mokslas ir gyvenimas 2011 m. nr.5-6

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 1

2011

5-6

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6

PRIE DIDÞIØJØ LIETUVOS VARTØ

VÁ ,,Klaipëdos valstybinio jûrø

1991 m. birþelá Vyriausybës nutarimu buvo ákurta Klaipëdos uosto direkcija. Ji ðiemet paþymisavo veiklos dvideðimtmetá. 1992 m. Klaipëdos uostui suteiktas valstybinio jûrø uosto statu-

sas. 1996 m. buvo priimtas Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymas, kuris nustato, kadKlaipëdos uosto þemë, akvatorija, krantinës, hidrotechniniai árenginiai, navigacijos keliai,

kanalai ir árenginiai bei kiti infrastruktûros objektai priklauso valstybei ir negali bûti privati-zuojami. Visus ðiuos valstybës objektus valdo ir jø veiklà uþtikrina valstybës ámonë Klaipëdos

valstybinio jûrø uosto direkcija, kurios pagrindinis tikslas – nuolat plëtoti uostà, iðlaikyti jákonkurentiðkà, didinti krovos ir keleiviø perveþimo apimtis.

Sudariusios þemës nuomos sutartis su VÁ Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcija (KVJUD),ûkinæ ir komercinæ veiklà uoste vykdo savarankiðkos krovos kompanijos, laivø remonto ir

statybos bendrovës bei kitos su uosto veikla susijusios ámonës. Bendras Klaipëdos valstybi-nio jûrø uosto direkcijos ir privaèiø èia veikianèiø kompanijø uþdavinys – padaryti uostà

patrauklø, saugø plaukioti laivams, patogø krauti ir sandëliuoti krovinius.


Á PASAULÁ

Privalome

Þurnalo„Mokslas ir gyvenimas“

pokalbis su KVJUDgeneraliniu direktoriumi

dr. Eugenijumi GENTVILU

dirbti

sparèiaiefektyviai ir

uosto direkcija”– 20 metø

Klaipëdos valstybinis jûrø uostas yrapagrindinis ðalies transporto mazgasir Lietuvos valstybës vartai á pasaulá.Jubiliejaus iðvakarëse á „Mokslo irgyvenimo“ redakcijos klausimusmaloniai sutiko atsakyti KVJUD gene-ralinis direktorius, gamtos mokslødaktaras Eugenijus GENTVILAS. Jam átalkà ateina bendradarbiai: uostokapitonas Viktoras LUKOÐEVIÈIUS,KVJUD infrastruktûros ir plëtrosdirektorius Vidas KAROLIS, KVJUDdirektorë Ðventosios uostui AiridaÈËSNIENË, KVJUD rinkodaros iradministracijos direktorius ArtûrasDRUNGILAS, KVJUD Rinkodarosskyriaus virðininkëKristina GONTIER.

MOKSLAS IR GYVENIMAS. KiekKlaipëdos valstybiniam jûrø uostui irJums, kaip ðios stambios industrinës or-ganizacijos vadovui, reikia sieti savoveiklà su mokslo problematika?

Dr. EUGENIJUS GENTVILAS. Èiamokslo yra labai daug. Pradëkim nuotransporto srautø analizës – ar geleþin-kelio, ar autotransporto. Logistika – at-skiras mokslas. Laivø, kroviniø judëji-

mas – irgi atskiras mokslas. Toliau –dugno geologiniai-geografiniai dalykai.

MG. Juk Jûsø profesija – geogra-fas?

E.G. Ir dar su geologine pakraipa.O universitete teko dëstyti ir socialinius-

ekonominius bei transporto geografi-jos dalykus.

MG. Tai po ilgokos politinës veiklos– nuo Nepriklausomybës atkûrimo ak-to signataro iki europarlamentaro – pa-galiau atplaukëte á savo tikrà profesináuostà?

E.G. Tai jau taip. Èia ir dugno geo-loginiai græþiniai, ir sroviø dinamika, irsûraus bei gëlo vandens apykaita, hid-rodinamika ir t.t. Tiems darbams atlik-ti samdome mokslines institucijas. Pa-vyzdþiui, tokius mûsø uþsakymus gau-na Klaipëdos universitetas, Lietuvosenergetikos institutas, Geologijos ir ge-ografijos instituto gamtos tyrimø cen-tras. Atliekama daugybë mokslinio ty-rimo analiziø, tarp jø – ir archeologi-nio paveldo tyrimø, kadangi privalom,rengdami poveikio aplinkai vertinimà,ir tø dalykø imtis. Tik remdamiesi ðiaistyrimais bei studijomis, mes galim de-rinti techninius projektus arba atliktipoveikio aplinkai vertinimo analizes.Taigi su mokslu turime labai daug sà-sajø. Jau nekalbu apie visokias staty-bos technologijas. Jos irgi remiasi eks-pertiziø iðvadomis. Gana imlus moks-lui mûsø darbas.

MG. Pasirodo, Jûs esate buvæs jû-reiviu. Teko matyti beveik prieð deðimt-metá sukurtà ir neseniai pakartotà LTVlaidà „Nepabuvæs kareivëliu“ apie tai,

Senasis uostas ir áplauka prieð ðimtmetá


VÁ ,,Klaipëdos valstybinio jûrø uosto

Klaipëdos uostas ðiandien

kaip minø medþiojimo laive „M52 Sûdu-vis“ Jûs pagreitintai iðëjote mokymus.

E.G. Buvo toks ávykis mano gyveni-me, bet jûreiviu tepabuvau vos vienà die-nà. Taèiau labai liûdnai simboliðkà – 2001-øjø rugsëjo vienuoliktàjà, kai ávyko didþiojitragedija Niujorke. Tada Lietuva jau siekëaktyviai dalyvauti kuriant kolektyvinæ gy-nybos sistemà.

MG. Gráþkime prie uosto reikalø, tarp

kuriø, kiek þinome, yra ypaè svarbûs gili-nimo darbai.

E.G. Mums mokslininkai nuolat prime-na, kad, gilinant uosto akvatorijà, susida-riusio grunto nebûtina iðpilti á jûrà, já gali-ma panaudoti statant naujas krantines.Juolab kad pietinëje uosto dalyje per ar-timiausius pusantrø metø ketinama pa-statyti naujà prieplaukà maþiesiems ir pra-moginiams laivams. O Kiaulës nugaros

sekluma yra viena ið trylikos siûlomø vie-tø bûsimam suskystintø dujø terminaluiárengti. Pastaràjà galimybæ patvirtino su-sisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Kiau-lës nugaros sekluma yra vienas galimøvariantø. Taèiau labai daug priklausys nuoto, kokio pajëgumo terminalà bus nu-spræsta statyti. Jei juo naudotøsi tik Lie-tuva, uþtektø 3 mlrd. kubiniø metrø dujøper metus ir Kiaulës nugara puikiai tam


direkcija”– 20 metøSenasis uostas ir miestasXX a. pradþioje

tiktø. Taèiau galimybæ importuoti suskys-tintas dujas svarsto ir Baltarusija, o jø po-reikiai yra daug didesni nei mûsø. Beje,Kiaulës nugaros sekluma irgi yra dirbti-në. Ji buvo supilta XIX a. iš grunto, susi-dariusio tuomet gilinant uosto akvatorijà.

MG. Be abejo, pagrindinë uosto misi-ja ir svarba – kroviniø, keleiviø srautø pel-ningas aptarnavimas. Kaip jis klostosi pas-taruoju metu?

E.G. Pirmiausia – apie krovinius. Pa-gal istorikø vertinimus, uosto istorija sie-kia per penkis ðimtus metø. Ið jø 2010-iejibuvo geriausi per visà uosto gyvavimà,nes perkrauta 31,3 mln. tonø kroviniø.Tai milþiniðkas kiekis. Prie pernykðèio re-kordo ðiemet sieksime pridëti dar kelioli-ka procentø. Galim pasidþiaugti, kad sau-

sá ir vasará tarp Baltijos ðaliø uostø iðsi-verþëme á akivaizdþius lyderius. Tai, þino-ma, duoda ir didesnes pajamas – tiek pel-no ið rinkliavø mes niekad nesurinkda-vom, kiek pastaraisiais mënesiais. Pra-ëjusiais metais Klaipëdos uoste aptarnau-ta 321 tûkst. keleiviø. Tai irgi yra visø lai-

kø rekordas. Ið keleiviø Klaipëdos uostasuþdirba santykinai nedaug – tik kelis mili-jonus litø, bet ið to nauda viso regionoturizmo infrastruktûrai, kuri priima ðituoskeleivius. Na, be abejo, uþdirba ir patsmiestas plaèiàja prasme. Tiesa, tarp tøkeleiviø yra ir uþsukantys kruiziniais lai-vais. Pernai kruiziniø laivø keleiviø buvoðiek tiek maþiau, negu 2009 ar 2008 me-tais, taèiau keltais jø ryðkiai padaugëjo.

MG. O kaip sekasi konkuruoti su kai-mynø uostais?

E.G. Kartais nepatogu sakyti: sausiomënesá, susumavæ rezultatus, pamatëm,kad Klaipëdos uostas pakilo 23 procen-tais, latviðkasis Ventspilio – krito 21 proc.Krovinius mes ir pasiimam.

MG. Kalbamës KVJUD dvideðimtme-èio iðvakarëse. Kaip paþymima ði sukak-tis? Kaip ji padeda suprasti, kiek plaèiaiatsiveria á pasaulá mûsø jûros vartai?

E.G. Buvo ðvenèiami ir Uosto direkci-jos deðimtmetis, ir penkiolikmetis. Ðiemetateina dvideðimt metø – taigi natûralios in-tencijos ðvæsti. Neþinau, kaip buvo anks-èiau, bet dabar mes nusprendëm kalbëtidaugiau ne apie Uosto direkcijà, bet apievisà uostà nepriklausomybës laikais.

MG. Klaipëdos uostui pradëjote vado-vauti per patá tarptautinës prekybos sà-stingá – 2009 m. birþelá, kai pasaulis darnebuvo atsigavæs po finansø rinkø griû-ties. Ar Jûsø negàsdino grësmë, kad to-kia situacija uþtruks?

E.G. Ið tikrøjø tai këlë nerimà. 2009m. birþelá uoste uþfiksuotas didþiausiasatsilikimas nuo 2008-øjø rezultatø ir buvovisai neaiðku, kada jis gali sumaþëti. Ta-èiau jau nuo tø metø liepos prasidëjo uos-to kilimas. Tai malonus sutapimas, o nemano átaka. Bet, þvelgdamas toliau, kaikurias uosto sëkmes drásèiau priskirti nau-jai Uosto direkcijos komandai ir jos dar-bo stiliui. Pirmiausia teko ryþtingiau imtisuosto dugno valymo ir spartesnio admi-


gali apsisukti


nistravimo. Pavyzdþiui, kai pradë-jau dirbti, raðtus tekdavo pasiraðytipraëjus 20 dienø, kai juos gauda-vome. Ðiandien atsakymai paren-giami ir iðsiunèiami vidutiniðkai per2–3 dienas, o daþnai ir tà paèià die-nà. Tai irgi padeda greièiau tvarkytireikalus. Antra, padidinome rinklia-vø nuolaidas, ir tose srityse netru-ko iðryðkëti geresni rezultatai. Þino-ma, reikëtø paminëti dar kelis pa-rametrus: uosto kompanijø pastan-gas pertvarkyti savo technologijas,aktyvinti rinkodarà bei prekybos rin-kø atsigavimà.

MG. Pradëjæs dirbti iðkart pa-skelbëte KVJUD administravimo re-formà. Kaip sekësi per pusantrømetø keisti struktûrà ir kà dar nu-matote tobulinti?

E.G. Ið karto papraðiau darbuo-tojø sudaryti „nuodëmiø sàraðà“ –prisipaþinti, kas ko neávykdë ar blo-gai padarë. Gavau keliasdeðimtiespozicijø sàraðà. Tuomet suþinojau„karštus“ taðkus, kur esame prisi-daræ problemø. Tapo lengviau val-dyti situacijà. Vëliau paaiðkëjo, kadtame sàraðe nurodyta ne viskas.Per metus atsikratëme tø problemi-niø taðkø. Mano sprendimai dëlámonës struktûrinës reorganizacijosir komandos buvo gana drastiðki.2009 m. rugpjûtá paskelbiau vienàreformà ir sumaþinau padaliniø nuo23 iki 13. Pernai nuo rugpjûèio 18dienos paskelbiau antrà reformà –ji apima ir uosto kapitono tarnybas,kuriø pirmoji reorganizacija neapë-më. Ið 7 padaliniø liko 4. Tai pade-da sutaupyti darbo uþmokesèiofondo lëðø, supaprastinti vidinæ ko-munikacijà ir palengvinti klientamssupratimà, su kuo spræsti reikalus.

Radau chaosà dugno darbø va-lymo techniniø uþduoèiø apskaito-je. Dabar naudojame tipiná doku-mentà. Supaprastinome vieðøjø pir-kimø tvarkà: rengiant nedidelës ver-tës, iki 10 tûkst. litø, pirkimus – ma-þiau biurokratijos. Taigi Vieðøjø pir-kimø tarnybai palengvinome darbà50–70 pirkimo procedûrø per me-tus. Ðiandien Uosto direkcija turidaugiau aiðkiø, skaidriø ir greitøsprendimø. Þinoma, kartais klysta-me, bet tikrai nebûna taip, kad së-dëtume tris mënesius ir vien màs-tytume. Privalome dirbti efektyviaiir kiek ámanoma sparèiai.

Pirmasis nepriklausomybæ paskel-busios Lietuvos uosto kapitonas Liudvi-kas Stulpinas (1871–1934) buvo kilæs iðÞemaitijos bajorø. Jis mokësi Liepojos na-vigacijos mokykloje, ten gavo tolimojoplaukiojimo šturmano diplomà, dirbo lai-vuose „Livonija“, „Lithuania“, „Estonia“.Penkerius metus tarnavo didþiuliame led-lauþyje „Ledokol II“, dalyvavo su juo eks-pedicijoje á Ðiaurës aðigalá. 1911 m. L.Stul-pinas tapo „Birmos“, vieno didþiausiø irgeriausiø to meto laivø, plaukiojusiø tarpRusijos ir Ðiaurës Amerikos, kapitonu.1912 m., kai skendo garsusis „Titanikas“,kapitono L.Stulpino laivas „Birma“ buvokatastrofos rajone ir, skverbdamasis proledus, skubëjo á pagalbà. 1923 m. Lietu-vai atgavus Klaipëdos kraðtà, L.Stulpinaspersikëlë á uostamiestá, pradëjo dirbti uos-to virðininku, uosto kapitonu ir ðias parei-gas ëjo iki mirties. Jis daug dëmesio sky-rë uostui gilinti, modernizuoti. RemdamasLietuvos laivyno kûrimà, jûrininkø rengi-mà, spræsdamas kitus svarbius jûrininkøveiklos klausimus, L.Stulpinas daug pri-sidëjo, kad Lietuva taptø pripaþinta jûrøvalstybe. Palaidotas Smiltynëje. Kasmetjo kapà lanko ir priþiûri dabartiniai Lietu-vos jûrø kapitonai. Ðalia Naujosios Uos-to gatvës yra iðlikæs pastatas, kur dirboLiudvikas Stulpinas. Jis papuoðtas pirmo-jo uosto kapitono bareljefu. Dabar ðiamepastate ásikûrusi Klaipëdos uosto kapito-no tarnyba. Jai vadovauja patyræs jûrei-vystës veteranas Viktoras Lukoðevièius.

Kaunietá paviliojo jûraKlaipëdos uosto kapitonas Viktoras

Lukoðevièius, 2006-aisiais ásikeldamas ánaujà kabinetà pirmojo uosto kapitonoLiudviko Stulpino name, atsineðë ir pa-veikslà su kelto „Kaunas“ nuotrauka. Ðiolaivo kapitonu jis plaukiojo ilgiausiai. Pa-klaustas, ar negaila, kad ið ðio kabinetonebematyti plaukianèiø laivø, uosto ka-pitonas sako, jog ta galimybë nedingo.Tereikia daþniau palikti kabinetà, nuva-þiuoti á laivø eismo tarnybà ar uosto dis-peèerinæ. Biurokratiniam darbui geriau tin-ka ði vieta. Ir istorinis pastatas iðliks gy-vas. Geras jausmas bûti pirmojo uostokapitono name.

Uosto kapitono pareigos yra ne tik ádomios, bet ir nepaprastaiatsakingos. Jas sudaro nuolatiniai rûpesèiai – garantuoti dispeèeri-

næ prieþiûrà, stebëti uosto tarðà, organizuoti povandeninius dugnotvarkymus, vykdyti þmoniø paieðkos ir gelbëjimo bei kitus svarbius

darbus. Ðios pareigos skiriamos labiausiai patyrusiems „jûrøvilkams“, skersai iðilgai iðraiþiusiems pasaulio vandenynus,

puikiai iðmanantiems laivyno ir uostø darbà.

– Gerbiamas kapitone Viktorai, gal ga-lëtumëte priminti, kaip Jûs, tikras kaunie-tis, susiejote savo likimà su jûra ir kiek me-tø jai tarnaujate?

Viktoras Lukoðevièius sako, kad su-siþavëjimas jûra atëjo ne ðiaip sau, o pir-miausia – ið knygø. 1968 m. ástojæs á ge-

Klaipëdos uosto kapitonas Viktoras Lukoðevièius


uosto akvatorijoje?

Povilas Sigitas KRIVICKASNacionalinës þurnalistø kûrëjøasociacijos narys

direkcija”– 20 metø

Koks laivas

6

riausià jûreivystës akademijà Tarybø Sà-jungoje tuomeèiame Leningrade. Konkur-sas buvæs labai didelis – aðtuoni þmonësá vienà vietà. Leningrade prabëgo ðeðerimokslo metai, ir po to kaip „nacionaliniskadras“ galëjæs 1974 m. gráþti á Lietuvà.Ið karto gavæs siuntimà á neseniai ákurtàLietuvos jûrø laivininkystæ, pradëjæs dirb-ti kapitono padëjëju. Tais laikais buvo ge-rai, kad aukðtoji mokykla ásipareigodavone tik suteikti þiniø, bet ir garantuodavogalimybæ atlikti jûrinæ praktikà mokomuo-siuose laivuose. Jø pats institutas netu-rëjo, taèiau sudarydavo sutartis su laivusturëjusiomis ámonëmis ir kursantus pervasaros atostogas siøsdavo á praktikà. Tai-gi, baigæ mokslus, jie jau turëdavo susi-rinkæ vadinamàjá plaukiojimo cenzà.

– Ðitie klausimai, – sako kapitonas V.Lu-koðevièius, – anuomet buvo sprendþiamitvarkingiau. O dabar verslas nelabai noripraktikantø imti, nes jiems reikia nors men-kà atlyginimà, dienpinigius mokëti. Darb-daviai labai tuos centus skaièiuoja, tik, kaipsakoma, giliau á ðakná neþiûri. Tad ið kur tøgerai parengtø jûrininkø gausi? Juk be prak-tikos, o ypaè buriniuose laivuose, niekadavien akademiškai neparengsi jûrininko.

Trys këdës ir gera aura– Kiek laiko išplaukiojot kaip laivo ka-

pitonas?– Dvideðimt ðeðerius metus. Ilgokai –

deðimt metø – dirbau „Kauno“ kelto ka-pitonu ir plaukiojau tarp Klaipëdos ir Vo-kietijos. Po to jau pasirinkau krantà, kaigavau pasiûlymà dirbti saugios laivybosdirektorium. Iðdirbau porà metø ir buvaupakviestas pereiti á Uosto direkcijà dirbtiuosto kapitonu. Tuo pat metu buvo ku-riama ir saugios laivybos administracija,tapau pirmuoju jos vadovu. Kaip sako-ma, sëdëjau ant trijø këdþiø – buvau Uos-to direkcijos direktoriaus pavaduotojas,saugios laivybos administracijos vadovasir uosto kapitonas.

– Ir visur reikëjo suspët?– Visur reikëjo ne tik spëti, bet ir dar-

bus nudirbti. Ne veltui sakoma, kad uostokapitono darbo diena trunka 25 valandasper parà. Iððûkiai, þinoma. Kadangi uos-

Nelengvaapgræþti ðitokiuslainerius

vø ðvartavimø. Kai kelte dirbau, atrodytø, irtie patys du uostai, ir tos paèios krantinës,bet, sakysim, oro sàlygos skirtingos – dviejøvienodø ðvartuoèiø niekada nebûdavo. Irkiekvienà dienà reikia bûti budriam. Kiek-vienà valandà, kiekvienà minutæ gali bûtine tik maloniø, bet ir sunkiø praneðimø.

– Mes kalbamës tikrai istoriniame – pir-mojo kapitono Stulpino – name. Kaip Jûsèia jauèiatës?

– Šitame pastate turbût yra iðlikusikaþkokia senoji uosto kapitono aura. Taiir dþiugina, ir ápareigoja. Negali atsainiaiþiûrëti á savo darbà þinodamas, kad èiagyveno ir dirbo toks áþymus þmogus.

Ásimintina avarija– Kiekvienà rudená ir þiemà, kai atûþia

stipresni vëjai, uoste kyla átemptø situaci-jø. Jø, be abejo, nutinka ir be audrø. Ko-kia sudëtingiausia ið pastarojo meto yrabuvusi uosto kapitono praktikoje?

– Sudëtingiausia situacija per tà de-ðimtmetá, kai aš dirbu uosto kapitonu, tai– tanklaivio „Princess Pia“ avarija.

Iš avarijos kronikos: „2002 m.gruodþio 11 d. 17.35 val. su Panamos

vëliava plaukiojantis tanklaivis „PrincessPia“, pakrautas mazuto, iðplaukdamas iðKlaipëdos uosto iðkrypo ið laivybos kana-lo ir uþplaukë ant seklumos. Atstumas ikimolo – 43 metrai. 18.00 val. apþiûros duo-menimis, ið tanklaivio „Princess Pia“ naf-tos teršalai neteka. 18.40 val. uosto kapi-tono sprendimu laivyba uoste sustabdo-ma. Nuo 20.05 val., vilkikais nepavykus

tas yra gyvas or-ganizmas, ir èia,galima sakyti, ne-bûna dviejø pana-ðiø dienø. Kaip irdviejø vienodø lai-

Uostà palieka darvienas kruizinis

laivas


Vidas KAROLISKVJUD infrastruktûros ir plëtros

direktorius


nutempti laivo nuo seklumos, uosto ka-pitono sprendimu šie darbai nutraukia-mi. Gruodþio 12 d. 08.00 val. praside-da tanklaivio „Princess Pia“ povandeni-nës dalies apþiûra. 09.00 val. nutarta dalámazuto iðkrauti á UAB Laivø bunkeravi-mo kompanijos laivà „Nemunas“. 09.00val. uosto kapitonas praneða, kad gau-tas laivo savininko þodinis sutikimas pra-dëti krauti mazutà ið tanklaivio „PrincessPia“ á bunkeravimo laivà „Nemunas“. Áuostà atvyksta Ðvedijos ir Lietuvos þur-nalistai. 10.40 val. bunkeravimo laivas„Nemunas“ krovai pasiruoðæs. Laivo„Princess Pia“ kapitonas atsisako atida-ryti èiaupus.”

– Dël trukdymo uosto kapitonui at-likti operatyvius veiksmus teko skøstisKlaipëdos miesto apylinkës prokuratû-rai, kol pagaliau pavyko papildomomisgarantijomis áveikti pernelyg didelá tokapitono uþsispyrimà, perpumpuotimazutà á saugias talpas ir nutempti uþ-strigusá laivà. Aèiû Dievui, kad viskasgerai baigësi.

Kaip apsukti ilgðá?– Koks á ðá uostà yra áplaukæs ilgiau-

sias laivas ir kaip pavyko já apsukti? At-leiskite uþ naivø klausimà: ar ilguosiuslaivus vilkikai negalëtø á uosto akvatori-jà átempti atbulus?

Uosto kapitonas sako, kad pats il-giausias laivas, áplaukæs á Klaipëdà, bu-vo 294 metrø ilgio kruizinis laineris„Constellation“. Prieš šità laivà á Klaipë-dos uostà jau buvo ávestas ilgiausias kro-vininis laivas – 274 metrø ilgio tanklai-vis. Taip buvo sukaupti tam tikri ágûdþiai.Todël su laivu „Constellation“ locma-nams buvo lengviau, nes jau turëta rei-kiamos praktikos. Galima, pasak uostokapitono, teoriðkai jûrlapyje tuos atstu-mus matuoti ir apskritimus braiþyti, opraktiðkai viskas atrodo kitaip.

– Kurioje vietoje tie didieji laivai yraapsukami?

– Apsukami prieð „Klasco“ kranti-næ. Ten yra iðgilintas apsisukimo basei-nas. Dël laivø áplaukimo atbulom, tai ga-lëèiau pasakyti labai paprastai perfra-zuodamas rusø klasiko posaká: gimæsplaukioti atbulas ropoti negali.

Atsargiai pastebiu, jog teko girdëtiuosto kapitonà uþ akiø vadinant per-nelyg reikliu „klirenso sargu“. Ar ištiesne per daug grieþtai jis reikalaujàs lai-kytis bûtino atstumo tarp laivo ir uostodugno? Ar dël to nesusilaukiàs stipres-nio spaudimo ið verslo atstovø, kad bû-tø leidþiama á uostà áplaukti esantmaþesnei gylio atsargai?

Viktoras Lukoðevièius atsako aiðkiaiir tvirtai: „Manau, kad deðimties metø uos-to kapitono darbas be avarijø, susijusiøsu klirensu, ir yra aiškus atsakymas á ðáklausimà. O taip ðneka þmonës, kuriemsnereikia atsakyti uþ ðità darbà ir kurie la-bai primityviai, diletantiškai já suvokia.Jiems svarbu kuo daugiau pakrauti, o kaireikia galvoti apie visà uostà ir apie jo sëk-mingà darbà ir atsakomybæ, tada atsi-randa visai kitas supratimas“.

Kiek patylëjæs uosto kapitonas pri-deda: „Kai tik áplaukos kanalo tobulini-mas bus baigtas, tuojau pat paraðysiuoficialø ásakymà padidinti leistinà grim-zlæ uoste. O kol kas galime kalbëti apiegrimzlës didinimà tik kai kuriems lai-vams. Kai ásitikinsime, kad dideliemslaivams plaukti tikrai saugu, tada 13metrø grimzlë taps didþiausia leistinaðiaurinëje uosto dalyje“.

Jei neprisvilo pirmas blynasAtmintyje iðliko nuostabi 2009 me-

tø „Didþiøjø burlaiviø regata“. Malonu,kad Klaipëdai suteikta galimybë pana-ðià ðventæ rengti ir šiemet. Klausiame,kaip, uosto kapitono nuomone, pavyksiðlaikyti antrà toká egzaminà.

– Uþpernai ágijome neákainojamostokio unikalaus renginio organizavimopatirties. Manau, jeigu neprisvilo pir-mas blynas, tai neprisvils ir antras. Taine tik nuostabus reginys, bet ir graþivilionë jaunimui. Norëtøsi, kad vis dau-giau jaunuoliø pasirinktø laivavedþiospecialybæ. Juk yra tokia gera moky-mo bazë – Klaipëdos aukðtoji jûreivys-tës kolegija ir Klaipëdos universitetoJûrø technikos fakultetas.

– Teko girdëti apie naujà treniruoklájûrininkams.

– Taip, neseniai nupirktas universa-lus treniruoklis, ir jis labai pagelbës ug-dant svarbius ágûdþius. Iki ðiol kiekvie-nais metais savo locmanus siøsdavomá Danijà mokytis ir ágyti dideliø laivø val-dymo ágûdþiø. Uþ ðeðiø þmoniø apmo-kymà mokëdavom iki dviejø ðimtø tûks-tanèiø litø. O dabar – viskas namie irðalia. Bus daug paprasèiau.

* * *Klaipëdos uostas – gyvas, dinamið-

kas organizmas, veikia dienà naktá ir vi-sokiø dalykø jame nutinka. Laivai atvykstair iðvyksta, o 156 krantinëse, kuriø ben-dras ilgis – 26,9 km, nuolat verda darbai.Jø nenuilstantis variklis yra uosto kapito-nas Viktoras Lukoðevièius. Jis 2008 m.liepos 6 d. Prezidento Valdo Adamkausdekretu apdovanotas ordino „Uþ nuopel-nus Lietuvai“ Riterio kryþiumi.


Neretai þurnalistai praðo bendraisbruoþais apibûdinti, kas sudaro Klaipëdosuosto infrastruktûrà, kuria patikëta man rû-pintis. Uosto infrastruktûra – tai áplaukimokanalas, kuris ðiuo metu yra 125 m ploèio(ateityje bus praplatintas iki 150 m) ir de-ðimties kilometrø ilgio. Toliau – visos uos-te esanèios krantinës, pirsai, palai ir visakita – radijo lokacinës stotys, bokðtai. Vi-sa tai ir yra infrastruktûra, ið ko susidarouosto veikla ir gyvenimas. Savo ruoþtu,operatoriø balanse yra bûtini krovos dar-bams árengimai. Kiekviena kompanija val-do savo atskirà nuosavybæ. Taèiau uostuipriklauso privaþiavimo keliai, kai kurie til-tai, pokraniniai bei geleþinkelio keliai.

Pasaulyje statomi vis didesni laivai. Nuouosto gylio priklauso, kokio didumo laivusjis gali priimti. Tà faktoriø ir galime vadintiuosto konkurencingumu. Didëjant okeani-niams laivams, toká pat kroviniø kieká gabe-na maþesnis skaièius minëto tipo laivø. Ðiàtendencijà jauèiame ir mes. 2008 m. á Klai-pëdos uostà atplaukë 8347 laivai, 2009-ai-siais – septyni su puse tûkstanèio, o 2010-aisiais – tiktai 6438 laivai. Taèiau tonomispernai perkrautas rekordinis kiekis – 31,3milijono. Trumpai tariant, kuo maþiau, betdidesniø laivø áplauks á uostà, tuo lengviautà apkrovimà jis atlaikys – pradedant jostruktûra ir baigiant ekologiniu poþiûriu.

Uostas


direkcija”– 20 metø

Tæsinys 24 puslapyje

Kur susitinkaKurðiø marios irBaltijos jûra

pleèiasi ir gerëja joinfrastruktûra

Pernai vykusiame seminare aktualiaisuostamiesèio teritorijø planavimo klausi-mais man teko daryti praneðimà „Klaipë-dos miesto ir KVJU sàveikos aktualijos“.Ið jø pirmiausia minëtina, kad uostas savoþinioje turi didelæ teritorijos dalá. Rengiantdetaliuosius planus, poveikio aplinkai stu-dijas, reikia atsiþvelgti á daugelá interesø irnet kaprizø. Taèiau spræsti problemas rei-kia taip, kad bûtø abipusë nauda. Kartaispavyksta susitarti sklandþiai, kai kada pri-einama ir iki karðtø ginèø, taèiau jauèiamebendrà pagerëjimà, kurá geriausiai atspin-di ir mûsø darbo rezultatai.

Vienas ðiandien vis daþniau minimø

Klaipëdos uosto infrastruktûros bûsimøkomponentø yra Klaipëdos keleiviø ir kro-viniø terminalas. Ðis projektas jau pajudë-jo. Tiesiama speciali geleþinkelio atðaka.Sukalta pirmøjø penkiasdeðimt poliø, o jøreiks suleisti keletà ðimtø. Paskui iðkils patskeleiviø terminalo pastatas, kroviniø sandë-liai, kiti bûtini statiniai. Klaipëdos jûrø uostoskelbto keleiviø ir kroviniø keltø terminalo

statybø rangovo konkursà laimëjo maþiau-sià kainà – 112,5 mln. litø (su pridëtinës ver-tës mokesèiu) – pasiûliusi viena didþiausiøLatvijos keliø ir tiltø statybos bendroviø „Lat-vijas tilti“. Planuojama, kad, modernizuo-jant prekiø ir keleiviø aptarnavimo infrastruk-tûrà, bus árengta apie 950 metrø ilgio kran-

Esu sakæs, jog tada, kai bus parengtapakankamai projektø, kuriø skaièiuojamojivertë pasieks pusantro milijardo litø, galë-siu lengviau atsikvëpti. Kol kas man ramiaikvëpuoti neleidþia nebaigti projektai iðankstesniø laikø. Vienas didþiausiø planø– pagilinti uosto laivybos kanalà iki 15 met-rø. Ágyvendinus ðá projektà, bus galimakrauti laivus iki 13–13,5 m grimzlës, o mû-

sø uostas ásitvirtintø tarp gilesniø regionouostø. Per pirmàjá darbø etapà bus plati-nami apsisukimo baseinai ties AB Klaipë-dos jûrø kroviniø kompanija (KLASCO) beities laivø krovos AB Klaipëdos Smeltë, su-apvalinami kampai ties posûkiais ir kiekpaplatinamas esamas kanalas. Ið viso ke-tiname iðkasti apie 460 tûkst. tonø grunto.Pradëjus ágyvendinti antràjá etapà, laivyboskanalà paplatinsime iki 150 metrø, pagi-linsime iki 14,5 metro ir iðkasime 4,5 mln.kubiniø metrø grunto. Ðtai po to jau busgalima kiek ramiau atsikvëpti.

Dar Šventajame Rašte pasakyta, kadþmogus ne vien duona (tai yra – darbu)gyvas. Todël nenustembu klausiamas,kuo uþsiimu ne darbo valandomis. Nuojaunystës mëgstu skaityti knygas. Tiek

groþinæ, tiek mokslinæ literatûrà. Turiu ne-maþà asmeninæ bibliotekà. Mëgstu avia-cijà, pilotuoju nedidelá keturvietá lëktuvà.Tam reikia bûti ir fiziðkai nesuglebusiam.Rytais stengiuosi nubëgti bent trejetà ki-lometrø, á darbà daþniausiai vaþiuoju dvi-raèiu. Tenka daug keliauti: ir darbo reika-lais, ir ið smalsumo – per atostogas.

tiniø. Terminalas bus statomas tarpnaujosios Smiltynës perkëlos ir vie-nos didþiausiø uosto krovos ben-droviø Klaipëdos Smeltë, prie 81–82 krantiniø. Statybos turëtø truktiapie pustreèiø metø. Projektui ke-tinama pritraukti ir Europos Sàjun-gos skiriamø lëðø.


Rusnës salàDr. Kazys GAIGALAS

Þvilgsnis áper

deðimtmeèiøprizmæ

Praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetá,studijuodamas biologijos mokslus Irkut-sko universitete, dalyvaudamas Baikaloeþero tyrimo ekspedicijose, vadovauja-mose prof. Michailo Koþovo, daþnai pa-svajodavau apie Baltijos jûrà ir nebuvaupraradæs vilties sugráþti á Tëvynæ Lietuvà.

Á Rusnæ su þmona Birute ir dukreleSigute, gimusia Novosibirske, atvykau1957 m. pavasará, Lietuvos þuvø pramo-nës ministro A.Mickevièiaus ádarbintasKurðiø mariø ir Nemuno þemupio regio-no þuvø apsaugos ir þvejybos reguliavi-mo vyresniuoju instruktoriumi. Iki ðiol at-mintyje gyvi pirmieji áspûdþiai apie nepa-þástamà salà. Þiûrint nuo deðiniojo kran-to su iðsprogdinto tilto liekanomis Rusnëatrodë viliojanèiai ir skatino pakilià nuo-taikà: upëje maèiau didokà keltà su þmo-nëmis, prieðingame krante – paðto rûmus,senosios muitinës, þuvø ðaldytuvo baltusplytø mûrus ir keletà neapleistø mediniøpastatø. Ant kelto pakalbintas pirmasisrusniðkis M.Dirsë parodë, kur mano dar-bui paskirta sodyba raudonø èerpiø sto-gu, ir nepatingëjo atvykëliø su visa man-ta sunkveþimiu á jà pavëþëti.

Tuomet Rusnës valstybinës gamtosir þuvø apsaugos inspekcijos dviejøaukðtø mediniame name gyveno inspek-cijos virðininkas A.Abdulinas, laivo ka-pitonas V.Þiogaras su ðeimomis ir buvoásteigta kontora. Senasis inspektoriusgeranoriðkai uþleido „naujam“ virðinin-kui vienà kambará, kuriame kità dienà pa-staèiau pirmàjá baldà – geleþinæ lovà irkaþkieno paskolintà medinæ lovytæ duk-rytei. Kadangi Abdulinas iðvykti ið Rus-nës á savo tëviðkæ Totorijà jau anksèiaubuvo suplanavæs, inspekcijos perdavi-mas ir perëmimas vyko gana sklandþiai.Inspekcijos pastatø, laivø ir kitokiø turtøðeimininku tapau apie geguþës vidurá.

Geguþës pradþioje susipaþinau suRusnës miestelio valdþia – Vykdomojo

komiteto pirmininke O.Þvirbliene, sekre-tore O.Malinauskiene, butø valdytojuJ.Baubliu, buhalteriu M.Gustu ir kitais tar-nautojais.

Paplaukiojæs kateriu klaidþiais Rus-

nës salos vandenimis, pavaþinëjæs sunk-veþimiu, akivaizdþiai patyriau, kad vie-tovës gamtovaizdis tebëra natûralus,þmogaus ûkinës griaunanèios veiklosdar labai maþai pakeistas. Saloje, iðrai-þytoje siaurais þvyrkeliais, grioviais, vieð-patavo ávairios botaninës sudëties pie-vos. Tomis pievomis, kaip ir anksèiau,dar naudojosi nuomininkai ið kitø rajo-no seniûnijø. Be gamtos stebëjimø, ma-ne domino Rusnës salos laivai, jø uos-teliai ir ðvartavimosi vietos. Valstybinë þu-vø ámonë savo laivus „Ðamà“, „Ðèiukà“(desantka) ir transportinæ barþà laikë gi-lioje Atmatos álankoje prie paðto ir sena-jame þvejø uoste – Skirvytës atsiðakoji-mo deðiniajame krante; inspekcijos lai-vai „Sterlë“, „Kefal“, dorë su dyzeliniais20 a/j jëgos varikliais ðvartavosi Atmato-

je ties inspekcijos sodyba; E.Telmanoþvejø artelës laivai – dorës, kuriø galëjobûti daugiau kaip 20, ir þvejø marinësbei pagalbinës medinës valtys ðvartavosiupiø pakrantëse, daþniau – prie sody-

Rusnës salos fragmentas(ið VðÁ „Ðilutës turizmo irverslo informacijos centras“leidinio „Kvieèiame paþintiNemuno deltos regionináparkà“)


bø. Be kelto per Atmatà, saloje buvo dardu maþi: per Pakalnës upæ á Skirvytëlëskaimà ir paèiame Pakalnës kaime.

