc. paaug-liø. Ðis Amerikos pranaðumas leido jai lai-mëti Antràjá pasauliná karà, pakëlë gamy-bos produktyvumà, garantavo ðalies augi-mà ir leido pirmiesiems sukurti asmeniniuskompiuterius. Tai patvirtina þinomà tiesà,kad didþiausias ðalies turtas yra gerai iðla-vintas jaunimas. Kita pamoka yra ta, kadkarinë grësmë ir varþybos skatina þmoniøkûrybingumà pakreipti fantastiškiausiomssvajonëms ágyvendinti, o jos ilgainiui atei-na á mûsø buitá ir gerina gyvenimo kokybæ.

O kokia asmeniniø kompiuteriø ateitisšiame amþiuje? Þmonës iðmoks naudo-damiesi kompiuteriais ir informacinëmistechnologijomis padaryti daugiau dirbda-mi maþiau. Kà tai reiðkia? Tai reiðkia, pir-ma, kad ðios naujos technologijos áeis ámûsø gyvenimà, kaip kaþkada áëjo varik-liai ir mašinos. Antra, informacinës tech-nologijos padidins þmoniø darbo naðumàir palengvins naudojimàsi jomis. Ásivaiz-duokime, kad að savo kišeniniam elektro-

piuteriai 1981 m. IBM kompiuteris

Kiðeninis kompiuteris

Maþiausiasasmeniniskompiuteris



niniam pagalbininkui pasakau uþsakyti sa-vaitgaliui bilietà á Kopenhagà. Asmeniniskompiuteris susijungia su oro agentûra,derasi, suranda geriausià skrydá, geriau-sià kainà, rezervuoja vietas. Jam tai trun-ka 10 minuèiø arba 600 sekundþiø, o mantruko 3 sekundes. Mano darbo naðumaspadidëjo 200 kartø arba 20 000 procentø.Tikëtina, kad elektroninis buldozeris padi-dins þmoniø darbo naðumà bent 300 proc.informacinës revoliucijos metu, kuri ávyksgal tik ðio ðimtmeèio pabaigoje, kaip rau-menø darbà pakeitæ buldozeriai padidinoþmoniø darbo naðumà pramoninës revo-liucijos metu. Kol kas mes dar neákinkë-me elektroniniø buldozeriø protiniam dar-bui taip, kaip buldozeriø fiziniam darbui.

Informacinës technologijos leis pada-ryti daugiau dirbant maþiau tada, kai jo-mis naudosis visi þmonës. Dabar jomisnaudojasi tik apie 3 proc. pasaulio þmo-niø. Nors dabar pasaulis plaèiai bendrau-ja, bet vis dar tegalime iðgirsti milijardøþmoniø balsus nebent tik per televizijà ar-ba vyriausybines informacijos priemones.Informacinë revoliucija, palikta tik vyriau-sybiø kontrolei, tik padidintø atskirtá tarpturtingøjø ir vargðø, nes turtingieji panau-dotø savo kompiuterius darbo našumuididinti ir dar labiau praturtëtø, o vargšailiktø kur buvæ. Taèiau to þmonija negalileisti ne vien dël altruizmo. Tokia nelygy-bë bûtinai iðprovokuotø kruvinus konflik-tus. Todël reikia sukurti galimybes jomisnaudotis visiems. Taigi padaryti daugiaudirbant maþiau þmonëms reiškia naujastechnologijas pajungti savo gyvenimui,padidinti darbo naðumà, palengvinti nau-dojimàsi jomis ir pasiûlyti jas visiems.

XXI amþius taps informacijos turgu-mi, kuriame nesuskaièiuojamas kiekis tar-pusavyje sujungtø kompiuteriø ir jø nau-dotojø pirks, parduos ir laisvai keisis in-formacija. Ekspertai vertina, kad 2030 m.4 trilijonai doleriø arba ketvirtis pasaulioekonomikos cirkuliuos kompiuteriø tin-klais. Laisvas keitimasis informacija tarpšaliø, bendradarbiavimas kuriant þinias,jø bei politinës, socialinës ir kitokios in-formacijos sklaida, visuotinë prieiga prieinformacijos pakeis gyvenimà.

Šiems siekiams ágyvendinti minëtasisMIT jau seniai vykdo ambicingiausià pro-jektà Oxygen, kurio tikslas sukurti univer-salø neðiojamàjá elektroniná prietaisà Han-dy 21, kuriame bus integruota daug nau-jø technologijø ir kuriuo siekiama mobi-liuoju telefonu su telekamera, infraraudo-naisiais jutikliais, faksu, mikrofonais, kom-piuteriu ir daugeliu kitø árenginiø paten-kinti visus þmogaus poreikius, kad ir kurjis bûtø. Programinë áranga automatiškaivaldys já priklausomai nuo poreikiø. Jissàveikaus su fiziniu pasauliu valdomaisprietaisais ir infraraudonaisiais jutikliais.

Jei jus domins, kas yra uþ durø, infrarau-donieji jutikliai jums praneð. Oxygen ir ki-ti projektai sukurs paþangesná uþ internetàpasauliná tinklà.

Mes esame gimæ ne su klaviðais ir pe-

tai turi milijardus tranzistoriø ir atsiveria stul-binanèios signalø apdorojimo galimybës.

Oxygen tikslas yra pakeisti dabartiniusryðiø prietaisus vienu neðiojamuoju. Jukdabar mes neturime vieno kompiuterio do-kumentams rašyti, kito skaidrëms rodyti,treèio elektroniniams laiškams rašyti ir t.t.Naudojame tà patá kompiuterá, tik pro-grama keièia jo funkcijas. Toks kuriamasXXI a. universalus asmeninis nešiojama-sis balsu valdomas ryðiø prietaisas Handy21 leis programa ájungti mobiløjá telefonà,radijà, televizijà, internetà ar kitas funkci-jas. Tai bus galingas maþas kompiuteris,kuris apims visas minëtàsias funkcijas. Irjas vykdys programinë áranga. Gydytojaijuo galës siøsti ir gauti elektrokardiogra-mas ir kitus paciento duomenis, kad ir kurjis bûtø. Šiam prietaisui jau seniai kuria-mas naujas mikroprocesorius, kuriamevienas lustas ir keletas sieèiø su kamero-mis, vaizduokliais, telefonais ir mikrofonais,naudojantys antenas ir analoginá-skaitme-niná keitiklá, vykdys visas funkcijas.

Taèiau visi šie skaitmeniniai signalaisklinda elektromagnetinëmis bangomis.Todël erdvë bus prikimðta elektromag-netinës spinduliuotës. Naujomis kompiu-teriø ir ryðiø technologijomis mëgausi-mës gyvendami tikrame elektromagne-tiniame smoge. Ir uþ tai brangiai mokë-sime savo sveikata.

Apie informacijos amþiø skleidþiami irnepagrásti mitai. Pirmasis, kad informacinëstechnologijos panaikins atskirtá tarp turtin-gøjø ir vargðø. Bet tam reikës sutelktø pa-stangø, geraðirdiðkumo ir dar daug ko. Ant-rasis, kad informaciniame turguje pirkëjaitiesiogiai bendraus su pardavëjais. Bet tamreikës tarpininkø, nes mes perkame ne tikproduktus, bet ir pasitikëjimà, galimybæ pa-klausti, poreiká atsirinkti informaciniameðlamðte. Treèiasis, kad informacinës tech-nologijos vyksta pernelyg greitai ir þmo-nës nespëja jø sekti. Bet jos plëtojamosjau keturis deðimtmeèius ir mes tingëjo-me jas sekti. Beje, antroji pramoninë re-voliucija truko devynis deðimtmeèius. Ket-virtasis mitas, kad informacinës techno-logijos kuria naujø ástatymø poreiká. Ta-èiau þmogiðkoji prigimtis yra nekintama.Infobendradarbiai angelai ir velniai bei in-fonusikaltëliai slepiasi ne technologijose.Jie yra mumyse. Technologijos veikia tikkaip læðiai, didinantys mûsø ydas.

Taèiau, kad ir kiek tobulëtø asmeni-niai kompiuteriai, dirbtiniam intelektui darprireiks šimtmeèiø, jei jis ið viso ámano-mas. Jokia technologija negalës perduo-ti baimës, pasitikëjimo, prisilietimo armeilës jausmø. Þmonija prieš 300 metøpadarë didelæ klaidà, atskyrusi techno-logijas nuo humanizmo. Atëjo laikas juosvël sujungti. Bet tam prireiks ne maþiaukaip ðimtmeèio.

le, bet su burna, ausimis ir akimis, todëlsu savo kompiuteriu kalbësimës, duosi-me jam pavedimus, o jis juos vykdys. De-ðimtmeèiais mokslinës fantastikos roma-nø autoriai raðë, kaip þmonës kalbasi sumaðinomis. Nes tai atspindi mûsø norà,kad kompiuteriai elgtøsi kaip þmonës. Jukkalba yra tokia natûrali – mes pirmiau ið-mokstame kalbëti nei skaityti ir raðyti. Beto, kalba yra tokia efektyvi – þmonës 10kartø daugiau pasako nei paraðo. Pirmojikeliomis kalbomis bendraujanèiø su þmo-nëmis, atpaþástanèiø deðimtis tûkstanèiøþodþiø kompiuteriø karta jau yra. Japonijo-je teko matyti tokius kalbanèius robotus.Daug uþsienio firmø jau gamina kalbà su-prantanèià programinæ árangà, kurià gali-ma nusipirkti parduotuvëse. Tikëtina, kadkitos kartos sietys tarp þmoniø ir kompiute-riø leis bendrauti su kompiuteriu taip, kaipbendraujame vieni su kitais. Tradicinë kal-bos atpaþinimo technologija, kai garso sig-nalai yra verèiami skaitmeniniais, bus pa-keista kalbà suprantanèia programine áran-ga taip, kad kompiuteris pagautø iðtartø þo-dþiø prasmæ. Kita vertus, kompiuteris darturës iðmokti paimti dokumentus ið inter-neto, rasti tinkamà informacijà ir iðreikðti jàtinkamais þodþiais ir sakiniais. Nepaisantdaugybës iððûkiø, tokiø kompiuteriø ir þmo-gaus sieèiø kûrëjai yra ásitikinæ, kad ateitieskalbos sietys leis kompiuteriams pagautijo naudotojø norus ir tiksliai atsakyti.

Šiame amþiuje skaitmeniniai signalaitaps laisvai prieinami kaip oras. 1987 m.vieno kvadratinio centimetro silicio lustomikroprocesorius turëjo 100 tûkst. tranzis-toriø ir atliko 20 mln. operacijø per sekun-dæ, o 2007 m. panaðus mikroprocesoriusjau tilpo vienos deðimtosios kvadratinio mi-limetro lusto plote. Áþengëme á erà, kai lus-

Ateities darbo vieta



Lietuvos mokslø akademija netekosavo tikrojo nario, vadovavusio jai2003–2009 metais. Ðalies mokslo ben-druomenë pasiges talentingo tyrimøvadovo ir organizatoriaus. Visuomeneineatstovaus aktyvus pilietis mokslinin-kas profesorius habilituotas daktarasZenonas Rokus Rudzikas.

Akademikas Z.R.Rudzikas – pasau-lyje þinomos Vilniaus teorinës atomo fi-zikos mokyklos lyderis, jos ákûrëjo akad.Adolfo Jucio mokinys. Daugiau kaip270 moksliniø publikacijø teorinës fizi-kos ir jos taikymø srityje, tarp jø 5 mo-nografijø, išspausdintø Vilniuje, Lening-rade, Taline, Maskvoje ir Kembridþe(D.Britanija), autorius arba bendraauto-ris. Skaitë praneðimus ir paskaitas JAV,Kanados, Italijos, D.Britanijos, Ðvedijos,Vokietijos ir kitø ðaliø mokslo centruo-se. Jau nuo 1992 m. vadovavo NATO,o nuo 1994 m. – Europos Sàjungos fi-nansuojamiems Lietuvos mokslininkøvykdomiems tarptautiniams projek-tams. Jis buvo MA Fizikos instituto, vë-liau Teorinës fizikos ir astronomijos ins-tituto direktoriumi. Ið prigimties bûda-mas labai geranoriðkas ir taktiðkas, su-telkë kûrybingà kolektyvà, rûpinosi ávai-riø mokslo ðakø plëtra. Gebëjo savo pa-mëgtosios teorinës disciplinos tyrinëji-mus derinti su giliais jø reikðmës apmàs-tymais ir áþvalgomis: matë, kaip jie netik padeda daugiau suþinoti apie Visa-tà, bet ir yra tinkami bei bûtini spren-dþiant energijos iðtekliø, gamtosaugos,informaciniø technologijø tobulinimo,saugaus gyvenimo problemas. Visadaskyrë daug dëmesio praktiðkajai, vieða-jai veiklai: nuo Èernobylio avarijos pa-dariniø Lietuvai ávertinimo iki ðalies eko-loginio tvarumo programø, nuo paskirs-tytøjø skaièiavimø diegimo iki dalyvavi-mo CERN projektuose skatinimo, nuomokslo populiarinimo iki Pasaulio lietu-viø mokslo ir kultûros simpoziumø ren-gimo. Kartu buvo vertinamas savo sri-ties ekspertas Europos Sàjungos Moks-lo direktorate, dviejø Lietuvos mokslopremijø, skirtø vienam mokslininkui, lau-reatas (1976 ir 1998), Källén premijoslaureatas (Ðvedija, 1993). Uþ nuopelnusLietuvos valstybei ir uþ pastangas gar-sinant Lietuvos vardà pasaulyje bei pa-dedant jai integruotis á pasaulio valsty-biø bendrijà Akademikas apdovanotas

ZENONAS ROKUS RUDZIKAS(1940 08 16–2011 06 08)

Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedimi-no ordino Karininko kryþiumi (2001).Z.R.Rudzikas, pasiûlytas Lietuvos Res-publikos Vyriausybës ir patvirtintas Eu-ropos Sàjungos Tarybos, nuo 2006 m.tapo Europos ekonomikos ir socialiniøreikalø komiteto nariu, kur dalyvauda-vo svarstant pamatinius ir taikomuosiusnacionalinio ir tarptautinio masto moks-linius tyrimus, ypaè iðskirdamas globa-lias grësmes, tvarià plëtrà, klimato kai-tà, energetikà ir gyvenimo kokybæ.

Gausûs darbai neuþgoþë Z.R.Ru-dziko rûpesèio savo ðeima, jis negai-lëjo laiko ir savo bendradarbiø reika-

lams. Vaikystëje patyræs tremtinio da-lià, vertino ir jautriai gynë lietuvybæ.

Pagarbà ir dëkingumà iðreikðdamiakademiko kolegos astronomai vienàsavo atrastø asteroidø pavadino Jo var-du. Akad. Z.R.Rudziko moksliniai rezul-tatai bus plëtojami toliau, Jo vaisingaveikla, ðviesus Jo paveikslas iðliks Lie-tuvos mokslininkø ir tautos atmintyje.

Lietuvos mokslø akademija

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Kasmet Europos Sàjungoje iðleidþiamaapie 1 mlrd. eurø mokesèiø mokëtojø pini-gø jûrø monitoringui ir tyrimams: saugiai na-vigacijai, krantø apsaugai, þuvininkystës val-dymui ir kitiems tikslams (MEMO 2010). Ne-abejotina, kad jûriniø þiniø poreikis augs,nes pajûrio regionai ir jûrinë industrija uþimalabai svarbià vietà ES ðaliø ekonominiameir kultûriniame gyvenime. Mûsø ðalis ið visøES jûriniø valstybiø turi bene trumpiausiàkranto linijà (apie 90 km; maþesnë tik Bel-gijoje – 67 km ir Slovënijoje – 43 km), betpajûrio regiono ir jûros reikðmë Lietuvai yranemaþesnë nei kitose Europos valstybëse.Visa Vakarø Lietuvos ûkinë veikla tiesiogiaiir netiesiogiai yra susijusi su jûros ir krantozonos gamtos iðtekliø naudojimu, o pajû-rio regione ásikûræs jûrinis verslas valstybësmastu generuoja apie 18 proc. bendrojovidaus produkto. Taèiau ar pakanka mumsjûrinës srities valdymo gebëjimø? Ar garan-tuoja specialistø pasirinkimas ir jø kvalifika-cija glaudø ryðá tarp valstybës jûrinës politi-kos, jûrinio mokslo ir jûrinio verslo? Kokiosyra jûrinio mokslo raidos tendencijos ir per-spektyvos mûsø ðalyje? Atsakyti á ðiuosklausimus bûtø galima paþvelgus á Lietu-vos jûriná mokslà bendrame Europos Sà-jungos tyrimø kontekste.

Europos jûrinës politikos prioritetaiEuropoje vis daugiau dëmesio skiria-

ma jûriniø mokslø plëtotei ir integracijai sujûriniu verslu. ES jûrø ir jûrininkystës moks-liniø tyrimø strategijoje (Europos BendrijøKomisija, 2008) apibrëþtos penkios priori-tetinës moksliniø tyrimø sritys: 1) klimatokaita ir vandenynai; 2) þmogaus veiklos áta-ka pakranèiø ir jûrø ekosistemoms ir jø val-dymas; 3) ekosisteminis poþiûris á iðtekliøvaldymà ir erdviná planavimà; 4) jûrø bio-

loginë ávairovë ir biotechnologija; 5) þemy-no pakraðèiai ir jûrø gelmës. Ðios tyrimøsritys glaudþiai susijusios su ES nustaty-tais integruotais jûrø politikos prioritetais:biologinës jûrø ávairovës apsauga, klima-to kaita, jûrø sauga ir saugumas, tinkamosdarbo laivuose sàlygos ir su jûromis susi-jæ moksliniai tyrimai (MEMO 2009a-c).

Baltijos jûros regiono ðalys aktyviai da-lyvauja formuojant bendrà ES bei regioni-næ jûrinæ politikà. Antai Europos vadovø ta-rybos susitikime buvo patvirtinta Baltijos jû-ros regiono strategija (Europos Bendrijø ko-misija, 2009). Ðioje strategijoje apibrëþtassiekis padaryti Baltijos jûrà ekologiðkai tva-rià ir saugià, nurodytos penkios prioriteti-nës politikos sritys: 1) jûros tarðos ið pa-kranèiø maþinimas iki priimtino lygio; 2) bu-veiniø ir bioávairovës, áskaitant ir þuvininkys-tæ, apsauga; 3) terðianèiø medþiagø neigia-mo poveikio jûroje maþinimas; 4) pavyzdi-në ðvari laivininkystë; 5) prevenciniø prie-moniø dël klimato kaitos ágyvendinimas.

Taigi svarbiausios jûriniø mokslø sritysir Europos jûrinës politikos prioritetai api-brëþti gana aiðkiai. Jø ágyvendinimas rei-kalauja dideliø intelektualiø iðtekliø, politi-nës valios ir, be abejo, finansinës paramos.ES sukûrë nemaþai mechanizmø priorite-tinëms sritims uþtikrinti. Ðtai 7-oje Bendrojeprogramoje skelbiami tiksliniai ðaukimaimoksliniams projektams jûrine tematika(pvz., „Rytojaus vandenynas“, angl. Oce-

an of Tomorrow). Gamtosauginio pobûdþioprojektai vykdomi ES LIFE+ programoje.Ávairiems moksliniø tyrimø ir plëtros dar-bams skirtos INTERREG bei kitos bendra-darbiavimo programos.

Atskirai paminëtina nuo 2007 m. tebe-sitæsianti BONUS tyrimø programa, skirtafinansuoti iðimtinai Baltijos jûros tyrimus.Jos tikslas – sujungti Baltijos jûros moksli-nius tyrimus á tarptautiniu bendradarbiavi-mu pagrástà tarpdisciplininæ ilgalaikæ, in-tegruotà programà, siekianèià Baltijos re-giono darnios plëtros. Pagal ðià progra-mà finansuojami 16 tarptautiniø projektø,kuriuose dalyvauja daugiau kaip 100 tyri-mø institutø ir universitetø. Lietuvos moks-lininkai átraukti á tris BONUS projektus: Klai-pëdos universiteto (KU) Baltijos pajûrio ap-linkos tyrimø ir planavimo institutas (BPAT-PI) á AMBER („Baltijos ekosistemos atsakovertinimas ir modeliavimas“) ir PREHAB(„Baltijos jûros dugno buveiniø prognozë:átraukiant antropogeniná poveiká ir ekono-miná vertinimà“), Gamtos tyrimø centras(GTC) á projektà BEAST („Antropogeniniocheminio streso biologiniai efektai: ekosis-temos sveikatingumo ávertinimo bûdai“).

Mokslo vaidmuo ágyvendinant ESJûrø strategijos pagrindø direktyvà

Dideliu postûmiu ES jûros politikos pri-oritetams realizuoti tapo Jûrø strategijos pa-grindø direktyvos (JSPD) priëmimas. Direk-tyva ápareigoja valstybes nares iki 2020 m.garantuoti ES jurisdikcijoje esanèiø jûrø ge-rà aplinkos bûklæ. Gera aplinkos bûklë (GEB)reiðkia, kad ekologiðkai ávairûs ir dinamiðkivandenynai ir jûros yra sveiki ir produktyvûs.Jûrø iðtekliø eksploatacija neperþengia tau-saus naudojimo lygio, kad bûtø iðsaugotaspotencialas naudotis dabartinëms ir bûsi-

Prof. habil. dr. Sergejus OLENINASKlaipëdos universiteto Baltijos

pajûrio aplinkos tyrimø irplanavimo institutas

jûrinis mokslas europinëje tyrimøerdvëje

Biologinë ávairovë yra iðsaugota. Buveiniø kokybë ir papliti-mas, taip pat rûðiø pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujan-èias fiziografines, geografines ir klimatines sàlygas

Biologinë ávairovë

Trumpas pavadinimas

Dël þmogaus veiklos introdukuotø svetimkraðèiø rûðiø povei-kis neigiamai nekeièia ekosistemø

Nevietinës rûðys

Visø þinomø jûriniø mitybos tinklø elementø gausumas ir ávai-rovë normalûs, o jø lygis gali garantuoti ilgalaikæ rûðiø gausàir visiðkà jø reprodukcinio pajëgumo iðsaugojimà

Mitybos tinklai

Komerciniams tikslams naudojamos þuvø, moliuskø ir vëþia-gyviø populiacijos nevirðija saugiø biologiniø ribø ir jø pasi-skirstymas pagal amþiø ir dydá parodo gerà iðtekliø bûklæ

Þuvys ir kiti jûrosorganizmai

Deskriptorius

1 lentelë. Jûrø strategijos pagrindø direktyvos Geros aplinkos bûklësdeskriptoriø pavyzdþiai (pagal EK 2008)

Lietuvos


Straipsnio publikavimas finansuojamas ið ES fondø pagal 2007–2013 m.„Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros veiksmø programos“ 3 prioriteto „Tyrëjøgebëjimø stiprinimas“ VPI–3.1 ÐMM–05–K priemonæ „Tematiniø tinklø,asociacijø veiklos stiprinimas vykdant projektà „Asociacijos „Baltijos slënis“veiklos stiprinimas (BALTIJA)“.

moms kartoms. Vykdant ûkinæ veiklà jûrojevisapusiðkai atsiþvelgiama á jûrø ekosistemøstruktûrà, funkcijas ir procesus, saugomasbuveines ir jautrias jûrø organizmø rûðis beiuþkirstas kelias þmogaus sukeltam biologi-nës ávairovës nykimui.

Direktyvoje buvo išvardyti vienuolikaGEB kokybiniø apraðymø (deskriptoriø),kurie glaustai ir lakoniškai apibrëþë siekti-nus tikslus (1 lentelë).

Akivaizdu, kad direktyvoje pateiktøtrumpø aprašymø nepakanka norint nuo-dugniai ávertinti jûrø bûklæ. Kad deskripto-riai galëtø bûti naudojami, Europos Komi-sija ápareigojo Jungtiniø tyrimø centrà(JTC, Ispra, Italija) ir Tarptautinæ jûrø tyri-mø tarybà (TJTT, Kopenhaga, Danija) pa-rengti JSPD ágyvendinimo moksliná pagrin-dà: svarbiausiø GEB deskriptoriuose var-tojamø sàvokø apibrëþimus, bûklës koky-bæ nustatanèius kriterijus ir rodiklius bei ið-samius metodologijos aprašymus. Ben-dras JTC ir TJTT Valdymo komitetas kiek-vienam deskriptoriui atrinko darbo grupiøvadovus, kurie, savo ruoþtu, sukvietë ne-priklausomø ekspertø grupes. Kiekvieno-je grupëje kartu su vadovu dalyvavo 12ekspertø. Jie buvo atrinkti pagal aukðèiau-sios kvalifikacijos ir darbo patirties tarptau-tinëse mokslinëse-praktinëse komisijosekriterijus bei, kiek ámanoma, siekiant toly-gesnio ES jûros regionø (Vidurþemio jû-

1 pav. ES ir kitø ðaliøatstovø, dalyvavusiøekspertø darbo grupëse,rengianèiose metodolo-ginius standartus Jûrøstrategijos pagrindødirektyvai, skaièius

ros, Baltijos jûros, Juodosios jûros ir ðiau-rës rytø Atlanto vandenyno) atstovavimo.

Ekspertø grupës apibendrino þinias,suformulavo apibrëþimus, apþvelgëpaþangiausius pasaulyje naudojamus me-todus bei sukûrë mokslines ir techninesrekomendacijas, kuriomis remdamosivalstybës narës galës kurti darnias regio-nines jûrø strategijas ir bus galima lygintiatskirø regionø paþangà. Ðio straipsnio au-toriui teko vadovauti ekspertø grupei, ren-gianèiai metodologinius standartus de-skriptoriui „Nevietinës rûðys“. Ekspertøgrupëse dalyvavo 25 ðaliø (beje, ne vientik ES valstybiø) atstovai (1 pav.).

Ekspertø ir grupiø vadovø skaièiø gali-ma vertinti kaip savotiškà šalies jûriniø moks-lø paþangumo ir ásitraukimo á Europos jûri-nius reikalus rodiklá. Nenuostabu, kad ðia-me sàraðe pirmà pozicijà uþëmë britai. TarpBaltijos jûros ðaliø lyderiauja Ðvedija. Tai irginenuostabu, matant grafike parodomà ryðátarp mokslinës produkcijos ir jûriniams tyri-mams skirto finansavimo Baltijos jûros re-gione: švedai gerokai pralenkia net kitas „se-nas“ ES valstybes nares (2 pav.).

2 pav. Vidutinis skaièius straipsniø, 2002–2006 m. išspausdintø Tarptautinio moksloinstituto (ISI) indeksuojamuose þurnaluo-se priklausomai nuo moksliniø tyrimø irplëtros darbams skirto finansavimoBaltijos jûros regiono šalyse(pagal Snoeijs et al. 2008).

mulavo uþdavinius, siekiant JSPD Lietuvo-je ir sudaryti sàlygas iki 2020 m. pasiekti iriðlaikyti gerà Baltijos jûros aplinkos bûklæ.Ágyvendinus ðá projektà, Lietuva turës pa-rengtus dokumentus, kuriuose bus sude-rinti Baltijos jûros aplinkos bûklës vertinimoir stebësenos metodai, aplinkos apsaugostikslai ir priemonës Baltijos jûros regione irES. Pirmame darbo etape, kuris prasidëjo2011 m. balandá, bûtina surinkti visà esa-mà informacijà apie Lietuvai priklausanèiosBaltijos jûros dalies ekologinæ bûklæ pagalES ekspertø grupiø parengtas metodolo-gines rekomendacijas. Jau ðis darbas pa-reikalavo aukðèiausios kvalifikacijos specia-listø susitelkimo: mokslininkø kolektyve, ku-ris vykdo pagal JSPD reikalavimus Aplin-kos apsaugos agentûros suformuluotus uþ-davinius, dalyvauja 3 profesoriai, 23 ávairiømokslo krypèiø daktarai bei kiti specialis-tai. Projektui vadovauja BPATPI, jame ben-dradarbiauja mokslininkai iš GTC, Lietuvosenergetikos (LEI) instituto bei Aplinkos ap-saugos politikos centro. Ir tai tik darbo pra-dþia, nes Europos Komisijos sprendime dëlgeros jûrø aplinkos bûklës kriterijø ir meto-diniø standartø (EK 2010) pabrëþiama bû-tinybë toliau plëtoti mokslinius geros aplin-kos bûklës vertinimo tyrimus, nes ateityje,atsiþvelgiant á naujausià mokslinæ informa-cijà, kriterijai turës bûti persvarstomi.

Lietuvos jûrinis mokslas šiandienSovietiniu laikotarpiu ávairiø krypèiø jû-

riniai moksliniai tyrimai buvo plëtojami Vil-niaus ir Kauno mokslo institucijose. Klai-pëdos hidrometeorologijos observatorijo-je (KHMO) buvo atliekami þinybiniai hid-rografiniai, hidrocheminiai ir hidrobiologi-niai stebëjimai Baltijos jûroje ir Kurðiø ma-riose pagal Valstybinio okeanografijos ins-tituto (Maskva) metodinius nurodymus. At-kûrus Lietuvos nepriklausomybæ, jûriniaityrimai buvo tæsiami Geologijos ir geogra-fijos, Botanikos, Ekologijos institutuose(dabar GTC), LEI, Vilniaus universitete.KHMO pagrindu buvo sukurtas Aplinkosministerijos Jûriniø tyrimø centras (dabarJûriniø tyrimø departamentas), vykdantisjûros aplinkos monitoringà, ir Þemës ûkioministerijos Þuvininkystës tyrimø laborato-rija (dabar Þuvininkystës tyrimø ir moksloskyrius), vertinanti þuvø iðteklius.

1991 m. ákûrus Klaipëdos universitetà, èiapersikëlë ne tik jûriniø krypèiø specialistø ren-gimas, bet pradëjo koncentruotis ir jûrinismokslas. Iš pradþiø jo pagrindà sudarë jûrøbiologijos ir vandenø ekologijos ðakose dir-banèiø mokslininkø darbai. Taèiau per pas-taràjá deðimtmetá KU pasipildë fizinës okea-nografijos ir jûrø geologijos ðakose dirban-èiais tyrinëtojais, ir taip susiformavo jûriniømokslø specialistø branduolys.

Pagrindinë KU institucija, vykdanti jûri-nius mokslinius tyrimus, yra BPATPI. Šian-dien institute dirba 65 darbuotojai, ið kuriø

Baltijos jûros aplinkos apsaugosstrategijos ágyvendinimas Lietuvoje

2010 m. LR Vyriausybë patvirtino Balti-jos jûros aplinkos apsaugos strategijà, kuráapima Baltijos jûros veiksmø planà, Jûrøstrategijos pagrindø direktyvà ir EU Baltijosjûros regiono strategijà. Gavus ES finansa-vimà, Aplinkos apsaugos agentûra sufor-


24 – ávairiose okeanografijos mokslo srity-se tyrimus vykdantys mokslininkai: biolo-gai, geologai, geografai, chemikai, mate-matikai ir informatikai. Nuo pirmø apraðo-møjø darbø pereita prie tarpdalykiniø tyri-mø – jûros aplinkos kaitos analizës ir prog-nozës, jûros ir kranto zonos iðtekliø iðsau-gojimo ir valdymo moksliniø pagrindø kû-rimo. Ne paslaptis, jog jûriniai darbai yrabrangûs ir mûsø laikais visi tyrimai vykdo-mi dalyvaujant ávairiuose moksliniuose pro-jektuose (3 ir 4 pav.).

Ðiuo metu BPATPI dalyvauja septynio-likoje tarptautiniø moksliniø projektø, su-sijusiø su jûriniais tyrimais. Tai ir fundamen-tiniø þiniø siekiantys ES 7-os Bendros pro-gramos projektai MEECE („Jûrø ekosiste-mø evoliucija besikeièianèioje aplinkoje“),ir VECTORS („Vandenynø ir jûrø gyvenimokaitos vektoriai bei jø átaka ekonomikos sek-toriams“), ir taikomieji tyrimai, vykdomi pa-gal INTERREG, LIFE ir kitas programas,pvz.: DENOFLIT („Jûriniø buveiniø ir rûðiøinventorizacija NATURA 2000 tinklo plëtraiLietuvos ekonominëje zonoje Baltijos jûro-je“), SAMBAH („Baltijos jûros kiauliø stati-niai akustiniai stebëjimai“), SEANERGY2020 („Elektros energijos tiekimas á ES iðjûros: atsinaujinanèios energijos ir elektrosinfrastruktûros jûroje erdvinis planavimas“).

Svarbu, kad institutas tyrinëja ne vien tikBaltijos jûros Lietuvos vandenis. Per pasta-ràjá deðimtmetá BPATPI mokslininkai ir dok-torantai dirbo tyrimø ekspedicijose Baltojo-je ir Juodojoje jûrose, Ðpicbergeno Arktiesvandenyse, vykdë eksperimentus Vidurþe-mio ir Ðiaurës jûrø moksliniø ástaigø labora-

3 pav. Lietuvos ekono-minës zonos naudojimo

þemëlapis, sukurtaspritaikant ðiuolaikinio

jûrinio erdvinio planavi-mo principus (projektas

SEANERGY 2020)

4 pav. Dugnobuveinesformuojanèioraudondumblio„Furcellarialumbicalis“uþimamo plotoprognozëpriklausomainuo vandensskaidrumopokyèiøscenarijø(projektasPREHAB)

torijose (5 pav.). Ádomu, kad apie 75 proc.visø ISI indeksuojamuose þurnaluose 2006–2010 m. paskelbtø straipsniø buvo parengtikartu su uþsienio kolegomis, dalyvaujantbendruose moksliniø tyrimø projektuose. Dëlmoksliniø tyrimø tematikos ir darbø kokybës2002 m. institutas buvo pripaþintas ES pa-vyzdiniu mokslo centru, vëliau tapo Europospavyzdiniø mokslo centrø tinklo nariu jûrosbioávairovës srityje (MARBEF- Marine Biodi-versity and Ecosystem Functioning).

Tyrimø tematika taip pat siejama su ver-

slo subjektø uþsakymu vykdomais taiko-maisiais tyrimais, skirtais Lietuvos pajûrioekonominiam augimui ir darniai plëtrai:Klaipëdos uosto plëtojimas ir Ðventosiosuosto rekonstrukcija, naftos gavybos irtransportavimo poveikis aplinkai, rizikosmaþinimas, jûrinës vëjo energetikos plë-totë, pajûrio juostos tvarkymas ir krantø ap-sauga nuo erozijos, gamtos vertybiø iðsau-gojimas pajûrio ir jûrinëse saugomose te-ritorijose, okeanografiniø stebëjimø siste-mø ir metodø tobulinimas.

Jûrinis verslas ir per du deðimtmeèiusiki europinio lygio iðplëtotas jûrinis moks-las bei studijos Klaipëdos universitete su-darë prielaidas universiteto bazëje formuo-ti Jûriná slëná, kurio branduolys turi bûti su-kurtas iki 2013 metø. LR Vyriausybës 2008m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 786 yra patvir-tinta Integruoto mokslo, studijø ir verslo cen-tro (slënio) Lietuvos jûrinio sektoriaus plët-rai programa, kurios tikslas – sukurti Jûrináslëná viso jûrinio sektoriaus bei jam reikalin-go fundamentinio ir taikomojo mokslo kon-

Jûriniø mokslø ir studijø integracija:tarptautiniø ryðiø vaidmuo

Lietuvos siekiai aktyviai dalyvauti ágy-vendinant ES integruotà jûrø politikà ir Bal-tijos jûros regiono strategijà reikalauja netik infrastruktûros plëtros, bet ir þmoniø ið-tekliø, gebëjimø stiprinimo. Akivaizdu, kadtolesnis jûriniø mokslø plëtojimas mûsø ða-lyje neámanomas be plataus profilio okea-nografijos krypties ir jûriniø technologijøspecialistø rengimo. KU jau ðiuo metu siû-

kurencinëms gali-mybëms tarptauti-nëje rinkoje plësti,garantuoti aukð-èiausios kvalifika-cijos specialistørengimà.

m2 m2 m2


lo studijas, susijusias su jûriniais tyrimais,kuriø nesiûlo kiti Lietuvos universitetai. Tai– jûrø ekologija ir aplinkotyra, jûrø hidrolo-gija, laivyno techninë eksploatacija, laivøenergetiniø árenginiø eksploatacija, laivøelektros áranga ir automatika, jûrø aplinkosinþinerija, jûrø uostø inþinerija, laivø projek-tavimas, jûrø uostø valdymas, laivavedyba.Rengiamos naujos studijø programos – ich-tiologija ir þuvininkystë, geoinformatika. Stu-dijø kokybë ir studijø kryptys glaudþiai su-sijusios su KU bendradarbiavimu su uþsie-nio mokslo ir studijø institucijomis bei daly-vavimu tarptautiniuose projektuose.

