mokslas ir gyvenimas 2006 m. nr.10

Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 10 1

Valdovørûmøradiniai

2006

10

Valdovørûmøradiniai

2 Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 10

Miðkotyros specifiðkumà lemia patstyrimo objektas – miðkas. Viena pagrin-diniø miðkotyros savybiø yra labai ilgaseksperimentø laikas, matuojamas de-ðimtmeèiais, o kartais ir ðimtmeèiais. Èianëra greitø procesø kaip, sakykim, che-mijoje ar net kituose taikomuosiuosemoksluose, pavyzdþiui, þemdirbystëje.Taèiau miðkotyroje, kaip ir madø pasau-lyje, egzistuoja ne tik amþinosios, kla-

Ðiuolaikinës

Remigijus OZOLINÈIUSLietuvos miðkø institutas

Enciklopediniuose þodynuose miðkotyra apibrëþiamakaip mokslas, nagrinëjantis miðko prigimtá, aplinkos

sàlygø átakà medþiø ir medynø augimui, miðko auginimoir naudojimo technologijas ir miðkø ûkio organizavimo

tvarkà. Taigi miðkotyros sàvoka labai plati – nuo miðkomedþiø genetiniø tyrimø iki ekonominiø skaièiavimø ir

sociologiniø tyrinëjimø.

miðkotyros mados

1 pav. Lietuvoje kasmet iðkertama apie6 mln. kub. metrø medienos (jos vertë siekia

apie 0,5 mlrd. litø), taèiau iðkertamosmedienos tûris nevirðija jos prieaugio

2 pav. Kertinës miðko buveinës gali bûtiávairaus dydþio – nuo vieno medþio iki keliø

ar keliasdeðimties hektarø. Kertinë miðkobuveinë Dubravos miðke

sikinës, problemos, prie kuriø ji nuolatsugráþta, tiesa, gal kiek kitokiu aspektu,bet ir trumpalaikës, suþibanèios vos ke-liems deðimtmeèiams. Sakykim, prieð40–50 metø populiarios buvo medynøugdymo, miðko darbø mechanizavimoir kirtimø technologijø problemos, prieðkelis deðimtmeèius plûstelëjo oro tarðospoveikio miðko ekosistemoms ir miðkømonitoringo tematika, o ðiandienë mið-kotyra jau diktuoja kitas madas.

Apie jas ir noriu papasakoti MG skai-tytojams, juolab kad miðko tematika kas-dieniame mûsø visuomenës gyvenimetampa vis populiaresnë – miðko savinin-kø skaièius Lietuvoje jau pasiekë 225tûkst. ribà.

Kas yra medynø homeostazë irtvarumas?

Miško produktyvumo didinimo pro-blematika visada buvo miškotyros „arkliu-kas“. Ja buvo grindþiami miðko medþiøgenetikos ir selekcijos, medynø formavi-mo, jø sanitarinës apsaugos tyrimai. Ta-èiau ir èia pûstelëjo nauji vëjai. Dar prieð20–30 metø svarbiausias miðkininkystësuþdavinys buvo auginti ir formuoti pro-duktyvius, arba, kaip miðkininkai sako,naðius, medynus (medynu miðkininkaipaprastai vadina sumedëjusia augalija –medþiais apaugusià miðko dalá), o da-bar orientuojamasi ne tik á produktyviø,bet ir á tvariø miðkø formavimà.

Miško tvarumu paprastai suprantamamiško geba išlaikyti produktyvumà (naðu-mà), biologinæ ávairovæ ir gerà miðkø bûk-læ (sveikatingumà) bei ilgalaiká jø visø in-tegralumà, kintant aplinkos sàlygoms irþmogui miðkà naudojant savo reikmëms.

Taèiau, prieð pradëdami kalbëti apie

�


4 pav. Naðus ir kokybiðkas miðkasgali iðaugti tik ið rinktiniø („pliusi-niø“) medþiø sëklø. Norint kuodaugiau tokiø sëklø iðauginti,steigiami nuo „pliusiniø“ medþiøsurinktais ûgeliais paskiepytø miðkomedþiø „sodai“. Tokie „sodai“vadinami pirmos pakopos miðkosëklinëmis plantacijomis. Nuotrauko-je: pirmoji Lietuvoje maumedþiosëklinë plantacija, ákurta 1964metais (lajos buvo genëtos tam, kadbûtø lengviau surinkti kankorëþius)

3 pav. Taip atrodo eksperimentasdirbtinës sausros poveikiui miðkoekosistemoms tyrinëti. Ðiltnamiai-stogai Dubravos miðke

5 pav. „Pliusiniø“ medþiø skiepaimiðko sëklinëms plantacijomsveisti (Dubravos eksperimentinë-mokomoji miðkø urëdija)

tvarumà, pasiaiðkinkime sàvokà miðko ho-meostazë, kuri yra glaudþiai susijusi su tva-rumo samprata ir ilgà laikà buvo vartoja-ma norint apibrëþti miðko, kaip save regu-liuojanèios sistemos, jëgas. Terminas ho-meostazë á miðkotyrà atkeliavo ið ekologi-jos, o á jà – ið gyvûnø fiziologijos. Homeos-taze buvo nusakoma organizmø savybëpalaikyti savo funkcijas arba struktûras, ne-paisant besikeièianèiø aplinkos sàlygø. Pa-vyzdþiui, daugumos þinduoliø ir paukðèiøkûno temperatûra, kintant aplinkos sàly-goms, daþniausiai iðlieka pastovi.

Panašiai yra ir miðko gyvenime. Mið-kas yra sudarytas taip, kad gali „amorti-zuoti“ nepalankius aplinkos veiksnius.Pavyzdþiui, praûþus audrai, iðlauþtø me-dþiø vietoje vël þelia nauji medeliai; pomedynø retinimo homeostatinës jëgosvël já gràþina á buvusià augimo linijà irvël suformuoja bûdingà jam struktûrà.Medynø homeostaze pagrásta ugdomø-jø kirtimø teorija.

Taigi dabartiniu metu daugiau kalba-ma apie kità, savo filosofine esme ðiektiek panaðø, taèiau jau kiek modifikuotà,iðplëstà terminà – apie miðko, arba mið-ko ekosistemos, tvarumà, angliðkai va-dinamà sustainability.

Akivaizdu, kad tvarûs medynai yra netik pakankamai produktyvûs (ne visadanaðiausi, t.y. produktyviausi, medynai yratvariausi), bet ir pakankamai atsparûs ne-palankiems aplinkos veiksniams (saus-roms, vëjams, ligoms, kenkëjams). Pa-

prastai tvariais laikomi sudëtingos struk-tûros (sudaryti ið dviejø ar daugiau ardø– daugiaardþiai) medynai, kuriuos suda-ro keleto rûðiø (ávairiarûðiai) skirtingo am-þiaus medþiai (ávairiaamþiai medynai). To-kie medynai ið esmës atitinka klimaksi-niø medynø (klimaksiniais medynais va-dinami santykinai stabilûs, aplinkos po-veikiui atsparûs medynai, kuriø kaitostempai praktiðkai nepastebimi; tokiuose,paprastai vyresnio amþiaus, medynuo-se nebedidëja biomasë, jie daugiaar-dþiai, ávairiaamþiai, o jø struktûra mozai-kiðka; tiesa, ekstremaliomis sàlygomisklimaksiniai medynai nebus ávairiarûðiaiir daugiaardþiai – pavyzdþiui, pelkinis pu-ðynas) kategorijà, taèiau vargu bau ar vi-sa miðkininkystë pasuks tokiu keliu, nestai sukuria ne tik papildomø miðko nau-dojimo technologiniø problemø, bet ir ap-skritai beveik eliminuoja patá naudojimà.Antra vertus, vargu ar pats miðko savi-ninkas norës tokiø medynø, kuriuos da-bar Lietuvoje galima pamatyti tik rezer-vatiniuose miðkuose.

Ðiandienës miðkotyros uþdavinys –parengti tokius ûkininkavimo miðke bû-dus ir metodus, kad augintume pakan-kamai produktyvius, atsparius, turtingusbiologinës ávairovës miðkus.

Visø pirma tam reikia iðspræsti ir vienàteoriná uþdaviná – kaip miðko biologinës ávai-rovës, jø bûklës, naðumo rodiklius sujung-ti á vienà rodiklá – tvarumà. Tai neaiðku netik tiems, kurie vartoja miðko tvarumo sà-vokà, bet ir tiems, kurie jà sugalvojo.

Nukelta á 30 p.


palydovaiIzolda MARCINONIENË

LHMT vyresnioji sinoptikë

Meteorologiniai

þmonijos tobulëjimo iriðlikimo tarnyboje

Po lietingesnës ir vësokos birþeliopradþios, paèiame jo viduryje, anticiklo-nas nuskaidrino þydrà Suomijos dangø.Ir nieko nuostabaus, juk èionai susibûrëdaugelio Europos ðaliø meteorologai –ir praktikai, ir mokslininkai, ir sudëtingosmeteorologiniø palydovø aparatûros spe-cialistai – á EUMETSAT‘o meteorologiniøpalydovø kasmetinæ jau 20-àjà konferen-cijà. Puikiai árengtuose vienoje ið Helsin-kio prieplaukø Kongresø rûmuose (1pav.) susirinko 266 dalyviai ið 44 pasau-lio ðaliø (dauguma europieèiø, bet daly-vavo sveèiai ir ið Indijos, Korëjos, Kinijos,Japonijos, JAV, Nigerijos, PAR, Australi-jos, Èilës...). Per penkias dienas buvodaug vertingø paskaitø, ádomiø susitiki-mø, karðtø debatø. Daugiau kaip ðimtàskaitytø praneðimø papildë apie 40 sten-diniø praneðimø. Vieno jø bendraautorekartu su kolega ið Suomijos meteorolo-

gijos instituto (FMI) Vesa Nietosvaara te-ko bûti ir man (2 pav.).

Priminsiu, jog EUMETSAT‘as yra tarp-vyriausybinë organizacija, ákurta 1986 m.ir kaip tik ðvenèianti dvideðimtmetá. Jospagrindinë veikla susijusi su Europosmeteorologiniø palydovø sistemos (ME-TEOSAT, MSG, METOP) kûrimu, palydo-vø paleidimu á orbità bei jø eksploataci-ja. Ðiai organizacijai priklauso 19 tikrøjøir 11 kooperuotøjø nariø. Tarp pastarøjøyra ir Lietuva. Kiekviena ðalis, naudoda-masi ðios organizacijos teikiama vertin-ga informacija, iðlaiko jà finansiðkai, áneð-

dama tam tikrà mokestá á jos biudþetà.Dabar organizacijai vadovauja generali-nis direktorius danas dr. Larsas Prahmas.

Svarbiausias EUMETSAT‘o dabartiesir ateities tikslas – operatyviai stebëti orusbei globalinius klimato pokyèius, atlikti kli-mato monitoringà. EUMETSAT‘as koor-dinuoja savo geostacionariø palydovø(t.y. besisukanèiø orbitoje tokiu paèiugreièiu kaip Þemë ir tarsi „kabanèiø“ ta-me paèiame erdvës taðke) stebëjimø sis-temà su kitomis panaðia veikla uþsiiman-èiomis pasaulio organizacijomis ir ðali-mis (JAV, Japonija, Indija, Rusija ir kt.).Paleisti MSG-1, MSG-2 naujos kartos pa-lydovai áeina á tobulesnæ sistemà, kuridaug dëmesio skiria 55-60 ðiaurës pla-tumai bei Afrikos orø, jos klimato bei þe-mës pavirðiaus stebëjimui. Sistema eg-zistuos iki 2018 metø, vis pasipildyda-ma naujais palydovais.

1 pav.Kongresøpastatas,kuriame vyko14-ojiEUMETSAT‘okonferencija

2 pav. Su meteorologu Vesa Nietosvaaraprie stendinio pranešimo, kuris

pripaþintas geriausiu

3 pav. Tankus meteorologi-niø palydovø tinklasorbitoje aplink Þemæ

4 pav. MSG-1 palydovoskirtingø RGB kanalødebesø sistemos virðBaltijos ðaliø bei Suomijosvaizdai: a) dienos mikrofi-zikos produktai; b) oromasiø sudëtis; c) drëgmëspasiskirstymas; d) konvekcinës audros

A

C


Šiuo metu minëtoji organizacija kartusu Europos erdvës agentûra (ESA) uþsii-ma ir aukðtesniø Þemës platumø – Ðiau-rës Europos, Arkties – tyrinëjimu ir stebë-jimu. EUMETSAT poliarinë sistema (EPS)tik pradeda savo gyvavimà. Po keliø ne-sëkmingø bandymø paleisti ðios sistemosmeteorologiná palydovà MetOp-2 ðiø me-tø liepà ir rugpjûtá jis, tikëkimës, greitai ási-lies á daugybës aplink mûsø planetà skrie-janèiø palydovø ðeimà. Kai vartysite nau-jà ðio þurnalo numerá, ðis palydovas jauturëtø skrieti savo orbita, nes já paleisti iðBaikonuro kosmodromo numatyta spalio

7 dienà. Beje, ðá ávyká arba jo áraðà galimatiesiogiai stebëti internetiniame puslapy-je www.eumetsat.de . Taigi netrukus ame-rikieèiø palydovø GOES ankstyvo ryto beipopietinio meto stebëjimai kartu su EPSsistemos palydovø nakties stebëjimaisEuropos kontinento nepaleis ið akiø iðti-sas 24 valandas (3 pav.).

Kasmet konferencijà rengiantis EU-METSAT‘as suteikia mokslininkams gali-mybæ ne tik parodyti savo laimëjimus, pa-sidalyti patirtimi su kolegomis, bet ir tie-siogiai bendrauti su savo moksliniø laimë-jimø vartotojais sinoptikais, universitetødëstytojais, techniniais darbuotojais. Dis-kusijø metu buvo suteikta galimybë iðsa-kyti abejones dël tam tikrø tyrimø rezulta-tø, pasiginèyti dël kai kuriø stebëjimø bû-tinybës. Ðeðiø sesijø, á kurias buvo suskirs-tytos konferencijos temos, metu buvo pro-ga paþvelgti á meteorologiniø palydovø at-eitá, pareikðti susirûpinimà dël ryðkios kli-mato kaitos ir jos padariniø þmonijai. Daugdëmesio skirta besivystanèiø Afrikos ða-liø klimato analizei, pristatyta pagalbos at-silikusioms ðalims programa, nes konfe-rencijoje dalyvavo labai aukðti pareigûnaiið EUMETSAT, ESA, NOAA, konferenci-jos organizatorës – Suomijos-FMI institu-to generalinis direktorius Pekka Plathanasir kiti. Su meteorologø kvalifikacijos këli-mu, jø mokymu ávairiose ðalyse, organi-zacijose buvo supaþindinta specialioje se-sijoje. Ne vienam ir Lietuvos sinoptikui þi-nomi EumetCal, EUMeTrain pavadinimai,nes tenka dalyvauti jø veikloje, semtis þi-niø ávairiuose mokymuose.

Pabaigoje norëèiau ðiek tiek supaþin-dinti su stendinio praneðimo, parengtokartu su meteorologu ið FMI Vesa Nie-tosvaara, rezultatais. Juolab kad praëju-siø metø rugpjûèio pradþios liûtys ne vie-nam paliko ásimintinø áspûdþiø. „2005 m.rugpjûèio 8–12 d. ilgai trukusio smarkauslietaus Baltijos ðalyse ir Suomijoje sinop-tinë situacija MSG vaizduose“ – tokia bu-vo darbo tema. Naudojantis skirtingaisMSG palydovo kanalais – vandens ga-rø, kombinuotais RGB – buvo galima ið-analizuoti mezociklono, susidariusio antðalto banguoto fronto, formavimàsi ir pa-aiðkinti tokiø neáprastos trukmës ir kiekioliûèiø vasaros metu susidarymà. Rugpjû-èio 9 d. 15 val. (UTC) ciklonas jau buvopradëjæs okliuduotis, ðaltas frontas ið piet-vakariø Europos judëjo á ðiauræ, Baltijosðaliø ir Suomijos link (4 pav.). 4 pav. maty-ti skirtingos RGB kanalo kombinacijos, pa-teikianèios skirtingà informacijà. Pvz.: a)matyti aukðti debesys, kuriø virðûnës su-darytos ið ledo kristalø (raudona spalva),b) raudona spalva rodo didelá atmosfe-ros nepastovumà, c) drëgmës kontrastaiapie ðaltà frontà – ryðkiai þydra spalva in-dikuoja drëgnà orà prieð ðaltà frontà, o

ciano spalva – ypaè sauso oro sluoksnáuþ jo, d) gelsvi atspalviai parodo mezo-ciklono Cb debesø ypatingà iðsiplëtojimàvirð Suomijos álankos. Turëdami tokias de-talias palydovø nuotraukas sinoptikai ga-lëjo stebëti galingà konvekcijos formavi-màsi virð Lietuvos ir Suomijos. O liûtys ið-ties buvo áspûdingos: per 4 smarkiø iðtisi-niø liûèiø dienas mûsø ðalyje prilijo kai ku-riose vietovëse daugiau kaip 250 mm, pervalandà pajûryje – net 82 mm (5 pav.).Iðsiliejusios upës, iðversti medþiai, apsem-tos sodybos, iðplauti keliai – nuostoliai sie-kë apie 45 mln. eurø (6 pav.). Ne maþiaubëdos pridaryta ir Suomijoje, kur bûta netokiø ilgø, bet daug intensyvesniø liûèiø,su labai smarkiomis perkûnijomis, kuriaslydëjo stiprûs ðkvalai ir viesulai. Dël ðiokatastrofinio reiðkinio ne kartà buvo per-trauktos Helsinkyje vykusios Pasauliolengvosios atletikos varþybos.

Beje, jau prieš 3 paras Europos prog-noziø centras (ECMWF) ir Vokietijos DWDnumatë ið pietvakariø atslinkusio atmo-sferos fronto bei sûkurio plëtotæ ir trajek-torijà. Lietuvos sinoptikai laiku áspëjo or-ganizacijas apie gresiantá pavojø. Tai ir

yra viso mûsø darbo tikslas – perspëti irpasirengti pavojingiems orø pasikeiti-mams. Tam á pagalbà ateina ne tik ðiuo-laikiniai prognozavimo modeliai, bet irmeteorologiniai radarai ir palydovai.

5 pav. Krituliø pasiskirstymas Lietuvoje2005 m. rugpjûèio 8–12 d. liûèiø metu

6 pav. Iðtvinusiame Merkyje sunkusurasti tikràjà vagà

�

B

D


Iš feroelektros simpoziumo JaFeroelektra yra kristalø elektra. Ji at-

siranda feroelektriniuose kristaluose (fe-roelektrikuose). Feroelektrikai – feromag-netikø elektriniai analogai, kristalinës me-dþiagos, kurios tam tikroje temperatûro-je savaime poliarizuojasi, o savaiminëspoliarizacijos dydá ir kryptá galima keistielektriniu lauku. Savaiminæ poliarizacijàsukelia jonø poslinkis arba dipoliniø mo-lekuliø susitvarkymas. Dël to sumaþëjakristalo simetrija. Reiðkinys vadinamas fa-ziniu virsmu. Arti fazinio virsmo tempera-tûros visos makroskopinës feroelektrikøfizikinës savybës yra ekstremalios ir la-bai jautrios iðoriniams poveikiams (elek-triniam laukui, slëgiui, temperatûrai ir kt.).Todël feroelektrikai (kristalai, keramika,ploni sluoksniai) naudojami kuriant dide-lës talpos kondensatorius, elektriniu lau-ku valdomos talpos varikondus, garsoimtuvus ir spinduolius, pavirðiniø akusti-niø bangø filtrus ir kitus elementus, mik-robangø ir ðviesos srautø valdymo áren-ginius, informacijos uþraðymo, skaitymoir atminties (FRAM) árenginius. Kuriaminaujos kartos kompiuteriai su operatyvià-ja feroelektrine atmintimi, kuri nedingstaiðjungus kompiuterá. Japonai jau sukûrëatminties elementus, ágalinanèius á vie-no colio (2,5 kvadratinio centimetro) plo-tà áraðyti 210 gigabitø informacijos. Tiekinformacijos dabar telpa 300 kompakti-niø plokðteliø (CD). Ið feroelektrikø kuria-mi infraraudonøjø spinduliø detektoriai,naktinio matymo prietaisai, apsauginiai

Iš feroelektros simpoziumo JaProf. Jonas GRIGAS

akiniai, displëjai, elektrooptiniai árenginiai,dielektriniai rezonatoriai ir kt. telekomu-nikacijø elementai.

Lietuvoje feroelektrikai tiriami Vilniausuniversitete nuo 1965 m.: sukurti origina-lûs mikrobanginës dielektrinës spektros-kopijos metodai ir spektrometrai, atrastanaujø feroelektrikø ir faziniø virsmø, tiria-

ma faziniø virsmø dinamika, kuriami jø mo-deliai, plëtojami ultragarsiniai tyrimai.

Geguþës mënesá Japonijos Tsukubosmieste vyko 8-asis Rusijos, Nepriklauso-mø valstybiø sandraugos, Baltijos ðaliøir Japonijos feroelektros simpoziumas.Tsukuba yra Japonijos mokslininkø mies-tas, kuriame veikia didelis universitetas

L ietuvos akademinëir plaèioji visuomenë ðiemetaktyviai paþymi þymaus Lie-tuvos matematiko, valsty-bës ir visuomenës veikëjo,ilgameèio Vilniaus universi-teto rektoriaus ir pedagogo,matematikos istorijos tyrinë-tojo J.Kubiliaus 85-metá. Uþnuopelnus Vilniaus miestuiJ.Kubiliui ðiemet suteiktasVilniaus miesto pilieèio gar-bës vardas.

Jubiliejinës mokslinëskonferencijos, kurias kas 5

IV Palangos konferencija „Analiziniai ir tikmetai rengia gausus J.Kubi-liaus mokiniø bûrys, jau ta-po graþia tradicija. Ðiø metøkonferencijoje, vykusiojepaskutinæ spalio savaitæ Pa-langoje, dalyvavo daugiaukaip 60 matematikø ið Balta-rusijos, Ispanijos, Japonijos,Prancûzijos, Rusijos, Ukrai-nos, Ðvedijos, Vengrijos ir Vo-kietijos. Tarp dalyviø – garsûsmatematikai K.H.Indlikhope-ris ir E.Virsingas (Vokietija),V.Bykovskis (Rusija), I.Kataij(Vengrija), J.Muklaire (Pran-cûzija), V.Bernikas (Baltaru-sija), K.Matsumoto (Japoni-

Tsukubos universiteto prof. Seiji Kojima, prof. Jonas Grigas ir Iwaki Meiseiuniversiteto rektorius prof. Masaki Takashige

Ádomûs faktai�Struèio akis didesnë uþ josmegenis.�Auksinio karoso atmintiestrukmë – 3 sekundës.�Neámanoma nusièiaudë-ti atmerktomis akimis.�Australijos þenkle pavaiz-duoti kengûra ir strutis emu,nes jie neina atbulomis.�Katës skleidþia per 100 rû-ðiø garsø, ðunys – tik 10.�Jokio popieriaus lapo ne-ámanoma sulankstyti dau-giau kaip 7 kartus.�Ryte geriau paþadins nekava, o obuolys.

�Þemë – vienintelë plane-ta, kuri nebuvo pavadintasenovës graikø dievo vardu.�Venera – vienintelë plane-ta, kuri sukasi pagal laikro-dþio rodyklæ.�Didþiausias agurotis svë-rë 188 kilogramus, o di-dþiausias kopûstas – 72 ki-logramus.�Seniausia pasaulio dar-þovë – pupelë.�Ið visø vaisiø daugiausiakalorijø turi avokada.�Kvailiausias prijaukintasgyvûnas buvo kalakutas.


mo Japonijojemo Japonijojeir daugiau kaip 50 mokslo institutø ir la-boratorijø. Jie iðsidëstæ Tsukubos kalnopapëdëje apie 60 km nuo Tokijo.

Daugiau nei prieð 1200 metø Japo-nijoje buvo surinkta pirmoji eilëraðèiø ko-lekcija, þinoma Manyoshu vardu. Tai 25poemos apie Tsukubos kalnà. Jos ádo-miai apdainuoja tai, kaip Tsukubos kal-no papëdëje atsirado daug þmoniø ir su-kûrë savitàjà kultûrà.

XXI a. pradþioje Tsukuba vël labaitraukia pasaulio dëmesá. Èia dirba 15tûkst. aukðèiausios kvalifikacijos specia-listø ir kuria naujàjà Japonijos ir pasauliokultûrà, nes mokslas yra tvirèiausia kul-tûros medþio ðaka. 1985 m. Tsukubojevyko pasaulinë EXPO paroda, kurioje te-ko lankytis ir kuri stebino mokslo atradi-mais. Dabar Tsukuba traukia viso pasau-lio þmones pasidalyti þiniomis.

Vienas svarbiausiø traukos centrø yraTsukubos universitetas, turintis tris No-belio premijos laureatus. Jis buvo ákur-tas 1976 m. turint tikslà laisvai keistis fun-damentiniø ir taikomøjø moksliniø tyrimørezultatais su Japonijos mokslo institutøir viso pasaulio akademine bendruome-ne. Glaudþiai bendradarbiaujant univer-sitetui su mokslo ástaigomis ugdomas Ja-ponijos merginø ir vaikinø kûrybinis pro-tas ir þmoniðkosios savybës. AnksèiauJaponijos universitetai buvo gana siau-ros specializacijos, buvo jauèiama mo-kymo ir moksliniø tyrimø stagnacija beiatitrûkimas nuo visuomenës. Tsukubosuniversitetas yra atviras visiems Japoni-joje ir pasaulyje. Jis glaudþiai bendrauja

su pasaulio universitetais. Su juo ben-draujame ir mes, Vilniaus universiteto fi-zikai, turime bendrø moksliniø darbø.

Á simpoziumà ið Vilniaus universitetonuvykome keturiese – Fizikos fakultetodekanas prof. Jûras Banys, doc. Vytau-tas Samulionis, dr. Rièardas Sobiestijans-kas (Japonijoje dirbæs daugiau nei me-tus) ir ðiø eiluèiø autorius – jau ðeðtàjá kar-tà. Daugelá metø esu ðio simpoziumo or-ganizacinio komiteto narys. Simpoziumedalyvavo 10 ðaliø atstovai, tarp jø Kini-jos, Tailando, Pietø Korëjos. Buvo pateikti83 þodiniai praneðimai (ið jø 23 kviesti-niai) ir 64 stendiniai praneðimai apie ávai-riausius feroelektros reiðkinius, jø tyrimus,naudojant visus fizikos metodus, ir prak-tinius taikymus elektronikos, nanoelektro-nikos, optoelektronikos, akustoelektroni-kos ir telekomunikacijø priemonëse.

Iš Vilniaus universiteto buvo pateikti8 praneðimai. Að kviestiniame praneði-me kalbëjau apie feroelektrikø Rentge-no fotoelektroninæ spektroskopijà, prof.J.Banys – apie dipoliø relaksacijos truk-miø pasiskirstymà feroelektrinëje kerami-koje ir kristaluose, doc. V.Samulionis –apie faziniø virsmø ultragarsinius tyrimus,o dr. R.Sobiestijanskas – apie protoniniølaidininkø tyrimus.

Simpoziumà suorganizavo Tsukubosuniversiteto profesorius Seiji Kojima, ku-ris prieð ketverius metus buvo mano sve-èias Vilniuje kartu su Iwaki Meisei univer-siteto rektoriumi profesoriumi Masaki Ta-kashige, Wasedos universiteto profesoriu-mi Wataru Kinase ir kitais. Todël buvomepagarbiai priimti ir Japonijoje.

Po simpoziumo dienà praleidome To-kijyje, dar kartà pasivaikðèiojome prie Im-peratoriaus rûmø, pasigroþëjome þemësdrebëjimams atspariais Ðindþuku dango-

raiþiais ir Tokiju nuo dangoraiþio stogo,ðventyklomis ir kitais japoniðkosios kul-tûros elementais.

Poilsio dienà Iwaki Meisei universitetorektorius Masaki Takashige su þmona Emiatvyko á Tsukubà ir nusiveþë mane paro-dyti Fukushimos prefektûros groþio – Ra-miojo vandenyno pakrantes, kalnus, upesir eþerus.Viena ið Fukushimos áþymybiøyra jûrø muziejus. Jis pastatytas ten, kursusitinka dvi vandenynø srovës – stipri ðal-toji Oyashio srovë, neðanti Ohotsko ir Be-ringo jûrø planktonà ir já lydinèius stam-bius vandenyno gyvûnus, ir ðiltoji Kuros-hio srovë, turtinga ðiltøjø vandenø gyvû-nijos. Todël ðis áspûdingo dydþio jûrø mu-ziejus ávairiais poþiûriais paaiðkina vande-nynø paslaptis, gyvûnø evoliucijà bei at-skleidþia þmonijos ir mûsø planetos ateitáper gamtos ir þmoniø tarpusavio ryðá.

Netoli jûrø muziejaus esantis resto-ranas maitina tik gyvais (nevirtais, nekep-tais) jûrø produktais. Nors ne kartà esutokiø valgæs, taèiau jûrø eþius valgiau pir-mà kartà. Jie áspûdá padaro net geramskrandþiui. Maloniai pabendravome surestorano ðeimininke.

Kita Fukushimos þymi vieta yra Oka-kuros Tenshin (1862–1913) namas-me-no muziejus, stovintis ant Ramiojo van-denyno pakrantës uolos. Okakura Tens-hin Tokijo universitete studijavo politikàir ekonomikà, vadovavo ðalies ðvietimosistemai, tyrinëjo Japonijos, Indijos ir Ki-nijos ðventyklas ir menà, keliavo po Ame-rikà ir visà laikà darë didelæ átakà Japoni-jos menui ir kultûrai. Jis tapo dailininku irpieðë daugiausia moteris nacionaliniaisrûbais. Jis suformavo poþiûrá á nuolan-kios, kantriai laukianèios vyro ilgais þie-mos ar rudens vakarais moters groþá, ku-ris gyvas iki ðiol.

iniai ir tikimybiniai skaièiø teorijos metodai“, skirta prof. Jono Kubiliaus 85-meèiui

ja), P.Varbenecas (Ukraina).Lietuvai atstovavo profeso-riai J.Kubilius, A.Dubickas,A.Laurinèikas, E.Manstavi-èius ir gausus prof. J.Kubi-liaus mokiniø bei jø mokiniøbûrys.

Konferencijos dalyviaipasikeitë naujausiais rezul-tatais ir iðkëlë naujas proble-mas, aplankë Klaipëdos is-torines vietas, groþëjosi Ne-ringos gamtos paminklais.

Doc. Gintautas

MISEVIÈIUSVilniaus universitetas


Kas lemia poþeminio vandenskokybæ?

Poþeminis vanduo – vienintelis gel-miø turtas, kuris naudojamas ne maþë-ja, bet didëja. Mat jis nuolat atsinaujina irpasipildo atmosferos krituliais, kurie perilgus deðimtmeèius, ðimtmeèius ar nettûkstantmeèius pasiekia ir giliausius po-þeminio vandens sluoksnius, pakeliui tir-pindami ðiø sluoksniø uolienas. Taigi kuoilgiau vanduo cirkuliuoja poþemyje ir kuotoliau jis nukeliauja, tuo labiau pasikei-èia jo cheminë sudëtis. Supaprastinusðiuos gana sudëtingus pokyèius, galimatvirtinti, kad labai seniai ir giliai á poþemápatekæs vanduo paprastai yra stipriai mi-

Habil. dr.Algirdas KLIMAS

Algirdas KLIMAS(g. 1939 m.) – hidro-geologas, habilituo-tas gamtos mokslødaktaras. Baigæs1962 m. Vilniaus uni-versitetà, dirbo Vil-niaus hidrogeologi-jos ekspedicijoje,nuo 1995 m. – UAB„Vilniaus hidrogeolo-gija“, nuo 1997 m. dar ir dësto Vil-niaus universitete. Lietuvos naciona-linio geologø komiteto sekretorius(1991–2004 m.), Tarptautinës hidro-geologø asociacijos, Amerikos hid-rologijos instituto ir Ðiaurës ðaliø hid-rologijos asociacijos narys. Yra mo-nografijø „Lietuvos geologija“ (1994m.), „Organinë medþiaga Lietuvospoþeminiame vandenyje“ (2003 m.,anglø k.), „Lietuvos Þemës gelmiøraida ir iðtekliai“ (2004 m.) bendra-autoris, vadovëlio aukðtosioms mo-kykloms „Geriamojo vandens hidro-geochemija“ (2003 m.), knygos„Vandens kokybë Lietuvos vanden-vietëse“ (2006 m.) autorius. Lietuvosir uþsienio leidiniuose yra paskelbæsper 250 moksliniø ir mokslo popu-liarinimo straipsniø. MG raðo nuo1987 metø.

Lietuvos vandens tiekëjø asociacijos uþsakymu

A.Klimo paraðytoje ir 2006 m. iðëjusioje ið spaudos

beveik 500 p. knygoje „Vandens kokybë Lietuvosvandenvietëse“ parodyta poþeminio vandens koky-bës ávairovë vandenvietëse, atskleidþiamos tos ávai-

rovës atsiradimo prieþastys, apraðytas poþeminio

vandens virsmo geriamuoju vandeniu kelias nuo van-denvieèiø iki èiaupo vartotojø namuose. Iðryðkintosspræstinos poþeminio vandens kokybës gerinimo ir

apsaugos problemos, siûlomi jø sprendimo bûdai.Straipsnis MG parašytas remiantis šia knyga.

Lietuva – viena ið nedaugelio Europos, o ir pasaulio ðaliø, kuriø gyventojai geria tik poþeminá vandená.Taip yra visø pirma todël, kad mûsø ðalyje gausu poþeminio vandens iðtekliø – ne be reikalo kaþkas

pavadino Lietuvà vandens Kuveitu. Mat tam palankios mûsø kraðto klimatinës ir geologinës sàlygos.Taèiau apsisprendþiant dël geriamojo vandens ðaltiniø svarbu buvo ir tai, kad poþeminis vanduo,

palyginti su pavirðiniu, turi daugelá pranaðumø – jo kokybë daþniausiai yra geresnë, jis palyginti geraiapsaugotas nuo tarðos, ypaè paèios pavojingiausios – mikrobinës, jo yra beveik visur. Þinoma, hidrogeo-logams teko gerokai padirbëti tuos iðteklius þvalgant, o vandens tiekëjams – panaudojant. Mat soviet-

meèiu iðtekliø kiekis buvo svarbiausias dalykas, vandens kokybei buvo skiriama daug maþiau dëmesio.Taèiau dabar ðis poþiûris kardinaliai pasikeitë, svarbiausiu dalyku tapo vandens kokybë. Na, o ta

kokybë dël ávairiausiø gamtiniø ir su þmogaus veikla susijusiø prieþasèiø Lietuvos miestø vandenvietëse yra gana ávairi, o kai kur ir nelabai gera.

minæ bûklæ pakeièia þmogaus ûkinë veik-la ir jos padariniai, ypaè poþeminio van-dens eksploatacija ir jo tarða, tarðiø me-dþiagø pokyèiai poþemyje. Þinoma, tar-ðai patekti á poþemá ir nukeliauti iki van-denvieèiø reikia nemaþai laiko. Taèiau po-þeminio vandens eksploatacija net kelisar keliolika kartø paspartina jo cirkuliaci-jos greitá, todël vandenvietëse poþemi-nio vandens cheminë sudëtis gali pasi-keisti daug sparèiau nei neeksploatuo-jamuose telkiniuose. Greièiausiai ji pa-kinta, kai gëlas vanduo kontaktuoja sumineralizuotu vandeniu, glûdinèiu tamepaèiame eksploatuojamame ar gretima-me vandeningajame sluoksnyje. Ganagreitai poþeminio vandens kokybë kinta

Principinë poþeminio vandenscheminës sudëties formavimosi in-tensyvios eksploatacijos ir tarðos sà-lygomis schema: 1 – smëlis; 2 – prie-smëlis, priemolis; 3 – molis; 4 – klin-tis; 5 – dolomitas; 6 – tektoniniai lû-þiai; 7 – gruntinio vandens lygis; 8 –tarpsluoksniø vandens lygis; 9 – gë-lo vandens zonos riba; 10 – uþterð-tas ar mineralizuotas vanduo; 11 –poþeminio vandens judëjimo kryp-tis; 12 – vandenvietë, græþinys; A –aeracijos zona, B – gruntinis van-duo, C – subspûdinis tarpsluoksniøvanduo, D – spûdinis tarpsluoksniøvanduo

neralizuotas, o kà tik á já átekëjæs – gëlas.Todël antikos mokslininkas Aristotelis bu-vo visiðkai teisus tvirtindamas, kad „van-duo yra toks, kokios yra uolienos, kurio-mis jis teka“.

Dar labiau poþeminio vandens che-

tose vandenvietëse, kurias maitina ðaliaesantys pavirðinio vandens ðaltiniai –upës, kanalai ir pan. Be to, kitokios che-minës sudëties poþeminis ar pavirðinisvanduo, patekæs á eksploatuojamàsluoksná, suþadina jame ávairius chemi-nius ir biocheminius procesus.

Taigi galima tvirtinti, kad poþeminiovandens kokybë yra gana sudëtingø

gamtiniø ir antropogeniniø veiksniø, pro-cesø, sàveikaujanèiø tam tikroje aplinkojeir su ta aplinka, padarinys.

Poþeminio vandens kokybë Lietuvosvandenvietëse

Galima ið karto pasakyti, kad apskri-tai poþeminio vandens kokybë Lietuvosmiestø vandenvietëse yra gana gera, nesdaugumai jø vietas parinko hidrogeolo-gai, kartais ilgai ieðkojæ geriausios vie-tos. Deja, net mûsø vandeningame krað-te yra vietø, kur ne tik gero – bet kokiopoþeminio vandens maþa arba visai në-ra. Antra vertus, kai kurios, ypaè maþes-

Vandens kokyb


padidëjæs nitratø kiekiseksploatuojamame van-denyje. Tipiniais pavyz-dþiais galëtø bûti Varë-nos, Lentvario vanden-vietës. Tarðos pëdsakøaptinkama ir kai kurioseatviresnëse Vilniaus,Kauno vandenvietëse.

Prognozës

Vandenvieèiø eks-ploatacijos metu poþe-minio vandens kokybëdaugiau ar maþiau kin-

nës, vandenvietës yra atsiradusios, gali-ma sakyti, stichiðkai, daþniausiai ðaliavartotojo, pavyzdþiui, jo kieme, miestocentre ir pan., todël jose sunku iðsaugo-ti gerà poþeminio vandens kokybæ.

Taèiau poþeminio vandens kokybëvandenvietëse labiausiai priklauso nuoto, kokius vandeninguosius sluoksnius– uþdarus ar atvirus – jos eksploatuoja.Mat tik visai uþdarus sluoksnius eksplo-

atuojanèiose vandenvietëse gaunamovandens kokybei jokios átakos nedaro tosvandenvietës aplinkos bûklë. Taèiau Lie-tuvoje tokiø vandenvieèiø yra tik 25 ið 260detaliau tyrinëtø. Kiek daugiau kaip 100ið jø eksploatuoja pusiau uþdarus (uþda-resnius ar atviresnius) sluoksnius, o 20poþeminis vanduo gaunamas ið visai at-virø vandeningøjø sluoksniø.

Vandens kokybë vandenvietëse ge-rokai priklauso ir nuo jø debito, o tie de-bitai Lietuvoje, per keliasdeðimt metø pa-siekæ áspûdingus maksimumus, per pas-taràjá deðimtmetá sumaþëjo daugiau kaiptris kartus. Visa tai darë ir tebedaro vie-nokià ar kitokià átakà ðalies vandenvietë-se gaunamo vandens kokybei.