XX a. 6-ojo deðimtmeèio pabaigojeRusnës E.Telmano þvejø artelë, ákurta1948 m., palyginti su buvusiomis artelë-mis Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juod-krantëje, Ventëje ir Kaune, buvo didþiau-sia ir garsëjo kasmet suþvejojamais þu-vø laimikiais. Vietiniai Rusnës þvejai lie-tuvininkai ir atvykëliai ið Dzûkijos bei ki-tø vietoviø dirbo 7 brigadose. Ðios buvosuskaidytos á grandis po 3–8 þmones.Atvykimo metais radau St.Buèinsko,A.Ðiðkevièiaus, E.Jurgenaièio, V.Bara-novskio, K.Sorokos, A.Þukausko, M.Dir-sës vadovaujamas ir tarpusavyje dël ga-mybiniø rodikliø kovojanèias brigadas.Tuomet pasiþymëjo vietiniai E.Pietariausir Ed.Finkio grandþiø þvejai, gaudæ þu-vis Kurðiø mariose 800 m ilgio traukia-maisiais vindiniais tinklais, ir A.Goberioþvejø grandis, gaudþiusi þuvis Skirvytë-je ir kitose upëse traukiamuoju tinklu irvëgëlinëmis gaudyklëmis. Ið atvykëliø1946–1952 m. á Rusnës salà jau buvo pa-siþymëjusios dzûkø Br.Kniaziausko,B.Antanavièiaus ir J.Zenevièiaus vado-vaujamos miðrios þvejø grandys. Uþypaè aukðtus rezultatus apie deðimt ge-riausiø grandininkø ir þvejø nemokamailankësi Þemës ûkio parodoje Maskvoje.

Pagal þvejø artelës sudarytas sutar-tis grandys þuvies laimikius nustatytomistvirtomis kainomis atplukdydavo á Rus-nës valstybinæ þuvø apdorojimo ámonæir jos punktus Pakalnës ir Karceviðkiø kai-muose. Þvejø laivø motorø remonto me-dinis pastatas ir lentø valtims dþiovyklatada stovëjo ant kranto ties Pakalnësupës nuo Skirvytës atsiðakojimu. Ðiojevietoje dabar stovi senas klevas ir akme-ninis stalas, prie kurio mëgsta pasëdëti,pagurkðnoti alø ne tik rusniðkiai.

Be þvejø brigadø, E.Telmano artelë1957 m. turëjo nedidelá pagalbiná ûká:apie 50 ha ariamos þemës, 165 ha ðie-naujamø plotø, ganyklø, laikë apie 40melþiamø karviø, 20 kiauliø ir 58 arklius.Arkliais þiemà vaþiuodavo á þvejybà ma-riose, pavasará ir kitokiu laiku dirbdavoûkio darbus. Be to, artelë Ðyðkrantës kai-me plëtë darþininkystæ, ðiltnamius, pri-þiûrimus J.Barsteigos. Pajamos ið darþi-ninkystës ir pagalbinio ûkio tesudarëapie 124,5 tûkst. rubliø. Tuo tarpu pel-nas ið þvejybos verslo jau siekë 1 mln.625,3 tûkst. rubliø, artelë buvo tapusi mi-lijoniere, o Rusnës sala garsëjo kaip Lie-tuvos þvejø sostinë.

1958 m. viduryje Telmano þvejø arte-lë buvo perorganizuota á Rusnës valsty-biná þuvininkystës ûká. Jo þinion perëjo irkiti þuvininkystës padaliniai: buvusi sava-rankiðka þuvies apdorojimo ámonë, laivø

tokie objektai. Rusnës þuvininkystës ûkiogyvavimo laikotarpiu pavyko gelþbetonioplokðtëmis sutvirtinti Skirvytës deðinájákrantà, smarkiai griautà vandens erozijos,árengti Rusnës salos þiemos tipo pylimà,sukultûrinti pievas, iðplësti asfaltuotø ke-liø tinklà paèiame miestelyje ir á Pakalnæ.

1990 m. Rusnës þuvininkystës ûkisbuvo svarbus daugiaðakis ir perspekty-vus þemës ûkio gamybinis objektas, ku-riame nuolat dirbo apie 310 þmoniø irnebuvo nuskurdëliø. Iðplëstas gyvulinin-kystës padalinys turëjo 705 melþiamaskarves, 1270 galvijø, pardavë valstybei4119 t pieno, 1287 t mësos, uþaugino iki20 tûkst. anèiø. Þuvininkai uþaugino irsuþvejojo apie 800 t ávairiø rûðiø þuvø.Ûkio mechanizatoriai galëjo didþiuotis ási-gyta þemës ûkio technika: turëjo 74 trak-torius, 2 javø kombainus, granuliuotø þo-lës miltø agregatà Vorusnëje, pagamino2181 t þolës miltø. Ekonomistø apskai-èiavimu, 1989 m. Rusnës þuvininkystësûkis gavo 1 mln. 524 tûkst. rubliø pelno,vidutinis ûkio rentabilumas siekë 28,5 pro-cento. Be to, nemaþai ávairios þemës ûkioprodukcijos savo sklypuose iðaugino irrealizavo ir pavieniai gyventojai.

Atvykæs á Rusnæ, radau neblogai or-ganizuotà vaikø ir paaugliø mokymo in-frastruktûrà: veikë vidurinë mokykla,1959 m. iðleidusi pirmàjà 12 abiturientølaidà, 1967 m. joje mokësi daugiausiai –606 mokiniai, per 1959–1999 m. laiko-tarpá mokykla á gyvenimà iðleido 632 abi-turientus. Mokyklos direktoriais dirboJ.Kaminskas, A.Blaþys, A.P.Petroðius,J.Juðèius, K.Kurðelis, I.Vaièiulis ir P.Stan-kus. 1998 m. vidurinæ mokyklà dar lan-kë 349 mokiniai, buvo iðleista 40-oji abi-turientø laida. Vëliau vidurinë kaþkodël ta-po Rusnës deðimtmete „atramine“, vado-vaujama G.Deniuðienës, Rusnës mieste-

gamybos ir remonto dirbtuvës ir kitoksturtas. Gerai artelei vadovavusá pirminin-kà A.Slepakovà pakeitë energingas ûkiodirektorius H.Nekroðius, atvykæs á Rusnæsu þmona gydytoja ið Vidurio Lietuvos.

Per pirmàjá naujojo þuvininkystës ûkiodeðimtmetá daug kas pasikeitë á geràjàpusæ. Buvo tiesiami ir platinami þvyrke-liai, melioruojamos uþliejamos ámirkusiospievos, kuriama saloje pienininkystës,galvijø, anèiø auginimo bazë. Remiamirespublikos vyriausybës institucijø, rus-niðkiai greitai ásigijo nemaþai þemës ûkiotechnikos, vieni pirmøjø Lietuvoje pradë-jo þolës miltø gamybà, plëtojo daugia-buèiø namø ir ûkiniø objektø statybà.

Rusniðkiø gyvenime, direktoriaujantH.Nekroðiui, J.Rudzianskui, St.Benkuns-kui, iki XX a. paskutiniojo deðimtmeèioávyko reikðmingø pokyèiø: pastatytaserdvus raudonplytis vaikø darþelis, nau-jas ligoninës su vaistine rûmas, per Pa-kalnës, Vorusnës, Atmatos upes atsira-do penki nauji gelþbetoniniai tiltai ir me-dinis pakabinamas tiltas, buvo árengtasnaujas þvejø uostas, þvejø tinklø ir kito-kio inventoriaus erdvus sandëlis. Priesvarbiø ûkiui ir visuomenei statiniø gali-ma priskirti naujas mechanines dirbtu-ves ir prie jø árengtà þvejø valèiø gamy-bos cechà. Galvijams laikyti Skirvytëlës,Pakalnës, Ðyðkrantës kaimuose ir Uos-tadvaryje buvo pastatyti plytiniai ûkiniaipastatai, antims auginti Skirvytëlës kaimeir Uostadvaryje sumûryti keli silikatiniø ply-tø pastatai ir inkubatorinë. Paèiame Rus-nës miestelyje pastatyti keli vadinamiejiAlytaus namai, du aukðti gyvenamieji na-mai Atmatos pakrantëje, Lietuvos MAEkologijos instituto Ichtiologijos labora-torija. Be to, atsirado valgykla, dvi parduo-tuvës, þuvies apdorojimo raudonplytësámonës, karpiø auginimo tvenkiniai ir ki-

Rusnësichtiologi-niø tyrimølaboratorija1975–2005metais.Dabar èia –paukðèiøstebëjimocentras


lio seniûno þmonos. Be Rusnës vidurinësmokyklos, miestelyje 1957–1958 dar vei-kë dvi senosios – Pakalnës ir Ðyðkrantëspradinës mokyklos. Vienos vedëjas bu-vo E.Dirgëla, antros – S.Petroðius.

Gana reikðmingà vaikø ir paaugliømokymo ir auklëjimo, amatø mokymo ba-rà plëtojo nuo 1952 m. veikianti Rusnësinternatinë specialioji mokykla, kurios di-rektoriai buvo J.Lapë, nuo 1959 m. –L.Geleþevièius, 1966 m. – R.Rimaðaus-kas, vëliau St.Blinkevièius, o dabar R.Ble-chertas. XX a. pabaigoje ir XXI a. pirmàjádeðimtmetá pastatytame iðtaigingame pa-state, puoðianèiame Rusnës salà, dirba68 mokytojai, auklëtojai, rengiantys gy-venimui mokinius, turinèius protiniø, ge-netiniø bei socialinio elgesio defektø.

Praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetáRusnëje radau ligoninæ, vadovaujamà la-bai humaniðko gydytojo N.Buzo, stoma-tologo kabinetà, senà vaistinæ, kurioje ne-maþai metø dirbo M.Buèienë. Ligoninë irambulatorija tuo metu neturëjo automo-bilio, gydytojas pas sunkesnius ligoniusvykdavo brièkele, o á artimesnes sodybas– daþniausiai pësèiomis. Per Lietuvos ne-priklausomybës laikotarpá stacionari ligo-ninë, vadovaujama terapeutës G.Beres-nevièienës, ir dantø gydytojo kabinetasbuvo likviduoti. Dël to ligoniams nuolatreikia kreiptis pagalbos á ðeimos gydyto-jà D.Strazdienæ, vykti á Ðilutæ ar kitur.

Ið kitø svarbesniø 1957–1958 m. sa-los ástaigø galima paminëti Rusnës vals-tybinës tarprajoninës þuvø apsaugos ins-pekcijos infrastruktûrà. Tuo metu, be ins-pekcijos virðininko K.Gaigalo, dirbo dar5 apylinkiø inspektoriai: Titiûninas Nido-je, Biriukovas Ventëje, Rudakovas Pagë-giuose, Kochtovas ir Ðukaitis paèiojeRusnëje. Inspektûros laivø kapitonai –motoristai buvo V.Þiogaras, Z.Sausys,J.Urbonavièius ir A.Kalinauskas. Rusnësvalstybinë þuvisaugos ir þvejybos kon-trolës inspekcija 1958 m. tapo ásisteigu-sio Gamtos apsaugos komiteto padali-niu – Rusnës gamtos apsaugos tarpra-jonine inspekcija su valdymo centru Rus-nës miestelyje. Atkûrus Lietuvos nepri-klausomybæ, inspekcijos valdymo cen-tras ir visa jos veiklos struktûra ið Rus-nës persikëlë á Ðilutës miestà. Dirbantpaskutiniam virðininkui Rusnëje M.Bud-ginui, inspekcijos pastatas tapo privaèiajo gyventojø nuosavybe.

Autoriaus manymu, per 1991–1992m. laikotarpá Rusnës salos politiniame,ekonominiame ir socialiniame þmoniøgyvenime ávyko gana reikðmingø ir nevisuomet iðmintingai organizuotø ir prak-tiðkai ávykdomø persitvarkymø.

Pagal direktyvas iš Vilniaus ir rajonovaldþios nurodymu sudaryta „laikinojiadministracinë 3-jø asmenø komisija“pirmiausia pertvarkë Rusnës vastybináþuvininkystës ûká á vadinamuosius „tech-nologinius-gamybinius kompleksus“ irskubiai pradëjo juos privatizuoti. Þemësûkio bendrovei „Rusnës sala“ atiteko ne-maþi pievø ir dirbamø laukø plotai, gy-vulininkystës objektai, nemaþai techni-kos ir kitokio turto. Karpiø auginimo tven-kiniai, þuvies apdorojimo ámonë neskaid-riai atiteko Vokietijos ir Lietuvos UAB„Rusnës Fisch“ (vadovai Z.Maskolaitis,G.Geèienë); senieji tikrieji salos þvejai, ne-tekæ direktoriaus St.Bekunsko ir ignora-væ buvusá vadovà inþinieriø þuvininkàH.Beresnevièiø, ásteigë akcinæ bendrovæ„Rusnës þvejys“, o jos vadovu iðsirinkobuvusá ûkio vairuotojà M.Griðèenkovà.

Svarbiausi þemës ûkio ir kitokiø re-formø saloje iniciatoriai, vykdytojai ir do-kumentø formintojai buvo Rusnës seniû-nijos þemëtvarkininkas P.Lengvinas, eko-nomistas K.Banys ir statybininkas J.Þu-kauskas. Ûkio ardymà kontroliavo kon-servatorius K.Banys, 1995 m. pasiskel-bæs Rusnës gamtos fondo Pamaryje val-dybos pirmininku, o parankiniu sekreto-riumi pasirinkæs P.Lengvinà. Abu vado-vai gavo ið uþsienio fondui nemaþai tech-nikos, ákûrë kontorà ir savo veiklai pro-paguoti leido laikraðtukà „Rusnës gam-tos fondo þinios“. Ið uþsienio gautos lë-ðos fondui remti ir kitokia nacionalinë pa-rama skatino Rusnës etnografinës sody-bos renovacijà Skirvytëlës k., Þvejø g.Nr.8 – ûkininko A.Kriugerio (Kruger) þe-mëje. Pastaruoju metu ði sodyba turi pri-vataus K.Banio Rusnës þvejø muziejausstatusà, á jà gausiai apsilankantiemsþmonëms pensininkas mëgsta pasakotiapie salos gyventojø praeitá, istoriná lie-tuvininkø paveldà bei nûdienà be þvejoamato perspektyvos.

XXI a. pirmàjá deðimtmetá Rusnës sa-loje buvo daug prarasta: visiðkai sunykokarpininkystë, toli garsëjusi Rusnës þu-vies apdorojimo ámonë (1989 m. 30 nuo-latiniø darbuotojø pagamino ir realizavovalstybinëmis kainomis 3492 cnt ðaldy-tos þuvies, 3444 cnt karðto rûkymo, 2142cnt ðilto rûkymo ir 394 cnt prieskoniniosûdymo þuvies) nutraukë visokià gamy-bà ir papildë salos bedarbiø kontingen-tà; þvejø verslininkø akcinë bendrovë„Rusnës þvejys“ dël nekvalifikuoto vado-vavimo ir verslo nerentabilumo 2006 m.patyrë bankrotà. Iðdalino þvejams vete-ranams priklausomus pajus, þvejybospriemones ir po dvejø metø praktiðkai ta-po negyvybinga. Sumenkëjæs þvejybos

verslas, þvejø uostas su statiniais perëjone á Rusnës salos gyventojø rankas, o bu-vo privatizuotas ðilutiðkiø ir kitokiø atei-viø. Labai sumaþëjus þuvø laimikiams, ið-mirus paskutiniams þvejams lietuvinin-kams „ðiðioniðkiams“, Rusnë prarado Lie-tuvos þvejø sostinës vardà, tapo gyven-viete be tradiciniø ðvenèiø.

Kaip greitai ir plaèiai Rusnës sala kei-èia gamtiná ir ûkiná veidà, akivaizdþiai pa-tyriau daþnokai vaþinëdamas sausumosir vandens keliais. Naujieji ðeimininkaibaigia griauti galvijø fermas, prie jø bu-vusius paðarø sandëlius. Tris deðimtme-èius klestëjusio valstybinio daugiaðakioþuvininkystës ûkio gamybiniai objektaiatrodo niekam nebereikalingi, nyksta ap-leisti ûkio lëðomis pastatyti keli dideli pri-vatûs tvartai, anksèiau buvæ pilni viso-kios gyvybës.

Daug priekaiðtø galima paþerti ðiuo-laikiniams gamtosaugininkams dël ap-leistø melioracijos kanalø, pelkëjanèiøsenvagiø salos polderiuose, krûmynø irðabakðtynø plotø didëjimo upiø krantuo-se, uþliejamose pievose ir beðeiminin-këse vietovëse. Gerai þinant, kaip atro-dë salos ûkinë ir ekologinë infrastruktû-ra netolimoje praeityje, ir matant, kokiaji yra dabar, galima pasakyti, kad 1992m. ásteigtas Nemuno deltos regioninisparkas gamtai daro daugiau blogo, ne-gu gero. Tokio biurokratinio pramano lai-kas atsisakyti.

Prie Rusnës salos istoriniø, demogra-finiø ir socialiniø nemaloniø naujoviø pri-skiriu jaunesnës kartos þmoniø emigra-cijà á uþsiená, bedarbystæ, gyventojø skai-èiaus sumaþëjimà nuo 2230 praëjusioamþiaus gale iki 1640, arba 26,5 proc.,dabar. Po salà keliaujantá pastabesnáþmogø stebina dar viena naujovë – kaipgreitai ir dràsiai senosios etnografinëssodybos keièia áprastà architektûriná vei-dà. Ið pagrindø rekonstruojami gyvena-mieji namai ir ûkiniai pastatai. Panaðiaikaip Kurðiø nerijos gyvenvietëse, jiedaþnai rudai raudoni, ignoruojami tradi-ciniai nendriø stogai, architektûrinis pa-veldas. Gamtiniu poþiûriu unikali Nemu-no delta regioniniame parke vilioja tur-tingus ateivius ið didmiesèiø. Jie èia ási-gyja þemës sklypus, projektuoja ir statopoilsiauti skirtas namø valdas, ir kuo ar-èiau vandens telkiniø. Matyt, Rusnës salaper artimiausius deðimtmeèius taps pra-bangia Maþosios Lietuvos vietove su ið-plëtoto masinio turizmo apraiðkomis, kaikam duodanèia nemenkus pinigëlius.


Bruoþas Baltijos

Kultûros ministerijoje aptartipovandeninio paveldo iðsaugojimo

klausimaiKultûros ministerijoje, dalyvaujant kul-

tûros ministrui Arûnui Gelûnui, Lietuvos na-cionalinës UNESCO komisijos sekretoria-to, Valstybinës kultûros paveldo komisijosir Kultûros paveldo departamento prie Kul-tûros ministerijos atstovams, buvo prista-tyta povandeninio kultûros paveldo moks-liniø tyrimø medþiaga ir aptartos ðios rû-ðies paveldo iðsaugojimo problemos. At-

liktus mokslinius tyrimus ir nuveiktus dar-bus ðioje srityje pristatë þinomas Lietuvojepovandeninio paveldo tyrëjas ir ekspertas– Klaipëdos universiteto rektorius profeso-rius Vladas Þulkus, kuris atstovauja mûsøvalstybei UNESCO Povandeninio kultûrospaveldo apsaugos konvencijos ágyvendi-nimo Moksliniame-techniniame komitete.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje yra su-kurta stipri povandeninio paveldo moksli-niø tyrimø bazë ir jau pasiektas nemaþasádirbis ðioje kultûros paveldo srityje. Tyri-mø metu surinkti duomenys apie keturiasdeðimtis á Lietuvos pakranèiø seklumas ið-mestø laivø ir keliolika nuskendusiø dides-niame gylyje ir toliau nuo krantø. Didþiàjàradiniø dalá sudaro industrinio tipo laivai,taèiau atrasta ir itin vertingø moksliniu po-þiûriu mediniø laivø liekanø. Taip pat yrarasti keli kultûrinio kraðtovaizdþio po van-deniu arealai su gamtiniais reliktais (me-dþiø liekanomis). Povandeniniø tyrimø pro-cese glaudþiai bendradarbiaujama su uþ-sienio (ðvedø, vokieèiø, suomiø, lenkø)ekspertais. Be to, Klaipëdos universitetoBaltijos regiono istorijos ir archeologijosinstituto Povandeniniø tyrimø centras ko-ordinuoja veiklà, susijusià su Baltijos jûro-

je suduþusiø ir nuskendusiø laivø registra-vimø istoriniø duomenø kaupimu.

Povandeninio paveldo apsaugà reg-lamentuoja UNESCO Povandeninio kul-tûros paveldo apsaugos konvencija. Su-sitikimo metu akcentuota, kad ðios kon-vencijos nuostatose pabrëþiama, jog, sie-kiant iðsaugoti povandeniná kultûros pa-veldà, bûtina já konservuoti in situ, t.y. jobuvimo vietoje, ir tik iðskirtiniais atvejaisobjektà galima perkelti á kità vietà. Svar-bu, kad ir visuomenë bûtø kuo plaèiausupaþindinama su ðios rûðies kultûros pa-veldu, gautø mokomosios ir pramoginësnaudos, galëtø patikimai ir saugiai patek-ti prie po vandeniu saugomo kultûros pa-veldo. Iðkelti ið vandens laivo liekanas, jaskonservuoti ir eksponuoti sausumoje la-bai daug kainuoja, todël profesorius Vla-das Þulkus pasiûlë perkelti tris keturis ver-tingiausius medinius radinius á neseniaiprie Palangos krantø maþdaug 15 m gy-lyje atrasto povandeninio kanjono vietà.Toks laivø liekanø perkëlimas bei ekspo-navimas nereikalautø dideliø lëðø, taèiaubûtø sukurtas povandeninio kultûros pa-veldo muziejus – skansenas po vande-niu, kuris bûtø prieinamas visuomenei(povandeninio turizmo mëgëjams), osvarbiausia, ateities kartoms bûtø iðsau-goti vertingi povandeninio paveldo objek-tai jiems bûdingoje aplinkoje.

Kultûros ministras ir kiti dalyviai prita-rë pasiûlytam povandeninio paveldo ap-saugos bûdui ir vieningai sutarë, kad rei-kia kuo skubiau pradëti ðio povandeni-nio paveldo objektø atrankos, vertinimoir registravimo Kultûros vertybiø registreprocedûras. Ðias idëjas profesorius Vla-das Þulkus ketina pristatyti diskusijai irUNESCO Povandeninio kultûros paveldoapsaugos konvencijos Moksliniame-tech-niniame patariamajame komitete bei ICO-MOS Tarptautiniame povandeninio pavel-do moksliniame komitete (ICUCH).

Lietuvos Respublika Povandeniniokultûros paveldo apsaugos konvencijà ra-tifikavo 2006 m. birþelio 12 d. Joje povan-deninis kultûros paveldas apibrëþtas kaipvandenyje esantis istorinæ bei kultûrinæreikðmæ turintis paveldas, akivaizdþiaispavyzdþiais liudijantis þmonijos istorijà.

Vaiva GOGELIENËLR kultûros ministroatstovë spaudai

Profesorius Vladas Þulkus

jûros istorijaiNesuklysime pasakæ, kad akade-

mikas Vytautas Gudelis paliko ryðkøpëdsakà geografijos, kvartero geolo-gijos, paleogeografijos, Baltijos jûrosistorijos mokslo srityse, sukûrë kran-totyros mokyklà, rengë ir leido þody-nus, rinko ir kûrë marinistikos termi-nus. Visa jo daugiaðakë veikla orien-tuota á Baltijos jûros, Kurðiø nerijos irmariø, viso Vakarø Lietuvos pajûrio re-giono raidos problemas. Buvo auto-ritetingas ekspertas ir konsultantas jû-rotyros, pajûrio regiono plëtros, jûri-nës industrijos ir gamtosaugos klau-simais. Daug raðë plaèiajai visuome-nei aktualiomis aplinkos apsaugos,gamtosaugos ir gamtonaudos proble-momis. Puikus mokslo organizatoriusir oratorius V.Gudelis buvo nuolatinismoksliniø konferencijø, pasitarimø,ávairiø tarybø, redakciniø kolegijø, ko-misijø narys. Gerai mokëjo keletà uþ-sienio kalbø, plaèiai bendradarbiavosu kitø valstybiø bei tarptautiniø moks-lo organizacijø mokslininkais. Aktyviaiatstovavo Lietuvos mokslø akademi-jai, Geologijos ir geografijos institutui,vëliau Geografijos skyriui tarptauti-niuose projektuose, kuriuos rengë irjiems vadovavo. Vienas jo mëgiamøposakiø buvo navigare necesse est.

Ði knyga apie mokslininko gyve-nimà ir laikà. Suprantame, kad tai tikprisilietimas prie Akademiko moksli-nio paveldo, bruoþas Lietuvos moks-lo istorijai, mokslotyrai ir biografistikai.

Linkiu ðiam leidiniui tiesaus ir gra-þaus kelio pas skaitytojà!

Vladas ÞULKUSKlaipëdos universiteto rektorius

Knyga iðleista Klaipëdos universitetoleidykloje. Sudarytojas ir mokslinisredaktorius Algimantas Grigelis.


Amþininkus stebino plati ir nesenkantiÐilutës dvarininko, Klaipëdos kraðto vals-tybës tarëjo ûkio reikalams, Lietuviø lite-ratûros draugijos garbës nario HugoŠojaus (Johannes Wilhelm Hugo Scheu,1845–1937) paþintinë veikla. Nesavanau-diškas rûpestis Ðilutës kraðto þmoniø ge-rove ir Maþosios (Prûsø) Lietuvos kultû-ros iðsaugojimu paliko ryðkià þymæ krað-to istorijoje. Jis buvo penkiø kultûros irmokslo draugijø, ásisteigusiø artimiau-siuose didmiesèiuose Tilþëje ir Karaliau-èiuje ir toliau Rytprûsiuose, narys. Nuopat ákûrimo pradþios 1879 m. ásijungë áLietuviø literatûros draugijos Tilþëje veik-là1 , buvo vienas jos steigëjø. Draugija vie-nijo lietuviø raštijos, tautosakos rinkëjus,bendrai suderintai veiklai telkë Prûsø Lie-tuvos gyventojø medþiaginio paveldopuoselëtojus ir tyrëjus (mëgëjus ir moks-lininkus) iš visos Vokietijos. GimtojiH.Šojaus kalba buvusi vokieèiø, taèiaugreta Klaipëdos gimnazijoje pramoktø an-glø ir prancûzø bei ágytø klasikiniø kalbøpagrindø jis ëmësi savito „vietos senbu-viø dialekto“ – nykstanèios lietuviø kalbos.Lietuviškai pramoko bûdamas kiek dau-giau nei devyniolikos metø, t.y. 1862–1864 m. besipraktikuodamas Lapynødvare ir padedamas namø mokytojo Ern-sto Polio (E. Pohl). Þinias átvirtino ir glûdi-no bendraudamas su dvaro samdiniaislietuviais, skaitydamas negausià lietuvið-kà spaudà, palaikydamas santykius su ásveèius uþsukanèiais kalbos mokslo þi-

Egidijus BACEVIÈIUS

HugoÐojus – VakarøLietuvos þemaièiøtautosakosrinkëjas

novais. Ilgainiui lietuviðkoje aplinkoje su-sikalbëdavo be vargo, esant reikalui netvertëjavo. Paveiktas Europos humanita-riniø mokslø bendruomenës dëmesio ið-nykstanèios, kaip anuomet manyta, lie-tuviø tautos dvasiniam ir daiktiniam pa-veldui, sekë jø pavyzdþiu: laisvu laiku uþ-raðinëjo lietuviškas dainas, prieþodþius irpatarles, tapo senienø rinkinio savininku

Hugo Ðojus – iðskirtinë Klaipëdoskraðto asmenybë

1 Verta paþymëti, kad Lietuviø literatûrosdraugijoje H.Šojus susipaþino su Johanu Karo-liu Zembrickiu (Johann K.Sembritzki (tikr. Sembr-zycki), 1856–1919). Bûsimasis Klaipëdos kraðtoistorikas dël ávairiø aplinkybiø gyvenimo vietà kei-të. 1880 m. gyveno Kaipëdoje (Memel), po toilgesniam laikui ásikûrë Tilþëje, kur dirbo vaisti-ninku, leido mozûrø spaudà ir buvo iðmokæs lie-tuviðkai. Be kitø darbø, jis paskelbë „99 vaistiniøaugalø þodynà“ lietuviø, vokieèiø, lotynø ir lenkøkalbomis (1886 ir 1890 m.). 1893 m. paliko Ka-raliauèiø ir visam laikui ásikûrë Klaipëdoje, kur gy-veno iki mirties 1919 m. kovo 8 dienà. Hugo Ðo-jaus ir J.Zembrickio paþintis vëliau iðsiplëtë á pras-mingà bendradarbiavimà. J.Zembrickis ëmësirengti Klaipëdos m. (1900), Klaipëdos apskrities(1902) istorijas, o vëliau, paakintas dvarininko,

ryþosi ir ápusëjo rengti Ðilutës kraðto praeities ap-þvalgà. Pastaràjá darbà jau po autoriaus mirties1920 m. baigë ir iðleido Ðilutës miesto mokyto-jas Artûras Bitensas. H.Ðojus buvo pagrindinismiesto istoriko rëmëjas pinigais, o per 1915 m.karo suirutæ – maistu ir moraline pagalba. Istori-kai ir kraðto praeities þinovai – kultûrininkai þino,kad dabartinës þinios apie Klaipëdos kraðto pra-eitá bûtø buvusios daug skurdesnës, jei nebûtøðios dvasios bendrystës.

Sembritzki, Johann. Pirmas 99 vaistaþoliø þo-dynas vokieèiø, lietuviø, lotynø ir lenkø kalbomis.Auðra. 1886, Nr. 3.

Sembrzycki, Johann. Lithauische Arzneipf-lanzen namen. Mitteilungen der LiterarrischenGesellschaft, 1890, Bd. III, H 3(15).

Padavimasapie Plungës pilá

Kartà sodoje pas vienà ûkininkà tar-navo augæs vaikis, kuris mokëjo dailiai þe-maitiðkai groti. Ðventomis dienomis nei-davo, liuob, á baþnyèià, bet pasiimdavosavo muzikà ir eidavo groti jauniesiems ásmukles, kur ir pinigø uþpelnydavo.

Kartà, vienà ðventadiená, jis ëjo grotitiesiai pro àþuolynà, pro pilies kalnà. Priepat kalno muzikantas sutinka dailiai apsi-rengusá ponaitá, kuris to berno ir klausia:

– Vaikel, kur eini?Bernas atsakë einàs á smuklæ groti. Po-

naitis sako:– Bûk toks geras, pagrok ir man!Muzikantas pradëjo grajyti ir dideliai

patiko ponaièiui. Ponaitis ir praðo bernàeiti su juo drauge. Bernas sako:

– Kaip aš su tavim eisiu? Iš kur tu esi?Šis atsakë:– Að esu ið èia pat.– Kam man meluoji, að jau èia tarnau-

ju deðimt metø, bet tavæs dar niekad ne-maèiau,– sako bernas.

– Klausyk manæs,– sako ponaitis, – aðgyvenu ðiame didþiajame kalne. Einampas mane, gausi daugiau pinigø, negusmuklëje uþdirbtum.

Taip jiedu atëjo prie kalno ir ponaitisvël sako:

– Duok ðen nuo kaklo skarelæ! Að tauakis uþriðiu.

ir praeities þinovu. Tautosakà uþrašyti pra-dëjo dirbdamas Lapynø dvare. Ðio po-mëgio nepamiršo ir vëliau, gráþæs ið þe-mës ûkio mokslø Berlyne. Per keleriusmetus buvo surinkæs nemaþà pluoðtà lie-tuviškos tautosakos pavyzdþiø, kurá pla-tesnei sklaidai buvo pasiuntæs Karaliau-èiaus universiteto profesoriui baltistui Ge-orgui Neselmanui (G.Nesselmann, 1811–1881). Kraðtotyrinë veikla ypaè prasiplë-të po 1880 m., uþsimezgus paþinèiai irartimiau bendraujant su kalbotyrininku,archeologu ir tautotyrininku prof. Adalber-tu Becenbergeriu (A.Bezzenberger,1851–1922). Mokslininkas ne kartà lan-kësi Lëbartø dvare, jo apylinkëse atlikoarcheologinius kasinëjimus bei kalbosdialektø aprašus. Á pilkapiø kasinëjimusir domëjimàsi krašto praeitimi buvo ási-traukæs vyriausiasis sûnus bûsimas gy-dytojas Erichas Šojus (1876–1929).Mokslininko ir dvarininko ðeimø bendra-vimas buvæs abipusiškai reikšmingas,praturtinæs naujomis galimybëmis. 1882–1888 m. profesorius A.Becenbergeris nekartà keliavo po Didþiàjà Lietuvà ir Latvi-jà, rinko tarmiø pavyzdþius ir šiandien


Hugo Šojausir Aleksandro

Kuršaièioknygos

„Pasakosapie

paukðèius:ÞemaitischeTierfabeln“

virðelis

– Kur að tau duosiu akis uþriðti! Gali darmane á Mingæ (Minijà – reng. past.) ámesti,–sako bernas.

– Nebijok, nebijok, á Mingæ tavæs neme-siu, bet duosiu pinigø, kiek tik valiosi pa-neðti.

Ir taip uþriðo muzikantui akis. Po valan-dëlës jie abu atsirado to ponaièio dvare, at-riðo muzikantui akis ir parodë visà savo gy-venimà. Vienoje pusëje buvo kubilai pilniaukso, kitoje – pilni sidabro. Ir ásivedë po-naitis muzikantà á didelæ salæ, ir liepë uþ-traukti savo muzikà. Kai ëmë muzikantasgroti, pradëjo rinktis panos ir ponaièiai irporomis ëmë salëje ðokti. Ðoko, ðoko sveikiiki pusiaunakèio. Apie pusiau dvyliktos pra-dëjo sveèiai namo skirstytis. Namø gaspa-dorius ir sako muzikantui:

– Ðe tau aukso ir sidabro pinigø! Prisi-semk pilnas kiðenes! Duok man vël akisuþriðti!

Ponaitis pripylë dar muzikantui pinigø ánosinæ, paskiau uþriðo akis, ir po valandþiu-kës jiedu vël atsirado susitikimo vietoje priekalno. Atsisveikino. Eina bernas namo irdþiaugiasi tiek pinigø gavæs. Naktis buvoðviesi, mënesiena. Bernas sumanë pinigøpasiþiûrëti. Siekia á kiðenæ, gi þiûri – anglysvietoj pinigø. Pagalvojo bernas – velnias ap-gavo. Ëmë tas anglis ir iðkratë. Nosinukësatriðti negalëjo, todël jà parsineðë namo.Parsineðæs þiûri – gi pilna nosinukë pinigø.

Prikratë visà kepuræ aukso. Bëga bernas átà vietà, kur iðkratë anglis, bet nei angliø,nei pinigø nerado.

* * *Kità vël ðventà dienà vienas þmogus pa-

kalnëje meðkeriojo. Atëjo prie jo vienas po-naitis ir sako:

– Kà tu dirbi?– Meškerioju, – atsakë ðis.Tas ponas sako:– Tu èia nemeðkeriok, mano dvaro þe-

mës nemindþiok!– Ar tu á tà kalnà gyveni? – vël klausia

þmogelis.– Gyvenu,– atsakë nepaþástamasis po-

nas.Tas þmogus vël sako:– Aš girdëjau, kad á tà kalnà pinigø daug

esant.– Yra daug, – atsakë nepaþástamasis, –

jei tie ponai bûtø tokie gudrûs, jie tuos pini-gus galëtø iðkasti.

Þmogelis metë meðkeriojæs ir tuoj nusi-skubino á savo pono dvarà ir viskà papasa-kojo grafui Zubovui. Ponas, tokià naujienàiðgirdæs, suvarë apie 300 padavø ir apie 600þmoniø ir ëmë kalnà kasti. Bet kà per dienànukasdavo, ryto metà vël rasdavo suneðtàant kalno. Taip þudësi (t.y. vargo – reng. past.)koká mënesá, bet nieko neáveikë. Vienà naktásargas, vaikðèiodamas apie kalnà, sutiko ne-paþástamà ponà, kuris ir sako:

– Jûs neþudykitës, taip nieko neáveik-site!

– O kaip galësim kà padaryti?– klau-sia sargas.

Ðis atsakë:– Turi ateiti jûsø kunigas prie kalno ir

atlaikyti miðias, bet kad nieko netrûktø!Tuokart kalnà atkasit!

Þmogelis ryto metà visà papasakojografui. Grafas tuojau taip ir padarë. Bet baþ-nyèios zakristijonas besiskubindamas uþ-mirðo ðnupkas (þemaièiai taip vadino ilgukotu þvakiø gesintuvus – reng. past.).

Kai kunigas miðias atlaikë, reikia þva-kes uþgesinti, neturi su kuo. Taip ir palikotas kalnas su visais pinigais iki šios dienos.

Ðuo noributà pasistatyti

Šuo, þiemà ðaltá kentëdamas, vis sakë:„Kai vasara ateis, að statysiuos butà, kadnebeprivalëèiau ðalèio daugiau kentëti“. At-eina vasara. Ðuo lenda á knapus (t.y. kana-pes – reng. past.) statybai medþiø ieðkoti. Ávienà veizëdamas sako: tas yra kumpas,kitas trumpas, tretis plonas. Besiþvalgantapëmë slinkis (t.y. tingulys – reng. past.), irðuo atsigulë. Gulëdamas mano: rasit kitàþiemà nebus taip šalta, rasi nereiks ir buto.Taip bemanydamas, ðuo praleidþia visà am-þiø ir nepasistato buto.

Parengë Egidijus BACEVIÈIUS

Pateikiame du pasakojimus iš neišlikusio tautosakos rinkinio„Kon þemaite mon pasakoje“. Skyryba sutvarkyta pagal ðiandienos

reikalavimus, kalba netaisyta, pridëti keli rengëjo paaiðkinimai.Perspausdinama iš þurnalo „Vakarai“. – 1937, rugpj. 21 (193), p. 5.

svarbos nepraradusiems kalbotyrosmoksliniams darbams. Savamoksliui tau-tosakos rinkëjui ið Lëbartø suteikë reikð-mingø patarimø, kaip tinkamai tvarkytitautosakos uþrašus, pagal mokslo reika-lavimus juos apibendrinti ir parengti spau-dai. Daugelio metø darbas apibendrintas1913 m. Heidelberge išleistoje knygoje„Pasakos apie paukðèius“ (ÞemaitischeTierfabeln). Rinkinys sudarytas ið trijø sky-riø: pirmame – pasakos lietuviø kalba, ki-tame – þodynas, o treèiame – vertimas ávokieèiø kalbà. Pagrindinëje dalyje 100þemaitiðkø pasakø ir sakmiø. Rinkináišleisti paskatino Tilþës Lietuviø literatû-ros draugija. Rengiant atskiras dalis tal-kino Tilþës gimnazijos mokytojas, kalbi-ninkas, draugijos pirmininkas prof. Alek-sandras T.Kuršaitis (A.T.Kurschat, 1875–1944). Jis buvo pagrindinis knygos redak-torius, vertëjas á vokieèiø kalbà, dalykið-kai perþiûrëjo ir sukirèiavo pasakojimus.H.Šojaus tautosakos rinkinys buvæs toksgausus, kad numatæs buvo išleisti dvi kny-gas. Apie antràjà dalá liko tik amþininkøapraðai ir palankûs atsiliepimai. Tai 419

lapø rankraštis, vadinamas „Kon þemai-te mon pasakoje“. Bûsimoje knygoje bu-vo 98 Telðiø ir Raseiniø apskrities þemai-èiø pasakojimai. Rinkinio paskelbimu bu-vo susidomëjæs dr. Jonas Basanavièius,1924 m. dël jø išspausdinimo Lietuvojeviešai spaudoje pataræs susisiekti su „Tau-tos ir þodþio“ redakcija Kaune. Taèiau pa-sakø rinkinys, dël neþinomø aplinkybiø

neišspausdintas, saugotas Ðilutës dvare,per karus pasimetë ir apie já daugiau nie-ko neþinoma. Be minëtøjø þemaitiðkø pa-sakø, H.Šojus taip pat buvo surinkæspluoðtelá lietuviðkø daiktavardþiø. Šis jodarbas taip pat maþai þinomas.

