mokslas ir gyvenimas 2007 m. nr.5

Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5 1

2007

5

Mikrochirurgai darostebuklus

Hablo teleskopupadaryta spiralinësgalaktikosnuotrauka

Velnio duobëstyrimai

2 Mokslas ir gyvenimas 2007 Nr. 5

Mokslininkai mato gerastarptautinio bendradarbiavimo

perspektyvas

2006 m. vasará Statistikos departa-mentas prie Lietuvos Respublikos Vy-riausybës (toliau � SD) ádiegë naujà sta-tistiniø ataskaitø elektroninæ surinkimosistemà. �ios sistemos vartotojai galiteikti statistines ataskaitas bet kuriuo pa-ros metu nepasitraukdami nuo darbostalo. 2006 m. elektroniniu bûdu galimabuvo teikti 35 statistines ataskaitas. �iaismetais numatoma ádiegti dar 30 statisti-niø ataskaitø formø.

Daugiau kaip 6500 vartotojø jau uþ-siregistravo ðioje sistemoje ir sëkmingaiteikia statistines ataskaitas. Vartotojøskaièius nuolat auga. 2006 m. pabaigo-je sistemoje buvo uþregistruoti apie 4tûkstanèiai vartotojø, o ðiemet per 3 mën.uþsiregistravo jau 2,5 tûkstanèio. Tokiamsparèiam vartotojø skaièiaus augimuidaug átakos turëjo ir tai, kad naujos for-mos ir dizaino elektroninës ataskaitosbuvo sukurtos tomis paèiomis priemo-nëmis kaip ir Valstybinës mokesèiø ins-

Juozas LIUTKUSKauno teritorinësstatistikos valdybosvir�ininkas

ES finansavimas � gera galimybëmokslui ir mokslo specialistø tarptautiniambendradarbiavimui, ásitikinæs DidþiosiosBritanijos Lydso universiteto (University ofLeeds) profesorius Polas Harisonas (PaulHarrison). Tæsdamas bendradarbiavimà suPuslaidininkiø fizikos institutu, jis Lietuvo-je skaitë paskaità kvantiniø kompiuteriø te-ma projekto �Mokslininkø kvalifikacijos ge-rinimas medþiagotyros, biotechnologijosir aplinkotyros srityse� dalyviams.

Puslaidininkiø fizikos institutas ðiuometu yra vienas i� penkiø pagrindiniø Lyd-so universiteto fizikø partneriø Europoje.

�Kolegas i� Lietuvos mes vertiname kaipkûrybingus mokslininkus, bendrø projek-tø kûrëjus. Su vietos specialistais bendra-darbiaujame tikrai produktyviai. Jie yrai�radingi ir entuziastingi, turi specifiniødarbo ágûdþiø, kuriø mes neturime savouniversitete�, � sako P.Harisonas.

Pasak Puslaidininkiø instituto vyres-niojo mokslo darbuotojo daktaro GintaroValu�io, Lydso mokslininkø tyrimø bazëyra nepalyginti turtingesnë negu Lietuvos.�Mûsø eksperimentinës galimybës yragana kuklios, taèiau tai verèia pasitelkti

iðmonæ. O bendradarbiavimas su kole-gomis uþsienyje labai praverèia, jei dëltechniniø kliûèiø negalime kokios norsidëjos realizuoti Lietuvoje�, � sako jis.

Lietuvos ir Lydso mokslininkø bendra-darbiavimo pradþia � 2001 metai, kai pra-dëtas ágyvendinti bendras moksliniø ryðiøprojektas, finansuotas NATO Mokslo pro-gramos. Projektà koordinavo prof. P.Hari-sonas, o dr. G.Valu�is vadovavo projektovykdymui Lietuvoje. �iuo metu Lietuvosmokslininkai koordinuoja kartu su Balta-rusijos mokslininkais vykdomà naujà NA-TO Mokslo programos remiamà projektà.

Komentuodamas mokslo finansavimosituacijà Europoje, prof. P.Harisonas pabrë-þë, kad, siekiant paþangos, mokslo plëtraiskiriamà BPD dalá reiktø apskaièiuoti orien-tuojantis á daugiausiai moksliniø tyrimø sri-tyje pasiekusiø ES valstybiø � Prancûzijos,Didþiosios Britanijos, Vokietijos � patirtá.

�Vis dëlto finansavimas mokslinin-kams nëra pagrindinis veiklos variklis. Jie� savo gyvenimus mokslui paðventæ þmo-

Duomenø teikimas elektronine forma �pranaðumai, kurie nieko

nekainuojapekcijos (toliau � VMI) deklaracijø for-mos. Mokesèiø deklaracijos ir statistinësataskaitos rengiamos naudojant tàpaèià nemokamai platinamàprograminæ árangà � ABBYYeFormFiller. Naudojant ðiàprograminæ árangà nereikiagaiðti laiko skaièiuojant ir tik-rinant ataskaitos duomenis.

Vartotojai gerai ávertino irnaujàjà interneto svetainæe-formos.stat.gov.lt. Èia nuo-lat skelbiama informacija apienaujas elektronines ataskaitas,apie jø pildymo taisykliø pasi-keitimus ir kitos naujienos.Registruoti vartotojai ga-li rasti savo sta-tistiniø ataskaitøpateikimo ka-lendoriø, per-þiûrëti pateiktasataskaitas ir per-duoti uþpildytas.

�ios sistemosprivalumai:

Respondentas,teikiantis statistinius duomenis elektro-nine forma, neprivalo popieriniø ataskai-tø siøsti paðtu, faksu ar atneðti á statisti-

kos ástai-gà ir gaiðti laikà

uþpildytiems ataskaitøduomenims tikrinti. Be to, statis-

tines ataskaitas galima pildyti ir teikti betkuriuo paros metu, perduodamos ata-skaitos duomenys automati�kai patikrina-mi. Respondentai, rengdami patikslintas


Mokslininkai mato gerastarptautinio bendradarbiavimo

perspektyvas


Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegija:VALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai:

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESAS:�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio g. 36, LT-10305,Vilnius

TELEFONAI:vyr. redaktoriaus - 2 34 15 72,redaktoriø - 2 34 41 00.Faksas: 2 34 15 72Elektroninis paðtas:[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2007 05 10.SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8.Popierius ofsetinis.Uþs. Nr. 941. Kaina 3,95 Lt,

Spausdino AB ,,Spauda�,Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular and historicalmonthly. Editor-in Chief:J.Baldauskas�Mokslas ir gyvenimas�,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© �Mokslas ir gyvenimas�, 2007

�Mokslo ir gyvenimo� adresasinternete: http://ausis. gf.vu.lt/mg/

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalasÞurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

MOKSLAS irGYVENIMAS

2007

5Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2007 m. Nr.5 (583) geguþë

nës. Man yra tekæ lankytis Kuboje ir Ko-lumbijoje, kur mokslui skiriama tikrai ne-daug lëðø, taèiau mokslinis darbas vyks-ta ir ten�, � sakë prof. P.Harisonas. Jonuomone, jei trûksta pinigø, plëtojamasteorinis mokslas, kuris neduoda greitø irvalstybës mastu matomø rezultatø, ta-èiau yra ne maþiau svarbus.

Puslaidininkiø fizikos institutas kartusu Fizikos, Biochemijos, Chemijos ir Bio-technologijos mokslo institutais ðá projek-tà, skirtà skatinti mokslininkø ir verslo ge-bëjimà bendradarbiauti, vykdo jau antrusmetus. Projektas finansuojamas EuroposSàjungos struktûriniø fondø lëðomis.

P.Harisonas specializuojasi puslaidi-ninkiniø nanotechnologijø ir puslaidinin-kiniø prietaisø kûrimo srityse. Kartu subendradarbiais Lydso universitete jis su-kûrë vienà ið stipriausiø Europoje tera-herciniø technologijø plëtros centrø.

Maksimas REZNIKOVAS�VRP | Hill & Knowlton� projektø vadovas

ataskaitas arba atsiskaitydami uþ nau-jus laikotarpius, gali pasinaudoti jau pa-teiktø elektroniniø ataskaitø duomeni-mis. Taip pat gali gauti informacijos apiepateiktø ataskaitø priëmimo rezultatusir perþiûrëti ataskaitø teikimo kalendo-riø. Toks ataskaitø perdavimo bûdas yrasaugesnis nei jø siuntimas faksu arbapa�tu.

Jei nusprendëte pradëti teikti statis-tinius duomenis elektronine forma,Jums reikia:

- Statistikos departamentui pa-teikti raðtiðkà ámonës vadovo sutikimà(sutikimo formà galima rasti interneto

svetainëje e-formos.stat.gov.lt);- uþregistruoti ámonæ arba ástai-

gà toje paèioje SD interneto svetai-nëje ir gauti prisijungimo prie siste-mos duomenis;

- parsisiøsti ir ádiegti savo kom-piuteryje nemokamà ataskaitø pil-dymo programà ABBYY eFormFil-ler (jeigu ámonë VMI teikia elektro-nines deklaracijas, galima naudo-tis jau turima programa, nes jianalogi�ka SD programai).

Naujienos apie elektroninesstatistines ataskaitas, jø pildymà,

pateikimo kalendoriø, ataskaitø ðablo-nai ir paaiðkinimai, kaip tapti sistemosvartotoju, skelbiami Kauno teritorinësstatistikos valdybos interneto svetainë-je http://KaunasTSV.stat.gov.lt nuoro-doje Statistinës ataskaitos � internetu ar-ba prisijungus prie sistemos e-for-mos.stat.gov.lt.

Pasinaudokite prana�umais, kurieJums nieko nekainuoja!

J.LIUTKUS Duomenø teikimas elektronine forma �pranaðumai, kurie nieko nekainuoja ........................ 2

M.REZNIKOVAS Mokslininkai mato gerastarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas ..........2

Jø Didenybës Japonijos Imperatorius irImperatorienë ........................................................... 4

R.ERLICKYTË, U.POCIUTË Projekto,,Atsinaujinanèiø ðaltiniø energija � ateitiesenergija� atgarsiai .................................................... 8

J.SKIRIUS Suomijos pilietis dr. RagnarasOlleris � Lietuvos konsulas .................................... 10

A.PIROÈKINAS Á praei-tá nuëjæs verslas �sieliø plukdymas ..12

G.GUSTAITË Nekro-logai pasakoja apieJurgio Matulaièio as-menybæ ................ 15

E.BACEVIÈIUS Lietuva tapo Tarptautinësjûrø tyrimø tarybos nare ......................................... 17

V.STRAIÞYS Astronomijos ir astronautikosnaujienos ............................................................... 20

V.BALTRÛNAS,B.KARMAZAVelnio duobë ... 22

A.VAIÈELIÛNAITË, R.GRIKÐIENË, O.RUKÐËNASLietuvos jaunimo lytinis sàmoningumas ............... 25

J.RUBIKAS Kodël? ................................................. 27

J.MUREIKA Nuobodulys � dvasingumopalydovas ar prieðas? ............................................ 30

A.PRAÐMANTAITË Vilniaus katalikøvyskupijos bendruomenës tyrimas ........................ 32

J.BANIONIS Scientia et historia � 2007 ................. 32

S.LIPSKIS Beveik milijonas knygø ......................... 34

J.ELEKÐIS Mikrochirurgai daro stebuklus ............. 36

E.T.ARNASTAUSKIENË Graþi ðventë Vilniausþemaièiø draugijoje ................................................ 40

S.URBONAVIÈIENË Galerijoje ,,A� MariausLiugailos Ex libris paroda ....................................... 42

Retro ...................................................................... 43

D.BUTKUS Mokslininko i�radimams �aukso medalis ........................................................ 44


1989 m. vasario 7 d., ðá pasaulá pali-kus Imperatoriui Hirohito (po mirties va-dinamam Imperatoriumi �iova (Shôwa),Jo Didenybë Imperatorius Akihito áþen-gë á sostà ir tapo 125-uoju Japonijos Im-peratoriumi. Þengimo á sostà ceremoni-ja ávyko Imperatoriðkuosiuose rûmuose1990 m. lapkrièio 12 d. Ceremonijoje da-lyvavo 158-iø ðaliø atstovai, monarchaiir valstybiø vadovai, dviejø tarptautiniøorganizacijø atstovai.

Kaip teigia Japonijos konstitucija, Im-peratorius yra �valstybës ir tautos vieny-bës simbolis� ir jo padëtá lemia �valia tau-tos, kuriai priklauso aukðèiausioji valdþia.�

Imperatorius Akihito gimë Tokijuje1933 m. gruodþio 23 d., dideliam visostautos dþiaugsmui, kaip pirmasis Impe-ratoriaus Ðiovos (Shôwa) ir Imperatorie-nës Kodþiun (Kojun) sûnus. Jis turi ketu-rias vyresnes seseris, vienà jaunesná broláir vienà jaunesnæ seserá.

Pradiná ir viduriná iðsilavinimà Jo Dide-nybë gavo Gakuðiûine (Gakushuin), tuo-metinëje Imperatoriðkojo dvaro reikalø mi-nisterijos mokykloje, vëliau tapusioje pri-vaèia mokymo ástaiga. Per karà jam su pra-dþios mokyklos draugais buvo tekæ iðsi-kelti ið Tokijo. 1945 m., kai karas baigësi,jis tebebuvo Niko (Nikko) kalnuose.

1952 m. jis ástojo á Gakuðiûino univer-siteto Politikos mokslø ir ekonomikos fa-kultetà. Tais paèiais metais ávyko jo Pil-nametystës ir Kronprinco titulo suteikimoceremonijos. Nuo to laiko jis pradëjo ofi-cialiai vykdyti Kronprinco pareigas.

Kitais metais jis iðvyko á savo pirmàjàuþsienio kelionæ, dalyvavo Jungtinës Ka-ralystës karalienës Elþbietos II karûnavi-me, apkeliavo didelæ Ðiaurës Amerikos irEuropos dalá. 1956 m. jis baigë universi-teto studijas.

Be pagrindiniø studijø, ImperatoriøAkihito papildomai konsultavo ávairiømokslo srièiø, tokiø kaip Japonijos istori-ja ir konstitucinë teisë, specialistai.

1959 m. balandþio 10 d. KronprincasAkihito vedë panelæ Mièiko Ðiodà (Michi-ko Shôda), iðkilaus verslininko dukterá. Dr.Ðindzo Koidzumis (Shinzo Koizumi), dau-gelá metø rûpinæsis Kronprinco iðsilavini-mu, taip pasakë apie ðias vedybas: �Sos-to ápëdinis iðsirinko jà, tad iðsirinkome irmes.� Pagal Imperatoriaus rûmø teisæ, Im-peratoriaus rûmø taryba, vadovaujama mi-nistro pirmininko, vienbalsiai pritarë ðiomsvedyboms.

Kronprincas Akihito, nuoðirdþiai palai-komas Kronprincesës Mièiko, su nauju

2007 metø geguþës 26�27 dienomis Lietuvojesu oficialiu vizitu lankysis Jø Didenybës

Japonijos Imperatorius ir Imperatorienë.Þurnalo skaitytojams pateikiame keletà nuo-

traukø ir informacijos apie garbiuosius sveèiusið Japonijos uþsienio reikalø ministerijos

redakcijai maloniai patikëto leidinio.

Jø Didenyb

Jø Didenybës Japonijos Imperatorius Akihitoir Imperatorienë Mièiko


ybës Japonijos Imperatorius irImperatorienë Tapusi Kronprincese, ji susitiko su ávai-

riø veiklos srièiø lyderiais ir labiau ásigili-no á visuomenëje egzistuojanèias proble-mas. Kartà ji kukliai ir santûriai pasakë,

Imperatorius Akihitosimboliðkai sodina ryþiusImperatoriðkøjø rûmøvaldose (2003 m.geguþë)

Nacionalinë Medþiøsodinimo diena Mijadza-kio (Miyazaki) prefektû-roje (2004 m. balandis)

ákvëpimu vykdë savo oficialias pareigas,iðtikimai paisydamas nuo seno gerbiamøimperatoriðkøjø tradicijø ir kartu atverda-mas naujas veiklos sritis, pritinkamasðiuolaikinio sosto ápëdinio padëèiai.

Jam ryþtingai paskatinus, 1965 m.pradëtos rengti Nacionalinës þmoniø sunegalia sporto þaidynës, suteikusios ne-ágaliesiems daugiau galimybiø atlikti vi-savertá vaidmená visuomenëje. Kronprin-cesei parëmus, buvo ásteigtas kasmeti-nis apdovanojimas uþ darbà rûpinantisneágaliais vaikais. Kronprincas ir Kronprin-cesë susitikdavo su visais Japonijos tarp-tautinës pagalbos savanoriais, vykstan-èiais dirbti á besivystanèias ðalis, o pas-kui labai domëdavosi jø darbu. Buvo ákur-ta Kronprinco stipendija studentams, pa-gal mainø programà atvykstantiems stu-dijuoti ið Havajø, kuriuose gyvena daugjaponø emigrantø palikuoniø.

Kronprincas ir Kronprincesë apsilan-kë 37-se visø pasaulio regionø valstybë-se, daugeliu atvejø kaip Imperatoriaus irImperatorienës atstovai. Aplankytose ða-lyse jie nuolat skleidë gerà valià, þmonësávertino juos kaip kuklias ir nuoðirdþias as-menybes.

Imperatorienë Mièiko (Michiko), pir-moji Hidesaburo ir Fumiko Ðiodø (Shôda)duktë, gimë Tokijuje 1934 m. spalio 20d. Iðkili Ðiodø giminë þinoma tarp pramo-nininkø ir mokslininkø, du jos nariai ap-dovanoti Kultûros ordinais, aukðèiausiaisImperatoriaus apdovanojimais, teikiamaismokslininkams ir menininkams. Kai ji te-këjo uþ Kronprinco, tauta iðreiðkë pritari-mà, suþinojusi apie paprastà ir garbingànuotakos ðeimos gyvensenà.

Panelë Ðioda mokësi Futabos (Futa-ba) pradþios mokykloje. Ketvirtoje klasë-je jai teko palikti mokyklà, nes per karàbuvo pavojinga gyventi Tokijuje. Karui pa-sibaigus ji gráþo á Tokijà ir baigë savo se-nàjà mokyklà. Paskui ji lankë Seiðino(Seishin, Ðventosios ðirdies) aukðtesnià-jà vidurinæ mokyklà ir ástojo á Ðventosiosðirdies universiteto Anglø literatûros ka-tedrà. Pirmaisiais studijø metais, pasiûly-ta kurso draugø, ji buvo iðrinkta studentøsenato prezidente. Daugelis jos buvusiøbendramoksliø pamena, kad, ir bûdamalabai santûri, ji pelnë visø studentø prita-

jog, bûdama imperatorið-kosios ðeimos narë, ketina ne-paliaujamai domëtis visuome-nës ávykiais, nuoðirdþiai rûpin-tis þmonëmis, jø poreikiais irnuolatos melstis uþ jø gerovæ.

Kronprincas ir Kronprince-së sukûrë laimingà ðeimà irsusilaukë trijø vaikø � PrincoNaruhito, Princo Fumihito irPrincesës Sajako (Sayako).

Nors gyvenimo bûdas bu-vo labai aktyvus, Kronprince-së su meile ir rûpesèiu uþau-gino visus tris vaikus pati. Vi-sus savo kûdikius maitino krû-

rimà ir padëjo skleisti darnos dvasià uni-versiteto gyvenime. Studijø baigimo ce-remonijoje ji sakë atsisveikinimo kalbà vi-sø absolventø vardu.

timi, o kai vaikai pradëjo lan-kyti mokyklà, ji pati kiekvienàankstyvà rytà suruoðdavojiems prieðpieèiø dëþutes. Vë-liau Imperatorienë taip pasa-kë apie vaikø auginimà: �Dëlvisko tardavausi su Imperato-

riumi (tuometiniu Kronprincu) ir esu jamdëkinga uþ vertingus patarimus, kuriuosjis man davë remdamasis savo patirtimiir man labai padëjo.�



Kaip Imperatorius paminëjo vienojeið savo spaudos konferencijø, Impera-torienë visuomet mylëjo ir gerbë jo gi-mines, o labiausiai � jo tëvus. Dar bûda-ma Kronprincese, ji su Kronprincu ir vai-kais nuolatos lankydavosi pas Impera-toriø Ðiovà ir Imperatorienæ Kodþiun irsuteikdavo jiems daug dþiaugsmo. KaiImperatorius Ðiova pasimirë, Imperato-rienë Mièiko drauge su ImperatoriumiAkihito ir toliau lankydavo Imperatorie-næ Kodþiun beveik kiekvienà savaitgalá,kol Imperatorienë Kodþiun paliko ðá pa-saulá 2000 m. birþelio 16 d.

Imperatorius atlieka konstitucijoje nu-matytas pareigas, jis skiria ministrà pir-mininkà ir vyriausiàjá aukðèiausiojo teis-mo teisëjà, prisaikdina valstybës minist-rus ir kitus aukðtus pareigûnus, suðaukiaNacionaliná parlamentà, paskelbia ástaty-mus ir sutartis, teikia apdovanojimus, ski-ria ambasadorius ir priima uþsienio am-basadoriø skiriamuosius raðtus. Ðiuosvalstybinius veiksmus jis atlieka ministrøkabinetui patarus ir pritarus.

Nuo áþengimo á sostà 1989 m. Impe-ratorius drauge su Imperatoriene atliekadaug ávairiø oficialiø pareigø, prideran-èiø jam, kaip asmeniui, kurio titulas sim-bolizuoja valstybës ir tautos vienybæ. Im-peratoriaus áþengimo á sostà deðimtme-èio sukaktis 1999 m. buvo paþymëta dau-gybe jubiliejiniø ceremonijø ir ásimintinø

renginiø, kuriuose dalyvavo ávairiø visuo-menës sluoksniø ir profesijø þmonës.

Vedami stipraus pareigos jausmo irnuolatinio dëmesio tikriesiems þmoniøporeikiams, Jø Didenybës su nei�senka-ma vidine pagarba suartina imperatorið-kàjà ðeimà ir plaèiàjà visuomenæ.

Imperatoriðkuosiuose rûmuose Jø Di-denybës iðtisus metus rengia ðimtus ce-remonijø, audiencijø, kviestiniø priëmimø,pietø ir vakarieniø. Tomis progomis jie su-sitinka su daugybe ávairios visuomeninëspadëties þmoniø, tarp jø su valstybës pa-reigûnais, savivaldos vadovais, verslinin-kais, ûkininkais ir þvejais, socialinës rû-pybos darbuotojais, mokslininkais ir me-nininkais. Banketai uþsienio ðaliø vado-vams arba pietûs ir audiencijos svarbiemssveèiams taip pat rengiami Imperatorið-kuosiuose rûmuose.

Jø Didenybës yra aplankæ visas 47prefektûras ir daugelá atokiø Japonijossalø. Kasmet jie maþiausiai tris kartus lei-dþiasi á keliones po ðalá, apsilanko Na-cionalinëje sporto ðventëje, Nacionalinë-je medþiø sodinimo ðventëje ir Brangi-namos jûros ðventëje, kurios rengiamospaeiliui vis kitoje prefektûroje. Paskuti-nës dvi ðventës buvo skirtos gamtà tau-sojanèiai miðkininkystei ir þuvininkysteipopuliarinti. Keliaudami po ðalá jie ne tiksusitinka su bendruomeniø vadovais, betir aplanko rûpybos bei kultûros ástaigas,pramonës ámones, paskatina vietosþmones. Ypaè daug dëmesio skirdamisocialinei rûpybai, jie yra aplankæ dau-giau kaip 400 vaikø, senyvø ir neágaliøþmoniø ástaigø visoje ðalyje.

Jie lanko stichiniø nelaimiø vietas,paguodþia nukentëjusius ir palaiko gel-bëjimo tarnybø darbuotojus. 1995 m.sausá, po didþiojo Hanðino-Avadþio(Hanshin-Awaji) þemës drebëjimo, jie nu-skrido á Hiogo (Hyogo) prefektûrà iðkart,kai tik leido vietos sàlygos. Per vienosdienos kelionæ lëktuvu, sraigtasparniu irmikroautobusu nuo ankstaus ryto iki vë-lyvo vakaro jie aplankë keletà viena nuokitos nutolusiø nelaimës vietø. Ne taipseniai, kai 2004 m. spalá ávyko NiigatosÈiûecu (Niigata Chuetsu) þemës drebë-jimas, Jø Didenybës aplankë nelaimësvietà lapkrièio pradþioje ir praleido tenvisà dienà, sraigtasparniu nuskrido á eva-kuacijos vietas, reiðkë uþuojautà nuken-tëjusiems ir palaikë nelaimës iðtiktusþmones. Jie visuomet domisi padëtiminelaimës vietose, kol atstatomieji darbaibûna baigti: pavyzdþiui, 2001 m. balan-dá jie patikrino, kaip atkurta 1995 m. di-dþiojo Hanðino-Avadþio þemës drebëji-mo nuniokota vietovë. Taip pat 2006 m.

Imperato-rius Akihito

ir Imperato-rienë Mièiko

deda gëlesant simboli-nio antkapi-

nio pamin-klo atomi-

nës bombosaukoms

Hiroðimoje(1995 m.geguþë)

Imperatorius Akihito ir ImperatorienëMièiko þiûri per mikroskopà, kuriuotiriami transgeniniø ðilkaverpiø vikðraiNacionaliniame ðilkininkystës irentomologijos mokslo institute Cukubosmieste (2000 m. gruodis)


kovà jie buvo nuskridæ á Mijakës (Miya-ke) salà, á kurià po puspenktø metø eva-kuacijos gráþo gyventojai, pasitraukæ iðsalos dël Ojamos (Oyama) ugnikalnio ið-siverþimo 2000 m. vasarà.

Nuo Imperatoriaus áþengimo á sostàJø Didenybës jau buvo nuvykæ oficialausvizito á 19 ðaliø, tad ið viso yra aplankæ52 valstybes.

Jø didenybës kuria waka (vaka, klasi-kinë poezijos forma, siekianti VIII a. Man-jo-ðiû (Manyo-shu) antologijos laikus; ki-taip vadinama tanka) pagal senà impera-toriðkosios ðeimos tradicijà. Jø Dideny-bës iðleido savo waka eiliø rinktinæ dar

bûdami Kronprincu ir Kronprincese, o1997 m., plaèiajai visuomenei labai pa-geidaujant, buvo iðleista Imperatorienësvëlesniø metø waka eiliø rinktinë. Kiekvie-nø metø sausá Imperatorius rengia Nauja-metinius poezijos skaitymus rûmuose. Ðio-je ceremonijoje tradiciniu stiliumi recituo-jama 10 waka eilëraðèiø, atrinktø ið maþ-daug 20 000, kuriuos sukûrë ir pristatë Im-peratoriui paprasti pilieèiai, kartu su waka

eilëmis, sukurtomis Jø Didenybiø ir kitø im-peratoriðkosios ðeimos nariø.

Kiekvienais metais, sekdamas savo të-vo Imperatoriaus Ðiovos (Shôwa) 1927 m.inicijuota praktika, Imperatorius pats sodi-na ir nuima ryþiø, tradiciðkai pagrindinësJaponijos grûdinës kultûros, derliø Impe-ratoriðkøjø rûmø valdø uþliejamame lauke-lyje. Imperatorienë augina ðilkaverpius rû-mø ðilkininkystës centre, padedama kele-to tarnautojø maitina vikðrus ðilkmedþiø la-pais, tæsdama tradicijà, kurià 1871 m. pra-dëjo naðlë Imperatorienë Ðioken (Shoken),Imperatoriaus proprosenelio þmona ir titu-lo paveldëtoja. Dalis ðitaip pagaminto ðilkopanaudojama atnaujinti senoviniams teks-tilës dirbiniams � istorinëms vertybëms, ku-rias imperatoriðkoji ðeima laiko Ðiosoino(Shosoin) saugykloje Naroje nuo VIII a., kaiten buvo ðalies sostinë.

Tam tikromis tradiciðkai nusistovëju-siomis metø dienomis Jø Didenybës ati-duoda pagarbà imperatoriðkiesiems pro-tëviams rûmø ðventykloje ir meldþiasi uþtautos laimæ ir gerovæ.

Imperatorius Akihito ir ImperatorienëMièiko kviestiniame priëmime kalbasisu Japonijos Nagano parolimpiniøþaidyniø medalininkais (1998 m.balandis)

Imperatorius Akihito irImperatorienë Mièiko suðeima (2004 m. gruodis)

Gerbiamam mûsø þurnalo skaitytojuiprimename, kad redakcija 2001 metødeðimtàjá numerá skyrë Japonijai.


Pastaraisiais metais itin sparèiai ple-èiantis informacinëms technologijoms,mokiniai vis labiau atitrûksta nuo gamtos,maþëja domëjimasis ja, noras paþinti, kartumaþëja ir domëjimasis gamtos mokslais,kurie ðiuo metu sparèiai plëtojasi. Nepa-

ProjektoDidelë dalis ðiuolaikiniø aplinkos problemø kyla dël þmogaus veiksmø

pasekmiø nenumatymo, neþinojimo. Todël svarbu aplinkosaugos idëjasdiegti jau mokykloje, plësti ekologiná ðvietimà, formuoti palankø

mokiniø poþiûrá á aplinkà, ugdyti ekologinæ kultûrà.