BPATPI tarptautinis pripaþinimas atvë-rë galimybæ ásitraukti á Erasmus Mundusjungtinæ magistrantûros programà „Mari-ne Biodiversity and Conservation” („Jûrosbioávairovë ir apsauga“) kartu su Gento(Belgija), Paryþiaus Marie-Curie (Prancû-zija), Oviedo (Ispanija), Bremeno (Vokieti-ja) ir Algarvës (Portugalija) universitetais(www.embc.marbef.org). Pagal ðià progra-mà, kurioje KU dalyvauja nuo 2009 m.,kiekvienà rudená atvykstantiems uþsieniostudentams kursus dësto KU dëstytojai, taippat paskaitas skaito lektoriai ið kitø ðaliø uni-versitetø ir institutø. Ðios programos daly-kus anglø kalba klauso ir KU ekologijos ma-gistrantai, kurie vëliau sudaro didþiàjà sto-janèiøjø á KU doktorantûrà dalá.

KU nuo 2003 m. vykdomos ekologijosir aplinkotyros krypties jûrø biologijos irvandenø ekologijos ðakos doktorantûrosstudijos, kuriø tematika daugiausiai sieja-ma su jûrø ir priekrantës ekosistemø tyri-mais. Nuo 2010 m. KU taip pat ásitraukë átarptautinæ Erasmus doktorantûros progra-mà MARES „Doctoral Programme on Ma-rine Ecosystem Health and Conservation(„Jûros ekosistemos gerovë ir apsauga“;www.mares-eu.org). Programà parengë 24partneriø konsorciumas, kuris jungia oke-anografijos srityje pripaþintus universitetusir akademinius institutus, jûrinius tyrimusvykdanèias mokslines kompanijas bei ne-vyriausybines organizacijas ið Europos,Australijos ir JAV. Dalyvavimas tarptautinë-

se II ir III studijø pakopø programose jaudabar prisideda prie Europos jûros tyrimøspecialistø rengimo vientisumo ir laiduojatarptautinio lygio jûriniø mokslø kryptiesspecialistø rengimo kokybæ.

Doktorantûros vykdymo patirtis parodë,jog jûrinës aplinkos tyrimai reikalauja visøokeanografijos ðakø (fizinës ir cheminësokeanografijos, jûrø geologijos ir biologi-jos ir kt.) specialistø potencialo sutelkimo.Pagal tarptautinius mokslo klasifikatoriusokeanografijos mokslà sudaro ðios pagrin-dinës tarpusavyje susijusios ir viena kità pa-pildanèios disciplinos: fizinë okeanografija,cheminë okeanografija, jûrø geologija, bio-loginë okeanografija (jûrø biologija ir eko-logija). Taèiau pagal Lietuvoje ðiuo metu ga-liojanèià mokslø klasifikacijà (ISAK-2419,2007) okeanografijos mokslo ðakos (B260Hidrobiologija, jûrø biologija, vandenø eko-logija, limnologija; P460 Sedimentologija,P450 Stratigrafija, P500 Geofizika, fizinëokeanografija, meteorologija) yra iðsklaidy-tos skirtingose kryptyse ir net srityse, o kaikuriø, pvz., „Cheminës okeanografijos“ kla-sifikatoriuje ið viso nëra. Okeanografijoskrypties nebuvimas Lietuvos mokslø klasi-fikatoriuje apsunkina doktorantûros aukð-èiausios kvalifikacijos jûros tyrimø specia-listams rengti steigimà.

Dalyvavimas tarptautiniuose jûrø tyri-mø mokslo projektuose skatina glaudøbendradarbiavimà su geriausiais ES ðaliømokslo centrais, laiduoja moksliniø tyrimøkokybæ ir palengvina doktorantø ásitrauki-mà á tarptautinius tyrimus. Projektai suda-ro prielaidas formuoti naujas doktorantû-ros temas, ávaldyti naujus metodus (pvz.,stabiliøjø izotopø naudojimà mitybiniø tin-klø studijoms, mikroelektrodø ir mezokos-mø diegimà biogeocheminiuose tyrimuo-se, nuotoliniø metodø taikymà planktonoekologijoje), padengia naujos árangos ási-gijimo ir naudojimo kaðtus, dalyvavimotarptautiniuose kursuose iðlaidas.

Pagal Jûrinio slënio programà gretamoksliniø laboratorijø ketinama árengti la-boratorijas studijoms, atnaujinti lauko tyri-

mø bazes Ventëje ir Juodkrantëje. Tai su-darys sàlygas kokybiðkoms jûriniø moks-lø studijoms ir, tikëtina, pritrauks daugiaugabaus jaunimo.

Vietoj epilogoPasaulio klimato kaita kartu su antro-

pogeniniu poveikiu pavojinga ne tik gam-tinës aplinkos stabilumui, bet ir gyvenimokokybei, veikia ávairius ûkio sektorius. Jû-ros lygio kilimas, krantø ardymas, biologi-nës ávairovës nykimas, invaziniø organiz-mø poveikis kelia visuomenei naujø rûpes-èiø. Akivaizdu, kad racionalus gamtos ið-tekliø naudojimas turi bûti grindþiamasekosisteminiu poþiûriu, paremtu kryptin-gais fundamentiniais ir tarpdalykiniaismoksliniais tyrimais. Todël siûloma pareng-ti valstybinæ prioritetinæ jûriniø mokslø tyri-mø programà. Tokios programos reikalau-ja ir ES direktyviniai dokumentai (ES jûrospolitika ir Baltijos jûros regiono strategija).

Augantis Baltijos jûros problemø aktua-lumas bei dëmesys jø sprendimams didinair jûrø biologijos, fizikos, geologijos, chemi-jos ir technologijø srièiø specialistø poreiká.Ši tendencija bûdinga tiek senas jûrines tra-dicijas turinèiose ðalyse, tiek ðalyse, kuriostik pradeda dalyvauti jûriniuose tyrimuose.Vientisos okeanografijos krypties nebuvimasðiuo metu galiojanèioje Lietuvos mokslø kla-sifikacijoje neleidþia formuoti vieningos jûri-niø mokslø specialistø rengimo sistemos,jungiant fundamentines jûriniø tyrimø ðakasIII studijø pakopoje. Okeanografijos kryptiesdoktorantûros studijø aktualumas ðalyje pir-miausia siejamas su aukðtos kvalifikacijosspecialistø, galinèiø garantuoti jûrinio sekto-riaus darnià plëtrà, poreikiu. Okeanografijoskryptis laiduotø gebëjimus, kurie derintøsi suEuropos jûrø ir jûrininkystës moksliniø tyri-mø strategijoje numatytais uþdaviniais ir pri-oritetinëmis temomis.

LITERATÛRAES 2008. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2008/56/EB nustatanti Bendrijos veiksmø jûrø aplinkospolitikos srityje pagrindus (Jûrø strategijos pagrindø di-rektyva).

Europos Bendrijø Komisija, 2008. Komisijos komu-nikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekono-mikos ir socialiniø reikalø komitetui ir region komitetuiEuropos jûrø ir jûrininkystës moksliniø tyrimø strategijanuosekli Europos moksliniø tyrimø erdvës sistema tau-siam vandenynø ir jûrø naudojimui remti.

Europos Bendrijø Komisija, 2009. Komisijos komu-nikatas Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekono-mikos ir socialiniø reikalø komitetui ir region komitetuidël Europos Sàjungos Baltijos jûros regiono strategijos.

ISAK-2419, 2007. Patvirtintas LR ðvietimo ir moksloministro 2007 m. gruodþio 13 d. Mokslo krypèiø klasifi-katorius (Nr. ISAK-2419) ir mokslo ðakø klasifikatorius(Nr. ISAK-2420).

MEMO/09/453, 2009a. International dimension of theEU’s Integrated Maritime Policy: questions and answers

MEMO/09/454, 2009b. Towards the integration ofmaritime surveillance in the European Union: questionsand answers.

MEMO/09/455, 2009c. Progress Report on the EU’sIntegrated Maritime Policy: questions and answers.

MEMO/10/404, 2010. Marine knowledge 2020.Snoeijs P., K. Kononen, J. Umegård 2008. Interna-

tional Publication of Baltic Sea Science. BONUS Publi-cation No. 9.

5 pav. BPATPImokslininkaidaro dugnobuveiniønuotraukà sunuotolinepovandeninevaizdo sistema.Iš kairës:M.Buèas,D.Daunys irA.Ðaðkovas


Panagrinëkime daþniausiai pasitaikan-èius susiþalojimo bûdus ir jø prieþastis.Daþniausiai susiþalojama krentant ið aukð-èio. Antai 2006 m. dël ðios prieþasties ávy-ko 145 nelaimingi atsitikimai (po trejø me-tø tokiø nelaimingø atsitikimø sumaþëjo 3,7karto). Apklausos rodo, kad dël ðiø nelai-miø kalti projektuotojai, darbdaviai, darbøvadovai, kurie planuodami, rengdami pro-jektus ir vykdydami statybos darbus ne-ávertina rizikos ir nenumato saugos prie-moniø bei nekontroliuoja darbuotojø.

Daþniausiai susiþaloja 35–54 metøamþiaus darbuotojai. Tai – labiausiai pa-tyrusiø darbuotojø grupë, kuri, regis, tu-rëtø dirbti saugiausiai. Taèiau praktika ro-do, kad 10 ir daugiau metø statybose ið-dirbæ þmonës nebekreipia dëmesio á rizi-kos veiksnius, jauèiasi patyræ, viskà þinan-tys, todël neretai pamirðta atsargumà. Ojei dar ir padaliniø vadovai kasdien prieðdarbà neinformuoja apie rizikos veiksnius,tai galima laukti nelaimës.

2006 m. statybos darbuotojams nu-statytos 358 profesinës ligos. Po trejø me-tø jø uþregistruota 261, t.y. 1,4 karto ma-þiau. Daþniausiai profesines ligas suke-lia nustatytas ribines vertes virðijantys fi-

Doc. dr. Ritoldas ŠUKYS,prof. Petras ÈYRAS

VGTU Darbo ir gaisrinëssaugos katedra

Statyba yra viena pavojingiausiø ûkio srièiø: 2002–2009 m. nelaimingusatsitikimus darbe patyrë 4136 statybos darbuotojai, ið jø 413 nukentëjo

sunkiai, 193 þuvo. Nors liaudies patarlë sako, kad nuo darbo „nebûsibagotas, o tik kuprotas“, mokslo árodymais pagrástos priemonës padeda

iðvengti daugelio nelaimiø ir profesiniø ligø.

ligø pasek

zikiniai veiksniai. Statybos ámonëse tokiosligos sudaro apie 94 procentus. Profesi-niø ligø sàraðe (2006 m.) vyrauja jungia-mojo audinio ir skeleto-raumenø sistemos(37 proc.), ausø (36 proc.) bei nervø sis-temos (26 proc.) ligos.

2005 m. pradëti rengti statybos saugosir sveikatos darbe koordinatoriai. Iki 2011 m.VGTU Darbo ir gaisrinës saugos katedraparengë apie 470 koordinatoriø. Ðiems spe-cialistams priþiûrint, statybvietëse pagerë-jo darbø organizavimas, darbuotojø sau-gos ir sveikatos kontrolë, norminiø teisësaktø reikalavimø vykdymas. Tai turëjo áta-

kos sunkiø ir mirtinø nelaimingø atsitikimøstatybose maþëjimui 2006–2009 metais.

Statistikos departamento duomeni-mis, 2009 m. veikianèiø statybos ûkiosubjektø buvo 7096, ið jø individualiø ûkiosubjektø – 1233. Tais metais statybos ámo-nës savo jëgomis atliko darbø uþ 166 mln.Lt, t.y. 2,2 karto daugiau nei 2002 metais.Statybos darbø apimtys 2009 m., paly-ginti su 2002 m., išaugo 118 proc., tuotarpu nuostoliai dël nelaimingø atsitikimødarbe ir profesiniø ligø sumaþëjo 47 proc.,

kolektyve geresnë atmosfera, didëja dar-buotojø motyvacija. Visa tai pakelia ámo-nës prestiþà ir net konkurencingumà. In-vesticijos á darbø saugà ir darbuotojø svei-katà visada atsiperka. Deja, daugelio ma-þø ir vidutiniø ámoniø savininkai iðlaidasdarbø saugai laiko nuostoliais ir vengiaskirti lëðø. O juk apie 55 proc. nelaimin-gø atsitikimø ávyksta statybos ámonëse,kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojø,tai yra vidutinëse ámonëse.

Kodël ðiø ámoniø darbuotojai kenèia la-

nelaimingø atsitikimø darbe52 procentais. Darbuotojøskaièiaus maþëjimas tam le-miamos átakos neturëjo, nesdarbuotojø per ðá laikotarpásumaþëjo tik 12 procentø.

Investuoti á darbø saugà –naudinga

Kuo geresnës sàlygosþmonëms sudaromos, kuo jiesveikesni, tuo kokybiðkiau irgreièiau dirba. Jei darbuoto-jai jauèia, kad darbdavys jaisrûpinasi, o nelaimei nutikusnepaliks likimo valiai, tokiame


Traumø ir profesiniømës. Kaip iðvengti?

biausiai? Mûsø atlikti tyrimai parodë, kadvidutinës statybos ámonës dirba nedide-lës apimties objektuose, kuriuose daþnaikeièiasi darbø pobûdis, technologija, dar-bo sàlygos. Darbø vadovai vienu metu triû-sia keliuose objektuose, todël tinkamaikontroliuoti darbuotojus ir rûpintis jø svei-kata paprasèiausiai nespëja. Neretai pa-daliniø vadovai apskritai „pamiršta“ dar-buotojams paaiðkinti apie statybvietëje sly-pinèius pavojus, todël darbuotojai spren-dimus priima patys. Kitaip tariant, kaip mo-ka, taip ir saugosi. O jei darbo patirtis, kva-lifikacija nepakankama, jei trûksta informa-cijos, tai ir iki nelaimës tik vienas þingsne-lis. Apie prastà darbuotojø kontrolæ liudijair tai, kad 50 proc. vidutinëse ámonëse trau-muotø darbuotojø buvo neblaivûs. Jei to-kios ámonës darbuotojas susiþaloja, suser-ga profesine liga, praranda dalá darbingu-mo, ámonës nuostoliai daþnai „perkeliami“visuomenei, tai yra valstybei.

Remiantis statybos ámoniø apklausosrezultatais, vieno darbuotojo saugai irsveikatai 2007 m. buvo skiriama 443 litai.Statybos ámoniø iðlaidos darbø saugai su-darë 48,1 mln. litø. Jei darbuotojø saugaiir sveikatai skirtas lëðas statybos ámonëspadidintø 0,5 proc. nuo statybos darbøapimties (tai yra 6,5 mln. litø), jos gautø19,5 mln. litø ekonominës naudos.

Ekonominës ir socialinës pasekmësDarbø sauga bei statybose dirbanèiø

þmoniø sveikata svarbi ne tik patiems dar-buotojams. Nelaimingi atsitikimai darbe –visos visuomenës problema. Juk profesi-nës ligos, nelaimës „tuština“ visos valsty-bës, taip pat ir mûsø kiðenæ – maþëja BVP,naudojamos Valstybinio socialinio draudi-mo fondo lëðos. Nuostoliø patiriama ir dëlto, kad sunkø nelaimingà atsitikimà darbepatyræ ar profesine liga susirgæ asmenysnetenka dalies darbingumo. Nuostoliø pa-tiria ir ámonës – dël prastovø sumaþëja pel-nas, reikia remontuoti ar ásigyti naujus ne-laimingo atsitikimo metu sugadintus áren-ginius, instrumentus.

Kaip ðie nuostoliai atsispindi statistiko-je? Socialinio draudimo fondo iðmokos,nepagamintas BVP ir nuostoliai, susidarædarbuotojams netekus dalies darbingumo

dël sunkiø nelaimingø atsitikimø ir profe-siniø ligø, padidëjo nuo 6,9 mln. litø2002 m. iki 16,7 mln. litø 2009 metais.

Daugiausia nuostoliø patiriama dëlmirtinø nelaimingø atsitikimø darbe:2002–2009 m. ðie nuostoliai sudarë167,8 mln. litø. Ið viso nuostoliai staty-bos ámonëse dël ávykusiø nelaimingø at-sitikimø ir profesiniø ligø 2002–2009 m.sudarë 285,1 mln. litø.

Remiantis 2008 m. apklausos duo-menimis, ámonës nuostoliai dël vieno ne-laimingo atsitikimo darbe padidëjo nuo10,3 tûkst. Lt 2002 m. iki 16,9 tûkst. Lt2007 metais. Visø statybos ámoniø nuos-toliai dël nelaimingø atsitikimø darbe pa-didëjo nuo 4,2 mln. Lt (2002 m.) iki11,7 mln. Lt (2007 m.) ir ið viso per 2002–2007 m. sudarë 42,7 mln. Lt.

Ið ko susideda ámoniø patiriami nuos-toliai? Didþiausià nuostoliø dalá sudaroámonës prarastas pelnas, taip pat nuos-toliai, susijæ su saugiø darbo sàlygø at-statymu ávykio vietoje, nelaimingø atsiti-kimø tyrimo kaina.

Taèiau iðtirti nelaimingà atsitikimà, ið-aiðkinti prieþastis ir rasti kaltuosius – tikviena medalio pusë. Antroji – pasirûpintitais, kurie dël nelaimingo atsitikimo pra-rado sveikatà ar maitintojà. Neágaliøjøskaièius tarp tø, kurie dirba statyboje,kasmet didëja. Turime omenyje asme-nis, kurie patyrë sunkius nelaimingus at-sitikimus darbe ir kuriems nustatyta pro-fesinë liga. 2002 m. pripaþinti neágaliais246 statybininkai, o 2009 m. – 281. Ið vi-so per 2002–2009 m. statyboje neága-liais tapo 2354 asmenys. Neágaliesiems,praradusiems dalá darbingumo statybossektoriuje, 2002–2009 m. iðmokëta1055,6 tûkst. litø paðalpø.

RekomendacijosÁvertinæ statybos darbuotojø saugos

ir sveikatos bûklæ, profesiniø ligø bei ne-laimingø atsitikimø darbe ekonomines irsocialines pasekmes, siûlome:

Tobulinti statybos darbø techno-logijos projektø rengimà, kad bûtø kuodetalesni, konkretesni. Bûtina ásitikinti, ardarbuotojai pakankamai gerai suprantaðiuos projektus.

Ypaè svarbu tinkamai organi-zuoti darbà. Garantuojant darbuotojøsaugà, svarbus vaidmuo tenka statybossaugos ir sveikatos koordinatoriams,rangovams ir subrangovams. Bûtina pa-rengti darbuotojø saugos ir sveikatos rei-kalavimus statybvietëje, ágyvendinti ávai-rias prevencines priemones – informuo-ti ir kontroliuoti darbuotojus, nuolat at-naujinti mokymo programas ir lokaliniusteisës aktus.

Projektuotojai, statybos ámoniødarbdaviai bei darbø vadovai, rengdamiprojektus ir vykdydami statybos darbus,turi ávertinti darbo dideliame aukðtyje rizi-kà, numatyti ir ágyvendinti darbuotojusnuo kritimø apsauganèias priemones.

Tobulinti darbuotojø mokymà.Darbuotojai turi bûti informuoti apie rizi-kà bei specifinius pavojus, su kuriais su-sidurs darbe, turi bûti ádiegtos prevenci-jos priemonës.

Darbdaviai turi numatyti prevencijospriemones, atsiþvelgdami á konkreèiassàlygas. Daugiausia dëmesio bûtina skir-ti dirbantiesiems dideliame aukðtyje, pir-mus metus dirbantiems asmenims. Dar-buotojams, turintiems maþesná kaip vie-nø metø darbo staþà, bûtina organizuotistaþuotes, kad geriau suprastø saugosir sveikatos darbe reikalavimus. Bûtinauþkirsti kelià alkoholio vartojimui darbometu. Statistika byloja, kad apie 23 proc.sunkiai traumuotø, apie 37 proc. þuvu-siø statybos darbuotojø ávykio metu bu-vo neblaivûs.

Naudotis socialinio draudimofondo lëðomis, skirtomis nelaimingø at-sitikimø darbe ir profesiniø ligø preven-cijai, tai ypaè svarbu maþoms ir viduti-nëms statybos ámonëms. 2006 m. tik dvistatybos ámonës pasinaudojo ðiomis lë-ðomis.

Ápareigoti uþsakovà objektø sà-matose atskira eilute dalá konkurso lëðøsumos skirti darbuotojø saugai ir svei-katai garantuoti. Tobulinti vieðøjø pirki-mø ástatymà taip, kad konkurso laimë-tojas bûtø nustatomas ne tik pagal ma-þiausià pasiûlytà kainà, bet ir pagal dar-buotojø saugos ir sveikatos garantavi-mà statybvietëje.

Statybos ámonës privalo ávertintineágaliuoju tapusio darbuotojo darbiná po-tencialà, pritaikyti jam darbo vietà, suda-ryti tinkamà darbo aplinkà, atsiþvelgiant áergonominius reikalavimus, taip pat su-daryti galimybes lengvatinëmis sàlygomisatgauti darbingumà reabilitacijos ir gydy-mo ástaigose bei sudaryti neágaliesiemssàlygas mokytis ir persikvalifikuoti.


Apie tëvàMûsø jaunystë, graþiausios gyveni-

mo dienos, prabëgo baisiais laikais...Kad man ir mano sesutëms Sofijai,

Valerijai, Onai, broliui Jonui pavyko nu-gyventi gyvenimà Lietuvoje, kad galë-jome dorai ir sàþiningai vykdyti tai, kàskyrë mums atlikti gyvenime Aukð-èiausiasis, – uþ viskà esame dëkingi sa-vo tëvui Vladui Boguslauskui, neraðtin-gam Þemalës kaimo netoli Maþeikiø ûki-ninkui, savo dienas baigusiam Kiðtimolageryje Urale...

Vladislovas Boguslauskas, gimæs1876 m. spalio 14 d., uþaugo Þemalësparapijos Bugeniø kaime, kur jo tëvuiAleksandrui Boguslauskui, vedusiamMarijonà Kaveckaitæ, dvarininkas Kavec-kis ið Bugeniø dvaro buvo atidalinæs 33ha þemës ir padëjæs pasistatyti namus.Apie 1910 m. Vladas Boguslauskas ve-dë Sofijà Þalimaitæ ir sulaukë 5 vaikø. Dardvi dukterys mirë vos gimusios. 1921 m.Vladas Boguslauskas nupirko Lëlaièiødvarui Þemalëje priklausiusá 58 ha Po-ciðkës palivarkà su griûvanèiais ûkiniaispastatais. 1922 m. pavasará ðeima persi-këlë á naujà gyvenvietæ. Tuo metu, kai at-sikëlëme, vyriausiai dukrai buvo 10 me-tø, o man, jauniausiajam, 2 mënesiai.

Tëvas buvo labai darbðtus, pamal-dus ir teisingas. Sumaniai vadovavoûkiui. Kasdienius ûkio reikalus tvarkëmama, o tëvas galvojo, kaip gerinti ûká.Labai mëgo technikà, daugiausia laikopraleisdavo kalvëje. Remontavo ûkiná in-ventoriø, kaustë arklius, taisë griûvan-èius pastatus. Keldavosi su auðra. Ið ry-to prapjaudavo þolës, po to skubëjo ákalvæ ir ten stuksendavo per dienà plak-tuku bei kitais árankiais. Vasarà dirbda-vo iki saulëlydþio, darydamas tik 1–2 va-landø pertraukà pietø metu. Grieþtai þiû-rëjo, kad niekas ðeimoje netinginiautø.Visi dirbome be atvangos.

Tëvas vaikystëje buvo pradëjæs lan-kyti Þemalës parapijos mokyklà. Mokë-jo skaityti, taèiau didesnio iðsilavinimonegavo. Pasiþymëjo gera nuovoka. Tie-siog verste vertë vaikus mokytis. Keturivaikai baigë gimnazijà, vëliau aukðtuo-sius mokslus.

Pociðkës þemë buvo nederlinga, pil-na akmenø. Per 18 metø tëvas sukultû-rino jà. Pastatë naujus pastatus, þenkliaipadidino þemës ûkio produkcijà.

Lietuvos ûkininko Antanas BOGUSLAUSKAS

Prieð keletà metø Vilniausuniversitetinëje Antakalnio

ligoninëje kybojau tarp gyvenimoir mirties. Nebuvau tikras, kad

iðgyvensiu. Gydytojai darë kà galëjo,taèiau vengë kalbëti apie ligos baigtá.

Buvau susitaikæs su mintimi, kadgyvenimas gali nutrûkti

bet kurià akimirkà.Tomis dienomis mane lankë

dukterys ir kiti artimieji. Kalbëdamiesidaþnai nuklysdavome á praeities

Agronomas Antanas Boguslauskas

laikus, kà teko per gyvenimà patirti irpamatyti. Kai kurie atsiminimai ypaè

skaudþiai yra ásirëþæ á atmintá.Gydytojams pavyko padaryti

stebuklà. Liga kuriam laikui atsitraukë.Ëmiau sveikti. Ateidavæs aplankyti

sesers sûnus Rimantas vieno pokalbiometu iðgavo paþadà, kad uþraðysiu kà

esu papasakojæs. Tai, kas buvo, kaspatirta – neturi bûti uþmiršta, nors

kartais gali atrodyti pernelyg asme-niška. Mûsø gyvenimas susideda ið

daugybës asmeniniø, – sakë Riman-tas, – viskas, kas buvo, privalo bûti

iðsaugota, privalo gyventi mûsøbendroje atmintyje.

Ðitaip atsirado ðie prabëgusiogyvenimo áspûdþiai ir atsiminimai. Galprimins ir kitø Lietuvos ûkininkø patirtàlikimà, kuris nebuvo pasirinktas, kuris

tiesiog uþgriuvo ant darbðèiø irtaikingø þemdirbiø gyvenimo, pavers-

damas já griuvësiais, pastangø ir vilèiø pelenais.

Sëkmingà ûkio plëtojimàsi nutraukë1940 m. vasarà prasidëjusi sovietinëokupacija. Ûkis buvo iðdraskytas, paim-ta 28 ha þemës, dalis pastatø, uþdëtosdidelës prievolës ir mokesèiai. 1941 m.Lietuvà okupavus vokieèiams, paimtàþemæ ir pastatus tëvas susigràþino, ta-èiau prievolës grûdais, mësa taip pri-spaudë, kad apie ûkio gerinimà nebe-buvo galima në galvoti.

1944 m. rudená sugráþo Raudonoji ar-mija, gyvenimas visiðkai pakriko. Atsira-dus vietinei valdþiai ir stribams, ûkininkainebeturëjo ramybës. Buvo apdëti nepa-keliamomis prievolëmis grûdais, mësa,pienu. Eidavo pareigûnai per kiemus, tik-rindavo svirnus, tvartus ir, kà radæ, vers-davo atiduoti valstybei. O kiek dar siaus-davo naktimis pavieniø kareiviø, kurievogdavo viðtas, kiaules, arklius, avis.

Gyvenimas kurá laikà buvo pagerë-jæs, kai 1944 m. gruodþio mënesá mûsønamuose ásikûrë rusø aviacijos dalinioðtabas. Iðsikëlëme ið namo gyventi á svir-nà, o namà uþëmë kariðkiai. Nebevaikð-èiojo pavieniai kareiviai ir vietiniai stribaisu valdþios ágaliotiniais. Dalinio vadas bu-vo protingas ir geras þmogus. Rusijojeprieš karà buvo suimtas. Kai pasirodëpas mus, ëjo aukðto karininko pareigas.Buvo gerai perpratæs sovietiná gyvenimà,þinojo, kas vyksta. Ðis vadas sakë manotëvui, kad kol dalinys stovi sodyboje, ið-parduotø kà tik gali – þemæ, ûká, turtà.Viskas prapuls, bus atimta, o já patá ið-veð. Mano tëvas netikëjo. Ruso kalbosjam atrodë nerealios, neámanomos. Ne-paklausë. Bet kai dalinys paliko sodybà,vado þodþiai pradëjo pildytis. Prasidëjoneramios dienos. Nieko kito negirdëjo-me, tik prievolës, prievolës, prievolës...

1945 m. rugsëjo 26 d. tëvui buvo ása-kyta atvykti á Maþeikiø NKVD ir atveþtimedþiokliná ðautuvà, kurá teisëtai laikë.Tëvas nuveþë ðautuvà, taèiau ið NKVDnebegráþo. Buvo areštuotas. Neþinojo-me, kur dingo. Tëvui tuo metu buvo 69metai. Buvo ligotas, sirgo virðkinimotrakto sutrikimu. Ieðkojome kur tik galë-jome – ne tik Maþeikiø areðtinëje, bet irÐiauliø kalëjime, Leningrade, Vilniuje.Lapkrièio pabaigoje gavome þinià, kadlaikomas Ðiauliø kalëjime.

Aš tuo metu mokiausi Þemës ûkioakademijoje. Buvau prisiglaudæs passesutæ Sofijà, kuri su vyru Juozu Simo-


likimas

“Vlado ir Sofijos Boguslauskø ðeima”. Centre sëdi Sofija ir Vladas Boguslauskai. Stovi ið kairës:duktë Sofija, sûnus Jonas, dukterys Ona ir Valerija. Priekyje ant þemës sëdi sûnus Antanas

kaièiu gyveno Kaune. Kas antrà savaitæpenktadiená vaþiuodavau á Ðiaulius ir veþ-davau tëvui maisto. Kelionë bûdavo sun-ki ir varginanti, nes traukiniai buvo per-pildyti keleiviø. Kartais tekdavo vaþiuotivagono tambûre. Nuvaþiavæs á Ðiaulius,nakvodavau namø griuvësiø rûsyje.Anksti rytà 7 val. stodavau á eilæ prie ka-lëjimo vartø perduoti maisto. Pradëda-vo priimti 9 val. Priimdavo tik ið 30 þmo-niø. Tokiø, kaip að, buvo daug.

1946 m. balandþio 11 d. Ðiauliø kalë-jime ávyko Lietuvos TSR Karinio tribunoloteismas. Vladas Boguslauskas buvo nu-teistas 6 metams lagerio uþ tai, kad agi-tavo prieð þemës reformà ir nusikaltosovietinei valdþiai. Apie kolektyvizacijà tuometu dar nebuvo kalbama.

Po teismo tëvas buvo iðveþtas á Èelia-binsko sritá, á lagerá prie Kištimo mieste-lio. Tai suþinojome gavæ laiðkà ið Latvijospilieèio, buvusio su tëvu tame paèiamelageryje.

1946 m. liepà sesers Sofijos ir jos vy-ro Simokaièio paragintas, išvaþiavauieškoti tëvo. Pinigø kelionei davë JuozasSimokaitis. Nemokëjau rusø kalbos, betlabai norëjau pamatyti tëvà, tad ryþausineþinomai ir, kaip teko ásitikinti, pavojin-gai kelionei.

Maskvà pasiekiau nesunkiai, nes tu-rëjau traukinio bilietà. Maskvoje dvi parasprasistumdæs geleþinkelio stotyje prie bi-lietø kasø ir jø negavæs, prisigretinau priekariðkiø, vykusiø á Èeliabinskà. Jø pade-damas ásëdau á traukiná, bet, nuvaþiavæs100 km, kontrolieriø buvau iðsodintas. Grá-þau atgal á Maskvà. Po paros šiaip taip pa-vyko nusipirkti bilietà á Èeliabinskà. Ðákartvaþiavau sëkmingai, taèiau kelionë buvoilga. Èeliabinske nesunkiai persëdau á vie-tiná traukiná ir vakare pasiekiau Kiðtimà.

Nakvynæ Kiðtime gavau pas vietinámiestelio gyventojà. Maiðe turëjau rûky-tø laðiniø, dþiovintos duonos, tad pava-karieniavau ir papusryèiavau su svetin-gai priëmusiais senukais. Rytà nameliošeimininkas nuvedë mane á milicijos sky-riø. Milicijos pareigûnai buvo draugiðki.Iðklausæ nuveþë nurodytu adresu á lage-rá, buvusá uþ 5 km, ir pristatë lagerio pa-reigûnams.

Tà dienà pasimatymo su tëvu nega-vau. Pernakvoti á savo butà priëmë lage-rio viršininko pavaduotojas. Jo šeimai pa-likau apie 4 kg rûkytø laðiniø. Tai buvo

labai malonûs þmonës. Padarë man teis-mo sprendimo nuoraðà.

Kità dienà susitikau su tëvu. Tëvo ne-paþinau. Tai buvo skeletas, apëjæs blakë-mis. Suvargæs, nuskuræs, su tais paèiaisvasariniais rûbais, kuriuos dëvëjo, kai bu-vo suimtas. Sunkiai kalbëjo, stovëti beveiknegalëjo. Pasisakë, kad Maþeikiø milicijosdarbuotojai per tardymà labai þiauriai mu-

ðë, klausinëjo, kur ginklai, pinigai, auksas,su kuo palaikàs ryðius miðke. Tëvui tai bu-vo didelë staigmena, neþinojo, kas šitaipskundë. Spëjo, kad kaþkas ið kaimynø arartimø giminiø. Pasimatymas truko valan-dà. Po to iðsiskyrëme amþinai.

Tëvas mirë iš bado 1947 m. kovo 27d., eidamas 71 metus. Dël skrandþio li-gos negalëjo normaliai maitintis. Siuntë-me siuntinius, juos gaudavo. Atiduoda-vo likimo nuskriaustiesiems. Palaidotasbendrame kape, kurio vieta neþinoma.

PociðkëAtsikëlus á Pociðkæ, svarbiausias Vla-

do ir Sofijos Boguslauskø rûpestis buvopastatyti ant kojø ûká, mokyti vaikus, pa-dëti pagalbos reikalingiems. Tëvai globo-jo ið Bugeniø atsiveþtà senelës seserá Kot-rynà Kaveckaitæ, kuri nuo 7 metø, rau-pams perëjus per akis, buvo akla.

Vaikai lankëme Þemalës pradinæ mo-kyklà. Baigæ jà, toliau mokëmës Maþeikiøgimnazijoje. Ji buvo uþ 17 km nuo tëvønamø. Maþeikiuose tëvai samdë butà ir ðei-

mininkæ, kuri gamindavo valgá. Maisto pro-duktø kas savaitæ atveþdavo mama.

Gimnazijoje mokëmës keturi ið pen-kiø vaikø. Sesuo Valerija buvo gabi moks-lui, taèiau, baigusi pradinæ mokyklà, ne-benorëjo toliau mokytis. Bûdama 17 me-tø, iðëjo ûkininkauti á tëvo nupirktà ûká Ra-èiø kaime. Patyrë daug vargo sovietinëjeLietuvoje. Iki pat savo dienø pabaigos ne-

matë ðviesesnio gyvenimo. Vyras buvomëgëjas iðgerti, galiausiai paliko su 5 vai-kais. Viena pati sugebëjo uþauginti vai-kus ir iðleisti juos á þmones.

Rûpesèiø ir iðlaidø tëvams netrûko.Pirmieji metai Pociðkëje buvo labai sun-kûs. Daug pastangø reikalavo þemës tvar-kymas. Laukuose buvo gausu dideliø ak-menø. Tëvas su talkininkais juos iðkas-davo ið þemës, kaldavo skyles, pripilda-vo bertoleto druskos ir, áspraudæs pade-gamàjá „ðniûrà“, sprogdindavo. Susprog-dintus akmenis arkliais iðveþdavo á palau-kæ. Ðlapios dirvos buvo sausinamos atvi-rais grioviais.

Sukultûrinus þemæ, derliai tapo geres-ni. Ûkyje augo rugiai, mieþiai, aviþos, apie1–1,5 ha buvo uþsëjami linais.

Linø pluoðtas turëjo gerà kainà ir bu-vo paklausus, bet pagaminti já buvo ne-lengva. Linus reikëjo nurauti rankomis,spragilais nukulti galvutes, stiebelius pa-kloti dobilienoje, atsiklojëjusius ðiaudeliuspakelti, iðdþiovinti, suveþti á klojimà. Ru-dená, baigus laukø darbus, iðdþiovintusðiaudelius mindavome jaujoje su linø mi-


namàja maðina, gautà pluoðtà iðmuð-davome nuo spaliø bruktuve rankomis.Tik grynà, be spaliø, pluoðtà buvo gali-ma parduoti linø supirktuvëje.