Ávairiu laiku uþraðyti kaimo gyventojø

Prof. Adalbertas Becenbergeris


kalbos pavyzdþiai yra svarus HugoŠojaus darbas vakarø þemaièiø pasa-kojamajai tautosakai paþinti. Paþintinëdvarininko veikla, kaip ir kiti jo darbai,amþininkø buvo deramai ávertinti. Uþnuopelnus Klaipëdos kraðto kultûrai beiûkio gerovës kûrimà vadovaujant rek-toriui Maksui Matiesui (Max Matthes)1922 m. Karaliauèiaus universiteteH.Šojui buvo suteiktas filosofijos moks-lø garbës daktaro ir laisvøjø menø ma-gistro laipsnis. Verta paþymëti, kad gar-bës daktaro vardas mokslinës ben-druomenës nutarimu suteikiamas kaip

ypatingos pagarbos þenklas, nereika-laujant parengti ir viešai apginti moks-liná darbà. Ávertintasis asmuo turëjo tei-sæ greta pavardës pasirašyti dr. h. c.(Doctor honoris causa). Deja, 2001 m.Ðilutëje atidengtos skulptûros pagrin-dinëje plokðtëje šiø raidþiø nëra. Be pa-pildomo paaiškinimo, tai gali suklaidinti.

H.Šojaus, uolaus pamario lietuviøkalbinio paveldo rinkëjo, vaizdinys nu-pieštas 1919 m. kraðtieèio, bièiulio ra-ðytojo Hermano Zudermano (H.A.Su-dermann, 1857–1928) išleistose „Lietu-viškose apysakose“. Neatsitiktinai josir dedikuotos H.Šojui. Vienoje apysa-koje dvarininkà galime sutapatinti suþaviu keistuoliu, neturtingiems lietuviønaujakuriams vietoj pinigø uþ dovano-tas plytas prašanèiu padainuoti ar pa-sekti pasakø...

H.Šojaus ir jo bendraminèiø XIX a. IIpusës ir XX a. pradþios Vakarø Lietuvostautosakos rinkiniai dar bûtini atskirø ty-rimø ir ðiuolaikiðkø apibendrinimø.

1867 m. Kaune, Karmelitø priemiesty-je, pradëjo veikti pirmoji Lietuvoje vielos irviniø gamybos ámonë. Ámonës savininkasbuvo pirklys Dovydas Šereševskis. Ga-mykla buvo ákurdinta trikampio formossklype: tarp Gedimino, Griunvaldo ir Karoligoninës gatviø. Jos pastatai buvo sumû-ryti ið raudonø plytø, pasiþymëjo neogoti-kos architektûros stiliui bûdingomis deta-lëmis. Praëjus metams D.Ðereðevskio ga-myklos dalininku tapo pirklys J.Glazeris,kuris vëliau tapo ir visateisiu gamyklos sa-vininku. 1870 m. vielos ir viniø gamybosámonë vadinta „Vulkan“ pavadinimu, jojedirbo 35 darbuotojai. 1878 m. á Kaunà at-vykæs Vokietijos pramonininkas RichardasTilmansas (Tillmanns, 1852–1932 m.) tam-pa vielos ir viniø gamybos ámonës dalinin-ku, o 1893 m. – ir jos savininku, ámonëpavadinama „Broliai Tilmansai ir Ko“. 1893m. Tilmanso gamykloje gaminta telegrafoviela, telegrafo aparatûros dalys, fabrikø,gamyklø árengimai ir jø dalys, vinys ir varþ-tai. 1893 m. „Broliai Tilmansai ir Ko“ ámo-nëje buvo perdirbta 160 000 pûdø (pûdas= 16,68 kg) geleþies ir pagaminta varþtøuþ 600 000 rubliø bei viniø uþ 100 000 rub-liø. Dirbo 350 darbininkø. 1897 m. MalajaGospitalnaja, dabar Kaunakiemio, gatvë-je pradëti statyti nauji „Broliai Tilmansai ir

BroliøDr. Marytë KUODYTË

Kaunas, ásikûræs dviejø didþiau-siø Lietuvos upiø santakoje, nuoseniausiø laikø yra labai svarbusLietuvos valstybës istorijoje.Pasakojama, kad prancûzasHenrikas Valua (Henri III Valois,1551–1589), labai trumpai buvæsÞeèpospolitos karaliumi, 1574 m.Tilmansø

fabrikasKauneDidþiausia viniø,

medvarþèiø gamyklacarinëje Rusijoje XX a.

pradþioje Ko“ gamyklos korpusai. 1903 m. jau buvopastatyti šeši didþiuliai mûro korpusai – duprie gatvës, kiti kieme, didþiausias buvovalcavimo cechas. Teritorijoje buvo 6 me-diniai gyvenamieji namai, 5 mediniai san-dëliai, mûrinë arklidë. Vakarinë sklypo da-lis su Girstupio upeliu dar plytëjo tuðèia.

Naujoje gamykloje gaminti vielos, vi-niø, juostinio ir rûðinio metalo apvalûs irkvadratiniai ruoðiniai, kurie buvo naudo-jami viniø ir varþtø gamybai. Metalas bu-vo liejamas specialiose liejimo krosnyse,kurios buvo kûrenamos akmens anglimis.Liejimo ceche paruoðta viela buvo apdo-rojama valcavimo ceche. Produkcija iðvieno cecho á kità buvo veþiojama spe-cialiuose vagonëliuose, kurie riedëdavobëgiais. Vielos tempimo ceche buvoárengti bûgnai, ant kuriø viela buvo tem-piama, daromi reikiamo storio vielosruošiniai. Vinys buvo gaminamos dviejøtipø: apvalios ir kvadratinës, su galvutë-mis ir be jø, labai didelës ir labai smul-kios, naudojamos batø padams prikalti.1900 m. naujoje ámonëje dirbo 261 dar-buotojas. Gamykla turëjo ir savo mecha-nines dirbtuves. „Broliai Tilmansai ir Ko“gamykloje naudoti garo varikliai, kurie su-ko deðimtis vielos, viniø, medvarþèiø, ge-leþies valcavimo stakliø, presø ir kitokiømaðinø. 1910 m. gamykloje jau dirbo2000 darbininkø. Tai buvo didþiausias to-kio profilio fabrikas Rusijos imperijoje.

Kaunas XX a. pradþioje. Nemuno prieplauka

H.Šojaus paminklas Ðilutëje


savo raðte Kaunà pavadino„Þeèpospolitos papuoðalu“.Kaunas po Lietuvos ir LenkijosRespublikos padalijimø atitekoRusijos imperijai ir 1842 m. taponeseniai ákurtos Kauno guberni-jos centru. Iðkilminga Kaunogubernijos paskelbimo ceremo-

nija ávyko 1843 m. liepos 1 d., ogubernijos egzistavimas pasibai-gë vokieèiø kariuomenei okupa-vus Kaunà 1915 m. rugpjûèio 18dienà. 1842 m. Kaune gyveno 14297 gyventojai. 1857 m. Rusijosstatistikos metraðtyje nurodyta,kad Kauno gubernijoje yra 37

fabrikai ir gamyklos. Kaunomieste veikë 2 muilo fabrikai,vienintelis Lietuvoje cigarø fabri-kas, kuris savo produkcija aprû-pindavo Kauno, Vilniaus, Suvalkøir Gardino gubernijos rûkalius.1858 m. cigarø fabrike dirbo 35darbuotojai.

1911 m. dvi garo mašinos pakeistosdyzeliniais Švedijos „Nobelio“ firmos va-rikliais. Fabrike buvo beveik nenaudoja-mas rankø darbas, todël gaminiai buvo la-bai kokybiški. Gamyklos teritorijoje pasta-tyti 6 mediniai namai darbininkams apgy-vendinti ir 5 mediniai sandëliai. Tai buvomoderni to meto gamykla, medvarþèiaisaprûpinusi visà Rusijos imperijà net iki Vla-divostoko uosto Tolimuosiuose Rytuose.

1898 m. „Broliai Tilmansai ir Ko“ gele-þies apdirbimo fabrike pradëjo veikti pir-moji Lietuvoje pramoninë elektrinë. Nedi-delá generatoriø suko vienas ið trijø garovarikliø, to pakako didþiulëms fabriko ga-mybinëms patalpoms ir teritorijai apðvies-ti. O 1898 m. naktá ið birþelio 28 á 29 d.elektra pradëta tiekti ir Kauno miesto so-dui apðviesti, kuriame tuo metu vyko Gai-lestingøjø seserø draugijai ir jø ambulato-rijai paremti skirtas vakaras. 1911 m. pra-dëta plësti ir Tilmanso gamykloje veikiantielektrinë, nes daugelis garo varikliø jau pra-dëti keisti elektriniais. 1913 m. Kaune ðvietë344 kaitrinës 25 ir 50 þvakiø elektrinës lem-putës. 1914 m. elektrinës galia siekë 1085kW, o 1921 m. – 1300 kW. 1921 m. Til-manso pramoninës elektrinës galia buvodidesnë, nei Kauno dyzelinës elektrinës.Perteklinæ elektros energijà Tilmanso elek-trinë parduodavo miestui gatvëmsapšviesti. Elektrinë veikë iki 1929 metø. Til-

mansø fabriko katilinës turëjo aukðtus ci-lindrinius dûmtraukius: trys buvo sumûry-ti valcavimo ir maðinø korpuso sklypo gi-lumoje, du – naujame sraigtø korpuse irpo vienà – pastate prie gatvës bei Marte-no krosniø korpuso. Kaminai ákûnijo tradi-ciná fabriko architektûros siluetà, beveik visijie buvo nugriauti tarybiniais metais.

1914 m. Tilmanso gamyklos nupirkta-me pietiniame sklypo rëþyje pastatytas nau-jas korpusas, projekte vadintas sraigtø ga-mybos korpusu. Vakarinëje teritorijos pu-sëje, dabar tai Karo ligoninës g. 31, buvopastatytas dar vienas modernus ir didþiau-sio ploto Marteno metalo lydymo krosniøkorpusas. Tai buvo pirmas tokio dydþiogelþbetoninis statinys Kaune. Du didþiuliaijo angarai dengti gaubtais stogais. Kon-strukcijø padiktuota monumentali pastatoiðorë atspindëjo racionalistinæ tendencijà,kuri Vakarø Europos bei Rusijos imperijosarchitektûroje pasireiðkë plaèiai, o Lietuvo-je iki Pirmojo pasaulinio karo – tik epizo-diškai. Þinoma Kauno miesto architektûrostyrinëtoja Nijolë Lukðionytë-Tolvaišienë tei-gia, kad Tilmansø fabrike ádomiausi du 1914m. statyti pastatai – mechaninë kalvë, Kau-nakiemio g. Nr.5, ir Marteno krosniø korpu-sas. Jie yra iðlikæ, nors ne visiðkai tokie, ko-kie buvo pradþioje. Kalvë kvadratinio pla-no, raudonø plytø fasadai išskaidyti dide-liais langais segmentinëmis sàramomis.

Erdvë perdengta metalinëmis sijomis bepapildomø atramø. Tokios perdangos dë-ka sukurta didelë laisva erdvë, tinkama ávai-riems gamybos procesams. Pats pastatasviduje atrodo labai lengvas. Pastato iðorëbuvo apgadinta tarybiniais metais – pakeis-tos langø sàramos, angø vietos. Fasade li-kusi paþymëta Tilmanso fabriko ásteigimodata – 1867 metai.

Prasidëjus Pirmajam pasauliniam ka-rui, dalis Tilmanso gamyklos evakuota áMaskvà, likæ pastatai apgadinti. Po Pirmojopasaulinio karo fabrikas nebuvo pleèiamas

– valcavimo cechas 1934 m. stovëjo ne-naudojamas, o Marteno krosnims staty-tas korpusas 1935 m. buvo pritaikytas ben-drovës „Berþas“ acto ir chemijos fabrikui.Prie jo buvo pastatyti keli gyvenamieji na-mai darbininkams. Ið senøjø raudonø ply-tø mûro Tilmansø gamybiniø korpusø be-likæ tik fragmentai. Vielos ir viniø fabrikà„Broliø Tilmansø ir Ko“ bendrovë valdë iki1940 m., nacionalizuotas 1941 metais. PoAntrojo pasaulinio karo „Broliai Tilmansaiir Ko“ gamyklos korpusai priklausë „Per-galës“ gamyklai, po 1991 m. tapo „Perga-lës“ koncerno nuosavybe.

Prie naujos gamyklos buvo pastatytasdarbininkø klubas, dabar tai – Kaunakie-mio g. 9. Nedideliame pastate buvo ásikû-rusi darbininkø valgykla, kurioje 1906–1909 m. veikë mokyklëlë beraðèiams dar-bininkams ir jø vaikams, buvo mokomalietuviø ir lenkø kalbomis. 1909 m. pagaltechniko Jokûbo Uðakovo projektà ið rytøpusës pristatytas platesnis uþ valgyklà darvienas korpusas, skirtas klubui ir teatrui.

Broliø Tilmansøfabrikas

Darbininkø klubo pastatas


Jis turëjo specialiai árengtà scenà su re-guliuojamu grindø nuolydþiu. Toks dar-bininkø poreikiams skirtas pastatas bu-vo unikalus ne tik Kaune ir Lietuvoje, betir to meto Rusijos imperijoje buvo tik ant-ras darbininkø klubas. 1909 m. pabaigojeklubo atidarymo proga pastatyta A.Èe-chovo pjesë „Meðka“. 1913 m. klubekoncertavo S.Šimkaus vadovaujamas„Dainos“ choras. 1922 m. gruodþio 31d., vykstant Valstybës teatro remontui,darbininkø klube ávyko tradicinis „Travia-tos“ spektaklis. 1930–1939 m. salæ nuo-mojo V.Molèianovas, árengæs kino teatrà„Dailë“, buvo iškirstos durys ið salës á lau-kà. 1939 m. pastatà iðsinuomojusi „Phi-lips“ akcinë bendrovë jame árengë radijoaparatø dirbtuvæ bei sandëlá. Tarybiniaislaikais buvo atgaivinta klubo funkcija, bet„Pergalës“ ámonë neskyrë lëðø esminiampastato remontui. Griûvantá buvusá dar-bininkø klubo pastatà jau 2008 m. nau-jieji šeimininkai troško nugriauti ir pasta-tyti naujus pastatus, taèiau Kauno archi-tektø ir ekspertø taryba „nesiryþo pritarti40 000 m2 ploto biurø ir komercijos kom-plekso statybai priešais vienuolynà ir Kar-melitø baþnyèià, nugriovus prieð kelioli-ka metø dar veikusá buvusios „Pergalës“gamyklos klubà Kaunakiemio gatvës irKaraliaus Mindaugo prospekto sankirto-je“. Architektas Rimvydas Palys aiðkino,kad siûlymas nugriauti garsaus fabrikan-to R.Tilmanso XIX a. darbininkø geroveipastatytà statiná galëjo kilti tik ið nesuvo-kimo ar dël piktybinio pataikavimo stati-nio savininkams. R.Palys aiðkino, kad bu-vusiame darbininkø klube veikë seniau-sia Lietuvos filharmonija, teatras, taigi ne-galima apsimesti, kad viso to nebuvo, irleisti nugriauti toká pastatà. Naujieji savi-ninkai gavo ir leidimà griauti buvusá dar-bininkø klubà. Laikas baigia sunaikinti ne-priþiûrimà unikalø pastatà Kaune, 2009m. spalio 29 d. nugriuvo buvusio darbi-ninkø klubo siena Kaunakiemio gatvëje,kadangi naujøjø savininkø nedomina is-torinis Kauno miesto paveldas.

„Broliai Tilmansai ir Ko“ gamyklà, beRichardo Tilmanso, valdë ir Kurtas Til-mansas (1880–1945), 1906 m. apgynæsdaktaro disertacijà Vokietijoje ir atvykæsá Kaunà. Pirmàjá pasauliná karà K.Tilman-sas praleido Vokietijoje, 1918 m. gráþæsá Kaunà, uþsiëmë ámoniø steigimu ir ad-ministravimu, ilgà laikà vadovavo vokie-èiø kapitalo átakoje buvusiam Lietuvoskomercijos bankui. K.Tilmanso pëdomissekë sûnus Herbertas (g.1907 m.). Jisaukðtàjá teisininko iðsilavinimà ágijo Vo-kietijoje, ten 1932 m. apgynë daktaro di-sertacijà. Lietuvoje padëjo tëvui admi-nistruoti Tilmansams priklausiusias ben-droves, buvo renkamas á Lietuvos ko-mercijos banko tarybà. 1926–1928 m.

JAV konsulas Lietuvoje Robertas Hein-gartneris (Robert W.Heingartner, 1881–1945), dirbæs konsulate Kaune, savodienoraðtyje mini K.Tilmansà. JAV kon-sulatas Kaune (1926–1928) buvo ásikû-ræs K.Tilmansui priklausiusiame nameGedimino g. 6 ir kas mënesá mokëjo 90JAV doleriø nuomà. K.Tilmansas JAVkonsului aiðkinæs, kad per Pirmàjá pa-sauliná karà praradæs labai daug turto.K.Tilmansas dalyvaudavo JAV konsula-to rengiamuose priëmimuose, o konsu-lato darbuotojai vaþiuodavo paþaisti áK.Tilmanso teniso kortus. Kita Tilman-sø vila, 1897 m. suprojektuota Kaunomiesto architekto Vladimiro Serocinskio,stovëjo Griunvaldo gatvës pietinëje da-lyje. Tai buvo vadinamojo „šveicariškostiliaus“ statinys, neiðlikæs.

Nors pramonininkai Tilmansai rûpinosisavo fabriko darbininkais, ávairaus plau-ko revoliucionieriai vis drumstë darbinin-kø protus. 1897 m. Feliksas Dzerþinskis(1877–1926), vëliau þinomas kaip revo-liucionierius, katorgininkas, 1917 m. pa-skirtas Visos Rusijos Ypatingosios Komi-sijos kovai su kontrrevoliucija, sabotaþu irspekuliacija pirmininku, pasiþymëjæs itinþiauriomis represijomis, bandë organizuo-ti Tilmanso fabriko darbininkø maiðtà Kau-ne. Bet 1897 m. liepos 18 d. buvo sulai-kytas Kaune, aikðtëje prie Soboro, ir nu-baustas tremtimi á tolimà Rusijos imperi-jos Viatkos gubernijà. 1898 m. Tilmansøfabrike veikë darbininkø „socialrevoliuci-nis“ bûrelis, kuriam priklausë J.Pilsud-skis, L.Kulèickis, Dackevièius ir kiti, kuriecarinës Rusijos policijos buvo areðtuotiir iðtremti á Rytø Sibirà. Kitas Lietuvos so-cialdemokratø partijos (LSDP) narys Bo-nifacas Verbickas (1876–1919) broliø Til-mansø fabrike 1899 m. suorganizavoLSDP kuopà. B.Verbickas 1918 m. gruo-dþio mënesá buvo paskirtas Vilniausmiesto ûkio komisaru ir 1919 m. sausio2 d. nusiðovë, gindamas Vilniaus tary-bos bûstinæ Varnø (dabar Jakðto) gatvë-je, kur vyko liaudies valgyklø valdybos irprofesiniø sàjungø atstovø susirinkimas,kad nepatektø á lenkø legionieriø nelais-væ. Nurodoma, kad vienas ið Lietuvoskrikðèioniø demokratø partijos vadovøprelatas Konstantinas Olšauskas (1867–1933) taip pat bendradarbiavo su Tilman-sø fabriko vadovais. Po 1905 m. revoliu-cijos, kilus didelei ekonominei krizei, Til-mansai nebepriëmë á savo fabrikà darbi-ninkø be kunigo K.Olðausko paliudijimoapie iðtikimybæ. Kunigas K.Olšauskas pa-liudydavo tik tuomet, jei darbininkas priekryþiaus prisiekdavo, kad niekuomet dau-giau nebekels streikø, niekuomet nebesi-prieðins savo darbdaviams, nebekovosprieð caro valdþià ir nebepriklausys jokiaisocialistø partijai.

Per trisdeðimt metø vien susirgimø sto-rosios þarnos vëþiu (kolorektaliniu naviku)padaugëjo beveik du kartus. Kasmet ða-lyje diagnozuojama apie 1500 naujø šiosligos atvejø. Beveik 1000 þmoniø dël tomirðta (kasdien beveik po tris þmones!),nors ðie virškinamojo trakto navikai yra vie-ni ið sëkmingiausiai gydomø. Labiausiaineramu dël to, kad tik 40 proc. šiø ligødiagnozuojama I–II stadijos, kai išgydomaper 90–70 proc. þmoniø (III–IV stadijø išgy-doma jau sunkiai). Be to, uþdelstas gydy-mas nepaprastai brangiai kainuoja.

„Novotel“ vieðbutyje su þurnalistaissusitikæs Vilniaus universiteto Onkologi-jos instituto Onkochirurgijos centro vado-vas prof. Narimantas Evaldas Samalavi-èius ir onkologë chemoterapeutë EditaBaltruðkevièienë informavo spaudos at-stovus ir sveèius apie gresianèius pavo-jus. Storoji þarna yra paskutinë virðkina-mosios sistemos dalis. Þurnalistams bu-vo demonstruojamas ádomus ekspona-

Juozas ELEKÐIS

Ðeimos gydytojas turi iðmanytiviskà ir dar suspëti visiems teikti

paslaugas. Nelikus pirmamelygyje onkologø, jam reikia laikudiagnozuoti ir onkologines ligas.

Deja, ðiø ligø vis daugëja.

pavoj

Ið ES gamtosmokslø olimpiados

Lietuvos mokiniaiparsiveþë

sidabràLietuvos mokiniø delegacija ið 9-osios

Europos Sàjungos gamtos mokslø olim-piados, balandþio 10–16 d. vykusios Èe-kijos miestuose Hradec Kralove ir Pardu-bice, gráþo su dviem komandiniais sidab-ro medaliais. Apdovanojimais pasidabi-no Þygimantas Straþnickas (Vilniaus licë-


Kol kasingos ligos simptomus

turime pastebëti patystas — 6 m ilgio ir 2,5 m aukðèio pripu-èiamas storosios þarnos maketas. Já ap-þiûrëjus ið vidaus buvo galima pamatyti,kaip atrodo adenomos, divertikuliniaimaišeliai, adenomatoziniai polipai, Kro-no ligos simptomai, opiniai kolitai ir pik-tybiniai navikai. Valstybës finansuojamaprevencinë programa, kurios metu nusta-tomas slaptas kraujavimas iðmatose, da-romi kolonoskopiniai tyrimai, esant reika-lui – biopsija, vykdoma tik Vilniaus ir Kau-no apskrityse. Rezultatai bus apibendri-nami tik metø pabaigoje. Taèiau jau turi-ma daug nerimà kelianèiø duomenø. Kas2–3 tirtajam dël átarimø imta biopsija.Penktadaliui ið jø diagnozuotas vëþys. Tai-gi susergama gana daþnai ir, kol busádiegta visà ðalá apimanti prevencija, gali-mus sutrikimus turi pastebëti patys pa-cientai ir ðeimos gydytojai. Pas mus ðei-mos gydytojai praktiðkai nesiûlo daryti to-kiø tyrimø arba vaistinëse ásigyti vos 8 li-tus kainuojanèius testus, kuriais galimanustatyti paslëptà kraujavimà. Tarp pa-cientams skirtø ávairiø vaizdiniø priemo-niø, kuriomis mokoma, kaip apsisaugotinuo ligos, šios ligos prevencijà skatinan-èiø plakatø poliklinikose nematyti, nenu-rodomi ligos simptomai, nekvieèiama pa-sitikrinti, nors þmonës kaip tik labiausiaiir bijo onkologiniø ligø. Pagrindiniai ligossimptomai – ilgalaikis viduriø uþkietëjimas

arba viduriavimas, tamsios iðmatos, krau-javimas, perðtëjimas, pilvo skausmai, di-delis nuovargis. Tai turi kelti nerimà kiek-vienam. Pacientui ypaè svarbu þinoti rizi-kos faktorius. Nors mokslas tiksliai nega-li pasakyti, kas sukelia ðià ligà, bet þino-mi veiksniai, kurie didina rizikà: apie 5proc. ligoniø turëjo ja serganèiø giminiø,apie 90 proc. susirgusiø þmoniø perkopæ50 metø (tiek vyrai, tiek moterys), liga pa-sikartoja jau sirgusiems, daþniau bûnatiems, kuriems ðalinti polipai, didesnë ti-kimybë susirgti ir tiems, kurie daug metøsirgo opiniu kolitu arba Krono liga. Susir-gimo rizikà didina nutukimas, nejudrusgyvenimo bûdas, gausus riebalø vartoji-

mas. Þinoma, neigiamai veikia daþnas al-koholio vartojimas ir ypaè rûkymas.

Sulaukus 50 metø, slapto kraujo išma-tose tyrimai turëtø bûti atliekami kasmet,riestinës þarnos apþiûra – sigmoskopijakas 5 metai, o visø storøjø þarnø apþiûrà– kolonoskopijà patariama daryti kas 10metø. Atliekant ðias procedûras, bûtinadaryti apèiuopas pirðtu. Tokiø tyrimø la-bai daug daroma Japonijoje. Ádomu bû-

tø suþinoti, kiek yra Lietuvoje þmoniø, ku-riems atlikta tokiø tyrimø siûlomais termi-nais? Apie savo patirtá gydantis nuo ðiosligos papasakojo ilgà laikà JAV dirbæs Le-onas Narbutis. Þinoma, pacientai turëtøpraðyti, kad tyrimai bûtø daromi, bet ardaugelis þino, kad to reikia? Sunkmetis,pinigai taupomi, bet didelë dalis þmoniøuþ tyrimus sugebëtø apmokëti. Testø ga-lima ásigyti vaistinëse. Taigi, jei pirminësgrandies medikai aktyviau propaguotøprevencines priemones, daugiau ligø bû-tø iðaiðkinama pirmos stadijos, daugiausutaupytume lëðø ir iðgelbëtume daugiaugyvybiø. Belieka átarimà kelianèiais ne-galavimais pasirûpinti patiems.

Apie storosiosþarnos vëþápasakoja gyd.Edita Baltruðke-vièienë ir prof.NarimantasEvaldasSamalavièius

jus, mokyt. Eugenijus Rudminas), JurgaMituzaitë (Ðiauliø Simono Daukanto gim-nazija, mokyt. Irina Barabanova), Vytau-tas Kavaliauskas (Vilniaus Mykolo Birþið-kos gimnazija, mokyt. Ramunë Stepona-vièienë), Vytautas Peèiukënas (Kaunotechnologijos universiteto gimnazija, mo-kyt. Birutë Maciulevièienë), StanislovasAmbrasas (Ðiauliø „Saulëtekio“ gimnazi-

ja, mokyt. Aldona Urbonavièienë) ir Do-natas Pelenis (Telðiø Þemaitës gimnazija,mokyt. Zosë Þalienë).

Ðiame unikaliame komandiniamemokslo konkurse jaunuoliai iki 17 metø tu-ri atlikti dvi praktines uþduotis, lygiomis da-limis tarpdalykiðkai siejanèias biologijos,chemijos ir fizikos temas. Ðiais metais bû-simiems mokslininkams teko tirti, kaip ga-

minamas bei kokiomis fizinëmis ir chemi-nëmis savybëmis pasiþymi tikras èekiðkasalus. Antrosios uþduoties metu mokiniamsteko tirti ávairius læðius bei þmogaus akiesaudinius. Nuo 2007 m. mûsø ðalies atsto-vai visada gráþdavo su sidabro medaliais,o 2008 m. Kipre iðkovoti ir auksiniai apdo-vanojimai. Ðiais metais paèiais geriausiaispripaþinti vengrai bei estai.

Lietuvos mokiniø komandai vadovavo:P.L.Tamoðiûnas (Vilniaus universiteto Bio-technologijos instituto doktorantas),R.Skaudþius (Vilniaus šv. Kristoforo gim-nazijos mokytojas) ir T.Kivaras (Vilniaus Vy-tauto Didþiojo gimnazijos mokytojas). Ko-mandos dalyvavimà konkurse organizuojaLietuvos mokiniø informavimo ir techninëskûrybos centras, vykdydamas Gabiø ir ta-lentingø vaikø ugdymo programà.

ŠMM Komunikacijos skyrius


Karalius – labiausiai paplitæs vyriðkasmonarcho titulas. Lietuviðkas þodis „ka-ralius“ yra pasiskolintas ið slavø kalbø, ojis yra kilæs iš Karolio Didþiojo vardo. Reik-tø prisiminti, kad karaliaus vardas kai ku-riose tautose ávardijamas ir kitaip: pvz.,imperatorius, caras, kaizeris, didysis ku-nigaikštis.

XV ðimtmeèio pabaiga Ispanijai buvotikras istorinis triumfas. Ji visiðkai iðsiva-davo ið maurø ir susijungë ,,katalikiðkø ka-raliø” valdþioje – Ferdinando II Aragonie-èio ir Izabelës Kastilietës. XVI ðimtmetyjeispanø monarchija tebedarë puikià pasau-linæ ,,karjerà”. 1516 m. Ispanijos sostà pa-veldëjo Ferdinando II vaikaitis Karolis I, pra-dëjæs ispaniðkàjà Habsburgø dinastijos ða-kà. 1519 m. Karolis I tapo šventosios Ro-mos imperijos imperatorium: jis valdë Ny-derlandus, Vokietijà, Italijà, eksploatavo ko-lonijas Amerikoje. Frankø valstybës kara-lius Karolis Didysis 800 m. ásakë popieþiuiLeonui III karûnuoti já Romos imperatoriu-mi ir perëmë Romos imperijos idëjà. Isto-rikai tik nedaugeliui valdovø yra suteikæ „di-dþiojo“ prievardá. Pirmasis já gavo KarolisDidysis. Vytautas taip pat vadinamas „Vy-tautu Didþiuoju“ (Magnus Ducatus). Taisietina ne su valdymu, o su ilgalaikiu jøþygiø atminimu bei jø vardo pasikartojimuir dabarties kontekstuose.

Ar Lietuva turi karaliø miestà?Lietuva 1263 m. turëjo karaliø Mindau-

gà ir buvo vadinama Lietuvos karalyste.Apie Mindaugo miestà yra iðlikæs toks1251 m. Hipatijaus metraðtyje áraðas: „...o Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau ne-sikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá,vardu Voruta...“ Ir ðiandien dar ieškomaskaraliaus Mindaugo miestas. Visuose tometo dokumentuose (Mindaugo ir Gedi-mino laiðkai, jø sutartys, popieþiø laiðkaiir bulës, Livonijos ordino ir Petro Dusbur-go kronikos ir kt.) minima tik Lietuvos ka-ralystë ir jos karaliai.

P.Geèaitë straipsnyje „Išniekinta Lie-tuvos karalystë ir karaliai“ nurodo, kadGetingeno bei Rygos miestø archyvuo-se iðsaugoti Gedimino laiðkai popieþiui,germanø miestø pilieèiams, Saksonijos

Karaliø miestaiProf. Aleksandras VITKUS

Praëjusiame amþiuje Rietavà èia gimæs ir mokslus ëjæs raðytojas Eduardas Cinzas pavadinoKaraliø miestu. Ðio Þemaitijos miesto ðlovæ mena tik kunigaikðèiø Oginskiø dvaro likuèiai, ið

tolo baltuojanti baþnyèia ir istorijos faktai, kurie nieko neturi bendro su karaliais. 2008 m.ambasadorius V.Uðackas siûlë Plungës miestui draugystæ su Bridþvelsu, vienu ið dviejø

Anglijos miestø, kurie savo pavadinime turi karaliðkà kilmæ nusakantá þodelá.

magistrui ir dominikonø ordinui, Gedimi-no taikos sutartis su ordinu ir danø vieti-ninku Revelio þemëje, taip pat popieþiaus,Rygos miesto tarybos ir kt. laiškai Gedi-minui, popieþiaus laiðkai frankø karaliui,vyskupø laiðkai tikintiesiems. Susiraðinë-jimas vyko lotynø ir germanø kalbomis.Visur Gediminas aiðkiai tituluojamas lie-tuviø ir daugybës rusø karaliumi „Gede-minne, letwinorum et multorum rutheno-rum rex“. 1322-øjø laiðke popieþiui Gedi-minas mini karaliø Mindaugà (rex Mindo-we) bei Gedimino pirmtakà karaliø Vytená(Item praedecessor noster, rex Viten). Po-pieþius savo laiške frankø karaliui Gedi-minà tituluoja karaliumi: „Gedeminne, quise regem Lethoviae et ruthenorum intitu-lat“. Karališkas titulas liudijamas ir 1324-øjø laiðke ið Avinjono: „Excellenti et mag-nifico viro Gedeminne, letwinorum et mul-torum ruthenoum regi illustri...“

Lietuva turbût yra vienintelë Europojear net pasaulyje ðalis, kurios nûdienos is-torikai, nepaisydami istorinës tiesos ir jaupaskelbtø autentiðkø XIII ir XIV a. ðaltiniø,po karaliaus Mindaugo mirties vis didë-janèià ir stiprëjanèià Lietuvos karalystæ per-vadino didþiàja kunigaikðtyste, o Lietuvoskaralius – didþiaisiais kunigaikðèiais. Dis-kusija dël Lietuvos karaliø bei karalystës,pradëta dr. Pr.V.Raulinaièio, J.Ðvobos,J.Jakðto ir kitø, tæsiasi ir šiandien, jà istori-kas Jonas Ðvoba taikliai apibûdino kaip„Lietuvos karaliø bylà“.

Buvæ karaliø miestaiKiekvienos Europos Sàjungos vals-

tybës istorijoje bûta karaliø ir karaliø mies-tø, kuriuose jie karûnuodavosi, o vëliauir bûdavo palaidojami. Paminësime tik ke-letà valstybiø, kurios artimiausiai susiju-sios su Lietuva.

Vienas arèiausiai Lietuvos karaliømiestø yra Karaliauèius. 1254 m. Vokie-èiø ordino kryþiuoèiai su kryþininkais, va-dovaujami Èekijos karaliaus Prðemislo IIOtakaro, uþkariavo prûsø þemæ Sembàir sugriautos Tvankstos pilaitës vietoje pa-statë medinæ pilá. Karaliaus garbei pilis,o vëliau prie jos iðsiplëtæs miestas pava-dintas Kunigsbergu, vëliau Königsbergu

(liet. Karaliauèius, nuo 1946 m. rus. Kali-ningrad – Karaliaus kalnas). Lietuviškavietovardþio lytis Karaliauèia, Karaliauèiui,Karaliauèius nuo XVI a. vartota MaþosiosLietuvos lietuviø raðtijoje.

Lenkijos Krokuva taip pat ávardijamakaraliø miestu. Ðiame mieste, Vavelio kal-voje, palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdo-vai, jø ðeimø nariai.

Vengrijoje, Budapešte, stovi Karaliørûmai ir Dievo Motinos baþnyèia, kuriojevykdavo Vengrijos karaliø karûnavimo ce-remonijos. Estergomo miestas X–XIII a.buvo tapæs pirmàja Vengrijos karalystëssostine. Jos katedroje iki pat XX a. buvokarûnuojami karaliai.

Acheno miestas Vokietijos vakaruo-se, Ð.Reino-Vestfalijos þemëje, buvo ka-raliaus Karolio Didþiojo rezidencija, o nuo936–1531 Achene karûnavosi daugumaVokietijos karaliø (net 54).

Èekijos Prahoje Karaliø rûmai – bu-vusiø Èekijos kunigaikðèiø ir karaliø rezi-dencija. Ðv. Vito katedroje buvo karûnuo-jami Èekijos karaliai, o jos poþemiai tapoÈekijos karaliø mauzoliejumi.

Austrijos Viena – tai imperatoriðkos ele-gancijos miestas. Habsburgø rûmai ir Ðv.Stepono katedra, ištaigingi baroko stiliausÐionbruno (vok. Schloss Schönbrunn) rû-mai, apsupti vaizdingø parkø, gëlynø,tvenkiniø, skulptûrø. Rûmuose karaliavoHabsburgø dinastija. Vëliau, þlugus Aust-rijos imperijai, Šionbruno rûmai naciona-lizuoti, juose vykdavo ypaè svarbiø as-menø priëmimai (audiencijos).

Karalius pasaulyje dar turi apie 14 vals-


kalta daugybë Biblijos personaþø ir ðven-tøjø statulø. Iš Nidaros katedros viršausatsiveria plati Trondheimo panorama.

Švedija. Stokholmo Riteriø (Riddar-holm) salelëje stovi (manoma) seniausiasStokholmo pastatas – Riteriø baþnyèia.Pradþioje ji buvo statyta kaip pranciðko-nø vienuolynas.Vëliau ði baþnyèia tapoÐvedijos karaliø laidojimo vieta. Baþny-èios kriptose stovi sarkofagai, kuriuoseilsisi ðvedø karaliðkosios šeimos atstovai.Nuo krantinës atsiveria nepakartojamasStokholmo rotuðës vaizdas.

Gamistano saloje stovi þymieji Kara-liø rûmai, kur dirba Ðvedijos karaliðkoji ðei-ma. Kai viduramþiø Vazø pilis buvo su-niokota gaisro, karalius naujø rûmø sta-tybà patikëjo garsiam XVIII a. architektuiTesinui Jaunesniajam. Karaliø rûmuoseyra daugiau nei 500 kambariø.

Karaliø rûmai – vienintelë pasaulyjekaraliðkoji rezidencija, kuri visada atviravisuomenei. Rûmuose galima apþiûrëtikaraliðkuosius apartamentus, Ordinokambará, iþdà, Trijø Karûnø (Tre Kronor)muziejø, Ginklø kambará ir Gustavo III an-tikvarø muziejø. Be to, lankytojai gali pa-sigroþëti karalienës Kristinos mene, ka-raliðkøjø regalijø saugykla ir karaliðkøjøkarietø bei veþimø kolekcija.

