mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.3

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 1

2009

3

Darvinomintiesðviesa

Ar tebevykstaþmoniø

evoliucija?

Lietuvosmokslo

premijos

Pavojus iðkosmoso –

fantastika irrealybë

Rûkø miðkai

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3

Èarlzas Darvinas gimë 1809 m. va-sario mënesá pasiturinèioje anglø gydy-tojo ðeimoje. XIX a. mokslo ir kultûrosgyvenime Darvinas – netikëtas ir stulbi-nantis reiðkinys. Dar iki ðiol ávairaus plau-ko „kritikai“ daþnai já pristato kaip demo-niðkà personà, kuri esà sukursèiusi to-kius þmonijos paklydimus, kaip naciz-mas, komunizmas, ateizmas ir kt. Nëraabejoniø, jog komunizmo teorijos kûrë-jas Marksas ir nacizmo ideologas Fridri-chas Nitèë Darvino veikalus buvo neblo-gai iðstudijavæ ir kai kurias iðkraipytas joidëjas bandë tendencingai prakiðti savoveikaluose. Verta paþymëti, jog šie min-ties klystkeliai paèiam Darvinui buvo ne-þinomi ir jo veikaluose niekur neatsispin-di. Dar daugiau – kompetentingai ir sà-þiningai analizuojant Darvino veikalus ikišiol neaptikta në vieno svarbaus teigi-nio, kurá ðiuolaikinis mokslas galëtø pa-neigti.

Natûralioji atrankaKertinis Darvino mokslo akmuo – na-

tûralioji atranka. Jaunystëje Darvinà labai

Biofizikos m. daktaras MindaugasSaulius VENSLAUSKAS – Vytauto

Didþiojo universiteto (VDU) mokslodarbuotojas. VD universiteto ir Kauno

medicinos instituto studentams beidoktorantams dëstë bendràjà

biologijà, bendràjà biofizikà,molekulinæ biofizikà, ekosistemø

analizæ. Paraðë vadovëlius „Biofizika“ir „Biologija“ (kartu su prof. T.Ivanaus-

ku ir doc. E.Kanopka). Tyrinëjoneuronø geometrijà bei jaudinimo

sklidimà neuronø tinkle. Tiria irmodeliuoja bioaktyviøjø molekuliø,

taip pat antinavikiniø vaistø pernaðà álàsteles bei audinius, taikant

elektroporacijà; tyrinëja kolonijiniøjûros hidroidø netiesiniussvyravimus. Pagrindines

mokslines publikacijas paskelbëanglø ir rusø kalbomis.

Darvino minties Dr. Mindaugas SauliusVENSLAUSKAS

Keli XIX a. Europos màstytojai ir jø veikalai ið esmës sutrikdë visosmàstanèios þmonijos áprastà minèiø eigà, paveikë jos mentalitetà,

privertë pakeisti ilgaamþæ vertybiø bei tikslø sistemà. Vienas jø – prieð200 m. gimæs Èarlzas Darvinas (Charles Robert Darwin). Prieð 150 metø

buvo iðspausdintas jo pagrindinis veikalas ,,Rûðiø kilmë”.

paveikë jo amþininko Maltuso veikalo„Etiudas apie populiacijos principus“ es-minis teiginys, jog þmoniø populiacija di-dëja daug greièiau nei maisto ir kiti po-puliacijai iðgyventi bûtini iðtekliai. Dël tovyksta negailestinga kova dël bûvio.Gamtininkas ir tyrinëtojas Darvinas, ke-liaudamas apie pasaulá laivu „Byglis“(1831–1836 m.), surinko galybæ pavyz-dþiø, árodanèiø, jog ir augalø bei gyvûnøpasaulyje palikuoniø visada gimsta ne-palyginti daugiau negu gali išgyventi. Jaukeliaudamas Darvinas suformulavo esmi-ná klausimà „kuo ypatingi tie organizmai,kurie esamoje aplinkoje iðgyvena ir toliaudauginasi?“. Moksliðkai pagrásto atsaky-mo Darvinas ieðkojo ir gráþæs ið ekspedi-cijos dar keliasdeðimt metø, kol 1859 m.já iðsamiai iðdëstë svarbiausiame veikale„Rûðiø kilmë“. Panaudojæs amþininko fi-losofo Herberto Spenserio terminà, jis aið-kiai ir trumpai atsakë: „survival of the fit-test“ – išgyvena tinkamiausias. Ávertinusgausià Darvino argumentacijà, pateiktà joveikaluose, ðioje iš pirmo þvilgsnio bana-lioje frazëje glûdi labai gili prasmë. Ið tik-røjø, sudëtingoje ir nuolat kintanèioje, vi-sus gyvûnus supanèioje poveikiø ir orga-nizmø tarpusavio sudëtingø santykiø erd-vëje iðgyvena tik tie, kurie esamomis sà-lygomis turi daugiau tinkamø savybiø su-sirasti maisto, apsisaugoti nuo nepalan-kiø klimato sàlygø, atsispirti ligoms, veis-ti palikuonis bei perduoti jiems tas savy-bes. Dabartinës genetikos poþiûriu tinka-miausiais rûðies individais laikomi tie, ku-rie, palyginti su konkurentais, kitai kartaiperduoda daugiau išlikti naudingesniøgenø. Alegoriðkai kalbant, motina Gam-ta ið aibës pareiðkusiø norà gyventi orga-nizmø atrenka tik labai maþà dalá tinka-mesniø iðgyventi, daugintis ir palikti savoatþalas. Taigi natûraliosios atrankos dës-nio poþiûriu egzistuoja tik du sprendiniai:bûti ar nebûti. Tarpiniø sprendiniø nëra.

Taip tiesmukai suvokiant atrankosdësná, objektyviai veikiantá gyvojoje gam-toje, ne vienam kilo emocinë paskata jápanaudoti aiðkinant þmoniø santykius vi-suomenëje ir net bandyti ðá principà perprievartà ágyvendinti. Kokios gali bûti to-

kiø eksperimentø pasekmës, rodo neto-lima praeitis, deja, ir dabartis. Verta darkartà paþymëti, jog Darvinas tiesiogiaièia niekuo dëtas.

EvoliucijaNatûralioji atranka – pagrindinë gy-

vosios gamtos varomoji jëga, bet tai darne evoliucija. Natûraliosios atrankos es-më daþnai aiðkinama neteisingai varto-jant tokias klaidinanèias sàvokas, kaip„išgyvena stipriausieji“ ar „iðlieka labiau-siai prisitaikæ“. Stebint iðgyvenusiø indi-vidø poþymiø spektrà, ne visiems ið jøtinka sàvoka stipriausias. Pvz., tirdamisausros išdegintos ganyklos þoliø ðak-nø sistemà, pamatysime, kad išliko au-galai, kuriø tankesnës ir giliau ásiskver-busios šaknys, matuodami ið pievos þie-dø ávairiø vabzdþiø surenkamo nektarokieká, pastebësime, jog lemiamà vaidme-ná èia vaidina vabzdþio straubliuko for-ma bei jo ilgis, stebëdami, kokius vabz-dþius ar jø lervas nuo medþiø sulesapaukðèiai, matysime, kad labiau iðliekatie individai, kuriø spalva maþai skiriasinuo lapø ar þievës spalvos. Taigi indivi-do iðlikimà gali lemti nedidelis ðakneliøsutankëjimas, milimetru ilgesnis straub-liukas ar artimas aplinkai gyvûno kûnospalvos derinys ir kt. Girdint teiginá „ið-lieka labiausiai prisitaikæ“, galima pagal-voti, kad aplinkos veikiamas gyvûnas ga-li pakeisti savo savybes jam naudingakryptimi, kitaip tariant, per savo trumpàgyvenimà tikslingai prisitaikyti prie ap-linkos. Taip gyvojo pasaulio evoliucijàbandë aiðkinti kiek anksèiau prieð Dar-vinà gyvenæs prancûzø mokslininkas Þa-nas Batistas Lamarkas. Darvinas pabrë-þia, jog naudingas ir þalingas savybesorganizmai atsineða gimdami, tai yra pa-veldi ið tëvø. Iðorinë aplinka ágimtø sa-vybiø pasireiðkimà gali tik paskatinti ar-ba slopinti, pvz., ðiaurës platumø þinduo-liø atsparumà ðalèiui gali padidinti ap-linkos þema temperatûra, bet neturintágimto ðalèiui atsparumo aplinka, kaipteigë Lamarkas, tiesiogiai jo sukurti ne-gali. Akivaizdu, kad ði dviprasmybë ið-nyksta, jeigu sàvoka „iðlieka labiausiai


ðviesagyvenantys vabzdþiai ar-ba turi labai stipriussparnus, leidþian-èius atsispirti nuo-latiniam smar-kiam vëjui, kurisnuolat bloðkiajuos á jûrà, arba, atvirkð-èiai, turi tik sparnø uþuo-mazgas ir todël visai ne-gali skraidyti. Taigi, aið-kina Darvinas, tokskadaise vienos rû-ðies individø gru-pëje atsiradæs ma-þas sparnø dydþioskirtumas, vei-kiant tam paèiamaplinkos faktoriui(ðiuo atveju vëjui),per tûkstanèius kartø tiekpadidëja, jog ðios rûðies individailabai nutolsta ir nebegali poruotis.Taip atsiranda naujos rûðys. Ðá rûðiø evo-liucijos mechanizmà Darvinas pavadino di-vergencija. Dël divergencijos atsirandadaugybë tarpiniø formø, kurios nebeiðlai-ko konkurencijos ir dingsta ið evoliucijosscenos visiems laikams. Jau Darvino me-tais buvo daug paleontologiniø iðkasenø,liudijanèiø jo teorijos teisingumà. Akivaiz-dus pavyzdys ðiuolaikinio arklio genealo-gija. Tolimiausias arklio protëvis – Hyracot-herium, lapës dydþio miðko þinduolis, gy-veno prieð kelis milijonus metø. Nuo Hy-racotherium iki dabartinio arklio yra iðlikækeliolikos tarpiniø rûðiø atskirø individø ske-leto fosilijø, rodanèiø didelá jø tarpusaviomorfologiná panaðumà. Ðiø rûðiø gyveni-mo laikotarpio skirtumas matuojamas ðim-tais tûkstanèiø metø. Darvinas daro iðva-dà, jog dël tolydinës divergencijos nau-dingi poþymiai nutolsta pamaþu, maþaisþingsneliais. Todël naujø rûðiø atsiradimasyra labai ilgas procesas. Pritaikæs diver-gencijos principà ðiuo metu gyvenan-èioms rûðims ir abstrakèiai nusileisdamasjø genealogijos medþiu þemyn iki rûðiespirminiø iðtakø, Darvinas padaro neátikimaidràsià iðvadà: visos dabartinës rûðys iðsi-vystë ið vieno bendro protëvio. Toks màs-

tymas ið pagrindø pakeitë iki tol buvusiàgyvûnijos genealoginio medþio struktûràir gyvûnijos klasifikacijà, kuri rëmësi orga-nizmø morfologiniu panaðumu. Gyvybësgenealoginis medis ir klasifikacija turi rem-tis ne gyvûnø iðoriniu panaðumu, o gimi-

nystës ryðiais, atsiradusiais jøevoliucinës raidos eigoje – ðtai

pagrindinë Darvino tezë.

parodë, kad nauji paveldimi poþymiai, ne-bûdingi nei individo tëvams, nei jo protë-viams, kartais gali atsirasti staiga. Ðis reið-kinys, vadinamas mutacija, yra geno mo-lekulinës struktûros staigaus pasikeitimoiðdava. Dël mutacijø gyvojoje gamtojenuolat atsiranda visiškai naujø genø irpoþymiø, kurie þenkliai greitina evoliuci-jos procesà. Paradoksas, bet ðie nauji po-þymiai ne visada organizmui yra naudin-gi, daþnai net þalingi. Mutacijos iðliekamàjàvertæ lemia natûralioji atranka. Be to, mu-tacijos yra neprognozuojamas, atsitiktinis,tikimybinis procesas. Prisiminus garsiàjà

Einðteino frazæ „Dievas neþaidþiakauliukais“, peršasi išvada, jog

jis kaip tik tai ir daro.Vienas svarbiausiø XX a. atradimø yra

genetinio kodo iššifravimas. Pirmiausia ko-das buvo iðaiðkintas tiriant þarnyno bak-terijø Escherihia coli genø veikimo mecha-nizmà. Vëlesni tyrimai parodë, kad gene-tinis kodas yra universalus. Tai reiðkia, kad

genø molekulinës veikos mechaniz-mas, kuris sàlygoja baltymø-fermen-tø sintezæ ir tolesná jø darbà nulemiant

išorines savybes, visø gyvøjø organiz-mø, pradedant bakterijomis ir baigiant

þmogumi, iš principo yra toks pat. Koksèia ryðys su evoliucija? Tiesioginis. Taisvarus argumentas, rodantis visø gyvøjøorganizmø vientisà molekulinæ gimi-nystæ struktûriniu ir funkciniu atþvilgiu.

Be to, tai leidþia manyti, jog natûralioji at-ranka tiesiogiai veikia ne tik atskirus poþy-mius, kaip manë Darvinas, bet ir juos sà-lygojanèius genus.

Darvinas nevartojo populiacijos sàvo-kos, nes manë pagrindiniu atrankos viene-tu esant atskirà individà. Praëjusio amþiauspirmojoje pusëje matematikai Hardis ir Fi-ðeris bei gydytojas Vainbergas, tirdami ge-nø bei poþymiø dinamikà vienos rûðies po-puliacijos viduje, parodë, jeigu populiaci-joje atsiranda tik vienas ar keli individai sunaudingais poþymiais, tikimybë perduotijuos kitai kartai yra gana maþa. Kartu suatskiro individo mirtimi dingsta ir poþymisbei já sàlygojantis genas. Siekiant, kad po-þymis iðliktø ir toliau populiacijoje ásitvirtin-tø, turi bûti tam tikras individø su ðiuo poþy-miu skaièius. Be to, tam tikri genai turi dau-giau galimybiø iðlikti, jeigu populiacija yrapakankamai izoliuota nuo kitø populiacijøir genø emigracijos tikimybë yra maþa. Aki-vaizdus tokiø populiacijø pavyzdys yravandenynø salø ar kalnø slëniø populiaci-jos. Taigi daroma iðvada, kad pagrindinisevoliucijos vienetas esàs ne tik atskiras in-dividas, bet daþnai ir tos rûðies populiaci-ja. Populiacijos, kaip pagrindinio evoliuci-jos vieneto, idëjà plëtojo ir karðtai gynë2005 miræs þymus amerikieèiø mokslinin-kas zoologas Ernstas Mayras.

prisitaikæ” vartojama kaip ilgai trukusiosnatûraliosios atrankos išdava.

Gana daþnai tarp vienos rûðies indivi-dø yra tokiø, kai tos paèios savybës ið-raiðka labai skiriasi, bet organizmo iðliki-mui jos abi yra naudingos. Darvinas pa-stebëjo, jog Ramiojo vandenyno salose

Ko neþinojo DarvinasPagal Darvinà bet kuris paveldimas or-

ganizmo poþymis keliauja ið kartos á kartàkaip diskretus vienetas, poþymiai tarpusa-vyje nesimaiðo. Todël tam tikras poþymisne tik iðlieka, bet ir tampa atrankos objek-tu per daugelá kitø kartø. Taip giliai suvok-damas poþymiø paveldimumo esmæ, jomechanizmo Darvinas neþinojo. Ádomusfaktas buvo pastebëtas po Darvino mirties,kai jo bibliotekoje buvo rasta amþininkoGregoro Mendelio svarbiausia publikaci-ja, kurioje, neminint geno termino, iðdës-tomi trys pagrindiniai paveldimumo dës-niai. Nepaisant to, dràsiai galima teigti, jogmolekulinë paveldimumo prigimtis Darvi-nui buvo neþinoma, nes tyrimais pagrás-tas geno supratimas atsirado XX a. pra-dþioje, o jo molekulinë sandara buvo ið-aiðkinta tik ano amþiaus viduryje. Geneti-ka parodë, kad vienø ar kitø Darvino nagri-nëtø poþymiø pasireiðkimà bei jø paveldi-mumà lemia atitinkamos makromolekuli-nës struktûros – genai. Nauji genetikosmokslo atradimai nepaneigë në vieno Dar-vino teiginio, prieðingai, pateikë daug nau-jø faktø ir argumentø, liudijanèiø evoliucijà.

Kaip minëjome, Darvinas manë, jogpagrindinis naujø savybiø atsiradimo ke-lias yra nuoseklus, tolydus tam tikro poþy-mio kitimas. Olandø genetikas de Vriesas Nukelta á 16 p.


Pasvarstykime, kà mokslas sako apieevoliucijos teorijà ir ar ji vyksta toliau? No-rint atsakyti á šá klausimà, reiktø skirti mik-roevoliucijà (pokyèius rûðiø viduje ir tarprûðiø) ir makroevoliucijà (naujø rûðiø at-siradimà), t.y. atsakyti, ar keièiasi þmo-nës ir ar atsiranda nauji þmonës. Makro-evoliucija, deja, neišplaukia iš mikroevo-liucijos, nes ji yra kito lygmens reiškinys.Geografinë izoliacija yra vienas ið naujørûðiø atsiradimo mechanizmø. Jeigu Lie-tuva ilgam izoliuotøsi nuo pasaulio, kaipnorëjo kai kurie jungimosi á Europos Sà-jungà prieðininkai, po kurio laiko lietuviaigal ir virstø nauja þmoniø rûðimi. Net da-bar, kai naudojamës paþangiausiaismokslo ir technologijø pasiekimais, plë-tojame mokslinius tyrimus ir kuriame nau-jas technologijas, skelbiame moksliniusdarbus geriausiuose pasaulio þurnaluo-se, Lietuvos þiniasklaidoje klesti viduram-þiø pasaulëþiûra ir antimokslas su astro-logø, ekstrasensø, magø, burtininkø ir ra-ganø pranaðystëmis. Vis dëlto atrodytø,kad þmoniø makroevoliucija baigësi, nesðiuolaikiniame pasaulyje neámanoma izo-liacija. Radijas, televizija, internetas ir re-aktyviniai lëktuvai sujungë þmonijà á vie-nà didelá kaimà.

Taèiau þmonës keièiasi, nes jie nepa-keitë natûraliosios atrankos taisykliø. Ga-lëtume manyti, kad mûsø kultûra, medi-cina, mokslas ir technologijos padarëmus nepriklausomus nuo natûraliosios at-rankos. Taèiau evoliucijos mechanizmasreiðkia genø kitimo daþná per tam tikrà lai-kà. Tai reiðkia, kad per daugelá kartø pa-sikeièia genø fondas ir þmonës, kaip irkiti organizmai, neiðvengiamai turi keis-tis. Vieni þmonës gyvena trumpai, kiti –ilgai ir perduoda daugiau genø kitomskartoms. Todël þmoniø genø fondas perilgà laikà kinta. Kultûrinë ir technologinëátaka keièia ir genø fondà. Pavyzdþiui,prieð kelis ðimtus metø milijonai þmoniømirdavo nuo raupø ir kitø uþkreèiamøjøligø. Kitoms kartoms jie neperdavë savogenø, nes mirë nesulaukæ brandos am-þiaus. Þmonijos genø fondas neturëjo ðiøþmoniø genø. Dabar, nugalëjus baisiau-sias uþkreèiamàsias ligas, þmonës gyve-na ilgiau ir papildo savo genais þmonijosgenø fondà. Kità vertus, labiausiai eko-

Ar tebevykstaProf. Jonas GRIGAS

Ðiemet sukanka 200 metø nuo ÈarlzoDarvino (Charles Darwin) gimimo ir 150metø nuo jo knygos „Rûðiø kilmë“ pasi-rodymo, bet diskusijos apie evoliucijà irnatûraliàjà atrankà vyksta iki šiol.

evoliucija?þmoniø


nomiðkai paþengusiose ðalyse gimstamaþiau vaikø nei atsilikusiose Afrikos, Azi-jos ir Lotynø Amerikos ðalyse. Ðiø ðaliøþmonës sudaro didþiausià indëlá á þmoni-jos genø fondà. Po daugelio kartø visiþmonës turës daugiausia ðiø atsilikusiøðaliø þmoniø genø ir pamaþu panaðës ájuos.

Taigi mokslas, kultûra, medicina irtechnologijos gali pakeisti þmonijos ge-nø fondo turiná, bet ne evoliucijos varo-màjà jëgà, ne ðio kitimo prieþastá. Norsgali atrodyti, kad, pavyzdþiui, kultûra në-ra gamtinë jëga, taèiau ji yra mûsø aplin-kos dalis ir tokia pat natûrali, kaip oras,ligos ar maisto iðtekliai. Mes, lietuviai, ga-lëtume manyti, kad esame atsparûs na-tûraliajai atrankai, nes turime pakankamaimaisto, kitø materialiø daiktø ir neblogastechnologijas. Bet tai tik iliuzija. Techno-logijos nuo nieko neapsaugo, o medici-na dar neiðgydo visø ligø.

Nors dauguma galime dþiaugtis pa-togiu gyvenimu, bet mes mirðtame ir skir-tingai papildome ateinanèiø kartø genøfondà. Nors mëgstame skøstis savo gy-venimu, dar labai daug þmoniø pasauly-je gyvena blogiau uþ mus. Maèiau Indijo-je, Azijoje ar Afrikoje daugybæ þmoniø, ku-rie labai pavydëtø mûsø gyvenimo koky-bës. Didesnë dalis Þemës gyventojø në-ra kalbëjæ telefonu.

Þmoniø amþius nuo XIX a. vidurio il-gëja. Per ðimtà metø lietuviø vyrø viduti-nis ûgis padidëjo 14 cm ir dabar yra 181,3cm, o moterø – 7 cm. Gal tai evoliucijospasekmë? Yra þinoma, kad pramoninësrevoliucijos Anglijoje metu vargingesnë-se ðeimose gimdavo vidutiniškai maþes-ni vaikai nei turtingose ðeimose. Be to,vargingesnës ðeimos turi daugiau vaikø.Kà evoliucija numatytø? Þmonës turëtømaþëti, nes vargingai gyvenanèiø pasau-lyje yra daugiau. Bet vargingai ir turtingaigyvenanèiø þmoniø ûgis didëja beveikvienodai. Juodaodþiø krepðininkø yra net-gi daugiau. Todël natûralioji atranka ne-paaiðkina, kodël vaikai dabar didesni uþtëvus. Arvydas Sabonis ir Þydrûnas Il-gauskas uþaugo irgi ne didþiausiø turtuo-liø ðeimose.

Jei evoliucija nepaaiðkina þmoniøûgio didëjimo, tai kas paaiðkina? Dalis ge-

netikø mano, kad vaikø mityba yra svar-biausias veiksnys, lemiantis þmoniø ûgiodidëjimà. Þmoniø kaukoliø tyrimai rodo,kad þmoniø ûgis nuo akmens amþiausiki XIX a. vidurio beveik nekito. O abiejøpasauliniø karø metu, kai Vokietijoje trû-ko maisto, gimæ vaikai uþaugo maþesni.Maisto trûkumo sukeltas ûgio sumaþëji-mas yra gráþtamas procesas. Bet yragamtos jëgø lemta virðutinë þmoniø ûgioriba, kurios mûsø genai perþengti negalinepaisant gerëjanèiø gyvenimo sàlygø.Kai kuriose ðalyse þmoniø ûgis yra gyve-nimo kokybës rodiklis. Mûsø genai yratiktai planas, rodantis, kas yra ámanoma,o ûgio riba yra tik vienas ið gyvybës ap-ribojimø. Gyvenimo kokybei artëjant prieoptimalios, neaišku, kokios yra perspek-tyvos evoliuciniam þmoniø ûgio didëjimui,kintant mûsø genetiniam planui.

Dalis þmoniø evoliucijai teikia dides-næ prasmæ, nei jai teikë jos kûrëjas Darvi-nas. Kai kas mano, kad evoliucija yra dau-giau nei mokslinë teorija. Jiems evoliuci-ja yra tarsi pasaulietinë religija, perðantisavo elgesio normas ir siûlymus. Ir kalti-na jà, kad mûsø gamtinë kilmë veda á sek-sualinæ laisvæ ir kitas ðiuolaikinës visuo-menës ydas. Bet kiekviena teorija turi sa-vo galiojimo ribas, kurias apibrëþia em-piriniai faktai. Daugëjant tø faktø, daþnaiteorija praranda pirminæ savo vertæ.

Evoliucijos teorijos istorijaEvoliucijos teorija neatsirado tuðèioje

vietoje. Iki Èarlzo Darvino knygos Rûðiøkilmë paskelbimo 1859 m. evoliucija bu-vo pseudomokslo ir mesmerizmo mišinysarba frenologija – klaidinga teorija apiekaukolës formos ir protiniø bei moraliniøþmogaus savybiø ryðá, kurià jos ðalinin-kai naudojo kai kuriø pasaulio þmoniøpranaðumui paaiškinti. XVIII a. pabaigo-je Èarlzo Darvino senelis Erazmus Darvi-nas (Erasmus Darwin) paraðë evoliucinæpoemà Gamtos šventykla, kurioje apdai-navo gyvybës raidà nuo vienalàsèiø or-ganizmø iki þmogaus, arba nuo drugelioiki karaliaus. Erazmus Darvinas buvo ne-paprastai storas, populiarus ir klestintisgydytojas, produktyvus iðradëjas, 12dviejø þmonø ir dar dviejø tarnaièiø vaikøtëvas. Bet, matyt, geriausias jo iðradimasbuvo evoliucijos idëja. Èarlzas Darvinas

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 5 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3 5

nusprendë senelio poemà iðdëstyti moks-liðkai. Pirma, jis norëjo pateikti empirið-kai paremtà bazæ evoliucijai. Antra, jis no-rëjo átikinti skaitytojus evoliucijos mecha-nizmu – gamtine atranka, sàlygota kovosuþ bûvá. Tai Darvinui nelabai pasisekë.Daugeliui þmoniø atrodë ir atrodo, kadevoliucija vyksta ðuoliais. Juk fundamen-talus antrasis termodinamikos dësnis tvir-tina, kad visi natûralûs gamtos reiðkiniaivyksta didëjant entropijai (netvarkai).Kaipgi tada po Didþiojo sprogimo visato-je savaime atsirasdavo vis didesnë tvar-ka – atomai, molekulës, mineralai, plane-tos, gyvybë ir þmogus? Visa tai vyko ðuo-liø – faziniø virsmø sekos á vis tobulesnæir tvarkingesnæ bûsenà dëka.

Tiesa, buvæs Velso BBC vadovas Ro-jus Deivis (Roy Davies) tvirtina, kad È.Dar-vinas evoliucijos idëjà pasisavino iš Indo-nezijoje dirbusio velsieèio mokslininko Al-fredo Veileso (Alfred Russel Wallace).A.Veilesas buvo tyrëjas, kolekcionierius,gamtos tyrinëtojas, geografas ir biologasir tyrë Amazonæ bei Malajø archipelagà.R.Deivis po daugiau nei dvylikos metø ty-rimø tvirtina, kad velsietis savo teorija suÈ.Darvinu pasidalijo laiðkuose ið Indone-zijos. Spëjama, kad abu tyrinëtojai vienumetu padarë tokias paèias iðvadas, ta-èiau È.Darvino teorija iðpopuliarëjo, oA.Veilesas buvo uþmirštas. R.Deivis tei-gia, kad È.Darvino mokslinis darbas bu-vo iðspausdintas daugiau nei po metø,kai A.Veilesas nusiuntë jam du svarbiuslaiðkus, kuriuose iðdëstë savo idëjas.

Darvinui nepasisekë ir dar vienu po-þiûriu. Jis tikëjosi evoliucijos idëjà átvirtin-ti pagarbiu profesiniu gerai finansuojamumokslu (kaip bolðevikai moksliná komu-nizmà), kurá dëstytø universitetuose, plë-totø tyrimus. Deja, taip neatsitiko. Kodël?Sulaukæs vos 30 metø, È.Darvinas tapoinvalidu ir jo idëjas toliau plëtojo TomasHakslis (Thomas Henry Huxley). HakslisDarvinui buvo tas, kas ðv. Povilas Kristui,t.y. skelbë ðeimininko idëjas. Kaip Kris-taus palikimà šv. Povilas naudojo saviemstikslams, taip ir È.Darvino palikimàT.Hakslis naudojo saviesiems. Tuo metu,kai pasirodë minëtoji È.Darvino knyga, Di-dþiajai Britanijai labai reikëjo reformø: bu-vo gyvi Krymo karo ir Indijos sukilimo bai-sumai. T.Hakslis ir kiti stengësi ágyvendinti

ðias reformas, bandydami þmonëms skie-pyti ateinanèio XX a. suvokimà ir permai-nas. Jie reformavo mokyklas, kariuome-næ, paslaugø sferà, stengësi reformuotiaukðtàjá mokslà. Bet evoliucijos idëjos ne-davë greitos naudos.

Reformoms prieðinosi aukðtuomenë– dvasininkai, þemvaldþiai, generolai. Jiepriklausë anglikonø baþnyèiai. TodëlT.Hakslis nusprendë ákurti savàjà baþny-èià, kurios kertiniu akmeniu turëjo bûtievoliucijos idëja. Jis pasiûlë naujàjà þmo-gaus kilmës hipotezæ, kuri paþangos dë-ka stato þmones á centrà, virðûnæ ir kuriþmogui gali netgi suteikti iðskirtines mo-ralines normas. Jis pasitelkë filosofà Her-bertà Spencerá (Herbert Spencer), kurisstengësi átikinti Viktorijos laikø britus, kadkelias á tikràsias vertybes eina per pro-gresà, kuris kyla ið kovos visuomenëje beimokslo ir techninës paþangos. Tai suta-po su prasidedanèia pramonës revoliu-cija, Dþeimso Vato garo maðinos sukûri-mu. Todël evoliucijos hipotezë turëjo pa-naðiø ásakymø kaip krikðèionybë (10 Die-vo ásakymø).

T.Hakslis dràsiai skelbë evoliucijos hi-potezæ ir polemizavo su dvasininkais. Uni-versitetuose jis net padëjo kurti evoliuci-jos katedras, kuriose bûtø rodomi dino-zaurai. Ilgainiui jos tapo gamtos istorijosmuziejais.

Kaip ne visi krikðèionys skelbë tas pa-èias tiesas Dievo vardu, taip ne visi vie-nodai skelbë È.Darvino idëjas. Tai trukomaþdaug iki 1930 metø, kai amerikieèiøir britø mokslininkai sulydë È.Darvino „na-tûraliàjà atrankà“ su Mendelio genetika ásintetinæ evoliucijos teorijà – neodarviniz-mà, kuriam didelæ átakà darë komunizmoagresyvumas. Vëliau Rusijoje Trofimas Ly-senka sunaikino biologijà, prasidëjo ðal-tasis karas, ir mokslinës idëjos daþnai ið-siskirdavo. Dabar Vakarø ðaliø universi-tetuose dëstoma labai modifikuota moks-liðkai pagrásta evoliucijos teorija. Taèiaujoje nerasite atsakymo á daugelá pasauliopaslapèiø ir socialiniø problemø. Kartaisevoliucija atrodo kaip nauja pasaulietinëreligija, turinti visiðkai materialistiná pagrin-dà ir sprendþianti visas didþiausias pa-saulio problemas. Edvardas Vilsonas (Ed-ward O.Wilson) knygoje On Human Na-ture, Cambridge, 1978 m. (Apie þmogaus

prigimtá) tvirtina, kad yra mitas, jog evo-liucijos teorija gali nugalëti krikðèionybæ.Taip gal ir atsitiktø, jei evoliucijos teorijasugebëtø paaiškinti tradicines religijaskaip visiðkai materialø reiðkiná. Tada te-ologija neiðgyventø kaip nepriklausomaintelektualinë disciplina. E.Vilsonas ma-no, kad moralinës normos kyla ið mûsøporeikio nuolat palaikyti evoliuciná proce-sà, o þmogus atsirado ið simbiotinio ry-ðio su gamta. Todël dirbtinis plastmasiøpasaulis gali praþudyti þmones tiesiogi-ne ir metaforine prasme.

Abejonës makroevoliucijaEvoliucijos šalininkai teigia, kad na-

tûralioji atranka yra evoliucijos variklis, kaddël natûraliosios atrankos gyvûnai kintair atsiranda naujos rûðys. Taèiau natûra-lioji atranka yra procesas, bet ne jëga, jisneatrenka organizmø iðgyventi su geres-niais bruoþais. Natûralioji atranka niekonenumato. Ji tik atrenka stipresnius, ge-riau prisitaikiusius prie aplinkos. Jei pa-klaustume Gamtos, ar stipresni tie, kurienuolat kariauja tarpusavyje, ar tie, kurievieni kitus palaiko, ji turbût pasirinktø ant-ruosius.

Kad bûtø iš ko atsirinkti, tie geresnigyvûnai turi jau egzistuoti. Evoliucijos šali-ninkai teigia, kad rudimentiniai organaiárodo evoliucijà. Rudimentiniai organai yratokie, kurie evoliucijos eigoje sunyko iršiuo metu neatlieka jokios biologinësfunkcijos. Tarkime, kad evoliucijos eigo-je liko tik kojø likuèiai. Kad šie kojø liku-èiai atsirastø, reikëjo dideliø kojø, kuriosturëjo maþëti, kol liko maþutës. Bet iš kurtos didelës kojos atsirado? Juk reikia nor-malaus organo, kad atsirastø rudimenti-nis. Atrodytø, kad rudimentiniai organainëra makroevoliucijos árodymas, kadan-gi ji reiškia naujø rûðiø susidarymà, o rû-ðys viena nuo kitos skiriasi naujais orga-nais. Rudimentiniai organai – tai sunyki-mo, o ne evoliucijos árodymas. Kartais tvir-tinama, kad apendicitas yra rudimentinisniekam nereikalingas organas, taèiau ištikrøjø apendicitas yra imuninës sistemosdalis.

Tvirtinama, kad banginiai buvo sau-sumos gyventojai, jie turëjo kojas ir vaikð-èiojo þeme, o po to sugráþo gyventi atgalá vandenynà, jø kojos sunyko ir dabar te-


bëra likæ tik maþi rudimentiniai nereika-lingi kojø likuèiai. Taèiau prie šiø rudimen-tiniø banginio kojyèiø yra prisitvirtinæ tamtikri raumenys. Jei tas kojytes nupjautu-me, tai banginis be jø negalëtø gimdyti,o tai reiškia, kad negalëtø palikti palikuo-niø ir nukirstø evoliucijos šakà.