,,Atsinaujinanèiø ðaltiniøenergija � ateities

energija� atgarsiai

Regina ERLICKYTËLietuvos energetikos institutas,

Ugnë POCIUTËKauno moksleiviø

aplinkotyros centras

Seminaras Lietuvos energetikos institute

Ekskursijos áatsinaujinan-èius energijosiðtekliusnaudojanèiusobjektusakimirka:biomasësnaudojimasðilumosgamybai (UAB�Vilkaviðkioðiluma�)

kankamas mokiniø gamtos mokslø þiniasbei nepalankø poþiûrá á ðiuos mokslus at-skleidþia Ðvietimo ir mokslo ministerijos beiAtviros Lietuvos fondo tyrimas, kurio re-zultatai leidþia manyti, kad dabartiniai mo-kymo metodai yra neefektyvûs. Tradiciniuspasyvius ugdymo metodus bûtina keistiaktyviais, savarankiðkumà, aktyvumà ir at-sakomybæ skatinanèiais metodais, ugdytijautrià gyvybei asmenybæ. Be to, mokyk-lose dirbantys pedagogai neturi galimy-biø tiesiogiai bendrauti su mokslininkais,kadangi paèiø naujausiø mokslo þiniø tu-rintys kvalifikuoti specialistai sutelkti aukð-tojo mokslo institucijose. Pedagogai daþ-niausiai pageidauja naujesniø dalykiniøþiniø, daugiau dëmesio skirti jø taikymuipraktinëje veikloje.

Prisidedant prie þiniø visuomenës for-mavimo, mokytojø ir mokiniø ekologinioðvietimo, Kauno moksleiviø aplinkotyroscentras kartu su Lietuvos energetikos ins-titutu (LEI) 2006 m. rugsëjo � 2007 m. ko-vo mën. ágyvendino projektà �Atsinauji-nanèiø ðaltiniø energija � ateities energi-ja�. Projekto tikslas � plëtoti neformalausmokiniø ir gamtos mokslø mokytojø ðvie-timo veiklà, ekologiná ðvietimà, formuotimokiniø ekologinæ kultûrà, aplinkosaugosnuostatas, skatinti asmeninæ atsakomy-bæ uþ aplinkà, patraukliais metodais su-teikti naujausiø gamtamoksliniø þiniø apieklimato kaità ir atsinaujinanèià energeti-kà. Projekto rëmëjas � Jungtinë Didþio-sios Britanijos ir Ðiaurës Airijos Karalys-tës ambasada Lietuvoje.

Ágyvendinant projektà surengti semi-narai � diskusijos mokiniams, seminarai

gamtos mokslø mokytojams, mokiniødarbø konkursas �Mokykla � energija �aplinka�, ekskursija á atsinaujinanèiusenergijos iðteklius naudojanèius objektus,baigiamoji projekto konferencija.

2006 m. spalio � 2007 m. vasario mën.Kauno miesto ugdymo ástaigose vyko se-minarai � diskusijos 9�12 klasiø moki-niams. Kauno Maironio ir �Saulës� gim-nazijose, V.Kudirkos, Kovo 11-osios, Kal-nieèiø, �Atþalyno�, Ðv. Mato, Ðilainiø, Dai-navos, �Þiburio� vidurinëse mokykloserenginiuose dalyvavo per ðeðis ðimtus mo-kiniø. Seminarø � diskusijø metu Kaunomoksleiviø aplinkotyros centro metodinin-kë Ugnë Pociutë ir LEI Atsinaujinanèiøenergijos ðaltiniø laboratorijos darbuotojaRegina Erlickytë pristatë aktualià ekologi-

næ problemà � klimato kaità, supaþindinosu jos prieþastimis ir pasekmëmis, vienuið ðios problemos sprendimo bûdø � atsi-naujinanèiø energijos iðtekliø naudojimu.

Projekto ágyvendinimo laikotarpiugamtos mokslø mokytojams buvo suda-ryta galimybë tiesiogiai bendrauti sumokslininkais, suþinoti apie jø darbus,mokslo naujienas ir ádomybes. 2006 m.gruodþio 6 ir 19 d. bei 2007 m. kovo 7 d.

Lietuvos energetikos institute vyko semi-narai, kuriuose dalyvavo 132 gamtosmokslø mokytojai. Seminarø metu LEI At-sinaujinanèiø energijos ðaltiniø laborato-rijos mokslininkai apþvelgë dabartinæ at-sinaujinanèios energetikos situacijà Lie-tuvoje ir pasaulyje, perspektyvas ir plët-ros galimybes, jos svarbà ir reikðmæ ap-linkos bûklei gerinti. Dr. Juozas Savickaspristatë biodujø ir biodegalø gamybos irvartojimo aplinkosauginius bei ekonomi-nius aspektus, aptarë geoterminës ener-gijos iðteklius, jø naudojimà pasaulyje irgalimybes Lietuvoje, dr. Eugenijus Pered-nis apþvelgë saulës energijos panaudo-jimo galimybes Lietuvoje ir pasaulyje, dr.Stanislovas Vrubliauskas aptarë kietosiosbiomasës naudojimà energijos gamybai,


Mokytojai lankësi institutolaboratorijose

Mokiniø darbø konkursovertinimo komisijos

posëdis

biokuro privalumus, palyginti naujos ku-ro rûðies � sutankinto biokuro (briketø irgranuliø) � naudojimà ðalies vidaus rin-koje. Laboratorijos doktorantas MantasMarèiukaitis supaþindino su vëjo energi-jos privalumais ir trûkumais, pasauline vë-jo energijos naudojimo patirtimi, galimy-bëmis ir perspektyvomis Lietuvoje. Semi-narø metu mokytojai apsilankë institutoMedþiagø tyrimø ir bandymø bei Ðilumi-niø árengimø tyrimo ir bandymø labora-torijose, susipaþino su laboratorijø tiria-maisiais darbais, moksline veikla.

Klimato ðiltëjimo neámanoma sustab-dyti, taèiau galima kontroliuoti. Daugely-je ðaliø daug dëmesio skiriama energi-jos tausojimui bei naujesniø ir modernes-niø technologijø taikymui. Pasaulyje spar-èiai diegiamos atsinaujinanèiø ir atlieki-niø energijos ðaltiniø technologijos. Josneterðia aplinkos, joms nereikia ið þemësgelmiø iðgaunamo kuro, be to, tausoja-ma energija. Norint atkreipti mokiniø dë-mesá á ðià pasaulinæ problemà ir paska-tinti pradëti jà spræsti savo mokykloje,2007 m. vasario 5 � kovo 27 d. buvo suor-ganizuotas Kauno miesto mokiniø darbøkonkursas �Mokykla � energija � aplin-ka�. Konkurso tikslas � ugdyti mokiniø sà-moningumà dël efektyvaus energijos var-tojimo, formuoti teigiamà poþiûrá á ekolo-giðkai ðvariø, atsinaujinanèiø iðtekliø ener-gijà naudojanèiø technologijø diegimà.

Konkurso uþduotis: mokykla po 10metø efektyviai vartojant energijà ir nau-dojant atsinaujinanèiø ðaltiniø energijà.Konkursui 46 kûrybinius darbus pateikë79 9�12 klasiø mokiniai ið 20 Kauno mies-to ugdymo ástaigø. Konkursui pateiktødarbø forma ávairi: trumpi filmukai, ma-ketai, ávairiomis kompiuterinëmis priemo-nëmis sukurti darbai, pieðiniai, raðiniai.Mokiniø darbus vertino kompetentingakomisija, sudaryta ið Kauno moksleiviø

aplinkotyros centro ir Lietu-vos energetikos instituto at-stovø, atsiþvelgdama á origi-nalumà, naujoviðkumà,praktiðkumà ir kûrybiðkumà.Smagu, kad mokiniai neliko

Ðiaurës Airijos Karalystës ambasadoriusLietuvoje Colin Roberts ir ambasados pro-jektø koordinatorë Kristina Tumosaitë. Kon-ferencijos metu apibendrinta projekto veik-la ir aptarti pasiekti rezultatai, árengta kon-kursui �Mokykla � energija � aplinka� pa-teiktø mokiniø darbø parodëlë, apdovanoti�io konkurso laimëtojai bei aktyviausiai,gausiausiai projekto renginiuose dalyva-vusios ugdymo ástaigos. Konkurso prizi-niø vietø laimëtojai � Kauno Kalnieèiø, Ko-

vo 11-osios, �Þiburio�, Eiguliø, Julijanavosviduriniø mokyklø, Kauno technologijosuniversiteto gimnazijos mokiniai � pristatësavo kûrybinius darbus.

Projekto vykdytojai dëkoja JungtineiDidþiosios Britanijos ir Ðiaurës Airijos Ka-ralystës ambasadai Lietuvoje uþ suteiktàfinansinæ paramà projekto �Atsinaujinan-èiø ðaltiniø energija � ateities energija� ágy-vendinimui; Lietuvos energetikos institu-to administracijai, Atsinaujinanèiø energi-jos ðaltiniø laboratorijos vadovui prof. ha-bil. dr. Vladislovui Katinui ir darbuotojamsuþ visokeriopà pagalbà sprendþiant pro-jekto klausimus; �iluminiø árengimø tyri-mo ir bandymø laboratorijai uþ metodinæmedþiagà mokytojams; Kauno JurgioDobkevièiaus vidurinës mokyklos moki-niams ir jø vadovëms, parengusioms me-ninæ programà baigiamajai konferencijai;Kauno miesto ugdymo ástaigø mokiniamsir gamtos mokslø mokytojams, susidomë-jusiems ðiuo projektu ir aktyviai dalyva-vusiems projekto renginiuose.

Mokslas tobulina gamtà, bet pats yratobulinamas patirties, nes ágimti gabu-mai panaðûs á laukinius augalus, ir juosiðauginti padeda mokslo uþsiëmimai; omokytumas brëþia pernelyg bendrasgaires, jei jos nepatikslinamos patirties.

Francis Bacon

abejingi ðiam konkursui, kad jie kupini idë-jø, kurias puikiai pateikë savo kûriniuose.Dþiugu, kad mokiniø darbuose pakanka-mai profesionaliai naudojamos skaitmeni-nës technologijos. Originalûs, kupini idë-jø, kûrybiðki darbai sulaukë komisijos áver-tinimo ir pateko á prizininkø tarpà.

2007 m. kovo 14 d. ugdymo ástaigøgamtos mokslø mokytojai ir mokiniai da-lyvavo ekskursijoje á atsinaujinanèiusenergijos iðteklius naudojanèius objektus.Ekskursijos dalyviai turëjo galimybæ su-sipaþinti su ekologiðkai ðvaraus kuro �pjuvenø briketø � gamyba ir vëjo energi-jos naudojimu UAB �Formula � Verner�Juragiuose, maþosios hidroenergetikossituacija bei hidroenergijos naudojimu2006 m. atstatytoje 250 kW galios Pus-kelniø hidroelektrinëje Marijampolës ra-jone, biomasës naudojimu ðilumos ga-mybai UAB �Vilkaviðkio ðiluma�. Ekskur-sijos metu mokytojai ir mokiniai ágijo netik teoriniø, bet ir praktiniø þiniø apie da-bartinæ atsinaujinanèiø energijos ðaltiniønaudojimo situacijà Lietuvoje.

Pusæ metø trukusá projektà vainikavobaigiamoji projekto �Atsinaujinanèiø ðalti-niø energija � ateities energija� konferen-cija, vykusi 2007 m. kovo 27 d. Kaunomoksleiviø aplinkotyros centre. Konferen-cijoje dalyvavo ir mokinius bei mokytojussveikino Jungtinës Didþiosios Britanijos ir

Auto

riø n

uotr.


Prisiminti ðá þmogø paskatino keletasmotyvø. Pirmiausia, prieð 80 metø, t.y.1927 m. birþelio 1 d., Lietuvos vyriausy-bë, vadovaujama prof. Augustino Volde-maro, taupydama lëðas uþdarë Helsinkyjesavo pasiuntinybæ. Praktiðkai ryðiai suSuomijos vyriausybe buvo perduoti gar-bës konsului R.Olleriui, kuris garbingaiðias pareigas vykdë iki 1940 metø katast-rofos lietuviø tautai. Antra, taip pat sukan-ka 75 metai, kai Helsinkyje buvo ákurtasGarbës generalinis konsulatas, kurio va-dovu tapo R.Olleris. Treèia, VPU profe-soriaus Stasio Skrodenio iniciatyva suSuomijos ir Lietuvos kultûros fondo pa-rama 2004 m. i�leisti R.Ollerio nedidelësapimties atsiminimai Suomijos ir Lietuvostarpusavio ry�iai seniau ir dabar (suomiø,lietuviø ir vokieèiø kalbomis vienoje kny-goje) su labai prasminga antra�te knygosvir�elyje � Lietuvos vëliavneðys Suomijo-je. �ie duomenys leidþia geriau suprastiSuomijos sûnaus nuopelnus Lietuvai.Knygoje autorius fragmentiðkai aptaria lie-tuviø ir suomiø ryðius nuo XIX a. vidurioiki XX a. vidurio, taèiau èia galima rastidaug naujø duomenø ir ádomiø faktø.

R.Olleris gimë 1893 m. Hollola vieto-vëje, ðvedo ir suomës ðeimoje. Jo prose-nelis á Suomijà atsikëlë 1810 metais. Pa-gal iðsilavinimà R.Olleris buvo filologas ir1921 m. apgynë filosofijos daktaro laips-ná ið suomiø literatûros istorijos. Po to do-mëjosi literatûros istorija, paraðë keletàstraipsniø, 1922�1924 m. darbavosi Nau-

Suomijos pilietis

Prof. dr. Juozas SKIRIUSVilniaus pedagoginis universitetas

dr. Ragnaras Olleris � Lietuvos konsulas

Vienas graþiausiø mûsø ðalies istorijospuslapiø � tai kitatauèiø draugystë irmeilë Lietuvai bei jø nuoðirdus darbassavo antrajai Tëvynei. Prieð akis iðkylatokios asmenybës, kaip Jurgis Zauer-veinas, Juozas Eretas, Levas Karsavinas,Alfredas Senas ir daugelis kitø, kuriø

josios filologijos draugijos sekretoriumi.Taèiau literatûros mokslininko karjerà pa-maþu iðkeitë á þurnalistikà ir diplomatijà.Tiesa, trumpai, t.y. 1921�1923 m., jis dir-bo draudimo srityje, o 1927 m. � vienojesuomiø turizmo agentûroje. SuomijojeR.Olleris vertinamas ir kaip kino þurnalis-tas. 1921 m. jis ákûrë laikraðtá Filmiaittasuomiø ir ðvedø kalbomis, buvo jo redak-torius. 1925�1927 m. redagavo ðvedø kal-ba leidþiamà laikraðtá Filmrevyn. 1928�1932 m. ëjo laikraðèio Elokuva (Kinas) vy-riausiojo redaktoriaus pareigas. R.Ollerispirmasis iðkëlë bûtinumà ákurti Suomijoskino filmø archyvà ir paraðë nemaþaistraipsniø apie kino filmø reikðmæ moky-mo procesui. Jis taip pat teikë þinias apiesuomiø kino filmus uþsienio laikraðèiams.1935�1946 m. buvo valstybinës filmø ko-misijos narys.

4-ojo deðimtmeèio pabaigoje R.Olle-ris iðmëgino jëgas ir versle. Mat 1919 m.jis susituokë su Eva Margareta Lindelof,maðinø gamyklos direktoriaus LeonardoLindelofo dukra. 1938 m. Ragnaras buvopaskirtas �ios gamyklos direktoriaus pa-vaduotoju, o 1943 m., mirus gamyklai va-dovavusiam þmonos broliui, � direktoriu-mi tvarkytoju. Nuo 1939 m. visi gamyklos

pajëgumai buvo naudojamiSuomijos armijos, o po karo �reparacijø mokëjimo TarybøSàjungai reikalams. Þinoma,kad, 1950 m. pardavus gamyk-los akcijas, R.Olleris uþbaigëdirektoriaus tvarkytojo parei-gas.

Mums, lietuviams, R.Ollerispirmiausia svarbus kaip Lietu-vos atstovas Suomijoje, kaip

lietuviø tautos ir jos kultûros propaguoto-jas Skandinavijoje. Jo diplomatinë veiklaprasidëjo anksèiau nei darbas Lietuvai.Mat 1914 m. Ragnaras studijavo Grenob-lyje ir uþmezgë glaudþius ryðius su pran-cûzø visuomenës atstovais. Tos paþintysleido jam ásidarbinti ataðë Prancûzijos

konsulate Helsinkyje 1916�1917 metais.Kiek galima spræsti ið R.Ollerio atsimini-mø, jo ryðiai, matyt, garsaus folkloristikosprofesoriaus Roberto A.Niemio dëka sulietuviais Helsinkyje uþsimezgë Pirmojopasaulinio karo metais. Nors jam, kaip li-teratûros tyrinëtojui, lietuviai ir jø tautosistorija bei kultûra, reikia manyti, buvo iranksèiau þinomi. Neatmetama ir tai, kadR.Olleris galëjo paþinti Vytautà Gylá, kurisnuo 1915 m. dirbo Suomijos generalgu-bernatûros kanceliarijoje, 1917�1918 m.dëstë politinæ ekonomijà Helsinkio liau-dies universitete ir buvo Suomijos lietu-viø draugijos pirmininkas. O 1919 m. va-sario 1 d. buvo paskirtas pirmuoju Lietu-vos valstybës ágaliotiniu Suomijoje.

Lietuvos atstovybëje Helsinkyje dr.R.Olleris pradëjo dirbti 1922 m. vasario 1d. sekretoriumi. Kaip oficialus Eltos atsto-vas, nuolat siuntinëjo Suomijos spaudaiinformacijà apie Lietuvà. Matyt, já, kaipmokantá lietuviø kalbà, pasikvietë nuo

Jubiliatas 2006 m. su savobuvusia moksline vadovehabil. dr. Regina Þepkaite

Sveikiname mûsø þurnalo bendraamþá ir ilgametá bendradarbá Vilniaus pedagogi-nio universiteto profesoriø istorikà Juozà Skiriø penkiasdeðimtojo gimtadienioproga. Telydi Jus sëkmë, didelë laimë pedagogo, mokslininko istoriko kelyje!


vos mokytojø grupæ. Kitais metais Lietu-voje lankësi suomiø mokytojø delegaci-ja. Garbës konsulas lietuviø ir suomiø mo-kytojø vieðnagiø proga 1926 m. suomiøkalba paraðë knygà apie Lietuvos mokyk-lø atnaujinimà. Tais paèiais metais jis ið-leido knygà apie �Vilniaus patriarchà�J.Basanavièiø, ðventusá 75 metø jubilie-jø. Ragnaras á ðvedø kalbà iðvertë J.Sa-vickio parengtà rinkiná, pavadintà Lietu-vos apsakymai. Rinkinys iðëjo 1940 m. irskaitytojai galëjo susipaþinti su J.Biliûno,V.Krëvës-Mickevièiaus, P.Cvirkos, P.Orin-taitës, J.Savickio ir A.Vienuolio-Þukaus-ko apsakymais. Kartu verta paþymëti, kadjis turëjo slaptà aistrà literatûrinei kûrybai� prisidengdamas Steno Soderskaro sla-pyvardþiu, paraðë 24 romanus ir pjeses.

1927 m. Lietuvos vyriausybei uþdariusSuomijoje savo pasiuntinybæ, nuo liepos1 d. dr. R.Olleris, kaip neapmokamas gar-bës konsulas, ëmësi atstovauti LietuvaiHelsinkyje, konsulatà atidaræs savo bu-te. Nors Lietuvos URM lai�ke buvo pasa-kyta, kad �atstovavimas mûsø interesamsSuomijoje bus pavestas Lietuvos Atsto-vybei Rygoje�, bet praëjo beveik dveji me-tai, kol buvo akredituotas naujas atsto-vas Jonas Aukðtuolis, reziduojantis Tali-ne. Aiðku, tokia padëtis nebuvo palankiaisutikta politiniuose Suomijos sluoksniuo-se, nes Estijos ir Latvijos pasiuntinybësnuolat veikë Helsinkyje. Tiesa, tiesiogi-nëms kanceliarinëms iðlaidoms padeng-ti Garbës konsulatas gaudavo ið Lietuvosnedideles sumas. Bëgant laikui konsula-to veikla plëtësi, lëðos buvo didinamostiek, kad konsulas galëjo nusisamdyti sek-retoriø. Garbës konsului darbo tikrai ne-trûko, nes kiekvienais metais ið abiejø ða-liø bûdavo nemaþai ekskursijø, vykdavoþurnalistø konferencijos, reikëjo globotilietuvius, besimokanèius jûreivystës mo-kykloje. Teko rengti Vasario 16-osios mi-nëjimus ir priëmimus Helsinkyje. R.Olle-ris 1928 m. Lietuvos vyriausybës pavedi-mu áteikë LDK Gedimino ordinà lietuviødraugui prof. R.Niemiui. Ordinø teikimastapo garbës konsulo valstybine pareiga.Kaip pats R.Olleris pastebi, �1931 metaibuvo pats aukðèiausias Suomijos ir Lie-tuvos nepaprastai gyvo bendradarbiavi-mo suklestëjimas�. Tø metø vasario 16 d.R.Olleris su þmona, kaip buvo jau ápras-ta, savo namuose surengë iðkilmingà pri-ëmimà, kurio metu prof. R.Niemis pasa-

kë átaigià kalbà ir pasiûlë Helsinkyje ákurtiSuomijos ir Lietuvos draugystës draugi-jà. Pasiûlymas buvo entuziastingai priim-tas ir vasario 22 d. prof. R.Niemio namuo-se ávyko steigiamasis susirinkimas, kurisi�rinko draugijos valdybà. Draugijos pir-mininku tapo prof. R.Niemis, o dr.R.Olle-ris � pirmininko pavaduotoju, kuriuo ið-buvo iki 1944 metø rudens, t.y. iki draugi-jos uþdarymo, nes TSRS vadovybë pa-reikalavo visas �fa�istines� draugijas Suo-mijoje likviduoti. Nors Suomijos ir Lietu-vos draugystës draugija niekuomet nesi-kiðo á politikà, jos tikslas buvo stiprinti kul-tûrinius ir ekonominius ry�ius tarp ðaliø.Ji savo tikslà ágyvendino rengdama ben-drus vakarus, parodas, paskaitas, taip patsiøsdavo á Lietuvà lektorius, dailininkus,parodas, platindavo tikslà atitinkanèià li-teratûrà. Visame ðiame darbe aktyviai da-lyvavo ir garbës konsulas R.Olleris.

Lietuva tuo metu stengësi sustiprintidraugiðkus santykius su Suomija. Ji Lie-tuvai buvo svarbi ne tik politine, bet ir eko-nomine prasme. Lietuva á Suomijà dau-giausia eksportavo javus ir arklius, o iðjos ásiveþdavo labai reikalingø metalo dir-biniø, popieriaus, stiklo ir porceliano. Ry-ðiø suaktyvëjimà iliustruoja daugelis fak-tø. 1931 m. gruodá pasiuntinys J.Aukðtuo-lis Suomijos prezidentui Pehrui Svinhuf-vudui áteikë Vytauto Didþiojo ordinà sugrandine bei asmeniðkà prezidentoA.Smetonos laiðkà. O 1932 m. pradþioje10 metø tarnybos proga garbës konsu-las dr.R.Olleris buvo pakeltas á garbësgeneralinius konsulus �uþ ypatingus nuo-pelnus Lietuvai�, kaip pasakyta Lietuvosprezidento pasiraðytame paskyrimo laið-ke. Tais paèiais metais jis buvo apdova-notas Vytauto Didþiojo ordinu. Garbës ge-neraliniam konsului buvo patikëta pa-rengti 1934 m. gruodþio 3 d. ávykusá Lie-tuvos uþsienio reikalø ministro Stasio Lo-zoraièio ir jo þmonos vizità Helsinkyje pasSuomijos vadovus.

Kasmet gausëjant turistø srautams iðSuomijos á Lietuvà, konsulatas 1934 m.parengë ir iðleido gausiai iliustruotà tu-ristiná vadovà po Lietuvà. Taip suomiø vi-suomenë gavo dar vienà informaciná ðal-tiná apie savo pietinæ kaimynæ. Nuo 1933m. prasidëjo abiejø ðaliø sportininkø vizi-tai, buvo rengiamos draugiðkos futbolorinktiniø varþybos, sutraukdavusios tûks-tantines þiûrovø minias. Vieni pas kitus

mums nevalia uþmirðti, nes jie ne tikdarbavosi Lietuvos naudai, gyveno josrûpesèiais, bet ir skleidë informacijàapie jà uþsienyje, gynë jos interesus.Mums svarbu þinoti ne tik tokiø kitatau-èiø nuopelnus Lietuvai, bet ir kodël jietampa artimais draugais mûsø tautai, be

pilietybës tikrais Lietuvos pilieèiais. Kasjuos traukë maþai pasaulyje þinomokraðto link, ið kur ta meilë lietuviø tautaiir jos kalbai? Prieþastys gali bûti labaiávairios. Taèiau viena labai aiðku, kad taidaugiausia buvo aukðtos kultûros,didelio iðsilavinimo þmonës, kurie

suvokë XIX a. beiðnykstanèios lietuviø �seniausios indoeuropietiðkos tautosreikðmæ Europos kultûrai. Lietuvosdraugø bûryje rasime ir tolimosðiaurinës kaimynës Suomijos atstovà,didelá intelektualà dr. Ragnarà Ollerá(1893 07 06 � 1960 12 22).

1921 m. lapkrièio 15 d. pradëjæs eiti pa-reigas naujas Lietuvos atstovas Ignas Jur-kûnas-Ðeinius. Minëtø atsiminimø Pratar-mëje paþymëta, kad nuo to momento�pamaþu Lietuva tapo bene mylimiausiuR.Ollerio veiklos objektu�. Atstovybës sek-retoriui darbø pagausëjo, kai I.Ðeinius,bûdamas akredituotas prie Suomijos vy-riausybës, 1923 m. dar buvo paskirtas pa-siuntiniu Ðvedijoje ir persikëlë á Stokhol-mà. Nesant pasiuntinio, R.Olleris tvarkëLietuvos atstovybës Helsinkyje reikaluskaip neoficialus atstovas, be oficialiø ága-liojimø. Toks jo statusas trukdë darbams.Padëtis pasikeitë 1925 m. pradþioje, kaijis buvo paskirtas Lietuvos garbës kon-sulu Suomijoje (buvo dar du garbës kon-sulai Turku ir Vyborgo miestuose). Nau-jai paskirtas konsulas jau 1925 m. gegu-þës mënesá surengë Suomijos þurnalistøgrupei, kuriai pats ir vadovavo, paþintinæekskursijà po Lietuvà. Suomius Kaune pri-ëmë Lietuvos prezidentas A.Stulginskis;ekskursantai dalyvavo i�kilminguose ju-biliejiniuose renginiuose, skirtuose Stei-giamojo seimo ir Lietuvos kariuomenëssuformavimo sukakèiai paminëti. Lankë-si Prienuose, Alytuje, Marijampolëje, Klai-pëdoje, Palangoje ir Kurðiø nerijoje. Bi-èiuliavosi su Lietuvos þurnalistais. Tø pa-èiø metø vasarà R.Olleris Helsinkyje pri-ëmë ir globojo á Suomijà atvykusiø Lietu-

Ragnaras Olleris


vyko karininkai, mokslininkai, studen-tai, skautai. Vis daþniau Helsinkyjebuvo rengiamos Baltijos ðaliø moks-lininkø konferencijos ir kongresai. At-vykusieji ið Lietuvos visuomet galëjotikëtis globos, patarimø ið LietuvosGarbës generalinio konsulato dar-buotojø Helsinkyje.

1938-ieji Lietuvos Garbës gene-raliniam konsulatui buvo paskutiniainormalios veiklos metai. Dr.R.Ollerispateikë skaièius, kurie, anot jo, pa-rodo, kokia didþiulë buvo konsulatoveikla: gauta ir iðsiøsta ið viso 1880laiðkø, iðduotos 1123 vizos, iðraðyta10 naujø pasø ir iðduota 96 asmenspaþymëjimai, spaudai iðsiøsta 310straipsniø ir informacijø. Tuo metuSuomijoje gyveno apie 140 lietuviø,su kuriais vienaip ar kitaip konsulasbuvo uþmezgæs kontaktus. 1939 m.Vasario 16-oji buvo i�kilmingai pami-nëta paskutiná kartà Helsinkyje, nes1940 metø pradþioje Suomija jau bu-vo karo su bolðevikine TSRS sûkury-je. Be to, konsulas dr.R.Olleris, kaipSuomijos pilietis, tuo metu tarnavoðalies gynybos sistemoje maþdauguþ 60 km nuo Helsinkio. Konsulatoveikla, nors einamuosius reikalusðiaip taip pavykdavo sutvarkyti, pra-dëjo pastebimai silpnëti. Ið okupuo-tos Lietuvos jau fiktyviai veikianèiosURM 1940 m. atëjusi telegrama á Hel-sinká praneðë, kad �Ministerija laikokonsulatà likviduotu nuo rugpjûèio 1dienos�. Konsulatas gavo nurodymàperduoti savo turtà ir archyvà TSRSpasiuntinybei. Kaip raðo prof. Han-nu Niemis, dr.R.Olleriui pavyko iðsau-goti konsulato archyvà, atiduodant tikraðomàjà maðinëlæ. (Tiesa, archyvaspo jo mirties atsidûrë Ðvedijoje, lie-tuviø emigrantø þinioje, ir tolesnis jolikimas nëra aiðkus.) Tuo nesibaigëdr.R.Ollerio darbai Lietuvos labui. Ka-ro metais jis padëjo Suomijoje atsi-dûrusiems lietuviams, po karo ben-dravo su lietuviø pabëgëliais. Raðëstraipsnius apie Lietuvà á spaudà,bandë kelti mintá apie nepriklausomàLietuvà. Taèiau pokarinë politinë kon-junktûra buvo nepalanki ir dalisstraipsniø liko neiðspausdinti.