Visiðkai ar beveik visiðkai uþdarus,daþniausiai labai giliai, 200 m ir daugiaugylyje slûgsanèius vandeninguosiussluoksnius eksploatuojanèios vanden-vietës yra susibûrusios daugiausiai Va-karø Lietuvoje, Þemaitijoje (Klaipëda, Pa-langa, Kretinga, ið dalies Telðiai, Ðiau-liai). Vandens kokybë ðiose vandenvie-tëse pirmiausia priklauso nuo gëlo ir mi-neralizuoto vandens paplitimo eksplo-atuojamuose ir gretimuose sluoksniuo-se, to vandens maiðymosi proporcijøvandenvietëse. Jose lëtai, taèiau beveiknepaliaujamai didëja poþeminio van-dens mineralizacija, kietumas, sulfatø irchloridø koncentracija jame. Antroji van-dens kokybës prastëjimo ðiose vanden-vietëse prieþastis – tam tikrø mikroorga-nizmø, prisitaikiusiø gyventi giliuose, uþ-daruose vandeninguosiuose sluoks-niuose, gyvybinë veikla. Ðie mikroorga-nizmai uþdaruose vandeninguosiuosesluoksniuose, kuriuose nëra deguonies,ið sulfatø gamina sieros vandenilá, gau-sina amonio ir reguliuoja geleþies kiekápoþeminiame vandenyje. Vien su geo-logine giliøjø Vakarø Lietuvos vandenin-gøjø sluoksniø specifika yra susijusi fluo-ridø problema.

okybë Lietuvosvandenvietëse Pusiau uþdarus vande-

ninguosius sluoksniuseksploatuojanèiose van-

denvietëse dar veikia tie pa-tys gamtiniai veiksniai, kaip ir uþdarussluoksnius eksploatuojanèiose vanden-vietëse. Todël ir jose gaunamo poþemi-nio vandens kokybæ daþniausiai gadinatuose ar gretimuose sluoksniuose esan-tis mineralizuotas vanduo. Taèiau tuosjau ne visai uþdarus eksploatuojamussluoksnius, suprantama, nuolat papildoseklesniø sluoksniø vanduo, kuris pa-prastai yra gëlesnis, bet ir daugiau ar ma-þiau uþterðtas. Þinoma, sunkdamasis ikigilesniø sluoksniø, tas uþterðtas vanduogerokai iðsivalo, todël jø uþterðti negali.Mat dauguma tarðiø medþiagø yra mais-to ir energijos ðaltinis poþeminio vandenssluoksniuose gyvenantiems mikroorga-nizmams, kurie tas tarðias medþiagas su-ardo. Bet tada gilesniø sluoksniø van-dens kokybæ gali gadinti tø suirusiø tar-ðiø medþiagø likuèiai. Geriausiai þinomaspavyzdys – tam tikri mikroorganizmai po-þemyje sunaikina nitratus, atimdami ið jødeguoná. Bet ðio proceso metu dalis nit-ratø azoto yra paverèiama amoniu, kurisgali sugadinti vandenruoðos metu chlo-ruojamo vandens kokybæ. Dël deguoniesstokos poþeminiame vandenyje imakauptis geleþis, manganas, neoksiduo-ta organinë medþiaga, jame vëlgi atsi-randa sieros vandenilio. Tokiø nepagei-dautinø poþeminio vandens kokybës po-kyèiø pastebëta kai kuriose Ðiauliø van-denvietëse, Panevëþyje, Këdainiuose beikai kuriuose kituose Vidurio Lietuvosmiestuose.

Atvirus vandeninguosius sluoksniuseksploatuojanèiose vandenvietëse poþe-minio vandens cheminæ sudëtá pirmiau-sia lemia gamtinës klimatinës sàlygos –krituliai ir tø sluoksniø ryðiai su pavirðiniuvandeniu, o paskui – tø vandenvieèiø ap-linkos bûklë. Todël ðiose vandenvietëseeksploatuojamas poþeminis vanduo daþ-niausiai yra itin gëlas, bet beveik visadaturi ryðkesniø ar maþiau ryðkiø tarðos po-þymiø. Bûdingiausias ið tokiø poþymiø –

Sûraus vandens intruzijos fronto padëtis Klaipëdosvandenvietëse ávairiais metais

Nitratø koncentracija(mg/l) gruntiniame vandenyje Varënoje

ta: reèiau – gerëja, daþniau – blogëja. Jàblogina tarða ir mineralizuoto vandensprietaka, o tais retais atvejais gerina gë-lesnio, daugiau deguonies turinèio van-dens prietaka ið virðaus. Dabar hidroge-

ologai gali gana patikimai prognozuotivisus tokius poþeminio vandens kokybëspokyèius vandenvietëse.

Dël pirmosios prieþasties – stipriai mi-neralizuoto vandens prietakos á eksplo-atuojamus gëlo vandens sluoksnius – jauðiandien kai kuriuose ðalies miestuose,pavyzdþiui, Klaipëdoje (II vandenvietë),Ðiauliuose (IV vandenvietë), Joniðkyje iðpoþemio siurbiamas vanduo neatitinkalabai grieþtø naujosios higienos normos,parengtos pagal ES direktyvas, reikala-vimø dël geriamojo vandens kokybës.Dar keliuose miestuose taip gali atsitiktinetolimoje ateityje. Pasaulinë praktika ro-do, o ir mûsø hidrogeologai tai þino, jogpadidëjusios mineralizacijos gilesniøsluoksniø vandens ásiterpimas á gëlo, tin-kamo gerti poþeminio vandens sluoks-nius yra lëtas, bet tik vienos krypties pro-cesas, t.y. jis gali tik ðiek tiek sulëtëti, su-maþëjus vandens naudojimui, bet ir vëlpaspartëti tam naudojimui padidëjus.Ðioms permainoms reikia ið anksto ruoð-tis, ieðkoti alternatyvø probleminëms van-denvietëms.

Kaip vertinti tarðos átakà poþeminiovandens iðtekliams? Ne tik nespecialis-tai, bet ir maþiau patyræ hidrogeologai ga- �


na daþnai nemato esminio skirtumo tarppavirðinio ir poþeminio vandens tarðos: iðpirmo þvilgsnio atrodo, kad poþeminá van-dená tik kiek sunkiau uþterðti nei pavirðiná.Taèiau ðios problemos atidesni tyrimai ro-do, kad tik labai retais atvejais net ir paly-ginti negiliai slûgsanèius poþeminio van-dens sluoksnius pasiekia tos paèios tar-ðios medþiagos, kuriø yra ir þemës pavir-ðiuje. Taip gali atsitikti nebent tik labai in-tensyvios poþeminio vandens tarðos þidi-niuose – filtracijos ar srutø laistymo lau-kuose. Taèiau ir èia poþeminá vandená pa-prastai pasiekia jau pasikeitusi tarða: pa-vyzdþiui, nuotëkose ir srutose azotas pa-prastai áeina á amonio ar amoniako sudë-tá, o net po tokiais tarðos þidiniais grunti-nio vandens sluoksniuose jau randamelabai nedaug amonio ir labai daug ið josusidariusiø nitratø. Na, o dar gilesniuo-se sluoksniuose ir tarðos þidiniuose ir tønitratø nebëra. Taèiau negalima sakyti,kad tarða á juos visai nepateko ar dël savi-valos, degradacijos procesø ið jos niekoneliko: tyrimai rodo, kad tokiuose terðia-muose net gana giliuose sluoksniuose,slûgsanèiuose 100–150 m gylyje, dël pa-sikeitusios hidrogeocheminës aplinkosvël ima kauptis amonis, neoksiduota or-ganinë medþiaga, kurios kieká rodo per-manganato ir bichromato indeksai, terðia-mame tarpsluoksniø vandenyje gausëjageleþies ir mangano, jis gerokai paðarmë-ja, pradeda dvokti sieros vandeniliu, o blo-giausiu atveju ið uþterðto sluoksnio imasklisti pelkiø dujos – metanas.

Nuo poþeminio iki geriamojovandens

Ið poþemio paimtas, þalias vanduo neið karto tampa geriamuoju, nes tik labairetais atvejais jo kokybë atitinka higienosnormos HN 24:2003 reikalavimus. Todëlpoþeminis vanduo ruoðiamas. Paruoðtasvanduo kaupiamas rezervuaruose, opaskui jis gana toli ir ilgai keliauja pasvartotojus vamzdynais, kuriuose jo che-minë sudëtis toliau keièiasi. Tikru geria-muoju vandeniu jis tampa tada, kai savobute atsukame èiaupà.

Poþeminio vandens kokybei pagerin-ti Lietuvoje daþniausiai pakanka ið jo pa-ðalinti geleþies ir mangano, daug reèiau– sieros vandenilio ir kitø sulfidø pertekliø.Be to, vengiant bakteriologinës vandensir ypaè vamzdynø tarðos ruoðiamas van-duo yra dezinfekuojamas – chloruojamas.

Faktø analizë rodo, kad uþdarus van-deninguosius sluoksnius eksploatuojan-èiose vandenvietëse daþniausiai reikiaspræsti dideliø ir labai dideliø geleþies,mangano, reèiau – sieros vandenilio, ne-oksiduotos organinës medþiagos ir amo-nio koncentracijø maþinimo problemas,o atvirose vandenvietëse daþniausiai su-

siduriama su antropogeninës tarðos ke-liamomis problemomis, kuriø svarbiausirodikliai yra nitratai. Tiesa, nitratø koncen-tracija dar niekur ðalies vandenvietësenebuvo pasiekusi kritinæ ribà (50 mg/l).

Kol kas kai kuriose vandenvietëse te-beveikia senieji geleþies (ir mangano)pertekliaus ðalinimo ið geriamojo van-dens árenginiai, kurie, deja, daþniausiainëra pakankamai efektyvûs. Taèiau pas-taraisiais metais labai sparèiais tempaisstatomi nauji, modernûs ðios paskirtiesárenginiai, kardinaliai iðsprendþiantys ðiàproblemà.

Pavyzdþiui, Vilniaus Naujininkø rajo-nà geriamuoju vandeniu aprûpinanti Pa-giriø vandenvietë ilgokai tiekë labai ge-leþingà, drumstà vandená, kurio kokybëdar gerokai pablogëdavo vamzdyne, sie-kianèiame vandenruoðos árenginius Kir-timuose. Taèiau 2001 m. viduryje Kirti-muose ëmë veikti modernûs geleþies ða-linimo árengimai, vartotojams tiekiamovandens kokybë tapo labai gera.

Ðiuolaikiniai sulfidø ðalinimo ið ruoðia-mo vandens árenginiai neseniai pradëjoveikti Klaipëdos I–II vandenvietëse, o ðiomiesto III vandenvietëje ádiegtas reagen-tinis organinës medþiagos ðalinimo ið ge-riamojo vandens ir jo spalvingumo ma-þinimo metodas. Taèiau vandentiekio sto-tyse organinës medþiagos turinèio van-dens chloravimas susijæs su toksiniø jun-giniø – trihalometanø (THM) arba halo-formø – susidarymu. Tiesa, kol kas tikKlaipëdos III vandenvietëje THM koncen-tracija ruoðtame vandenyje kartais ver-èia susirûpinti.

Dalis geriamojo vandens kokybësproblemø mûsø miestuose, kaip ir visurkitur pasaulyje, atsiranda pakeliui pasvartotojà, t. y. vamzdyne. Visø pirma takokybë gerokai pakinta (daþniausiai pa-blogëja) vandentiekio vamzdynuose dëljø deguoninës ir vandenilinës korozijos.Jos galima iðvengti klojant naujus vamz-dynus ið inertiniø medþiagø ar paden-giant senus vamzdynus ið vidaus anti-korozine danga. Visa tai Lietuvos mies-tuose jau daroma.

Kadangi poþeminiame, ypaè tarps-luoksniø vandenyje neretai yra daugokaamonio, dël chloravimo tokiame vande-

nyje atsiranda toksiniø azoto junginiø –nitritø ir chloraminø, gadinanèiø vandensjuslines savybes – skoná ir kvapà. Ðiø pro-blemø padaugëjo vandens chloravimuipradëjus naudoti itin stipriai veikianèiàdezinfekcinæ medþiagà – natrio hipoch-lorità. Kai kuriose vandenvietëse atliktøtyrimø rezultatai rodo, kad toká vandenáreikia chloruoti itin atsargiai.

Kartais vartotojø dar netenkina van-dens ið èiaupo kokybë. Vis dëlto net iratrodantá ne itin skanø ðá vandená ðian-dien Lietuvoje daug saugiau ir sveikiaugerti nei ðulinio ar ðaltinio vandená, o kaikada – net ir vandená ið butelio.

Pabaigai

Daugiameèiø tyrimø rezultatai rodo,kad Lietuvoje bent jau kol kas turime ge-rokai daugiau gero, tinkamo gerti poþe-minio vandens nei prasto. Prognozës ro-do, kad dideliø problemø neturëtø kilti irateityje. Ir vis dëlto nusiraminti ir niekonedaryti negalima bent jau dël dviejøprieþasèiø. Pirma, gëlo, tinkamo gertivandens sluoksnis Lietuvoje visai plonas,todël eksploatuojamame gëlame vande-nyje beveik visada yra didesnë ar ma-þesnë priemaiða ið giliau kylanèio, padi-dëjusios mineralizacijos vandens. Vadi-nasi, toli graþu ne visur galima imti to gë-lo vandens tiek, kiek nori. Antra, á eks-ploatuojamus gëlo vandens sluoksniusið virðaus nuolat teka didesni ar maþesnikiekiai daþniausiai uþterðto gruntinio irpaviršinio vandens.

Taèiau dauguma poþeminiame van-denyje aptinkamø tarðos rodikliø nepri-klauso higienos normø grieþtai reglamen-tuojamø toksiniø rodikliø grupei, o pas-tarøjø koncentracijos vandenvietëse nie-kur nevirðija leidþiamø ribø. Todël, regis,galima padaryti paradoksalià iðvadà: pa-grindinius geriamojo vandens sluoksniusterðti bent jau ligi tam tikrø ribø – kol tok-siniø rodikliø vertës juose taps ribinës –galima. O jeigu jos tokios nebus nieka-da? Mat ir naujausios ES direktyvos, ne-darydamos ið esmës jokio skirtumo tarpEuropoje (ir pasaulyje) daugiausiai var-tojamo gerti pavirðinio ir poþeminio van-dens, kalba tik apie tiesioginæ poþeminiovandens tarðà toksinëmis medþiagomis

Metai Rodiklis Dimen- Norma* Rodikliø vertës vandenyje

sija vanden- prieš van- po vanden-

vietëje denruošà ruošosiki 2001 Fe mg/l 0,2 0,72 2,2 1,5

Mn mg/l 0,05 0,014 0,12 0,08

Drumstumas DV** 4 2,2 5 4

2005 Fe mg/l 0,2 0,8 1,42 0,01

Mn mg/l 0,05 0,015 0,02 0,01

Drumstumas DV** 4 2,5 1,85 0,1

* - pagal HN 24:203; ** - drumstumo vienetai

Vandenruoðos árenginiø darbo efektyvumas Pagiriø-Kirtimø (Vilnius) vandens tiekimo sistemoje

�


ir nieko nesako apie antrinius tokios tar-ðos padarinius. Bet ðia proga derëtø pri-siminti, jog jau antikos filosofai sakë, kadmes tiriame tik tai, kà þinome, o ko neþi-nome – netiriame. Juk poþemio tarðosprocesus dar tik pradedame suprasti ...

Pagaliau net jeigu þinoma geriamojovandens sluoksniø tarða nesiekia leidþia-mø ribø, ar vartotojui tai priimtina? Að daþ-nai plaèiajai visuomenei skirtose paskai-

Rugsëjo 6–9 dienomis Lenkijoje, ka-raliðkajame Krokuvos mieste, moksloistorijos tyrëjai buvo susirinkæ á jau tra-dicine tampanèià Europos mokslo is-torikø bendrijos antràjà tarptautinæ kon-ferencijà. Ðákart jos ðûkis buvo „Globa-lus ir Lokalus paþinimo sandai: moks-lo istorija ir Europos kultûrø integraci-ja“. Pirmoji tokia konferencija ávyko2004 m. Mastrichte tema „Mokslas Eu-ropoje – Europa moksle: 1500–2000“.Konferencijos renginiai vyko Lenkijosmokslø akademijoje ir Krokuvos Jogai-los universitete. Per 230 mokslininkø ið26 Europos ðaliø, taip pat JAV, Kana-dos, Brazilijos, Meksikos, Australijos irIzraelio savo praneðimus jungë seno-jo þemyno mokslo istorijos ir kultûrosintegracijos problemos gija. Tokià tur-tingà konferencijos programà sudarërytiniai plenariniai posëdþiai bei prieð-pietinës ir popietinës sekcijø sesijos.Pastarosios buvo iðdëstytos net per 20tematikø. Ádomesnës jø: „Astronomijos

tas, apibendrinæs ávairius mokslo isto-rijos vadovëlius ir þodynus, parodë bri-tø, prancûzø, vokieèiø, italø, rusø pa-teikiamas skirtingas versijas. Dëmesiosulaukë ir kiti praneðimai. Kitas lenkøprofesorius Ryszardas J.Gryglewskiskalbëjo apie „Medicinos ir chemijoskryþkeles XX amþiuje“. Italø profeso-rius Guilianas Pancaldis ið Bolonijospristatë ankstyvàjá Viktorijos laikotarpá,t.y. „Literatûriná pasaulá pereinamuojulaikotarpiu: Williamà Thomsonà ir gam-tos filosofijà (pagal bylà 1850)“. Vokie-èiø profesorius Eberhardas Knobloc-kas parodë Alexanderá von Humbold-tà kaip tyrinëtojà ir mokslininkà. Nau-jas perspektyvas mokslo istorijai Eu-ropos ðvietime ir mokyme këlë pran-cûzø profesorius Claude Debru.

Konferencijoje keturi praneðëjai bu-vo ið Lietuvos. Profesorius JuozasA.Krikðtopaitis drauge su mûsø ðalyjeþinomu mokslininku prof. RomualduÐviedriu ið JAV parengë aktualø prane-ðimà „Mokslo istorijos magistro progra-ma – perkëlimas ir pritaikymas: Lietuvosatvejis“. Dr.Þibartas J.Jackûnas aptarëpasaulio paþinimo dichotomijos raiðkosypatybes sociokultûriniame kontekste.Dr. Aurika Rièkienë pristatë du Lietuvostarptautinius laimëjimus eksperimenti-nës botanikos moksle XX a., o ðiø eilu-èiø autorius supaþindino su matemati-kos istorija ir studijomis Lietuvos uni-versitete 1920–1940 metais.

Be to, reikðmingas buvo prof.R.Ðviedrio ið Niujorko politechnikosuniversiteto praneðimas apie K.Sime-navièiaus 1650 m. sukurtà skaièiuotu-và svoriui perskaièiuoti. Ðis praneði-mas bylojo apie senøjø laikø Lietuvosmokslo vyro indëlá á Europos mokslolobynà, o apskritai tyrëjai, atstovavæmûsø ðaliai, paliudijo plëtojamusmokslo istorijos tyrimus Lietuvoje.

tose pateikiu toká kiek vulgarø pavyzdá:jeigu á statinæ ðvaraus geriamojo vandensápilsime stiklinæ srutø, beveik garantuo-ju, kad jokia laboratorija tokios tarðos netneaptiks. Bet ar norësime toká vandenágerti? O juk miestuose veikianèiø van-denvieèiø surinktame vandenyje srutøpriemaiða gali bûti ir gerokai didesnë neistiklinë...

Todël manau, kad vieninteliu mûsø tu-

rimu geriamojo vandens ðaltiniu – poþe-miniu vandeniu – turime rûpintis nuolat.Já reikia saugoti nuo tarðos, ir pirmiausiaten, kur tà vandená imame, t. y. vanden-vietëse ir jø apsaugos zonose. Bûtina re-guliariai stebëti, vertinti ir prognozuoti ðiovandens kiekybinæ ir kokybinæ bûklæ, im-tis visø reikiamø priemoniø jai gerinti. Ta-da poþeminio vandens versmes dràsiaigalësime vadinti skaidriomis.

istorija vëlyvaisiais viduramþiais ir anks-tyvuoju moderniuoju laikotarpiu“, „Bo-tanikos sodai ir jø dinamika globaliu irlokaliu aspektu“, „Svoriai ir matai: pir-moji integracija Europoje?“, „Pasauliofizika ir lokalûs tyrimai XX amþiuje“, „Po-litiðkai aktyvûs mokslininkai XX amþiu-je“, „Moksliniai ryðiai tarp Austrijos irLenkijos“, „Iberijos pasaulis ir moder-nusis mokslas: komparatyvioji per-spektyva“ ir kt.

Atskiros sekcijos buvo skirtos di-dþiøjø mokslininkø – M.Koperniko,G.Leibnico, M.Sklodowskos-Curie pa-likimo tyrimui. Be to, vyko simpoziu-mas, gvildenæs problemà „Mokslo is-torija ðvietime ir mokyme Europoje:kokios naujos perspektyvos?“

Plenariniuose posëdþiuose konfe-rencijos dalyvius sudomino jau pirmà-jà dienà skaitytas prof. AndrzejausK.Wroblewskio ið Varðuvos praneði-mas „Ar mes pasirengæ raðyti visiemspriimtinà mokslo istorijà?“ Prelegen-

II tarptautinëje Europos mokslo istorikøbendrijos konferencijoje Juozas BANIONIS

Bir

utë

s R

AIL

IEN

ËS

nu

otr.

Konferencijosdalyviai iðLietuvos prieJogailos universi-teto rûmø


FMI ákûrimas buvo ávykis, nuo kurioprasidëjo sparti fizikos ir matematikosmoksliniø tyrimø raida Lietuvos moksløakademijoje ir kuris apskritai stimuliavo jøplëtotæ Lietuvoje. Ið maþo keliolikos dar-buotojø Fizikos ir matematikos instituto,jam sparèiai augant ir dalinantis (pirma-sis atsiskyrë 1967 m. ákurtas Puslaidinin-kiø fizikos institutas), per 20 jo veiklos metø(1977 m. FMI buvo padalintas á du – Fizi-kos ir Matematikos ir kibernetikos – institu-tus) ilgainiui iðaugo visi buvæ akademiniaiLietuvos fizikos institutai ir dabartinis Ma-tematikos ir informatikos institutas. Prieð 20metø pasiekusiuose augimo virðûnæ, ðiuo-se institutuose dirbo apie 1,5 tûkstanèiodarbuotojø, tarp jø buvo nemaþai moksli-ninkø, ambicingai besireiðkusiø sàjunginë-se ir pasaulio mokslo arenose.

Taigi FMI ákûrimas buvo ávykis, turë-jæs didelës reikðmës mokslo Lietuvoje rai-dai. Taèiau ðiandien FMI vis labiau tols-tanèioje praeityje. Keièiantis mokslininkøkartoms, jis vis maþiau prisimenamaskaip labai reikðmingas ðiø mokslø raidosLietuvoje istorijos tarpsnis. Nors daug koapie já galima rasti ávairiais laikais iðleis-tose gan gausiose knygose apie institu-to kûrëjus akademikus Povilà Brazdþiû-nà ir Adolfà Jucá, kai kuriuose Mokslø aka-demijos leidiniuose ir kitur, – tai gan siau-rai paplitusi literatûra. Já primenanèiøstraipsneliø nëra net mûsø enciklopedi-jose – paskutinis buvo 1985 m. iðleista-me Tarybø Lietuvos Enciklopedijos I to-me. Neþadinama istorinë atmintis gresiavisiðku uþmirðimu, mokslo savo ðalyje is-toriniø ðaknø praradimu, susidaro sàly-gos veðëti mankurtizmui ir nihilizmui. Tadprisimenant FMI svarbu paþvelgti pir-miausia á jo pradþiø pradþià.

Patraukli pasirodë mintis panagrinëtiir instituto paskirties sampratos evoliuci-jos temà – kaip galinèià atvesti ið tø laikøá ðiuos laikus. Juk ðalia bendro suprati-mo, kad mokslo institutas yra moksloástaiga, kurioje dirbamas mokslinis dar-bas, fizikø suprantamo grieþèiau – kaipástaigos, kurioje atliekami moksliniai tyri-mai, yra ir konkretesnës mokslo institutopaskirties supratimas, kuris gali bûti la-bai ávairus – nuo valstybei atstovaujan-

Fizikos institutø pirmtako

penkiasdeðimtmetis

Prof. habil. dr.Kæstutis MAKARIÛNAS

Fizikos institutas

Prieð pusæ ðimto metø tikslieji ir gamtos mokslai Lietuvoje gyveno gan spartaus augimo ir daþnøreorganizavimø laikotarpá. Spartaus – sàlyginai, santykinio augimo, nes mokslo buvo dar labai

maþai. Augimà pirmiausia ribojo pasirengusiø moksliniam darbui þmoniø stoka. Paskui – labai kuklimaterialinë moksliniø tyrimø bazë. Mokslo ástaigø reorganizavimà lëmë sàjunginës ir vietinës mokslo

politikos derinys, átakingø mokslininkø iniciatyva. Vieno tokiø reorganizavimø metu Vilniuje buvoákurtas Mokslø akademijos Fizikos ir matematikos institutas (FMI) – pirmoji tokio profilio moksliniø

tyrimø ástaiga Lietuvos istorijoje. 2006 m. spalio 1 d. FMI ákûrimui suëjo 50 metø.

èiø institucijø iki atskirø visuomenës arinteresø grupiø ir net atskirø mokslo vi-suomenës individø supratimo, kuris ávai-riais laikais gali bûti gan skirtingas. FMIkûrimo laikotarpiu, argumentuojant tokioinstituto Lietuvoje reikalingumà, kuris ne-galëjo bûti ákurtas neaprobavus TSRSmokslø akademijai, neiðvengiamai tekoderinti ávairø FMI reikalingumo supratimà.

Bet prieð tai reikia paþvelgti á dar anks-tesnius laikus, pirmàjá pokario penkmetá.

Lietuvos MA institutø kûrimas ir reorga-nizacijos, vykusios paèiais pirmaisiais po-kario metais, visai nepalietë fizikos. Dëme-sys buvo sutelktas ðalies gamtiniø iðtekliøtyrimams, energijos ðaltiniams, statybi-nëms medþiagoms, þemës ûkiui ir kitomspraktiðkoms labiau neatidëliotinai plëtoti-noms sritims. Mokslininkø apskritai labaitrûko. Fizikø vos uþteko dëstyti aukðtosio-se mokyklose. Vienintelis fizikos profeso-rius Vilniuje buvo Vilniaus universiteto Eks-perimentinës fizikos katedros vedëjas Po-vilas Brazdþiûnas, iki l948 m. rugsëjo kartudirbæs ir Vilniaus pedagoginio instituto Fi-zikos ir matematikos fakulteto dekanu irBendrosios fizikos katedros profesoriumi.

1948 m. Kaune buvo suorganizuotasir ákurtas MA Technikos mokslø institutas(toliau TMI). Ar ne MA prezidento chemi-ko Juozo Matulio siûlymu buvo ásteigtasto instituto padalinys Vilniuje – Techninësfizikos poskyris. Prof. P. Brazdþiûnas ða-lia katedros vedëjo pareigø Vilniaus uni-versitete nuo 1948 m. spalio 1 d. buvopaskirtas dar ir to poskyrio vedëju.

TMI Techninës fizikos poskyris buvovisø bûsimøjø MA fizikos institutø pati pir-moji uþuomazga. Taèiau tarp pirmøjø jomoksliniø darbuotojø baigusiø fizikosmokslus dar nebuvo. Pirmieji jo darbuo-tojai buvo du inþinieriai: vakuuminës elek-tronikos specialistas Stanislavas Raðkov-skis, perëjæs á Techninës fizikos poskyráið Eksperimentinës medicinos instituto(vëliau, 1956 m., apgynæs TSRS MA Ra-diotechnikos ir elektronikos institute tech-

nikos mokslø kandidato disertacijà ið ant-rinës elektronø emisijos tyrimø), ir Sta-sys Blinstrubas, baigæs Paryþiaus aukð-tàjà elektros mokyklà, prieð karà dirbæsKlaipëdos ir Kauno radijo stoèiø inþinie-riumi ir virðininku (vëliau tapæs geofiziku).Tai lëmë ir pirmøjø tyrimø tematikos pa-sirinkimà. Poskyriui buvo paskirta porakambarëliø MA institutø pastate Kosciuð-kos gatvëje (Nr. 30), S. Raðkovskis ið Eks-perimentinës medicinos instituto atsive-þë pirmàjá prietaisà – medicininá trumpø-jø elektromagnetiniø bangø generatoriø,skirtà ligoniams ðildyti. Nutarta tirti aukð-to daþnio elektromagnetinio lauko pasi-skirstymà fideriuose – perdavimo linijo-se, jungianèiose generatoriø su spindu-liuojanèia elektromagnetines bangas an-tena. Tikëtasi, kad rezultatai gali bûti nau-dingi fizioterapijai. Kartu S. Raðkovskisvykdë pirmà ûkiskaitiná darbà, kurio tiks-las buvo pabandyti prailginti þemës ûkiopadargø metaliniø daliø amþiø jas grûdi-nant induktyvinio kaitinimo bûdu. Kad irkaip vertintume tuos darbus ðiø dienø po-þiûriu, matome iðradingumà ir iniciatyvà.Vëliau, perëjus prie puslaidininkiø plonø-jø sluoksniø savybiø tyrimø, S. Raðkov-skio, kaip vakuuminës elektronikos spe-cialisto, þinios neabejotinai pravertë su-kuriant tais laikais gan stiprià vakuumi-niø technologijø eksperimentinæ bazæ.Neabejotina ir tai, kad vakuuminës tech-nologijos buvo patrauklios ir paèiam prof.P. Brazdþiûnui, kuris, dar mokydamasisprieð Pirmàjá pasauliná karà Panevëþio re-alinëje mokykloje, susidûrë su stiklapû-tystës darbais, rengdamas daktaro diser-tacijà Ciûricho universitete dirbo su áman-triais vakuuminiais fizikiniais prietaisais,o ávairiø laikø vakuuminës technikos li-kuèiø buvo ir jo katedroje universitete.

S. Blinstrubui buvo pavesta organi-zuoti magnetiniø anomalijø Lietuvos teri-torijoje paieðkas. Ðiais darbais prof. P.Brazdþiûnas, matyt, bandë pratæsti prieð-kariniu laikotarpiu pradëtus Lietuvos te-


Pirmasis Fizikos ir matematikos institutodirektorius akademikas Adolfas Jucys

MoksløakademijosinstitutøpastatasKosciuðkos g.Nr. 30, kuriameveikë ákurtasisFizikos irmatematikosinstitutas

Akademikas Povilas Brazdþiûnas

ritorijos geofizinius tyrimus, kuriuose irpats dalyvavo.

Kartu prof. P. Brazdþiûnas dairësi per-spektyvesnës ir ilgalaikës tyrimø temati-kos. Konsultacijos su puslaidininkiø fizi-kos autoritetais, pirmiausia su Rusijos pus-

laidininkiø fizikos patriarchu akademiku A.F. Jofe, taip pat sëkmingai pradëti tyrimaiVilniaus universitete lëmë, kad nuspræstaðià tematikà plëtoti ir Mokslø akademijo-je. 1950 m. á MA aspirantûros puslaidinin-kiø fizikos specialybæ buvo priimtas pir-mas aspirantas Vytautas Tolutis.

1951 m. pabaigoje lankantis Lietuvo-je TSRS MA komisijai brendo nauja MAinstitutø reorganizacija. Nuspræsta ja pa-sinaudoti tolesnei fizikos tyrimø MA siste-moje plëtotei. 1951 m. gale Vilniaus uni-versiteto Teorinës fizikos katedros vedë-jas Adolfas Jucys apgynë Leningrado uni-versitete pirmàjà pokario metais Lietuvosmokslininko fizikos-matematikos mokslødaktaro disertacijà. Jo daktarinio darbokonsultantas akademikas V. Fokas siûlëákurti Lietuvos mokslø akademijoje grupæ,kuri dirbtø atomo teorijos srityje. Á Vilniøbuvo sugráþæs ið aspirantûros Leningra-de, prieð metus ten apgynæs mokslø kan-

didato disertacijà ið skaièiø teorijos, ma-tematikas Jonas Kubilius. Jau 1949 m. kar-tu su P. Brazdþiûnu Lietuvos MA nariu ko-respondentu buvo iðrinktas astronomasPaulius Slavënas. 1952 m. Technikosmokslø institutà pertvarkius á 4 naujus ins-titutus, viename jø, Fizikos-technikos ins-titute, vietoje buvusio Techninës fizikos po-skyrio atsirado du sektoriai – Techninës

fizikos ir Fizikos, matematikos ir astrono-mijos. Vieno jø vadovu liko P. Brazdþiû-nas, o kito vadovu buvo paskirtas A. Ju-cys. Pirmaisiais antrojo sektoriaus darbuo-tojais tapo matematikas Jonas Kubilius irA. Jucio mokiniai Ivanas Glembockis ir Vik-toras Ðugurovas.

Dar po vienos TSRS mokslo ástaigøreorganizacijos, vykusios 1956 m., ðá kar-tà daugiausiai taikomaisiais tyrimais uþsi-imanèius institutus perduodant ministeri-joms, buvo pagaliau ákurtas Fizikos ir ma-tematikos institutas. Lietuvos MA vadovai– prezidentas J. Matulis, A. Jucys (tuometjau akademikas, Geologijos, chemijos irtechnikos mokslø skyriaus akademikas-sekretorius) ir kiti – sugebëjo átikinti á Vil-niø atvykusià komisijà, vadovaujamà aka-demiko D. Ðèerbakovo, kad gamtos irtechnikos mokslai Lietuvoje yra pasiekægana aukðtà lygá ir verta iðplësti jø tyrimus.

FMI buvo ákurtas LTSR MA Prezidiu-mo 1956 m. rugsëjo 5 d. nutarimu nuo1956 spalio mën. 1 d. reorganizavus Fi-zikos-technikos institutà. Ðiuo nutarimunaujai ásteigtam institutui buvo pavesti ðiesvarbiausi artimiausi uþdaviniai: tikimybiøteorijos, matematinës statistikos, sudëtin-gø spektrø, atomo branduolio ir kietojo kû-no teorijø plëtotë, radioaktyviøjø medþia-gø ir puslaidininkiø tyrimai ir taikymai. FMIturëjo rûpintis ir fizikos bei matematikos

specialybiø moksliniø kadrø rengimu. At-siþvelgus á realias esamas mokslines pa-jëgas, ið pradþiø buvo pasirinktos ðiosmokslinio darbo kryptys: skaièiø teorija irtikimybiø teorija bei matematinë statistika(J.Kubiliaus vadovaujama kryptis), kvan-tiniai-mechaniniai atomø tyrimai ir sudë-tingø spektrø teorija (vadovas A. Jucys),puslaidininkiai ir jø techninis taikymas (va-dovas P. Brazdþiûnas).

Ákurtojo FMI direktoriumi tapo akad.A. Jucys, direktoriaus pavaduotoju moks-liniam darbui – fiz.-mat. m. k. J. Kubilius.Ið pradþiø institute buvo 3 padaliniai: Te-orinës fizikos sektorius (ið 7 darbuotojø,vadovo pareigas laikinai ëjo I. Glemboc-kis, nuo 1957 m. – fiz.-mat. m. k. KostasUðpalis, faktiðku moksliniu vadovu buvoakad. A. Jucys), Puslaidininkiø laborato-rija (ið 7 darbuotojø, vadovas antraeilë-se pareigose – 1956 m. gruodþio 13 d.iðrinktas MA tikruoju nariu P. Brazdþiûnas)ir Matematikos sektorius (ið 2 darbuoto-jø, vadovas J. Kubilius). Buvo numatytaartimiausiu metu ákurti dar Radioaktyvausspinduliavimo sektoriø. Ákurtajam institu-tui buvo paskirti 34 etatai. Ið pradþiø jøbuvo uþimta tik pusë, taèiau iki 1957 m.galo darbuotojø skaièius iðaugo iki 40.

Kà tik ákûrus institutà, jau 1956 m. spa-lio 4 d., Lietuvos TSR MA Darbø B seri-jos redakcijoje buvo uþregistruotas pir-masis jo vardu pateiktas mokslinisstraipsnis – I.Glembockio, V.Ðugurovo irA.Jucio „Foko lygèiø suprastinimo klau-simu“ (paskelbtas B2, 3 p., 1957). Aki-vaizdu, kad tai buvo dar iki instituto ákûri-mo paraðytas straipsnis.

Keliø pirmøjø FMI veiklos metø moks-lo darbai vaizdþiai matyti ið metø moksli-niø straipsniø tomø, kur buvo áriðami MAdarbuose paskelbtø straipsniø atspaudaiir pateikiamos kitur skelbtø darbø anota-cijos. 1958–1959 m. MA Darbuose kas-met buvo paskelbiama 11–12 straipsniø(1958 m. – 9 ið teorinës atomo fizikos ir 2ið eksperimentinës puslaidininkiø fizikos,1959 m. – 3 matematikø, 7 fizikø teoreti-kø ir 2 eksperimentikø), 5–6 darbai buvopaskelbiami kitur (1958 m. – 2 matema-tikø ir 3 fizikø, 1959 m. – 5 matematikø,tarp jø J. Kubiliaus monografija apie tiki-mybinæ skaièiø teorijà, ir 1 fizikø).

FMI ir jo pirmtakø kûrimas MA siste-moje sprendë bent kelias problemas. Ga-limybës palikti dirbti universitete gabiusmokslui absolventus buvo labai menkostiek dël etatø stokos, tiek kartais ir dël po-litiniø prieþasèiø. MA sistema, nors irgipolitiðkai labai kontroliuojama, suteikëpapildomø galimybiø. Pavyzdys gali bû-ti VU absolventø Vladislovo Eimuèio Va-nago ir Joðua Levinsono, dël politiniøprieþasèiø laikytø netinkamais darbui uni-versitete, taèiau vieno vëliau tapusio Lie- �


tuvos MA, o kito – TSRS MA nariais ko-respondentais, ëjimas á mokslo aukðtu-mas per aspirantûrà Fizikos ir matemati-kos institute. Kita palanki darbui MA sis-temoje aplinkybë – MA institutai buvo ge-riau aprûpinami moksliniø tyrimø priemo-nëmis negu universiteto laboratorijos.

Prie FMI iðtakø buvo du akademikai –prof. P. Brazdþiûnas ir prof. A. Jucys. Jøpoþiûriuose á fizikos tyrimø Lietuvoje plët-rà buvo ir bendrumo, ir skirtumø, vieno –gal labiau romantiðko ir pareigingo entu-ziasto, kito – labiau pragmatiðko realisto.Taèiau abu pirmiausia buvo Lietuvos pat-riotai. P. Brazdþiûnas, raginæs imtis naujøtyrimo krypèiø ir savo autoritetu jas rëmæs,pats intensyviai dirbæs ávairø kultûros dar-bà ir jam bûræs kitus, kartais prasitarda-vo: „Darykime viskà, kas ðiandien dar ga-lima, nes rytoj jau gal negalësime“.

Vykstant ekstensyviai mokslo plëto-tei, MA institutuose gausëjo þmoniø, ku-riems darbas mokslo institute nebuvo tin-kamiausia vieta. Verta pacituoti sakiná iðakad. A. Jucio vieno pasisakymo MA se-sijoje: „Akademijoje turi burtis þmonës,mëgstà moksliná darbà, o ne ieðkà ramiosvietos“.

Kad ir kokie bûtø buvæ P. Brazdþiûnoir A. Jucio poþiûriø ir praktinës veiklosskirtumai, abu á FMI þiûrëjo ne tik kaip ámokslo þiniø fabrikà, bet ir kaip á moksli-nës kompetencijos centrà, kaip á ðaliesmokslinës kultûros ugdymo centrà. Ið èiaiðplaukë jø dëmesys mokslo ryðiams suvisuomene. Dabar toks poþiûris á moks-lo institutø dar ir tokià paskirtá nëra skati-namas ir yra gerokai sunykæs. Akivaiz-du, kad institutai praranda mokslinës kul-tûros centrø paskirtá.

FMI gyvavo 20 metø, 10 jø – be atsi-skyrusio Puslaidininkiø fizikos instituto.Tas laikotarpis buvo ádomus ir kartu su-dëtingas, ne visada sklandus, këlæs ávai-riø problemø. Tai ir instituto raidos planøkitimas, instituto didelës plëtros iliuzijosir jø þlugimas, skaièiavimo centro su pir-màja Lietuvoje didele elektronine skaièia-vimo maðina organizavimas, stambiau-sio Lietuvoje prietaiso fizikos tyrimams –prizminio magnetinio beta spektrometro– ásigijimo epopëja, MA Radiologinës la-boratorijos organizavimas (1965–1966m. net egzistavo MA Branduolinës fizi-kos ir izotopø taikymo skyrius su perspek-tyva ákurti atskirà institutà), astronomø, at-mosferos fizikos ir aplinkos tarðos tyrinë-tojø ekspedicijos, astronomijos observa-torijos kûrimas ir nesibaigianèios staty-bos. Kiekviena ðiø temø verta atskiro ap-tarimo. FMI netilpo á siauro profilio insti-tuto rëmus, formavosi kaip naujø moks-lo krypèiø ir mokslo ástaigø inkubatorius.Tai buvo kartu ir jo silpnybë, ir stiprumas,iðryðkëjæs jau naujaisiais laikais.