Kukliai prisišliejusi prie Karaliø rûmøstovi Stokholmo katedra – neaukðtassmëlio spalvos pastatas. Stokholmo ka-tedros pamatai buvo padëti XIII a., bet nuoto laiko ji daug kartø keitë savo iðvaizdà.Kuklià katedros iðvaizdà smarkiai pra-noksta jos vidinë prabanga ir puoðnumas:sidabru bei juodmedþiu iðpuoðtas alto-rius, puikûs karaliðkieji klauptai. Ši katedra– Ðvedijos karaliø karûnavimo bei jung-tuviø vieta.

Anksèiau Karaliø rûmuose karaliai netik dirbo, bet ir gyveno, taèiau visai nese-niai jø namai buvo perkelti á Drottninghol-mo rûmus. Drottningholmo ansamblis –áspûdingas XVII–XVIII a. karališkosios re-zidencijos pavyzdys, atspindintis to laiko-tarpio visos Europos architektûros raidostendencijas. Drottningholmo rûmai stoviStokholmo Loviono saloje. Jø istorija pra-sideda XVI a. antrojoje pusëje, kai Ðvedi-jos karalius Jonas III Vaza savo þmonai Kot-rynai Jogailaitei, Lietuvos ir Lenkijos val-dovo Þygimanto Augusto seseriai, ðiojevietoje pastatë rezidencinius rûmus. Nuoto laiko jie tapo Ðvedijos karalieniø rezi-dencija, todël ir vadinami Drottningholm –tai ðvediðkai reiðkia Karalienës sala.

tybiø, o Europos Sàjungoje iðlikusios ketu-rios: Belgija, Ispanija, Norvegija ir Švedija.

Belgija. 1831 m. liepos 21 d. karûnuo-tas pirmasis Belgijos karalius LeopoldasI. Jo áþengimo á sostà diena tapo nacio-naline ðvente. 1934 m. sostà paveldëjæsLeopoldas III gráþo prie neutralumo poli-tikos, kuri paskelbta 1936 m., bet nebu-vo sëkminga: prasidëjus Antrajam pasau-liniam karui, 1940 m. geguþës 10–28 d.Vokietija okupavo Belgijà ir karaliø paë-më á nelaisvæ. Per ketverius pasiprieðini-mo metus sustiprëjo Belgijos pogrindinëarmija. Jos pastangomis liko nesugriau-tas Antverpenas, kuris tapo viena svar-biausiø sàjungininkø aprûpinimo baziø.Ðv.Mykolo ir Ðv.Gudulës katedroje Briu-selyje vyksta svarbiausi Belgijos ávykiai –karaliaus karûnavimas, vestuvës, laido-tuvës. Kas 15 minuèiø galima iðgirstiskambinant varpais.

Ispanija. Madrido istorija prasidëjo va-karinëje ðiuolaikinio senamiesèio dalyje,kurioje ákurti Karaliaus rûmai. Èia 852 m.ant aukðto Mansanaro upës kranto ara-bø uþkariautojas Mohamedas I ásakë pa-

statyti alkasarà – gynybinæ pilá Madrit. Ið-vijæ maurus XI a., Kastilijos karaliai nau-dojo alkasarà kaip medþiotojø pilá, o iðMadrit kilo Madrido pavadinimas. Pilis ið-augo á didþiulá miestà ir 1561 m. tapo Is-panijos sostine. Alkasaras apie 200 metøbuvo katalikø karaliø rezidencija, o po1734 metø gaisro já pakeitë Karaliaus rû-mai (Palacio Real). Paskutinis karaliðko-sios kilmës rûmø gyventojas buvo Alfon-sas XIII, kuris 1931 m., iðsigandæs res-publikonø demonstracijos, paspruko proterasos langà, o po respublikonø sëkmësmiesto rinkimuose emigravo.

Karaliaus rûmai – tai didþiulë pilis, netdeðimt kartø didesnë uþ Bakingemo rû-mus. Salës su freskomis ir auksiniais lip-diniais puoðtomis lubomis bei sunkiaissietynais perkelia lankytojus á prabëgu-sius amþius. Pilies sienas puoðia rûmødailininkø tapyti Ispanijos karaliø portre-tai. Taip pat daug ðios tematikos paveiksløyra Prado muziejuje.

El Escorial – tai áspûdingi pilki San Lo-renso de El Eskorial Pilypo II rûmai Sierrade Guadoramos papëdëje, 41 km á ðiau-rës rytus nuo Madrido. Ðis miestas ne tikIspanijos karaliø panteonas, bet ir pasiþy-mi áspûdingais vienuolynø kompleksais.

Norvegija. Norvegijos Trondheimomiestas irgi vadinamas karaliø miestu. ÐisNorvegijos miestas garsëja tuo, kad jo Ni-daros katedroje nuo XV a. iki ðiol karû-nuojamai ðalies karaliai. Šis gotikinio sti-liaus statinys yra tikra miesto puošmena.Ypaè ádomus vakarinis fasadas – jame ið-

Karolis Didysis

Karalius MindaugasSkulptorius Vytautas Kaðuba

Achenas. Senovinë graviûra


Vengti senatvinës kataraktos

Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos

15 800 kilometrøIš Vilniaus – á Frankfurtà. Po to 14 va-

landø ore iki Buenos Airiø. PavieðnagëjusArgentinos lietuviø bendruomenëje, pa-siekta Ugnies Þemë – Ušuaja – pasauliopabaiga. Tai pieèiausias Pietø Amerikosþemyno miestelis. Iš ten ledlauþiu „Ušuaja“kelionë per Dreifo sàsiaurá audringiausiapasaulio jûra, kur Atlantas susijungia suRamiuoju vandenynu. Aèiû dievui, buvoramu, laivas siûbavo tik 30 laipsniø, betdenyje iðsilaikyti ant kojø keleiviams vis tiekbuvo keblu. Taip prabëgo dvi paros iki Ant-arktidos. Á þemynà (tiksliau bûtø – ledynà)iš „Ušuajos“ kajuèiø, kurios atstojo eks-pedicijos vieðbutá, kasdien tekdavo išsikeltispecialiais pripuèiamais laiveliais, á kuriuosvisi draugiðkai susësdavo ir dþiugiai skrie-davo per bangas pamiršæ pavojus. Pirmiejiateivius pasitikdavo vieninteliai èiabuviairuoniai ir budrûs pingvinai, akylai saugàkiekvienà akmenëlá.

Koks velnias neðë á tà galerà…Doc. Algimantas Juozas Kepeþënas

pasakoja, kad, pradëjus rengti Pasauliolietuviø kalnø slidinëjimo asociacijos þai-dynes, uþsimota nukeliauti á visus konti-nentus. Europa ir Azija nuslidinëta jauprieð keletà deðimtmeèiø. Ir iki šiolei en-tuziastai vaþiuoja á Alpes po 3–4 kartusper metus. PLKSA þaidynës surengtosAustralijoje, Amerikoje, Kanadoje. Lanky-tasi Afrikoje, Maroko sniegynuose. Juk irten 4 mënesius 7 km 500 m Atlaso kal-nuose bûna 1,5 m sniego.

Lietuvos Juozas SKOMSKIS

Pasaulio lietuviø kalnø slidinëjimoasociacijos prezidento, Vilniaus

pedagoginio universiteto Sporto irsveikatos fakulteto Kûno kultûros

teorijos katedros docento Algi-manto Juozo Kepeþëno iniciatyva

28 ðio sporto mëgëjø grupë,surengusi ekspedicijà á tradicines

þaidynes Antarktidoje, praëjusiàkovo 11-àjà iðkëlë Lietuvosvëliavà ðeðtajame pasaulio

kontinente. Spëjama, kad ikiðiolei á ðá þemynà, uþklotà

amþinuoju ledu, dar niekadanebuvo iðsikëlæ tiek lietuviø.

simpoziumas kvieèia registruotisPrasidëjo registracija á XV pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumà,vyksiantá liepos 3–5 dienomis Kaune ir Vilniuje. Simpoziumas taip pat rengs

bendras sesijas su liepos 4–5 d. Vilniuje vyksianèiu Pasaulio lietuviøekonomikos forumu.

Simpoziumo siekis – stiprinti ryðius tarpLietuvos ir lietuviø kilmës mokslininkø, ver-slininkø, uþsienyje gyvenanèiø kultûros vei-këjø, sutelkti visus kuriant ateities Lietuvà,gebanèià atsakyti á globalaus pasaulio ið-ðûkius ir neprarasti savo tapatybës.

„Kviesdami visus kartu kurti Lietuvosateitá, norime pabrëþti, kad ir kur gyventømûsø tautieèiai, visi jie gali prisidëti savoidëjomis, iniciatyvomis ir patirtimis, glau-dþiau bendraudami ir draugaudami, ási-traukdami á bendrus projektus, plëtodamikultûros, mokslo ir verslo ryðius, – sakoXV simpoziumo organizacinio komitetopirmininkë, ðvietimo ir mokslo viceminist-rë Nerija Putinaitë. – Ypaè norime patrauktijaunimo dëmesá, kad jiems bûtø supran-tamos ir artimos bendros veiklos savo Të-vynei idëjos. Todël simpoziume lauksimegimnazistø, studentø, doktorantø. Taip patkvieèiame á simpoziumà atvykti Lietuvosmokytojus, kultûros þmones, visus neabe-jingus Lietuvos ateièiai.“

Simpoziumo programoje numatytosdiskusijos apie tai, kokià Lietuvà mato-

me 2030 m. globalaus pasaulio panora-moje, ar uþtenka galiø tautos savikûrai,kaip formuojant modernià lietuviø kultû-rinæ tapatybæ gali prisidëti mokslas ir kul-tûra, kaip Lietuvai atsilaikyti prieð tarpkul-tûrinio atvirumo ir tapatybiø kaitos iððû-kius, kaip iðlaikyti gyvà jaunimo ryðá suTëvyne. Bendrø sesijø su Pasaulio lietu-viø ekonomikos forumu metu bus kalba-ma apie tai, kà inovatyviai ateièiai galiduoti Lietuvos verslo ir mokslo protai, ko-kios auganèio verslo ir finansavimo gali-mybës, bus aptartas mokslo, studijø irverslo slëniø vaidmuo kuriant kokybiðkospartnerystës erdvæ, kitos temos.

Informacijà apie simpoziumà irdalyviø registracijà galima rasti:http://www.simpoziumas.lt .

Daugiau informacijos suteiks Ðvieti-mo ir mokslo ministerijos Moksloskyriaus vyresnioji specialistë AuðraGribauskienë, tel. (8 5) 219 0119.

Komunikacijos skyriusTel. (8 5) 219 0117

padës vitaminai C ir EProf. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Vitaminas C yra laikomas paèiu svar-biausiu antioksidantu þmogaus organiz-me ir yra glaudþiai susijæs su baltymø apy-kaitos procesais. Jis dalyvauja baltymøfrakcijø sintezëje, susidarant kraujagysliøendotelyje azoto oksidui ið aminorûgðtiesarginino ir taip veikia kraujagysliø funkci-jas, audiniø mitybà ir kt. Todël nenuosta-bu, kad pastaruoju metu susidomëta jopoveikiu kataraktos atsiradimui vyresnia-me amþiuje. Vitaminas E taip pat yra anti-oksidantas, taèiau ið tyrimø yra þinoma,kad jo antioksidaciná aktyvumà ypaè su-stiprina vitaminas C. Tad kartu vartojamøðiø vitaminø poveikis daug didesnis.

Vitamino C, tirpstanèio vandenyje,randama læðio membranø sudëtyje ir vi-tamino E, tirpstanèio riebaluose, randa-ma læšyje. Jau vien tai rodo, kokia didelëjø reikðmë læðio funkcionavimui. Teigia-ma, kad jie padeda stabdyti lipidø foto-peroksidacijà læðyje, o vitaminas C sta-

bilizuoja membranø pralaidumà, tiesio-giai saugo læðá nuo fotooksidacijos. To-dël suprantama, kad ðiø vitaminø trûku-mas atitinkamai veikia medþiagø apykai-tos procesus. Taigi organizmo aprûpini-mas vitaminais C ir E padeda apsisau-goti nuo kataraktos atsiradimo ar jos plë-totës. Kompleksiðkai vartoti vitaminus Cir E kataraktai slopinti reikëtø ilgai, ne vie-nus metus, be to, kartu reikia laikytis bal-tymø bei aminorûgðèiø vartojimo normø.

Vitamino C gausu vaisiuose, uogose,darþovëse ir, palyginti su kitais vitaminais,þmogui jo reikia daugiausia. Vitaminas Edaugiausia randamas ávairiø rûðiø aliejuo-se, ypaè kukurûzø, dygstanèiuose grû-duose, salotø lapuose, ávairiose kruopo-se – grikiø, aviþø, mieþiø, rupiuose mil-tuose, kiauðinio trynyje, kepenyse ir kt.Norint iðvengti kataraktos, o juo labiau jànuslopinti, reikalingos didesnës ðiø vita-minø dozës. Grynø C ir E vitaminø pre-paratø yra vaistinëse. Profilaktiðkai juosvartoti turëtø þmonës, sulaukæ 50 metø.


vardas skamba pingvinø sostinëje

Keturi asociacijos kalnø slidininkaimëgëjai jau turëjo (toks jø terminas) pen-kis kontinentus. Tarp jø ir jis – asociacijosprezidentas. Liko šeštasis. Kaipgi iškæsi,neuþkopæs ant aukšèiausios pakylos. Ne-svarbu, kad uþ peèiø – 73-eji metai. Þmo-nës juk graþiai sako: dirbk ir baiki. Dabarjau dviese – jis ir Alvydas Platûkis turi šešiskontinentus. Vienas nesulaukë tos trium-fo valandos. Bet uþ mirusá vyrà keliavoþmona su dukra ir parneðë ðeimai tà gar-bæ. Antarktidoje „gimë“ dar du, kurie „par-siveþë“ po penktàjá kontinentà. Dël to2012 m. jø labui bus surengta ekspedici-ja dar kartà á Australijà.

Maroke jau penkmetá plevësuojaLietuvos trispalvë, iðkelta Vasario

16-àjàTradicijai árodyti paðnekovas prisipa-

þásta suorganizavæs „piratinæ“ akcijà. Pa-keliui á Antarktidà kovo 11-osios rytà lie-tuviø komanda nuleido nuo „Ušuajos“ledlauþio stiebo Argentinos vëliavà, ið-këlë Lietuvos trispalvæ ir su ja plaukë perRamøjá vandenynà vienà parà. Visi 84 lai-vo keleiviai ið daugelio valstybiø matë ðá„nusikaltimà“, bet kartu su didþiausiu –28 lietuviø bûriu dþiûgavo ir këlë taures.Ta proga laivo muziejuje tarp 15 ávairiøðaliø vëliavø prie lubø irgi buvo pritvirtin-ta Lietuvos vëliava.

Ávykdytas ir pagrindinis tikslas – su-rengti kalnø slidinëjimo varþybas bûtinaikovo 11-àjà. Trasos finiðas paþymëtasdviem vëliavomis – asociacijos ir Lietu-

vos. Pirmà kartà Antarktidos ledo kalnaiišgirdo ir Lietuvos himnà.

Rankos nesudëtos ir kità dienà. Ap-lankyta Ukrainos akademiko Vernadskiobiologijos, geografijos, metrologijos, seis-mologijos mokslinë stotis, ukrainieèiø nu-pirkta ið anglø uþ vienà svarà sterlingø.Ten yra stulpas su nuorodomis á ávairiaspasaulio šalis, kuriø atstovø èia lankyta-si. Šeimininkø itin svetingai priimti lietu-viai pritvirtino paèià didþiausià ir ryškiau-sià rodyklæ su vëliava ir áraðu: „Lituania –15 800 km”.

Paskutinës ekspedicijos dienos buvopraleistos vulkaninës kilmës Deceptionosaloje su daugybe ðiltø krateriø, kuriuo-se lietuviai maudësi kaip Palangoje, ap-link spindint amþiniems kalnø sniegy-nams. Keliautojai gráþo pro áspûdingasledkalniø alëjas ir, praplaukæ Dreiko sà-siaurá, pasiekë Ugnies Þemæ.

Aplankyti graþiausi pasaulyje Argen-tinos ir Brazilijos vandens krioklynai, tarpkuriø iš 70 m aukšèio krentantis vanduo ávadinamàjà „Velnio gerklæ”. O didþiausiospasaulyje Argentinos, Paragvajaus ir Bra-zilijos Itepu hidroelektrinës, kurià jau bu-vo matæ per 300 lietuviø, statistika dabarpasipildë dar 28. Jos sienoje greta visopasaulio þenklø atsirado dar vienas – Lie-tuvos trispalvis þenklas.

Ir vis dëlto doc. Algimanto Juozo Ke-peþëno kelionës lagamine dar liko vienaLietuvos rodyklë. Pasaulio lietuviø kalnøslidinëjimo asociacijos prezidentas, þai-dyniø organizatorius jau šešiuose konti-nentuose sako neradæs dar vieno pasau-lio stulpo, prie kurio bûtø leista pritvirtintiantràjà Lietuvos rodyklæ. Tad jà kol kasprikalë prie savo namø durø, kad bûtømatyti, kur jos „sesuo“.

Per Ramøjá vandenynà – suLietuvos vëliava

Pasaulio stulpas Vernadskio mokslinëjestotyje: iki Lietuvos – 15 800 km

Algimantas Juozas Kepeþënas Antarktidos pakrantëje


AtgimstaÐventosios

uostasAirida ÈËSNIENËKVJUD direktorë Ðventosiosuostui

VÁ ,,Klaipëdos valstybinio jûrø Tæsinys. Pradþia 2 p.

Ðventosios uosto planas

Kol Lietuva turi vienintelá jûrø uostà, toltarp Baltijos ðaliø ji atrodo itin kukliai. Poli-tiniuose pasaulio þemëlapiuose Lietuva vëlgerai matoma, jûrlapiuose – gerokai sil-pniau. O juk bûta ir antrojo uosto, kurá dau-giau kaip prieð tris ðimtmeèius akmenimisuþpylë ðvedø karo laivynas. Tiek laiko mû-sø Ðventosios (tuomet Elijos) uostas glû-dëjo po vandeniu. Ðá uostà atgaivinti gal-vota jau seniai, bet vis pritrûkdavo ryþto.

Bûta bandymø Ðventosios uostà gaivin-ti 1923, 1939, 1989 metais. Taèiau naujai-siais laikais ryðkesni mëginimai jo visai at-sisakyti. Ðtai 2000 m. Palangos miesto sa-vivaldybë parengë toká detaløjá planà, ku-riame Ðventosios uosto tiesiog nebeliko.Toká planà uþprotestavo VÁ Klaipëdos vals-tybinio jûrø uosto direkcija, taèiau vis tieksuskubta iðnuomoti beveik 2 ha sklypà pa-èiame uosto marinos viduryje ir ásprausti ke-liolikos daugiabuèiø kompleksà. Deja, da-bar projektuodami Ðventosios uosto re-konstrukcijà ir rengdami uosto teritorijos de-taløjá planà, mes jau turime apsieiti be šiosprivaèios teritorijos uosto marinos pusiasa-lyje. Turint omeny, kad vienoje uosto pusë-je yra saugomos kopos, o kitoje – privati-zuotø vasarnamiø skruzdëlynas, darosi aið-ku, kad „vieðasis interesas“ èia patyrë netik kokybiná, bet ir þenklø ekonominá prara-dimà. Belieka tikëtis, kad Palangos miestotaryba skirs uosto reikmëms bent jau tà pu-siasalio dalá, kuri nëra iðnuomota daugia-buèiø statytojams. Ið Palangos savivaldy-bës jau yra gautas projektavimo sàlygø sà-vadas uosto detaliajam planui rengti ir, pa-rinkus projektuotojà, nedelsiant imtasi dar-bø, kuriuos ketinama baigti per metus.

Vasario viduryje Uosto direkcija pasira-ðë sutartá su supaprastintà atvirà konkursàlaimëjusia UAB ,,Hidrostatyba“, veikianèiajungtinës veiklos sutarties pagrindu suUAB ,,Getelit“ ir UAB ,,Sweco hidroprojek-tas“, dël Šventosios uosto pritaikymomaþiems laivams aptarnauti. Trijø milijonølitø vertës sutartiniai darbai (techninis pro-jektas, inþineriniø tinklø statyba bei dviejøplaukiojanèiø prieplaukø árengimas) turi bûtiatlikti iki 2011 m. birþelio 1 dienos. Taip patjau pasiraðyta sutartis ir dël uosto akvatori-jos valymo darbø, kurie birþelio pradþiojeleistø Ðventosios uoste turëti 3 m gylio áplau-kà ir 2–3 m gylá prie krantiniø. Kadangi jauðià vasarà atplaukusiø jachtø águloms uos-

te þadamos elektros, vandens tiekimo ir mi-nimalios buitinio aptarnavimo paslaugos,galima tikëtis, kad Ðventoji bus pastebëtane tik Lietuvos, bet ir kitø ðaliø kapitonø.

Pradëjusi dirbti KVJUD direktore Šven-tosios uostui, pamaèiau, kad klausimøspektras èia yra labai platus – nuo turto re-gistravimo, pasirengimo jau ðià vasarà pri-imti ðvartuotis nedidelius laivelius (turistøjachtas, katerius) iki poilsio nameliø ir uos-to centre nebaigtø statyti namø problemø.Iki septyniasdeðimties maþøjø ir pramogi-

niø laiveliø galës ðvartuotis prie rytinës ir va-karinës krantiniø. Tai yra senosios Ðvento-sios uosto krantinës. Jos bus pritaikytos lai-veliams priimti. Apskaièiuota, kad reikës ið-kasti apie 60 tûkst. kubiniø metrø grunto.Prie pagilintø krantiniø bus tvirtinami plau-kiojantys pontonai, prie jø montuojami va-dinamieji pirðtai, tarp kuriø ðvartuosis lai-vai. Iki apðvieèiamø krantiniø dar reikës nu-tiesti vandentieká ir elektros kabelius. Á Ðven-tàjà pradëjus plaukti laivams, vasarà èia at-siras ir pirmieji uosto darbuotojai. Ðvento-sios uosto teritorijoje numatyta komercinëveikla su laikinaisiais prekybos, uosto pa-slaugø statiniais. Gal atsiras verslininkø, ku-rie èia norës teikti nedidelës apimties jach-tø eksploatacinës prieþiûros paslaugas.

* * *Šios pareigos yra man naujas kokybi-

nis þingsnis. Prie Šventosios uosto projek-to reikia dirbti daug, ir jis man be galo ádo-mus. Viena to, þinoma, nepadaryèiau. Pa-laiko ir kolegos, ir KVJUD vadovybë, ir, beabejo, Susisiekimo ministerijos teigiamaspoþiûris á darbà.

Dar praëjusá rudená lankëmës Ðilutëje,Mingëje, Drevernoje ir apþiûrëjome tenykð-èius uostelius. Þiûrëjome, kà ið jø patyrimobus galima pritaikyti atstatomame Ðvento-sios uoste. Mûsø paèiø pagrindinius dar-bus galëèiau paskirstyti á du didelius blo-kus. Pirmasis blokas susijæs su artimiausiaperspektyva – ðios vasaros sezonu, nes pir-muosius laivelius, kaip sakiau, jau turimepriimti birþelá. Tiems darbams reikia rengtidokumentacijà, parinkti rangovà. Kitas blo-kas (jam tikimasi gauti Europos Sàjungosparamos) – tai didþiojo projekto, kurá reikságyvendinti iki 2016 metø, parengiamieji dar-bai. Bus pradëtas rengti detalusis planas,kurio sutartá netrukus turime pasirašyti, irtechninis projektas. O rangovà tikimës pa-rinkti 2013 metais.



galimybës: nuo konteineriø

iki keltøÞurnalo „Mokslas irgyvenimas“ pokalbis su

KVJUD rinkodaros ir admi-nistracijos direktoriumi

Artûru DRUNGILU


Su Ðventosios miestelio gyventojais irkurorto valdþia susitikæ Klaipëdos uosto va-dovai pristatë bûsimuosius krantiniø valy-mo bei árengimo darbus. Šventojiškiai yrakupini vilties miestelyje pagaliau sulauktilaivø. Kone sausakimðoje Ðventosios pa-grindinës mokyklos salëje KVJUD vado-vai ne tik pasakojo apie uosto atstatymoplanus, bet demonstravo ir vizualizacijas.Labiausiai miestelio gyventojus nudþiugi-no þinia, kad, nelaukdama 2016 m., kai buspradedami grandioziniai darbai, KVJU di-rekcija nusprendë iðjudinti Ðventosios uos-tà dar ðiemet. Kaip pasakojo KVJUD ge-neralinis direktorius E.Gentvilas, ðá vasa-ros sezonà ketinama atlikti uosto valymodarbus bei árengti rytinæ ir vakarinæ kranti-nes su laikinomis prieplaukomis. Tad jaubirþelá Ðventosios krantuose galës prisið-vartuoti nedideli, 6–12 m ilgio, laivai. Uos-te bus sudarytos sàlygos atlikti muitinësprocedûras, kad Ðventoji galëtø priimti iruþsienio laivus. Klaipëdos valstybinis jûrøuostas ëmësi iniciatyvos kone penkeriaismetais paankstinti dalá uosto atstatymodarbø, nelaukiant didþiøjø investicijø.

Didþiojo Šventosios uosto atstatymoprojekto preliminari kaina pagal ispanø at-liktà galimybiø studijà – apie 180 mln. Lt.Šis projektas bus finansuojamas ir Euro-pos Sàjungos (ES) lëðomis. Ispanø inþi-nieriø, konsultantø bei architektø kompa-nija „Alatec“ KVJU direkcijai pateikë pen-kis Ðventosios uosto rekonstrukcijos va-riantus. Optimaliu pasirinktas vadinamasis2B variantas, pagal kurá uostas bûtø sta-tomas pietinëje dalyje, jame tilptø daugiaukaip 650 laivø. Uosto akvatorijoje bûtø vie-tos 495 laivams ir vieta nedideliam 70 met-rø ilgio kruiziniam laivui. Ant kranto þiemo-ti galëtø iki 160 jachtø.

Kiek neáprasta uosto áplaukos vieta iððiaurës pasirinkta pagal jûros sroviø mode-liavimo studijos iðvadas. Tikëtina, dabarÐventosios neiðtiks 1939-aisiais statyto uos-to likimas, kai po keliø audringø pavasariøjo áplauka buvo beveik uþneðta smëliu. Jû-ros sroviø specialistai nurodë, kad, esantrekomenduojamai molø konfigûracijai ir nedaugiau nei dvideðimt penkioms audrin-goms dienoms per metus, pakaks eksplo-ataciniø áplaukos pavalymø kas pora metø,kad bûtø garantuota saugi navigacija.

Ávertinus tai, kad jûroje kelis ðimtus ki-lometrø á pietus jachtø uostø, iðskyrus Klai-pëdà, nëra, ir tai, kad latviø Pavilsota yralabiau ûkinis-þvejybinis, o Liepoja ir Vent-spilis – pramoniniai, Ðventosios jachtø uos-tui atsiveria pagrástos galimybës tapti vie-nu patraukliausiø rytinëje Baltijos jûros pa-krantëje. To tikimës, tam ir dirbame.

MOKSLAS IR GYVENIMAS. Kai bu-vo rengiamas šis þurnalo numeris, pa-skelbti pranešimai apie puikius uoste dir-banèiø ámoniø krovos ir keleiviø perveþi-mo rezultatus. Kas ið esmës juos lemia?

ARTÛRAS DRUNGILAS. Teko irmums pajusti globaliosios ûkio krizëspoveiká, kai po neblogø 2008 m. paste-bimai (6,7 proc.) sumaþëjo kroviniøsrautas 2009-aisiais, bet uþ pastaruosiusjau pernai mûsø apyvarta padidëjo 12,2proc. Tokius gerus rezultatus daugiau-sia lëmë kaimyniniø valstybiø iðaugusitarptautinë prekyba. Iðaugo tranzitas iðkitø valstybiø – Baltarusijos, Rusijos, Uk-rainos, Kazachstano – bendrai paëmus,17,6 proc. lyginant 2009-uosius su 2010metais. Mûsø nacionaliniø kroviniø apy-varta iðaugo 9 proc. Daugiausia mûsøuoste padidëjo baltarusiðkø prekiø apy-varta – jø prieaugis yra apie 23 proc. Pa-naðios tendencijos iðsilaiko ir ðiemet, pir-màjá ketvirtá netgi dar labiau – iki 25 proc.padidëjo krovos apimtys palyginti su jaugerais 2010 metais.

Ypaè iðaugo konteineriniø kroviniøsàlyginiø vienetø (TEU) – maþdaug 32proc. Svarstoma, kad krova Klaipëdosuoste galëjo iðaugti ir dël suvarþymø va-

Uosto

þiuoti Rusijos kroviniams Lenkijos auto-mobiliø keliais. Á Lietuvà pavyko pritrauktiir naujø kroviniø. Augimai uþfiksuoti vi-sose kategorijose, taèiau didþiausi ðuo-liai generaliniø kroviniø kategorijoje, kon-teineriø bei ro-ro (t.y. ratiniø kroviniø).Puikesniø rezultatø pavyko pasiekti Bû-tingës terminale. Klaipëdos jûrø uostesulaukta ir daug daugiau keleiviø.

Manau, tokiems rezultatams lemiamosreikðmës turi mûsø augantis gebëjimassëkmingai konkuruoti pritraukiant klientus.Taip pat rezultatus gerinti padeda ir pato-gi geografinë padëtis – turime vienintelá ne-uþðàlantá uostà rytinëje Baltijos pakrantë-je. Jau Rygos ir toliau á ðiauræ esantiemsuostams ðaltesnæ þiemà reikia naudoti led-lauþius, kad galëtø áplaukti laivai. Tai sulë-tina kroviniø pristatymà ir iðgabenimà. Nuoto iðauga transportavimo kaštai.

MG. Áprastu reiðkiniu tapo susisieki-mas keltais su Baltijos ðaliø uostais. Ko-kios ðios veiklos ateities perspektyvos –kad ir, pavyzdþiui, galima keltø linija suLenkijos Ðèecino (Svinousce) uostu?

A.D. Ro-ro technikos perveþimai yralabai svarbus ðios veiklos komponentasir rodiklis. Ðios rûðies perveþimai ëmëaugti jau 2009 m. antràjá pusmetá, kai ma-nëme, kad tebesame paèioje giliausiojekrizëje. Ðitø kroviniø prieaugis pernai bu-vo labai þenklus – net 34 proc. Ðiemetpanaðus procentinis augimas. Keltais ga-benami kroviniai mums ið tiesø yra per-spektyvûs. Juo labiau kad, atsigaunantekonomikai, labai padidëja ir tarptautinëprekyba plataus vartojimo prekëmis, ku-rios áprastai ir yra gabenamos ro-ro bû-du, tai yra treileriais, autotreileriais.

MG. Ar galima suprasti, kad artëja ge-resni laikai?

A.D. Taip, artëja, ir tas kroviniø augi-mas reiðkia, kad auga valstybëse vartoji-mas – tiek Lietuvoje, tiek su ja prekiau-janèiose uþsienio ðalyse. Naujasis mûsøstatomas keleiviø ir kroviniø terminalastaip pat bus pritaikytas ratinei technikaiveþti keltais. Mes numatom, kad pasta-èius tà terminalà iðaugs ne tik perveþimai,bet neabejotinai ir uosto patrauklumas.Terminalas iðsidëstys paèiame uosto irmiesto vidury. Dabartinis ro-ro terminalas


Su konteineriais sparèiau vykstakroviniø apyvarta

yra uþmiestyje, gana toli nuo gyvenamøjørajonø ir nëra toks patogus, koks bus nau-jasis. Naujasis terminalas yra lyg ir automa-gistralës Vilnius–Klaipëda tàsa – Baltijosprospekto pabaigoje, o tai reiðkia ypaè pa-

togø susisiekimà. Mes tikimës, kad nauji pa-jëgumai, naujos galimybës pritrauks nau-jus keleiviø ir kroviniø srautus. Tarp naujøjøyra ir linija Klaipëda–Svinousèe. Parengtagana solidi medþiaga, atliktas jos rinkos per-spektyvø tyrimas. Ðiandien ðios linijos darnëra todël, kad laivybos linijos (ypaè ro-ro)skaudþiai pergyveno krizæ. Labiausiai smu-ko plataus vartojimo prekiø paklausa, kai,pavyzdþiui, net per krizæ augo kai kuriø þa-liavø perveþimai. Tos ro-ro kompanijos, ku-rios iðgyveno, dabar semia auksà, likusá nuokonkurentø, kurie pasitraukë ið laivybosverslo. Reikia laiko, kad jos sustiprëtø ir pra-dëtø plësti savo veiklà. Toliau tarp perspek-tyviø jungèiø matyèiau keleiviø ir kroviniølinijà á Kopenhagos uostà, ið ten per pusva-landá pasiekiamas palyginti neseniai, 2001metais, pastatytas Odensës tiltas, per kurájau galima patekti á Malmës miestà Ðvedi-joje. Kopenhaga – labai perspektyvi ir turis-tø lankoma vieta.

MG. Uostas – unikali ir dideles finansi-nes áplaukas ðaliai atneðanti organizacija.Kaip KVJUD prisideda prie paties uosta-miesèio gerovës didinimo?

A.D. Apskritai paëmus, mûsø indëlis ámiesto gerovæ sudaro 3–4 mln. litø per me-tus. Tai pirmiausia skiriama tvarkyti mies-to keliams ir tam tikriems smulkesniemsinfrastruktûriniams dalykams. Mûsø svar-biausia paskirtis – sudaryti geras, konku-rencingas veiklos sàlygas verslui, per kurá

ir yra generuojamos pagrindinës pajamostiek miesto biudþetui per pajamø mokestá,tiek ir sukuriamos darbo vietos. Ið tikrøjømûsø netiesioginis indëlis á miesto ûká yradaug didesnis, negu tiesioginis.

sakyti, dabar esame su viena galva. Tokiosupratimo mums labai pavydi kaimyninësvalstybës, pirmiausia latviai. Tiek per Susi-siekimo ministerijà, tiek per kitas instituci-jas – Lietuvos intermodalinio transportoplatformà, per Rytø–Vakarø transporto ko-

MG. Uosto kro-vos ámoniø veiklossëkmë yra glaudþiaisusijusi su sausu-mos transporto dar-bu. Kaip su juo se-kasi derinti uostointeresus (pavyz-dþiui, Rytø–Vakarøtransporto korido-riaus projektà)?

A.D. Ið esmësuosto sklandus dar-bas yra labai pri-klausomas nuosausumos trans-porto – tiek infra-

struktûros, tiek kainodaros. Apie keturipenktadaliai kroviniø á uostà atkeliauja ge-leþinkeliais. Jeigu kainodara yra nepalan-ki, galime labai greitai prarasti didelæ dalákroviniø. Dël to mums bûtina glaudþiai ben-dradarbiauti ir turëti gerus ryðius tiek su Lie-tuvos geleþinkeliais, tiek su valdþios institu-cijomis – visø pirma su LR susisiekimo mi-nisterijos Vandens transporto departamen-tu. Atëjus dirbti ministrui Eligijui Masiuliui,ðios dvi transporto rûðys buvo sujungtos ávienà – Vandens ir geleþinkeliø transportodepartamentà. Tai yra labai gerai. Galima

ridoriaus asociacijà – vyksta labai glaudus,subalansuotas darbas, reikalingi tiek mums,tiek geleþinkeliams sprendimai priimami þai-biškai. Manau, kad dabar turime labai ge-rai dirbanèià sistemà, kuri padeda pasiektitokiø gerø rezultatø.

MG. Kas Jums, kaip rinkodaros ir ad-ministracijos direktoriui, kelia daugiausiarûpesèiø uþsiimant KVJUD administraci-niais reikalais?

A.D. Turime administraciniø patalpø pro-blemà, nes darbuotojai yra iðsibarstæ ávai-riose miesto vietose. Bet ðià problemà jau

Per specialiastalpas keliauja birûs irskysti kroviniai



uostoKristina GONTIER

KVJUD Rinkodarosskyriaus virðininkë

Nepailsdami kilnojakrovinius uosto kranai

sprendþiame. Be to, darprisideda ir Šventosiosuosto reikalai. Siekdaminors kiek optimizuoti ad-ministracinæ veiklà, gavo-me uosto valdybos leidi-mà ásigyti vienà didesnáadministraciná pastatà, ku-riame tilptø didþioji mûsøpadaliniø dalis. Toká pasta-tà jau ásigijome. Supranta-ma, mûsø dar laukia ne-maþai rûpesèiø – reikia pa-ruošti darbo vietas, perkel-ti darbuotojus. Kiekvienadiena atneša naujø rûpes-

Lietuvos stendas kruizinës laivybos parodoje Majamyje. Deðinëje –Vygaudas Uðackas, tuometis LR ambasadorius JAV

èiø, nes toks ir turi bûti gyvenimas.MG. Ar tebesate Klaipëdos ROTARY

klubo „Maris“ narys?A.D. Iš tiesø esu narys. Dþiaugiuosi,

kad turiu galimybiø bendrauti su þmonë-mis, pasiðventusiais labdaros veiklai ir tik-

rais verslo profesionalais. Man tai ádomuir naudinga. Manau, kad kitiems duodanaudos ir mano dalyvavimas ðio kluboveikloje. Kiekvienà pirmadiená kartu pie-taujame, ir mûsø pietûs bûna paprastaiteminiai. Mes kvieèiamës ávairius prane-ðëjus, kurie yra vienos ar kitos gyvenimosrites þinovai, pristato savo darbo naujo-ves ir subtilybes. Tai naudinga ir klubonariams, ir tø srièiø ámonëms prisistatantvisuomenei. O ið esmës juk visø ROTA-RY organizacijø veikla skirta teikti para-mà, labdarà tiems, kam jos tikrai reikia.