Po dr.R.Ollerio mirties 1960 m. da-lá jo asmeninio archyvo iðsaugojobrolio sûnus docentas Larsas ErikasOlleris, kurio dëka konsulo atsimini-mø rankraðtis pasiekë visus besido-minèius Suomijos ir Lietuvos ryðiais.Svarbu ir tai, kad autorius uþfiksavoir istorijai paliko ne vienà Suomijospilietá, kuris aukojo save lietuviø tau-tai ir taip pat nusipelnë mûsø atmin-ties ir pagarbos.

Ne taip seniai, 2004 m. balandþio 29d., dienraðtis �Lietuvos þinios� raðë, kad1991 m. Nemunu nuplaukæ paskutiniai sie-liai. Taigi tada baigësi gal deðimt ar dau-giau ðimtmeèiø trukusi sieliø plukdymoepocha. Po kiek laiko mûsø jaunimas jaunë neþinos, kas tie sieliai. Nebent paskai-tys, sakykim, Jono Biliûno apsakymà �Ne-munu� (jei apskritai skaitys), ið kurio galësásivaizduoti Nemunu plaukiantá sielá ir já vai-ruojanèius sielininkus: �Ðitai prieðais atei-na sieliai: garlaivis greitai susilygina. Einajie taip ið palengvo, kad tik tik galima taipasergët. Jø viduryje stovi padirbdintos iððiaudø bûdelës, netoli jø liepsnoja maþossukurtos ugnelës: ant jø kaba katilëliai. Antabiejø galø sieliø stovi po vienà ar du vy-ru. Nusitvëræ abiem rankom ilgus irklus,uþgula ant jø visu savo kûnu, atsimeta prie-ðakin ir paskui, sienojø atsispyræ, krûtinesiðtempæ ir atsiloðæ, sunkiai sunkiai iriasi.Lyg nenoromis sieliø prieðakys ið paleng-vo sukasi nuo garlaivio upës vidurin, � irsieliai, vandens neðami, slenka pro ðalá. Ovyrai iriasi ir iriasi. Ir taip iðtisas dienas, nak-vodami ant ðalèio ir lietaus, ðildydamiesitik prie savo maþø ugneliø ir katilëliø�.

Sieliø riðimas ir plukdymas yra atëjæsið labai senø laikø. Tai rodo net pats þo-dis sielis, padarytas i� veiksmaþodþio sieti�aknies ir senos priesagos -l-. I� �ios �ak-nies padaryti ir keli kiti þodþiai: sietas (gy-vuliams riðti virvë) ir saitas (kitas �akniesbalsis). Taigi sielis yra susieti, t.y. suri�ti,plukdomi �iokie ar tokie medþiai.

Ðis senas þodis pavartotas jau Chilins-kio verstos Biblijos tekste (1660 m.). Já ið-laikë þemaièiø ir rytø aukðtaièiø ðnektos.Tuo tarpu panemuniø þmonës vartojo iðlenkø kalbos trafta aplietuvintus þodþiustrioptas (þemiau Seredþiaus) ir troptas. Su-prantama, ir sielininkas buvo pakeistastrioptininku ar troptininku. Bendrinei kal-bai teiktinas tik savas þodis � sielis.

Per ilgus amþius sieliø riðimas pasida-rë labai sudëtingu amatu, reikalaujanèiudidelio sumanumo ir nemenkø ágûdþiø.Betkaip sielio nesuriði: jis turi iðlaikyti keliøðimtø kilometrø plukdymà sudëtingomissàlygomis. Ilgainiui technologija keitësi.Antai mano laikais, XX a. ketvirtojo deðimt-meèio pabaigoje, jau neteko matyti sieliø,supintø ðutintais egliðakiais, susuktomisberþø ðakomis ar karklø gniûþtëmis. Ràs-tus tada jau suriðdavo storoka (3�5 mm)viela. Apie sieliø pynimà ir plukdymà mû-sø kraðtotyros literatûroje turime kiek nekiek raðiniø. Èia nurodomi keli, kuriais te-ko pasinaudoti: visø pirma tai Juozo Buzo

Á praeitá nuëjæs

Prof. habil. dr. Arnoldas PIROÈKINAS

verslas �sieliø pluk(kn. Merkinë, 1970, p. 126�137), A.Pupi-nio (Kra�totyra, 1989, Nr. 23, p. 49�58), Ire-nos Seliukaitës ir Liberto Klimkos (kn. Ve-liuona, 2003, p. 584�588) straipsniai. Daugmedþiagos apie sieliø plukdymà 1919�1940 m. sukaupta Lietuvos centriniamevalstybës archyve (toliau LCVA).

Sieliai bûdavo �surenkami� tam tikro-se vietose prie Nemuno, kur þiemà su-veþdavo ið miðkø ràstus arba jø atpluk-dydavo intakais supintø á maþesnius sie-lius ar palaidø. Nepriklausomoje LietuvojeNemunas buvo suskirstytas á dvi plukdy-mo zonas, kuriø riba buvo prie Petraðiû-nø. Petraðiûnuose sielius ir dokumentuspatikrindavo Vandens keliø rajono beiMiðkø departamento pareigûnai. Tada jiekeliaudavo á paskirties vietà � kas á kuriàlentpjûvæ Kaune, kas � þemyn Nemunu,kad uþ Nevëþio bûtø pertvarkomi kelio-nei á Vieðvilæ, Tilþæ, Rusnæ ar Klaipëdà.Juos èia paplatindavo, sustiprindavo, kadatlaikytø didesnes bangas, ypaè Kurðiømariose, jei jø nevilkdavo Minija ir ið josvadinamuoju Vilhelmo kanalu á Klaipëdà.

Didþiosiomis Lietuvos upëmis plukdo-mø sieliø pagrindinë dalis vadinosi gel-në, arba lova: vienodo ilgio suriðtø ràstøderinys, turintis 8�9 m ploèio. Tad gelnësplotá sudarydavo 20�30 ràstø. Gelnëskraðtiniai ràstai, sielininkø þargonu tariant,vadinamosios aplavinos, priekyje bûda-vo 1�1,5 m ilgesni, kad, sieliui atsitren-kus á krantà, akmená ar tilto atramà, jieamortizuotø smûgá. Gelnës ràstø galusámantriu bûdu supindavo su skersai pa-dëtomis kokiø 15 cm skersmens kartimis.Tarp jø paguldydavo dar storus svariusràstus. Plukdymui labiausiai tikdavo eg-liø ir puðø ràstai: lengvi, neprisigeria taipgreitai drëgmës. Vienø lapuoèiø medie-na plukdymui netikdavo, todël àþuolus,uosius, juodalksnius ir drebules pindavopramaiðiui su spygliuoèiø ràstais arbakraudavo ant gelniø vir�aus.

Keliø gelniø junginys pagaliau suda-rydavo sielá. Ið viso dideliame sielyje jøbûdavo 8�12. Tad bendras sielio ilgis siek-davo iki 120 metrø ir turëdavo 200�300kietmetriø medienos. Kartais dokumen-tuose medienos kieká nurodydavo dar irtonomis. Tarp gelniø bûdavo paliekamikokio metro tarpai, kad sielis bûtø ma-nevringesnis � galëtø raitytis farvaterio po-sûkiuose. Gelnes jungdavo storomis vie-lomis arba specialiais lynais.

\ \


ukdymasToká sielá, neðamà vandens srovës, rei-

këdavo, þinoma, suvaldyti. Tam reikalui sie-lio galuose bûdavo tam tikri irklai, arba vai-rai. Sielininkai juos vadindavo savotiðku,nelietuviðkos kilmës þodþiu � apaèyna. Toirklo ilgis bûdavo iki deðimties metrø. Sie-lio gale uþpakalyje buvo átaisomas tam tik-ras stabdys, kuris taip pat padëdavo kreiptisielá norima linkme. O kai në vienas ðiøátaisø nepadëdavo, tada sielininkai naudo-davosi inkarais: sësdavo á valtá ir iðmesda-vo lynu pririðtà inkarà, kuris, ásmigæs á upës

dugnà, sielá sustabdydavo ir neleisdavojam uþplaukti ant seklumos, o nuo jos nu-sikrapðtyti bûdavo nepigu.

Vienam sieliui aptarnauti reikëdavo 4�5 vyrø. Ið jø vienas bûdavo vyresnis, vadi-namas gaspadoriumi, arba ðeimininku, kitivadinosi galauninkai. Plukdymas trukda-vo ne taip trumpai. Nuo Seredþiaus iki Jur-barko (apie 44 km) plaukdavo apie parà,o iki Rusnës � prireikdavo net keturiø die-nø, þiûrint, koks oras. Ypaè trukdydavoprieðinis vëjas. Naktimis retas kuris ðeimi-ninkas ryþdavosi vesti sielá. Todël papras-tai águla naktá ilsëdavosi pasistatytoje bû-doje, suremtoje ið karteliø ir dengtoje ðiau-dais. Vasarà joje nebuvo ðalta, bet rudená,artëjant þiemai, darydavosi þvarbu � rei-këdavo klotis ðilèiau. Tam reikalui ypaè pra-versdavo pasiimtieji kailinukai. Sielininkaineiðsiversdavo be ðilto viralo. Jam produk-tø parûpindavo ðeimininkas, o virdavo ku-ris ið galauninkø. Ant paskutinës gelnësárengdavo ugniavietæ: tarp ràstø esanèiustarpus uþkamðydavo skeltais pagaliais, antjø pildavo smëlio sluoksná, paskui kloda-vo velënø, ir kurk lauþelá! Tada virðum jokabindavo katiliukà su viralu.

Apskritai imant, sielininkø darbas bu-

vo nelengvas, net pavojingas. Vasarà, kainusistovëdavo giedra ir ðviesdavo saulë,bûdavo lengviau, bet ankstyvà pavasará,vos iðëjus ledams Nemune, ir vëlyvà ru-dená, plakant nuolatiniams lietums ir ko-ðiant iki gyvo kaulo þvarbiems vëjams, ka-da geras ðeimininkas ðuns á laukà nevaro,darbas labai apsunkdavo. Kai atplukdy-davo sielá á nustatytà vietà (daþniausiai tai

buvo Smalininkai, bet kiti plauk-davo ir iki Tilþës ar Rusnës), sie-lio savininkas pats ar per ágalio-tiná iðmokëdavo visai brigadaibendrà atlyginimà � nuo 400 iki500 litø uþ vienà reisà. Palyginti

namàsias vietas prie Nemuno, kur jø gráþ-tant su uþdarbiu laukdavo �eimos...

Su medienos gabenimu Lietuvos upë-mis buvo susijæ tûkstanèiai þmoniø. Ið jødidelë dalis tiesiogiai plukdë sielius. Kogero, sielininkø bûta daugiau negu gar-laiviø ir motorlaiviø personalo bei baido-kininkø. Be sielininkø, þemiausio sluoks-nio, ðiame versle ðiaip ar taip dalyvavo

miðko kirtëjai ir veþëjai, sieliø riðëjai, oypaè aktyviai virðûnëje stovintys verteivospiniguoèiai. Ðiandien net sunku ásivaiz-duoti, tuo labiau statistiðkai apibûdinti, ko-kia masë Lietuvos gyventojø mito ið me-dienos gamybos ir transportavimo.

Archyvuose iðlikæ dokumentai mumsleistø apibûdinti miðko pramonininkus,kurie vertësi medienos plukdymu. Antai1922 m. navigacijoje buvo registruojamiNerimi, Ðventàja, Nevëþiu, Venta, Jûra,Mituva, Dubysa ir Minija plukdomo mi�kosavininkai. Yra ir dokumentas (LCVA, f.1059, ap. 1, b. 36, lp. 5�6), kuriame sura-ðyti þemiau Kauno plukdytø sieliø savi-ninkai ir nuplukdytos miðko medþiagoskiekiai. Prie kiekvieno verteivos pavardësdar nurodoma gyvenamoji vieta. Ið to ga-lima tiksliai nustatyti, kad daugiausia jøgyventa Kaune � net 22 adresatai. Po ke-letà bûta gyvenanèiø Þasliuose, Zapyð-kyje, Alytuje, Prienuose ir kt. Jø plukdy-tos medienos kiekis ávairuoja nuo 300 iki5000 kietmetriø. Kietmetriais, matyt, skai-èiuotas ràstø tûris. Keli savininkai yratransportavæ ir erdmetriais matuojamosmedienos, tai tikriausiai malkos ar popier-malkës bei panaði miðko medþiaga. 1919metais ji dar galëjo bûti plukdoma sieliais,bet vëliau tokia smulki mediena bûdavotransportuojama baidokais.

Daug duomenø apie miðko medþiagostransportavimà Nemunu duoda Smalinin-kø muitinës þiniaraðèiai, siøsti Laivininkys-

Sieliai Nemune

Taip suriðti sieliai vadinami ,,lova�

tai buvo nemaþi pinigai, kad ir sunkiai, betuþdirbti per gana neilgà laikà � gal tris, ogal ir penkias dienas. Gautas bendras uþ-darbis buvo dalijamas. Kaþkokios tvirtos da-lijimosi taisyklës, matyt, nebûta, bet vienaaiðku: sielio vadovas, ðeimininkas, gauda-vo kur kas daugiau negu jo padëjëjai � ga-launinkai. Tai visai suprantama: jis viskamvadovavo, nuo jo sumanumo ir iðmanymopriklausë plukdymo sparta ir sëkmë, ko ge-ro, jam reikëjo savininkui palikti koká uþsta-tà uþ patikëtà sielá. Atrodo, jo rûpestis buvomaitinti kelionëje savo vyrus. Tikriausiai irgalauninkai gaudavo ne visai vienodà atly-gá: patyræ ir stipresni bûdavo apmokami ge-riau, negu pradedantieji, jaunikliai.

Uþdarbio dalybos turbût vykdavo ga-linio punkto smuklëje, karèemoje arba ko-kiame áprastame restoranëlyje. Bûdamasvaikas, esu prisiklausæs kalbø, kaip prieSmalininkø uosto esanèiame Gerulio res-torane kitas �trioptininkas� didesnæ daláar net visà savo uþdarbá palikdavo... Se-niau, caro laikais ir pirmàjá Lietuvos Res-publikos deðimtmetá, sielininkai namográþdavæ pësèiomis. Antràjá deðimtmetá,prieð 1940 metus, buvo suderëta, kadjuos valtimis garlaiviai parvilks á jø gyve-


tës inspekcijai Kaune. Antai 1925 m. þi-niaraðtyje (ten pat, b. 106, lp. 13 ir kt.), pra-dedant kovo 6 diena, registruojamas kiek-vienas sielis ir baidokas su miðko medþia-ga nurodant siuntëjà (savininkà), ràstø irkietmetriø skaièiø, gavëjà (pavardæ arbafirmos pavadinimà) ir paskirties vietà (Vo-kietija, Klaipëda, Vieðvilë, Panemunë ir t.t.).

Nesileidþiant á abiejuose dokumentuo-se pateikiamø duomenø analizæ, galimapasakyti, kad miðko plukdymas buvo ne-lietuviø rankose. Juo beveik iðimtinai ver-tësi þydø ir vokieèiø kapitalistai.

Kaip matysime toliau, nepriklausomosLietuvos laikais �is verslas buvo, palygintisu caro valdymo metais, smarkiai sumen-kæs. Tai lëmë politinës aplinkybës: Vilniauskraðto ir viso Nemuno aukðtupio atsidûri-mas Lenkijos valstybës sudëtyje. Kaip þi-noma, Lietuvos vyriausybë, remiama vi-sos lietuviø tautos, protestuodama dël Len-kijos ávykdytos ðiø srièiø aneksijos, atkak-liai jokia forma, nei tiesiogine, nei netie-siogine, nepripaþino Lenkijai jos uþgrobtøsrièiø. Ði savo ruoþtu, neiðgaudama to pri-paþinimo, taip pat nutraukë plukdymà Ne-munu. Jos tikëtasi, kad ilgainiui Lietuva,verèiama Anglijos ir Prancûzijos, kurios ke-tino eksploatuoti Nemuno aukðtupio mið-kus, sutiks ðiaip ar taip tartis su Lenkija.Pagaliau Lietuva sutiko leisti Nemunu pluk-dyti tranzitu miðkà be aiðkiø diplomatiniø-konsuliniø santykiø. Taèiau lenkai ir ðá va-riantà atmetë. Apie tai plaèiai raðë to metolietuviø spauda (þr. dienraðtyje Lietuva,1926, Nr. 234, Lietuvos ûkininkas, 1923,Nr.2 ir kt.). Kokios bûta átemptos padëtiesðiame Nemuno ruoþe, daug duomenøduoda prof. Steponas Kolupaila knygojeNemunas (II leid., Èikaga, 1950).

Miðko tranzito Nemunu nutrûkimasekonomiðkai buvo kenksmingas ir Lenki-jai, ir Lietuvai, ir Vokietijai, kurios medþiopramonë Rytprûsiuose iki Pirmojo pasau-linio karo beveik iðimtinai apdirbo medie-nà, gaunamà ið tada Lenkijos uþimtos te-ritorijos. Tik kokie 10�15 proc. jos bûdavoáveþama ið ploto, kurá po karo valdë Lietu-va. Tuo atþvilgiu ádomi palyginamoji sta-tistika, kurià Klaipëdoje ëjæs laikraðtis Lie-tuvos keleivis (1935, Nr. 163, p. 1�2) patei-kë apþvelgdamas tilþiðkio hitlerininkø laik-raðèio Tilsite Zeitung (Nr. 158) straipsná �Til-þë ir malkø prekyba Nemunu�. Þodis mal-kos Lietuvos keleivio vartojamas medie-nos reikðme. Vokiðko straipsnio autoriusdr. Kirinis (originale raðoma Kirrinnis) kal-tino Lietuvà, kam ði �neteisëtai� uþdariusiNemuno vidurupá, kas ypaè pakenkæ Til-þës miestui ir visai medienos prekybai ðiau-rinëje Rytprûsiø dalyje. Kaltinimà jis rëmëþurnale Industrie und Handelskammer pa-teikta statistika, rodanèia, kiek sieliø pluk-dyta prieð karà ir po jo á Vokietijà:

1912 m. ........ 2 074 532 kietmetriai1913 m. ........ 2 212 323 kietmetriai

1922 m. ........... 220 832 kietmetriai1923 m. ........... 185 016 kietmetriai1932 m. ............. 32 129 kietmetriai1933 m. ............. 16 664 kietmetriai1934 m. ............ 97 884 kietmetriai.Tokie medienos kiekiai iðplëtotai vokie-

èiø medþio pramonei � tai bado dieta! Kasne kas galëtø átarti, kad ði statistika ten-dencinga. Taèiau ðiuos duomenis patvirti-na Kauno vandens keliø rajono virðininkoraðtas �Santykis suplukdytos miðko me-dþiagos sieliais, gabentø laivais ir perveþ-tø kroviniø per Jurbarko punktà uþsieninprieðkariniais laikais (rastø archyve) 1904mt. ir 1927 mt.� (ten pat, b. 172, lp. 39).

Kitø kroviniø perveþimo duomenispraleidþiame ir pateikiame tik minëtø me-tø sieliø plukdymo mastà. Pasirodo, 1904m. sieliais miðko medþiagos nuplukdytaá Vokietijà 995 195 tonos, o 1927 m. � sie-liais ir laivais iðgabenta 110 085 tonos.Dokumento paraðtëje paþymëta, kad tai11 proc. Jeigu norëtume tas tonas pa-versti kietmetriais, tai turëtume atsiþvelg-ti, kad vienas m3 medienos (kietmetris)turi masës kilogramais: puðies 500, eg-lës 445, àþuolo 690, berþo 630, drebulës495 (þr. Lietuviðkoji tarybinë enciklopedi-ja, 7, p. 357). Nesistengdami bûti labaitikslûs, galime pasakyti, kad tonø skaièiøpadauginæ ið dviejø gautume kietmetriøskaièiø. Kitas dokumentas (ten pat, lp. 40)papildo pirmàjá tuo, kad nurodo, jog 1927m. visoje Lietuvoje sieliais nuplukdytamiðko medþiagos 252 524 tonos, o lai-vais � 30 381 tona. Tad á Vokietijà iðkelia-vo kiek maþiau nei pusë Lietuvos sieliø.

Smarkiai sumaþëjus plukdomos me-dienos kiekiui, kartu þymiai sumaþëjo irsieliø skaièius. Antai minëto Jono Buzostraipsnyje nurodoma, kad 1900 m. Ne-munu plukdyta 15 500 sieliø. Turint gal-voje, kad tam tikra jø dalis liko Lietuvoje �Kaune, Vilkijoje, Jurbarke ir kt., vis dëltobent pusë jø perþengë valstybës sienà iratsidûrë Vokietijoje. O ðtai 1928 metaisper visà navigacijos laikà pro Smalinin-kus praplukdyti vos 408 sieliai (ten pat,b. 200, lp. 1). Pagal ðá dokumentà jais nu-plukdyti 208 267 ràstai, arba 142 389, 750kietmetriø. Ràstø gabenta ir laivais, betlabai maþai � vos 2444 tonos.

Turint prieð akis toká medienos pluk-dymo Nemunu sumaþëjimà, nesunku su-vokti, kad dël to nukentëjo ne vien Vokieti-jos pramonë, bet ir Klaipëdos kraðto inte-resai. Tuo atþvilgiu labai ryðkø faktà nese-niai publikavo þurnalas Liuteronø balsas,iðspausdinæs straipsnyje �Holokaustas bu-vusiame Klaipëdos kraðte ir jo pasienyje�(þr. 2006, Nr. 4(78), p. 21) dalá Ðilutës mu-ziejaus parengtos tinklalapiui medþiagos.Iki Pirmojo pasaulinio karo Rusnë klestë-jusi: pro jà praplaukdavo gausybë laivø irsieliø, èia veikë nemaþa lentpjûviø. O pokaro, kai nutrûko turtus neðæs sieliø pluk-

dymas, �miestelio gyventojø skaièius nu-krito nuo 3 iki 1,5 tûkst. Tam átakos turëjodël Lenkijos�Lietuvos konflikto nutrûkæsmedienos plukdymas Nemunu i� Lenki-jos. Rusnëje veiklà nutraukë 4 lentpjûvësir 2 medienos ekspedicijos firmos. Bedar-biais liko daugybë rusniðkiø�. Reikia ma-nyti, kad medienos stygiø skaudþiai paju-to ir stambios Klaipëdos lentpjûvës.

Lietuvos vyriausybë neliko abejingastagnacijos iðtiktai Klaipëdos kraðto ir netTilþës miðko pramonei. Buvo pasirûpinta1930 m. sudaryti su Tarybø Sàjungos fir-ma �Eksportles� sutartis dël medienos tie-kimo per Klaipëdà jûros laivais ir geleþin-keliais. Dalis gautos medienos bûdavokraunama á baidokus ir gabenama Ne-munu á Vokietijos ámones. Tad Lietuvossieliams átakos neturëjo.

Kai Lietuvos vyriausybë priëmë 1938m. kovo 17 d. Lenkijos vyriausybës áteiktàultimatumà uþmegzti diplomatinius santy-kius, atsivërë tam tikros perspektyvos at-naujinti miðko plukdymà ið Nemuno ir Ne-ries aukðtupiø. Nespëjus suderinti ðio klau-simo, 1939 m. kovo 22 d. hitlerinë Vokieti-ja atplëðia nuo Lietuvos Klaipëdos kraðtàir toliau aðtrina santykius su Lenkija. Tadkelis deðimtmeèius tris valstybes aitrinusiproblema visiðkai nublanksta, nors tam tik-rø miðko plukdymo atvejø jau radosi. An-tai 1939 m. rugsëjo 1 d. prasidëjæs Vokie-tijos armijos verþimasis á Lenkijà, kaip ro-do vienas archyvinis dokumentas � �Þi-nutë� (b. 557, lp. 332)), uþklupo prie Miza-rø kaimo Nemune apie ðimtà lenkø sieliø,ketintø plukdyti þemyn á Lietuvà.

Minëtoji maðinële raðyta �Þinutë�, de-ja, yra be l.e. laivininkystës inspektoriausparaðo, adresato ir datos. Joje minimosdvi nesuderinamos datos: �ð.m. balandþiomën. 22 d.� ir �ð.m. spalio mën. 2 d.�. Ma-nytina, kad ðiame dokumente vis dëlto kal-bama apie 1939 metais susiklosèiusià pa-dëtá, kada Tarybø Sàjunga buvo dar ne-perdavusi Vilniaus ir jo apylinkiø Lietuvai,bet savo pasienieèiams pavedë aklinaisaugoti buvusià sienà Nemunu tarp Lietu-vos ir Lenkijos. �Þinutës� informantas ga-na iðsamiai apraðo, kaip bûsimieji Lietu-vos �sàjungininkai�, kuriuos jis vadina tie-siog rusais, grubiai, net grasindami gin-klu, neleido ið Sventijansko (kur Baltoji An-èia áteka á Nemunà), visada priklausiusioLietuvai, plukdyti dviejø sieliø Merkinëslink pro Druskininkus, uþimtus Raudono-sios armijos. Tuo tarpu neturime duome-nø, ar 1940 metais iki Lietuvos okupaci-jos birþelio 15 d. apskritai vyko koks sieliøplukdymas ið Nemuno aukðtupio.

Taigi senovinis panemunëse gyvenan-èiø þmoniø verslas � sieliø plukdymas ne-gráþtamai iðnyko ið mûsø gyvenimo. Ir Ne-munas be sieliø, be garlaiviø, be baidokødabar plaukia lyg apmiræs. O mes, þmo-nës, netekom su juo labai artimo ryðio...


2007-ieji � tai dviejø J.Matulaièio su-kakèiø metai: sausio 27 d. � 80-øjø mir-ties ir birþelio 28 d. � 20-øjø paskelbimopalaimintuoju. Ta proga pamëginkime at-sigræþti, paþiûrëti á tà asmenybæ (primirð-tà, pamirðtà, neþinomà?), jos vertinimà.

Anuomet po netikëtos J.Matulaièio mir-ties apie já skelbta, raðyta (nekrologø, uþuo-jautø, laiðkø, telegramø ir kt.) net 11 kalbø:lietuviø, lenkø, latviø, rusø, baltarusiø, uk-rainieèiø, vokieèiø, prancûzø, italø, lotynø,þydø. Be to, raðyta ne po vienà straipsná.Anot þydø dienraðèio �Di jidiðe ðtime� (Þy-dø balsas), �laikraðèiai �Rytas�, �Lietuvis�ir �Lietuva� mirusiam arkivyskupui skiria de-ðimtis straipsniø�. (Raðanèiø lietuviø kalbabuvo ne vien Lietuvoje, bet ir lietuviø telki-niuose � Latvijoje, Didþiojoje Britanijoje,Amerikoje, taip pat ir lenkø kalba ne viena-me mieste � Kaune, Vilniuje, Varðuvoje, Kro-kuvoje � skelbta nemaþai straipsniø.)

Apglëbus tà didþiulæ medþiagà, pasigi-linus á jà, matyti, kad pirmiausia keliamasJ.Matulaièio ðventumas, jo mirties kaip di-delës, skaudþios netekties Baþnyèiai, vie-nuolijai, visai Lietuvai suvokimas, tiesiogiaiir netiesiogiai � socialinis jautrumas, taip pateuropinës-pasaulinës kultûros lygis. (Be to,ne vienas raðiusiøjø prisipaþins, jog buvopaveiktas ypatingos laidotuviø nuotaikos.)

Apie ðventumà prabilta jau Kaune, ba-zilikos kriptoje, per laidotuves.Vëliau jisskelbtas, minëtas ir kituose miestuose �Vilniuje, Romoje, Varðuvoje, Lvove, Dan-cige, Miunsteryje...

Kaune laidotuviø dienà apie ðventu-mà dienraðtyje �Lietuvis� paraðë Vaiþgan-tas, teigdamas: �Að pavydþiu dr. JurgiuiMatulaièiui: kur jis ëjo, kur þengë, kà tikdirbo, visur ir visi gaubë já teisybës ir bro-lybës apsiaustu (...) Jis turëjo visø naðtàpakelti ir kaþin kur, kaþin kam Galingamnuneðti, kad likusiems bûtø lengviau. Jismirë in odore sanctitatis (ðventumokvapsnyje). Ar tik þmoniø ðirdys nebusnumaniusios, kad vyskupas Jurgis galësbûti ir danguje vargðø þmoneliø uþtaryto-jas. Man lengva tuo tikëti�.