Be javø ir linø, ûkyje buvo augina-mos bulvës maistui ir kiauliø paðarui,paðariniai runkeliai karvëms.

Ûkis laikë nemaþa gyvuliø: 10–12melþiamø karviø ir 3–4 prieauglio, 4 dar-binius arklius ir 2 kumeliukus, 20–30 be-

tas buvo pirtis. Vëliau iðaugo 200 tonøtalpos svirnas grûdams su rûsiu, bul-viø ir darþoviø saugykla, trys didelësdarþinës javams ir paðarams sukrauti,arklidë, kiaulidës, pusë gyvenamojo na-mo. Kitai namo pusei pastatyti buvo pa-ruoðta statybinë medþiaga. Uþëjæs ka-ras darbus sustabdë.

Tëvas buvo pasidaræs kuliamàjàmaðinà, nusipirkæs garo katilà. Su ku-liamàja ne tik savo ûkio javus iðkulda-vo, bet ir kaimynams padëdavo. Tas,kuris paskutinis baigdavo kûlæ, reng-davo pabaigtuves. Tada grodavo armo-nika, aidëdavo dainos, kaip nebuvæsdingdavo nuovargis.

Tëvas ne tik statë Pociðkæ, bet irstengësi plësti þemæ, stambinti ûká.1932 m. nupirko 25 ha dirbamos þe-mës Raèiø kaime, kiek vëliau 18 hakrûmais apaugusiø pievø, vadinamøPlaèiosiomis, palei Þemalupio upelá.Raèiuose per keletà metø pastatë gy-venamàjá namà, tvartà po vienu stogukarvëms, arkliams ir kiaulëms, darþi-næ ir dviaukðtá 100 tonø talpos svirnà.Uþveisë 1 ha sodà, sodybà apsodinoeglaitëmis. Þemæ nusausino grioviais,buvo derlinga. Gerai derëjo kvieèiai,kitos kultûros. Plaèiosiose per 5–6 me-tus buvo iðrauti krûmai, augo sodri þo-lë, kuri aprûpindavo ðienu laikomusûkyje gyvulius.

Ið ûkininkavimo gaunamos paja-mos buvo investuojamos á statybas,laukø gerinimà, þemës dirbimo padar-gus. Tëvas kaip ámanydamas vengë tu-rëti reikalø su bankais. Laikë juos plë-ðikais. Su banku prasidëk, tai ir kelnespasidëk – sakë ne kartà.

Vis dëlto ne tik ûkis rûpëjo manotëvui. Vladas Boguslauskas yra daugprisidëjæs prie mûrinës Lëlaièiø koply-èios, stovinèios prie kelio ið Þemalës áTirkðlius prieðais buvusá Pociðkës ûká,statybos. Iki ðiol ten kasmet rengiamiðv. Roko atlaidai.

Tëvas buvo Lëlaièiø koplyèios sta-tybos komiteto narys. Rûpinosi koply-èios projektu, rengë loterijas lëðomsrinkti, davë statybai akmenø, miðko me-dþiagos, samdë meistrus, rëmë pini-gais. 1934 m. pavasará naujoji Lëlaièiøkoplyèia buvo pašventinta. Daug þmo-niø aukomis ir darbu yra parëmæ Lëlai-èiø koplyèios statybà, bet man ðis ne-didelis pastatas yra vienintelis iðlikæsnenuilstamos tëvo veiklos Þemalëje at-minimas.

Darbas, juodas kasdienis darbas,kuriant ðviesesnæ ateitá, buvo gyveni-mo Pociðkës ûkyje pagrindas. Ateitisparodë, kad tai buvo iliuzija.

Lëlaièiø koplyèia

koniniø kiauliø, dvi parðavedes, apie 20aviø, tiek pat þàsø ir viðtø.

Arkliams buvo skiriamas ypatingasdëmesys – geriausia ganykla vasarà irgeriausias paðaras þiemà. Arkliais rei-këjo ádirbti þemæ, suveþti derliø, iðveþtiið tvarto mëðlà, vaþiuoti á miestà, þiemàveþti miðkà. Arkliai visà laikà dirbo taippat sunkiai, kaip ir þmonës.

Darbo ûkyje buvo daug. Kasmetsamdydavo du bernus ir dvi merginas,taip pat piemená. Darbymeèiu papildo-mai bûdavo pasitelkiami dar 2–3 darbi-ninkai. Samdiniai buvo maitinami, gau-davo darbo drabuþius, patalpas poilsiui,piniginá atlygá pagal sudarytà darbo su-tartá. Darbas vykdavo pagal vietos pa-proèius. Samdyti darbininkai iðbûdavoûkyje po 2–3 metus, o viena merginaprabuvo net 8 metus.

Atsikëlus á Pociðkæ, ið pastatø buvotik senas apgriuvæs gyvenamasis na-mas, maþas tvartas karvëms ir jauja. Ver-kiant reikëjo imtis statybø, taèiau tai ne-buvo paprasta padaryti. Kone visus tar-pukario metus ûkis statësi. Per 18 metøbuvo pastatyta 13 dideliø pastatø.

Pirmiausia tëvas pasistatë kalvæ, nu-sipirko kalvystës árankius. Antras pasta-

Globalinæ ekonomikà formavo tarp-tautinës korporacijos, plëtojanèios tarp-tautinius gamybos bei prekybos tinklus.Ðià ekonomikà reikëtø nagrinëti atsiþvel-giant á tai, kad jos svarbiausios sude-damosios dalys industriniu, struktûriniubei technologiniu atþvilgiu pajëgia dirbtiplanetos mastu kaip visuma pasirinktulaiku. Tai daro átakà visai socialinei ter-pei. Laisvas informacijos judëjimas, ne-varþomas keitimasis technologinëmisbei inovacinëmis þiniomis sudarë þmo-gaus ar „ámonës“ plëtotës prielaidas ne-priklausomai nuo socialinës aplinkos.

Sukûrus pasauliná informaciná tinklà,atsirado galimybë laisvai ir efektyviai ju-dëti finansiniams iðtekliams. Tuo pasi-naudojo ávairios finansinës institucijos,prisidëdamos prie globalinës ekonomi-kos plëtros. Nes galima daryti prielai-dà, kad finansø rinkø globalizacija yranaujosios globalinës ekonomikos stu-buras. Laisvas þiniø bei informacijos ju-dëjimas pasaulá apraizgiusiais skaitme-niniais tinklais pradeda blukinti susifor-mavusius visuomenës terminus ir api-brëþimus, turi átakos visuomenëssluoksniø keitimuisi...

Laisvas, jokiø sienø nepripaþástan-tis pasaulinio kapitalo judëjimas, lais-vas informaciniø srautø judëjimas, ne-bestabdomas net kalbø barjerø, verèiapamàstyti apie investicinës idëjos per-spektyvinio vertinimo metodikà ir gali-mybæ prognozuoti.

Nagrinëjant naujà metodikà, leidþian-èià ávertinti ðalies vidaus politologinæ vi-suomeninæ sanklodà, taip pat ir jos arti-miausiø kaimyniø bei kitø ðaliø galimàátakà naujos investicinës idëjos raidai beigalutiniams rezultatams, prognozuoti ða-lies politikos bei ekonomikos plëtrà, áta-kà naujos investicinës idëjos vieðinimui,visuomenës nuomonës formavimui, bû-tina aptarti filosofijos vaidmená ðiuolaiki-nëje visuomenëje ir jos perspektyvas.

Þinoma, vertinimas priklauso ir nuotos idëjos pateikimo metodø, taèiau taijau gretutiniø tyrimø tema. Siekiant vi-sapusiðkesnio ávertinimo, reikia atsi-þvelgti á investicinës idëjos formavimo-

Vaidotas MATUTIS

XXI a. globalizacijosiððûkiai reikalauja prieð

iðkeliant naujà investicinæidëjà kuo realiau ávertinti

jos padarinius.

Bus daugiau



si prielaidas bei motyvus, tam reikalingàlaikotarpá, taip pat ir á galimas perspekty-vas bei korektûras.

Toliau nagrinëjant ðià teorijà ir lyginantjà su dabartinëmis politinëmis sistemo-mis senas demokratijos tradicijas turin-èiose ðalyse, kyla klausimas, kodël po-puliariausia dabar dvipartinë sistema?

Ar ji atspindi realias visuomenës poli-tologines paþiûras?

Kaip jau buvo minëta anksèiau, to-kia situacija, o tai rodo ir sociologiniø ty-rimø analizë, neatspindi realiø visuome-nës paþiûrø.

Tai kodël gi realiai pasaulyje dominuo-ja dvi pagrindinës politinës jëgos (atskiraipaimtos ðalies politologinëje sanklodoje)?

Tokià situacijà, remiantis naujai siûlo-ma (mûsø jau aptarta) atskaitos sistema,galima bûtø aiðkinti minëtàja politiniø jë-gø finansavimo struktûra, kurià daugiau-sia lemia ekonomikos bei politikos tarpu-savio ryðiai ir apibusë átaka.

Kalbant apie realumà, verta prisimin-ti, kad prof. Jonas Grigas savo straipsny-je „Ar pasaulis yra tik iliuzija?“ raðo: „Nevienas mokslo vyras abejojo pasaulio re-alumu“; „Kai kurie filosofai manë, kad nie-ko nëra realaus – viskas tik iliuzija. Betkol iliuzijos elgiasi patikimai ir aiðkiai,mokslininkai ið jø kuria fizikà“.

„Nors filosofavimas gali þmogui kiau-ðà nuo smegenø nukelti, bet kai kuriosnaujos fizikos kryptys, kaip kosmologijair stygø teorija, yra taip toli nuo viso to, kàvadiname realybe, kad kai kas iš viso pra-deda abejoti, ar fizikai tik neprarado ryšiosu realybe“.

Tuo tarpu A.Statkevièius savo straips-nyje „XXI amþiaus filosofija ir pasaulëþiû-ra“ pateikia labai daug kritiniø pastabø,kaip þmonës dabar supranta filosofijà, kasyra filosofija, kokia jos paskirtis ir perspek-tyva. Jis raðo:

„Visi þino, jog egzistuoja 1. negyvojigamta ir 2. gyvoji gamta. Fizika – moks-las, kuris atramos taðkà turi materialinætikrovæ atspindinèiuose negyvosios gam-tos „elgesio“ dësniuose. Filosofija –mokslas, kuris atramos taðkà turi dvasi-næ tikrovæ atspindinèiuose doro sociali-nio elgesio dësniuose, turinèiuose pava-dinimà IÐMINTIS“.

„Auksas nerûdija, iðmintis nesensta,– tvirtina dabartinës Lietuvos filosofas sok-ratikas J.Steikûnas.

Kaip fizikos mokslo pagrindà suda-ro gravitacija – visuotinë trauka, taip filo-sofijos mokslo pagrindà sudaro visuoti-në evoliuciogeninë dora, á kurià turi ly-giuotis iðmintis, etika, kultûra bei moks-linë pasaulëþiûra.

Evoliuciogeninës filosofijos mokslas– tai doro socialinio elgesio tiesø ir dës-niø, turinèiø pavadinimà IÐMINTIS, visu-ma bei grieþta minëtos visumos kontro-lë teorinei bei praktinei valstybës ar pa-saulio valdovø, konstitucijø bei formuluo-jamø poástatyminiø aktø, bet kokiø orga-nizacijø ar pavieniø þmoniø veiklai“.

Taèiau autorius vartoja specifinius ter-minus ir mokslinius apibrëþimus, kurieuþmaskuoja pagrindinæ ir gan paprastàtiesà, „raudona linija“ iðsiskirianèià visa-me straipsnyje, kad filosofija nuo pat josatsiradimo þmonëms buvo reikalingatam, kad galima bûtø pateisinti savoveiksmus. Þmonija nuo pat savo iðtakøkankinosi norëdama atsakyti á klausimà:„kodël að tai darau ar padariau?“ Reikiapabrëþti, kad tai bûdinga þmogui ir kaipindividui, ir kaip visuomenës nariui.

Ðie savæs pateisinimo ieðkojimai galøgale virto filosofiniais traktatais, bandan-èiais pateisinti tiek atskiro þmogaus, tiekatskirø visuomenës grupiø, tiek visosþmonijos elgesá. Kintant ekonominei ir vi-suomeninei sanklodai, kito ir paaiðkini-mai, taigi, galima sakyti, kito ir filosofinëspaþiûros, atsirado ávairios jos kryptys.

Atsiþvelgdami á èia iðdëstytas mintis,galime daryti prielaidà, kad ideologija,taip pat ir politinë, yra viena ið filosofijossudedamøjø daliø, nes apibûdina vienàto paties klausimo aspektø: „kodël mestaip darome?“

Tai glaudþiai susijæ su ekonomine vi-suomenës sankloda bei verslo filosofija.Visa verslo filosofija yra orientuota á pel-nà bei produkto pardavimà. Tikslas aið-kus ir paprastas, taèiau, keièiantis bei to-bulëjant darbo priemonëms, gamybosprocesams, ekonominei ir visuomenineisanklodai, keièiasi ir ðio tikslo siekimopriemonës, ir visuomenei pateikiami vie-ðieji motyvai. Tai puikiai galime suprastiskaitydami tokius veikalus, kaip M.Cas-tellso trilogija „Informacijos amþius“ arR.Jenseno „Svajoniø visuomenë“, kuriøautoriai prognozes kuria remdamiesi is-toriniais nagrinëjimais, ávairiais sociologi-

niais, psichologiniais, ekonominiais tyri-mais bei iðryðkëjusiomis tendencijomis.

Tikslas vienas, o ideologijø daug. Kaippasirinkti, kaip surasti efektyviausià tiks-lo siekimo kelià kartu maþinant sànaudasbei rizikà?

Ar investuotojas, planuodamas inves-ticijas naujoje uþsienio ðalyje, domisi tosðalies bendra politologine situacija, t.y. ða-lies ekonomikos bei politikos tarpusavioryðiais bei sàveikomis? Ar tai reikalinga irkuo tos þinios gali padëti?

Nauja investicinë idëja ir josperspektyvos

„Nors filosofavimas galiþmogui kiauðà nuosmegenø nukelti, bet kaikurios naujos fizikoskryptys, kaip kosmologi-ja ir stygø teorija, yrataip toli nuo viso to, kàvadiname realybe, kadkai kas iš viso pradedaabejoti, ar fizikai tikneprarado ryšio surealybe“.

Atsakymas, ko gero, – kad tai reika-linga ir padeda vertinti bûsimos investici-jos perspektyvas bei rizikà ir juo toliau,juo labiau. Kaip jau buvo minëta, pasau-linio informacinio tinklo iðplëtojimas su-darë prielaidas laisvam bei efektyviam fi-nansiniø iðtekliø ir informacijos judëjimui.Toks nevarþomas keitimasis iðtekliais,technologinëmis bei inovacinëmis þinio-mis prielaidas þmogui tobulëti daro vismaþiau priklausomas nuo socialinës ap-linkos. Taèiau negalima ignoruoti þmogøsupanèios visuomenës átakos individo pa-þiûroms bei elgesiui.

Taip kintant sàlygoms, juo toliau, juolabiau investuotojai susiduria su analizësbei naujø analitiniø metodø poreikiu, kadgalëtø ávertinti visà socialinæ-ekonominæ(plaèiau politologinæ) ðalies aplinkà, ku-rioje gyvena individai, pretenduojantysaptarnauti bûsimà investicijà.


Visos negausios maþumos, atsidûru-sios ir iðsklaidytos didelæ kiekybinæ persvaràturinèios daugumos apsuptyje, norëdamosiðlaikyti savo identitetà, patiria nemaþa su-dëtingø problemø. Jø sudëtingumas ypaèpadidëja tos paèios tautos religinëms ma-þumoms. Jø atskirybë nuo daugumos në-ra absoliuti, tik dalinë. Èia iðkyla neaiðku-mø, ar toji dalinë atskirybë ves prie dides-nës arba visiðkos pertvaros tarp daugumosir maþumos, ar vis dëlto tarp jø susidarysglaudesniø sàlyèio taðkø, nepanaikinanèiømaþumos savitumo. Pirmuoju atveju religi-në maþuma savo tautai neduoda visø po-tenciniø jëgø, atsiduria jos gyvenimo peri-ferijoje. Ðá santykiø schemos atvejá kiek pri-mena D.Lietuvos lietuviø liuteronø dalyva-vimas XIX a. pradþioje prasidëjusiame irXX a. pradþioje savo valstybës atkûrimu pa-sibaigusiame lietuviø tautiniame judëjime.Lietuviø liuteronø indëlis ðiame procese bu-vo palyginti minimalus.

Tuo atþvilgiu kur kas veiksmingiau reið-kësi negausi lietuviø reformatø bendruome-në. Ji, ryþtingai kovodama dël savo religi-nio identiteto, davë daug stropiø, sàmonin-gø, lietuvybei nusipelniusiø veikëjø. Ðá dviejøreliginiø maþumø skirtingumà nulëmë tamtikros kiekvienai bendruomenei savitos ap-linkybës. Joms iðnagrinëti reikëtø specia-laus darbo. Taèiau kelias jø bent trumpaiverta paminëti, kad bûtø suprantamesnisdviejø religiniø maþumø nevienodas daly-vavimas lietuviø tautinës savimonës raido-je. Vienà ið jø yra iðkëlusi Marija GraþinaSlavënienë studijoje „Lietuvos evangelikøreformatø baþnyèia 1915–1940 m.“ (in: Lie-tuvos evangelikø baþnyèios. Istorijos met-menys. Sudarë Arthur Hermann. – Baltoslankos, 2003). Jos áþvalgiai nurodoma, kad„nepriklausomybës iðvakarëse buvusiø Bal-tijos provincijø evangelikø liuteronø konsis-

XVII a. viduryje Didþiojoje Lietuvoje nuslûgus reformacijos bangai ir vël ásigalëjus kataliky-bei, ilgainiui lietuviø tautoje ðalia katalikø daugumos atsirado dvi religinës maþumos: evan-gelikø liuteronø ir evangelikø reformatø. Pagal 1923 m. nepriklausomos Lietuvos gyventojø

suraðymà ðalyje bûta apie 1 740 000 lietuviø, ið jø apytikriai 30 000 liuteronø ir 15 000reformatø. Procentais tai bûtø: lietuviø liuteronø 1,72, o reformatø – 0,86 procento.

Lietuvos

torija, kuriai priklausë lietuviai evangelikailiuteronai, buvo kontroliuojama vokieèiø kil-mës viduriniojo luomo ir aristokratijos, to-dël joje dominavo vokieèiø reikalai. Evan-gelikø reformatø sinoduose, atvirkðèiai, ak-tyviai reiðkësi valstieèiø kilmës inteligentai,kurie gynë lietuviø interesus“ (p. 303).

Nevienodos baþnytiniø vadovybiø nuo-statos nulëmë skirtingà ðiø religijø inteligen-tø rengimà. Liuteronai, neturëdami Lietuvojeaukðtesniøjø mokyklø, ið vietiniø lietuviø fak-tiðkai neiðmokslino në vieno dvasininko arpasaulieèio inteligento. Tuo tarpu reforma-tai nuo seno turëjo ne vien pradiniø mo-kyklø, bet ir viduriniø. Antai 1625–1824 m.Këdainiuose veikë reformatø gimnazija. Kaiji buvo uþdaryta, reformatø sinodas siøs-davo ið Lietuvos gabesniø jaunuoliø su sti-pendijomis mokytis Slucko gimnazijoje.XIX a. ne vienas jos absolventas tapo akty-viu lietuviø tautinio judëjimo dalyviu.

Lenkijoje, D.Lietuvoje ir paskui ypaèRusijoje liuteronybë buvo tapatinama suvokiðkumu, katalikybë – su lenkiðkumu. Jeikas liuteronas, tai buvo ásigalëjusi ðiose ða-lyse nuomonë, kad jis ir vokietis, kas kata-likas, – tai tas ir lenkas (plg. pasakymàpolska wiara – lenkø tikëjimas). Turint gal-voje, kad D.Lietuvoje ðalia lietuviø liutero-nø bûta beveik tiek pat vokieèiø ir kad baþ-nyèiose dominavo vokieèiø kilmës dvasi-ninkai, kurie protegavo vokieèiø kalbà,nors ir negujo lietuviø kalbos, tas liutero-nø kaip vokieèiø ávaizdis tarp lietuviø dau-gumos labai ásitvirtino. Tad lietuviai liute-ronai palyginti vëlai, bene XX a. antrajamedeðimtmetyje, ëmë D.Lietuvoje grieþèiauatsiriboti nuo vokieèiø.

Tuo tarpu reformatai kitø tautø ir tikëji-mø þmoniø buvo sunkiai suplakami su ku-ria tauta – lenkais, latviais ar tuo labiau vo-kieèiais. Ðtai ði aplinkybë taip pat stiprino

jø lietuviðkumà: jiems lyg ir nesistengtaáteigti, kad jie ne lietuviai, kaip tai buvo da-roma lietuviams liuteronams. Taigi lietu-viams reformatams, atrodo, niekas neákal-binëjo ligos, kad jie ne lietuviai. Tad jiemsteliko árodyti, kad jie ne blogesni lietuviaiuþ katalikus. Ir tai jie su kaupu padarë.

Beveik tuo paèiu metu, kai Vilniaus uni-versiteto auklëtinis Simonas Daukantas pra-dëjo savo lituanistinæ veiklà, jo amþininkasbirþënas Kazimieras Kristupas Daukða(1795–1865), baigæs Këdainiø gimnazijojemokslus, po kurio laiko 1830 m. pradëjomokytojauti Birþø evangelikø reformatø pa-rapinëje mokykloje. Èia jis bene 1836 m.ëmë sudarinëti lietuviø–lenkø kalbø þody-nà, o paskui ðoko raðyti lietuviø kalbos gra-matikos „Trumpa kalbamokslë lieþuvio lie-tuviðko“. Ðiø darbø jam, ko gero, prireikëdarbui mokykloje. Ádomu, kad gramatikainaudojosi birþënø ðnekta. Tai leidþia spëti,kad jis nesirëmë ankstesnëmis M.Lietuvo-je iðleistomis gramatikomis, taip pat vienin-tele D.Lietuvoje iðëjusia anonimine grama-tika „Universitas lingvarum Litvaniae“ (Lie-tuviø kalbø visuma, 1737 m.). Tikriausiai kiekne kiek jo vadovautasi lenkø kalbos gra-matikomis. Ðá spëjimà patvirtintø, kadK.K.Daukðos gramatika buvo dvikalbë: da-lis teksto lietuviðko, dalis – lenkiðka. Orien-tacija á lenkø kalbà buvo bûdinga visiemsXIX a. pirmosios pusës ir net vëlesniø de-ðimtmeèiø lietuviø raðytojams ir kalbos dar-

Prof. habil. dr.Arnoldas PIROÈKINAS evangelikø

reformatø tautinisapsisprendimas

Stanislovas Dagilis


buotojams D.Lietuvoje, pradedant AntanuKlementu ir baigiant Karolina Praniauskai-te. Kai kuriems ið jø lenkø kalba buvo pir-moji, pagrindinë priemonë.

Glaudø ryðá su lenkø kalba iðlaikë irK.K.Daukðos sûnus Eduardas JokûbasDaukða (1836 – apie 1890). Nepaisant to,kad jo raðyta eilëraðèiø abiem kalbomis,juose iðreikðta apsisprendusio lietuvio nuo-stata. Mykolas Birþiðka savo brolio Vaclo-vo Birþiðkos knygoje „Aleksandrynas“ (t.III, p. 410) yra pridëjæs iðnaðà, jog prieðPirmàjá pasauliná karà Vilniuje girdëjæs pa-sakojant, kad E.Daukða per lenkø poetovilnieèio Vladislavo Sirokomlës laidotuves1862-09-19 pasakæs tada labai nuaidëju-sià kalbà lietuviðkai. Taèiau leidinio „Antupës kraðto blindelë auga“ (Vilnius, 1987)paaiðkinimuose (p. 241) ði versija panei-giama: ji atsiradusi dël E.Daukðos pagar-sëjusios litvomanijos.

E.Daukðos gyvenimas, sakytume, bu-vo labai audringas. Baigæs Slucko gimna-zijà, studijavo medicinà Maskvos ir Dor-pato (dabar Tartu) universitetuose, paskuifilologijà Karaliauèiaus universitete. Studi-jø nebaigæs, 1860 m. apsigyveno Vilniuje,kur suartëjo su minëtu poetu V.Sirokomle.1863 m. prisidëjo prie sukilimo. Iðtremia-mas karo lauko teismo sprendimu á Tobols-kà. 1884 m. gráþta á Lietuvà. Laikosi Papi-lëje ir Birþuose. Bastosi apylinkëse, kol1890 m. þiemà randamas suðalæs pakelë-je netoli Birþø. Jo gyvenime daug kas ri-bojasi su legendomis. Ið tø pusiau legen-diniø pasakojimø vis dëlto darosi aiðku,kad jo bûta apsisprendusio lietuvio patrio-to, atsisakiusio senøjø unijiniø paþiûrø irryþtingai nusiteikusio prieð Rusijos ávykdy-tà Lietuvos uþgrobimà.

Po nesëkmingo 1863 m. sukilimo lie-tuviø tauta, praradusi nemaþa perspekty-

viø veikëjø, turëjo laukti apie dvideðimt me-tø, kol subrendo iðleidusiø pirmàjá tautináperiodiná þurnalà „Auðrà“ inteligentø kar-ta. Ji, uþgesus „Auðrai“, tuojau ásiûbavo„Varpà“. Nuo ðiø dviejø leidiniø atsiðakojokiti laikraðèiai, o visi kartu jie sukëlë iki tolneregëto tautinio sàmoningumo bangà,kurios neatlaikiusi Rusijos imperijos valdþiasu caru prieðakyje 1904 m. geguþës 7 d.buvo priversta atsisakyti savo uþmaèiosprimesti lietuviø tautai rusiðkà raidynà.

1883–1904 m. iðsiliejusiame lietuviø tau-tiniame judëjime netrûko në evangelikø re-formatø. Bene ryðkiausiu jø atstovu tuo me-tu laikytinas Stanislovas Dagilis (1843–1915). Jo kelias á mokslus ir lietuviðkà veik-là buvo labai sunkus, o pradþia smarkiaipavëluota. Varþomas baudþiavos panèiø,jis ðiaip taip iðsiverþia mokytis Këdainiuo-se, paskui Slucke. 1869 m., bûdamas jau26 m. amþiaus vyras, stoja á Peterburgo is-torijos ir filologijos institutà ir po ketveriø me-tø já baigia. Gauna paskyrimà dirbti toli nuoLietuvos – Sumuose (Ukrainoje). Èia iðdir-ba 21 metus, kol iðsitarnauja pensijà.

Kokius tris deðimtmeèius gyvendamastoli nuo Lietuvos, S.Dagilis visà laikà neiðlei-do ið ðirdies ir galvos savo gimtojo kraðto, joþmoniø ir kalbos. Juozas Tumas-Vaiþgantas,susiþavëjæs jo lietuviðkumu, raðë: „Dagilis bu-vo lietuvis, lietuvis ir paliko. Aðtuoniolika pir-møjø metø buvo já subrandinæ tiek pakan-kamai, padaræ pilnà þmogø, jog joki rusini-mai mokyklose ir tarnyboje nebeiðrovë jamlietuviø ðirdies“ (Vaiþgantas. Raðtai. T. 18. –Vilnius, 2007. – P. 139). Ið visø Lietuvos re-formatø jis aktyviausias „Auðros“ talkinin-kas ir þymiausias literatas: originaliosios po-ezijos kûrëjas, talentingas vertëjas. J.Tu-mas-Vaiþgantas ypaè didþiai vertino jo vers-tà Adomo Mickevièiaus „Konradà Valenro-dà“: „O jei að bûèiau Mickevièius, tai visai

nesidrovëdamas padëèiau savo paraðà povertimu ir pasakyèiau: jis – kone tikras bro-lis originalui“ (ten pat, p. 167).

Kurie ne kurie ðaltiniai nurodo, kad„Auðroje“ bendradarbiavæ dar reformataiAdomas Plepys (miræs 1919 m.) ir Myko-las Plepys (gimæs 1891 m.), taip pat Juo-zas Januðkevièius. Taèiau èia kyla abejo-niø: nei „Lietuviðkojoje enciklopedijoje“ (t.II, 1934, p. 340), nei „Lietuviø enciklopedi-joje“ (t. I, 1953, p. 471) tarp iðvardytø „Auð-ros“ bendradarbiø jø nëra. O M .Plepys,jei nurodyti gimimo metai teisingi, tai ap-skritai negalëjo bendradarbiauti „Auðroje“.Taip pat abejotina, kad ir kunigas JonasŠepetys (1867–1941), kaip tvirtinama kny-gos „Konstancijos ir Jono Jablonskiø ðei-ma“ (2009, p. 245) „Asmenvardþiø rodyk-lëje“, yra talkininkavæs „Auðrai“. Ið tikrøjøjis priskirtinas prie tø lietuviø veikëjø, kurieaktyviai reiðkësi po 1904 metø.

Visai tikra, kad auðrininkø plejadai pri-klauso kiek jaunesnis uþ S.Dagilá reforma-tas Adomas Sketeris (1859–1916), kilæs iðNereikoniø kaimo (Pasvalio r.). Dar studi-juodamas 1879–1884 m. Maskvos univer-sitete medicinà (be kita ko, bièiuliavosi suAntonu Èechovu), kartu su Jonu Jablons-kiu, vëliau tapusiu jo svainiu, buvo Lietu-viø studentø draugijos narys. Lietuviø stu-dentai Maskvoje su entuziazmu sutiko„Auðrà“. Ji davë akstinà J.Jablonskiui,A.Sketeriui ir dar keliems kitiems raðyti

Lietuvos mokslo draugijossuvaþiavimo dalyviai Vilniuje1912 m. Antroje eilëje ketvirtasið kairës stovi Adomas Sketeris

Martynas Yèas su Ona Jablonskyte Krosnoje


straipsnius apie nepagrástà lietuviðko rai-dyno draudimà rusø spaudoje. Lietuviðko-je nelegaliojoje spaudoje A.Sketeris reið-kësi kaip prozininkas, dramaturgas ir pub-licistas. Tas jo bendradarbiavimas buvo su-sektas caro þandarø: A.Sketeris su dide-liu bûriu lietuviø inteligentø apkaltinamasantivalstybine veikla ir kartu su J.Jablons-kiu 1901 m. iðtremiamas á Pskovà. „Auð-ros“ grupei taip pat priklausë A.Sketeriojaunesnysis brolis Laurynas (1862–1928),ûkininkavæs tëviðkëje Nereikonyse.

Lietuviškos spaudos draudimà atðau-kus, o po 1905 m. revoliucijos visoje im-perijoje palaisvëjus vieðajam gyvenimui,lietuviø tautinis judëjimas ëmë augti iki tolneregëtu mastu. Lietuviø tauta pasijuto at-rëmusi frontaliná rusifikatoriø puolimà ir ga-na sëkmingai stabilizavusi kovà su polo-nizacija. Visà 1904–1918 m. laikotarpá ðian-dien galëtume vertinti kaip intensyvø ruo-ðimàsi nepriklausomai Lietuvos valstybei.

Ðiame vyksme aktyviai ir energingai da-lyvavo taip pat lietuviai reformatai. Ásitikinusjø tautiniu ryþtingumu, plito blaiviø katalikøbendradarbiavimas su reformatais. Jau nuo1900 m. Birþuose ëmë bendrai plëtoti tau-tinæ veiklà katalikø kunigai kanauninkasJuozas Rimkevièius ir vikaras KazimierasRimkevièius su reformatø kunigu Povilu Ja-kubënu (1871–1953). Galima manyti, kadne be ðio bendravimo átakos 1912 m. vosprieð metus baigæs Tomske teisës studijasreformatas Martynas Yèas (1885–1941) irapsigyvenæs Kaune, kur pradëjo advokatodarbà, iðrenkamas nuo Kauno gubernijosatstovu á IV Rusijos Valstybës Dûmà.

M.Yèo iðrinkimas Dûmos atstovu ir to-lesnë ypaè vaisinga jo veikla þenklina reli-ginës maþumos visiðkà ásiliejimà á savo tau-tos gyvenimà. Gal nebus perdëta pasakius,kad M.Yèas, tapæs Dûmos atstovu, Pirmo-jo pasaulinio karo iðvakarëse ir tuo labiaukaro metais tapo efektyviausiai veikianèiuir lietuviø tautos interesus sëkmingiausiaiginanèiu tautieèiu. Paimkime paèius þy-miuosius jo ágyvendintus renginius. 1914m. ásteigæs kartu su kitais Lietuviø draugijànukentëjusiems dël karo ðelpti ir bûdamasjos Centro Komiteto pirmininku, ið Centri-nio caraitës Tatjanos komiteto iðrûpino di-dþiules sumas rubliø lietuviø pabëgëliø ðal-pai: ið pradþiø po 10 000 rubliø per mëne-sá, o nuo 1915 m. pavasario, kai balandþiopabaigoje vokieèiø armija pradëjo marðà áLietuvà ir ið jos ypaè pagausëjo pabëgëliø,– po 50 000 rb. Ið tø lëðø Voroneþe buvoásteigtos dvi gimnazijos Lietuvos pabëgë-liams. Èia susibûrë nemaþa lietuviø intelek-tualø. Jie Voroneþo gimnazijose ir kitoseðvietimo ástaigose iðmokslino didelæ daládarbuotojø nepriklausomai Lietuvai.

Nederëtø ið akiø iðleisti ir kitos M.Yèoveiklos: savaitraðèio „Lietuviø balsas“ lei-dëjas ir atsakingasis redaktorius, 1915 m.

kartu su Juozu Gabriu ir Stasiu ÐilinguStokholme organizavo pirmàjà lietuviøkonferencijà. 1916 m., kaip Dûmos dele-gacijos narys bûdamas Romoje, iðsirûpi-no, kad popieþius jam suteiktø audienci-jà, per kurià pontifikui davë mintá paskelbtipasaulio katalikø baþnyèiose dienà rinktiaukas nukentëjusiems nuo karo lietu-viams. Tais keliais pavyzdþiais toli graþuneiðsemiama visa M.Yèo veikla 1912–1923m. Apie jà galima rasti Jono Anièo leidiny-je „Jonas ir Martynas Yèai: gyvenimo irveiklos datos“ (Vilnius, 1995) ir ypaè iðsa-mioje monografijoje „Jonas ir MartynasYèai“ (Vilnius, 2007).

Abu J.Anièo darbai, kaip rodo jø ant-raðtës, nuðvieèia taip pat vyresniojo brolioJono (1880–1931) gyvenimà, kurio 15 me-tø (1903–1918) praleido dirbdamas gim-nazijose toli Rusijoje. Nors ir nutolæs nuogimtosios ðalies gyvenimo, kiek ámanyda-mas palaikë ryðius su tautieèiais, bet tie-siogiai ëmë Lietuvai darbuotis 1918 m. at-vykæs á Vilniø.

Bûta ir daugiau vienos ðeimos nariø,kurie aktyviai dalyvavo lietuviø veikloje. An-tai ið Jasiðkiø kaimo, netoli N.Radviliðkio,buvo kilæ trys broliai Ðernai. Adomas(1885–1965) tapo lietuviðkos orientacijosreformatø kunigu; nepriklausomos Lietu-vos metais jis kurá laikà ëjo kariuomenëjereformatø kapeliono pareigas. Antrasisbrolis Petras (1886–?) baigë matematikosmokslus ir 1922–1928 m. net skaitë Lietu-vos universitete (Kaune) jos kursus. Ypaèveiklus buvo jaunëlis brolis Jokûbas(1888–1926). Po teisës mokslø studijø Pe-terburge 1914 m. apsigyveno Vilniuje ir la-bai aktyviai dalyvavo miesto lietuviø politi-niame bei kitokiame visuomeniniame gy-venime. 1917 m. rugsëjo 18–22 d. Vilniujevyko Lietuviø konferencija, kuri iðrinko Lie-tuvos Tarybà. Jos narys buvo ir J.Ðernas.

Kai po visø trukdymø buvo 1918 m.lapkrièio 4 d. sudaryta Augustino Volde-maro vadovaujama Laikinoji Lietuvos vy-riausybë, M.Yèas tapo jos finansø, preky-bos ir pramonës ministru, o J.Yèas – Švie-timo ministerijos valdytoju. Abu broliai mi-nistrø postus gavo dar ir treèiajame PranoDovydaièio kabinete, sudarytame 1919 m.kovo 11 d. Tø metø balandþio 12 d. Myko-lo Sleþevièiaus ministrø kabinete Yèø jaunebuvo, bet be reformatø neapsieita:J.Ðernas gavo ministro be portfelio postà.Èia jo dirbta iki tø paèiø metø rugsëjo 25d., kai jis kartu su kitais trimis Paþangospartijos nariais ið ðio kabineto pasitraukë.