Naujakuršiai (Neukuhren) buvo nau-jausias, daug vilèiø teikiantis Vokietijosuostas Sambijos pusiasalyje Baltijospriekrantëje ir specializavosi vien jûrinë-je þûklëje. Esant palankiai ekonomineisituacijai uostelis augo, kûrësi pagalbi-niai padaliniai, steigësi tyrimø centras.Po Antrojo pasaulinio karo uostelis bu-vo suniokotas ir nebeatkurtas. Já menaatokiau ákurta gyvenvietë Pioniersk ir uþ-neðtos uosto áplaukos liekanos. Uoste-lis istorijoje liko kaip vieta, kur Vokietijosimperijoje buvo daugiausia sugauta la-ðiðø. Mokslo istorijoje jis þinomas, jog bû-tent èia anksèiau buvo ásteigta Karaliau-èiaus universiteto Þuvininkystës tyrimøinstituto Jûrinës þvejybos tyrimø stotis.Apie buvusá þvejybos ûká ir vykdytusmokslinius tyrimus byloja profesionaliaipadarytos nuotraukos. Jas iðsaugojo irið uþmarðties prikëlë Altonos muziejausdarbuotojai. Muziejininkø ir atrastøjø nuo-traukø dëka galima atkurti ðio regiono þve-jybos eigà XX a. 3-iàjá deðimtmetá.

Naujakurðiø uostas (Rytprûsiai)

Naujakurðiai yra viduryje tarp Klaipë-dos ir Piluvos (Pillau, dab. Baltijsko), per70 km á pietvakarius nuo Nidos. Vietanaujajam uostui pasirinkta neatsitiktinai:pietrytinëje Baltijos dalyje, Sambijos pu-siasalyje, vyrauja siauros pakrantës sta-èiais ðlaitais. Visoje 165 km priekrantësatkarpoje nebuvo në vieno uostelio, irstaigiai kilusios audros metu þvejai ne-turëjo saugios priebëgos. 1902 m. va-kariniame Vangerio kyðulyje pradëtanaujo uostelio statyba. Uþ kyðulio pasta-tytas vakarinis ir ðiauriniai bangolauþiai,greta uosto prieþiûros ir þvejø bendro-viø tarnybos pastatai. Gamtos prieglobs-tis ir pastatyti molai teikë uosteliui ap-saugà nuo gamtos stichijø, sudarë pa-

Naujakurðiø jûrMokslininko nuo

Egidijus BACEVIÈIUS

lankias sàlygas verstis jûrine þûkle. PoPirmojo pasaulinio karo ásigytos naujosmotorizuotos valtys ir laiveliai. Pradeda-mi taikyti Ðvedijoje iðrasti jûrinës prie-krantinës þvejybos árenginiai. Pro naujà-jà gyvenvietæ ëjo geleþinkelis á Karaliau-èiø ir Krantà, tai taip pat prisidëjo prieuostelio suklestëjimo. Neliko nuoðalyjeir vyriausybë. 1920 m. jai paremiant ðio-je aukðtoje, derlingø laukø apsuptoje vie-toje, kilometro atstumu nuo uostelio pra-dëjo kurtis naujakuriai. Daugiausia þve-jø këlësi ið gretimo Kranto (Kranz). Taipatsirado naujas graþiai árengtas þvejø kai-melis – Naujakurðiai. 1926 m. Naujakur-ðiø uostelyje dirbo 65 þvejai, per 47 ið jøbuvo susijæ su naujàja gyvenviete, èiagyveno jø ðeimø nariai.

Jûrinës þvejybos tyrimø stotis

Naujakurðiuose, skirtingai nei kituo-se uosteliuose, buvo ákurtas moksliniøtyrimø centras. Jo ásteigimas siejasi suKaraliauèiaus universiteto Þuvininkystëstyrimø instituto plëtra.

1923 m. Berlyno þûklæ priþiûrintyspareigûnai (Landesanstalt für Fischereiin Berlin- Friedrichshagen) dr. A.Vilerá (Al-fred Willer) iðsiuntë á Karaliauèiø eiti vy-riausiojo þvejybos meistro (Oberfis-chmeister) pareigø. 1924 m. Karaliau-èiaus universiteto Þemës ûkio fakultetejis ákûrë Þuvininkystës tyrimø institutà(Fischerei – Institut der UniversitätKönigsberg-Albertina). Apie ðá institutà,jo radimosi aplinkybes jau raðiau (MG,2004, Nr. 12). Kad bûtø geriau priþiûri-mi þvejybos reikalai ir vykdomi moksli-niai tyrimai, gavus vyriausybës paramà,1925 m. buvo ákurtas specializuotas ins-tituto lauko padalinys – Jûrinës þvejy-bos tyrimø laboratorija (Die Seefische-

Naujakurðiø þvejybos uostas

�


ø jûrinës þvejybos uostasinko nuotraukose – vaizdai, tapæ þûklës istorija

reistation Neukuhren, dab. Pionersk). La-boratorija pradëjo veikti nuo 1926 m. sau-sio 1 dienos. Ji ásikûrë vienaaukðèiame10 m ilgio, 5 m ploèio mediniame pasta-te. Jame buvo keturi kambariai, kuriuo-se bet kuriuo metø laiku galëjo gyventitrys mokslininkai. Buvo ákurta tiems lai-kams moderni ichtiologiniø tyrimø labo-ratorija, ðlapiajame kambaryje buvo sà-lygos darbui su vandeniu, gretimamesandëliuke laikyta þvejybos áranga. La-boratorija turëjo motorinæ valtelæ„Strömling“ – „Strimelë“. Á jûrinës þvejy-bos tyrimø stotá vykdavo studentai ið Ka-raliauèiaus universiteto Gamtos moksløfakulteto. Èia jie rinko medþiagà savomoksliniams darbams, gaudavo vertin-gø patarimø ið vyresniøjø kolegø.

1926–1928 m. laboratorijai vadovavoJ.Lundbekas (Johann Lundbeck, 1901–1974). Jis buvo neseniai apgynæs dak-taro disertacijà. Jaunasis ichtiologijosspecialistas Naujakurðiø tyrimø stotyjesuorganizavo ir vykdë hidrologiniø sàly-gø stebëjimus, rengë patarimus dëlmoksliðkai pagrásto þvejybos verslo, kon-troliavo þûklæ. Ypaè daug dëmesio sky-rë laðiðø iðtekliø tyrimams, jø migracijoskeliø nustatymui. 1929 m. jis stotá palikoir iðvyko dirbti á Bremerhafeno þvejybostyrimø centrà. (Po karo iki 1974 m. moks-lininkas dirbo Hamburge Bundesfors-chungsanstalt für Fischerei profesoriumi.)Laboratorijos organizacinius reikalus pe-rëmë tvarkyti V.Kvëdnau (Waldemar Qu-ednau). Jis èia dirbo iki 1936 m., kai ið-vyko á Berlyno maisto tyrimø institutà. Vë-liau laboratorijai atstovavo K.Baras (KarlBahr). Jis 1930–1933 m. vasaromis ðiojelaboratorijoje tyrë maþøjø tobiø amþiø. Di-delë darbuotojø kaita aiðkinama ribotufinansavimu ir dideliu nuotoliu nuo moks-

lo ir kultûros centrø. Tokià atskirtá galëjopakelti ir ilgam èia uþsilikti tik nedaugelismokslui pasiðventusiø jaunø þmoniø.

Naujakurðiø tyrimø centras neiðlikæs.Karo metu laboratorija ir aplinkiniai uos-to statiniai sugriauti. Sovietmeèiu èia lai-kinai buvo ákurta karinë bazë. Ið gausausmokslininkø palikimo belikæ tik vaizdingiprisiminimai, straipsniai ir nuotraukos.Ypaè pastaruosiuose vaizdiniuose doku-mentuose áamþinti bemaþ visi vietinësþvejybos aspektai, juose greta þvejø vei-dai ir kasdiena, daug buities detaliø. Taineákainojamas paveldas ir tyrimø medþia-ga þvejybos istorikams ir etnografams.

Ið uþmarðties iðtraukti vaizdai

Jûrinës þvejybos tyrimø stotis glaudþiaisusijusi su þûklës istorijà Baltijos pietry-èiuose áamþinusiomis nuotraukomis ir jøautorystës nustatymu. Viskas prasidëjonuo to, kai Altonos muziejaus darbuoto-jai muziejaus fonduose aptiko neþinomoautoriaus stiklo plokðteles – negatyvus. Iðnuotraukø peizaþo pavyko nustatyti, kadjos darytos Sambijos pusiasalyje Baltijospajûryje. Ið pradþiø nieko tikslaus apie jøkilmæ neþinota. Nieko nebuvo galima pa-aiðkinti apie jø atsiradimo aplinkybes, pa-darymo laikà. Nuotraukos atspausdintosir retuðuotos. 1983 m. jos demonstruotosAltonos muziejuje, ieðkota iðlikusiø gyvøðiø vaizdø liudininkø. Laimingø aplinkybiødëka buvo surastas A.Brantas (Alexandrvon Brandt) ið Wiesbadeno, V.Pirmontas(Willy Pyrmont), V.Noltas (Willy Nolte) irK.Baras (Karl Bahr) ið Bonos. AtsiliepëNaujakurðiuose þvejais dirbæ G.Arens(Grete Ahrens) ið Liubeko, H.Fiðeris (Her-mann Fischer) ir jo þmona ið Kapelno. Al-tonos muziejaus darbuotojo B.Mejerio-Fri-so (Boye Meyer-Friese) prakalbinti gar-

baus amþiaus þmonës papasakojo, kasuþfiksuota negatyvuose, pagelbëjo iðaið-kinti, kas nepateko á atspaudus, bet labaipapildo jø turiná – aplinkiná kultûriná konteks-tà. Ið pokalbiø muziejininkams atsivërë gy-vas ir spalvingas Sambijos pakrantës þve-jø gyvenimas, iðryðkëjo þuvø iðtekliø tyri-mø eiga ir kita iðliekamàjà vertæ turinti in-formacija. Svarbiausia, kad daugelá faktøpavyko susieti á visumà ir nustatyti nuotrau-kø autoriø – buvusios Jûrinës þvejybos ty-rimø stoties vadovà – J.Lundbekà. Suþi-nota, kad dalá nuotraukø mokslininkas skel-bæs prieðkario spaudoje bei 6-àjá deðimt-metá. Persikëlus dirbti ir gyventi á Hambur-gà negatyvai atsiveþti á naujàjà darbovietæ.Po autoriaus mirties visi 250 negatyvø pa-dovanoti Altonos Ðiaurës vokieèiø liaudiesmuziejui ir ilgam atgulë, tarytumei laukë,kol kas juos suras ir iðkels á dienos ðviesà.

1986 m. geguþæ atnaujinta nuotraukøparoda pakartotinai rodyta Niurnberge di-delá pasisekimà turëjusioje parodoje. Tøpaèiø metø rugpjûtá autoriaus giminiø pra-ðymu ji perveþta á gimtàjá J.Lundbekomiestà Ljütjenburgà Holsteine. 1987 m.uþ surinktas lëðas nuotraukos buvo ið-spausdintos ðiuo metu bibliografine rete-nybe tapusioje etnografinëje studijoje –albume Fischerei im Samland: Fotografis-che Dokumente der Fischerei an Sam-lands Nordküste aus der Jahren 1926–1928./ Þvejyba Sambijos pusiasalyje 1926–1928 metais. Greta išspausdinti paaiški-namieji tekstai. Dalis nuotraukø panaudo-ta 1991 m. ákurtoje Kaliningrado srities Kur-ðiø nerijos nacionalinio parko Gamtos mu-ziejaus ekspozicijoje, dalis saugoma Vo-kietijos Liuneburgo, Meinheimo ir Lenki-jos Rytprûsiø kultûros centrø archyvuose.

Nuotraukos neparaðytai knygai

Tyrimø metu iðaiðkëjo ir galima nega-tyvø darymo prieþastis. Negatyvai darytituo laiku, kai Hamburge pradëta leisti se-rijà knygø apie þvejybà Ðiaurës Europosjûrose (Handbuch der Seefischerei Nor-deuropas, Die Seefischerei der skandina-

Laboratorija ið vidausJûrinës þvejybos tyrimø laboratorija

�


wischen und osteuropäschen Ländern. I–II Teil). Atskirame tome, skirtame þvejybaiÐiaurës ir Baltijos jûrose, apraðyti þûklësypatumai aplink ðias jûras esanèiose ða-lyse. Serija leista 1924–1939 metais. Pub-likuotos knygos apie þvejybà Vokietijospakrantëse, Latvijoje ir Estijoje, Suomijo-je ir Ðvedijoje, atskiri skirsniai apie þvejy-bà Gdansko álankoje, Aistmariø ir Ðèeci-no lagûnose. Knygø skyrius raðë autori-tetingi to meto jûrinës þûklës specialistai

A.Seligo, Gui Schneideris ir kiti. Spëjama,kad dalá J.Lundbeko nuotraukø buvo ke-tinama panaudoti knygai apie þvejybà Kur-ðiø mariose ir Baltijos jûroje iliustruoti. De-ja, dël politiniø ar kitø aplinkybiø ðis skir-snis liko neparaðytas. Tik pavienës moks-lininko nuotraukos buvo publikuotos Vo-kietijos moksliniuose þurnaluose apraðantatskirus to laiko þûklës klausimus. Uþpil-dyti ðiø þiniø spragà bandyta ir Lietuvosvyriausybëje. Þvejybos bûklæ Kurðiø ma-riose ir pajûryje apraðë inspektoriusA.Rondomanskis. 1924 m. jis iðspausdi-no 24 puslapiø ataskaità – broðiûrà „Þve-jybà Maþojoje Lietuvoje apraðë“. 7-ajameir 9-ajame deðimtmeèiais susisteminti þi-nias apie þvejybà Kurðiø mariose bandëK.Gaigalas. 2001 m. iðleista garbaus ich-tiologo apibendrinamoji knyga „Kurðiømariø baseino þuvys ir þvejyba“. Joje ið-samiai apraðytos þvejybos ðiame basei-ne ypatybës, nes 7-ajame ir 9-ajame de-ðimtmeèiais jam teko rengti þvejybos tai-sykles ir kontroliuoti þvejybos eigà ðiamedideles þuvø tyrimo ir gamtosaugos tradi-

cijas turinèiame baseine. Bet iðsami mo-nografija apie þûklæ Kurðiø mariose ir greti-moje Baltijos priekrantëje, apimant visà þi-nomà dokumentinæ medþiagà, iki ðiol ne-paraðyta. Dël to ypatingà vertæ turi J.Lund-beko dokumentinës nuotraukos, liudinin-kø prisiminimai ir moksliniai straipsniai.

Mokslininkas fotografas

Šalia pagrindinio darbo J.Lundbekasbeveik nesiskyrë su fotoaparatu. Nuotrau-kos darytos 1926–1928 m. jam esant la-boratorijos vadovu. Jaunasis „Fischdoc-tor“ (þuvø daktaras) su vietos þvejais grei-tai surado bendrà kalbà, jie maþiau var-þësi jo griozdiðkos, nors tuo metu nau-jausio modelio stiklo plokðteliø fotokame-ros „Plattenkamera“. Laisvalaikiu jis kelia-vo po ðiuos kraðtus ir pradëjo fotografuotiþvejø kasdienà, áamþinti þvejybos árengi-nius, þûklës eigà. J.Lundbekas nostalgið-kuose vaizduose áamþino þvejybà Sam-bijos pakrantëje 1926–1928 metais. Pali-ko tai, kà ðiais skubos ir modernumo vai-kymosi laikais ávardijame kaip praëjusiolaiko þavesá. Nuotraukos byloja apie ne-abejotinà fotografo talentà, ðio darbo ið-manymà. Kai kuriose nuotraukose uþfik-suotas vaizdas praskydæs, bet nuo to ága-væs dar didesnio patrauklumo. Iðplauku-siuose vaizduose atpaþástame kurënus irburstiebio virðûnëje besiplaikstanèias vët-runges, þvejus ûdininkus, pluðanèiusmums paþástamos nerijos juostos fone.

Jûrinë þûklë amþininko akimis

Iki XX a. pradþios þvejyba pietrytinëjeBaltijos priekrantëje buvo daugiau atsitikti-në ir tik 2-ojo deðimtmeèio pradþioje pra-dëta specializuotis. Ja duonà pelnësi dau-giausia pakrantëje gyvenantys þmonës. Iðpradþiø þvejota pritaikant mariose ir vidausvandenyse naudotus þvejybos bûdus.Daþniausiai þuvá gaudë velkamaisiais ir sta-tomaisiais tinklais. Ið nuotraukø ir aiðkina-møjø tekstø suþinome, kad buvusi didelëkolektyvinë-baidomoji þvejyba „Großstand-

netz“. Dviejø myliø nuotoliu nuo kranto tin-klais apjuosdavo 600 m ilgio plotà, þûklëjedalyvaudavo apie 6 laivelius. Pradëdavovakare, o baigdavo kitos dienos rytà. Þu-vis á tinklus baidydavo pumpomis – priepagalio pritvirtintomis skardinëmis dëþutë-mis be dangtelio. Ðiuo árenginiu dauþyda-mi vandens pavirðiø sukeldavo povande-ninius triukðmus. Laimikiai siekdavo iki1000 cnt þuvies. Gaudydavo erðketus,menkes, plekðnes, otus. Tinklus iðvilkda-vo arkliais, sukinkytais po penkis. Vëliaujuos pakeitë motorizuoti varikliai.

Jûroje ties Naujakurðiø uostu iðskirti-nai daug buvo suþvejojama tauriøjø rau-donøjø þuvø. Ne veltui prieðkario paðtospauduose ið Naujakurðiø buvo iðraiþy-tas laðiðos pieðinys su þiediniu áraðu, kadèia daugiausia visoje Vokietijoje sugau-nama laðiðø. Laðiðos gaudytos prieðnerð-tiniø migracijø metu ûdomis, pavasará –statomaisiais stambiaakiais laðiðiniais tin-klaièiais. Neverslinio ilgio þuvis buvo pri-valu paleisti atgal. Prie iðtraukto laimikionetrukdavo ateiti moterys. Sakydavo, ei-na prie þiaunø (“an die Kiemen”), kas reið-kë skrosti þuvø. Svarbiausi jø árankiai bû-davo peiliai ir skardiniai indai. Gyvà spur-danèià þuvá pribaigdavo specialiomis laz-delëmis ir plaktukëliais – grafais (“Graff zueinholen des Lachses”) ar pjûviu per pa-þiaunes. Ruoðiant þuvá galva buvo atski-riama nuo kûno, þuvis supjaustoma dide-liais gabalais ir pakabinama, kad apdþiû-tø. Po dvylikos valandø ji iðrûkoma kada-gio dûmuose (“Kaddigrauch”). Tinkamairûkyta þuvis sukietëdavo ir po aðtuoniødienø bûdavo iðsiuntinëjama po Vokietijàarba, kaip sakydavo, po „Reichà“. Vieno-je nuotraukoje uþfiksuotas jau iðnykæs at-lantinis erðketas, primenantis to meto kles-tinèià þûklæ ir iðskirtinius laimikius.

Menkës þvejotos 30–40 m gylyje esan-èiuose menkiø gûbriuose ”Dorschbank”,kur yra akmeningi gruntai. Vietà þvejybainustatydavo metaliniu molio pripildytu var-po formos svambalu-gylmaèiu, pakabin-tu ant keliolikos metrø virvës. Iðtraukto gyl-

Tokios lašišos – jau praeitis

Plekðniø dþiovinimas

�


maèio apaèià ádëmiai apþiûrëdavo, esantreikalui lyþtelëdavo lieþuviu ir ið prilipusiøgrumsto daleliø nustatydavo, koks dug-nas ir ar vieta tinkama þûklei. Menkes þve-jodavo ûdomis kaip jaukà panaudodamimaþøjø tobiø gabalëlius. Iðskrostos ir pa-sûdytos menkës leduose buvo veþamosá prekybos centrus. Iðimtas kepenis pa-kuodavo tarp ledø ir dar tos paèios die-nos vakarà veþdavo á Karaliauèiø.

Ne maþiau populiarios upinës plekð-nës. Jas gaudë trisieniais veidrodiniais tin-klais. Jie ypatingi tuo, kad maþesnio aky-tumo tinklas ið abiejø pusiø gaubiamasstambiaakiais tinklais. Atplaukusios þuvysuþkliûdavo smulkiaakyje ir susipainioda-vo didesnio akytumo tinkle. Rûkytos upi-nës plekðnës buvo kraðto delikatesas. Jasruoðdavo vietoje. Kad nesugadintø iðvaiz-dos ir nesumaþintø prekinës vertës, þuvøneperverdavo vinimis, kaip daroma ðiaislaikais, o specialiu bûdu atsuktais á iðoræpilvais per uodegos pagrindà suriðdavopo dvi. Tokios girliandos, pakabintos antkartelës, dviem valandom buvo palieka-mos apdþiûti. Vëliau jas rûkydavo puðøkankorëþiais ákaitintose rûkyklose. Ska-niausios karðto rûkymo þuvys, paruoðtossmilkstanèiø kadagio ðakø ir puðø ûgliødûmuose. Dël sakingø dervø þuvis ágau-davusi gelsvai rudà spalvà ir pikantiðkàaromatà. Jas iðpirkdavo poilsiautojai, ki-tas veþë á aplinkinius kaimus bei gretimàkurortà Krantà. Ne veltui ðio pajûrio mies-to emblemoje vaizduojama plekðnaitë,nes tai – dar ir laimës simbolis.

J.Lundbekas buvo atvykæs ir á Klaipë-dos uostà, Kurðiø marias, apie tai liudijanuotraukos su uþraðais. Vertingos nuo-traukos, áamþinusios unikalià ilgà laikàdraustà poledinës þûklës atmainà baido-màjà þvejybà “Klapperfischerei”. Ji buvoiðplitusi pietinëje Kurðiø mariø dalyje.Apie jà jau raðiau þurnalo skaitytojams(MG, 2005, Nr. 3). Daugiau analogiðkøvaizdø ir apraðø ið ðio ir vëlesnio laikotar-pio nëra. Didelæ iðliekamàjà vertæ turi al-bume greta pateikti muziejininkø aiðkina-mieji tekstai, vaizdþios schemos.

Muziejininkø dëka prabilusios nuotrau-kos atskleidë dar vienà maþai paþintà mû-sø pajûrio þvejybos ir ichtiologiniø tyrimøistorijos etapà. Atrastos nuotraukos ne tikvaizduoja praeitin nuëjusá pasaulá, þadi-na sentimentus, bet ir po aðtuoniasdeðim-ties metø naujoms kartoms parodo èia dir-busiø mokslininkø talentus ir jø nuveiktusiðliekamàjà vertæ turinèius darbus.

Nuotraukos iš Lundbeck, Johann. Fischerei imSamland: Fotografische Dokumente der

Fischerei an Samlands Nordküste aus derJahren 1926-1928. Herford: Koelers Verlags-

gesellschaft, 1987, 138 S.

Chemijos istorikai susirinko Vengrijoje

Nuo viduramþiø kariø iki vëþio naikintojø

Viduramþiø Ðkotijos sukilëliaiþinomoje kino juostoje „Narsioji ðir-dis“ prieð mûðá margino veidus iðdaþinës mëlþolës pagamintais da-þais. Dabar italø biochemikai tei-gia, kad ðis augalas galëtø taptidaug vilèiø teikianèiu ginklu kovo-jant su vëþiu.

Atradëjai árodinëja, kad augda-ma palankiomis sàlygomis daþinëmëlþolë (Isatis tinctoria) gaminastebinantá kieká gliukobrasicino(GBS), biochemikalo, kurio galimarasti kai kuriuose kovos su vëþiuypatybëmis pasiþyminèiuose au-galuose, tokiuose kaip brokoliai.

„Ði þolë biochemikalo gali paga-minti 60 kartø daugiau nei brokoliaiir jis yra daug grynesnis“, – teigë Ste-fania Galeti (Stefania Galletti), Bolo-nijos universitete (Italijoje) su savokolegomis parengusi studijà.

Tai reiðkia, kad mokslininkaipagaliau savo rankose turës pa-kankamai GBS biochemikalo irbus galima tvirtai nustatyti jo prieð-vëþines savybes. O mëlþolës au-gintojams atsiveria nauja rinka.„Ûkininkai galës atrinkti savo pro-dukcijà: vienà dalá – daþams, kità– laboratorijai“, – sakë S. Galeti.

„New Scientist“�

Pirmajame Eu-ropos chemijoskongrese Buda-peðte rugpjûèio31 – rugsëjo 3 d.vyko Chemijos is-torikø konferenci-

ja tema „Maisto grandinës istorija. Nuoþemës ûkio iki vartojimo ir atliekø“ (His-tory of the Food Chain. From Agricul-ture to Consumption and Waste). Kon-ferencijà surengë Chemijos ir moleku-liø mokslo Europos asociacijos che-mijos istorijos darbo grupë ir Tarptau-tinës mokslo istorijos bei filosofijos sà-jungos Moderniosios chemijos istori-jos komitetas. Vengrijoje renginá koor-dinavo Vengrijos chemijos draugija,Vengrijos mokslø akademijos Moksloir technologijos istorijos jungtinis ko-mitetas, Vengrijos mokslo ir technolo-gijos muziejus, Vengrijos chemijos beicheminës technologijos muziejus, Ðv.Stepono universiteto þemës ûkio tech-nikos muziejus.

Konferencija vyko apie 30 kilomet-rø nuo ðurmulingo Budapeðto nuto-lusiame Godolo miestelyje, garsëjan-èiame þemës ûkio mokslais. Daugiau-sia buvo perskaityta praneðimø apiekonkreèiø maisto pramonës ðakø arárengimø raidà, nagrinëti nacionaliniai,valstybiniai, lyèiø aspektai. Veikë sek-cijos: cheminë analizë ir maisto kon-trolë; mitybos grandinë: nuo þemësûkio iki þmogaus; nuo tràðø iki auga-lø apsaugos; maisto tyrimai ir toksi-kologija; maisto gamyba ir maistotechnologija. Organizatoriai iðleidopraneðimø santraukø knygà.

Konferencijos pabaigoje vyko Che-mijos ir molekuliø mokslo Europosasociacijos chemijos istorijos darbogrupës atstovø susitikimas. Asociaci-ja vienija apie 50 draugijø, ið jø 27 turisavo atstovus chemijos istorijos dar-bo grupëje. Darbo grupës pirmininkas– Ernstas Homburgas. Lietuvai atsto-vauja dr. Mudis Ðalkauskas.

Dalyviai taip pat diskutavo apie che-mijos dëstymo mokyklose studijà, kuriðiuo metu rengiama gana vangiai, nesne ið visø ðaliø dalyviø sulaukta atsa-kymø. Atsakymo ið Lietuvos taip pat pa-sigesta. Darbo grupë rengia knygàapie chemijos draugijas Europoje. Ana-lizuotos finansinës paramos galimybësið privaèiø ir valstybiniø fondø.

Dienotvarkëje svarstytas kitos, 6-osios tarptautinës chemijos istorijoskonferencijos, kuri vyks 2007 m. Liu-vene, Belgijoje, klausimas. Buvosvarstomi du variantai: ásilieti á 13-àjátarptautiná mokslo istorijos kongresàBudapeðte 2009 m. liepos 26–31 d.ar organizuoti konferencijà kitoje ða-lyje: Lietuvoje ar Turkijoje? Vilnius arStambulas? Pirmojo varianto teikëja,nors ir nebuvo oficialiai ágaliota Lietu-vos chemikø draugijos, kaip galimusargumentus paminëjo palankias sà-lygas – 2009 m. Vilnius taps Europoskultûros sostine, Lietuva ðvæs tûkstant-meèio jubiliejø. Belieka pateikti moty-vuotà pasiûlymà chemijos istorijosdarbo grupei.

Dr. Birutë RAILIENË

Lietuvos MA bibliotekosinformacijos skyriaus vedëja

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○


Kitais metais sukaks 250 metø nuo þy-maus XVIII–XIX a. Lietuvos teatrø vadybi-ninko, artisto, dramaturgo, kompozito-riaus, reþisieriaus, raðytojo, operos dai-nininko (boso), mecenato, pedagogo,menotyrininko Voicecho Boguslavskio(1757–1829) gimimo. 1785 m. jis ákûrë pir-mà vieðàjá Vilniaus teatrà su operos, dra-mos ir baleto trupëmis. Keista, kad ðiomenininko ir dramaturgo ákurtas teatrasLietuvoje yra niekinis, lietuvos teatrologi-

ja savo profesionalaus meno pradþià kaþ-kodël ásikibusi laiko 1920 m., kai Valsty-bës teatre (Kaune) pradëta rodyti G.Ver-

Vilniaus pedagoginio universiteto ir Vil-niaus kolegijos Menø fakulteto dëstytojas, ope-ros dainininkas ir reþisierius, humanitariniømokslø daktaras Egidijus Maþintas gimë1955 m. Þemaitijoje, Raseiniuose. Èia Rasei-niø burmistru yra dirbæs senelis BoleslovasJackevièius (1860–1927), èia gimtinës laisvægynæs prosenelis tëvas dominikonas Teofilis

Riedantys Dr. EgidijusMAÞINTASakmenys

nesamanoja.Ið Lietuvos gvardijos á teatro scenà

dþio opera „Traviata“. Lygiai po 40 metøto paties V.Boguslavskio Varðuvoje 1825m. ákurtà Tautos teatrà Lenkija dràsiai va-dina savo profesionalios teatrinës kultû-ros pradþia. O ðio teatro ákûrëjui pastaty-tas paminklas. V.Boguslavskio vardasaukso raidëmis þiba ðios ðalies teatro is-torijoje, V.Boguslavskio „Krokuvieèiai irkalnieèiai“ laikoma pirmàja lenkø opera.Bûtø labai graþu, kad Vilniuje ðio meni-ninko vardu bûtø pavadinta gatvë, Lietu-

vos muzikos ir teatro akademija vienà iðteatriniø auditorijø pavadintø iðkilaus ar-tisto vardu.

○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○ ○

Visada buvo þmoniø, suvokianèiø sa-vo misijos reikðmæ. Vizijos, aplankiusiosjaunà ið Lietuvos gvardijos atvykusá lais-vës gynëjà – artistà V.Boguslavská (me-nininko protëviai vadinosi Boguðiais) suprancûzø teatro trupe vieðint Vilniuje1777 m., buvo lemtingos. Po prancûzøteatro trupës spektakliø (statyti Moljero,Voltero, Bomarðë ir kt. scenos veikalai)V.Boguslavskis ilgai klaidþiodavo poðventiðkà vakarëjantá Vilniø, ðurmuliuo-jantá lenkiðkai, gudiðkai, prancûziðkai, lo-tyniðkai. Ðias keturias kalbas jis daugmaþgerai mokëjo. Besiþvalgydamas po mar-gaspalvá turgø, á kurá gurguolëmis sudar-dëdavo bûriai kaimo þmoniø, Vacys pra-dëjo uþsiraðinëti ir nedràsiai tarti ir lietu-viðkus þodþius: aèiû, dëkui, daina, vaidi-nimas, mugë, giedoriai, giesmë, laba-nakt, myliu, gerbiu. Pirmieji patirti áspû-dþiai Vilniuje V.Boguslavskiui padëjo pa-sirinkti Lietuvà kaip idealiausiai tinkanèiàðalá teatro vadovui. Vëliau jis vadins mis-tiðkàjá legendomis apipintà kraðtà gimti-ne. Pamilti Vilniø su jo mielais, nuoðir-dþiais gyventojais padëjo ir pirmoji mei-lë jaunutei sodþiaus merginai, sutiktaiBelmonte, prie Vilijos krantø. Kopdami áBelmonto kalnà sutiko ropojantá loká. Virðmedþiø kelis ratus apsuko erelis. Ypatin-ga vieta miðke ðalia miesto. „Tie gyvûnai– ðventi, jie yra Didþiosios Kunigaikðtys-tës dalis, jie nebijo miestieèiø, vadinasi,gamtadievystæ iðpaþástantys lietuviai ge-

riausi þmonës ið visø sutiktøjø, jei sugebagyventi darnoje net su laukiniais gyvûnais,net èia gûdþiomis naktimis staugiantys vil-kai atrodo tarsi suþmoginti. Argi tai ne-nuostabu?“ – galvojo jaunasis artistas ap-kabinæs mylimàjà. Stovëdamas basas pie-voje, nuo kalno þvelgdamas á Vilniø V.Bo-guslavskis matë keistà, kitoká pasaulá, ku-rá panoro iðtirti. Iðgirdo tyliai dainuojant.Vëliau ðià dainà, kaip ir sutiktus girioje þvë-ris, jis ne kartà mitologiðkai integruos á sa-vo klasikinius spektaklius:

„Nemanyk, kad naktá þvaigþdæ/Rasiten, kur ji tekëjo./Ji vidurnaktá nueina/Ap-lankyti vëliø namo“.

Ásimylëjëliai pasivijo ir uþkalbino slë-nyje vaikðèiojanèià, tyliai giedanèià mo-èiutæ. „Miestelënams, tarp jø, deja, yraaplenkëjæ tautieèiai, labiausiai rûpi iðori-nis groþis, – sakë Belmonto miðke vais-tingas þoleles berenkanti þiniuonë. – Jietrokðta pinigø, valdþios ir garbës. Labaigaila, nes nei viena, nei kita nesuteiksjiems pasitenkinimo. Ieðkokite jëgos irgroþio ðaltinio savo viduje. Groþis yra jë-ga, o dvasinë jëga yra groþis, – jie neat-skiriami. Kai paþinsite savo Aukðtesnio-sios dvasios esmæ, galësite daugiau nu-veikti, atsiskleis jûsø prigimtis“. Apsiþval-gæ artistas su ilgakase lietuvaite pasijutovël esà vieni. Þiniuonë iðnyko. Vëliau daþ-nai prisimins pirmàjà meilæ, taip pat se-nosios þiniuonës þodþius „tada èia atsi-

skleis jûsø prigimtis“. Jis sëkmingai ágy-vendins svarbius ir kilnius tikslus puose-lëdamas senosios Lietuvos teatrinæ kul-tûrà ir formuodamas kilnias idëjas tæs di-dikø ir kunigaikðèiø teatro trupiø tradici-jas Lietuvoje.

Vilniaus miesto magistratas miestoðventëms samdydavo orkestrus. Orkest-rai grodavo per Ðv.Velykas ir Ðv.Kalëdasne vien visuomenei aikðtëse, bet ir par-kuose, dvaruose. Ypaè daug tokiø kon-certø buvo rengiama tada, kai Vilniuje arlietuviø tankiai apgyvendintame Gardinevykdavo tribunolo sesija, susirinkdavoseimai ir ið artimesniø ar net ið labai toli-mø provincijø suvaþiuodavo bajorai, gy-ventojai. Atvykdavo ir ávairiø teatriniø beimuzikiniø kolektyvø, gastrolininkø ið Eu-ropos valstybiø. Atsirado ir stacionariødramos, baleto, operetës ir operos ko-lektyvø. Stacionarø vieðà teatrà ëmësi at-kurti Vilniaus miesto magistratas. Teat-ras ne tik turëjo tenkinti gyventojø kultû-rinius poreikius, bet ir bûti magistrato pel-no ðaltinis. 1780 m. balandþio 14 d. Vil-niaus magistratas pasiraðë su Varðuvosteatrø impresarijumi P.Riksu sutartá pen-kiasdeðimèiai metø. P.Riksas turëjo suor-ganizuoti Vilniuje „Teatrø fabrikà”, kurisnuolatos vaidintø Vilniuje monopolio tei-sëmis. Karaliaus kamerdineris ir seniû-nas P.Riksas buvo ne tik gabus organi-zatorius, bet ir apsukrus vadybininkas beibiznierius. Iðvaþiavæs ið Vilniaus, jis pa-teko á kalëjimà, tad Vilniuje teatras nebu-vo ásteigtas. Tuo laiku iðiro ir Varðuvosteatras, daugelis vietiniø aktoriø iðsiskirs-të. Tada buvæs ðio teatro aktorius V.Bo-guslavskis papraðë karaliø Stanislovà Au-gustà leisti jam sudaryti trupæ. Gardine1784 m. seimo proga ir ávyko ðios trupëssëkmingas debiutas. Karalius palaikë V.Boguslavskio pasiûlymà, ir ðis su trimisdraugais ið buvusios teatro trupës iðvy-ko á Gardinà nuolatiniam darbui. V.Bogus-lavskis uþsuko á Nesvyþiø, ið kur pasië-më keletà aktoriø, be to, pririnko aktoriøir ið suirusiø Slonimo, Bialistoko, Gardi-no ir kitø trupiø ir sukomplektavo artistøtrupæ. Anksèiau V.Boguslavskis orientuo-davosi daugiau á prancûzø teatro reper-tuarà, o dabar jis papildë repertuarà LDKdramaturgø, taip pat britø, italø, vokie-èiø, ispanø dramaturgø veikalais. Vaþiuo-damas gastroliø á Gardinà su prancûzøteatro trupe, V.Boguslavskis prasilenkë


do bendrà kalbà su konkurentais, susi-tarë su operos trupe, kad ði uþleistø jamsalæ triskart per savaitæ, ir uþ tai paþadë-jo net treèdalá pajamø. Nors ir sunkiomissàlygomis, V.Boguslavskio trupë paren-gë repertuarà ir gana sëkmingai vaidinoligi vëlyvo rudens. Tada grafas S.Ponia-tovskis pasiûlë V.Boguslavskiui vaþiuoti áVilniø, kur turëjo vykti tribunolo sesija. At-vykimas buvo mistiðkas. V.Boguslavskisapsistojo Oskerkø rûmuose. JokûbasHempinskis (Kempinis) atvyko á Vilniø suBoguslavskiu ir dirbo su juo visus pen-kerius metus, buvo deðinioji jo ranka, ne-maþai prisidëjo prie administravimo. Rû-mø savininkë, pabendravusi su sveèiu irpadëjëju, buvo suþavëta bendravimo kul-tûros, manierø, puikaus uþsienio litera-tûros ir teatro iðmanymo. Rûmus V.Bo-guslavskis netrukus suremontavo, áren-gë scenà, ir trupë 1785 m. pavasará pra-dëjo vaidinti. Apsnûdusi senutë grafienë

nesigailëjo iðnuomojusi patalpas atvykë-liams, atvirkðèiai, greitai atkuto, gavo ne-mokamà teisæ stebëti ne tik ádomius dra-mos, baleto ir muzikinius operos spek-taklius, bet ir dalyvauti naujojo kumyrovadovaujamose repeticijose.