Þinoma, kad þmogus ir beþdþionës tu-ri bendrà genetiná kodà, kad, pavyzdþiui,þmogaus ir ðimpanzës 99 proc. genø yravienodi ir tai tarsi árodytø, kad þmogaus irbeþdþionës protëviai yra vienodi. Taèiauþmogaus ir beþdþionës bendras geneti-nis kodas taipogi dar nëra evoliucijos áro-dymas, kadangi bendrà genetiná kodà ga-lima panaudoti ir kaip árodymà, kad yrabendras kûrëjas, kuris tà patá kodà nau-dojo kelis kartus tam, kad nereiktø suktigalvos ir išradinëti iš naujo dviraèio.

Pavyzdþiui, automobiliai Hyundai Ac-

nuo viduramþiø þmoniø. Genø inþinerijatiesiogiai keièia genø fondà, taip spartin-dama þmoniø evoliucijà. Taèiau mokslasgeriausiai tarnauja þmonëms, kai jo hi-potezës pateikiamos kaip laikinos, o nedogmos ir gyvenimo taisyklës. Baþnyèiataipogi galëtø neskleisti dviejø tûkstanèiømetø mitø, bet mokyti þmones dorai ir gar-bingai gyventi mokslo ir technologijø val-domame XXI amþiuje.

Ko ši istorija mus moko? Pirma, tvirti-nimas, kad evoliucijos teorija stiprina þmo-niø moralines ir socialines normas, yra mi-tas. Evoliucijos teorija yra ne didesnë so-cialinë religija nei, pavyzdþiui, chemija arfizika. Antra, kai evoliucija naudojama pa-remti idëjoms apie visatà, gamtà, jos pras-mæ þmonëms ir kaip mes turime elgtis jo-je – tai nëra blogai. Ðis liaudiðkas evoliu-cionizmas – alternatyva religijai – populia-ri tarp þmoniø. Treèia, tie, kurie þavisi moks-lu, turi bûti atsargûs, skirdami mokslo fak-tus ir jø interpretacijà. Mokslo faktai yrašventi, interpretacija gali bûti laisva.

Evoliucijos teorija pasiþymi didele aið-kinamàja galia, bet tik pritaikius jà daly-kams, kuriuos ji geriausiai paaiðkina. Ne-galima bandyti evoliucijos teorija griautireligijos, nes tada ji ið principo prarandasavo aiðkinamàjà galià, kadangi þmoniøkultûra nëra È.Darvino palikimas. Religi-ja yra þmoniø kultûros dalis ir þmonës jàpritaiko savo gyvenimo metu ir perduo-da kitoms kartoms kartu su genais.

Tradicinës religijos jauèia evoliucijosteorijos silpnumà ir lengvai jà diskredituo-ja. Ið dalies todël tiek daug þmoniø kaikuriose ðalyse netiki evoliucijos teorija.

cent ir Mitsubishi abu turi tø paèiø mat-menø ratus, kurie prisisuka tokiais paèiaisvarþtais. Bendra šiø automobiliø konstruk-cija visai neárodo, kad prieð daugelá metøHyunday ir Mitsubishi evoliucionavo išFord Escort. Ji tik árodo, kad konstrukto-rius naudojo tas paèias dalis, kadangi jospuikiai suprojektuotos ir gerai funkcionuo-ja. Arba bendra plastikinës këdës ir tele-vizoriaus medþiaga visai neárodo, kad kë-dë per milijonà metø evoliucionavo á tele-vizoriø. Tiesiog plastikas yra puiki kon-strukcinë medþiaga, kurià galima naudotiir këdei, ir televizoriui gaminti. Arba nagaiir plaukai yra sudaryti iš keratino. Jis yrapuiki medþiaga, kurià galima naudoti na-gams ir plaukams. Informatikoje tam api-bûdinti taikoma sàvoka objektinis progra-mavimas. Todël bendro genetinio kodobuvimu vienodai galima pagrásti tiek evo-liucijà, tiek bendrà kûrëjà.

Evoliucija ir religijaKai mokslui kyla vis daugiau abejo-

niø dël evoliucijos teorijos, pradëdamassimpoziumà apie gyvybës iðtakas ir evo-liucijà, skirtà Popieþiaus mokslø akade-mijos (joje yra nemaþa Nobelio premijos

laureatø) 60-osioms metinëms paminëti,1996 m. popieþius Jonas Paulius II pa-reiðkë: „Naujos þinios leidþia pripaþintievoliucijos teorijà esant daugiau nei vienhipotezæ“. Kartu popieþius akcentavo,kad evoliucijos procese kaþkur turëtø bûtiontologinis ðuolis, momentas, kai pasi-rodë þmonës, turintys dvasinæ egzisten-cijà ir tokias savybes, kaip savimonë, mo-ralinë sàþinë ir laisvë.

Gal po ðimtmeèio þmonës geriau su-pras gamtà, pasaulá, religijà. Mokslas irtechnologijos keièia pasaulá, o kartu irþmogø. Ðio ðimtmeèio þmonës skiriasi

Evoliucijos teorija tik buvo paaukðtinta áreligijà, kuria reikia tikëti. Tam nepasise-kus, ji sukëlë prieðiðkumà. Tai nekelianuostabos, nes evoliucijos ðalininkai bu-vo mëgëjai, kurie stojo prieð profesiona-lus. Amerikos mokyklose vis labiau ragi-nama ávesti alternatyvø evoliucijos teori-jai mokymà.

Vis dëlto evoliucijos teorija ið esmësneprieštarauja religijai. Koks skirtumas,kada Dievas sukûrë þmogø – prieð kele-tà deðimèiø tûkstanèiø ar keletà milijonømetø? Koks skirtumas, kaip jis sukûrë –þodþiu ar gamtos jëgomis? Gyvybës su-dëtingumo didybë kelia nuostabà ir bai-mæ nepriklausomai nuo to, koks kûrybosprocesas buvo panaudotas.

Evoliucija paaiðkina pirminæ nuodëmæir krikðèioniðkàjà þmogaus prigimtá. Kaipsocialinës asmenybës mes išsivystëmegrupinës draugystës ir tarpgrupinio prie-ðiðkumo aplinkoje. Ið prigimties esamelinkæ bendradarbiauti ir rungtyniauti, esa-me altruistai ir savanaudþiai, godûs ir dos-nûs, taikûs ir karingi, t.y. geri ir blogi. Mo-ralës taisyklës ir ástatymai yra bûtini ug-dant teigiamas ir maþinant neigiamas mû-sø prigimties puses.

Evoliucija paaiðkina ðeimos vertybes.Ðeimos ir visuomenës pagrindas yra pri-siriðimas ir ásipareigojimas, bendradarbia-vimas ir abipusiðkumas, uþuojauta ir ið-gyvenimas, konfliktø sprendimas, visuo-menës nuomonë ir rûpinimasis reputaci-ja, neabejingumas socialinëms nor-moms. Iðsiugdëme moralæ, kad padidë-tø ðeimos ir visuomenës iðgyvenimo ga-limybës. Religijos sukûrë moralës nor-mas, besiremianèias iðtobulëjusia mûsømoralia prigimtimi.

Evoliucija paaiškina krikðèioniðkosiosmoralës priesakus. Krikðèioniðkoji mora-lë yra susijusi su þmoniø santykiais, pa-vyzdþiui, tiesos sakymu ir ðeimynine iðti-kimybe, nes ðiø principø paþeidimas su-kelia praradimà pasitikëjimo, kuris yra ðei-mos ir visuomenës pagrindas. Evoliucijapaaiðkina, kaip mes iðsivystëme á besi-poruojanèias asmenybes ir kaip neiðtiki-mybë sulauþo pasitikëjimà. Tiesos saky-mas yra gyvybiðkai svarbus visuomenei,todël melas yra nuodëmë.

Pagaliau evoliucija paaiškina laisvo-sios rinkos ekonomikà. Natûrali atranka,kurioje konkurencija tarp atskirø organiz-mø lemia rûðiø gausà ir ekologinæ gam-tos pusiausvyrà, yra analogiðka þmoniøkonkurencijos lemiamai visuomenës ge-rovei ir harmonijai. Gamtos ekonomika at-spindi visuomenës ekonomikà.

Kadangi evoliucijos teorija siejasi suesminëmis krikðèioniðkojo pasaulio ver-tybëmis, jà reikia priimti. O mikroevoliu-cija tebevyksta – þmonës keièiasi, betnaujø, atrodo, neatsiranda.

Evoliucionavæ televizijos þiûrovai

Evoliucionavæ naujieji mokslininkai



Profesorius habilituotas daktarasKonstantinas Jakovlevas-Mateckis yraVilniaus Gedimino technikos universite-to Miestø statybos, Architektûros pagrin-dø ir teorijos katedrø profesorius, tarp-tautinës informatizavimo akademijosakademikas.

Konstantinas gimë 1929-03-06 Kau-ne, kilmingoje inteligentø ðeimoje. 1936–1941 m. mokësi Kaune, privaèioje ElenosGrigiðkienës mokykloje. Prasidëjus karui,ðeima persikëlë gyventi á paveldëtà ið të-vø Micaièiø palivarkà, esantá Þemaitijoje,Kurðënø valsèiuje (Ðiauliø apskr.). 1948m. baigæs Kurðënø gimnazijà, Konstanti-nas ástojo á Kauno Vytauto Didþiojo uni-versiteto (vëliau Kauno politechnikos ins-titutas) Architektûros fakultetà. Diplomináprojektà „Sporto rûmai Vilniuje“ apgynëávertinimu „puikiai“.

1954 m. baigæs institutà, buvo paskir-tas dirbti architektu á Statybos ministeri-jos techniná projektavimo skyriø, vëliauperkeltas á naujai steigiamà Vilniaus sta-tybos technikumà.

1960 m. K.Jakovlevas-Mateckis pa-kvieèiamas dirbti á Stakliø pramonës ámo-niø projektavimo institutà („Lietuvos stak-liø projektas“) architektø grupës vado-vu, o vëliau tapo instituto vyriausiuoju ar-chitektu. Jis yra daugelio Lietuvos pra-monës kompleksø (Vilniaus „Komuna-ro“ stakliø ir Ðiauliø preciziniø stakliø ga-myklø, Vilniaus metalo pjovimo stakliømokslinio tyrimo instituto su bandomà-ja gamykla „Precizika“, Kauno tvirtinimodetaliø ir Ðilutës hidrauliniø pavarø ga-myklos, Kirþaèio instrumentø moksliniotyrimo instituto su gamykla (Rusija) ir kt.)architektûrinës dalies autorius. Jis þen-kliai prisidëjo kuriant Lietuvos stakliø pra-monæ.

1968 m. Konstantinas Jakovlevas-Mateckis pradëjo dirbti Vilniaus techni-nës estetikos mokslinio tyrimo instituteArchitektûrinës aplinkos formavimo sky-riaus vedëju.

Dirbdamas šiame institute daugiau nei25 metus, jis sukûrë savità pramonëskraðtovaizdþio ir gamybinës aplinkos di-

Kûrybos irmokslo veiklos

55 metø jubiliejus

zaino mokyklà, parengë jos moksliniusteorinius pagrindus. 1981 m. uþ darbøkompleksà „Pagrindiniø gamybinës ap-linkos estetinio formavimo moksliniø prin-cipø sukûrimas, jø taikymas ðakinëse me-todinëse rekomendacijose ir ádiegimasrespublikos pramonës ir þemës ûkyje“Konstantinui Jakovlevui-Mateckiui kartusu bendraautoriais buvo suteikta Lietu-vos valstybinë mokslo premija.

1976 m. K. Jakovlevas-Mateckis pa-kvieèiamas dirbti á Vilniaus inþinerinio sta-tybos instituto (dabar Vilniaus Gediminotechnikos universitetas) Miestø statyboskatedrà. Èia 1985 m. jam buvo suteiktasdocento mokslinis vardas. 1986 m. jis ið-renkamas Architektûros katedros profe-soriumi, 1987 m. jam suteikiamas profe-soriaus mokslinis vardas, jis iðrenkamasArchitektûros fakulteto dekanu. Vëliau dir-bo Urbanistikos katedroje. Jam vadovau-jant, ið pagrindø buvo pertvarkytas archi-tektø rengimo mokymo procesas: áves-tas dvipakopis mokymas, parengtos nau-jos mokymo programos ir kt.

1989 m. profesoriui K.Jakovlevui-Ma-teckiui uþ nuopelnus architektûros ir di-zaino mokslui suteiktas Lietuvos nusipel-niusio mokslo veikëjo garbës vardas.

1991–2003 m. K.Jakovlevas-Mateckisdirbo vizituojanèiu profesoriumi Romosuniversitete „La Sapienza“, Bialystoko(Lenkija) politechnikos institute, Vilniausdailës akademijos Kauno dailës instituteir Kauno technologijos universitete.

1995–1999 m. profesorius buvo Mask-vos architektûros akademijos Specialio-sios mokslinës tarybos architektûros kan-didatinëms ir daktarinëms disertacijomsginti uþsienio narys. Prieš tai jis buvo to-kios tarybos narys Sankt Peterburge. Taiaukðtas profesoriaus moksliniø ir kûrybi-niø darbø pripaþinimas.

VGTU Miestø statybos katedroje pro-fesorius dirba jau beveik dvideðimt pen-kerius metus. Èia jis dësto miestø plana-

vimà, kraðtovaizdþio architektûrà, aktyviaidalyvauja katedros mokslinëje veikloje,daþnai skaito praneðimus tarptautinësekonferencijose, skelbia moksliniusstraipsnius.

Profesorius aktyviai dalyvauja moks-linëje ir profesinëje visuomeninëje veik-loje. Jis yra VGTU ir LMA mokslo þurnalø„Urbanistika ir architektûra“ bei „Aplinkosinþinerija ir kraðtotvarka“ redakcijos ko-legijø narys, Menotyros ir architektûrosmokslo krypties komisijos narys, vado-vauja doktorantams, daþnai kvieèiamasoponuoti disertacijø šalyje ir uþsienyje.

Profesorius apdovanotas VGTU Gar-bës medaliais „Uþ nuopelnus Vilniaus Ge-dimino technikos universitetui“. „Uþ nuo-pelnus puoselëjant kraðtovaizdþio archi-tektûros tradicijas ðalyje“ apdovanotas LRaplinkos ministro padëkos raðtais, Lietu-vos kraðtovaizdþio architektø sàjungos –garbës þenklu. 2004 m. uþ nuopelnus Lie-tuvai apdovanotas Didþiojo Lietuvos ku-nigaikðèio Gedimino ordinu su Karinin-ko kryþiumi.

Atsigræþus á profesoriaus KonstantinoJakovlevo-Mateckio mokslinës, kûrybinësir pedagoginës veiklos 55 metus, ið jø per30 metø – Vilniaus Gedimino technikosuniversitete, galima pasidþiaugti gausiaisir brandþiais rezultatais. Architektûros,kraðtovaizdþio architektûros ir architektû-rinës aplinkos dizaino srityje profesoriusatliko 33 mokslinio tyrimo darbus, para-ðë 29 monografijas ir knygas (dalis jø –su bendraautoriais), per 150 moksliniøstraipsniø, parengë per 80 projektø, ið ku-riø dauguma ágyvendinta. Ðie darbai –tai þenklus indëlis á Lietuvos kultûrà.

Paþymint profesoriaus KonstantinoJakovlevo-Mateckio garbingà Jubiliejø,norisi Jam palinkëti geros sveikatos ir il-gø kûrybingø metø mûsø ðalies labui.

Prof. Marija BurinskienëVGTU Miestø statybos katedros vedëja

ProfesoriushabilituotasdaktarasKonstantinasJakovlevas-Mateckis


Màstydamas apie tai, kaip pristatyti2008 metø Lietuvos mokslo premijø lau-reatus, jø darbus, buvau manæs straipsnápavadinti „Ðviesos spindulys tamsos ka-ralystëje“ (sakinys ið vieno raðytojo kûri-nio), bet suabejojau, gal persûdysiu? Glo-balinë finansø ir ekonomikos krizë, jos pa-sireiðkimas Europos Sàjungoje ir Lietu-voje, protekcionizmo stiprëjimas, vis gar-sesni kaltinimai laisvosios rinkos mode-liui ir raginimai gráþti prie bent dalinio vals-tybinio reguliavimo – visa tai yra ðiø die-nø kasdienybë ir aktualijos.

Mûsø ðalis Lietuva, deja, nëra sala Þe-mës vandenyne, kurià aplenkia bëdos irnelaimës. Gal net atvirkðèiai, viskas pasmus daþnai pasireiðkia stipriau ir giliau –

LIETUVOS MOKSLOZenonas Rokus RUDZIKAS

Lietuvos mokslo premijø komisijos pirmininkasLietuvos mokslø akademijos prezidentas

ELITAS – 2008

ekonomika, pvz., sparèiai augo, o krizësmetu taip pat sparèiai (o gal dar sparèiau)grimzta. Kada pasieksime dugnà? Kaipjûs manote, ar greit pradës švisti, kiek dartruks krizës (ne vien ekonominës) nak-tis? Ar dar ilgai reikës „savanoriðkai“ ma-þintis atlyginimus, kitaip „verþtis dirþus“?

Na, bet gráþkime prie pagrindinës ðioraðinio temos – mokslo ir mokslininkø –Lietuvos mokslo premijø laureatø. Paþvel-gæ á pristatytus nacionalinei mokslo pre-

mijai darbus, dar kartà ásitikiname, kad neðventieji puodus lipdo ir kad Lietuva tikraituri kuo didþiuotis. Kol vieni iki uþkimimoginèijasi – vyksta ar ne mokslo ir studijøreforma, kiti dirba neskaièiuodami valan-dø ir per daug nekreipdami dëmesio á tai,kiek litø gauna uþ tai. Dirba ir... padaro dar-bus, kurie iðeina toli uþ Lietuvos ribø ir ku-riais Lietuva tikrai gali didþiuotis. Uþtenka


paminëti, kad Lietuvos mokslininkø pavar-dës minimos CERN’e, kur sprendþiamosfundamentaliausios materijos prigimties,Visatos kilmës, jos dabarties ir likimo pro-blemos, kad lietuviai minimi, kur vyksta val-domos termobranduolinës sintezës, tap-sianèios ateityje vienu pagrindiniø energi-jos ðaltiniø, ásisavinimo darbai ar kur ku-riamos ir plëtojamos naujos informacinëstechnologijos – paskirstyti ir paraleliniaiskaièiavimai (grid). Juk malonu iðgirsti,kad, ávykdþius nacionaliná Lit Grid ir tarp-tautiná Baltic Grid projektus, Briuselis be-veik su fanfaromis palaimino tolesnius to-

kio pobûdþio darbus (Baltic Grid II), pa-reikšdamas, kad šioje srityje Lietuva pertrumpà laikà tikrai pasiekë tarptautiná lygáir toliau gali kaip lygi su lygiais plëtoti irdiegti ðias technologijas kartu su toliau-siai paþengusiomis Vakarø Europos moks-lininkø ir inþinieriø pajëgomis.

Ir dar. Neseniai Estijos mokslø aka-demijos Darbuose (yra toks þurnalas!)išspausdintas J.Allik straipsnis „Estijosmokslo kokybë ávertinta naudojant bib-liometrinius indikatorius (1997–2007)“.Jame patraukë dëmesá vienas grafikas,kuriame lyginamas trijø Baltijos valstybiøskaièius moksliniø publikacijø, átrauktø á„Web of Science“ duomenø bazæ. Ið jomatyti, kad Latvijos mokslininkø tokiøstraipsniø skaièius yra maþiausias ir visàdeðimtmetá praktiðkai nedidëja, Estija il-gà laikà pirmavo ir jos tokiø publikacijøskaièius auga, taèiau nuo 2002 metø Lie-tuva iðsiverþë á prieká ir dabar tebepirmau-ja, o tokiø straipsniø skaièiaus augimasyra beveik eksponentinis.

Tai kaip èia yra su ta reforma – vyksta jiar ne? Gal jau reformavomës ir laikas su-stoti, nenervinti mokslininkø netikrumu –tegu toliau vis sparèiau dirba? Ar èia kaipsu tuo ligoniu – nors ir gydomas, ligonispasveiko? O moksle – nepaisant reformømokslininkai dirba geriau, efektyviau?

Nors daug rodikliø Lietuvoje maþëja,taèiau pretendentø á Lietuvos mokslo pre-mijà bûrys gerokai iðaugo, 2008 m. 44

darbai, o 2007 m. – 35, taigi – beveik tri-gubai daugiau nei premijø. Lietuvosmokslo premijø komisija labai principin-gai ir reikliai vertino pateiktus darbus ir iðgalimø 16 premijø paskyrë 15, nors ir pa-þymëjo, kad visi konkurse dalyvavæ dar-bai buvo aukðto mokslinio lygio ir ið es-mës buvo verti šio valstybinio ávertinimo.

Nukelta á 20 p.

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Arûnas Krotkus,Klemensas Bertulis,RamûnasAdomavièius,Vaidas Paèebutas,Andrejus Geiþutis

Lietuvos Respublikos MinistrasPirmininkas Andrius Kubilius,Meilutë Kabailienë, ðvietimo ir moksloministras Gintaras Steponavièius


fantastika ir

Ko gero, ðiais laikais jau nëra tokio þmogaus, kurá galëtø nustebinti naujasHolivudo filmas apie kosminæ katastrofà, kuriame rodytø, kaip á Þemætrenkiasi didþiulis kosminis kûnas ar kosmose ávyksta kokia didþiulë katast-rofa, paveikianti visà þmonijà. Þinoma, tokie filmai yra labai ,,prisûdyti“specialiøjø efektø ir juose kartais rodoma tai, kas realiai beveik neámano-ma. Taèiau ar tikrai galimos tokios katastrofos?

Pavojus ið kosmoso –

Valdemaras MILKUSVilniaus universiteto Fizikos

fakulteto studentas

Jau keletà ðimtmeèiø stebima ir ieð-koma naujø asteroidø – kosminiø kûnø,kurie skrieja erdvëje tarp Marso ir Jupite-rio orbitø. Iki ðiol tokiø kûnø atrasta nettrys ðimtai tûkstanèiø, tarp jø yra ir dvina-riø, pvz., asteroidas Ida su palydovu Dak-tiliu (1 pav.). Lietuvos astronomai taip pat

realybë

dalyvauja tokiose paieðkose ir yra atradædevynis tokius objektus. Tarp jø yra aste-roidø, kurie skrieja arti Þemës ar net ker-ta jos orbità. Tokie objektai tikrai kelia pa-vojø. Atrastos kelios grupës objektø, ku-riø orbitos yra Þemës orbitos viduje arbajà kerta. Kiekvienà syká toks prasilenkimasyra aktyviai stebimas astronomø. Erdvë-je lekianèios uolos vadinamos meteoroi-dais. Kartais, kai objektas yra daugeliotonø masës, jis pasiekia Þemës pavirðiø ir trenkiasi á já. Tose vietose atsiranda kra-

teriai. Didþiulis, net 130 km skersmenskrateris yra Saturno palydovo Mimo pa-viršiuje (2 pav.).

Asteroidai ir panaðûs kûnai yra kos-minës medþiagos luitai, likæ po Saulës sis-temos kûnø susidarymo tarsi savotiðkos,,kosminës atliekos”. Jie yra trijø rûðiø: ak-meniniai – didþiuliai akmens masës lui-tai, metaliniai – sudaryti iš geleþies, nike-lio bei kitø metalø junginiø ir miðrûs – tu-rintys ir akmens, ir metalø mases. Didþiau-sias asteroidas – Cerera – buvo kartu irpirmas atrastas ðios klasës objektas. Joskersmuo net 960 kilometrø. Ðis objek-tas buvo atrastas ten, kur astronomai ti-këjosi rasti planetà, o atradus daugybætokiø objektø manoma, kad toji planetagalëjusi suirti. Daugybë planetø palydo-vø yra tokios paèios prigimties (3, 4 pav.)

Manoma, kad, sukietëjus Þemës pa-virðiui, jame buvusi krateriø daugybë,nes dar nebuvo tankios atmosferos, ku-ri sulaikytø tokius kûnus. Susidarius at-mosferai, tokie kûnai buvo vis stipriausulaikomi, o esami krateriai sudilo ir išny-ko. Saulës sistemoje pilna ávairiausiø,,klajojanèiø uolø” ir puikiausias to áro-dymas – Mënulis. Mûsø palydovo pavir-ðius visas nusëtas ðimtais ávairiausio dy-

1 pav. Ida ir Daktilis

2 pav. 130 km skersmens kraterisMimo pavirðiuje

3 pav. Marso palydovas Fobas

4 pav. Saturno palydovas Hiperionas

5 pav. Arizonos krateris

6 pav. Asteroido kritimas á Þemæ (pieðinys)


Gyventojai gerai vertinavalstybës pastangas, didinanèias

kompiuteriná raðtingumàþmonës, daþniau dirbantys kom-piuteriu. Bet mobilusis telefonas,kuriame yra galimybë nebrangiaipasinaudoti internetu, kol kas lie-ka alternatyva kompiuteriui.

Jeigu turëtø laiko, pinigø ir ki-tokiø galimybiø, 42 proc. apklaus-tøjø internetu norëtø mokytis uþ-sienio kalbø. Daugiau nei 20 proc.mokytøsi kompiuterinio raðtingu-mo, 14 proc. – psichologijos, 12proc. – teisës pagrindø, jø taiky-mo. 30 proc. respondentø tokiubûdu nenorëtø nieko mokytis.

Beveik pusë dirbanèiø þmoniøteigia, kad darbdavys jokio kom-piuterinio raðtingumo ið jø nerei-kalauja. Kiek daugiau nei penkta-dalis nurodë, jog to reikalauja irsudaro sàlygas já tobulinti.

Dauguma – aštuoni iš dešim-ties 15–74 metø gyventojai perpastaruosius dvejus metus kur-suose, mokymuose, per kuriuosbent dalis laiko buvo skirta infor-maciniams technologiniams ge-bëjimams tobulinti, nedalyvavo.Tokiuose kursuose dalyvavo 17proc. þmoniø.

Tai atskleidë „Visuotinio kom-piuterinio raðtingumo tyrimas (pa-keliui á skaitmeniná raðtingumà)“.Ðio tyrimo rezultatai rodo, kadÐvietimo ir mokslo ministerijos ko-ordinuojama Visuotinio kompiute-rinio raðtingumo programa ágy-vendinama sëkmingai.

„Visuotinio kompiuterinioraštingumo tyrimas“ Ðvietimo irmokslo ministerijos uþsakymu bu-vo atliktas 2008 m. lapkrièio më-nesá. Pagrindinis tyrëjas – dr. Albi-nas Kalvaitis, koordinatorius – Lie-tuvos suaugusiøjø ðvietimo infor-mavimo centro direktorius dr. Ta-das Tamoðiûnas.

Su tyrimo ataskaita busgalima susipaþinti Ðvietimo irmokslo ministerijos internetosvetainëje www.smm.lt, taip patLietuvos suaugusiøjø ðvietimoinformavimo centro internetosvetainëje www.lssic.lt.

Dauguma 15–74 metø Lietu-vos þmoniø teigiamai ávertino vals-tybës pastangas didinti gyvento-jø kompiuteriná raðtingumà. Gy-ventojai gerai vertina kompiuteri-nio raštingumo mokymus uþ Eu-ropos Sàjungos ir Lietuvos valsty-bës lëðas, mokymo priemoniø pa-rengimà ir leidybà bei kt.

Du treèdaliai 15–74 metø Lie-tuvos gyventojø daugiau ar maþiaumoka dirbti kompiuteriu. 4 proc. iðjø yra ágijæ Europos kompiuteriovartotojo paþymëjimà (ECDL).Treèdalis apklaustøjø nurodo iðvisnemokantys dirbti kompiuteriu. Sa-vo sugebëjimus dirbti kompiuteriuaukðèiau vertina jaunesni þmonës,turintieji aukðtàjá iðsilavinimà, vado-vai, specialistai ir tarnautojai, mo-kiniai bei studentai, daugiau uþdir-bantys, taip pat trijø didþiausiø Lie-tuvos miestø gyventojai.

Kompiuteriu dirbti daþniau ne-moka vyresni nei 55 metø, nedir-bantieji, gaunantys maþesnes pa-jamas, kaimo gyventojai.

Kompiuteriu visai nesinaudoja34 proc. Lietuvos gyventojø. Lais-valaikiu kompiuteriu naudojasidaugiau negu treèdalis þmoniø.Daþniausiai (63 proc.) ieðko juosdominanèios informacijos, 59proc. tokiu bûdu bendrauja (kalba-si „Skype“ ir pan.), 35 proc. – mo-kosi. Ðie atsakymai rodo, kad kom-piuteris labiausiai ásivaizduojamasir reikalingas su interneto prieiga.

Per 70 proc. Lietuvos þmoniønurodo visai nesinaudojantys inter-netu mobiliajame telefone ar del-ninuke. Internetu ðiose priemonë-se naudojasi kas ðeðtas 15–74 me-tø gyventojas. Internetu delninukear mobiliajame telefone daþniaunaudojasi vyrai, 15–24 metø am-þiaus respondentai, Vilniaus, Kau-no ir Klaipëdos gyventojai, taip pat

Alma VIJEIKYTËŠvietimo ir mokslo ministerijos

Ryðiø su visuomene skyriausvyresnioji specialistë

dþio krateriø. Kitø planetø palydovai taippat yra išmarginti krateriais, nes, kaip irMënulis, jie atmosferos neturi visai arbajos tëra menki pëdsakai.

Á Þemæ kiekvienà parà krinta didþiulëmasë (keletas tonø) kosminiø dulkiø irmeteoritiniø kûnø. Maþiausi kûnai galibûti vos keleto gramø, todël jie smarkiaiákaista ir sudega vos áskriejæ á atmosfe-rà. Tokie kûnai yra meteorai, vadinami,,krintanèiomis þvaigþdëmis”. Nors taimaþi akmenys, atmosferoje jø sprogi-mas prilygsta keleto tonø trotilo bombossprogimui. Didesni kûnai sudega daugarèiau Þemës pavirðiaus. Toks ið dan-gaus krintantis ,,Puntukas” sprogtø kaipatominë bomba, kokia buvo numesta antHirosimos 1945 metais. Dar didesni kû-nai, nors ir smarkiai apdegæ ir apsilydæ,pasiektø pavirðiø ir su didþiule jëga ga-lëtø sugriauti iðtisus miestus ar net su-kelti globalià katastrofà. Manoma, kadnukritus didþiuliams meteoritams plane-toje galëjæ kilti ledynmeèiai, o po vienotokio smûgio iðnykæ dinozaurai. Nukri-tæs didelës masës ir skersmens kûnassmûgio metu á atmosferà iðmestø didþiu-læ masæ medþiagos. Dël to susidarytø il-galaikë tamsa ir atšaltø klimatas. Jei toksdidþiulis kûnas kristø á vandenynà, susi-darytø didelës galios ir áspûdingo aukð-èio cunamiai, griaunantys visas pakran-tes ir galintys ásirëþti giliai á sausumà. To-kie nuo keliø ðimtø metrø iki keliø kilo-metrø skersmens objektai sukeltø visuo-tinæ katastrofà.

Kiekvienà parà á Þemæ krinta keletas,,kosminiø akmenø”, kuriø dydis prilygs-ta Puntukui ir jie sudega nepasiekæ Þe-mës paviršiaus, o jei ir pasiekia, bûna la-bai ákaitæ. Jie greitai oksiduojasi ir tampaneatskiriami nuo áprastiniø akmenø, tadnenuostabu, kodël atrasta taip maþai me-teoritø liekanø. Jei didþiulis kûnas priar-tëtø prie Þemës, tai visoms ðalims tektøvienytis ir panaudoti galingiausiø bran-duoliniø ginklø arsenalà, kad toks mete-oritas bûtø susprogdintas ar bent bûtø pa-keista jo orbita.

Astronomai nuolat stebi dangø ir at-lieka skraidanèiø kûnø orbitø skaièiavi-mus. Tikrai aiðku, kad tikimybë didþiu-liams asteroidams susidurti su Þeme yravisiðkai menka ir daug kartø maþesnë neimaþø akmenø. Taip pat neatmetama ga-limybë, kad su kokiu meteoritu á Þemægali nepastebimai atkeliauti ir neþemiðkagyvybë, nors kai kurie mokslininkai ðiuoklausimu yra gana skeptiðki. Tad galimebûti visiðkai ramûs, kad fantastiniai filmaitikrai netaps realybe ir gyvenimas ramiaitekës sena vaga.


Gyvybë – nenutrûkstantis,pasikartojantis ciklinis procesasKlausimas “kas pirma atsirado – kiau-

ðinis ar viðta?” yra gana paplitæs ir daþnaigirdimas, tapæs beveik aforizmu, daþnaivartojamu kai kalbama apie pasikartojantáreiðkiná ar procesà ir kai nëra aiðku, kasyra prieþastis ir kas pasekmë. Biologiniupoþiûriu toks klausimas yra gana keblus,nes viðtos „išperimos“ ið kiauðiniø, o kiau-ðinius „deda“ vištos. Daugeliui atrodo, kadpirminis turëtø bûti kiauðinis, nes nauja gy-vybë prasideda nuo jo. Ið pirmo þvilgsnioatrodo, kad toks poþiûris teisingas, norsvis tiek lieka ðiokia tokia abejonë.

Taèiau ið tikrøjø viðta – kiauðinis su-daro gyvenimo ciklà, kai ið vieno gauna-mas kitas ir abu yra bûtini ðiam ciklui išsi-laikyti. Kadangi „kiaušinis – višta“ suda-ro nenutrûkstamà gyvybës tæstinumo cik-là, jø pirmumo nustatymo klausimas lygir netenka prasmës, nes tæstinëje spirali-nëje kreivëje (þr. 1 pav.) nëra pradþios irpabaigos. Tad ið esmës klausimas yra pa-radoksalus ir á já atsakymo tarsi nëra.

likuonys visø tø gyvybës formø – orga-nizmø rûðiø, kurios vedë evoliucijà nuopirmykðtës molekulinës evoliucijos iki pro-làstelës ir toliau per eukariotinæ làstelæ irpirmuosius daugialàsèius iki stuburiniø irþinduoliø, tarp jø ir homo sapiens.