Bûrys evangelikø reformatø iðskirtinainusipelnë besikurianèiai Lietuvos kariuo-menei. Visø pirma èia reikia minëti beneþymiausià nepriklausomybës kovø karovadà generolà Silvestrà Þukauskà (1860–1937). Dar caro armijoje jis buvo gavæs ge-nerolo majoro laipsná, karo metais vado-

vavo net korpusui. 1919 m. balandá skiria-mas Lietuvos kariuomenës generalinio ðta-bo virðininku, o po mënesio – kariuome-nës vadu. Ðias ir kitas aukðtas pareigaseidamas kariuomenëje, jis tapo populia-riausiu Lietuvos generolu.

Birþënas Stasys Nastopka (1881–1938), taip pat atëjæs ið buvusios caro ar-mijos, dar 1918 m. Vitebske ëjo Atskirojolietuviø bataliono vado pareigas. Bolðevi-kams ðá batalionà likvidavus, slaptai nusi-gauna á Vilniø. Èia 1918 m. lapkrièio 23 d.,kai Lietuvos kraðto apsaugos ministerija ið-leido pirmàjá ásakymà organizuoti kariuome-næ, jis kartu su gyd. Vladu Nagevièiumi(1881–1954), vëliau gavusiu generolo laips-ná, ir karininku S.Chaleckiu sudarë Kraðtoapsaugos tarybà, o 1919 m. spalio 7 d. ski-riamas kariuomenës generalinio ðtabo vir-ðininku. 1920-07-13–08-23 laikinai ëjo ka-riuomenës vado pareigas. 1924 m. dël su-trikusios sveikatos iðëjo á atsargà.

Pasiþymëjæs karys buvo pulkininkasleitenantas Jonas Variakojis (1892–1963).Á Rusijos armijà mobilizuotas 1916 m., bai-gæs karo mokyklà, kariavo Austrijos fron-te. Gráþæs á Vilniø, 1918 m. gruodþio 29 d.savanoriu stojo á besikurianèià Lietuvos ka-riuomenæ. Kovose su bolðevikais jo vado-vaujamas savanoriø bûrys iðaugo á Pane-vëþio atskiràjá batalionà, o ðis 1920 m. pra-dþioje tampa 4 pëst. Lietuvos karaliausMindaugo pulku. Padaræs karo tarnybospertraukà, 1929 m. vël kariuomenëje, o tømetø rugsëjo 19 d. skiriamas kraðto ap-saugos ministru. Taèiau 1930 m. birþelio27 d. atsistatydina ir kartu iðeina ið kariuo-menës. Po 1940 m. birþelio kaþkokiu bû-du iðvengæs bolðevikø represijø ir nuoða-liai praleidæs hitlerinæ okupacijà, 1944 m.pasitraukë ið Lietuvos.

Kovos dël Lietuvos nepriklausomybëspareikalavo nemaþa aukø. Tarp jø bûta irevangelikø reformatø. Ið jø visø èia pami-nëkime Birþuose gimusá Jonà Nastopkà(1897–1919). 1917 m. baigæs rusø karomokyklà, tarnavo minëtame lietuviø bata-lione Vitebske. 1918 m. gráþæs ið bolðevi-kø valdþion patekusios Rusijos, Birþuoseorganizavo lietuviø milicijà. Atëjusiø bol-ðevikø èia suimamas, bet 1919 m. kovopabaigoje ið jø kalëjimo Panevëþyje pabë-ga. Ásijungæs á kraðtieèio J.Variakojo vado-vaujamà atskiràjá batalionà, skiriamas kuo-pos vadu. 1919 m. geguþës 18 d. kauty-nëse su bolðevikais þuvo prie Ëriðkiø kai-mo (Panevëþio r.).

1904–1918 m. lietuviai reformatai davënemaþa veikliø pedagogø, medikø, versli-ninkø, kultûros atstovø, dvasininkø, savival-dybiø veikëjø. Jø èia iðvardyti nesiimame,o gal ir didelio reikalo nëra norint tik patvir-tinti teiginá, jog ði religinë maþuma buvo tau-tiðkai apsisprendusi. Pakanka tø pavyzdþiø,kuriuos pateikëme ðiame rašinyje.


LEONAS KADÞIULISLietuvos mokslø akademijos

narys, profesorius habilituotasdaktaras Leonas Kadþiulis nuëjosudëtingà ir turiningà gyvenimokelià, glaudþiai susijusá su Lietu-vos mokslu. Taèiau didþiausias joindëlis á agronomijos mokslà. Su-kaupæs daugybæ eksperimenti-niø duomenø ir susipaþinæs sugeriausiais Europos ir pasauliomokslininkø laimëjimais, suma-niai ir kûrybingai vadovavo savomokslinei mokyklai, kurioje pa-rengta 20 mokslininkø – daktarøir habilituotø daktarø. Daug pa-daryta skleidþiant tyrimø rezulta-tus ðalies þemdirbiams ir plëto-jant þoliø ûká Lietuvoje.

Prof. L.Kadþiulis gimë 1926m. birþelio 27 d. Kupiðkio r., Vë-þeliø km., ûkininko ðeimoje.

Baigæs Lietuvos þemës ûkioakademijos (dabar – Lietuvosþemës ûkio universitetas) Agro-nomijos fakultetà (1950 m.), pra-dëjo dirbti Dotnuvos bandymøstoties vyresniuoju mokslo dar-buotoju, 1952–1955 m. mokësiLietuvos MA Þemdirbystës ir dir-voþemio instituto aspirantûroje.Tyrimus atliko Dotnuvoje, kur su-gráþo apsigynæs daktaro diserta-cijà (1955 m.). Reorganizavusþemës ûkio mokslinio tyrimoástaigas, 1956 m. Dotnuvoje bu-vo ákurtas Lietuvos þemdirbystësmokslinio tyrimo institutas (da-bar – Lietuvos agrariniø ir miðkømokslø centro Þemdirbystës ins-titutas), jame – Pievø ir ganykløskyrius (vëliau – Þoliø ûkio), ku-riame dirbdamas vyresniuojumokslo darbuotoju prof. L.Ka-dþiulis pradëjo mokslininko ke-lià, tebesitæsiantá iki ðiol. Išpradþiø Pievø ir ganyklø skyriuivadovavo prof. Juozas Tonkû-nas, o nuo 1962 m. vadovavimàperëmë prof. L.Kadþiulis (iki1990 m.). Ðiø dviejø mokslinin-kø bendradarbiavimas buvo la-bai svarbus þolininkystës moks-lo ir þoliø ûkio plëtotei.

1972 m. prof. L.Kadþiulis pa-raðë ir apgynë antràjà disertacijà– habilitaciná darbà „Daugiame-èiø þoliø auginimo ir naudojimopaðarui pagrindai“, kurià tais pa-

Mokslinës þemdirbystës

èiais metais iðleido kaip monog-rafijà „Daugiameèiø þoliø augini-mas paðarui“, o vëliau ji buvoišleista ir Rusijoje (1977 m.).

L.Kadþiulis tyrë kultûriniø ga-nyklø bei sëjomainos þolynøárengimo ir naudojimo bûdus.Kartu jis buvo daugelio þolinin-kystës tyrimø organizatorius,ákvëpëjas ir vadovas. Jo darbaiparemti koncepcija – þoliø ûkio(pievø, ganyklø ir þoliø arimuo-se) vienovë ir ávairovë skirtingo-mis gamtinëmis sàlygomis. Dau-giameèiø þoliø auginimo paða-rui tyrimai praturtino þolininkys-tës teorijà ir praktikà. Profesoriusmoksliniais tyrimais pagrindësvarbiausiems Lietuvos dirvoþe-mio genetiniams tipams þoly-nus, kurie pritaikyti atsiþvelgiantá aprûpinimà biologiniu ar tràðøazotu ir orientuoti á paðarø ruo-ðimo technologijas. Pradëtosnaujos þolininkystës kryptys,orientuotos á fotosintezës didini-mà, ekologiškai švaraus, suba-lansuoto pagal galvijams reika-

kis landšaftui vadovas, tarptau-tinës programos ECOSLIT daly-vis, moksliniø tarybø bei ávairiøprobleminiø tarybø pirmininkas.

Nepaisant garbaus amþiaus,prof. L.Kadþiulis aktyviai daly-vauja Lietuvos mokslø akademi-jos Þemës ûkio ir miðkø moksløskyriaus ir Þemdirbystës institu-to veikloje. Pastaruoju metu kas-met paskelbia (su bendraauto-riais) po keletà publikacijø, da-lyvauja ðalies ir tarptautinësemokslinëse konferencijose. Bû-damas LMA þurnalo „Þemësûkio mokslai“ ir LAMMC Þemdir-bystës instituto „Þemdirbystë“redakciniø kolegijø narys, patei-kia svariø patarimø.

Labai reikšminga prof.L.Kadþiulio veikla atkûrus Lietu-vos nepriklausomybæ. Jis akty-viai dalyvavo reformuojant ir ku-riant naujà Lietuvos mokslo sis-temà, buvo išrinktas Lietuvosmokslo tarybos pirmininku(1992 m.). 1992 m. dirbo Lietu-vos Respublikos ministru beportfelio (A.Abišalos vyriausybë-je) ir iki 2000 m. vadovavo Lietu-vos mokslo tarybai, kartu dirb-damas ir Lietuvos þemdirbystësinstituto vyriausiuoju mokslo dar-buotoju, Tarybos pirmininku. Ta-èiau, nepaisant uþimamø aukð-tø pareigø, profesorius visadapirmiausia išliko mokslininku.

Uþ nuopelnus Lietuvosmokslui L.Kadþiulis apdovano-tas Gedimino 5 laipsnio ordinu.

Profesorius L.Kadþiulis –aukšto intelekto, labai vertinan-tis ir skaitantis groþinæ literatû-rà, aktyviai dalyvaujantis ðalieskultûros gyvenime, reiklus sauir savo kolegoms.

Lietuvos mokslø akademijosÞemës ûkio ir miðkø mokslø sky-riaus nariai sveikina Profesoriøgarbaus jubiliejaus proga.

Linkime stiprios sveikatos irtolesnio laimingo gyvenimoJums ir Jûsø graþiai ðeimai.

Akad. Veronika Vasiliauskienë,n.k. Albinas Kusta

LMA Þemës ûkio ir miðkømokslø skyriaus pirmininkas

lingo paðaro reikmes. Profeso-riaus ir jo mokiniø atliekami tyri-mai yra ávairiapusiai ir perspek-tyvûs. Þolynø formavimo, þoliømitybos, þolynø naudojimo klau-simais savo paties ir kolegø beimokiniø tyrimø rezultatai kartu subendraautoriais paskelbti 7 mo-nografijose, daugiau nei 200moksliniø straipsniø, tarp jøuþsienio ir tarptautiniuose leidi-niuose. Skaitë praneðimus ir da-lyvavo daugelyje tarptautiniømoksliniø konferencijø Europosðalyse, JAV ir Australijoje. Ypaèaktyviai ásitraukë á Europos pie-vø federacijos veiklà. Skaitë pra-neðimus (su bendraautoriais)daugelyje jos konferencijø ir sim-poziumø, pradedant 1965 m. irtæsiant iki 2010 m. Nuo 1990 m.dalyvavo visuose Pasaulio lietu-viø mokslo ir kûrybos simpoziu-muose Èikagoje ir Vilniuje. Bu-vo tarptautinës programos Þmo-gus ir biosfera (MAB) Lietuvoskomiteto narys ir projekto Eko-loginis þmogaus veiklos povei-

ðvenèia garbingà jubiliejø

pagrindø kûrëjas profesorius



Karklë – senas þvejø kaimas, minimasjau nuo 1253 metø. Ieškodami kur pri-glausti savo laivelius nuo audrø bei þie-mos ledø, þvejai kûrësi ties Rikinës, Cy-pos, Tydeko, Gaigalupës ir Paðaltinio upe-liø þiotimis ar tarp jø. Stengiantis, kad kiek-vienas þvejø kiemas turëtø atskirà priëji-mà prie jûros, sodybos iðsibarstë ilgamepajûrio ruoþe. XIX a. viduryje, prijungus at-skirus vienkiemius ir þemës sklypus, susi-formavo Karklininkø kaimas, kuris tæsësinuo Giruliø iki Nemirsetos (ið viso apie 9km). Tuo metu tai buvo pats ilgiausias kai-mas Klaipëdos kraðte. Pakrantëje, kur vy-ravo pustomi smëliai su karklynais ir pu-

BûtiJonas SATKÛNAS

Lietuvos geologijos tarnyba,Gintautas ÞILINSKAS,

Darius JARMALAVIÈIUSGeologijos ir geografijos

institutas

Tarptautinio projekto „Klimato kitimas – poveikis,kainos ir prisitaikymas Baltijos jûros regione(BaltCICA)“ vienas ið uþdaviniø – ávertinti Kar-klës paplûdimio árengimo ir plëtros galimybes,pateikti ekogeologinius pasiûlymus Karklës

ar nebûti Karklës paplûdimiui?

ðelëmis, kûrësi þvejai, o atokiau nuo jos,kur driekësi derlingi priemolio dirvoþemiai,apsigyvendavo ûkininkai. Iki XX a. viduriokaimas buvo þinomas kaip Karklininkai, vë-liau prigijo Karklës vardas. XIX a. pabai-goje – XX a. pradþioje kaimo viduryje pa-statyta gelbëjimo stotis. Karklei suteiktaskurorto statusas. Savo klestëjimo virðûnë-je XX a. pradþioje (1912 m.) kaime gyve-no net 906 þmonës, 1926 m. – 841. Antro-jo pasaulinio karo pabaigoje á Vakarus pa-sitraukë didelë vietos gyventojø dalis. O1954 m. á ðiauræ nuo Rikinës upelio ástei-gus sovietø armijos poligonà, kaimas dar

labiau iðtuðtëjo: senosios sodybos buvosunaikintos, Karklës baþnyèia suniokota,gyventojai iðkeldinti. Tuomet Karklës kai-me liko maþiau nei 100 gyventojø. Nedaugjø pagausëjo iki pat XXI a. (1985 m. – 117,2001 m. – 112). XXI a. pradþioje negausiaiKarklæ lankë ir poilsiautojai – Geologijos irgeografijos instituto darbuotojø tyrimøduomenimis, 2001–2003 m. net karðèiau-siomis vasaros dienomis poilsiautojø skai-èius visame Karklës paplûdimyje nesiek-davo 100. Èia daþniausiai apsilankydavotik vietos gyventojai ir jø sveèiai. XX a. pa-baigoje Karklëje ir jos apylinkëse prasidë-

tojø lankoma apie 1450 m ilgio kranto at-karpa tarp Rikinës ir Cypos upeliø. Tikëti-na, kad ateityje Karklëje árengus paplûdi-má su jam bûdinga infrastruktûra poilsiau-tojø Karklëje dar padaugës.

Tiesa, Karklës krantas bei priekrantëgeologiniu poþiûriu yra ypatinga ir, atro-dytø, nëra patraukli tradiciniam poilsiui.Status 4,5–6,5 m aukðèio kranto skardisties Karklës kaimu bei tvoromis aptvertiindividualûs sklypai sudaro nepatogumøpoilsiautojams pasiekti jûrà. Patogus pri-ëjimas prie jûros tëra ðiaurinëje (laiptaiðiauriau buvusio valèiø keltuvo) ir pieti-nëje (takas uþ kapinaièiø) gyvenvietës da-lyse. Todël ir poilsiautojø èia apsistojadaugiausiai. Be to, tankiai apaugusiskardþio virðûnë nepatogi ásikurti poilsiau-tojams ðiltu, bet vëjuotu oru.

Neaukðtas, daþnai uþdrëkæs, dauge-lyje vietø þvirgþdu bei gargþdu ir net pa-vieniais rieduliais nuklotas paplûdimys,kurio plotis svyruoja nuo 18 iki 42 m, taippat maþina rekreaciná Karklës patrauklu-

2 pav.Krantas tiesKarklëskapinaitëmispo „Ervino“uragano

jæs individualiø namø ir poilsiniø statybøbumas nesibaigë iki ðiol. Jau ðiuo metuKarklëje poilsiautojai gali apsistoti dau-giau nei 20 sodybø bei kempinge. Poil-siautojø skaièius Karklës paplûdimiuosepoilsio sezono piko metu per pastaruo-sius 10 metø padidëjo daugiau nei 5 kar-tus: nuo 98 (2001 m.) iki 502 (2010 m.).Labiausiai poilsiautojø bei vietiniø gyven-


1 pav. Krantas ties Rikinës upeliu


paplûdimio galimybiø studijai. Kokios yra ðiosádomios Lietuvos pakrantës vietos gamtinës sàly-gos, ar gali èia bûti árengtas paplûdimys – á ðiuosklausimus galime atsakyti tik ádëmiai iðnagrinëjægeologinius bei geografinius duomenis.

mà. Santykinai ge-ros sàlygos poil-siauti yra tik ðiauri-nëje kaimo pusëje –abipus Rikinës upe-lio, kur paplûdimyjeir neaukšto apsau-ginio paplûdimiokopagûbrio virðû-nëje vyrauja smëliai(1 pav.).

Karklës prie-krantës dugnas ne-

ávairiø metø kartografiniø bei monitoringoduomenø palyginimo rezultatus, galimateigti, kad kranto ruoþas ties Karkle kei-èiasi cikliðkai: atskirais laikotarpiais vyrau-ja tai akumuliacijos, tai ardos tendencijos.Be to, XXI a. pradþioje kranto bûklë geres-në (kranto linija labiau pasistûmusi á jûrà)nei buvo XX a. pradþioje.

Paþymëtina, kad, siekiant apsaugotietnografines Karklës kapinaites nuo atei-tyje galimos ardos bûsimø uraganø me-tu, 2005 m. GGI Krantotyros ir krantotvar-kos sektoriaus parengtoje „Pajûrio juos-tos modifikuotoje krantotvarkos progra-moje“ buvo numatyta skardþio papëdæties kapinaitëmis sutvirtinti 60 m ilgiotrapecijos formos gabionø (metaliniametinkle sukrauti akmenys) uþtvara. Ši kran-tosauginë priemonë kol kas neádiegta.

Taigi, tik iðsamiai iðnagrinëjus geolo-gines, geografines sàlygas, o ypaè kran-to dinamikos tendencijas, galima sëkmin-gai numatyti ir árengti paplûdimio infra-struktûrà. O paplûdimys èia, nors ir ne-smëlëtas, gali bûti ádomus kitais gamti-niais aspektais.

3 pav. Kranto profiliokaita 1993–2011 m.pieèiau Rikinësupelio

buvo šiek tiek paplauta tik skardþio pa-pëdë (2 pav.).

Kaip kito krantas per ilgesná laikotarpá(pastaruosius 100 metø), galime suþinotipalyginæ ávairaus laikotarpio kartografinæmedþiagà bei ortofotonuotraukas. Ið jø pa-lyginimo matyti, kad, kaip ir jau aukðèiauapraðytais pastaraisiais metais, kranto lini-jos dinamikos tendencijose neáþvelgiamakryptingos kranto ardos. Nustatyta, kad per1910–1947 m. laikotarpá kranto linija tarpRikinës ir Cypos upelio pasistûmë jûros pu-sën vidutiniðkai 15 m, tai rodo, kad tuo me-tu vyravo akumuliacijos procesai. Tuo tar-pu per 1947–1984 m. laikotarpá visameruoþe vyravo kranto iðplovimas – kranto li-nija atsitraukë vidutiniðkai 10 metrø. Paþy-mëtina, kad bûtent šiuo laikotarpiu, 1967m., Lietuvos pajûryje prasiautë stipriausiasXX a. uraganas, be to, didelëmis audromispasiþymëjo ir 1981 bei 1983 metai. Todëlðis laikotarpis ir pasiþymëjo intensyviakranto arda. Vëliau iki XX a. pabaigos vëlbuvo matomos kranto priaugimo tenden-cijos, kurias XXI a. pradþioje pakeitë nedi-delio iðplovimo tendencijos. Apibendrinant

4 pav. Kranto profiliokaita 1993–2011 m. tiesKarklës kapinaitëmis

Bûdingas krantogeologinis pjûvis(sudarë A.Damu-ðytë). Dël negiliaislûgsanèios, oOlando kepurësskardþiuoseatsidengianèiosmorenos (rudaspalva) pakrantëties Karklenusëta rieduliaisir stambiugargþdu

lygus, jame daug duobiø, didþiumojevietø jis uþneštas gargþdu, daug riedu-liø, vietomis atsidengusi morena, todëlbrisdami á jûrà maudytis poilsiautojai sli-dinëja ant priemolio ar dumbliais apau-gusiø akmenø. Dël nelygaus dugno rel-jefo itin pavojinga maudytis ðiame kran-to ruoþe audrø metu.

Beveik kasmet pasirodo straipsniøspaudoje ar reportaþø televizijoje apie dëlkranto ardos iðkilusià grësmæ Karklës kai-mui, o ypaè senosioms kapinaitëms. De-ja, minima „tragiðka“ kranto arda ties Kar-kle remiasi daugiau emocijomis, kylanèio-mis þvelgiant á statø kranto skardá bei antskardþio virðutinës briaunos stovinèià ka-pinaièiø tvorà (2 pav.), o ne moksliniø tyri-mø duomenimis. Geologijos ir geografi-jos instituto Krantotyros ir krantotvarkossektoriaus darbuotojø vykdomo nuo 1993m. kasmetinio monitoringo duomenys ro-do, kad kranto pokyèiai ties Karkle, tarpRikinës ir Cypos upeliø, nëra dideli.

Nuo 1993 m. iki ðiø dienø kranto linijaðiauriau Rikinës atsitraukë apie 6 m, o tiesKarklës kapinaitëmis netgi pasistûmë jû-ros pusën 2 m (3–4 pav.). Paþymëtina,kad per 1993–2002 m. laikotarpá krantolinija pasistûmë jûros link 3–6 metrus. Pertyrimø laikotarpá nedaug pakito ir kopa-gûbrio virðûnës bei jo ðlaito padëtis ðiau-rinëje kaimo pusëje (3 pav.). O pietinëjepusëje, ties kapinaitëmis, skardþio ðlai-tas ir virðûnë në kiek neatsitraukë (4 pav.).Paþymëtina, kad moreninio skardþio ar-dymui didesnæ átakà turi solifliukciniai neibanginiai procesai. Taigi per pastaruosius18 metø kranto ruoþas ties Karkle išlikopakankamai stabilus, su nedidelëmis ar-dos tendencijomis. Ir net prasiautæ ura-ganai „Anatolijus“ (1999 m. gruodþio4 d.) ir „Ervinas“ (2005 m. sausio 8–9 d.)didesnës þalos visai ðiai kranto atkarpainepadarë. „Ervino“ uragano metu kai kur



1. Visos gyvalazdës panaðios áaugalø ðakas

Tiesa, dauguma gyvalazdþiø pui-kiai imituoja augalø ðakeles, taèiau da-lis gyvalazdþiø vis dëlto prisitaikë mëg-dþioti ne ðakas, o augalø lapus. Ðiøgyvalazdþiø pilvelis labai praplatëjæsir visiðkai plokðèias, todël ðie vabzdþiaivadinami lapapilviais. Lapapilviø ðei-mai priklauso þaliasis (Phyllium biocu-latum), filipininis (P. philippinicum), di-dysis (P. giganteum) ir daugybë kitølapapilviø (ið viso apie keturias deðim-tis rûðiø).

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS,

doc. dr. Arûnas DIŠKUSVilniaus pedagoginis universitetas,

Biosistematikos tyrimø grupëÞ emëje nëra në vienos or-ganizmø grupës, kuri prilygtø vabz-dþiams savo ávairove ir rûðiø gausa.Tûkstanèiai rûðiø gyvena Lietuvoje, odar daugiau egzotiniuose kraðtuose(paatogràþiuose ir ypaè atogràþose).

Tarp egzotiniø vabzdþiø gyvalazdësyra bene vienos ádomiausiø ir keisèiau-siø. Paprastai tai lëtai judantys, ilgi vabz-dþiai, kurie puikiai imituoja augalø ða-keles arba lapus (kûno spalva daþniau-siai yra slepiamoji). Visi jie – augalëdþiai.Paprastai ðie vabzdþiai aktyvûs naktá,dienà slepiasi nuo plëðrûnø. Paliesti arkitaip sutrikdyti jie daþniausiai ir toliaulieka nejudrûs, o kojas laiko priglaus-tas iðilgai kûno. Nuo prieðø gali gintis iriðskirdami aitrø sekretà.

Gyvybinis ciklas trunka nuo keliømënesiø iki keleriø metø. Gyvalazdëmsypaè bûdingas lytinis dimorfizmas(skirtingumas), todël, nemaèius jø po-ravimosi arba neturint ið kiauðinëliø ið-augintø egzemplioriø, daþniausiai bû-na labai sunku nustatyti, ar patinai irpatelës priklauso tai paèiai rûðiai, arskirtingoms. Beveik visada patelësdaug didesnës uþ patinus. Kai kuriørûðiø patinai yra labai reti arba jø visainëra aptikta, o patelës gali daugintispartenogenetiškai.

Šie nepaprasti vabzdþiai veisiasi in-sektariumuose ir yra plaèiai naudoja-mi laboratorijose fiziologiniams tyri-mams arba þmoniø auginami namuo-se kaip egzotiniai augintiniai. Gyvalaz-dës gyvena miðkuose, pievose ir sa-vanose, taèiau daugiausiai paplitusiosatogràþø ir paatogràþiø regionuose.Keleto rûðiø atstovai gyvena pietinëjeEuropoje, taèiau negyvena nei Lietu-voje, nei mums artimuose kraðtuose.

Ið viso pasaulyje apraðyta apie 3000gyvalazdþiø rûðiø. Visos ðios rûðys yrajungiamos á vienà bûrá (Phasmatodea),kuris skirstomas á kelis pobûrius ir ant-ðeimius bei daugybæ ðeimø.

Gyvalazdës yra specifiniai vabz-dþiai, matyt, giminiðki tiesiasparniams(þiogams ir skëriams). Gyvalazdþiø fo-silijø rasta ir Baltijos gintare. Taèiauapie gyvalazdes þmonës (nespecialis-tai) þino palyginti nedaug. Þemiau pa-teiksime kai kuriø nevisiðkai tiksliø ási-vaizdavimø („mitø“) apie gyvalazdes irpasistengsime juos pakomentuoti.

2. Gyvalazdës visiðkai nepavojin-gos þmogui

Gyvalazdës ið tikrøjø yra taikûs pa-darai. Visos gyvalazdës yra augalë-dës (fitofagai), tarp jø nëra nei parazi-tø, nei skaudþiai gelianèiø atstovø (jøburnos organai griauþiamieji). Taèiautai nereiðkia, kad gyvalazdës negaliapsiginti ir sukelti jokio pavojaus þmo-gui, jeigu su jomis elgiamasi neatsar-giai. Kai kurios gyvalazdës savo gy-nybai turi specialiø priemoniø. Ðtai,pavyzdþiui, gvinëjinës gyvalazdës(Eurycantha calcarata) kûnas ginkluo-tas aðtriais dygliukais. Ypaè dideli, ið-lenkti ir aðtrûs dygliai (pentinai) augaant ðios gyvalazdës patinø uþpakali-niø kojø ðlaunø, kurios, palyginti sukitomis kojomis, yra labai iðdidëjusiosir turi stiprø raumenynà. Kartais ðiosgyvalazdës muðasi tarpusavyje arbakovoja su prieðu – stipriai kerta kojo-mis. Jeigu elgiamasi neatsargiai, þmo-gaus odà gvinëjinës gyvalazdës dyg-liai gali nesunkiai suþeisti – padarytigana gilià þaizdelæ. Ne tokiø dideliø,taèiau aðtriø dygliø turi ir daug kitø gy-valazdþiø rûðiø: spyglianugarë, dygiojiir kitos gyvalazdës.

Dvispalvës gyvalazdës tiek patinai, tiekpatelës yra besparniai. Jeigu patelësdauginasi partenogenetiniu bûdu,sumaþëja kiauðinëliø gyvybingumas,palikuonys tampa silpnesni, galiausiaitaip besidauginanti kultûra gali iðnykti(nuotraukoje – poravimosi momentas,kurá uþfiksavo dr. A.Diškus, kurispirmasis aptiko ðià iki ðiol moksluineþinomà gyvalazdþiø rûðá)


gyvalazdesDaugelis ávairioms ðeimoms priklau-

sanèiø gyvalazdþiø turi efektyvià chemi-næ gynybà. Pavojaus metu jos iðskiriaaitriø nuodingos hemolimfos laðeliø.Marganugarë vikrialazdë (Anisomorphabuprestoides) ir kai kurios kitos gyvalaz-dþiø rûðys iðpurðkia aitrø sekretà, kuristuri labai stiprø, nemalonø kvapà ir galilaikinai sulaikyti prieðà. Tyrimai parodë,kad ðiø gyvalazdþiø ekskretas yra veiks-mingas ginklas prieð skruzdëles, plëð-

rius vabalus, peles (kai kada net ir þiur-kes) ir vabzdþialesius paukðèius. Beje,paprastai gyvalazdës gynybiná ekskre-tà iððvirkðèia paukðèiui ar kitam prieðuidar net neprisilietus. Þmogui, kuris ne-atsargiai stebi marganugares gyvalaz-des net iš pusmetrio atstumo, šievabzdþiai gali áðvirkðti aitraus ekskretotiesiai á akis. Tai sukelia ypaè dideláskausmà, kuris pradeda maþëti tik pokeliø valandø. Be stipraus skausmo, galipasireikšti ir kiti simptomai, kurie trunka

10 mitø apie

Visame gvinëjinës gyvalazdës kûne styrotamsûs aštrûs dygliukai, taèiau ypaèdideli, iðlenkti ir aðtrûs – ant ðiosgyvalazdës patinø uþpakaliniø kojø

Ilgakojës gyvalazdës kûnoilgis (matuojant su iðtiestomiskojomis) – iki 46–55 cm. Savotëvynëje (Malaizijoje)maitinasi indiniu mangu irkitais egzotiniais augalais, opas mus (laikoma insektariu-muose) mielai ëda àþuolo iravietës lapus

Filipininis lapapilvis mëgdþioja (imituo-ja) gysloto augalo lapà

Gana didelë gyvalazdë uþropojo þmogui antkojos... Taèiau patys didþiausi atstovai(matuojant su iðtiestomis kojomis) siekianet iki 55 cm

iki 48 val. (akys smarkiai parausta, pa-sidaro jautrios šviesai ir spaudimui, la-bai susilpnëja regëjimas, o kai kadaþmogus ir laikinai apanka). Atsitikus ne-laimei, patariama paþeistas akis gausiaipraplauti tekanèiu vandeniu.


Indinë gyvalazdë –besparnis vabzdys.

Patinai labai reti, rûðiaibûdingas partenogeneti-

nis dauginimasis

Kabanèioji gyvalazdëypaè puikiai pamëgdþiojaaugalø ðakeles. Ramybësmetu ji kojas priglaudþia

labai arti kûno, tikpriekines iðtiesia á prieká,todël atrodo labai panaðiá medþio ðakà (pabandy-

kite nuotraukojeatpaþinti, kur ðaka, o kur

gyvalazdë)

3. Visos gyvalazdës þalios arba rudosspalvos

Daug kas mano, kad gyvalazdës – vientik þalios arba rudos spalvos vabzdþiai, nesjos juk mëgdþioja augalø ðakas arba la-pus. Tai nëra visiðka tiesa, nes kai kuriosgyvalazdës yra labai spalvingos arba netraðtuotos. Pavyzdþiui, marganugarë vikria-lazdë (Anisomorpha buprestoides) yraypaè iðmarginta, puošnioji (Necroscia an-nulipes) yra ávairiaspalvë, dvispalvës kû-nas yra juodas su geltonomis (arba rau-donomis) dëmelëmis, o juodoji vikrialaz-dë (Peruphasma schultei) – visiðkai juo-da, bet su ryðkiais raudonais sparneliais.Beje, gyvalazdþiø uþpakaliniai sparnai (jei-gu yra) daþniausiai yra ryðkiø spalvø arbaraðtuoti, nes, be visa ko, jie skirti ir prieðuipagàsdinti (jeigu vabzdys yra ramybës bû-senos, uþpakaliniai sparnai nematomi).

4. Gyvalazdës labai nejudrûsvabzdþiai

Tai ne visai tiesa. Nors daugelis gyva-lazdþiø atstovø ið tiesø yra gana lëti gy-vûnai ir didþiàjà laiko dalá praleidþia tupë-dami ant augalø, kai kurios gyvalazdþiørûðys yra gana vikrios, be to, dar gali irskraidyti. Pavyzdþiui, puoðniosios gyva-lazdës (Necroscia annulipes) tiek patinai,tiek patelës bet kurià akimirkà gali neti-këtai pakilti nuo substrato. Ekvadorinë vik-rialazdë (Pseudophasma bispinosum),nors ir lëtesnë uþ puoðniàjà, bet taip patgerai skraido (tiek patiniai, tiek patelës,taèiau patelës daþniausiai mëgsta „patin-giniauti“ ir pakyla nenoriai). Tiesa, gyva-lazdþiø skraidymo atstumai nëra dideli –mûsø stebëjimais, madagaskarinë gyva-lazdë vienu skrydþiu áveikia porà metrø,kai kurios kitos – daugiau.

5. Gyvalazdës neturi sparnøDaugelio gyvalazdþiø sparnai ið tikrø-

jø yra ið dalies ar visiðkai redukuoti, ta-èiau tai nereiðkia, kad visos gyvalazdësneturi funkcionuojanèiø sparnø. Jie tik ne-pastebimi, nes kai vabzdys yra ramybësbûsenos, sparnai glotniai prispausti priekûno (ryðkesni uþpakaliniai sparnai pa-slëpti po kûno spalvos priekiniais spar-nais). Ekvadorinës vikrialazdës (Pseu-

dophasma bispinosum) ir puoðniosiosgyvalazdës tiek patinai, tiek patelës turidvi poras gana gerai iðvystytø sparnø. Di-delius sparnus taip pat turi eukaliptinë (Ex-tatosoma tiaratum), madagaskarinë, cina-moninë gyvalazdës, filipininio lapapilviopatinai ir kai kurios kitos gyvalazdës.

6. Gyvalazdës yra labai didelivabzdþiai (vabzdþiai gigantai)

Iš tiesø dauguma gyvalazdþiø yra di-deli vabzdþiai, o tarp jø yra ir dydþio rekor-dininkø. Pavyzdþiui, milþiniðkoji gyvalaz-dë (Phobaeticus chani) yra pats ilgiausiaspasaulio vabzdys (pateliø kûno ilgis su ið-tiestomis kojomis siekia iki 567 mm). Ta-èiau bûtø neteisinga manyti, kad visos gy-valazdës – vien tik vabzdþiai gigantai. Kaikurios suaugusios gyvalazdës yra gero-kai maþesnës nei 30 mm. Afrikos þemyneviena maþiausiø bûtø Kenijoje gyvenanti ke-ninë gyvalazdë (Clonaria parva), kuriø pati-nai siekia tik 30 mm. Indijos vandenyno sa-lose gyvenantis spygliuotasis lapapilvis(Microphyllium spinithorax) yra dar maþes-nis – jo kûno ilgis siekia tik apie 24 mm. Ne-didelës yra ir Pietø Amerikoje, centriniameEkvadore, aptinkamos andinës vikrialazdës(Grylloclonia papallacta), kuriø pateliø kû-no ilgis bûna tik apie 23 mm. Pietryèiø Azi-joje paèios maþiausios yra pigmëjinë gy-valazdë (Ommatopseudes harmani) beikeistoji gyvalazdë (Ommatopseudes para-doxus); pirmosios patinai, o antrosios pa-telës siekia tik apie 18 mm ilgio. Vienos ma-þiausiø ið visø ðiuo metu þinomø gyvalaz-dþiø yra maþosios vikrialazdës (Grylloclo-nia minima) patinai, kurie bûna tik 17,5 mm.Ði rûðis gyvena Andø kalnuose, pietiniuo-se Ekvadoro rajonuose. Pati maþiausia, kogero, bûtø Ðri Lankoje gyvenanti ceiloninëgyvalazdë (Miniphasma prima), nes ðios rû-ðies patelës taip pat yra tik 17,5 mm ilgio, opatinai, matyt, turëtø bûti dar maþesni (jiedar neaptikti).