V.Boguslavskiui vilnieèiai patiko. Jisnusprendë „visam laikui pasilikti Lietuvo-je“ ir nebegráþti á Varðuvà, kur jis turëjoperimti vadovavimà Varðuvos Tautos te-atro trupei. Taèiau po pirmojo sezono sa-vo monopolines teises Vilniaus teatrui pa-reiðkë P.Riksas. Jis iðsiveþë á Varðuvà 18Boguslavskio trupës aktoriø. Tai buvo di-delis smûgis vilnieèiams, nes trupë bu-vo sukûrusi darbingà kolektyvà, paren-gusi repertuarà. Dabar teko viskà pradë-ti ið naujo. Likæs su trimis aktoriais, V.Bo-guslavskis nenusiminë. Jis tuojau su-komplektavo naujà trupæ ir dar jà iðplë-të. Susiradæs graþaus balso èekà, V.Bo-guslavskis pritaikë jam partijà Gazanniooperoje „Amatininkiðka meilë“ (ávedë ke-liaujanèio èeko vaidmená), prikalbino pa-silikti gráþtanèius ið Peterburgo baleto so-listus Kaselá ir Simonetá, surankiojo Vil-niaus ðokiø mokytojus ir taip sudarë dra-mos, operos ir baleto trupæ (ðià V.Bogus-lavskio idëjà vëliau pasisavins tarpuka-rio Valstybës teatro vadovai, taip pat su-kûræ tris trupes viename pastate). Apmo-kæs trupiø artistus aktorinio ir vokaliniomeistriðkumo ir parengæs repertuarà,V.Boguslavskis vël pradëjo repeticijas.Trupëms sekësi gerai. V.Boguslavskis sa-vo atsiminimuose nuolat giria prielankià,teatrà mëgstanèià Vilniaus publikà, ku-rios niekuomet nestigdavo jo spektakliuo-se. Iðnykus provincijos dvarø teatrams,ði trupë aptarnavo ir visà plaèià apylin-kæ. Vilnieèiai buvo nuolatiniai sveèiai Dub-ne, Gardine, pasiekdavo net Lvovà, Mins-kà, Vitebskà. Per penkerius darbo me-tus V. Boguslavskio vilnieèiø artistø teat-ro trupë iðaugo, á jà ásijungë daug ávai-raus profilio aktoriø. Trupës spektakliaisusilaukë nemaþo pasisekimo. Ið pagrin-diniø Boguslavskio trupës aktoriø, glau-dþiau susijusiø su Vilniumi, paminëtiniA.Meþinskis, J.Hempinskis, S.Deðner,M.Jasinska ir kiti. Apie 1786 m.Vilniuje tru-pë padidëjo, joje buvo 22 þmonës. Savoreþisuotuose spektakliuose (operose irdramose) jis atliko daugelá pagrindiniøvaidmenø, kuriems buvo bûdinga raiðkiplastika, mimika, aktorinis meistriðkumas

bei sodrus balsas, prancûziðka vokalomokykla. Spektakliø reþisûrai bûdingasansambliðkumas, scenografijos, vaidy-bos darna. Nemaþas buvo ir operinis re-pertuaras: G.Paisiellio, D.Cimarosos,N.Puèinio, A.Saljerio, J.Albertinio ir kitøkompozitoriø kûriniai. Taip pat Moljero,Voltero, G.A.Lesingo tragedijos ir kome-dijos. Labiausiai V.Boguslavskis þavëjo-si ðvietëjiðka Voltero veikla. Taèiau jo die-vaitis buvo F.Ðileris (1759–1805), kurio kû-riniai buvo mëgiami vilnieèiø þiûrovø.

Didelio pasisekimo buvo susilaukusiSalomëja Deðner (1759–1806), V.Bogus-lavskio vadinama ,,pirmàja dainininke”.Gimë Bialistoke, vëliau tapo dvaro dama,nors buvo ,,þemos kilmës”. Anksti pasi-rodë jos sceniniai gabumai, geri aktori-niai duomenys. Susiþavëjæs karalius pa-siuntë jà á Varðuvà, pas Riksà. V.Bogus-lavskis greitai pamatë jos gabumus ir, va-þiuodamas á Lietuvà, pasiëmë ir jà. Pa-dirbusi penkerius metus Lietuvoje, buvoájungta á Varðuvos Tautos teatro trupæ, betpo kurio laiko gráþo á Vilniø ir prisidëjo prieD. Moravskio trupës, 1803 m. sudarë sa-vo trupæ Gardine; ji vaidino Suvalkuose,Bialistoke ir kitose vietose. Mirë Gardine.

Petronëlë Drozdovska (Drazdauskai-të, 1767–1812) atvyko pas V.Boguslav-ská ið Slonimo operos. Boguslavskis jàlaikë labai gabia. Ji gerai vaidinusi ávai-riausià repertuarà nuo tragedijos iki ko-medijos, dainuodavusi operose antraei-les partijas. 1786 m. pasiliko su V.Bogus-lavskiu Vilniuje.

Magdalena Jasinskaitë, smulkausbajorëlio duktë, anksti pakliuvo á KarolioRadvilos teatrà Nesvyþiuje ir greitai pa-garsëjo. V.Boguslavskio atsiveþta á Vilniø,tuojau ásigijo vilnieèiø simpatijø, nes tu-rëjo ,,nuostabø balsà, ið karto atsklei-dþiantá pirmaeilæ dainininkæ”. Vëliau dai-navo Varðuvoje, Krokuvoje. Anksti mirë.

V.Boguslavskio nuomone, Vilniausscena daugiausia turi bûti dëkinga A.Me-þinskiui, kuris „buvo puikus aktorius ir re-þisierius“, uþ europiná lygá Moravskiø va-dovavimo laikais. Andrius Meþinskis(1750–1810), kilæs ið istorinës Lietuvos,didelæ savo gyvenimo dalá praleido Vil-niuje. Pradëjæs aktoriaus darbà Varðuvo-je, greitai prisidëjo prie Vilniuje veikian-èios V. Boguslavskio trupës, „tapo vienuið Jogailaièiø sostinës scenos ramsèiø“.Su V.Boguslavskiu jis iðvyko á Varðuvà, ovëliau á Lvovà, bet greitai pritapo prie D.Moravskio trupës ir gráþo á Vilniø.

Sunku buvo to meto aktoriams. Rei-këjo daug gabumø, moralinio tvirtumo,stiprios valios, norint iðsikovoti þiûrovøsimpatijas. Nedidelis teatro kolektyvas,ávairus repertuaras (tragedijos, komedi-jos, operos ir baletai) reikalavo ávairiopostechnikos, vaidybinio universalumo.

Nukelta á 27 p.

Raèkauskas (1807–1863), 1863 m. iðvedæs 25raseiniðkius á miðkà. Pakartas tø paèiø metølapkrièio 27 d. Kaune.

E.Maþintas yra baigæs 1978 m. LÞÛU,1988 m. LMTA ir 2003 m. Maskvos akademijà(prof. B.Pokrovskio reþisûros klasæ). 2004 m.VPU studentø teatre pastatë K.Garðvilos „Exiliumsapientis“, o 2005 m. M.Petrausko operetæ

„Consilium facultatis“. 2006 m. ValstybiniameDaugpilio (Latvija) dramos teatre reþisavo kaba-retà „Karambolina“ (komp. I.Kalmanas). DirboKauno, Klaipëdos ir JAV muzikiniuose teatruo-se. JAV dirbo „Laisvosios Lietuvos“ redaktoriausasistentu, paskelbë straipsniø JAV, Kanadoje,skaitë mokslinius praneðimus Lietuvos, Rusi-jos, Latvijos, Baltarusijos universitetuose.

su LDK didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijoskaraliaus broliu S.Poniatovskiu, tuo me-tu ëjusiu Gardino karaliðkøjø þemiø val-dytojo ir pasiuntinio pareigas. S.Ponia-tovskis turëjo praneðti V.Boguslavskiui,kad jis nevaþiuotø á Gardinà, nes teatropatalpas uþëmë vokieèiø trupë ir vietinisbaletas, o buvusi kita teatro salë iðardy-ta. Atvykæs á Gardinà, V. Boguslavskis ra-

Vilniaus teatro ákûrëjas V.Boguslavskisjaunystëje


Vienas maþiau þinomø apðvitos ðalti-niø – gamtiniai radionuklidai statybinësemedþiagose - radis 226Ra ir toris 232Th beijø skilimo produktai ir kalis 40K.

Kartais ðiose medþiagose gali bûti irnedideli kiekiai dirbtinës kilmës radionuk-lido cezio 137Cs, patekusio ið atmosferosir per gruntà, taèiau ðis radionuklidas pa-prastai lemia palyginti nedidelæ apðvitosdozës dalá. Mûsø ðalyje cezio uþfiksuotamedienos bandiniuose. Ávertinus ðio ra-dionuklido lemiamà dozæ, nustatyta, kadjos yra tik apie 4 proc. visos statybinësemedþiagose esanèiø radionuklidø sàly-gotos dozës.

Tiesa, pastaruoju metu uþfiksuota at-vejø, kai 137Cs á mûsø ðalá áveþamoje me-dienoje yra daugiau. Nors tokios medie-nos dar neteko uþdrausti naudoti, taèiauvisada esti tikimybë, kad leistini kiekiaibus virðyti.

Kartais statybinëse medþiagose galipasitaikyti ir kitø dirbtinës kilmës radio-nuklidø. Pavyzdþiui, Taivane statybosenaudotuose metalo gaminiuose aptiktakobalto 60Co. Atlikus tyrimus paaiðkëjo,kad kobaltas á metalà pateko iðlydþius ámetalo lauþà atsitiktinai patekusá kobal-to ðaltiná. Stengiantis iðvengti tokiø atve-jø, á metalo lauþo supirktuves ir lydymogamyklas patenkantis metalo lauþas kon-troliuojamas jonizuojanèiosios spindu-liuotës detektoriais.

Radis, toris ir kalis yra gamtinës kil-mës radionuklidai. Ávairiuose objektuosejø yra nuo pat Þemës atsiradimo. Visi jieskyla labai lëtai. Pavyzdþiui, kalio kiekispusiau sumaþëja per 1,27 milijardo me-tø, todël ðio radionuklido grunte, uolie-nose, mineraluose ir kitur bus dar ilgai.Tas pats pasakytina ir apie torá bei radá,susidarantá skylant uranui 238U.

Dël tos prieþasties ðiø trijø radionukli-dø ir jø skilimo produktø yra visose staty-binëse medþiagose, ypaè tose, kurios ga-minamos ið mineralinës kilmës þaliavø.

Radionuklidø aktyvumas matuoja-mas bekereliais (Bq). Vienas bekerelis

yra vieno radioaktyviojo atomo skilimasper sekundæ. Radionuklidø kiekiai arbasavitieji aktyvumai ávairiuose objektuo-se matuojami bekereliais masës viene-

Statybinës medþiagos Savitøjø aktyvumø vidurkiai irintervalai, Bq/kg

226Ra 232Th 40K

Akmens ir marmuro 37 22 292gaminiai 3,5÷113 0,3÷70 1,7÷1150

Betonai, skiediniai, 58 22 455betoniniai ir gelþbetoni- 3,2÷1030 1,3÷110 12÷1220niai gaminiai

Portlandcementis 60 20 2684,4÷465 2,9÷211 1,8÷1510

Dolomitas 12,9 3,6 1242,4÷27 0,9÷8 11÷393

Gipsas, gipso kartonas 12,6 5,4 1111,7÷38 0,6÷51 8÷408

Glaistas 16 4,5 41 3,1÷44 0,16÷31 2,6÷286

Granitas, granito 60 41 1103skaldos 5÷296 2,9÷142 220÷4690

Kalkës 53 3,0 545÷110 1,2÷9 12÷92

Keraminës (raudonos) 64 61 1014plytos ir keraminiai 9÷215 7÷426 13÷1475gaminiai

Keramzitas 90 61 118048÷120 47÷ 999÷1320

Klijai 24 7,2 13414÷45 2,0÷14 62÷288

Kreida 19 1,7 300,6÷27 0,5÷5 13÷72

Mediena ir medþio 24,3gaminiai 1,1÷84

Silikatinës plytos ir 21 13 404blokeliai 8÷84 5÷60 228÷1001

Šlakas 152 64 41251÷250 22÷90 375÷434

Tinkas 17 5,41 1344÷30 0,6÷12 12÷366

Smëlis, þvyras, 26,3 15,3 452þvyro skalda 2,4÷99 0,9÷64 1,7÷964

Apðvita

Þmogø veikia ávairûs apðvitos ðaltiniai. Vieni jøvisiems gerai þinomi – kosminë spinduliuotë, radio-nuklidai, á aplinkà patekæ bandant atomines bom-

bas ir ið atominiø elektriniø, Èernobylio radionukli-dai, – kiti ðaltiniai þinomi kur kas maþiau.

nuo statybinësemedþiagose esanèiø

radionuklidø

Albinas MASTAUSKAS,Gendrutis MORKÛNAS,

Laima PILKYTËRadiacinës saugos centras

tui. Lentelëje pateikti radionuklidø kie-kiai kai kuriose daþniausiai naudojamo-se statybinëse medþiagose. Virðuje nu-rodyti kiekiø vidurkiai, apaèioje – jø in-tervalai. Visi ðie rezultatai gauti Radiaci-nës saugos centre.

Daugiausia radionuklidø yra granite,keraminëse plytose, keramzite, ðlake,maþiausiai – dolomite, gipse, medieno-je, sintetinëse statybinëse medþiagose,

metale. Nemaþai radionuklidø gali bûtikai kuriø rûðiø cemente.

Radionuklidø kiekiai statybinëse me-dþiagose ribojami. Lietuvoje galioja higie-nos norma HN 85:2003 „Gamtinë apðvi-ta. Radiacinës saugos normos“, kuriojenurodyta, kaip turi bûti ribojama apðvitanuo ávairiø gamtiniø ðaltiniø – radono pa-talpose ir geriamajame vandenyje, kos-

minës spinduliuotës,gamtiniø radionuklidøávairiose medþiagose.Viena ðios normos tai-kymo srièiø – radio-nuklidai statybinësemedþiagose.

Nustatyti leistini ra-dionuklidø lygiai staty-binëse medþiagose.Ðie lygiai apskaièiuo-jami naudojantis mi-nëtoje higienos nor-moje pateiktomis for-mulëmis, dalinant ra-dionuklidø kiekius iðtam tikrø koeficientø irgautus rezultatus su-muojant. Taip atsiþvel-giama á tai, kokià ap-ðvità gali lemti visi ðieradionuklidai kartu.

Lietuvos Respub-likos sveikatos apsau-gos ir aplinkos minist-rø ásakymu „Dël serti-fikuojamø statybiniømedþiagø, kurias pri-valoma radiologiðkaiiðtirti, sàraðo“ nustaty-tas sàraðas statybiniømedþiagø, kuriose ra-dionuklidø kiekius tirtibûtina. Tai – smëlis,skalda, þvyras, grani-tas, keramzitas, ce-mentas, plytos, kera-minës statybinës me-dþiagos. Ðias medþia-gas tirti reikia dël dvie-jø prieþasèiø – dël to,kad statybose jø nau-


Pagrindinë pastato Dozës galia pastate, nSv/hstatybinë medþiaga vidurkis reikðmiø

intervalasPlytos 133 58÷250Medis 107 53÷189

Betonas 118 53÷184

Apmûrytas medis 110 63÷179

dojami dideli kiekiai, ir dël to, kad jose ga-li bûti daug radionuklidø.

Uþ visø statybiniø medþiagø tinka-mumà radiacinës saugos poþiûriu atsa-ko jø gamintojai ir tiekëjai.

Nuo radionuklidø kiekio statybinësemedþiagose priklauso foninës spindu-liuotës dozës galia ið tø statybiniø me-dþiagø pastatytuose pastatuose. Lente-lëje parodyti dozës galios tyrimø iðávairiø medþiagø pastaty-tuose pastatuose rezul-tatai. Dozës galia pa-teikiama nanosiver-tais per valandà (nSv/h). Kadangi pastatuo-se yra ávairiø statybiniømedþiagø, lentelëjenurodomos pagrindi-nës (sienø) statybinësmedþiagos.

Ið lentelës matyti,kad maþiausia dozës galiayra mediniuose namuose.To prieþastis yra aiðki –medyje radionuklidø yramaþiau. Taèiau dozësgalia mediniuose na-muose nuo dozës ga-lios ið kitø medþiagø pa-statytuose namuose ski-riasi nedaug. Taip yra to-dël, kad dalis jonizuojanèio-sios spinduliuotës pastato vidø pa-siekia ið iðorës – kosmoso ir grunto. Me-

diniai namai sugeria maþesná ðios spin-duliuotës kieká negu, sakykime, betoniniai.

Matyti ir tai, jog dozës galios reikð-mës netgi ið panaðiø statybiniø medþia-gø pastatytuose pastatuose gali labaiskirtis. Pavyzdþiui, skirtinguose medi-niuose namuose didþiausios dozës ga-lios reikðmës maþiausias virðija daugiaukaip tris kartus. Tai lemia kitos statybinësmedþiagos ir radionuklidø kiekiai aplin-kui namà esanèiame grunte. Lentelëjepateiktos vidutinës dozës galios reikð-mës atspindi padëtá ið skirtingø medþia-gø pastatytuose namuose, kadangi josgautos ið tyrimø, atliktø ðimtuose namø.

Ið statybiniø medþiagø á patalpas pa-tenka radonas 222Rn, susidarantis sky-lant radþiui. Radonas yra radioaktyvio-sios inertinës dujos, kurioms skylant su-sidaro irgi radioaktyvûs skilimo produk-tai. Ðie produktai kvëpuojant patenka áplauèius ir gali sukelti plauèiø vëþá.

Tyrimais nustatyta, kad mûsø ðalyjestatybinës medþiagos nëra pagrindinisradono ðaltinis, kadangi daugiausia ra-dono á patalpas patenka ið grunto. Pa-vyzdþiui, individualiuosiuose namuoseið statybiniø medþiagø atsiradusio rado-no vidutiniðkai yra apie 25 procentusbendro radono kiekio. Patalpose, kuriosyra aukðèiau (aukðtesniuose aukðtuo-se), ið statybiniø medþiagø patekusio ra-dono yra daugiau, nes grunto radonas

á aukðèiau esanèias patalpas beveik ne-patenka.

Nutarti, ar statybinës medþiagos tin-kamos radiacinës saugos poþiûriu, ga-lima tik remiantis radionuklidø kiekiø ty-rimø statybinëse medþiagose rezulta-tais. Tokie tyrimai atliekami gama spek-trometrais.

Tiriant statybines medþiagas, jø ban-diniai sudedami á specialius matavimoindus – kiuvetes. Prieð uþpildant kiuve-tæ, statybiniø medþiagø bandiniai smul-kinami. Tyrimui paprastai uþtenka maþ-daug 0,5 litro bandinio.

Nustaèius, kad radionuklidø kiekiaistatybinëse medþiagose virðija tam tik-rus, Lietuvos higienos normos HN85:2003 „Gamtinë apðvita. Radiacinëssaugos normos“ reglamentuojamus ly-gius, daryti vienareikðmiðkos iðvadosapie statybiniø medþiagø tinkamumà ra-diacinës saugos poþiûriu dar negalima.Pagrindinis ðio tinkamumo kriterijus –apðvitos dozë, kurià tokiø statybiniø me-dþiagø panaudojimas lems.

Ávertinti ðià dozæ nëra paprasta. Ji pri-klauso ne tik nuo radionuklidø kiekiø sta-tybinëse medþiagose, bet ir nuo anali-zuojamø statybiniø medþiagø kiekio pa-state, ðiø medþiagø atstumo nuo þmo-niø buvimo vietø. Pavyzdþiui, vienokiàdozæ lems betono perdangos, kitokià –

Statybinëse medþiagose esantys ra-dionuklidai yra palyginti svarbus þmo-gaus apðvitos ðaltinis. Nors daþnai dau-giausia dëmesio skiriama þmoniø sukur-tiems apðvitos ðaltiniams, kontroliuotistatybiniø medþiagø sàlygojamà apðvi-tà irgi bûtina.

Gamaspektrometrai

Kiuvetës su statybinëmis medþiagomis

kriauklë, dar kitokià – iðorës apdailainaudojamos plytelës, net jeigu jose ra-dionuklidø bus vienodai. Todël tokiomsdozëms ávertinti naudojamos ávairioskompiuterinës programos.

Radionuklidø kiekius statybinëse me-dþiagose Lietuvoje kontroliuoja Radiaci-nës saugos centras. Jame atliekami vi-sø statybiniø medþiagø, kurias privalo-ma iðtirti, radiologiniai tyrimai. Tyrimus at-likti praðo ir statybiniø medþiagø gamin-

tojai, tiekëjai beinaudo to j a i .

Neretai dël

tokiø tyri-mø kreipiasi ir

gyventojai. Centre sukaupta ne vieneriømetø tyrimø duomenø, jeigu reikia, cen-tro specialistai ávertina galimas dozes, ku-rias lems vienokios ar kitokios statybinësmedþiagos, ir pateikia iðvadas apie sta-tybiniø medþiagø tinkamumà naudoti.

�


Trupmenos numizmApyvartinës, jubiliejinës ar specialiø-

jø laidø monetos dabarties pasaulyje tu-ri privalomas vertës nuorodas. Ðios nuo-rodos, skirtingai nuo antikinës numizma-tikos, bûna þodinës, skaitmeninës ar mið-rios. Labai retai monetos vertës nuorodabûna paraðyta trupmena. Ðios monetos– atskiro dëmesio objektai – daþniausiaibûna smulkiausiø nominalø frakcijos. Josskirtos reprezentaciniams tikslams arbagràþai, perkant smulkias prekes.

Valstybës, turinèios kelias valstybineskalbas, ant savo nacionaliniø monetø ver-tës nuorodà raðo keliomis kalbomis. ÐtaiSuomijos Respublika (nuo 1918) iki pateuro ávedimo (2002) ant monetø ir vals-tybës pavadinimà, ir monetos vertës nuo-

rodà raðë dviem kalbom– suomiø ir ðvedø.

Trupmenos numizmVidas ÞIGAS, dizaineris

Belgijos Kara-lystës (nuo 1830) monetø kalykla iki eu-ro ávedimo (2002) to paties nominalo mo-netas kalë atskirai su valstybinës pran-cûzø ir atskirai su valstybinës flamandøkalbos tekstais. Numizmatams belgiðkasmonetas teko rinkti po du egzempliorius.

��

Archaiškiausià monetø skaièiavimosistemà iki 1971 m. vasario 15 d. iðlaikëJungtinë Didþiosios Britanijos ir ÐiaurësAirijos Karalystë ir jos buvusiø kolonijø su-sivienijimo – Tautø Sandraugos (angl.Commonwelth of Nations) teritorijos. Ðian-dien Sandraugà su Jungtine Karalyste su-daro 50 nariø.

Karalienë Viktorija (1837–1901), britøimperijà valdþiusi beveik visà XIX amþiø,1839, 1851–1853, 1868 metais kalë net ¼fartingo vertës va-rinæ monetë-læ. Monetosvertë ant ðiovarioko pa-raðyta þo-dþiais –qvarter fart-hing (ketvirtisfartingo) (1 pav.).Paþymëtina, kad ðiosmonetos turi tarptautinæ numizmatinæ ko-kybæ „proof“. Tai reiðkia, kad monetosnukaltos poliruotais ðtampais ant poli-ruotø ruoðiniø – variniø skrituliukø. Da-bar numizmatinëje rinkoje ¼ fartingomoneta dël retumo kainuoja nuo 150 iki600 JAV doleriø.

Jurgis IV (1820–1830) 1827 m., Vilja-mas IV (1830–1837) 1835 m., karalienëViktorija 1844, 1866, 1868, 1878, 1881,1884 ir 1885 m., Eduardas VII (1901–1910) 1902 m., Jurgis V (1910–1936)1913 m. kalë 1/3 fartingo varines mone-tas. Monetø vertë nuo 1866 m. buvo ra-ðoma þodþiais – one third farthing (vie-nas treèdalis fartingo).

1834–1843, 1860, 1862 ir 1870 m. ka-ralienë Viktorija Ceilonui ir Jamaikai kalëpusantro penso apyvartines sidabrines(925/1000; 0,7069 g) monetas. Jø rever-se – vertës nuoroda – 1½ .

Iki 1971 m. pusës penso vertës vari-nës apyvartinës monetos turëjo þodiná uþ-raðà, nusakantá monetos vertæ – half pen-ny (pusë penso).

Vieno svaro (sovereno) vertæ atitikoarba 4 kronos, arba 10 florinø, arba 20ðilingø, arba 240 pensø, arba 960 fartin-gø. Paþymëtina, kad vieno svaro vertësauksinë (917/1000) moneta – ginëja tu-rëjo 21 ðilingo vertæ.

Nuo 1971 m. vienas svaras buvo pri-lygintas 100 naujøjø pensø. Laikantis kon-servatyvios tradicijos 1971–1981 m. bu-

vo kalama ½ naujojo penso vertës vari-në apyvartinë moneta su karalienës Elþ-bietos II (nuo 1952) profiliu averse (2 pav.).

Ið inercijos 1982–1984 m. dar bu-vo kalama pusës penso ver-

tës varinë moneta su trup-mena – 1/2. Dalis ðiømonetø tiraþo á apyvar-tà nepakliuvo. Jos bu-vo komplektuojamos ábanko iðleidþiamusmonetø rinkinius.

��

Pietiniai Anglijos kaimynai – Pran-cûzijos Respublika – labiausiai paplitu-sià ðimtainæ pinigø skaièiavimo siste-mà ásivedë jau Napoleono I Bonaparto(1799–1815) laikais. Paryþiaus monetøkalykla 1962–1995 m. kalë pusës fran-ko vertës nikelá su vertës nuoroda, pa-raðyta trupmena – ½. Tai vienintelëprancûzø „trupmeninë“ moneta, nukal-ta XX a. (3 pav.). Pusfrankio averse pa-vaizduota skulpt. O.Roty PrancûzijosRespublikos personifikacija – Marijana,sëjanti grûdus á dirvà. Tà paèià kompo-zicijà Paryþiaus monetø kalykla kalë ant1897–1920 m. gamintos 50 sentimø si-dabrinës (835/1000) monetos averso.Minëtoji modifikuota O.Roty kompozi-cija puoðia ir ðiuolaikiniø Prancûzijos10, 20 ir 50 eurocentø aversus.

��

XV a. Rusijoje kelios monetø kalyklospradëjo kalti maþiausià apyvartinæ mo-

netà – poluðkà (rus.ïîëóøêà). Taibuvo sidabrinë ¼ kapeikos vertës

moneta. Paskutinës sidabrinëspoluðkos buvo pagamintos1613–1645 metais. Vëliau ðimoneta buvo kalama ið vario irturëjo þodinæ vertës nuorodà.Nuo 1839 iki 1916 m. ant apy-vartinës varinës monetos rever-

so buvo raðoma trupmeninë mone-


1 pav.

2 pav.

3 pav.

4 pav.

5 pav.

6 pav.


mizmatikojemizmatikoje

tos vertës nuoro-da – ¼. Nors mo-neta ir buvo vari-në, 1839-1846m. tekstinëje da-lyje buvo raðo-ma: ¼ kapeikossidabru (4 pav.).

Trupmeniniø mo-netø yra likæ, palyginti sukitais Rusijos imperijos „variokais“, ne-daug. Sklando legendos, kad aukos baþ-nyèiai masiðkai buvo aukojamos trupme-ninëmis monetomis. Esà baþnytininkai,norëdami surinkti didesnes aukas, trup-menines monetas naikindavo.

Rusijos imperatorius Nikolajus I (1825–1855), rengdamasis atidengti paminklà-koplyèià Borodino lauke, kuriame 1812 m.ávyko kautynës tarp Prancûzijos ir Rusijosarmijø, ásakë graveriui ir medalininkui Hen-rikui Gubei (Heinrich Gube) parengti pro-ginio rublio projektà. 1839 m. Sankt Pe-terburgo monetø kalykla vienkartiniu tira-þu nukalë proginá sidabriná (868/1000) rub-lá ir pasikartojanèio dizaino pusantro rub-lio vertës sidabrinæ (868/1000) mo-netà-donatyvà. Pastaroji mone-ta buvo skirta dovanoms uþ-sienio ir Rusijos diplomatamsir didikams uþ ypatingus as-meninius nuopelnus valsty-bës monarchui ir jo ðeimosnariams. Monetos reverse,paminklo papëdëje iðkaltamonetos-donatyvo specialiojivertës nuoroda – 1½ ðóáëÿ (1½rublio) (5 pav.).

Minëtina ir kita Nikolajaus Imoneta-donatyvas, nukaltas 1836m. ið sidabro (868/1000) su dviguba ver-tës nuoroda: 1 ½ rublio – 10 zlotø. Ðtam-pus monetai iðraiþë graveris Pavelas Ut-kinas. Donatyvo averse pavaizduotas im-peratoriaus portretas-profilis, pasuktas ádeðinæ; reverso viduryje – imperatorienësportretas-profilis, aplink kurá ratu sukom-ponuoti 7 caraièiø portretai-profiliai. Nu-

mizmatikos ekspertai paþymi,kad þinomas vienas donatyvas(1836), nukaltas ið aukso.

Paskutinysis Rusijos imperato-riaus Nikolajus II (1894–1917) taippat 1896 (300 vnt.), 1908 (175 vnt.)ir 1910 metais (25 vnt.) iðleido dvi-gubo nominalo auksiná (900/1000;

32,5 g) donatyvà. Averse – mo-narcho profilis, pasuktas á kairæ, re-verse – valstybës herbas – heraldinisRomanovø dvigalvis erelis ir dvigubasmonetos vertës tekstas. Virš herbo – 2½èìïåðèàëà (2½ imperialo; imperialas= 10 aukso rubliø), po herbu – 25

ðóáëåé çîëîòîì(25 rubliai auk-

su) ir data. 25rubliø vertësdonatyvusnukalë Pary-þiaus monetøkalykla. Ðiosmonetos ne-

buvo skirtosapyvartai (6 pav.).

��

Izraelio valstybë (nuo 1948), savo is-toriniame kelyje ávykdþiusi kelias mone-tarines reformas, turi vienà nekeièiamàtradicijà. Ðioje valstybëje nepakito pusësðekelio vertës monetos nominalo uþra-ðas, iðkaltas trupmena – ½.

1980–1985 m. finansø reformos me-tu buvo nukaltos penkios skirtingos pu-sës ðekelio vertës monetos. Ðtai ant ½vertës ðekelio apyvartinës 5740 metø(1980) vario-nikelio lydinio monetos aver-so pavaizduotas staugiantis liûtas, vals-tybës herbas Menora, valstybës pavadi-nimas lotynø ir hebrajø ðriftu. Reverse –

nominalo nuoroda – ½ su dviemsaulutëm ir tekstu (7 pav.).

1985–1990 m. naujos fi-nansø reformos metu buvonukaltos devynios skirtin-gos ½ naujojo ðekelio ver-tës monetos. Ant ½ naujo-jo ðekelio vertës apyvarti-

nës 5745 m. (1985) aliumi-nio-bronzos lydinio monetos

averso pavaizduota trupmena½ su uþraðais, tarp ku-

riø ir lotyniðkuðriftu para-ðytas vals-tybës pa-vadinimasI Z R A E L .Reverse –

antikinë arfair Izraelio her-bas Menora(8 pav.).

��

Izraelio pietinë kaimynë – JordanijosHaðimitø karalystë, ásikûrusi biblinëse þe-mëse, 1968 m. iðleido specialià 7 progi-niø monetø serijà. Ðià politinæ-patriotinæakcijà iðprovokavo 1967 m. Izraelio ag-resija prieð arabø ðalis, kai buvo okupuo-ta dalis ekonomiðkai stiprios Jordanijosteritorijos. Serijoje – 4 auksinës (900/1000) ir 3 sidabrinës (999/1000) mone-tos, vaizduojanèios Kristaus Kapo ðven-tyklà, popieþiaus Pauliaus VI vizito metuJeruzalëje aplankytà Gaðemeino baþny-èià, Petros apylin-këse I a. uolojeiðkaltà Ad Dei-ro ðventyklosvaizdà, Jeru-zalës miestopanoramà.

Mumsádomios ¾dinaro ver-tës masy-

vios sidabrinës(30,0 g) monetos reversas vaizduoja bib-liná Betliejaus altoriø-relikvariumà (9 pav.).O ant smulkiausios serijos sidabrinës (20g) monetos pavaizduotas mums maþiauþinomas Al Hareino rûmø-tvirtovës vaiz-das (10 pav.).

Apraðytàjà Jordanijos monetø seri-jà sudaro monetos-buljonai. Tai mone-tos, kuriø nominalai daug kartø maþes-ni uþ monetø brangaus metalo vertæ.Terminas buljonas yra angliðkos kilmësir reiðkia sidabro ar aukso luità. Ðiuo-laikinëje numizmatikoje buljonais ápras-ta vadinti specialiø laidø monetas, á ku-rias, bijant kriziø ar infliacijos, investuo-jamos nuo apyvartos laisvos lëðos.Kasdienëje monetarinëje apyvartojebuljonai nedalyvauja. Kitas buljonø ski-riamasis bruoþas – aukðtas atlikimomeninis technologinis lygis, pasiþymin-tis „brilliant proof“ kokybës standartu.

Nukelta á 33 p.


7 pav.

8 pav.

9 pav.

10 pav.

11 pav.

12 pav.


Askaidvande

pðliauþ

geologinioVentos

Ventos regioninio parko direkcijos pastangomis2006 m. garsioji Papilës atodanga jau tapo prieina-ma patogiam lankymui – árengtas stogas, laiptai, in-formaciniai stendai. Ventos pakrante prie atodangosveda 1,5 km ilgio paþintinis takas. Papilës atodan-gos ekspozicija árengta lankymui – tai pirmas tokspaþintinis objektas Lietuvoje. Atodangos ekspozici-jos ir paþintinio tako árengimà finansavo Aplinkos ap-saugos rëmimo programa ir Akmenës r. savivaldybëD.Pupienio nuotr.

Ventos

geologinio paþinimo

regioninio parko

takais

Ventos regioninioparko schema

Papilës regioninio parko geologijosbei geomorfologijos bruoþus bei unika-lius objektus, jø ilgà ir ádomià tyrimo isto-rijà keliose publikacijose iðsamiai yra api-bendrinæ dr. Augustinas Linèius ir

Jonas SATKÛNASLietuvos geologijos tarnyba,

Apolinaras NICIUSVentos regioninis parkas

Ventos regioninio parko pavadinimas byloja, kad svarbiausia jo gamtinëvertybë yra Ventos upës slënis, jame esanèios atodangos, griovos bei

raguvos, eroziniai atragiai, upës erozijos sukurta reljefo ávairovë.Ventos regioniniame parke gausu kultûrinio ir istorinio paveldo, taèiau

paèios svarbiausios Ventos regioninio parko vertybës – tai unikaliosjuros periodo uolienø atodangos, nuo seno þinomos Papilëje ir jos

apylinkëse. Dabar galima pagrástai teigti, kad Papilës atodangos yraseniausiai tiriami ir didþiausio mokslininkø geologø dëmesio sulaukæ

Lietuvos geologiniai objektai, vadinami paleofaunos lobynais.

prof. Algirdas Gaigalas. Ypaè iðsamiai ðiokraðto geologijà apraðë profesoriusA. Gaigalas Papilei skirtoje monografijo-je (ið serijos Lietuvos valsèiai), iðleistoje2004 metais. Taigi ðio raðinio tikslas yratik glaustai iðdëstyti svarbiausius faktus,remiantis ankstesniø tyrimø bei ðaltiniøduomenimis, ir paminëti aktualiausiusparko direkcijos darbus, rengiamus ge-ologiniø objektø lankymui.

A.Linèiaus nuomone, bene pirmasis,kuris Papilës atodangoje ir kitose Ven-

tos upës slënio vietose aptinkamus se-novës gyviø suakmenëjimus palaikë mu-ziejinëmis vertybëmis, buvo Baubliø mu-ziejaus ákûrëjas Dionizas Poðka, atrodo,1818 m. lankæs Ventos pakrantes ir èiapasirinkæs keliasdeðimt eksponatø. O Pa-pilës atodangos, kaip unikalios geologi-nës áþymybës, populiarumo pradþia ga-lima laikyti 1825–1826 metus (inþ. Ja-no Ulmano tyrimai ir gausiø fosilijø kon-statavimas). Po to Vilniaus universitetoprofesorius Eduardas Eichvaldas ato-

dangose prie Papilës pirmasis atpaþinoir moksliðkai apraðë juros sistemos uo-lienas, kai kurias fosilijas (1830, 1868 m.).Papilës geologine sàranga (taigi ir Papi-lës atodanga) domëjosi, paleontologiniø,litologiniø, stratigrafiniø tyrinëjimø iðvadasskelbë ávairiø ðaliø mokslininkai: XIX a. –vokieèiø geologas L.Buchas (1841 m.),Peterburgo kalnakasybos instituto profe-sorius G.Sokolovas (1844 m.), Tartu uni-versiteto profesorius K.Grevingkas (1859,1861 m.), vokieèiø geologas A.Jenèas(1886 m.), rusø geologas S.Nikitinas(1886 m.), lenkø paleontologas J.Semi-radskis (1889 m.), E.Ðelvinas (1894 m.);XX a. pirmojoje pusëje – K.Bodenas,E.Krenkelis, V.Vecelis, R.Brinkmanas,M.Kaveckis, J.Dalinkevièius, È.Pakuckas;XX a. antrojoje pusëje – J.Kisnërius, A.Gri-gelis, L.Rotkytë, P.Ðimkevièius ir kiti. Pa-þymëtina, kad panevëþieèio È.Chmielev-skio inciatyva Ventos upës pakrantëse, va-dinasi, ir Papilës atodangoje, 1900 ir1903 m. rinktos gausios fosilijø kolekcijospateko tuomet á Karaliauèiaus, Miunche-no, Tiubingeno universitetø, Peterburgokalnakasybos instituto muziejø ekspozi-cijas ir buvo prieinamos daugeliui tyrinë-tojø. Nemaþai paleontologiniø radiniø iðPapilës atodangos prieð Antràjá pasaulinákarà turëjo Kauno universitetas, jø yra su-kaupæs Vilniaus universitetas, Lietuvos ge-ologijos ir geografijos institutas, Papilësvidurinës mokyklos muziejus.

Papilës atodanga su juros periodouolienomis yra unikali Baltijos regione irturi pasaulinæ mokslinæ reikðmæ. Papilësatodanga gamtos geologiniu paminklupaskelbta 1964 metais. Dabar – tai vals-tybës saugomas gamtos paveldo objek-tas. Ji yra Ventos kraðtovaizdþio drausti-nyje, paèiame Papilës miestelio centre.Ventos slënio atkarpa su juros periodo

Askaidvande

pðliauþ


Amonitai mëgoskaidrius ir ðvariusvandenis, maitinosi

plaukiodami irðliauþiodami dugnu

o

Trumpai apie juros periodà

Jurakalnio paþintinis takas – nuo erozinio atragio apþvalgos aikðtelësatsiveria puikus vaizdas á Ventos upës slëná ir kitoje jo pusëje esantáPapilës miestelá. Gretimoje griovoje, kurià lankytojai perþengia patogiaislaiptais, atsidengia juros periodo uolienos. Jas tyrinëdami mokslininkaiyra aptikæ ávairiø fosilijø. Jurakalnio paþintinis takas toliau veda link riedu-liø ekspozicijos aikðtelës

Aviþlio ir Ventos upiø santakoje abiejø upiø erozija sukûrëunikalià gamtos formà – siaurà ir ilgà atragá. Tai maþdaug 100 milgio ketera staèiais ðlaitais, uþsibaigianti staèia atodanga pa-èioje abiejø upiø santakoje. Preliminarûs atodangos tyrimai pa-rodë, kad tai – ledyno sustumta pylimo formos raukðlë (glacio-tektoninë deformacija), kurià ið abiejø pusiø nuskalavo upiø van-denys. Atodangoje matyti ledyno deformuoti aleurito ir smëliosluoksniai, greièiausiai susiklojæ dideliame eþere, tyvuliavusia-me Ventos regioninio parko apylinkëse prieð 50–70 tûkst. me-tø, kai Lietuvoje vyravo miðkatundrë

Ventos upës atodangos dar slepia daug paslapèiø ir yra ádo-mios ne tik juros periodo tyrinëtojams. Ties Purvënø kaimu upëserozija atidengë eþerinius organogeninius darinius su kiaukutø li-kuèiais, kurie byloja, kad ðios nuosëdos galëjo susikloti gana ðiltulaikotarpiu tyvuliavusiame eþere. Ar tai paskutinio tarpledynmeèio(117–130 tûkst. metø senumo), ar vëlesniø ðiltø laikotarpiø dariniai,parodys geologiniai tyrimai

Juros periodas – tai Þemës vystymosi lai-kotarpis, prasidëjæs prieð 205 mln. metø ir bai-gæsis prieð 145 mln. metø. Jo trukmë –60 mln. metø. Jura yra vidurinis mezozojauseros periodas, prieð já buvo triaso periodas, pojos – kreidos periodas. Jura yra viena deta-liausiai iðtirtø geologiniø sistemø. Detalesnis ju-ros periodo skirstymas yra pagrástas amonitøfosilijø tyrimais. Periodo pavadinimas kilæs nuoJuros (Juragebirge) kalnø Prancûzijoje ir Ðvei-carijoje. Ðá geologiná terminà pirmasis pavar-tojo 1822 m. A. Humboltas.