Drauge gyvybë egzistuoja tik todël,kad ji visà laikà periodiškai atsinaujina,palikdama palikuonis. Nepaisydami gy-vybës formø ávairovës, tà atsinaujinimàapibendrintai vadinsime gyvenimo ciklu,kai pakaitomis seka pasikeitimai: tëvai –vaikai arba, kaip daþnai sakoma, viðta –kiauðinis. Toliau vietoj bendresnio posa-kio „tëvai – vaikai“ ir vartosime ðá sinoni-mà. Gyvybës ciklas palikuonims gauti, t.y.ciklas „višta – kiaušinis“, yra bendras vi-siems daugialàsèiams (ir bûtent tik dau-gialàsèiams), kai „patelës“ organizmassubrandina kiauðialàstæ ir, „patinui“ jà ap-vaisinus, iš jos pradeda plëtotis naujasorganizmas – palikuonis.

Tolesnë ðios apvaisintos làstelës – zi-gotos raida ávairiø organizmø jau skiriasi.Dalies organizmø zigota tolesnei raidai ap-rûpinama maistu ir taip paruoðtas kiauði-nis paðalinamas ið organizmo, kad pali-kuonis susiformuotø ne „patelës“ organiz-me. Ið esmës taip dauginasi ir augalai. Ki-tos dalies organizmø apvaisinta làstelë –zigota toliau plëtojasi „patelës“ organizme,ir nauja gyvybë gimsta jau susiformavusi,tik maþesnë. Vis dëlto ir toliau vartosimederiná „višta – kiaušinis“ apibendrintai su-prasdami visiems daugialàsèiams bûdin-gà palikuonims gauti gyvybës ciklà.

Gyvybei, kaip nenutrûkstanèiai ir pe-riodiðkai atsinaujinanèiai grandinei, esmi-nis yra jos palikuoniø tapatumas ar bentpanaðumas á jø pirmtakus, t.y. palikuo-nys paveldi tëvø sandarà ir esmines sa-vybes. Tas paveldimumas yra nulemia-mas nenutrûkstamu genetinës informa-cijos perdavimu palikuonims ir todël ge-netinë informacija yra ta ðerdis, kuri le-mia gyvybës iðlikimà ir gyvø organizmøfunkcionavimà, sieja visas gyvybës for-mas. Kadangi gyvybë yra periodiðkai at-sinaujinanti ciklinë grandinë „višta –kiaušinis“, genetinë informacija nenu-trûksta tik kai „višta“ (t.y. jos apvaisintakiauðialàstë) ir kiauðinis turi tokià paèiàgenetinæ informacijà.

Kas kuria kintamumà?Gyvybës cikle viðta „sudeda“ kiauði-

ná ir ið jo iðsiritæs bei suaugæs „viðèiukas“išsaugo ankstesnæ formà, ir taip ciklaskartojasi nenutrûkstamai. Todël gyvybëstæstinumo poþiûriu viðta ir kiauðinis atro-do esà lygiaverèiai. Taèiau viðta ir kiauði-nis yra lygiaverèiai tik genetinës informa-cijos prasme, nes višta, nors yra gerokaisudëtingesnë (ir didesnë) uþ kiaušiná, ta-èiau turi tokià pat genetinæ informacijà,kaip ir kiauðinis, tik kartotà kopijomis mi-lijarduose làsteliø. Tad genetinës informa-cijos atþvilgiu kiaušinis yra lyg ir lygiaver-tis visam organizmui – vištai.

Ðiame informacijos ásivyravimo ir ið-aukðtinimo amþiuje jau atrodo visai na-tûrali mintis, kad gyvybë yra tik informa-cijos þaidimas ir kad gyvybës evoliucijabuvo tik tos bioinformacinës ávairovëskûrimas ir gausinimas. Toks kiauðinio irviðtos sulyginimas genetinës informaci-jos atþvilgiu leidþia suformuluoti sàmo-jingà ir paradoksalø gyvybës ciklo api-bûdinimà, kuris skamba kaip humoras:„Viðta yra bûdas, kuriuo kiauðinis paga-mina kità kiauðiná“.

Ðis apibûdinimas gyvybës tæstinumoir genetinës informacijos atþvilgiu yra tei-singas, taèiau èia kiauðiniui suteikiamaslyg centrinis gyvybës akcentas, nors jisyra tik pasyvi potencija tapti organizmu.Tuo tarpu viðta yra aktyviai veikianti gy-vybës ciklo dalis, genetinës informaci-jos realizavimu baltymø sintezei gyvenasavarankiðkà gyvenimà, maitinasi ir ið-augina naujà (apvaisintà) kiauðiná. Todëlgyvybæ susiaurinti tik á genetinæ informa-cijà, pastaràjà iðaukðtinant iki gyvybësesmës, nëra nei pakankama, nei tikslu,nes informacija turi prasmæ tik tada, kaiji realizuojama. Be to, tai netikslu paèiosgyvybës informacijos kilmës atþvilgiu,nes kiaušinis yra pasyvus ir pagal gene-tinæ informacijos kilmæ.

Iš tikrøjø, apvaisintas gyvybingaskiaušinis iš vištos gautà genetinæ infor-macijà, t.y. patelës ir patino genomus,perduoda bûsimai viðtai nepakitusià. To-dël kiauðinis negali bûti paveldimø muta-cijø ir genomo pakitimo prieþastimi ir ðal-tiniu. Tai reiðkia, kad paveldimø mutacijøir genomo pakitimo prieþastimi ir ðaltiniugali bûti tik višta (tiksliau viðta ir gaidys,patelë ir patinas) (2 pav. a). Ið kiauðiniovystantis viðtai, t.y. pasidalijus zigotai irtoliau dalijantis-dauginantis jos dukteri-nëms embriono làstelëms (ir diferencijuo-jantis – tampant skirtingomis), genomo-DNR kopijavimo klaidos yra galimos tikatskirose làstelëse. Nors tokios somati-nës mutacijos yra gana retos (vidutinið-kai viena ið deðimèiø ar ðimtø tûkstanèiøkopijø), ir dauguma organizmo làsteliø turitoká pat genomà, kaip ir kiauðinio. Taèiau

KiauðinisKas pirmesnis, o (gal) kas svarbesnis?

Doc. dr. Kazimieras KONSTANTINAVIÈIUS

ar viðta?

„višta“ „višta“„višta“

„kiaušinis“„kiaušinis“

1 pav. Gyvybës cikliðkai pasikartojantisnenutrûkstamumas

Taèiau biologiniu poþiûriu á ðá klausi-mà vis dëlto galima paþvelgti išsamiau,t.y. pabandyti aiðkintis, kuo skiriasi viðtair kiauðinis tame gyvybës cikle, kokie jøvaidmenø skirtumai ir, remiantis tais skir-tumais, pabandyti nustatyti jø eiliðkumà– kas svarbiau, taigi ir kas pirmiau tamecikle. Ðis klausimas susijæs ir su gyvybësplëtra, tad atsakymo á šá klausimà galreikëtø ieškoti aiškinantis kiaušinio irvištos vaidmená evoliucijoje: ar evoliuci-joje jø vaidmuo skiriasi, ar yra vienodas.Ir pagaliau svarbu, kada evoliucijos eigojeiðsiskyrë kiauðinis ir viðta. Ið esmës tai yrair klausimas, kas gi apskritai yra gyvybë.

Gyvybæ galima apibûdinti kaip nenu-trûkstamà procesà, besitæsiantá jau 3,5 mi-lijardo metø, ir mes esame tiesioginiai pa-


kuo ankstesnëje embrioninës raidos sta-dijoje ávyksta mutacija genome, tuo dau-giau tokiø mutavusiø làsteliø susiformuojaatitinkamame organe.

Bûsimosios „vištos“ kiauðinio geno-mas (zigota turi abiejø tëvø genomus,kiauðialàstes ir spermatozoidus) susida-ro taip pat dauginantis ir diferencijuojan-tis tam tikroms lytiniø organø làstelëmsembrioniniu, brendimo ir brandos laiko-tarpiais. Ðiuose organuose taip pat vyks-ta DNR kopijavimo klaidos ir atsiranda„somatinës“ mutacijos, taèiau jei kiauðia-làstë ar spermatozoidas iðsiplëtoja ið to-kios làstelës, atsiradusi mutacija perduo-dama kiauðiniui ir tampa paveldima.Šitaip kiauðinis ið viðtos ar gaidþio soma-tinës mutacijos gauna pakitusá – mutuo-tà genomà, kuris jau turi naujà genetinæinformacijà, kuri tampa paveldima. Taireiðkia, kad nauja gyvybës informacija ga-li atsirasti ir atsiranda viðtos-patelës ar gai-dþio-patino organizme, o ne kiauðinyje.

Kas atrenka mutacijas?Evoliucijos galimybæ lemia mutacijos,

taèiau didþiausia mutacijø dalis yra vadi-namosios „neutraliosios“ mutacijos, ku-rios nesukelia organizmo svarbaus paki-timo, taèiau jos lemia tos paèios rûðies(ar veislës) organizmø skirtingumus, pa-vyzdþiui, padedanèius atpaþinti individus(nuo šiø „neutraliøjø“ mutacijø priklausoir audiniø nesuderinamumas vykdant or-ganø persodinimà). Vis dëlto dël ne to-kios maþos dalies mutacijø ávyksta išsigi-mimai, kurie yra letalûs palikuonims, ir jietampa negyvybingi. Kita dalis mutacijøduoda neesminius organizmo pakitimus,vedanèius á naujø veisliø atsiradimà. To-kios mutacijos palyginti daþnos, nes tikper kelis ar keliolika tûkstantmeèiø jaugauta ðimtai vienos rûðies (ðunø, kaèiø,arkliø, galvijø, viðtø ir kt.) veisliø, daþnainet gana skirtingø. Ir tik nedidelë dalis vi-sø mutacijø yra evoliucinës mutacijos,duodanèios pokyèius, vedanèius á nau-jos rûðies atsiradimà.

Taèiau mutacijos yra tik genomo-DNRkopijavimø klaidos – pakitimai, o ar tie pa-kitimai virs gyvybës evoliucija, priklausodar nuo keliø labai svarbiø sàlygø. Pir-miausia ta mutacija neturi bûti mirtina (le-

talinë, 2 pav. c), t.y. ið tà mutacijà turinèiokiauðinio turi susidaryti organizmas, ku-ris galëtø misti ir turëti palikuoniø (2 pav.b). Taèiau tarp to mutanto palikuoniø taippat turi bûti tokiø pat mutantø ir, svarbiau-sia, jie turi atlaikyti nemutavusiø organiz-mø konkurencijà dël maisto ir palikuoniøiðlikimo.

Todël naujos rûðies atsiradimà daþ-niausiai nulemia mutacijos, kurios pade-da mutantams rasti naujà niðà savo eg-zistavimui. Tokios mutacijos gali padëtimutantams išmokti kitaip misti, nei min-ta nemutavusieji pirmtakai, arba išmoktigeriau maskuotis ir slëptis nuo prieðø ardar kitaip geriau prisitaikyti prie tos pa-èios ar kitos aplinkos. Išmokæ išgyventinaujoje ekologinëje aplinkoje, tokie mu-tantai tampa nebepriklausomi nuo savopirmtakø ir nebekonkuruoja su jais dëlmaisto (arba bent ta konkurencija labaisusilpnëja), o tai padeda tokiems mu-tantams sparèiau daugintis. Atsiskyrimànuo savo pirmtakø ir naujos rûðies for-mavimà tokie mutantai patobulina nau-jomis mutacijomis, kurios padeda darveiksmingiau panaudoti naujos nišos re-sursus. Ši natûralioji atranka yra bûtinaevoliucijos sàlyga.

Tà mutacijos naudingumà patikrinair natûraliàja atranka átvirtina mutanto pa-likuoniø viðtos-patelës ir gaidþiai-patinai,susirasdami aplinkoje esanèio jiems tin-kamo maisto ir partneriø bei sukurdamiapvaisintas zigotas – làsteles, kurios tu-ri abiejø tëvø pakitusià genetinæ informa-cijà ir ið kuriø iðauga gyvybingi palikuo-nys – mutantai. Taip evoliucijos galimy-bæ – atsitiktines mutacijas ir natûraliàjàatrankà, iðlikimà aplinkoje ágyvendina„vištos“-patelës (ir iš dalies „gaidþiai“-pa-tinai), o kiaušiniai yra tik „bibliotekos-saugyklos“, kuriose saugoma genetinëinformacija palikuonims. Tad evoliucijàkuria „vištos“-patelës ir „gaidþiai“-pati-nai, o ne kiaušinis. Taigi minëtàjá kalam-bûrà galima pakeistá á tikslesná: „kiaušinistëra galimybë viðtai iðperëti naujà viðtà“arba „višta sukuria kiaušinius naujoms,kartais kitokioms, vištoms gauti“.

Kada atsiskyrë kiauðinis ir viðta„Vištos – kiaušinio“ problemoje yra dar

vienas klausimas: kada evoliucijos eigojeiðsiskyrë kiauðinis ir viðta. Deja, iðkasamøgeologiniø duomenø apie tai nëra ir èiagalima tik trumpai aptarti galimà ðios sta-dijos eigà remiantis dabartine gyvybe.

Vienalàsèio organizmo funkcijø skai-èius yra minimalus, bet bûtinas jo gyvybeiir dauginimuisi egzistuoti. Senoji motininëlàstelë, gaudama ið aplinkos maisto me-dþiagø, pagal turimà genetinæ informacijàpagamina-susintetina visus baltymus, sujais pasigamina ir kitas maþas makromo-lekules, reikalingas naujoms „dukteri-nëms“ làstelëms, nukopijuoja ir genetinæinformacijà, DNR molekulæ (-les). Visos tosmedþiagos, vienodai pasidalija á naujas„dukterines“ làsteles, daþniausiai á dvi. Tai-gi vienalàsèiams organizmams, tiek ðiuo-laikiniams, tiek ir pirmykðèiams-ankstyvie-siems negalima išskirti „kiaušinio irvištos“, nes ir kiauðialàstë, ir organizmasyra viena ir ta pati motininë làstelë ir nauji„dukteriniai“ organizmai atsiranda dalijan-tis senajai motininei làstelei. Taigi viena-làsèiams organizmams klausimas, kaspirmesnis, kiauðinis ar viðta, neturi pras-mës, nes jie yra abu kartu.

Todël viðta ir kiauðinis galëjo atsiskirtitik formuojantis daugialàsèiams organiz-mams. Deja, apie daugialàsèiø organiz-mø atsiradimà beveik nieko konkretausneþinoma, net ir pirmøjø daugialàsèiø or-ganizmø evoliucijos grandinëje aiðkiøpëdsakø pasirodymo nëra. Galima tikbandyti ásivaizduoti, kaip vyko daugialàs-èiø organizmø susidarymas.

Daugialàsèiai organizmai kilo ið vie-nalàsèiø jau atsiradus didesnëms ir su-dëtingesnëms uþ bakterijas làstelëms –pirmykðtëms eukariotinëms làstelëms,dumbliams ir kitokioms turinèioms bran-duolá làstelëms. Galima ásivaizduoti, kaddaugialàsèiø organizmø uþuomazga bu-vo silpnai sukibusiø vienodø làsteliøsambûris. Tokiame sambûryje, bent išpradþiø, visos làstelës dalydavosi. Labaipagausëjus sambûrio làstelëms, tassambûris subyrëdavo á du ar daugiaunaujø sambûriø. Þinoma, pradinëje dau-gialàsèiø organizmø plëtros stadijoje, kaiorganizmas buvo tik didesnio ar maþes-nio làsteliø skaièiaus sankaupa, be di-desnës kooperacijos ir aiðkesnio funk-cijø pasiskirstymo, làstelës dar nebuvoaiðkiai ir ryðkiai specializuotos. Taèiau,susidarant sambûriams, pradëjo skirtislàstelës, esanèios sambûrio iðorëje, nuolàsteliø, esanèiø sambûrio viduje, nes josbuvo skirtingoje aplinkoje–apsuptyje.Greièiausiai tada pradëjo skirtis vidiniøir iðoriniø làsteliø dauginimosi greitis, ku-ris pagaliau privedë prie susidarymospecializuotø làsteliø, kurios galëjo bûtinaujø sambûriø – daugialàsèiø organiz-mø uþuomazga.

2 pav. Mutacijosatsiradimas ið „viðtos“(tëvø) ir jos natûraliatranka:a – pirminë rûðis;b – mutacija, kuripradeda naujàiðliekanèià rûðá;c – mutacija, kuri nëragyvybinga

a

b

c


Galëjo bûti ir kitas daugialàsèiøorganizmø susidarymo kelias, kailàsteliø sambûris formavosi ið skir-tingø làsteliø. Juk per ilgà vienlàste-linës evoliucijos fazæ susidariusioslàstelës negalëjo bûti vienodos. Josskyrësi ne tik iš aplinkos pasisavi-namomis maisto medþiagomis ir ðiømedþiagø apykaita, bet ir vidine san-dara bei pavirðiumi – pavirðinemembrana. Tada tarp skirtingø pa-vieniø làsteliø galëjo atsirasti koope-racija–simbiozë, kai vienokios làste-lës ið aplinkos sugerdavo maistomedþiagas ir gamindavo medþia-gas, kurios praversdavo ir kitokiomslàstelëms. Vëliau kaþkuriuo metuskirtingos làstelës ágijo sugebëjimàsulipti, ir taip susidarë daugialàsèiøorganizmø uþuomazgos.

Nepriklausomai nuo to, kokiaiskeliais formavosi daugialàsèiai orga-nizmai, bet juose làstelës jau turëjospecializuotis ávairioms funkcijomsvykdyti. Ir tik tada, kai dalijantis spe-cializuotai làstelei susidarydavo dvitokios pat specializuotos dukterinëslàstelës, jau galëjo formuotis ir atsi-skirti organø làstelës. Taigi kiauðinio-kiauðialàstës atsiskyrimas nuo við-tos-organizmo ávyko tada, kai for-muojantis daugialàsèiams organiz-mams ið specifines funkcijas vyk-danèiø organø làsteliø iðsiskyrë lyti-nës làstelës, kurios turëjo bûti nau-jo (–jø) daugialàsèio organizmouþuomazga.

Kaip matyti, gyvybës cikle„kiaušinis – višta“ apibrëþti, kas pir-mesnis, nëra prasminga ir vietojklausimo „kas pirmesnis, kiaušinisar višta“ reiktø klausti „kas svarbes-nis, višta ar kiaušinis“. Ir tinkamiau-sias atsakymas bûtø toks: „višta“(patelë) ir „gaidys“ (patinas), o ne„kiaušinis“ yra pagrindinë grandisgyvenimo cikle, nes joje ávyksta at-sitiktinës mutacijos ir „višta“ atren-ka mutacijas, tinkamas iðgyventiesamoje gamtinëje aplinkoje. Taipatsitiktiniø mutacijø ir natûraliosiosatrankos dëka susikûrë esamø or-ganizmø, tarp jø daugialàsèiø orga-nizmø, gyvybës informacija ir atsi-rado ðiuolaikinë gyvybë. Jos ávairo-vë, tobulumas, gebëjimas iðgyventiávairiausiomis sàlygomis, daþnaiekstremaliomis, kelia nuostabà irdaþnam sunkiai ásivaizduojama, kadtai yra atsitiktinumø seka, o ne tiks-lingas – teleologinis kûrinys.

„Le prince navigateur“Monako princas Albertas I (Albert Ho-

nore Grimaldi) gimë 1848 m. Monako ku-nigaikštystëje. Bûdamas 17 metø, pra-dëjo karo tarnybà Ispanijos karališkosio-se karinëse jûrø pajëgose, dalyvavo Prû-sijos–Prancûzijos kare. Uþ nuopelnuskaryboje jam áteiktas „Garbës legionokryþius“.

Monako Egidijus BACEVIÈIUS

Pasaulinio jûros mokslo istorijoje yra nemaþai þmoniø, kuriesavo gyvenimà, talentus ir turtus paskyrë jûros gelmëms paþin-ti. Vienas jø yra Monako kunigaikðtystës princas Albertas I. Dëlmarinistiniø pomëgiø, jûreiviðko gyvenimo bûdo ir jûrø tyrimo

mokslo mecenavimo Europos jûrø tyrimø istorijojejis þinomas kaip „princas jûreivis“.

ástengë – kaip ir anksèiau, statydinosi lai-vus, plaukiojo po jûras eikvodamas mili-jonines lëðas tyrimø árangai ir kelioniø ið-laidoms. Ilgesniø kelioniø metu ðalá val-dë per radijà, o tikràsias rûmø ir šaliestvarkymo pareigas pavedë þmonai ir vals-tybës patarëjams. Hercogienë Alice ilga-laikës vienatvës neatlaikë ir palûþo. 1902m. geguþës 20 d. bevaikë ðeima buvo pa-skelbta iširusia. Didelë aistra kelionëmsjûromis ir okeanografijos naujovëms Mo-nako princà suartino su Vokietijos kaize-riu Vilhelmu II (1888–1918), kuris buvo IIReicho jûrø laivyno globëjas.

Monako princas Albertas I

Muziejaus parko paminklas jo ákûrëjuijûrø keliautojui princui Albertui I

Princas Albertas I buvo labai veiklusir, kaip sakoma, plaèios jûreiviðkos dva-sios. Neatsitiktinai aukštuosiuose visuo-menës sluoksniuose jis buvo pramintasprincu jûreiviu (le prince navigateur). 1869m. atlikæs karinæ tarnybà, vedë Mari Vik-torijà Hamilton ir susilaukë sûnaus prin-co Luiso II (1870–1949). Santuoka tarpskirtingø polinkiø asmenybiø nebuvo sëk-minga. Teigiama, kad princas šeimos lai-mæ ir didþiulius turtus išmainæs á jûros to-lius, pavojingus nuotykius. 1870 m. san-tuoka iširusi. Slogius sëslaus ðeimyniniogyvenimo prisiminimus princas sunaiki-no su dar didesne aistra patraukæs á jû-ras. 1886 m. po tëvo mirties jis tapo visa-teisiu Monako kunigaikðtystës valdovu irturtø paveldëtoju. Po trejø metø (1889 m.)jis susituokë su turtinga amerikiete naðlehercogiene Alice Heine Richelieu. Betankstesnio gyvenimo bûdo pakeisti ne-


princo Alberto Ipomëgis

Prie okeanografijos iðtakøBûdamas 22 metø princas Albertas I

pradëjo savarankiškai studijuoti okeanog-rafijos mokslø pagrindus. Domëjosi kari-ne laivyba, giliavandeniais vandenynø ty-rimais, sudarë ne vienà Atlanto vakariniokranto þemëlapá, pritaikë tolimojo plaukio-jimo naujoviø ir kt. Siekdamas šaliai gero-vës, jis á Monako kunigaikðtystæ iš viso pa-saulio pritraukë pinigingus verslininkus,skatino kurtis ûkines ir vertybiniø popieriø

bendroves, sudaryti sàlygas turizmo ir pra-mogø verslo plëtrai. 1911 m. pradëtosrengti Monte Karlo automobiliø lenktynës,atsirado garsusis kazino. Didelës pajamosleido surengti 1886–1915 m. tolimas jûri-nes keliones. Šiam tikslui pasistatydinonaujausiø tyrimø laivø. 1891 m. buvo pa-statytas galeonas „La Princesse Alice I“(600 t talpos), 1898 m. – „La Princesse II“ir 1911 m. – L‘Hirondelle“ (1400 t talpos).Ekspedicijø metu buvo sudarytas Atlantovandenyno dugno batimetrinis (gyliø) þe-mëlapis. Kartu su princu plaukë Sorbonosuniversiteto biologai, fizikai ir geologai, da-lyvavo hidrologai bei kitø mokslo ðakø at-stovai. 1906 m. ávyko pirmoji Monako eks-pedicija á Ðiaurës aðigalá, aplankytas Sval-bardo archipelagas, Ðpicbergeno poliari-ninkø sostinë Norvegijoje – Longyearbye-nas. Kelionës á šiauræ metu darytomis le-dynø ir vietoviø nuotraukomis šiandiennaudojamasi, kai reikia tiksliai aprašyti,kaip sparèiai tirpsta ledynø masyvai ir kaippakito ledjûrio gyvoji ir negyvoji gamta.Princo pastangomis 1919 m. Madrideásteigta mokslinë komisija Vidurþemio jû-rai tirti (The Mediterranaen Science Com-mission). Ji veikia iki šiol ir vienija ðià eko-loginiø negandø þalojamà jûrà tirianèiømokslininkø bendruomenæ.

Princas Albertas I 1903 m. Paryþiujeásteigë Þmogaus kilmës tyrimø institutà(Institute for Human Paleontology). Bû-damas pacifistas jis sudarë sàlygas Mo-nake ásteigti Taikos institutà (Internatio-nal institute for Peace) ir Antrojo pasau-linio karo metu maþiausioje Europosvalstybëje vyko pasaulinës svarbos taik-dariškos derybos. Valstybë pagal išga-les rëmë ir globojo kalinius bei suþeis-tuosius. Uþ nuopelnus mokslui princuiAlbertui I buvo suteiktas Sorbonos uni-versiteto garbës daktaro vardas (Hono-ris Causa), 1909 m. Londone jis išrink-

tas Britø mokslø akademijos (British Aca-demy of Science) nariu. 1920 m. Ameri-kos mokslø akademija (American Aca-demy of science) uþ nuopelnus moksluijam áteikë aukso medalá. Visà gyvenimàprincas plaèiai susiraðinëjo ir, be kitø ver-tingø rinkiniø, sukaupë didelá paðto þen-klø rinkiná. Vëliau já papildë ir tinkamaisutvarkë sûnus Luisas II. 1950 m. Alber-to I vaikaitis Reinjë III atidarë Monako ku-nigaikðtytës pašto þenklø muziejø.

Monako okeanografijos muziejus irakvariumas

Princas Albertas I okeanografijosmokslui padovanojo graþiausià pasauly-je jûros gelmiø tyrimø Okeanografijos mu-ziejø-akvariumà (Musée Océanographi-que et Aquarium). Áspûdingas statinyspradëtas statyti 1886 m. parke ant sta-taus 84,5 m skardþio. Jam prireikë 100000 smiltainio blokø. Muziejaus prieká ávai-riomis skulptûromis išpuoðë garsiausiPrancûzijos skulptoriai. Nuo statinio vaiz-das atsiveria tiesiai á Vidurþemio jûrà. Mu-ziejaus rinkiniø pradþià sudarë kelioniø pojûras mokslinë ir laivybos áranga. Jamesupaþindinama su Vidurþemio jûros fau-na, flora, laivybos ir navigacijos bei po-vandeniniø tyrimø praeitimi. Veikia nuo-latinë nuotraukø ir eksponatø paroda,skirta Alberto I ekspedicijoms. Monakoakvariumas atidarytas 1931 metais. Da-bar jame yra 4000 rûðiø jûros augalø ir

gyvûnø. 1957–1988 m. muziejui vadova-vo jûros tyrinëtojas Þakas Ivas Kusto (Jac-ques Yves Cousteau, 1910–1997). Šiuolaikotarpiu muziejuje prasidëjo naujas jû-ros paþinimo ir þiniø sklaidos tarpsnis.

1906 m. Albertas I Paryþiuje, Sorbo-nos universitete, pastatë ne maþiau áspû-

dingo fasado Okeanografijos institutà.Vëliau jo prieþiûrà perëmë Prancûzijosmokslø akademija. Ástaigos pirmininkasyra Monako princas, dël to tai abiejø ða-liø nuosavybë.

Puoselëja Monako princo atminimàAlbertas I mirë 1922 m. ir buvo palaido-

tas šeimos kapavietëje Monako kunigaikð-tystës katedroje. Muziejaus parke netoliprinco vilos 2002 m. buvo pastatytas pa-minklas „Le prince navigateur“. Ketvirtoskartos Monako princo Alberto I palikuonis,vaikaitis princas Albertas II 2005–2006 m.pakartojo prosenelio þygá á šiaurës vande-nis. 2006 m. balandþio 10–19 d. jis lëktuvupasiekë Ðiaurës aðigalá. Albertas II ásteigëfondà „Ðiaurës gamtai tirti ir saugoti“. Mo-nako okeanografijos muziejui ketinama su-teikti princo Alberto I vardà.

Puoðnusis Okeanografijosmuziejus ir akvariumasMonake veikia iki ðiol

Áspûdingi muziejaus eksponatai


XX a. evoliucionistai, apibendrinæ Dar-vino idëjas ir genetikos bei molekulinësbiologijos laimëjimus, daro iðvadà: evo-liucija vyksta trijuose lygmenyse – keièiantgenø molekulinæ struktûrà, kintant genøávairovei populiacijoje ir vykstant tinka-miausiø poþymiø atrankai nuolatinëje in-dividø kovoje dël bûvio. Toks apibendrin-tas evoliucijos aiðkinimas, pavadintas mo-derniàja sinteze, yra iðdëstytas garsiameMayro veikale „Sistematika ir rûðiø kilmëzoologo poþiûriu“. Taigi pirminë Darvinosukurta evoliucijos teorija, išplëtota ir pa-kelta á naujà lygmená, ásitvirtino gamta-mokslio istorijoje.

Evoliucijos teorija ir ekologijaDarvinas ekologijos termino nevarto-

jo. Pirmasis ðià sàvokà áprasmino talen-tingas evoliucijos idëjø tæsëjas vokieèiøbiologas Ernstas Hekelis. Graikiðkai oikosreiðkia namas. Paþodþiui ekologija reikð-tø mokslà apie namus, kuriuose gyvenagyvûnai. Tai primityvus ekologijos suprati-mas. Dabartinës ekologijos ðviesoje betkuris gyvojo pasaulio reiðkinys nëra vyks-mas pats savyje arba pats sau. Gamtojenëra abstraktaus organizmo, nëra abstrak-taus poþymio ar geno, todël nëra ir abst-rakèios evoliucijos abstrakèioje aplinkoje.Kiekvienà organizmà su negyvàja ir gyvà-ja aplinka sieja aibë sudëtingø tarpusavioryðiø. Ekologinis màstymas dvelkia kiek-viename Darvino veikalø skyriuje. Pa-vyzdþiui, koevoliucija paþodþiui – evoliu-cija kartu. Koevoliucija tai reiðkinys, kai dviviena nuo kitos priklausanèios, kartais la-bai tolimos rûðys dël sudëtingø tarpusa-vio ekologiniø santykiø ágyja abipusiškainaudingø poþymiø, kurie ásitvirtina ir evo-liucijos eigoje plëtojasi lygiagreèiai abie-jose populiacijose. Klasikinis paties Dar-vino iðtirtas pavyzdys yra orchidëjiniai au-galai ir juos lankantys vabzdþiai. Per mili-jonus atrankos metø iðliko tos orchidëjø

rûðys, kuriø þiedas sudarytas taip, kad nek-taro siekiantys vabzdþiai ant savo kûno su-rinktø kuo daugiau þiedadulkiø, perneðtøjas ant kito þiedo ir padëtø já apvaisinti. Sa-vo ruoþtu, orchidëjø kitimas veikë vabz-dþius – iðliko tie nektarà renkantys vabz-dþiai, kuriø kûno forma ir burnos aparatasleido geriau pasiekti nektarà. Taigi lygiagretievoliucija atrinko tas orchidëjø ir vabzdþiørûðis, kurios dël savo morfologinio sanda-ros suderinimo turëjo privalumø. Galima pa-teikti grybø ir dumbliø, augalø ir bakterijø,gyvûnø ir jø parazitø bei daugybæ kitø eko-loginës koevoliucijos pavyzdþiø.

Evoliucijos teorija ir darvinizmasGyvojo pasaulio atsiradimo ir jo raidos

interpretacija Darvino mokslo šviesojedaþnai vadinama darvinizmu. E.Mayrasteigia esant apie 10 ávairiø darvinizmo at-mainø, kurios daþnai skirtingai suvokia, okartais net prieðtaringai aiðkina tuos pa-èius gyvosios gamtos reiðkinius. Be abe-jo, kai kurios Darvino genialios áþvalgos bu-vo neiðvengiamai hipotetinës, nes tuome-tis mokslas nei patvirtinti, nei paneigti jønegalëjo. Ir dabar kai kurie esminiai evo-liucijos ávykiai nëra iki galo suvokiami. Iðtikrøjø, dar pats Darvinas, kelionës „Byg-liu“ metu tyrinëdamas Ramiojo vandeny-no Galapagø salø kikiliø rûðiø ávairovæ, pa-stebëjo jø didelá panaðumà su Ekvadorokikiliais, kurie, jo nuomone, nuo savo pro-tëviø, kadaise atskridusiø ið Ekvadoro, dëldivergencijos ir geografinës izoliacijos la-bai nutolo ir iðsirutuliojo kaip atskiros rû-ðys, kuriø niekur kitur pasaulyje nëra. Taiklasiðkas rûðies plëtotës proceso, vadina-mo mikroevoliucija, árodymas. Taèiaustambiø gyvûnijos sistematiniø grupiø at-siradimo procesà, vadinamà makroevoliu-

cija, paaiðkinti remiantis tik divergencija beigeografine izoliacija nëra taip paprasta. Átokius fundamentalius klausimus: kokiubûdu þuvys iðkopë á sausumà ir virto amfi-bijomis, kodël ir kaip ropliai pradëjo skrai-dyti ir virto paukðèiais arba kaip evoliuci-jos keliu þmogaus protëviø smegenyse at-sirado sàmonë, iki ðiol moksliðkai pagrás-to, iðsamaus atsakymo nëra. Kai kurie dar-vinistai tuos evoliucijos proceso tarpeklius,nesukdami sau galvos, perðoka vienu ðuo-liu, taèiau mokslu grindþiamos evoliucijosteorijos ðalininkai tokios prabangos sauleisti negali. Kita vertus, darvinizmà kaipmokslinæ kryptá sukompromitavo darvinis-tais pasivadinæ sovietø mokslo veikëjai, ku-rie, vadovaujami politiðkai orientuotomoksliniø tyrimø falsifikatoriaus agronomoLysenkos ir padedami valdþios, ið dauge-lio Sàjungos universitetø iðgujo sàþiningaidirbanèius genetikus, tarp jø ir þymiusmokslininkus.