Tà paèià dienà kaip Vaiþgantas (sausio29-àjà), atsisveikindamas bazilikoje � ne-tiesiogiai, kitais þodþiais, arkivyskupà ðven-

GenovaitëGUSTAITË

JurgioMatulaièio

Nekrologaipasakoja apie

asmenybætuoju pavadino ir Vilkaviðkio koadjutoriusprof. M.Reinys (jo buvæs studentas). Jiskalbëjo: �Tas, kuris kitus moko, pats turi bûtibe priekaiðto (...) Liko Jis krikðèioniðkøjødorybiø paveikslas, tikras apaðtalas�.

Tikëjimà ðventumu, kartu netektiesskausmà atskleidþia Romos marijonø na-mø prokuratoriaus K.Rëklaièio laiðkas vie-nuolijos nariui baltarusiui A.Cikotai. Pro-kuratorius paraðë: �Jûs galite patys su-prasti, kaip skaudþiai atjautëme mûsø Të-vo mirtá mes, romënai. (...) Tuðèias kam-barys, kurá Jam buvome parengæ, nuolatmums primena, ko mes netekome, ko-kia didelë spraga yra mûsø namuose. Tikmintis, kad Jis yra Danguje ir ið ten nepa-liauna mus globojæs, priduoda jëgø drà-siai pakelti gyvenimo naðtà ir smarkiai dar-buotis, kad Jo pradëtas veikalas ir toliauvystytøsi ir plëtotøsi�.

Skirtingai nuo prokuratoriaus � poetið-kai, ákvëptai � velionio ðventumà iðkëlëvokietis jëzuitas F.Mukermanas (Mucker-mann). Laiðke ið Miunsterio kun. K.Èibi-rui jis dalijosi prisiminimais: vysk. Jurgis�(...) á viskà þiûrëjo labai ramiai. Jis ieðko-jo sielø. Jis paþino ypatingà kunigo uþ-daviná. Jis jau (!) gyveno toje �alyje, kurskamba ðventøjø bendravimo tonas�.(Laiðke ganytojas vadinamas �nepapras-tuoju Vilniaus vyskupu�, o pats Vilnius �Auðros vartø miestu.)

Ðalia pakiliø, ðviesaus liûdesio kupi-nø vokieèio prisiminimø � skaudûs, siel-vartingi baltarusiø kunigo K.Kulako atsi-sveikinimo þodþiai, atsiøsti ið Romos á Vil-niø. Juose ir tikëjimas mirusio ganytojoðventumu, ir jo veiklos baltarusiø tautaiistorinë reikðmë. �Áraðysim tavo vardà sa-vo metraðèiuose bei ðirdyse taip pat mes,baltarusiai, nes tu norëjai ir veikei, kad mû-sø tauta bûtø ir kad bûtø didi tikëjimu, vil-timi ir meile Dievui�.

�Nepaprastojo Vilniaus vyskupo�ðventumu tikëjo taip pat airiø kilmës Dan-cigo vyskupas E.O�Rurkas (O�Rourke).Nuoðirdþiausiai uþjausdamas P.Bûèá, jislinkëjo: �Kad a.a. Arkivyskupas Jurgis,taip laimingai vadovavæs vienuolijai, ir to-

reiðkë nuoðirdþiausià uþuojautà �dël sun-kaus ir skaudaus nuostolio (mirus)mons. Matulevièiui, taip daug nusipel-niusiam Baþnyèiai (savo) pavyzdingudorumu, darbðtumu, besàlygiðka iðtiki-mybe Ðventajam Tëvui�.

Panaðià mintá dël Baþnyèios netektiestaip pat K.Rëklaièiui pareiðkë Varðuvosmetropolitas kard. A.Kakovskis: �arkivys-kupo Jurgio Matulevièiaus mirtis (...) manbuvo skaudi, nes tai skaudus nuostolisBaþnyèiai ir Jûsø vienuolijai�.

Be dvasininkø, kuriø bûtø galima pa-cituoti dar ne vienà, ðià J.Matulaièio do-rybæ matë, jautë ir skelbë taip pat pasau-lieèiai. Ið daugelio jø � valstybës vyrø, tar-nautojø, þurnalistø ir kt. � gal niekam ne-pavyko taip áþvalgiai ir glaustai apibûdin-ti arkivyskupo asmens, gyvenimo beiveiklos savybiø, atskleisti jo reikðmës Baþ-nyèiai, Lietuvai, kaip Seimo pirmininkuiA.Stulginskiui. Kalbëdamas bazilikos krip-toje, jis iðskaièiavo velionio nuveiktus dar-bus (marijonø vienuolijos atnaujinimà,Lietuvos baþnytinës provincijos ákûrimà,turëjusius reikðmës ne vien Baþnyèiai, betir valstybei) ir apibendrino: �Mes liûdimeðiandien asmens, kuris toli buvo pralen-kæs kitus ne tik ástabia savo galia, galin-gu protu, bet ir ðventu gyvenimu. Jis musmokë Evangelijos tiesø ne vien graþia sa-vo iðkalba, bet ir vaizdþiu pavyzdþiu, ðven-tu gyvenimu. Jis buvo ta Evangelijos ðvie-sa, kuri skaisèiai ðvietë Lietuvai ir visaiþmonijai (...)�.

J.Matulaièio ðventumà ir kitas dory-bes spaudoje labai nuosekliai këlë E.Tu-rauskas (1927-aisiais dienraðèio �Rytas�vyr. redaktorius, vëliau Seimo narys, di-plomatas).

Iðskaièiavæs ir kitø kartojamus �nepa-prastà taktà�, �stebinanèià iðmintá�, �ge-nialiðkà protà�, �spindintá ðventumà�, priejo dar sugráþta, kai velionis buvo paðar-votas ðarièiø baþnyèioje. Jis raðo: �(...)visi gali pamatyti þemiðkàsias graudinan-èias liekanas to, kuris ne èia (...) sau tai-sësi buveinæ, bet darbavosi Dangaus të-vo vyndarþiuose (...) vis tik skaudu ir ne-

liau ið Dangaus nesiliautø jà globojæs!�Apaðtalø Sosto delegatûros patarëjas

A.Faidutis (L.Faidutti) iðsamiame nekrolo-ge paraðë ir toká sakiná: Vieðpaties �(...)iðtikimasis ir iðmintingasis tarnas jau buvopribrendæs Dangui�. Todël ir pasiðauktas...

O Vatikano valstybës sekretoriusP.Gasparis (Gaspari) K.Rëklaièiui atsiøs-toje telegramoje (jau sausio 28 d.) pa-


jauku matyti, kaip tas didelis dvasios ga-liûnas, tas ðventas vyras, tas ðventumuspinduliuojantis Baþnyèios kunigaikðtisguli slaptingos rankos pakirstas�.

Ne viename Europos mieste, nevie-nodais þodþiais, bet vienos prasmës irdvasininkø, ir pasaulieèiø kartojamà�ðventas�, �ðventas�, �ðventas� (turintá le-miamos reikðmës beatifikavimo bylai pra-dëti) papildo popieþiaus Pijaus XI iðtartidu sakraliniai þodþiai � �vir sanctus�(ðventas vyras). Pirmà kartà jie pasakyti,kai jis � Achile Ratti � dar buvo apaðtali-nis nuncijus, o vysk. Jurgis sëdëjo Vil-niaus soste, antrà kartà � 1927 m., po ar-kivyskupo mirties, ir treèià � 1934 m., permarijonø kongregacijos 25-metá.

Lyginant ávairius vertinimus, dëmesátraukia þydø nekrologas, ádëtas á Kauneëjusá dienraðtá �Di jidiðe ðtime�. (Uþ jo ver-timà nuoðirdþiai dëkoju didþiajai savogimtosios kalbos mylëtojai F.Bramsonai-tei-Alpernienei.)

Mûsø literatûrai ðis nekrologas, atrodo,neþinomas (plaèiau neaptartas). Pagarbaasmenybei, rûpestingai, taikliai atrinktaisduomenimis, jø pateikimu jis prapleèia nag-rinëjimo laukà, leidþia á já paþvelgti tarsi iððalies, ne vien katalikø akimis, kurios, pa-sak vieno nekrologo, daþnai þiûri á já �persiaurà ponios politikos langelá�.

Plaèiai pristatydamas skaitytojams as-menybæ, atsakydamas á paèiø iðkeltà klau-simà �Kas buvo velionis?�, dienraðtis tvir-tai pareiðkia: �Buvo jis neabejotinai iðskir-tinë asmenybë�. Èia pat ávardija dvi savy-bes, kurios apibrëþia tà iðskirtinumà. Pir-miausia tai neturtas (lydëjæs nuo naðlaièiovaikystës iki aukðèiausiø baþnytinës ad-ministracijos pakopø) ir humaniðkas po-þiûris á þmogø (�lygiai taip pat á þydus�,mokëjimas bendrauti, pakilti aukðèiau sa-vo oficialios baþnytinës padëties ir kalbëtisu þmogum þmoniðka kalba � nuoðirdþiai,paprastai). Kaip teigia nekrologas, ðios sa-vybës �jo asmená nuðvieèia malonia ðvie-sa�. Galima paklausti � ar tai ne ðventumoaureolës, kartu socialinio jautrumo, dide-lës kultûros pripaþinimas?

Ádomu, kad þydø pabrëþtos savybëssiejasi su Vaiþganto nusakytomis. Perþvelg-damas vysk. Jurgio gyvenimà nuo Kelèiø(Kielcø) kunigø seminarijos iki Ðventojo Të-vo paskyrimo atstovu gimtajame kraðte,raðytojas net 6 kartus pakartojo vienà þo-dá � neturtas. O apie socialiná jautrumà, li-gà (�padroþti staibakauliai, padroþti ran-kakauliai�), aukojimàsi kitiems (anot þydø,humaniðkà poþiûrá) paraðë: �Ir jis atidavësave visà þmonëms, neskirdamas judëjonuo rymieèio, vergo nuo laisvo�.

Be giminystës su Vaiþganto nusaky-tomis, dienraðèio iðkelta antroji savybë,artima aptartai Kapitulos protokole. (Tie-siog istorinës reikðmës 10 eiluèiø, skirtøasmenybei ávertinti po 21 lapo neigiamo

veiklos pristatymo.) Ðtai kà teigë proto-kolà pasiraðiusi septyniukë: �Pabaigojetenka pabrëþti, kad kiekvienas, kuris su-sidûrë su vyskupu Matulaièiu � dvasinin-kas ar pasaulietis, inteligentas ar prasèio-këlis, nesvarbu ið miesto ar kaimo � kiek-vienas patirdavo tokià vyskupo iðmintá irproto ðviesumà, toká giedrumà ir ramu-mà, toká atlaidumà ir nuoðirdumà, kadskirdavosi labai paveiktas nepaprastos di-delio þmogaus dvasios. Kiekgi vyskupasMatulevièius (iðsiskirdamas) tokiomis ne-paprastomis proto ir ðirdies savybëmisbûtø galëjæs nuveikti mûsø diecezijosBaþnyèiai, jei ne tas nelaimingas lietuvið-kas ir baltarusiðkas ðovinizmas!�

Èia vëlgi iðkëlimas �nepaprastos dide-lio þmogaus dvasios�. Kaip ir þydø atveju,ar tai nëra netiesioginis ðventumo nusa-kymas, pripaþinimas stebinanèio mokëji-mo bendrauti, savo ruoþtu neatskiriamonuo socialinio jautrumo, didelës kultûros?

Ádomu, kad visai tiesiogiai, be uþuo-lankø J.Matulaièio ðventumà teigë kurijoskancleris � taip pat vyskupo bendradar-bis L.Chaleckis (vienintelis protokolo ne-pasiraðæs). Po ganytojo mirties, uþjausda-mas neþinomà adresatà, paraðë: �Puikiaisuprantu tà skausmà, kurá jauèiate visi, oypaè Jûs, Marijonai. (...) Net keista, kaipto Þmogaus nemokëjo niekas tinkamaiávertinti. Sunkus ir erðkëèiuotas buvo jo ke-lias. (...) Mano asmeniðki atsiminimai apiearkivyskupà Matulevièiø iðliks tokie, kokiegali iðlikti apie Þmogø didá ir ðventà�.

Kalbant apie J.Matulaièio socialinájautrumà, socialinæ veiklà bei mokëjimàbendrauti, pravartu pridurti vienà kità pa-vyzdá ne vien ið nekrologø.

Skirtingai nuo mûsø, lietuviø kalba ið-leistø enciklopedijø, Lenkijos MA iðleis-tame �Biografiniame þodyne� J.Matulai-tis pirmiausia pristatomas kaip �visuome-nininkas� (spoùecznik), toliau � �marijo-nø vienuolijos atnaujintojas� ir t.t.

Ið tikrøjø to visuomenininko veiklosbarai buvo platûs. Be kitø darbø, jis �vienas sumanytojø 1907 m. Varðuvojeávykusiø socialiniø kursø, �kurie sukrëtëLenkijà�. (Ið pradþiø tuos kursus buvonumatyta organizuoti 1906 m. Vilniuje,taèiau, negavus valdþios leidimo, suma-nymà teko ágyvendinti Varðuvoje.) Taispaèiais (1907) metais jis uþima Petrapi-lio Dvasinëje akademijoje kà tik ákurtà so-ciologijos katedrà, tapdamas pirmuojujos profesorium. Po poros metø (1909)daug jëgø atiduoda panaðiems sociali-niams kursams surengti Kaune. (Nors�Lietuvos nesukrëtë�, bet visuomeninia-me gyvenime turëjo didelës reikðmës:juose Baþnyèia pirmà kartà lietuviðkaiprabilo vieðai ne baþnyèioje.) Taip pat taispaèiais metais jis atnaujina, iðgelbsti ið-mirðtanèià marijonø vienuolijà.

O kokie ryðkûs didþiojo sociologo

veiklos atspindþiai Palaimintojo litanijoje!Tik reikia akyliau pasiþiûrëti á kreipinius:�Darbininkø ðvietëjas ir bièiulis�, �Naðlai-èiø tëvas ir uþtarëjas�, �Ligoniø ir varg-dieniø uþtarëjas�. Yra litanijoje taip pat�Blogio gerumu nugalëtojas�, kilæs ið vys-kupo ðûkio �Nugalëk blogá gerumu�; ðû-kis paimtas ið ðv.Pauliaus laiðko romie-èiams. Ið tikrøjø tai iðraiðka aukðèiausiosbendravimo meno pakopos, pastatytosant krikðèionybës mokymo pamatø.

Sustojant prie J.Matulaièio europinëskultûros, ieðkant tiek jos, tiek kitø savy-biø patvirtinimo duomenø, negali nekristiá akis graþiausi epitetai, kuriais nusako-mos jo prigimties galios � ðirdis, iðmintis,ypaè protas. Nekrologø þodþiais jis � �ga-lingas�, �didelis�, �ypatingas�, �ðviesus�,�nepaprastas�, �gyvastingas�, �ástabus�,o pagal E.Turauskà � �genialus�. Aukð-èiausius vertinimus papildo senas J.Ma-tulaièio kolega (nuo Varðuvos seminari-jos laikø) H.Pðezdzieckis (Pszezdziecki),kuris nekrologe raðo apie didelæ inteligen-cijà, dvasios kilnumà: �Niekuomet ir nie-kur nemaèiau jame iðkylant savojo �að�.

Netiesiogiai, bet kaip átikinamai euro-pinæ kultûrà parodo lietuviø, lenkø, þydønekrologuose esantis arkivyskupo lygini-mas su belgø kardinolu D.J.Mersjë (Mer-cier; 1851�1926). Belgas � didysis tomis-tas, sykiu garsus modernistas, puikiai de-rinæs �nova et vetera� (nauja ir sena) �Tomo Akvinieèio filosofijos pagrindus sunaujausiais gamtos ir filosofijos mokslais.(To derinimo ákûnijimas buvo 1890 m. prieLiuveno universiteto ákurtas Aukðtasis fi-losofijos institutas, kuriame studijavo be-veik visi lietuviø katalikø filosofai.) Kardi-nolas laikytas taip pat moralumo virðû-ne, vadintas Belgijos sàþine.

Sekdami mûsø spauda, dienraðèiu�Lietuvis�, ðtai kà apie tai paraðë þydai:�(...) tas, kas Mersjë buvo Belgijai, tas Ma-tuleviè buvo Lietuvai�. Vienas sakinys, bet


Nuo idëjos iki jos ágyvendinimoTarptautinë jûrø tyrimø taryba, ge-

riau þinoma santrumpomis ICES/CIEM (International Council for the Ex-ploration of the Sea/ Counsil Interna-tional pour I�Exploration de là Mer), yraseniausia pasaulyje tarpvyriausybinëjûros mokslø koordinavimo organiza-cija.

Bûtinybë kurti koordinaciná jûrosaplinkos ir naudmenø tyrimo centràkilo XIX a. viduryje, pirmojo þvejybosindustrializacijos etapo metu, kai plë-tësi jûrinë þvejyba Ðiaurës Atlante. Pa-stebëta, kad dël nesaikingos þûklësþuvø iðtekliai sparèiai nyksta arba kin-ta neprognozuojamai. Nepastovûssunkiai nuspëjami þvejybos laimikiaiapsunkina jûriniø valstybiø ekonomi-næ gerovæ, stabdo ûkio plëtrà. Pirmà-kart susirûpinta dël menkstanèiø jû-ros þuvø iðtekliø. 1860 m. pasaulinia-me statistikø kongrese Hagoje nutar-ta pradëti rinkti þvejybos laimikiø ap-skaitos duomenis, o 1881 m. aplinkÐiaurës jûrà esanèiø devyniø valsty-biø vyriausybës pasiraðë Ðiaurës jû-ros konvencijà. Jà pasiraðiusios ða-lys nutarë registruoti visus þvejojan-èius laivus, laivø savininkai privalëjoásigyti laivo identifikavimo numerius;taip pat susitarta dël pagalbos nelai-mës atveju, þvejybos árenginiø sude-rinimo, kad bûtø iðvengta þvejybospriemoniø gadinimo intensyviai þve-jojamuose rajonuose ir jûrlapiuosepradëta þymëti povandeninius kliuvi-

2006 m. spalio pabaigoje Lietuva tapo visateise20-àjà Tarptautinës jûrø tyrimø tarybos (TJTT)nare. Ta proga vyresnysis kolega ið Gdynësjûrinës þvejybos tyrimø instituto prof. B.Dragani-kas atsiuntë nuotraukà � sveikinimà su pernaiLenkijos pajûryje sugautos durklaþuvës atvaiz-du. Kaimyninës ðalies mokslininkas sveikinomane ir visà Lietuvos Baltijos jûrà tirianèiømokslininkø bendruomenæ. Kadangi þiniasklai-doje ðis Lietuvos jûros mokslø plëtrai atminti-nas ávykis nebuvo deramai atspindëtas, naudo-damasis proga noriu trumpai priminti ðiosðimtametës organizacijos svarbà Vakarø Euro-pos jûrø tyrimams.

Lietuva

Egidijus BACEVIÈIUS

tapoTarptautinës jûrø tyrimø

tarybos nare nius. Kitose þuvininkystës srityseanuomet valstybës nebendradarbia-vo. 1890 m. Britanijos nacionalinë jû-rinës þvejybos apsaugos asociacijabandë kviesti jûriniø valstybiø atsto-vus á konferencijà dël þvejybos Ðiau-rës jûroje sureguliavimo. Bet konfe-rencija apèiuopiamø rezultatø neda-vë. 1895 m. rugpjûtá Londone, VI tarp-tautiniame geografø kongrese, Ðve-dijos profesorius Oto Petersenas pa-siûlë vienyti mokslines pajëgas ir tarp-tautiniu mastu tirti jûras. 1899 m lie-pos 15�23 d. surengta tarptautinëStokholmo konferencija. Konferenci-joje nutarta ásteigti centrinæ laborato-rijà ir tolesniam bendradarbiavimui su-kurti biologijos ir okeanografijos sri-èiø programà. Siekiant derinti jûrosmokslinius tyrimus iðkelta idëja ásteigtitarptautiná moksliniø tyrimø koordina-ciná centrà. Pirmøjø konferencijø me-tu daug dëmesio skirta praktiniams jû-ros tyrimø klausimams. D�ArcyW.Tompsonas ir Dþ.Murey�us savopraneðime iðsakë nuostatà, kad svar-biausia visø bûsimø nacionaliniø ins-titucijø okeanografiniø ir biologiniø ty-rimø uþduotis turi bûti ávertinti naudo-ti tinkamø þuvø iðteklius, jø kieká ir su-sitelkimo pokyèius sieti su natûraliaaplinkos kaita, taip pat nustatyti, kaipjuos veikia þmogaus ûkinë veikla. Ið-skirtinë pirmenybë skirta jûrinës þve-jybos plëtrai ir tobulinimui.

1901 m. geguþës 6�11 d. Chris-tianijos (dabar Oslo) konferencijojepriimtos kelios rezoliucijos, apiman-èios okeanografiniø ir biologiniø tyri-mø planavimà Atlanto vandenyne,Baltijoje, Ðiaurës ir kitose jûrose. Taibuvo pagrindinës gairës TJTT atsiras-

koks! Juo J.Matulaitis jau savaime árikiuo-jamas á Europos didþiøjø katalikø veikëjø� atnaujintojø gretà.

Taip pat priskirdami prie didþiøjø atnau-jintojø, Rygos lietuviai arkivyskupà Jurgápastatë ðalia... Rusijos imperatoriaus Pet-ro I, kuris �taip naudingø reformø keliais(...) pradëjo vesti ðalá, kaip sakoma, á ðvie-sà ir tiesà�. Ásijausdamas á gretinimo atiti-kimà, nekrologo autorius pripaþino: �Ðian-dien Lietuva pilnai galëtø ðûktelëti rusø pa-triarcho þodþiais (...) Didájá Petrà laidojam�.(Áspûdingesnio palyginimo nesurasti...)

Nesiedamas nei su didþiaisiais Vaka-rø atnaujintojais, nei su Rytø imperato-riais P.Bûèys dienraðtyje �Lietuva� tiksliainurodë, kas J.Matulaitá iðugdë, kà jam da-vë mokyklos. Neabejojo, kad akademija(Petrapilio) áskiepijo �tobulybës troðkimàsavo asmens ir visuomenës gyvenimui�,o Fribûro universitetas, kuriame J.Matu-laitis susidûrë su prancûzø ir vokieèiø dva-siniu gyvenimu, iðkëlë jo protà �á pasauli-nës kultûros geruosius plotus�, iðmokëdirbti kultûros darbà taip, �kaip tas dar-bas dirbamas geriausiose Europos kul-tûros srityse, be vienpusiðkumo�.

P.Bûèio teigtus �pasaulinës kultûrosgeruosius plotus� patvirtina minëtojoH.Pðezdzieckio atsiliepimas apie J.Matu-laièio iðlaikytø egzaminø áspûdá Fribûroprofesûrai. Pasirodo, paveikta jø rezulta-tø, ji praneðë Romai, praðydama ásidë-mëti jaunàjá daktarà dël jo iðskirtiniø ga-bumø. (Tai buvo praneðimas ApaðtaløSostui, ir pavardë ástrigo.)

Vëliau po H.Pðezdzieckio dideliusJ.Matulaièio gabumus, jo màstymo akira-tá yra minëjæs Lietuvos þemës ûkio minist-ras M.Krupavièius. Kai jam teko spræsti la-bai nelengvà þemës reformos klausimà,jis daug tarësi, bendravo su didþiuoju so-ciologu ir pripaþino: �Jauèiamas buvo pro-fesorius � teoretikas ir praktikas, ir ne betkoks profesorius; jis galëjo bûti paþiba betkurio Vakarø Europos universiteto�.

Trimis pavadinimo þodþiais (bet kaipparinktais!) europiná J.Matulaièio kultûroslygá yra iðreiðkæs ir ne syká minëtas E.Tu-rauskas. Savo praneðimà (skaitytà per ra-dijà prancûzø kalba) jis pavadino �Didþia-jam europieèiui pagerbti�.

Nekeliantá abejoniø J.Matulaièio kul-tûros vaizdà tepapildo dar vienas brûkð-nelis � akademijos studento V.Jurguèiodarbo, raðyto pas sociologijos profeso-riø, pavadinimas: �K.Markso santykiai sutikyba ir jo átaka ðiuo poþiûriu socializmui�.Argi neádomus brûkðnelis �didþiojo euro-pieèio� kultûros akiraèiui paþinti?

Apie laidotuves raðyta daugelyje ne-krologø. Taip, jos buvo labai iðkilmingos.Bet ðalia iðkilmës buvo kaþkas, kas sun-kiai nusakoma, taèiau jauèiama.

Nukelta á 29 p.


ti. Pasiûlyta darbø schema 5 metams áprieká. Konferencijos metu taip pat nu-matyti svarbiausi bûsimojo koordinaci-nio biuro uþdaviniai: pagal konferenci-joje patvirtintas rezoliucijas teikti informa-cijà apie ðalyse atliekamus okeanologi-nius ir okeanografinius tyrimus; vykdytivalstybiø nariø priimtus ásipareigojimus;specialiame biuletenyje periodiðkai pub-likuoti moksliniø tyrimø duomenis, ko-ordinuoti jûrø tyrimus, standartizuoti kar-tografinæ medþiagà ir skelbti duomenisapie tarpkontinentinius kabelius Atlantovandenyne. Ne maþiau svarbi buvo kitarezoliucija, kad kiekviena valstybë narëartimiausiu metu ásipareigoja pasistatytimokslinio tyrimo laivus. Netrukus á rei-sus iðplaukë pirmieji specializuoti jûrø ty-rimø laivai: �Thor� (Danija), �Poseidon�(Vokietija), �Andrei Pervozvanyj� (Rusi-ja) ir kiti. Treèiàjà tarptautinæ konferenci-jà nutarta surengti po metø Kopenhago-je, kur turëjo bûti ásteigtas centrinis biu-ras. Tarptautinæ laboratorijà nutarta ákur-ti Christianijoje.

Kûrimosi penkmetis 1902 m. liepos 22 d. Kopenhagoje

vykusios konferencijos metu buvo ásteig-ta tarptautinë jûrø tyrimø taryba su cen-triniu biuru Danijos sostinëje. PirmuojuTJTT prezidentu iðrinktas jûros tyrimø ko-ordinavimo Europoje entuziastas Walte-ris Herwigas. Tarybos dienotvarkëje bu-vo svarstyti du pagrindiniai klausimai: 1)silkiø, menkiø ir kitø versliniø þuvø rûðiøbiologija bei migracija ðiaurinëje Ðiau-rës jûros dalyje ir jos átaka regiono ver-slinei þvejybai; 2) nesaikinga plekðniøþûklë pietinëje Ðiaurës jûros dalyje. Kon-ferencijoje apsvarstytos kuriamos okea-nologiniø tyrimø programos, tarp vals-tybiø pasiskirstyta organizaciniais dar-bais. Duomenis tyrimams buvo ketina-ma rinkti pagal standartizuotas metodi-kas periodiniuose reisuose ið moksliniølaivø ar stacionariø stebëjimo stoèiø. Pir-mi mokslinio tyrimo reisai turëjo prasi-dëti 1902 m. rugpjûtá, kiti � metais vë-liau, nuo 1903 m. geguþës 3 dienos. Bu-vo patvirtinta Fritijofo Nanseno vadovau-jama centrinë laboratorija, o pirmuojuasistentu vykdant fizikinius tyrimus tapoWalfridas B.Ekmanas. Mokslininkai Kle-ve�as ir Ostenfeldas sukûrë planktoniniømëginiø tyrimø metodikà ir pateikë ko-misijai svarstyti.

1904 m. taryba susirinko Hamburge.Buvo priimta rezoliucija dël kabelio tie-simo tarp Europos þemyninës dalies, Is-

landijos ir Farerø salø, skirta lëðø van-dens klampumo ir dujø sugërimo priklau-somybei nuo temperatûros ir druskingu-mo jûrose tirti. Rekomenduota ið plau-kiojanèiø ðvyturiø pradëti tirti sroves, ið-plësti vandens temperatûros matavimusið laivø. Pabrëþta bûtinybë sukurti ver-slinës þvejybos apskaità, apsaugotismulkaus ir neverslinio dydþio þuvis nuoiðgaudymo.

1905 m. mokslininkø susitikime ana-lizuoti jûros vandens cheminës analizësbei versliniø þuvø ikrø ir lervø rinkimo me-todikos klausimai, pradëti rengti versli-niø þuvø pasiskirstymo geografiniai at-lasai. Visoms valstybëms narëms reko-menduota kryptingai rinkti duomenisapie silkes ir jø rases, sudaryti iðsamiàjø biologijos studijà.

Organizacijos dëka nuo epizodiniøjûros tyrimø pereita prie sistemingø stan-dartizuotø, konkreèiose vietose fiksuotøstoèiø. Kokybiðkai naujas poþiûris orga-nizuojant okeanologinius tyrimus leidoávertinti kai kuriø jûros rajonø sezoniniusir daugiameèius pokyèius ir nustatyti jøprieþastis. Buvo suvienyti ávairiø ðaliømokslininkø okeanografø praktiniai irmoksliniai interesai, pakloti teoriniai irpraktiniai verslinës okeanografijos pama-tai. Standartizuotais atskirø jûros para-metrø stebëjimais dabar grindþiamosdaugelis okeanologijos ir verslinës þve-jybos prognoziø.