Juros periode suskilo Pangëjos super-kontinentas. Pirmiausia skilimas prasidëjopietinëje Ðiaurës Atlanto vandenyno dalyje,atsiskyrë Laurazija (ðiauriniai kontinentai)nuo Gondvanos (pietiniø kontinentø). Gond-

vanai skilant toliau, atsiskyrë Pietø Amerikanuo Afrikos kontinento. Taip susidarë Atlan-to vandenyno uþuomazgos, bet juros peri-ode jis buvo ne kà platesnis nei dabartinëRaudonoji jûra. Atskiri Gondvanos segmen-tai judëjo ðiaurës kryptimi lëtai sukdamiesiprieð laikrodþio rodyklæ. Uþsidarë senovinisMongolijos–Ochotsko vandenynas, susijun-gë Pietø ir Ðiaurës Kinija. Ugnikalniai, iðsidës-tæ riftø zonose, iðliejo didþiulius kiekius ba-zaltinës lavos á þemës pavirðiø, tai galëjosmarkiai paveikti gyvojo pasaulio evoliucijà.

Juros periodo viduryje pradëjo kilti pasau-linio vandens lygis, dideli sausumø plotai bu-vo uþtvindyti sekliomis jûromis. Juros periodaspasiþymëjo ðiltu bei drëgnu (humidiniu) kli-matu. Ðio periodo bûdinga augmenija – pa-parèiai ir plikasëkliai. Jûrose klestëjo forami-niferai (pirmuonys) ir amonitai (galvakojai mo-liuskai), buvo daug peèiakojø, dvigeldþiø ir pil-vakojø moliuskø, pinèiø ir koralø.

Juros periodas – milþiniðkø ropliø (dino-zaurø) atsiradimo ir vystymosi laikotarpis. At-sirado skraidantys ropliai ir pirmieji paukðèiai(Archaeopterix), gausu buvo þuvø. Þinduoliaidar buvo primityvûs ir reti. Jurai baigiantis, pa-sirodë pirmieji gaubtasëkliai augalai.

Juros sistemos uolienos yra paplitusiosVakarø ir Pietvakariø Lietuvoje, kur slûgso 60–300 m gylyje nuo þemës pavirðiaus ir tik Pa-pilës apylinkëse jos yra matomos atodango-se. Þymiausia ið jø – Papilës atodanga, tyri-nëjama maþdaug nuo 1825 metø.

gia Europos asociacija geologinio pavel-do iðsaugojimui (ProGEO). Papilës ato-danga, kaip vienas ið paèiø vertingiau-siø Baltijos regiono geologinio paveldoobjektø, yra numatytas átraukti ir á formuo-jamà Ðiaurës Europos vertingiausiø ge-ologiniø vietoviø sàraðà.

Juros sistemos uolienø atodangø Ven-tos slënyje yra Jurakalnio griovoje, prie Pa-partynës malûno ir kitur. Iki ðiol jos traukiageologø tyrinëtojø dëmesá, yra ádomûs pa-þintiniai, mokymo objektai – kasmet mo-komosios praktikos metu jas lanko Vil-niaus universiteto geologijos studentai.

Papilës atodangose gausiai aptinka-mos juros periodo gyvûnø liekanos – fo-silijos. Vietiniai gyventojai spiralës iðvaiz-dos susuktus kiaukutus vadina gyvatëmis.Tai – amonitø kiaukutai, pagal kuriuos at-paþástami juros periodo sluoksniai. Be jøgausiai randamos belemnitø (á dabartiniuskalmarus panaðiø gyvûnø) skeleto dalys(rostrumai), vadinamos „velnio pirðtais“ ar„perkûno strëlëmis“, ávairiø moliuskø kiau-kutai, kitø vandenyje gyvenusiø gyvûnø iraugalø liekanos ar þymës. Iki ðiol Lietuvo-je dar nepavyko rasti dinozaurø ar jø gi-minaièiø kaulø, nors sàlygos jiems gyventibuvo palankios tuo metu, kai klostësi ato-dangoje matomos uolienos. Mokslininkaiyra nustatæ, kad belemnitai buvo vande-nyje dinozaurø, vadinamøjø ichtiozaurø,pagrindinis maistas.

A.Linèius nurodo, kad Papilës ato-dangose mokslininkai yra suradæ ir ap-raðæ daugiau kaip 300 gyviø rûðiø: fora-miniferø, peèiakojø, moliuskø, dygiao-dþiø, þuvø ir kitø.

uolienø atodangomisjau 1960 m. buvo pa-skelbta Papilës geolo-giniu draustiniu.

Papilës atodanga1997 m. buvo átraukta á

Lietuvos vertingiausiø (reprezentatyviau-siø) geologiniø vietoviø sàraðà, kurá ren-

Nukelta á 36 p.

�

Amonitai mëgoskaidrius ir ðvariusvandenis, maitinosi

plaukiodami irðliauþiodami dugnu


AMPEREkolokviumas ir Aleksandro fon Humboldto

fondo seminaras Vilniausuniversitete

2004 m. VU Fizikos fakulteto darbuo-tojai prof. J.Banys ir prof. V.Balevièius, vyk-dydami bendrus Aleksandro fon Hum-boldto fondo projektus, kartu su kolego-mis ið Darmðtato ir Leipcigo universitetøsuorganizavo tarptautinæ konferencijà„Struktûra ir spektroskopija“ (Structureand Spectroscopy), skirtà Vilniaus univer-siteto 425 metø jubiliejui. Jos darbe daly-vavo daug þinomø mokslininkø, tokiø kaipprof. H.Fuessas (Europos kristalografijosdraugijos prezidentas), dr. U.Eichhoffas(BRUKER SpectroSpin), prof. M.Berovi-èius (Slovënijos nacionalinio chemijos ins-tituto Biotechnologijø skyriaus vadovas)ir kiti. Konferencija praëjo nepaprastai sëk-mingai, todël daugelio dalyviø pageida-vimu buvo pasiûlyta 2006 m. surengti darstambesná renginá, sujungiant ðià konfe-rencijà su AMPERE draugijos kolokviumu.Buvo nutarta jo metu aptarti naujausiuslaimëjimus ir problemas tiriant struktûrà,dinamikà ir fazinius virsmus joniniuose tir-paluose, nano- ir mezostruktûriniuose da-riniuose, biologinëse sistemose taikantRentgeno ir neutronø sklaidos, magneti-niø rezonansø, virpesinës bei dielektrinësspektrometrijos metodus.

Konferencija ávyko 2006 m. rugsëjo16–21 d. VU Fizikos fakultete. Jos daly-vius pasveikino VU rektorius akad.B.Juodka ir Vokietijos ambasados Vilniu-je kultûros ir spaudos ataðë p. Dirkas Ro-landas Hauptas. Pirmajai plenariniø pra-neðimø sesijai pirmininkavo Slovënijosakademikas prof. Robertas Blincas ið Jo-zefo Ðtefano fizikos instituto (Liubliana,Slovënija). Ði mokslo ástaiga yra Slovëni-jos nacionalinis pasididþiavimas. Turimaeksperimentine áranga ir atliekamais tyri-mais Slovënijos mokslo centrai jau se-niai (dar iki paskelbiant Lisabonos stra-tegijà) konkuruoja su JAV ir kitais pasau-lio mokslo grandais. Slovënijos mokslasyra vyriausybës remiamas deramu finan-savimu, o ne rinkiminiais politikø paista-lais apie þiniø visuomenës svarbà. Prof.R.Blincas yra neseniai kadencijà baigæsAMPERE draugijos ir Slovënijos mokslø

Prof. Vytautas BALEVIÈIUSVilniaus universitetas,

AMPERE/AvH sekretorius

Jau 1999 m. Vilniaus universiteto (VU) prof. L.Kimèio iniciatyva bei VUfizikø branduoliø magnetinio rezonanso (BMR) ir dielektrinës spek-

troskopijos darbø tarptautinio pripaþinimo dëka pirmà kartà Lietuvo-je buvo surengtas AMPERE draugijos kolokviumas, skirtas magnetiniø

rezonansø ir mikrobangës spektroskopijos taikymams molekuliødinamikos ir faziniø virsmø tyrimuose.

Prof.JonasGrigaspristatoSlovënijosakademi-kà prof.RobertàBlincà

Prof.Robertas

Blincasskaito

paskaitàapie

faziniusvirsmus

Kai kurie konferencijos dalyviai prieTomo Mano namo Nidoje

akademijos prezidentas. Tai, ko gero,pats garsiausias konferencijos dalyvis.Kaip vëliau, palinksmindamas klausyto-jus, já patá praneðimui pristatë prof. J.Gri-

gas (VU) – „kas krikðèioniðkajame, o gal-bût net ir musulmoniðkajame pasaulyjeneþino profesoriaus Blinco! Iš jo knygos,skirtos feroelektrikø faziniams virsmams,mokësi iðtisos fizikø kartos, taip pat ir Lie-tuvos“. Áþanginá konferencijos praneðimàpadarë VU prorektorius prof. J.Vaitkus,kuris apþvelgë naujausius laimëjimus ti-riant kietøjø kûnø defektus. Po jo labaiádomius praneðimus pateikë sveèiai iðDarmðtato technikos universiteto prof.Hartmutas Fuessas, prof. Klausas Pete-ris Diense’as ir dr. Ruedigeris A.Eichelis.Jie papasakojo apie paþangà kuriant

Rolfas Boettcheris ir kt.) praneðimai bu-vo skirti magnetiniø rezonansø taiky-mams tiriant ant pavirðiø adsorbuotàsiasmolekules bei fazinius virsmus feroelek-trikuose, kuriuos jie atlieka kartu su VU Ra-diofizikos katedros darbuotojais (prof.

elektrolitines kuro celes, nanovamzdeliøir feroelektrikø kietøjø tirpalø tyrimus elek-tronø sukiniø rezonanso metodais. Ko-legø ið Leipcigo universiteto (prof. Diete-ris Michelis, prof. Georgas Voelkelis, prof.


nesamanoja.Oskerkø rûmuose ásteigtame teatre

buvo pristatytos loþës ir galerija, ásigy-tas naujas garderobas, nes senasisgastroliø metu besikeliant per upæ nu-skendo, taip pat ir spektakliø dekoraci-jos, kostiumai, rekvizitas ir kitas inven-torius. Jaunystës meilës mieste Vilniu-je artistas apsistojo penkeriems me-tams. V.Boguslavskis visà laikà tvarkin-gai raðë atsiminimus, kuriuose daugvietos skyrë Vilniaus laikotarpiui bei ry-ðiams su Lietuva. Ið tø atsiminimø aið-kiai suvokiame autoriaus asmenybæ, joglaudþiausius ryðius su teatru, ávairio-pà teatrinæ veiklà: jis buvo dramos ak-torius ir operos dainininkas, raðë patsir vertë scenos veikalus, buvo reþisie-rius ir impresarijus, demokratiðkai nusi-teikæs LDK pilietis, simpatizavæs 1794m. sukilimui. Bûdamas diplomatas, su-gebëjo vëliau rasti kalbà su okupacinëscarinës valdþios atstovais ir átikinti teat-ro spektakliø buvusioje LDK teritorijoje,taip pat ir Vilniuje bûtinybe. V. Bogus-lavskio teatrinë veikla labai plati: jis pa-raðë keletà originaliø veikalø – labai po-puliarià operà „Krokuvieèiai ir kalnie-èiai“, taip pat daugiatomá aktoriausmeistriðkumo vadovëlá „Dramaturgija,arba scenos meno mokslas“ (bûtø nuo-stabu, kad teatrologai iðverstø á lietuviøkalbà), sekdamas lietuviø didikais vëlatgaivino Vilniuje, vëliau Varðuvoje te-atro mokyklà ir joje dëstë, parengë di-delá bûrá scenos darbuotojø, ásteigë pir-màjá vieðà teatrà Vilniuje, lenkø teatràVarðuvoje. Áveikæs daug sunkiø gyveni-mo pamokø, V.Boguslavskis nekilo á eu-forijos aukðtumas, o siekë tarnauti Lie-tuvos teatro idealams, kurie jau buvotapæ maestro gyvenimo dalimi. Jis sta-të tuo metu Vakarø Europoje populia-rias Pikserekuro melodramas. Apskri-tai, Boguslavskio teatro repertuaras bu-vo panaðus á Moravskiø: ðalia klasiki-niø scenos veikalø, italø operø buvo sta-tomos melodramos, tragedijos ir kito-kie pramoginiai veikalai, sulaukæ dide-lio populiarumo. Atsiminimuose daugvietos jis skiria bendradarbiams, jø gy-venimui bei kûrybai apibûdinti. Kai su-tvirtëjusi Vilniaus teatro trupë, vadovau-jama V.Boguslavskio, gastrolëse susi-laukë didelio pasisekimo, likimo pirðtasmenininkà vël iðsviedë ið pernelyg in-

tensyvios ir ásisiûbavusios veiklos Vilni-joje. Ávertinæs V.Boguslavskio laimëjimusVilniuje, lenkø dvariðkiø veikiamas Lie-tuvos didysis kunigaikðtis ir Lenkijos ka-ralius ásako V.Boguslavskiui palikti Vil-niø ir persikelti á Varðuvà. Ten atvykus,akivaizdþiai ásitikinta, kad Vilniuje teatri-nis gyvenimas buvo intensyvesnis, ávai-resnis ir profesionalesnis. Varðuvoje aki-vaizdþiai trûko europinio masto vadybi-ninko ir talentingo dramos ir operos te-atro vadovo, artisto. Iðvykus V. Bogus-lavskiui, Vilnius vël neteko nuolatinio te-atro, net iki 1795 m. nebuvo nuolatinëstrupës – atvykdavo ir vël iðvykdavo ávai-rûs gastrolininkai. Reta kuri teatro trupëiðsilaikydavo Vilniuje ilgiau kaip metus.Èia nuolat gastroliavo J.Zulkevskio,D.Moravskio, A.Þukovskio ir jo þmonosJ.Balandytës ið Lydos, Kvasnevskio irkitos teatro artistø trupës. Geriau sekë-si Gardinui, kur porà metø dirbo D.Mo-ravskio, J.Ðimanskio trupës. Ðiose tru-pëse savo aktorinæ karjerà pradëjo vë-lesni Vilniaus teatro vadovai: D.Morav-skis, M.Korvelytë-Moravskienë, M.Ka-þinskis ir kiti. Po keleriø metø darbo irsëkmingai pastatytø spektakliø Varðu-voje, intrigø ir pavyduoliø „rûpesèiu“V.Boguslavskis „deportuojamas“ ne ten,kur nori jo ðirdis, ne á Vilniø, bet dar to-liau. Nuo 1795m. vël penkis sezonusjis darbuojasi Lvove, kuriame kaþkadajau buvo vaidinæs su tuo metu ypaèpopuliaria LDK teritorijoje susibûrusiaprancûzø artistø teatro trupe.

V.Boguslavskis, net sulaukæs gar-baus amþiaus, pavedë Varðuvos Tau-tos teatrui vadovauti savo þentui ir grá-þo á savo meilës miestà Vilniø, kuris jáuþbûrë ir pastûmëjo þengti daugeliomûzø keliu, vaidinti eiliniu artistu. V.Bo-guslavskio pavyzdys mums yra gyvasliudijimas, bylojantis, kad ir sunkiausiulietuviø kalbos ir kultûros draudimo lai-kotarpiu galëjo bûti gaivinamos tautosviduje slypinèios kultûrinës gelmës.

Lietuvos teatrologai galëtø perþiû-rëti savo geleþinius sprendimus dëlprofesionaliojo meno pradþios Lietuvo-je, deja, sovietinë ideologizacija, ma-tyt, ir ðiandien yra gaji, o siauri asme-niniai interesai neleidþia Lietuvos teat-rams ðvæsti pelnytus keliø ðimtø metøsenumo jubiliejus.

Riedantysakmenys

Ið Lietuvos gvardijos á teatro scenà

Atkelta ið 19 p.

VU rektorius prof. BenediktasJuodka pradeda konferencijà

J.Banys, prof. J.Grigas, doktorantai R.Gri-galaitis ir M.Kinka). Labai laukiami konfe-rencijoje buvo prof. Hansas HeinrichasLimbachas (Laisvasis Berlyno universite-tas) ir prof. Martinas Suhmas (Goettinge-no universitetas). Prof. H.H.Limbachasðiuo metu yra vienas ryðkiausiø vandeni-linio ryðio tyrimø branduoliø magnetiniorezonanso metodu lyderiø pasaulyje, oprof. M.Suhmas taiko labai originalià mo-lekuliniø pluoðtø Furjë vaizdavimo infra-raudonàjà spektrometrijà bei matriciniomolekuliø izoliavimo technikà. Panaðûs

matricinio izoliavimo darbai atliekami ir VUBendrosios fizikos ir spektroskopijos ka-tedroje (doc. V.Ðablinskas, doktorantaiJ.Èeponkus ir R.Barisevièiûtë). Todël jøpraneðimai buvo tokie ádomûs, kad klau-simams ir diskusijai net pritrûko laiko irjuos teko pratæsti kavos pertraukos metu.

Po átempto dviejø dienø darbo Vil-niaus universitete konferencijos dalyviaiiðkeliavo á Klaipëdà ir Nidà. Èia ávyko la-bai intensyvios apskritojo stalo diskusi-jos tema „Quo vadis materials science?“Siekiant toliau plëtoti triðalá bendradarbia-vimà tarp Vilniaus, Darmðtato ir Leipcigouniversitetø fizikø buvo aptartos priorite-tinës ateities projektø temos, kurios ga-lëtø konkuruoti kovojant dël ávairiø Euro-pos fondø paramos ir kitø finansavimoðaltiniø, bei galimi jø tyrimo metodai.

Ið viso konferencijoje dalyvavo per 60mokslininkø, tarp jø 32 ið uþsienio. Orga-nizuojant konferencijà buvo siekiama su-daryti palankiausias sàlygas (be konferen-cijos nario mokesèio) Lietuvos studentøir doktorantø dalyvavimui stendinëse se-sijose. Buvo pateikta 50 stendiniø prane-ðimø, kuriø autoriai daugiausia ir buvo jau-nieji Lietuvos mokslininkai. Iðleistas kon-ferencijos teziø rinkinys, numatoma pa-remti geriausiøjø darbø spausdinimà ISImoksliniuose þurnaluose Applied Magne-tic Resonance, Phase Transitions, taip patLithuanian Journal of Physics.�


AlgirduiAkad. Algirdas GAIÞUTIS

Dabartiniu metu mûsø vizija krypstadaugiausia á mokytojø rengimà, taèiau ne

Mûsø akademinë bendruomenë supranta neraðytà dësná – gerai parengti peda-gogai, ðvietimo srities administratoriai, vadybininkai yra socialinës ir kultûrinës

paþangos garantas. Kartais sakoma, kokie mokytojai, tokia ir tauta. Vilniauspedagoginis universitetas yra pagrindinë pedagogø rengimo kalvë Lietuvoje. Joistorija, perkopusi á aðtuntàjá deðimtmetá, sudëtinga ir turininga. Universiteto 9

fakultetuose ir 2 institutuose studijuoja per 12 tûkstanèiø studentø.

tik mokytojø, bet ávairiø specialistø – so-cialinës pedagogikos, ðvietimo vadybos,administravimo, andragogikos ir kt., ku-rie uþimtø deramà vietà ne tik Lietuvoje.Universiteto vaidmuo itin didelis vykstantðalyje ðvietimo reformai, aukðtojo moks-lo pertvarkoms. Pagaliau ir mes patys sa-ve pertvarkome, kad taptume mobilesni,modernesni, konkurencingesni, labiauverslûs ir atskaitingi visuomenei. Galiau-siai, kad atitiktume Europos Sàjungosstandartus ir protingus siekius ir patys bû-tume iðradingesni.

Pedagogø rengimas nëra paprastasdalykas. Jis labiausiai susijæs su ðalies eko-nominëmis ir socialinëmis permainomis.Mes norime, kad mokyklos atsinaujinimuideramai pasitarnautø mûsø absolventai,

tapæ ne tik kompetentingais atskirø moks-lo srièiø þinovais, bet jautrios sielos asme-nybëmis, turinèiomis aiðkià vertybinæ orien-tacijà. Dabar dar visko pasitaiko. Jauniþmonës, atvykæ ið atokesniø Lietuvos kam-peliø ir ið paèios sostinës, daþnokai supai-nioja studijavimà ir studentavimà. Du ðitiereiðkiniai panaðûs tik ið iðorës, o ðiaip jauitin skirtingi. Kiekvienas ið savo patyrimoþinome, kad universitete praleisti metai irdienos bûna lydimos ne tik noro daugiaupaþinti, tapti visapusiðkai iðsilavinusiuþmogumi. Jaunam þmogui bûdinga irþaismë bei vaizduotë, þmogiðkøjø ryðiø at-vertis ir jø reikðmës supratimas, draugys-të ir meilë. Taèiau studentavimas, kaipsakëme, kas kita. Jis veda á aklavietæ, no-rà kuo greièiau turëti savo rankose diplo-mà ir pragmatiðkai tvarkyti savo ir kitø gy-venimà. Ko ne ko, bet pragmatizmo pasmus, ypaè rinkos sàlygomis, per akis.Sklaidydamas prezidento ir didelio ðvie-tëjo Antano Smetonos raðtus, radau to-kià visiðkai teisingà mintá: „Be naudos su-gaiðti metai Universitete yra didþiausiasnuostolis ne tik paèiam studentui, bet irvisam mûsø kraðtui. Tai yra blogai supras-ta asmens laisvë“. Tikri þodþiai.

Rengiant bûsimuosius pedagogus,iðkyla nemaþai specifiniø, nepakartojamøuþdaviniø. Juk jie anksèiau ar vëliau tapsmûsø vaikø ir anûkø auklëtojais. Jie pri-valo turëti ir gerà profesinæ kompetenci-jà, ir bûti jautrios sielos þmonës, patrauk-lios ir ryðkios asmenybës. Kaip tà pasiek-ti? Apskritai ðimtmeèiais buvo orientuo-jamasi á masiná þmogø (uþtatai ir paplitomasinë kultûra), bet ne á savo principuskuriantá ir juos ginantá asmenybiná þmo-gø, aktyvø ir bendruomeniðkà. Juk þino-me ið patyrimo, kad kolektyvinës sàmo-nës dominavimas uþgoþia ir tiesiog nai-kina individualybës iðtarmæ ir jos reikð-mæ. Standartizuotas mokymas ir ugdy-mas – mokykloje ar universitete – neið-vengiamai nustelbia vidiná þmogaus bal-sà. Vis maþiau kalbame apie vidiná þmo-gaus balsà tarsi jo iðvis nebûtø. Standar-tai, normos, modeliai, moduliai, kreditaiir daug kitø sàvokø bei kategorijø tampakasdieniais reiðkiniais. Að manau, kaddaþnai jos subendravardiklina tà þmo-gaus mokymo ir ugdymo sudëtingà irprieðtaringà vyksmà; já tiesiog supapras-tina ir daro lengviau valdomà ir administ-ruojamà. Dargi paprasèiausiai naudingà.Jauno þmogaus asmenybës þavesys, vi-dinis þmogaus balsas arba ðviesa nëratik metafora arba licencia poetica.

Kæst

uèio

VA

NA

GO

/ B

FL n

uo

trauka

Ðirdingai sveikiname Jus,mokslo, meno, kultûros

pasaulio þmogø – akademikà,rektoriø, mûsø þurnalo

redakcijos kolegijos nará –visa savo esybe tarnaujantá

Þmogui, Gëriui, Groþiui,65-ojo gimtadienio proga.Linkime tvirtos sveikatos,

iðtvermës, vaisingos kûrybinësveiklos. Sëkmës ir didelës

laimës!

MG redakcija irredakcijos kolegija

Akademikui

Gaiþuèiui -

65


Mokytojas – þmogusþmoguiTad brandinant bûsimuosius eduko-

logus, ðvietëjus reikia nuolatos siekti su-telktomis profesûros, dëstytojø pastan-gomis, kad individualybë, jos kûrybinispotencialas bûtø suprastas ið esmës irsaugomas, didinamas. Ðia kryptimi nema-þai dirbama mûsø universitete. Juk stan-dartizuotos studijø programos, netgi bû-damos pakankamai gerai apmàstytos irsuræstos, standartizuoja individà. Vadina-si, ypaè studijø programø turinys, disku-sinë dvasia, kûrybiðkos uþduotys pade-da iðvengti minëto standartizavimo neigia-mø pasekmiø. Reikia papildomø eduka-ciniø pastangø, gabiø, talentingø studentødiagnostikai. Juoba kad jau mokykloje (tie-sa, ne visuose kraðtuose) gabieji moko-mi ir bendrose, ir specializuotose klasë-se. Neverta bûgðtauti, neva tai esanèioselitinës idëjos, jau kvepianèios naftalinu.Naftalinu gali pakvipti ir þiniø visuomenës,þiniomis grástos ekonomikos idëjos, pa-èios moderniausios, jeigu jos subendra-vardiklina skirtingus individus, nejuèiomisprimeta jiems vienodas „pasaulio maty-mo“, galvojimo ir veikimo konsteliacijas.Universitetams labai svarbu plëtoti þmo-gaus individualybës ir jo kûrybiðkumo ska-tinimo, puoselëjimo galimybes. Universi-tetai tà darë ðimtmeèiais. Jie garantavobûtinà studijø ir mokslo vienovæ, nes tikta vienovë skatina jaunuomenëje savaran-kiðkos minties gimimà.

Tarp kitko, visa tai intuityviai jautë di-dieji màstytojai ir tuomet, kai organizuotøuniversitetø dar nebuvo. XII a. laikomas þy-miu intelektualinës raidos laikotarpiu. Tuo-met Abelardas savo veikale Sic et non, sa-votiðkame mokytojo vadovëlyje, skatino sa-vo mokinius savarankiðkai spræsti proble-mas, nepasikliauti vien didþiøjø mokytojø,autoritetø teiginiais ir nuomonëmis, komen-tarais. Nors abejonës autoritetais ir nepa-garba jiems, tradicinei teologijai atrodë áta-rûs reiðkiniai, bet Abelardas suprato, jogmokytojo misija – skatinti savarankiðkà min-tá. Ir dabar mes, dëstytojai, paskaitas ir dis-kusijas, seminarus laikome svarbiausiaismokymo bûdais. Ir kai darosi itin populia-rus visame pasaulyje nuolatinis mokymas,gyvosios paskaitos ir diskusijos, semina-rai nepasensta ir turbût nepasens. Juk be-tarpiðki þmogiðkieji ryðiai skatina bendrautiir bendradarbiauti; Aš ir Kitas arba Kiti atsi-veria visu savo turiniu tik ryðiø dëka, sàvei-kos ir jungties dëka. Mokymo ir ugdymodidaktikai tatai labai svarbu, pradedant taislaikais, kai universitetai transformavosi iðbaþnyèios institucijø á valstybines, kai ávai-

riose Europos vietose kûrësi mokslo ástai-gos, steigtos vietinës valdþios ar vietiniøkunigaikðèiø ir karaliø.

Bet gráþkime á dabartá. Ji mums labiau-siai rûpi, kiekviena jos diena – ðviesi arapniukusi.

Formuojant ðvietimo politikà ir strate-gijas, mums dar nepavyksta pasiekti, kadá mokyklà ir pedagogø rengimà bûtø þiû-rima kaip á vienà nedalomà visumà. JukXX ir XXI amþiø sandûroje iðkilo moky-mosi visà gyvenimà idëja, labai svarbiglobalizacijos iððûkiø fone. Mes pabrë-þiame sisteminio poþiûrio svarbà, nes:� mokiniai rengiami mokymuisi

visà gyvenimà;� rengdamiesi bûti mokytojais, stu-

dentai ágauna naujas kompetencijas, t.y.kaip mokyti mokinius mokytis visà gyve-nimà;� tai yra gyvas ciklas „mokykla –

universitetas – mokykla“, kuris nepertrau-kiamai kartojasi ágydamas naujà, laiko-tarpio aktualijø suteikiamà kokybæ;� kiekvienas švietimo kaitos þings-

nis turi paliesti ir mokyklas, ir mokytojusrengianèias institucijas.

Puoselëjant Lietuvos nacionalinæ ðvie-timo sistemà reglamentuojanèius doku-mentus, ugdymo turiná realizuojanèias pa-grindines mokymo priemones (vadovëlius,kitas didaktines priemones), didþioji dalisautoriø – VPU profesoriai ir docentai. Pvz.:ikimokyklinio ir prieðmokyklinio ugdymosistemai pagrindus dëjo Pedagogikos irpsichologijos fakulteto Vaikystës studijø ka-tedros dëstytojai; Pradinës mokyklos kai-tai svarø indëlá davë Ugdymo pagrindø ka-tedros dëstytojai, sukûræ gimtosios kalbosugdymo sistemà. Dabar katedra daug dir-ba rengdama alternatyvius mokymo prie-moniø komplektus. Paminëtini ir kitø fakul-tetø mokslininkai bei didaktai, besidarbuo-jantys mokyklos labui.

Formuojant ðvietimo politikà bei nu-matant jo kaità galima tikëtis gerø rezul-tatø tik lygiomis teisëmis dalyvaujant vi-soms suinteresuotoms grupëms: moky-tojø praktikø, turinèiø gerà sukauptà pa-tyrimà ir europiná (ir ne tik europiná) aki-ratá, mokslininkø ir ðvietimo politikø. Ið ði-tø trijø grupiø Lietuvoje bene silpniausiayra ðvietimo politikø grupë. Ðvietimo rei-kalais domisi ávairios partijos, jø progra-mose irgi yra ðvietimo sistemos tobulini-mo akcentø. Patirtis rodo, kad, nepaisant

kurios nors ið mano paminëtø grupiø nuo-monës, kokybiðko rezultato nepasiekia-ma. Be gerai sustyguoto diskurso (o neðiaip nuomoniø ir aistrø) ðvietimo prakti-ka, praxis bûna ribota. Tai patvirtina iðryð-këjusios problemos (tokios kaip profiliavi-mo, mokytojø rengimo koncepcijos ir kt.).

Aèiû Dievui, atgavus nepriklausomybæjau baigësi mûsø nuolatiniø keliautojø poávairias ðalis antplûdis, kai vieni sakydavo,kad ðvietimo sistema geriausia Vokietijoje,kiti Kanadoje, dar kiti Japonijoje ir t.t. O ap-skritai nëra ir negali bûti vienintelës tobu-los ðvietimo sistemos. Tokia gali egzistuotitik popieriuje. Tikrovëje konkreti ðvietimosistema iðkyla istoriniø, ekonominiø ir kul-tûriniø kontekstø pagrindu. Aiðku, tai ne-reiðkia, jog nëra tobulesniø ar maþiau pa-vykusiø, ar senamadiðkø ðvietimo sistemø.Bûtina tobulinti ir kurti tai, kà jau turi ir patik-rinai. Ðvietimo sistemos tobulinimui ypaèkenkia, bent man taip atrodo, teorinës min-ties, mokslo ir ðvietimo praktikos, realybësatotrûkis. Galima priraðyti deðimtis diser-tacijø ávairiausiais pedagoginës didaktikosklausimais, disertacijø, kurios bûna reikð-mingos tik raðanèiajam, o ne reikalo es-mei. Tokio atotrûkio recidyvø pas mus yranemaþai. Bet yra ir pagirtinø rezultatø. Mû-sø dëstytojai drauge su Ðvietimo ir moksloministerijos specialistais yra parengæ gerønacionaliniø projektø. Paminësiu tik kele-tà, kurie padeda teorinës minties ir prakti-kos jungèiai. Tai prof. M.BarkauskaitësÐMM uþsakomasis nacionalinis tyrimas„Jaunimo mokyklos veiksmingumas“; doc.E.Martiðauskienës, M.Gaigalienës ir kitø„Studentø nesëkmingo mokymosi prieþas-tys“ arba pedagogikos þinovø dar kitas pro-jektas „Nacionalinës kvalifikacijø sistemossukûrimas“ ir t.t.

Mûsø Universitete dëstytojai yra lai-mëjæ daug ES projektø, keletas jø:� Studijø praktikos ir pradedanèiø

dirbti mokytojø globos sistemos tobuli-nimas, parengiant mentoriaus kompe-tencijas turinèius pedagogus globëjus.� Aukðtosios mokyklos dëstytojø

pedagoginiø kompetencijø tobulinimas.� Mokymo ir metodinës medþia-

gos mokytojams sukûrimas, siekiant su-teikti jiems naujø vartotojø ugdymo kom-petencijø, atitinkanèiø ðiuolaikinës visuo-menës poreikius.� Ðvietimo vadybos magistrantû-

ros studijø sukûrimas Vilniaus pedago-giniame universitete.

Nukelta á 37 p.


Ðiuolaikinës miðkotyros

madosAtkelta ið 3 p.

Ateities miðkininkystë: darni arekologinë?

Tikriausiai ne kiekvienas þino, kadpolitikø ir mokslininkø plaèiai vartojamossàvokos darnus vystymasis (angl. su-stainable development) ðaknys – XVIII a.vokieèiø miðkininkystëje. Vokieèiø mið-kininkas G.L.Harigas suformulavo tva-raus (vok. nachhaltig – nenutrûkstamo,tolydinio, nuolatinio, besikartojanèio)miðko naudojimo principà. Tai buvo eti-në nuostata, tapusi prielaida pereiti nuoþaliavinës medienos gavybos prie josnuolatinës gamybos, atnaujinant ir for-muojant naðius miðkus ir laikantis tai-syklës kirsti medienos ne daugiau nei

6 pav. Antros kartos berþo sëklinë plantacijaðiltnamyje (Dubravos eksperimentinë-mokomoji miðkø urëdija). Tokia plantacijayra izoliuota nuo foniniø þiedadulkiø iriðaugina aukðtos genetinës-selekcinëskokybës sëklas

jos priauga. Ðiandien tokiu principu ûki-ninkauja daugelis Europos valstybiø,taip pat ir Lietuva (bent jau valstybiniuo-se miðkuose) (1 pav.).

Pokario metais pagrindinis Lietuvosmiðkotyros tikslas buvo parengti tokiasûkininkavimo miðke rekomendacijas irsiûlymus, kurie leistø padidinti miðkø na-ðumà (medienos reikëjo karo sugriau-tai pramonei atstatyti), o dabar vis la-biau vertinamos kitos miðkø funkcijos –apsauginës (vandens ir dirvoþemio),rekreacinës, biologinës ávairovës iðsau-gojimo, anglies sekvestravimo (kaupi-mo), socialinës (darbo vietos) ir kt. Gai-la, kad ðias funkcijas ne visi dar suvo-

kiame, ypaè naujieji miðko savininkai.Juk miðkas nëra tokia pat privati nuosa-vybë kaip këdë ar stalas. Jo funkcijosdaug platesnës, jis tuo pat metu yra irsavininko turtas, ir tautos nuosavybë. To-dël, matyt, miðkininkavimà privaèiuosemiðkuose valstybë vienaip ar kitaip re-guliuos ir ateityje.

Miðkotyrai iðkyla nauji uþdaviniai,kaip suderinti tai, kas nesuderinama:ekologijà su ekonomika, siekimà priva-taus pelno su nauda visuomenei ir kt.

Valstybiniam miðkø sektoriui reikësspræsti, kaip visuomenei „parduoti“ to-kias miðko funkcijas kaip anglies kaupi-mas (kaupdami anglá, miðkai maþina ðilt-namio efektà), biologinës ávairovës sau-gojimas ir kt. Èia jau reikalinga ir kitømokslø, netgi ne visiðkai artimø miško-tyrai, pavyzdþiui, sociologijos, pagalba.

Pasaulyje, o ir Lietuvoje, vis labiaupalaikoma ekologinë miðkininkystë, t.y.miðkininkystë, pagrásta natûraliø miðkoplëtotës procesø suvokimu, minimaliuþmogaus kiðimusi á miðkà kaip ekosis-temà (kartais ekologinë miðkininkystëdar vadinama biologine arba biologizuo-ta, artima gamtai, pagrásta natûraliaisprocesais ir kt.).

Ji tampa vienu ið kertiniø daugelioðaliø miðkø politikos postulatø, 1989 m.Slovënijoje netgi ákurta Europos miðki-ninkø asociacija PRO SILVA, skatinantimiðkø ûká, pagrástà natûraliais proce-sais. Pagrindinë ekologinës miðkinin-kystës idëja – „gamtai artimas“ ûkinin-kavimas. Ið èia iðplaukia ir svarbiausi josprincipai.

Pirmasis principas – ekosistemø, bio-topø, biologinës ávairovës iðsaugojimas(apie kertines miðkø buveines jau kalbë-jome). Antrasis – nuolatinio miško princi-pas. Ðis principas geriausiai atitinka vo-kieèiø miðkininkø pasiûlytà „nepertraukia-mo“ miðko (vok. Dauerwald) idëjà: bûti-na iðsaugoti nuolatinæ miðko dangà, at-sisakant plynø kirtimø ir medienos nau-dojimà grindþiant atrankiniu ûkiu. Toksmiðkas geriau saugo dirvoþemá ir vande-nis, aplinkinius plotus, klimatà ir kt.

Treèiasis – natûralios miðko struktû-ros ir funkcionavimo imitacija. Miðkas turibûti daugiarûðis, daugiaamþis, daugia-ardis. Ypatingas dëmesys skiriamas vie-tinëms medþiø rûðims. Bûtina vengticheminiø medþiagø naudojimo, sausuo-

liø ar vëjo iðverstø medþiø kirtimø, ypaèvertinami pavieniai stambûs lapuoèiai.Tokiame miðke „susikuria“ gausi gyvû-nijos rûðiø ávairovë.

Ketvirtasis principas – natûralus mið-kø atkûrimas. Rekomenduojama vengtimiðkø þeldinimo, o siûloma palikti kirta-vietes natûraliam (savaiminiam) miðkøatsikûrimui. Tuo atveju, jeigu kokiamenors plote atlikti plyni kirtimai, siûlomapalikti ne tik senus medþius bei jø gru-pes, bet ir lapuoèius, sausuolius ir kitusmedþius, kurie galëtø ateityje sudarytiávairiaamþá medynà. Kritikuotinas dirvosruoðimas, nes arimas neturtingose au-gavietëse skatina humuso ir maisto me-dþiagø iðplovimà (pavyzdþiui, Suomijo-je sukurti nauji dirvos paruoðimo meto-dai, atsisakant kirtavieèiø arimo).

Penktasis principas – kraštovaizdþioapsauga. Parenkant plotà miðko atkûrimuibei paþymint jo ribas, siûloma vengti grieþ-tø, nenatûraliø ribø, ypaè kraðtovaizdþiuisvarbiose vietovëse. Tose vietovëse, ku-rios turi didelæ kraðtovaizdinæ vertæ, þemësûkyje nenaudojamø þemiø apþeldinimasmiðku nëra laikomas geriausiu sprendi-mu. Siekiant apsaugoti vandenis nuomaisto medþiagø, smulkiø dirvoþemio da-leliø patekimo ið laukø, siûloma auginti ap-saugines miðko (þeldiniø) juostas. Keliøtinklas turi bûti tinkamai ákomponuotas ávietovës kraðtovaizdá.

Šeštasis principas – þalos miškuimaþinimas. Medþiø kirtimà bûtina geraisuplanuoti. Aukðtos kvalifikacijos darbi-ninkai, laiku ir tinkama technika kirsda-mi ir iðtraukdami medþius, turi maþiaupalikti medþiø ir paþeisti kità augalijà beidirvoþemá. Darbai atliekami tik þiemà.Pirmenybæ siûloma teikti tylioms poilsioformoms.


Taip kirtimo atliekos pakuojamos Suomijosmiðkuose. Ið jø bus gaminamas „ekologið-kas“ miðko kuras – skiedros, granulës,medþio dulkës

Ðioje ið pirmo þvilgsnio patraukliojekoncepcijoje esama nemaþa spragø, irkai kurie metodiniai sprendimai dar lau-kia iðsamesniø tyrimø, taip pat praktikøir mokslininkø diskusijos. Geru pavyz-dþiu galëtø bûti Vokietijoje pradëta ágy-vendinti atrankinio, arba pasirinktinio,miðkø naudojimo idëja (Zielstärkennut-zung). Jos tikslas – vienarûðius grynusmedynus paversti ávairiarûðiais miðriais.Taèiau ar tokia miðkø ûkio kryptis teisin-ga, ar jos pasirinkimas nesukels dau-giau problemø nei privalumø? Vokieèiømokslininkai tik dabar pradeda diskusi-jas ðiuo klausimu.