Evoliucijos teorija ir kreacionizmasSupaprastintà kreacionizmo esmæ at-

skleidþia ðvedø mokslininko Karolio Linë-jaus prieð kelis ðimtmeèius pasakyta gar-si frazë: „Rûðiø yra tiek, kiek jø sutvërë Die-vas“ (lot. creatio – sutverti). Nuo Linëjauslaikø kreacionistinës paþiûros þenkliai ki-to, taèiau katalikiðkos kreacionistinës filo-sofijos kûrëjai ir Baþnyèios hierarchai gy-vojo pasaulio evoliucijos ilgai nepripaþino,kol praëjusio amþiaus antrojoje pusëje pa-sirodë prancûzø mokslininko Tejar de Ðar-deno veikalai. Ðardenas, jëzuitø ordino na-rys, Sorbonos universiteto absolventas,gamtos mokslø daktaras, Prancûzijosmokslø akademijos narys, darbavosi ge-ologijos, paleontologijos, gyvûnø evoliu-cijos mokslø srityse, tyrinëjo naujus pite-kantropo ir sinantropo radinius. Esminessavo mokslines paþiûras gyvosios gam-tos raidos klausimu iðdëstë pagrindiniuo-se veikaluose „Þmogaus fenomenas“,„Þmogaus atsiradimas“, „Þmogaus vietagamtoje“. Pagal Ðardenà negyvojo ir gy-vojo pasaulio raida esàs vientisas proce-sas, kuriame materija ir Dievas veikia kaipdvi to paties vyksmo neatskiriamos jëgos.

Vilniaus istoriniame centre esantis Ber-nardinø sodas mena senàjà Lietuvos vals-tybës epochà. Jo sutvarkymo klausimasnagrinëjamas landðafto architektø. Todëlnenuostabu, kad architektë Elena Brun-dzaitë-Baltrus pasiûlë redakcijai jos su-rinktà objektyvià istorinæ medþiagà apie

Bernardinø sodà, dabar vadinamà Serei-kiðkiø parku.

Taèiau reikia atkreipti skaitytojø dëme-sá, kad ði Vilniaus miesto vietovë iðgarsi-no Vilniø toli uþ jo ribø. Ið èia Rytø Euro-pos jauniausiojo geologinio periodo stra-

tigrafinëje skalëje atsirado padalinio – Vil-niaus preglacialo sluoksniai. Mat XX a.pradþioje pragræþus græþinius, norint ap-rûpinti besipleèiantá miestà vandeniu, Vil-niaus geologai surado pirmøjø to laiko-tarpio apledëjimo pëdsakø, skandinavið-kø uolienø rieduliø ir gargþdo konglome-ratø bei bazaliná horizontà. Taip Vilniauspreglacialas plaèiai paplito geologinëje li-teratûroje Europoje.

Sereikiðkiø parkas istoriðkai svarbusèia buvusiu vienu pirmøjø Vilniaus uni-versiteto Botanikos sodu. Taèiau jis svar-

Darvino mintiesðviesa

Atkelta ið 3 p.

Skaitytojai raðo

Bernardinø sodas – istorinisþeldynas,,Mokslas ir gyvenimas” Nr. 2


Kanalas, jungiantis Elblongà – mies-tà vakarinëje Aistmariø pakrantëje su be-veik uþ ðimto kilometrø á sausumos pu-sæ esanèiu Ostrudos miestu ir dar uþpusðimèio kilometrø – Ilava, yra áspûdin-gas hidrografijos paminklas ir technineprasme ádomiausias laivininkystës keliasne tik Lenkijoje, bet ir Europoje, nes ja-me ligi ðiol puikiai veikia, ko gero, vie-nintelë pasaulyje techninë kanalø áran-ga – keltuvai, taip pat ðliuzai, uþtvankos,saugos vartai ir kiti XIX a. technikos ste-buklai, stebinantys ir XXI a. þmones.

Keliavo prûsai, keliauja ir XXI a.turistai

Daugybë ðio regiono eþerø ir juosjungianèiø upiø nuo senø laikø buvonaudojami transporto reikalams. Svar-biausia transporto arterija èia buvoupë Drvenca, jungianti Ostrudà su Vys-la, kartu ir su Baltija. Yra þiniø, kad ðiuovandens keliu naudojosi prûsai jau IXamþiuje.

Viduramþiais, ðias þemes uþëmuskryþiuoèiams, upës reikðmë dar labiauiðaugo. Tai liudija ðios upës pakrantë-se iðaugusios kryþiuoèiø pilys. Istoriniaiðaltiniai mini èia vykdytus intensyviusupës gilinimo ir reguliavimo darbus.

XVI a. ypaè iðaugo medienos paklau-sa. Turtingos ir vertingos ðios þaliavos at-sargos glûdëjo Ostrudos apylinkëse. Mið-kai sudomino veiklius ir galvotus Gdans-ko pirklius. Tuomet ir kilo pirmosios idë-jos kasti kanalus ir jungti eþerus.

XVIII a. buvo pradëti kurti planai, kaipsujungti ðá regionà su Torune, Gdanskuir Elblongu. Valdþios sudaryta komisija1798 m. susirinko Ostrudoje ir keliavopo jos apylinkes, vertindama projektoágyvendinimo galimybes. Buvo pareng-

Laivai ne tik plaukiaAnatolijus LAPINSKAS

kanalais, bet ir ropðèiasiá kalnàta nemaþai upës reguliavimo ir aplinki-niø vietø melioravimo planø.

1818 m. medienos ir kitø prekiøtransportavimas vandens keliu taip ið-augo, kad net ásisteigë atkira bendro-vë, besirûpinanti ðio vandens tako eks-ploatacija ir prieþiûra. Ði bendrovë ta-po daugelio prieplaukø savininke.

Laivyba ðia upe tapo iðties intensyvi.Vis dëlto kelias sukosi aplinkine trasa irbuvo gana tolimas. Pradëta þiûrëti nuoOstrudos tiesiai á Elblongà, tokia trasabûtø trumpesnë beveik penkis kartus. Ðimintis jaudino daugelio þmoniø protus.

1825 m. gimë realus projektas, ku-riuo olandø kilmës inþinierius J.Ðtenkëið esmës numatë pakeisti esamà van-dens kelià. Taèiau jis nepatiko vietos pir-kliams, kurie turëjo nemaþø pajamø išjau eksploatuojamos trasos.

Ið pradþiø J.Ðtenkë mëgino skirtin-go vandens lygio tarp pradiniø eþerøproblemà spræsti ðliuzais, taèiau pasi-rodë, kad tai neámanoma: 9,6 km ruo-þe vandens lygis skyrësi net 104 met-rus. Kelerius metus J.Ðtenkë intensy-viai dirbo, kol surado sprendimà. Tàskirtumà jis nutarë áveikti laivø keltuvais.Taèiau tuo jo vargai nesibaigë.

Nors tai buvo visiškai realus projek-tas, deja, paramos jam ágyvendinti nie-kas nesiûlë. Prûsijos valdþia já net pava-dino maniako iðmone. Taèiau inþinie-riaus uþsispyrimas padëjo áveikti, atro-do, neáveikiamas kliûtis. Jis gavo audien-cijà pas Prûsijos karaliø ir já átikino pro-jekto gyvybingumu. Beje, karaliø átikinone techniniai argumentai, bet tai, kad pa-saulyje niekur nëra tokio statinio.

Projektà pradëta realizuoti 1848 me-tais. Pirmiausia keliais metrais buvo

bus ir tuo, kad èia ásikûrë seniausioji Vil-niaus poþeminio vandens vandenvietë.Dabar jos pastate apie Vilniaus vanden-tiekio istorijà árengta vertinga muziejinëekspozicija.

Architektës Elenos Brundzaitës-Bal-trus keliamos mintys nusipelno plates-nio dëmesio. Vilniaus atmintá, jo gamtàreikia ne tik saugoti, bet ir puoselëti, tvar-kyti bei turtinti.

Prof. habil. dr. Algirdas GAIGALASLietuvos gamtos draugijos prezidentas

Dievas kaip pagrindinë varomoji jëga evo-liucionuoja kartu su pasauliu. Autorius ski-ria tris pasaulio raidos pakopas: prieðgy-vybiná – negyvàjá pasaulá, gyvàjá pasaulá –biosferà ir màstanèià materijà – noosferà.Gyvybës atsiradimà Ðardenas aiðkina kaipypatingà materijos struktûrizacijos proce-sà, ilgainiui lemiantá makromolekuliø susi-darymà. Ávairios makromolekulës susi-jungdamos tampa gyvybës pradmeniu –làstele. Tolesnæ gyvojo pasaulio raidà nuolàstelës iki þmogaus Ðardenas traktuojakaip evoliucijà, kartais vartodamas tas pa-èias ar panaðias sàvokas, kaip ir ðiuolaiki-në evoliucijos teorija, pvz., „kova dël bû-vio“, „besaikis gyvybës veisimasis“, „gy-vosios masës ðakojimasis“ (divergencija)ir kt., taèiau evoliucijos varomàsias jëgasir jø veikimo mechanizmà daþnai aiðkinagana abstrakèiai ir miglotai, vengdamastikslesnës mokslinës argumentacijos. Pa-gal Ðardenà evoliucija turi kryptá, o toskrypties matas yra nervø sistemos iðsiplë-tojimo laipsnis. Evoliucijos virðûnë – sà-monë. Sàmonës atsiradimas esàs ðuolið-kas, nematerialus, transcendentinis vir-smas. Sàmonë – tai dar ne evoliucijos pa-baiga. Kita pakopa – noosfera.

Šiuolaikinë evoliucijos teorija, ákvëptajos pradininko Èarlzo Darvino, siekdamapaaiðkinti gyvojo pasaulio atsiradimà beijo plëtotæ, remiasi ir apsiriboja þinomaisgamtos dësniais, veikianèiais molekuliøsàveikos, genø funkcionavimo bei orga-nizmø kovos dël bûvio lygmenyse, iš prin-cipo vengia postuluoti ir neáþvelgia jokiøantgamtiniø jëgø, dalyvaujanèiø ðiuoseprocesuose. Èia glûdi esminis evoliuci-jos teorijos ir kreacionizmo skirtumas.

Akivaizdu, Darvinas nebuvo kreacio-nistas. Taèiau ið to negalima daryti išva-dos, kad jis buvo ateistas. Èia verta pri-minti, kad jo þmona Ema buvo tikinti, opats Darvinas palaidotas svarbiausiojeanglikonø baþnyèios ðventovëje, Vest-minsterio abatijoje.

Darvino veikalai ir jo biografija neabe-jotinai liudija ji buvus Europos mokslo irkultûros ypatingu genijumi, kurio aiðkausproto ir gilios minties ðviesa dar ilgai lydësþmonijà jos sudëtingos evoliucijos kelyje.


paþemintas vandens lygio skirtumas iki99,5 metro, iðkasti perkasai tarp eþerø,pastatyti keltuvai. Penki mediniai ðliuzailygio skirtumà sumaþino 14 metrø. Likæsaukðtis buvo áveiktas keturiais keltuvais,aprûpintais originaliais laivø këlikliais – ve-þamàja platforma, á kurià laivas áplaukia irpo to bëgiais vaþiuoja aukðtyn ar þemyn.Gerokai vëliau vietoje ðliuzø buvo pasta-tytas ir penktasis keltuvas. Pirminiai dar-bai buvo uþbaigti jau 1852 m., taèiau pir-mieji laivai á Ilavà pradëjo plaukti 1860 m.,á Ostrudà – 1876 metais.

Antrojo pasaulinio karo metais kana-las buvo visiðkai nuniokotas. Taèiau jau1946 m. juo pradëta transportuoti medie-nà. Po metø juo pradëjo plaukioti ir turis-tiniai laivai.

KeltuvaiBeveik ðimto metrø aukðèio skirtumà

laivai áveikia palyginti trumpame kelio ruo-þe. Kiekvienas èia árengtas keltuvas pa-kelia arba nuleidþia laivà á aukðèiau arbaþemiau iðkastà perkasà. Kaip veikia ta netik XIX, bet ir XXI a. ádomybë?

Perkasas baigiasi išbetonuotu loviu,kuriame matyti dvi poros bëgiø, kylanèiøarba besileidþianèiø á aukðtesnæ ar þemes-næ kanalo pakopà. Laivas atplaukia á aukð-tutinæ ar þemutinæ keltuvo prieplaukà, ku-rioje pritvirtinamas prie dviejø ið vandenskyðanèiø tvoreliø. Davus signalà, prade-da suktis didysis keltuvo ratas ir pradeda-mas tempti lynas tarp bëgiø, pradeda ju-dëti tos tvorelës, o kartu su jomis ir laivas.

Netrukus iš vandens iðnyra platforma,kuri yra ne kas kita, kaip aðtuoniø ratø va-gonas, á kurá áplaukæs tarp ðoniniø tvoreliøstovi laivas. Visiðkai iðniræs ið vandens ta-me vagone laivas kyla arba leidþiasi á aukð-tesná ar þemesná perkasà. Pusiaukelyje va-gonas prasilenkia su prieðinga kryptimi ju-danèia platforma. Taigi vienu reisu pake-liami ir nuleidþiami du laivai.

Abu vagonai – platformos yra pririðtiprie tvirto þiedinës formos plieninio lyno,kuris maðinø skyriuje sukasi ant didþiojobûgno. Pasiekæs kità perkasà, vagonaspanyra á toká gylá, kad laivas gali savaran-kiðkai ið jo iðplaukti. Kiekvienas vagonas– platforma kursuoja abiem kryptimis taispaèiais bëgiais.

Bûgno sukimo maðinos varomoji jë-ga yra vanduo, specialiu vamzdþiu atves-tas á baseinà, ið kur, atvërus sklendæ, kren-ta á didelá 8 m skersmens vandens ratà.Vienu metu vandeniui uþpildþius tris vie-nos tonos kubatûros kauðus, ratas pra-deda suktis, kartu pradeda veikti ir laivotraukimo mechanizmas. Ið vandens ratoiðbëgantis vanduo darbiniu kanalu nubë-ga á apatiná perkasà. Praktiðkai to vandenssunaudojama nedaug, jo visiðkai uþten-ka keltuvo mechanizmui.

Áspûdingi yra keltuvø techniniai duo-menys. Vieno keltuvo bëgiø kelias sau-suma, t.y. á kalnà arba nuo jo, yra nuo350 iki 550 metrø. Aukðèio skirtumas tarpapatinës ir virðutinës kanalo atkarpos yranuo 13 iki 24,5 metro. Ið viso per penkispakëlimus laivas sausuma nuvaþiuoja2,3 kilometro ir pakyla arba nusileidþia99,5 metro.

ÐliuzaiOstrudos–Elblongo kanalø sistemoje

yra keturi ðliuzai. Jie yra gana áprastas sta-tinys, todël, suprantama, po ðimtmetriniøkeltuvø yra maþiau áspûdingi. Visi keturi ðliu-zai iðlygina septyniø metrø aukðèio skirtu-mà. Kiekvieno jø kameros ilgis – apie 35m, plotis – 3,5 m, gylis – 1,7 metro. Van-dens kiekis, reikalingas laivybai ðliuzuose,yra nuo 17 iki 38 tûkst. kub. m per parà.

Kelionës ádomybësOstruda yra ketvirtas pagal dydá Len-

kijos Varmijos–Mozûrijos vaivadijos mies-tas. Já yra valdæ prûsai, kryþiuoèiai, taip patir lietuviai, 1381 m. uþëmæ èia pastatytàmûrinæ kryþiuoèiø pilá. Vëliau èia lankësiðvedai, Septyneriø metø karo metu mies-tà buvo uþëmusi rusø kariuomenë, keletàmënesiø èia praleido ir Napoleonas.

Mieste yra gotiðkos architektûros pa-minklø, XIX a. senamiestis.

Elblongas taip pat yra susijæs su lie-tuviais, tiksliau su baltais, o dar tiksliau –su prûsais. Mat 1825 m. tuometiniame El-binge buvo rastas vokieèiø-prûsø þody-nëlis, seniausias baltø kalbø raðto pamin-klas, kuriame pateikti 802 prûsiðki þodþiai.Þodyno sudarytojas já apie 1400 m. nura-ðë nuo kito nuoraðo ar originalo. Elblon-gà mini IX a. anglø ar danø keliautojasVulfstanas, tas pats, kuris savo kelionësataskaitoje pateikë seniausiø þiniø ir apielietuviø buitá.

Elblongas iki XIV a. buvo svarbiausiaskryþiuoèiø uostas ir prekybos centrasPrûsijoje. Yra þiniø apie jo prekybà su Lie-tuva. 1466 m. atiteko Lenkijai, o dalijantisÞeèpospolità, atiteko Prûsijai. XIX a. mies-tas energingai plëtësi, èia veikë ne tikalaus darykla ir cigarø fabrikas, bet buvogaminami lokomotyvai, automobiliai irnetgi povandeniniai laivai. Nuo 1945 m.vël priklauso Lenkijai, mieste yra stam-biausia Lenkijoje alaus darykla.

Elblongo senamiestis yra vadinamasdidþiausiu Europos archeologijos poligo-nu.Virð miesto iðkilæs XIII–XV a. Ðv. Mika-lojaus katedros 95 m aukðèio bokðtas, pokaro atstatyti XIV a. Rinkos vartai.

Per Elblongà eina Berlyno–Karaliau-èiaus geleþinkelio ir automobiliø keliømagistralë, vadinamoji „Berlinka“. Itinpatraukli ir áspûdinga yra kelionë greita-

eigiu laivu Aistmarëmis ið Elblongo á Ka-raliauèiø.

Plaukiant kanalu, þavi nesudarkytosgamtos vaizdai. Druzno eþeras prie patElblongo – viena graþiausiø kelionës vie-tø. Tai ornitologinis rezervatas, kuriameapsistoja tûkstanèiai vandens ir baløpaukðèiø. Laivas, plaukdamas ðiuo eþe-ru, tartum prisitaiko prie aplinkos ir judavëþlio greièiu. XIII a. eþeras apëmë 200kv. km plotà, dabar jo likæ 1289 hektarai.Vasaros metu beveik visas jo plotas yrauþþëlæs vandens augmenija, daug þydin-èiø vilkdalgiø ir vandens lelijø.

Pamàstymai apie LietuvàLietuvoje turistiniø kelioniø vidaus van-

denimis, neskaitant Smiltynës keltø, prak-tiðkai nëra. Daugelis dar atsimena ganaintensyvià Nemuno keleivinæ laivininkys-tæ Kauno–Nidos–Klaipëdos linija. Daranksèiau èia bûdavo áprasta plaukti laivuá pakaunës kurortus – Lampëdþius, Ku-lautuvà, Kaèerginæ. Veikë ir Kauno – Jur-barko linija.

Vilniuje laivai kursavo Nerimi iki Verkiø,ið Klaipëdos – á Nidà. Atrodo, bûdavo irKauno–Birðtono marðrutas. Tiesa, atskirususitarimu dabar galima plaukti per Kur-ðiø marias, pvz., ið Nidos ar Juodkrantës áRusnæ, Ventæ, Minijà. Tai, beje, ir viskas.

Belieka pasvajoti ir kartu pasiûlyti veik-lesniems verslininkams iðnaudoti nema-þus Lietuvos vidaus vandenø rezervus.Pirmiausia Kauno–Nidos vandens kelià.Daugelis þmoniø norëtø plaukti laivu á Ni-dà, taèiau realiø poslinkiø kol kas nema-tyti. Aiðkinama, kad èia bûtø pernelygbrangûs bilietai. Taèiau toje paèioje Len-kijoje panaðiuose marðrutuose keleiviø,ypaè ið Vokietijos, kaþkodël netrûksta.

Nesuprantama, kodël nëra kelionësKlaipëdos kanalu, vieninteliu mûsø krað-te dirbtinai sukurtu vandens keliu ir netgisu taip pat vieninteliu ðliuzu. Nëra jokiøvandens kelioniø aplink Rusnæ ir kuriuonors jos vidaus vandenø taku. Teoriðkaibûtø galima pasvajoti ir apie keliones iðNemuno á Karaliauèiaus kraðto vandenssistemas, taèiau pirmiau reikëtø bent ið-sijudinti savame kraðte.

Rytø Lietuvoje visiems ásimintina bû-tø kelionë Asvejos eþeru. Èia galima bû-tø plaukti visà dienà, nes eþero ilgis suvisomis álankomis siekia ar ne trisdeðimtkilometrø. Kalbos, kad plaukdami paþei-sime gamtos ramybæ, kaþin ar átikinamos.Jeigu Lenkijoje laivai sugeba tyliai plauk-ti, net neiðbaidydami vandens paukðèiø,tai tà patá galima padaryti ir Lietuvoje.

Europos ðaliø, kur laivai plaukioja vosne kiekvienu jiems ámanomu praslinkti ta-ku, patirtis teikia vilèiø, kad ir Lietuvojekeleiviniai laivai vël pasirodys mûsø ma-riose, upëse, eþeruose, kanaluose.


Lenkijos ðiaurës rytø dalis – tai Varmi-jos ir Mozûrø vaivadija. Ðiame kraðte graþigamta, daug miðkø, didþiausi Lenkijojeeþerai (ið viso jø èia net apie 3 tûkstan-èius). Vasarà eþerai baltuoja burëmis, oupëmis bei kanalais keliauja baidariø floti-lës. Tûkstanèiai þmoniø èia maloniai pra-leidþia savo atostogas. Kraðte apstu poil-sio baziø, jachtklubø, kaimo turizmo so-dybø. Prie didþiøjø Mozûrø eþerø neretasutikti turistø bei poilsiautojø ir ið Lietu-vos. Vilioja ðis kraðtas taip pat savo ádo-miais senovës bei naujesniø laikø kultû-ros paminklais. Lankytina Ðventliepës vie-nuolyno baþnyèia (jà statë vilniðkis meist-ras Jurgis Ertlis), Kryþiuoèiø ordino kom-tûro pilaitë Rine, Lehndorfø dvaro rûmaiprie Dargyno eþero Ðtynorte, Farenhei-tø ðeimos piramidinë kapavietë Rapoje,XIX a. pradþios aukðtieji geleþinkelio tiltaiStanèikuose, Antrojo pasaulinio karo na-ciø vadavietës – Hitlerio „Vilko guolis“,Himlerio „Juodoji tvirtovë“ ir vermachtobunkeriai Mamerkuose, Liaudies kultûrosparkas ir muziejus Vengorþeve ir kt.

Šis kraðtas – tai buvæ Rytprûsiai, su-dëtingos istorinës praeities, ávairiø etni-niø kultûrø sankirtos þemë. Daþnas vie-tovardis yra baltiðkos kilmës, menantis èiagyvenusias prûsø gentis varmius ir galin-dus. Ðtai prie didþiulio Maurø eþero (len-kiðkai Mamry) ásikûræs paminëtasis kuror-tinis miestelis Vengorþevas (Vægorzewo).Vokieèiai já vadino Angerburgu, mozûrai– Vengoborku, galindai – Ungura, nesmiestelis ásikûræs prie Unguriø upës. Va-dovaujami Lietuvos didþiojo kunigaikðèioKæstuèio, lietuviai 1360 m. sudegino me-dinæ kryþiuoèiø Angerburgo pilá. Vietoj jos1398 m. buvo pastatyta mûrinë pilis, kurivëlesniais laikais buvo perstatyta á graþiusbarokiniø bruoþø rûmus. Miestelio pasi-didþiavimas – ðv. apaðtalø Petro ir Pau-liaus vëlyvosios gotikos baþnyèia, sumû-ryta XVII a. pradþioje, išlaikiusi ne tik tometo autentiškus altorius, bet ir vargonus.

Turininga istorinë praeitis paliko Mo-zûrø kraðte ávairiø laikø legendø bei pa-davimø. Viename Maurø eþero ðiaurinëspakrantës pusiasalyje nuo seno ásikûræsnedidelis Kuolø kaimelis (lenkiðkai wios-ka Kal). Vaþiuojant á já prie kelio tarp me-dþiø raudonuoja mûrinë koplytëlë, me-nanti senø laikø tragiðkà ávyká. Pastatyta1573 m., kad bûtø pagraudenimas ai-niams, bausmës uþ nuodëmingà meilæpriminimas. O buvo taip... Kuolø kaime-lyje gyveno dvi seserys graþuolës Ger-trûda ir Roþë. Jø ðirdys palinko á du ðau-

Keturkalbë koplytëlë MozûruoseProf. Libertas KLIMKA

nius vaikinus, brolius Povilà ir Benedik-tà. Taèiau tëvø planai buvo visai kitokie...Kà darys nelaimëliai – beliko tik Dievomalonës melsti. Joniniø dienà sutarë ei-ti kartu á Angerburgo vienuolyno koply-èià. Gráþtant po pamaldø namo, uþklu-po vasariðkas lietus, nuo kurio jaunuo-liai pasislëpë linø jaujoje. Ten tarp porøir atsitiko tai, kam negali atsispirti karð-tai mylinti ðirdis. Jausmai nustelbë pro-to balsà, o gal ir nelabasis sugundë...Bet tuoj pat ávyko Dievo bausmë: á jaujàtrenkë þaibas, ir kylanèiose stulpu á dan-gø liepsnose praþuvo nelaimingøjø ási-mylëjëliø sielos. Atsitiko tai 1564 m.; ávy-ká savo raðtuose patvirtino ir XVI a. Prû-sijos istoriografas Kasparas Henenber-geris. Vietinio evangelikø kunigo Vincen-to Barfuso rûpesèiu tragedijos vietoje bu-vo sumûryta koplytëlë. Keturiose jos pu-sëse smiltainio plokðtëse áraðytas pa-graudenimas, kad nuodëminga meilë vi-sados sulauks bausmës. Kaip to metopamoksluose, tonas èia iðkilmingas, subarokiðkais epitetais ir palyginimais.Tekstas – keturiomis kalbomis, kad visiðiø apylinkiø gyventojai suprastø. Toskalbos, tai – lotynø, vokieèiø, lenkø ir...lietuviø. Iðties Mozûrø didþiøjø eþerøkraðtas – tautø sambûvio, valstybiø pa-ribio þemë.

Pasakojama, kai kolona, laiko dantøgrauþiama, ima skeldëti ir trupëti, vidur-nakèiais ið jos pasigirsta aimanos ir dejo-nës. Tuomet vietiniai gyventojai suskan-ta kuo greièiau jà taisyti. Ðtai kodël kop-lytëlë iðliko iki mûsø dienø! Deja, jau be

plokðèiø su tekstais. Tik lotyniškasis irvokiškasis išliko uþrašyti baþnytiniuosedokumentuose.

2007 m. geguþës 4 d. Vengorþevasminëjo 425-àjá miesto teisiø suteikimo ju-biliejø. Tai datai paminklosaugininkai su-

remontavo koplytëlæ, o svarbiausia – bu-vo vël atgaminti uþraðai visomis keturio-mis kalbomis. Istorinës atminties sustip-rinimui talkino Lietuvos konsulatas Sei-nuose, Etninës kultûros globos taryba irperkeltøjø Angerburgo gyventojø ben-druomenë ið Vokietijos, Rotenburgo. Lie-tuviðkasis tekstas dabar byloja taip:

Ðventadiená dvi poras, nuodëmingiausiosaistros pagautas,

Nelabasis èia pasirinko sau grobiu, nešamu pragaran,

Begëdystæ, paskendusià dûmuose,Po trijø dienø aptiko kaimynai.Jei kas netiki, lai ir tà ugnis tyliai išdegina,Kas slapèia Dievo ásakymo neklauso ir

jam prieðtarauja,To mintis Viešpats tegydo.O keleivi, tebûnie tau pamoka,Kaip baudþiama uþ nuodëmingà tuðtybæ!



Ðiame straipsnyje nëra galimybiø ap-sistoti smulkiau ties kiekvienu premijuo-tu darbu – tai galëtø padaryti þurnalas, odidelë ðiemet nepremijuotø darbø dalisbus anksèiau ar vëliau ateityje pagerbtaðiuo apdovanojimu, todël èia tik labaitrumpai apsistosime ties nacionaline pre-mija ávertintais darbais, o skaitytojus pa-raginsime savarankiðkai detaliau pasido-mëti paèiais darbais ir jø autoriais.

Visi darbai buvo suskirstyti á keturiassekcijas – humanitariniø ir socialiniø, fi-ziniø, biomedicinos ir technologijosmokslø. Kiekvienoje sekcijoje darbai bu-vo skirstomi á dvi grupes: fundamentiniaiir taikomieji moksliniai tyrimai bei taiko-mosios mokslinës veiklos (eksperimen-tinës plëtros) darbai.

Humanitariniø ir socialiniø moksløsekcijoje premija buvo ávertintas Bronis-lovo Genzelio darbø ciklas „Lietuvos kul-tûros istorijos tyrinëjimai (kultûrologiniaiir politologiniai aspektai) (1988–2007 m.)“. Autorius pateikë sintetinæ tiekLietuvos kultûros istorijos, tiek politinësminties raidà nuo seniausiø laikø iki ðiødienø, atskleidë sàsajas tarp kultûrolo-giniø koncepcijø ir politinës minties rai-dos.

Lietuvos fonologinës mokyklos kûrë-jo Alekso Stanislovo Girdenio darbø cik-las „Fonologijos, dialektologijos ir kalbosistorijos tyrimai (1996–2003 m.)“ þenkliaipraturtino teorinæ fonetikà, pritaikytà bal-tø kalbø ir jø tarmiø fonologiniams tyri-

LIETUVOS MOKSLOELITAS – 2008

mams, paklojo tvirtus pamatus toles-niems ne tik lietuviø, bet ir latviø kalbosbei jø tarmiø tyrimams.

Eugenijaus Jovaiðos darbø ciklas „Is-torija ir kompiuteriai (1997–2007 m.)“skirtas daugialypës terpës (multimedi-jos) technologijø plëtotei ir taikymamsarcheologijoje, istorijoje, istorijos vado-vëliø leidyboje, pristatant kultûros pavel-dà ir rengiant istorijos mokytojus. Dau-guma darbø iðleista kompaktinëseplokðtelëse ar yra internete. Jie plaèiainaudojami mokytojø ir dëstytojø, televi-zijoje, kitose informacijos priemonëse.

Fiziniø ir kitø likusiø mokslø sekcijo-je apdovanota po keturis darbus. FizikøRemigijaus Gaškos, Sauliaus Jurðëno,

Edmundo Kuokðèio, Gintauto Tamulai-èio darbø ciklas „Trumpabangës optoe-lektronikos puslaidininkiø ir jø kvantiniødariniø optinë spektroskopija (2001–2007 m.)“ pasiþymi fundamentiniø tyri-mø gilumu ir technologiniø taikymø ga-limybëmis. Nevargindami skaitytojø spe-cifiniø terminø gausa, paþymësime, kadðie darbai atveria plaèias perspektyvaskurti naujus optoelektronikos prietaisusbei juos taikyti ávairiose ne tik mokslo,bet ir kasdienio gyvenimo srityse.

Chemikø Audriaus Padarausko, Vi-dos Vièkaèkaitës darbø ciklu „Chroma-tografiniai ir elektromigraciniai metodai:naujos derivatizacijos, koncentravimo iratskyrimo sistemos (1993–2007 m.)“ Lie-tuvoje sukurta nauja ðiuolaikinës anali-zës chemijos tyrimø kryptis ir moderni,

Atkelta ið 9 p.


Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius,Jonas Jurevièius ir Vytenis Arvydas Skeberdis

Eugenijus Jovaiða


Bene svarbiausias Arûno Krotkaus,Klemenso Bertulio, Ramûno Adomavi-èiaus, Vaido Paèebuto, Andrejaus Gei-þuèio darbø ciklo „Puslaidininkiniø me-dþiagø ir dariniø, skirtø terahercø diapa-zono optoelektronikos prietaisams, tyri-mai (1997–2007 m.)“ bruoþas – sukurtiir ádiegti pramonëje terahercinio daþniødiapazono impulsiniai optoelektroniniaiemiteriai ir detektoriai bei šiam diapazo-nui skirtos laikinës spektroskopijos sis-temos. Paþymëtinas natûralus tyrimøpratæsimas – pumpurinë ámonë UAB TE-RAVIL.

Trumpai apþvelkime biomedicinossrities premijuotus darbus. Jono Jurevi-èiaus, Vytenio Arvydo Skeberdþio dar-bø ciklas „Ðirdies miocitø ir Amono ra-go neuronø vidulàstelinës signalizacijosir erdvëskyros ypatumai (1994–2007 m.)“ pateikia biomedicinos moks-lui naujø svarbiø duomenø apie recep-toriniø sistemø vidulàstelinius signaløperdavimo kelius ir jø veikimo mecha-nizmus ðirdyje ir smegenyse.

gerai pasaulyje þinoma medþiagø atsky-rimo metodø mokykla.

Ið Meilutës Kabailienës darbø ciklo„Naujø paleobotaniniø tyrimo metodøsukûrimas ir jø taikymas, atkuriant gam-tinës aplinkos raidà poledynmetyje Lie-

tuvoje (1977–2007 m.)“ iðskirsime vienàaspektà – naudojant jos pasiûlytà tinkli-ná metodà bei þiedadulkiø analizës duo-menis, buvo atkurta vidutinë Lietuvosmiðkø sudëtis ir jos kaita, taip pat klima-to pokyèiai poledynmetyje.


Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

Rimantas Belevièius irRimantas Kaèianauskas

Roma Semaðkienë,Zenonas Dabkevièius irIrena Brazauskienë

Bronislovas Genzelis(ðalia þmona Apolonija)

Audrius Padarauskas irVida Vièkaèkaitë


Èeslovo Venclovo darbø cikle „Bio-informatikos metodø kûrimas ir jø taiky-mas baltymø struktûrai, funkcijai ir evo-liucijai tirti (1994–2007 m.)“ apibendrintirezultatai, gauti kuriant bei tobulinant bio-informatikos ir kompiuterinës biologijosmetodus, taip pat taikant juos konkre-tiems biologiniams objektams tirti. Kitaisþodþiais tai galima apibûdinti terminu„baltymø struktûrinë bioinformatika“.

Gedimino Arvydo Biziulevièiaus dar-bø ciklas „Gydymo mikrobinës làstelëssienelæ ardanèiais fermentais koncepci-jos vystymas (1975–2007 m.)“ – tai rezul-tatas daugiau kaip 30 metø kryptingosmokslinës veiklos biotechnologijos, bio-chemijos, mikrobiologijos, imunologijosbei veterinarinës medicinos srityje siekiant

sukurti áprastiniams antibiotikams alterna-tyvias gydymo ir profilaktikos priemones.

Irenos Brazauskienës, Zenono Dabke-vièiaus, Romos Semaðkienës darbø cikle„Þemës ûkio augalø grybiniø ligø plitimodësningumø tyrimai ir efektyviø kontrolësmetodø kûrimas bei diegimas (1982–2007 m.)“ sistemingai iðtirtos pagrindiniø

þemës ûkio augalø labiausiai iðplitusiosgrybinës ligos, jø sukëlëjai, ðiø ligø þalin-gumas, jø plëtotës ypatumai mûsø ðaliessàlygomis. Iðryðkintos naujos ligø plitimotendencijos besikeièianèios þemdirbystëspraktikos, ðiltëjanèio klimato sàlygomis.Daug praktiniø rekomendacijø ûkininkamspublikuota populiariuose þurnaluose.