Atvira mokslininkø bendruomenëPrieð 140 metø ákurta TJT taryba �

pirmaujanti tokio tipo organizacija pa-saulyje. Iki ðiø metø jà sudarë 19 valsty-biø nariø, esanèiø abipus Ðiaurës Atlan-to. Jai priklauso visos Europos jûrinësvalstybës (Danija, Ðvedija, Suomija, Vo-kietija, Prancûzija, Ispanija ir kitos), JAVir Kanada. Penkios ðalys (Naujoji Zelan-dija, Australija, Graikija, Èilë ir Peru) da-lyvauja stebëtojo teisëmis. Kaimyninësðalys á ðià autoritetingà, jûras tirianèiusmokslininkus vienijanèià organizacijàástojo XX a. 3-iàjá deðimtmetá: Estija ir Len-kija � 1920 m., Latvija stebëtoja tapo1923 m., bet visateise buvo nuo 1937metø. Rusija, kaip viena ið ðaliø steigë-jø, tarybos narë buvo nuo 1903 m., betpo 1917 m. spalio revoliucijos narystænutraukë. Bendradarbiavimà organizaci-joje atnaujino 1959 metais kaip TSRS.Latvija ir Estija 1940 m. dël gerai þinomøpolitiniø realijø narystæ prarado ir veiklàatnaujino tik 1993 metais.

Ðiandien tarptautinëje jûrø tyrimø ta-ryboje mokslininkai pasiskirstæ á daugiaukaip 100 darbiniø ir tyrimø grupiø (Wor-king/ study groups), joje yra 3 pataria-mieji (Advisory Committee) ir 7 moksli-niai komitetai (Science Committee). Vi-

sus TJTT veiklos aspektus priþiûri ir ko-ordinuoja konsultacinis komitetas (Con-sultatyve committee). Jo nariai renkacentriná biurà (Bureau). Galutinius spren-dimus priima ir patvirtina TJTT taryba(ICES Counsil). Jame 40 nariø, po 2 iðkiekvienos ðalies. Savo ruoþtu TJTT ið de-legatø kas treji metai renka tarybos pre-zidentà. Nuo 2006 m. pradþios ðias pa-reigas eina Gerdas Huboldas (Vokietija).Tarptautinës jûrø tyrimø tarybos veikla fi-nansuojama ið valstybiø nariø kasmeti-niø ámokø, tarptautiniø reguliavimø komi-sijos paramos, Europos Tarybos, taip patpardavus tarybos mokslines publikacijasir kità spausdintà literatûrà bei suvenyrus.Tarybos internetinës svetainës adresas:http://www.ICES.inst.dk.

Vienija ir koordinuoja jûros tyrimusNuo pat ákûrimo TJTT siekia keturiø

pagrindiniø tikslø: 1) skatinti ir inicijuotijûrø tyrimus; 2) tobulinti ir koordinuotimokslines programas; 3) publikuoti irplatinti moksliniø tyrimø rezultatus ir 4)teikti mokslinæ informacijà ir patarimusvalstybiø nariø vyriausybëms, tarptauti-nei þuvininkystës, jûrø aplinkos stebëji-mo ir ûkio plëtros komisijoms. Ðie tikslaipapildyti 1964 m. rugsëjo 12 d. priimto-je TJTT konvencijoje. Jà patvirtino visøvalstybiø nariø vyriausybës. TJTT vieni-ja jûros aplinkà ir jos iðteklius tirianèiusmokslininkus, koordinuoja jø veiksmus,organizuoja simpoziumus ir seminarus.

Taryba teikia patarimus valstybëmsnarëms bei tarptautinëms reguliavimokomisijoms dël efektyvaus moliuskø irþuvø iðtekliø naudojimo bei intensyviaibesivystanèios jûrinës akvakultûros eks-ploatavimo, taip pat projektuojant ir ágy-vendinant kitus valstybinio lygio projek-tus. Tarybos mokslinës grupës pataria,kaip saugoti jûros aplinkà nuo tarðos irkitos kenksmingos ûkinës veiklos. Perdaugelá darbo metø Taryba ágijo neðalið-kø tyrimø ir autoritetingos patariamosiosorganizacijos pripaþinimà. Vienas svar-biausiø TJTT uþdaviniø yra aplinkos tæs-tiniø moksliniø tyrimø, monitoringo, duo-menø baziø pagrindu sukurti tausojan-èià priekrantës ir vandenyno regionø ap-linkos vadybà. Á moksliniø tyrimø ir mo-nitoringo darbus átraukiami valstybiø na-riø akademiniø institucijø mokslininkai.Ðiam tikslui TJTT vadybos centro sekre-toriate Kopenhagoje yra viena didþiau-siø pasaulyje duomenø baziø apie þuvi-ninkystæ, okeanografijà, jûros tarðàkenksmingomis medþiagomis.

Pirmenybë tarpdisciplininëmsstudijoms

Per ilgà laikà ásitikinta, kiek daug pa-siekiama, kai bendradarbiauja skirtingø


srièiø mokslininkai. Klausimas ar proble-ma iðtiriami visapusiðkai, atrandami naujipoþiûriai. Ne maþiau svarbu diskusijømetu atsirandantis supratimas, bendrakalba � tyrinëtojø darbai tampa aiðkesnivyriausybëms bei ðaliø visuomenëms.Dël to tarpðakinës studijos TJTT � vienapagrindiniø veiklos krypèiø. Taryba ska-tina bendradarbiauti skirtingø srièiømokslininkus. To pavyzdys yra darbinëgrupë �Þvejybos poveikis ekosiste-moms�. Ji remiasi ne tik tiesioginiais þve-jybos átakos ekosistemai ávertinimø re-zultatais, bet apþvelgia ir kitas ûkio sri-tis, pvz., prekybinæ laivybà, pramoginæveiklà, terðalø prietakà ið miestø ir ûkiosubjektø, mineralø ir povandeniniø gam-tos iðtekliø eksploatavimà Ðiaurës jûro-

je. Á darbinës grupës veiklà átraukti ir ben-tologai, þvejybos mokslininkai, jûrospaukðèiø ir þinduoliø ekologai, kitø sri-èiø mokslininkai. Specialistai laiku sutei-kia reikiamos informacijos, kvalifikuotøpatarimø. Daug dëmesio skiriama gyvy-biðkai bûtinø ûkio ðakø, tokiø kaip þve-jybos, gamtiniø naudmenø iðgavimas iðjûros, problemoms spræsti. Nuo pat ákû-rimo TJTT pirmauja þuvininkystës, oke-anografijos ir jûrø aplinkos tyrimuoseÐiaurës Atlante ir pakraðtinëse Barenco,Ðiaurës ir Baltijos jûrose. Visø tyrimø re-zultatai prieð pateikiant spaudai aptaria-mi kasmetëse mokslinëse konferencijo-se ir simpoziumuose. Organizacinë irmokslinë TJTT veikla � geras pavyzdyskitø pasaulio ðaliø panaðioms iniciaty-

Lietuvos ástojimo á Tarptautinæ jûrøtyrimø tarybà proga sveikinimà � uni-kalià nuotraukà atsiuntë Lenkijos ich-tiologai. Nuotraukos turinys verèia gráþ-telti atgal, kai 2002 m. TJTT ðventëorganizacijos ákûrimo 100 metø jubi-liejø. Tada sveikindamas kolegas á Len-kijà nusiunèiau durklaþuvës nuotrau-kà. Þuvis buvo sugauta tø paèiø metørugpjûèio 31d. tinklais Smiltynëje, priegelbëjimo stoties. Laimingo atsitikti-numo dëka pavyko gauti þuvies vidu-rius ir atlikti iðsamià biologinæ anali-zæ. Þuvis buvo 234,5 cm ilgio ir 50 kgsvorio, patelë su antros lytiniø produk-tø brandos stadija. Vëliau mokslinia-me þurnale paskelbiau straipsná-su-vestinæ apie durklaþuves Baltijos jû-roje XIX�XX a., nepamirðdamas átrauk-ti duomenø ið Lenkijos pajûrio. Neat-sitiktinai ir man iðskirtinio ávykio pro-

voms. Sëkmingai veikia analogiðkos jû-rø tyrimø asociacijos, ákurtos Azijos, Ra-miojo vandenyno ir kituose regionuose.

Lietuvos specialistai nebuvonuoðalyje

Iki praëjusiø metø spalio Lietuva ðiaiorganizacijai nepriklausë. Tvirtinama, dëltos prieþasties, kad Lietuvos Vyriausy-bë nepajëgë sumokëti valstybës nariomokesèio, kuris kasmet sudaro apie 30000 doleriø. Nepaisant to, Baltijos jûràtiriantys Lietuvos mokslo darbuotojai jautris pastaruosius deðimtmeèius buvoávairiø jûras tirianèiø organizacijø nariaistebëtojai ar net visateisiai dalyviai. Nuo1974 m. TSRS sudëtyje Lietuvos hidro-biologai ir ekologai dalyvavo Helsinkiokomisijos (HELCOM), vienijanèios Balti-jos ðaliø mokslininkø veiklà, darbuose.1992 m. Lietuva pasiraðë HELCOM kon-vencijà dël Baltijos jûros aplinkos tyrimø.Aplinkos ministerijos Jûriniø tyrimø cen-tras perëmë ir tæsë ilgalaikius Kurðiø ma-riø ir Baltijos jûros aplinkos tyrimus.1972�1992 m. sisteminiai aplinkos tyri-mai pietryèiø Baltijoje vykdyti ið moksli-nio tyrimo laivø (MTL) �Okeanografas�,�Vëtra� ir �Vëjas�. Pastaràjá deðimtmetátyrimai atliekami Lietuvos ekonominëjezonoje (LEZ) ið laivo �Vëjas�. Lietuvosþvejai nuo 1990 m. kasmet dalyvaudavoTarptautinës Baltijos jûros þvejybos ko-misijos (IBSFC), iki 2006 m. sausio 1 d.reguliavusios þvejybà Baltijos jûroje, su-sitikimuose. 2005 m. Lietuvai ástojus á Eu-ropos Sàjungà, organizacija veiklà nu-traukë. Þuvø iðteklius LEZ tiria Lietuvosvalstybinio þuvivaisos ir þuvininkystës ty-rimø centro (LVÞÞTC) þuvininkystës tyri-mø laboratorijos (Klaipëda) specialistai.Tyrimai vykdyti nuo 1993 m. ið maþojoþvejybinio tralerio (MÞT) �Darius�. Sve-èio ir stebëtojo teisëmis Lietuvos specia-listai dalyvaudavo kai kuriø TJTT moks-linio tyrimo grupiø darbuose ir taip ne-tiesiogiai prisijungë prie tarybos koordi-nuojamø darbø. Tikimasi, kad esant vi-sateise nare tarptautinis bendradarbia-vimas suintensyvës ir duos gerø vaisiø.Lietuvos mokslininkø laimëjimai tapsbendro jûros aplinkos paþinimo dalimi.Ðiam tikslui Lietuvos mokslininkams rei-kës iðsirinkti narius ekspertus ir koordi-natorius, greitu laiku standartizuoti turi-mas þvejybos laimikiø apskaitas, sutvar-kyti esamas aplinkos tyrimø duomenøbazes ir padaryti jas pasiekiamas kitø ða-liø mokslininkams.

Nuotrauka � sveikinimas

ga buvo atsiøsta durklaþuvës nuotrau-ka kaip liudijimas apie tolesná bendra-darbiavimà ir informacinius mainus.

Nuotraukoje pavaizduota 2005 m.lapkrièio 2 d. Baltijos pakrantëje Za-chodniopomorski ties Uniescia mies-teliu þvejø sugauta durklaþuvë. Þuvisbuvo 150 cm ilgio ir 30 kg svorio, jau-na patelë. Anksèiau manyta, kad taiVidurþemio jûros marlinas (Tetrapte-rus belone Rafinesque, 1810) (�Aktu-alnoúãi wædkarskie� 2005 11 04). Re-tas laimikis buvo pristatytas á Gdynësjûrinës þuvininkystës tyrimø institutà,kur ichtiologai nustatë, kad tai yra dur-klaþuvë (Xiphias gladius L.). Ið visoBaltijoje XIX�XX a. sugautos ir moks-liðkai apraðytos 42 durklaþuvës. Á Ðiau-rës ir Baltijos jûras ðios Atlanto van-denyno þuvys atsitiktinai uþklysta pe-riodiniø maistiniø migracijø metu.


Astronomijos

naujienos2006 metai

ir astronautikosProf. habil. dr. VYTAUTAS STRAIÞYS

Pabaiga. Pradþia 2007 m. Nr. 3

�Cassini� tyrinëja Saturnà ir jopalydovus

Erdvëlaivis Cassini, nuo 2004-øjøskriejantis aplink Saturnà, lieka ir toliau�darbingas� ir siunèia daugybæ planetos,jos þiedø ir palydovø nuotraukø. Po to,kai 2005 m. á Saturno didþiausià palydo-và Titanà buvo nuleistas zondas Huy-gens, toliau palydovas tiriamas i� patiesCassini erdvëlaivio. Daugiausia informa-cijos teikia Titano stebëjimai radaru, nesradijo bangos lengvai prasiskverbia propalydovo atmosferà. Naujausias atradi-mas yra vadinamieji �eþerai� Titano aði-galiø srityse. Tai greièiausiai yra suskys-tëjusio minus 180 °C �altyje metano ir eta-no telkiniai. Ðiø �eþerø� dydis � nuo 1 iki30 kilometrø. Jau anksèiau buvo aptik-tos tamsios �upiø� vagos ar �kanalai�.�Eþerø� dydis ir forma kinta, kartais jie vi-sai dingsta, matyt, i�garuoja.

Visai kitokio pobûdþio rajonas yra Aust-ralijos dydþio ðviesi sritis, pavadinta Ksa-nadu (Xanadu). Ðis pavadinimas reiðkiafantastiná kraðtà anglø raðytojo S.Colerid-ge (1772�1834) poemoje. Matyt, tai yra sa-votiðkas Titano þemynas su silikatiniø me-dþiagø kalvomis ar net kalnais. Jo pakran-tës iðraiþytos upiø ir kanalø vagomis, ku-riomis nuteka metano lietûs. Ant kalvø vie-tomis gali bûti iðplauto vandens ledo.

Tarp kitko, viena ðio þemyno vakarøkranto upiø, átekanèiø á Shangri-La meta-no jûrà, pavadinta lietuviø dievo Perkûnovardu (Perkunas Virgae). Upës ilgis apie1000 kilometrø. Shangri-La jûros pavadi-nimas tibetieèiø mitologijoje reiðkia am-þinos jaunystës kraðtà. Vakariniame ðiosjûros pakraðtyje, uþ 1000 km nuo Perkû-no upës þioèiø, 2005 01 14 nutûpë zon-das Huygens.

Planetø palydovai2006 m. atrasti 8 nauji Saturno paly-

Kas naujo planetëliø pasaulyje?Taigi nuo ðiol Plutonas priklauso Sau-

lës sistemos planetëliø kategorijai ir laiko-mas transneptûniniø objektø atstovu (pro-totipu). 2004 m. atrastieji du maþi Plutonopalydovai �pakrik�tyti� Nikse ir Hidra. Se-novës graikø mitologijoje Niksë buvo tam-sos ir nakties deivë, Charono motina. Hidrabuvo mitologinë pabaisa su gyvatës kû-nu ir devyniomis galvomis, saugojusi áëji-mà á Plutono poþemiø karalystæ. NaujiejiPlutono palydovai skrieja maþdaug 44 000km atstumu nuo planetëlës, jø skersme-nys yra tarp 45�160 km, abu yra 23-iojory�kio. Taigi Plutonas jau turi tris þinomuspalydovus � Charonà, Niksæ ir Hidrà.

Didþiausiai transneptûninei planetëlei2003 UB313 suteiktas oficialus Erijos(136199 Eris) vardas. Erija � tai graikø cha-

8 pav. Unikali Saturno nuotrauka, da-ryta ið erdvëlaivio Cassini Saulei esantanapus planetos

9 pav. Paukðèiø Tako galaktikos disko vaizdas þiûrint iðpoliaus. Saulës padëtis paþymëta skrituliuku

10 pav. Galaktikosdisko objektai,

aptinkami iki 1 kpcnuotolio nuo Saulës.

Vingiuotomis linijomisapvesti didþiausi

tarpþvaigþdiniai dujøir dulkiø debesys,

apskritimais paþymë-tos jaunø didelësmasës þvaigþdþiø

asociacijos

dovai. Kai kuriø palydovø atradimai perpastaruosius kelerius metus nepasitvirti-no. Kiti dar laukia jø orbitø patikslinimo.NASA ir Havajø astrofizikos institutas skel-bia naujausias Saulëssistemos planetø þino-mø palydovø lenteles,kuriose pateikiami to-kie skaièiai: Þemë � 1,Marsas � 2, Jupiteris �62, Saturnas � 56, Ura-nas � 27, Neptûnas �13. Vardai dar nesu-teikti 14-ai Jupiteriopalydovø, 21-am Sa-turno palydovui ir 4-iems Neptûno palydo-vams. Ai�ku, kad Tarp-tautinës astronomøsàjungos planetø no-menklatûros komisijanespëja � tenka ilgaiknaisiotis po senovësgraikø, romënø ir kitøtautø mitologijos þody-nus. Norëdamas ðádarbà palengvinti, ap-þvalgos autorius nu-siuntë komisijai seno-vës baltø (lietuviø, lat-viø ir prûsø) dievø, dei-viø ir mitologiniø bûty-biø sàraðà, kuriameyra apie 230 vardø.


oso ir nesantaikos deivë. Ðis vardas atspin-di didþiulius kivirèus tarp astronomø, ku-riø vieni norëjo suteikti ðiai planetëlei 10-osios planetos statusà, o kiti laikë jà vienuið tûkstanèiø transneptûniniø Koiperiojuostos objektø. Naujausi Erijos orbitos pa-rametrai: a = 67,668 av, e = 0,44, i = 44°,P = 557 m, perihelis 37,77 av, afelis 97,56av, skersmuo 2400 km, albedas 0,86. Eri-jos palydovas pavadintas Disnomija (Dys-nomia) � graikø mitologijoje tai Erijos duk-ra, nesilaikanti jokiø ástatymø.

Iki 2006 m. pabaigos jau atrasta dau-giau nei 1000 transneptûniniø objektø.

Paukðèiø Tako galaktika2005 m. JAV astronomas J.Vallee pa-

skelbë naujà mûsø Galaktikos spiraliniøvijø iðsidëstymo modelá, paremtà naujau-siais þvaigþdþiø ir tarpþvaigþdinës medþia-gos pasiskirstymo tyrimais. 2006 m. dide-lë grupë astronomø, dirbanèiø su NASASpitzerio kosmine observatorija infrarau-donajame spektro ruoþe (3,6, 4,5, 5,8 ir8,0 mikrometrø bangose), paskelbë 50 mi-lijonø þvaigþdþiø pasiskirstymà Galaktikoscentro rajone. Ta kryptimi susitelkæ gau-sûs tarpþvaigþdiniai dulkiø debesys, todëltolimos þvaigþdës matomos tik infrarau-donaisiais spinduliais. Ðiø þvaigþdþiø pa-siskirstymas erdvëje rodo, kad Galaktikoscentriná telkiná kerta skersë (angl. bar), iðkurios galø prasideda spiralinës vijos.

�ios apþvalgos autorius kartu su Ed-mundu Mei�tu parengë meninæ Galakti-kos modelio interpretacijà, kuri 2006 m.i�leista kaip spalvotas plakatas. Tame pla-kate i�spausdinti Saulæ supanèiø tarp-þvaigþdiniø dujø ir dulkiø debesø bei jau-nø þvaigþdþiø asociacijø planai iki 1 kpc(3261,6 ðviesmeèio) ir iki 3 kpc (9784,8ðviesmeèio) nuotolio nuo Saulës. Ðie pla-nai sudaryti remiantis Lietuvos ir kitø ða-liø astronomø naujausiais tyrimais. Juo-se iðryðkëja Saulës aplinkoje esanèiosGalaktikos spiralinës vijos � Oriono, arbaVietinë, vija, kurioje yra ir pati Saulë, Per-sëjo vija, esanti uþ 1,5�2,5 kpc nuo Sau-lës link Galaktikos pakraðèio, ir �aulio vi-ja, esanti uþ 1�2 kpc nuo Saulës link Ga-laktikos centro. Plakatà galima ásigyti Mo-lëtø observatorijoje arba Teorinës fizikosir astronomijos institute.

EgzoplanetosJau þinoma apie 200 planetø, skrie-

janèiø aplink svetimas þvaigþdes, jos va-dinamos egzoplanetomis. Kaip ir anks-èiau, dauguma jø yra atrandamos matuo-jant maþus periodiðkus þvaigþdþiø radia-linio greièio svyravimus dël aplink jasskriejanèiø planetø traukos. Kelios plane-tos atrastos stebint þvaigþdës spindesiosusilpnëjimà, kai planeta praeina tarp mû-sø ir þvaigþdës (tranzitø metodas).

temdo iki 0,03 ry�kio. Tai padëjo tiksliaiapskaièiuoti planetos dydá, masæ ir tanká.Tai labai svarbûs duomenys tiriant �karð-tøjø Jupiteriø� prigimtá. O toje milþiniðko-je planetoje tikrai karðta � ji skrieja vos uþ4,6 mln. km nuo savosios þvaigþdës. Da-bar jau þinoma 10 tranzitiniø planetø, dau-guma jø yra maþo tankio �kar�tieji Jupi-teriai�, sudaryti daugiausia i� vandenilioir helio. Tik þvaigþdës HD 149026 plane-ta yra didelio tankio kûnas (1,4 g/cm3),joje yra 50�70 proc. sunkiøjø elementø.

Astronomai, dirbantys su Spitzeriokosminiu teleskopu, registruojanèiu infra-raudonøjø spinduliø ðaltinius, atrado dul-kiø diskus aplink kelias rudàsias nykðtu-kes, t.y. þvaigþdes, kuriø masës didesnësuþ Jupiterio masæ tik kelias deðimtis kar-tø. Manoma, kad ðiuose diskuose vykstaplanetø susidarymo procesas. Rastostaip pat trys M spektrinës klasës raudo-nosios nykðtukës, turinèios planetø.

Ilgai manyta, kad dvinarës þvaigþdësnegali turëti planetø. Dabar tas paneigta.Planetos gali susidaryti arti vienos ið dvi-nariø þvaigþdþiø, jei tarpas tarp þvaigþ-dþiø pakankamai didelis (pvz., toks, kaiptarp Saulës ir Urano orbitos). Kitas varian-tas � planetos gali skrieti aplink abi þvaigþ-des ið karto, jei tarpas tarp þvaigþdþiø pa-kankamai maþas (pvz., toks, kaip tarpSaulës ir Merkurijaus orbitos).

Atrastos kelios planetø sistemos, kaiaplink þvaigþdæ skrieja ne viena, o keliosplanetos. Þenevos astronomas M.Majo-ras tvirtina radæs, kad panaði á Saulæ pie-tø dangaus þvaigþdë Aukuro Miu (µ Ara)turi net keturias planetas.

Sprogo kartotinë nova2006 m. vasario 12 d. vël suþibo viena

ádomiausiø mûsø dangaus þvaigþdþiø � kar-totinë nova Gyvatneðio RS (RS Oph). Ðiþvaigþdë paprastai bûna maþdaug 10,5 ryð-kio, taèiau kas 10�30 metø ji suþimba maþ-daug 6 ryðkiais. Po to þvaigþdës spinde-sys silpsta, kol pasiekia minimalià reikðmæ,buvusià prieð sprogimà. Ði þvaigþdë priklau-so vadinamøjø kartotiniø novø klasei.

Novos yra dvinarës þvaigþdþiø siste-mos, kuriø vienas narys yra baltoji nykðtu-

11 pav. Kartotinës novos RS Oph modelis. D.A.Hardy pieðinys

kë, antras narys � raudonoji milþinë arbasubmilþinë. Aplink bendrà masës centràabu nariai apskrieja per laiko tarpà nuo ke-liø valandø iki metø. Suþiba dël termobran-duoliniø vandenilio degimo reakcijø, vyks-tanèiø ant baltosios nykðtukës pavirðiaussusikaupusioje medþiagoje. Ði medþiagasiurbiama ið raudonosios milþinës atmosfe-ros. Susikaupusios medþiagos (daugiau-sia vandenilio) kiekis prieð sprogstant galipasiekti net 10 km gylá. Pasiekus tam tikràmasæ, sluoksnio dugne staiga ásiþiebia van-denilio virsmo heliu branduolinës reakcijos,ir ávyksta sprogimas. Galbût visos novossprogsta daug kartø, bet tarpai tarp spro-gimø yra labai ilgi (tûkstanèiai metø) ir kolkas neþinomi. Kartotinës novos sproginëjadaug daþniau, todël nesunku nustatyti pe-riodus tarp sprogimø.

Nova RS Oph jau sprogo 6 kartus �1898, 1933, 1958, 1967, 1985 ir 2006 me-tais. Straipsnio autorius su kolega Kazimie-ru Zdanavièium, tada dar studentai, stebë-jo ðios þvaigþdës sprogimà 1958 metais.

Pulsarai rekordininkaiDabar jau þinoma apie 1500 pulsarø

(neutroniniø þvaigþdþiø). 2006 m. aptikta ke-letas rekordininkø. Pulsaras B1508+55 Sli-bino þvaigþdyne lekia erdve milþiniðku grei-èiu � 1100 km/s, netrukus jis paliks mûsøGalaktikà. Prieð tai buvæs rekordas � tik 630km/s. Tokius greièius neutroninës þvaigþ-dës ágauna, kai dvinarëje sistemoje masy-vioji þvaigþdë sprogsta kaip supernova.

Daugumos neutroniniø þvaigþdþiø su-kimasis apie aðá ilgainiui lëtëja. Taèiau yramilisekundiniø pulsarø rûðis, kuriø sukima-sis greitëja dël medþiagos sruvenimo iðkitos þvaigþdës dvinarëje sistemoje. Ypaèádomi yra dvinarë sistema J00291+5934Kasiopëjos þvaigþdyne. Èia pulsaras skrie-ja poroje su rudàja nykðtuke, 40 kartø ma-syvesne uþ mûsø Jupiterá. Apskriejimo pe-riodas yra tik 2,5 val., o tai reiðkia, kad abiþvaigþdës yra taip arti viena kitos, kad ga-lëtø tilpti mûsø Saulës viduje. Neutroninëþvaigþdë siurbia savo kaimynës medþia-gà, dël to aðinio sukimosi greitis didëja �pulsaras þybsi vis daþniau.

Praëjusiais me-tais atrastos keliosádomios planetos irjø sistemos. Ties 8-ojo ryðkio þvaigþdeHD 189733 Laputësþvaigþdyne jau anks-èiau þinomos Jupite-rio dydþio planetosorbita pasirodë orien-tuota taip, kad kas2,12 dienos planetapralekia priekyjeþvaigþdës ir jà uþ-

Nukelta á 39 p.


Velnio duobëHabil. dr. Valentinas BALTRÛNAS,

dr. Bronislavas KARMAZAGeologijos ir geografijos institutas

Ðiauriau Aukðtadvario (Trakø rajonas),Kalviø miðke, ant pakilumos tûno bene di-dþiausia Lietuvoje duobë, kurià jau senø se-novëje pastebëjo vietiniai gyventojai. Ma-tyt, ið jø ir pasklido paslaptingi pasakojimai� padavimai � apie tai, kad duobës vietojestovëjusi, o vëliau prakeikimo palydëta nu-grimzdusi baþnyèia. Sakoma, kad á jà yranugarmëjæs Uþuguosèio baþnyèion veþtasnaujai iðlietas varpas, kurio gausmà ir da-bar galima girdëti sekmadieniais, kai skam-ba dabartinis baþnyèios varpas. Pasakoja-ma ir apie velniaduobëje nuskendusá ver-ðiukà, kuris iðplaukæs netoliese esanèiameÐkilietø eþerëlyje. Kodël ði reljefo forma pa-vadinta Velnio vardu? Anot ðviesios atmin-ties lietuviø mitologijos tyrinëtojo Norber-to Vëliaus, tautosakos velnias daþnai su-prantamas kaip mitinë milþiniðka gamtàkurianti bûtybë, kurios vardu mûsø kraðtepavadinta per 400 gamtos objektø (akme-nø, raistø, eþerø ir t. t.). Tad pavadinimasgali turëti labai gilià prasmæ.

Gamtininkai á ledyninës kilmës þemëspavirðiø Pietø Lietuvoje atidþiau paþvelgëbeveik prieð ðimtmetá, taèiau á duobiø �ap-skaità� nesileido gana ilgai. Daug kartø ji

matuota ir visi duomenys buvo panaðûs:taisyklingos apvalios duobës skersmuo vir-ðuje apie 200 m, o gylis � apie 40 m, ne-skaitant dar 10 m durpiø klodo dugne. Pra-ëjusio ðimtmeèio 6�8 deðimtmeèiais ásiga-lëjo nuomonë, kad Velnio duobë prie Aukð-tadvario yra pati giliausia ir áspûdingiausiaLietuvoje. 1964 m. ji paskelbta valstybëssaugomu geologiniu gamtos paminklu.Nors mûsø garsusis eþerotyrininkas dr.Aleksas Garunkðtis spaudoje (�Mûsø gam-ta�, Nr.9, 1986) ir bandë suabejoti Velnioduobës rekordiniu gyliu. Jo duomenimisnetoli Molëtø telkðanèio 20 ha Malkëstai-èio eþerëlio gylis 57 m, neskaitant dar 10m aukðèio ðlaito virð vandens ir 10 m sto-rio eþeriniø nuosëdø dugne. O ðtai Balsio(Kryþiokø) eþero prie Vilniaus gylis 38 m,nors statûs krantai virð jo iðkilæ dar 45�50

m, o dugne � vël 10 m nuosëdø sluoks-nis. Garsiojo Tauragno eþero gylis 60,5 m,o kranto ðlaitai iðkilæ dar 40�45 metrus.Dugne � vël 5�10 m storio nuosëdos. Tai-gi Lietuvoje giliø duburiø, matyt, yra ir dau-giau, taèiau jie visi nuo mûsø akiø paslëp-ti po eþerø vandenimis.