7. Gyvalazdes lengva augintiinsektariumuose

Tiesa, kad kai kurias gyvalazdes gali-ma bûtø rekomenduoti net pradedan-


Nors gyvalazdë vadinama madagaskarine,ji aptinkama daug plaèiau: ne tik Madagas-kare, bet ir Indostano pusiasalyje beiNaujojoje Gvinëjoje, þinoma Australijoje

Atogràþø miðkas – tipiðka gyvalazdþiø buveinë. Andø kalnøatogràþiniuose miðkuose straipsnio bendraautoris dr. A.Diðkusaptiko naujà gyvalazdþiø rûðá – dvispalvæ gyvalazdæ, kuriàneseniai apraðë vokieèiø kolegos F.H.Hennemannas irO.V.Conle‘is (nuotraukoje – vaizdas iš 2008 m.ekspedicijos Peru, Amazonijos miške)

Eukaliptinësgyvalazdës patinai

yra laibi ir sparnuoti(galintys skraidyti).

Nuotraukoje –gyvalazdës nimfa

Apgaulingojigyvalazdë gyvena

Pietryèiø Azijoje.Jos gyvenimo

trukmë – maþdaug6 mënesiai

tiems augintojams. Tai vietnaminë gyva-lazdë (Medauroidea extradentata), gvinë-jinë gyvalazdë (Eurycantha calcarata),madagaskarinë gyvalazdë (Sipyloidea si-pylus). Taèiau kai kurias gyvalazdes la-bai sunku auginti nelaisvëje dël jø reiklu-mo auginimo sàlygoms. Pavyzdþiui, aust-ralinæ gyvalazdæ (Acrophylla wuelfingi),þaliàjà gyvalazdæ (Diapherodes gigantea)yra itin sunku auginti nelaisvëje, o ðtaididþiojo lapapilvio (Phyllium giganteum)nimfos paprastai išgaišta nesulaukusiosbrandos. Gaišimo prieþastys daþniausiailieka neaiðkios, taèiaujos gali bûti ávairios:drëgmës trûkumas,per þema arba peraukðta oro temperatû-ra ir kt. Uþtat didþiojolapapilvio maitinimasaugintojams nekeliadideliø rûpesèiø (ne-laisvëje laikomos nim-fos ëda àþuolo ir avie-èiø lapus). Kai kuriøgyvalazdþiø mûsø sà-lygomis tiesiog neáma-noma laikyti nelaisvë-je, nes nëra mitybiniøaugalø. Pavyzdþiui, cinamoninë gyvalaz-dë (Marmessoidea rosea) minta tik ceilo-ninio cinamono lapais.

8. Daugelis gyvalazdþiø dauginasi tikpartenogenetiðkai

Iš tikrøjø gyvalazdës daþnai daugina-si partenogenetiðkai. Kai kuriø gyvalaz-dþiø rûðiø patinai iki ðiol yra dar moksluineþinomi arba apie juos itin maþai þino-

ma, jø aptinkama labai retai. Pastebëta,kad kai kurios rûðys, pavyzdþiui, mada-gaskarinë (Sipyloidea sipylus), kabanèio-ji (Phaenopharos khaoyaiensis) arba in-dinë gyvalazdës puikiai apsieina be pa-tinø ir yra tipiðki partenogenetinio dau-ginimosi pavyzdþiai. Taèiau bûtø netei-singa manyti, kad gyvalazdës daugina-si vien tik partenogenetiniu bûdu. Vis dël-to daugumos gyvalazdþiø rûðiø patinaiyra þinomi (nors jie ir retesni uþ patelesarba reti). Be to, pastebëta, jeigu po dvi-lyèio dauginimosi dël kokiø nors prieþas-

èiø gyvalazdës pereina vien prie parte-nogenetinio dauginimosi, laikui bëgantauginama kultûra iðnyksta.

9. Gyvalazdës minta tik augalø lapaisPaprastai manoma, kad gyvalazdës

minta tik augalø lapais. Bet, pasirodo, ne-laisvëje auginamos gyvalazdës gali misti ir

morkomis, obuoliais, javø ûgliais. Pavyz-dþiui, vietnaminæ gyvalazdæ galima ðerti ja-vø ûgliais, o gvinëjinë gyvalazdë (Eurycant-ha calcarata) minta ir papjaustytais obuo-liais, kriauðëmis, salotomis bei javø ûgliais.

10. Gyvalazdës, kaip ir kiti didiejivabzdþiai, yra jau gana gerai iðtirtos ir

beveik visos pasaulio faunos rûðysyra þinomos ir aprašytos

Tai nëra tiesa. Gyvalazdës dar nepa-kankamai iðtirtos ir apraðytos, atogràþøkraðtuose nuolatos aptinkama vis naujømokslui rûðiø. Naujos mokslui rûðys skel-biamos mokslo þurnaluose arba monog-rafijose. Pastaruoju metu kasmet naujørûðiø, aptiktø Pietryèiø Azijoje arba PietøAmerikoje, paskelbia F. H. Hennemannasir O. V. Conle‘as (Vokietija) bei kai kuriekiti tyrinëtojai.

J. R. STONIO ir A. DIŠKAUSnuotraukos



1850-aisiais pirmà kartà lietuvis ákopë álegendinio Ararato kalno virðûnæ. Tai buvoáþymus topografas, tyrinëtojas, keliautojas,geodezininkas, Rusijos geografø draugijosgarbës narys, Vilniaus universiteto auklëti-nis Juozapas Chodzka, kilæs ið garsios Vil-nijos kraðto bajorø giminës, kuri plaèiai gar-sëjo savo kultûrinëmis, politinëmis, visuo-meninëmis tradicijomis bei nuostatomis.

Chodzkø giminë kilusi ið XIV a. Lietu-vos didikø Boreikø. Jie daþnai raðydavodvi pavardes Boreika-Chodzka.

Juozapo Chodzkos tëvas Jonas Borei-ka-Chodzka, raðytojas (slapyvardis Jonasið Svisloèës), raðæs lenkø kalba, gimë 1777m. birþelio 24 d. Krivièiuose, dab. Medilorajonas (Baltarusija), mirë 1851 m. lapkri-èio 10 d. Minske. Jonas Boreika-Chodzkabuvo Vilniaus pijorø mokinys, nuo 1822 m.Lietuvos mokyklø vizitatorius, literatas, dra-maturgas, XIX a. pr. Vilniaus ir Minsko gu-bernijø visuomenës veikëjas, aktyvus visuo-menininkas – masonø loþës kûrëjas, Ðub-ravcø draugijos narys (slapyvardis Vaiþgan-tas), daug prisidëjo kuriant slaptas Vilniausuniversiteto Filomatø, Filaretø draugijas, dir-bo Vileikos, Aðmenos, Minsko teismuose,1812 m. Lietuvos laikinosios vyriausybëskomisijos narys. 1816 m. Vilniuje su kitaisnariais atgaivino loþæ „Uolusis lietuvis“, 1818m. ákûrë loþæ „Sokrato mokykla“, Varðuvo-je dalyvavo slaptos „Patriotø draugijos“ veik-loje. Laisvës kovø dalyvis, kalintas ir baus-tas tremtimi. 1826–1829 m. buvo rusø val-dþios kalintas Sankt Peterburge, 1830–1834m. gyveno tremtyje Permëje.

Jonas Chodzka iðgarsëjo 1821 m. ið-leista lenkø kalba didaktine apysaka „Kro-mininkas Jonas ið Svisloèës“, kurioje ke-liaujanèio senuko lûpomis sodieèiai moko-mi doros ir iðminties. 1823 m. Juozapas Ru-peika apysakà iðvertë á lietuviø kalbà, ji bu-vo iðleista Vilniuje. Ði apysaka turëjo didelæátakà lietuviø didaktinës prozos raidai.J.Chodzka yra paraðæs eiliuotà patriotinëstematikos komedijà „Iðlaisvinta Lietuva“, ku-ri 1812 m. iðleista ir pastatyta Minske, taippat tragedijà „Boleslovas Kreivaburnis“, bui-tiniø komedijø, vaizdeliø. Populiari ir apy-saka „Ponia kaðtelionienë ir jos kaimynës“.

Chodzkø ðeimoje augo 6 sûnûs ir duk-të. Juozapas Chodzka gimë 1800 m.gruodþio 19 d. Krivièiuose. Pradiná moks-là ágijo namuose. Kartu su broliais Alek-sandru ir Vladislavu 1816 m. ástojo á Vilniausuniversitetà. Juozapas studijavo tiksliuo-

Lietuvis,Topografui, tyrinëtojui, keliautojuiJuozapui Chodzkai – 210 metø

Dr. Vincentas KORKUTIS

Nuoðirdþiai sveikiname Vincentà Kor-kutá, gamtos mokslø daktarà, Lietuvosrespublikinës premijos laureatà, ilgametáþurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ talkinin-kà, 80-ojo gimtadienio proga ir dëkoja-me uþ ásimintinus geologijos mokslo po-puliarinimo straipsnius. Be straipsniø iðmoksliniø konferencijø ir geologiniø eks-kursijø Èekoslovakijoje, Lenkijoje, Ðve-dijoje bei Jemeno LD respublikoje, Ju-biliatas yra paraðæs 3 monografijas, per100 moksliniø straipsniø, paskelbtø ávai-riø ðaliø geologiniuose þurnaluose, skai-tæs geologine-moksline tematika prane-ðimus Pabaltijo respublikose, Prahoje,Varðuvoje, Gdanske, Stokholme, Lun-dau, Upsaloje.

Dirbdamas Lietuvos geologinës tar-nybos Naftos paieðkø ekspedicijoje,V.Korkutis Kybartuose, Pajevonyje, Gu-seve (Gumbinëje) ir Gargþduose aptikoskystos naftos bei patvirtino mokslinin-kø prognozes apie naftos paieðkø per-spektyvumà Pabaltijo regione.

Nuo studijø laikø V.Korkutis ásitraukë ásportinæ ir visuomeninæ veiklà. Jis suor-ganizavo sporto kolektyvà „Geologas“ irdaugelá metø rengë Pabaltijo geologiniøorganizacijø spartakiadas, kuriose lietu-

pasiekæs legendinioArarato kalno virðûnæ

vaièiai iðkovodavo nugalëtojø vardus. Su-gráþæs ið Vakarø Sibiro, nuo 1959 m. iki2004 m. buvo renkamas Lietuvos tenisosàjungos prezidiumo nariu, daugelá me-tø ëjo atsakingojo sekretoriaus, teisëjø ko-legijos pirmininko, viceprezidento bei dis-ciplinarinës komisijos pirmininko parei-gas. Uþ visuomeninæ sportinæ veiklà jamsuteiktas LSD „Þalgiris“ Garbës nario irLietuvos sporto þymûno vardas.

Jubiliatas paraðë ir iðleido 1980 m.knygelæ „Mineralø pasaulyje“ apie lietu-viø kilmës mineralogà Alfonsà Þukelá, ku-ris padovanojo Lietuvai visà gyvenimàrinktà unikaliø mineralø 2100 egzemplio-riø kolekcijà. O 1995 m. iðleido ilgus me-tus rengtà knygà „Lietuvos tenisui – 75metai“. 1997 m. su kolegomis paraðëknygelæ „Prof. dr. E.M.Liutkevièius ir naf-tos paieðkos Lietuvoje“, 2002 m. daly-vavo iðleidþiant fotoalbumà „Poetas Ber-nardas Brazdþionis gráþta á Lietuvà“. Pa-rengë ir iðleido knygà apie nusipelniusámokytojà S.Tijûnaitá „Kaip að á þmonesiðëjau“ bei apie geologiná naftos paieð-kø trejø metø darbà Pietø Jemeno res-publikoje – „Karavanø keliais“. Ðiuo me-tu baigia rengti knygà apie geologinánuotraukiná darbà Vakarø Sibire „Kedrøpavësyje“.

Dr. Vincentas Korkutis yra surengæsdaugiau kaip 25 personalines fotoparo-das. Nuo 1976 m. tapæs Lietuvos foto-menininkø sàjungos nariu, dalyvavo res-publikinëse ir tarptautinëse parodosePrahoje, Helsinkyje, Gdanske, Niujorke,Èikagoje ir kt.

Jubiliatas uþ Lietuvoje atliktus geo-loginius darbus apdovanotas Preziden-to Valdo Adamkaus Padëkos raðtu, o uþilgametæ visuomeninæ ir sportinæ veiklàLietuvos tautinis olimpinis komitetas átei-kë Olimpinæ þvaigþdæ, KKS departamen-tas – Aukso medalá, LSD „Þalgiris“ –draugijos 60-meèio medalá.

Kartu su „Mokslo ir gyvenimo“ þur-nalo redakcija linkiu Jubiliatui geros svei-katos, ilgø gyvenimo metø, neblëstan-èios energijos ir kilniø sumanymø, kuriøJums, gerbiamasis, niekuomet nestinga.

Akademikas Algirdas GAIÞUTIS

Vincentui Korkuèiui – 80


sius mokslus. 1817 m. ásikûrë slapta Filo-matø draugija, á kurià buvo priimti ir broliaiChodzkos. Studijuodamas universiteteJ.Chodzka daug dëmesio skyrë astrono-mijai ir geodezijai. Universitete astronomi-jà jam dëstë buvæs universiteto rektoriusprof. J.Sniadeckis ir prof. P.Slavinskis, che-mijà – prof. P.Slavinskis, astronomijà – prof.A.Sniadeckis, matematikà – prof. Z.Nem-èevskis, geodezijà – prof. M.Polinskis.

Universitetà baigë 1820 m. ir buvo pa-skirtas dirbti á universiteto astronomijos ob-servatorijà. 1821 m. rengësi laikyti magist-ro egzaminus, taèiau kaip gabiausias rek-toriaus astronomo J.Sniadeckio auklëtinisbuvo rekomenduotas dalyvauti kraðto kar-tografavimo darbuose, kuriems vadovavoáþymus geodezininkas Karlas Teneris.

Lietuvoje geodezijos ir kartografijosmokslo ðaknys siekia LDK laikus. 1613 m.sudarytas vienas seniausiø Lietuvos þemë-lapiø „Magni Ducatus Lithuania“. Ðio þe-mëlapio autorius – Trakø, vëliau Vilniausvaivada, karaliaus Stepono Batoro drau-gas Mikalojus Kristupas Radvila. Sistemin-gi geodeziniai tinklai kraðto kartografavi-mo ir moksliniams tikslams pradëti suda-rinëti XVIII ðimtmetyje. Þemës formai nu-statyti darbus dirbo profesoriaus J.Snia-deckio rekomenduotas Vilniaus universi-teto auklëtinis J.Boreika-Chodzka.

Vienas didþiausiø ir áspûdingiausiøbandymø iðtirti ir nustatyti Þemës dydá irformà buvo Struvës geodezinis lankas –apie 2820 km ilgio trianguliacijos grandi-në, sudaryta 1816–1852 metais. Beveik su-tampantis su Vakarø ir Rytø Europos ribaÞemës dienovidinio lankas tæsësi nuo Du-nojaus þioèiø prie Juodosios jûros iki Fug-leneso (Norvegija) Arkties vandenyno pa-krantëje, t.y. nuo 45o20’ iki 70o40’ ðiaurësplatumos, ir kirto dabartines valstybes:Norvegijà, Ðvedijà, Suomijà, Estijà, Latvi-jà, Lietuvà, Baltarusijà, Ukrainà, Moldovà.

Seniausia Struvës geodezinio lankodalis sudaryta 1816–1821 m. Vilniaus gu-bernijoje (projektavo ir matavimus orga-nizavo estø kilmës caro armijos karinin-kas K.Teneris).

K.Teneris sudarë trianguliacijos gran-dinæ nuo Jekabpilso (Latvija) iki Dunojausþioèiø. Ðiuos matavimus K.Teneriui padë-jo atlikti J.Chodzka. K.Tenerio 1827 m.

daug astronominiø stebëjimø.Uþ 6 kilometrø á pietryèius nuo Vilniaus

observatorijos, Nemëþio astronominiamepunkte, 1826 m. buvo árengta laikinoji ast-ronomijos observatorija ir atlikti pirmieji ast-ronominiai stebëjimai. 1827 m. Nemëþioastronominæ platumà pasaþiniu prietaisu

Nukelta á 32 p.

baigta matuoti lanko dalis nuo Bristenopunkto Latvijoje iki Belino punkto Baltaru-sijoje vadinta „lietuviškuoju lanku“.

Á astronominius matavimus labai akty-viai ásitraukë Vilniaus observatorijos astro-nomai. 1818 m. nustatant Meðkoniø punk-to ir Vilniaus observatorijos astronominiø

Struvës lanko trianguliacijos grandinë

Dorpatouniversitetomatematikos irastronomijosprofesoriusV.Struvë

ilgumø skirtumà, Vilniaus observatorijojestebëjimus atliko observatorijos direktoriusJ.Sniadeckis ir P.Slavinskis, o Meðkoniøpunkte – K.Teneris su padëjëjais.

1824 m. J.Chodzkos padedamas P.Sla-vinskis nustatë K.Tenerio sudaromos trian-guliacijos Eidintø punkto astronominæ pla-tumà. Matavimai atlikti observatorijos ási-gytu Georgo Reichenbacho vertikaliuojuskrituliu. J.Chodzka 1824 m. su K.Teneriu,astronomu prof. P.Slavinskiu ir kitais atliko

nustatë M.Hluðnevièius, padedamasJ.Chodzkos. Tais paèiais metais Belinopunkte astronominius matavimus atlikoK.Teneris, padedamas J.Chodzkos irM.Þilinsko.

K.Teneris kartu su Tartu universitetoprof. V.Struve 1827 m. nutarë sujungti Lie-tuvos meridianinio lanko matavimus, atlik-tus K.Tenerio vadovaujamø geodezininkø,ir Baltijos matavimus, atliktus V.Struvës. Ðiedarbai buvo pavesti atlikti J.Chodzkos va-dovaujamø geodezininkø bûriui, kuris Lie-tuvos ðiaurëje pakartotinai iðmatavo Lie-tuvos trikampiø lankus. Struvës geodezi-nis lankas yra pirmoji tarptautines sienaskertanti nominacija Pasaulio paveldo sà-raðe. Tai yra viena ið pirmøjø nominacijø,turinèiø labai didelæ reikðmæ geodezijos,kartografijos, astronomijos mokslø raidai.Struvës lauko matavimai yra reikðmingi netik moksliniu, bet ir kultûriniu aspektu.

Trejus metus J.Chodzka dirbo Bosfo-re N.Muravjovo-Karskio topografiniamebûryje. 1833 m. J.Chodzka paskirtas di-vizijos kvartirmeisteriu 15-ojoje pëstinin-kø divizijoje, 1834 m. – vyr.adjutantu Ge-neralinio ðtabo 5-ajame pëstininkø korpu-se, rengë karinæ statistinæ informacijà apieMoldavijos ir Valakijos kunigaikðtystæ beiatliko topografinæ Silistrio tvirtovës nuo-traukà. Atlikti darbai J.Chodzkà iðgarsino,ir 1840 m., tarpininkaujant Kaukazo kor-puso generolui Golovinui, J.Chodzka bu-vo paskirtas atlikti geodeziniø-topogra-finiø darbø visiðkai netyrinëtame Kauka-zo kraðte. Kalnuotose vietovëse trigono-metriniai matavimai buvo bûtini ne tik no-rint padaryti topografinæ nuotraukà, betir sudaryti þemëlapius. Daugelis manë,jog dël nelabai palankiø politiniø sàlygøir neramumø kraðte to neámanoma pada-ryti. Taèiau J.Chodzka 1842 m. pradëjotopografinius darbus, kuriuos kilus susi-rëmimams 1843 m. laikinai nutraukë.

Vilniausobservatori-jos direktoriusJ.Sniadeckis

JuozapasChodzka


Antropinis principas:gyvybë = anglis + kiti org

Doc. dr. KazimierasKONSTANTINAVIÈIUS

Organogeniniø atomø fizikiniø ir chemi-niø savybiø skirtingumas nuo kitø atomøsavybiø (þr. pirmà straipsnelá „Organoge-nai periodinëje sistemoje“) lemia ir jø su-daromø molekuliø ávairovæ bei savybiø ið-skirtinumà. Ið ðiø molekuliø Þemëje iðsivys-të gyvybë, sudaryta ið maþø làsteliø (þr.straipsnelá „Kodël làstelë maþa?“, „Moks-las ir gyvenimas“, 2007, Nr. 2, Nr. 3), kuriosvykdo pagrindines gyvybines funkcijas ir at-sinaujindamos sintetina tokias pat moleku-les ir makromolekules. Làstelës yra suda-rytos ið makromolekuliniø struktûrø, esan-èiø vandenyje (þr. straipsnelá „Vanduo – gy-vybës statybininkas… O gal montuotojas“,„Mokslas ir gyvenimas“, 2004, Nr.2, Nr.3).Ðios makromolekulinës struktûros yralanksèios ir lengvai susidaro, todël jos pri-klauso nuo palyginti silpnos tarpmolekuli-nës sàveikos (nes cheminës jungtys pa-prastai sudaro tvirtas ir kietas kristalines uo-lienas). Èia panagrinësime, kodël pagrin-dinës gyvybës molekulës yra linijinës mak-romolekulës, kokios tarpmolekulinës sàvei-kos lemia làstelës struktûrø susidarymà irkaip tokios silpnos sàveikos sudaro pakan-kamai stabilias molekulines struktûras. Pa-galiau kodël gyvybei yra bûtinas skystis irtas skystis turi bûti vanduo.

Tarpmolekulinës vandervalsinësdispersinës-Londono sàveikosBendriausios tarpmolekulinës sàveikos,

veikianèios tarp visø molekuliø, neutraliø irjoniniø, poliniø ar nepoliniø, yra vanderval-sinës dispersinës-Londono sàveikos. Josatsiranda todël, kad visø atomø ir moleku-liø elektronai juda kaþkiek chaotiðkai bran-duoliø atþvilgiu ir taip judëdami gali susi-kaupti pirmos molekulës vienoje pusëje, pa-vyzdþiui, toje, kuri yra arèiau prie kitos mo-lekulës. Tada joje elektronø krûvis tampadidesnis uþ èia esanèiø branduoliø krûvá irta molekulës pusë ágyja neigiamà krûvá, to-dël stumia nuo savæs antros molekulëselektronus, kurie nutols nuo pirmos mole-kulës elektronø ir tarp jø sumaþës stûma.Tuo tarpu pirmos molekulës susibûræ elek-tronai traukia antros molekulës „apnuogin-tus“ branduolius, ir ði trauka sustiprëja, nesjø neekranuoja nutolæ antros molekulëselektronai. Taip tarp vienos ir kitos moleku-liø elektronø ir tarp abiejø molekuliø bran-

duoliø stûma sumaþëja, o trauka tarp abie-jø molekuliø elektronø ir branduoliø sustip-rëja ir tarp molekuliø atsiranda trauka. Taippat atsiras trauka tarp molekuliø, kai pirmosmolekulës elektronai trumpam susiburs to-limesnëje nuo antros molekulës pusëje.Analogiðkai tarp molekuliø atsiranda trau-ka ir kai antros molekulës elektronai trum-pam susiburia kurioje nors jos dalyje.

Taèiau elektronai juda labai greitai (de-ðimtis tûkstanèiø kilometrø per sekundæ)ir toks elektronø susikaupimas vienose arkitose molekuliø vietose yra trumpalaikis,jie labai greitai ið tos vietos iðsiskirsto. Visdëlto elektriniai laukai sklinda greièiau(ðviesos greièiu, apie tris ðimtus tûkstan-èiø kilometrø per sekundæ) nei elektronøsusikaupimas iðnyksta ir tarp molekuliøtrauka suspëja atsirasti. Po taip pat labaitrumpo laiko vëlgi elektronai susikaupia ki-toje molekuliø vietoje ir todël molekulëspraktiðkai visà laikà viena kità traukia. Ka-dangi dël chaotiðko elektronø judëjimoelektronai susikaupia ávairiose molekulësvietose, tai dispersinës-Londono sàveikosneturi aiðkiai orientuotos krypties ir tarp vi-saip pasisukusiø molekuliø visuomet yratrauka , kuri staigiai maþëja didëjant atstu-mui tarp molekuliø.

Kuo didesnis yra atomas, tuo silpniau

skystëjimo ir kietëjimo temperatûros, didë-jant atomui, yra: helio –272 °C, neono –249°C, argono –189 °C, kriptono –157 °C, kse-nono –112 °C, radono –71 °C. Kuo ðios tem-peratûros yra aukðtesnës, tuo stipresnësyra dispersinës-Londono sàveikos ir josstiprëja didëjant atomo matmenims ir peri-odo numeriui.

Molekulëje elektronø pasislinkimo didu-mas priklauso nuo jà sudaranèiø atomøelektronø pasislinkimo branduoliø atþvilgiu,ir kuo didesni atomai sudaro molekulæ, tuostipresnës dispersinës-Londono sàveikostarp ðiø molekuliø. Kadangi pirmo ir antroperiodo atomai yra maþesni nei treèio beitolimesniø periodø atomai, tai tarp sudary-tø ið antro periodo atomø ir vandenilio mo-lekuliø vandervalsinës dispersinës-Londo-no sàveikos turi bûti silpniausios, stipres-nës yra tarp molekuliø, sudarytø ið tolimes-niø periodø atomø.

Elektrostatinës sàveikosElektrostatinës sàveikos tarp molekuliø

atsiranda dël sàveikø tarp atomø krûviø, ku-riuos jie turi polinëse jungtyse ar konjuguo-tose π-posistemëse, svarbios sàveikos yrair tarp jono (daþniausiai metalo ar haloge-no chloro) ir molekuliø atomø krûviø. Elek-trostatinës sàveikos susideda ið abiejø mo-

Organogenø (makro)molekuliø iðskirtinumasTæsinys. Pradþia Nr. 5–6

elektronai traukiami prie branduolio, lais-viau juda ir gali daugiau pasislinkti nuobranduolio, tuo stipriau stumia kito atomoelektronus. Todël kuo didesnis yra atomas,tuo stipresnës dispersinës-Londono sàvei-kos tarp ðiø atomø. Akivaizdþiai ði sàveikøstiprumo priklausomybë nuo atomø dydþiømatyti ið inertiniø dujø skystëjimo ir kietëji-mo (ar virimo ir garavimo) temperatûrø kiti-mo, nes ðie atomai sàveikauja tik dispersi-nëmis-Londono sàveikomis. Ðiø elementø

Sveikiname docentà fiziniø mokslødaktarà Kazimierà Konstantinavièiø80-ojo gimtadienio proga. Jubiliatasdirbo Biochemijos institute, o mûsøþurnalo skaitytojams prisistatë straips-

niais 1970 m. Nr. 10 „Sekundë làstelëje“ ir 1980-øjø Nr. 10 – „Kvanti-në biochemija“. Moksliniai darbai susijæ su genetika, làstelës biologijair kvantine chemija. Daug metø skaitë molekulinës biofizikos kursàVU, KMI ir VPI biofizikams, biochemikams, fizikams.

Telydi Jus gera sveikata, sëkmë, iðtvermë.Dëkinga uþ ilgametá vaisingà bendradarbiavimà –

„Mokslo ir gyvenimo” redakcija


anogenailekuliø atomø krûviø sàveikø pagal Kulonodësná, ir skystyje molekulës pasisuka taip,kad tarp jø bûtø didþiausia trauka.

Poliniame skystyje, pavyzdþiui, vande-nyje, jo molekulës irgi pasisuka taip, kad jøsàveika su iðtirpusia molekule bûtø didþiau-sia trauka, kai prie teigiamø krûviø skysèiomolekulë stengiasi pasisukti neigiamu po-liumi ir prie neigiamø krûviø – teigiamu po-liumi. Molekulæ supanèio skysèio poliniømolekuliø orientacija apibûdinama dielek-trine skvarba. Kuo stipresnë skysèio mole-kuliø orientacija ir didesnë skysèio dielek-trinë skvarba, tuo labiau skysèio moleku-lës ekranuoja molekuliø krûvius ir silpninaelektrostatinæ sàveikà tarp molekuliø. Didë-jant atstumui tarp sàveikaujanèiø moleku-liø, vis daugiau skysèio molekuliø ekranuojajø krûvius ir elektrostatinë sàveika tarp jødarosi vis silpnesnë.

Vandens dielektrinë skvarba yra vienadidþiausiø, todël elektrostatinës sàveikostarp molekuliø vandenyje labai priklausonuo atstumo tarp krûviø. Kai krûviai susi-lieèia, dielektrinë skvarba yra artima dviem,o kai atstumas tarp krûviø yra didesnis nei2 nm (2x10–9 m), ji iðauga apie keturiasde-ðimt kartø ir tiek pat kartø sumaþëja sàvei-ka tarp krûviø. Todël vandenyje elektros-tatinës sàveikos maþëja labai staigiai ir sà-veikos tarp atomø krûviø ar jonø yra svar-bios tik kai jie susilieèia ar beveik susilie-èia.

Vandenilinës jungtysGyvybei labai svarbus specifinis elek-

trostatiniø sàveikø atvejis – vandenilinësjungtys, kurios susidaro, kai tarp neigiamuskrûvius turinèiø deguonies ar azoto atomøyra ásiterpæs ir prie vieno ið jø prisijungæsteigiamà krûvá turintis vandenilio atomas.

1 pav. Vandenilinës jungties trijø krûviøtiltelis

„epocha“ „hidrofobiniø sàveikø“ (tiksliau,„netirpumo“ vandenyje), kurios irgi priklau-so nuo vandeniliniø jungèiø tarp vandensmolekuliø (þr. anksèiau minëtà straipsnelá„Vanduo – gyvybës statybininkas…O galmontuotojas“).

Tarpmolekuliniø sàveikøsumavimasis: struktûrinis atitikimas

ir molekuliø atpaþinimasSvarbi tarpmolekuliniø sàveikø savybë

yra jø proporcingumas molekuliø dydþiui,kuris atsiranda dël jø atskirø daliø sàveikøsumavimosi-adityvumo. Elektrostatinës sà-veikos tarp atomø krûviø sumuojasi, nes taiyra sàveikos tarp atskirø atomø krûviø. Van-denilinës jungtys taip pat yra elektrostatinëssàveikos tarp atskirø atomø trejetø, yra vie-na nuo kitos nepriklausomos ir vandeniliniøjungèiø sàveikos susideda. Londono-disper-sinës sàveikos tarp atskirø molekulës daliøirgi susideda, nes dël judëjimo chaotiðku-mo elektronai didelës molekulës atskirosedalyse gali nepriklausomai susiburti.

Ðiø sàveikø sumavimàsi-adityvumà di-dëjant molekulëms aiðkiai rodo angliavan-deniliniø (anglies ir vandenilio junginiø) me-dþiagø bûvio kitimas priklausomai nuo jassudaranèiø molekuliø dydþio, kadangi josyra nepolinës ir sàveikauja tik Londono-dis-persinëmis sàveikomis. Ið maþø angliavan-deniliniø molekuliø, metano, etano, … su-darytos gamtinës dujos áprastinëje tempe-ratûroje yra dujos, tuo tarpu stambesniømolekuliø benzinas ar oktanas yra skysti,o klampi nafta yra sudaryta ið dar stambes-niø molekuliø.

Kadangi visos ðios tarpmolekulinës sà-veikos sumuojasi, tai galima manyti, kad sà-veikos tarp molekuliø susideda ið sàveikøtarp jø atomø, atskirai iðskiriant vandenilinesjungtis. Iš to išplaukia, kad sàveikos tarp mo-lekuliø koreliuoja su jø atomø skaièiumi irdidëja didëjant atomø skaièiui molekulëse.

Kaip matëme, elektrostatinës ir disper-sinës-Londono sàveikos priklauso nuo at-stumo ir staigiai maþëja didëjant atstumuitarp atomø, todël ðios sàveikos yra didþiau-sios, kai atomai susilieèia, o vandenilinësejungtyse atstumai tarp abiejø kraðtiniø ato-mø yra maþi ir pastovûs. Todël tarpmole-kulinës sàveikos yra tuo stipresnës, kuo di-desniu plotu ir kuo didesniu skaièiumi ato-mø molekulës susilieèia. Pavyzdþiui, DNRmolekulës dvigubos spiralës þymus papil-domas stabilizavimas gaunamas susilie-èiant jos plokðèioms azotinëms bazëms.

Kai dvi molekulës turi nelygius pavirðius,kuriuose susilieèia po keliolika ir daugiauabiejø molekuliø atomø porø, susisumavu-sios tokiø molekuliø ir/ar makromolekuliøsàveikos tampa iðskirtinai stiprios ir ðiosmolekulës sudaro stabilø, gana ilgà laikàiðsilaikantá kompleksà. Tokio komplemen-taraus molekuliø pavirðiø papildymo ir atiti-kimo, dar vadinamo struktûriniu atitikimu,nulemta iðskirtinai stipri sàveika ir stabilaus

Taip susidaro trijø krûviø tiltelis, kai krað-tuose yra neigiami deguonies ar azoto ato-mai ir tarp jø yra teigiamas vandenilio ato-mas (1 pav.). Ásiterpæs tarp neigiamø krûviøteigiamas krûvis juos traukia daug stipriau,nei neigiami krûviai vienas kità stumia, ir taisàlygoja vandenilinës jungties susidarymà.

Vandenilinës jungties stiprumas dau-giausia priklauso nuo elektrostatiniø sàvei-kø tarp krûviø δ , δ’ , δ”, ir jos stipriausios,kai kraðtiniai atomai turi didþiausius neigia-mus krûvius. Tokie kraðtiniai atomai yra pas-kutiniai antrojo periodo atomai azotas ir de-guonis (neskaitant floro ir kitø halogenø, ku-rie daþniau pasireiðkia kaip neigiami jonai).Ðiø atomø sudaromos vandenilinës jung-tys yra daug stipresnës (iki keliø kartø) uþdispersines Londono sàveikas tarp tø pa-èiø ar kitø atomø.

Taèiau vandenilinei jungèiai susidarytilabai svarbi yra Y atomo, deguonies ar azo-to, „nepadalintos elektronø poros“ valenti-në hibridinë orbitalë, turinti du elektronus irnukreipta link tiesës, kurioje yra X – H ato-mai. Ði elektronø pora dar priartina Y ato-mo neigiamà krûvá prie teigiamà krûvá tu-rinèio vandenilio atomo ir taip prie elektros-tatiniø sàveikø tarp krûviø δ , δ’ , δ” dar pri-sideda papildoma trauka ir padidëja van-denilinës jungties stiprumas. Kartu vande-nilinës jungties orientacija tampa priklau-soma nuo nepadalintos elektronø poros va-lentinës orbitalës krypties ir todël vandeni-linës jungtys yra kryptingos.

Tuo tarpu treèiojo periodo fosforo ir sie-ros atomø sudaromos jungtys su vandeni-lio ir kitais atomais (P – H, S – H, …) yrasilpnai polinës, tad jø vandenilinës jungtysyra silpnos ir praktiðkai beveik nesusidaro.Kitø atomø sudaromø jungèiø su vandeni-liu poliškumas yra daug maþesnis nei de-guonies ar azoto atomø, o daþnai ir prie-ðingas, ir vandenilinës jungtys nesusidaro.Dël elektrostatiniø sàveikø reikðmës vande-niliniø jungèiø nesudaro nepolinës chemi-nës jungtys –C–H, kurios yra vienos gau-siausiø biologinëse maþose ir makromole-kulëse.

Vandenilinëms jungtims bûdinga savy-bë, skirianti jas nuo kitø tarpmolekuliniø sà-veikø, yra pastovûs atstumai tarp kraðtiniøX ir Y atomø, bûdingi kiekvienai deguoniesir/ar azoto atomø porai. Ðie atstumai ma-þesni nei yra tarp ðiø atomø, kai jie susilie-èia savo pavirðiais nesudarydami vandeni-linës jungties.

Nors visos pagrindinës tarpmolekulinëssàveikos yra svarbios gyvybei, bet iðskirti-nai svarbios yra vandenilinës jungtys. Kaipokario metais pradëjo plëtotis molekulinëgenetika ir ypaè kai paaiðkëjo vandeniliniøjungèiø reikðmë DNR dvigubos spiralës irbaltymø α ir β struktûrø susidarymui, buvokalbama apie „vandeniliniø jungèiø amþiø“molekulinëje biologijoje. Vëliau prasidëjo


komplekso susidarymas ið esmës yra mo-lekuliø viena kitos atpaþinimas. Molekuliøatpaþinimas yra pagrindinë skiriamoji gy-vybës molekuliø savybë, nes tik makromo-lekuliø atpaþinimas leidþia susidaryti tvar-kingoms làstelës struktûroms ir vykti regu-liuojamai ir tvarkingai làstelës veiklai.