Ir pabaigai technologijos mokslai. TrysRimantai – Rimantas Barauskas, Riman-tas Belevièius, Rimantas Kaèianauskaslaimëjo nacionalinæ mokslo premijà uþ va-dovëlá „Baigtiniø elementø metodo pa-grindai“ ir mokslo darbø ciklà „Baigtiniøelementø metodas: modeliai ir taikymai(1988–2007 m.)“. Pateiktas vadovëlis irmokslo darbø ciklas ið esmës padëjo su-

formuoti baigtiniø elementø metodo kaipsavarankiðkos tarpdalykinës tyrimø kryp-ties Lietuvoje pagrindus ir specialistø ren-gimo tradicijas, paskatino metodà taikytidaugelyje technologijos mokslø krypèiø.

Juozo Vido Graþulevièiaus darbø cik-las „Naujos elektroaktyvios organinës me-dþiagos optoelektronikai (1998–2007 m.)“yra skirtas naujø elektroaktyviø medþiagøkûrimui ir sintezei bei jø savybiø tyrimams.Kai kurios susintetintos medþiagos savosavybëmis pranoksta geriausius komerci-nius pavyzdþius ir puikiai uþsirekomenda-vo kopijavimo aparatø ir lazeriniø spaus-dintuvø fotoreceptoriuose bei organiniuo-se ðviesos dioduose.

Stanislavos Nerutës Kligienës, Anta-

Juozas VidasGraþulevièius

Adolfas Laimutis Telksnys, Evaldas Robertas Oþeraitis, Antanas Leonas Lipeikair Stanislava Nerutë Kligienë

Antanas Pediðius, Jurijus Tonkonogij, Gediminas Zygmantas, Nerijus Pediðius

Aleksas Stanislovas Girdenis

Saulius Jurðënas, Gintautas Tamulaitis,Edmundas Kuokštis, Remigijus Gaška


ryti þodþiø ir fraziø atpaþintuvà, kurá nau-dojant galima konstruoti garsu valdomusprietaisus.

Paskutinis sàraðe, bet jokiu bûdu nepagal svarbà, Antano Pedišiaus, JurijausTonkonogij, Gedimino Zygmanto ir Ne-rijaus Pedišiaus darbø ciklas „Valstybësetalonø ir eksperimentinës árangos kom-plekso skysèiø, dujø ir ðilumos kiekiø ver-tëms atkurti ir jø matavimo priemonëmstirti ir bandyti sukûrimas (1995–2007 m.)“ypatingas ypaè didele taikomàja pras-me. Ciklo darbai suformavo ne tik naujàtaikomosios veiklos kryptá, bet kartu su-kûrë labai svarbø Lietuvos ûkio infra-struktûros elementà – moksliniø tyrimøir taikomøjø bandymø bei atitikties verti-nimø centrà. Visi jame sukurti ir áteisintietalonai garantuoja Lietuvoje aukðèiau-sià tikslumo lygmená matuojant vandens,skystojo kuro, dujø ir ðilumos srautus beisudaro prielaidas tiksliai energetiniøištekliø apskaitai, efektyviam vartojimuibei tausojimui.

Taigi ristele prabëgome per visus pre-mijuotus darbus. Tikiuosi, sudominomene vienà skaitytojà. Kvieèiame išsamiausu jais susipaþinti. Tikrai turime kuodþiaugtis ir didþiuotis.

2008 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai

Fizikos srityjeYoichiro Nambu (Fermi institutas, Èikagos universitetas, JAV) uþ savai-

me suardytos simetrijos mechanizmo atradimà subatominëje fizikoje.Makoto Kobayashi (Didelës energijos greitintuvo tyrimø organizacija,

Tsukuba, Japonija) ir Toshihide Maskawa (Kioto universitetas, Japonija)uþ suardytosios simetrijos, kuri prognozuoja maþiausiai trijø kvarkø ðei-mø egzistavimà gamtoje, kilmës atradimà.

Yoichiro Nambu Makoto Kobayashi Toshihide Maskawa

Osamu Shimomura Martin Chalfie Roger Y. Tsien

Chemijos srityjeOsamu Shimomura (Bostono universitetas, JAV), Martin Chalfie (Kolum-

bijos universitetas, Niujorkas, JAV) ir Roger Y. Tsien (Kalifornijos San Diegouniversitetas, JAV) uþ þaliojio fluorescencinio baltymo (GFP) atradimà.

Fiziologijos ir medicinos srityjeHarald zur Hausen (Vokietijos

vëþio tyrimø centras, Heidelbergas,Vokietija) uþ þmogaus papilomos vi-ruso, sukelianèio gimdos kakleliovëþá, atradimà.

Francoise Barré-Sinoussi (Pa-stero institutas, Paryþius, Prancûzi-ja) ir Luc Montagnier (Pasaulio AIDStyrimø ir prevencijos fondas, Pary-þius, Prancûzija) uþ þmogaus imu-nodeficito viruso atradimà.

Literatûros premija skirtaJean-Marie Gustave Le Clézio

(Prancûzija ir Mauricijus) uþ naujàir poetiðkà polëká beigi jausmingu-mà, ieðkant þmogiðkumo uþ ðiuo-laikinës civilizacijos ribø.

Taikos premija skirtaMartti Ahtisaari (Suomija) uþ jo

svarbias pastangas, trunkanèias il-giau nei tris deðimtmeèius, spren-dþiant tarptautinius konfliktus ke-liuose kontinentuose.

Ekonomikos srityjePaul Krugman (Prinstono uni-

versitetas, JAV) uþ prekybos mode-liø analizæ ir ekonominës veiklosvietø lokalizacijà.

Norvegijos mokslø akademijaAbelio prizà uþ nuopelnus mate-matikos srityje skyrë

John Griggs Thompson (Floridosuniversitetas, JAV) ir Jacques Tits(Prancûzijos koledþas) uþ jø iðkiliuspasiekimus algebroje ir ypaè uþ mo-derniosios grupiø teorijos formavimà.

Daugiau informacijos galimarasti internete: nobelprize.org,www.abelprisen.no

Parengë Paulius JURKUS

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

no Leono Lipeikos, Evaldo RobertoOþeraièio ir Adolfo Laimuèio Telksniodarbø ciklo „Informacinës technologijoslietuviø kalbai ir kultûrai (1995–2007 m.)“ypatybë – vaisingas informatikos ir hu-manitariniø mokslø specialistø bendra-darbiavimas, davæs puikiø rezultatø. At-likti lietuviø ðnekos savybiø analizës iratpaþinimo tyrimai, naudojant moderniasinformacines technologijas, suteikë nau-jø þiniø apie lietuviø ðnekamosios kal-bos ypatumus, sudarë sàlygas uþbaigtiðios kalbos pavyzdþiu saugyklos – gar-syno – kûrimo darbus, sukurti iðtisinëslietuviø šnekos atpaþinimo akustiniusmodelius ir technologijas, padëjo pada-

Èeslovas Venclovas


ekologinio turizmoNuo pirmøjø antikiniø kelioniø, á ku-

rias leisdavosi Egipto faraonai, Romos im-peratoriai, praëjo 2–3 tûkstanèiai metø.Ðiais laikais galimybës greitai áveikti at-stumus ir noras aplankyti graþius bei eg-zotiškus Þemës kampelius tapo pasek-me to, kad mûsø planetoje neliko vietø,kuriø nebûtø aplankæ turistai. Dabar apie800 mln. þmoniø kasmet keliauja po pa-saulá dël malonumo. Didëjantis kelioniøpopuliarumas ne tik naudingas, bet ir gali

Rytas ÐALNAGeografas

Pasaulinës turizmo organizacijos (PTO) duome-nimis, ekologinis turizmas yra viena pagrindiniø

strateginiø plëtros krypèiø iki 2020 metø.

ekologinio turizmotendencijos

plëtra ir

atsigræþti prieð laukinæ gamtà. Neatsakin-gas elgesys su gamtine aplinka gali su-ardyti trapø jos groþá, kuris yra didþiau-sias turistø masalas. Iðsaugoti laukinësgamtos teritorijas ir jø gyventojus gali pa-dëti sumanus kelioniø organizavimas.

Globalinë ir lokalinë turizmoreikðmë

Pasaulio turizmo organizacijos (WTO)duomenimis, 83 proc. pasaulio ðaliø tu-

rizmas yra vienas ið penkiø pajamas tei-kianèiø sektoriø ir 38 proc. pasaulio ðaliøpagrindinis uþsienio valiutos ðaltinis. WTOsurinkti duomenys rodo, kad pajamos iðturizmo kasmet sudaro per 600 milijardødoleriø. Ðioje paslaugø sferos ðakoje dir-ba apie 100 milijonø þmoniø. Tarptautinëdarbo organizacija (ILO) teigia, kad vie-na darbo vieta turizmo sektoriuje sukuria1,5 darbo vietos kitose srityse. Šitaip tu-rizmo sektoriuje (tiesiogiai ir netiesiogiai)darbuojasi 230 mln. þmoniø. Taigi net 8proc. visos pasaulio darbo jëgos.


Turizmo


Tarptautinis turizmas sudaro nuo 25iki 30 proc. pasaulio prekybos paslaugø.Didesniais mastais pasaulio ekonomiko-je gali pasigirti tik automobiliø ir minerali-niø þaliavø gamybos pramonës. Dauge-liui regionø turizmas tapo svarbiausiuþmoniø uþimtumo šaltiniu.

Turizmo plëtra daug turistø priimanèio-se ðalyse ir regionuose daro didþiulá po-veiká vietos gyventojams, gamtai ir kultû-rai. Turistams kuriama infrastruktûra (vieð-buèiai, keliai, gerinamos transporto gali-mybës, vandens tiekimas, statomi oro uos-tai) labai pasitarnauja vietos gyventojams,skatina ekonomikos plëtrà. Antai Karibøðalys, Tailandas, gyvenantys daugiausiaið turizmo, per kelis deðimtmeèius turiz-mo dëka ne tik sutvirtino ekonomikà, betir pasiekë nemaþai laimëjimø socialinëjesrityje. Nuošaliose vietovëse arba þemësûkio regionuose (pvz., Pietryèiø Azijos, kaikurios Afrikos ðalys) turizmas ilgainiui pa-skatina agrarinio ûkio kaità á paslaugø vi-suomenæ. Kontaktai tarp turistø ir vietosgyventojø, pasak jø paèiø, keièia vartoji-mo áproèius ir vertybes, gyvenimà daromodernesná, verèia pasitempti, rodyti dau-giau iniciatyvos, siekti mokslo.

Kultûrinis ir ekonominis poveikisKuo labiau juntamas turizmo paslau-

gø poreikis, tuo daþniau vietos tradicijostampa tik ðou inscenizacija turistams. Ávai-rûs turistus masinantys ðokiai, dainos,muzika, ritualai daþnai nëra joks kasdie-nis vietos gyventojø reiðkinys. Galimateigti, kad turizmas tampa savotiðka mo-nokultûra, prie kurios þûtbûtinio pelnostengiasi prisiderinti labai daug srièiø. Tu-rizmas yra þmoniø komunikacijos priemo-në, ekonominës globalizacijos dalis, kuriskatina kultûrø supanaðëjimà arba vadi-namàjá „vakarëjimà“ visame pasaulyje.Nors jis nepatinka tiems patiems vaka-rieèiams, taèiau jie patys, keliaudami poatokias „egzotiðkas atostogø ðalis”, pri-sideda prie iðskirtiniø kultûrø nykimo. Tai,kas „svetima“, tampa jø svajone, ir turiz-mo agentûros nuolankiai prisitaiko priejø poreikiø. Antai Balio sala Indonezijoje,kitados buvæs kultûros perlas, pamaþutampa ðou biznio ir masinio turizmo vie-ta. Tokias tendencijas galima pavadinti sa-votiðku velnio ratu, nes turistai netrukusir patys pradeda pastebëti, kad tradicinisvietos gyventojø svetingumas daþnai të-ra pragmatiðko verslumo padarinys. Tai

nepatinka turistams ir jie patys, apgriovæunikalià kultûrà, jau dairosi naujø, dar ne-suvakarietintø kelioniø tikslø. Velnio ratassukasi, o tokiø unikaliø vietø maþëja.

Gana daþnai turizmas, neigiamai veik-damas nacionalinæ kultûrà, nepasiþymiypatingu pelnu vietos ekonomikai, nesdidþioji dalis pelno patenka á uþsiená pasuþsienio kelioniø operatorius ir investuo-tojus. Antai Gvatemalai tenka tik apie 15proc. to, kà sukuria turizmo verslas. Ne-paisant kelioniø kainø brangumo, nere-tai tik nedidelë dalis, kurià iðleidþiameatostogoms, panaudojama vietos ekono-mikoje arba tampa vietiniø gyventojø arvietinio verslo pelnu.

Visi á pietusPoilsinës kelionës prie Vidurþemio jû-

ros, á kalnø slidinëjimo kurortus ar kitasmasinio turistø susibûrimo vietas dauge-liui aukðtesná gyvenimo lygá pasiekusiøþmoniø tapo ar jau tampa neatsiejamaávaizdþio dalimi. Nemaþai tokiø keliauto-jø në nepagalvoja, koká poveiká masinisturizmas daro aplinkai. Reikia sutikti, kadkai kurioms ðalims – Egiptui, Tunisui, Tur-kijai – turizmas yra tarsi pinigø kalvë, bekurios tø ðaliø ekonomikos tiesiog sugriû-tø. Taèiau tik tam tikrose vietose spar-èiai didëjantis turistø srautas labai ir ga-na daþnai neigiamai veikia aplinkà beigyventojus. Pakrantëse dygstanèiosvieðbuèiø „dëþutës“ glemþiasi natûraliuskraðtovaizdþius, suvartojama vis daugiaupoþeminio vandens, o panaudotas van-duo daþnai iðleidþiamas tiesiai á jûrà. Tu-ristø elgesys ir akivaizdþios jø finansinësgalimybës daro didþiulá psichologiná po-veiká vietos gyventojams, keièia jø gyve-nimo bûdà, naikina tradicijas, branginapragyvenimo lygá. Kadangi turizmu ver-èiasi ir ið jo gali gyventi tik dalis vietosþmoniø, vis daugiau tokiø masinio turiz-mo centrø gyventojø priversti palikti gim-tàsias vietas ir keltis gyventi kitur.


Ryt

o ÐA

LNO

S nu

otr.


Absoliuti dauguma Lietuvos turizmoagentûrø siûlo keliautojams masinio ir kul-tûrinio-paþintinio turizmo marðrutus. Pra-sigyvenæ lietuviai nori gyventi vis praban-gesniuose vieðbuèiuose, perka vis dau-giau su komfortu ir pramogomis susiju-siø paslaugø. Taigi nejuèia daugelis ið mû-sø prisideda ne tik prie kitø ðaliø ekono-mikos augimo, bet ir visø tø problemø,kurias kelia turizmas.

Ekologinis turizmasKaip alternatyva masiniam turizmui,

pasaulyje vis populiaresne keliavimo for-ma tampa laukinës gamtos vietø lanky-mas, sutartinai vadinamas ekologiniu tu-rizmu. XX a. septintàjá dešimtmetá Jungti-nëse Valstijose atsiradæs terminas reiškiakeliavimo bûdà su ekologiðkai „lengvu”poveikiu gamtai ir leidþia sujungti gamti-nës aplinkos paþinimo dþiaugsmà su ga-limybe prisidëti prie jos apsaugos. Tokiekeliautojai nëra reiklûs komfortui, yra tikri

gamtos mylëtojai.Vardan svaiginanèiøreginiø jie sutinka ei-ti pësèiomis, keliau-ti raitomis, plauktiupëmis, miegoti pa-lapinëse, kukliuosenameliuose ar natû-ralioje gamtoje árë-mintose lodþijose.Ekologinis turizmassiejamas ne tik sugamtine aplinka, bet

ir pagarbiu elgesiu èiabuviø kultûroms. To-kia turizmo forma ypaè naudinga nuoðalynuo pagrindiniø turizmo centrø nutolusiøvietø gyventojams, nes jie patys aktyviaiásijungia á turistø arba jiems reikalingos in-frastruktûros aptarnavimà ir iš to gaunaávairios naudos.

Ekologinis turizmas yra labai veiksmin-gas gamtinës aplinkos iðsaugojimo instru-mentas. Juk saugomos teritorijos vilioja tu-ristus. Pinigai, kuriuos jie išleidþia trans-portui, maistui, nakvynei, vietiniams gi-dams, parkø lankymui, svariai prisideda

prie vietos ekonomikos. Taip net irnuošaliuose kampeliuose, kuriuose dar vi-sai neseniai þmonës vos galëdavo sudur-ti galà su galu, kuriamos naujos darbo vie-tos ir reikalinga infrastruktûra. O tai, savoruoþtu, vietinës valdþios atstovusir gyventojus verèia iki minimu-mo sumaþinti tokià nelegaliàveiklà kaip miðkø kirtimas ir bra-konieriavimas. Gana greitai vie-tos gyventojai pradeda supras-ti, kad, išsaugojus gamtinæ ap-linkà natûralià, turistai atvyks darne kartà, o kartu su jais – dole-riai, eurai, jenos. Pasaulyje visplaèiau pripaþástama, kad eko-loginio turizmo reikðmë tiek vi-suomeniniame, tiek ir privaèia-me sektoriuje sparèiai didëja.Kasmet ekologinio turizmo reikmëms pre-kiø ir paslaugø sukuriama maþdaug uþ 60mlrd. doleriø. Nors tik apie 2/10 ðiø pajamøtenka kelionëms, susijusioms su gamta,ekologinis turizmas tampa bene sparèiau-siai besiplëtojanèia turizmo sferos šaka,kasmet paauganèia 20–30 procentø.

Visame pasaulyje ir ekonomiškai stip-rios, ir silpnos šalys vis daugiau teritorijøskelbia draustiniais, nacionaliniais parkaisir taip tikisi pritraukti ekologinio turizmo ger-bëjus, o kartu su jais ir kapitalà. Antai Ke-nijoje nacionaliniai parkai per metus teikiadaugiau kaip 500 mln. doleriø pajamø. Ap-skaièiuota, kad vienas laukinëje gamtojegyvenantis liûtas ðalies biudþetà per me-tus papildo 27 000 doleriø, o drambliø ban-da – 610 000 doleriø. Gal bûtent dël to-kios naudos Rytø Afrikoje atsirado net po-sakis: „Kol þvërys moka, tegul gyvena“.Centrinës Amerikos perlas Kosta Rika net30 proc. savo teritorijos paskelbë saugo-ma. Ekologinis turizmas šioje šalyje taipsparèiai plinta, jog pajamos iš jo jau viršijatà naudà, kurià teikia bananø ir kavos au-ginimas bei eksportas.

Sparti plëtra þalingaAtvërus vartus ekologiniam turizmui á

nuoðalias ir anksèiau sunkiai pasiekiamas

Ekologinisturizmas

tampa benesparèiausiai

besiplëtojanèiaturizmo sferos

ðaka.

Svarbiausiasekologinioturizmoprincipas:„Iðsineðk tikprisiminimus,palik tik kojøpëdsakus“.

mûsø planetos vietas, kyla pavojus, kadilgainiui dël didëjanèio populiarumo ir ið-plëtotos infrastruktûros jos gali pavirstimasinio turizmo traukos objektais. Šiuoatþvilgiu ypaè paþeidþiamos ekonomið-

kai silpnos ðalys, kuriose aplin-kosaugos vaidmuo, ástatyminëbazë ir kontrolës galimybës daþ-nai yra itin menkos. Antai kopi-nëti po Himalajus kasmet á Ne-palà atvyksta daugiau kaip20 000 aktyviojo turizmo mëgë-jø. Dël malkø, reikalingø turistønameliams šildyti ir maistui ga-minti, poreikio per kelis deðimt-meèius vietos gyventojai kalnøðlaituose iðkirto didþiulius miðkøplotus, ið ðiø vietø pasitraukë þvë-rys. Jakai, naudojami turistinei

mantai gabenti, kanopomis iðtrypë dirvo-þemá, dël to paspartëjo erozija, padaugëjopavojingø nuoðliauþø, o kraðtovaizdisdaugelyje vietø jau prarado buvusá þave-sá. Turistams tai nepatinka, jie þvalgosi jaukitø vietø, palikdami problemas spræstipatiems nepalieèiams.

Siekiant iðlaikyti pirmapradá gamtosgroþá, kad ir kokia garsi bûtø vieta ir kaipji bemasintø turistus, daugelyje ðaliø sau-gomø teritorijø administracija ir kelioniøorganizatoriai grieþtai riboja atvykstanèiø-jø skaièiø. Norint patekti á tokias teritori-jas, registruotis kai kuriais atvejais bûtinaprieð pusæ metø ir anksèiau.

Didelæ problemà ekologiniam turizmuinuoðaliose vietose kelia ðiukðlës, kuriaspalieka ir neatsakingi turistai, ir vietos gy-ventojai. Taèiau pastebima, kad vietiniailabai greitai persiauklëja, kai pastebi, kadðiukðliø kalnai atgraso turistus. Kuo dides-næ naudà ekologinis turizmas teikia, tuo

Ekologinio turizmo kryptys: Mokslinis turizmas Gyvûnø stebëjimas Gamtos fotografavimas Þvejyba ir medþioklë Sportinis ir nuotykiø turizmas


greièiau kinta jø sàmoningumas ir tuo at-kakliau jie patys saugo gamtà.

Ekologinio turizmo ávairovë irgeografija

Nauja keliavimo forma populiari visamepasaulyje. Ekologinio turizmo marðrutø pa-gal norà ir galimybes galima rasti kone vi-sose ðalyse. Taèiau kai kurios ið jø dël pa-lankiø sàlygø tokiai keliavimo formai skiriaypatingà dëmesá. Antai Kenija, Tanzanija irPAR jau seniai garsëja kaip safariø ðalys,Nepalas, Ekvadoras ir Peru plëtoja kalnøturizmà, Australija ir Naujoji Zelandija keriatvykstanèiuosius gamtos groþiu ir èiabu-viø tradicijomis. Prie ekologinio turizmo plët-ros skatinimo svariai prisideda UNESCO or-ganizacija, kasmet á pasaulio paveldo sà-raðà átraukdama vis naujus objektus ir taipprisidëdama prie jø garsinimo.

Ekologinio turizmo ávairovë labai plati.Viena populiariausiø formø yra pësèiøjømaršrutai kalnuose. Kai kurie ið jø tokiegarsûs, jog áveikti juos ar bent jø dalá yradaugelio þmoniø svajonë: Inkø kelias An-duose (Peru), Milfordo trekas (Naujoji Ze-landija), Anapurnos trekas (Nepalas).Sparèiai populiarëja kelionës ávairiø tipødviraèiais. Tokio keliavimo etalonais laiko-mi dviraèiø marðrutai Ðkotijos kalnuose(Jungtinë Karalystë), Banfo ir Dþasperionacionaliniuose parkuose (Kanada),dþiungliø ir kalnø takas Kosta Rikoje. Nuoseno populiarûs kruizai upëmis, eþerais,jûrinës kelionës. Pastarosios taip populia-rëja, kad þmonës leidþiasi á vis ilgesniuskruizus, vagojanèius skersai vandenynus,aplink Antarktidà ir net apjuosianèius pa-saulá. Vis dar retokas, bet irgi populiarë-jantis keliavimo bûdas – raitomis ant ar-kliø, kupranugariø, jakø, drambliø, lamø.

Tarp Lietuvos turistø dar nedaug tokiø,kurie yra tikri ekologinio turizmo propaguo-tojai. Iðimtimi galima laikyti turistø ir þygei-viø klubus, nes dauguma kelioniø agen-tûrø pagrindiná dëmesá telkia paþintiniamskultûros objektams, daþnai net nepasido-mëdamos, kà unikalaus galima turistamsparodyti gamtoje. Taèiau pastebima ten-dencija, kad kai kurios agentûros, pa-vyzdþiui, „Avanturas“, „Grûda“, á paþinti-nius turus átraukia aktyvøjá turizmà, kai ke-liautojams siûlomi ávairaus sudëtingumoþygiai á laukinæ gamtà. Tokios kelionës la-bai ásimintinos ir vertinamos turistø.

Ekologinio turizmo puoselëtoju galitapti kiekvienas ið mûsø. Tam nebûtinavykti á nuoðaliausius pasaulio kampelius.Tam puikiausiai tinka vaizdingas Lietuvoskraštovaizdis. Keliø valandø, vienos ar ke-liø dienø þygis pësèiomis, baidarëmis,dviraèiais nuostabiame Lietuvos gamtoskampelyje – tai jau ekologinis turizmas,kurio svarbiausias principas: „Iðsineðk tikprisiminimus, palik tik kojø pëdsakus“.

Nors lietuviø Brazilijoje gyveno nuoXIX a., bet masinë migracija prasidëjoapie 1926 metus. Ir jau po keleriø me-tø, jei galima pasitikëti vietos lietuviøspauda, vien San Paulo mieste ir jo apy-linkëse gyveno arti 30 000 lietuviø. Ne-stebina, kad, susitelkus nemenkai ko-lonijai, kilo ávairiø organizacijø ir institu-cijø poreikis. Ypaè svarbu buvo steigtilietuviškas mokyklas, jose tautiškai ug-dyti jaunimà, be to, mokykla tampa kul-tûros þidiniu visai bendruomenei.

Nors apie mokyklos bûtinumà ir jauvykstanèius mokyklos kûrimo darbusvietinëje lietuviø spaudoje buvo rašoma1928 m., taèiau rimtø tos srities veiks-mø ëmësi Lietuvos konsulas Petras Ma-èiulis, á San Paulà atvykæs 1929 metais.Jis oficialiai paskelbë, kad pirmàja sa-vo uþduotimi laiko lietuviðkø mokykløsteigimà. Ir jau tø paèiø metø rugpjû-èio mënesá buvo atidaryta pirmoji lietu-viðka Vinco Kudirkos mokykla Mokosrajone. Mokyklos steigimui pinigø gau-ta ið Lietuvos Vyriausybës. Mokyklosveikla metø pabaigoje paskatino ásteigtiir kità mokyklà. Taip 1930 m. pradþiojepradëjo veikti Jono Basanavièiaus mo-kykla Vila Anastasijos rajone. O kiek vë-liau, kovo mënesá, Bom Retiro rajonepradëjo veiklti treèioji, M.Valanèiausmokykla, kuri buvo ásteigta kunigo J.Va-laièio dëka.

Taèiau jau 1931 m. pradþioje spau-doje pasigirdo naujienø apie uþdarymàir problemas, susijusias su jos finansa-vimu, nes Lietuvos konsulatas galëjomokëti tik uþ personalo iðlaikymà, o vi-sos kitos išlaidos turëjo bûti padengia-mos ið kitø lëðø. Kadangi tuo metu pa-

saulá krëtë Didþioji ekonominë krizë, oneseniai atvykæ lietuviai ðioje ðalyje darnebuvo gerai ásitvirtinæ (jiems buvo sun-ku ne tik susirasti darbà, bet iðlaikyti tu-rimà, uþ kurá gaudavo menkà atlygini-mà), tai dël ekonominiø sunkumø iðlai-kyti mokyklas patiems atvykëliams bu-vo labai sunku.

Be to, vietos lietuviø laikraðtis „Lie-tuvis Brazilijoj“ praneðë, kad Bom Reti-ro mokykla uþdaroma dël mokyklos ko-miteto kaltës. Neva mokyklos komite-tas surinktus mokyklai išlaikyti pinigusið renginiø ir aukø „akiplëðiðkai pasisa-vino, uþtraukdamas tokiu bûdu keturismënesius buto nuomos nemokëjimø vi-so sumoje 720 milreisiø” (apie 300 li-tø). Vëliau laikraštyje „Lietuvis Brazili-joj“ pasirodo straipsnis apie padëtá BomRetiro mokykloje iki uþdarymo ir jos lik-vidavimo prieþastis. Èia autorius, pasi-vadinæs „Þinàs“, atskleidë didþiulæ ko-rupcijà ir visiðkà mokyklos vadovybësapsileidimà. Pasirodo, mokyklos veik-la buvusi ir mokyklos vadovø pasipel-nymo bûdas. Kaip „Þinàs“ teigæs, permokyklos veikimo laikotarpá buvæ su-rengti trys renginiai, kuriø metu gautipinigai turëjo bûti skirti mokyklos išlai-kymui. Iš gauto per tris vakarus 326 mil-reisø (apie 136 litai) grynojo pelno tik86 milreisai (apie 36 litai) atitekæ mo-kyklai, o kiti pinigai kaþkur dingæ. Beto, teigta, kad mokyklos vadovybëgirtaudavusi ir buvusi apsileidusi. Ar taibuvo tiesa, ar tiesiog šmeiþtas, dabarsunku pasakyti.

1931 m. pabaigoje, kaip teigë kon-sulas Petras Maèiulis, konsulatas su-mokëjæs visas mokyklos skolas ir gruo-dþio 1 dienà mokykla buvo atgaivinta.Konsulas pareikalavo pakeisti nepati-kimà mokyklos vadovybæ ir ákurdinomokyklà naujai pastatytuose LietuviøNamuose.

Mokyklos ir

Pirmosios lietuviømokyklos Brazilijoje

80-meèiui Valentas PILKAUSKASVilniaus pedagoginio universitetostudentas

ðvietimas San Paulolietuviø kolonijoje

Brazilijoje 1929-1939metais


Tuo metu, kai buvo uþdaroma Vysku-po M.Valanèiaus mokykla, pradëta kal-bëti apie iškilusias panašias finansinesproblemas ir gresiantá uþdarymà V.Kudir-kos mokyklai, ákurtai Mokos rajone. Vie-nas buvæs mokytojas, kuris neprisistatë,laikraðtyje „Lietuvis Brazilijoj“ konstatavofaktà, jog mokykla ten nereikalinga, nestëvai nesutikæ mokëti mokyklai 4 milreisøper mënesá.

Nors minëtosios mokyklos daþnai tu-rëdavo ávairiø finansiniø problemø, taèiaujose vyko gana nemaþai ávairiø kultûriniørenginiø. 1932 m. sausio 30–31 dienomisV.Kudirkos mokykloje buvo surengta pir-moji Brazilijos lietuviø vaikø rankdarbiøparoda su ðokiø vakaru jaunimui. Rug-

Vila Belos LDK Vytauto lietuviø mokykla

Mokytojas ir aktyvus visuomenininkasEdvardas Paþëra

pjûèio 6 d. surengtas vakaras su vaikøvaidinimais ir poezijos deklamavimu. Vyk-davo minëjimai ásimintinomis Lietuvos is-torijai datomis. Be to, prie V.Kudirkos pra-dinës mokyklos buvo skaitomos paskai-tos suaugusiems ávairiomis švieèiamosio-mis mokslo temomis. Jos susilaukdavolabai didelio susidomëjimo, mokyklos sa-lë bûdavo pilna klausytojø. Tokias paskai-tas èia skaitë besisveèiuodamas 1936 m.ir mûsø garsusis keliautojas Matas Šal-èius. Tai buvo išties pozityvus reiškinys,nes didþioji dalis atvykëliø ið Lietuvos bu-vo þemës ûkio darbininkai, kuriø daugu-ma nebuvo išprususi. Tokios paskaitospasitarnavo visos lietuviø bendruomenësðvietimui.

Mokyklos iš pradþiø neturëjo savo pa-talpø, todël tekdavo glaustis nepakanka-mai erdviuose nuomojamuose butukuo-se. Problema buvo akivaizdi, bet jossprendimas vilkintas gana ilgà laikà. Štaipirmoji ásteigta Mokos rajono dr. Vinco Ku-dirkos mokykla tik ðeðtaisiais savo gyva-vimo metais ëmësi aktyviø veiksmø sta-tant nuosavus pastatus. Ðis pavyzdys ro-do, jog organizuotumas kolonijoje išlikogana silpnas (daþnai dël ávairiø nesutari-mø). Vis dëlto savoms patalpoms ásigyti

reikëjo nemaþø investicijø, o krizës laiko-tarpiu pinigø klausimas visiems buvo la-bai opus.

Vila Anastasijos Dr. Jono Basanavi-èiaus pradinëje mokykloje padëtis buvodaug geresnë. Ðioje mokykloje vyko ak-tyvus visuomeninis gyvenimas. 1931 m.geguþës 24 d. ávyko pirmasis vaikø spek-taklis „Á mokyklà“. Vaikams buvo rengia-mos kalëdinës eglutës. Vietos lietuviøspauda raðë, kad surinktos lëðos uþ áëji-mà á renginá bus skirtos sunkiai besiver-èianèiø ðeimø vaikams. Tëvai išties buvolabai nusiteikæ aukoti mokyklos labui. Otai rodo, kad èia gyvenantys lietuviai pui-kiai suprato mokyklos reikšmæ ir visadastengdavosi jà paremti kiek ámanydami

ga ir tinkamai joje sutvarkyta mokymo sis-tema, patvirtino šios mokyklos inspekto-rius sakydamas, jog „... ši mokykla ne tiksavo higieniška aplinka, bet tvarkingumuir mokslo pastatymu uþima pirmà vietàmano þinioje esanèiø mokyklø tarpe“.Kiek tame bûta tiesos, sunku pasakyti.Lietuviðkoje spaudoje kartais pasirodyda-vo straipsniø, neigiamai vertinanèiø ðvie-timo lygá lietuviø mokyklose, bet tikriau-siai ði mokykla buvo geriausia ið lietuviømokyklø San Paulo mieste.

Vila Belos rajone 1931 m. gruodá iðki-lo Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Vytautolietuviø mokykla. Ði mokykla turëjo triserdvias klases. Be klasiø, buvo ir maþasbutukas mokytojui. Taèiau dël to, kad mo-kykla buvo tolokai nuo miesto centro, dëlsusisiekimo problemø mokytojai daþnaikeisdavosi.

Prie mokyklos veikë tëvø komitetas,knygynas-biblioteka, Lietuviø katalikiømoterø draugija, vyko vietiniø lietuviø jau-nimo susirinkimai ir repeticijos. LDK Vy-tauto lietuviø mokykloje kasmet buvopuošiama Kalëdø eglutë. Visà programàatlikdavo vaikai su improvizuota scena irtrumpais Kalëdoms pritaikytais vaidini-mais, poezijos deklamavimais ir daino-

mis. Ði ðventë buvo viena ið linksmiau-siø, todël rengiant kalëdinius vaidinimusir ðventes bûdavo sulaukiama ne tik di-delio susidomëjimo ið lietuviø paprastø iroficialiø þmoniø tarpo, bet apsilankyda-vo ir nemaþas bûrys brazilø.