Puoselëdami jûrines tradicijas, rû-pinamës jø paveldu ir taip stiprinameLietuvos, kaip jûrø valstybës, ávaizdá pa-saulyje. Dirbame keletu krypèiø. Pir-miausia – tai tarptautinës parodos, ku-riose Uosto direkcija dalyvauja kartu suuosto kompanijomis. Antra – uosto pro-pagavimo renginiai (konferencijos, se-minarai, forumai, apskritojo stalo dis-kusijos). Treèia – dalyvavimas tarptau-

Klaipëdospotencialà

uosto direkcija”– 20 metø Kaip atskleisti

tinëse asociacijose, darbo grupëse,projektuose. Ið ðiemetiniø tarptautiniøparodø pirmiausia paþymëtina didþiau-sia Rytø regiono transporto paroda„Trans Russia“, kuri jau dvyliktus me-tus rengiama Rusijos sostinëje Mask-voje ásikûrusiame Verslo centre. ÈiaKlaipëdos uostas pristatomas jungtinë-je Lietuvos transporto ekspozicijoje, ku-rioje taip pat dalyvauja AB „Lietuvos ge-leþinkeliai“ ir Lietuvos nacionalinë ve-þëjø automobiliais asociacija „Linava“.Klaipëdos uostui atstovauja Uosto di-rekcija bei deðimt svarbiausiø uostoámoniø. Be to, Klaipëdos uostas jau tre-èià kartà dalyvauja didþiausioje Vaka-rø Europos transporto ir logistikos pa-rodoje „Transportas ir logistika“, kurikas dveji metai vyksta Vokietijoje, Miun-cheno mieste. Ne maþiau svarbi trans-porto paroda „Transportas ir logistika“jau daugiau kaip deðimt metø vykstaMinske. Baltarusija yra svarbiausia Klai-pëdos uosto tranzitiniø kroviniø partne-rë, todël mûsø dalyvavimas ðiame ren-ginyje turi didelæ reikðmæ plëtojant tar-pusavio santykius. Kruizinës laivybos


„Albatrosas“ – paminklas þuvusiemsjûrininkams ir nuskendusiems laivamsiðkils prie jûros vartø

Nuotraukosið KVJUD ir

P.S.KRIVICKOarchyvø


plëtotei Klaipëda skiria ypatingà dëme-sá: Uosto direkcijos atstovai jau aðtuntàkartà dalyvauja tarptautinëje kruizinioverslo parodoje Majamyje (JAV) „Crui-se Shipping Miami“, penktà kartà – kasdvejus metus vykstanèioje parodojeHamburge „Seatrade Europe“.

* * *Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direk-

cijos rinkodaros tikslai – atskleisti uostogalimybes ir potencialà, jûrinio verslo tei-kiamus ekonominius ir socialinius priva-lumus, supaþindinti visuomenæ su uostoveikla, perspektyvomis, prisidëti prie jûrei-vystës profesijos ávaizdþio gerinimo. Klai-pëda – tradicinë jûrinio verslo renginiø ðei-mininkë: èia rengiamos jûrinio transporto,kruizinës laivybos bei jûrinio turizmo kon-

ferencijos ir seminarai. Ðie metai mumsypatingi tuo, kad mûsø ámonë, Klaipëdosvalstybinio jûrø uosto direkcija, pasitinkasavo dvideðimties metø jubiliejø. Ta pro-ga rengiamas tarptautinis forumas „Mies-tai ir uostai: bendrojo kelio beieškant“, ku-ris vyks 2011 m. geguþës 20 dienà.

Forume dalyvaus miesto ir uosto va-dovai, politikai, laivybos ir krovos kom-panijø vadovai. Jie diskutuos ilgalaikësuostø plëtros, keleivinës laivybos, socia-linës ir ekonominës uostø naudos, gam-

tosaugos, miestø ir uostø sàveikos, jûri-nio turizmo temomis. Be to, organizuo-jame daug informatyviø ir kûrybiniø kon-kursø su ðalies ðvietimo ástaigomis: uos-tas atsispindës mokiniø pieðiniuose, dai-nø ir eilëraðèiø posmuose, esë tekstuo-se. Uosto direkcija taip pat rengia Klai-pëdos uosto fotografijø parodas didþiau-siuose Lietuvos miestuose, LR Seime irVyriausybëje. Paroda, kurià pavadinome„Uosto kelionë á dabartá“, praeities ir da-barties nuotraukø palyginimu vaizdþiaiatskleidþia uosto ypatumus, jo plëtotæ irjame dirbanèiø þmoniø kasdienybæ. Pa-roda jau buvo eksponuojama Klaipëdo-je, Ðiauliuose, Kaune, Utenoje. Á uosta-miestá ji sugráš Jûros ðventës ir Didþiøjøburlaiviø regatos metu.

Uosto direkcijos jubiliejinius renginiusvainikuos geguþës 21 d. (ðeðtadiená) ávyk-siantys pramoginiai, informaciniai ir kul-tûriniai renginiai klaipëdieèiams bei mies-to sveèiams. Kruiziniø laivø terminale bussurengta jûriniø amatø mugë „Senojo jû-rininko kiemas”, vyks „Drakono“ klasësjachtø varþybos, vakarinis jûriniø dainøkoncertas. Be to, geguþës 21-osios va-kare antrà kartà ávyks unikalus renginys„Laivø paradas“, kuris leis pasigërëti uos-te plaukiojanèiais pasipuošusiais laivaisir inscenizuotu jûros mûðiu. Informuoda-mi visuomenæ apie mûsø veiklà, ketvir-tus metus rengiame didelio populiarumosulaukianèià akcijà „Susipaþinkime suKlaipëdos uostu“. Tai nemokamos eks-kursijos laivu po uosto akvatorijà. Šiuo

Tokie graþuoliai – didiejiburlaiviai – ðià vasarà poporos metø vël gráð áKlaipëdà




Klaipëdos miesto meras Vytautas Grubliauskas (kairëje) ir KVJUD generalinisdirektorius Eugenijus Gentvilas per pirmàjá naujai iðrinktos uostamiesèio

savivaldybës tarybos posëdá

Vilia

us M

AÈ

IULA

IÈIO

nuo

tr.

renginiu siekiame „atverti uosto vartus“visuomenei, vaizdþiai parodyti uostoveiklà, jûrinio verslo ekonominius ir so-cialinius privalumus. Klaipëdos uostaskasmet sulaukia didelio bûrio ðalies ir uþ-sienio sveèiø: verslininkai, valdþios atsto-vai, akademinë bendruomenë, þiniasklai-da domisi uosto veikla. Mums ypaè svar-bus bendravimas su jaunimu: vien pra-ëjusiais metais uoste lankësi daugiau kaipdvideðimt ávairiø mokyklø, kolegijø, uni-versitetø studentø ir moksleiviø grupiø.Jaunuosius lankytojus vaizdþiai supaþin-diname su uosto veikla ir jo galimybëmis.Jie apþiûri krovos kompanijø terminalus,stebi gamybos procesus, vyksta pas uos-to kapitonà. Uostas jiems labai ádomus irpaslaptingas. Mes taip pat esame suin-teresuoti, kad uoste lankytøsi kuo dau-giau jaunimo.

* * *Treèioji mûsø veiklos kryptis – atsto-

vauti uosto interesams tarptautiniø aso-ciacijø veikloje. Uosto direkcija nuo 1995metø dalyvauja Baltijos uostø organiza-cijos (BPO), o nuo 2001 metø – Europosjûrø uostø organizacijos (ESPO) ir Euro-pos kruizø asociacijos (CE) veikloje. Pa-dedant šioms organizacijoms, uostas vyk-do bendrus rinkodaros projektus, studi-jas, uþmezga ir palaiko ryšius su uostaispartneriais, keièiasi informacija, semiasipatirties. Baltijos uostø organizacija ir Eu-ropos jûrø uostø organizacija yra jûriniotransporto rinkodaros asociacijos. Pla-èiau kalbant apie narystæ Europos kruizøasociacijoje, vienijanèioje per šimtà uos-tø, svarbu bendrai reklamuoti visus regio-nus ir uostus, pristatyti jø pranaðumus.Nuo ðiø metø ákurta nauja Baltijos kruizø„Cruise Baltic“ asociacija, kuri vykdo rin-kodarà tik Baltijos jûros regione. Uostodirekcija ir Klaipëdos miesto savivaldybëástojo á ðià asociacijà, kuri ðiuo metu vie-nija 18 uostø, tad uostas bus intensyviau,ádomiau reklamuojamas.

* * *2009 m. Klaipëdos uostui graþiai pa-

vyko „Didþiøjø burlaiviø regatos“ finali-nis etapas. Ðiø metø rugpjûtá vël sulauk-sime tokio áspûdingo reginio. Jo reikð-më mûsø kraðtui – dar viena efektingaþinia pasauliui apie Klaipëdà, apie Lie-tuvà, kaip jûrinæ valstybæ. Ðiømetë rega-ta – „Kultûrinë didþiøjø burlaiviø regata“(„Cultural Tall Ship Races“). Regatos or-ganizatorius „Sail Training International“kvieèia regatose dalyvauti daugelá tø pa-èiø burlaiviø, taèiau labiau akcentuoja-ma jø kultûrinë misija. Ypaè didelë tokiø

regatø reikðmë jûrinio turizmo plëtrai, so-cialinë ir ekonominë nauda regionui, beabejo, visai Lietuvai.

* * *Ðiais metais pagaliau ágyvendinsime

ilgai puoselëtà idëjà pastatyti paminklàALBATROSAS þuvusiems Lietuvos jûri-ninkams ir nuskendusiems laivams pa-gerbti. Bene prieš ketvertà metø Lietu-

vos marinistikos þurnalistø klubas „Ma-rinus“ pasiûlë prie Delfinariumo, ties jû-ros vartais, pastatyti dešimties metrøaukšèio metalo lakðtø paminklà, kuriosimboliu pasirinktas dràsos ir laisvëspaukštis albatrosas. Architekto Mindau-go Zabarausko ir skulptoriaus KlaudijausPûdymo pagamintas paminklas, tikimës,iðkils dar šià vasarà.

Septyniø pëdø po kyliu!


Per dvidešimt atkurtos nepriklausomybës metø daug kalbëta apieLietuvà – jûrinæ valstybæ. Taèiau pastarieji keleri metai neabejotinaiárodë, kad Klaipëdos miestas ir uostas tikrai tapo Lietuvos kaip jûri-nës valstybës simboliu.

Ekonominio sunkmeèio laikotarpiu Klaipëdos uostas ne tik neþlu-go, bet pasiekë tiesiog stulbinanèiø rezultatø. Uosto kompanijos suge-bëjo prisitaikyti prie pakitusiø tarptautiniø rinkø reikalavimø ir ne tikiðlaikë palankesnio ekonominiu poþiûriu laikotarpio krovos apimtis,bet ir ëmë pirmauti tarp rytinës Baltijos pakrantës uostø. Tai árodo,kad ir Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijos pastangos siûlytilanksèià tarifø politikà, ir uosto modernizavimo, jo akvatorijos gilini-mo, geleþinkeliø plëtotës projektai bei visø uosto krovos kompanijøpastangos siûlyti aukðèiausios kokybës paslaugas atlaiko nuoþmiostarptautinës konkurencijos bangas.

Klaipëda, kaip jûrinës valstybës simbolis, plaèiai nuskambëjo sve-tingai ir nuoðirdþiai priimdama didþiøjø burlaiviø ir jachtø regatas. Jøapsilankymas uostamiestyje sulaukë nepaprasto Lietuvos þmoniø dë-mesio. Plazdanèios burës ypaè patraukë jaunimà, o tai leidþia tikëtis,kad graþiausios ir tauriausios jûrinës tradicijos bus puoselëjamos atei-tyje. Mums ypaè svarbu, kad Klaipëdos uostas, sëkmingai áveikiantisiðorinæ konkurencijà, atsilaikytø ir nepasiduotø vidiniams politiniamsbangavimams.

Nuoðirdþiai linkiu Klaipëdos uostui ir miestui sëkmës, kad visi lai-vai, aplankantys mûsø svetingus krantus, visada turëtø septynias pë-das po kyliu.

Vytautas GRUBLIAUSKASKlaipëdos miesto meras


Juros periodas (Jurassic) – vienas išdvylikos geologiniø Þemës istorijos peri-odø, aštuntasis fanerozojaus laikotarpiu.Nuo fanerozojaus pradþios – prieš 545milijonus metø (Ma) – pradëjo formuotis

Ar buvo

Algimantas GRIGELISLMA narys korespondentas

juros periodoparkas Lietuvoje

nuosëdinë Þemës danga, uolienose jauaptinkami pirmieji skeletinës faunos ra-diniai. Fanerozojaus eonas skirstomas ápaleozojaus – senosios faunos, mesozo-jaus – vidurinës faunos ir kainozojaus –naujosios faunos eras. Juros periodas yravidurinysis mesozojaus laikotarpis. Jis tru-ko 68 milijonus metø, nuo 203 iki 135 Ma.Vardà periodas gavo nuo Juros kalnø (Ju-ragebirge) pietø Vokietijoje; geologiniuo-se þemëlapiuose þymimas mëlyna spal-va. Kad geologai galëtø susigaudyti mili-jonus metø trukusioje Þemës raidoje, ju-ros, kaip ir kitø periodø, sluoksniai skirs-tomi á maþesnius padalinius. Smulkiau-sias yra paleontologinë zona, grindþiamafaunos evoliucijos raida. Juros periodozonø trukmë yra tik 700 tûkstanèiø metø.

Juros periodo pradþioje teritorijoje, kurdabar yra Lietuva, buvo sausuma, pavel-dëta ið ankstesnio – sauso ir dykuminiotriaso periodo. Tuo metu pamaþu ðiltëjoklimatas, dabartinës Vidurþemio jûros plo-tuose Þemës pluta smarkiai grimzdo, for-mavosi Tetijos vandenynas, jame klostësitûkstanèiø metrø storio nuosëdø sluoks-niai. Mesozojaus eros pabaigoje dël tek-toniniø plokðèiø susidûrimo ðis regionaspatyrë kalnodarà, jame buvo iðkelti ir su-siformavo dabartiniai Alpiø kalnagûbriai.Tø grimzdimø atgarsiai dabartinës Lietu-vos teritorijoje, Tetijos ðiauriniame pakrað-tyje, irgi pasireiðkë Þemës plutos dubimu.

Taèiau mastai èia jau buvo maþi. Ið pra-dþiø atsirado sekliø gëlavandeniø eþerø irbalø. Apyeþeriuose augusiø augalø lieka-nos juose suklostë daug organinës me-dþiagos, kuri ilgainiui virto rudàja anglimi.Vidurinës juros pabaigoje teritorijà ið pietøpasiekë Tetijos vandenyno transgresija. Jû-rinis baseinas pamaþu plito á pietø ir vaka-rø Lietuvà, driekësi iki Papilës, Klykoliø irNigrandës (Latvijoje). Transgresijos pra-dþià þymi nuotrupinës priekrantës nuosë-dos (smëliai, apvalainiai, gargþdas), susi-klostæ kelovëjaus laikotarpiu (prieš 158Ma). Vëlyvosios juros metu baseinas pa-gilëjo iki 200 metrø, jame klostësi molin-gos karbonatinës nuosëdos. Jûra buvo1 pav. Juros periodo sluoksniø paplitimas Lietuvoje (pagal A. Grigelá, 1998)

2 pav. Papilësjuros geologiniodraustinioatodanga

3 pav. Juros periodo foraminiferø sankaupos(A.Grigelis, E.Norling, 1999)


nëjo Kauno universiteto geologai JuozasDalinkevièius (1937) ir Èeslovas Pakuckas(1932). Mikropaleontologiniai tyrimai irgi turisenà istorijà. Lietuvos ir Kurðiø juros siste-mos foraminiferas pirmasis 1904 m. mo-nografijoje apraðë Karaliauèiaus universi-teto paleontologas Rolandas Brinkmannas.Ðiø eiluèiø autoriui teko tyrinëti Lietuvos,Švedijos, Sirijos, Kanados juros sistemosforaminiferus ir zonø stratigrafijà, paskelbtiðia tema monografijø. Ðiø labai maþø kiau-teliø (iki 4–6 mm) nuosëdose randamos la-bai gausios sankaupos (3 pav.). Teko rastiir pirmøjø planktoniniø foraminiferø.

Paminëjus juros periodà, vaizduotëjeiðkyla gigantiðki ropliai, gyvenantys milþi-niðkuose araukarijø miðkuose ir savano-se tuometiniø tropikø platumose. Labaistambiø fosiliniø reptilijø kaulai þinomimokslui nuo XIX a. pradþios. 1842 m. pa-leontologas Richardas Owenas pavadinoðiø iðkastiniø gyvûnø grupæ Dinosauria var-du (gr. deinos – baisus, galingas + sau-ros – drieþas). Ði gyvûnø grupë gyvenonuo triaso periodo (prieð 230 Ma) iki krei-dos periodo pabaigos (prieš 65 Ma). Ju-ros periodas pasiþymi ypaè ádomiais radi-niais. XIX a. dinozaurø skeletai buvo gam-tos muziejø paþiba. Jø ieðkoti buvo ren-

giamos paleontologø ekspedicijos. Dabarmokslui þinoma 500 ðiø gyvûnø genèiø ir1000 rûðiø. Nuo milþiniðko 40 m ilgio Di-plodocus iki keliø deðimèiø centimetrø te-ropodo, beje, dabartiniø paukðèiø protë-vio. Kasdienëje kalboje „dinozauras“ yradidelis, lëtas, atgyvenæs monstras.

Muziejuose eksponuojami dinozaurøskeletai lankytojams darë didþiulá áspûdá.Bet ðtai 1993 m. Stevenas Spielbergassukuria kino filmà „Juros parkas“ pagalMichaelio Crichtono novelæ. Atokioje Ka-ribø jûros salelëje su fosiliniais ropliais su-siduria filmo herojai. Sukurti filmà kaina-vo 54 milijonus doleriø, taèiau tai buvodidþiulë sëkmë. Informacijos pliûpsnis pa-siekë visuomenæ. Kompiuteriniø techno-logijø dëka vaizduotës sukurti gyvûnai tar-si atgijo. Savo filme Spielbergas genialiaipasirëmë paleontologø radiniais, apren-gë ðiø drieþø skeletus mësa ir oda, pri-vertë judëti, ákvëpë ðiek tiek proto ir dva-sios. Jis atvedë dinozaurus á vaikø, o kar-tu ir á suaugusiøjø gyvenimà. Nuo jo pra-sidëjo filmø, þaidimø, suvenyrø industrijair literatûros þanras. Filmas davë 914 mi-lijonø doleriø pelnà. Dinozaurai iki šiol ne-nusibosta, tobulëja, ugdo naujas dino-zaurø kino þvaigþdes... Áspûdingus dino-zaurø skeletus teko matyti Paryþiaus, Bo-lonijos, Sienos, Venecijos gamtos istori-jos muziejuose (4, 5 pav.). Vienas nau-jausiø Èilëje rastø dinozaurø 2002 m. bu-vo net pavadintas geologo Ignoto Domei-kos vardu.

Kai pradëjau tyrinëti juros periodosluoksnius ir jø fosilijas, apie dinozaurusþinojo tik paleontologai. Nepastebimai di-nozaurai tapo pasaulio masinës kultûrosdalimi. Deja, juros periodo parkas Lietu-voje neegzistavo – nebuvo tropikø mið-kø, be to, dinozaurams paprasèiausiai bû-tø buvæ per ðalta. Reikia su tuo susitaiky-ti. Þemës raidos ir organinio pasaulio evo-liucijos nepakreipsi norima linkme.

negili, vanduo ðiltas, normalaus druskin-gumo, prisotintas kalcio karbonatø. Vëly-vosios juros pabaigoje regionas pradëjokilti, ir titonio amþiaus viduryje (prieð 138Ma) jûrinis baseinas regresavo. Vandeny-nas atsitraukë á pietus, ásivyravo sausuma,trukusi iki kito – kreidos periodo vidurio(prieð 102 Ma). Geologiniame þemëlapy-je juros periodo sluoksniai (þymimi mëly-na spalva) tæsiasi nuo Kauno iki Klaipë-dos ir Baltijos jûros Gdansko ádaubos, ap-rëmindami Lietuvos–Lenkijos sineklizësðiaurës rytinius šlaitus (1 pav.).

Su juros periodu Lietuvoje yra susijæsvarbûs mokslo istorijai faktai. Juros sis-tema buvo pirmoji, kurios sluoksnius 1827m. Papilëje apraðë geologas Janas Ul-manas. Vilniaus universiteto zoologas irpaleontologas Eduardas Eichvaldas 1830m. Papilës atodangose surinko ir apraðëamonitø fosilijas, iðskyrë keletà naujø rû-ðiø. Keliais metais vëliau Eichvaldo ko-lekcijà iðtyrë Berlyno universiteto paleon-tologas Leopoldas Buchas, kuris patvir-tino Papilës atodangø juros sistemos ke-lovëjaus aukðto amþiø. Vëliau buvo nu-statyti ir kiti juros sistemos aukðtai. Papi-lës atodanga yra vertingas geologinio pa-veldo objektas. Paskelbtas geologiniudraustiniu, apraðytas, graþiai sutvarkytas,lengvai prieinamas Papilës draustinis ið-gyvena antràjá atgimimà (2 pav.).

Juros periodu dabartinës Lietuvos teri-torijoje negilioje ir ðiltoje jûroje gyveno gau-si pirmuoniø – foraminiferø bei ávairiø be-stuburiø grupiø – brachiopodø, dvigeldþiø,galvakojø moliuskø (vad. amonitais) ir kt.fauna. Šios faunos paleontologinius radi-nius tyrinëjo J.Siemiradzkis (1888), K.Bo-denas (1913), E.Krenkelis (1914), R.Brin-kmannas(1927), L.Rotkytë (1987). Papilësjuros sluoksniø geologijà ir tektonikà tyri-

4 pav. Diplodocus carnegii Bolonijos universiteto gamtos muziejuje (30 m ilgio)

5 pav. Ouranosau-rus nigeriensis

Venecijos gamtosistorijos muziejuje

(7 m ilgio)

AlgimantoGRIGELIO nuotr.


Jei Visatos materijos savybës net la-bai nedaug skirtøsi nuo dabartiniø, tai ne-bûtø susidariusios ar bûtø kitokios galak-tikos, þvaigþdës ir jø planetos bei joseesantys atomai, nebûtø atsiradusi Visato-je gyvybë. Todël manoma, kad elementa-riøjø daleliø pamatiniø savybiø suderini-mas mûsø Visatoje ir nulëmë susidarymàtokiø atomø, ið kuriø, esant tinkamoms sà-lygoms, galëjo atsirasti gyvybë ir „protin-gas þmogus“. Tokios mûsø Visatos savy-bës, leidusios susidaryti gyvybei bûtinomssàlygoms ir atomams, pavadintos „antro-piniu principu“ (gr. antropos – þmogus).Èia panagrinësime „antropinio principo“realizavimàsi, t.y. kokie atomai ir jø suda-romos molekulës nulëmë gyvybës atsira-dimà Þemëje.

Kai metano ar vandens randama to-liau nei Þemë nuo Saulës nutolusiose pla-netose ar jø palydovuose, o dabar ir kitøþvaigþdþiø planetose, paprastai sakoma,kad jose galëjo bûti, o gal ir yra gyvybë.Vis dëlto gyvybë yra sudaryta ne tik ið me-tano, bet ir ið daug sudëtingesniø ir ávai-resniø molekuliø, kurias sudaro anglies,vandenilio, deguonies ir dar azoto atomai.Nors Þemëje randamø atomø-elementøyra apie devyniasdeðimt, taèiau kaþkodëlgyvybë susikûrë daugiausia tik ið keturiøorganogeniniø elementø – anglies, vande-nilio, deguonies ir azoto. Ðie elementai, ið-skyrus deguoná, Þemës plutoje nëra gau-sûs, tik specifiniuose sandaros organuo-se – kauluose, šarvuose ir kt. yra daugiaukalcio. Kitø atomø organizmuose nëradaug, nors kai kurie metalai labai maþaiskiekiais yra bûtini. Tad organogeniniø ele-mentø anglies, azoto, deguonies ir van-denilio atomai turi kaþkuo iðsiskirti ið kitøatomø, kad jie tapo bûtini susidaryti gyvy-bei.

Norint išsiaiškinti, kuo organogenø ato-mai skiriasi nuo kitø periodinës sistemosatomø, kodël bûtent jie sudaro pagrindi-nes gyvybës molekules ir kaip ið makro-molekuliø atsirado gyvybë ir þmogus, rei-kia apþvelgti visos periodinës sistemos ato-mø pagrindines savybes, jas palyginti iraptarti, kas lemia ðiø atomø ir jø sudaro-mø maþø ir makromolekuliø iðskirtinumà.

Ðiuos klausimus trumpai panagrinësimetrijuose straipsneliuose: 1) kuo ðie keturiorganogeniniai atomai iðsiskiria ið daugiaukaip devyniasdeðimties visos periodinëssistemos atomø; 2) kodël makromoleku-lës ir vanduo yra bûtini gyvybei; 3) kaiprealizavosi antropinis principas, t.y. kokieetapai bûdingi gyvybës organizmø plëto-tei ir jø sàmonëjimui.

Atomø savybiø kitimas tarp periodøKaip þinoma, atomai sudaryti iš bran-

duolio ir apie já skriejanèiø elektronø. Neut-raliame atome neigiamà krûvá turinèiø elek-tronø yra tiek, kiek tokio pat dydþio teigia-mà krûvá turinèiø protonø yra branduolyje,ir atome kiekvienam protonui galima priskirtivienà elektronà (tik neaiðku kurá). Atomø su-sidarymà lemia elektriniø krûviø sàveikos –jie vienas kità veikia Kulono dësniu: vieno-di krûviai vienas kità stumia, o prieðingi trau-kia; krûviø sàveika yra tuo stipresnë, kuodidesni krûviai sàveikauja; didëjant atstu-mui sàveikos jëga silpnëja atvirkðèiai pro-porcingai atstumo kvadratui.

Kadangi vienas kità traukia prieðingøþenklø – teigiamas ir neigiamas krûviai, taitraukos energija yra neigiama. Todël ato-mo elektronø (taigi ir atomo) energijos yraneigiamos ir toliau sakymas „didesnë“ ar„maþesnë“ energija reikð didesnæ ar ma-þesnæ neigiamà energijà, stipresná ar sil-pnesná elektrono traukimà prie branduo-lio. Atomai yra stabilûs todël, kad branduo-lyje sukoncentruoti protonai elektronustraukia stipriau nei atskirai ir nepriklauso-mai skriejantys elektronai tarpusavyje vie-nas kita stumia. Ta elektronø tarpusaviostûma iš dalies uþstoja-sumaþina-ekranuo-ja branduolio krûvá, todël branduolys elek-tronus traukia efektyviu krûviu, kuris yramaþesnis nei visø jo protonø krûvis, betdidesnis nei vieno protono krûvis.

Kaip þmonës turi savo bûstà, taip irelektronai atome (ar molekulëje) irgi yrabûstuose – bûsenose ir nuo jø priklausoatomø ir molekuliø savybës. Taèiau elek-tronø bûsenas lemia jau kitokie – kvanti-niai mikropasaulio dësniai, skirtingi nuoNiutono dësniø, kurie valdo mûsø makro-pasaulá. Ðios atomo (molekulës) bûsenosvadinamos orbitalëmis ir skiriasi energija(butai gali bûti skirtinguose aukðtuose) beiforma (kambariai irgi yra skirtingø formø).Tiesà sakant, kaip juda elektronas, apskri-

tai neþinoma (manoma, kad ið principo irnegalima suþinoti), todël ir bûsenos api-bûdinamos tikimybëmis rasti elektronàávairiose vietose. Dël ðio neapibrëþtumobûsenos-orbitalës daþnai vaizduojamoskaip tam tikros formos debesëlis, kuris yratankesnis ten, kur didesnë tikimybë rastielektronà.

Visø atomø orbitaliø klasifikacija yra pa-remta vandenilio atomo orbitalëmis, nes tikjo atominës orbitalës (AO) nustatytos tiks-liai, iðsprendus Ðredingerio lygtá, gautà re-miantis pagrindiniais kvantinës mechanikosdësniais. Kitø atomø AO, gautos pakanka-mai tikslios artutiniais-apytikriais metodais,maþdaug atitinka vandenilio atomo AO.

Vandenilio atomo orbitalës susiskirstosluoksniais, kurie paeiliui tolsta nuo bran-duolio. Pirmas sluoksnis turi vienà 1s or-bitalæ, antras sluoksnis – keturias 2s, 2px,2py , 2pz orbitales; treèias sluoksnis – ke-turias 3s, 3px, 3py , 3pz orbitales ir dar pen-kias 3d tipo AO, iš viso devynias; ketvirtassluoksnis, be ðiø devyniø, turi dar septy-nias f tipo AO ir t.t.

Kai atome yra ne vienas, o keli ar ke-liasdeðimt elektronø, jie turi iðsidëstyti tuo-se bûstuose – sluoksniø orbitalëse. Ðis ið-sidëstymas yra reguliuojamas Pauli prin-cipu, pagal kurá kiekvienoje orbitalëje galibûti ne daugiau kaip du elektronai, taèiaujø sukimaisi apie savo aðá – sukiniai (pa-naðiai kaip ir Þemë sukasi apie savo aðá)turi bûti prieðingø krypèiø. Be elektronøskaièiaus vienoje orbitalëje apribojimo, jøiðsidëstymas sluoksniuose yra veikiamasir orbitaliø energijos, nes pirmiausia uþpil-domi sluoksniai, kuriuose elektronai yrastipriausiai traukiami prie branduolio, taigiir tø elektronø energija yra didþiausia. To-dël pirmiausia yra uþpildomi arèiausiaibranduolio esantys sluoksniai – kiekvieno-je sluoksnio orbitalëje iki dviejø elektronø,ir paeiliui pildomi vis tolimesni sluoksniai.

Atomo savybes daugiausia nulemiapaskutiniojo, išorinio – valentinio sluoks-nio savybës. Valentinis sluoksnis ypaèsvarbus dël to, kad atomas su kitais ato-mais susilieèia ir sàveikauja tik tolimiau-siais nuo branduolio iðorinio sluoksnio va-lentiniais elektronais (VE). Tad valentinissluoksnis apibrëþia atomo dydá – tûrá ir ki-tas atomo savybes, taip pat pagrindinæ ato-mo savybæ – jo sudaromas chemines jung-tis ir tarpmolekulines sàveikas.

Antropinis principas:

Organogenai periodinëje sistemojegyvybë = anglis + kiti org

Doc. dr. KazimierasKONSTANTINAVIÈIUS


Elementai iš pradþiø buvo suklasifikuotiir suskirstyti periodinëje Mendelejevo sis-temoje pagal elementø chemines savybesir didëjanèius atominius svorius. Paaiðkë-jus atomø sandarai pasirodë, kad periodi-në Mendelejevo sistema yra apibrëþiamavalentinio sluoksnio orbitalëmis, kurios ati-tinka vandenilio atomo orbitaliø suskirsty-mà sluoksniais. Atomams-elementams ið-dëstyti periodais yra svarbu ir jø valenti-nëse atominëse orbitalëse (VAO) esanèiøelektronø (VE) energijos, kurias sudaro jøsàveika su branduoliu ir tarpelektroninëssaveikos, kurios priklauso nuo orbitaliø for-mos. Kuo tolimesnis nuo branduolio va-lentinis sluoksnis, tuo silpniau elektronàtraukia branduolys, tuo maþesnës tosluoksnio atominiø orbitaliø energijos (tiks-liau, tose orbitalëse esanèiø elektronøenergijos).

mentai, trys pirmieji atomai yra Li, Be, B,viduryje yra anglies C atomas (keturi VE),toliau eina azoto N (5 VE), deguonies O (6VE) atomai bei paskutinieji halogenas flo-ras F (7 VE) ir inertiniø dujø atomas neonasNe (8 VE). Treèiojo periodo atomai silicisSi, fosforas P ir siera S turi tiek pat iðoriniø-valentiniø elektronø kaip ir C, O, N atitinka-mai ir laikomi chemiðkai panaðûs á pasta-ruosius (1 pav.). Ketvirtajam periodui jau pri-klauso aðtuoniolika atomø – elementø ir t.t.

Valentinio sluoksnio elektronà vidiniøsluoksniø elektronai stumia nuo branduo-lio ir vienas vidinis elektronas uþstoja-ek-ranuoja valentiniam elektronui beveik vie-no protono krûvá. Taigi valentinio sluoks-nio elektronus branduolys traukia efekty-viu krûviu, kuris yra artimas atomo VE skai-èiui. Todël didëjant periodo numeriui ir va-lentiniam sluoksniui vis labiau tolstant nuobranduolio, jo VE vis silpniau traukiami priebranduolio, juos vis lengviau atitraukti iðatomo ir já paversti teigiamu jonu, kartu ato-mui sunkiau prisitraukti papildomà elek-tronà ir tapti neigiamu jonu. Šios jonizaci-nës savybës, vadinamos atitinkamai joni-zacijos potencialu ir giminingumu elektro-nui, yra labai svarbios atomø bendravimuisu kitais atomais ir su aplinka. Ketvirtojo irkitø periodø atomø valentiniai sluoksniaiyra gana toli nuo branduolio, jø VE joniza-cijos energijos yra maþos ir jos maþai ski-riasi (maþesniø skaièiø skirtumai yra ma-þesni), taigi visø šiø atomø savybës yra pa-naðios ir jø elementai yra metalai.

Atomø savybiø kitimas periodeAtomø cheminës ir fizikinës savybës

skiriasi ne tik tarp periodø, bet kinta ir vie-no periodo ribose, priklausomai nuo va-lentiniø elektronø skaièiaus, kuriø pasi-skirstymas sluoksnio orbitalëse ribojamasPauli principo. Tas savybiø kitimas priklau-so nuo branduolio efektyvaus krûvio, nesvalentinius elektronus nuo branduolio stu-mia ne tik vidiniø sluoksniø elektronai, ku-riø kiekvienas ekranuoja beveik visà pro-tono krûvá, bet ir likusieji valentinio sluoks-nio elektronai. Taèiau jie branduolio krûváekranuoja daug silpniau nei vidiniai elek-tronai, nes vienas valentinio sluoksnio elek-tronas kitam VE „uþstoja“ – ekranuoja nevisà protono krûvá, o tik maþdaug treèdalá.

Todël periodo ribose padidëjus bran-duolio krûviui vienu protonu ir vienu va-lentinio sluoksnio elektronu, branduolioefektyvus krûvis, kuriuo jis traukia VE, di-dëja maþdaug dviem treèdaliais protonokrûvio. Tad branduolio efektyvus krûvisnuo periodo pradþios iki pabaigos gero-kai padidëja (antrajame periode daugiaunei dvigubai) ir atitinkamai sustiprëja VEtrauka prie branduolio, todël sumaþëjapats atomas. Taip susidaro, atrodytø, pa-radoksalus atomø dydþio kitimas periode:

didëjant valentiniø elektronø ir branduolioprotonø skaièiui atomø tûris ir dydis peri-ode maþëja. Atomo dydis, t.y. jo valenti-nio sluoksnio atstumas nuo branduolio, ar-ba atomo dydis ar tûris, yra svarbi atomosavybë, nes ji lemia valentiniø elektronøtraukà prie branduolio, taigi ir atomo joni-zacijos potencialo ir giminingumo elektro-nui dydá. Todël atomo dydis yra plaèiai nau-dojamas atomui charakterizuoti ir savy-bëms apibûdinti ir toliau jais bus daþnairemiamasi.

Periode pirmo ar antro atomo elektro-nus traukia beveik vieno ar dviejø protonøkrûvis, kaip vandenilio ar helio atomuose(tik kitø periodø valentiniai sluoksniai yradaug toliau nuo branduolio). Todël peri-odø pirmieji atomai yra gerokai didesni neitolimesni ar paskutiniai, jø jonizacijos ener-gijos yra palyginti maþos ir elementai yrametalai. Einant periode á deðinæ didëjabranduolio efektyvus krûvis ir VE energi-ja, taigi ir jonizacijos potencialai. Ðis savy-biø kitimas labai bûdingas pirmiesiems pe-riodams, kai VE yra arti branduolio ir jiestipriai traukiami branduolio. Tad pirmøjøperiodø paskutiniøjø atomø branduolioefektyvûs krûviai yra daug didesni uþ peri-odo pirmøjø atomø, jø VE energijos ir jo-nizacijos potencialai labai padidëja ir jietampa nemetalais – dielektrikais. Tuo tar-pu tolimesniø periodø atomø valentiniøsluoksniø atstumai nuo branduolio yra di-deli, jø VE gana silpnai traukiami prie bran-duolio, jø jonizacijos potencialai yra maþiir maþai skiriasi ir visi elementai jau yra me-talai (nors metalai irgi yra skirtingø savy-biø, nes jø VE skaièiai yra skirtingi).

Kaip matyti, ið atomø branduolio efek-tyvaus krûvio priklausomybës tarp periodøir periode išplaukia, kad maþiausi atomaiyra pirmøjø periodø pabaigoje, periodinëssistemos deðiniajame virðutiniame kampe.Todël ið visø atomø iðsiskiria antrojo peri-odo paskutiniai anglies, azoto ir deguo-nies atomai (þinoma, ir floro) ir pirmojo pe-riodo vandenilio atomas, kurie yra maþiau-si, jø VE energijos ir jonizacijos potencia-lai bei giminingumai elektronui yra didþiau-si ir jie yra dielektrikai – nemetalai. Ðie ato-mai ir sudaro specifinæ „biologiniø“ – or-ganogeniniø atomø grupæ, nors tarpusa-vyje jø savybës labai skiriasi, nes valenti-niams elektronams esant arti branduolionet nedideli jo efektyvaus krûvio pasikeiti-mai labai keièia atomo charakteristikas.Nuo to ir priklauso, kad nuo kitø atomøšie organogeniniai nemetalai-dielektrikaiskiriasi sudaromomis cheminëmis jungti-mis bei molekuliø ávairove ir jø iðskirtinë-mis savybëmis.

Likæ pirmojo ir antrojo periodø pasku-tiniai helio ir neono atomai-elementai yraneaktyvios inertinës dujos, o vienvalentisfloras per daug agresyvus.

anogenai

HC

Si

Pirmojo periodo valentinë AO yra pir-mo sluoksnio 1s orbitalë, o antrojo peri-odo VAO yra keturios antro sluoksnio 2s,2px, 2py, 2pz orbitalës. Treèiojo vandeniliškosluoksnio tik 3s, 3px, 3py, 3pz valentines AOturi artimas energijas, tuo tarpu penkiø 3dtipo AO energijos yra daug aukðtesnës irartimos ketvirto sluoksnio 4s , 4px , 4py ,4pz orbitaliø energijoms. Todël treèiàjá pe-riodà sudaro keturios treèiojo sluoksnio or-bitalës, tuo tarpu ketvirtàjá periodà sudarodevynios VAO , t.y. keturios 4s, 4px, 4py,4pz ir penkios 3d tipo orbitalës. Tolimes-nius periodus, panaðiai kaip ir ketvirtàjá pe-riodà, sudaro susimaiðiusios vandenilioatomo gretimø sluoksniø AO ir jie turi podevynias ar dar daugiau VAO.

Tad pirmajam periodui, kuris turi tik vie-nà 1s orbitalæ, priklauso tik du elementai,vandenilis H (vienas VE) ir helis He (du VE).Antrajam periodui priklauso aštuoni ele-

1 pav. Vandenilio H, anglies C ir silicio Siatomø sluoksniai.Branduolys , išoriniai-valentiniai irvidiniai elektronai


Kovalentinës cheminës jungtysOrganogeniniai elementai priklauso

ryškiausiø „dielektrikø“ grupei, kuriø ato-mai sudaro viengubas, dvigubas ir net tri-gubas chemines jungtis su kaimyniniaisatomais. Kiekvienoje cheminëje jungtyjeyra viena pagrindinë σ tipo jungtis, o ant-roji ar treèioji jungtys yra π tipo.