Græþiniai ir tikslesni matavimai pasta-raisiais metais parodë, kad su durpës klo-du dugne Velnio duobës gylis svyruojanuo 37 iki 47 metrø. Virðutinës dalies plo-tas � 4,5 ha, o skersmuo svyruoja tarp 200�220 metrø. Virð duobëje esanèios pelkësðlaitø polinkis 23�27o, kai kur iki 30�42o.Didelis ðlaitø polinkis sietinas su palygintivëlyvu jø susidarymu, taip pat aleuritingosmëlio daleliø struktûra, lëmusia didelá jøsankabumà. Duobës dugne tvyro 0,4 hapelkë, kurios skersmuo � 60�63 metrai.Pelkës didþiausias gylis � 9,5 m (vidutinisgylis � 7,5 m). Nustatyta, kad pelkës guo-lio (dubens) ðlaitø polinkis nuo 30o (pieti-niame �laite) iki 45o (ðiauriniame ðlaite).Velnio duobës pietinëje dalyje, 4�5 m nuojos virðutinës briaunos, yra beveik 20 mploèio pjautuvo formos ir á duobës vidøpalinkusi terasa. Ðalia duobës matyti ke-lios senos nedidelës raguvos, besileidþian-èios duobës link ir staiga pasibaigianèios

ties staèiu duobës ðlaitu. Matyt, jos atsi-verdavo á negilià glaciokarstinæ daubà, ku-rios dugno likutis yra minëtoji terasa. Okaipgi atrodo apylinkës?

Paskutiniojo apledëjimo vienos ið pir-møjø (prieð 18 tûkst. m.) atsitraukimo fa-zës (vadinamos Þiogeliø, Frankfurto vardu)metu ðiose apylinkëse buvo suformuotasstambiai kalvotas, smëlingas ir þvirgþdin-gas ledyno pakraðèio kalvynas (Kudaba,1985). Jo pavirðius labai iðraiðkingas ir ávai-rus. Aukðtis nuo jûros lygio èia svyruoja nuo149,0 m (Ðkilietø eþ.) iki 257,3 m (Gedano-niø kalnas). Toká didelá aukðèiø skirtumà lë-më giliai iðplautas dubaklonis su eþerëliaisdugne bei aukðtos, daþnai plokðèiø virðû-niø kalvos. Kitapus dubaklonio su Ðkilietøeþerëliais á apibûdintà kalvynà ið ðiaurës ry-tinës pusës ásiremia smulkesnës, taèiau sta-tesnës priemolingos kalvos, kurias sukro-vë ðiek tiek jaunesnës (prieð 16,5 tûkst. m.)stadijos (Baltijos, Pomeranijos) besitrau-kiantis ledynas (Gaigalas, 2001).

Kaip Velnio duobë atsirado?Kalbant ar raðant apie ðià velniaduobæ

natûraliai iðkyla jos kilmës klausimas. Yranet kelios duobës atsiradimo hipotezës. Vie-na jø � evorzinë � spëja ðá duburá susida-

Bro

nisl

avo

KAR

MAZ

OS

nuo

tr.

1 pav.Aukðta-dvarioapylinkiøschema


2 pav. Velnio duobë


ë

rius nuo tirpstanèio ledyno kraðto krentantvandens kriokliui, kuris ir iðmuðë savo pa-pëdëje gilià duobæ. Tai galëjo atsitikti ir poledynu, tik tam reikëjo, kad á lede esantá plyðáar ðuliná stipria srove garmëtø tirpsmo van-duo. Dugne esantis gargþdas, þvirgþdas irsmëlis su sûkuriuojanèiu vandeniu galëjoiðgrauþti duobæ net po ledu esanèiose kie-tose uolienose. Sufozinës kilmës hipotezëteigia, kad dabartinis apytikslis duobës tû-ris galëjo susidaryti poþeminiam vandeniuiiðneðus smulkø smëlá ir dar smulkesná aleu-rità á ðalia esanèius Ðkilietø eþerëlius poþe-miniu keliu � per riedulingo gargþdo irþvirgþdo sluoksná (prisiminkime padavimàapie nuskendusá verðiukà!). Anot glacio-karstinës (termokarstinës) kilmës hipote-zës, ði duobë susidarë iðtirpus palaidotamnuo ledynmeèio uþsilikusiam ledo luistui,

kuris atitrûko nuo besitraukianèio ledyno.Toks po smulkaus smëlio danga palaido-tas ledo luistas galëjo susidaryti ir uþðalusvandeniui evorzinëje (krioklio iðgrauþtoje)dauboje. Nedidelës terasos fragmentasduobës virðutinëje dalyje rodo, kad duo-bës virðutinë dalis ádubo anksèiau negu vi-sa gilioji duobë. Apatinë Velnio duobës da-lis atsirado vëliau, iðtirpus giliau palaidotamledo luistui.

Statûs Velnio duobës ðlaitai, palygintimaþas skersmuo virðutinëje dalyje, stebi-nantis apvalumas daro meteoritinio kra-terio áspûdá. 1998 m. duomenimis pasau-lyje oficialiai buvo uþregistruotos 156 smû-ginës struktûros (astroblemos, meteoriti-niai krateriai), kuriø dauguma yra artimosVelnio duobës parametrams. Geriausi to-kios kilmës árodymai bûtø kosminë me-dþiaga (meteorito nuolauþos, silikatiniai irmetaliniai rutuliukai, stikliðkos skeveldros),sprogimo metu susidaræ nauji mineralai(koesitas, stiðovitas ir kt.) ir specifinës ply-ðeliø sistemos kvarco grûdeliuose, padi-dëjæs apylinkiø uolienø uþterðtumas iridþiu,kitais specifiniais cheminiais elementais,apylinkëse aptinkami tektitai. Poþymiai taippat galëtø bûti pylimo liekanos ir palaido-tas dirvoþemis aplink duobæ, jos ðlaituose

matomø sluoksniø iðlenkimas á virðø, liu-dijantys galingà sprogimà ir uolienø ma-sës iðmetimà aukðtyn. Petrologo doc. Ri-manto Gailiaus duomenimis, ið prakasos

netoli duobës kraðto buvo surinkta riedu-liø (akmenø) skeveldrø. Iðtyrus mikrosko-pu ðiose nuolauþose esanèius kvarco grû-delius, buvo aptikti trijø krypèiø smulkûsplyðeliai (Gailius, 1988). Iðmatavus jø iðsi-dëstymà kristaliniø grûdeliø optinës aðiesatþvilgiu, nustatyta, jog ðeðios plokðtumë-lës ið vienuolikos yra pasvirusios nuo 62o

iki 76o (vidutini�kai apie 70o), kitos dvi �10o ir dar dvi � apie 20o kampu. Specialis-tø, tyrinëjusiø kvarco deformacines plokð-tumëles, duomenimis, tos ið jø, kurios yrapasvirusios maþdaug 20o kampu, susida-ro mineralui deformuojantis plasti�kai, 45o

kampu � iðsidësto dël trapaus irimo ir maþ-daug 75o kampu � dël smûginës defor-macijos. Dël tos paèios prieþasties atsiran-da 10o ir maþesniu kampu pasisukusiø ply-ðeliø plokðtumëliø. Taèiau mokslininkasnesiryþta tvirtinti, kad tikrai tos kvarco de-formacijos atsirado Velnio duobës aplin-koje. Tokias rieduliø skeveldras galëjo iðkitø kraðtø atvilkti ir slinkæ ledynai.

Tiesà sakant, èia galima prisiminti Es-tijoje, Saarema saloje, girdëtà pasakoji-

3 pav. Velniaduobës morfologija. Izolinijøaukðtis nuo jûros lygio

4 pav. Geologinis pjûvis per Velnio duobæ.Nuogulø sudëtis: 1 � durpë, 2 � aleuritin-gas smëlis,3 � smulkus smëlis, 4 � vidutinisir rupus smëlis, 5 � rupus smëlis su þvirgþ-du, 6 � þvirgþdingas smëlis, 7 � þvirgþdas.Nuogulø kilmë: 8 � biogeninës, 9 � prieledy-niniø vandens srautø, 10 � ledyno vandenssrautø, 11 � ledyno vandens baseinø, 12 �problemiðka, 13 � durpiø vieta, kuriai nusta-tytas absoliutus amþius, 14 � græþinys



mà apie vienà Kaali gru-pës meteoritiná kraterá, ku-ris esà atsirado trenkusperkûnui á piktos valdovësrûmus. Gal ðio padavimoperkûnas su þaibu ir yrakrentanèio meteorito at-spindys padavime. O mû-sø velniaduobë pagal pa-davimà ðiaip ar taip vis dël-to nugrimzdo...

ir siekia 9,5 metro. Storymæ sudaro ru-dos þolinës ir samaninës durpës. Kai kurpo durpëm aptiktas rusvø sapropelingødurpiø tarpsluoksnis. Paprastai po dur-pëmis slûgso pilkas ávairaus rupumosmëlis su retu þvirgþdu, kurio storis 2,5metro. Giliau juos keièia smulkutis mels-vai pilkas smëlis.

Remiantis prof. Meilutës Kabailienësgautais Velnio duobës durpiø sporø ir þie-dadulkiø tyrimø rezultatais (Kabailienë,2006), galima spræsti apie augalijos raidà

Yra ir kitø Velnio duobës glaciokarsti-nës kilmës poþymiø. Ðtai ðlaito virðutinësdalies nedidelëje terasoje ir ðalia duobësiðkasus ðurfus, paaiðkëjo, kad èia virðsmulkaus sluoksniuoto smëlio slûgso0,5�0,8 m storio rausvas priesmëlis su ne-apzulintu þvirgþdu, gargþdu ir rieduliais.Tai vadinamoji abliacinë (nuoðliauþinë)morena, kuri paprastai susidaro tirpstan-èio ledyno pavirðiuje ir nestora dangadengia þemës pavirðiø aplink Velnio duo-bæ. Iðtirpus palaidotam ledo luistui, þe-mës pavirðius kartu su abliacinës more-nos danga sukrenta þemyn. Deja, ðios ne-storos abliacinës morenos likuèius Vel-nio duobës dugne po durpëmis sunkubeatpaþinti. Taèiau jau ið ankstesnio Vel-nio duobës tyrimo þinomas faktas, kadduobë yra susidariusi beveik horizonta-liai sluoksniuotame smulkiame ir karbo-natingame (reaguoja su HCl 10 proc. tir-palu) smëlyje, kurio sluoksniuotumas tiesðlaitu yra truputá palinkæs þemyn (á duo-bës vidø). Pats ðlaito pavirðius yra den-giamas velëna ir nestora deliuvio (smëlionuobirø) danga, kurios apatinëje dalyjematyti kampuoti minëtojo sluoksniuotosmëlio �gabalai�, greièiausiai liudijantysapie áðalusio grunto byrëjimà þemyn.

Grunto prie Velnio duobës atominësemisinës spektrofotometrinës analizës re-zultatai parodë, kad ðiek tiek padidëju-sios plataus spektro (Al, B, Ca, Co, Cr,Cu, Fe, Ga, La, Li, Mg, Mn, Mo, Ni, Pb,Sc, Sn, V, Y, Yb, Zn) cheminiø elementøsankaupos yra ðiaurës rytinëje pusëje nuoduobës esanèioje reljefo pakilumoje. Ge-ochemiko dr. Rièardo Taraðkevièiaus nuo-mone ðios sankaupos, taip pat ir pietva-karinëje duobës ðlaito papëdëje nustaty-tø elementø koncentracija nëra kuo norsypatinga, greièiau bûdinga vietovëje pa-plitusioms smëlingoms nuoguloms. Fizi-ko dr. Rimanto Petroðiaus atlikti energoin-formaciniai ðio gamtos paminklo stebëji-mai atskleidë, kad tai ypaè aktyvus tað-kas, kur kertasi ávairiø geobiolaukø struk-tûros. Jis atkreipë dëmesá á tai, kad Vel-nio duobëje auga daugiau augimo ano-malijø turinèiø medþiø, kad ji yra ganastiprus specifinis dirgiklis þmogaus orga-nizmui. Gali bûti, kad ði informacija taippat liudija iki ðiol neþinomus Velnio duo-bës susidarymo veiksnius. Taigi panaðu,kad Velnio duobë � áspûdingas ir vertin-gas mokslui gamtos paminklas � ir toliaulieka iki galo neáspëta gamtos máslë. Taii� tiesø geras bandymø poligonas neaið-kios kilmës panaðiø geologiniø ir geomor-fologiniø objektø tyrimams, hipoteziø irmetodikø tikrinimui. O uþ straipsnyje pa-teiktø dalies tyrimø rezultatus autoriai dë-koja Lietuvos valstybiniam mokslo ir stu-dijø fondui, parëmusiam ðios unikaliosduobës tyrimus, kurie dar tik ásibëgëja.

Naujausiø tyrimø duomenysKaip rodo Velnio duobës pakraðtyje

iki 38�40 m gylio iðgræþti du græþiniai, jiyra susidariusi neryðkiai sluoksniuotosmëlio storymëje, kurios apatinë dalis la-bai smulki ir tankesnë uþ virðutinæ. Geo-radaro profiliø gauti atspindþiai rodo, kadaplink Velnio duobæ visur gelmëse vyraujasmëlingas gruntas. Nagrinëjant Velnioduobës kilmæ ið meteoritiniø pozicijø, la-bai ádomûs yra geoelektriniai (nuoguløelektrinio laidumo) profiliai, ypaè einan-tis per duobæ ið rytø á vakarus ir rodantis,kad vienodos varþos sluoksniai kartojaduobës kontûrà. Tai gali rodyti, kad pra-dinë duobë buvo bent 10 m gilesnë.

Ádomûs duobës dugne iðgræþtø græ-þiniø duomenys. Ðiuo metu dugne dar te-besiformuoja durpës, kuriø didþiausiasstoris nustatytas prie pat ðiaurinio kraðto

ðiose apylinkëse poledynmety-je (vëlyvajame ledynmetyje ir ho-locene). Jos sudarytajai þieda-dulkiø diagramai bûdingas dide-lis liepos, guobos, lazdyno iralksnio þiedadulkiø kiekis, nedi-delis � berþo ir þoliniø augalø.Vieno græþinio pjûvio þiedadul-kiø analizës duomenys rodo,kad seniausios pjûvyje iðtirtosnuosëdos (8,41�8,46 m gylyjeslûgsanèiame smëlyje) susida-rë vëlyvajame driase (maþdaugprieð 10 500 m.).Po ðiuo smëlioir gargþdo sluoksniu aptiktadaug angliukø, taip pat koroduo-tø ir aptirpusiø þiedadulkiø. Taigali bûti vertinama kaip vietosgaisrø poþymiai. Be to, ðios duo-bës þiedadulkiø spektrai rodotuo metu duobës aplinkoje kles-tëjus anomaliai veðlià augalijà,ypaè ðiltamëgiø medþiø. Sporø,þiedadulkiø ir diatomëjø tyrimas

kitø græþiniø pjûviuose parodë, kad duo-bëje durpës pradëjo kauptis alerode, pre-borealyje ir ankstyvajame borealyje gëla-me vandens baseine, o tai bûdinga gla-ciokarstinës kilmës eþerø dubenims. Pro-fesorë mano, kad Velnio duobë susidarëalerodo-vëlyvojo driaso laikotarpiu, iðtirpuspalaidotam ledo luistui, nors neatmeta irdvejopos duobës kilmës: pirminë � mete-oritinë ir vëlesnë � glaciokarstinë. Dël ðiosprieþasties, matyt, ir neaptinkama meteo-rito kritimo poþymiø. Geologijos ir geog-rafijos instituto radioizotopiniø tyrimø labo-ratorijoje (vadovas habil. dr. Jonas Maþei-ka) atliktas Velnio duobës apatiniø durpiødatavimas 14C anglies metodu parodë, kadpelkës dugne slûgsanèiø durpiø amþiussvyruoja nuo 7950±350 iki 9430±350 me-tø. Ðios datos patvirtina aukðèiau apibû-dintø paleobotaniniø tyrimø rezultatus.

5 pav. Gelmiøtyrimas georadaru

6 pav. Taip atrodogræþinio sraigtu ið

gelmiø iðkeltassmëlio kernas

7 pav. Suslëgtø durpiøkernas ið græþinioVelnio duobës dugne



jaunimo lytinis2005 m. rudená Vilniaus universiteto

Biochemijos ir biofizikos katedros moks-lininkø iniciatyva buvo atliekama 18�25metø amþiaus þmoniø apklausa lytinëssveikatos ir kontracepcijos vartojimo klau-simais. Apklausta 819 merginø ir 438 vai-kinai. Didþiàjà dalá apklaustøjø (90 proc.)sudarë Lietuvos aukðtøjø ir aukðtesniøjømokyklø studentai ið Vilniaus, Kauno,Klaipëdos ir Ðiauliø.

Á klausimà �Jûsø ðeiminë padëtis� 80proc. apklaustøjø atsakë, kad �gyvenavienas / viena (be partnerio)�.

Kada merginos ir vaikinai pradedalytiná gyvenimà?

Apklausos duomenys parodë, kad vi-dutinis Lietuvos vaikinø pirmøjø lytiniøsantykiø amþius yra 17, o merginø 18 me-tø (1 pav.), tai yra merginos teigë lytinágyvenimà pradedanèios bûdamos beveikmetais vyresnës nei vaikinai. Ðis skirtu-mas iðryðkëjo ir 1999 m. Kembridþo uni-versiteto mokslininkø Didþiojoje Britani-joje atliktos apklausos metu, kur vaikinøpirmøjø lytiniø santykiø amþius 18, o mer-ginø 19 metø (Miller et al., 1999).

Ádomus tyrimo rezultatas, galbût ðiektiek prisidësiantis keièiant skeptiðkà po-þiûrá á jaunimà, yra tai, kad 61 proc. ap-klaustø merginø bei 29 proc. vaikinø tyri-mo metu nurodë apskritai neturintys lyti-niø santykiø. Antra vertus, maþiausias ke-leto respondentø nurodytas pirmøjø lyti-niø santykiø amþius � 13 metø � verèiasusimàstyti, kada jaunimas turi gauti pa-tikimos bei kvalifikuotos informacijos ap-saugos nuo nëðtumo bei lytiðkai plintan-èiø ligø (LPL) klausimais.

Kas pirmieji �ðvietëjai� lytiniøsantykiø ir kontracepcijos srityje?

Nors nuogas kûnas ir intymaus gyve-nimo scenos tapo áprastu dalyku televizi-jos ekrane, o prezervatyvai nieko nebe-stebina prekybos centrø lentynose ðaliakramtomosios gumos, vis dëlto ádomu,

Lytinis gyvenimas � intymi þmogaus gyvenimo sritis, apie kurià retai vieðai iriðsamiai informuojama, nors ji ir reikalauja ypatingo dëmesio. Daþnai girdime,kad ávairios komisijos, vaikø teisiø sergëtojai bei kitos institucijos stengiasiapsaugoti vaikus nuo smurto ir sekso scenø, pateikiamø per masines informavi-mo priemones. Kiekvienas þmogus yra individualybë ir daþniausiai pats nuspren-dþia, kada jam laikas pradëti lytiná gyvenimà. Aplinkiniai (tëvai, draugai, gydyto-jai, mokytojai ir kt.) gali tik patarti. Taèiau labai ádomu, ið kur jaunimas gaunapirmàjà informacijà apie lytinius santykius, kontracepcijà, ar kas nors jiemspataria ir ar jie patys rûpinasi savo lytine sveikata.Lietuvos

sàmoningumas

Agnë VAIÈELIÛNAITË,Ramunë GRIKÐIENË,

prof. Osvaldas RUKÐËNASVilniaus universiteto Biochemijos ir

biofizikos katedra

kà gi ðiuolaikinis jaunimas nurodo kaippirmàjá informavimo apie lytiná gyvenimàbei kontracepcijà ðaltiná.

Atlikus tyrimà paaiðkëjo, jog, kaip irreikëjo tikëtis, masinës informavimo prie-monës iðties daro didelæ átakà jaunimui.Tokiu bûdu apie lytinius santykius suþi-nojo 33 proc. merginø ir 37 proc. vaiki-nø (2 pav.), apie kontracepcijà � 40 proc.merginø ir 44 proc. vaikinø (3 pav.). Ne-nuostabu ir tai, kad antras �pagal popu-liarumà� ðios informacijos ðaltinis yradraugai (30 proc. merginø ir 32 proc. vai-

1 pav.

2 pav.

3 pav.


kinø kalbant apie lytinius santykius ir 20proc. merginø ir 24 proc. vaikinø � apiekontracepcijà).

Prognozuotini, bet ne itin dþiuginan-tys rezultatai apie labiau patikimø beikvalifikuotø informacijos lytiniais klausi-mais ðaltiniø � ðeimos, mokytojo bei gy-dytojo � vaidmená.

Ðeima, kaip þiniø apie lytinius santy-kius ir kontracepcijà ðaltinis, svarbesnismerginoms nei vaikinams, o mokytojas� vaikinams nei merginoms.

Informacijos ðaltiniai ávairaus dydþiogyvenvietëse gali turëti nevienodà átakà.Ið didesniø miestø (sostinës ir didmies-èiø) kilusioms merginoms didesnës áta-kos turi draugai, o ið miestø ir kaimø kilu-sioms � informacinës priemonës. Vaiki-nams, nepriklausomai nuo kilmës vietos,didþiausios átakos turi informacinës prie-monës. Maþëjant gyvenvietei, ið kurios ki-læ respondentai (vaikinai ir merginos), di-dëja mokytojo átaka. Tiek merginos, tiekvaikinai þiniø apie kontracepcijà daugiau-sia gauna ið informaciniø priemoniø.

Maþëjant gyvenvietei merginoms in-formacijos apie apsaugos nuo nëðtumopriemones ið draugø reikðmë maþëja, ovaikinams atvirkðèiai � didëja. Mokytojoreikðmë didëja abejose lytyse maþëjantmiesteliui (kaip ir þiniø apie lytinius san-tykius atveju).

Lyginant mûsø apklausos duomenissu panaðia Lietuvos paaugliø apklausaiðryðkëja skirtumai: ðio amþiaus respon-dentai kaip daþniausius informacijos apielytinæ sveikatà (lytinius santykius bei ly-tiðkai plintanèias ligas) ðaltinius nurodëbendraamþius (artimus draugus � 64proc., draugus 60 proc.), ypaè jei tëvø irvaikø santykiai blogi ar tëvai neþino, ko-kià ir kada informacijà pateikti. Informa-cijos apie efektyvià kontracepcijà ðalti-niais daþniausiai ávardyti ginekologai,slaugytojos, akuðerës bei bendrosiospraktikos gydytojai (Andrijauskaitë, 2005).

Kodël nevartoja kontracepcijos?Lietuvos statistikos departamento

duomenimis veiksnys, kuris Lietuvoje le-mia itin didelá abortø skaièiø, yra pirme-nybës tradicinëms apsisaugojimo nuonëðtumo priemonëms (nutrauktas lytinisaktas, periodinë abstinencija) teikimas irnegausus ðiuolaikiniø kontraceptiniø prie-moniø vartojimas (Lietuvos filosofijos irsociologijos instituto demografiniø tyrimøcentras, 2002). Todël vienas ið mûsø tyri-mo klausimø buvo � kodël efektyvi kon-tracepcija nëra populiari Lietuvoje?

Ið gyvenanèiø lytiná gyvenimà ir ne-vartojanèiø jokiø kontracepcijos priemo-niø 15 proc. merginø ir 11 proc. vaikinønori susilaukti vaikø (4 pav.). Net 19 proc.merginø yra ásitikinusios, kad, santykiau-

damos ir nenaudodamos apsaugos nuonëðtumo priemoniø, nepastos, vaikinønuomonë ðiuo klausimu labai panaði �rizikos pastoti nesisaugant nemato 20proc. vaikinø. 38 proc. vaikinø yra ásitiki-næ, kad nevartojant apsaugos priemoniønëra rizikos uþsikrësti lytiðkai plintanèio-mis ligomis, bet taip mano tik 11 proc. mer-ginø. Skirtingi vertinimai uþsikrësti taip patlogiðkai paaiðkinami � vyrams LPL daþ-niausiai siejasi tik su trumpalaikiais nepa-togumais bei apribojimais, tuo tarpu mo-terims tokie susirgimai gali baigtis sunku-mais pastoti ar net visiðku nevaisingumu.

Panaðiø tyrimø, darytø su paaugliais,

duomenys kiek skiriasi: net 50 proc. mer-gaièiø nemano, kad gali pastoti. Taèiauper pirmus ðeðis mënesius nuo lytiniøsantykiø pradþios pastoja maþdaug 40proc. paaugliø, nenaudojanèiø jokioskontracepcijos, per dvejus metus � apie60 proc. (Andrijauskaitë, 2005).

Kas patarë saugotisnepageidaujamo nëðtumo?

Daugeliu atvejø merginos paèios nu-sprendþia vartoti kontracepcijà motyvuo-damos tuo, kad supranta kontracepcijossvarbà ir nenori pastoti (5 pav.). Kiek re-èiau pataria tëvai, partneris ar ginekolo-

4 pav.

5 pav.

6 pav.


gas. Vaikinams patarëjai kontracepcijosvartojimo klausimu iðsidëstæ kita priori-tetø tvarka. Daþniausiai vaikinai nepagei-daujamo nëðtumo ir lytiðkai plintanèiø li-gø pradeda saugotis skatinami informa-ciniø priemoniø, kartais jiems pataria të-vai, draugai, kai kurie nusprendþia pa-tys arba pasitaræ su partnere.

Kontracepcijos metodai, naudojamiLietuvoje

Atlikto tyrimo duomenimis 59 proc.atsakinëjusiø merginø ir 73 proc. vaiki-nø naudoja kontracepcijà. Ekonominiøir socialiniø reikalø departamento (JAV)duomenimis 1994�1995 m. kontracep-cijos vartojimas Lietuvoje buvo 47 proc.(Department of Economic and Social Af-fairs, 2003), tuo tarpu kitose Pabaltijo�alyse buvo didesnis: Latvijoje � 48 proc.(1995 m.), Estijoje � 70 proc. (1994 m.).Lietuvos statistikos departamento duo-menimis 1999 m. kontracepcijà vartojo47 proc. moterø ir 49 proc. vyrø (Lietu-vos statistikos departamentas, 2002).

Mûsø apklausa parodë, kad 46 proc.merginø ir 63 proc. vaikinø pirmenybæteikia prezervatyvams (6 pav.). 1999 m.duomenimis 18�49 metø amþiaus gru-pëje prezervatyvus vartojo 13 proc. mo-terø ir 14 proc. vyrø (Lietuvos statistikosdepartamentas, 2002).

Antroje vietoje pagal populiarumàyra hormoninës tabletës. Pastarøjø var-tojimas ypaè iðaugæs pastaraisiais me-tais. Ðiame tyrime geriamàjà hormoni-næ kontracepcijà, kaip metodà nëðtumuiiðvengti, nurodë 32 proc. merginø ir 18proc. vaikinø (vaikinai ðá metodà þymë-jo tais atvejais, kai hormonines piliulesvartojo jø partnerë). Lietuvos statistikosdepartamento duomenimis 1999 m. hor-monines tabletes, kaip kontracepcijosmetodà, nurodë 5,1 proc. moterø ir 2,8proc. vyrø (18�29 metø amþiaus grupë-je). Taèiau, vadovaujantis Lietuvos infor-macijos centro duomenimis, 1989 m.hormonines tabletes vartojo tik 0,7 proc.moterø, 1991 m. vartojimas iðaugo iki 1,2proc., o 1992 m. smarkiai krito iki 0,1proc., vëliau vël ëmë kilti ir iki 1998 m.pasiekë 3 proc. visos vartojamos kon-tracepcijos (Lietuvos statistikos depar-tamentas, 2002).

Nors pasaulyje hormoninë kontra-cepcija susilaukia prieðtaringø vertinimø,2002�2005 m. duomenimis daugiau nei150 mln. moterø visame pasaulyje rin-kosi ðá metodà. Hormoninæ kontracep-cijà naudoja net 82 proc. amerikieèiø,apie 75 proc. europieèiø ir apie 25 proc.Rusijos moterø.

Kodël?

kad klausimas ir atsakymas yra anali-zuojami, o gyvûno elgesá lemia iðpro-tavimas ir patirtis. Evoliucija iðmokë gy-vûnus ir matematikos (darant korius),inþinerijos ( kraunant lizdà), socialiniømokslø (gyvenant bendruomeniná gy-venimà) ir teisës (hierarchija bandose).Atsakymai á klausimus � elgesys � bu-vo evoliucijos ir atrankos glûdinti iki ins-tinktyvios reakcijos á pagavas ir savovidaus hormoninæ ir nervø reguliacijà.Sakoma, gyvûnas turi tiek proto, kiekjam jo reikia iðgyventi savo niðoje.