Taigi miško funkcijø, jo naudojimosuderinimas, siekiant tenkinti dabarti-nius visuomenës poreikius ir iðsaugotigalimybæ miðkais visavertiðkai naudotisateities kartoms, matyt, dar ilgam iðliksstrategine miðkininkystës nuostata, o di-dëjanti nemedieniniø miðko funkcijøreikðmë, galimas dalykas, turës átakosir miðkø, pirmiausia valstybiniø, ekono-minio valdymo pokyèiams. Ádomu tai,kad net privatûs miðko savininkai me-dienos auginimà nelaiko pagrindinemiðko funkcija. Neseniai atlikti tyrimai ro-do, kad tik apie 30 proc. apklaustø mið-ko savininkø mano, kad medienos au-ginimas jø miðke yra svarbiausia.

Kà vadiname biologine ávairove irkodël svarbu jà saugoti?

Yra daug ir labai skirtingø biologinësávairovës apibrëþimø. Daþniausiai biolo-gine ávairove vadinama gyvø organizmø

ávairoviø visuma. Taèiau bene iðsamiau-sias biologinës ávairovës apibrëþimasskambëtø maþdaug taip: biologinë ávai-rovë – tai gyvø organizmø ir jø gyvena-mosios aplinkos (buveiniø) bei joje vyks-tanèiø procesø ávairoviø visuma. Teorið-kai yra iðskiriami keli jos lygmenys – ge-netinis, rûðinis, ekosisteminis, geosiste-minis, arba kraðtovaizdþio, regioninis,kartais dar – funkcinis, taèiau praktiðkai,vertinant ekosistemos ávairovæ, skaièiuo-jami ávairovës indeksai, kuriø esmæ su-daro tik rûðiø skaièius ir rûðies individøgausa.

Kodël svarbu saugoti biologinæ ávai-rovæ ir ypaè miðkø?

Kiekvienas organizmas, kiekviena rû-ðis turi savo vietà ekosistemoje, t.y. me-dþiagø apykaitos grandinëje atlieka ne-matomà darbà – teikia gyvybiðkai svar-bius produktus aukðtesnëje pakopojeesanèioms rûðims. Galø gale visa tai su-kuria þmogui gyvenamàjà aplinkà ir ávai-riausius produktus – maistà, vaistus, me-dþiagas bûsto statybai ir kt.

Evoliucijos metu susiformavusiosekosistemos veikia tarsi laikrodþio me-chanizmas. Ir ne bet koks mechanizmas,nes jame esanèios rûðys – sraigteliai –gali pakeisti viena kità, tuo apsaugoda-mos visà ekosistemà nuo þalingo aplin-kos poveikio.

Hipotezë apie teigiamà ryðá tarp rû-ðiø ávairovës ir ekosistemø funkcinio sta-bilumo buvo sukurta praëjusio ðimtme-èio viduryje. Jà kûrë bendrosios sistemøteorijos pradininkas L.Bertalanfis (L.Ber-talanffy), taip pat þymûs to meto ekolo-gai R.Makarturas (R.MacArthur), broliaiJ. ir H.Odumai (E. ir H.Odum), R.Pinker-tonas (R.Pinkerton), R.Margalefas (R.Mar-galef) ir kiti. Ðiø tyrëjø nuomone, rûðiøávairovë gali bûti naudinga ekosistemai,nes besikaitaliojanèioje aplinkoje rûðysgali pavaduoti viena kità, t.y. nepalankiossàlygos vienai gali bûti palankios kitai.

Rûðiø ávairovë ypaè gausi miðkuose.Miðke ar su miðku susijusiose ekosiste-mose randama dauguma Lietuvoje gy-venanèiø þinduoliø (66,2 proc.), didelëdalis paukðèiø (42,0 proc.) ir augalø (39,7proc.) rûðiø, beveik visø rûðiø ropliai (85,7proc.). Ið maþdaug 20 tûkst. bestuburiørûðiø beveik treèdalis jø vienaip ar kitaipsusijæ su miðko ekosistemomis. Mano-ma, kad dar daug neiðtirtø smulkiø au-galø, grybø, vabzdþiø rûðiø yra miðkuo-se (ypaè atogràþø). Vien Lietuvoje kas-met identifikuojama po keliolika naujøgrybø ir vabzdþiø rûðiø. Dël ðios prieþas-ties miðkø biologinës ávairovës saugoji-mas yra ypaè svarbus.

Beveik neámanoma identifikuoti, su-skaièiuoti visas gyvojo pasaulio rûðis irjø formas (nuo mikroorganizmø iki stam-

biøjø þinduoliø ar medþiø), todël laiko-masi tokios praktiðkos taisyklës: saugo-ma gyvenimo sàlygø – buveiniø – ávairo-vë, o tai sudaro prielaidas ir visø lygiøávairovei iðsilaikyti.

Miðkø biologinë ávairovë saugojamanacionaliniuose parkuose, rezervatuose,draustiniuose. Saugomø teritorijø plotasjau uþima daugiau nei 12 proc. ðalies te-ritorijos, apima treèdalá miðkø ploto. Beto, saugomi plotai, matyt, dar iðsiplës –Gamtos buveiniø, laukinës augmenijosir gyvûnijos direktyva (92/43 EEC) numa-to beveik 200 retø ir sparèiau nykstanèiøEuropos buveiniø apsaugà bei jø átrau-kimà á ES saugomø teritorijø tinklà, vadi-namà NATURA 2000, o ið Lietuvoje esan-èiø 52 saugotinos europinës reikðmësbuveiniø net 11 yra miðkuose (èia buvei-ne suprantamas miðko tipas). Lietuvosmiðkuose atrinktos 236 vietovës, atitinkan-èios atrankos kriterijus, uþima apie 40tûkst. ha (tiesa, ES direktyvose pabrëþia-ma, kad turi bûti saugomas tam tikras kie-kis (procentas) atitinkamo tipo buveiniø;koks ðitas procentas turëtø bûti, kol kasnëra aiðku). O kur dar paukðèiø apsau-gai svarbios teritorijos, steigiamos remian-tis ES Paukðèiø direktyva (paukðèiø ap-saugai svarbiø teritorijø bendras plotasLietuvoje sudaro apie 600 tûkst. ha). Bio-loginë ávairovë saugoma ir kertinëse mið-kø buveinëse (apie tai kitame skyrelyje).

Nors pastaruoju metu miðkotyrojedaug dëmesio skiriama biologinës ávai-rovës iðsaugojimo problemoms, taèiaudar daug netgi teoriniø klausimø laukiaatsakymo. Ðtai, pavyzdþiui, ekotonuose(tarkim, pamiðkëje) rûðiø skaièius bus di-desnis nei miðke ar lauke (pievoje) atski-rai paëmus. Taèiau juk èia apie miðko arpievos ekosistemos tvarumo padidëjimàir kalbos negali bûti (ar, kalbëdami apiemiðko ekosistemas, galime joms taikytiekologijoje vartojamà terminà „plankto-no paradoksas“?). Antra vertus, neaiðku,kiek ir kokiø miðkø reikëtø Lietuvoje sau-goti, kad juose bûtø iðsaugotas esamasbiologinës ávairovës lygis.

K + M + B = KMB?

Tikriausiai visi esame girdëjæ apie triskaralius – Kasparà, Merkelá ir Baltazarà,kurie atëjo pasveikinti gimusio Kristaus.Pas mus, o ir kituose kraðtuose, yra iðli-kusi tradicija Trijø Karaliø dienà ant namoar buto durø raðyti pirmàsias jø vardø rai-des K+M+B, simbolizuojanèias tø namøglobà ir apsaugà bei geriausius linkëjimustuose namuose gyvenantiems.

Miðkininkai savo terminologijoje taippat turi ne per seniausiai atsiradusá termi-nà KMB. Taip sutrumpintai vadinamos ker-tinës miðko buveinës (angl. key-biotops).

Kas yra kertinë miðko buveinë? �


Akivaizdu, kad miðkai nëra vientisi, oturi tokius „intarpus“, kaip turtingos þolinësaugalijos giraitës, pelkiø, upeliø krantai, la-puoèiø grupës, seni kelmai, sausuoliai irkt. Ðiuose „intarpuose“ gyvena ávairios au-galø ir gyvûnø rûðys, kuriø neaptiksime ap-link esanèiame miðke, todël jie yra labaireikðmingi biologinës ávairovës poþiûriu.Juos vadiname kertinëmis buveinëmis. Tai-gi kertinë miðko buveinë apibrëþiama kaipmiðko plotas, kuriame ðiuo metu yra dide-lë tikimybë aptikti nykstanèiø, paþeidþiamø,retø ar saugotinø buveiniø specializuotøjøir indikatoriniø rûðiø (2 pav.).

KMB idëja á Lietuvà atkeliavo ið Skan-dinavijos kraðtø. Èia auga daug vienarû-ðiø, vienaamþiø medynø, todël miðko ávai-rovë ypaè vertinama.

Lietuvoje, padedant ðvedø specialis-tams, atlikta kertiniø miðko buveiniø in-ventorizacija, jas skirstant á dvi kategori-jas – á „tikràsias“ ir potencialias. DabarLietuvos miðkuose iðskirta apie 9 tûkst.„tikrøjø“ KMB, ásiterpusiø atskirais plote-liais á ûkinius miðkus. Nors bendras KMBplotas nëra labai didelis (svyruoja nuopaskirø medþiø iki 126 ha; vidutinis plo-tas – 3,48 ha), taèiau, jose daugiau armaþiau ribojant ûkinæ veiklà, trukdomaracionaliam technologiniam miðkø nau-dojimui ir tvarkymui. Tuo tarpu paèiojeÐvedijoje KMB iðskirtos kiek kitokiais prin-cipais, biologinei ávairovei paliekant eks-ploataciniu poþiûriu nepatogias miðkovietas (griovas, ðlaitus, pelkes, labaistambius, persenusius medþius, jøstuobrius, degvietes ir pan.) ir jø vertæ bio-loginës ávairovës poþiûriu nustatant ati-tinkama balø suma. Tai suteikia didesnæpasirinkimo laisvæ tiek miðko savininkui,tiek ir aplinkosaugos specialistams, pa-renkant KMB saugojimo strategijà.

Lietuvoje, matyt, šiek tiek paskubëjo-me, atlikdami buveiniø iðskyrimà ir jø in-ventorizacijà be gilesnës mokslinës ana-lizës. Skandinavijos kraðtuose taikomospraktikos naudoti neturëtume, nes tengamtines vertybes reikia atkurti, o Lietu-voje – išsaugoti. Be to, KMB klausimonegalima atsieti nuo saugomø teritorijøsistemos (Skandinavijos ðalyse saugo-mø miðkø dalis yra daug maþesnë ir su-daro apie 5–10 proc.). Kitas KMB iðskyri-mo metodikos trûkumas yra tas, kad dau-geliui „specializuotøjø“ rûðiø „duotas“toks platus ekologinis spektras, kad jomstiesiog nelieka vietos bûti atsitiktinëms.

„Tikrosios“ KMB paþymëtos natûrojeir saugomos, jø skaièiaus negalima su-maþinti, nes tokiø KMB apsaugà kontro-liuoja tarptautinës miðkø sertifikavimo or-ganizacijos (skaitytojams priminsime,kad vadinamieji „þalieji“ sertifikatai pirkë-jui suteikia garantijas, jog perkami mið-ko produktai yra ið gerai tvarkomo mið-

ko), tuo tarpu potencialias KMB jau spë-jome uþmirðti. Gali bûti, kad ateityje rei-kës perþiûrëti KMB iðskyrimo principusir ið naujo jas inventorizuoti.

KMB apsaugos klausimai ið dalies ið-spræsti tik valstybiniuose miðkuose. O pri-vaèiuose miðkuose tai turëtø remtis ge-ranoriðkumo principais arba savininkamskompensuojant uþ ûkinës veiklos riboji-mus bei iðperkant vertingiausias KMB pa-gal jø rinkos vertæ (ES rengiasi privaèiømiðkø savininkams, kuriø miðko valdospatenka á NATURA 2000 teritorijas, kom-pensuoti patiriamus nuostolius dël ûki-nës veiklos ribojimo, taèiau apie tokiaskompensacijas valstybiniuose miðkuosenekalbama). Kol kas dokumentø, regla-mentuojanèiø tokià KMB apsaugà priva-èiuose miðkuose, dar neturime.

Suprantama, kad rûðiø iðsaugojimasyra svarbus daugeliu aspektø, taèiaukoks ið tiesø yra ryðys tarp medyno tva-rumo ir biologinës ávairovës bei jameesanèiø KMB, nëra visiðkai aiðku.

Biologinæ ávairovæ saugoti galima netik saugomose teritorijose ir KMB, ribo-jant jose miðko ûkinæ veiklà, bet ir þeldi-nant miðkà, ugdant medynus, tiesiant ke-lius, sausinant pelkes, kirtavietëse palie-kant biologinës ávairovës medþius ir t.t.Kai kurie biologinës ávairovës iðsaugoji-mo aspektai jau átraukti á ávairius nuosta-tus bei taisykles.

Ar trys raidës KMB bus lemtingos to-lesnei lietuviðkosios miðkininkystës rai-dai, pamatysime artimiausioje ateityje.

Globalûs aplinkos pokyèiai irmiðkininkystë, arba ðiltnamiai miðke

ir miðkai ðiltnamyje

Miðkas – biologinis objektas. Todël joaugimui ir plëtotei ypatingà átakà daro ap-linkos veiksniai, tarp kuriø pastaruoju me-tu ypaè akcentuojami oro tarða ir su jasusijæs klimato ðiltëjimas.

Sieros ir azoto oksidai bei anglies dvi-deginis, patenkantys á orà deginant or-ganiná kurà, yra pagrindinës orà terðian-èios medþiagos.

Ið sieros ir azoto oksidø formuojasirûgðtieji lietûs. Nors krituliai daugelyje Þe-mës vietoviø natûraliai yra rûgðtûs (nu-statyta vid. pH vertë – 5,6), antropogeni-nës kilmës rûgðèiøjø lietø pH yra 4-4,5pH (vertës poslinkis per 1,0 pH, pavyz-dþiui, nuo 5,6 iki 4,6, reiðkia vandeniliojonø kiekio padidëjimà 10 kartø). Rûgð-tieji lietûs neigiamai veikia augmenijà(nuo rûgðèiøjø lietø kenèia ne tik augme-nija: dël jø sparèiai rûgðtëja eþerø van-duo, nyksta vandens gyvûnai, greièiauyra pastatai ir istoriniai paminklai), ypaèmiðkus. Vienas ið ryðkiausiø ðio poveikiopavyzdþiø – praëjusio amþiaus antrojojepusëje prasidëjæs masinis miðkø þuvimas

Centrinëje Europoje, vadinamajame „juo-dajame trikampyje“ (Vokietijos, Lenkijos,Èekijos pasienis), kur buvo nustatytos di-dþiausios Europoje terðalø, ypaè sierosoksidø, koncentracijos.

Tai paskatino daugelá ðaliø 1979 m.pasiraðyti Tolimøjø tarpvalstybiniø oro ter-ðalø perneðimo konvencijà, kuri inicija-vo keturias aplinkos monitoringo progra-mas, taip pat ir tarptautinæ Europos mið-kø monitoringo programà, kurià nuo1986 m. pradëjo vykdyti visos ES ðalys,o nuo 1987 m. – ir Lietuva. Dabartiniumetu programoje dalyvauja beveik visosEuropos šalys.

Anglies dvideginio koncentracijos di-dëjimas yra svarbiausia klimato atðilimoprieþastis (be anglies dioksido, panaðio-mis savybëmis pasiþymi ir kitos ðiltnamioefektà sukelianèios dujos – metanas,azoto suboksidas, ozonas ir freonai; kaikuriø ekspertø manymu, skirtingø dujøindëlis á ðiltnamio efektà apytikriai verti-namas taip: anglies dvideginis – 55 proc.,metanas – 15 proc., azoto suboksidas –6 proc., freonai – 17 proc., kitos medþia-gos – 7proc.). Anglies dvideginis, nely-ginant ðiltnamio stiklas, praleidþia ið Sau-lës sklindanèià radiacijà, taèiau sugeriainfraraudonuosius spindulius, kuriuos at-gal á erdvæ spinduliuoja áðilæs Þemës pa-virðius. Todël klimato atðilimas vadina-mas šiltnamio efektu. Padidëjus ðiltnamioefektà sukelianèiø dujø emisijoms, suar-domas nusistovëjæs ðilumos balansas,ir temperatûra Þemëje pradeda kilti (tamtikras ðiltnamio efektà sukelianèiø dujøkiekis ore yra bûtinas, nes prieðingu at-veju Þemës pavirðiaus temperatûra bû-tø apie 30°C þemesnë, ir gyvybë, bentjau dauguma dabartiniø jos formø, pa-prasèiausiai neegzistuotø).

Numatomos tokios labiausiai tikëti-nos klimato atðilimo pasekmës: vande-nynø lygio kilimas (prognozuojama, kad,esant dabartinëms ðiltnamio efektà su-kelianèiø dujø emisijø didëjimo tenden-cijoms, vandenynø lygis iki 2100 m. pa-kiltø apie 60 cm ir didþiulës sausumosteritorijos atsidurtø po vandeniu), krituliøpagausëjimas, dirvoþemio drëgmës su-maþëjimas, stratosferos atðilimas, uraga-niniø vëjø padaþnëjimas, drastiðki auga-linës dangos, taip pat ir miðkø, pasikeiti-mai, pagreitëjæs rûðiø nykimas.

Vienas ðiuolaikinës miðkotyros uþda-viniø – parengti tokius miðkininkavimoprincipus ir strategijà, kurie leistø suðvel-ninti nepageidaujamas oro tarðos ir ðil-tëjanèio klimato pasekmes.

Tam bûtina iðtirti, kaip atskiri miðkoekosistemos elementai (dirvoþemis, jomikroorganizmai, þolinë augalija, me-dþiai) reaguoja á jau minëtus globaliusaplinkos pokyèius.

�


Vienus pokyèius galime fiksuoti jaudabar, remdamiesi ilgalaikiø tyrimø rezul-tatais. Pavyzdþiui, mûsø tyrimai parodë,kad per pastaruosius kelis deðimtmeèiuspasikeitë Lietuvos miðkø augalija – atsi-rado daugiau nitrofiliniø, anksèiau nebû-dingø augalø. Lietuvos miðkuose papli-tusiame miðko tipe – brukniniuose puðy-nuose – labai pagausëjo avieèiø (Rubusidaeus), katuogiø (Rubus saxatilis) bei pa-sirodë naujos azotomëgës (Elenbergonitrofiliðkumo indeksas didesnis nei 5) rû-ðys, tokios kaip miðkinë strugë (Brachy-podium sylvaticum), plaukuotoji viksva(Carex hirta), miðkinis lendrûnas (Cala-magrostis arundinaceae), siauralapisgaurometis (Chamerion angustifolium),dirvinë usnis (Cirsium arvense) bei trigys-lë smiltagraibë (Moehringia trinervia), irsumaþëjo ðiems miðkams bûdingø bruk-niø (Vaccinium vitis-idaea) ir mëlyniø (Vac-cinium myrtillus). Tikëtina, kad tuos po-kyèius galëjo lemti padidëjusi oro tarðaazoto junginiais (skaitytojams priminsi-me, kad Lietuvoje dël oro tarðos kasmetiðkrinta apie 10 kg á vienà hektarà grynoazoto, o prieð keliolika metø ðis kiekis bu-vo dar didesnis – 15–20 kg).

Su oro tarða azoto junginiais yra su-sijæ ir kiti, turintys ne maþesná poveiká mið-kams reiðkiniai. Dabar ypaè akcentuoja-ma antrinio terðalo – paþemio ozono, su-sidaranèio daugiausia ið azoto junginiø,átaka miðkø augalijai.

Iðankstiniai tyrimai parodë, kad Lie-tuvoje, ypaè saulëtose pamiðkëse, su-medëjæ augalai gali bûti paþeidþiami pa-þemio ozono. Anksèiau buvo manoma,kad paþemio ozonas pavojingas tik Eu-ropos pietiniuose rajonuose arba aukð-tai kalnuose augantiems miðkams. Da-bar, kaip rodo mûsø tyrimai, ozonas pa-þeidþia augalijà ir mûsø platumose, ypaèkarðtomis dienomis, kai paþemio ozo-no koncentracijos virðija leistinas nor-mas. Lietuvoje tokie paþeidimai nusta-tyti ant baltalksnio, blindës, ðaltekðnioir avietës lapø. Ádomu tai, kad tuose ra-jonuose, kur tokiø paþeidimø buvo dau-giausia, nustatyta ir daugiausia atvejø,kai buvo virðytos leistinos ozono kon-centracijø normos.

Miðkininkystës specialistams svarbune tik nustatyti pokyèius miðkuose – daugsvarbiau numatyti tokiø pokyèiø kryptisir pasekmes. Todël miðkotyrininkai nelau-kia „maloniø ið dangaus“, o kuria ávairiuseksperimentus, kuriø rezultatai leidþiaprognozuoti miðkø ateitá.

Daþniausiai tokie tyrimai atliekami la-boratorinëmis sàlygomis, vadinamosio-se klimatinëse kamerose, kuriose galimapalaikyti ne tik norimà apðvietimà, tem-peratûrà, oro drëgmæ, bet ir atitinkamasterðalø koncentracijas. Paprastai tokios

kameros nëra didelës, kokiø reikia mið-ko augalams. Be to, jos brangiai kainuo-ja ir jose labai sunku imituoti visà miðkoekosistemà, t.y. sukurti aplinkà, kuo arti-mesnæ natûraliai (vis dëlto skirtingø ozo-no koncentracijø átakos miðko augalamstyrimai didelëse klimatinëse Lietuvos so-dininkystës ir darþininkystës instituto ka-merose prieð keletà metø pradëti kartuvykdant valstybinæ mokslo programà AP-LIKOM). Todël daþniausiai orientuojama-si á lauko eksperimentus.

Pavyzdþiui, prieð keliolika metø lan-kantis Didþiojoje Britanijoje, teko matytieksperimentà ðiltëjanèio klimato povei-kio dirvoþemio procesams iðaiðkinti. Èiaspecialiais árengimais dirvoþemio tempe-ratûra buvo laikoma keliais laipsniaisaukðtesnë nei paprastai (projektas TI-GER).

Áspûdingiausiai atrodo lauko ekspe-rimentai, skirti oro tarðos, sausrø ar ðiltë-janèio klimato imitacijai, kai tam statomispecialûs árenginiai – ðiltnamiai.

Ðiltnamiai-stogai naudojami tiek sie-kiant iðaiðkinti dirbtiniø sausrø poveikámiðko ekosistemoms, tiek ir nustatyti,kaip ore esantys terðalai veikia miðkus.Ðtai Ðvedijoje jau kelis deðimtmeèiustrunkanèio projekto metu nuo tokiø ðilt-namiø-stogø nubëgæs atmosferinis van-duo surenkamas á talpas, o drëgmës trû-kumas miðkui kompensuojamas atitinka-mu ðvaraus vandens kiekiu... Naudojantpanaðià konstrukcijà, prieð keletà metøLietuvoje pradëti dirbtinës sausros povei-kio puðynø ir eglynø ekosistemoms tyri-mai (3 pav.).

Šiltnamiai, tiesa, kiek kitokios kon-strukcijos, t.y. nupjautu stogu (angl.open-top chambers), naudojami ir kituo-se tyrimuose, ypaè siekiant iðaiðkinti pa-didëjusio anglies dvideginio ir ozono kie-ká miðko medþiø augimui.

Nors ðiltnamiai paprastai naudojamigreitesniam sodinukø iðauginimui, ta-èiau Dubravos eksperimentinëje-moko-mojoje miðkø urëdijoje galima pamatytiðiltnamiuose auginamus medþius, ku-rie jau þydi ir brandina sëklas. Tai vadi-namosios uþdaros sëklinës plantacijos.Jø tikslas visai kitoks. Tokiose sëklinëseplantacijose auginami geriausiø, t.y. pa-siþyminèiø sparèiu augimu, geromismedienos fizinëmis savybëmis, atspa-rumu ligoms ir kenkëjams, medþiø ve-getatyviniai palikuonys (jie daþniausiaigaunami skiepijimo bûdu). Ðiltnamiaiapsaugo þydinèius medþius nuo aplin-koje esanèiø kitø, ne tokiø vertingø me-dþiø þiedadulkiø. Tik „grynakraujai“ me-dþiai pasiþymi geriausiomis tëvø savy-bëmis (4, 5, 6 pav.).

Trupmenos

Bus daugiau

numiz-matikojeAtkelta ið 23 p.

Olandijos karalystës XX a. numiz-matikoje randame visà grupæ „trupme-niniø monetø“. Tai ½ guldeno vertëssidabrinës (945/1000), kaltos 1904–1919 m., ir sidabrinës (720/1000), kal-tos 1921–1930 m. apyvartinës mone-tos. Tai ½ cento vertës bronzinës apy-vartinës monetos, kaltos 1909–1940m., 2 ½ cento vertës bronzinës mone-tos, kaltos 1912–1941 m., ir to patiesnominalo karo metø cinko monetos,kaltos 1942 ir 1943 metais.

2½ guldeno „trupmeninë“ monetakartojasi visø Olandijos karalieniø, val-dþiusiø XX a. Nyderlandus, numizmati-koje. Tai karalieniø Vilhelminos (1890–1948), Julianos (1948–1980) ir Beatrièës(nuo 1980) apyvartinës sidabrinës (720/1000), kaltos 1929–1966 m., ir nikelio,kaltos po 1969 metø, monetos (11 pav.).

Kaip iðimtá galima paminëti progi-næ 2½ guldeno vertës vario-nikelio ly-dinio monetà, skirtà Utrechto unijos400-meèiui (1579–1979) paminëti. Ðiunija Nyderlandø 1566–1609 m. revo-liucijos metu numatë politinæ ir karinæpagalbà tarp Nyderlandø ðiaurës pro-vincijø. Unija buvo nukreipta prieð Is-panijà, bandanèià atkurti savo ekono-minæ valdþià Nyderlanduose. Proginësmonetos reverso centre pavaizduotatrupmena 2½.

Guldenus Vokietijos þemëse kalë jaunuo XIV amþiaus. Taip Florencijos flori-no – auksinës monetos pavyzdþiu bu-vo pavadintos vietinës auksinës mone-tos. XVII a. guldenai pavirto sidabriniaisir jø vertë pagal Leipcigo monetarinæ sis-temà prilygo 2/3 sidabrinio talerio.

Vokietijos Braunðveigo-Volfenbiute-lio kunigaikðtystë, turtinga sidabro rû-dos, kalë ávairiø verèiø sidabrinius gul-denus, vadintus rosguldenais. Mûsøtemà vykusiai iliustruoja Johano Fryd-richo Braunðveigieèio 2/3 rosguldenosidabrinë moneta, nukalta Hanovery-je 1665–1679 metais (12 pav.). Þirgas– kunigaikðtystës heraldinë figûra.

* * *Trupmenos numizmatikoje yra

daugybës senøjø monetariniø sistemøreliktai. „Trupmeniniø“ monetø porei-kis, á buitá ávedus ðimtainæ skaièiavimosistemà, atkrito. O skirtingi kraðtai taiatliko skirtingu laiku.


2000 m. Europos Komisija paskelbëapie ásteigtà Dekarto premijà. Renë De-kartas (René Descartes) – garsus pran-cûzø XVII a. mokslininkas – filosofas, ma-tematikas, fizikas. Dekarto premija turëtøbûti teikiama Europos Sàjungos moksli-ninkams skatinant mokslo ir technologijøplëtrà. Nuspræsta, kad Dekarto premijoslaureatus parinks Dekarto premijos Didþio-ji þiuri. 2000 m. Dekarto premijai gauti bu-vo pasiûlyta 115 mokslininkø grupiø. Vi-sus gautus siûlymus vertina nepriklauso-mi ekspertai atrinkdami vertingiausius, ku-rie pateikiami svarstyti Dekarto premijosDidþiajai þiuri. 2000 m. galutiniam svars-tymui buvo atrinktos 8 grupës mokslinin-kø. Ið jø Dekarto premija buvo apdovano-tos 3 grupës mokslininkø.

Dekarto premija neoficialiai vadina-ma Europos Sàjungos „Nobelio premi-ja“. Ji teikiama transnacionalinëmsmokslininkø grupëms uþ naujausius ty-rimø rezultatus, skirtingai nuo Nobeliopremijos, kuri teikiama atskiriems moks-lininkams daugeliu atvejø uþ ilgameèiusrezultatyvius darbus tam tikroje mokslosrityje. Dekarto premijos tikslas yra ska-tinti europizacijos procesus moksliniø ty-rimø srityje, t.y. skatinti mokslininkus vislabiau kooperuotis ir konkuruoti vykdantmokslinius tyrimus. Dekarto premija galibûti suteikta mokslininkø grupei, kuriojebendradarbiavo maþiausiai dviejø nepri-klausomø Europos Sàjungos ðaliø nariøarba Europos Sàjungos narës ir EuroposSàjungos asocijuotos narës institucijømokslininkai. Kiti grupëje bendradarbia-væ mokslininkai gali bûti ir ið nepriklau-sanèiø Europos Bendrijai ðaliø.

2004 m. pirmà kartà buvo ásteigtaDekarto premija mokslo laimëjimø po-puliarinimo specialistams kooperuojan-tis su kitomis komunikacijø prizus tei-kianèiomis organizacijomis, taip siekiantskatinti bendradarbiavimà tarp EuroposKomisijos ir Europos Sàjungos ðaliø na-riø. Dekarto premija gali bûti skiriamatokiose mokslo populiarinimo srityse:profesionalûs mokslininkai supaþindinavisuomenæ su mokslo laimëjimais;spausdinami straipsniai apie reikðmin-gus mokslo darbus; kuriami moksliniaidokumentiniai filmai; leidþiamos moks-lo populiarinimo knygos; statomi moks-liniai spektakliai; leidybinë politika, ska-tinanti mokslo plëtrà; rengiamos moks-lo laimëjimus propaguojanèios televizi-jos ir (ar) radijo programos.

EDr. Marytë KUODYTË

LIETUVOS ENERGETIKOS

Pusës amþiaus instituto veikla,jo kûrimosi istorija ádomi, sudëtin-ga. Nuo 1956 m. keitësi Lietuvosmokslø akademijos Fizikos-tech-nikos instituto reorganizacijos,mokslo padaliniø pavadinimai, pa-vedimai. Tikslintos moksliniø tyrimøkryptys, kol galiausiai dominuojan-èia tyrimø sritimi tampa ðiluminë fi-zika ir hidrodinamika.

Èia dirbo daug nuostabiø þmo-niø, mokslo entuziastø, kurie ne-lengvomis sàlgomis kûrë institutà,telkë aukðtos kvalifikacijos moksli-ninkus. Iki Lietuvos nepriklausomy-bës atkûrimo institutas buvo vienasdidþiausiø ðiluminës fizikos, hidro-

dinamikos ir aukðtatemperatûriømedþiagø tyrimø centrø visoje Ry-tø Europoje.

Po Lietuvos nepriklausomybësatkûrimo reikëjo perorientuoti ir pa-keisti tyrimø kryptis ir pobûdá, deri-nant juos prie aktualiausiø Lietuvosenergetikos poreikiø. Nuo 1992 m.institutas vadinasi Lietuvos energe-tikos institutu.

Jubiliejui, kuris bus minimaslapkrièio 9 d., skirtame leidinyje pa-teikiama detali instituto laimëjimøvisose jo veiklos srityse apþvalga.Mûsø þurnalo skaitytojà plaèiau suinstitutu, jo þmonëmis supaþindin-sime dvyliktajame numeryje.

INSTITUTUI –50

Premija – JAV mokslininkamsAmerikieèiai Andrew Fire’is ir Crai-

gas Mello laimëjo 2006 metø Nobe-lio medicinos premijà uþ novatorið-kus tyrimus molekulinës biologijos irgenetinës informacijos srityje. Jø at-radimas, pavadintas RNR interferen-cija, yra svarbus siekiant apsisaugotinuo virusø ir nutiesia kelià naujomsterapijoms, galinèioms padëti iðgytinuo itin sunkiø ligø. Abu mokslinin-kai eksperimentavo siekdami atrastimechanizmus, kurie efektyviai su-stabdytø þalingø genø funkcionavi-mà, sudarydami galimybæ sukurtinaujus vaistus, kurie kontroliuotø to-kius genus ir kovotø su ligomis.

1959 metais gimæs Fire’is yraStanfordo universiteto Medicinos fa-kulteto profesorius, o Mello, gimæs

1960-aisiais, – Masaèûsetso medici-nos universiteto molekulinës fizikosprofesorius. Be aukso medalio, ku-ris bus áteiktas premijos laureatams,mokslininkai pasidalys 10 mln. Ðve-dijos kronø (3,7 mln. litø) sumà.

Medicinos prizu prasideda pres-tiþiniø Nobelio apdovanojimø daly-bos. Apdovanojimø laureatø paskel-bimo maratonas baigsis Norvegijosprestiþiðkiausia Nobelio taikos pre-mija. Oficiali Nobelio premijø áteiki-mo ceremonija vyks Stokholme irOsle gruodþio 10 dienà, kai minimospremijø steigëjo Alfredo Nobelio mir-ties metinës. 1896 metais mirusiopramonininko, kuris iðrado dinami-tà, premija pirmà kartà buvo áteikta1901 metais.


Europos mokslasNuo Nobelio iki Dekarto –

nuo asmenybës iðaukðtinimo iki komandiniopagerbimo

2004 m. pirmà kartà Dekarto premi-ja buvo skirta ne tik mokslininkø gru-pëms uþ laimëjimus konkreèiose mokslosrityse, bet ir komunikacijos specialis-tams, kurie populiarina mokslà visuome-

nëje, nes mokslininkai negali gyventi izo-liuotai nuo visuomenës, o visuomenënegali gyventi ir plëtotis be naujausiømokslo pasiekimø. 2004 m. Dekarto pre-mijos laimëtojai buvo þiniasklaidos at-stovai. 5 laimëtojai komunikacijø srityjepasidalijo 250 000 eurø vertës prizà. Vi-si ðie penki Dekarto premijos laimëtojaijau buvo apdovanoti nacionalinëmispremijomis komunikacijø srityse. Euro-pos Komisijos komisaras mokslo irmokslo tyrimø srityje slovënas JanezasPotoènikas sakë: „Tai labai naujas po-þiûris, nes mes pripaþástame, kad labaisvarbus yra komunikacijos priemoniøánaðas populiarinant mokslo laimëjimus.Visuomenë nori, gali ir turi suprastimoksliniø tyrimø rezultatus ir konkreèiojevalstybëje, ir pasaulyje“. Be to, visuo-menës domëjimasis mokslininkø dar-bais ir mokslo laimëjimais skatina tyri-nëtojus siekti rezultatø ir juos kuo pla-èiau taikyti praktiniams tikslams.

Dekarto premija buvo suteikta vienosprancûzø televizijos prodiuseriui ir direk-toriui bei labai populiarios mokslo lai-dos „Tai nëra magija“ vedëjui VincentuiLamy, kuris sukûrë dokumentiná filmà„Akistata su vabzdþiø pasaulio fanto-

mais“. Ði laida rodoma Prancûzijos irBelgijos jauniesiems þiûrovams. Vincen-tas Lamy 2002 m. jau buvo apdovano-tas Prancûzijos „MIF-Sciences 2002“premija.

Dekarto premija Didþiosios Britanijosfilmø kûrëjui etnologui Davidui Attenbo-roughui buvo suteikta uþ jo labai ádo-mius filmus, rodytus per BBC kanalà,apie laukiniø gyvûnø gyvenimà. DavidasAttenboroughas 2003 m. buvo apdova-notas Faradëjaus (Michael Faraday)premija.

Labai ádomiu ir netradiciniu bûdumokslo laimëjimus 2002 m. propagavoBelgijos Liuveno katalikø universitetoprofesorius Ignaas Verpoestas. Uþ tà ak-cijà jam irgi buvo suteikta Dekarto pre-mija. Prof. I.Verpoestas surengë mobi-lià ekspozicijà kompoziciniø medþiagø(tai medþiagos, sudarytos ið riðikliø –polimero, metalo, keramikos ir kitø daliøbei jas sutvirtinanèios armuojanèios me-dþiagos). Kompozicinës medþiagos bu-vo sukrautos á oranþinës spalvos prieka-bà ir veþiojamos po Europos miestus 10000 kilometrø. Pati priekaba irgi buvo pa-gaminta naudojant kompozicines me-dþiagas ir demonstravo, kad ðios medþia-gos gali bûti naudojamos ne tik gami-nant valtis, dviraèius, kabelius, bet ir kre-dito korteles. Ypaè áspûdingos kompozi-cinës medþiagos – anglies pluoðtai, ku-rie yra nepaprastai stiprûs ir lengvi, nau-dojami ir medicinoje, ir technikos reik-mëms. Jaunieji dizaineriai ið ðiø medþia-gø kuria netradicinius meno dirbinius.

Dekarto premija buvo skirta ir Miun-cheno Liudvigo Maksimiliano (LudwigMaximilian) universiteto eksperimenti-nës fizikos profesoriui WolfganguiM.Heckliui, kuris taip pat yra ir Miunche-no nanobiotechnologijø meistriðkumocentro kuratorius bei garsaus Miunche-ne esanèio Vokietijos muziejaus gene-ralinis direktorius. Jis yra labai populia-rus asmuo savo ðalies þiniasklaidoje, jaudalyvavæs daugiau kaip 50-yje televizi-jos ir radijo programø, nuolat raðantisstraipsnius mokslo populiarinimo þurna-lams. Jis siekia visuomenæ supaþindintisu nanobiotechnologijø ateities vizijo-mis. Wolfgangas M.Hecklis jau buvo ap-dovanotas „2002 m. Informatoriaus“ pre-mija. Lietuvos þmonëms ir, þinoma,mokslo bendruomenei Miuncheno Liud-

vigo Maksimiliano universitetas yra ádo-mus daugeliu atþvilgiø, o pirmiausia tuo,kad jame mokësi dabartinis LietuvosRespublikos Prezidentas Valdas Adam-kus. Tuo paèiu metu ðiame universitetestudijavo ir dabartinis Romos katalikøpopieþius Benediktas XVI. 27 ðio univer-siteto auklëtiniai yra tapæ Nobelio pre-mijos laureatais, o daugiausia buvo pa-rengta fizikos mokslo Nobelio premijoslaureatø – 12.

Dekarto premija buvo suteikta ir bio-chemikui Peteriui Èermei (Peter Cserme-ly), Budapeðto Semmelweisso universi-teto profesoriui, kuriam 2003 m. Euro-pos molekulinës biologijos organizaci-ja (The European Molecular Biology Or-ganisation, EMBO) suteikë „Apdovano-jimà uþ mokslo dvasiná këlimà“. Nuo pat1996 m. P.Èermei stengësi sudomintimokslo laimëjimais viduriniø mokyklømokinius, rengdamas laboratorijoje at-virø durø dienas, kuriø metu buvo su-paþindinama su mokslo pergalëmis irsunkumais, su kuriais susiduria tyrinë-tojai. Padedamas kitø mokslininkø ir pro-fesoriø, P.Èermei ákûrë fondà studentøtyrimams finansuoti, kad jaunieji talen-tai galëtø realizuoti savo idëjas. 2002 m.P.Èermei pavyko ákurti Jaunøjø meistrið-kumo tinklà, kuriuo naudojasi apie 30ðaliø studentai. Kas þino, gal tarp jø busir ateities „Dekartas“…

Su praeities Dekartu galima „susitik-ti“ nuvykus á Paryþiaus Sen Þermeno dePre (Saint-Germain-des-Près) katedrà,kurios vienoje ðoninëje koplyèioje ma-toma ant grindø padëta juodo marmu-ro memorialinë plokðtë su áraðu lotynøkalba: Renatius Cartesius. Po ja ilsisi vie-nas þinomiausiø ano meto þmoniø – Re-në Dekartas (1596–1650), kuris pradi-niu paþinimu laikë abejones, kurios ir yra„màstymo aktas pakeliui á tikrøjø þiniøsiekimà“.