Be makromolekuliø nebûtø gyvybësIð didþiulës ávairovës organiniø moleku-

liø svarbiausios gyvybei yra makromoleku-lës, kuriø, kaip þinome, yra keturios rûðys:darbininkai baltymai-fermentai (katalizato-riai); „genetinës“ nukleorûgðtys – baltymøstruktûros, informacijà sauganèios ir jà rea-lizuojanèios baltymø sintezei; làstelësmembranas sudarantys lipidai ir á làstelës(prie)membranines struktûras áeinantys arenergijos atsargas kaupiantys polisachari-dai. Ið jø pirmos dvi yra vienlinijinës ir pirmi-nës, o paskutinës dvi – antrinës, nes jas sin-tetina baltymai ir jos gali bûti iðsiðakojusios.

Viena svarbiausiø makromolekuliø sa-vybiø yra gebëjimas sudaryti stabilias struk-tûras veikiant tik silpnoms tarpmolekuli-nëms sàveikoms. Tà struktûrø stabilumà le-mia tai, kad dvi „sulipusias“ makromoleku-les atskirti yra daug sunkiau nei suardyti iðatskirø monomerø sudarytà tokià pat struk-tûrà. Taip yra todël, kad ið makromolekuli-nës struktûros traukiant vienà monomeràkartu traukiami ir keli gretimi monomerai,su juo sujungti stipriais cheminiais ryðiais,ir tada reikia nugalëti ne vieno, o keliø mo-nomerø tarpmolekulines sàveikas. Tuo tar-pu iš struktûros, sudarytos ið atskirø mo-nomerø, kurie sàveikauja daug silpnesnë-mis tarpmolekulinëmis sàveikomis, gali bûtiiðtraukiami-iðmuðami po vienà ir struktûradaug lengviau suardoma. Todël ið makro-molekuliø sudarytos struktûros yra daugstabilesnës nei sudarytos ið atskirø nesu-kabintø maþø molekuliø. Beje, neiðsiðako-jusios makromolekulës lengviau susiklos-to á reikiamà struktûrà nei iðsiðakojusios,nes šiose atskiros šakos trukdo viena kitai.

Polimerinës makromolekulës, suside-danèios ið vienodø monomerø, sudaro atsi-tiktinai ávairiausiai iðsirangiusius raizginëlius,neturinèius grieþtai apibrëþtos struktûros (þr.straipsnelá „Idealioji makromolekulë ...”). To-dël skirtingas struktûras ir funkcijas turintysbaltymai turi bûti sudaryti ið skirtingas savy-bes turinèiø monomerø, nes skirtingø mo-nomerø sàveikos su aplinkos skysèiu ir ki-tais monomerais nevienodos ir nuo to pri-klauso kiekvienos makromolekulës susiran-gymas tik á tam tikros struktûros globulà. Pa-vieniai polisacharidai, susidedantys ið vie-nodø ar panaðiø monomerø, sudaro atsitik-tinai iðsirangiusius raizginëlius, bet ið dau-gelio polisacharidø jau susidaro struktûros,kurios daþnai ágauna gana tvarkingà formà.Lipidø uodegëlës, nors sudarytos ið vieno-dø –CH2–CH2– grupiø, membranoje yra su-siglaudusios, beveik negali susiraityti ar su-sipinti ir todël daþniausiai yra beveik tiesios.

Labai svarbi makromolekuliø savybë,kad tarp jø susidaro gana stiprios tarpmo-lekulinës sàveikos, kai dël komplementa-rumo susilieèia po keliolika ar keliasdeðimtatomø ir sàveikos susisumuoja. Taip susi-daro stambus keliø baltymø kompleksas,baltymas su ketvirtine struktûra, pavyzdþiui,vienà funkcijà vykdantis receptorius. Tuoparemtas ir làstelës struktûrø susidarymas,kai vienos kitas atpaþindamos makromo-lekulës komplementariais pavirðiais suda-ro tvarkingas, pakankamai stabilias struk-tûras (Ðredingeris jas pavadino „netaisyk-lingais kristalais“). Struktûriniu atitikimu yraparemtas ir baltymø-fermentø veikimas, kaikiekvienas jø atpaþásta savo perdirbamàmaþà ar didelæ molekulæ, ar vaistø specifi-nis veikimas, kai vaisto molekulæ atpaþástaatitinkamas baltymas-receptorius.

Ið makromolekuliø sudarytos struktûrosturi dar vienà gyvybei svarbià savybæ – josyra lengvai deformuojamos ir elastingos. Li-nijinës makromolekulës susiraito á globulà –raizginëlá, ir ið jø sudarytos struktûros leng-vai deformuojamos todël, kad jø susidary-mà lemia silpnos tarpmolekulinës sàveikos.Elastingumas, t.y. atsistatymas ankstesnësstruktûros po nedidelës deformacijos, yrasavaiminis ir priklauso ne tik nuo deforma-cijos sukeltø átempimø, bet ir nuo monome-rø ðiluminio judëjimo (þr. straipsnelá „Idea-lioji makromolekulë. Þelë, drebuèiai, guma,plastmasë, …, gyvybë“, 2006, Nr. 3). Leng-va deformacija ir elastingumas yra labai svar-bûs judëjimui, nes ið kietøjø daliø sudarytøstruktûrø judëjimas yra susijæs su judanèiødaliø susidëvëjimu, tuo tarpu minkðtose mak-romolekuliø struktûrose judanèias dalis pa-keièia lengva makromolekuliø deformacija irelastingumas. Be to, minkðtø struktûrø susi-dûrimai net su kietais kûnais yra amortizuo-jami ir taip sumaþëja ardomasis poveikis.

Kad makromolekulë susiraizgytø á reikia-mà globulà, ið makromolekuliø susidarytølàstelës struktûra ar tos struktûros deformuo-tøsi, jos monomerai turi keisti tarpusavioorientacijas pasisukdami vieni kitø atþvilgiu(þr. minëtà straipsnelá „Idealioji makromole-kulë …“). Toks makromolekuliø monomerøpasisukimas apie juos jungianèias viengu-bas δ-jungtis galimas dël savaiminio ðilumi-nio judëjimo, kuris yra bûtinas làsteliø struk-tûroms sudaryti – gyvybë be tokios makro-molekuliø savybës nebûtø atsiradusi.

Grieþtai apibrëþtos monomerø sekosmakromolekulëms susintetinti jø monome-rø iðsidëstymas turi bûti uþraðytas taip, kadjá bûtø patogu „skaityti“ vykdant baltymø sin-tezæ. Paprastai informacija ir apskritai spaus-dinti tekstai uþrašomi linijine eilute, daþniau-siai kietoje struktûroje. Gyvybë irgi panau-dojo patogø informacijos uþraðymà linijineeilute vienlinijinëje makromolekulëje, kurio-je informacijos saugojimas garantuojamasstabiliausiu bûdu – cheminëmis jungtimis,kurios yra daug stipresnës nei tarpmoleku-linës sàveikos (mintis, kad „genetinë“ infor-

macija turi bûti uþraðyta cheminëmis jungti-mis, buvo išsakyta kvantinës mechanikoskûrëjo E.Šredingerio (E.Schredinger) kny-goje „What is life“ (1943 m.). Pasirodë, kad„genetinæ“ informacijà saugoti labai patogu(gal ir patogiausia) nukleorûgðèiø DNR irRNR makromolekulëse dël nukleotidø ge-bëjimo vandenilinëmis jungtimis atpaþintikomplementarius (papildanèius) nukleoti-dus ir sudaryti atitinkamas poras. Tai leidþiapadaryti nukleotidø sekoje uþraðytos infor-macijos kopijas ir jas perduoti kitoms kar-toms ar panaudoti baltymø sintezei.

Tokios yra makromolekuliø savybës, ku-rios lemia tai, kad ne atskiros maþos mole-kulës monomerai, o linijinës makromole-kulës yra tinkamiausios, vienintelës ir bûti-nos gyvybei susidaryti ir funkcionuoti. Ki-taip sakant, gyvybë negali atsirasti ir egzis-tuoti be makromolekuliø.

Lanksèios makromolekulës yra suda-rytos anglies atomø pagrindu, o á jas áei-nantys azoto ar deguonies atomai sudarojø savybiø ir funkcijø ávairovæ, kuri leidþiaegzistuoti tokiai sudëtingai sistemai kaip gy-vybë. Tuo tarpu periodinëje sistemoje an-glies analogas silicis nesudaro polimeriniømakromolekuliø, nes jungtys tarp silicio ato-mø yra silpnesnës ir –Si–Si–Si– grandinëlëatmosferoje lengvai nutrûkinëja, o siliciojungtys su azoto ar deguonies atomais vi-suomet sudaro iðsiðakojanèias grandinesir jø sudarytos struktûros yra kietos. Kai ku-rie kiti atomai, nors ir gali sudaryti polimeri-nes makromolekules, taèiau jos yra mono-toniðkos sudëties ir sudaro kietas, gyvybeinetinkamas, struktûras.

Gyvybës skystis – vanduoGyvybës egzistavimas yra paremtas

naujø molekuliø ir makromolekuliø sinteze,o cheminës reakcijos pakankamai greitaivyksta tik skystyje. Makromolekulës susi-raityti á kompaktiðkà raizginëlá bei savaimesusitelkti ir sudaryti struktûras gali irgi tikskystyje savaiminiu ðiluminiu chaotiniuBrauno judëjimu. Kad molekuliø ir makro-molekuliø judëjimas vyktø lengvai, skystisturi bûti neklampus, o neklampûs skysèiaiyra sudaryti tik ið maþø molekuliø. Todël gy-vybës skystis turi bûti sudarytas ið maþømolekuliø, ir vanduo kaip tik toks yra. Gali-ma manyti, kad „Þemës gyvybës“ skystisvanduo yra todël, kad gyvybë jame atsira-do ir vystësi, taèiau ar vanduo yra tinkamiau-sias skystis gyvybei ir jei taip, tai kuo jis ið-siskiria ið daugybës kitø skysèiø.

Skysèiø susidarymas priklauso nuoanksèiau iðnagrinëtø tarpmolekuliniø sàvei-kø, dispersiniø-Londono, elektrostatiniø irvandeniliniø jungèiø. Dispersinës-Londonosàveikos neturi aiðkios orientacijos ir todëljø sàlygoti skysèiai yra bestruktûriai ir juosemolekulës yra orientuotos chaotiðkai. Be to,dispersinës-Londono sàveikos tarp maþømolekuliø yra palyginti silpnos ir tokiø me-dþiagø dujos skystëja tik esant palyginti


þemoms neigiamoms temperatûroms, oskysèiai lengvai garuoja. Pavyzdþiui, vande-nilis H2 skystëja, kai yra –259 °C, metanasCH4 – –183 °C. Esant tokioms temperatû-roms cheminës reakcijos, taigi ir gyvybësfermentinës reakcijos, praktiðkai nevyktø. Kaimolekulës didesnës, tai dël dispersiniø-Lon-dono sàveikø skysèiai yra klampûs ir mole-kuliø judëjimas juose vyksta sunkiau.

Vandenilinës jungtys yra stipresnës neidispersinës-Londono sàveikos ir jas suda-ranèiø molekuliø medþiagos yra skystos netesant daug aukðtesnei temperatûrai nei dis-persiniø-Londono sàveikø sàlygoti skysèiai.Kaip matëme, tik organogeniniai deguoniesar azoto atomai (vëlgi neskaitant floro) turiiðskirtinai stiprias vandenilines jungtis. Ta-èiau ðiø atomø maþiausiø molekuliø amo-niako ir vandens sudarytø skysèiø savybësskiriasi, amoniako kietëjimo ir virimo tem-peratûros –77,8°C ir –33,4°C yra pastebi-mai þemesnës nei vandens 0,0°C ir +100°C(amoniako ir vandens analogai fosfinas PH3ir sieros vandenilis SH2 vandeniliniø jung-èiø nesudaro).

Be to, vandeniliniø jungèiø sudaryti skys-èiai struktûrizuotumu iš esmës skiriasi nuodispersiniø-Londono sàveikø sàlygotø skys-èiø. Kaip matëme, vandenilinës jungtys yraorientuotos Y atomo nepadalintos poros or-bitalës kryptimi, ir vandeniline jungtimi su-jungtos molekulës tampa orientuotos josatþvilgiu. Vis dëlto vandenilinës jungties ener-gija tik nedaug didesnë uþ ðiluminio judëji-mo vidutinæ energijà, ir taip sujungtos mole-kulës dël fluktuacijø iðbûna gana trumpà lai-kà (milijardines sekundës dalis – nanose-kundes). Vis dëlto tokiame skystyje dalis mo-lekuliø (ir gana didelë) yra tarpusavyje orien-tuotos, iðsidësto ne visai chaotiðkai ir toksskystis jau yra struktûrizuotas.

Vandens molekulës dviejø vandeniliniøjungèiø vandenilio atomai priklauso vienaimolekulei, o tos molekulës sudaromø kitødviejø vandeniliniø jungèiø vandenilio ato-mai – dviem kaimyninëms molekulëms.Ðios vandens molekulës sudaromos ketu-rios vandenilinës jungtys yra orientuotos si-metriðkai, nes dvi jungtys yra vienoje plokð-tumoje, o kitos dvi – statmenoje pirmajai.Taip simetriškai susijungusios kelios deðim-tys vandens molekuliø sudaro ledo mikro-kristalëlius – klasterius, kuriuose yra dides-në dalis vandens molekuliø ir todël vandensstruktûrizuotumas yra didelis (suðalæs van-duo tampa ištisiniu klasteriu – ledu, kuriostruktûra yra tokia pat kaip deimanto)*.

Tuo tarpu amoniako molekulës trijø van-deniliniø jungèiø vandenilio atomai priklau-so vienai molekulei, o vienos vandenilinësjungties vandenilio atomas priklauso kitai,kaimyniniø molekuliø iðsidëstymas nëra tokssimetriðkas ir mikroskopiniø kvazikristaliniøklasteriø beveik nesusidaro. Tad skysto amo-niako struktûrizuotumo laipsnis yra maþes-nis nei vandens, ir nuo to taip pat priklauso,kad skysto vandens temperatûra yra aukð-

tesnë ir temperatûros intervalas daug pla-tesnis nei skysto amoniako. Aukðtesnë van-dens temperatûra lemia greitesná (bio)che-miniø reakcijø greitá, o didesnis temperatû-ros intervalas leidþia gyvybei egzistuoti esantdidesnei sàlygø ávairovei. Todël vanduo yratinkamesnis gyvybei nei amoniakas.

HidrofobiðkumasKaip matyti, vanduo yra tinkama aplinka

gyvybinëms funkcijoms, nes, bûdamas la-biau struktûrizuotas nei amoniakas ir kitiskysèiai, jis sudaro molekulines struktûras,kurios yra stabilizuojamos netirpiø hidrofo-biniø angliavandeniliniø molekuliø ar mak-romolekulës daliø –CH3 , –CH2–CH3, –C6H5ir kt. Ðios angliavandenilinës molekulës armolekuliø dalys yra netirpios todël, kad apiehidrofobines-nepolines molekules, kaip irvandenyje, susidaro ledo klasteris, taèiau jáðiø molekuliø dispersinës-Londono sàveikosdar papildomai stabilizuoja. Todël hidrofo-bines molekules gaubiantis klasteris tampastabiliu ledo karkasu ir jo molekulës neten-ka slenkamojo judëjimo (sumaþëja jø entro-pija), o ðiluma iðsisklaido á aplinkà. Vandensmolekuliø judëjimas tokiame ledo klastery-je sulëtëja, jos silpniau smûgiuoja á atskirashidrofobines molekules ir fluktuacijos, kuriosgali ardyti ðá dariná, labai suretëja. Dël to hid-rofobiniø molekuliø sankaupa vandenyje yrastabilizuojama ir vandenyje neiðtirpsta.

Kai vandenyje susiduria dvi hidrofobi-nës, stabiliu ledo karkasu padengtos mo-lekulës, tai jos susilieèia ðiais ledo karka-sais. Kadangi kiekvienà karkasà stabilizuojahidrofobiniø molekuliø dispersinës-Londo-no sàveikos, jø susilieèianèius ledo karka-sus veikia abiejø hidrofobiniø molekuliøprieðingø krypèiø dispersinës-Londono sà-veikos ir jos kompensuojasi. Tad tarp abie-jø hidrofobiniø molekuliø esanèias karka-so vandens molekules nebeveikia stabili-zuojanèios hidrofobiniø molekuliø disper-sinës-Londono sàveikos ir juose esanèiosvandens molekulës gali judëti taip pat lais-vai, kaip ir visame skystyje. Tada vandensmolekulës ið tarpo tarp abiejø hidrofobiniømolekuliø iðsiskirsto ir pastarosios sulim-pa, o jas abi dabar jau apgaubia ir stabili-zuoja iðtisinis ledo klasteris. Taip vandensgebëjimas sudaryti nestabilius klasterius,kuriuos sutvirtina nepoliniø molekuliø dis-persinës-Londono sàveikos, nulemia hid-rofobiniø molekuliø sudarytos struktûrosstabilizavimà ir netirpumà (þr. minëtàstraipsnelá „Vanduo – gyvybës statybinin-kas…O gal montuotojas“).

Kaip matyti, vanduo yra daug tinkames-në aplinka gyvybei funkcionuoti nei kitiskysèiai. Pirmiausia vandens kietëjimo ir vi-rimo temperatûros yra þenkliai aukðtesnësnei kitø maþø molekuliø skysèiø ir dël tocheminës bei biocheminës reakcijos vyks-ta pakankamai greitai. Kartu ðios tempera-tûros nëra tokios aukðtos, kad greitai suir-tø susidariusios molekulës. Antra vandens

savybë, kuri daro já tinkamiausiu skysèiu gy-vybei, yra didelis jo struktûrizuotumo laips-nis, o tai leidþia iš netirpiø hidrofobiniø mo-lekuliø susidaryti stabilioms struktûroms.

Tokios organogeniniø anglies, azoto,deguonies ir vandenilio atomø ir ið jø suda-rytø maþø ir makromolekuliø savybës juosskiria nuo kitø atomø ir jø sudaromø mole-kuliø. Ið ðiø atomø gali susidaryti didþiulëávairovë maþø molekuliø , taip pat ir van-dens, ir tik ið ðiø atomø maþø molekuliø-monomerø susidaro ir makromolekulës.Tarp ðiø makromolekuliø yra ir tokiø, kuriøsavybës yra suderintos taip, kad jos galivykdyti ávairiausias gyvybës funkcijas ir nuojø priklausë gyvybës atsiradimas ir išsilai-kymas Þemëje.

Bus daugiau

*P.S. Ðalia kitø vanduo turi ir dar vienàiðskirtinæ savybæ – jis sunkiausias ir tankiau-sias esant +4 oC ir pleèiasi tiek didinant,tiek ir maþinant temperatûrà. Todël ledas yralengvesnis uþ vandená, plaukioja vandenspavirðiuje ir vanduo ðàla á ledà ne nuo dug-no, o pavirðiuje. Tuo tarpu kitos skystos arbetvarkës amorfinës bei kristalinës medþia-gos didinant temperatûrà pleèiasi, o maþi-nant – traukiasi. Tokia medþiagø savybë pri-klauso nuo to, kad didinant temperatûrà di-dëja molekuliø ðiluminio judëjimo greitis,jos tarpusavyje stipriau stumdosi, tarp jø di-dëja vidutinis atstumas ir todël medþiagospleèiasi, maþëja jø tankis ir jos lengvëja. Ma-þinant temperatûrà viskas vyksta prieðingai.

Vandens iðskirtinumà lemia jo struktûrosypatumas, nes vanduo susideda ið ledo mik-rokristalëliø ir tarp jø esanèiø amorfiniø sri-èiø. Ledo mikrokristalëliuose tarp tvarkingaiiðsidësèiusiø vandens molekuliø yra ertmës,o amorfinëse srityse vandens molekulës ið-sidësto netvarkingai ir tas tuðtumëles uþpil-do. Todël amorfinëje srityje vandens mole-kuliø tankis yra didesnis nei kristalinëje-aþû-rinëje struktûroje ir dël to skysto vandens tan-kis yra didesnis ir ledas yra lengvesnis.

Vandens plëtimasis priklauso nuo ledomikrokristalëliø, amorfinës srities dydþio irkiekio kitimo. Kylant temperatûrai maþëja le-do mikrokristalëliø dydis ir kiekis bei didëjaamorfinë sritis, dël to vanduo traukiasi ir di-dëja jo tankis. Taèiau kylant temperatûrai di-dëja vandens molekuliø ðiluminio judëjimogreitis, jos tarpusavyje stipriau stumdosi irtodël amorfinëje srityje ir ledo mikrokristalë-liuose didëja tarpmolekulinis vidutinis atstu-mas – vanduo pleèiasi, maþëja jo tankis ir jislengvëja. Ðiø dviejø prieðingai veikianèiø pro-cesø balansas ir nulemia vandens elgesá kin-tant temperatûrai. Esant +4 oC ðiø procesøbalansas yra toks, kad vanduo yra sunkiau-sias. Temperatûrai maþëjant nuo +4 oC di-dëja mikrokristalëliø dydis ir kiekis ir vanduo,o po to ir ledas, lengvëja. Temperatûrai di-dëjant nuo +4 oC jau vyrauja molekuliø ðilu-minio judëjimo greièio átaka ir nuo to van-duo pleèiasi, maþëja jo tankis ir jis lengvëja.


1844 m. J.Chodzka buvo komandiruo-tas á Pulkovo observatorijà susipaþinti sunaujaisiais geodeziniais darbais bei apa-ratûra. Vyriausiuoju Kaukazo korpuso ge-nerolu tapus S.Voroncovui, buvo sudary-tas ir 1846 m. patvirtintas trianguliacijosprojektas. Darbus numatyta pradëti 1847m. ir atlikti per 6 metus, jø virðininku pa-skirtas J.Chodzka, kuriam vëliau suteiktaspulkininko laipsnis.

Sunku ásivaizduoti, kiek ávairiausiø kliû-èiø J.Chodzkai teko áveikti atliekant Uþkau-kazës trianguliacijà. Daugumà stebëjimøteko atlikti kalnø virðûnëse, kurios sken-dëjo amþinuose sniegynuose. Uþkauka-zës kalnagûbryje tik keleto virðûniø snie-gas iðtirpdavo vos vienà du mënesius.

Araratas (5165 m) – þinomiausias kal-nas krikðèioniðkame ir musulmoniðkamepasaulyje. Jis yra aukðèiausias Turkijoje irantrasis po Elbruso (5642 m) Europoje (jei-gu Turkijà priskirsime Europai).

Nuo bibliniø laikø þmonës svajojo ákop-ti á jo virðûnæ. Tuomet kopimà á kalnus visilaikë rizikingu ir beprasmiðku uþsiëmimu.Garbingiau dràsà rodyti kare. (Alpinizmo,kaip sporto, atsiradimas siejamas su pirmuprancûzø ákopimu á tuo metu aukðèiausialaikytà Europoje Monblano virðûnæ 1786metais.) Taèiau Araratas iðskirtinis, tai kal-nas legenda. Senajame Testamente ir Ko-rane Araratas apraðomas kaip þmonijos të-vynë, kur þmogus pirmàkart þengë ant ne-gyvenamos þemës. Èia Nojus iðlipo ið sa-vo laivo, kai tvanas viskà sunaikino. Tikima,kad Arka iki ðiol yra Ararato virðûnëje.

Tik praëjus daugiau nei 500 metø poðio garsaus venecijieèio keliautojo apsi-lankymo prie Ararato, 1829 m. spalio 9 d.(pagal senà stiliø rugsëjo 27 d.) 37 metøvokieèiø profesorius, gimæs Rusijoje,Friedrichas Parotas (Johann Jacob Fre-derick von Parrot, 1791–1841 m.) su pen-kiais vyrais, tarp kuriø buvo ir rusø karei-vis, ið pagarbos rizikingam þygiui po ap-siaustu apsivilkæs paradinæ uniformà, iðtreèio karto pasiekë virðûnæ. Tai buvo nuo-stabi akimirka. Svarstydamas, kur tiksliaigalëjo sustoti Nojaus laivas, Parotas þvel-gë á didingà Ararato slëná su Jerevanomiestu – tamsia dëme, „ne didesne negumano delnas“. Ávykiui paþymëti buvo pa-statytas medinis kryþius.

Po vokieèio 1834 m. á kalnà pamëginolipti rusas Spaskis Avtonomovas, turëda-mas labai originalø tikslà: patikrinti, ar tik-rai nuo Ararato virðûnës dienà galima ma-tyti þvaigþdes, kaip neva teigæs vienas ðvei-caras, ákopæs á Monblano kalnà.

Kalbant apie ketvirtàjá kopimà 1850 m.rugpjûtá, kuris laikomas moksliniu þygdar-biu, nes ypaè sunkiomis gamtinëmis sàly-

lininkai, daug rusø karininkø ir 60 kareiviøbei kazokø, vadovavo Vilniaus universite-to fizikos ir matematikos magistras, poetoAdomo Mickevièiaus draugas, tapæs rusøarmijos pulkininku, Juozapas Chodzka.

Ekspedicijos tikslas buvo išmatuoti va-dinamuosius zenitinius atstumus iki trigo-nometriniø punktø. Mat per trejus metusJ.Chodzka suspëjo atlikti milþiniðkà dar-bà – sukûrë trigonometriná tinklà Uþkau-kazëje, kuris leido sudaryti tikslø ðio krað-to þemëlapá. Ararato virðûnæ jis stebëjo ið122 ásteigtø punktø ir ið visø gavo patvirti-nanèias iðvadas apie jo absoliutiná aukðtánuo jûros pavirðiaus. Kuris tiksliausias ið-matavimas ið 122 atitinka tikrovæ? Atsaky-mà buvo galima gauti tik apsilankius pa-èioje Ararato kalno virðûnëje.

Ekspedicija buvo pradëta vidurvasará,liepos mënesá, taèiau kalnuose ðaltis, snie-

Galerijoje „A“ – J.Danio ðvyturiai

Lietuvis,pasiekæs legendinio

Ararato kalnovirðûnæ

Atkelta ið 27 p. Markas Polas 1295 m. teigë, kad dau-gelá amþiø èia gyvenantys armënai ir persaibuvo ásitikinæ, jog ákopti á Araratà neámano-ma ir kad nuo tvano laikø niekam nepavykspasiekti „akinanèios sidabro kepurës“. Vi-sus baugino ne tik kalno aukðtis ir amþinassniegas jo virðûnëje, bet ir mistiniai dalykai,laukiantys dràsuoliø, tokie kaip „sniego kir-mëlës – nedidelës, baltos ir tokios ðaltos“.

gomis buvo atlikti geodeziniai matavimaiDidþiojo Ararato virðûnëje, su pasididþia-vimu galima raðyti ir Vilniaus universitetovardà. Taip pat ir Lietuvos – ðalia Rusijos,Baltarusijos ir Lenkijos, – nes tai didþiuleiekspedicijai, kurios sudëtyje buvo 5 moks-

autoriaus anûko Giedriaus Nako pirðtø.Dalyviai daugiau kaip dvideðimt minuèiøgërëjosi M.K.Èiurlionio ir F.Listo muzika.Pirmasis autorius pasirinktas neatsitiktinai:visa Lietuva graþiai mini kompozitoriausðimtàsias mirties metines.

Nutilus paskutiniams akordams, biblio-tekos direktorë, galerijos „A“ sumanytojaRimutë Abramèikienë visus pakvietë á pa-rodà. Jaukioje patalpoje dalyviø laukë dvi-deðimt du didelës apimties stendai, pasa-kojantys apie mûsø kraðtà plaèiai iðgarsi-

Julius NORKEVIÈIUS

Prie deðimtmeèio artëjanti VGTU bib-liotekos galerija „A“ beveik kas mënesá, okartais ir daþniau lankytojus supaþindinasu jaukioje salytëje laikinai stenduose ási-kûrusiais turtais. Daþniausiai tai bûna gar-siø ir maþiau þinomø dailininkø, kitos sri-ties menininkø kûriniai, kolekcininkø gau-siø kolekcijø atspindþiai. Ðá kartà parodossalëje „apsigyveno“ inþinieriaus Juozo Vin-cento Daniliausko-Danio kûryba: ðio gar-baus lietuvio projektuoti ir Kanados upë-se pastatyti švyturiai.

Parodos tematika nebûdinga galerijai„A“. Todël ir jos sutiktuvës prasidëjo ne-tradiciðkai. Organizatorius kviesti prie sten-dø sulaikë bibliotekos fojë pripildæ muzi-kos garsai, kurie liejosi iš po Muzikos ir te-atro akademijos doc. Daumanto Kirilaus-ko fortepijono klasës antrakursio, parodos

Sutiktuviødalyviai priegraþiausioJ.Daniošvyturio

AnosPETKEVIÈIENËSnuotr.


go pûgos siautëjo tarytum þiemà. Be to,J.Chodzka su savo bendraþygiais pakliu-vo á „audros ir perkûnijos vidurá“.

1850 m. J.Chodzka ákopë á DidþiojoArarato iðkilesnæ vakarinæ virðûnæ ir ten pa-statë kryþiø. Virðûnëje iðbuvo 5 paras, bemeteorologiniø stebëjimø, atliko 134 trian-guliaciniø punktø zenitinius atstumø ma-tavimus. Tai buvo aukðèiausias taðkas, ku-riame buvo daromi geodeziniai matavimai.

J.Chodzkai buvo visiðkai nesvarbu, kasið jo bûrio pirmasis pasieks Ararato virðû-næ. Ar pats ekspedicijos virðininkas, ar eili-niai kareiviai, nes jie privalëjo pirmieji þygy-je nuþymëti berþinëm gairelëm kelià ledy-nu. Pasiekæ virðûnæ kareiviai iðrausë dvi gi-lias duobes, kuriose árengë dvi palapines.Vienà pulkininkui J.Chodzkai, kità – virëjui.Virëjai ir kiti ekspedicijos dalyviai virðûnëjekeitësi kiekvienà dienà, o J.Chodzka iðgy-veno virðûnëje visà savaitæ. Tai buvo nere-gëtas þygdarbis alpinizmo istorijoje.

Nepaisydamas ðalèio, ðkvalinio vëjo,J.Chodzka vykdë geodezinius stebëjimus,matavimus po 3–4 valandas be pertrau-kø. Auðtant jis stebëjo melsvame ûkano-tame danguje Elbrusà, iki kurio buvo be-veik 500 kilometrø. Labai aiðkiai buvo ma-

Meðkoniøpunktas(Vilniaus r.)

tyti Kazbeko kalnas, stûksantis uþ 300 ki-lometrø. Tuo tarpu virëjai kûrendami an-glis virë valgá, katilëlyje ðildë á ledà suðalu-sá vynà. Ir tik tada, kai virðûnë pasislëpda-vo debesyse, suðalæs jis ateidavo á savopalapinæ pasiðildyti prie þaiþaruojanèiø an-gliø. Tik nusileidæs ið Ararato virðûnësJ.Chodzka pastebëjo, jog nuðalo kojas.

Jam pavyko aptikti F.Paroto ekspedi-cijos pëdsakus ir ásitikinti jo sàþiningumu.Per septynias dienas Ararato virðûnëje jisatliko viskà, kà buvo numatæs, – 22 mata-vimus. Taèiau ne tik dþiaugsmo, bet ir siel-varto atneðë ekspedicija. Gyvenimasaukðtikalnëje ir neáprastos klimatinës sà-lygos pakirto topografo P.Aleksandrovosveikatà – sunkiai susirgæs metams bai-giantis jis mirë.

Kaip ekspedicijoje patirti sunkumai at-siliepë kareiviø sveikatai, istorija nutyli.J.Chodzka iðgyveno iki 80-ties metø. Á Ara-rato virðûnæ jis ákopë turëdamas 50 metø.

Savo stebëjimus J.Chodzka apraðëstraipsnyje „Stebëjimø suvestinë, atlikta1851 m. liepos mën. 16/28 Kaukaze irUþkaukazëje“ ir 1852 m. knygoje „Kauka-zo uþraðai, rusø imperijos geografijos drau-

gijos“. 1854 m. J.Chodzka uþbaigë kapi-taliná savo darbà apie trigonometrinius ma-tavimus, atliktus Uþkaukazës kraðte. Ðiuosir kitus tikslius trianguliacinius darbusJ.Chodzka pradëjo 1852 m. gruodá, turë-damas generolo laipsná. Vëliau paskirtasgeodezijos bûrio virðininku. Uþ pasiðven-timà darbe jis apdovanotas Generalinioðtabo Stanislovo 1-ojo laipsnio ordinu.1860 m. jis pradëjo vadovauti Ðiaurës Kau-kazo trianguliacijai, o 1862 m. jam suteik-tas generolo leitenanto laipsnis. Taip pasi-baigë aktyvus darbas karinëje tarnyboje.

1865 m. J.Chodzka vël ëmësi matavi-mø. Jo dëka Uþkaukazës trianguliacinistinklas per Ðiaurës Kaukazà buvo sujung-tas su europinës Rusijos, o per jà – suEuropos trianguliacijos tinklu. Nors ir ið-ëjæs á pensijà, J.Chodzka ir toliau dirbomokslinio tyrimo darbà. Jis buvo išrink-tas daugelio draugijø tikruoju nariu, 1868m. Rusø imperijos geografø draugija su-teikë aukðèiausià apdovanojimà – DidájáKonstantinovo medalá. Mokslininkø komi-sija, áteikdama ðá apdovanojimà, paskel-bë, jog generolo J.Chodzkos atlikta trian-guliacija pagal tikslumà atitinka ne tik kar-tografinius, bet ir aukðèiausius geodezi-nius reikalavimus.

J.Chodzka mirë Tbilisyje 1881 m. ko-vo 5 dienà. Jo praktiniø ir moksliniø darbøvertë tokia didelë, kad po 20 metø, 1901m., Rusijos geografø draugijos Kaukazoskyrius ásteigë J.Chodzkos vardo aukso irsidabro medalius uþ geriausius geografi-jos mokslo darbus apie Kaukazà. TaèiauJuozapas Chodzka visuomet prisiminda-vo Vilniaus universitetà ir jo rektoriø prof.J.Sniadecká, kurio skatinamas tapo áþymiugeodezijos specialistu.

nusio inþinieriaus Juozo Vincento Daniliaus-ko, kurá tremtis paskatino sutrumpinti pa-vardæ á Danio, gyvenimà ir techninæ kûry-bà, aktyvià visuomeninæ veiklà Pasaulio lie-tuviø bendruomenei, laisvalaikio pomëgius.

Vytauto Didþiojo universiteto Hidrau-likos katedros absolventà karo audros, at-neðusios ir antrà Lietuvos sovietinæ oku-pacijà, nubloðkë á Vakarus. 1949 m. ga-bus ir perspektyvus inþinierius persikëlë áKanadà. Turëdamas puikø profesiná pa-sirengimà, tai patvirtino ir þurnale „Tech-nika ir ûkis“, kituose techniškos kryptiesleidiniuose spausdinti jo ádomûs, dalykiðkiraðiniai, ið karto gavo projektuotojo dar-bà. Projektavo ir statë uþtvankas, priþiû-rëjo ðv. Lauryno upës hidroelektriniø, uþ-tvankø projektavimà bei statybà. 1959 m.Juozas Danys skiriamas Kanados susi-siekimo ministerijos Laivininkystës áren-giniø tarnybos Statybos skyriaus viršinin-ku. Šias pareigas ëjo dvideðimt metø iriðgarsëjo pasaulyje kaip nepaprastai ta-lentingas ðvyturiø projektuotojas, ledo jë-

gø tyrinëtojas. Inþinierius suprojektavodaugiau kaip 50 ðvyturiø, supylë ne vie-nà ledo salà Kanados upëse.