Pirmøjø tëvø � Mitochondrinës Ie-vos ir Y Adomo gyvenimo niða plëtë-si, jie tapo laisvesni ir galëjo aktyviaunaudotis aplinka ir net jà keisti. Jø ne-tenkino paprastas smalsumas. Jiemsreikëjo ne tik matyti, bet ir suprasti ap-linkoje vykstanèius reiðkinius, stebëtitarp jø esantá ryðá. Klausimai kas, kur,kada ir atsakymai á juos kaupësi. Pa-gavø signalai tarsi buvo sisteminamismegenyse ir kiekybë � stebëjimasvirto prieþasties paieðka. Jie pirmiejipaklausë kodël? ir tuo klausimu pra-sidëjo mokslas.

Atsakymai këlë naujus klausimusir ðtai tie klausimai kodël? atvedë musá ðias dienas, á ðiandienos gyvenimà irmokslà. Mûsø stabtelëjæs þmogus taip

Doc. dr.Jonas RUBIKAS

Ei þmogau, sustok akimirkai! Su-stok, kad ir kur tu bûtum. Ar artumlaukà, ar eitum miestelio gatve, ar bû-tum prie Vilniaus dangoraiþiø, Rum-ðiðkiø sodybø muziejuje, Labanoro gi-rioje, o gal kurtum kompiuterio pro-gramà arba bla�kytumeis gëlëtuoselaukuose ar miesto baruose gaudy-damas mûzà, gal vaþiuotum traukiniuar lëktum virð Þemës kokiame norspalydove. Apsidairyk ir pamatysi nuo-stabaus pasaulio maþà dalelytæ. Tu þi-nai, kad kaþkur yra kita pasaulio da-lis, mintys gali tave perkelti á kitus þe-mynus, vandenynus, kalnus. Many-èiau, kad daugelis mintyse klaus ko-dël?. Tie �kodël?� bus ávairiausi, kaikurie skirti èia pat matomai aplinkai,kiti skries ten, kur mintys nukëlë, o gal-bût klaus savæs: �Kodël að esu?� Arsulauksi atsakymø? Vieni bus papras-ti, aiðkûs, kiti � migloti, dviprasmiai,bet daug klausimø liks be atsakymo.Á dalá jø tik tu negali atsakyti, o á dau-gelá � niekas kol kas negali.

Paprasèiau klausti kas, kur, kada?Ir atsakymai bûtø aiðkesni � tas, ten,tada. Atsakymas todël netenkina klau-simo kodël?, nes ið tiesø neatsakonieko.

Jau vien tik pats klausimas kodël?turi didelá minties krûvá, numato ryðásu prieð tai buvusiu klausimu ir kylaið atsakymo á já. Atsakyme slypi vyks-mas, siejantis prieþastingumo ryðiaisdu ar daugiau objektø ar vyksmø. Ðisklausimas yra svarbesnis uþ atsaky-mà, kuris yra vertas tik tiek, kiek iðke-lia naujø klausimø.

Persikelkime á tolimà praeitá, prieðkokius ðimtà penkiasdeðimt � du ðim-tus tûkstanèiø metø, kai Afrikoje vaikð-tinëjo mûsø pirmieji tëvai Mitochondri-në Ieva ir Y Adomas*. Dar ankstesni,gyvenæ prieð porà milijonø metø, � Tie-sieji þmonës, Ponios Lucy gentainiai �klausë kas (staugia uþ medþiø)?, kur(yra prinokusiø vaisiø)?, kada (nustoslyti)? Tokius klausimus galbût klausiair gyvûnai, ieðkodami maisto, saugo-damiesi uþpuolimo arba pasiruoðæ po-ruotis. Juos tenkina atsakymas, suþi-nomas pagavomis � matymu, klausa,uosle, kitokiu jutimu. Kartais atrodo,


pat, kaip ir pirmieji tëvai, klausia kodël?Kuo tie klausimai skiriasi?

Gráþkime prie ankstesnio teiginio, kadklausimas yra svarbesnis uþ atsakymàir kad atsakymas vertas tiek, kiek iðkeliaklausimø. Tad á mokslà, á jo raidà galimaþiûrëti, kaip á ávairiø mokslø vëduokle ið-sidësèiusias virtines klausimø kodël? ,tarsi karoliukø, sujungtø atsakymais. Vë-duoklës pradþia � pirmasis kodël?. Ti-riant mokslo raidà bûtø svarbu palygintipaèiø klausimø turiná ir klausimo � atsa-kymo trukmæ. Suprantama, kad klausi-mai skirsis, nes klausimas yra prieð taibuvusio atsakymo iðdava. Taèiau klau-simo vertæ galime lyginti tik radæ tos ver-tës matà, o kokiais vienetais jà iðreikðti?Tai turëtø bûti sandauga, dalijimas, laips-nis � vargu ar tam tiktø matematiniaiveiksmai, galbût filosofinës kategorijosar logiðkas samprotavimas. Tà vienetàturëtø sudaryti klausimo santykis su prieðtai buvusiu atsakymu, klausimo lygmuoþiniø visumoje, bûsimo atsakymo tikimy-bë, proto pastangos paklausti kodël?. Jeipajëgtumëm toká vienetà rasti, tada ga-lëtumëm lyginti dabartinio genetiko, ast-ronomo ar fiziko klausimus su pirmøjøtëvø ar jø palikuoniø klausimais kodël?.Tik ar to vieneto reikðmës nepasirodytøartimos, jei ne vienodos? Galbût klau-siame nemaþa tø paèiø klausimø, tik patsklausimas ir jo atsakymas yra kitame, jaumûsø þiniø lygmenyje. Kiek proto pa-stangø reikëjo ir reikia paklausti kodël?

Panagrinëkime apibendrinto klausi-mo�atsakymo vyksmà. Pirmiausia, kàrodo klausimas? Jis atspindi jau esamàþiniø lygmená. Net ir pirmøjø tëvø kodël?rëmësi stebëjimu bei kas?, kur?, kada?atsakymais. Kodël? � nauja kokybë, ste-bëjimø apibendrinimas. Atsakymas rei-kalauja màstymo, naujos metodologijos,logikos. Tad toks santykinis klausimo�at-sakymo vienetas turëtø bûti proto pastan-gø ir esamø þiniø sandauga, padalinta iðlaiko, reikalingo atsakymui gauti.

Palyginimui padëtø ir klausimo�

a

b

c

d

e

1 2 3 4 5

1 pav. �i tiesë rodo bendràjàmokslo raidà ir taip pat genetikosraidà bei metodologinës kaitosta�kus. 1�5 � laikas; a�e � þinios.1 ir a � 1865 m. Mendelio darbai;2 ir b � 1912 m. Morganochromosomø tyrimai;3 ir c � 1945 m. Eivery ir kiti DNR �genetinë medþiaga;4 ir d � 1975 m. plazmidës ir DNRsekos nustatymas; 5 ir e � 2000 m.genomika ir proteomai

Þini

os

Laikas

ab

2 pav. Bendroji mokslo raidostiesë. a � klausimai; b � þiniøkaupimas ir atsakymai

atsakymo trukmës ty-rimas mokslo raidoje.Greièiausiai atsaky-mo laikas trumpëjo irdabar yra daug (?)trumpesnis. Tik armes galime lygintiklausimo svarbà, josantyká su buvusiu at-sakymu mokslo rai-dos pradþioje? Ma-nyèiau, kad klausi-mai pasidarë smul-

kesni, neapimantys pamatiniø gamtosreiðkiniø, nes á daug jø yra jau atsakyta.Ðiuo poþiûriu pasaulio mokslo raidà ga-lime vaizduoti kylanèia tiese laiko ska-lëje. Tokia nuosekliai kylanti mokslo rai-dos tiesë rodo, kad kiekvienas naujaskilimo tarpsnis remiasi prieð tai buvusiu,tarsi já pratæsia. Tai matyti 1 paveiksle. Ðitiesës atkarpa apima tik mums þinomosmokslo raidos tarpsná.

Mokslo raidos kriterijus yra þiniø kau-pimas. Klausimai remiasi esamø þiniølygmeniu, taèiau pralenkia to lygmensgalimybes ir tarsi nurodo ateities veikloskryptis, verèia tyrëjus ieðkoti naujø ke-liø, naujos darbo metodologijos, leisian-èios atsakyti á ðio lygmens klausimus. Ati-dþiau iðtyrus ðià tiesæ matyti, kad ji su-daryta ið ávairaus ilgio laipteliø, tai rodo,kad þiniø kaupimas vyko tarsi ðuoliais(2 pav.). �uolio pradþioje, remdamasisesamomis þiniomis, kyla klausimas ko-dël, pavaizduotas tariamàja vertikalia li-nija. Atsakymui reikiamos þinios sukau-piamos per tam tikrà laikà ir duodamasatsakymas. Pratæsta þiniø tiesë pasiekiaklausimo lygmená ir atsakymas kelia nau-jà klausimà kodël. Taip, nejausdami klau-simø vertikaliø, matome gana tolygià þi-niø kaupimo tiesæ. Postûmá atsakymuirastis duoda naujos metodologijos atsi-radimas, nuo jos ir priklauso atsakymoir naujo klausimo kilimo trukmë.

Pavyzdþiui, genetikos raidoje galimasantykinai i�skirti 5 stambesnius laipte-lius � kodël, atitinkanèius ðio mokslo me-todologijø kaità. Genetikos pradþia lai-komi 1865 metai, kai Gregoras Mende-lis paskelbë savo tyrimus. Pirmieji me-todologiniai kaitos �uoliai vyko maþdaugkas 30 metø ir tik pastarasis vyko beveikpo 25 metø. Kiek teks laukti kito � pa-matysime, praëjo dar tik 6 metai (1 pav.).Ðià metodologinæ kaità ir klausimo�atsakymo pobûdá gana gerai atspindi ge-no apibrëþimas, atitinkantis þiniø laipte-lá: pirmasis, pateiktas G.Mendelio (jo lai-kais dar nebuvo þodþio �genas�, o tik�paveldimumo vienetas�), buvo � genas� tai diskreti dalelë, esanti lytinëje làste-lëje, vëliau � tai maþiausia chromoso-mos, po to DNR molekulës atkarpa, le-

mianti poþymá, ar (dar vëliau) nukleoti-dø seka, koduojanti baltymà (tiksliau po-lipeptidà). Ðiandienos apibrëþimas bû-tø apibendrinantis � genas � tai struktû-ra, turinti funkcijos informacijà. Kitosemokslo ðakose metodologinë kaita gal-bût ávyksta trumpesniais laiko tarpais irgal ne taip ry�kiai pastebima.

Klausimo�atsakymo trukmë priklau-so nuo þiniø prisotinimo. Bendruoju at-veju galime teigti, kad tai kintantys dy-dþiai, gal tik dabarties laikotarpiu po klau-simo einantis atsakymas ir jo keliaminauji klausimai vyksta gana pastoviameþiniø kaupimo fone ir kaitos trukmë kin-ta neþymiai (1 pav.).

Mokslo raidoje, þvelgiant ið praeitiesá ateitá, ðie abu dydþiai kinta labai smar-kiai. Galime pradëti nuo Y Adomo: klau-simo�atsakymo�klausimo laikotarpiai bu-vo gana ilgi, gausëjant þiniø, artëjant priemûsø dienø jie trumpëjo (3 pav.) ir mûsøðimtmeèiø mokslas ásiterpia 1 pav. pavaiz-duota tiesës atkarpa. Ádomu pasekti krei-vës eigà ateityje: þiniø gausëja, vykstasparti metodologijø kaita, kuri greitina at-sakymà ir kartu naujus klausimus, laikastrumpëja ir artëja prie minimalios, jei nenulinës, reikðmës. Tai rodytø, kad ateity-je klausimas�atsakymas vyktø beveik vie-nalaiki�kai. Galbût tokia bûklë rastøsi, jeimaðininis galvojimas numatys galimusklausimus ir atsakymus. Tokia kreivë ro-dytø, kad ateityje mokslas gali baigtis irtai ávyks, kada atsakymas daugiau nekelsklausimø. �iandienos protavimas nepri-ima tokios galimybës.

Ar nuoseklus þiniø kaupimas vyks il-gai ir yra neiðsemiamas? Ar mûsø sme-genø �kietojo disko� pajëgumas yrabaigtinis? Galimas treèias mokslo raidosgrafinis vaizdas (4 pav.). Joje taip patvaizduojamas þiniø kaupimasis ir klau-simo�atsakymo trukmë laiko skalëje.Ðioje kreivëje iðskirtinos trys stadijos. Pir-moji � lëtai kylanti, jos pradþia gali bûtipirmasis Mitochondrinës Ievos ir Y Ado-mo i�tartas �kodël?�. Ilgi klausimo�atsakymo laiko tarpai rodo lëtà þiniø kau-pimà. Artëjant prie mûsø laikø kreivë ky-la staigiau ir ta atkarpa tampa panaði á 1pav. esamà tiesæ. Galima manyti, kad ku-


Þini

os

Praeitis Dabartis Ateitis

4 pav.Klausimo �atsakymotrukmë

Þini

os

Praeitis Dabartis Ateitis

3 pav. Klausimo �atsakymo trukmë

rá laikà þiniø kaupimasis ir klausimo�atsakymo trukmë vyksta pastoviu grei-èiu. Dabar mes esame bûtent ðioje at-karpos dalyje. Toliau mes tik galime spëtiateitá. Atrodytø, jog þiniø kaupimasis tu-rëtø lëtëti (mûsø laikø mokslininkai bai-gia nugriebti mokslo grietinëlæ), klausi-mø, kuriuos bûtø galima atsakyti santy-

kinai greitai, kaip tiesioje atkarpoje, ma-þëja, kreivë ið lëto pereina á plato. Paga-liau � kiltø klausimas, kuris liktø be atsa-kymo. Tai ir bûtø mokslo pabaiga ?

Kada tai bus, jei ið viso bus? Jau irdabar mes pateikiame klausimø, á kuriuoskol kas nëra atsakymo. Þmogui reikia at-sakymo, reikia aiðkumo, tad tokiais atve-jais atsakymas permetamas á anapusy-bæ, á transcendencijà. Tuo, ko negalimaþinoti, siûloma tikëti, nors tam prie�tarau-ja esamos þinios, sveikas protas ir logi-ka. Tikëjimui nereikalingi �kodël?�, nes vi-si teiginiai paremti ne atsakymais á prieðtai buvusius klausimus, o absoliuèios tie-sos kriterijumi. Tiki, tad kam klausi? Klau-simas reiðkia abejojimà, patikrinimà irnaujø þiniø laukimà. Tokià bûsenà atspin-di mokslo tiesës uþlinkimas.

Mokslo raidoje matyti buvus daugtokiø tiesës perëjimø á plato. Tai galëjobûti atskiro tyrëjo mokslinëje veikloje ar-ba kurioje nors mokslo ðakoje. Atskirosmokslo ðakos po sparèios raidos tarsiiðsisemia, jø raidos kreivë uþlinksta, ar-tëdama prie plato, pvz., mechanika, ana-tomija, gyvosios gamtos sistematika arkitos. Pavyzdþiui, genetikoje � viskà þi-nome apie genomà iki pavienio nukleo-tido reikðmës organizme, taèiau kol kasneþinome, kodël vyksta skyrimasis ir iðvienos làstelës iðauga visas þmogus.Matyti, kad naudojamos metodologijosnepajëgia duoti naujø atsakymø, taèiauðiø mokslø keliami klausimai skatina ras-tis naujà metodologijà (ðiø dienø � pro-teomai ir genomika), taip pat duoti pra-dþià kitoms mokslo ðakoms arba sulietiskirtingus mokslus. Taip naujos moksloðakos biochemija, molekulinë biologija,biofizika, molekulinë genetika ar kitos sa-vo atsakymais ruoðia dirvà naujiems, darneþinomiems ar neatsakytiems klausi-

mams. Tai leidþia galvoti apie mokslo ne-iðsemiamumà.

Taèiau yra mokslo sritis, kurioje ganaseniai þinios kaupiasi lëtai, atsakymø áklausimus reikia laukti ilgai arba jø kol kasnëra. Tai þmogaus màstymas, abstraktusmàstymas, protavimas. Ðioje srityje yradaug þinoma � kas yra neuronai, kaip jieveikia, kas nutinka nutrûkus jø veiklai. Tikneþinome, kodël þmogus màsto.

Gal mokslas ðioje srityje pasiekë ri-bà, gal tirdami màstymà mes norime sa-vo protu paþinti save patá, savo màstymusuvokti savo màstymà? Ar tai nëra pana-ðu á baronà Miunhauzenà, kuris, kelda-mas save uþ plaukø, i�sitraukë ið pelkësir dar kartu su arkliu, nes jodamas áklim-po. Jam pavyko. O mums? Gal protaujan-tys kompiuteriai padës atsakyti kodël?.Ar ði màstymo mokslo kreivë perëjusi áplato joje bus tik laikinai, tik kol kas, o galpasiliks iki begalybës? Tai rodytø, kad i�tiesø jau pasiekta proto riba ir �is kodëlbûtø paskutinis? Galima bûtø (kai kas taipir daro) perkelti ðá atsakymà á anapusy-bæ, taèiau tai sukeltø religiná fanatizmà irmokslas gráþtø atgal iki pirmojo kodël?.

Gyvename mokslo augimo tiesiojoje,èia svarbiausi besikartojantys vyksmai: þi-nios�klausimai�atsakymai�þinios. Þiniosyra mûsø valioje, jø galima rasti kitø pa-tirtyje, savo paties ieðkojimuose. Kasdie-niame gyvenime klausimai priklauso nuoturimø þiniø ir nuo pasaulëþiûros.

Ðtai á nemaþa klausimø galëtø padëtiatsakyti þurnalas �Mokslas ir gyvenimas�,þymintis savo penkiasde�imties metø ju-biliejø. Daug klausimø, daug kodël? yradaugiau ar maþiau iðsamiai atsakyti.Tai be-ne lietuviðkasis internetas, gyvuojantis 50metø. Þinios visiems ir þinios kiekvienam.Nueitas garbingas þiniø skleidimo kelias.

Ei þmogau, sustok akimirkai, apsidai-ryk. Ar tau nekyla klausimø, kodël vis-kas kas yra taip yra? Ar tu þinai, ar randiatsakymus á visus kodël?. Tu màstai, irkiekvienas kodël laukia atsakymo, nestu nori þinoti.

________________________________________* Þr. J.Rubikas �Þmonija � tarsi Balti-

jos kelias� MG 2006, 7�8, 22.

S.Yla, anuomet antro kurso klierikas,po daugelio metø pripaþino, kad jos sky-rësi �kaþkuo nelengvai aptariamu�.

Þydai, minëdami �labai iðkilmingàlaidotuviø eisenà�, minëjo ir mirtinà ty-là, supusià iðeinanèius ið kriptos, pa-staèius ten karstà. Ðalia mirtinos tylospilnutëlëje katedroje � netekties suvo-kimas, nenuperkamas, nesuorgani-zuojamas visuotinis graudulys. (�Vei-duose matai ne tik liûdesá, bet ir dideláðirdies skausmà�.) Vieðpataujanèiàskausmo, graudulio, maldø nuotaikàstiprino operos choro giedamasÈ.Sasnausko �Rekviem� � ástabiai gra-þus �Sanctus� ir liûdnas �Agnus Dei�.(Prisiminkime F.Ðaliapino vertinimà �Valstybinis Kauno operos teatras � vie-nas geriausiø Europoje. Giedoti laido-tuvëse pasipraðë pats; kaip daugelis,norëjo nors kuo prisidëti.)

Dienraðèio �Lietuva� vedamasistaikliai pastebëjo: �Apaðtalø Sosto vizi-tatoriui mokëtume tinkamai atiduotipaskutinæ pagarbà, jei tai bûtø buvæs irkitas asmuo, ne a.a. Ark. Jurgis. Bet taibûtø buvæ ne tas. Ne dël titulø mes ge-dime, bet kad netekome didþiausios irskaisèiausios moralinës asmenybës�.

Prie dienraðèio vedamojo asmeny-bës vertinimo pridurkime gydytojo, vi-suomenës veikëjo K.Jokanto atodûsá:�Lietuva neteko didþiausio þmogaus,kurá mûsø tauta kada nors yra turëju-si�. Po 60 metø (1987 m .), skelbda-mas Jurgá Matulaitá Palaimintuoju, Jo-nas Paulius II pavadino já labai garbin-gu Baþnyèios ir lietuviø tautos sûnumi.

Kà þinome apie �neabejotinai ið-skirtinæ asmenybæ�, ,,didájá europietá�,�labai garbingà Baþnyèios ir lietuviøtautos sûnø� ðiandien? Teatskleidþiamûsø þinojimà toks pavyzdëlis.

Kai Varðuvoje (lenkø k.) iðëjo �Lietu-viø kalbos leksikonas� be J.Matulaièio,nors kunigø nuo Maþvydo iki kard.A.Baèkio netrûko, ðiø eiluèiø autorë pa-raðë straipsnelá ir pasiûlë vieno kultûri-nio savaitraðèio redakcijai. Iðklausæs pa-siûlymà, vyriðkis pamàstæs ramiai atsa-kë: �Tai, jei ten kokio kunigo nëra, ar rei-kia dël to raðyti?�. Vadinasi, tarp J.Ma-tulaièio ir kokio kunigo � jokio skirtumo?Kà po to gali pasakyti? Nieko, gal tikðûktelëti: �O ástabioji ir graudulingoji XXIamþiaus ponia þiniasklaida...�

JurgioNekrologai

MatulaièioAtkelta ið 17 p.

pasakoja apie

asmenybæ


Nuobodulys � dvasingumo palydovas

ar prieðas?Prof. habil. dr. Juozas MUREIKA

Lietuvos estetikø asociacija

Kur daug blogio, ten trûksta gërio, kurtvyro pyktis ir nepakantumas, ten yra mei-lës ir tolerancijos stygius, kur vyrauja egoiz-mas ir pragmatizmo nuostatos, ðykðtumasir gobðumas, ten ignoruojamas dvasingu-mas ir altruizmas, kur klesti melas, mani-puliacijos þmoniø sàmone, nepagarbaþmogui ir mindomas jo orumas, ten tik-riausiai beveik nerasime kilnumo, o tik ið-veðëjusá cinizmà, korupcijà, ðmeiþtà, pa-vydà, iðnaudojimà, kerðtà, neapykantà irelementaraus padorumo, teisingumo ir tei-sëtumo stygiø. Kai gëris, dvasingumas pa-sitraukia, jo vietà uþima blogis. Svarbiau-sias klausimas � kodël taip atsitinka?

A.Schopenhaueris pastebëjo, jogþmonija iðrutuliojo didþiulæ savo laimës irnelaimiø stiprinimo galimybæ. Þmogus galipatirti momentiná susiþavëjimà, net eksta-zæ arba ið nevilties atimti sau gyvybæ. (Pri-siminkime liûdnà savo tautieèiø saviþudþiøstatistikà � pirma vieta Europoje.) A.Scho-penhaueris svarsto: �Geriau á viskà ásiþiû-rëjus, procesas bûtø toks. Savo reikmes,kurios ið pradþiø ne kà sunkiau patenki-namos nei gyvûnø, þmogus sàmoningaididina norëdamas sustiprinti malonumus:todël atsiranda prabanga, skanëstai, ta-bakas, opiumas, svaiginantys gërimai,praðmatnumai ir visa, kas su tuo susijæ.Dar prisideda, taip pat dël refleksijos, vientik þmogaus naudai trykðtantis malonumø� suprantama, ir kanèios � ðaltinis, teikian-tis jam be galo daug rûpesèiø, netgi dau-giau nei visi kiti sielvartai. Tai ambicija irgarbës bei gëdos jausmas, paprastai sa-kant, jo poþiûris á kitø nuomonæ apie já. Ði-tai tampa ávairiø ávairiausiais, daþnai labaikeistais pavidalais besireiðkianèiu, beveikvisus jo fizinius malonumus ir kanèias pra-nokstanèiu tikslu. Tiesa, þmogus lenkia gy-vûnus tuo, kad turi grynai intelektiniø ma-lonumø, kurie yra labai niuansuoti � pra-dedant naiviausiais pokðteliais, tuðèiomiskalbomis ir baigiant dvasiniais þygdarbiais,� taèiau kaip atsvaras prie jo kanèiø prisi-deda nuobodulys, kuris gyvûnui, bent gy-venanèiam natûraliomis sàlygomis, yrasvetimas: nelaisvëje protingiausieji ið jø galijausti ðiokiø tokiø jo poþymiø, o þmonëmsjis tampa tikra rykðte, ypaè matoma, kaipasiþiûri á armijà tø pasigailëjimo vertø

menkystø, kurioms niekas daugiau nerû-pi, iðskyrus troðkimà prisikimðti piniginæ,o ne ásidëti kà nors á galvà, ir kurioms kaiptik jø gerovë tampa bausme, nes ji pasmer-kia jas kankinamam nuoboduliui, nuo ku-rio bëgdamos jos tai zuja aplinkui, tai slam-pinëja nieko neveikdamos, tai leidþiasi ákeliones� (Schopenhauer, 2001, 144�145).

Beje, ir M.Heideggeris manë, kad nuo-bodulys turëtø atverti prieigà, kaip rasti èia-bûties prasmæ. S.Kierkegaardas teigë, jognuobodulyje slypi visø blogybiø ðaknys.Daugelá màstytojø jaudino tiek individua-laus, tiek socialinio nuobodulio raiðka, ke-lianti ambivalentiðkas pasekmes bei ana-logiðkas ðio fenomeno interpretacijas. Ro-mantikai nuobodulá kildino ið modernizmo.Socialinës filosofijos teoretikai ðá egzisten-cialà siejo su gamybos procesø mecha-nizavimu ir ið to kylanèia darbo monotoni-ja bei susvetimëjimu. Jau yra tyrinëjimø,kuriuose randame mëginimø apraðyti nuo-bodulio tipologijà. Daþniausiai aptarinëja-mas situacinis ir egzistencinis nuobodu-lys. Kai kurie autoriai atkreipia dëmesá á tai,jog ðá reiðkiná suvaldyti ir nuobodulio pro-blemà iðspræsti beveik neámanoma, nesðis egzistencialas esàs þmogaus bûties irjo veiklos konstitutyvus momentas. Ið tie-sø turime pagrindo manyti, kad kiek þmo-gui esminga ið pajautø steigti prasmes, tiekpat yra esminga ir prasmiø stygius, ir per-teklius, kurie tiesiog neiðvengiamai veda ánuobodulá. Taigi nuobodulys yra ne tik pa-jautø skurdumà liudijanti emocinë bûse-na, bet ir pasirinkimo galimybæ komplikuo-jantis bei atsakomybës reikalaujantis pras-miø perteklius.Todël nuobodulys kaip po-zityvumo stokojantis dalykas yra sunkiaiapibrëþiamas. Egzistencinis nuobodulysdar gali bûti suprantamas kaip iðgyvena-mos patirties skurdumas, kurá lemia am-þiaus, interesø, iðsilavinimo, profesijos, fi-nansiniø galimybiø, þmogaus paskirumobei kiti ribotumai. Egzistencinis nuobodu-lys yra skatinamas situacinio. Tik pastaràjáyra lengviau áveikti. Ágrisusios reklamos ga-

lima neþiûrëti, monotoniðkos ir banaliosmuzikos neklausyti, su neádomiais þmo-nëmis nesibièiuliauti, literatûros, kuri mannieko ádomaus ir naujo neatskleidþia, ne-skaityti. Taèiau iðvengti nuobodulio nërataip paprasta, kaip ið pirmo þvilgsnio galiatrodyti. Keblumai pasirodo tuoj pat, kaisuvokiame, jog kas vienam dar nauja irádomu, kitam jau seniai þinoma, ágrisæ irkelia mirtinà nuobodulá. Tokià situacijà ge-rai patyræ yra mokytojai, dëstytojai ir va-dybininkai. Taigi galima, o daþnai net bû-tina, atsisakyti darbo, kuris bûna nuobo-dus, riboja þmogaus kûrybos laisvæ ir ini-ciatyvà. Bet tikrovë kartais labai apribojapasirinkimo galimybes, kurios priklausotiek nuo iðoriniø sàlygø, tiek nuo vidinësasmens dvasinës brandos. Tada, norint ið-vengti neigiamø nuobodulio padariniø ar-ba paversti já pozityvios veiklos paskato-mis, labai pravartu turëti iðsamesná ðio reið-kinio supratimà. O kas ir kada toká supra-timà turëtø mums suteikti?