Renë Dekartas, matematikas, fizikas,filosofas ir netgi muzikos teoretikas, gi-më 1596 m. kovo 31 d. nedideliame La-jë kaimelyje, Turenës provincijoje, Cen-trinëje Prancûzijoje. Renë Dekartas mirë1650 m. vasario 11 d. ðaltajame Stokhol-me, Ðvedijos karalienës Kristinos, val-dþiusios Ðvedijos Karalystæ 1632–1654m., rûmuose. Kaip buvo skelbiama,R.Dekartas mirë persiðaldæs ir susirgæsplauèiø uþdegimu. Tokià diagnozæ pa-skelbë karalienës rûmø daktarai, taèiausklandë gandai, kad áþymusis karalienësKristinos sveèias, prancûzas R.Dekartasbuvæs nunuodytas, bet nebuvo paminë-tas në vienas átariamasis, o prieþasèiø to-kiam poelgiui lyg ir nebûta…

�

Renë Dekartas


geologinioVentos

paþinimo

regioninio parkoAtkelta ið 25 p.

Sluoksnio krai-go (virðutinësribos) ir pado(apatinës ribos)gylis nuo ato-dangos virðaus

Geologinis amþius Uolienø, jø klostymosi sàlygø irfosilijø apibûdinimas

0,0–15,0 m Kvartero periodas, vëly-viausias ledlaikis (prieð14–22 tûkstanèius metø).

Moreninis priemolis, rudas, su rieduliais. Tai pas-kutiniojo ledlaikio metu slinkusio kontinentinio le-dyno palikti tipiški nešmenys.

15,0–17,8 m Juros periodas, vidurinësjuros skyrius, kelovëjoaukðtas, virðutinis po-aukðtis. Nuosëdos klos-tësi prieð 160–165 milijo-nus metø. Sluoksnis Lie-tuvoje vadinamas Skini-jos svita.

Molis, juodas, þërutingas, labai smëlingas, kar-bonatingas, kai kur su geleþingo (limonitizuoto)rusvai gelsvo smëlio tarpsluoksniais, su pilko, mo-lingo, þërutingo smëlio læðiais; molyje yra trystamsiai rudo gabalinio, oolitinio siderito (geleþieskarbonato) tarpsluoksniai; fauna randama ganaretai – tai Astarte sauvalei., Astarte trembiazensisLor., gausios apzulintos belemnitø nuolauþos.Molis susiformavo negilioje jûroje.

17,8–18,8 m. Smiltainis, rusvai geltonas, itin smulkiagrûdis, la-bai molingas, labai geleþingas, su juodo moliohorizontaliais intarpais; sluoksnis kietas, skylan-tis nedideliais aðtriabriauniais gabalais, jo virðuti-në riba nelygi, taèiau palaipsniðka; fauna randa-ma susitelkusi lizdais, ji labai blogai iðsilaikiusi.L.Rotkytë nustatë dvi amonitø rûðis: Kosmoce-ras transitionis Nik., Kosmoceras cf. CompressumQuenst. Gausûs dvigeldþiai Oxytoma inaequival-vis (Sow.), Chlamys (Aequipecten) fibrosa (Sow.),Protocardia cognata (Phill.), Trigonia zonata Ag.,Myophorella undulata (Ag.). Smëlis susiklojo jû-ros pakrantës seklumoje.

18,8–19,3 m Klintis, tamsiai ruda, kieta, smëlinga, geleþinga,skaidosi plokðtëmis; randama fauna – brachio-podai (peèiakojai) ir dvigeldþiai, jie stipriai persi-kristalizavæ, labai blogai iðsilaikæ. Brachiopodaigyveno negilioje (ðelfinëje) jûroje, prisitvirtinæ priedugno arba ásirausæ á dumblà. Klintis susiforma-vo jûros baseine.

19,3–20,5 m Smiltainis, rusvai geltonas, ávairiagrûdis, karbona-tingas, silpnai susicementavæs, o vietomis kietas,sucementuotas molio; randama faunos detrito (nuo-lauþø), gausiai yra dvigeldþiø su apanglëjusia me-diena. Smëlis susiklojo jûros priekrantës zonoje.

20,5–21,0 m Juros periodas, vidurinësjuros skyrius, kelovëjoaukðtas, vidurinis po-aukðtis. Nuosëdos klos-tësi prieð 165–160 milijo-nø metø, Sluoksnis Lietu-voje vadinamas Paparti-nës svita.

Smëlis, pilkas, sluoksnio virðutinëje dalyje pur-vinai pilkos spalvos dël molio priemaiðos, itinsmulkiagrûdis, þërutingas, karbonatingas ir labaimolingas; jo riba su aukðèiau slûgsanèiu smil-tainiu labai palaipsniðka; randama faunos: labaitrapûs dvigeldþiai, gausûs kirmëliø ðliauþiojimovamzdeliai ir brachiopodai. Smëlis susiklojo nor-malaus druskingumo jûros bangomûðio zonoje.

21,0–23,9 m Konglomeratiðka smëlio-molio uoliena, kuriosspalva nuo ðviesiai geltonos iki tamsiai rudos; ran-dama fauna – amonitai – palyginti gerai iðsilaikæ:Kosmoceras jason Rein., Kosmoceras castorRein., obductum Buck; ðio sluoksnio kontaktà suapaèioje esanèiu smëliu sudaro gargþdas ir fau-nos detritas. Tai jûros priekrantës dariniai.

23,9–25,4 m Juros periodas, vidurinisskyrius, kelovëjo aukðtas,apatinis poaukðtis.Nuosëdos klostësi prieð165–160 milijonø metø.Sluoksnis Lietuvoje vadi-namas Papilës svita.

Smëlis geltonas, smulkiagrûdis, atskiri jo lizdailabai geleþingi, vietomis ástriþai sluoksniuotas, turitamsiai pilko molio tarpsluoksniø ir gargþdo dy-dþio gabalø; smëlyje faunos nerasta; þemiauesanti sluoksnio dalis panirusi po upës vaga.Nuosëdos klostësi ið dalies uþdaroje, palygintigëloje jûros lagûnoje.

Daugiausia suskaièiuota moliuskø –41 dvigeldþiø ir 25 amonitø rûðys. Amoni-tø rûðiø keliuose moksliniuose pavadini-muose – Indosphinctes (Elatmites) papi-lensis (Pak.), Binatisphinctes (Okaites) po-pilanicus (Krenk.), Cardioceras (Plastma-toceras) popilaniense Bod. Astarte (Astar-te) papilensis Rotkytë L – atsispindi Papi-lës miestelio vardas. Taigi amonitai garsi-na Papilæ visame mokslo pasaulyje.

Pagal Papilës atodangos geologiniustyrimus iðskirta vadinamoji Papilës svita –geologinis vienetas ir já atitinkantis laikotarpsnis, kada Lietuvos teritorijoje esantðiltam ir drëgnam klimatui klostësi sekliosjûros, eþerø, upiø ir pelkiø nuosëdos. Tai-gi Papilës vardu vadinamas geologinissluoksnis, kurio storis siekia iki 30 metrø.Papilës sluoksnis yra iðplitæs visoje Vaka-rø ir Pietø Lietuvoje, kur nuo þemës pavir-ðiaus pasiekiamas tik græþiniais.

Papilës atodangoje, jeigu jà nuvaly-tume nuo virðaus iki pat upës lygio, ma-tytume tokias uolienas (atodangos ap-raðymas – pagal L.Rotkytæ (1968), (þr.lentelæ).

Be juros periodo uolienø atodangø,Ventos regioniniame parke nemaþai yrair kitø vertingø mokslui bei paþinimui ge-ologijos objektø – tai aukðtos moreniniødariniø atodangos (Gamënø, Raudons-kardþio), nuo kuriø atsiveria puikûs vaiz-dai á Ventos slëná, upës erozijos iðskobtiaðtriabriauniai atragiai (Jurakalnio, Aviþ-lio ir Ventos santakos), keletas ádomiø rie-duliø (Juodasis, arba Meilës, Skleipiø,Velnio Pëda), ðaltiniø. Be to, netoli Ven-tos parko yra eksploatuojami triaso sis-temos margaspalvio molio (Ðaltiðkiø) irpermo periodo klinties karjerai (Menèiø,Karpënø), kuriuose galima patyrinëti pa-prastai nematomø Lietuvos pavirðiuje uo-lienø iðeigas, paimti ádomiø pavyzdþiø,apþvelgti neáprastà kraðtovaizdá. Visusaukðèiau minëtus geologiniu poþiûriuunikalius ir ádomius objektus, esanèiusparke ir jo apylinkëse, galima susieti ánuoseklius paþintinius marðrutus. Bûtentgeologinio paþinimo objektø ávairovë irformuoja unikalø Lietuvos ir gretimø krað-

tø gamtinio paþinimo patrauklumà.Apþvelgus turtingà anksèiau atliktø ty-

rimø istorijà, galima susidaryti áspûdá, kadVentos kraðtas geologø jau gerai iðtyri-nëtas ir èia jau nebelikæ jokiø paslapèiø.Lietuvos geologijos tarnyba 2003 m. Ma-þeikiø apylinkëse atliko valstybiná geolo-giná kartografavimà 1:50 000 masteliu. Ákartografuotà plotà pateko ir didesnë

takais


� Neágalumà turinèiø mokiniøverslumo kompetencijos ugdymo pro-gramos kûrimas ir ágyvendinimas ir kt.

Atvirai turime pripaþinti – kol kasmokytojo socialinis statusas Lietuvojeyra þemas. Nepalyginamai aukðtesnisinþinieriaus, mediko, teisininko, vady-bininko ir kitø profesijø. Prieþastys aið-kios ir paprastos – sunki ekonominëpadëtis, menki atlyginimai (tiesa, ðiaismetais numatyta juos ðiek tiek padi-dinti), dideli krûviai ir socialinës atsa-komybës naðta. Todël motyvacija bûtimokytoju, ðvietëju ir susieti savo gyve-nimo planus su ðia profesija, o tiksliau,misija darosi jaunimo tarpe vis retes-në. Tokia tendencija pasitaiko ir eko-nomiðkai klestinèiose Europos ðalyse,kur mokytojo socialinis statusas yragan aukðtas. Taèiau tai mûsø negelbstiið susidariusios padëties. Keletà metøspaudoje, mass media ir ávairaus ran-go pasitarimuose buvo deklaruojamasgimstamumo maþëjimas ir mokytojøperteklius. Girdi, kam tiek daug moky-tojø iðleidþiame. Ðiandien ima ryðkëtikrizinë situacija: ávairiose mokyklose,pagrindinëse, gimnazijose jau trûkstakone visø specialybiø mokytojø.

Mûsø laukia dideli darbai, siekiantmodernizuoti ir atnaujinti bei tobulintistudijø programas. Að èia matau darnepanaudotas dideles galimybes. Jukprivalome suteikti studentui daugiaulaiko savarankiðkam darbui biblioteko-se, laboratorijose, kompiuteriø klasë-se. Ir, aiðku, sustiprinti pedagoginëspraktikos grandá. Ðalies mastu turi bû-ti perþiûrëtas arba parengtas studijøprogramø, rengianèiø mokytojus, reg-lamentas. Juk negali bûti vienodos pro-gramos, pvz., chemikui, fizikui ir che-mijos, fizikos mokytojui. Daþnai iðkylaávairiausiø problemø akredituojant stu-dijø programas. Kai ekspertais tampatarp savæs konkuruojanèiø universite-tø atstovai, nesitikëk objektyvaus ver-tinimo. Lietuvos rektoriø konferencijosyra suformuluota nuostata, kad eksper-tizës turëtø bûti vykdomos nesuintere-suotø ekspertø ið uþsienio. Tuo bûduuþsimegztø glaudesni profesiniai kon-taktai ir ið kritiniø pastabø bûtø dau-giau visokeriopos naudos. Taèiau to-kios nuostatos Ðvietimo ir mokslo mi-nisterija vis dar neágyvendina. Neaið-kûs ir nelygiaverèiai vertinimo kriterijaitik sukelia daugiau psichologinës su-jaukties ir átampos. Tà patá galima pa-

sakyti apie moksliniø publikacijø verti-nimà. Jau minëjau, kokios didelësreikðmës ðvietimo sistemos atnaujini-mui turi vadovëliai ir metodinë moko-moji literatûra. Jauno þmogaus mintisir protà aktyvina ir sutvarko tik nauja,turininga informacija. Mûsø ministeri-jos ir jos atskirø departamentø admi-nistratoriai neávertina humanitariniø irsocialiniø mokslø krypèiø moksliniøpublikacijø specifikos. Jie primygtinaiorientuoja publikuoti straipsnius þurna-luose, turinèiuose ISI prieskyrà. Taipdaroma labai didelë þala tiems, kas ty-rinëja savo kraðto istorijà, kultûrà, ðvie-timà ir kitas labai svarbias sritis. Ne-motyvuotai yra nuvertinami kai kurieedukaciniai darbai, pvz., vadovëliai.Mûsø Universiteto mokslininkai yradaugelio moderniø, brandþiø, origina-liø vadovëliø autoriai. Taèiau jø moksli-në veikla prilyginama mokslo populia-rinimo srièiai. Tuo tarpu kitose Europosðalyse uþ gerai paraðytà ir praktikojeásitvirtinusá vadovëlá suteikiami mokslolaipsniai. Per vadovëliø nuvertinimàUniversitetas nukenèia finansiðkai, nessurenka maþiau balø, kurie paverèia-mi valstybës teikiama finansine para-ma uþ mokslà ir technologijas.

Taèiau tai vis gyvenimo smulkme-nos, nors gyvenimas susideda ir iðsmulkmenø. Svarbiausia yra valstybi-nis poþiûris á þmogaus auklëjimà ir ug-dymà bei ðvietimo, aukðtojo mokslo,kaip tikrøjø Lietuvos (ir ne tik Lietuvos)prioritetø, pripaþinimas. Ir dar vienapaskutinë mintis. Kaþkada britø filoso-fas ir menotyrininkas J.Ruskinas yrapasakæs ásidëmëtinus þodþius, kad ne-palyginamai lengviau sukurti pilá suaukðtais bokðtais ir nuostabius pa-veikslus negu þmogø kaip gyvà menokûriná. Tai metaforiðki þodþiai. Galimasakyti – sunku ir viena, ir kita. Taèiausavaime pabrëþiama, kad pedagogi-ka, þmogaus ugdymas ir auklëjimasyra neatsiejami nuo kûrybos ir meno.Ir kai tik kûrybos alkis ir ákvëpimas su-maþëja ðioje sferoje, ji sustabarëja, sa-vaime sumenkëja. Kalbant apie moky-tojø rengimà ar ðvietimo sistemà visaisatvejais bûtina akcentuoti asmenybëslaisvës ir kûrybos, mokslo ir meno sa-vaiminæ vertæ. Ðiandien tai labai labaisvarbu, kai globalizacija daugelá daly-kø subendravardiklina, suvienodina irdaro gyvenimà monotoniðkà, pilkà, odaþnai ir nevykusá.

Mokytojas – þmogus þmoguiAtkelta ið 29 p.

�

Ventos regioninio parko teritorijos dalis.Geologinio kartografavimo metu siste-miðkai iðtirta ir apibûdinta kraðto geolo-ginë sandara (LGT specialistës A.Jusie-në, A.Grigienë), sudaryti geologiniai pjû-viai bei þemëlapiai. Ádomu pastebëti, kadtiriant ðá kraðtà aptiktas plaèioje teritorijo-je iðplitæs eþerinio smëlio ir molio sluoks-nis, kuris susiformavo geologø vadina-muoju Viduriniojo Nemuno laikotarpiu –t. y. maþdaug prieð 50–70 tûkstanèiø me-tø. Ðiø nuosëdø tyrimai parodë, kad tuometu Lietuvoje vyravo ðaltas ir drëgnasklimatas, plytëjo miðkatundrë. Labai svar-bu pabrëþti, kad ðio laikotarpio dariniø Lie-tuvoje bei visame Baltijos regione yra þi-noma vos kelios radimvietës. Be to, ðiømetø pavasará ties Purviø kaimu aptiktaVentos upës atodanga, kurioje slûgsoeþeriniai organogeniniai dariniai su kiau-kutø likuèiais, bylojanèiais, kad ðios nuo-sëdos galëjo susikloti gana ðiltu laikotar-piu tyvuliavusiame eþere. Ar tai paskuti-nio tarpledynmeèio (117–130 tûkstan-èiø metø senumo), ar vëlesniø ðiltø laiko-tarpiø dariniai, parodys geologiniai tyrimai.

Taigi Ventos kraðtas tampa dar ádo-mesnis geologams mokslininkams, tyri-nëjantiems ledlaikiø ir tarpledynmeèiø rai-dos paslaptis. Be to, ir juros periodo uo-lienos nepaliauja dominti tyrinëtojø, ku-rie èia atvyksta ið ávairiø kraðtø su nau-jais tikslais, naujomis metodikomis.

Labai svarbu, kad informacijos apiegeologinius objektus, geologinius bruo-þus ir procesus poreikis pastaraisiais me-tais nuolat didëja. Ðá poreiká kryptingaiformuoja Valstybinë saugomø teritorijøtarnyba, be to, jis didëja dël stiprëjanèiøpaèiø saugomø teritorijø direkcijø, besi-pleèianèios paþintinio turizmo infrastruk-tûros ir daugelio kitø aplinkybiø. Taigi in-formacija apie jau þinomus ar naujus ge-ologinio paveldo objektus geotopus, rel-jefo kilmæ, geologinæ raidà ir procesustampa vis aktualesnë. Geologai vis akty-viau bendradarbiauja su Sartø, Nemu-no kilpø, Anykðèiø, Neries, Salantø, Ven-tos, Tytuvënø, Salantø, Birþø ir kitais re-gioniniais parkais, Þemaitijos ir Dzûkijosnacionaliniais parkais. Jau turima dauginformaciniø stendø, paþintiniø takø áren-gimo pavyzdþiø. Geologinio paveldo ver-tës supratimas akivaizdþiai auga ir tei-kia vilties, kad informacija apie geologi-næ aplinkà deramai ásikomponuos á kom-pleksiná gamtos paþinimà.

Tikëtina, kad informacijos sklaida pa-skatins ir paþintinio turizmo plëtrà, o kar-tu ir vietos bendruomeniø ekonominá su-interesuotumà geologinio paveldo iðsau-gojimu, eksponavimu ir naudojimu.

�

Këdainiai – vienas seniausiø Lietuvosmiestø, ásikûræs prie Nevëþio upës. TiesKëdainiais á Nevëþá ið deðinës áteka Dot-nuvëlë ir Smilga, ið kairës – Obelis.

Nevëþio deðiniajame krante iðsidësèiu-si seniausia miesto dalis – Senamiestis.

Dotnuvëlës upës deðiniajame kranteformavosi Këdainiø dvaras. Greta, rytinë-je dvaro pusëje, 1871 m. nutiestas Kë-dainius su kitais Rusijos imperijos mies-tais jungæs geleþinkelis Liepoja–Romnai.120 m á vakarus nuo geleþinke-lio stoties centriniø rûmø ir 70 m á rytusnuo Dotnuvëlës upelio kairiojo kranto Kë-dainiø parke stovi minaretas.

Lietuvos architektûros istorijoje mini-mi du minaretai – Kauno ir Këdainiø.

Minaretas – kaip aiškinama ši sàvo-ka?

Vilniaus dailës akademijos leidyklos ið-leistame „Dailës þodyne“ (1999) raðoma:„Minaretas [arab. manara-švyturys, þibin-tas] – aukðtas bokðtas greta m e è e t ë s,ið kurio muedzinas kvieèia tikinèiuosiusmaldai. Apskritas, keturkampis arba dau-giakampis, su iðoriniais ar vidiniais sraig-tiniais laiptais bei atvira galerija virðuje, kar-tais – su ð a l m o pavidalo virðûne“. Priemeèetës bûdavo árengiama atvira terasasu medine kolona – aivanas.

Minareto su meèete architektûra á Kë-dainius greièiausiai „parsiveþta“ grafo,karo inþinieriaus generolo Eduardo Tot-lebeno (1818–1884), kuris dalyvavo ka-rinëse operacijose Vidurinës Azijos ða-lyse. E.Totlebenas ypaè iðgarsëjo 1877–1878 m. rusø-turkø karo metu lemiama-me Plevnos mûðyje (Bulgarija). Jam va-dovaujant vykdyti Plevnos miesto apgul-ties inþinerijos darbai. Miestà ið visø pu-siø apsupus ir atkirtus nuo maisto tieki-

KëdainiøAsta NAURECKAITË

dainiuose, pasitaiko tose ðalyse, kurio-se kariavo E.Totlebenas. Manoma, kadmeèetë ir minaretas Këdainiuose statytipagal jo paties parengtà projektà, o galir pagal pieðiná, nukopijavus turkiðkuo-sius originalus. Kadangi jam patiko tur-kiðkos architektûros statiniai, tai, gavæsKëdainiuose dvarà su vaizdinga aplinkair bûdamas pasiturintis þmogus, èia pa-statë minaretà su meèete. Tuo patenki-no savo vaizduotæ ir paávairino áspûdin-gà 60 ha parkà.

1939 m. lapkrièio 10 d. „XX amþius“raðë: „Klaida yra skelbti, kad Këdainiuo-se yra meèetë, kadangi ten niekuometmahometonø nebuvo. Totlebenas pasta-të tik minaretà, vadinasi, bokðtà, kuria-me stovëdamas ðauklys kvieèia maho-metonus melstis“.

Minaretas yra statomas kartu su mu-sulmonø sakralinës paskirties pastatu –meèete. Apie tai, kad èia stovëjo meèe-të, teigiama istoriniuose-meniniuose ty-rimuose, kurie buvo atlikti rengiantis pa-status restauruoti (1956 m. kovo 23 d.).Apibendrinant ðiø tyrimø duomenis da-roma iðvada, kad „greta minareto stovë-jo du pastatai. Vienas lëkðtu stogu, o ki-tas pusapvaliu stogu su pusmënuliu“.

Pagal Kultûros paveldo centro pavel-dosaugos archyvo nuotraukø ir negaty-vø fonde saugomà Balio Buraèo darytàminareto su priestatu prieðkarinæ nuo-traukà (tiksli data neþinoma) galimaspræsti, kokia buvo meèetës architektû-ra Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

Nepriklausomoje Lietuvoje Këdainiødvaras buvo nusavintas, o jo þemë iðda-lyta savanoriams ir beþemiams. Dvaro rû-muose ásteigta aukðtesnioji kultûrtechni-kø mokykla. Nuomodama rûmus, Lietu-vos mokytojø profesinë sàjunga rûpino-si dvaro aplinka, taèiau nei statulø, neifontanø iðsaugoti nepavyko.

Skirtingai nei rûmai, dvaro teritorijojestovintis minaretas nebuvo naudojamas.

Nepriklausomoje Lietuvoje minaretaslaikytas vertingu paminklu. Apie minare-to ir meèetës vertingumà, techninæ bûk-læ, „galimà irimà“ bei reikalingus sutvirti-

minaretasmo, turkai pasidavë. Osmanas Pašabesàlygiškai kapituliavo.

Po laimëto Plevnos mûðio 1879 m.E.Totlebenui buvo suteiktas grafo titulas.Uþ karinius nuopelnus 1880 m. jis paskir-tas Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijøgeneralgubernatoriumi bei Vilniaus kari-nës apygardos vadu. Rusijoje iðrinktasvalstybës nariu ir paskirtas vyriausiuojucaro adjutantu. Vëliau – 7-ojo Þemaièiøgrenadieriø pulko ðefu.

E.Totlebeno karo inþineriniai sugebë-jimai buvo ávertinti ne tik Rusijoje, bet irÐvedijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Austri-joje, Rumunijoje, Serbijoje. Apdovano-tas ávairiais, net ir aukðèiausiais, apdo-vanojimais, tapo þymiø mokslo ástaigøgarbës nariu.

Paskirtas dirbti Lietuvoje, E.Totlebe-nas èia gyveno iki savo mirties.

Këdainiø minaretas – apie 25 m aukð-èio bokðtas, apaèioje turintis kvadratinësformos cokolinæ dalá, o virðuje apskritas.Bokðtui bûdingas lieknumas, „adatos“formos kupolas.

Minareto viduje á virðø kyla sraigtiniailaiptai, ið kuriø pro durø angà patenka-ma á balkonà ir galerijà. Balkonas puoð-tas savotiðkais prizmës formos augalinioornamento papuoðimais, turëjo tvorelæ.

Spëjama, kad kurá laikà bokðtas supriestatu stovëjo netinkuoti. Dokumen-tuose minareto mûras ávardijamas kaipeklektinis, vyrauja raudona plytø spalva.

Rytinëje minareto pusëje árengtassandriku puoðtas áëjimas, o ðalia áëjimoátvirtintos marmurinës lentos, kuriose tur-kø kalba apraðyta minareto statyba.

Tokio tipo minaretai, kaip esantis Kë-

Gyvybæ gelbëjanèios operacijos mû-ðio zonoje gali tapti realybe. Kilnojamasisrobotas-chirurgas jau iðbandytas. Tai leisgydytojams priimti suþeistàjá mûðio lau-ke, o patiems išvengti bet kokio pavojaus.

Robotas, kuriuo galima operuoti per

atstumà, jau naudojamas kai kuriose ci-vilinëse ligoninëse. Taèiau toks átaisasgremëzdiðkas ir nepatogus. Jis uþimabeveik visà operacinæ.

Dabar Bleikas Hanafordas (BlakeHannaford) ir kolegos Vaðingtono uni-versitete Sietle (JAV) iðrado pakankamaimaþà robotà, kuris gali keliauti ðarvuo-tame sunkveþimyje kartu su kariuome-ne á karo zonas.

B. Hanafordas sako, kad daugelis

kariuomenës daliniø reikalauja robotø,kuriuos galima bûtø laikyti kuo arèiaumûðio zonos: „Profesionalus chirurgasgali per atstumà labai greitai operuotipacientà, kol já dar galima iðgelbëti“.

Robotas susideda ið dviejø „rankø“,prijungtø prie motorizuoto átaiso, kurisleidþia „rankoms” judëti aukðtyn ir þe-myn operavimo stalu. „Tai labai pato-gu, nes galima operuoti kiekvienà kû-no dalá”, – teigë B.Hanafordas.

Kariuomenësrobotas - chirurgaspasirengæs mûðiui


ros aktø raðoma, kad statiniui tuo metubuvo reikalingas kapitalinis remontas. Nu-statyta, kad tvora ið kairës pusës be sto-go, minareto prieangio ir deðinës pusësstogas – blogos bûklës, virðutinë aikðte-lës tvorelë nuversta, likæs tik vienas stul-pas, nuo meèetës nuimtas mënulis (1940m.), kareiviai nuvertæ terasos tvorelæ.

1956 m. meèetës pastatas buvo pri-taikytas gyventojams. Pakeisti visi lan-gai ir durys, patalpos padalintos á dvi da-lis, pastato centre pastatyta viryklë susienele (po remonto vietoje jos pastaty-ta krosnis), panaikintos iki durø buvu-sios pakopos.

Norint patekti á po meèetës pastatuesantá netaisyklingos formos rûsá ið va-karinës pastato pusës árengtas áëjimas.Pastate apgyvendinus gyventojus, uþmû-ryta durø anga, ir á rûsá buvo einama permeèetës grindyse árengtà liukà. Rûsyjebuvo plûkta asla, pietinë siena mûryta iðakmenø, o vakarinë ir pietinë sienos –akmens ir plytø.

Meèetës rytinëje pusëje buvo atviraterasa (aivanas) su medine kolona. Ko-ranas skaitytas antroje meèetës patalpo-je, vadinamoje minbaru. Tai – kvadrati-nës formos patalpa, maþesnë nei patimeèetë. Pokario metais èia árengta virtu-vë ir viryklë, du langai ir dvejos durys.

Atlikus architektûrinius tyrimus nusta-tyta, kad meèetë ir minbaras pastatyti vie-nu metu. Taèiau jie funkcionavo atskirai.Vëliau pristaèius iðorinius laiptus, pasta-tas pradëtas naudoti kaip paviljonas suapþvalgos aikðtele.

Dar kartà minaretas tvarkytas 1980metais. Tada, atlikus architektûrinius ty-rimus, rekomenduota „meèetës kom-plekso“ nenaudoti gyvenamajai funkci-jai ir pasiûlyta já pritaikyti paviljonui ar su-venyrø kioskui. Meèetës viduje numaty-ta iðgriauti sienà, atidengti uþmûrytas du-ris. Pasiûlyta gràþinti pirminæ stogo ir1928 m. aivano iðvaizdà, virð meèetës irminbaro árengti plokðèià stogà.

Këdainiø minaretas 1971 m. buvo ára-ðytas á vietinës reikðmës architektûros pa-minklø sàraðà. Lietuvos Respublikos kul-tûros vertybiø registre jis áregistruotaskaip nekilnojamoji kultûros vertybë.

Minaretas Lietuvos architektûriniamepalikime iðsiskiria mûsø kraðto stati-niams nebûdinga architektûrine iðraið-ka. Generolo E.Totlebeno vienoje ið gra-þiausiø Lietuvos vietø savo kovø prisi-minimams áamþinti pastatytas statinysrodo dràsø ir ádomø sprendimà istorið-kai susiformavusioje aplinkoje, Lietuvossàsajas su kitais kraðtais.

nimus raðë ir tuometiniai „XX amþius“,„Lietuvos aidas“ ir kt.

Antrojo pasaulinio karo metu Këdai-niø dvaro rûmai buvo sugriauti. Sunykoar buvo sugriauti ir kiti parko pastatai.Ant tvenkinio kranto liko tik minaretas sumeèete.

Viename ið Këdainiø minareto apþiû-

Këdainiøminaretas2006 m.

Këdainiøminaretas.Laiptai prieminaretosienutës

Nuotraukosið asmeni-nio archyvo

2006 m. birþelá mokslininkas pirmàkartà iðbandë robotà. Prietaisas buvo nu-veþtas sunkveþimiu á Simi slëná, Kalifor-nijos dykumoje, o chirurgas pacientàoperavo ið Sietlo. Imituojant mûðio sàly-gas, signalas buvo perduodamas ið au-tomatiðkai valdomo aviacinio prietaiso.

„Galimybë taip panaudoti robotà ið-spræstø vienà didþiausiø problemø, sukuria dabar susiduria kariuomenë“, –teigë chirurgas Donaldas Rydas (Do-

nald Reed) ið Mièigano valstijos univer-siteto. Jis dirbo Irake ir padëjo iðrasti peratstumà operuojanèius robotus. „Lem-tingas veiksnys dabar gydant kareiviusyra galimybë chirurgams pasiekti ir pri-þiûrëti suþeistuosius“, – teigë jis.

„Bet tokie robotai karinëje aplinkojeyra ir iððûkis, – prideda D.Rydas. – Di-delis garsas, toks kaip malûnsparnio va-riklio ar artilerijos ugnies, radioaktyvi ap-linka, elektros trûkumas, apðvietimas

gali sutrukdyti signalà tarp roboto ir chi-rurgo“, – sako gydytojas.

D. Rydas tiki, kad ilgainiui tokie ro-botai taps labai svarbûs civilinëms ligo-ninëms, esanèioms atokiau nuo dides-niø gydymo centrø. „Ligoninës galëtøásigyti tokià árangà ir naudoti jà neápras-tomis aplinkybëmis, pavyzdþiui, kai la-bai greitai reikia iðsikviesti patyrusá ko-sultantà“, – teigë chirurgas.

Parengë Mykolas VADIÐIS


„New Scientist“


Akademiko K.Ragulskio prietaisai –nuo povandeniniø laivøiki kosmoso

palydovøKeturiø deðimtmeèiø kelias

Prof. K.Ragulskio kûrybinë veikla pra-dëjo ryðkëti 1963 m., kai tuometinioMokslø akademijos Energetikos ir elek-trotechnikos instituto bazëje jo iniciatyvabuvo ákurta Kauno politechnikos institu-to vibrotechnikos laboratorija. Greitai ðispadalinys plëtësi, gausëjo aparatûros,mokslinius tyrimus pradëjo profesoriausvadovaujami aspirantai. 1975 m. labora-torija reorganizuota á mokslinio tyrimo sek-toriø „Vibrotechnika“. Tada prof. K.Raguls-kis tapo jau apie trijø ðimtø specialistø va-dovu, veiklà plëtojo preciziniø sistemø di-namikos ir stabilumo probleminë bei dvy-lika specializuotø laboratorijø. Dar po 14metø MTI „Vibrotechnika“ tapo to patiespavadinimo vienu didþiausiø SSSR moks-lo centrø. Tarptautiná pripaþinimà pelniu-siame mokslo centre prof. K.Ragulskissu kolegomis iðplëtojo netiesiniø virpan-èiø sistemø savaiminës sinchronizacijosefektø teorijà (tarp jø esminiai netiesiniøsistemø kombinuota dinaminë sinchroni-zacija, sistemø struktûrø ir judesio trajek-torijø dinaminis formavimas, savirezonan-sas, virpesiø ir bangø transformavimas ávaldomà judesá ir kt.). Remiantis ðio dau-gelio iðradimø autoriaus teorija sukurti ori-ginalûs vibraciniai varikliai, stabilizatoriai,dozatoriai, separatoriai ir jø pagrindu su-kurtos naujais principais veikianèios sis-temos ir technologijos.

Áspûdingas ðio kolektyvo laimëjimøderlius. „Vibrotechnikoje“ iðleista per 40monografijø, padaryta per 2300 iðradimø.Devyni darbai ávertinti mokslo premijo-mis, Maskvos VLÛP parodoje gauti 353medaliai (ið jø 13 aukso, 60 sidabro). Kon-ferencijose paskelbta per 4000 praneði-mø, iðspausdinta per 3000 mokslostraipsniø. Aukðtøjø mokyklø mokslo dar-bø leidinys „Vibrotechnika“ sudarë 68 to-mus. „Mûsø sukurti prietaisai buvo pla-èiai naudojami nuo povandeniniø laivøiki kosmoso palydovø“, – prisiminë gar-susis kûrëjas.

Lietuvai padovanojæs gausømokslininkø bûrá

Profesoriui vadovaujant vibrotechni-kos tematika parengta ir apginta per 30

Prie iðkiliausiø ðalies mokslo ir technikos asmenybiøpriskiriamas LMA akademikas, habilituotas dakta-ras, KTU profesorius emeritas Kazimieras Ragulskis.Per keturis deðimtmeèius Kauno technologijosuniversitete jis sukûrë precizinës mechanikos

mokslinæ mokyklà ir savo iðmintimi ne tik pranokodaugelá to meto pasaulio technikos specialistø, bet irnuspëjo vibroinþinerijos ateitá. Mokslininkas kartu sugausiu savo auklëtiniø bûriu yra 1730 iðradimø irpatentø autorius. Deja, pagal tuometinius ástatymus

daktaro (dabar habil. dr.) ir 252 kandida-tinës (dabar – daktaro) disertacijos. Tarpþymiausiø prof. K.Ragulskio mokiniø –KTU rektorius, universiteto Pjezomecha-nikos instituto direktorius, LMA akademi-kas prof. Ramutis Bansevièius (282 iðra-dimø ir 14 patentø autorius), KTU moks-lo prorektorius LMA narys koresponden-tas prof. Vytautas Ostaðevièius, LMA na-rys ekspertas KTU Mechanikos ir me-chatronikos fakulteto dekanas prof. Algi-mantas Fedaravièius. Ávairiø premijø lau-reatais tapo habilituoti daktarai ir dakta-rai J.Baltruðaitis, A.Bubulis, J.Dulevièius,J.Gasiûnas, J.Gecevièius, R.Jonuðas,V.Jûrënas, R.Kurila, A.Kurtinaitis, A.Laut-rutis, A.Lukoðevièius, V.Ostaðevièius,K.Ragulskis, M.Rondamanskas, B.Stul-pinas, P.Varanauskas ir V.Zdanavièius.

Ragulskiø ðeimoje – keturimokslininkai

Bûsimasis profesorius gimë 1926 m.spalio 15 d. Pakruojo rajono Klovainiøkaime. Baigë Linkuvos gimnazijà, o1951-aisiais – su pagyrimu Kauno poli-technikos instituto (dabar Kauno techno-logijos universiteto) Mechanikos fakulte-tà ir ágijo inþinieriaus mechaniko kvalifi-kacijà. Baigæs TSRS MA Maðinø moksloinstituto aspirantûrà ir apgynæs technikosmokslø daktaro disertacijà, sugráþo á Kau-nà. Èia 1963 m. apgynë habilituoto dak-taro disertacijà, greit pelnë profesoriausvardà. Prof. K.Ragulskis 1987 m. iðrink-tas TSRS MA nariu korespondentu, ne-trukus ir Lietuvos MA akademiku. Jam su-teiktas Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto garbës daktaro ir KTU profeso-riaus emerito vardas. Nors jau keturioli-ka metø yra pensininkas, toliau vykdo ty-rimus vibrotechnikos bei vibromechani-kos srityje.

Garsusis iðradëjas kartu su gausiaismokiniais sukûrë precizines sistemas, ku-rios efektyviai naudojamos maðinø ir prie-taisø pramonëje, aviacijoje ir kosminëje

technikoje. Nusipelnæs Lietuvos moksloveikëjas (1970); nusipelnæs SSSR iðradë-jas (1987); keliø akad. S. Vavilovo premi-jø laureatas (1970–1986); premijos „Tech-nika – progreso variklis“ laureatas (1982);geriausiojo Lietuvoje metinio iðradimokonkurso „Eurika“ laureatas (1970–1986);Lietuvos valstybiniø premijø laureatas(1967, 1976, 1986); Lietuvos Ministrø ta-rybos premijos laureatas (1981); LMA Ka-zimiero Semenavièiaus premijos laurea-tas (1995). Apdovanotas pasaulinës iðra-dybos parodos aukso medaliu; SSSRliaudies pasiekimø parodos 3 garbës di-plomais (1964–1989), 2 didþiaisiais atmi-nimo medaliais, 7 aukso ir tiek pat sidab-ro, 3 bronzos medaliais bei kt.

Vibraciniø smûginiø sistemø moks-le ryðkø pëdsakà yra palikusi habilituo-ta daktarë prof. Vyda Ragulskienë. Ji áro-dë, kad netiesiniø sistemø (tarp jø ir vien-smûginiø), savøjø virpesiø charakteris-tikos susijusios su atitinkamø nusisto-vëjusiø priverstiniø virpesiø charakteris-tikomis. Pasiûlë metodikà vibraciniøsmûginiø sistemø skeletinëms kreivëmssudaryti. Tam smûginëse porose arbakitur panaudojamos silpnos disipacinësjëgos. Atskleidë pereinamøjø procesø,artimø nusistovëjusiems, savybes ir tuoremdamasi sudarë supaprastintus apy-tikslius metodus tiems procesams ap-tikti bei pritraukimo sritims nustatyti. Su-darë klasæ vibraciniø smûginiø savaimevirpanèiø mechanizmø, kuriø energijapasikeièia smûgiø metu ir kurie likusiaislaiko intervalais juda kaip konservatyvisistema. Tokie mechanizmai taikytini re-zonansiniuose manipuliatoriuose. V. ir K.Ragulskiai 1963 m. iðplëtojo vibraciniøsmûginiø sistemø savaiminës sinchro-nizacijos teorinius pagrindus.

Tëvø tradicijas tæsia Vydos ir Kazimie-ro Ragulskiø sûnûs. KTU profesorius ha-bil.dr. Minvydas Ragulskis – 2005 m. Lie-tuvos mokslo premijos laureatas. Jo su-kurti hibridiniai skaitiniai-eksperimentiniaianalizës bei nauji optiniai mikrosistemømetodai precizinëms vibracinëms ir smû-ginëms sistemoms tirti virtualiose aplin-kose. Originali yra chaotiðkai virpanèiøkomponentø holografinës ir muaro inter-

1.2.