Pagrindinë σ tipo cheminë jungtis tarpdviejø atomø susidaro, kai abu atomai pa-teikia po vienà valentinæ orbitalæ (ar ið jøsudarytø dviejø hibridiniø AO), kurios yranukreiptos viena á kità. Ið ðiø orbitaliø gau-namos riðanèioji ir ardanèioji jungties or-bitalës, ir pastaroji jø turi bûti laisva, beelektronø. Riðanèioji orbitalë yra lokalizuo-ta tarp abiejø atomø branduoliø ir pagalPauli principà ji yra uþpildyta dviem elek-tronais su prieðingais sukiniais, kuriø povienà pateikia kiekvienas atomas. Kadan-gi σ tipo cheminë jungtis susidaro ið dvie-jø VAO (ar hibridiniø AO) ir kiekvienas ato-mas pateikia po vienà elektronà, tai kiek-vienoje valentiškai aktyvioje orbitalëje turibûti tik po vienà elektronà. Ið to išeina, kadatomas gali sudaryti tiek cheminiø jung-èiø ir jo toks valentingumas, kiek valenti-niame sluoksnyje yra orbitaliø, kurioms ga-lima priskirti po vienà elektronà.

Periodo pradþioje valentinëse orbita-lëse bûna (ar galima iðskirstyti) po vienàelektronà ir atomø valentingumai bei su-daromø cheminiø jungèiø skaièiai didë-ja, kol visose VAO yra po vienà VE. Peri-odo vidurinis atomas turi didþiausià va-lentingumà ir sudaro daugiausia chemi-niø jungèiø. Antrajame ir treèiajame peri-oduose, kuriø VAO yra keturios (s, px, py,pz), didþiausià valentingumà, lygø ketu-riems, turi anglies ir silicio atomai. Kituo-se periodo atomuose á VAO jau reikiaáterpti po antrà elektronà, todël jos tam-pa valentiškai neaktyvios ir atomø valen-tingumai bei sudaromø cheminiø jungèiøskaièiai maþëja. Tad azotas ir fosforas yratrivalenèiai, deguonis ir siera – dvivalen-èiai, floras, chloras ir kiti halogenai – vien-valenèiai. Paskutinis periodo atomas-ele-mentas, kurio visos VAO uþpildytos, ne-sudaro cheminiø jungèiø, yra inertinës du-jos (helis, neonas, argonas, ...), suside-danèios ið atskirø atomø.

Kad iðlaikytø abu neutralius atomusvienà prie kito, σ tipo kovalentinës jung-ties abiejø atomø du elektronai turi bûti ati-duoti „bendram naudojimui“, t.y. turi atsi-rasti tarp branduoliø riðanèioje orbitalëje(2 pav.). Tada atstumai tarp elektronø irkiekvieno branduolio yra maþesni nei at-stumas tarp branduoliø ir elektronai bran-duolius traukia stipriau nei branduoliai vie-nas kità stumia. Tai ir lemia cheminës jung-ties susidarymà.

Kadangi apibendrinami elektronai pri-klauso valentiniam sluoksniui, tai kuo ma-

þesni atomai sudaro kovalentinæ cheminæjungtá, tuo maþesni atstumai yra tarp api-bendrintø elektronø ir branduoliø, tuo stip-riau jie vieni kitus traukia ir tuo stipresnësyra cheminës jungtys. Taigi su atomodydþiais koreliuoja cheminiø jungèiø stip-rumas ir ilgis. Todël antrojo periodo C, N irO atomø sudaromos σ tipo cheminësjungtys yra trumpesnës (2a pieš.) ir stip-resnës nei treèiojo ir tolesniø periodø che-minës jungtys (2b pieð.). Ið èia išplaukia,kad stabiliausios molekulës yra sudarytosið antrojo periodo paskutiniøjø anglies,azoto, deguonies atomø (ir floro), t.y. josstabilesnës nei molekulës, sudarytos ið tre-èiojo ir tolimesniø periodø atomø (taip patir ið antrojo periodo pirmos pusës atomø).Prie ðiø stipriausias σ jungtis sudaranèiøorganogeniniø atomø reikia priskirti ir pir-mojo periodo vandenilio atomà, nes dëljo maþo dydþio sudaroma σ jungtis yratrumpa ir todël priklauso stipriausiø jung-èiø grupei. Taigi ið visø periodinës siste-mos atomø stipriausias σ chemines jung-tis sudaro organogeniniai anglies, azoto,deguonies (ir floro) ir vandenilio atomai.

a

b

2 pav. σ tipo cheminë jungtis, stipri tarpantrojo (a) ir silpnesnë tarp treèiojo ar toli-mesnio (b) periodø atomø. Kaip matyti, atstu-mai tarp elektronø ir branduoliø yra daug maþesninei tarp branduoliø, todël elektronai branduo-lius traukia daug stipriau, nei branduoliai vienaskità stumia

Bet ir to paties periodo atomø, taigi irorganogenø, sudaromø cheminiø jung-èiø stiprumai yra skirtingi, nes jungèiøstiprumas priklauso ne tik nuo valentiniøelektronø atstumo nuo branduolio, bet irnuo tarpusavio stûmos tarp branduoliø irtarp abiejø atomø elektronø. Tad trumpë-jant cheminës jungties ilgiui didëja ne tikapibendrintø elektronø ir branduoliø trau-ka, bet didëja ir stûma tarp branduoliø irtarp abiejø atomø likusiø elektronø. Pir-møjø periodø traukos ir stûmos sàveikøoptimalus balansas pasiekiamas periodoviduryje, todël ið organogenø stipriausiaschemines jungtis sudaro anglies atomai.Kad ðiø atomø σ cheminës jungtys yratvirèiausios, rodo tai, kad kieèiausios me-dþiagos yra sudarytos iš anglies (þr.straipsnelio pabaigà ).

Taèiau organogeniniai atomai gali su-daryti dvigubas ir net trigubas chemines

stabili

nestabili

a

b

3 pav. Stabili antrojo periodo πππππ tipo che-minë jungtis (a) ir nestabilios treèiojo ar toli-mesniø periodø πππππ tipo cheminës jungtys (b).Kadangi elektronai negali priartëti prie branduo-lius jungianèios tiesës, tai joje atstumai tarp elek-tronø ir branduoliø yra didesni nei σ jungtyje irelektronai branduolius traukia silpniau. Todël πjungtys yra silpnesnës ir susidaro tik tarp dau-gumos antrojo ir treèiojo periodø paskutiniøjøatomø

jungtis, kai šalia σ tipo cheminës jungtiessusidaro viena (ar net dvi) π tipo cheminëjungtis. Kadangi π tipo jungtá sudaranèiosVAO yra nukreiptos ne link kito atomo, ostatmenai atomus jungianèios tiesës, taijos abu elektronai negali priartëti prie jun-gianèios branduolius tiesës. Todël elektro-nai π jungtyje yra labiau nutolæ nuo bran-duoliø nei σ jungtyje ir daug silpniau trau-kia branduolius (3 pav.). Kuo maþesnis yraatomas, tuo stipresnæ π tipo jungtá jis su-daro ir todël antrojo periodo organogeni-niai atomai sudaro stabilias π tipo jungtis(3 a pav.), tuo tarpu treèiojo periodo pas-kutiniø atomø π elektronai, bûdami gero-kai toliau nuo branduolio (3b pav.), jau su-daro daug silpnesnes π jungtis, o tolimes-niø periodø atomai praktiðkai jø jau ne-besudaro. Treèiojo periodo silicio atomas,nors yra panaðus á anglá, bet kadangi π jung-tis yra silpnesnë, tai jam naudingiau vietojdvigubos jungties sudaryti dvi σ jungtis, to-dël silicis paprastai yra susijungæs su ketu-riais kaimyniniais atomais. Tolimesni treèiojoperiodo fosforo ir ypaè sieros atomai, bû-dami maþesni (ypatingais atvejais ir chloroatomas), dar sudaro ir π tipo jungtis.

Polinë ir nepolinë, joninë ir metalinëjungtys

Taèiau gyvybei yra svarbu ne tik che-minës jungties stiprumas, bet ir jos polið-kumas, nes polinës ir nepolinës cheminësjungtys skiriasi tiek cheminiu aktyvumu,tiek ir tarpmolekulinëmis (bei vidumoleku-linëmis) sàveikomis. Polinë cheminë jung-tis susidaro tarp skirtingø dydþiø atomø,kai maþesnis atomas stipriau traukia valen-


tinius elektronus nei didesnis ir abu jung-ties elektronai yra pasislinkæ link maþesnio-jo. Atomas, prie kurio pasislenka elektro-nai, ágyja neigiamà krûvá –δ, o atomas, nuokurio atitraukiami elektronai, ágyja teigia-mà krûvá +δ, ir cheminë jungtis A–δ – B+δ

tampa poline. Kaip matëme, maþiausi yraantrojo periodo paskutiniai atomai, todëlprie jø labiausiai pasislenka abu jungtieselektronai, jie turi didþiausius neigiamuskrûvius ir sudaro labiausiai polines jungtissu kitokiais atomais. Polinës jungtys yra irtarp skirtingø organogeniniø atomø O –δ–H+δ, N –δ–H+δ, C+δ–N –δ, C+δ–O –δ. Tuo tarputreèiojo ir tolimesniø periodø atomø suda-romos jungtys yra daug maþiau polinës(tik halogenai Cl , Br , J sudaro labiau po-lines jungtis).

Nepolinës jungtys susidaro tarp vieno-dø ar panašias jonizacijos energijas turin-èiø atomø, kai abu jungties elektronai lo-kalizuojasi ties jungties viduriu. Labai svar-bi gyvybei nepolinë jungtis yra tarp angliesir vandenilio atomø –C–H, nes jø VE yratraukiami prie branduoliø panaðia jëga. Ne-polinës jungtys yra ir tarp anglies –C–C–ar kitø vienodø atomø.

Kuo didesnis atomø dydþiø skirtumas,tuo didesnis δ, tuo didesnis jungties po-liškumas. Kai šis skirtumas tampa labai di-delis, abu σ jungties elektronai atsiduriaprie maþesnio atomo, turinèio didelá efek-tyvø branduolio krûvá ir daug stipriau trau-kianèio elektronus. Tada δ tampa beveiklygus elektrono krûviui (δ 1), ir jungtistampa jonine A–B+. Joninës jungtys susi-daro tarp periodinës sistemos deðiniojo vir-ðutinio kampo maþø atomø, ypaè haloge-nø, ir metalø atomø.

Metalai, bûdami teigiamø jonø ðaltinisgyvuose organizmuose, dalyvauja susida-rant daugeliui labai svarbiø gyvybiniø pro-cesø ir struktûrø. Á baltymø ar kitø makro-molekuliø sudëtá metalai áeina kaip atskiriteigiami jonai, kurie sudaro metalo kom-pleksiná junginá su baltymo (chlorofilo, he-moglobino ir daugelio kitø) keliomis ato-mø grupëmis ir taip suformuoja fermentoaktyvø centrà , kuriame vykdoma specifi-në cheminë reakcija.

Organogeniniø atomø iðskirtinumasir jø molekuliø gausa bei ávairovë

Kaip matyti, organogeniniai antrojoperiodo anglies C, azoto N ir deguoniesO atomai, esantys periodinës sistemosvirðuje, deðiniajame kampe, iðsiskiria iðkitø atomø daugeliu savybiø. Pirmiausiajø sudaromos σ jungtys yra stipresnës uþkitø to paties periodo ir tolimesniø peri-odø atomø ir todël jø sudarytos moleku-lës yra stipresnës ir daþnai stabilesnës.Be to, šalia σ jungties jie gali sudaryti pa-pildomai antrà (ar ir treèià) π jungtis, ku-

rios yra chemiškai ir optiškai (fotosinte-zë) aktyvesnës. Molekulës (ar jø dalys),sudarytos tik σ jungtimis sujungtais ato-mais, yra erdvinës trimatës, o turinèios πjungèiø grandinëles ar uþdarø þiedø for-mas, yra plokðèios, ir tai suteikia joms pa-pildomø struktûriniø savybiø (pavyzdþiui,DNR dvigubos spiralës susidarymui).

Iš organogeniniø atomø savo mole-kuliø formos – geometrijos ir dydþio ávai-rove iðsiskiria anglies atomas, nes, bûda-mas keturvalentis ir sudarydamas stabi-liausias π tipo jungtis, gali turëti keturis,tris ar tik du cheminëmis jungtimis prijung-tus kaimyninius atomus. Tai leidþia an-glies atomo pagrindu su kitais organoge-niniais atomais susidaryti tokiai daugybeiávairiausios struktûros ir ávairiausiø savy-biø molekuliø, kad iðskiriama atskira che-mijos ðaka – organinë chemija. Ypaèdaug skirtingø molekuliø atsiranda dël an-glies atomo gebëjimo sudaryti didelesmolekules ir makromolekules.

Á organogeninius atomus panaðûs tre-èiojo periodo silicio Si, fosforo P, sieros Satomai, bet jie yra didesni, jø sudaromoscheminës jungtys silpnesnës ir moleku-lës maþiau stabilios. Atskirai reikia aptartisilicá, kuris turëtø bûti panaðus á organo-geninæ anglá, taèiau, bûdamas pastebimaididesnis, nesudaro stipriø π jungèiø ir to-dël vietoj dvigubø jungèiø visada jungia-si stipresnëmis viengubomis σ jungtimissu keturiais kaimyniniais atomais. Jung-damasis su deguonies atomais silicis su-daro ávairius silikatus, taip pat ir stiklus,kurie yra kietos ir chemiðkai labai inerti-nës medþiagos. Nors silikatuose silicio sudeguonimi junginys paprastai vaizduoja-mas SiO2, bet iš tiesø tai nëra atskiros mo-lekulës, o cheminëmis jungtimis sujung-tos jø iðsiðakojusios grandinëlës. Tuo tar-pu CO2 yra atskira stabili molekulë, ku-rioje anglis su kiekvienu deguonies ato-mu sudaro dvigubà jungtá, ir ji yra pagrin-dinis anglies ðaltinis gyvybei.

Tokios yra pagrindinës organogeniniøanglies, azoto, deguonies ir vandenilioatomø savybës, kurios juos skiria nuo ki-tø atomø.

P.S. Reikia paþymëti dar vienà iðskirti-næ anglies savybæ – tai ið jos atomø suda-rytø medþiagø kietumas, tvirtumas. Iki pas-tarojo meto buvo manoma, kad pati kie-èiausia ir tvirèiausia medþiaga yra deiman-tas, sudarytas ið tetraedrinëmis kryptimisviengubomis cheminëmis jungtimis susi-jungusiø anglies atomø. Taèiau ðiemet fi-zikos Nobelio premija paskirta dviemJungtinëje Karalystëje dirbantiems ir Ru-sijoje gavusiems fizikiná iðsilavinimà moks-lininkams uþ grafeno plokðteliø atskyrimàið grafito ir jø savybiø tyrimà. Pasirodë, kadgrafeno plokðtelës yra dar kietesnës nei

deimanto kristalai, nes grafeno plokðtelë-se anglies atomai yra sujungti ne viengu-bomis σ cheminëmis jungtimis, kaip dei-mante, bet ir konjuguotomis π jungtimis,kaip benzolo þieduose, ir grafeno plokð-telës yra iðtisiniai sujungti ðeðiakampiaibenzolo þiedai. Kitaip sakant, grafenoplokðtelëse anglies atomai yra sujungti neviena chemine jungtimi, o „pusantros“ che-minës jungties (π jungtys yra silpnesnësnei σ jungtys) ir todël grafeno plokštelësyra kietesnës bei tvirtesnës nei deimanto.

Nors grafità sudaro kieèiausiø grafenoplokðteliø makrosluoksnis, taèiau pats gra-fitas yra minkðta medþiaga. Taip yra todël,kad grafite grafeno plokðtelës yra sulipu-sios silpnomis dispersinëmis Londono sà-veikomis ir tos plokðtelës lengvai slenkaviena kitos atþvilgiu (panaðiai kaip slenkadvi drëgnos sulipusios stiklo plokðtelës).Tai ir sàlygoja grafito minkðtumà, nes ra-ðant pieðtuku vienas grafeno plokðteliøsluoksnelis nuslysta nuo kitø ir sulûþinëja,o tie nuolauþø sluoksneliai stipriai prilim-pa prie popieriaus nelygaus pavirðiaus,vëlgi dispersinëmis Londono sàveikomis.

Bet egzistuoja ir dar viena ið anglies ato-mø sudaryta molekulë, kuri yra dar kietes-në ir tvirtesnë nei grafeno plokðtelë ir, þino-ma, kietesnë nei deimantas. Tokiose kumu-lenais vadinamose molekulëse anglies ato-mai yra iðsidëstæ vienoje tiesëje ir sudarograndinëlæ – siûlà, kurioje anglies atomaisudaro dvi nepriklausomas konjuguotø πjungèiø grandines, o ne vienà kaip grafe-ne. Todël kumulenuose anglies atomai yrasujungti nebe „pusantros“ cheminës jung-ties, kaip grafene, bet jau bent „dviejø“ che-miniø jungèiø. Dël to kumuleninë grandi-nëlë yra tvirtesnë nei grafeno plokðtelë ardeimantas. Ið tokiø kumuleniniø grandiniøsusukta virvë bûtø tvirèiausia ið visø kitø.

Galima paþymëti vienà „paradoksà“,paremtà mûsø kasdiene buitine patirtimi.Paprastai manoma, kad kietos medþiagosyra sunkios. Taèiau ið anglies sudarytos tvir-tosios medþiagos yra palyginti lengvos, ne-daug sunkesnës uþ vandená. Taip yra dëlto, kad medþiagos svoris (masë) labiausiaipriklauso nuo jà sudaranèiø atomø bran-duoliø masës–svorio, kuriø kiekis tûryje pri-klauso nuo branduoliø atominio svorio iratomø dydþiø. Tolimesniø periodø atomødydþiai yra panaðûs, tik apie du kartus di-desni nei anglies ir todël neturi didelës reikð-mës medþiagø masei – svoriui. Tuo tarpuanglies atomo branduolio atominis svorisyra tik dvylika (12), o, pavyzdþiui, geleþiesbeveik penkis kartus didesnis (~56), sidab-ro – devynis kartus (~108), o aukso – dau-giau kaip ðeðiolika kartø (~197). Tad ið šiøatomø sudarytos medþiagos yra daug sun-kesnës nei sudarytos ið anglies, nors ir daugminkðtesnës.

(Bus daugiau)

~~


Kovo 11-àjà Lietuvos nepriklausomy-bës atkûrimo dienos proga iðkilmingameposëdyje Kauno rotuðëje miesto merasAndrius Kupèinskas grupei kaunieèiø átei-kë Santakos garbës þenklus ir Kaunomiesto burmistro Jono Vileiðio medalius.Uþ nuopelnus Kauno miestui II laipsnioGarbës þenklu apdovanotas ir Vilniaus Ge-dimino technikos universiteto Architektû-ros fakulteto profesorius emeritas habili-tuotas daktaras Jurgis Vanagas. Profeso-rius daug deðimtmeèiø puoselëjo Vilniausir Kauno dvimiesèio idëjas, paraðë dideliopasisekimo sulaukusià prisiminimø knygà„Ðanèiø praeities takais“.

„Malonu, kad knyga turëjo didelá pasi-sekimà. Jau iðleisti trys ðios knygos leidi-mai – ðiandien tai retas reiðkinys. Galiu pa-sidþiaugti, kad knygos pristatyme dalyva-vo ir mano pirmasis mokytojas, garsusisskulptorius Konstantinas Bogdanas, tuo-met net penkis mûsø laidos mokinius pa-rengæs ir paskatinæs architektûros studi-joms“, – knygos apie Ðanèius sëkmedþiaugiasi VGTU profesorius.

Knygoje – iðskirtinë Ðanèiø dvasia

„Mano gyvenimo staþo pusiausvyrapasviro á Vilniaus pusæ: nors gimiau, uþ-augau, baigiau studijas Kaune, vëliau te-ko keltis á sostinæ. Po daugelio metø, ta-

Edita JUÈIÛTË

pæs universiteto emeritu, atradau laiko re-alizuoti savo seniai puoselëtà mintá – pa-raðyti knygà apie Ðanèius. Þodþiai liejosilaisvai, matyt, dël to, kad viskas buvo „ið-neðiota“ giliai ðirdyje. Bûdamas savo va-sarnamyje Aukðtadvaryje, beveik per va-sarà jà ir paraðiau, – apie knygos gimimà„Ðanèiø praeities takais“ pasakoja profe-sorius Jurgis Vanagas. – Norëjosi prisi-minti ir pagarsinti turtingà ir spalvingàÐanèiø istorijà, gausius tolimos praeities

ávykius, pabandyti atskleisti ðio priemies-èio savitumus, þmoniø charakterá, bûdin-gos ðnektos ypatumus, tarsi garsiai pa-sakyti: þmonës, nespræskit apie Ðanèiusið apðepusio jø ðiandienio rûbo.“

„Prieð karà Kauno, vadinamojo maþo-jo Paryþiaus, dvasia buvo kita: èia veikëhumanitariniai universiteto fakultetai, ki-no studija, opera. Paskui, atgavus Vilniø,Kaunas, tarsi geras donoras, didelæ þmo-giðkojo kapitalo dalá atidavë Vilniui. Per-sikëlimas á sostinæ daugeliui kaunieèiøtuomet buvo labai nelengvas, nes mies-tø veidai smarkiai skyrësi. Net ir prigijæ Vil-niuje, mes dar ne vienus metus tai ypa-tingai Kauno dvasiai jautëme didelæ nos-talgijà, – tuometá ávairiø srièiø specialistø

Architektoknyga gimë ið nostalgiðkø atsiminimø

Prof. habil. dr.Jurgis Vanagas dþiaugiasididelio populiarumosulaukusia savo knygaapie gimtuosiusÐanèius

legendiniamsÐanèiams


iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø ðiandien verti-na architektûros profesorius. – Ásikurti sos-tinëje ir tapti vilnieèiu nebuvo lengva. Te-ko lauþyti daugelá kaunietiðkø stereotipø,keisti vertybiø hierarchijà, màstysenos ka-tegorijas, bendravimà ir buitá. Gyvense-na tapo labiau miestiðka, „urbanizuota“.Pasikeitë net èionai in corpore persikëlu-sios katedros kolegø santykiai. Kita ver-tus, gyvenime atsirado daug naujø spal-vø. Vilnius uþkrëtë savo senove dvelkian-èia, intelektualia aura, didmiesèio gyve-nimo tempu. Todël jo palikti, gráþti atgaldabar në uþ kà nenorëèiau. Kaune likopraeitis – vaikystë, jaunystë, studijø me-tai. Liko gaili, sentimentali nostalgija gim-tosioms vietoms, liko kasmet, deja, vis re-tëjantis giminiø, kaimynø, mokslo drau-gø bûrys.“

Kaip atsirado ta ypatingoji Ðanèiø dva-sia? Pasak Jurgio Vanago, jà formavo ir

munë priklausë Prûsijai, nuo 1807 m. – Var-ðuvos hercogystei, nuo 1815 m. – Rusijosimperijai pavaldþiai Lenkijos karalystei.“

Vaikystës áspûdþiuose – A.Ðocikas irðanèiðkiø „tarmë“

VGTU profesoriaus emerito knyga„Ðanèiø praeities takais“ nepretenduojaakademiðkai atpasakoti Kauno priemies-èio istorijà, taèiau apraðomi prisiminimaivaiko akimis ne maþiau iškalbingi.

„Ar gali kitø, vëlesniø kartø gyvenimodeðimtmetis ávykiø gausa prilygti vien1939–1949 metø tarpsniui? Okupacijos,trëmimai, karas su grësmingu kanonadødundesiu, oro sirenø gausmu, pokariosunkmetis, maisto kortelës, kaukðintysmedpadþiai, namø darbai prie þibalinëslempos, palinkus virð ðiurkðèiø gelsvø po-pieriaus lapø su plauðais, uþ kuriø taðky-dama raðalà kliûdavo plunksna“, – apiesavo vaikystës metus, kupinus karo áspû-dþiø, nepritekliø ir kartu romantikos, pa-sakoja Jurgis Vanagas.

Prisiminimø knygoje daug dëmesioskiriama Ðanèiø personalijoms. Autoriuiteko matyti ir visø laikø garsiausià Ðanèiøþmogø – boksininkà Algirdà Ðocikà. „Pri-simenu já – aukðtà, tiesø, augalotà, dai-laus atviro veido. Buvo labai orus, santû-rus, niekada negirdëjau, kad su kuo bûtøapsistumdæs, todël visiðkai atsakingai tvir-tinu: grynø gryniausias prasimanymas,kad bûsimàjá ringo didmeistrá neva pagim-dë „muðeikiðka“ Ðanèiø terpë“, – Lietu-vos bokso legendà prisimena profesorius.

Knygos pabaigoje autorius pateikiasavo vaikystës ðanèiðkos kalbos þodynëlá.„Jau nuo mokyklos laikø rinkau Ðanèiuo-se vartojamus þodþius, rengiau pasaky-

Ið prof. Jurgio Vanago atsiminimø apie Kaunà„Man, buvusiam kaunieèiui, gaila

beveik jau nebelikusio senojo „Metro-polio“, Konrado kavinës, seniausiosmieste „Teatro vaistinës“, dar neseniaipuoðusios centrà. Liûdna ir dël visosdar galutinai nenumarintos, bet jaumerdinèios, iðtuðtëjusios Laisvës alë-jos – urbanistinio perlo, pedestralës,kuriai nebuvo lygiø ne tik Europosmiestuose. Nelinksmi, bet iškalbingiskelbimai puošniose jos vitrinose:„Uþsidarome“, „Išpardavimas“,„Išnuomojama“, „For sale“... O juk vi-sa tai buvo nuspëjama, nuo to savolaiku primygtinai atkalbinëta.

Savo korektûras daro ir laikas... Visretesnës vasaros pavësyje ant alëjossuoliukø ar ðaligatvio kavinëse ðneku-èiuojanèios neprilygstamos skrybëlë-tos, mezginiuotos, iðpuoselëtø veidø,nepraradusios „smetoniðko ðarmo“Kauno ponios – gyvasis miesto turtas.Jos dar prisimena Kiprà Petrauskà,„Traviatà“, gal net Fiodorà Ðaliapinà...1939-øjø ovacijø griausmà Sporto ha-lëje Lietuvos krepðiniui, po to tapusiamantràja mûsø religija... Tai jø lûpdaþiø

pëdsakus kaþkada tekdavo ðluostytinuo nemirtingojo Kauno operetës ri-terio Vytauto Rimkevièiaus ástiklintoportreto, kabëjusio Kauno muzikinioteatro fojë...

Tarsi ámerktame fotopopieriuje ið-ryðkëja senieji laikinosios sostinësvaizdai. „Metropolis“, „Versalis“, Kon-rado kavinë, daug kam net ið dabarti-niø kaunieèiø jau negirdëti kino teat-rø, parduotuviø, kaviniø, gardësiø var-dai: „Triumf“, „Kapitol“, „Monika“,„Fru-fru“... „Paramos“ ragaiðis, „Til-kos“ ðokoladas, balti „Pieno centro“kokteiliai, tradiciniai „faif-okliokai“...

Mintyse atgimsta skrybëlëti, galan-tiðki, briliantinu pateptais, gluotniai, alá Willi Fritsch susiðukavæ Kauno „sa-lionø“ liûtai ðviesiais getrais, koke-tiškos damos, Muralio kirpykloje pus-meèiui „lokonais“ sudëtais plaukais,ant ilgø grandinëliø kybanèiais plokð-èiais sidabriniais „ridikiuliais“, holivu-diðkai manipuliuojanèios ilgais kandik-liais... Prie restoranø kantriai lûkuriuo-jantys juodi iðblizginti kampuoti klasi-kiniø formø automobiliai...“

iðskirtinë istorija. Bûtent Ðanèiø priemies-tyje pradëjo veikti pirmieji stambûs atgi-musios Lietuvos fabrikai, èia savo veiklàpradëjo daug áþymiø kraðto þmoniø – vals-tybës veikëjø, raðytojø, dailininkø, sporti-ninkø. Èia gyveno vienos moderniausiøRusijos imperijoje didþiosios Kauno tvir-tovës águlos dalis – karininkai ir jø ðeimos.

„Kiek èia bûta karinës bravûros, muðt-ro, rikiuotës, pratimø, iðkilmiø, orkestromarðø, plevësuojanèiø vëliavø, puoðniø

baliø pulko damoms su ceremoningaisðokiais, meilës romanø ir neiðtikimybëskonfliktø, dvikovø ir saviþudybiø, – þais-mingai apie Ðanèius pasakoja profeso-rius. – Apskritai retas pasaulio miestas,iðsidëstæs abipus upës, kada nors priklau-së ne vienai valstybei. Kaunui teko kaiptik tokia dalia, nes Nemunu, skirianèiu da-bartinius Ðanèius nuo Panemunës, Pajie-sio ir Fredos, kadaise driekësi valstybiø sie-na. Po 1795 m. anapus upës esanti Uþne-

Architektûros fakulteto profesoriusJurgis Vanagas uþ nuopelnus Kaunomiestui apdovanotas II-ojo laipsnioSantakos Garbës þenklu


Kai dar niekas Mosëdþio ne-vadino akmenø sostine ir šis Þemaitijosmiestelis maþai kam buvo þinomas, èia gy-venantiems kaimo þmonëms akmenys bu-vo tarsi prakeiksmas, lendantis ið dirvonøkiekvienà pavasará. Bûdavo, nurenka þmo-gelis ið savo dirvos akmenis, suveþa juos ákulynes (akmenø krûvas), o pavasará, þiû-rëk, jø vël pilna. Tai truko amþius, kol á Mo-sëdá atvyko jaunas gydytojas Vaclovas In-tas. Nuo tø 1957 metø viskas pradëjo keis-tis. Pamilo þemaièiai savo laukø akmená,nes daktaras iðmokë juose matyti groþá irnaudoti ne tik statyboms, keliams tiesti, betir savo sodyboms puošti. Vos tik buvo pla-èiau pradëta kalbëti apie uþsispyrusio þe-maièio velkamus akmenis, tuo susidomë-jo ir profesorius geologijos ir mineralogi-jos mokslø daktaras Algirdas Gaigalas. Taijo galvoje gimë idëja sukurti bûtent tokámuziejø, koks dabar yra... Nuo tada Lie-tuvos gamtos draugijos prezidentas prof.Algirdas Gaigalas Mosëdyje bûdavo daþ-nas svetys. Ir kiekvienà kartà jis atvaþiuo-davo su naujomis mintimis ir idëjomis.

2006 m. rudená jo apsilankymas Mo-sëdyje taip pat turëjo tikslà... Ilgokai pa-sikalbëjæ su profesoriumi Ðaukliø riedu-lyno paðonëje ákurtoje poilsio aikðtelëje,að (ðio straipsnio autorius) ir MosëdþioVaclovo Into unikaliøjø akmenø muziejausbuhalterë Stanislava Kaèinskienë ëmë-mës iniciatyvos kurti Lietuvos gamtosdraugijos Mosëdþio skyriø. PasivadinomeMosëdþio gamtininkø bendrija. 2007 m.kovo 20 d. ávyko steigiamasis susirinki-mas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos gam-tos draugijos prezidentas prof. A.Gaiga-las. Susirinkimo metu buvo iðrinkta 5 na-riø valdyba: Mosëdþio gimnazijos geog-rafijos mokytojas Virgilijus Pajarskas, Mo-sëdþio Vaclovo Into unikaliøjø akmenømuziejaus direktorius Evaldas Razgus, topaties muziejaus buhalterë Stanislava Ka-èinskienë, UAB „Termotekstilë“ direktorë

Ramunë Charèiûnienë ir Mosëdþio gim-nazijos chemijos mokytojas Petras Pu-ðinskas. Bendrijos pirmininku iðrinktas Vir-gilijus Pajarskas, o bendrijos iþdininke-sekretore – Marytë Dromantienë. Beveikmetus uþtruko dokumentø tvarkymas.Kam yra tekæ kurti kokià nors visuomeni-næ organizacijà, tikriausiai þino, kas tai yra.Atrodytø, reikia dþiaugtis, kad þmonës ima-si iniciatyvø, buriasi, pasiryþæ nuveikti dauggraþiø darbø, bet kaþkodël valstybës kler-kams bûtinai reikia prikurti visokiausiø ásta-tymø, formø, leidimø, praðymø, sutikimø,taisykliø, tvarkø, registrø, notarø, agentû-rø, kad bet koks entuziazmas raðant kal-nus popieriø tiesiog iðblëstø... Tik mûsøentuziazmas ne iðblëso, bet dar labiau su-stiprëjo. Ir 2008 m. sausio 7 d. Valstybësámonës Registrø centro Klaipëdos filialasiðdavë mums paþymëjimà.

2008 m. kovo 15 d. kartu su labai ak-tyviu Mosëdþio gamtininkø bendrijos na-riu, gimnazijos matematikos mokytoju Al-vydu Drakðu paraðëme programà „Ðva-ru ne ten, kur šluojama“ ir jà pristatëmeSkuodo rajono savivaldybës tarybai pra-ðydami finansavimo. Mûsø programa bu-vo skirta ðvietëjiðkai veiklai gamtosaugi-niais klausimais vykdyti. Jos tikslas –átraukti á gamtosauginæ veiklà jaunus þmo-nes, juos ðviesti ir auklëti. Paramà ben-drija gavo. Ásigijome vaizdo kamerà ir pra-dëjome aktyvø darbà. Moksleiviai suren-gë kelis reidus po apylinkes ir aptiko nevienà nelegalø sàvartynà bei árodymø, kastai padarë. Visa tai mes nufilmavome irnufotografavome. Iš turimø duomenø su-kûrëme videofilmà „Ðvaru ne ten, kuršluojama...“ ir parengëme paskaitø ciklàgamtosauginëmis temomis. Filmà prista-

Lietuvos gamtosdraugijosMosëdþio

bendrijatëme Mosëdþio gimnazijoje ir vëliau pa-rodëme miestelio bendruomenei. Mûsøfilmukas buvo perduotas Aplinkos minis-terijai ir Skuodo rajono Aplinkos apsau-gos agentûrai.

Tø paèiø metø kovo 20 d. paraðiauprojektà „Mosëdyje – mûsø ateitis“, skir-tà Skuodo rajono administracijos ben-druomeniø ir nevyriausybiniø organizaci-jø projektø dalies finansavimo fondui. Pro-jekto tikslas – burti Mosëdþio jaunimà irmoksleivijà á gamtosauginæ ir kultûriniopaveldo išsaugojimo bei puoselëjimoveiklà, ugdyti þmoniø dorovæ ir kultûrà,remti Vaclovo Into gamtamoksliná paliki-mà. Vienas iš projekto tikslø buvo sukurtineformalià jaunimo organizacijà. Manomokiniai entuziastingai sutiko dalyvautišioje veikloje ir netgi pasiûlë besikurian-èios organizacijos pavadinimà – „Jauniejigamtos patruliai“. Taigi dabar prie Mosë-dþio gamtininkø bendrijos veikia neforma-li „Jaunøjø gamtos patruliø“ organizacija– neformali todël, kad nereikëtø dar kartàpraeiti tø „kryþiaus keliø“, kuriuos praëjaukurdamas Mosëdþio gamtininkø bendri-jà. O kaip didþiavosi mokiniai, kai jiemstikrus paþymëjimus áteikë šviesaus atmi-nimo Lietuvos gamtos draugijos prezi-dentas, Vilniaus universiteto Gamtos fa-kulteto profesorius Algirdas Gaigalas.

2009 m. vasario 12 d. su Mosëdþiogimnazija pasiraðëme pilietinio ir tautiniougdymo projekto „Gimiau maþame mies-telyje“ vykdymo sutartá. Vykdydami ðá pro-jektà organizavome ávairius renginius, vik-torinas ir talkas.

mø þodynëlá. Man regis, Ðanèiuose, ta-me savotiðkame kalbiniame tiglyje, veikia-ma rusø, lenkø, vokieèiø ir net anglø kal-bø, susilydë, ilgam susiformavo savita, ne-pakartojama ðanèiðka ðnekta, kapota, su„nukàstomis“ galûnëmis, neryðkia kir-èiuote, su gausybe kiek „sulietuvintø“ sve-timþodþiø ir barbarizmø“, – apie originaløknygos gale spausdinamà ðanèiðkiø „tar-mës“ þodynëlá pasakoja prof. Jurgis Va-nagas. Ðanèiø „tarmæ“ lëmë ir dël ávairiøistoriniø vëjø èia apsigyvenæ rusai, vokie-èiai, lenkai, ukrainieèiai, þydai. Prieð Pir-màjá pasauliná karà ðanèiðkiams nebuvosvarbu su kuo ir kaip ðneki, daug svar-biau, kad susiðneki... Apie kalbos „inter-nacionalumà“ liudija ir kitas ádomus kny-

gos priedas – besikeitæ gatviø pavadini-mai. Pavyzdþiui, Juozapavièiaus pros-pektas istorijos sumaiðtyje buvo tapæsAleksandrovskij prospekt, Èemerinskijprospekt ir Hauptstrasse, Norvegø gatvë– Policeiskaja ulica, Soldatenstrasse...

Vilniaus ir Kauno dvimiesèio idëja„Mes èia, Vilniuje, uþsienieèiams tik-

rai turime kà parodyti. Jeigu bûtø moder-nesnë urbanistinë jungtis su laikinàja sos-tine, manau, kad daug turistø galëtø kar-tu aplankyti ir istoriná Kaunà“, – mintimisapie darnià Vilniaus ir Kauno plëtrà dali-jasi Jurgis Vanagas.

Prof. Jurgis Vanagas daug deðimtme-

èiø brandino ir kità su savo gimtuoju mies-tu susijusià idëjà – Vilniaus ir Kauno dvi-miestá. Uþ darbø ciklà „Vilniaus ir Kaunodvimiestis: Lietuvos didmiesèiø urbanis-tinës sandaros ir plëtros reguliavimas(1969–2003)“ jam suteikta Nacionalinëpremija. Vilniaus–Kauno dvimiesèio sam-prata pirmàkart suformuluota 1969 m. J.Vanago vadovautame KPI diplomantøV. Matusevièiaus ir E. Vièiaus diplominia-me projekte „Urbanizuotas ruoþas tarpVilniaus ir Kauno“. Tuometës SSRS diplo-miniø darbø apþiûroje projektas laimëjoaukðèiausios kategorijos diplomà.