– Kuo ðie statiniai, iðgarsinæ lietuvá, ypa-tingi? – pakvietæs lankytojus prie bene gra-þiausio, ádomiausio J.Danio ðvyturio ma-keto, paklausë parodos autorius, VGTUMokslotyros centro docentas AlgimantasNakas ir tuoj pat paaiðkino, kad švyturiusstatë ne tik þemëje, bet ir atviruose vande-nyse, toli nuo kranto, pritaikydamas spe-cialius statybos bûdus. Todël ðvyturiø kû-rëjui reikëjo atlikti gana sudëtingus inþine-rinius skaièiavimus, tyrimus. Ne vienà ori-ginalià idëjà J.Danys pirmasis panaudojopasaulio praktikoje. Ypaè paplito jo siûlo-mi kûginio pagrindo, kuris padeda atsispirtididþiuliam ledø spaudimui, ðvyturiai. Ði lie-tuvio inþinieriaus idëja plaèiai taikoma irprojektuojant naftos gavybos bokðtus Ark-ties vandenyne.

Parodoje eksponuojamos J.Danioádomiø projektø kopijos, ávairiose konfe-rencijose skaityti praneðimai, daugiau

kaip ðeðiasdeðimties straipsniø, sukaup-tø doc. A.Nako ir laikomø VGTU Statybosmokslø muziejuje, bibliografija. Inþinieriusdaugiausia raðë ledo jëgø, ðvyturiø, uþ-tvankø ir kitokiø hidrotechniniø statiniøprojektavimo, statybos klausimais. J.Da-niui priklauso dirbtiniø salø idëja – ledodangoms stabilizuoti ir judëjimui sulaiky-ti. Tai Kanados laivininkystei labai paleng-vino veiklos sàlygas þiemà.

Lankytojai ilgëliau stabtelëjo ir prie pas-kutinio stendo. Èia 1985 m. Kanados pað-to þinybos iðleista keturiø paðto þenklø se-rija, skirta ðvyturiams, kuriø ðiame kraðtedaugiau kaip keturi ðimtai. Vieni þvalgosi iðsalø, kiti iðdidþiai stovi sunkiai prieinamosepakrantëse, vandenø apsupti ir ant seklu-mø. Á paðto þenklus perkelti ir trys JuozoDanio suprojektuoti ðvyturiai. Tai daug pa-sako apie lietuvio inþinieriaus indëlá á ðvytu-riø statybà bei kanadieèiø pagarbà jam.


Ðiø metø konferencijoje aktyviau reið-kësi jauni, gerai teoriðkai pasirengæ moks-lininkai, ieðkantys naujoviø ir jas atrandan-tys mokslo filosofijos ir sociologijos baruo-se. Mokslo istorijos sekcijoje buvo paste-bima didelë temø ávairovë ir iðskirtinis dë-mesys asmenybëms bei jø veiklos srièiøtyrimams.

Dabar jauni þmonës, pasiryþæ brautis ámokslo labirintus, stengiasi susirasti darneiðbraidytà lopinëlá tyrimø lankose. Pre-tenduojantys pasiekti gerø rezultatø filo-sofijos kryptyje rausiasi màstytojø nutipen-tø keliø nuoðalëse. Tà reiðkiná regime ávai-riose konferencijose; ieðkojimø ákarðèiofaktø galëjome pastebëti taip pat ir konfe-rencijos „Scientia et historia-2011“ sekci-joje, skirtoje filosofinio bei sociologinio po-bûdþio tyrinëjimams.

Dr. Edmundas Adomonis (LKTI) kal-bëjo apie Dudley Shapere‘o koncepcijà;ásidëmëtinas tiriamos nuostatos teiginys:mokslas yra save reguliuojantis paþinimoprocesas. Doktorantas Justas Motiejû-nas gilinosi á Larry Laudano pasiûlytà ra-cionalumo modelá, á jo aiðkinimo peripeti-jas. Dr. Þibartas Jackûnas (nepriklauso-mas mokslininkas – n.m.), pravëræs savotyrinëjimø skrynelæ, pasakojo apie tikrovësávaizdþio išraiškas, kurias apibendrinus ga-lima bûtø tarti, kad tikrovë – tai fenomenøinterpretacijø apibendrinanti visuma.

Po dr. Jono Èiurlionio (VU) sampro-tavimø apie Laiko ir Erdvës realumà, apieðiø sàvokø pagrástumà buvo ádomu iðklau-syti turiningà doc. dr. Naglio Kardelio(LKTI, VU) praneðimà „Astronomijos ir fizi-kos sankirtos helenizmo epochoje“; aið-

kindamas nagrinëjamà dalykà, atskleidþia-mà antikos kultûros panoramoje, jis argu-mentø kalba parodë esminius dabarties irsenovës dalykiniø sampratø skirtumus.

Viduramþiø filosofijos autoritetas prof.dr. Vytis Valatka (MRU), apþvelgdamas lo-gikos dëstymo ir tyrinëjimø pradþià Lietu-voje, atkreipë dëmesá á tai, kad viduram-þiais mokslas buvo suprantamas kaip uþ-dara ir iðbaigta sistema; tokio aiðkinimoadeptams rûpëjo nustatyti daiktø prieþas-tis, kurias galima paþinti per pasekmiø nag-rinëjimà; autorius pastebëjo ásimintinà fak-tà: tarp to laikotarpio filosofø sklandë nuo-monë, kad màstanti bûtybë geba juoktis.

Ðá kartà konferencijoje daugiau dëme-sio buvo skirta lietuviø iðeivijos atstovui, þy-miam JAV sociologui ir kultûrologui prof.Vytautui Kavoliui. Dr. Alvydas Noreika(LKTI), jau pasiþymëjæs kaip Kavolio dar-bø tyrinëtojas, aptarë asmenybës sampra-tà, iðsikristalizavusià moksliniame mûsø ið-eivio palikime. Prof. habil. dr. Juozas Al.Krikštopaitis (LKTI), analizuodamas kon-kretaus mokslo raidos atvejo faktus, pa-rodë, kad Kavolio pasirinkta tyrimø meto-dologija, jungianti mokslines civilizacijøanalizës ir sàmoningumo istorijos progra-mas, gali bûti produktyviai naudojama fi-losofinei mokslo istorijos refleksijai.

Pirmos konferencijos dienos programàuþbaigë trys praneðimai, pasiþymëjæ netra-diciniais tyrimø objektais ir jø iðradingais aið-kinimais. Dr. Andrius Konickis (LKTI), pasi-telkæs savo apmàstymus, skirtus Þemaitës„Trijø mylimøjø“ inscenizacijai teatro sceno-je, aptarë teksto reikðmës posûkius, kintantjo þanrinei iðraiðkai. Dr. Auðra Rimaitë (VDU)ir jos kolegë Giedrë Gudaitë perskaitë pra-neðimà, iliustruotà video bûdu; tema buvoskirta nagrinëti vadinamàjà „rizikos komuni-kacijà“ Lietuvos þiniasklaidoje; tyrimo duo-menys átikinamai parodë, kokia reali grës-më ir pavojai kyla, kai visuomenës sàmonæákaitina ðiuolaikinës informacijos priemonësir jø þmogaus sàmonæ dusinantys tinklai; šiostemos aktualumas šiandien tampa akivaiz-dus, apibendrinant globalias stichinës ka-tastrofos Japonijoje pasekmes.

Sekcijos „desertui“ buvo skirtas dr. Jo-no Rubiko (n.m.) pasakojimas apie dirbti-nio apvaisinimo kolizijas, perdëm populia-

riai iðdëstytas išraiškingu þodþiu ir intriguo-janèiais vaizdais ekrane. Pasakojimas, kurápats praneðëjas ávardijo „Narbekovas versusEdwards“, buvo pateiktas taip, tarsi prieð au-ditorijà stovëtø du hipotetiškai diskutuojan-tys oponentai. Taèiau, autoriui sukoncentra-vus dëmesá á save, dialogas tapo monolo-gu. Nepaisant šio þavaus nukrypimo, orato-rius buvo iðklausytas su pagyvëjimu.

Istorinio pobûdþio tematikai skirti pra-neðimai apëmë laikotarpius nuo viduram-þiø iki mûsø dienø. Kiekvieno autoriaus ty-rimams aptarti nepakaktø viso þurnalo ap-imties. Todël jø darbø ávairovæ apþvelgsi-me trumpai, o kai kuriuos apibûdinsimetik abstrakèiai.

Viduramþiams priskirtinas temas apta-rë du praneðëjai: habil. dr. Henrika Ilgie-viè (LKKTI) iðdëstë savo tyrinëjimø apiben-drinimus, vizualiai ir garso áraðais pateik-dama riteriø giesmes, paplitusias katali-kiškoje Lietuvos ir Lenkijos jungtinës vals-tybës kultûroje; dr. Vytautas Pocius(n.m.), pristatydamas fizikos mokytojo iðPanevëþio L.Þalio knygà „Viduramþiø fizi-kos eskizai“ (2010), paþymëjo ne tik kuk-laus, bet ir informatyvaus leidinio ypaty-bes bei edukacinæ jo vertæ.

Dr. Juozas Banionis (VPU) ir JoanaKastickaitë (MRU), aptardami Lietuvos ma-tematikos istorijos fragmentus ir Antano Juð-kos veiklà ðioje kryptyje, klaidþiojo þinomø irjau ne kartà aptartø faktø laukuose. Dr. Algi-mantas Jakimavièius (n.m.) paryškino ke-lis Mykolo Romerio veiklos bruoþus, o dr. Vy-tautas Berenis (LKTI) – Lietuvos bajorø ins-tituto veiklos (1834–1863) vaidmená Rusijosimperijos ðvietimo politikos ðviesoje. VidasGeèionis (VPU) ir dr. Romualdas Juzefo-vièius (VPU) nagrinëjo paveldo vertinimo te-matikà, aptariamà tarpukario Kauno univer-siteto periodikoje.

Pranešimus, artimus medicinos istori-jos tematikai, skaitë doktorantas Aistis Þal-nora (VU); jis nuðvietë J. Talko-Hrynevièiausnuopelnus Stepono Batoro universiteto Me-dicinos fakulteto Antropologijos katedrai(1920), o Irena Paukðtytë (VU) papasako-jo apie etinio ir teisinio reglamentavimo klau-simø, kylanèiø atliekant biomedicininius ty-rimus su þmonëmis, raidà Lietuvoje. Prof.dr. Libertas Klimka (VPU) kalbëjo apie

Konferencija

Ðiø metø pavasará ávyko jau aðtuonioliktoji Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø bendrijos konferencija, ávardinta jos turinácharakterizuojanèiu pavadinimu „Scientia et historia“. Jos misija – ir toliau ugdyti istorinæ mokslo mintá, gebanèià

analizuoti ir vertinti savo kraðto ir pasaulinio mokslo raidà, suvokti tikrovës paþinimo esminius bruoþus, ávertinti mokslovietà kultûroje. Pagal susiklosèiusià tradicijà pirmosios konferencijos dienos programà sudarë filosofinio, sociologinio

bei kultûrologinio pobûdþio praneðimai; antràjà dienà buvo išklausyti istorinës tematikos darbø autoriai.

Scientia et historia-2011

Prof. habil. dr. JuozasAlgimantas KRIKÐTOPAITIS


spalvingà ir originalià asmenybæ – Ignà Þio-gelá (1826–1891), gebëjusá suderinti gydy-tojo profesijà su keliautojo aistra.

Dr. Eglë Makariûnienë (n.m.), paskel-busi máslingai suformuluotà temà „Paukð-èiai ir varlës matematikoje ir fizikoje pagalDysonà ir Lietuvos fizikus“, paþërë daugmenkai pagrástø teiginiø, kuriuos buvolinksma klausyti. Rimtà nuotaikà konferen-cijos salëje sugràþino kiti du pranešimai:prof. habil. dr. Algirdas Motûzas (LÞU),pristatydamas savo monografijà apie prof.Antanà Stancevièiø; jis nuðvietë ðio iðki-laus mokslininko vaisingà veiklà ir nuopel-nus taikomajai agronomijai bei kitiems þe-mës ûkio mokslams, o dr. Birutë Railienë(LMA VB), nagrinëdama Lietuvos moksloistorikø konferencijø temas; ði darbðtimokslininkë pateikë dalykinës analizës ið-vadas, naudingas bûsimø konferencijø or-ganizatoriams.

Geologijos mokslams buvo skirti dupranešimai. Habil. dr. Valentinas Baltrûnas(LGGI), apþvelgdamas pastarøjø 70-tiesmetø geomokslø patirtá, këlë klausimà – galLietuvoje ðie mokslai nyksta? Konferenci-jos dalyviai, klausydami ádomius faktø pa-lyginimus, aiškaus atsakymo neišgirdo.Akademikas prof. habil. dr. Algimantas Gri-gelis (LMA, LGGI) pateikë platø praneði-mà, nuðvieèiantá akademiko Vytauto Gude-lio gyvenimà, plaèiaðakæ mokslinæ veiklà irjo vietà Lietuvos mokslo raidos panoramo-je; tema aprëpë dalykus, kurie bus plaèiauatskleisti rengiamoje monografijoje.

Prof. Juozas Al. Krikštopaitis, kalbë-damas apie 2012 m. Vilniuje ðaukiamà XXVTarptautinæ Baltijos ðaliø mokslo istorikø irfilosofø konferencijà, supaþindino auditori-jà su tokiø konferencijø patyrimu, nurodësunkumus bei problemas, kurios iðkils ðáforumà rengiant ir realizuojant jos progra-mà, ásuktà á skurdþià mûsø reikalø kasdie-nybæ. Ðiuo praneðimu Baltijos ðaliø moks-lo istorikø ir filosofø asociacijos preziden-tas ir Lietuvos padalinio (LMIF bendrijos)pirmininkas pradëjo visuotiná jo atstovauja-mos bendrijos posëdá, kurio pagrindinistikslas – patvirtinti bûsimos konferencijosiniciatyvinæ organizatoriø grupæ, jos sudë-tá, taip pat pavesti jai (a) sudaryti vietiná irtarptautiná organizacinius komitetus, (b) pa-rengti konferencijos programos metmenisir (c) iki spalio 1 d. viešai paskleisti pirmàjáinformaciná konferencijos laiškà.

Prof. DomicëlëMIKALAUSKAITË

Ne visi skysèiai vienodainaudingi þmogui

Didþiàjà þmogaus kûno dalá su-daro vanduo. Be maisto þmogusgali iðgyventi kelias deðimtis dienø,o be vandens vos keletà. Norma-liai besimaitinantis þmogus privalolaikytis fiziologiniø vandens suvar-tojimo normø. Vandens trûkumasgali ir skatinti, ir sukelti ligas. Þmo-gui senstant troðkulio jutimas ðiektiek sumaþëja, taèiau vandens po-reikis iðlieka maþdaug toks pat.

Ðiais laikais maisto pramonëgamina daugybæ ávairiø gërimø, netik vaisiø, uogø, darþoviø sulèiø,bet ir ávairiausiø nealkoholiniø sal-dintø gërimø. Pastaraisiais metaisávairiose ðalyse specialiai yra iðtir-tas gryno vandens ir ávairiø plaèiaigaminamø gërimø santykis. Ávai-rios sudëties gërimai turi daugiauar maþiau kaloringø maisto me-dþiagø, kurios padidina gaunamàenergijos kieká (kartais net 30 proc.ar daugiau) þmogaus organizme.Senyviems, turintiems antsvorio irsveikatos problemø þmonëms taigali pakenkti. Beje, pienu malðintitroðkulá taip pat nerekomenduoja-ma, nes tai papildomas kalorijøðaltinis.

Baltymø poreikis priklauso nuoþmogaus amþiaus

Þmogui senstant atsiranda po-kyèiø medþiagø apykaitos siste-moje. Dël to per tam tikrà laikà pra-deda retëti kaulai, maþëti raume-nø masë. Tiek raumenø nykimas(sarkopenija), tiek kaulø retëjimas(osteoporozë) vyksta dël to, kadðiuose kûno audiniuose sulëtëjamedþiagø apykaitos procesai.Kaulø ir raumenø audiniø pokyèiø

kai kuriems þmonëms gali atsirastijau nuo 30 metø, o jø intensyvu-mas priklauso nuo amþiaus ir gy-venimo bûdo bei sveikos mitybos– tinkamo baltymø bei atitinkamøaminorûgðèiø vartojimo.

Ðiuo metu intensyviai tiriama,kokià átakà kaulø ir raumenø apy-kaitos pokyèiams gali turëti ávairiosaminorûgðtys. Yra nustatyta, kadkaulus ypaè stiprina tokios amino-rûgðtys, kaip lizinas ir prolinas, norssvarbu organizmà aprûpinti ir viso-mis kitomis aminorûgðtimis. Lizinogausu þuvyse, mësoje, pieno pro-duktuose ir daugelyje kitø maistoproduktø. Prolinas dar ne taip se-niai buvo priskirtas prie nebûtinøaminorûgðèiø, taèiau dabar nusta-tyta, kad ði aminorûgðtis labai rei-kalinga ne tik kaulinio audinio tvir-tumui palaikyti bei sustiprinti, bet irraumeninio audinio baltymø sinte-zei padidinti ir reikiamam apykai-tos lygiui palaikyti. Taèiau visosaminorûgðtys, kaip ir kitos maistomedþiagos, turi savo maþiausias irdidþiausias normas, todël ðia kryp-timi orientuojasi ir bûsimi praktiniaimitybos klausimai.

Literatûros duomenimis, iðty-rus daug (3000) 70–79 metø þmo-niø, trejus metus vartojusiø neþy-miai padidintà baltymø kieká, t.y.po 0,8 gramo kilogramui kûnosvorio (fiziologinë norma suaugu-siam þmogui – 0,7 g/kg), nustaty-ta, kad padaugëjo kûno raumenøbaltymø. Ið to daroma iðvada, kad,ir nedaug padidinus suvartojamøbaltymø kieká, senyvame amþiujegalima kiek pristabdyti raumenø sil-pnëjimà. Ypaè svarbu, kad tiek ne-daug padidinus baltymø kieká, ne-paþeidþiama inkstø funkcija arba,tiksliau sakant, saugiai iðskiriamasapykaitos produktas kreatininas.Todël kreatinino nustatymas galë-tø bûti taikomas ir profilaktiniuosesveikatos patikrinimuose.

Kai kurios sveikosmitybos nuorodos


nepriklausantistinkluose – fizikos

Nuostoliai

nuo mûsø

dësnis,

Kasmet visos Lietuvos ðilumos tieki-mo ámonës sulaukia daugybës priekaið-tø dël „þaliuojanèiø“ ðilumos trasø ir dëlto patiriamø nuostoliø. Þmonës piktinasi,kad „ðildoma þemë“, kad trasose praran-dama didelë dalis ðilumos, kuri galëtø bûtipanaudota jø bûstø ðildymui. Þiniasklai-doje netgi pasirodo publikacijø, kurioseávairûs specialistai imasi apskaièiuoti,kiekgi prarandama per vamzdþius, kol ði-luma pasiekia vartotojus. Komentatoriaiinternete tradiciškai piktinasi, kad „nei val-dþia, nei ðilumininkai nieko nedaro, kadtrasos „neþaliuotø“, ir t.t.

Nors AB „Kauno energija“ nuolat pa-teikia šia tema informacijos, skaitant tokiaspublikacijas susidaro áspûdis, kad ji kaþ-kodël nepasiekia þmoniø akiø, kad ðilu-mos tiekëjai pateikiami taip, lyg jie sàmo-ningai siektø švaistyti ðilumos energijà irkad jie nieko nedaro, kad ta energija ne-bûtø ðvaistoma. Taip pat susidaro áspûdis,kad tuo sàmoningai siekiama sudaryti vosne kenkëjiðkà ðilumos tiekëjø ávaizdá.

Galime dràsiai teigti, kad taip nëra.Energija nëra ðvaistoma, o kad þolë virðtrasø neþaliuotø, daroma daug ir nuosek-liai, atsiþvelgiant á technines galimybes irturimas lëðas.

Pirmiausia reikia pripaþinti: taip, nuos-toliø energijos perdavimo tinkluose visið-kai iðvengti neámanoma. Taèiau tai nor-malus, fizikos dësniais paaiðkinamasreiškinys. Nuostoliai susidaro dël skirtin-gø temperatûrø kûnø susilietimo, dël var-þos elektros tinkluose, dël atsirandanèiønesandarumø, avarijø ir dël daugybës ki-tø prieþasèiø, kuriø visø ir neiðvardysime.Tokia yra gamta. Skandinavijos šalyse,kur centralizuotas šilumos tiekimo tinklasyra labiausiai išplëtotas, nuostoliø taip patyra. Ten jie sudaro apie 12 procentø.

Kitos nuostoliø susidarymo prieþas-tys gali bûti nesankcionuotas energijosvartojimas, tyèinis ar netyèinis tinklø su-gadinimas, netikslus rodmenø deklaravi-

mas ir kt. Dël tokiø prieþasèiø susidaronuostoliø netgi vandentiekio tinkluose.Kai kada jie siekia net 32 proc. (šaltinis –Valstybinë kainø ir energetikos kontrolëskomisija, www.regula.lt).

Antra, šilumos energijos praradimaielektros gamybos procese iðties áspûdin-gi: daugelyje valstybiø elektros energijagaminama stambiose ðiluminëse (kon-densacinëse) elektrinëse, kuriose didþiojidalis (iki 75 proc.) ðilumos energijos ne-iðvengiamai iðmetama á aplinkà (ðildoeþerus, orà). Lietuvoje didþiausia konden-sacinë elektrinë veikia Elektrënuose. To-kiø elektriniø energetinio naudingumo ko-eficientas siekia tik apie 40 procentø. Aki-vaizdu, kad èia energijos nuostoliai yranet apie 60 proc. (šaltinis – „Šilumos var-totojo vadovas“, Vilnius, LŠTA, 2011).

Treèia, labai svarbu suprasti, kad

nuostoliai egzistuoja visuose energijosar iðtekliø perdavimo tinkluose. Ne tikšilumos. Norint iðsiaiðkinti tiksliau, reikë-tø pradëti nuo fizikos. Kiekvienas, kurisnors ðiek tiek atsimena jà ið mokykliniovadovëlio, þino, jog energijos perdavi-mo grandyje dël varþos arba dël sàvei-

kos su kitais kûnais dalis energijos neið-vengiamai prarandama. Tai yra dësnis.Dalis vidaus degimo varikliø energijosprarandama perduodant jà á automobi-lio ratus (naudingumo koeficientas – tikapie 40 proc., kita energijos dalis pavirstaá ðilumà), dalis elektros energijos praran-

Ûdrys STASELKAAB „Kauno energija“


Pastatø grupës pagal suvartojimà Faktinis vidutinissuvartojimas 1 m²

šildymui (kWh)

1 lentelë

Maþiausias (Radvilënø pl. 5) 12,93Vidutinis (Partizanø g. 198) 30,19Didelis (Baltø pr. 2) 36,95Labai didelis (Sàjungos a. 10) 65,81

dama, kai lemputës šviesdamos šildoaplink save esantá orà, dalis – kol elek-tros energija ið elektrinës atkeliauja ikivartotojo. Pavyzdþiui, elektros energijosperdavimo tinkluose nuostoliai siekia 12proc. (šaltinis – „Lietuvos energetika2009“, Kaunas, LEI, 2010), tik kaþkodëlapie juos niekas nekalba. Greièiausiai to-dël, kad ðiø nuostoliø tiesiog nematytiplika akimi. Matyti tik vieninteliø ðilumostiekimo tinklø nuostoliai, kadangi þiemà,ypaè esant neðaltam orui (temperatûraisvyruojant apie 0 °C), sniegas virð trasø

nutirpsta pirmiausia. Taip yra dël to, kadðilumneðis (termofikacinis vanduo), per-neðantis ðilumà ið aukðtos temperatûrosaplinkos, visada dalá jos atiduoda þemes-nës temperatûros aplinkai, t.y. vamz-dþiui. Nuo jo – trasoje esanèiam orui irvirð trasos esanèiai þemei. Tai taip patyra dësnis.

Be to, nuostolius perdavimo tinkluo-se galima traktuoti ir kaip energijos ar ið-tekliø transportavimo sànaudas. Juk kiek-

vienai prekei atveþti iki parduotuvës rei-kia tam tikrø sànaudø. Energijos tiekimosrityje – tas pats. Transportavimo sànau-dos áskaièiuojamos á prekës kainà ir visitai laiko normaliu dalyku. Kalbant apie ði-lumos tiekimà, transportavimo sànaudoskaþkodël tampa nebepriimtinos.

Kitas klausimas – kiek energijos pra-randama ir kas daroma, kad praradimøbûtø maþiau. Ðiuo metu ðilumos energi-jos praradimai tiekimo tinkle sudaro tik

(PUR) izoliuoti vamzdþiai, kuriø ðilumoslaidumo koeficientas yra þenkliai maþes-nis uþ dabar esamø vamzdþiø. Nuo 2000-øjø AB „Kauno energija“, atnaujindamatrasas, nuostolius ðilumos tinkluose su-maþino 61 procentu.

AB „Kauno energija“ nuosekliai mo-dernizuoja ir atnaujina centralizuotà ði-lumos tiekimo tinklà. Bûtina suprasti, kadtinklø atnaujinimas – tai milþiniðkos in-vesticijos ir kad lëðø nëra tiek, kad gali-ma bûtø atnaujinti visas Kauno ðilumostrasas ið karto. Kasmet yra pakeièiamavidutiniškai apie 5,5 km ðilumos perda-vimo tinklø; 2010-aisiais buvo atnaujin-ta net 8,5 km tinklø. Lëðø ðaltinis šilu-mos tiekimo tinklams atnaujinti yra ilga-laikio turto nusidëvëjimas, banko pasko-los ir Europos Sàjungos struktûriniai fon-dai. 2006–2007 m. bendrovë sëkmingaipanaudojo 3,38 mln. Lt Europos Sàjun-gos struktûriniø fondø paramà, uþ kuriàbuvo rekonstruotos dvi magistraliniø ði-lumos tiekimo tinklø atkarpos. 2009 m. –

3,36 mln. Lt, o 2010 m. – net 5,19 mln.litø. Antra tiek ðiems projektams finansuotibendrovë prideda ið savo ar skolintø lë-ðø. Bendra 2009–2012 m. ágyvendinamøir ES remiamø projektø vertë, ávertinant irbendrovës lëðas, sieks 37,8 mln. Lt. Pa-gal AB „Kauno energija“ 2010 m. pateik-tas naujas paraiškas Europos Sàjungosparamai gauti praðoma 5,8 mln. litø.

Atnaujinti šilumos tiekimo tinklus rû-pinamasi visoje respublikoje. Tam skiria-ma lëðø iš Europos Sàjungos struktûri-niø fondø. Pagal 2004–2006 m. bendro-jo programavimo dokumento (BPD) 1.2priemonës „Energijos tiekimo stabilumo,prieinamumo ir didesnio energetikosefektyvumo uþtikrinimas“ veiklø grupæ„Energijos tiekimo tinklai“ Lietuvoje jauyra panaudota 282,6 mln. Lt paramos lë-ðø. Pagal 2007–2013 m. VP2 Ekonomi-kos augimo veiksmø programos VP2-4prioriteto „Ekonominë infrastruktûra“ prie-monæ VP2-4.2-ÛM-02-K „Ðilumos tiekimosistemos modernizavimas ir plëtra“ I kvie-timu šiam tikslui skirta 116,1 mln. Lt, IIkvietime numatyta skirti 48,8 mln. Lt.

Šilumos tiekimo tinklas ir ateityje busatnaujinamas bei modernizuojamas. No-rint dar sparèiau maþinti šilumos netek-tis, reikia kiekvienais metais atnaujintibent iki 12 km vamzdyno. Tai leistø jassumaþinti dar 5–7 procentais.

Gaila, bet, kritikuodami ðilumos tie-këjus dël neišvengiamø nuostoliø, gy-ventojai daþnai nutyli, kiek šilumos jiepraranda per maþos ðiluminës varþosnamø sienas, nesandarius langus, ne-uþsidaranèias laiptiniø duris, neapðiltin-tus stogus bei iðduþusius rûsiø lange-lius, taip pat neracionaliai vartodami ði-lumà. Ðios gyventojø netektys sudaroapie 30–40 proc. visos pastatuose su-vartojamos ðilumos energijos. Ðtai kurslypi didieji gyventojø praradimai ir kuoiðties derëtø susirûpinti, siekiant taupytiðilumà. Kaip matome lentelëje, skirtin-gose pagal ðilumines savybes pastatøgrupëse ðilumos suvartojimas skiriasidaugiau nei 5 kartus.

Beje, reikia pabrëþti, kad ðilumos tie-kimo tinklø atnaujintos atkarpos jau „ne-bebado“ þmonëms akiø. Sniegas ant jønutirpsta kaip ir visur kitur. Pateikiame ke-letà nuotraukø, kuriose akivaizdþiai ma-tyti ribos tarp rekonstruotø ir nerekonst-ruotø ðilumos tiekimo vamzdynø. Taip patpridedame vieno Petraðiûnø daugiabuèiotermoviziná vaizdà, kuriame netgi galimamatyti, kur išdëstyti radiatoriai. Šis vaiz-das iliustruoja, kokia prasta daugelio dau-giabuèiø termoizoliacinë bûklë.

apie 18 procentø. Tainëra didelis rodiklis.Lietuvos vidurkis yraapie 16–17 procentø.Šiuo metu AB „Kaunoenergija“ eksploatuojaapytikriai 400 km šilu-mos tiekimo tinklø, ku-riø 18 proc. (72 km) jauyra atnaujinta. Ðioseatkarpose sumontuotinauji standþiomis po-liuretano putomis


Mokslininkai stengiasi nuolat palaikytiryðá su visuomene populiarindami moks-là. Þinoma, geriausia, kai tai vyksta natû-raliai, kai mokslo þmonës aistringai do-misi savo darbu. Studentai ilgam prisime-na dëstytojus, kurie juos nuolat stebin-davo ádomiai ir daþnai netikëtai pateikia-mu savo dëstomu dalyku, sugebëjimupatraukti auditorijà.

Taèiau kartais toká mokslo þygá á pla-èiàjà, su mokslu nieko bendra neturinèiàvisuomenæ reikia skatinti su ávairiø projek-tø pagalba. Ðiais metais Lietuvoje buvo pir-mà kartà suorganizuotas konkursas „Ðlo-vës laboratorija“ (angl. fame lab), kuris jaudaugelyje ðaliø yra labai populiarus ir kas-met pleèiasi. Konkursas yra Cheltenhamomokslo festivalio Jungtinëje Karalystëje da-lis, Lietuvoje já inicijavo Britø taryba, o jotikslas – patraukti jaunus 18–35 metømokslininkus vieðai ir ádomiai kalbëti apiesavo tyrimus, jø svarbà XXI amþiuje ir su-þavëti publikà mokslininko profesija.

Plaèiai priimta ásivaizduoti, kad moks-las – tai kaþkas labai sudëtinga ir prieina-ma tik maþai daliai þmoniø. Taèiau tai toligraþu nëra teisybë. Mokslas gali bûti netik sudëtingas, bet ir be galo þavingas,jei tik mokama já suprantamai pateikti.

„Ðlovës laboratorija“ kvietë dalyvautigamtos ir tiksliøjø mokslø atstovus iš vi-sos Lietuvos projekte, kuris buvo nepa-prastai ádomus ne tik jo rengëjams, bet irpublikai, o ypaè bûreliui dalyviø, kurie pir-mieji pramuðë ledus ðio konkurso plëti-muisi Lietuvoje. Grieþtai per tris minuteskomisijos stebimi dalyviai turëjo savo pra-nešimuose raiškia ir aiškia kalba chariz-matiškai perteikti moksliná turiná. „Ðlovëslaboratorija“ Lietuvoje ieðko naujø moks-lo pasaulio þmoniø, kurie gebëtø perteik-ti savo idëjas ir lavinti perteikimo suge-

Ðlovës

Simonas SAARMANN

bëjimus televizijai, radijui ir visai su mokslunesusijusiai auditorijai. Buvo kvieèiamistudijuojantys ar dirbantys mokslo srity-se jauni þmonës, kurie nori save iðban-dyti mokslo komunikacijos sferoje.

Panaðûs renginiai, suartinantys mokslàir juo retai besidominèius þmones, yra tie-siog bûtini dël daugelio prieþasèiø. Pir-miausia mokslininkai bûna priversti iðmoktipaprastai, suprantamai ir, svarbiausia, ádo-miai papasakoti apie savo tyrimus, nes,kad ir kokios svarbos bûtø, jie lieka nie-kam neþinomi, kadangi vyksta „uþ uþda-rø durø“. Kaip geologas, þinau, kad skun-dþiamasi dël nepakankamo ðios funda-mentalios mokslo srities finansavimo. Kar-tais pajuokaujama, kad jei bûtø koks di-desnis þemës drebëjimas, niekam nekiltøabejoniø dël tyrimø bûtinumo. Antra, moks-las leidþia kelti pilietiná sàmoningumà ir tur-tinti supanèio pasaulio, jo procesø dësnin-gumø ir savo paties vertës bei vietos gyve-nime suvokimà. Padeda išvengti neteisin-go ásivaizdavimo sprendþiant svarbius gy-venimiškus klausimus. Treèia, mokslinin-kams patiems ið to bus daugiau naudos,nes, bendraudami su visuomene, jie per-þiûri ir atnaujina savo idëjas, ið skirtingø

laboratorija

poþiûriø ir nuomoniø suformuoja naujøtyrimø perspektyvas. Pagaliau sudominakitus þmones ir ypaè jaunimà prisidëti priemokslo, paskatindami juos tapti moksli-ninkais suranda didesnës motyvacijosgeresniam darbui ir kokybiðkesniam mo-kymui. Iðeidami ið savo kabinetø ir labo-ratorijø á vieðumà susipaþásta skirtingø sri-èiø specialistai ir uþsimezga tarpdiscipli-niniø tyrimø idëjos.

Taip mokslo bendruomenë sulaukiadidesnës paramos ið visuomenës, o þmo-nës suþino, kur konkreèiai naudojami mo-kesèiø mokëtojø pinigai. Mokslininkai yratokie pat ádomûs ir ákvepiantys þmonës,kaip ir artistai, muzikantai, raðytojai. Jøbiografijos vertos didesnio dëmesio.

Konkurso esmë – populiarinant moks-là keisti ásigalëjusià nuomonæ apie moks-lininko tipà, koks jis vaizduojamas MaryShelley romane „Frankenšteinas“ arbapopuliariame animaciniame filmuke„Deksterio laboratorija“ apie deðimtiesmetø berniukà genijø, kuris turi namuo-se ásirengæs milþiniðkà slaptà laboratori-jà su begale savo iðradimø.

Konkurso dalyviai buvo iðklausyti perpirmàjà atrankà dalyvaujant komisijai, ku-rios sudëtyje buvo þymiø mokslininkø irspecialistø bei þmoniø, gerai iðmananèiøderybø menà, turinèiø viešojo kalbëjimopatirties ir galinèiø duoti daug vertingøpatarimø. Skirtingoms mokslo sritims at-stovavæ jaunieji mokslininkai dþiaugësigavæ progà susipaþinti ir ágauti patirtiesspecialiuose mokymuose, kurie truko dvidienas atokiau nuo miesto, kad daugiaubûtø galimybiø atsipalaiduoti ir išmokti

Konkurso „Ðlovës laboratorija“ dalyviai

Vilniaus universitetas


vieðojo kalbëjimo, interviu davimo, isto-rijø pasakojimo konstravimo, savæs pa-teikimo vieðumoje pamokas. Savo pa-tirtimi dalijosi komunikacijos ágûdþiø in-struktorius ir buvæs BBC þurnalistas Mal-colmas Love‘as ið Jungtinës Karalystës,taip pat þurnalistas, televizijos laidø ve-dëjas, vieðojo kalbëjimo konsultantasRytis Juozapavièius.

Konkurso pabaigoje buvo parengti

laisvai pasirenkamomis temomis trijø mi-nuèiø praneðimai (kiekvieno turo prane-ðimai turëjo bûti skirtingi) nesinaudojantkompiuterine PowerPoint programa. Bu-vo skatinama naudotis kitokiomis vaizdi-nëmis priemonëmis, kurios paprasèiauir patraukliau galëtø paaiðkinti kartais su-dëtingo turinio mokslinius procesus armechanizmus. Buvo skirtos trys prizinësvietos, kurias pasidalino Justas Stašio-nis (I vieta), Julia Baniuk (II vieta) ir Simo-nas Saarmannas (III vieta). Pirmosios vie-tos nugalëtojas dalyvaus Cheltenhamomokslo festivalyje Jungtinëje Karalystëjeir atstovaus Lietuvai konkurso finale.

Ateityje visi dalyviai gebës profesio-naliau ir artistiðkiau þavëti visuomenæmokslo paþanga, platesnio, turininges-nio poþiûrio á pasaulá ir ádomesnio tyrëjøgyvenimo bûdo populiarinimu, bandyssudominti jaunimà pasirinkti bûtentmokslà savo gyvenimo uþsiëmimu. To-dël „Ðlovës laboratorijos“ dalyviai þadanesiskirstyti ir kurti panašius projektusjau savo iniciatyva. Kvieèiu susidomëju-sius dalyvauti konkurse kitàmet.