Dr. Vilius MISEVIÈIUS


prof. K.Ragulskio iðradimai buvo SSSR nuosavybë irautoriui milijonø nesukaupë. Bet ðá virpesius „pakin-kiusá“ mokslininkà galime dràsiai vadinti Lietuvosiðkiliausiu iðradëju. Spalio 15 d. akademikui prof.K.Ragulskiui sukako 80 metø.

vencinës analizës metodika. Fundamen-taliøjø tyrimø pagrindu sukurta banginioperneðimo sistemø teorija, skirta funkcio-nuojanèiø netiesiniø dinaminiø sistemøsintezei. Atlikti moksliniai tyrimai pritaikytigynybos mokslo ir technologijø srityje:ðauliø ginklø atatrankos dinamikoje, atran-kos imitavimo mechanizmø kûrimø, dvie-jø tarpusavyje susijusiø masiø vidinës iriðorinës balistikos tyrimuose bei taikymuo-se minosvaidþiø treniruokliuose. Dr. Liu-tauras Ragulskis – Vytauto Didþiojo uni-versiteto Taikomosios informatikos kated-ros docentas. Jis yra vienos monografi-jos, pusðimèio moksliniø straipsniø, 7 ið-radimø autorius. Metus mokslinius tyrimusatliko JAV. Dr. L.Ragulskio mokslinë pro-blematika – netiesiniø dinaminiø sistemønukreipimo efekto teorijos iðvystymas ir to-se sistemose banginiø procesø teoriniøbei eksperimentiniø metodø kûrimas.

Tiksliai numatæs vibroinþinerijosateitá

Prof. K.Ragulskio idëjø apie vibroinþi-nerijà tàsa yra vieno iðkiliausiø jo mokiniøKTU rektoriaus LMA akademiko prof. Ra-muèio Bansevièiaus vadovaujamo Pjezo-mechanikos instituto darbai. Tarp jø – átai-sas akliesiems naudotis internetu.

...Ne vienas Jungtinës Karalystës ak-løjø asociacijos neregys negalëjo sutram-dyti jaudulio: „Kompiuteryje „jauèiu“ Di-dþiosios Britanijos þemëlapá...“. Anglamsbuvo patikëta iðbandyti Lietuvos moksli-ninkø sukurtà naujovæ, skirtà turintiemsregos sutrikimø þmonëms. Jie vieni pir-møjø pasaulyje ásitikino Kauno mechat-ronikos mokslo kûrinio privalumais. Taitrejø darbo metø rezultatas. Prof. R. Ban-sevièius prisiminë iðvykà á Birmingamo(Anglija) bendrovæ „Smart TechnologyGroup Limited“ (STG). Ten pamatë ga-minamas akliesiems specialias liniuo-tes. Tai átaisas su ðimtais judanèiø ada-tëliø, kurios mechanikos ir valdymo ry-

ðiais susietos su kompiuterio sistema.Pirðtais slenkant liniuote aklasis gali„perskaityti“ teksto ekrane vienà eilutæ.Toks átaisas nepigus – jis kainuoja 8–10tûkstanèiø JAV doleriø. „Pabandykimesukurti átaisà, kad þmonës su regos ne-galia galëtø perskaityti ne eilutæ, o visàpuslapá. Tada jie galëtø pajusti kompiu-terinæ grafikà, naudotis internetu“, – ko-

legoms pasakë profesorius. Kaunieèioidëja sudomino Didþiosios Britanijos DeMontforto universiteto profesoriø Jeffe-rey Knight. Sumanymà parëmë britøSTG ir Ðtutgarto (Vokietija) ámonës Me-tec AG ( taip pat gaminanèios árangà ne-regiams) vadovai, Jungtinës Karalystësir Italijos akløjø asociacijos.

Sukurto konsorciumo projektas „ItactI“ laimëjo Europos Sàjungos finansavimà.Prasidëjo problemos sprendimø paieðka.„Jei bûtume rëmæsi minëtos STG liniuo-tës akliesiems principu, bûtø tekæ sukonst-ruoti átaisà su ðimtais tûkstanèiø slankio-janèiø adatëliø su gausia mechanika. To-kia konstrukcija bûtø gana sudëtinga, oátaisas labai brangus. Tad pasitelkëmemechatronikà. Ji yra mechanikos inþine-rijos, elektronikos, valdymo ir informaci-niø technologijø mokslo srièiø sandûro-je“, – pasakojo prof. R. Bansevièius.

Projekto koordinatorius KTU Pjezo-mechanikos institute subûrë jaunø moks-lininkø grupæ. Svarbi uþduotis teko dok-torantui Vyèiui Varnavièiui. Instituto moks-lininkai jau deðimtmetá tiria „protingas me-dþiagas“, t.y. pasiþyminèias atmintimi.Ypaè iðsiplëtë techninës galimybës su-kûrus aktyvià medþiagà – elektroreologi-ná (ERS) ir magnetoreologiná skysèius.„ERS parinkome kaip „protingà“ medþia-gà, nes èia klampumà galima keisti, vei-kiant jà elektros lauku“,– sakë dr. V. Var-navièius. Jis iðnagrinëjo ERS panaudo-jimà matricinio ir perteklinio judrumo ma-nipuliatoriuose, sukuriant galimybæ nau-doti vienà elektriðkai þadinamà valdymoelementà. Labai svarbi tokios naujovëstaikymo sritis – informacinës technologi-jos, panaudojant ERS grafinei bei teksti-nei informacijai pateikti þmonëms, turin-tiems regos sutrikimø. Kitas profesoriaus

mokinys Mindaugas Aþubalis dalyvavokuriant specialià kompiuterinæ pelæ ak-liesiems. Jos autorinës teisës apgintosdviem Lietuvos patentais.

128x64 cm dydþio unikali plokðtë, kurileidþia akliesiems naudotis mûsø am-þiaus „stebuklu“ – internetu. Joje – ðim-tai tûkstanèiø adatëliø, kurios lieèiasi suelektroreologiniu skysèiu. Valdymas – tikelektriniu lauku (be mechanikos). TadERS adekvaèiai reaguoja á sparèiai kin-tanèià kompiuterio ekrano informacijà.Padidëjus elektroreologinio skysèio slëgiui,plokðtëje pakyla tik tos adatëlës, prie kuriøneprisilieèia elektrinis laukas.

Vibromechanikos irvibrotechnikosmokslinësmokyklos vadovàKazimierà Ragulskásveikina joauklëtiniai profeso-riai KTU rektoriusRamutis Bansevi-èius (deðinëje) irmokslo prorekto-rius VytautasOstaðevièius

Naujos mokslinës idëjos daþnai aptariamossusirinkus keturiems vienos ðeimosmokslininkams. Ið kairës: Minvydas, Vyda,Kazimieras ir Liutauras Ragulskiai

Jo

no

KL

ËM

AN

O n

uo

tr.

Nukelta á 47 p.


geografams

Esame ápratæ, kad mûsø ðaliesmoksleiviai puikiai pasirodo ávairiuosetarptautiniuose forumuose. Viena ið to-kiø kategorijø – moksleiviø olimpiados.Simptomiðka ar ne, bet á panaðius rengi-nius daugiausia buvo vykstama atstovau-ti tiksliesiems mokslams. Jaunøjø mate-matikø, informatikø ir kitø laimëti meda-liai yra svarus árodymas, kad mûsø ðaly-je yra itin gabiø mokiniø ir savo darbuiatsidavusiø pedagogø.

Ðià vasarà Brisbane (Australija) vyko6-oji tarptautinë geografijos olimpiada,kurioje dalyvavo Lietuvos moksleiviø ko-manda. Mûsø ðaliai atstovavo 4 moks-leiviai ir 2 vadovai. Uþimti aukðtà vietà ge-ografijos olimpiadoje itin sunku, nes ávai-

Rytas ÐŠALNALietuvos geografijos mokytojø

asociacijos prezidentas

Bronzos

jauniesiemsgeografams

Australijoje

medaliai

riose ðalyse ðio socialinio mokslo turinys,tikslai bei uþdaviniai gerokai skiriasi. Ki-taip nei matematika, kurios formulës vi-same pasaulyje yra vienodos, geografi-jos, kaip fundamentalios mokymo discip-linos, turinys yra labiausiai integruotas irkintantis. Ávairiø procesø dinamika pasau-lyje tokia sparti, jog reikia nuolat sekti pa-saulio pulsà, mokslo tiriamøjø ir taikomø-jø darbø rezultatus bei tendencijas.

Moksleiviø atranka

Olimpiadoje dalyvavæ mûsø ðalies

mokiniai – respublikinës geografijos olim-piados prizininkai ir prof. È. Kudabos kon-kurso nugalëtojai. Mokiniai á olimpiadàbuvo atrinkti konkurso bûdu. Visi preten-dentai turëjo atlikti testà bei atsakyti á 3teorinius klausimus. Uþduotis mokiniai at-liko anglø kalba. Taip pat buvo tikrina-mas sudëtingesniø geografijos sàvokøanglø kalba iðmanymas. Maþdaug pen-kis mënesius mokiniai savarankiðkai, sumokytojø bei komandos vadovø pagal-ba rengësi olimpiadai.

Olimpiados dalyviai ir turinys

Geografijos olimpiadoje dalyvavo 23valstybiø komandos: 91 mokinys ir 48 mo-kytojai. Tarptautiná organizaciná komitetàsudarë atstovai ið Olandijos, Belgijos,Australijos, Naujosios Zelandijos ir Jung-

tinës Karalystës. Olimpiados rungèiø pro-gramà sudarë trys dalys: testas raðtu (Writ-ten response test), lauko darbø uþduotys(substantial fieldwork exercise) ir kompiu-terinës uþduotys (multimedia quiz).

Olimpiados uþduotys apëmë ávairiasgeografijos sritis bei aktualias nûdienospasaulio problemas (globalinë klimatokaita, gamtos katastrofos, darnioji plët-ra, globalizacija, teritorinis planavimas,pasaulio kraðtovaizdþiai ir kt.). Aukðtamrezultatui pasiekti mokiniams prireikë netik þiniø, bet ir labai daug ágûdþiø bei spe-cifiniø geografiniø gebëjimø: dirbti su þe-mëlapiais, statistika, nagrinëti grafinæ me-dþiagà, stebëti urbanizuotà aplinkà ir jàkartografuoti, daryti iðvadas, diskutuoti.

Uþduotys

Komandø vadovø diskusijose prieitaprie vieningos nuomonës, jog olimpiadosuþduotys buvo labai sunkios. Daugumauþduoèiø beveik nereikalavo faktiniø þiniø,kuriø gausa, ypaè Vidurio ir Rytø Europosðalyse, iki ðiol vis dar laikoma kaip esmi-nis mokiniø pranaðumas. Daug svarbes-nis olimpiadoje buvo mokiniø akiratis, lo-ginis màstymas, gebëjimas naudotis in-formacija ir daryti apibendrinimus bei ið-vadas. Akivaizdþiai buvo jauèiama, jogmokiniams reikia turëti labai daug ágûdþiø,ávairiø màstymo ir veiklos strategijø. Aki-vaizdu, kad nuoga faktografyste gaubia-mas turinys yra bankrutavæs. Pasaulis perdaug dinamiðkas, tad nëra prasmës kalti ágalvas sparèiai besikeièianèià informacijà.Tai akcentavo ir olimpiados organizatoriai,ir daugelio ðaliø komandø vadovai.

Daugiausia diskusijø sulaukë laukodarbø uþduotys (substantial fieldworkexercise). Nors uþduotis buvo nekasdie-niðka, bet rodo tendencijà, á kurià turëtø



orientuotis geografija, siekdama taptiðiuolaikiniu artimosios aplinkos ir mezobei makro mastelio integruotu mokslu.

Rezultatas – trys bronzos

Neáprasta buvo tai, kad olimpiados or-ganizatoriai po kiekvienos rungties oficia-liai neskelbë taðkø, tad mokiniai negalëjopasilyginti su kitø ðaliø atstovais. Tik IB(International Board, t.y. komisija, kurià su-daro organizatoriai ir po vienà vadovà iðkiekvienos dalyvaujanèios ðalies) dalyva-væ komandø vadovai praneðdavo moki-niams jø surinktus taðkus. Lietuvos ko-mandà IB atstovavo geografijos mokyto-jø asociacijos prezidentas Rytas Ðalna.

Susumavus surinktus taðkus, ben-droje áskaitoje trys Lietuvos komandosnariai pateko á bronzos medalio katego-rijà. Kiekvienas ið jø gavo po bronzos me-dalá, oficialø sertifikatà ir vertingø dova-nø. Organizacinio komiteto nariai pasi-dþiaugë Lietuvos komandos rezultatais.

Bronzos medalininkai: Saulë Þu-kauskaitë, Vilniaus Ðv. Kristoforo vid.mokykla, Giedrius Dabašinskas, Garlia-vos J. Lukšos gimnazija, Tautvydas Më-dþius, Ðiauliø Didþdvario gimnazija.

Kultûrinë programa

Olimpiados dalyviams buvo sureng-

tos dvi ekskursijos. Pirmojoje susipaþi-no su bûdingomis Kvynslando drëgnøjøsubtropikø dþiunglëmis rytiniame Didþio-jo vandenskyros kalnagûbrio ðlaituose.Tokio miðko dar nemaèiusieji mokiniaipatyrë nepakartojamø áspûdþiø, o kai ku-rie uþsidegë noru ateityje bûtinai pama-tyti tropikø dþiungles Amazonijoje.

Antrosios ekskursijos metu lankësiAustralijos gyvosios gamtos parke ir aki-vaizdþiai susipaþino su ðio þemyno uni-kalia fauna bei lankësi viename ið garsiau-

siø Golden Coast kurorto pa-plûdimiuose, kur turëjo galimy-bæ iðsimaudyti Ramiajamevandenyne.

Dël labai átemptos darbo-tvarkës nebuvo numatyta eks-kursijø po Brisbanà, taèiau or-

ganizatoriai pasistengë, kad iðvykstant ákiekvienà tolimesnæ ekskursijà mokiniamsbûtø parodyti esminiai ðio miesto objek-tai. Be to, praktinë uþduotis irgi vyko mies-to teritorijoje, tad pusës dienos dalykinëekskursija po darnios plëtros pagrindu su-kurtà naujà gyvenamàjá kvartalà taip patprisidëjo prie paþinties su ðiuo didmies-èiu. Visiems olimpiadoms dalyviams or-ganizatoriai sudarë galimybæ stebëti aust-ralø futbolo rungtynes didþiajame Brisba-no stadione, kuriame prieð prasidedantrungtynëms visus olimpiadininkus pasvei-kino apie 40 000 susirinkusiø þiûrovø.

Sëkmingas geografø pasirodymasAustralijoje yra ilgalaikio geografijos moky-tojø bendruomenës darbo rezultatas. An-tai nei kaimynai baltarusiai, nei rusai nelai-mëjo në vieno medalio, nors ðiø komandøparengimui buvo skirtos didþiulës lëðos.

Bûtina pabrëþti, kad Lietuvos moks-leiviø pergalës tarptautinëse olimpiado-se jokiu bûdu neatspindi tikrosios mû-sø ðalies ðvietimo padëties. Juk olimpia-dininkai ir juo labiau jø prizininkai tëraledkalnio virðûnë, pats jo smaigaliukas.Bet tai nereiðkia, kad nereikia vykti á to-kio pobûdþio renginius. Bûtina, nes ágy-jama labai vertingos patirties, o geri re-zultatai prisideda prie mûsø valstybësávaizdþio formavimo.

Ðá mënesá savo 70-àjágimtadiená paminëjo vienas iðdaugelio mûsø þurnalo bièiuliødr. Jonas Rudokas. Kaunopolitechnikos instituto auklëti-nis, jis didesniàjà savo gyveni-mo dalá dirbo inþinieriumitechnologu pramonëje, vëliaususidomëjo vadyba, istorija.Paskelbë kelis ðimtus moksli-nës publicistikos straipsniø,daugiausia apie inovacijøvadybà, o po to ëmë raðytipopuliarias istorines knygas:„Prarastieji Lietuvos talentai“,„Istorija, kuria galime didþiuo-tis“ ir kitas. Ðá darbà tæsia irdabar – rengia knygà apie savotëvus ir protëvius nuo 1738metø: valstybinius valstieèius –baudþiauninkus, kaimo moky-tojus.

Sukakties proga nuoðirdþiailinkime Jubiliatui dar dauggraþiø darbø, stiprios sveikatos.

„Mokslo ir gyvenimo“redakcija


radiniai

Paþvelgus á atkastø pama-tø liekanas, radinius, jø ávai-rovæ, jau galima teigti, kad Vil-niaus didþiøjø kunigaikðèiørezidencija buvo tarp turtin-giausiø ir áspûdingiausiø Eu-ropoje. Tai byloja ir nauji ar-cheologø radiniai – ávairûspuoðybos elementai, XV a.gotikiniø kokliø liekanos, ste-binanèios siuþetø ávairove,spalvinga gerai iðsilaikiusiaglazûra.

„Tai bene áspûdingiausiasir vertingiausias XV a. radiniørinkinys – per keturiasdeðim-ties kokliø liekanos, dekoraty-vinës interjero apdailos plokð-tës, surasta seniausia Lietuvo-je auksinë moneta – XIV–XVa. Venecijos dukatas, praban-gus auksinis þiedas, daugávairiø puodyniø duþenø... Pri-bloðkia gotikiniø kokliø ávairo-vë ir viduramþiø prabanga,“ –sakë Piliø tyrimo centro va-dovas Eduardas Kauklys. To-kio laikotarpio radiniø labai re-ta, juolab kad dabar jau gali-ma naujai surastà ðukelæ kli-juoti prie ankstesnës, atkas-tos prieð keliolika metø. Pasi-rodo, kad jos viena nuo kitosValdovø rûmø pamatiniuosepoþemiuose gulëjo nutolusios70 metrø atstumu ir toliau.

UNIKALÛS

Bronius SLAVINSKAS

Beveik 20 metø Vilniaus þemutinës piliesteritorijoje vyksta archeologiniai tyrimai. Jie

gerokai paspartëjo pradëjus atkurti buvusiusValdovø rûmus.

VALDOVØ RÛMØ

Vieta, kur atkastadaugiausia XVa.radiniø

Apdailos plokðtë suNukryþiuotuoju

Seniausias LDKherbo pavaizda-vimas koklyje

Prabangus þiedas

Paþvelgus á perpastaruosius tyrimussurastus koklius, ga-lima pamatyti, bejau paþástamø ale-gorijø, ir neþinomø,netyrinëtø siuþetø.Èia surastas se-

niausiasis koklyje pa-vaizduotas Lietuvos DidþiosiosKunigaikðtystës herbas.

Kituose matome Prahosvyskupo šv. Vaitiekaus Adal-berto (X a.), laikomo vienu pir-møjø Lietuvos apaðtalø, vyk-dþiusio misijà baltø þemëseir èia þuvusio kankinio mirti-mi, atvaizdà, Ðv. KotrynosAleksandrietës nukirsdinimoscenà, ávairiø gyvûnø ir mito-loginiø bûtybiø pavaizdavi-mus, labai bûdingus gotikosepochos dailei.

„Iš ankstesniø Valdovø rû-mø teritorijos tyrimø þinojometik smulkius tokiø herbiniøkokliø fragmentus, todël ðio

sezono radiniai leis atkurti ið-samesná ir tikslesná gotikiniøkokliø vaizdà,“ – dþiaugësi jaukeletà metø tyrinëjantis ðià te-ritorijà archeologas EgidijusOþalas.

Ðiemet rasta ir unikali, pui-kiai iðsilaikiusi glazûruota de-koratyvinë interjero apdailosplokðtë su Nukryþiuotojo, ðv.Jono Evangelisto bei ðvè.Mergelës Marijos atvaizdu. Ar-


Antanas BUBNELIS

Didþiojoje Britanijoje veiklà pradëjo bio-technologijø bendrovës „Fermentas Interna-tional Inc.“ atstovybë. Numatoma, kad atsto-vybës ásteigimas padës padvigubinti „Fer-mento“ gaminamø genø inþinerijos ir geno-miniams tyrimams vykdyti skirtø biotechno-logijø gaminiø pardavimus ir per dvejus me-tus Didþiosios Britanijos bei Airijos rinkose pa-siekti daugiau kaip 5 mln. litø apyvartà.

Jorko mieste ásikûrusi „Fermentas UK“ ta-po penktàja „Fermentas International Inc.“ at-stovybe. Jai vadovauja Ejuanas Forbsas (Eu-an Forbes), anksèiau buvæs vienu didelësJAV biotechnologijø bendrovës „Promega“vadovø Didþiojoje Britanijoje.

„Fermentas“ ásteigë atstovybæDidþiojoje Britanijoje

Nuo 1993 m. „Fermento“ atstovybë veikiaVokietijoje, o 1996 m. – ir JAV bei Kanadoje.Nuo 2002 m. visos atstovybës, áskaitant ir Lie-tuvos „Fermentà“, yra valdomos per tarptauti-ná holdingà „Fermentas International Inc.“

„Svarbiausiose rinkose steigiamos nau-jos atstovybës padës aktyviau plëtoti veiklà.Aktyviau ir tiesiogiai ágyvendinsime pardavi-mo ir rinkodaros strategijà, sieksime, kad„Fermentas“ bei mûsø „PureExtreme“ prekësþenklu þymimi gaminiai bûtø geriau atpaþás-tami Didþiojoje Britanijoje dirbanèiø moksli-ninkø ir kitø vartotojø“, – teigë UAB „Fermen-tas“ generalinis direktorius ir „Fermentas In-ternational Inc.“ valdybos pirmininkas prof.Viktoras Butkus.

Ðiuo metu Didþioji Britanija yra viena ið ke-turiø didþiausiø pasaulyje biotechnologijø rin-kø, jà lenkia tik JAV, Japonija ir Vokietija. Jojeveikia daug biotechnologijø srityje dirbanèiøinovaciniø ámoniø. „Fermentas UK“ èia siûlysdaugiau kaip 500 Lietuvos biotechnologijøbendrovës „Fermentas“ gaminamø genø in-þinerijos ir genominiams tyrimams vykdyti skir-tø biotechnologijø gaminiø, ið jø – 120 naujø,tik ðiais metais Lietuvoje sukurtø produktø.

Vien per pastaruosius dvejus metus Lie-tuvos biotechnologijø bendrovë savo ekspor-to rinkø skaièiø iðplëtë iki 70, papildþiusi já 18naujø ðaliø. „Jau ðiandien uþsienyje turimedidelá partneriø tinklà, su kuriuo sëkmingaibendradarbiaujame ir ieðkome efektyviø bû-dø, kaip konkuruoti dël jø dëmesio. Tuo tar-

pu nuo ðiol keturi „Fermentas UK“ specialis-tai Didþiojoje Britanijoje pardavinës mûsø ga-minius ir vykdys rinkodarà efektyviau, nes vie-tos rinkoje atstovaus tik „Fermento“ intere-sams, darydami didelæ átakà mûsø verslo plët-rai ir kaimyninëje Airijoje“, – sakë V. Butkus.

Jo teigimu, ásteigta atstovybë stiprins irLietuvos biotechnologijø bendrovës ryðius suvietos mokslininkais. „Fermentas“ – mokslosrityje veikianti bendrovë, todël steigiant at-stovybes mus domina galimybë ne tik padi-dinti pardavimus, bet ir uþmegzti ryðius suuniversitetais, laboratorijomis, mokslininkaisir vietos biotechnologijø bendrovëmis, ypaètokioje svarbioje biotechnologijø rinkoje kaipDidþioji Britanija“, – sakë V. Butkus.

99 proc. „Fermento“ produkcijos yra eks-portuojama. Lietuvos aukðtøjø technologijøbendrovëje dirba per 250 aukðtos kvalifikaci-jos specialistø, tarp jø – du profesoriai, 31 moks-lø daktaras. Bendrovës apyvarta 2005 m. pa-siekë 37,5 mln. litø, o grynasis pelnas buvo 9,6mln. litø. Didelë dalis lëðø 2005 m. buvo skirtamoksliniams tyrimams finansuoti ir investicijomsá mokslinius tyrimus ir árangos modernizavimà(atitinkamai 2,2 mln. ir 4,4 mln. litø).

Gotikiniai kokliai

timiausia jos meninë ir iko-nografinë analogija – tai XIVa.pabaigos Vilniaus katedroskriptos freska. Tam paèiam ra-diniø kompleksui priskiriami irsmulkesni tokiø plokðèiø frag-mentai.

„Mes ne tiek daug turimetokiø daiktiniø, rezidenciniørûmø þenklø – nuo VytautoDidþiojo iki Aleksandro lai-kø... Ið istoriniø ðaltiniø þino-me, kad valdovai kaupë bran-genybiø rinkinius. Jie ðian-

dien iðblaðkyti po pasaulá. Ðispaveldas Lietuvoje yra gero-kai nukentëjæs, todël kiekvie-na ðukë, moneta ar juvelyri-nis dirbinys turi didþiulæ ver-tæ mûsø mokslui, kultûrai,“ –teigë dr. Vydas Dolinskas, ku-ruojantis Valdovø rûmø inter-jerø ir ekspozicijø programoságyvendinimà.

Pagal Lietuvos didþiøjøkunigaikðèiø rûmø atkûrimokoncepcijà jø menëse numa-tyta atkurti visø – gotikos, re-nesanso ir ankstyvojo baro-ko epochø interjerus. Svarbivieta èia teks puoðniomskrosnims, þidiniams. Nauji ra-diniai padës ne tik atkurti au-tentiðkà jø vaizdà, bet ir pra-turtins mokslininkø þiniasapie XV a. Vilniaus þemutinëspilies ir Lietuvos valstybësklestëjimo laikus.

�

Bro

nia

us S

LA

VIN

SK

O n

uotr.


Paminklas didiesiemsLietuvos këlëjams broliams

VILEIÐIAMSPETRAS VILEIÐIS (1851–1926) –

talentingas keliø inþinierius, geleþinke-liø ir tiltø statytojas, vienas iðkiliausiøXIX a. pabaigos – XX a. pradþios lietu-viø tautinio atgimimo ðaukliø. Jo tauti-në visuomeninë veikla buvo labai pla-èiaðakë: atkaklios pastangos iðplëðti iðcaro valdþios laisvæ lietuviðkai spaudai;tautos ðvietimas, populiarinant þmo-nëms labai reikalingas mokslo ir prak-tikos þinias spaudos draudimo metais;lietuvybës gaivinimas polonizacijosskaudþiai paveiktame Vilniuje; pirmo-jo lietuviðko dienraðèio „Vilniaus þinios“leidimas; dosnus tautinës kultûros me-cenavimas, tapæs tvirtu materialiniu irdvasiniu pamatu, ant kurio XX a. pra-dþioje kûrësi nepriklausoma Lietuva.

Ið Petro Vileiðio 1877 m. gruodþio13 d. laiðko Jonui Basanavièiui: „Bû-damas lietuvis, niekam nelinkiu valdi-ninko karjeros, dël kurios reikia savæsiðsiþadëti, savo tautos dvasià uþslo-pinti, savo gimtosios kalbos iðsiginti,niekad jos arti savæs negirdëti...“

Jonas Ðliûpas: „Petro Vileiðio nuo-pelnai Lietuvai yra milþiniðki ir nesu-klysiu pasakydamas, kad jis yra Lie-tuvos atgimimo tëvas. Jo darbø ir pa-siðventimo pëdsakai neiðdils, ligi lie-tuviø tauta bus gyva“.

Juozas Tumas-Vaiþgantas: „Ne-buvo jis genijum apsigimæs ir vis dël-to (...) per visà savo ilgà amþiø buvolietuviø tautos „gerasis genijus“.

Lietuvos Respublikos preziden-tas Kazys Grinius: „Ne be reikalo jovardas Petras, nes ið tikro tai yra uola,kurion stipriai atsirëmusi tautos nepri-klausomybës ir progreso garantija“.

Lietuvos Respublikos preziden-tas Antanas Smetona: „Petras Vilei-ðis mokëjo tiesti geleþinkelius ir staty-ti tiltus ne vien per upes, bet ir lietuviøsielose. Savo darbais, savo þodþiu irraðtu këlë Lietuvos vardà, skleidë at-gimimo ðviesà visiems lietuviams, ne-þiûrëdamas nei luomø, nei partijø, neitikybø skirtumø. Jo nuomonë buvo,kad reikia dirbti visiems ið vieno...“

ANTANAS VILEIŠIS (1856–1919)– gydytojas humanistas, brolio Petrobendramintis ir bendraþygis Vilniaus

„Savivaldybë leidþia Vileiðiø kolegijai,veikianèiai pagal galiojanèius ástatymus,

pastatyti paminklà broliams Vileiðiamsskvere T. Kosciuðkos gatvëje, Vilniuje.“

Ištrauka iš Vilniaus miesto savivaldybës irVieðosios ástaigos „Vileiðiø kolegija“ sutarties,

pasiraðytos Vilniuje, 2006 metø liepos 4 dienà.

liarinti autorius. Jis yra pirmosios lie-tuviðkos mokyklos Vilniuje – Vilniauslietuviø dviklasës mokyklos ákûrëjas irglobëjas. Plëtojo atkaklià kovà uþ lie-tuviø kalbos teises baþnyèiose.

Juozas Tumas-Vaiþgantas: „Anta-nas Vileišis buvo ramus, tylus,priešakin nelindo, bet jo darbai vis dël-to laikë já visuomenës prieðakyje. Ne-dundëjo, kaip tuðèias bosas, nes bu-vo „pilnas“. Rausë gilià ðakná, ir Lietu-vos kultûros istorijoje jam paskirta gra-þioji ir garbingoji vieta“.

Iš nekrologo (Lietuva,1919 m. ba-landþio 17 d.): „Antanas Vileišis buvovienas pirmøjø kovotojø dël Lietuvoslaisvës dar prieð spaudos atgavimà irligi paskutinës dienos dirbo visuome-nës naudai...“

JONAS VILEIÐIS (1872–1942) – ad-vokatas, brolio Petro tautinës kultûrinësveiklos bendraþygis Vilniuje, Vinco Ku-dirkos bendramintis, Lietuvos Tarybosnarys, Vasario 16-osios Akto bendra-autoris ir signataras, pirmøjø Lietuvosvyriausybiø narys, pirmasis Lietuvospasiuntinys Amerikoje, ilgametis Kau-

kratija, humanizmas; jos lëmë dvasinæJ.Vileiðio asmenybës jëgà, groþá, isto-riná jo darbø reikðmingumà.

Jonas Vileiðis: „Að negaliu ásivaiz-duoti ðiandien tëvynës gynëjø kitaip,kaip tik tokiais, kurie tvirtai nori ginti tàkonstitucijà, tà tvarkà, prie kurios pasau-lis yra uþtikrinæs mûsø nepriklausomàgyvenimà (...) Að manau, kad ar tauti-ninkas, ar liaudininkas, ar krikðèionis de-mokratas, ar socialdemokratø þmogus,– visi turës stoti vienon linijon, kaip sa-vo laiku yra susitelkæ ginti jà nuo bolðe-vikø, lenkø ar nuo bermontininkø.

Kovodami uþ savo tautos laisvæ irðviesià ateitá, daugiausiai atsieksime,jei pripratinsime savo þmones kuodaugiausiai gerbti tà laisvæ ir tas tei-ses, kurios jiems pridera.

Að patsai ir mano amþiaus þmo-nës galime jaustis be galo laimingais,kad mums teko pragyventi tie ilgi pa-sikeitimo etapai, po kuriø ið uþmarð-ties, pavergtos ir niekinamos tautos ið-augome sau þmonëmis su dràsia pre-tenzija reikðtis ðiame pasaulyje ir tartilygiai su kitais savo þodá kaip laisvi sulaisvaisiais. Ir mes judinome þemæ“.

lietuvinimo akcijoje, lietuviø kultûrosdraugijø bei ástaigø organizatorius,steigëjas ir vadovas, lietuviðkø knygømedicinos bei higienos þinioms popu-

no burmistras, vienas þymiausiø Lietu-vos savivaldybininkø, produktyvuspublicistas, kultûros ir meno mecena-tas. Pagrindinës idëjos, kurios jam nu-ðvietë kelià, buvo tautiškumas, demo-

Pasvalio P. Vileiðiogimnazijos istorijosmokytoja BirutëPalijanskienë, Jaunøjøvileiðieèiø organizacijosglobëja; biografiniøknygø apie broliusVileiðius autorius,istorikas dr. Jonas Anièas;Jono Vileiðio vaikaitisGediminas Tursa


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

Redaktorë

ELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktorius

VILIUS JAUNIÐKISKonsultantë

SAULË MARKELYTËRinkëja

VIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:

“Mokslas ir gyvenimas”,

Antakalnio g. 36, LT-10305,

Vilnius

TELEFONAI:

vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,

redaktoriø - 2 34 41 00.

Faksas: 2 34 15 72

Elektroninis paðtas:

[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2006 10 12.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 1984. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda”,

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFE

Science popular and historical

monthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas

“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,

LT-10305, Vilnius, Lithuania.

© “Mokslas ir gyvenimas”, 2006

“Mokslo ir gyvenimo” adresas

internete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

Eina nuo 1957 m. 2006 m. Nr.10 (576) spalis

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOS

RËMIMO FONDASMOKSLAS ir

GYVENIMAS

2006

10Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

R.OZOLINÈIUS Ðiuolaikinës miðkotyros mados ---------- 2

I.MARCINONIENË Meteorologiniai palydovaiþmonijos tobulëjimo ir iðlikimo tarnyboje ------------------ 4

J.GRIGAS Iš feroelektros simpoziumo Japonijoje -------- 6

Ádomûs faktai -------------------------------------------------- 6

G.MISEVIÈIUS IV Palangos konferencija„Analiziniai ir tikimybiniai skaièiø teorijosmetodai“, skirta prof. Jono Kubiliaus 85-meèiui ----------- 6

A.KLIMAS Vandens kokybë Lietuvosvandenvietëse -------------------------------------------------- 8

J.BANIONIS II tarptautinëje Europos moksloistorikø bendrijos konferencijoje --------------------------- 11

K.MAKARIÛNAS Fizikos institutøpirmtako penkiasdeðimtmetis ------------------------------- 12

E.BACEVIÈIUS Naujakurðiø jûrinësþvejybos uostas ----------------------------------------------- 14

B.RAILIENË Chemijos istorikai susirinkoVengrijoje ----------------------------------------------------- 17

Nuo viduramþiø kariø iki vëþio naikintojø ---------------- 17

E.MAÞINTAS Riedantys akmenys nesamanoja.Ið Lietuvos gvardijos á teatro scenà ------------------------- 18

A.MASTAUSKAS, G.MORKÛNAS, L.PILKYTËApðvita nuo statybinëse medþiagose esanèiøradionuklidø -------------------------------------------------- 20

V.ÞIGAS Trupmenos numizmatikoje ---------------------- 22

J.SATKÛNAS, A.NICIUS Ventos regioninio parkogeologinio paþinimo takais ---------------------------------- 24

V.BALEVIÈIUS AMPERE kolokviumas irAleksandro fon Humboldto fondo seminarasVilniaus universitete ----------------------------------------- 26

A.GAIÞUTIS Mokytojas – þmogus þmogui --------------- 28

Lietuvos energetikos institutui – 50 ------------------------ 34

Premija – JAV mokslininkams ------------------------------ 34

M.KUODYTË Europos mokslas. Nuo Nobelioiki Dekarto – nuo asmenybës iðaukðtinimoiki komandinio pagerbimo ---------------------------------- 34

A.NAURECKAITË Këdainiø minaretas ------------------ 38

Kariuomenës robotas - chirurgaspasirengæs mûðiui -------------------------------------------- 38

V.MISEVIÈIUS Akademiko K.Ragulskio prietaisai –nuo povandeniniø laivø iki kosmoso palydovø ------------ 40

R.ÐALNA Bronzos medaliai jauniesiemsgeografams Australijoje -------------------------------------- 42

B.SLAVINSKAS Unikalûs Valdovø rûmøradiniai -------------------------------------------------------- 44

A.BUBNELIS „Fermentas“ ásteigë atstovybæDidþiojoje Britanijoje ---------------------------------------- 45

Paminklas didiesiems Lietuvos këlëjamsbroliams Vileiðiams ------------------------------------------ 46

Elena Sliesoriûnienë: ,,Inteligentø karta” ----------------- 48

Pirðtais liesdamas minëtosiosplokðtës adatëliø reljefà neregys galipajusti, pavyzdþiui, þemëlapio kontû-rus, ávairius simbolius bei Brailio raðtupateikiamà tekstà. KTU mokslininkøeksperimentiná modelá Briuselyje su-sirinkusi ES komisija ávertino puikiai.Birmingamo (Anglija) ir Ðtutgarto (Vo-kietija) ámonës jau pradëjo ðios unika-lios naujovës neregiams serijinæ ga-mybà. Vieno tokio árenginio kaina suprogramine áranga, tikimasi, bus apie4 tûkstanèius JAV doleriø, t.y. beveikperpus pigiau nei minëtosios liniuo-tës. „Gamybai ieðkojome ámonës Lie-tuvoje, taèiau norinèiø neatsirado“, –apgailestavo prof. R. Bansevièius.

Prof. R.Bansevièiaus vadovauja-mi mokslininkai kartu su viena Grai-kijos firma brandina dar naujesná su-manymà neregiams. Tai bus specia-lus liestukas – pieðtukas, kuris ske-nuos kompiuterio ekrano informaci-jà ir jà perduos á pirðtus tà átaisà lai-kanèioje rankoje. Taip aklieji galësnaudotis ne tik stacionariais, bet irnešiojamaisiais kompiuteriais.

Iðradybos genijus prof. K.Raguls-kis dþiaugiasi, kad tarp projektø, ku-rie gavo ES struktûriniø fondø finan-savimà, yra Mechatronikos mokslo,studijø ir informacijos centras. Tamskirti trys stambûs darbai: mechatro-nikos materialinës bazës ir infrastruk-tûros sukûrimas, magistrantûros irdoktorantûros studijø programø per-tvarkymas bei dëstytojø kompetenci-jos tobulinimas. Lietuvos mechatro-nikos mokslo, studijø ir informacijoscentras greit atvers duris Kaune, Kæs-tuèio g.27, KTU Mechanikos ir me-chatronikos fakultete. Prof. K.Raguls-kio kûrybinës veiklos apogëjuje bu-vo palaikomi glaudûs ryðiai su Rusi-jos ir kitø Rytø kaimynø kolektyvais, onaujajame nacionaliniame centre buskuriamos ir ðiuolaikinës vibroinþineri-jos aukðtosios technologijos bei plë-tojami kontaktai su garsiomis Vakarøðaliø kompanijomis.

AkademikoK.Ragulskioprietaisai – nuopovandeniniølaivø iki kosmosopalydovø

Atkelta ið 41 p.

�

ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2006 Nr.10, 1- 48, Indeksas 5052, 3,95 Lt9 7 7 0 1 3 4 3 0 8 0 1 3

Ðioje nuotraukoje að MG redakcijo-je, savo darbo kambaryje. Prie to raðo-mojo stalo buvo paraðyta daugelisstraipsniø, sudëtø á ðià knygà.

… Tada jau buvo iðauginti vaikai. Su-kaupta gyvenimiðkos ir kûrybinës patir-

Elena SLIESORIÛNIENË: ,,Inteligentø karta”,,Inteligentø karta” – tai susitiki-

mai su mokslininkais. Daugelis jøbuvo anø dienø ðviesuoliai, þavëjæ

savo dvasios stiprybe ir savointelektualiais sugebëjimais.

ties. Gal net iðmin-ties… Dar bûtadaug sumanymø irnorø. Tik ar galvota,kad jau sëlina pen-sinis amþius?

… O dabar jaurenkamës á Senjorøklubà Þurnalistø sà-jungoje. Kiek tenbûna diskusijø! La-biausiai man patin-ka išgirsti: kaip tušiandien graþiai at-rodai! Arba pritarti fi-losofiniam pasam-protavimui, kad jau-nystë – tai liga, kurigreitai praeina. Sen-jorai, kitaip dar – pa-gyvenæ þmonës,

kartà per metus turi net savo tarptautinædienà. Tà pagyvenusiø þmoniø dienà juosreikia gerbti. Sako, kad tø pagyvenusiøjøvis daugëja ir daugëja. Nenoriu nieko gàs-dinti, tik tyliai sakau: ko gero, mes dar pa-bûsim, net ir maþas pensijas gaudami.

U þ s i p r e n u m e r u o k i t e 2 0 0 7 - i e s i e m s !

mokslas ir gyvenimas 2006 m. nr.10

Documents

substantial

riedantys

parodys geologiniai

mokslas ir

vidurins juros

ir kiti

jono kubiliaus

juros periodas