„Dar 1969 metais atsirado Vilniaus irKauno dvimiesèio idëja, raðiau daug pub-likacijø ðia tema. Tuomet tai nebuvo po-


Virgilijus PAJARSKASMosëdþio gamtininkø bendrijos pirmi-ninkas, Mosëdþio gimnazijos geografi-jos mokytojas metodininkas

Lietuvos gamtos draugija – viena se-niausiø visuomeniniø organizacijø mûsøðalyje. Ji turi savo skyrius Vilniuje, Kau-ne, Trakuose, Mosëdyje. Mes, mosëdið-kiai, esame jauniausia draugijos ðaka, tai-gi turëtume bûti gyvybingiausi. Mes siû-lytume daugiau dëmesio skirti jaunimui,nes dël jaunimo uþimtumo trûkumo beiaplinkosauginio ðvietimo nebuvimo ir vi-dinës kultûros stokos jaunimas daþnainepaiso visuotinai pripaþintø gyvenimonormø. Šiukšlinama viešose vietose, nio-kojamas visuomeninis turtas ir vis abejin-gesni savo kraðtui darosi jauni þmonës.Gal bûtø galima ðiek tiek pakoreguoti irstojimo á Lietuvos gamtos draugijà sàly-gas. Juk mûsø rëmëjams nario mokestisnereikalingas, tad ir jaunimui, kuris darmokosi ir galbût negali sumokëti nariomokesèio, galima padaryti išimtá, nes benaujø nariø gali greitai nelikti ir paèios or-ganizacijos. Draugijai visomis iðgalëmisreikëtø stengtis pritraukti á savo veiklà kuodaugiau besimokanèio jaunimo, ir ne tikstudentø, bet ir vyresniøjø klasiø moks-leiviø. Tai galima bûtø pasiekti organizuo-jant vasaros stovyklas bei kitus su vaikøpoilsiu susijusius renginius.

Mosëdþio gamtininkø bendrija tikisi su-burti tvirtà ir iniciatyvià jaunimo organiza-cijà, kuri puoselës ir graþins gydytojo Vac-lovo Into ir profesoriaus Algirdo Gaigalosukurtà stebuklà Mosëdyje. O visus, ku-riems ádomu pamatyti, kaip mums seka-si, kvieèiame apsilankyti Mosëdyje. Ypaèlaukiami mokytojai ir mokiniai, kurie do-misi geografija, ekologija, geologija, pale-ontologija, biologija, botanika. Mums ga-lima raðyti laiðkus adresu: Salantø 5, Mo-sëdis, Skuodo r. „Jauniesiems gamtos pat-ruliams“. El. paðtas [email protected]. Ðá straipsná skiriame ju-biliejiniam Lietuvos gamtos draugijos su-vaþiavimui, kuris vyks Lietuvos gamtosdraugijos 80-osioms metinëms paminëti.

gamtininkø

Vadovaudamiesi bendrijos ástatais,siekiame išsaugoti ir puoselëti savità Mo-sëdþio miestelio gamtiná ir kultûriná paliki-mà. Bendrija aktyviai dalyvauja respubli-kinëse ðvarinimosi akcijose DAROM, patiorganizuoja talkas Akmenø muziejuje beikartu su kitomis organizacijomis dalyvau-ja gydytojo Vaclovo Into sodybos reno-

vacijos projekte, kurá parengë Mosëdþiomoterø visuomeninë organizacija „Ogne-lë“. Patys aktyviausi bei entuziastingiausigamtininkø bendrijos nariai yra gimnazi-jos moksleiviai. Uþ jø aktyvumà mes, vy-resnieji, visada stengiamës atsidëkoti. Pa-gal iðgales organizuojame jiems keliones,ekskursijas.

Dar abu akmenø karaliai su mumis. 2006 metø ruduo

puliari tema, nes buvo vykdoma prieðin-ga politika: neugdyti didþiøjø miestø, pra-monæ kurti provincijose ir iðplëtoti deðimtpramoniniø regioniniø srièiø. Tai buvo la-bai áþvalgi mûsø teritorijø planuotojø po-litika. Estai, latviai, pramonës statybà nu-kreipæ á Talinà ir Rygà, iðplëtojo didesnæsostiniø infrastruktûrà, taip tapdami pa-trauklûs specialistams ið buvusiø Sovie-tø Sàjungos ðaliø. Bûtent dël ðios prie-þasties Taline ir Rygoje vietos gyventojøyra maþiau nei Vilniuje“, – teigia profeso-rius emeritas Jurgis Vanagas. Bet dabarsituacija yra ið esmës pasikeitusi: Lietu-vai reikia europinio masto metropolio.

J.Vanagas dalyvavo sudarant LietuvosRespublikos teritorijos bendràjá planà, ku-

riame oficialiai patvirtinta Vilniaus ir Kau-no urbanistinës jungties formavimo bûti-nybë, bei rengiant „Vilniaus ir Kauno dvi-miesèio strateginá planà“, kurá patvirtinoLR Seimas ir kuriam 2004 m. pritarë Vil-niaus ir Kauno miestø tarybos.

Pagal ðá planà Vilnius ir Kaunas ben-dradarbiautø susisiekimo, ekonomikos,kultûros ir turizmo srityse, bûtø plëtojamimiestus jungiantys keliai ir juosiantys ap-linkkeliai, modernizuojamos magistralës,vandens keliai, modernizuojamas geleþin-kelis, o per deðimtmetá ðis regionas galë-tø tapti konkurencingu Europos centru.

„Nuo neatmenamø laikø miestai kur-davosi ten, kur buvo keliø sankryþos, ðiuoatveju Kauno padëtis tam irgi yra labai dë-

kinga. Ðiuolaikiniais laikais labai aktualusgreitas ryðys su oro uostu, o Kauno Kar-mëlavos oro uostas turi labai gerà infra-struktûrà, pritaikytà leistis dideliems lëk-tuvams. Èia netoliese turës atsirasti ir grei-tojo europinës vëþës „Rail Baltica“ ge-leþinkelio keleiviø stotis. Todël dalis krað-to ministerijø taip pat galëtø persikelti ar-èiau Lietuvos geografinio centro, á Kau-nà, tuo labiau, kad dabar tampa itin po-puliaru gyventi Kaune, o dirbti sostinëje“,– dvimiesèio privalumus vardija urbanis-tikos profesorius Jurgis Vanagas, tikintis,kad dvimiesèio idëjos pagaliau bus ágy-vendintos ir tiek laikinoji, tiek ir dabartinëLietuvos sostinë turës visokeriopà naudà.


VGTU Aplinkos apsaugos katedra turiilgametæ dalyvavimo ávairiose COST veik-lose patirtá. Vien 2010–2011 m. buvomeásijungæ á keturias veiklas: COST 639 „Ðilt-namio dujø atsargos dirvoþemiuose kin-tant klimatui ir þemënaudai“, COSTMP0806 „Dalelës turbulentiniame sraute“,COST ES0805 „Biosferos sausumos da-lis þemës sistemoje“, COST FA0905 „Mi-neralinëmis medþiagomis pagerintas kul-tûrø auginimas sveikam maistui ir paða-rams“. Pristatome šias veiklas.

COST 639 „Ðiltnamio dujø atsargosdirvoþemiuose kintant klimatui ir þemë-naudai“ (Greenhouse gas budget ofsoils under changing climate and lan-duse (BurnOut)). Veikla pradëta vykdyti2006-aisiais ir baigta 2010 metais. Joje da-lyvavo šios šalys: Belgija, Danija, Suomi-ja, Vokietija, Vengrija, Airija, Slovënija, Is-panija, Ðvedija, Ðveicarija, Jungtinë Kara-lystë, Norvegija, Austrija ir Italija. Lietuva áðià programà ásijungë 2007 metais. Pro-gramoje Lietuvai atstovavo VGTU Aplinkosapsaugos katedra (5 mokslininkai) bei Lie-tuvos agrariniø mokslø centro Þemdirbys-tës instituto Vokës filialas. PagrindinisCOST 639 veiklos tikslas buvo surinktiþinias ir padidinti supratimà apie ðiltnamiodujø emisijà ið Europos dirvoþemiø esantávairioms þemënaudos formoms ir ypaèesant paþeistiems dirvoþemiams. Ágyven-dinant veiklà buvo ákurta komunikacinëplatforma tarp þemënaudos ekspertø, mo-deliavimo ir statistikos specialistø ir jau vyk-domø ðiltnamio dujø emisijos informavimotinklø. Tyrimø metu buvo akcentuotos sà-sajos tarp skirtingø þemënaudos sistemø,stengtasi susieti turimas þinias su kitaisvykdomais projektais. Surengti kasmetiniaivaldymo komiteto posëdþiai, taip pat te-miniai susitikimai su darbo grupëmis. Suor-ganizuotos trumposios mokslo misijos, ku-riø metu jaunieji mokslininkai galëjo akty-viai ásitraukti á ðià veiklà. Pagrindiniai veik-los uþdaviniai buvo: 1) nustatyti ðiltnamiodujø emisijas ið kritiniø dirvoþemio taðkø;2) nustatyti svarbias ðiltnamio dujø emisi-jos atþvilgiu dirvoþemio ir vietos sàlygas;3) sukurti paþangià informavimo koncep-cijà esant ávairioms þemënaudos formoms

VGTU AplinkosProf. habil. dr. Pranas BALTRËNAS,

doc. Saulius VASAREVIÈIUS

COST – tai Europos bendradarbiavimo moksliniø ir techniniø tyrimø srityje programa, kurikoordinuoja europinio lygio nacionalinius tyrimus. Šios programos pagrindinis uþdavinys yra

sustiprinti Europos mokslinius ir techninius tyrimus skatinant tyrëjø bendradarbiavimà. Pagalprogramà ágyvendinamos veiklos – tai bendradarbiavimo tinklai, á kuriuos susibûræ Europos

mokslininkai siekia uþsibrëþtø tikslø tam tikrose mokslinëse srityse.

apsaugos katedrosdalyvavimasCOST veiklose

ir þemënaudos formø pasikeitimams; 4)pagerinti bendravimà tarp visø ðiltnamiodujø emisijas tyrinëjanèiø struktûrø.

Emisijos iš dirvoþemio pokyèius lemiamiðko iðkirtimas, biomasës deginimas, na-tûraliø ekosistemø naudojimas þemës ûkiui,dirvoþemio drenaþas ir kiti veiksniai. Tyri-nëta, ar dirvoþemis gali bûti ðiltnamio dujøkaupiklis. Nes iki šiol buvo abejojama dëldirvoþemio gebëjimo kaupti anglies dvide-giná esant skirtingoms þemënaudos for-moms. Tyrimø metu atsiþvelgta á tipiškas re-gionø klimato sàlygas ir ekosistemø bûklæ.Taip pat ávertintas nepakankamas informa-cijos kiekis apie ðiltnamio efektà sukelian-èiø dujø atsargø dirvoþemyje ir þmogausveiklos sàveikà. Veiklos metu sukurtas nau-jas skaitinis modelis Yasso 07, ávertinantisdirvoþemio organinës anglies pokyèius beianglies dioksido emisijø kiekius. Modelis tai-kytinas skirtingos panaudos dirvoþemiams,ekosistemoms valdyti, klimato kaitos ir šilt-namio efektà sukelianèioms dujoms vertinti.

COST MP0806 „Dalelës turbulenti-niame sraute“ (Particles in turbulence).2009 m. pabaigoje VGTU Aplinkos apsau-gos katedra ásijungë á tø paèiø metø vidu-ryje pradëtà vykdyti veiklà. Bendra šiosveiklos trukmë yra 4 metai. Veikloje akty-viai dalyvauja mokslininkai ið daugiau kaip16 valstybiø: Nyderlandø, Prancûzijos, Vo-kietijos, Italijos, Belgijos, Danijos, Suomi-jos, Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Ðvei-carijos ir kitø ðaliø. Tyrimus koordinuoja Ny-derlandø Eindhoveno technikos universi-tetas. Lietuvai šioje veikloje atstovauja dvimokslo institucijos: VGTU Aplinkos apsau-gos katedra (5 mokslininkai) ir Lietuvosenergetikos institutas. Veiklos metu orga-nizuojami darbo grupiø susitikimai, kartàper metus susitinka visos darbo grupës, taippat rengiami maþø grupiø susitikimai irmoksliniai vizitai. Kietøjø daleliø iðmetimaiið stacionariø tarðos ðaltiniø retai kada bû-

na taisyklingos formos fakelo pavidalo. Daþ-niausiai dël dideliø daleliø koncentracijø ardidelio srauto greièio tarðos ðaltinyje susi-daro turbulentiniai iðmetimai. Tiek Lietuvo-je, tiek kitose ðalyse kietøjø daleliø povei-kis aplinkos tarðai vertinamas remiantisskaitiniais modeliais. Juose naudojamas„turbulencijos“ koeficientas, kuris daþniau-siai yra vienodas ir neatspindi realios pa-dëties. Todël labai svarbu eksperimentiniaistyrimais ávertinti, kokià átakà kietøjø daleliøsklaidai aplinkoje turi turbulentiðkumas,kaip pasiskirsto dalelës ir kokie procesaivyksta terðalams iðlëkus ið tarðos ðaltinio.Pagrindinis MP0806 veiklos uþdavinys yratyrinëti daleliø perneðimà turbulentiniamesraute. Šiuo metu Europoje yra daug dale-liø perneðimà turbulentiniame sraute tirian-èiø mokslininkø grupiø. Bet ðie darbai dëlnacionaliniø barjerø, skirtingø tikslø ir patir-ties bei skirtingø poreikiø ir naudojimo po-bûdþio yra daugiau fragmentiniai. COSTveikla suvaidins fundamentiná vaidmená –suvienys mokslininkø grupes bendram tiks-lui ir leis pasiekti kokybiškai ir kiekybiškainaujø tyrimø rezultatø. Daleliø perneðimoturbulentiniame sraute tyrimai susijæ su nau-jos eksperimentinës bei skaitinës technikoskûrimu. Kai kurios eksperimentiðkai naudo-jamos priemonës ir skaitiniai modeliai tikšiuo metu pradedami naudoti. Norint pa-tikrinti eksperimentiniø ir skaitiniø metodøtikslumà, reikia tikslingø tyrimø. Todël ávai-rios šioje srityje dirbanèios mokslininkø gru-pës turi bendradarbiauti.

Vykdant ðià veiklà VGTU mokslinin-kams keliami tikslai modeliuoti daleliø per-naðà ávertinant gravitacijà bei naudojantávairius turbulencijos modelius, atlikti eks-perimentinius tyrimus nagrinëjant iðcentrinákietøjø daleliø gaudymo procesà, tirti kie-tøjø daleliø pasiskirstymà išmetimo šalti-nyje bei sklaidà aplink taršos šaltiná, kaiyra skirtingos ðaltinio charakteristikos ir ap-linkos sàlygos. Siekiant ðiø tikslø buvo ágy-


vendinami šie uþdaviniai: tiriama dujø ae-rodinamika kûginiame gráþtamojo srautociklone su tangentiniu srauto átekëjimu; tai-kant pernašos diferencialines lygtis nespû-dþiam turbulenciniam srautui baigtiniø tû-riø metodu modeliuojamas oro srauto ju-dëjimas; nagrinëjamas modifikuoto dau-giakanalio ciklono efektyvumas valant kie-tosiomis dalelëmis uþterðtà orà, lyginamasmodeliavimo ir eksperimentiniø tyrimø re-zultatø atitikimas.

COST ES0805 „Sausumos biosferaÞemës sistemoje“ (Terrabites). VGTU Ap-linkos apsaugos katedra nuo 2009 m. lie-pos mën. ásitraukë á ðià COST veiklà. Pro-gramos trukmë 4 metai. ES0805 veiklojeðiuo metu dalyvauja mokslininkai ið 19 ða-liø: Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos,Suomijos, Prancûzijos, Vokietijos, Graikijos,Airijos, Italijos, Ðvedijos, Ðveicarijos, Angli-jos ir kt. Tyrimus koordinuoja Vokietijos Mak-so Planko meteorologijos institutas. Lietu-voje trys mokslo institucijos yra prisijungu-sios prie šios veiklos: VGTU Aplinkos ap-saugos katedra (5 mokslininkai), Lietuvosþemdirbystës institutas ir Lietuvos miðkøinstitutas. Organizuojami darbo grupiø su-sitikimai, kartà per metus susitinka visosdarbo grupës, rengiami moksliniai vizitai.Þmogaus gyvenimo neámanoma ásivaiz-duoti be Þemës biosferos. Sausumos eko-sistemø paskirtis – suteikti þmonijai naudà– pavyzdþiui, maisto, vandens, medienosir kt. Per pastaruosius 50 metø þmonija kei-të ekosistemas greièiau ir didesniu mastunei per visà ligðiolinæ þmonijos istorijà. Iðesmës buvo siekiama sparèiai auganèiànaudà patenkinti iš ekosistemø. Taèiau nau-da buvo pasiekta dël daugelio ekosistemø

VGTU tyrimamssukurtaslaboratoriniskompostavimoárenginys(1 – ventiliatorius;2 – kompostavi-mo bûgnas;3 – biofiltras)

degradacijos. Modeliuojant þmogaus elgesáklimato ir biosferos Þemës sistemos mo-delyje, stengiamasi iðaiðkinti ir iðspræsti vi-suotiná gamtos iðtekliø naudojimo ir jø ap-saugos konfliktà. Europos mokslininkø ben-druomenë siekia integruoti þinias apie vi-suotinës biosferos funkcionavimà, biosfe-ros naudojimà þmogaus gerovei, modeliuo-dama Þemës sistemoje þmogaus ásikiðimopadarinius. Tokio integruoto poþiûrio ðiuometu trûksta, nes atitinkamos þinios iðsi-skirsèiusios maþiausiai trijose skirtingosemokslininkø bendruomenëse: Þemës ste-bëjimo, ekologiniø tyrimø ir klimato mode-liavimo. Pagrindinis COST ES0805 veiklostikslas – ávertinti þinias apie biosferos sausu-mos dalá ið Þemës sistemos perspektyvos,kad bûtø galima numatyti ateities Þemës sis-temos situacijà modeliuojant klimato ir bios-feros procesus. Ðia veikla siekiama sukurtiplatformà vertinant mokslo sandûroje jau tu-rimas þinias apie klimato ir Þemës biosferossàveikà. Visa veikla skirstoma á du etapus.Pirmojo etapo metu bus harmonizuojamiskirtingø moksliniø bendruomeniø poþiûriai,kreipiamas dëmesys á bendras temas – hid-rologijà, anglies ciklà, þemës pavirðiø, onto-logijà ir koncepcijas, susijusias su sausumosbiosfera. Antrojo etapo metu bus ieðkomasàryðio tarp atskirø bendruomeniø. Bus áver-tinta, kokiu mastu savitarpio pagalba gali bûtinaudinga tyrimø bendruomenei ir kokiusnaujus iððûkius galima spræsti bendromis pa-stangomis.

VGTU Aplinkos apsaugos katedros ti-riamieji darbai yra susijæ su dviejø darbogrupiø veikla. Pirmojoje grupëje modeliuo-jama augalo ekologija. Ði veikla leidþia in-tegruoti augalijos bruoþø kaità á globalináaugalijos ir klimato pokyèiø modelá. Augali-

jos funkciniai bruoþai charakterizuoja au-galø rûðiø gebëjimà augti, daugintis ar ið-gyventi esamos aplinkos sàlygomis. Prieaugalijos funkciniø bruoþø priskiriami su-medëjusiø augalø metiniø rieviø ploèio, for-mos ir sudëties aspektai. Analizuojant ra-dioaktyviàjà augimvietës uþtarðà, jos klima-tines sàlygas bei augalo biologiná paþeis-tumà, iðryðkëja ðiø veiksniø kompleksiniovertinimo svarba. Kitoje darbo grupëje mo-deliuojama þmogaus veiklos veikiama þe-mënauda. Ðioje veikloje daug dëmesio ski-riama dirvoþemio træðimui ávairiu kompos-tu. Tai vienas pigiausiø ir ekonomiðkai nau-dingø dumblo naudojimo bûdø. Dumblonaudojimo galimybes riboja jo kokybë. At-likti tyrimai ir matematiniai modeliai árodo,kad kokybiðkas nuotekø dumblas, kuriamemaþai sunkiøjø metalø ir didelë augalømaisto medþiagø koncentracija, gerina dir-voþemio kokybæ, didina augalø biomasæ.

COST FA0905 „Mineralinëmis me-dþiagomis pagerintas kultûrø auginimassveikam maistui ir paðarams“ (MineralImproved Crop Production for HealthyFood and Feed). Nuo 2010 m. pavasariošioje veikloje dalyvauja ir Lietuvos moksli-ninkai. Mûsø ðaliai atstovauja VGTU Ap-linkos apsaugos katedra (6 mokslininkai)ir Lietuvos agrariniø mokslø centro Þem-dirbystës instituto Vokës filialas. Iki šiol Eu-ropoje auginant maistines kultûras dau-giausia dëmesio buvo skiriama maisto ap-saugai, paðarø kiekiui ir derliui ploto vie-nete didinti, kad galima bûtø pamaitinti visgausëjanèius pasaulio gyventojus. Norsdaugiau auginant grûdiniø kultûrø tapoámanoma kovoti su maisto trûkumu pasau-liniu mastu, taèiau maisto, kuriame gausumaistiniø medþiagø, vartojimas proporcin-gai nepadidëjo. Ðiuo metu 40 proc. pa-saulio gyventojø kenèia dël mikroelemen-tø stokos. O dël pablogëjusios mitybos sil-pnëja imuninë sistema, didëja infekciniøbei tokiø aktualiø ligø, kaip vëþys, diabe-tas, taip pat širdies ir kraujagysliø ligø rizi-ka. Beveik pusë pasaulio dirvoþemiø, ku-riuose auginamos grûdinës kultûros, sto-koja augalams reikalingo cinko, todël svar-bu padidinti cinko ir kitø mikroelementøkieká produktuose, pagamintuose ið grû-diniø kultûrø. Didelis mineraliniø medþia-gø kiekis yra svarbus maisto ir paðarø ko-kybës rodiklis – nuo jø priklauso produktømaistinë vertë ir galimybë sumaþinti ðiuometu dideles maisto papildø kainas. Be mi-neraliniø medþiagø trûkumo, nerimà keliair toksiðkø metalø kadmio ir arseno kon-centracijos maiste, galinèios sukelti pavo-jø þmogaus ir gyvuliø sveikatai. Toká pavo-jø Europoje paskatino dirvoþemio træðimasnuotekø dumblu ir mëðlu ir dël to dir-voþemyje pradëjæ kauptis sunkieji meta-lai. Mokslininkai, sprendþiantys ðá fenome-


Apie lietuvius

Lygiai po metø, 2012-øjøgeguþës viduryje, vël startuos

pasaulinë paroda Expo.Ðá kartà – Pietø Korëjos pietinës

pakrantës mieste Yeosu. Joje,kaip ir ankstesnëse Expo,

prisistatys ir Lietuva. Mûsøðalies dalyvavimà parodoje

tradiciðkai patikëta organizuotiAplinkos ministerijai.

Komisijoje – þinomi þmonësParodos tema – „Gyvieji vande-

nynai ir pakrantës“ – pasirinkta ne-atsitiktinai. Vanduo dengia 71 proc.Þemës pavirðiaus. Vandenyse gy-vena daugiau kaip 10 mln. gyvûnøir augalø rûðiø – daugiau kaip 90proc. visos Þemës gyvybës. Van-denynø ir pakranèiø ateitis, kaipskelbia organizatoriai, priklausonuo to, ar bus atrastas balansastarp gamybos ir vartojimo, ar busiðsaugota iðtekliø ávairovë, vande-nynuose ar ðalia jø gyvenanèios rû-ðys bei kultûros.

Vyriausybë sprendimà dalyvau-ti parodoje „EXPO 2012“ P.Korëjo-je priëmë pernai metø pabaigoje.Lietuvos pristatymà jau penktà kar-tà pavesta organizuoti Aplinkos mi-nisterijai. Ðiø metø vasará aplinkosministro Gedimino Kazlausko ása-kymu sudarytoje komisijoje, bevalstybiniø institucijø atstovø, yranemaþai þinomø þmoniø: architek-tas Algirdas Kauðpëdas, atlikëjasAndrius Mamontovas, þurnalistëEdita Mildaþytë, korëjieèiø kalbosspecialistas Martynas Ðiauèiûnas irkiti. „Norime, kad ne tik „saviškiai“,bet ir profesionalai ið ðalies daly-vautø projektø atrankos procese.Manau, jog tik taip galime pasiektigeriausiø rezultatø“, – pabrëþia mi-nistras G.Kazlauskas.

Ministro teigimu, tai, kà ðioje pa-rodoje reikëtø pristatyti ir kas mû-sø paviljonui galëtø laiduoti sëkmæ,aptariama ne tik komisijoje, bet irsusitikimuose su pajûrio þmonë-

nà Europos ir pasaulio mastu, susibûrë áCOST veiklà FA0905. Mokslininkø tinklasapima apie 270 dalyviø. Veiklos koordina-torius – prof. Balas Ramas Singhas ið Nor-vegijos gamtos mokslø universiteto. Šiojeveikloje dalyvauja 27 Europos ðalys: Aust-rija, Belgija, Bulgarija, Èekija, Danija, Suo-mija, Prancûzija, Vokietija, Graikija, Veng-rija, Izraelis, Italija, Lietuva, Liuksemburgas,Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portuga-lija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovëni-ja, Ispanija, Ðvedija, Ðveicarija, Turkija,Jungtinë Karalystë. Koordinuotos ávairiødisciplinø ir ávairiø ðaliø mokslininkø pa-stangos labai reikalingos norint pateiktiinovatyvius mokslinius sprendimus dël mi-tybos gerinimo, nutukimo, nesaugausmaisto ir paðarø. Pagrindinis veiklos sie-kis – nustatyti silpniausiai iðnagrinëtas vie-tas, kurios riboja mineraliniø medþiagø pa-tekimà (geleþies, cinko, magnio ir seleno)á grûdines kultûras. Uþsibrëþtas tikslas pa-didinti ðiø elementø kieká paðaruose irmaiste ir pasiekti, kad maisto ir paðarø tar-ða kadmiu ir arsenu nevirðytø leistiniø ver-èiø ir taip bûtø apsaugota þmoniø ir gyvû-nø sveikata. Šios veiklos darbo grupës ap-ima agronomijos, augalø biologijos, mais-to perdirbimo bei þmogaus ir gyvuliø mi-tybos klausimus. Tai kuria pridëtinæ vertækiekvienoje srityje ir garantuoja Europostyrimø ir plëtros pranašumà gaminant ireksploatuojant maistingà, saugø ir sveikàmaistà bei pašarus. Dirvoþemio tarša sun-kiaisiais metalais gali sukelti fitotoksiná efek-tà ir paskatinti toksiniø metalø patekimà ámaisto grandines. Patræšus priklausomainuo vyraujanèiø biologiniø ir cheminiøsàlygø metalai po kurio laiko gali tapti jud-rûs ir patekti á augalus. Svarbu nagrinëtimetalø judrá dirvoþemá patræðus nuotekødumblu, stebëti pokyèius, vertinti metaløtarpusavio sàveikà, dirvoþemio ir augali-jos sàveikà kitos antropogeninës veiklospaveiktose zonose. Tai vienos ið šios veik-los darbo grupiø darbo kryptis. Joje daly-vauja ir VGTU Aplinkos apsaugos kated-ros tyrëjai. Tiriama, kaip metalai patenka ámaistinius augalus (raudonuosius dobilus,sëjamàsias salotas bei sëjamàsias pipir-nes) sunkiaisiais metalais uþterštame dir-voþemyje su áterptu ceolitu; stebimi meta-lø judrio pokyèiai per tam tikrà laikà nuo-tekø dumblu patræðtame dirvoþemyje.

Tarptautinis bendradarbiavimas, vienakità papildanèios patirtys ir ávairiø ðaliø in-teresai skatins bendradarbiauti, keistis in-formacija, plëtoti inovatyvias idëjas ir klau-simus spræsti globaliu mastu. Lietuvai ðiveikla – tai galimybë sukaupti patirties ir jadalytis, Lietuvos tyrëjams – plësti bendra-darbiavimà, pritaikyti naujas idëjas savo ty-rimams, ágauti atspirties naujoms mintims.

ir jûrà – pasauliuimis, konsultuojantis su mokslinin-kais dr. S.Gulbinsku, profesoriaisK.Kilkumi, R.Þaromskiu ir kitais.

Vertins ir visuomenëTikimasi, kad iš viso parodoje da-

lyvaus apie 100 valstybiø, o per trismënesius (paroda truks nuo gegu-þës 12 d. iki rugpjûèio 12 d.) jà ap-lankys 8 milijonai þmoniø, daugiau-sia ið paèios P.Korëjos, taip pat ið Ki-nijos, Japonijos bei kitø valstybiø.

Pasak Romo Jankausko, Lie-tuvos ekspozicijos „EXPO 2012“generalinio komisaro, balandþiopabaigoje pagaliau susitarta ir dëlLietuvai skiriamo paviljono. Lietu-vos ekspozicija bus ákurdinta 322m2 erdvëje, pirmajame didþiuliotarptautinio parodø kompleksoaukðte, ðalia kitø Atlanto vandeny-no zonai priskirtø valstybiø.

Ðioje parodoje valstybës daly-vës bus suskirstytos á tris grupespagal vandenynus: Atlanto, Ramøjáir Indijos. Kiekviena valstybë gauspirmame ar treèiame aukðte jai pri-skirtà individualø nuo 250 kv. m. iki1 tûkst. kv. m. dydþio paviljonà arerdvæ bendrame paviljone. Visi pa-viljonai skirsis forma ir dydþiu –toks sprendimas priimtas atsiþvel-giant á skirtingas P.Korëjos archi-pelago saleles.

„Ðiuo metu ið Lietuvos archi-tektø, dizaineriø, kitø srièiø kûrëjølaukiame paviljono projektø. Pro-jektø konkursui pateiktus darbusvertins komisija ir ekspertai, su pa-siûlytais darbais konkurso metubus supaþindinta ir visuomenë.Projektø tikimasi sulaukti vasarosviduryje, todël ir vieðus aptarimusnumatoma rengti Lietuvos pajûry-je: jau ðiø metø geguþës 12 d., li-kus metams iki parodos atidary-mo, informaciniai ðiam renginiuiskirti taðkai pristatyti Klaipëdoje,Palangoje ir Nidoje“, – sako R.Jan-kauskas.

Nukelta á 52 p.


Paleozojaus epochos reliktasPraëjusiais metais Këdainiø rajono sa-

vivaldybës Švietimo skyriaus ir Këdainiøkraðto muziejaus specialistus, vaþinëju-sius po rajono mokyklø istorijos ir kraðto-tyros muziejus, sudomino keistas akmuo,Labûnavos pagrindinëje mokykloje pa-stebëtas tarp XI–XII a. metaliniø kirvukø irkitø vertingø eksponatø. Pasitelkus Lie-tuvos profesionalus, paaiðkëjo, kad ðisakmuo – ypatingas eksponatas ne tik res-publikiniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Këdainiø kraðto muziejaus specialis-tai ðá maþdaug kilogramo svorio, 18 cen-timetrø aukðèio ir 17 centimetrø sker-smens akmená pirmiausia nugabeno tirtiá Lietuvos sveikatos mokslø universitetoVeterinarijos akademijà – Histologijos ka-

UnikalusJolanta TAMAÐAUSKIENË

Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono Labûnavos pagrindinëjemokykloje ilgà laikà saugotas eksponatas – Pabaltijo

mastu unikalus suakmenëjæs koralas, kurio amþius – 510–250 milijonø metø, paleozojaus epochos reliktas.

Apie tai kalbëjomës su Këdainiø kraðto muziejaus archeo-logu Algirdu JUKNEVIÈIUMI ir istoriku Vaidu BANIU.

LABÛNAVOS ATRADIMAS

suakmenëjæskoralas

Archeologo Algirdo Juknevièiaus pa-aiðkinimu, tuo laikotarpiu mûsø kraðte bûtavandenyno, kuriame formavosi gyvybë.Pasak profesoriaus Juozo Paðkevièiaus,Labûnavos akmuo gali bûti atskilæs suak-menëjæs luitas, ledynø atstumtas á Lietuvàið Estijos Saremos ar Hiumos salø.

Lietuvos mokslininkus šis atradimaslabai stebina, neabejotinai tai yra vienasseniausiø mûsø ðalies radiniø. Këdainiøkraðto muziejaus istoriko Vaido Banio tei-gimu, ðis atradimas yra unikalus ne tikPabaltijo, bet ir Vidurio Europos regiono

tedros profesoriui habilituotam daktarui,kilusiam ið Këdainiø rajono Akademijosgyvenvietës, Linui Daugnorai, su kuriuobendradarbiaujama tyrinëjant Këdainiøsenamiesèio kaulinæ medþiagà.

Ið pradþiø buvo manyta, kad tai galibûti poledynmeèio laikotarpiu gyvenusioðiaurës elnio ragø ðakninë dalis. Kadan-

gi tas daiktas buvo labai suakmenëjæs,vëliau kreiptasi á Vilniaus universiteto Ge-ologijos ir mineralogijos katedros profeso-riø Juozà Paðkevièiø, kuris nustatë, kadtai yra labai senos gyvybës reliktas – su-akmenëjæs koralas, iðlikæs ið paleozojausepochos, kuri prasidëjo prieð 510 milijonømetø ir baigësi prieð 250 milijonø metø.

mastu. Tarkim, Lenkijoje koraliniø akme-nø, iðlikusiø ið paleozojaus eros, tëra vie-netai.

Vertingas eksponatas sugráð áLabûnavà

Šis suakmenëjæs koralas netrukusbus eksponuojamas Këdainiuose, o vë-liau sugráð á Labûnavos pagrindinæ mo-kyklà. Archeologas Algirdas Juknevièiuspasidþiaugë, kad retas eksponatas bussaugomas bûtent Labûnavos pagrindi-nëje mokykloje, kuri já atrado: tai paska-tins mokslininkus ir kitus visuomenës at-stovus apsilankyti ir Labûnavoje. Nebû-tinai visa tai, kas geriausia, turi bûti tiktaisostinëje.

– Tas suakmenëjæs koralas, atrastasmokyklos muziejuje, paskatins þmonesatkreipti dëmesá á tai, kas saugoma mo-kyklose, gal þmonës patys retus radiniusatneð á Kraðto muziejø, kad jie bûtø iðtir-ti, – kalbëjo archeologas Algirdas Juk-nevièius. – Galbût Labûnavos atradimaslabiau paskatins domëtis ta labai senaepocha, kuri yra gyvybës uþgimimo liu-dininkë.

Kaip paaiðkino Labûnavos pagrindi-nës mokyklos direktorë Kristina Stanio-nienë, maþdaug prieð 25 metus archeo-logai su studentais kasinëjo Labûnavosuþtvankos teritorijà ir iðsiveþë ávairiø eks-ponatø. Jiems iðvykus þmonës ten visdar rasdavo senoviniø daiktø, tarp kuriøgalëjo bûti ir ðis suakmenëjæs koralas,kuris ne vienà deðimtmetá yra mokyklosmuziejuje. Mokyklos muziejaus ekspo-natais rûpinasi istorijos mokytoja Aud-ronë Grikevièienë.

Suakmenëju-siam koralui –510–250milijonø metø

ArcheologoA.Juknevi-èiausduomenimis,suakmenëjusáluistà iðEstijos áLietuvàatstûmëledynai

Jola

ntos

TAM

AÐAU

SKIE

NËS

nuo

tr.


prestiVilniaus Gedimino technikos universi-

teto (VGTU) Aplinkos inþinerijos fakultetodocentui dr. Alvydui Zagorskiui pirmajamLietuvoje áteiktas Pasaulinës intelektinësnuosavybës organizacijos (The World In-tellectual Property Organization (WIPO)geriausio jaunojo iðradëjo apdovanojimas.Pernai ðis mokslininkas apdovanotas uþgeriausià disertacijà aplinkosaugos tema.

Kaip ðá savo darbø apvainikavimàvertina pats mokslininkas?

Alvydas Zagorskis. WIPO organiza-cijos apdovanojimas man reiðkia tikraidaug: juk mano veikla ir darbo rezultataiávertinti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptauti-niu mastu. Lietuva stengiasi tapti aukðtøjøtechnologijø ir naujø idëjø ðalimi, ir mes,mokslininkai, turime palaikyti ðià kryptá. To-dël kiek galëdamas stengsiuosi, kad Lie-tuvos vardas ir toliau bûtø girdimas iðra-dëjø ir naujøjø technologijø srityje.

Ið kur ta meilë gamtai ir pasirinki-mas dirbti aplinkosaugossrityje?

A.Z. Esu kilæs ið labaigraþios vietos – Ignalinosrajono Vilnokø kaimo, au-gau šalia Þilmo eþero.Nenuostabu, kadnuo vaikystës þavë-jo gamta, jaudinone visada pakan-kamai efektyviaisprendþiamos ap-linkosaugos proble-mos. Beje, stodamasá aukðtàjà mokyklà, pir-muoju numeriu áraðiauVGTU aplinkos inþineri-jos specialybæ ir neapsiri-kau. VGTU man suteikë ver-tingø þiniø ir galimybæ dirbtisveikos aplinkos išsaugojimo srityje.Uþ visa tai esu dëkingas universitetui.

Jûsø „arkliukas“ – biologiniai oro va-lymo filtrai. Kodël pasirinkote kurti ir to-bulinti bûtent ðiuos árenginius? Ar Lie-tuvos rinkoje jauèiamas ðiø árenginiøtrûkumas?

A.Z. Kai studijavau magistrantûroje, orovalymo technologijø kûrimas ir diegimasLietuvoje, priešingai nei kai kuriose uþsie-nio šalyse, dar buvo naujovë. VGTU Aplin-kos apsaugos katedroje ðia kryptimi jau triû-së prof. habil. dr. Pranas Baltrënas, doc. dr.

Daiva NORKIENË

aplinkosaugos srityje –Auðra Zigmontienë bei doc. dr. Rasa Vaið-kûnaitë. Ëmiau eksperimentuoti su prof.P.Baltrëno ir doc. dr. R.Vaiðkûnaitës sukur-tu oro valymo biologiniu filtru: kaitaliojauákrovas, darbo reþimus. O tapæs universite-to doktorantu, ëmiau tobulinti šio filtro ákro-và ir konstrukcijas. Rengiant disertacijàbuvo sukurti 5 skirtingø konstrukcijø bei pa-skirties biologiniai oro valymo filtrai. Noriupadëkoti savo disertacijos ir mokslinio dar-bo vadovui prof. Pranui Baltrënui, be kuriopagalbos tokio rezultato nebûtø.

Kaip viskas prasidëjo? 2007 m. su UAB„Senasis akvedukas“ pateikëme paraiðkàEuropos Sàjungos paramai gauti. Mûsøprojektas vadinosi „Biofiltro prototipo kû-rimo taikomieji tyrimai ir technologinë plët-ra“. Šiame projekte, kaip vyresnysis tyrë-jas, vykdþiau tyrimus, o 2008 m. projektasbuvo sëkmingai uþbaigtas, pagaminus mi-nëtus penkis biofiltrus. Universitete tæ-siami tyrimai, kuriais siekiama nu-statyti árenginiø ilgaamþiðkumà,efektyvumà. Ðiandien galime

tvirtinti, kad biologiniai oro valymo filtrai vei-kia efektyviai, o juose naudojama ákrovapasiþymi ilgaamþiðkumu. Lyginant su uþ-sienyje gaminamais biologinio valymoárenginiais, mûsiðkiai išsiskiria efektyves-ne ákrova, konkurencinga kaina bei pla-tesnio taikymo galimybëmis. Uþsienyje ga-minami stambioms pramonës ámonëmsskirti atitinkami árenginiai, o mes labiauorientuojamës á smulkiojo verslo poreikius.