Nors po ðios mokyklos ákûrimo kon-sulas J.Maèiulis ir teigë, kad jo nuomonemokyklø klausimas kolonijoje yra galuti-nai iðspræstas, taèiau po trejø metø pra-dedama rengtis penktosios mokyklos sta-tyboms. 1934 m. tam reikalui ið LietuvosRespublikos Vyriausybës buvo skirta5000 litø, arba apie 12 000 milreisø. Visipinigai iðleisti mokyklos sklypui pirkti Mo-kos rajone. Keletà tûkstanèiø plytø parû-pino vietos lietuviø paþástami ir átakingibrazilai. O kitais metais ðiai mokyklaiDULR pasiuntë 80 vadovëliø uþ 210 litø.Ið ðiø paramø matyti, kad šios mokyklosveiklai buvo sudarytos pakankamai ne-blogos sàlygos. Po tam tikrø darbø vilki-nimø mokykla baigta statyti 1936 metais.

Mokyklose, kaip pagrindiniai dalykai,buvo mokomos lietuviø ir portugalø kal-bos (vëliau lietuviø kalbos mokymas bu-vo apribotas) bei matematika. Iðëjæ ket-veriø metø trukmës programà, mokiniaiturëdavo laikyti baigiamuosius ðiø daly-kø egzaminus. Mokykloje dirbdavo kele-tas lietuviø mokytojø ir panaðus skaièiusbrazilø, kurie mokë portugalø kalbos. Kokáatlyginimà gaudavo mokytojai, suþinotinepavyko. Þinoma tik tai, kad jis buvo la-bai artimas Lietuvoje dirbanèiø mokytojøatlyginimams.

Visos mokyklos turëjo lietuviðkus, Lie-tuvoje naudojamus vadovëlius, o moks-las vykdytas laikantis Lietuvos švietimo

tiek moraliai, tiek irmaterialiai. Ið vienomokinio tëvo straips-nio, paskelbto laik-raštyje „Lietuvis Brazi-lijoj“, susidaro áspû-dis, kad ðioje mokyk-loje mokiniai rengti itingerai. Pasak jo, tai pa-tvirtino ir vienas Bra-zilijos švietimo lietu-viams inspektorius-egzaminatorius, kurisper portugalø kalbosegzaminà „stebëjosikaip mokiniai yra ge-rai išlavinti ir parengtiegzaminams“. O kadmokykla buvo tvarkin-


Jaunøjø mokslininkøpublikacijø „Mokslo irgyvenimo“ þurnale konkur-sà ir Amerikos lietuvioinþinieriaus Edmundo Èapo2008 metø premijaslaimëjo Vaidas Banys(Këdainiai), JurgitaMalaiðkienë (VGTU) irValdemaras Milkus (VU).

Aptarus 2008 metaisþurnale iðspausdintøjaunøjø autoriø straips-nius, konkurso nugalëto-jais pripaþinti:

Vaidas Banys (MG,2008, Nr.9 „Rusø tvirtoviøgenijus ir Lietuva“),

Jurgita Malaiðkienë(MG, 2008, Nr.12 „Koky-biðki keraminiai dirbiniaine uþ kalnø“),

Valdemaras Milkus(MG, 2008, Nr.7 „Þvaigþ-dës ir þmogus“; Nr. 11„Saulës aktyvumas ir joátaka gyvajai gamtai“).

Jau daug metø trun-kantis þurnalo Jaunøjømokslininkø konkursas –graþi, prasminga vizijaateièiai.

Redakcija dëkojaDainiui Noreikai, SimonaiDamanskytei uþ skaitytojødëmesio pelniusius straips-nius.

Kvieèiame jaunuosiusmokslininkus ir 2009-aisiais dalyvauti konkurse.Laukiame Jûsø jaunatvið-kø straipsniø. Raðykite!

MG redakcija

ministerijos ketveriø metø pradþios mo-kyklø programos. Þinant, kad tarpukarioLietuvos ðvietimo sistema buvusi pakan-kamai gera, atrodo, kad ir emigrantø vai-kai turëjo bûti ne kà blogiau mokomi, neilankiusieji mokyklas Lietuvoje. Dël ðiosprieþasties Dr. Jono Basanavièiaus mo-kyklos inspektoriaus susiþavëjimas ðiamokykla ir jos mokymo lygiu yra visai ti-këtinas. O þinant paèiø brazilø mentalite-tà ir menkà nusiteikimà laikytis nustaty-tos tvarkos (net ir valstybinëse ástaigose),galima tikëti, kad brazilø mokyklos nebu-vo në kiek geresnës uþ lietuviðkàsias.

Nors mokyklø buvo ir nemaþai (vëliaudar kelios buvo pastatytos) ir mokiniø,uþsiregistravusiø mokyklose, skaièius bu-vo nemaþas (ir jis kiekvienais metais pa-stebimai didëjo: 1932 m. – 250 mokiniø,1934 m. – 300 mokiniø, 1938 m. – 560mokiniø), taèiau baigusiø mokyklà moki-niø buvo ne itin daug. Pirmosios laidosjø buvo tik 16, nes dalis mokiniø mesda-vo mokyklà ir iðeidavo dirbti dël skurdoar kitø prieþasèiø.

Atëjusieji mokytis á lietuviðkàsias mo-kyklas vaikai daþnai maþai lietuviðkai mo-këjo arba visai nemokëjo. Kadangi jø të-vai dirbdavo nuo ankstaus ryto iki vëlausvakaro, tai palikti vaikai per dienas gat-vëje þaisdavo su brazilø vaikais ir taip pri-prasdavo ðià kalbà vartoti kasdieniamegyvenime. Tokioms ðeimoms 1937 m. bu-vo kilusi mintis ásteigti vaikø darþelá, betðios minties atsisakyta, nes jau tuo metupagal Brazilijos ðvietimo ástatymus buvodraudþiama iki antros klasës dëstyti kitàkalbà. Taigi bûtø tekæ vaikus mokyti por-tugaliðkai. Antra vertus, vaikø nulietuvëji-mo problema turi ir kità aspektà. Daþnaiir patys tëvai dþiaugdavosi, kad jø vaikaiportugaliðkai savo tarpe kalbëdavosi, omanydami, kad Brazilijoje lietuviø kalbanereikalinga, savo vaikus iðleisdavo á bra-zilø mokyklas.

Brazilijos valdþia prie lietuviø ðvietimoneprisidëjo. Prieðingai, nuo ketvirtojo de-ðimtmeèio buvo stengiamasi visus emig-rantus subrazilinti, draudþiant pirmosioseklasëse dëstyti gimtàjà kalbà ir kitø valsty-biø teritorijoje ákurtoms organizacijoms jos

teritorijoje iðlaikyti mokyklas. Lietuviai ðiuosástatymus gana sëkmingai apeidavo, nesnë vienos lietuviðkos mokyklos neuþdary-davo. Lietuviø mokyklose ir toliau buvomokoma lietuviø kalba, bet apie tai niekasgarsiai nekalbëdavo. Neprasitardavo nëmokytojai brazilai, nes su jais buvo labaigerai sutariama. 1938 m. pasirodë potvar-kis, kad Brazilijos teritorijoje negali bûti mo-kyklø, iðlaikomø uþsienyje ásikûrusiø orga-nizacijø. Ðis potvarkis sukëlë nerimo ir lie-tuviø kolonijoje. Todël konsulo pareigasëjæs Paliðaitis papraðë, kad „Draugijauþsienio lietuviams remti“ pinigus mokyk-loms siøstø per Brazilijoje gyvenanèiuskaþkokius privaèius asmenis. Ir bent ikiAntrojo pasaulinio karo pradþios ðie ásta-tymai lietuviðkøjø mokyklø nepaveikë.

Dþiugu tai, kad kai kurie mokiniai, pa-baigæ lietuviø mokyklà, stodavo á gimna-zijas, o kai kurie po to ir á aukðtesniàsiasmokyklas. Tokius mokinius ir studentuspalaikydavo „Draugija uþsienio lietuviamsremti“, suteikdama jiems stipendijas.1935 m. buvo skirtos 7 stipendijos lietu-viams, siekiantiems aukštesnio mokslo.

Pasak statistikos, kurià pateikë konsu-latas apie lietuviškàsias mokyklas, mokyk-los visiðkai nelankë apie 10 proc. lietuviøvaikø. Lietuviðkas ir brazilø mokyklas lan-kë panaðus skaièius mokiniø (maþdaugpo 500). Lietuviðkøjø mokyklø daugiausianelankë tie, kurie savo rajone jø neturëjoarba jos buvo labai toli. Daugumos lietu-viø mokyklø mokiniø tëvai buvo darbinin-kai, daug maþiau tëvø buvo smulkûs pre-kybininkai, amatininkai ir tarnautojai. Apie80 proc. LDK Vytauto mokyklos mokiniøðeimø 1936 m. turëjo nuosavus namus.Tai rodo, kad jie jau buvo gerai ásitvirtinæðioje ðalyje ir ekonomiðkai jautësi pakan-kamai gerai. Tokios ðeimos jau daug rim-èiau þiûrëjo á ðvietimà nei tada, kai pasau-linës ekonominës krizës metu buvo pra-dëtos kurti lietuviðkosios mokyklos. Dëlekonominio stiprëjimo ir sàmoningëjimoiki Antrojo pasaulinio karo pradþios ne tikaugo lietuviðkø mokyklø mokiniø skaièius,bet ir mokyklø skaièiø buvo planuojamapadidinti, kuriant aukðtesnes amatø mo-kyklas baigusiems pradþios mokyklas.

San Paulo lietuviø mokyklos

Mokykla Steigimo San Paulo Vedëjas Mokytojaimetai rajonas Lietuviai Brazilai

Vinco Kudirkos 1929 Moka L.Gaigalas S.Ivanauskas I.GardosoDr. Jono Basanavièiaus 1930 Vila Anastasija Girdauskas Girdauskas M.RodriguezVyskupo M. Valanèiaus 1930 Bom Retiro S.Bakðys J. Jurgëla M. I. De Faria

(mokyklø LemosinspektoriusLietuvosURM-ui)

Lietuvos didþiojo 1931 Vila Bela L.Majienë A.Paþërienë, H.Perrone,kunigaikðèio Vytauto E.Paþëra, A.Perrone,

D.PerroneKunigo Maironio 1936 Bom Retiro S.Jutevièius S.Jurevièius N.Jorge


Maþosios Lietuvos lietuviø veiklosLMD pëdsakus uþfiksavo keli patikimi ðal-tiniai. Svarbiausias – jos tæstinio mokslodarbø leidinio „Lietuviø tauta“ kronikosskyrius. Jame nuosekliai registruoti naujinariai, jø statusas, pranešimai, dovanosbibliotekai, kita veikla. Statistiná draugijoseskizà 25-meèio sukakties proga iðsamio-

Prof. habil. dr.Domas KAUNAS

Maþosios Lietuvoslietuviai –

mokslodraugijosLietuviø

je apþvalgoje Ið Lietuviø mokslo draugi-jos istorijos (1932) pateikë Antanas Valai-tis. Remdamasis archyvais, autorius su-darë 1412 esanèiø, pasitraukusiø ir miru-siø nariø sàraðà. Nors jis laikomas nega-lutiniu, ðiame sàraðe nurodyti visi nariai,atstovavæ Maþajai Lietuvai. Apie juos pa-teikta suvienodinta informacija: asmenvar-

dis, uþsiëmimas, ástojimo data. Fragmen-tiðkø þiniø apie maþlietuvius galima pasi-rankioti ið draugijos archyvo bylø, akty-vesniøjø nariø laiðkø ir Maþosios Lietuvosperiodikos, registravusios abiejø tautosdaliø bendradarbiavimo faktus arba ben-dradarbiavimo ketinimus. Ði tegu ir neið-sami medþiaga leidþia pasiekti uþsibrëþ-tà tikslà: nustatyti draugijos narius –Maþosios Lietuvos lietuvius, jø skaièiø, uþ-siëmimus, prieþastis, atvedusias á drau-gijà, ir nuopelnus jai.

Draugijoje Maþajai Lietuvai atstovavone vien lietuviai. Tarp šiø atstovø pats ið-kiliausias – Karaliauèiaus universiteto rek-torius profesorius daktaras AdalbertasBezzenbergeris. Netoli prasilenktume sutiesa pavadindami já lietuviu regioninio ta-patumo, interesø ir simpatijø lietuviø tau-tai prasme. Jam apibûdinti tiktø þymiojoKurðo kunigo letologo G.F.Stenderio pa-vyzdys. Jis buvo vokietis, taèiau testa-mente paraðë, kad po mirties antkapyjeiðkaltø: latvis. Bezzenbergerio nuopelnølituanistikai neverta aptarinëti: jie gerai irplaèiai þinomi. Profesorius daugiau kaip40 metø tyrë ir paliko darbø ið lietuviø kal-botyros, raðtijos istorijos, tautosakos, et-nologijos, archeologijos, dirbo Lietuviø li-teratûros draugijoje Tilþëje ir vadovavomuziejui „Prussia“ Karaliauèiuje. Jo netnamø tarnaitë buvo lietuvë: kad be gai-ðaties pasitikrintø priekuliðkiø tarmës þo-dþius. Bezzenbergeris, pageidavimà pra-neðæs raštu, LMD nariu tapo nuo jos stei-giamojo susirinkimo 1907 m. balandþio7 d., o jau po keliø mënesiø visuotinis su-sirinkimas jam ir keliems kitiems áþymiemsEuropos lituanistams suteikë garbës na-rio vardà. Mûsø þiniomis, Bezzenberge-ris draugijos renginiuose nedalyvavo ir„Lietuviø tautoje“ darbø nepaskelbë, ta-èiau jai suteikë neákainojamà paramà sa-

Prof. Adalbertas Bezzenbergeris (1851 – 1922)

Domas Kaunas gimë 1949 m. ba-landþio 21 d. Ðlepeèiø kaime prie Plun-gës. Vilniaus universiteto Istorijos fa-kultete studijavo bibliotekininkystæ irbibliografijà, nuo 1975 m. jame dës-to. Apgynë istorijos mokslø daktaro di-sertacijà ,,Maþosios Lietuvos lietuviøknygos raida 1808–1919 m.” (1993 m.nostrifikuotas humanitariniø moksløhabilituoto daktaro laipsnis ir suteik-tas profesoriaus vardas). Dabar yra Vil-niaus universiteto Komunikacijos fa-kulteto Knygotyros ir dokumentotyrosinstituto, veikianèio katedros teisëmis,direktorius.

D. Kauno moksliniø tyrimø proble-matika apima lietuviø kultûros, raðto irknygos istorijà, knygos kultûrà, raðtoir spaudos paveldà. Iki 2008 m. jispaskelbë penkiolika autoriniø knygø,buvo penkiolikos kolektyviniø veikaløbendraautoris, sudarytojas ir redakto-rius, deðimties taikomøjø mokslo dar-

bø, daugiausia mokslinio informaciniopobûdþio, rengëjas. Profesorius para-ðë daugiau kaip deðimt mokomøjø lei-diniø studentams, kartu su kitais –aukðtøjø mokyklø bendràjá vadovëlá,,Knygotyra“ (du leidimai 2006–2007m.), uþ kurá Aukðtojo mokslo bendrøjøvadovëliø konkurse autoriø kolektyvuipaskirta 2008 metø pirmoji premija,apie ðimtà moksliniø ir apie ðeðis ðim-tus mokslo paþintiniø straipsniø.

Profesorius yra nuolatinis Vilniausuniversitete rengiamø nacionalinio irtarptautinio masto knygotyros konfe-rencijø, kuriø ávyko jau 17, organizaci-nio komiteto pirmininkas, dalyvaujaávairiose uþsienio ðaliø knygotyrininkøir kultûros istorikø konferencijose. Jopranešimai skaityti ir publikuoti Vokie-tijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje, Nor-vegijoje ir JAV.

Prof. D.Kaunas 1996 metais išrink-tas Lietuvos mokslø akademijos nariuekspertu, 2007 m. – nariu korespon-dentu, 2003 m. – Vokietijos Leibnicomokslo draugijos (Leibniz-Sozietät e. V.)nariu. Jis taip pat yra ávairiø kitø akade-miniø ir profesiniø organizacijø narys.

Sveikiname profesoriø artëjan-èio graþaus jubiliejaus proga. Pras-mingø darbø, sveikatos ir asmeni-nës laimës.

,,Mokslo ir gyvenimo” þurnaloredakcijos kolektyvas

nariai


Dr. Vilius Gaigalaitis (1870 – 1945) Vilius Kalvaitis (1848 – 1914)Jonas Vanagaitis (1869 – 1946)

vo vardu ir mokslininko autoritetu. Neky-la abejoniø, kad abipusis supratingumasir pagarba lëmë ir paskutiná, esminá litua-nisto þingsná. Prieð pat mirtá uþ simboliná,transportavimui apmokëti skirtà mokestáLietuvai perdavë svarbiausià viso gyve-nimo kûriná – didelës mokslinës vertës li-tuanistinio turinio asmeninæ bibliotekà.

Ákandin Bezzenbergerio draugijos na-riais tapo 6 Maþosios Lietuvos lietuviai.Nuo steigimo dienos jai priklausë AnsasBruoþis. Kaip liudija protokolai, jis steigia-majame susirinkime dalyvavo sveèio tei-sëmis. Dar tais paèiais 1907 m. á draugijàpriimami Vilius Gaigalaitis ir Vilius Kalvai-tis, 1911 m. – Jonas Vanagaitis ir Vydû-nas, 1912 m. – Kristupas Urëdaitis. Pub-likuotuose draugijos nariø sàraðuose tiesjø pavardëmis nurodytas „tikrojo nario“statusas, iðskyrus Viliø Kalvaitá: jis vadi-namas „nariu bendradarbiu“. Visi drau-gijos gretas papildæ Maþosios Lietuvoslietuviai buvo aktyvûs tautinio sàjûdþio da-lyviai: politikai, kultûros darbuotojai, ra-ðytojai ir visuomenës veikëjai, daþniau-siai aprëpiantys visas ðias kategorijas vie-name asmenyje.

Formaliai maþlietuviø narystë draugi-joje nutrûko kilus Pirmajam pasauliniamkarui. Kaip pareikalavo caro vyriausybë,ministrø tarybos 1914 m. spalio 9 d. nuro-dymu ið organizacijø buvo ðalinami visiprieð Rusijà kariaujanèiø ðaliø pilieèiai. Pa-sibaigus karui, jie vël minimi draugijos na-riø sàraðuose, taèiau veiklos nebeatnauji-no dël pasikeitusiø sàlygø ir interesø, du –Kalvaitis ir Urëdaitis – jau buvo miræ.

ANSAS BRUOÞIS (1876–1928) kilæsið Klaipëdos paðonëje nusidriekusio Mar-tinø kaimo maþaþemio valstieèio ðeimos.Vaikystëje sunkiai susirgæs, liko luoðas.Iðsilavinimas – pradþios mokslai ir ketve-

riø metø trukmës darbas Martyno Jan-kaus spaustuvëje Bitënuose siekiant ási-gyti knygriðio ir spaustuvininko profesijà.Ir viena, ir kita sekësi. Buvo pastabus,mokslus, lavinosi savarankiðkai. Bûdo, jeitikëtume Ievos Simonaitytës atsiminimais,buvo sunkoko. Bitënuose suartëjo su nuocaro þandarø pasprukusiu Jonu Maèiu-Këkðtu, Vincu Kapsuku, Augustinu Janu-laièiu, uoliai gilinosi á Lietuvos socialde-mokratø spaudà. Paveiktas ðios aplinkos,kartu su kitais kairiaisiais maþlietuviaisbandë ákurti Maþosios Lietuvos lietuviø so-cialdemokratø partijà, taèiau sumanymasþlugo. Tada tapo vokieèiø socialdemok-ratø partijos nariu, tiesa, neilgam. Bitënuo-se pradëjo raðyti. Periodikoje iðbarstë ðim-tus publicistiniø straipsniø, pasiraðytø sla-pyvardþiais. Jie nedingo, slapyvardþiusið paties Bruoþio iðgavo ir uþregistravoprof. Vaclovas Birþiðka. Tarp jø þinomiau-sias – A.B.Klaipëdiðkis. Ið savamokslioþurnalisto iðaugo savamokslis MaþosiosLietuvos kultûros, ðvietimo ir tautinio sà-jûdþio tyrëjas. Ið po Bruoþio plunksnosgimë 12 knygø ir knygeliø: pirmoji buvotilþiðkës „Birutës“ draugijos istorijos apy-braiþa (1905), paskutinioji – pomirtinë, iðrankraðèio iðleista monografija MaþosiosLietuvos mokyklos (1935).

Kelias á Didþiàjà Lietuvà vedë per Til-þæ ir Klaipëdà. Per 1905 m. revoliuciniusávykius sutiko ávairaus nusistatymo, iðpru-simo ir tikslø po pasienio kraðtà zujusiøþmoniø. Jø paskatintas, 1906 m. pava-sará atvyko á Kaunà ir pradëjo dirbti Salia-mono Banaièio spaustuvëje, bet netrukuspersikëlë á Vilniø, á Martyno Kuktos spaus-tuvæ. Joje raidþiø rinkëju dirbo iki 1913m. vasaros. Tada gráþo á Klaipëdà.

Bruoþio veiklos LMD pëdsakai geraimatomi. Jis uoliai dalyvavo visuotiniuosesuvaþiavimuose (išskyrus 1912 m. – sir-

go), mokëjo mokesèius, dovanojo kny-gø. Pirmojo pripaþinimo sulaukë tautosa-kos rinkiniu Klaipëdiðkiø dainos (1908).Jo rankraðtá atsiveþë ið tëviðkës. Knygàsudarë 122 liaudies dainos, uþraðytos tiekpaties Bruoþio, tiek jam artimø talkininkø.Kadangi rengëjui trûko patirties, tekstus re-dagavo Jonas Basanavièius. KnygojeBruoþis savo pavardæ nurodë kaip leidë-jas, o slapyvardþiu Pakalniðkis pasiraðëkaip jos rengëjas. Tos dainos specialistønebuvo aukðtai ávertintos, taèiau ne kartàminëtas ávadas „Prakalba“. Joje paliudytiMaþosios Lietuvos lietuviai, nusipelnægelbstint tautosakos liekanas ir ávardinti„naikintojai lietuviðkø dainø“. Ypaè grieþ-tai teisiami konservatyvûs pietistø sàjûdþiovadovai – surinkimininkai. Kaltinimø taippat teko net tokiems þinomiems lituanis-tams, kaip Frydrichas Kurðaitis ir Kristu-pas Jurkðaitis. Taèiau, anot tautosakos lei-dinio rengëjo, naujausiais laikais lietuvið-kø dainø padangë giedrëjanti.

Nepalyginti didesnio tvarumo buvo is-toriografinë apþvalga Prûsø lietuviø laikrað-èiai. Tai pirmoji ir iki ðiol vertës nepraran-danti Maþosios Lietuvos periodikos istori-ja. Autorius jà raðë remdamasis origina-lais, cituodamas jø programinius straips-nius, apibûdindamas politinæ, tautinæ ir ti-kybinæ leidiniø orientacijà, charakterizuo-damas, kartais negailëdamas ir grieþtø ver-tinimø, redaktorius. Jo liudijimai labai svar-bûs, nes paremti bendradarbiavimo peri-odikoje patirtimi, be to, kai kurie maþesnileidinëliai yra be pëdsako dingæ. Bruoþioveikalas pirma buvo išspausdintas vilnið-këje ,,Viltyje“ (1908), papildytas ir pataisy-tas tekstas – kauniðkiame „Draugijos“ þur-nale, po to – ir knygele ribotu 100 egzem-plioriø tiraþu (1914). Šiandien ji itin reta.

Vilniaus laikotarpiu Bruoþis sparèiairengë kità spaudos istorijos veikalà – Prû-


sø lietuviø raðtija. Jai medþiagà rinko irdraugijos bibliotekoje, ir susiraðinëdamassu Tilþe. Beje, autorius laiðkuose tilþiðkiusinformavo ir apie átemptus Vilnijos tauti-nius santykius, minëjo Antano Smetonosveiklà. Pirmasis tyrimo fragmentasstraipsniu ,,Mûsø raðtijos tëvai“ jau 1912m. pasirodë reformatø mënraðtyje ,,Pa-siuntinys“, galutinai Prûsijos lietuviø rað-tijos rankraðtis buvo baigtas rengti gráþusá Maþàjà Lietuvà, knyga iðëjo 1913 m. Til-þëje. LMD vadovai vertino Bruoþio isto-riografo gebëjimus. Jis buvo átrauktasbendradarbiu á enciklopedijos rengimokomisijà Maþosios Lietuvos istorijos klau-simais. Bruoþis nusipelnë ir MykoloRömerio padëkos. Ji iðspausdinta kny-gelëje Litwini w Prusiech ksiàþæcych(1911) uþ suteiktà vertingà medþiagà.

iðrenkamas Prûsijos lietuviø tautos tary-bos pirmininku, gresiant areštui pasitrau-kë á Kaunà, redagavo oficiozà „Lietuva“,1920 m. buvo kooptuotas á Valstybës ta-rybà, po ginkluoto Klaipëdos kraðto pri-jungimo dirbo jos direktorijoje. 1939 m.vël bëgo nuo rudojo, 1941 m. – nuo rau-donojo maro, paskutinius amþiaus me-tus praleido, anot slapta raðytø atsimini-mø, „po saugia valstybës policijos prie-þiûra“, tai yra gestapo kontroliuojamo-mis namø areðto sàlygomis – tremtyje,tolimame Treèiojo reicho uþkampyje.„Prûsiðkosios tëvynës ir idealø“ iðdavys-të neuþmirðtama iki ðiol. Karingø rytprû-sieèiø organizacijø ideologai vis dar opo-nuoja Gaigalaièiui ir skelbia kliautes.

Gaigalaitis buvo pripaþintas moksli-ninkas lituanistas. Jis iš viso paskelbëdaugiau kaip 10 knygø, iðtyrë vadinamà-jà 1573 m. Wolfenbiutelio rankraðtinæ pos-tilæ lietuviø kalba, gilinosi á S.Daukantoraðtø leksikà, paraðë Maþosios Lietuvosraðtijos istorijos apybraiþà. RemiamasBezzenbergerio, Gaigalaitis ástojo á Seno-vës istorijos draugijà „Prussia“ Karaliau-èiuje ir labai sëkmingai veikë Tilþës Lietu-viø literatûros draugijoje, 1904 m. buvopakviestas á Rusijos mokslø akademijosPeterburge rengiamos konferencijos bal-tistikos sekcijà skaityti praneðimo, taèiaukonferencija neávyko dël prasidëjusio Ru-sijos–Japonijos karo.

Gaigalaitá á Lietuviø mokslo draugijàatvedë ankstyva paþintis su Basanavièiu-mi. Jau 1901 m. jis ið ðaltiniø nuraðinëjoir siuntinëjo pasakas ir dainas, dovano-jo savo knygø, atsiliepë á Basanavièiaus1904 m. laiðkà dël medþiagos apie lietu-viø drabuþius kaupimo ir tiekimo. Apienuopelnus draugijai protokolø knygospasako nedaug. Jose uþfiksuota, kadáþymusis Maþosios Lietuvos atstovas 5-ajame visuotiniame susirinkime 1911 m.liepà ketino skaityti referatà „Apie senuo-sius lietuviø raðtijos paminklus Prûsø Lie-

Klaipëdið-kiø dainos(1908)

Po Pirmojo pasaulinio karo Bruoþisaktyviai dalyvavo átvirtinant Lietuvos Res-publikos interesus Klaipëdos kraðte. Jisveikë ávairiose politinëse, visuomeninëseir ûkinëse organizacijose, dirbo Lietuvosatstovybëje (iki 1923 m.), vëliau – guber-natûroje. Uþ nuopelnus apdovanotas Ge-dimino ordinu. Mirë be laiko, palaidotasKlaipëdoje. Kapo nëra. Já slepia skulptû-rø parkas.

VILIUS GAIGALAITIS (1870–1945) –viena iðkiliausiø figûrø Maþosios LietuvosXX a. istorijoje. Jis buvo didelis intelektu-alas ir universalus visuomenës vadovas,gerai suvokæs ir lietuviø tautinio sàjûdþioypatumus, ir politinës kovos aistrà bei pa-vojus, taèiau vardan jos tikslø niekada ne-perþengæs padorumo ir moralumo, ypaèkrikðèioniðkojo, slenksèio.

V.Gaigalaitis kilæs ið stambiø Pagë-giø kraðto ûkininkø Miko ir Edës Gaiga-lø ðeimos. Mokësi Klaipëdos ir Tilþësgimnazijose, Karaliauèiaus universitetestudijavo teologijà, taèiau vien ja nesi-tenkino – Bezzenbergerio paskatintas irremiamas 1900 m. apgynë disertacijà ið

tuvoje“, taèiau neatvyko. Archyve rado-me laiðkà su paaiðkinimu, kodël taip at-sitiko: rengësi skubiai kelionei á Vokieti-jos vakarus. Mûsø þiniomis, tuo metubrendo V.Gaigalaièio vestuvës su iðki-laus Frankfurto prie Maino miestieèiodukterimi. Draugijos bibliotekai jis dova-nojo knygas (1913 m. – 12), itin stropiaimokëjo didelá 3 rubliø mokestá. Straips-niø „Lietuviø tautai“ nepateikë. Jie nu-sësdavo Lietuviø literatûros draugijospraneðimø tomuose. Tarpukario laikaisV. Gaigalaitis profesoriavo Kauno univer-

Prûsø lietuviø laikraðèiai (1914)

lietuviø kalbotyros filosofijosdaktaro laipsniui ágyti. Á tau-tiná sàjûdá nukreipë anksty-va paþintis su „Varpo“ ideo-logais ir aktyvus bendradar-biavimas ne tik Maþosios,bet ir Didþiosios Lietuvos ið-eivijos spaudoje. Nuo 1900iki 1919 m. kunigavo evan-gelikø liuteronø parapijose,taèiau dël dalyvavimo politi-koje nacionalistiðkai nusitei-kusios vokiðkos baþnytinësvyresnybës spaudimu ið pa-reigø turëjo trauktis. V.Gaiga-laitis nuo 1903 m. iki kaizeri-nës Vokietijos griûties buvoPrûsijos landtago (t.y. parla-mento) deputatas, 1918 m. Vydûnas (1868–1953)

sitete, dalyvavo uþsienio konferencijose,taèiau matomø ryðio su LMD pëdsakømums surasti nepavyko.

VILIUS KALVAITIS (1848–1914) irkiti, nariø sàraðe priskirti bendradarbiøkategorijai, sudarë nedidelæ 5 asmenøgrupelæ. Ties jo pavarde nurodyta – lite-ratas. Ðis ávardijimas gal kiek per skam-bus. Kultûros istorijoje Kalvaitis minimaskaip tautosakos rinkëjas ir originalios beiliaudies poezijos rinkiniø Rûtø lapeliai,Lietuvos kanklës, Prûsijos lietuviø dainossudarytojas ir leidëjas. Laiðkais nuolatbendravo su Basanavièiumi, jo uþraðy-


tos pasakos sudëtos Basanavièiaus pa-rengtame rinkinyje Ið gyvenimo vëliø beivelniø. Liko nevedæs ir vieniðas, kai sto-jo á Mokslo draugijà, gyveno Tilþëje ir ið-silaikë ið nedidelio lietuviðkos spaudosknygynëlio. Suomis Augustas Niemis,apsilankæs Tilþëje, pamatë „þilagalvá se-nelá, kuris susikûprinæs, uþsigulæs antstalo buvo ásigilinæs á vietovardþiø leidi-nio tvarkymà [...]. Karðta ðirdis, jaunadvasia [...] buvo to paprasto ir nuoðir-daus liaudies þmogaus krûtinëje. Tai pa-stebëjau greitai, kai jis ëmë pasakoti apiedainø rinkimà ir kitus savo darbus“.

Nariai bendradarbiai draugijai nariomokesèio nemokëjo, Kalvaièio ánaðas –dovanotos knygos. Vienà jø – Rûtø la-pelius (1894) – uþtikome Lietuviø litera-tûros ir tautosakos instituto bibliotekoje.Joje áraðyta dedikacija: Lietuviø mokslodraugystei W. Kalwaitis. 5./IX.1907.