Medicinos istorija – Panevëþiui ir LietuvaiMedicina – svarbi þmonijos kultûros

istorijos, kiekvieno kraðto, miesto istori-jos dalis, reikðminga ne tik medikui pro-fesionalui, bet ir kitø profesijø þmonëms,norintiems geriau paþinti savo kraðtà, tau-tà, giminæ.

Liudvikos Knizikevièienës knygà „Pa-nevëþio medicinos istorija iki 1990 metø“(Panevëþys, 2010) su pagarba ir dëkingu-mu priima kiekvienas, kurio šaknys šiamemieste, nepriklausomai nuo profesijos, nuoamþiaus, nes medicinos istorija neatskiria-ma nuo to socialinio konteksto, kuriame jiformavosi, plëtojosi.

Gydytoja L.Knizikevièienë, þinomamokslo istorikë, daugelio respublikiniømoksliniø konferencijø dalyvë, apþvelgiaplaèià panoramà: senuosius amþius, LDKlaikotarpá, XVI–XVIII ðimtmeèius. Artëjantprie naujesniø laikø – XIX a., XX a. pradþios– tekstas pleèiasi, apimama daugiau me-dicinos srièiø, ryðkesniø asmenybiø. Nu-ðvieèiama sveikatos apsauga Panevëþyjeatkûrus Lietuvos nepriklausomybæ 1918–1940 m., raðoma apie sunkius Antrojo pa-saulinio karo, pokario metus. Bene plaèiau-sias skyrius – sveikatos apsaugos plëtra1960–1990 m.: staigiai augo miestas, dau-gëjo medicinos ástaigø, brendo persona-las, kilo medicininio aptarnavimo lygis. Taiir laikotarpis, kuriuo brandþiausius savoprofesinës veiklos metus iðgyveno knygosautorë, jos kolegos, todël suprantamas ðil-tesnis santykis, gausesnë medþiaga.

L.Knizikevièienës knyga – tarsi ryðki ver-tikalë, brëþianti Panevëþio medicinos isto-rijos raidà nuo seniausiø laikø iki XX a. pas-kutiniø deðimtmeèiø. Aprëptas pernelyg il-gas laikotarpis, kad bûtø galima eiti á plotá,iðsamiau aptarti atskiras sritis. Nuo ðio dar-bo galëtø atsiðakoti studijos apie kiekvie-nà laikotarpá, veiklos sritá, þymesnes ástai-gas, ryðkias asmenybes. Pateiktas tvirtaskamienas, nuo kurio galëtø ðakotis ðakos,ðakelës. Tuos horizontalius pjûvius nuo ver-tikalës – kamieno galëtø tæsti ir pati autorë(kiek turës laiko, noro ir jëgø), nes iðnarðy-ti archyvai, iðnagrinëti kalnai medþiagos.Ið tos gausybës duomenø panaudota tai,ko reikëjo vertikaliam pjûviui.

Panaudoti ðaltiniai ávairûs: nuo seno-vës lietuviø mitologijos bei religijos (P.Dun-dulienë), bendrø istoriniø studijø, nagri-nëjanèiø Panevëþio praeitá (O.Maksimai-tienë, R.Ragauskienë), specialiø darbøapie atskirus istorinius laikotarpius (D.Pil-kauskas ir kt.), apie reikðmingus kultûrosþidinius (V.Baliûnas), knygø apie ryðkiasasmenybes (V.Kuzmaitë-Kivilðienë) ikispecialiø medicinos darbø, straipsniø pe-riodikoje, archyviniø dokumentø, ne-spausdintø prisiminimø. Tokia plati me-dþiaga brëþtø gaires daugeliui tyrëjø, duo-

tø pagrindà daugeliui darbø, galëtø bûtitiriama ávairiais aspektais.

Asmenvardþiø rodyklëje gal apie tûks-tantis pavardþiø. Uþ kiekvienos pavardës– þmogus, jo darbas, profesija, jo likimas.Panevëþieèiai èia ras daug savo giminiø,paþástamø, savo gydytojø. Apþvelgiant pla-tø laikotarpá, ávardijami konkreèiø srièiø dar-buotojai. Pasirenkant siauresnæ sritá, dau-gelis ðiø þmoniø nusipelnytø specialaus dë-mesio. Knygoje plaèiau raðoma apieT.J.A.Moigá –gydytojà, filan-tropà, visuome-nës veikëjà,apie taurià Moi-giø giminæ, ku-rios namuosedabar ásikûræsPanevëþio krað-totyros muzie-jus. Mano kartaiðviesø atmini-mà paliko ðiosgiminës pali-kuonë mokyto-ja Irena Moigy-të, aristokratið-ka, didelës inte-ligencijos, rû-pestinga klasësauklëtoja, nepa-mirðusi savo„mergaièiø“ iki gilios senatvës.

Ðiltai, ádomiai autorë raðo apie Pane-vëþio kûdikiø namus, jø vyriausiàjá gydyto-jà Algimantà Bandzà, neeilinæ, kûrybiðkàasmenybæ.

Specialiame knygos skyriuje pasako-jama apie 1941 m. birþelio mënesio Pane-vëþio medikø þudynes, absurdiðku þvërið-kumu sukrëtusias ne tiktai Panevëþá, bet irvisà Lietuvà. Tragedija apraðoma tiksliai irraiðkiai. Skleidþiasi autorës – ne tiktai moks-lininkës, bet ir þodá valdanèios, vaizdà ku-rianèios pasakotojos gebëjimai. Kurá keliàautorë pasirinktø, galima tikëtis sëkmës.

Knygos autorë galëjo remtis labai soli-dþiais pagalbininkais: recenzentais medi-kais – akad. prof. J.Brëdikiu, doc. D.Tripo-niene, recenzentais istorikais – Panevëþiokraðtotyros muziejaus direktoriumi A.Ast-ramsku, mokytoju ekspertu, vadovëliø au-toriumi J.Brazausku, respublikoje gerai þi-noma lituaniste redaktore L.Lapinskiene.Leidinio patrauklumà lëmë ir geras dizai-nas, aukðta poligrafijos kokybë, daug ádo-miø fotografijø. Panevëþieèiai galimedþiaugtis ir didþiuotis, jog mûsø gimtaja-me mieste kuriamos aukðto lygio knygos,turiniu ir forma nenusileidþianèios respub-likos standartams.

Regina Kuzmaitë-NORKEVIÈIENË



Ðá rugsëjá savo gyvavimo 25-metá ðvæssostinës „Saulëtekio“ (buvusi 58-oji) vidu-rinë mokykla.

Prieð ketvirtá amþiaus startavusi su1400 mokiniø (17-os tautybiø), iðgyvenu-si sovietinës santvarkos virsmà á Nepriklau-somybæ atgavusios Lietuvos demokratë-jimà, iðbandþiusi ðvietimo reformos iððû-kius, gebëjusi á savo ugdymo procesà pri-sikviesti ir universitetø profesûrà, ir kolegi-jø dëstytojus, ávaldþiusi moksliniø prakti-niø ir metodiniø konferencijø vadybà, ið-likdama patikima bazine tautiniø maþumøugdymo ástaigø laboratorija, mokykla ðian-dien yra atvira savo sukaupto patyrimosklaidai, pasirengusi konsultuoti ne tik sos-tinës, bet ir ðalies pedagogus, politikus,mokslininkus ir visuomenæ tautiniø maþu-mø ugdymo paribio kultûroje klausimais.

Þinia, mokyklai pasisekë, kad visà tàlaikà prie mokyklos vairo patikimai ir pasi-aukojamai triûsia Reiza Zinkevièienë, kilu-si ið Vievio, ið daugiavaikës ðeimos ir dau-giakultûrës aplinkos, paskatinusios ðià ru-sø kalbos mokytojà pasiðvæsti kilniam tiks-lui – edukuoti ypatingos, darbininkiðkosNaujininkø seniûnijos vaikus ir tëvus mei-le Tëvynei Lietuvai.

Iðties direktorei reikëjo titaniðkos iðtver-mës ir pasiryþimo ne tik suburti bendra-minèiø komandà, bet ir átikinti bendruome-nës narius, jog motyvacijà mokytis galisuþadinti universaliausia – muzikos ir me-no kalba, turinti stebuklingà galià harmo-ningai paveikti bræstanèio vaiko raidà.

Smagu pasidþiaugti ðios unikalios mo-kyklos paþangia veikla ir paþinimo troðku-liu, nes tai vienintelë rusakalbë Lietuvosmokykla, kurios chorai, ðokiø kolektyvaidalyvavo visose Pasaulio lietuviø dainøðventëse nuo 1990-øjø.

Svarbu pabrëþti, jog mokyklos vado-vybë stengiasi viskà daryti tik kokybiðkai– tad yra ásigijusi ir tikrus, o ne stilizuotustautinius rûbus, mokykloje išmoningaiðvenèiamos valstybinës ir kalendorinësðventës, kas kitatauèiams vaikams atve-ria akis ir ðirdis á Lietuvos kultûrà, tradici-jas, kalbos turtus.

Ðvietimasmultikultûros konteksteTad manyèiau, jog þurnalo skaityto-

jams bûtø ádomu suþinoti, kaip susiklostëtoks patriotiðkas ir pilietiðkas direktorës po-þiûris á savo veiklà ir profesinæ karjerà.

Kodël pasirinkote mokytojo profesijà?

Mano profesinës karjeros pasirinkimuiátakos turëjo Juozas Gruzdys, istorijos mo-kytojas, klasës auklëtojas, kurá mes labaimylëjome ir gerbëme, nes, pajutæ auklë-tojo ðilumà, meilæ mokiniams, supratome,kad tai yra þmogus, kuris bus ðalia mûsø,kad ir kas atsitiktø. Jis ugdë mumyse meilæþmogui, mokë auklëtinius pastebëti kiek-vienà, kuriam tu esi reikalingas, kuriam rei-kia tavo pagalbos.

Klasës auklëtojo pedagoginë ir gyve-nimiðka patirtis padëjo man suvokti, jogtik gyvendamas kitiems pajunti gyvenimopilnatvæ ir prasmæ. Neabejotina, jog peda-gogo profesijos pasirinkimas nulëmë irmano gyvenimo kredo: valstybei svarbiau-sia vertybë – þmogus, o þmogui svarbiau-sia vertybë – vaikas.

Kokia Jûsø sëkmës istorija ir lûkes-èiai?

Pedagoginæ karjerà pradëjau 1976–1981 m. studijuodama neakivaizdiniu bû-du Vilniaus pedagoginiame institute. Bai-giau Rusø filologijos fakultetà ir ágijau ru-sø kalbos ir literatûros mokytojos specia-lybæ. Vëliau studijavau savo Alma Materjau edukologijos ðvietimo vadybà. Studi-jas baigiau su pagyrimu ir ágijau švietimovadybos magistro laipsná. Nuolat tobulinuvadybinæ kvalifikacinæ kompetencijà: nuo1995 m. esu vadybos ekspertë, švietimokonsultantë, 2008 m. man suteikta pirmavadybos kvalifikacinë kategorija.

Uþ nuopelnus socializuojant kitatau-èius moksleivius á šalies visuomenæ LR Vy-riausybë man suteikë Metø mokytojos no-

minacijà (2000). Esu apdovanota Tautiniømaþumø ir iðeivijos departamento prie LRVyriausybës garbës sidabro þenklu „Uþnuopelnus“ (2004). Esu Naujininkø fede-racijos ákûrëja – man suteiktas Naujininkøbendruomenës pilietës vardas (2001).

Prie mano sëkmës labai daug prisidëjomano tëvai Elena ir Genakas Purviai. Mesšeši vaikai kartu su tëvais gyvenome Vievy-je, Trakø rajone. Tëvø pavyzdys tapo mumskelrode þvaigþde. Bûdami ðalia jø iðmoko-me sudëtingiausiø gyvenimo tiesø. Tik jiepadëjo mums atrasti dvasios lobiø, iðmokëir skatino mus tobulëti, pasitikëti savimi.

Savo gyvenime ir veikloje vadovaujuosi

Ávairiø tautybiø vaikø koncertiniai pasirodymai

Mokyklos direktorë Reiza Zinkevièienë



savo tëvø filosofija: kà darai, daryk gerai irsu didþiule meile bei atsidavimu. Á darbàkasdien eik kaip á ðventæ. Mano gyvenimosëkmæ lëmë prioritetai – meilë þmogui irvaikui, sàþiningumas, pareiga, atsakomy-bë, patirtis ir nuolatinis tobulëjimas, þinoji-mas, ko siekti. Kryptinga veikla, paremtapartnerystës santykiais, pasitikëjimu, meilëmokiniams bei personalui, kolegialumas,komunikabilumas ir lyderystës potencia-las, dvasinë stiprybë ir geranoriðkumasmane visada veda á sëkmæ.

Mano tëvø gyvenimo pamokos iðmokëmane suprasti, uþjausti ir padëti tiems vai-kams, kuriems reikalinga pagalba. Štai da-bar mokykloje mokosi 300 socialiai remti-nø mokiniø, todël nuolat skatinu ir mokaumokyklos mokytojus padëti tokiems moki-niams, kuriø gyvenime daug nesaugumoir skausmo, turëti daug kantrybës, gebëtipamatyti ir patenkinti vaiko prigimtinius po-reikius, be kuriø vaikas negalës savæs rea-lizuoti. Mokykloje sukurta tokia edukacinëaplinka, kurioje vaikai jauèiasi psichologið-kai ir fiziðkai saugûs, ramûs, nes þino, kadjie mylimi, kad jie svarbûs ir reikalingi mo-kyklos bendruomenei bei mûsø valstybei.

Kokia buvo Jûsø pedagoginës veik-los ávertinimo ir pripaþinimo raida?

Esu dëkinga likimui ir gyvenimui, kadlemta dirbti ðalia nuostabiø pedagogø, pui-kiø ir mylimø mokiniø, socialiniø partneriøir matyti, kaip mokyklos bendruomenë au-ga ir tvirtëja.

Dabar að esu ne tik mokytojø mokyto-ja, bet ir pedagogø dinastijos tæsëja. Permano pedagoginæ veiklà susiformavo mû-sø ðeimos pedagogø dinastija: JuozasPurvys, mano brolis, Vievio gimnazijos kû-no kultûros mokytojas; Genutë Purvienë,brolio þmona, Vievio vaikø lopðelio-darþe-lio auklëtoja; Genutë Purvienë, brolio þmo-na, Vievio gimnazijos rusø kalbos moky-toja, bibliotekos vedëja. Broliø ir seserø vai-kai vëlgi ágijo pedagogo kvalifikacijà: Auð-rinë Purvytë – pradiniø klasiø mokytoja;Neringa Purvytë – istorijos mokytoja; Dai-nius Purvys – kûno kultûros mokytojas, Le-okadija Misevièienë – socialinë pedago-gë. Jos dukra Misevièiûtë studijuoja Pe-dagoginiame universitete.

Nors mano tëvai buvo paprasti þmo-nës – darbininkai, taèiau jie mums, vai-kams, leido suprasti, kad paprasti þmonësanaiptol nëra prasti. Kiekvienas þmogusyra vertingas, kiekvienas turi kokiø norsypatingø gebëjimø, tikslø ir svajoniø.

Kodël kryptingo kompleksinio meni-nio ugdymo kryptis pasirinkta kaip vienaið pagrindiniø socializuojant kitakalbiusmoksleivius á mûsø ðalies visuomenæ?

Visais laikais pedagogikos teorijoje irpraktikoje menai uþëmë garbingà vietà ða-lia kitø svarbiø ugdymo dalykø. Muzika,dailë, choreografija – pagrindinës esteti-nio auklëjimo dalys – visos þmogiðkosiosbûties raidos pagrindas. Be estetinio ug-dymo, asmenybës ugdymas liktø skurdus

ir ribotas, nes vaikai yra labai smalsûs irimlûs gëriui ir groþiui. Vaikus reikia ne tikskatinti šokti, dainuoti, vaidinti, bet ir pa-laikyti su jais nuoširdþius santykius. Tuo-met vaikai darosi jautresni, graþiai ben-drauja, tai pat prabunda jø meniniai porei-kiai ir sugebëjimai. Ðtai tada valstybë tur-tinga, jei jos jaunimas brangina savo isto-rijà, kalbà, paproèius.

Meno dalykø pamokose mokome vai-kus ne tik kurti bei suprasti menà, lavina-me specialiuosius ágûdþius, bet kartu ug-dome kûrybiðkumà, kritiná màstymà, mo-kome paþinti save, bendrauti ir bendradar-biauti, valdyti emocijas, áveikti stresà, at-sakyti uþ savo veiksmø padarinius.

Meno dalykø turinys, susijæs su Lietu-vos istorija, skatina moksleiviø domëjimà-si gimtojo kraðto praeitimi, kultûros pamin-klais, padeda suvokti ávairiø epochø me-ninius stilius bei jø ypatybes. Kultûros, me-no ir istorijos tematika formuoja mokslei-viø pilietiðkumo bei patriotizmo jausmus,skatina susidomëjimà gimtojo miesto, ða-lies istoriniu bei kultûriniu paveldu.

Mokyklos pedagogø ilgametë patirtisrodo, kad buvæ meno dalykø klasiø moki-niai niekada neturëjo ryðkesniø elgesio pro-blemø, mokyklà baigë daug aukðtesniumokymosi vidurkiu nei kitø klasiø mokiniai.Jie geriau organizavo savo veiklà, lengviauadaptavosi gyvenime ir darbovietëse.

Viena ið estetinio ir meninio ugdymomoksleiviø integravimo á ðalies kultûroskontekstà kryptis – tai ankstyvasis gabiau-siø mokiniø orientavimas profesinei peda-gogo veiklai. Jau treèià deðimtmetá mokyk-la rengia bûsimuosius pedagogus profe-sionalus, galësianèius studijuoti ðaliesaukðtosiose menø mokyklose, Muzikos irteatro akademijoje, Klaipëdos universitete,konservatorijose. Vëliau ðie pedagogai per-teikia ágytà patirtá bei þinias savo tautiniø ma-þumø vaikams. Dþiaugiamës, kad mûsømokykloje dirba mokyklos abiturientai:

Jelena Pleskaèevskaja, vyresnioji mu-zikos mokytoja, baigë sustiprintos muzikosklasæ, o Ðiauliø pedagoginiame universite-te ágijo muzikos mokytojos kvalifikacijà.

Natalija Filipoviè, choreografijos mo-

Vadovëliø autorës


Nin

os D

EREV

IAN

KO n

uotr.


P.S. Krivicko kelionë „Ðviesor kytoja, baigë sustiprintos choreografijosklasæ, Vilniaus kolegijoje ágijo choreo-grafijos mokytojos kvalifikacijà.

Olga Rusaitë, istorijos mokytoja, bai-gë sustiprintos muzikos klasæ, Vilniaus pe-dagoginiame universitete ágijo istorijos mo-kytojos kvalifikacijà.

Tanita Eikðtaitë, istorijos mokytoja,baigë sustiprintos dailës klasæ, Vilniaus pe-dagoginiame universitete ágijo istorijos mo-kytojos kvalifikacijà.

Ágyvendinote Dvikalbio ugdymo pro-jektà. Ar pasiteisino?

Natûralus tautiniø maþumø moksleiviøir tëvø poreikis – jau bendrojo lavinimo mo-kykloje gerai iðmokti lietuviø kalbà. Tai bû-tina norint tæsti mokslà Lietuvos mokyklo-se ar valstybinëse ástaigose. Taèiau, orga-nizuojant dvikalbá ugdymà, mokyklai rûpine tik tenkinti tautiniø maþumø moksleiviøbendruosius komunikacinius gebëjimus,bet ir iðsaugoti tautiniø maþumø kultûrø sa-vitumà, kartu padëti joms integruotis á ben-dravalstybinæ ðalies kultûrà.

Spræsdami ðá svarbø ir aktualø mûsømokyklos bendruomenei uþdaviná, prieðdvideðimt metø pasirinkome estetinio irmeninio ugdymo kryptá. Meniniai dalykaiugdo groþio jausmà, moko paþinti, áver-tinti ir suvokti per ðimtmeèius Lietuvoje su-kurtas dvasines vertybes, pajusti gyveni-mo prasmæ. Mene labiausiai atsispindi tau-tø kultûros savitumai, turintys didþiulæ áta-kà ugdant tautinæ savimonæ, nacionalinámàstymo bûdà, ugdant meilæ ne tik savotautai ir jos kultûrai, bet ir pagarbà kitø tau-tybiø þmonëms bei paveldui.

Kryptingai organizuojamas mokyklojemeninis ugdymas padeda realizuoti dvi-kalbio ugdymo tikslus:

optimizuoti tautiniø maþumø moks-leiviø dvikalbio ugdymo procesà ir turiná;

aktyvinti moksleiviø meninio ugdy-mo individualizacijà:

– aprëpiant ávairaus charakterio, skir-tingø gabumø ir iðprusimo vaikus;

– suteikiant galimybæ ugdytiniams ak-tualizuoti savo kûrybinius ir organizaciniusgebëjimus;

– puoselëjant ugdytiniø visavertiðku-mà, t.y. sudarant galimybes kiekvienamvaikui pasijusti gabiam, reikðmingam;

tobulinti dvikalbio bendravimo ir ben-dradarbiavimo þinias, gebëjimus ir ágûdþius;

ugdymo procese ágytà patirtá panau-doti meninëje raiðkoje ir kûryboje;

aktyviai dalyvauti meninëje projekti-nëje veikloje ir per meninæ raiðkà ugdytisavo bendruosius gebëjimus;

plëtoti multikultûrinius ryðius su ap-linka ir ðalies sociokultûriniu kontekstu,orientuotus puoselëti tautiniø maþumø tra-dicijas, kultûriná paveldà ir kt.

Kalbëjosi þurnalistëAngelina LIAUDANSKIENË


Ávairiø þanrø fotografijos gerbëjaisulaukë naujos publicisto ir fotoþurna-listo Povilo Sigito Krivicko knygos„Ðviesoraðèio takais“. Tai esë rinkinysapie dokumentinæ ir meninæ fotografi-jà, jos kûrëjus ir ðios kûrybinës veiklosreikðmæ visoje kultûroje. Áþanginëje da-lyje aptariamos moralinës kûrëjø atsa-komybës problemos. Knygà sudaropenketas skyriø, atspindinèiø bûdin-gesnius profotografijos, fotografijos irpostfotografijos epochø bruoþus. Pro-fotografija – tai vizualûs reiðkiniai iki fo-tografijos ir jø tolimesnë plëtotë. Su-prantama, paèiai fotografijai, o ypaè josplaèiai pasaulyje pagarsëjusiai lietu-viškajai mokyklai, skiriama daugiausiavietos – nuo pirmøjø bandymø Lietu-voje 1839 m. iki ðiuolaikiniame tarptau-tiniame Arlio festivalyje (Prancûzija) da-lyvaujanèiø mûsø fotografø. Naujøjølaikø medijø jungimosi aspektu þvel-giama á pastaraisiais metais stiprëjan-èias postfotografijos tendencijas.Mokslininkai ir fotografija – dar vienatema atskleidþiant fotografijos ne tik vi-suomeninæ, bet ir mokslinæ reikðmæ.

Galima susipaþinti, kaip fotografija tai-koma atkuriant senovinës architektûrospavyzdþius, sudarant itin tikslius þemë-lapius, nustatant faktø autentiðkumà kri-minalistikoje.

Efektyvesná suaugusiøjø mokymàsi

Austrijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos irIspanijos.

Kiekvienoje ðalyje vyko suaugusiøþmoniø mokymai, kuriø metu partne-riai dalijosi savo geros praktikos pa-vyzdþiais.

Lietuvos jaunøjø mokslininkø sà-junga geguþæ Vilniuje surengë kûrybið-kumo reikalaujantá imitaciná þaidimà,kuriame pasirenkant ið ávairiø galimy-biø ir strategijø buvo imituojama socia-liniø ir technologijø inovacijø sklaida.Þaidimo dalyviai kûrë ir pristatë projek-tus „e-Universitetas“, „e-Kalbø moky-mo centras“ ir „e-Muziejus“, o virtua-lios valstybës DIGAMA „vyriausybë“ tu-rëjo geriausiems projektams paskirs-tyti 1 mln. eurø. Tiesa, virtualiø...

„Partneriø susitikimas Vilniuje buvotikrai sëkmingas. Mes pamatëme labaikûrybiðkà metodà, kaip mokyti suau-gusiuosius þaidþiant imitaciná þaidimà,– dalijosi áspûdþiais projekto koordina-torë Arleta Plavska, Lenkijos organiza-cijos „Park Kulturowy Fortyfikacji Miej-skich Twierdza Gdansk” atstovë. – Þai-dimas sugebëjo átraukti visus dalyvius,

ir inovacijosKûrybiðkumu ir inovacijomis parem-tas neformalus suaugusiøjø mokymasskatina suaugusiøjø motyvacijà moky-tis, gerina informacijos suvokimà bei il-galaikius mokymosi rezultatus. Prie to-kios iðvados priëjo tarptautinio projek-to „Sujunkime kûrybiðkumà ir inovaty-vumà suaugusiøjø mokyme“ dalyviai,geguþës mënesá susirinkæ Lietuvoje.

Sparèiai besiplëtojanèioje þiniø ir in-formacijos visuomenëje labai svarbunuolat atnaujinti savo þinias, ugdyti ágû-dþius ir gebëjimus. Vis labiau populia-rëja neformalus suaugusiøjø mokyma-sis, padedantis tobulinti kvalifikacijà, ge-bëjimus, ágyti profesinei veiklai reikalin-gø teoriniø þiniø. Vis dëlto neretai suau-gusiems þmonëms yra sunkiau moky-tis, nes jie turi susiformavusias nuosta-tas ir yra linkæ nepriimti naujos informa-cijos, jei ji nesutampa su jø nuomone.Be to, suaugusieji mokosi lëèiau.

Norëdama prisidëti prie suaugu-siøjø ðvietimo skatinimo, Lietuvos jau-nøjø mokslininkø sàjunga dvejus me-tus vykdë projektà, kurio idëja yra pa-sidalyti þiniomis ir pasikeisti patirtimi,kaip mokyti patraukliais ir kûrybiðkaisbûdais. Projekte dalyvavo partneriai iš


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2011

7

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 7 (633) liepa

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISRinkëjaEGLË RAMANAUSKIENËKonsultantëSAULË MARKELYTË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2011-07-05SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

aðèio takais“Pateikiami samprotavimai apie fo-

tomenininkø ir apskritai kûrëjø padëtávisuomenëje. Knygà pratæsia auto-riaus ir jo fotoþurnalistikos disciplinosstudentø mintys apie ðiuolaikinës fo-tografijos pobûdá ir paklausà. Kalba-ma apie bûtinybæ turëti profesiniø ágû-dþiø fotografuojant unikalius gamtosobjektus (gintarà), subtiliai kuriant pei-zaþinæ fotografijà. Daug nusipelniu-siems Lietuvos fotografijai ir jau Ana-pilin iðëjusiems kolegoms atminti ski-riamas paskutinis knygos skyrius.Knyga iliustruojama autoriaus ir jo stu-dentø fotografijomis.

Knygos autorius yra dirbæs þurna-lø, laikraðèiø redakcijose, leidyklose,korespondentu prie Jungtiniø TautøOrganizacijos (JAV), dëstæs Vilniausir Klaipëdos universitetuose. 1969 m.su kitais ásteigë Lietuvos fotografijosmeno draugijà (nuo 1989 m. Lietuvosfotomenininkø sàjunga). Kûrë fotogra-fijø ciklus, paraðë dvideðimt publicis-tikos ir beletristikos knygø, sudarë trisfotoalbumus.

MG inf.

lemia kûrybiðkumaspaskatino juos imituoti realybæ ir netgipasijausti atitinkamø srièiø ekspertais“.

Projekto dalyviai tikisi motyvuoti su-augusiuosius mokytis, naudojant pa-trauklius ir inovatyvius bûdus, plëtoti kû-rybiðkumo ágûdþius. Pasibaigus projek-tui visø ðaliø mokymo bûdai bus api-bendrinti publikacijoje, taip pat bus su-kurtas Europos kûrybiðkumo elektroni-nis vadovas ir DVD su kiekvienoje šaly-je vykusiais mokymais.

Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjun-gos narë Reda Grigutytë, atsakinga uþprojekto ágyvendinimà Lietuvoje, mano,kad tokia tarptautinë veikla yra naudin-ga ne vien tik mokymuisi, bet ir kitø ða-liø bei jø paproèiø paþinimui.

„Ðis projektas man tarsi malonus ið-ðûkis. Buvo ádomu suprasti ir stebëti ávai-rias mokymo ir ugdymo sistemas, tai lei-do palyginti patirtis, pasimokyti gerospraktikos, – pasakoja R.Grigutytë. – Mo-kymuisi visà gyvenimà reikia smalsumoir noro iðmokti, taip pat reikia ir paèiamsugebëti organizuoti savo mokymosiprocesà. Grundtvig projekto dalyviai la-vino anglø kalbos ágûdþius ir daugiakul-tûræ kompetencijà – tai iððûkiai, kurieágauna vis didesnæ svarbà Europoje“.


J.GRIGAS Kaip atsirado asmeniniai kompiuteriaiir kokia jø ateitis ............................................................ 2

Zenonas Rokus Rudzikas (1940 08 16–2011 06 08) .... 5

S.OLENINAS Lietuvos jûrinis mokslaseuropinëje tyrimø erdvëje ............................................. 6

R.ŠUKYS, P.ÈYRAS Traumø ir profesiniøligø pasekmës. Kaip iðvengti? .................................... 10

A.BOGUSLAUSKAS Lietuvos ûkininko likimas .......... 12

V.MATUTIS Nauja investicinë idëja irjos perspektyvos ........................................................ 14

A.PIROÈKINAS Lietuvos evangelikø reformatøtautinis apsisprendimas ............................................. 16

V.VASILIAUSKIENË, A.KUSTA Mokslinësþemdirbystës pagrindø kûrëjas profesoriusLeonas Kadþiulis ðvenèia garbingà jubiliejø .............. 19

J.SATKÛNAS, G.ÞILINSKAS, D.JARMALAVIÈIUSBûti ar nebûti Karklës paplûdimiui? ........................... 20

J.R.STONIS, A.DIÐKUS 10 mitø apie gyvalazdes ...... 22

V.KORKUTIS Lietuvis, pasiekæs legendinioArarato kalno virðûnæ ................................................. 26

K.KONSTANTINAVIÈIUS Antropinis principas:gyvybë = anglis + kiti organogenai .......................... 28

J.NORKEVIÈIUS Galerijoje „A“ – J.Danio ðvyturiai .... 32

J.A.KRIKÐTOPAITIS KonferencijaScientia et historia-2011 ............................................. 34

D.MIKALAUSKAITË Kai kurios sveikosmitybos nuorodos ...................................................... 35

Û.STASELKA Nuostoliai tinkluose – fizikos dësnis,nepriklausantis nuo mûsø .......................................... 36

S.SAARMANN Ðlovës laboratorija ............................. 38

R.KUZMAITË-NORKEVIÈIENË Medicinosistorija – Panevëþiui ir Lietuvai .................................... 39

A.LIAUDANSKIENË Ðvietimas multikultûroskontekste .................................................................... 40

P.S. Krivicko kelionë „Ðviesoraðèio takais“ ................. 42

Efektyvesná suaugusiøjø mokymàsilemia kûrybiðkumas ir inovacijos ............................... 42

L.LUNGIENË Kurðënø miestui – 430 metø ................. 44

2011 m. Projektui skirta60 tûkst. Lt

44 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 7 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 7, 1- 44,Indeksas 5052, 4,5 Lt

Jubiliejinëkonferencija

Rajono kultûros centre su-rengtà konferencijà „Kurðënai:ið praeities á ateitá“ scenine kom-pozicija „Tekanèio laiko áraðai“pradëjo rajono kultûros centrovaikø ir jaunimo teatro „Ikaras“aktoriai, vadovaujami Leontinosir Petro Valskiø.

Renginio vedëja rajono Kul-tûros skyriaus vedëjos pava-duotoja Laimutë Varkalienë áscenà kvietë visus, turinèius kàpapasakoti apie praeities ir da-barties Kurðënus.

Apie gerus pokyèius, vyks-tanèius Kurðënuose, kalbëjoseniûnas Vytautas Gedmontas.

Du kurðëniðkiai raðytojai –ðiuo metu sostinëje gyvenantisStasys Lipskis ir Vytautas Kir-kutis pristatë naujausià savo lei-diná – enciklopedinæ knygà„Kurðënø kraðto þmonës“. Taiantroji bendra ðiø autoriø kny-ga, skirta áamþinti gimtinësþmoniø likimus.

Apie Kurðënø kraðto þmo-nes, kurianèius kasdienybësgroþá, ir pastarøjø metø kultû-rinæ miesto veiklà pasakotaZigmo Ripinskio ir Laimos Lun-gienës sukurto kino filmo „Kur-ðënø kultûrinis gyvenimas“vaizdais.

Konferencija buvo puiki pro-ga kurðëniðkiams prisimintimiesto istorijà, ið arèiau pa-þvelgti ir ávertinti, kaip kinta jøgimtasis miestas ðiandien, pa-sidomëti perspektyva, susimàs-tyti, kà gimtinës ir savo paèiølabui gali nuveikti kiekvienas.

Baigësi beveik dvi savaites trukæ jubi-liejinës Kurðënø miesto ðventës „Kurðënai– puodþiø sostinë“ renginiai. Miesto 430metø jubiliejui renginius skyrë miesto kul-tûros, ðvietimo bei kitos ástaigos.

Pasidþiaugti miesto þmoniø nuveiktaisdarbais ir laimëjimais kvietë tradiciniai ir nau-jai sumanyti paþintiniai, pramoginiai ir kito-kie renginiai. Á juos gausiai rinkosi kurðënið-kiai ir sveèiai. Baigiamuoju ðventiniø rengi-niø ciklo akordu tapo ðventë, kurios metuuþdaryta keramikø kûrybinë stovykla, karû-nuotas septintasis Lietuvos puodþiø karalius.

Paskelbus ðventës pradþià, dalyviussveikino ne tik Ðiauliø rajono ir Kurðënømiesto vadovai, bet ir Seimo nariai, sveèiaiið Prancûzijos ir Lenkijos. Padëkota miestàpuoselëjantiems ir savo darbais garsinan-tiems kurðëniðkiams.

Ðventinæ programà pradëjo Plungës kul-

K u r ð ë n ø m i e s t u i – 4 3 0 m e t ø

Puodþiø karaliauskarûna papuoðë

kurðëniðkio galvà

tûros centro puèiamøjø orkestras. Daugiaunei dvi valandas scenoje sukosi Ðiauliø ra-jono ir kaimyniniø savivaldybiø kultûros cen-trø bei sveèiø ið Kuldygos liaudiðkø ðokiøgrupiø poros, grieþë liaudiðkos muzikos ka-pelos, dainavo folkloro kolektyvai.

Tuo pat metu visose parko erdvëse vi-rë aktyvus gyvenimas. Veikë tautodailinin-kø ir kitø kûrëjø rankdarbiø mugës, kur bu-vo galima ne tik nusipirkti patikusá daiktà,bet ir kai ko iðmokti.

Taèiau átempèiausia padëtis buvo prieþiedimo stakliø, kur vyko keramikø varþy-tuvës dël Puodþiø karaliaus titulo. Ir ðtai pa-galiau kulminacija. Komisijai nusprendus,o penktajam puodþiø karaliui uteniðkiui Vy-tautui Valiuðiui paskelbus nugalëtojo var-dà, á aikðtæ Klaipëdos universiteto istoriniøðokiø ansamblis „Saltanda“ iðkilmingai áne-ða karûnà. Ja rajono meras AlgimantasGaubas papuoðë kurðëniðkio AlgimantoTamaðausko galvà. Áteikta ir 2000 litø savi-valdybës skiriama premija.

Vainikavus karaliø paskelbta ir kûrybi-nës keramikø stovyklos pabaiga, á kità ke-tinant susirinkti po trejø metø.

Taèiau ðventë tuo nesibaigë. Koncertaiir linksmybës tæsësi iki vidurnakèio, kol ápadangæ pakilo fejerverkø ir lazeriø ugnys.

ParengëLaimaLUNGIENË

mokslas ir gyvenimas 2011 m. nr.7

Documents