Su techniniais moks-lais bei aplinkosauga men-

kai susijusiam skaitytojui galibûti nelengva suprasti, kodël árenginiaivadinami biologiniais, kas yra ákrova. Galgalëtumëte plaèiau papasakoti apie áren-giniø veikimo principà ir konstrukcijà?

A.Z. Biologiniai oro valymo árenginiai– tarsi spintos su stalèiukais, uþpildytaismedienos skiedrø ir gamtinio ceolitomišiniu. Ceolitas – kreidà ðiek tiek prime-nanti uoliena, kuri buvo atveþta iš Ukrai-nos. Ceolito ir skiedrø ákrova drëkinama,viduje palaikoma apie 30 laipsniø tempe-ratûra. Tai bûtina, kad gerai jaustøsi ir dau-gintøsi biologiniø filtrø „darbininkës“ –bakterijos Pseudomonas putida. Nedi-deli kiekiai ðiø mikroorganizmø natûraliaiaptinkami ir gamtoje, pavyzdþiui, pûvan-èiuose kelmuose. Norint paskatinti jø dau-ginimàsi árenginyje, reikia palaikyti aukð-tesnæ temperatûrà ir pakankamà drëgmæ.

Pseudomonas putida suskaido á filtràpatenkanèius lakius organinius junginius(ir ne tik juos) ir panaudoja juos savo gy-vybinei veiklai. Proceso metu á orà iðsiski-ria anglies dvideginis ir vandens garai. Taipterðalai suskaidomi á nekenksmingus pro-duktus. Kartais šias bakterijas juokais pa-

VGTU mokslininkui uþ

Pseudomonas putidabakterijos „apgyven-dintos“ medþioskiedrose


þiniai apdovanojimaiteliná biofiltrà su kapiliarine ákrovos drë-kinimo sistema. Kuo ðis bus pranaðes-nis uþ pirmtakus?

A.Z. 2008 m. su VGTU Aplinkosaugoskatedros profesoriumi Pranu Baltrënuuþpatentavome biofiltrà – adsorberá. Ðiuometu ið tiesø pateikta paraiðka Lietuvos irEuropos patentams gauti dël jûsø minëtobiologinio oro valymo filtro. Kurdamas nau-jà filtrà, siekiau dviejø tikslø: sumaþinti ener-gijos nuostolius ir išgauti kuo didesná orovalymo efektyvumà. Naujojo filtro konstruk-cija ypatinga tuo, kad, uþuot ákrovas dë-jus á specialius stalèius, vertikaliai sumon-tuotos polimerinës plokðtelës, ið abiejø pu-siø supresuotos specialiu ilgaamþiu me-dienos plauðu. Veikiant kapiliariniam efek-tui, vanduo kyla ið biofiltro apaèioje esan-èios vandens talpyklos ir drëkina medie-nos plauðà, tai yra ákrovà. Plauðe gyve-nantys mikroorganizmai skaido á filtrà pa-tenkanèius teršalus. Anksèiau pagamin-tuose biofiltruose vanduo ant ákrovø purð-kiamas, tam naudojant elektros energijà.Be to, ákrovas (plokšteles) iðdësèius verti-kaliai, á filtrà patenkanèio oro pasiprieðini-mas tampa maþesnis. Naujausias biofil-tras bus pagamintas šiemet geguþæ. Ma-nome, kad ðie árenginiai dël plaèiø nau-dojimo galimybiø, nesudëtingos eksploa-tacijos sulauks didelio susidomëjimo.

Kam galima panaudoti naujuosiusbiologinius oro valymo filtrus?

A.Z. Šie biofiltrai gali bûti taikomi kva-pams šalinti nuotekø valyklose, pramo-nës ámonëse, þemës ûkyje ir kitur, kur dar-bo proceso metu iðsiskiria lakûs organi-niai junginiai bei kiti junginiai – amonia-kas, sieros vandenilis.

Uþ darbus aplinkosaugos srityjeesate apdovanojamas nebe pirmà kar-tà. 2009 m. jûsø disertacija išrinkta ge-riausia disertacija aplinkosaugos tema,uþ tai buvote apdovanotas LR Preziden-tûroje. O lygiai po metø, šiemet balan-dá, sulaukëte naujo ávertinimo – apdo-vanojimo ið Pasaulinës intelektinësnuosavybës organizacijos. Ar lieka lais-vo laiko pomëgiams?

A.Z. Taip, lieka! Naktis – pamiegoti.Nes, be biofiltrø, prisidedu kuriant biodu-jas gaminsianèius bioreaktorius maþiemsûkiams. Siekiame sukurti mobilø, nedide-liø matmenø bioreaktoriø, kurio darbo pro-ceso metu gautà energijà bûtø galima pa-naudoti elektros energijai išgauti, bûstuišildyti, maistui ar pašarams gaminti.

lyginu su þmogumi. Jos, kaip ir þmonës,kvëpuoja deguonimi ir išskiria anglies dvi-deginá bei vandens garus. Kaip ir þmogus,Pseudomonas putida „valgo“, tik neina árestoranà, o suvartoja ore sklandanèius ter-ðalus. Palyginti su kitose pasaulio šalysepagamintais biologiniais oro valymo filtrais,manieji išsiskiria efektyvumu ir pigumu. Šiøfiltrø bus galima ásigyti prieinama kaina,

jie uþims maþai vietos. Svarbu ir tai, kadkiekvienas biologinis valymo metodas yraekologiðkas, mat jam veikiant nesusidaroantriniø tarðos produktø.

Mano sukurti filtrai ypatingi ir tuo, kadjuose medienos skiedros sumaišytos suceolitu, kuris pasiþymi puikiomis adsorb-cinëmis savybëmis. Ceolità sumaiðius sumedienos skiedromis, suderinami du va-lymo metodai: biologinis ir adsorbcinis.Juk dalies á filtrà patenkanèiø terðalø mik-roorganizmai nespëtø suskaidyti, jei ðiøterðalø nesugertø ceolitas. Kai árenginysneveikia, pavyzdþiui, naktá, prastovø arpoilsio dienø metu, mikroorganizmai – tar-si þmogus iš šaldytuvo – iš ceolito pasii-ma ten susikaupusias „maisto“ atsargas,tai yra teršalus. Tai patogu: nereikia daþnaiatnaujinti ceolito ákrovos, kuri, mikroorga-nizmams nuolat paðalinant kenksmingasmedþiagas, ne taip greit uþsiteršia.

Redakcijà pasiekë þinia, kad ketina-te patentuoti dar naujesná kûriná – plokð-

darbà

LR Valstybinio patento biuro direktoriusRimvydas Naujokas, VGTU doc. dr. AlvydasZagorskis, Pasaulinës intelektinës nuosavy-bës organizacijos (WIPO) atstovasJ. Christianas Wichardas

Biofiltrai gali bûtitaikomi kvapams

ðalinti nuotekøvalyklose,pramonës

ámonëse, þemësûkyje ir kitur

Igno

IV

AÐ

KO

S n

uotr

.


Prof. dr. Artûras JUKNAVGTU Fizikos katedros vedëjas renginiai mokomosiose

laboratorijose„Bauginanèiø“ disciplinø studijosgali bûti labai ádomios

Ðiuose renginiuose dalyvavo VilniausPilaitës vidurinës mokyklos ir Vytauto Di-dþiojo gimnazijos mokiniai bei jø moky-tojai. Renginiai sulaukë labai didelio netik moksleiviø, jø mokytojø, bet ir mokyk-lø vadovø dëmesio. Pirmiausia dël to, jogneretai vidurinës mokyklos fizikos kabi-netuose nëra ðiuolaikinës modernios la-boratoriniø darbø árangos, kurià turi VGTUstudentø mokomosios laboratorijos. An-tra, fizika – viena ið sunkiausiø fundamen-tiniø mokslø disciplinø, dëstomø VilniausGedimino technikos universitete. Gal dël

Mokslo pasaulio paþanga verèia ieðkoti naujø mokymo ir mokymosi formø,naujø informacijos perdavimo ir ávaldymo bûdø. Kûrybiðkumà skatina tai, kad

informacijos apie mus supantá pasaulá kasdien sukaupiama visdaugiau, o jai perimti laiko skiriama tiek pat ar net maþiau.

Fizikos katedros darbuotojai, aktyviai talkininkaujant ir bendradarbiaujantVGTU Priëmimo komisijai, suorganizavo renginiø ciklà, subûrusá viduriniø

mokyklø moksleivius ir mokytojus á mûsø universiteto studentø mokomàsiaslaboratorijas, kuriose buvo galima atlikti ávairius fizikos laboratorinius darbus.

to didelë dalis stojanèiøjø á universitetàvengia studijø programø, kuriose numa-tyti fundamentiniø mokslø – chemijos, fi-zikos, matematikos, teorinës mechanikos– dalykai. Gal ðià stojanèiøjø „baimæ“ pa-vyks kiek iðsklaidyti, jei daþniau kviesimësmokinius á universitetø mokomàsias la-boratorijas ir suteiksime galimybæ jiemspatiems ásitikinti, jog „bauginanèiø“ daly-kø studijos gali bûti labai ádomios. Kitavertus, atlikæ uþduotis Fizikos katedrosmokomosiose laboratorijose, VGTU stu-dentai sukaupia tik apie 10–15 proc. ga-

lutinio þinias ávertinanèio balo. Þinodamitai, mokiniai, dar net neapsisprendæ, kàstudijuos, jau gali susipaþinti su bûsimøstudijø reikalavimais ir ávertinti savo gali-mybes. Þiûrint plaèiau, praktiniai uþsië-mimai studentø mokomosiose fizikos la-boratorijose skirti tiesioginiam gamtosdësniø paþinimui, jø veikimo, eigos ir prie-þasèiø suvokimui. Tik savarankiðkai eks-perimentuodamas gali ásitikinti gamtosdësniø tikrumu ir atpaþinti specifinius jøveikimo poþymius.

Apibendrinus renginiø rezultatus, ga-lima teigti, kad 12 klasës mokiniai ne tikpuikiai áveikia eksperimentinës technikosir laboratorinio darbo uþduotis, bet ir leng-vai randa sprendimus, atlikdami teorinius

skaièiavimus. Pirmasis renginys „Ar ga-lëtumëte atlikti laboratoriná darbà VilniausGedimino technikos universiteto studen-tø mokomojoje laboratorijoje?“ buvo su-rengtas vykdant LR ðvietimo ir mokslo mi-nistro 2010 m. lapkrièio 24 d. ásakymuNr. V-2119 patvirtintà projektà „Dël lëðøskyrimo technologijos mokslø studijø sri-ties, fiziniø mokslø studijø srities ir bio-medicinos mokslø studijø srities þemësûkio ir veterinarijos studijø krypèiø gru-pës programø populiarinimui aukðtosio-se mokyklose“.

mità tirpdo„Sunkiø“disciplinø

Mokomosioselaboratorijosemokiniai turi galimybæpatys atskleisti visatospaslapèiø ðydà


Fizikos laboratorijose – atradimødþiaugsmo ðûksniai

Projekto dalá „Inþinierius. Kaip juo tap-ti?“ vykdë VGTU Fizikos katedros darbuo-tojai. Kartu su manimi dalyvavo dar ketu-ri ðios katedros dëstytojai: doc. dr. A.Dau-naravièienë, doc. dr. M.Peèiulienë,doc. dr. V.Valuntaitë ir doc. dr. D.Jasaitis,kuriø pastangomis jau daugiau nei 50moksleiviø ið Vilniaus viduriniø mokykløsusipaþino su universiteto studijø subti-lybëmis bei specifiniais reikalavimais stu-dentams, atliekantiems laboratoriniusdarbus Fizikos katedros mokomosiosestudentø laboratorijose.

Geriausia mokiniø padëka mums –susiþavëjimo ðûksnis, ásitikinus, jog tai,kà mokykloje pasakojo fizikos mokytojas,yra tikra tiesa: „O! Ið tikrøjø tai veikia!“

Pagrindinës problemos, kurias turispræsti universiteto pirmakursiai, – kaipišmokti mokytis, kaip tinkamai suplanuotimokymuisi skirtà laikà, ávertinti turimusresursus ir galimybes? Bûsimiems stu-dentams svarbu kuo anksèiau suprasti,jog universitete mokytis bus nepalygintisunkiau nei mokykloje. Tik ið pirmoþvilgsnio atrodo, jog aukðtojoje mokyk-loje esi maþiau kontroliuojamas, nes nie-kas nestovi ðalia nuobodþiai bambëda-mas, kad tau jau laikas ruoðtis paskai-toms ar laboratoriniams darbams. Ði iliu-zija iðsisklaido jau per pirmàjà sesijà,ypaè pradëjus ruoðtis „sunkiø“ discipli-nø egzaminams. Tuomet studentams pa-aiðkëja esminë techniðkøjø mokslø stu-dijø tiesa, jog mokytis reikëjo visà semest-rà, kruopðèiai studijuojant kiekvienà da-lyko temà. Galbût ði mûsø universitetodarbuotojø iniciatyva atliks ir auklëjamàjávaidmená, atskleis bûsimiems studentamsne tik gamtos paslaptis, bet ir studijøaukðtojoje mokykloje specifikà.

Visuomenës patirtis ir poreikiai labaidideli ir nuolat auga. Todël mokslui, inþi-nerijai ir aukðtøjø technologijø pramonei

keliami vis aukðtesni reikalavimai, vis di-desni iððûkiai. Ðiø dienø mokslininkø, in-þinieriø ir verslininkø kuriami produktai,modernios darbo ir moksliniø tyrimø prie-monës leis dar giliau paþvelgti á mus su-panèio pasaulio paslaptis, kurios atversdar gilesnius nepaþintø paslapèiø klo-dus. Jei ásivaizduotume þmonijos su-kauptas þinias kaip didelá rutulá, o neþi-nomybæ – visa tai, kas yra uþ rutulio ri-bø, tai bûtø lengva ásitikinti, jog „þiniø ru-tuliui“ didëjant, sàlyèio pavirðius su ne-þinomybe taip pat didës. Ðis ávaizdis irpaaiðkina posaká: „Kuo daugiau þinai,tuo daugiau neþinai.“

Efektyvaus mokymo ir mokymosi„receptai“

Kiekvienas mûsø visuomenës atsto-vas, taip pat ir jaunoji karta junta neiðven-giamà mokslo ir technikos paþangà, norsnevienodai greitai ir lengvai priima jos siû-lomas naujoves. Vieni baiminasi moder-niø árenginiø ir prietaisø dël galimo jø spin-duliavimo ir poveikio aplinkai, kiti baimi-nasi, jog ásileidus naujoves reiks mokytisið pirmo þvilgsnio sudëtingø duomenøkaupimo, rûðiavimo ar jø persiuntimo se-kos ir kitø ðiuolaikiniø operacijø. Dalis bai-miø pasitvirtina, bet daþniausiai jos visainepagrástos. Dauguma jø susijusios suvisuomenës þiniø stoka ar iðankstine nuo-stata konkreèiø naujoviø ar jø poveikio ap-linkai atþvilgiu. Juk bijome to, ko nesu-prantame, ko nematome ar negalime tie-siogiai pajusti.

Siekiant iðvengti nepagrástø baimiø,ðiais nuolatinës technologijø paþangoslaikais bûtina nuolat ðviesti visuomenæ. Irne tik naujø produktø ir jø funkciniø savy-biø ir galimybiø, bet ir naujø gaminiø vei-kimo principø bei jø poveikio aplinkai arþmogaus sveikatai klausimais. Akivaizdu,jog kartu su mokslo ir technologijø paþan-ga atsiranda naujoji mokslininkø, inþinie-riø ir verslininkø karta, kuri per tà patá ar

santykinai trumpesná studijø laikà ágyjagerokai daugiau þiniø nei jø tëvai ar se-neliai. Kaip tai pavyksta? Efektyviausiomokymo ir mokymosi proceso „receptø“nëra. Kiekviena viduriniojo ar aukðtojomokslo mokykla ðá uþdaviná sprendþia sa-vaip. Todël viduriniojo ir aukštojo mokslostudijø programos yra ir turëtø bûti nuo-lat tobulinamos, pritaikomos ðiandienosvisuomenës poreikiams ir sprendþia-moms problemoms.

Daugelio Fizikos katedros mokomo-siose laboratorijose apsilankiusiø moki-niø akyse buvo matyti noras ateiti èia darkartà, bet jau ne sveèiu, o visateisiu uni-versiteto bendruomenës nariu. Malonu,kad ne tik mokiniai, bet ir jø mokytojai beiuniversiteto Fizikos katedros dëstytojø ko-lektyvas skiria savo laisvalaiká tokiemsrenginiams organizuoti. Fizikos mokomo-sios laboratorijos suteikia mokiniams ga-limybæ patiems pabandyti atskleisti ðydàtik nuo maþos kruopelytës visatos paslap-èiø ir suprasti, ið ko tai sudaryta ir kaip taiveikia. Kvieèiame ir kitø, ypaè „sunkiø“mokslø katedrø darbuotojus prisijungtiprie ðios iniciatyvos ir kviesti Lietuvos mo-kyklø mokinius ið arèiau paþinti ne tik stu-dijø universitete subtilybes, bet ir ásitikin-ti, kad fundamentiniai mokslai nëra nuo-bodûs, o jø suvokimas ir prasmë inþine-rijoje – labai didelë.

Ale

kso

JAU

NIA

US

nuo

tr.


Kà veikia sistematikai?Sistematikai jau tris ðimtmeèius inven-

torizuoja gyvàjà gamtà, t.y. atranda ir apra-ðinëja naujas mokslui organizmø rûðis, ku-rias grupuoja á ávairaus taksonominio ran-go vienetus (taksonus), kuria ávairias filo-genetines bei faunogenetines koncepcijas(jos ypaè aktualios tapo ðiais laikais, kai ið-kilo klimato kaitos grësmë). Ne tik uþsieniomokslo centruose, bet ir Lietuvoje yra daugentuziastingø tyrëjø, kurie nuolatos vykstaá ekspedicijas, atlieka biosistematinius tyri-mus tiek ávairiausiuose Lietuvos kampeliuo-se, tiek egzotinëse dþiunglëse.

Augalø audiniuose gyvenantys„dinozaurai“

Vabzdþiø yra visur, jie yra neatskiria-ma ir svarbi kiekvienos sausumos ekosis-temos dalis. O ðtai entobiontiniai vabzdþiai,

Naujø

Ar greitai bus pasiektas 500 naujø rûðiø rekordas?Jonas Rimantas STONIS,Arûnas DIÐKUS, Asta NAVICKAITË,Viktorija DOBRYNINA

faunø paieðkos nuoBaltijos iki Ramiojo vandenyno

krantø

vokti evoliucines tendencijas. Mat dauge-lis ðiø entobiontiniø vabzdþiø (jie dar vadi-nami augalø minuotojais) yra senoviniai,gyveno Þemëje dar tada, kai gyvavomilþiniški ropliai – dinozaurai. Visi jie yra


Naujø mokslui rûðiø dar vis aptinkama irEuropoje. Pavyzdþiui, visiðkai neseniaiVPU Biosistematikos grupë atrado naujàgaubtagalviø rûðá, gyvenanèià Juodo-sios jûros priekrantës zonoje (Karadagorezervate). Daugiau naujø rûðiø tikimasiaptikti ðiais metais tarptautinëstiriamosios ekspedicijos metu

Šis neáprasto groþio gvajavinis gaubtagalvis(Enteucha guayavae) pirmà kartà buvo apraðy-tas tik 2002 m., o šiuo metu jau átrauktas ávaisiniø augalø kenkëjø sàraðà

kuriø lervos vystosi augalø þaliuosiuose(asimiliaciniuose) audiniuose, yra labaireikšmingi evoliuciniø procesø, vykusiø Þe-mëje per pastaruosius 100–120 mln. m.,indikatoriai ir árankis, padedantis geriau su-


miniatiûriniai, matuojami milimetrais, bet,skirtingai negu dinozaurai, iki šiol labai pla-èiai paplitæ, be galo gausûs ir ávairûs. Tarpðiø entobiontiniø vabzdþiø ypatingà tyrëjøsusidomëjimà pastaruoju metu pelnë pa-tiems maþiausiems pasaulio drugiams pri-skiriami maþieji ir baltieji gaubtagalviai

funkcinës ekologijos ir kitø tyrimø objek-tas, gana puikiai charakterizuojantis tiria-mojo regiono biologinës ávairovës turtin-gumà, kilmæ ir gamtinius ryðius. Ðtai to-dël, þiûrint ið mokslo planavimo pozicijø,ðiuo metu yra labai svarbu nukreipti tyri-mus bûtent á ðiø organizmø naujø faunøpaieðkas ir atlikti naujø mokslui rûðiø ap-raðymà, iðaiðkinti ávairaus lygio taksonø tro-finius (mitybinius) ryšius, o remiantis nau-jai gautais duomenimis, parengti faunoge-netines, filogenetines, filogeografines ir ki-tas koncepcijas.

(Nepticulidae ir Opostegidae), maþieji ðe-riuotaûsiai (Tischeriidae), maþieji þolinu-kai (Elachistidae), grakštieji keršasparniai(Gracillariidae) bei kai kurios kitos siste-matinës entobiontiniø vabzdþiø grupës.Mat jie – ne tik augalø kenkëjai (arba po-tencialûs kenkëjai), kitaip tariant – turi eko-nominæ reikðmæ, bet ir yra labai patogusbendrøjø faunogenetiniø, biogeografiniø,

Mums ypaè ádomi Baltijos pajûriofauna

Entobiontiniai vabzdþiai intensyviai tiria-mi ávairiausiuose Lietuvos regionuose (jaupaskelbta daug straipsniø ir mokslo mo-nografija: Puplesis R., Diškus A. 2003. Nep-ticuloidea ir Tischerioidea (Lepidoptera) pa-saulio ir Lietuvos faunoje. Kaunas, „Lutu-të“, 552 p.). Taèiau pastaruoju metu ypaèsusidomëta Baltijos pajûrio fauna. Pa-vyzdþiui, ilgà laikà buvo labai maþai duo-menø apie vieno savièiausio ðalies gamtoskampelio – Kurðiø nerijos – maþuosiusgaubtagalvius (Nepticulidae). Šiuo metu jauiðaiðkintos 23 maþøjø gaubtagalviø rûðys,kurios trofiniais ryðiais susietos su 7-iomsðeimoms, 13-ai genèiø ir 16-ai rûðiø priklau-sanèiais mitybiniais augalais. Tarp aptiktøgaubtagalviø rûðiø vienos yra labai daþnos(pavyzdþiui, Stigmella confusella, S. microt-heriella, S. magdalenae, S. salicis), o kai ku-rios itin retos ne tik Kurðiø nerijoje, bet irvisoje šalyje (Stigmella alnetella, S. assimi-lella, S. tityrella, Ectoedemia minimella ) ar-ba greièiausiai yra Baltijos kraðtø autochto-nai (S. zelleriella, S. benanderella). Taigi duo-menys dar pasipildys, o ðiuo metu Kurðiø

nerijoje iðaiðkinta maþøjø gaubtagalviø fau-na tesudaro tik apie 30 proc. Lietuvos fau-nos, taèiau mûsø pajûryje aptinkamos rû-ðys byloja apie èia vykusius autochtoninës(vietinës) evoliucijos procesus.

Ar ámanoma Lietuvoje atrastimokslui neþinomø rûðiø?

Organizmø rûðiø naujas (pirmà kartà)aptikimas kurioje nors menkiau tyrinëtojeteritorijoje nëra tas pats, kas atradimasmokslui neþinomø rûðiø. Mokslui naujø or-ganizmø rûðiø Lietuvoje atrasti taip pat ga-

lima, taèiau maþai tikëtina dël poros prie-þasèiø. Pirma, europinë biota jau pakanka-mai gerai iðtyrinëta, o mûsø ðalies fauna irflora nëra koks nors izoliuotas unikumas,bet glaudþiais faunistiniais bei floristiniaisryšiais susietos su aplinkiniø ðaliø gamta.Antra, mûsø ðalyje kol kas nerengiami spe-cialistai, kurie bûtø pajëgûs tyrinëti itin smul-kiø ir itin maþai þinomø organizmø grupes.Taèiau tai nereiðkia, kad Lietuvos moksli-ninkai neapraðo naujø rûðiø... Tiek gamta,tiek mokslas neturi tø ribø, kurios þymi ða-liø sienas. Daug naujø organizmø rûðiø mû-sø ðalies mokslininkai aptinka ir apraðo ty-rinëdami kitø kraðtø gamtà.

Ar dar daug pasaulyje bus atrastanaujø rûðiø?

Jeigu kalbësime apie visos Þemës bio-loginæ ávairovæ, kol kas tik 12–15 proc. vi-sø spëjamai egzistuojanèiø organizmø jau


Tritaškis gaubtagalvis (Stigmella assimilella) –itin reta Kurðiø nerijos faunos rûðis(nuotraukoje – ðio gaubtagalviovikðro iðgrauþta minadrebulës lape)

Mokslininkai nustebo, kai beveik visosAndø kalnø rytiniuose ðlaituose aptiktos

entobiontiniø vabzdþiø rûðys pasirodëesanèios neþinomos mokslui

Pastaruoju metu daug tyrimø buvo atliktaPietø Amerikos atogràþose (nuotraukoje –tankus miškas Jasunio rezervate, kuriamedar slypi daug neatskleistø Amazonijosgamtos paslapèiø)


yra þinoma ir apraðyta. Biosistematikø lau-kia labai dideli darbai ir daugybë naujø rû-ðiø arba iðtisø, iki ðiol neþinomø faunø.Daugiausia atradimø, be abejo, galime ti-këtis tyrinëdami atogràþø regionø biotas.Tik tyrinëdami ne augalus ir stambiuosiusgyvûnus, o virusus, bakterijas, protistus,grybus ir ypaè vabzdþius. Jø bus aptiktadaugiausia (daugiau negu visus kitus darneatrastus organizmus kartu sudëjus).Daug kam gali kilti klausimas, kaip galimateigti esant gausias organizmø rûðis, jei-gu tos organizmø rûðys dar neþinomos,neatrastos. Taèiau mokslininkai yra sukû-ræ bene 10 ar daugiau metodø, kaip áver-tinti realià, gamtoje egzistuojanèià biolo-

nyksta. Biosistematikams reikia labai sku-bëti: skelbti apie pavojuje atsidûrusias itinvertingas arba endemines faunas ir florasarba bent dokumentuoti rûðis iki jomsišnykstant. Ðiø duomenø (taip pat ir iðsau-gotø kolekciniø egzemplioriø) labai prireiksateities mokslui. Dabar sparèiausiai yra ap-raðomos tokiø sistematiniø grupiø rûðys,kurioms priklauso stambûs, praktinæ ar es-tetinæ vertæ turintys organizmai, þmogausparazitai ar augalø kenkëjai. Kita vertus,rûðiø apraðymo tempai priklauso ir nuo re-giono. Regionø, kurie yra nutolæ nuo in-tensyviai apgyvendintø teritorijø ar didþiø-jø europietiðkos bei proeuropietiðkos civi-lizacijos centrø, fauna ir flora beveik vis daryra daug menkiau iðtyrinëta.

Ar greitai bus atrasta pusëtûkstanèio naujø rûðiø?

Vilniaus pedagoginio universiteto Gam-tos mokslø fakulteto Biosistematikos tyri-

ginæ ávairovæ, o ne tik tà, kuri jau inventori-zuota, apraðyta. Ðiuo metu Þemëje egzis-tuoja (tiksliau – visiðkai neseniai egzista-vo...) pati didþiausia organizmø rûðiø ávai-rovë per visà planetos istorijà (matyt, apie12,5 mln. ávairiausiø organizmø rûðiø).

Reikia paskubëtiBëda, kad klimatas, matyt, keièiasi,

þmoniø daugëja (dabar daugiau kaip 6mlrd., o greitai šis skaièius gali padvigu-bëti), gyvûnø ir augalø buveinës suskai-domos (fragmentuojamos) arba visiškaisunaikinamos. Todël rûðys itin sparèiai

Naujø rûðiø skaièius

Per pastaruosius 15 metø ávairiose Centri-nës Amerikos vietovëse buvo aptikta 70

naujø entobiontiniø vabzdþiø rûðiø. Nuotrau-koje – ekspedicijos metu atogràþiniame

Majø kalnø miðke (Belizas, 1997)

VPU Biosistematikos tyrimø grupë atrado ir apraðë daugiau nei 400 naujø mokslui organizmørûðiø ið ávairiausiø pasaulio regionø. Daugiausiai naujø atradimø pasisekë padaryti tiriantAzijos ir atogràþø Amerikos gamtà

Nors Karibø salyne jau aptikta 13 naujøgaubtagalviø rûðiø, taèiau daug jø dar

gali bûti atrasta ir ateityje

Jono

Rim

anto

STO

NIO

nuo

trauk

os


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2011

5-6

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 5-6 (631-632) geguþë-birþelis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISRinkëjaEGLË RAMANAUSKIENËKonsultantëSAULË MARKELYTË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2011-05-05SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

mø grupës nariai nuolatos vyksta á moks-linio tyrimo ekspedicijas atogràþø krað-tuose (apie tai ne kartà buvo raðyta ir„Moksle ir gyvenime“, pavyzdþiui, 2011m. 1-ajame numeryje). Tad ðiuo metuVPU biosistematikai jau yra atradæ ir ap-raðæ daugiau negu 400 mokslui naujøorganizmø rûðiø ið ávairiausiø Þemës re-gionø: Europos, Kaukazo, Centrinës Azi-jos (Kazachstano, Uzbekistano, Turkmë-nistano, Tadþikistano, Kirgizijos ir Mon-golijos), Rytø Azijos (Japonijos ir Rusi-jos Tolimøjø Rytø), Pietø ir Pietryèiø Azi-jos (Omano, Indijos, Nepalo, Tailando,Malaizijos, Indonezijos, Brunëjaus, Fili-pinø, Taivano), Ðiaurës Afrikos (Tuniso),Madagaskaro ir pietinës bei atogràþø Af-rikos (PAR, Zimbabvës, Namibijos, Ke-nijos, Tanzanijos, Kongo, Kamerûno),Centrinës ir Pietø Amerikos (Meksikos,Belizo, Kosta Rikos, Panamos, Kubos,Jamaikos, Dominikos, Venesuelos, Ko-lumbijos, Ekvadoro, Brazilijos, Peru, Èi-lës, Argentinos), Ðiaurës Amerikos (JAV)ir kitur. Daugiausia ðioje srityje yra nuvei-kæ nepailstantys tyrëjai doc. dr. A.Diðkus,prof. dr. V.Sruoga, prof. dr. R.Noreika irypaè grupës vadovas prof. habil. dr.J.R.Stonis, kuris uþ biologinës ávairovëstyrimus strateginiuose Þemës regionuo-se pelnë Lietuvos mokslo premijà (2003m.). Pastaraisiais metais tyrimus pradë-jo ir naujø rûðiø jau atrado bei apraðë jau-ni tyrëjai: doktorantë A.Rocienë (Ðimke-vièiûtë), projektø vykdytojas A.Remeikis,doktorantë A.Navickaitë. Biologijos beiEkologijos ir gamtamokslinio ugdymostudijø studentai taip pat mielai renkasityrimus Biosistematikos grupëje. Tiki-mës, kad netolimoje ateityje (matyt, 2013m. uþbaigus didelius projektus, skirtusPietø Amerikos ir Rytø Azijos faunoms)Biosistematikos tyrimø grupei pavyks at-rasti daug daugiau ir bus pasiektas 500naujø mokslui rûðiø rekordas. Naujø fau-nø apraðymas padës ávertinti biologinësávairovës bûklæ, taksonominæ sudëtá, pa-teiks duomenø, padësianèiø planuotisaugomas teritorijas, parengti augalø ap-saugos priemones, taip pat pateiks ne-ákainojamø duomenø apie bendruosiusfaunogenetinius procesus Þemëje, pa-dës geriau suprasti, kaip evoliucionuojagamta, kurioje mes gyvename. Ðtai to-dël tai labai ádomûs ir svarbûs (tiek Lie-tuvai, tiek pasauliui) mokslo tyrimai. Be-je, naujø, mokslui neþinomø faunø apra-ðymas ne tik dera su tarptautine Rio deÞaneiro konvencija (kurià ratifikavo ir LRSeimas), bet ir suteikia unikalià galimy-bæ Lietuvos mokslininkams bûti takso-nomijos (biosistematikos) tyrimø avan-garde tarptautinëje mokslo erdvëje.

E.GENTVILAS Privalome dirbti efektyviaiir sparèiai ........................................................................ 3

P.S.KRIVICKAS Koks laivas gali apsisuktiuosto akvatorijoje? ......................................................... 6

V.KAROLIS Uostas pleèiasi ir gerëjajo infrastruktûra .............................................................. 8

K.GAIGALAS Þvilgsnis á Rusnës salà perdeðimtmeèiø prizmæ .................................................... 10

V.ÞULKUS Bruoþas Baltijos jûros istorijai ..................... 13

V.GOGELIENË Kultûros ministerijoje aptartipovandeninio paveldo iðsaugojimo klausimai ............. 13

E.BACEVIÈIUS Hugo Ðojus – Vakarø Lietuvosþemaièiø tautosakos rinkëjas ....................................... 14

M.KUODYTË Broliø Tilmansø fabrikas Kaune .............. 16

J.ELEKÐIS Kol kas pavojingos ligossimptomus turime pastebëti patys .............................. 18

Ið ES gamtos mokslø olimpiados Lietuvosmokiniai parsiveþë sidabrà .......................................... 18

A.VITKUS Karaliø miestai ............................................. 20

Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybossimpoziumas kvieèia registruotis ................................. 22

D.MIKALAUSKAITË Vengti senatvinëskataraktos padës vitaminai C ir E ................................ 22

J.SKOMSKIS Lietuvos vardas skambapingvinø sostinëje ........................................................ 22

A.ÈËSNIENË Atgimsta Ðventosios uostas .................. 24

A.DRUNGILAS Uosto galimybës: nuokonteineriø iki keltø ...................................................... 25

K.GONTIER Kaip atskleisti Klaipëdosuosto potencialà .......................................................... 27

V.GRUBLIAUSKAS Septyniø pëdø po kyliu! ................ 29

A.GRIGELIS Ar buvo juros periodoparkas Lietuvoje ........................................................... 30

K.KONSTANTINAVIÈIUS Antropinis principas:gyvybë = anglis + kiti organogenai ............................ 32

E.JUÈIÛTË Architekto knyga gimë iðnostalgiðkø atsiminimø legendiniams Ðanèiams ......... 36

V.PAJARSKAS Lietuvos gamtos draugijosMosëdþio gamtininkø bendrija .................................... 38

P. BALTRËNAS, S.VASAREVIÈIUS VGTU Aplinkosapsaugos katedros dalyvavimas COST veiklose ........ 40

Apie lietuvius ir jûrà – pasauliui .................................... 42

J.TAMAÐAUSKIENË Unikalus suakmenëjæskoralas ......................................................................... 43

D.NORKIENË VGTU mokslininkui uþ darbàaplinkosaugos srityje – prestiþiniai apdovanojimai ...... 44

A.JUKNA „Sunkiø“ disciplinø mità tirpdorenginiai mokomosiose laboratorijose ........................ 46

J.R.STONIS, A.DIÐKUS, A.NAVICKAITË,V.DOBRYNINA Naujø faunø paieðkos nuoBaltijos iki Ramiojo vandenyno krantø ......................... 48


52 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 5-6, 1- 52, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Galimybës – paèios ávairiausiosÐá kartà parodoje bus siekiama pri-

statyti Lietuvà kaip paþangià ir inovaty-vià valstybæ, akcentuojant tokius Lietu-vos laimëjimus, kaip pirmavimà Euro-poje pagal ðviesolaidinio internetoskvarbà, lazeriniø technologijø kûrimàvisam pasauliui ir kt. Paviljono projektokûrëjams siûloma pristatyti Lietuvà perpraeities ir ateities perspektyvà, þvel-giant á jà kaip á jûrinæ valstybæ, kuri, norsir turi maþiausià kranto linijà ið Baltijosjûros ðaliø, taèiau ðis vos ðimto kilomet-rø ruoþas pasiþymi didele ávairove: èiaásikûræs labiausiai á ðiauræ nutolæs ne-uþðàlantis modernus jûrø uostas, naf-

jos skirti þmoniø veiklai, likusi dalis pa-likta gamtai. Èia ákurtas Kurðiø nerijosnacionalinis parkas, gamtos rezervatai,draustiniai, regioniniai ir botanikos par-kai. Apsauginis paplûdimio kopagûb-ris – Kurðiø nerijoje ir þemyno kranteesantis unikalus gamtos ir þmogausdarnios veiklos pavyzdys.

Atsakingas poþiûris leido iðsaugotivienà didþiausiø Europoje paukðèiømigracijos takø. Ventës rage ásikûrusiornitologijos stotis – viena seniausiø Eu-ropoje. Ventës rage deðimtmeèius dar-buojasi pasiðventæ ornitologai, dau-giausiai paukðèiø pasaulyje suþiedavælietuviai. Ir tai, anot R.Jankausko, tik da-lis Lietuvos turtø, kurie gali bûti prista-tomi P.Korëjoje.

Daugiau informacijos apie parodàgalima rasti tinklalapyjewww.expo2012.or.kr

Atkelta ið 42 p. tos terminalas, greitu metu ketinamastatyti dujø terminalà, o visai ðalia uni-kali gamta, puikûs kurortai, savita pa-mario kraðto kultûra.

Nuolatinis dëmesys pakrantei ir pa-kankamas finansavimas padëjo suma-þinti Baltijos jûros taršos lygá, iðlaikytiðvarius paplûdimius, priimti milijonuspoilsiautojø ir tuo pat metu plëtoti jûrøuostà. Lietuva turi dviejø ðimtø metøkrantotvarkos patirtá, kuri padedasprendþiant dabartines problemas, to-kias kaip globalus atðilimas ar jûros ly-gio kilimas. Tad pradëjusi nuo kopø slin-kimo stabdymo, kopagûbrio formavi-mo dabar ðalis vykdo krantø maitinimosmëliu projektus.

Lietuva pasaulinëje parodoje galë-tø pristatyti UNESCO pasauliniu pavel-du pripaþintà Kurðiø nerijà, kuri susifor-mavo prieð 5 tûkst. metø. Norint iðsau-goti vietovës natûralumà ir iðlaikyti gam-tinæ pusiausvyrà tik 3 proc. Kurðiø neri-

Taip atrodys paviljonøkompleksas PietøKorëjos parodoje„EXPO 2012“

„EXP

O 2

012“

org

aniz

ator

iø n

uotr.

mokslas ir gyvenimas 2011 m. nr.5-6

Documents