JONO VANAGAIÈIO (1869–1946)kelias á Lietuviø mokslo draugijà buvo ki-toks nei kitø maþlietuviø. Ið jaunystës bu-vo nenuorama ir rizikos mëgëjas. Ágijopradiná iðsilavinimà, tarnavo Prûsijos ka-riuomenëje, dirbo lietuviø kalbos vertëjuBremeno emigracijos agentûroje, ðiektiek pramoko spaudos darbo Bitënøspaustuvëje, kurioje 1905 m. iðvakarësepynësi ávairiø Didþiosios Lietuvos veikë-jø takai ir planai. Nesëkmingai kûrë Ma-þosios Lietuvos lietuviø socialdemokra-tø partijà, artimai bendravo su DidþiosiosLietuvos socialdemokratais, 1905 m.sausá savo bute Tilþëje slapstë ir á toli-mesná uþsiená iðlydëjo liûdnai pagarsë-jusio Rusijos sausio 9-osios ávykio – Kru-vinojo sekmadienio – vienà ið veikëjø po-pà Gaponà. Latviø „nakties broliams“pradëjus siaubti vokieèiø baronø dvarus,dideliais kiekiais jiems tiekë Ðveicarijosir Belgijos fabrikø ginklus – revolverius irðautuvus, ir per savaitæ á Rusijà iðsiøs-davo apie 12–15 centneriø revoliucinësliteratûros (anot atsiminimø). Vienintelisiš maþlietuviø 1905 m. gruodá dalyvavoDidþiajame Vilniaus seime. Jame Vana-gaitis pasakë kalbà, prisimindamas Prû-sijos 1848 m. revoliucijà ir iðkovotà teisæá konstitucinæ santvarkà. Plaèios paþin-tys neramøjá tilþietá suvedë su Basanavi-èiumi. Ðá domino „Birutës“ draugijos bib-lioteka ir archyvas. „Birutei“ nuo 1903 m.vadovavo Vanagaitis, rinkiniai buvo stro-piai tvarkomi ir laikomi bibliotekininkoUrëdaièio namuose Tilþëje. Basanavi-èiaus ápraðytas, Vanagaitis átikino „Biru-tës“ valdybà bibliotekà padovanotiMokslo draugijai. Ið laiðkø matyti, kad de-rybose tarpininku dalyvavo ir Bruoþis.„Birutës“ rinkiniai Vilniø pasiekë 1908 m.balandá. Anot draugijos kronikos, ið visogauta 750 tomø. Visi jie buvo paþymëti

„Birutës“ antspaudu, todël prieð 20 me-tø ryþausi atlikti nuodugnià paieðkà – devisu perþiûrëti visà vadinamàjá Basana-vièiaus 40 000 knygø fondà, laikomà Lie-tuviø literatûros ir tautosakos institute. Ta-da radau 378 „Birutës“ antspaudu pa-þenklintus leidinius, o kur dingo kiti – nu-statyti nepavyko. Sprendþiant ið rastøjø,draugijos biblioteka pasipildë unikaliusenøjø ir XIX–XX a. sàvartos lietuviðkøspaudos leidiniø rinkiniu. Jame yra „Var-po“ ir „Auðros“ bendradarbiø kûriniai, re-tos Maþosios Lietuvos lietuviø tautinio sà-jûdþio proklamacijos, Europos baltistø irlituanistø veikalai, 17 pavadinimø peri-odika. Taip pat buvo gauta nemaþa ra-ðytojø laiðkø, dokumentø ir kitokiø archy-valijø lietuviø, lenkø ir rusø kalbomis. Se-niausios knygos siekë XVI a., lietuviðkossudarë 60 proc. fondo. Tarp jø buvo di-delis skaièius unikumø – leidiniø, kuriøiðliko 1–2 egzemplioriai. „Birutës“ dova-na pirmasis pasinaudojo Bruoþis, Vil-niaus laikotarpiu rengæs Prûsø lietuviøraðtijos rankraðtá. Ðiandien ties ja palinkstavisi tie, kurie tiria arba bibliografuoja se-nàjá rankraðtiná ir spausdintiná paveldà.Ties „Birutës“ bibliotekos dovana ilgëliaustabtelëjome tik dël to, kad paliudytumeVanagaièio ir Urëdaièio áþvalgumà. Geraiþinome, kas nutiko su kitomis Gumbinës,Ásruties, Karaliauèiaus, Klaipëdos, Tilþës,tarp jø ir itin vertinga Lietuviø literatûrosdraugijos, bibliotekomis – per karus þu-vo arba dingo be pëdsakø.

Draugijos nariø sàraðe ties KRISTU-PO URËDAIÈIO (1871–1913) pavardepaþymëta: „vaisbius Tilþëje“. Tai reikðtø,kad buvo pirklys. Urëdaièio tëviðkë –Mantvilaièiai dabartinëje Ðilutës savival-dybëje. Ir ðeima, ir jis pats gyveno pasi-turinèiai. Buvo aktyvus tautinio ir politiniosàjûdþio dalyvis, materialiai rëmë draugi-jas ir lietuviø rinkimø á Vokietijos reichsta-gà kampanijas. Dalyvavimas Mokslodraugijoje buvo logiðkas jo veiklos þings-nis, o pritarimas „Birutës“ bibliotekos do-vanojimui – toliaregiðkumo ir aukðtos kul-tûros þenklas. Jo áþvalgumà paliudija pa-rama leidybai. Urëdaitis apmokëjo svar-bios Maþosios Lietuvos muzikinei kultû-rai knygos – natø su dainø tekstais rinki-nio Lietuviø tëvynës dainos (1911) spaus-dinimà. Jo leidyba buvo sudëtinga ir daugkainuojanti. Mirë lietuviø patriotas, kaip irbrolis Jonas, be laiko – dþiova. Palaido-tas gimtinëje. Esu stovëjæs prie jo kapo.Paminklo nebuvo, palaidojimo vietà pa-rodë èionykðtë senbuvë lietuvininkë.

VYDÛNÀ (1868–1953) anuometë lie-tuviø visuomenë gerai þinojo. Draugijonjis buvo priimtas pirmà kartà atvykæs ávisuotiná susirinkimà 1911 m. liepà. Ja-

me sveèias ið Tilþës perskaitë 2 refera-tus: „Þmogaus iðaugimas ir tikyba ðian-dien ir senovëje“ ir „Idealizmas ir realiz-mas gyvenime“. Ðeðtajame visuotiniameLMD susirinkime 1912 m. vasarà Vydû-nas ilgà praneðimà „Evoliucija ir tikyba:dabarties sàmonë ir tikyba“ skaitë netsu 3 pertraukomis. Draugijos protokolaiklausytojø pasisakymø arba ginèø ne-uþfiksavo. Dël kitø autoriø referatø teigi-niø bûdavo diskutuojama. Gali bûti, kad

LMD nariai prie Trakø pilies griuvësiø1908 m. (ið Jonas Basanavièius 1851–1927,Vilnius, 2003, p. 147). Ið kairës: Konstanti-nas Vilimavièius, kun. A.Jakðtas, P.Vileiðis,J.Basanavièius, kun. Juozas Þiogas,V.Jakubauskas, Kriþanauskaitë, priekyjeneatpaþintas asmuo

Vydûnui stigo klausytojø. Draugijai pri-klausë vos vienas kitas pradedantysis fi-losofas. Vis dëlto Vilniuje jis buvo lau-kiamas. Tai liudytø bendras perskaitytøreferatø skaièius – 8. Në vienas ið jø ne-pateko á „Lietuviø tautos“ skiltis. DaugiauVydûno veiklos pëdsakø draugijoje uþ-tikti nepavyko. Vilniuje jam teko lankytis1930 m. lapkritá. Praleidæs 3 dienas, á Til-þæ gráþo palydëtas gausaus studentø irvisuomenininkø lietuviø bûrio.


Saulëtà vasario 12-osios popietæ gau-sus bûrys istorikø, visuomenës veikëjø,kultûros darbuotojø susirinko paþymëtiakademiko Juozo Jurginio 100-øjø gimi-mo metiniø. Lietuvos mokslø akademi-jos biblioteka ir Lietuvos MA Humanita-riniø ir socialiniø mokslø skyrius sukvie-të á jubiliato parodos atidarymà ir pasi-dalyti prisiminimais apie jo gyvenimà irávairiapusæ veiklà.

tûrà apie já, yra 1590 áraðø. Atskiras sky-rius – mokslinis vadovas ir oponentas. Aka-demikas kelià á mokslo pasaulá atvërë be-veik ðimtui disertantø (reikëtø patikslinti),siekianèiø moksliniø laipsniø. Negailëjobrangaus laiko saviems nebaigtiems dar-bams, geranoriškai, dosniai teikë patirtá.Atviras ir principingas bendravimas – bû-dingas profesoriaus charakterio bruoþas.

Ypatingas istorikø ir visuomenës dë-mesys lydëjo knygas „Istorija ir poezija“(1964 m.), „Renesansas ir humanizmasLietuvoje“ (1965 m.), veikalus apie Vil-niaus istorijà, leidinius kultûros ir menoistorijos klausimais.

Prisiminimø popietëje bibliotekos direk-torius sutelkë buvusius akademiko bendra-darbius, kolegas, studentus ir disertantus.Prof. Aldona Gaigalaitë iki ðiol prisimena jopaskaità apie Napoleonà Lietuvoje, perskai-të rekomenduotà L. Tolstojaus „Karà irtaikà“, kartu dirbo Istorijos institute. Ji sa-kë, kad profesorius iðsiskyrë paveldëtudarbðtumu, puikiu raðiniø stiliumi ir kalbosturtingumu, atvirumu ir nuoðirdumu. Drà-siai reiðkë savo nuomonæ, kuri nesiderinosu oficialia partine ideologija. Ypaè arðiai jápuolë bemokslis dogmatikas, aukštas par-tinis funkcionierius Motiejus Šumauskas,inicijavo begalinius svarstymus.

Prof. Bronius Genzelis akcentavo jubi-liato pastangas kuriant ir leidþiant „Litua-nistinæ bibliotekà“, jo sugebëjimà apiben-drinti gausià faktinæ medþiagà. Bûti disi-dentu nereiðkë, kad bûsi iðgirstas, „bal-sas nëjo á dangø“. Pelnæs pripaþinimà,aukšèiausius mokslinius laipsnius, akade-mikas J. Jurginis dràsiau skatino diskusi-jas istorijos klausimais. Vienoje ið jø, jis su-teikë þodá arðiausiam to meto disidentuiAntanui Terleckui, kuris dràsiai reiðkë ne-priklausomybës siekius. Per jo organizuotàmitingà prie Adomo Mickevièiaus pamin-klo nepasirodë tankai, nieko neiðtrëmë,dingo baimës jausmas. B. Genzelis sakë,kad be tokiø þmoniø kaip J. Jurginis neási-vaizduojamas lietuvybës jausmo iðlaiky-mas, laisvo màstymo skatinimas. Jo veik-la – gaivus ðuoras á Atgimimo bures.

Prof. Meèislovas Juèas pastebëjo,kad J. Jurginis iðsiskyrë plaèiu poþiûriu,erudicija, darbðtumu, nepalauþiama va-lia sakyti tiesà. Du deðimtmeèius vado-vavo Lietuvos istorijos mokslui, balansa-vo tarp galimo ir negalimo. To meto stu-dentus þavëjo minties dràsa, siekis atver-ti nutylimus ir draudþiamus istorijos klo-dus, jo neribojo vidinis cenzorius. Lietu-vos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija vi-siems buvo neparanki ir sunki, J. Jurgi-niui – ne. Jis buvo tvirtas tiesos sakytojasideologinës prievartos laikais. M. Juèo pri-siminimai ir vertinimai buvo ypaè palan-kiai auditorijos sutikti.

Antanas Terleckas prisiminë aspiran-

Prie atgimimoPovilas SAUDARGAS iðtakø

Karui baigiantis á Vakarus pasitraukëLietuvos MA nariai Zenonas Ivinskis, Adol-fas Šapoka, prof. Jonas Puzinas ir kiti þy-mûs istorikai, reikëjo naujos kartos moks-lininkø ir mokslo vadybininkø, kurie kom-pensuotø netektis ir ugdytø naujà, poka-rinæ istorikø kartà. Šiuose darbo baruoseJ. Jurginis atliko ypatingà vaidmená. Isto-rijos mokslas šiuo sunkiu laikotarpiu, jeilyginsime su kitais, išsaugojo daug aukð-tos kvalifikacijos mokslininkø. Tai prof.Konstantinas Jablonskis, prof. Povilas Pa-karklis, Vilniaus universiteto ir Istorijos ins-tituto þymûs istorijos ir archeologijos spe-cialistai, pripaþinti mokslininkai Pranë irBronius Dunduliai, Regina Volkaitë-Kuli-kauskienë ir Pranas Kulikauskas, JuozasGalvydis ir kiti. J. Jurginis daug nuveikë,remdamas ir remdamasis prieðkarioaukðtos kvalifikacijos mokslininkais ir ug-dydamas naujà istorikø kartà.

J. Jurginis istorijos studijas pradëjo Vy-tauto Didþiojo universitete Kaune, o baigë1946 m. Vilniaus universitete. 1948 m. ap-

gynë istorijos mokslø kandidato diserta-cijà, pirmàjà pokariniais metais. Svarbusjo dalyvavimas 1945–1946 m. LietuvosMA organizuotoje ekspedicijoje á Karaliau-èiaus kraštà. Prof. P. Pakarklio vadovau-jama ekspedicija surado be globos liku-sià ir naikinamà gausià lituanistikos me-dþiagà. Ji praturtino jo vadovaujamos Lie-

tuvos MA bibliotekos fondus. Dabartiniobibliotekos direktoriaus dr. Juozo Marcin-kevièiaus rûpesèiu paskelbti unikalûs li-tuanistinio paveldo dokumentai. Tai P. Pa-karklio sudarytas dokumentø rinkinys„Prûsijos valdþios gromatos, pagraude-nimai ir apsakymai lietuviams valstie-èiams” (1960 m.), prof. Vincento Drotvi-no ilgameèio triûso dëka parengti spau-dai rankraðèiai „Lexicon Lithuanicum“(1987 m.) – XVII a. vokieèiø-lietuviø kal-bos þodynas, „Clavis germanico-lithua-na“ (1995–1997 m.) T. 1-4 – XVII a. vokie-èiø-lietuviø kalbø þodynas. Atiduotasspaudai J. Brodovskio vokieèiø-lietuviø,lietuviø-vokieèiø þodynas XVIII a. T. 1–3,pirmasis tomas laukiamas šiais metais.

Visuotinai pripaþintos J. Jurginio pa-stangos rengiant, redaguojant ir leidþiant„Lituanistinæ bibliotekà“, skelbiant reikð-mingus istorijos ðaltinius, kultûros ir me-no istorijos veikalus.

J. Jurginio darbø literatûros rodyklëje,atspindinèioje jo ávairiapusæ veiklà ir litera-

Juozas Jurginisdarbo kabinete


Akad. Juozo Jurginio 100-øjø gimi-mo metiniø proga Lietuvos mokslø aka-demijos bibliotekoje surengta jo darbøparoda. J.Jurginis savo moksliniø kny-gø bei straipsniø gausumu iðsiskyrë iðkitø mokslininkø, todël parodoje patei-kiami tik svarbesni jo darbai.

Skyriuje „Juozo Jurginio kelias á gy-venimà“ eksponuojamos akademikovaikystës, jaunystës nuotraukos. Patei-kiami J.Jurginio rankraðèiai apie Anykð-èiø miestà, kurio pagrindinæ mokyklàjis baigë, taip pat Panevëþá, kuriame Jur-ginis mokësi gimnazijoje. Anykðèiø mo-kykloje mokinukas J.Jurginis buvo dra-mos bûrelio artistas. Parodoje ekspo-nuojama nuotrauka, kurioje jis vaidinoP.Vaièiûno komedijoje „Patriotai“.

Taip pat eksponuojama J.Jurginioknyga „Susitikimas tëvø namuose“.

Pateikiami pirmieji jo straipsniai apieÐvedijà, kurioje J.Jurginiui, kaip „Lietu-vos þiniø“ korespondentui, teko praleistinemaþai laiko, taip pat ið Stokholmo„Lietuvos þinioms“ 1939 m. atsiøstasrankraðtis.

Pateikiamas kandidatinës disertacijosautoreferatas „Vilniaus miesto savivaldy-bës santykiai su feodalinëmis jurisdikci-jomis XVI amþiuje“ (apginta 1948 metais).Tai buvo pirmoji istoriko disertacija Vil-niaus universitete pokario metais. Taip patstudija „Baudþiavos ásigalëjimas Lietuvo-je“, uþ kurià 1963 m. J.Jurginiui buvo su-teiktas mokslø daktaro vardas.

Skyriuje „Istorijos tyrimai ir populia-rinimas“ stengtasi atskleisti V.Jurginiopagrindines mokslo tyrimø temas.

Kandidato disertacija J.Jurginis pra-dëjo Vilniaus miesto istorijos tyrinëji-mus. Parodoje eksponuojama „Vil-nius“, „Vilniaus miesto istorija“ (uþ jàsu bendraautoriais gavo LR premijà).

Kita J.Jurginio tyrinëjimø kryptis –kultûros istorija. Eksponuojama „Lietu-vos meno istorijos bruoþai“, „Istorija irkultûra“, „Lietuvos kultûros istorijosbruoþai“, taip pat tritomis „VU istorija“,uþ kurià 1981 m. gavo LR valstybinæpremijà (kartu su bendraautoriais).

Be to, eksponuojama 1978 m. iðëju-si „Lietuvos TSR istorija nuo seniausiølaikø iki ðiø dienø“, kurioje XIII–XVI a. lai-kotarpá nuðvietë J.Jurginis.

Didelæ J.Jurginio moksliniø darbøgrupæ sudaro Lietuvos valstieèiø istori-jos tyrinëjimai. Ið jø svarbiausi – „Bau-dþiavos ásigalëjimas Lietuvoje“ ir „Lie-tuvos valstieèiø istorija“.

Skyriuje „Redaktorius ir redakciniøkolegijø narys“ pateikiama maþa dalisjo redaguotø knygø. Taip pat jis buvokeliø periodiniø leidiniø redaktorius ar-ba redakciniø kolegijø narys. Tai – „Lie-tuvos mokslø akademijos darbai. Seri-ja A. Visuomenës mokslai“, „Ið lietuviøkultûros istorijos“, „Maþoji lietuviðkojienciklopedija“, „Gimtasis kraštas“, „Lie-tuvos istorijos metraštis“ (1971–1975).

Dar vienas parodos skyrius – „Lie-tuvos MA bibliotekos direktorius“. Bai-giantis karui, J.Jurginis 1945 m. pradë-jo dirbti Lietuvos MA bibliotekos direk-toriaus pavaduotoju, o po poros më-nesiø – direktorium. Svarbiausias jo uþ-davinys buvo sutvarkyti per karà nuken-tëjusius knygø fondus, juos papildyti ki-tø bibliotekø leidiniais. Kaip bibliotekosdirektorius 1945 m. pabaigoje – 1946m. pradþioje kartu su Pakarkliu ir B.Ger-tum dalyvavo svarbioje ekspedicijoje áKaraliauèiø ieðkoti be globos likusioslituanistinës medþiagos – knygø ir ran-kraðèiø. Karaliauèiuje surinko daug re-tø knygø ir Prûsijos valdþios ásakø lie-tuviø kalba.

Juozas Jurginis daug prisidëjo tel-kiant istorikus, ugdant juos, buvo dau-gelio disertacijø autoriø mokslinis va-dovas, oponentas. Skyriuje „Mokslinëpedagoginë veikla“ pateikiama keletasgarsiø Lietuvos istorikø disertacijø au-toreferatø, kuriems Juozas Jurginis va-dovavo arba oponavo. Parodoje patei-kiama tik maþa jø dalis.

Be to, pateikiama „Lituanistinës bib-liotekos“ serija, kurios leidimo vienasiniciatoriø ir redakcinës kolegijos nariøbuvo J.Jurginis.

Skyriuje „Tarptautinis bendradarbia-vimas ir pripaþinimas“ pateikiama ma-þa dalis rankraðèiø ið mûsø bibliotekosJ.Jurginio rankraðèiø fondo. Akademi-kas susiraðinëjo ir bendradarbiavo sudaugybe mokslininkø ið viso pasaulio.Buvo þinomas uþsienio istorikams. Da-lyvavo ir skaitë praneðimus daugybëjetarptautiniø konferencijø, simpoziumø,kongresø Tarybø Sàjungoje ir uþsieny-je – Suomijoje, Švedijoje, taip pat Itali-joje, Vokietijoje, Japonijoje.

Paskutinis parodos skyrius „Pagar-ba istorikui Juozui Jurginiui“.

Parodos pirmajame ir galutiniamestenduose eksponuojami Juozo Jurgi-nio gauti apdovanojimai, garbës raðtai,diplomai.

Juozo Jurginio rankraðtinis fondassaugomas Lietuvos MA bibliotekosRankraðèiø skyriuje.

Vaida JUODËNIENË

Akad. Juozui Jurginiui – 100

tûros metus. J. Jurginis, kalbëdamasapie Lietuvos prijungimà prie Rusijos po3-iojo padalijimo 1795 m., dràsiai tvirtino,kad jokios naudos ið to nebuvo, tik viskàgriovë. Akademiko sûnui Juliui A. Terlec-kas dovanojo naujausià savo atsiminimøknygà, kalbà baigë pastaba, kad nedaugbuvo dorø komunistø, o „sûnûs gali di-dþiuotis savo tëveliu“.

Doc. Sigitas Jegelevièius atskleidë ádo-mø faktà dël nuomonës apie J. Jurginiovengimà iðsamiau naudotis archyvine me-dþiaga. Profesoriui prireikë 1920 m. Kau-no kareiviø maiðto bylos. Reikëjo kreiptis áKGB, o ten, valydamas pistoletà, já ilgai tar-dë drg. Chalimovas. Nuo to laiko ir prara-do norà siekti „uþdrausto vaisiaus“.

Kalbëjæ profesoriai Edvardas Gudavi-èius, Liudas Truska, istorikai MindaugasTamoðiûnas, Feliksas Sliesoriûnas, Henri-kas Ðadþius teigë, kad J. Jurginá þinojo vi-suose Lietuvos kampeliuose, jo darbai gai-vino tautos dvasià, išaugo domëjimasisTëvynës istorija. Artimesniems kolegomsprisipaþino, kad jaunystëje á partijà stojoið ásitikinimø, o sugráþo á jà 1957 m. atðili-mo laikotarpiu ið reikalo, kad galëtø reali-zuoti kûrybiná potencialà, prisidëti prie Lie-tuvos istorijos mokslo ir kultûros raidos.

Bibliotekos direktorius dr. Juozas Mar-cinkevièius apibendrino ðiltà ir dalykiðkàbendravimà, minëjo akademiko nuopel-nus Lietuvos MA bibliotekai, jo sieká pagalmokslo metodikos reikalavimus nagrinëtiistorijos klausimus. J. Jurginis buvo màs-tantis þmogus, jo nevarþë sustabarëjusiosdogmos. Persekiojimo laikotarpiu já ne kar-tà uþtarë Lietuvos MA prezidentas JuozasMatulis ir Antanas Snieèkus.

J. Jurginio mokiniai ir kolegos turësperduoti estafetæ naujai istorijos tyrëjøkartai. Ji, norisi tikëti, sàþiningai remsissavo pirmtakø darbais ir patirtimi. Negai-lestingas laikas negali ir neturi uþgoþtitikrø vertybiø. Tik negailestingi þmonësuþmirðta tuos, kurie tiesë mokslinio pa-þinimo kelià. Spalvinga J. Jurginio as-menybë ir jo darbai verti naujø áþvalgø irmonografinio tyrimo.

Juozas Jurginis su þmona



Daugiau kaip du pastaruosiusdešimtmeèius architektas restauratoriusdr. Napalys Kitkauskas tyrinëja VilniausÞemutinës pilies teritorijà, buvusiø Lie-tuvos valdovø rûmø iðlikusius pamatusir rûsius. Jaunystëje ragavæs ir karèiostremtinio duonos (6 metai Mordovijos la-geriuose), naujojo leidinio autorius yraVilniaus piliø tyrimo centro architektûri-niø tyrimø, o nuo 2002 metø – Valdovørûmø atkûrimo projekto mokslinis vado-vas, yra paskelbæs daugybæ moksliniøstraipsniø, iðleidæs populiariø knygø apieLietuvos ir uþ jos ribø dabar esantá isto-riná kultûros paveldà.

Naujasis jo darbas tæsia ir papildomokslininko ankstesná veikalà – „Vilniauspilys. Statyba ir architektûra“, uþ kurá jambuvo suteikta Lietuvos Respublikos na-cionalinë kultûros ir meno premija.

Jau pirmuosiuose knygos „LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës valdovø rûmai“puslapiuose autorius primena skaitytojui,kad Vilniuje, Pilies kalno papëdëje, mûsøprotëviai buvo ákûræ daug svarbiø institu-cijø: èia dar prieðistoriniais laikais garbin-ta amþinoji ugnis, èia daugiau kaip prieðseptynis ðimtus metø pastatyta pirmoji ka-talikø ðventovë, èia keletà ðimtmeèiø bu-vo Lietuvos valdovø bûstinë.

Kai Vakarø baltø gentys (prûsai, sem-bai, nadruviai, skalviai, kurðiai, þiemga-liai ir kt.) vokieèiø buvo parklupdytos, Vil-nius ir ðio miesto pilys liko pagrindiniu bal-tø arealo gynybos centru. Èia buvo ta vie-ta, kur dar nepavergtos lietuviø gentys ið-moko mûro statybos ir pradëjo statyti mû-rines gynybines pilis, rezidencinius pa-status, ðventoves.

Dr. Napalys Kitkauskas beveik treè-dalá savo veikalo paskyrë ankstyvajai ar-chitektûrai. Atlikti tyrimai atskleidë visaiiki tol neþinomà, seniai uþmirðtà Lietu-vos profesionaliosios architektûros pus-lapá, papildë kuklias tyrëjø sukauptas þi-nias apie baltiðkojo mûro statinius Þe-mutinëje pilyje. Mokslininkai yra nusta-tæ, kad XIII a. iki XIV a. vidurio senøjø pa-statø mûro sienose taikyta baltiðkoji (ven-dinë) plytø perriða. Rasta daugiau kaipketuriasdeðimties tokiø mûriniø sienøfragmentø. Daugiausia ankstyviausio mû-ro su baltiðkàja perriša kaip tik ir surastaèia, po dabar atstatomais Valdovø rûmais.Mûsø tyrimai leidþia manyti, kad Mindau-go ir ankstesniøjø kunigaikðèiø centras,sostinë buvo Vilnius, o ne Naugardukasar Kernavë, kaip teigia kai kurie istorikai.

Unikalus Bronius SLAVINSKAS

Pasvalio miestieèiø 1688 m. gruo-dþio 19 d. patvirtintuose nuostatuoserašoma: mokyklà ir prieglaudà miestie-èiai privalo gerai árengti ir visuomet jo-mis rûpintis. Ði nuostata niekada nebu-vo atðaukta, ji galioja ir ðiandien, irmums, pasvalieèiams, ðio kraðto pavel-dëtojams. Beje, ji pakartojama dauge-lyje ávairiø dokumentø kaip privilegija,privilegija valdþiai ir pilieèiams, nors daþ-niausiai nubraukiamas antrasis ðiosnuostatos statinys – prieglauda.

Kai á rankas paëmiau sunkià Danie-liaus leidykloje aukso raidëm ataustà is-toriko Jono Anièo knygà „Pasvalio Pet-ro Vileiðio gimnazija (1922–2002)“, ste-bëjausi, jog ðitiek pragyveno, ëjo klup-dama ir këlësi mano kraðto mokykla,kad galëtø iðlikti ir oriai vadintis tuo kil-niu didþio Lietuvos këlëjo vardu. Taipgimsta ir didelës upës: ið verdeniø, iðpo akmens ar kupsto virvanèiø ðaltinë-liø á didþias svajas susisupæ svalios irlëvenys, mûðos ir pyvesos...

Ir statë mokyklas ið kuo sulaidesniø,svaresniø ràstø sumicijà turintys kaimø

dadulkiø po permainingu dangumi?Skaitau kaip istorinæ poemà bibliotekinin-kø pavardes. Kiekviena jø – dar nepara-ðyta knyga, neaprëpiamas neiðvarpëju-siø rugiø laukas. Taip ir liks, nes mûsø,prisiglaudusiø prie jø rankom suðildytøknygø, atmintis yra prasta. Neprisimenusavo pirmos tikros bibliotekininkës pa-vardës. Ji dirbo Pasvalio bibliotekoje1953 metø rudená. Jau nesirausiau mo-kytojos atneðtø knygø krûvelëje, o atëjau,papraðiau knygos, kurios reikëjo, biblio-tekininkë atneðë, kaþkà raðësi ir, padëju-si ant delno, iðtiesë jà man. Sutrikau,neþinojau, kaip paimti knygà nuo delno,nepaliesti raðaluotais pirðtais bibliotekinin-kës rankos. Tiesiu rankà, svaigulëju, pa-juntu jos rankà ant savosios, stveriu kitaranka ið virðaus, kad knygos neiðmesèiau.Ðilta ranka su maþu þiedeliu iðslysta, stip-riai suspaudþiu knygà delnais. Ðyptelëjoveido ovalas... Tikriausiai prastai atrodþiau:stoviu toks sumukëlis, kaip ant kûèiø as-los, bejëgis, apsisuku ir – abi vali – produris. Në aèiû nepasakæs. Iki ðiol. Tik min-tyse. Tokia bûna ir meilë ið pirmo þvilgs-nio ar paskutinio – á tëvo laðinius.

Nuoðirdþiai tikiu, kad ðios knygospaþadins paèias graþiausias mintis apiemokyklà, bibliotekà, apie tuos, kurie vi-sada budëjo ðalia, o kartu paskatinsuþrašyti ir pasidalyti su kitais savo prisi-minimais, nes jie jau yra istorija. Sielosdalis iðmatuojama mûsø gimta tarme.

M.K.

Tai vis saulës krisleliai...

vyrai, budavojo,talkavojo, santal-kà klojo, tarsideganèius pini-gus kasinëjo þe-mæ pamatams.Ir jie buvo teisûs.

Dþiaugiuos,kad turëjau tokiàmokyklà, kuriospamatams ak-menis ir þvyrà ve-þë gráþæs ið plie-no ir mano tëvas.Tokia buvo as-meninë pareigair prievolë savokraðtui. Gera, tik-

ra pareiga, nors á varpinæ kabink, pasaky-tø ir Danyliðkiø pradinei mokyklai nuomo-jæs pusæ savo rûmo kaimo ûkininkas.

Skaitau Knygà, tarytum tuoj aðarà ið-sunks, ne savo svoriu, o talpumu, kartøgyvenimo svoriu... Ðirdis á varpà muða –plaèiausiai ðneka savo mokiniø lûpom,skelbia þinià. Bûdami savo mokyklos am-þinais varpininkais galime daug nuveik-ti, kad mûsø kraðte gyventume graþiai...

Negaliu nutylëti dar vieno pasvalieèiøþygio – knygos apie Mariaus Katiliðkio bib-liotekà „Po knygos þenklu. Pasvalio Ma-riaus Katiliðkio vieðosios bibliotekos sep-tyniø deðimtmeèiø kelias“ (1937 – 2007).Knygà kaip ir bibliotekà sukuria tik pasi-ðventæ þmonës. Jie mato savo darboprasmæ, savo vietà áþvalgø, idëjø pasau-

lyje. Ir ðirdingai atveria save kitiems.Mokyklos ir bibliotekos prieglaudoj,

po jø stogu visada, visais laikais ir ðian-dien jauèiuosi saugus. Ðituos namuosvisi savi: nuo Homero ar Maþvydo, nuoKatiliškio iki bibliotekos direktorës Dan-guolës Abazoriuvienës...

Tai vis saulës krisleliai... Kiek per ne-besuskaièiuojamas dienas suneðta þie-



leidinys apieLietuvos vardo tûkstantmeèiuiLDK valdovø rûmus

kas savo knygoje palieèia dar vienà svar-bø faktà, susietà su Lietuvos ankstyvuo-ju laikotarpiu, o greièiausiai ir su Vilniauspraeitimi. Kvedlinburgo vienuolyno ana-luose buvo uþraðyta þinia, kad vyskupasÐv. Brunonas, vadinamas Bonifacas, su18 palydovø vienuoliø þuvo kankiniø mir-timi 1009 m. Rusijos ir Lietuvos pasieny-je. Istorikas Meèislovas Juèas teigia, kad„misionieriai þuvo tarp Kijevo Rusios irLenkijos, jotvingiø þemëje, á ðiauræ nuoNarevo upës. Kita þûties versija: tai ávykopietiniø jotvingiø ir prûsø þemiø paribyje,netoli Lëciaus arba dabartinio Giþycko(Lenkija) , todël ðio ávykio atminimui 1009m. èia buvo pastatytas geleþinis kryþius.Istorikas Zenonas Ivinskis raðë, kad, pa-sak Livonijos kronikos autoriaus Henriko,lietuviai savo þygiais XII a. pradþioje gàs-dino visas kaimynines tautas. Lietuviai pa-siekdavo Smolensko, Èernigovo þemes,pasirodydavo Pripetës ir Bûgo krantuo-se, nukakdavo iki upiø Velikaja, Lovatë,Ilmenio eþero. Taigi XI a. ir XII a. þiniosprieštaringos. Taèiau visais atvejais, tei-gia knygos autorius, Ðv. Brunonas þuvojotvingiø þemëje, nors Kvedlinburgo ana-luose ði vieta ir ávardijama „Rusijos ir Lie-tuvos pasieniu“.

Knygoje autorius nori parodyti, kadLDK valdovø rûmus atstatome turëdamigausiø archeologø, istorikø, architektø,kitø specialistø moksliniø tyrimø duome-nø, patikimos ikonografijos. „Tai yra at-sakymas ir tiems „þinovams“, – sako dr.Napalys Kitkauskas, – kurie atvirai , kar-tais net agresyviai, neásigilindami á es-mæ, dar vis kaiðioja pagalius á ratus, áro-dinëdami savo „kompetencijà“ kultûrospaveldo srityje“. Jis tiki, kad ðis veikalaspadës skaitytojams iðsamiau susipaþin-ti su LDK valdovø rûmais, mûsø Lietu-vos valstybës garbingu ilgaamþës isto-rijos paminklu, kuris puoð ir garsins mû-sø sostinæ Vilniø.

Knygà išleido „Kultûros“ leidykla (Lie-tuvos kultûros politikos institutas). Daili-ninkas Alfonsas Þvilius.

Istorikas S.C.Rovelas savo veikale apieviduramþiø Lietuvà raðo: „Labai tikëtina,kad Mindaugo karaliðkasis dvaras buvoVilniuje, didesnëje gyvenvietëje, egzista-vusioje gerokai prieð 1000-uosius metus.

Archeologø tyrinëjimai rodo, kad tai bu-vusi geriausiai átvirtinta vieta tryliktojo ðimt-meèio Lietuvoje“.

Šiemet, minint Lietuvos vardo pami-nëjimo tûkstantmetá, dr. Napalys Kitkaus-


„Kaþkada vaikystëje svajojau, kad ma-no gyvenimas bûtø prasmingas, jei para-ðyèiau knygà arba atrasèiau bent vienànaujà mokslui gyvûnø rûðá, – prisimenaprofesorius. – Taip jau buvo lemta, jog liki-mas man ðios laimës nepaðykðtëjo. Ðian-dien atrastø naujø mokslui rûðiø – per ke-turis ðimtus. Esu laimingas, kad likimas lë-më pasukti gamtos tyrimø keliu. Ypaè esudëkingas savo tëèiui Kasparui Puplesiui irprieð laikà iš gyvenimo iðëjusiai mylimaimamytei, taip pat visada energingai sesu-tei Astai, tetai Elenai Stonytei ir visiems ne-nuoramoms dëdëms, mane ákvëpusiemssavo nepakartojamais pasakojimais ir ne-paprastu gyvenimu (taip pat ir Jonui Sto-niui – jis buvo pats didþiausias mûsø ðei-

Gyvenimas,

Lina MARMAITË-SNITKIENË

Profesorius habilituotas daktaras Jonas Rimantas Stonis – nuolatinismokslo populiarinimo þurnalø autorius. Daugelis skaitytojø atsimena joraðinius ið straipsniø ciklø apie Amazonæ (skelbtø R.Puplesio pavarde),

Indijà bei Nepalà, Kanarø salas, Kosta Rikà, Peru ir kt.

Penkiasdeðimtmetá palydëjus

Profesorius J.R.Stonis – Nacionalinësmokslo premijos laureatas, daugelio

Lietuvos ir tarptautiniø konkursønugalëtojas skirtas

gamtos paslaptimstyrinëti

Ði 2007 m.Vaðingtoneiðleista monografija sulaukëdidþiulio tarptautinio mokslinësvisuomenës ávertinimo

Bekraðtës Azijos platybësbuvo iðvaþinëtos motociklu

moje Azijos keliautojas, tuose kraðtuosepraleidæs daugiausia metø ir ið ten, deja,nebesugráþæs á Lietuvà). Kai jaunystëje uþ-sinorëjau tyrinëti Azijà – tëtis nedvejodamasman nupirko patá galingiausià motociklà,kad galëèiau skersai ir iðilgai iðvaþinëti be-ribes smëlio dykumas ir Azijos kalnus“.

Susidomëjimas gamta buvo begali-nis. Baigæs mokyklà, R.Stonis ástojo á Vil-niaus pedagoginá universitetà (tuomet –institutà).

Jau po pirmo kurso Rimantà uþvaldëidëja vykti tyrinëti vabzdþiø á Centrinæ Azijà.Ðiai avantiûrai pavyko surasti bendramin-èiø. Pirmasis „blynas“ neprisvilo. Jonas Ri-mantas Stonis beveik 15 metø tyrinëjo Cen-trinës Azijos dykumas ir kalnus (o vëliau irRytø Azijà), su kolegomis iðvaþinëjo tuoskraðtus skersai ir iðilgai. Bûta visko: ir gyve-nimo drëbto molio bakûþëje kartu su mirti-nai nuodingomis 1,7 m ilgio gyvatëmis, irskorpionø palapinëse ar miegmaiðiuose, iravantiûristiniø þygiø motociklais be vairuo-tojo teisiø bei deramos apsaugos per Ka-

rakumus, Pamyro Altajaus kalnagûbrius,palei Afganistanà, Iranà ir dar daug kur ki-tur. Entuziastingà tyrëjà ir jo ekspedicijø ko-legas porà kartø buvo pagrobæ banditai, osavo galingàjá motociklà R.Stonis prarado,kai prasidëjo pilietinis karas.

Studijø metai Rusijoje, doktorantûra

Zoologijos institute Sankt Peterburge (ta-da Leningrade), bendravimas su atsida-vusiais mokslui þmonëmis subrandinoJonà Rimantà Stoná kaip mokslininkà. Pa-maþu susiformavo ir moksliniø interesøsfera: paslaptingas, maþai tyrinëtas, ku-pinas naujø atradimø mikrodrugiø pasau-lis, gyvûnø evoliucija ir biogeografija.Keitësi ir moksliniø ekspedicijø maršru-tai. Centrinës Azijos dykynes pakeitë Piet-ryèiø ir Pietø Azija, Afrika bei Ðiaurës irPietø Amerika. Atogràþø Amerika tapo ne-atsiejama pastarøjø deðimtmeèiø gyve-nimo dalimi: beveik kasmet (o kartais irdaþniau) profesorius ir jo buvæ mokiniai(dabar – kolegos, þymûs mokslininkai)vyksta á tiriamàsias ekspedicijas.

Jonas Rimantas Stonis yra tarptauti-niu mastu pripaþintas mokslininkas, stu-dentø labai mëgstamas dëstytojas bei ne-pailstantis mokslo þiniø populiarintojas.Jau ketvirtus metus ið eilës profesoriustampa Lietuvos mokslo populiarinimodarbø konkurso nugalëtoju. DaugiausiaStonis didþiuojasi ir dþiaugiasi savo nau-jausia mokslo monografija, kurià kartu suamerikieèiø kolega neseniai paskelbë Va-ðingtone (JAV). J.R.Stonis yra iðleidæs ke-letà knygø ir 5 mokslo monografijas Olan-dijoje, D. Britanijoje, JAV ir Lietuvoje beipublikavæs apie 140 straipsniø. Juose au-



torius iðdëstë naujas mokslo koncepci-jas bei apraðë apie 400 naujø mokslui rû-ðiø ir genèiø ið ávairiausiø pasaulio krað-tø: Europos, Kaukazo, Centrinës, Rytø,Pietryèiø ir Pietø Azijos, Ðiaurës Afrikos,Ðiaurës Amerikos (JAV), Karibø salø, Cen-trinës ir Pietø Amerikos.

J.R.Stonis didþiuojasi, kad abi, moks-lø daktaro bei habilituoto daktaro, diserta-cijas parengë ir apgynë Rusijos MA Zoo-logijos institute, kuris nuo seno garsëja fun-damentaliosios zoologijos tradicijomis. Jistvirtina, kad tie metai jam paliko ne tikneišdildomø áspûdþiø, bet ir padëjo sufor-muoti mokslo mokyklà èia, Lietuvoje. Tarp-tautinio mokslo fondo (JAV), Ðiaurës ðaliøtarybos, NATO, Karaliðkosios Londonodraugijos ir Smitsono centro (Vaðingtone)

Kasmet profesorius vyksta á tolimastiriamàsias ekspedicijas... ir abejoja, arkada savo noru sugebës nurimti...

remiamas, Stonis ilgai staþavo arba dirboKopenhagos universitete, Londono gam-tos muziejuje (nuo 1997 beveik kasmet),JAV Smitsono centre, taip pat Olandijos,Belgijos, Austrijos, Vengrijos, Èekijos ir kt.mokslo centruose. Nuo 1985 m. J.R.Sto-nis yra VPU Zoologijos katedros darbuoto-jas, nuo 1996 m. – šios katedros profeso-rius. 1995 m. uþ nuopelnus Lietuvos moks-lui ir ðvietimui mokslininkas buvo apdova-notas Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Gedi-mino ordinu, o 2004 m. tapo Lietuvos na-cionalinës mokslo premijos laureatu.

Dirbant Londono gamtos muziejuje, mûsø laboratorijos „vadai“suorganizavo moksliná seminarà apie Belizo (Centrinë Amerika) biologinæávairovæ. Á seminarà buvo pakviesta ir sveèiø ið Amerikos. Kaip tik tadabuvau susiþavëjæs Belizo (buv. Britø Hondûro) gamta ir rengiausi átiriamàjà ekspedicijà Majø kalnuose. Mano kliedëjimas Belizo biologineávairove turbût buvo ant kaktos uþraðytas. Nes po seminaro prie manæspriëjo viena uþsienio vieðniø ir lyg kokià paslaptá pasakë: „Taip, tikrai,Belizas, Meksika, Gvatemala ir kitos ðalys, kurias èia taip giria, yra labaiádomu, taèiau pati didþiausia, nuostabiausia (ir dar neiðtyrinëta) biologinëávairovë vis dëlto yra Kosta Rikoje. Su ðia ðalimi niekas negali susilyginti.Bûtent ji yra tikrasis Centrinës Amerikos gamtos stebuklas“.

Taigi, praëjus lygiai deðimèiai metø, sëdime su ekspedicijos asistentuSaimonu (Simon R. Hill, D. Britanija) lëktuve, skraidinanèiame mus á KostaRikà. Turime daug vilèiø ir tyrimø uþdaviniø, þadame atlikti gaubtagalviø(Insecta, Lepidoptera, Nepticuloidea ir Tischerioidea) tyrimus. Bet artikrai Kosta Rika ir mums pasirodys tokia nepakartojama?

Rûkø miðkusProf. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

verta pamatyti

Epifitø ir orchidëjø karalystëMonteverdë, 2008 m. kovo 19 d.

Tiesiog neatsistebime, kaip staigiai pa-sikeièia aplinka, atvykus á Santa Ele-nà, esanèià neaukðtø ðiaurinës KostaRikos kalnø vakariniuose ðlaituose –Monteverdëje. Iðvertus ið ispanø kal-bos „Monteverde“ reiðkia þaliasis kal-nas. Ið èia prasideda kelias á rûkø mið-kus. Rûkø miðkai – labai specifinë eko-sistema. Kai kas mano, kad ði ekosis-tema aptinkama tik Centrinëje ir PietøAmerikoje, bet tai netiesa. Rûkø mið-kø taip pat galima pamatyti ir pusiaujoAfrikos kalnuose, ðiauriniame Mada-gaskare, daugelyje Pietryèiø Azijos vie-toviø, Kalimantane (Borneo), Naujojo-je Gvinëjoje ir net kai kuriose Okeani-jos salose. Ðie miðkai beveik nuolatosskendi rûke, teisingiau – debesyse. Rû-kø miðkai aptinkami tik kalnuose, t.y.ten, kur karðto ir labai drëgno oro ma-sës, plûstanèios ið þemumø (pvz.,dþiungliø vietoviø), pasiekia vësesniuskalnø ðlaitus. Tada formuojasi tirðtasrûkas (debesys). Panaðu á tai, kai þie-mà kas atidaro ákaitintos pirties duris...Galbût man net daugiau patiktø ðiømiðkø angliðkasis pavadinimas –cloud forest (debesø miðkai). Kartais,ypaè anglø kalba, rûkø miðkai dar va-dinami kalnø lietaus miðkais (monta-ne rainforest). Pietø Amerikoje jie ypaèsuklestëjæ palei Andø kalnø grandinësrytinius ir vakarinius ðlaitus, maþdaug2–3,5 km aukðtyje. O ðtai CentrinëjeAmerikoje (taip pat ir Kosta Rikoje) jienusileidþia neáprastai þemai, iki 1100–

1800 m virð jûros lygio. Vieni nuosta-biausiø Centrinës Amerikos rûkø mið-kø yra turbût Kosta Rikoje, Nikaragvo-je ir Hondûre (Hondûre jø daugiausia).Taèiau ði ekosistema labai lengvai pa-þeidþiama. Iki ðiol didþiausià grësmærûkø miðkams këlë þmogaus veikla(miðkø kirtimas, ganyklø ir plantacijøplëtra, medþioklë, o svarbiausia – pa-èios ekosistemos fragmentacija), taippat nebûdingø (nevietiniø, egzotiniø)augalø ir gyvûnø rûðiø plitimas. Taèiaudidelá pavojø kelia ir globalûs gamtospokyèiai, pavyzdþiui, dël stratosferosozono sluoksnio nykimo padidëjæs ul-travioletinio spinduliavimo intensyvu-mas. Gali taip atsitikti, kad artimoje at-eityje ultravioletinis spinduliavimas rû-kø miðkuose taps didesnis, nei aplin-kiniuose atogràþø miðkuose þemumo-se. Tai labai blogai. Manoma, kad dau-giausiai nukentës rûkø miðkø varliagy-viø fauna (bet ne tik ji). Kintantis, ðiltë-jantis Þemës klimatas netolimoje atei-tyje gali visiðkai sunaikinti ðià nuosta-bià ekosistemà daugelyje jos papliti-mo vietoviø. Moksliniai duomenys ro-do, kad per ledynmetá rûkø miðkø tem-peratûra buvo nukritusi 5–9oC, o perpastaràjá tûkstantmetá tekito maþdaug1 laipsniu, be to, ðis kitimas buvo nestaigus. O ðtai per artimiausius 30–100m. rûkø miðkø temperatûros vidurkisgali ðoktelti 2–4oC.

Rûkø miðkuose medþiai uþaugaaukðti (iki 30–40 m) tik kai kuriuose tar-pekliuose, o paprastai medþiai yra ne-aukðti, jø kamienai ir ðakos ávairiai ið-sikraipæ ir visada apaugæ veðliomis sa-

Palydëjus 50-ies metø jubiliejølinkime kolegai kûrybinës kloties,ákvëpimo, moksliniø atradimø,sëkmingø ekspedicijø tolimuosekraðtuose!


manomis, fantastiðkø formø kerpëmis. Antmedþiø kamienø auga ávairûs paparèiai irdaugybë augalø epifitø, áskaitant ir èia ypaègausiai aptinkamas bromelijas ir orchidë-jas. Vien Kosta Rikos Monteverdëje ran-damos 878 epifitø rûðys, ið kuriø apie 420–450 – orchidëjos. Kartais rûkø miðkuosegalima aptikti ir kai kuriø atogràþoms ne-bûdingø, ðiaurinëse platumose paplitusiømedþiø rûðiø. Didþiàjà laiko dalá augalaiskendi tirðtame rûke, jø lapai visada drëg-ni, nuo jø kapsi vandens laðeliai, o á pava-karæ rûkas daþniausiai pereina á lietø, tadèia ið tikrøjø labai drëgna (daþniausiai orodrëgnumas siekia 100 proc.) ir, palygintisu aplinkiniais atogràþø þemumø miðkais,vësoka (apie +18oC). Nors Kosta Rikosmiškai yra nutolæ nuo pusiaujo tik per 10laipsniø, taèiau kartais Monteverdës rû-kø miðkuose temperatûra gali nukristi iki10oC. Rengdamiesi þygiui á rûkø miðkus,

neapsigaukite! Kas, kad stovyklavietëjegal bûti labai karðta ir saulëta – pavaþiuo-site tik keletà kilometrø link rûkø miðkø, irviskas dramatiðkai pasikeis, su vasarið-kais marðkinëliais ir be lietaus apsiaustøtikrai neiðgyvensite!

Kosta Rikos rûkø miðkuose gyvena ta-pyrai, tinginiai, beþdþionës, aptinkamosávairios geniø ir tukanø rûðys, egzotiniaidrugiai. Be abejo, rûkø miðkams bûdingadaug specifinës, tik tokioms sàlygoms pri-sitaikiusios endeminës faunos bei floros.

Monteverdëje tikrai yra kas veiktiMonteverdëje yra du dideli, vienas prie

kito prisiðliejæ gamtos rezervatai: Monte-verdë ir Santa Elena, kurie kartais vadina-mi tiesiog vienu vardu – Monteverdë. Èiaaptinkama apie 2500 augalø rûðiø, dau-gybë vabzdþiø ir kitø bestuburiø gyvûnø,apie 100 þinduoliø rûðiø (áskaitant 5 kaèiøðeimos rûðis), daugiau nei 400 paukðèiørûðiø, ið kuriø vieni nuostabiausiø – kolib-

riai. Jø ornitologai Monteverdëje suskai-èiavo apie 30 rûðiø. Kolibrius sudëtinga netik apibûdinti, bet ir fotografuoti bei stebë-ti: jie tokie maþyèiai ir labai jau judrûs, tikrinenuoramos. Tad pasinaudojame kolibriølesyklomis, kurias galima pripildyti sirupo,

pakabinti ant ðakos ir taip privilioti ðiuosegzotinius, tik Neotropikuose paplitusiuspaukðèiukus. Ðis bûdas pasiteisina ðimtuprocentø! Kolibriai noriai lankosi ir tadajuos galima stebëti bei fotografuoti. Tik rei-kia ðiek tiek kantrybës (ir nejudëti). Kolib-riø stebëjimas – vienas þaviausiø, uþbu-rianèiø dalykø Monteverdëje. Taèiau, pa-sirodo, Monteverdëje laukia ir kitos staig-menos, vienos malonios, kitos – numuðan-èios ûpà, tiesiog varanèios á neviltá.

Nuo tos Kosta Rikos jau prasideda„depresija“

Rûkø miðkuose man tenka vaikðèiotisu skëèiu. Tik taip ámanoma fotografuoti,nes èia ne tik didelis rûkas, kaskart per-einantis á lietø, bet ir nuolatos kapsi laðainuo medþiø lapijos tiesiai á fotoaparatoobjektyvà. Nesuprantu, ar Saimonas(ekspedicijos asistentas ir bendraþygis)šaiposi, ar sako tiesà – atseit dabar esupanaðus á profesoriø – bet ne lietuviø aranglø, o bûtent vokieèiø.

Kosta Rikos rûkø miðkuose, skirtingainuo ðio kraðto lygumose auganèiø ato-gràþø miðkø, yra tankesnis pomiðkis, gau-sybë lianø ir epifitø. Daugelyje vietø ávai-rios kerpës kabo nuo medþiø kamienøarba lianø kaip ilgos girliandos. Rûkø mið-


Didelis ir egzotinis voras – raudonkojispaukðtëda (patelës uþauga iki 11 cm, o

patinëliai maþesni)

Monteverdëjekolibriuspriviliojome antðakø pakabinto-mis bei sirupopripildytomisðëryklomis; iðviso Kosta Rikojegyvena apie 30kolibriø rûðiø(nuotraukoje –violetiniskolibris)

Rûkø miðkuose yragausybë lianø ir epifitø, oávairios kerpës kabo nuomedþiø kamienø arba lianøkaip ilgos girliandos


ke, ypaè aukðèiau kalnuose, daþnai gali-ma aptikti didþiuliø sumedëjusiø prieðis-toriniø paparèiø, kurie mena mûsø pla-netos pirmuosius miðkus, kai vyravo su-medëjæ paparèiai, pataisai ir asiûkliai. Vie-tiniø þmoniø ðis sumedëjæs papartis va-

dinamas Helechos arborescentes, omokslinëje kalboje – Didymachlaena trun-culata (Dryopteridaeceae ðeima). Ádomuir tai, kad Kosta Rikos rûkø miðkuose au-ga ir tokiø medþiø, kurie paprastai bûdin-gi ne atogràþoms, o vidutinëms platu-moms. Pavyzdþiui, èia galima aptikti mag-nolijø ir àþuolø, taèiau á mûsiðká àþuolàjie, þinoma, visiðkai nepanaðûs.

Deja, esame nusiminæ – nors rûkø mið-kai ádomûs ir tikrai labai egzotiðki, taèiauið pirmo þvilgsnio atrodo, lyg gyvybës èiabûtø maþa, beveik nematai vabzdþiø, ne-

daug girdëti paukðèiø giesmiø. Montever-dës ir Santa Elenos miðkuose praktiðkainerandame net mûsø tiriamø organizmøpëdsakø. Visos mûsø iki ðiol negausiai ap-tiktos augalø lapuose iðgrauþos (minos)priklauso arba vabalams, arba musëms,o ne mûsø tiriamiems gaubtagalviams(Nepticuloidea) arba ðeriuotaûsiams (Tis-cherioidea). Nutariame iðbandyti laimæ su

ðviesinëmis gaudyklëmis. Ketiname naktáájungti visas iš Londono atsiveþtas lempasir pabandyti privilioti mikrodrugius su ðvie-sa. Taèiau ne paèiame rûkø miðke, kur nak-timis per ðalta ir per drëgna, o nusileidusnuo kalnø kiek þemiau, pereinamoje zo-noje, Santa Elenos kaimo apylinkëse. Ta-èiau pavakariais pakyla toks stiprus vëjas,kad nupuèia visas mûsø svajones ir viltis.Ryte dairomës ir stebimës, kiek vëjas pri-draskë ðakø, o po mûsø langais iðvertëpapuvusá medá su visomis ant jo augusio-mis orchidëjomis ir þaliøjø tukanëliø (Au-lacorhynchus prasinus) bei Hofmano ge-niø (Melanerpes hoffmanni) uoksais. Jeiper toká vëjà pakabinsi lempà ir ekranà –jokie vabzdþiai vis vien neskris, o ekranàkaip buræ nuneð su visomis lempomis ákokià tamsià daubà... Taip kartojasi kas-dien – kai tik laikas vakarop – pakyla vë-jas. Mat priekalnëse sausiau ir ðilèiau, okylant kalnais kas 100 m temperatûros vi-durkis krinta 0,5oC. O 1500 m aukštyje

esanèiuose rûkø miðkuose naktys ðaltosir labai drëgnos. Tad oras maiðosi ir puèiasmarkus vëjas. Net dienà priekalnëse(Santa Elenoje) daþnai galima pamatytiádomø reiðkiná – lyja esant giedram dan-gui. Taip, taip – kepina saulë, virð galvosnë debesëlio, taèiau stiprus gûsingas vë-jas puèia nuo kalnø (nuo amþinoje drëg-mëje skendinèiø rûkø miðkø) ir èaiþûs la-ðai purðkia ið ðono. Tai tikrai nëra malonu.

Nusiminæ, kad nieko gero nepeðëmerûkø miðkuose, nutariame kuo greièiauvykti á þemumas. Ten sausa ir karðta, tadmanome, kad laimikis bus garantuotas.Bet ten mûsø laukia netikëti nuotykiai iriðgyvenimai, taèiau apie tai kitame þur-nalo numeryje.

Nuotraukos – autoriaus irekspedicijos bendraþygio SaimonoR. Hillo (D. Britanija)


Monteverdës rûkø miðkuose auga apie2,5 tûkst. augalø rûðiø, tarp kuriø

daugybë endemikø

Þaliasis tukanëlis (Aulacorhynchusprasinus) paplitæs kalnuotose vietovësenuo Meksikos iki Venesuelos beiBolivijos. Jis mëgstamas ir kaip þmoniøaugintinis, nes nëra labai rëksmingas, osvarbiausia – susibièiuliauja ir bendraujasu ðeimininku

Rûkø miðkuoseaugalai ásitaiso augti irant medþiø ðakø beikamienø


Iðsivadavimo ordino (toliau – I.O.) ákû-rëjas ir didysis magistras yra generolas Ðar-lis de Golis (de Gaulle, 1890–1970). Pran-cûzijos okupacijos iðvakarëse pasitraukæsá Londonà, generolas vadovavo judëjimui„Laisvoji Prancûzija“ ir Prancûzijos kari-nëms pajëgoms. Kartu su sàjungininkaiskariavo prieð Treèiojo reicho kariuomenæ.

1940 m. lapkrièio 17 d. Brazavilyje (Kon-gas) ásaku Nr.7 de Golis ákûrë I.O. Ordino

statute buvo pasakyta, kadðiuo þenklu gali bûti apdo-vanoti vyrai ir moterys, ka-rinës ir civilinës organiza-cijos uþ jø pastangas siek-ti Prancûzijos ir jos teritori-jø iðsivadavimo.

Ordino þenklas yra pa-gamintas iš šviesaus poli-ruoto þalvario spalvos me-talo. Jame pavaizduotasjuodos spalvos Lotaringi-jos kryþius, uþdëtas antsmaigaliu þemyn nukreip-to kardo aðmenø staèia-kampio skydo fone. Kar-do aukðtis – 60 milimetrø,skydo plotis – 30 milimet-rø. Ordino kaspinas – ðvie-siai þalios spalvos, simbo-lizuojanèios tikëjimà tëvy-

ne, o keturios dviejø ploèiø juodos spal-vos kaspino juostelës simbolizuoja Pran-cûzijos pasiprieðinimà invazijai.

1941 m. sausio 29 d. ásaku buvoákurta ordino organizacinë taryba.Ordino projekto autorius – ka-pitonas T.Mela (Tony Mella).Pirmuosius apdovanojimoþenklus pagamino J.Pinèo(John Pinches) juvelyrinëdirbtuvë Londone. An-gliðka tradicija ordinokaspinas virð kryþiaus buvosu ástriþomis juostelëmis. Po 1942 m.rugpjûèio–rugsëjo ordino juostelësyra vertikalios (1 pav.). Dalis ordinoþenklø yra pagaminta Paryþiaus mo-netø kalykloje (la Monnaie).

I.O. kryþiaus reverse keturiomiseilutëmis iðkaltas ordino devizas:PATRIAM / SERVANDO / VICTO-RIAM / TULIT (ginant savo kraðtà jisatves mus á pergalæ).

Iðsivadavimo ordinoVidas ÞIGASDizaineris

Iðsivadavimo ordinas (pranc. ORDRE DE LA LIBERA-TION) yra antrasis pagal svarbà Prancûzijos Respub-likos ordinas. Pas mus ðis garbingas apdovanojimas

beveik neþinomas. O svarbiausias yra Garbës legionoordinas, kurá ákûrë Napoleonas I Bonapartas.

istorija

dovanoti jau sustabdþius ordino teikimà1946 metais.

Pirmasis miestas, 1941 m. lapkritá no-minuotas I.O., buvo Nantas. Ðis Luaros re-giono administracinis centras – uostas at-laikë þiaurias okupantø represijas. Grenob-

lis, kaip rezistencijos centras, ðiuo ordinubuvo apdovanotas 1944 m. geguþæ. Pa-ryþius ordinu buvo nominuotas 1945 m.kovà kaip „sostinë, iðtikima ir lojali savo irPrancûzijos iðvadavimui“. 1945 m. rugpjûtáapdovanotas Vassieux en Vercors kaimas,kurio 72 gyventojai uþ paramà pasiprieði-nimo partizanams buvo nukankinti, o jønamai sugriauti. Paskutinis I’lee de Seinmiestukas I.O. buvo apdovanotas 1946 m.sausio 1 d. uþ tai, kad jo visi gyventojai –ðaukiamojo amþiaus karo prievolininkaiprasidëjus okupacijai savarankiðkai pasi-traukë á Anglijà, kur ástojo á karinius dali-nius „Laisvoji Prancûzija“.

Uþ karines operacijas, atliktas nuo1940 iki 1945 metø vidurio, I.O. buvo no-minuoti 9 sausumos armijos „Laisvoji Pran-cûzija“ daliniai. Tai smogiamasis antras ba-talionas (1942-09-09), Ramiojo vandeny-no jûrø pëstininkø batalionas (1945-05-28).O 1945-08-07 ásaku I.O. apdovanoti ðie ar-mijos daliniai: tai Pirmasis kolonijinis arti-lerijos pulkas, 1/3 kolonijinis artilerijos pul-kas, Pirmasis Maroko Spahio kavalerijospulkas ir 501-asis tankø pulkas.

Karinës jûrø pajëgos „Laisvoji Pran-cûzija“ turi tris I.O. nominantus. Povan-deninio laivo „Ruby“ águla yra pirmasiskarinis dalinys, 1941 m. spalio 14 d. ap-dovanotas I.O. Ant laivo kovinës vëliavosvirðutinio kampo prisegtas ordino þenklas– I.O. kryþius (3 pav.). Korvetës „Aconit“águla ir Pirmasis jûrø pëstininkø pulkas yrataip pat apdovanoti šiuo ordinu.

Ðeði oro pajëgø „Laisvoji Prancûzija“daliniai yra I.O. nominantai. Jie kovësi skir-tinguose frontuose. Mums þinomiausiaNormandijos–Nemuno naikintuvø eskad-rilë uþ nuoþmius oro mûðius Rytø fronteI.O. apdovanota 1943 m. spalio 11 d., o

1941 m. sausio 29 d. ásaku I.O. kry-þiumi buvo apdovanoti pirmieji ordino no-minantai. Tai kapitonas T.d’Argenlieu, gu-bernatorius F.Eboué, leitenantas E.d’Har-courtas, prekybos jûrø laivo karininkasE.Popieulis ir kariniø oro pajëgø karinin-kas G.Bouquillardas. Kaudamiesi sausu-moje, jûroje ir ore, jie pasiekë pirmas ko-vines pergales prieð Treèiojo reicho re-guliariàjà kariuomenæ.

Iki 1946 m. sausio 23 d., kada ordinoteikimas buvo sustabdytas, buvo apdo-vanoti 1036 asmenys, 5 Prancûzijos mies-tai ir 18 kariniø daliniø.

I.O. apdovanoti 5 ministrai pirminin-kai, 36 ministrai, 71 parlamento narys,13 senatoriø, 34 miestø merai, 80 gene-rolø ir admirolø, 3 marðalai. Ðá apdova-nojimà gavo þymûs literatai: R.Gary,A.Malro, Þ.Reno, daugiau þinomas Re-my pseudonimu, ir V.Èerèilis – 1953 m.Nobelio literatûros premijos nominantas.Jauniausias ordino kavalierius yra 15-metis M.Henrio. Jis buvo kankintas ir nu-þudytas uþ þvalgybinës informacijos rin-kimà. Apdovanotas 1944 metais. I.O. no-minuotos tik 6 moterys – rezistentës.

Fotonuotraukoje, padaryto-je Brazavilyje 1941 m. birþelio

14 d., matome generolà DeGolá su I.O. kryþiumi ant krû-

tinës (2 pav.).I.O. apdovanoti 53 uþsie-nieèiai, atstovaujantys 20

skirtingø tautybiø. Þino-miausi generolas D.Ei-zenhaueris (1945-05-28), seras V.Èer-èilis (1958-06-18),Anglijos karaliusJurgis VI (1960-04-02) (po mirties, mi-ræs 1952 m.) ir kiti.Diplomatiniais su-metimais du pas-kutiniai nominantaiišimties tvarka ap-

1 pav.

2 pav.

3 pav.



Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

3

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.3 (605) kovas

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-03-11SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

1945 m. geguþës 28 d. ásaku apdovanotitrys oro pajëgø daliniai. Tai Lorano bom-boneðiø, Il de Frans naikintuvø ir Alsakonaikintuvø eskadrilës.

1970 m. Paryþiaus Invalidø katedros deKote (Robert de Cotte) pastatø komplek-se buvo ákurtas I.O muziejus. Muziejausákûrëjas – I.O. kancleris de Boislambertas(Claude Hettier de Boislambert). Priëjusprie Invalidø katedros pietø fasado, kur pokupolu nuo 1861 m. ilsisi Napoleono I Bo-naparto palaikai, I.O. muziejø galima rastipasukus nuo kupolo á kairæ (4 pav.).

Priminsime, kad 1671 m. Prancûzijoskaralius Liudvikas XIV nutarë pastatyti In-validø namus savo karuose suluoðintiemskaro veteranams. Projektavimo, vadova-vimo statybai darbus pavedë architektuiL.Briuanui. 1674 m. naujame pastatøkomplekse buvo apgyvendinti pirmieji ve-teranai. 1677 m. buvo pradëta katedrosstatyba. Ðià programà 1706 m. uþbaigëarchitektas Þ.Arduen-Mansaras. Katedrossmailës aukðtis siekia 107 metrus. Kupo-lo dekoro renovacijos darbams 1989 m.buvo panaudota 12 kg aukðtos prabosaukso. Dabar Invalidø namuose, be Ar-mijos, Iðsivadavimo ordino muziejø ir Na-poleono memorialo, veikia karo ligoninë,kuri tæsia tradicijà, dël kurios ðis pastatøkompleksas ir buvo pastatytas.

Svarbiausioje I.O. muziejaus salëje antsienos pritvirtinta juodo marmuro plokð-të, kurioje aukso raidëmis ágilintu ðriftu ára-ðyti visi I.O. nominantai. Èia galima rastistraipsnyje iðvardytus miestus, kariniø da-liniø pavadinimus ir neiðvardytø kovoto-jø, „kurie negailëdami savæs kovësi dëlPrancûzijos laisvës“, pavardes.

4 pav.

M.S.VENSLAUSKAS Darvino minties ðviesa ............ 2

J.GRIGAS Ar tebevyksta þmoniø evoliucija? ............ 4

M.BURINSKIENË Kûrybos ir mokslo veiklos55 metø jubiliejus ...................................................... 7

Z.R.RUDZIKAS Lietuvos mokslo elitas – 2008 .......... 8

V.MILKUS Pavojus ið kosmoso – fantastikair realybë ................................................................. 10

A.VIJEIKYTË Gyventojai gerai vertina valstybëspastangas, didinanèias kompiuterináraðtingumà .............................................................. 11

K.KONSTANTINAVIÈIUS Kiauðinis ar viðta? ........... 12

E.BACEVIÈIUS Monako princoAlberto I pomëgis .................................................... 14

A.GAIGALAS Bernardinø sodas – istorinisþeldynas .................................................................. 16

A.LAPINSKAS Laivai ne tik plaukia kanalais,bet ir ropðèiasi á kalnà ............................................. 17

L.KLIMKA Keturkalbë koplytëlë Mozûruose............ 19

P.JURKUS 2008 metø Nobelio ir Abeliopremijø laureatai ..................................................... 23

R.ÐALNA Turizmo plëtra ir ekologinioturizmo tendencijos ................................................ 24

V.PILKAUSKAS Mokyklos ir ðvietimasSan Paulo lietuviø kolonijoje Brazilijoje1929-1939 metais .................................................... 27

Jaunøjø mokslininkø konkurso laureatai ................ 29

D.KAUNAS Maþosios Lietuvos lietuviai –Lietuviø mokslo draugijos nariai ............................. 30

P.SAUDARGAS Prie atgimimo iðtakø ...................... 34

V.JUODËNIENË Akad. Juozui Jurginiui – 100 ........ 35

Tai vis saulës krisleliai... .......................................... 36

B.SLAVINSKAS Unikalus leidinys apieLDK valdovø rûmus ................................................ 36

L.MARMAITË-SNITKIENË Gyvenimas, skirtasgamtos paslaptims tyrinëti ...................................... 38

J.R.STONIS Rûkø miðkus verta pamatyti ............... 39

V.ÞIGAS Iðsivadavimo ordino istorija ...................... 42

Geltonpilvë chlorofonija (Chlorophonia callophrys) –kikiliniams truputá giminiðkas paukðtis, paplitæs Kosta

Rikos ir Panamos drëgnuose atogràþiniuose kalnømiðkuose

Pirmajame þurnalo virðelyje


44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.3, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

2009 m. vasario 11 d. ávyko konfe-rencija „Mokslo ir studijø ástatymas:motyvai, tikslai, perspektyvos“. Konfe-rencijà vedë akad. Algirdas Gaiþutis(VPU) ir prof. Leonidas Sakalauskas(MII). Seimo nariai, LR ðvietimo ir moks-lo ministerijos vadovai, universitetø rek-toriai, studentø atstovybiø ir Lietuvosaukðtøjø mokyklø profesiniø sàjungøsusivienijimo vadovai aptarë ástatymà,diskutavo. Konferencijoje áþangos þo-dá tarë LR ðvietimo ir mokslo vicemi-nistrë Nerija Putinaitë.

2009 m. vasario 19 d. LMAávyko mokslinë konferencija„Aukðtosios technologijos þe-mës ûkiui ir maisto saugai“.Áþangos þodþiu konferencijàpradëjo LMA Þemës ûkio irmiðkø mokslø skyriaus pirmi-ninkas LMA n.k. Albinas Kus-ta. Konferencijai pirmininkavoakad. Veronika Vasiliauskienë.

LMA Maþojoje salëje2009 m. vasario 19 d.

ávyko MA n.k. RomualdoGrigo knygos „Senieji

lietuviai. Tapatybës bruoþai irjø likimas“ sutiktuvës. Pokal-byje dalyvavo gausus bûrys

þymiø mokslininkø.

Virginijos Valuckienësnuotraukose – R.Grigaspristato knygà, autorius suketuriais anûkëliais

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.3

Documents