Mûsø laikø þvilgsniu þiûrint A.Schopen-hauerio atlikta nuobodulio aptartis tik ge-ra pradþia. Ji parodo, kad nuobodulysðiandien tapo rimta filosofiniø interpreta-cijø ir kultûrologiniø bei psichologiniø tyri-nëjimø sritis, dvasinës kultûros ir ðvietimosistemos problema. Nepaprastai daugëjapaaugliø, kuriems niekas neádomu. Sun-ku suprasti kodël � ar nuo informacijos per-tekliaus, ar dël nesugebëjimo jà selekty-viai ir kryptingai vertinti, ar dël psichiniopervargimo ir socialinës bei dvasinës bran-dos stygiaus, idealø neturëjimo ir nesuge-bëjimo iðsikelti bei formuluoti vertybiðkaibrandþius siekius ir tikslus. Specialiojojeliteratûroje tvirtinama, jog emocinis, iðgy-venimø skurdumas trukdo tokius tikslusáþvelgti bei iðsikelti. Taigi paprasèiausiai pri-trûksta motyvacijos. Pagal tyrimus, kuriuosatliko psichologai Vytis Viliûnas ir Ana Krav-èenko, motyvacijà sudarantys elementaireiðkiasi kartu ir nuolat veikia vienas kità.Todël, kai sparèiai jaunëja alkoholio, nar-kotikø vartotojø bei nusikaltëliø gretos, vie-nareik�mi�ko atsakymo, kodël tai vyksta,negali bûti. Pirma, didelë mûsø gyvenimodalis praeina tarp iliuzijø ir fikcijø, kuriasmums kasdien perða televizija, internetasir reklama. Þmogus pasiilgsta tikros, ne vir-tualios tikrovës. Tai natûralus jo poreikis.Poreikis ne simuliuotø, o tikrø ávykiø, pro-duktø, iðgyvenimø. Tada vietoj jau ákyrëju-siø fikcijø ir pseudovertybiø kuriamos nau-jos, tik dar labiau sensacingos, bet ne ma-þiau banalios kitos fikcijos. Naujumas tam-pa savotiðku nuobodulio prieðnuodþiu.Tikrø iðgyvenimø, emocijø reikmes uþpil-do nenatûralus, iliuzorinis jø tenkinimo bû-das. Antra, masinë kultûra, o ypaè daugy-bë menkaverèio skaitalo bei televizijos lai-dø, jau nekalbant apie reklamà, pasidarësiaubingai pavirðutiniðka, monotoni�ka ir

Tæsinys.Pradþia Nr. 4


nuobodi. Nuobodu-ádomu jungtyje kaþko-dël vis daþniau iðkyla á pavirðiø nuobodu-lys, paralyþiuojantis aktyvumà, valià norë-ti ir aktyviai, atkakliai, ryþtingai ir dorai siektivisaverèio gyvenimo, dvasiniø vertybiø beiprasmingos veiklos. Neretai aktyvumasgrësmingai susiaurëja � siekiama ið esmësbiologiniø reikmiø patenkinimo norint ágy-ti tik medþiaginiø vertybiø, turëti �greitai irdaug� nusikalstamais bûdais. Arba suran-dama greita pseudopalaima nuo narkoti-kø dozës. Ir politika, ir narkotikø prekybakai kam tapo verslumo dvasios apraiðko-mis. Deja, labai stokojame moksliniø tyri-mø, kurie bûtø atliekami ávairiose amþiaus,profesiniø uþsiëmimø ir moksliniø prieigølygiuose, nes daþniausiai bent kiek i�sa-mesnë vertybinës orientacijos analizë sujoje dalyvaujanèiais ir jà lemianèiais egzis-tencialais bûna apeinama. Daþniausiai to-kios analizës tiesiog neturime.

Mano poþiûriu nuobodulys ir prasmësstygius yra tas pats reiðkinys, tik skirtin-gais aspektais apþvelgiamas. Ávardyda-mi já nuoboduliu pabrëþiame dvasinës bû-senos sàstingá, iðgyvenimø skurdumà beiákyrumà, naujumo stygiø, optimistinësnuotaikos ir vertybiðkai tikslingos veiklosnuostatø praradimà. O prasmingo gyve-nimo stygiø atspindintis nuobodulys ið-kelia dvasinio abuojumo, emocinës apa-tijos, indiferencijos, abejingumo aukðto-sioms dvasinëms vertybëms esatá. Be to,dar atveria su prasme susijusiø paskatø,t.y. iðgyventø prasmiø, stygiø tiek indivi-do, tiek ávairiø bendruomenës sluoksniøgyvenime, prasmingos motyvacijos sto-kà. Prasmës stygius darbe, ðeimoje, mo-kykloje tëra daigeliai tø þelmenø, kurielaikui bëgant uþgoþia vertybinës orien-tacijos erdvæ nuoboduliu ir beprasmybe,sukelia depresijà arba nemotyvuotà ag-resijà. Taigi griauna ið vidaus ne tik patáveiklos subjektà, bet ir kitø, ne tik arti-møjø gyvenimà. Nuobodulys tarsi mig-la, kuri aptraukia prasmiø pajautos ir ap-þvalgos langà. 56 procentai responden-tø pareiðkë, jog jie nenori dalyvauti jo-kioje veikloje, kuri susijusi bendruome-niðkais reikalais. Neturëdamas galimy-biø arba vidinës motyvacijos prasmingaiveikti, þmogus negauna teigiamø emo-ciniø paskatø. Be jø prasideda fizinës irdvasinës sveikatos erozija, keldama begalo sunkiai paðalinamas tiek fizinëssveikatos, tiek moralines, teisines, socia-lines, kultûrines ir dvasines anomalijas.

Taigi A.Schopenhauerio samprotavi-mai iðkelia daugybæ klausimø, kurie galibûti aktualûs ir ðiandien. Aktualizuokimevienà svarbiausiø � ar ámanoma surasti,o jei ir surastume verbaliai-logiðkai arti-kuliuotà atsakymà, kuriam galui þmogusateina á toká kanèiø pasaulá, vis tiek darliks klausimas � ar gali teorinio atsakymo

pakakti ir dël to þmogus jau galëtø bûtilaimingas já gavæs. Ir nesvarbu, ar já pa-sieks savo protu ir iðmintimi pats, ar pa-sinaudos kitø patirtimi. Antra vertus, at-sakymas á þmogaus gyvenimo prasmësklausimà gali bûti tik individualus. Jeiguteorinis atsakymas, fiksuojantis visuotiny-bes, gali bûti tik atsakymo prielaida indi-vidui, tai ko reikia, kokios dvasinës ga-lios be màstymo èia turëtø dar papildo-mai dalyvauti. Kas negerai mûsø ugdy-mo bei ðvietimo teorijoje ir praktikoje, kadLietuva, atkûrus nepriklausomybæ, atsidû-rë tokioje gilioje dvasinëje krizëje?

Viena ið tokios krizës prieþasèiø, beabejonës, yra nusivylimas, kurá taip patderëtø laikyti ne tik egzistencialu, bet irnuobodulio pasirei�kimo atmaina. Nusi-vylimas partijomis, savo valstybe ir jos val-dþia, galimybëmis normaliai uþdirbti, kurtisaugø verslà ir iðvengti valdininkø savi-valës; nusibodusiais, demagogija virtu-siais politikø paþadais rûpintis Lietuva, nevien savo klanais; nepasitenkinimas kaikuriø veikëjø paðlemëkiðkumu, rieteno-mis, korupcija, gobðumo, melo, pykèio,veidmainystës, apgaulës ir pavydo pritvin-kusia dvasine atmosfera. Gal ið viso to irrandasi netikëjimas galimybëmis savoproto ir rankø darbu iðmaitinti ðeimà, gy-venti visavertá gyvenimà ir matyti jo gerë-jimo perspektyvà?

Bûtume nekorektiðki, jeigu sakytume,kad visa Lietuva nusivylusi. Nusivylë, beabejonës, tik dalis þmoniø. Emigruojan-tiems i� Lietuvos � sàmoningai ar ne �nusivylimas tampa greta noro daugiauuþsidirbti vienu i� apsisprendimo moty-vø. Apie ðià dalá galima spræsti ne vien iðempiriniø pastebëjimø, bet ir ið tyrimø, ku-riais nustatomas optimistø ir pesimistøsantykis. Tà dalá, kurià sudaro pesimistaiir kuriø kiekis Lietuvoje neseniai sumaþë-jo ir sudaro jau maþiau nei 50 procentø,tikrai galime manyti esant nusivylusiais.Be to, nustatyta, jog 42 procentai Lietu-vos gyventojø gyvena vos patenkindamipaèius elementariausius biologinius ir bui-tinius poreikius. O gal neviltis atsirandadël nusivylimo, kuris, pasak M.Merleau-Ponty, esàs gailestis dël to, kad nesi vis-kas? Kad niekada negalësi visko þinoti,nors esi þingeidus; kad negalësi visko pa-matyti, kas ávardijama ne tik pasaulio ste-buklais, kad negalësi perprasti visos pa-saulio iðminties, kad niekada ir niekas ne-pajëgs visko galëti ir net kas ámanomakeisti � pakeisti á tobuliausià variantà. Arindividualus troðkimas, ar paremtas visostautos pastangomis, bet vis tiek, matyt,nepasieks tikslo � áveikti individo ribotu-mà, mirtingumà ir iðliks tik nerealizuoja-ma viltis, kaip metafizikos ilgesio aprai�ka,juoba nerealizuojama prakti�kai, nors irpasitelkiant tà valià gyventi, kuri pagal

A.Schopenhauerá yra pasaulio pradmuo.Ar tik neávyko didþiulë klaida (ne vien

tik Lietuvos) ugdymo(si) sistemoje � të-vai, mokykla (ðvietimo programos), kul-tûra, bendruomenë, valdþia, kai vis augoir augo racionalaus màstymo, teoriniø þi-niø, reikalingø pragmatinei veiklai, kiekisðvietimo programose, o humanitarinës þi-nios ir patirtis nëra deramai vertinamos irsulaukë kartais net niekinamo poþiûrio áviskà, kas susijæ su iðgyvenimais ir emo-cijomis. Kiek ðimtø kartø ið Lietuvos poli-tikø girdëjome � èia emocijos... suprask,visi�kas niekalas, á kà nereikëtø kreipti dë-mesio. O kai siekiama manipuliuoti rin-këjø sàmone, tai argumentacija iðtisai nu-kreipiama á rinkëjo emocijas. Klasikinë po-litikø veidmainystë ar dar kas kita?

Bûtume neteisûs ir nesàþiningi, jei pa-mir�tume (o, deja, i� dalies taip yra atsiti-kæ) dar M.Heideggerio knygoje Bûtis ir lai-kas ne be A.Schopenhauerio átakos iðkel-tà mintá apie egzistencialus. Juk A.Scho-penhauerio aptariamos sàvokos, tokioskaip kanèia, skausmas, laimë, nuobodu-lys, ir yra ne kas kita kaip egzistencialai,nors jis pats tokio termino nevartojo. �iossàvokos terminà ávedë pats M.Heidegge-ris, bet vëliau jo atsisakë. Jo poþiûris buvolabai veikiamas Maxo Schelerio. Tai bû-tent ðiek tiek modifikuota M.Schelerio idë-ja apie emociná paþinimà, kuris grindþia-mas simpatija ir antipatija. Bet susimàsty-kime, ar teisinga, kai mes, pasitelkæ racio-nalaus màstymo elementus, siekiamepaþinti neracionalius reiðkinius ir mëgina-me juos paaiðkinti teoriðkai, t.y. paèia to-buliausia apmàstymo forma. Ko gero, messutiksime, kad tas kelias teisingas, jeigusuþinoma tiesa. Kito kelio, apeinant teori-ná màstymà, þmonija nesugebëjo rasti. Ta-èiau kalbëti apie emociná paþinimà reiðkiasukurti visiðkà painiavà. Emocijø dalyva-vimo paþintiniuose procesuose mes ne-galime nuneigti. Bet jø paskirtis visai kito-kia � ne paþintinë, o prasmes kurianti, veik-là skatinanti ir nukreipianti.

M.Heideggeris naudojosi tokiomis sà-vokomis-egzistencialais, kaip baimë, rû-pestis, bûtis pasaulyje, èia-bûtis, bûtis mir-ties link ir kitais. Tai esà pasaulio bûtiesmodusai, neatskiriamai susijæ su þmo-gaus sàmonës bûtimi. Tai drauge ir þmo-gaus egzistencijos modusai. Pastangospritempti egzistencialus kaip savotiðkà lo-giniø kategorijø pakaitalà ir siekis jais pa-grásti ontologijà buvo sëkmingas tik ið da-lies. Egzistencialø prigimtis yra prieðta-ringa, dvilypë. Jø loginë forma rodo pri-klausymà teorinio màstymo, logikos, pa-þintinës veiklos sritims, o jø turinys repre-zentuoja temiðkai apibendrintà pajautøpatirtá, kuri savo prigimtimi ir paskirtimi ne-turi paþintinio pobûdþio.

Bus daugiau


Istoriko Vytauto Merkio akademinëstudija �Tautiniai santykiai Vilniaus vysku-pijoje 1798�1918�, kurià praëjusiø metøgruodá iðleido �Versus aureus�leidykla, inicijuoja naujàðio laikotarpio LietuvosBaþnyèios istorijos tyri-mø kryptá, kur pagrindinismokslinës analizës objek-tas yra nuo savo socialinësprigimties, etninës kultûrosir tautiðkumo neatsiejama ka-talikø bendruomenë. Tai 480p. veikalas, kurá sudaro 7 sky-riai (�Vilniaus vyskupija ir jos gy-ventojai�, �Vyskupijos dvasinin-kai�, �Tikybos mokymas mokyk-lose�, �Bandymai Baþnyèià rusifi-kuoti�, �Lietuviø katalikø padëtis�,�Katalikø tautinës asimiliacijos mo-deliai vyskupijoje�, �Etniðkumo, tau-tiðkumo ir katalikybës sàsajos�), su-skirstyti á smulkesnius skirsnius ir po-skyrius, ávadas, tekste vartojamø trumpi-niø sàraðas ir asmenvardþiø bei vietovar-dþiø rodyklës.

Vyskupijos multietni�kumas tyrinëto-jo nekvestionuojamas, taèiau daug vie-

Vilniaus katalikø

Habil. dr. AldonaPRAÐMANTAITË

Po XVIII a. Lietuvos ir Lenkijos valstybës padalijimø staèiati-kiðkoje Rusijos imperijos erdvëje atsidûrusi Lietuvos katalikøBaþnyèia ilgus deðimtmeèius turëjo tenkintis kitatikiø Baþny-

èios statusu su visomis to pasekmëmis. Neatsitiktinai tadXIX a. Vilniaus vyskupijos istorijà vienu ar kitu aspektu

nagrinëjusiø tyrinëtojø dëmesys tradiciðkai taip pat buvosutelktas ties Baþnyèios ir Rusijos imperijos santykiais. Iki�iol �ios daugiatautës vyskupijos katalikø bendruomenës

etninës struktûros modelis kompleksiðkai nebuvo tirtas, otautinës problematikos klausimus nagrinëjæ mokslininkaipaprastai apsiribodavo lietuviø ir lenkø santykiø analize.

vyskupijos bendruomenëstyrimas

tos knygoje ski-riama bûtent ðiofakto pagrindi-mui (�Vilniausvyskupija irjos gyvento-jai� p. 17�126). Auto-rius aptariavyskupijosteritorinius

pokyèius, natû-ralaus gyventojø prieaugio, mig-

racijos klausimus, analizuoja tautinës kata-likø sudëties raidà. Atkreipiamas dëmesysá demografiniuose tyrimuose taikytø kriteri-jø nevienodumà, metodikø skirtumus, ak-centuojama, jog bûtent todël XIXa. statisti-

ka nepakankamai parodo gyventojø tau-tinæ sudëtá ir turi bûti koreguojama visaiskitais istoriniais ðaltiniais (p. 67). Demo-grafiniø tyrimø istoriografijos kontekstepateikta tautinës struktûros kaitos nuosek-li analizë suteikia ðiam skyriui savotiðkoenciklopedinio þinyno pobûdá.

Katalikybæ iðpaþástanèiø vyskupijos

tautø sugyvenimo problema yra viena iðpagrindiniø studijos temø. Tyrinëtojas ið-skiria tris XIX a. vyskupijos katalikø ben-druomenei priklausiusias tautas, ávardy-damas jas tautiniø santykiø subjektais. Taiið istorinës bajoriðkosios lenkø tautos ðiuolaikotarpiu susiformavusi demokratinëlenkø tauta bei ið masiø iðkilusi liaudinëlietuviø tauta ir tuteiðiø etnosas � provin-cinë liaudinës baltarusiø tautos raidos fa-zë (p. 10). Autoriaus nuomone, tautiniussantykius vyskupijoje gerokai komplika-vo baltarusiø katalikø laikysena, tad gili-nantis á XIX a. vyskupijos katalikø tautiniøsantykiø peripetijas vien lietuviø-lenkø tau-tiniø santykiø analizës paprasèiausiai ne-pakanka. Neiðkreiptà vaizdà gali pateiktitiktai kompleksinë daugiatautës vyskupi-jos tautiniø subjektø, nepriklausomai nuojø raidos fazës, analizë.

Asimiliacija (tiek horizontalioji, tiek ver-tikalioji) vertinama kaip vienas ið svarbes-niø gyventojø pasiskirstymo tautybëmisarealø ribø kaitos veiksniø. Tyrinëtojasprieina i�vadà, jog etninë vyskupijos ka-

Scientia et historia � 2007miniais istorinio naratyvo tyrinëjimo rezul-tatais, kurie buvo paskelbti jo disertacijo-je. P.Pukelis ir J.Dagys pateikë ávairiø filo-sofijà dominanèiø srièiø apþvalgas: pir-masis kalbëjo apie fenomenologijos rei-kalus, antrasis � apie neuromokslo duo-menis, pasiûlytus filosofø svarstymams.Du praneðimai buvo skirti mokslo socio-logijai. Viename jø A.Rimaitë nagrinëjo te-orines áþvalgas, susijusias su sparèiu va-dinamosios �rizikos visuomenës� forma-vimusi. Kitame V.Dranseika pasinërë á so-cialinio aiðkinimo formø gelmes. Sekci-jos darbà vainikavo skirtingø sàvokos ko-dël? interpretacijø akistata. J.Rubikas kal-bëjo apie atsakymus á klausimà kodël, ku-riuos siûlo ðiuolaikinë biologija bei gene-tika, o J.A.Krikðtopaitis paþvelgë á Anti-kos laikus, kuriuose amþinieji, iððûkius ke-liantys kodël? ir kaip? inicijavo daugelá

sampratø, paliudijusiø fundamentalumàjau Naujøjø laikø mokslo raida.

Antrosios dienos istoriniø tyrinëjimø sek-cijos sesija buvo skirta ðiemet minimam Lie-tuviø mokslo draugijos (LMD) ðimtmeèiui.Áþanginá sveikinimo þodá tarë Kultûros, filo-sofijos ir meno instituto direktorius V.Bag-donavièius, akcentavæs LMD reikðmæ, ku-riant nacionalinio mokslo pradmenis.

J.A.Krikðtopaitis atskleidë aktualiàTautos namø kûrimo idëjà, kurios ágyven-dinimo ëmësi susikûrusi LMD. Ði idëja,kuri turëjo vienyti tautà, ugdyti visuome-nës intelektiná potencialà, nepraradusi ak-tualumo ir nûdienà � atgimus Lietuvai su-sikûrë iniciatyvinë grupë, pasiryþusi Vil-niuje ágyvendinti Tautos namø idëjà.L.Klimka apþvelgë reikðmingà LMD veik-los barà � etnotyros programà ir supa-þindino su jos leidiniais, padëjusiais for-muoti lietuviø tautinæ tapatybæ. V.Pociuspriminë 1911 m. Rygos lietuviø kalendo-

Paèioje kovo pabaigoje Lietuvosmokslo istorikai ir filosofai rinkosi á tradi-cinæ metinæ konferencijà �Scientia et his-toria �2007�, kuri vyko vieno ið rengëjø� Kultûros, filosofijos ir meno instituto sa-lëje.

Pirmàjà konferencijos dienà posë-dþiavo filosofiniø ir sociologiniø tyrinëji-mø sekcija, kurioje buvo iðklausyta de-ðimt praneðimø.

Þ.Jackûnas atskleidë tuos problemið-kus klausimus, kurie glûdi sàvokoje �su-pratimas�, aptariant patirties rezultatus.A.Konickis i�radingai samprotavo apie tai,kas slypi autoriø nepublikuotuose ran-kraðèiuose. A.Adomonis labai rimtai nu-siteikæs griebë �jautá uþ ragø�: svarstëmokslo filosofijos ir mokslo istorijos sri-èiø paribius ir jø miglotus santykius.V.Þemgulis auditorijà supaþindino su es-


talikø ávairovë sunkino sielovados darbà,paèios parapinës bendruomenës konso-lidacijà. Lietuviø gyvenamas arealas siau-rëjo (p. 450). Nuoseklus, daugiausia pir-miniø ðaltiniø duomenimis grástas asimi-liacijos proceso tyrimas leido tyrinëtojuiáþvalgiai koreguoti stereotipais spëjusiustapti istoriografijos teiginius. Antai pasi-telkus unikalø ðaltiná � 1907 m. Asavos irRodûnios parapijieèiø apklausos duome-nis � konstruojami detalûs ðiø parapijøasimiliacijos modeliai (p. 392�428). Pa-teikta dvikalbystës fenomeno analizë lei-do patikslinti lietuviø kalbos arealo ribas,deðimtmeèio tikslumu ávardyti, kada lie-tuviø kalba ðioje parapijoje pradëjo spar-èiai nykti. Svarbiausiu Asavos parapijie-èiø lietuviø asimiliacijos veiksniu laikomavadinamoji paprastoji kalba, kurios jie pa-tys, pasirodo, anaiptol netapatino su bal-tarusiø (gudø) kalba (p. 395�397).

Knyga gausiai iliustruota. Publikuoja-mi ne tik vyskupijos vyskupø ir administra-toriø ar iðkilesniø dvasininkø portretai.Knygoje gausu nuotraukø, kuriose lietu-viø, lenkø, baltarusiø valstieèiai taip patyra vyskupijos katalikø bendruomenëskultûrinës veiklos ar religinio gyvenimo ak-tyvûs veikëjai. Antai prie katedros 1869m. �urmuliuojanti Kaziuko mugë (p. 433)ar Vilniaus lietuviø savitarpinës paðalposdraugijos choristai Maiðiagaloje su kun.A.Petruliu 1905 m. geguþæ (p. 319)vaizdþiai iliustruoja vyskupijos katalikøbendruomenæ esant ne tik daugiatautæ,bet ir daugiasluoksnæ. Nuotraukos ir pa-veikslø reprodukcijos, tyrinëtojo kruopð-èiai atrinktos ið archyvø ir muziejø sau-gyklose saugomø rinkiniø, surastos tometo periodiniø leidiniø puslapiuose, pa-teiktos itin sumaniai, tad ne tik pagyvinatekstà, bet paèios savaime atlieka sava-

rankiðkos, labai informatyvios istoriniøduomenø bazës vaidmená. Drauge su þe-mëlapiais knygoje publikuojamø iliustra-cijø skaièius siekia kone ðimtà. Jø sàra-ðas bûtø buvæs tikrai pravartus.

Kaip ir kiti ðio tyrinëtojo darbai � uþten-ka paminëti jau klasika tapusius knygne-ðystës istorijos tyrimus ar prieð keletà me-tø iðëjusià Þemaièiø vyskupo Motiejaus Va-lanèiaus gyvenimo ir veiklos analizei skir-tà studijà � naujoji knyga iðsiskiria svars-tomø klausimø konceptualumu bei svariaargumentacija. Tekste apstu nuorodø á ðal-tinius � tiek archyvinius, tiek publikuotus,kuriø neretas pirmàkart ávedamas á moks-linæ apyvartà. Istorikams profesionalamstai iðtisas lobynas (kaip ir nuorodos á se-nosios periodikos straipsnius), taèiau lei-dykla á ðiuos duomenis bus paþiûrëjusi tik-tai kaip á nereikalingà pagrindinio tekstopriedà, nes i�spausdino neáprastai smul-kiu ðriftu. Antra vertus, reikia sutikti, jogmoksliniø interesø neturintiems skaityto-jams iðsamios nuorodos tikrai nëra bûti-nos. Turint omenyje, kad iðskirtinis auto-riaus gebëjimas harmoningai suderintiakademiná stiliø ir vaizdø pasakojimà pa-trauks plaèià kultûriniø poreikiø turinèiøskaitytojø auditorijà, leidyklos pasirinktasnuorodø ðriftas gali bûti vertinamas veikiaukaip sumani vadybinë gudrybë, o ne ban-dymas sutaupyti porà lapø popieriaus irtaip sumaþinti leidybos ka�tus.

Naujoji Vytauto Merkio studija svariaiuþpildo istoriografinæ spragà ir yrareik�mingas ánaðas á XIX a. Lietuvos isto-rijos tyrimus. Nagrinëjamø problemø svar-ba visam Vidurio ir Rytø Europos regio-nui leistø manyti, kad veikalas sulauks netik deramo lietuviø skaitytojø, bet ir kitøðaliø tyrinëtojø dëmesio.

Vilniaus lietuviø savitarpinës paðalpos draugijos choristai pas kun. A.Petrulá Maiðiagaloje1905 metais. Nuotrauka ið V. Merkio knygos

riuje paskelbtà atsiðaukimà, raginantáremti LMD. R.Juzefovièius gilinosi á LMDleidybinius ryðius ir iðskyrë leidybos sri-tis: �Lietuviø tauta� � periodinis leidinys,autoriniai leidiniai, vadovëliai, atsiðauki-mai ir broðiûros. Turtindama savo biblio-tekà ir vykdydama leidybos sklaidà LMDbuvo uþmezgusi ryðius su daugeliu uþ-sienio ðaliø bibliotekø. Todël nieko ste-bëtina, pasak praneðimo autoriaus, kadminëtus LMD leidinius galima atrasti Lon-done, Romoje ar kitame Europos did-miestyje. A.Jakimavièius supaþindino suLMD nariais, gyvosios gamtos tyrëjais.Tarp jø paminëtos tokios garsios asme-nybës � P.Matulionis, T.Ivanauskas, J.Eli-sonas, K.Grinius, L.Gogelis, J.Bulota ir ki-ti. H.Ilgeviè pristatë Vilniuje 1907�1940 m.veikusià lenkiðkàjà Vilniaus mokslo bièiu-liø draugijà, atskleisdama jos vadovøJ.Kurèevskio, V.Zagorskio, A.Parðevskioir kitø veiklà. G.Ilgûnas nuþërë uþmarð-

ties dulkes nuo vieno LMD nario � kun.J.Reitelaièio asmens. Jis pasiþymëjo is-torijos baruose, apraðæs kraðto vietoviøpraeitá, þinomus þmones.

Atskirà ðios serijos praneðimø grupæsudarë istorinës aktualijos. E.Makariûnie-në priminë fizikà J.A.Martiðiø (1927�2006), kuris ðiemet bûtø minëjæs aðtuo-niasdeðimtmetá. Buvo aptarta mokslinin-ko darbuotë grynosios fizikos ir moksloistorijos baruose. Ið pastarøjø iðsiskiriadarbai apie H.Minkovská, reliatyvumo te-orijà, su kuriais galëjo susipaþinti �Moks-lo ir gyvenimo� skaitytojai. Konferencijo-je dalyvavæ J.A.Martiðiaus artimieji � þmo-na ir duktë padëkojo kolegoms uþ atmi-nimo saugojimà.

A.Nakas supaþindino su þymiu inþi-nieriumi, visuomenininku V.Raþaièiu, ku-rio ðimtmetá ðiemet paþymime. Dar dupraneðimai buvo skirti XIX a. Lietuvosmokslo istorijai. Ðiø eiluèiø autorius pri-

minë reikðmingà 200 metø sukaktá nuoVilniuje 1807 m. iðleistø Euklido �Pradme-nø�. Ði antroji po Biblijos pasaulyje vien-valdiðkai vieðpataujanti knyga tuolaik bu-vo J.Èecho i�versta á lenkø kalbà ir tapoprieinama plaèiai buvusios Abiejø tautørespublikos ðviesuomenei.

E.Geèiauskas apibûdino matemati-kos profesoriø A.Virvyèiø, dirbusá sena-jame Vilniaus universitete 1817�1831 me-tais. D.Juodis savo istoriniuose tyrinëji-muose pateikë ádomiø ðtrichø, liudijanèiøKGB Lietuvos padalinio �dëmesá� moks-lininkams, dirbusiems ávairiose Moksløakademijos institucijose. Istoriniø tyrimødienà baigë konferencijos sveèio, tautie-èio ið JAV, profesoriaus R.Ðviedrio paskai-ta, kurioje pasidalyta naujausiais duome-nimis apie þymius Lietuvos mokslo vyrus� I.Domeikà ir K.Semenavièiø.

Doc. dr. Juozas BANIONIS


Ne taip seniai �Þuvëdros� leidykla kuk-liai paminëjo savo leidybinës veiklos pen-kiolikmetá. Sukaktis gal ir ne itin áspûdinga,bet vis dëlto pusantro deðimtmeèio darbøsuvestinë atrodo neblogai. Per ðá laikotarpáiðleista beveik 140 knygø, kuriø tiraþas sie-kia apie 800 000 egzemplioriø. Taigi kny-gos egzemplioriai pamaþu artëja prie mili-jono� Bendras visø iðleistø knygø pusla-piø skaièius pasiekë pustreèio milijardo�

Leidyklos produkcijoje rasime ávairiøliteratûros þanrø � ir romanø, ir apsaky-mø, ir publicistikos, ir vaikiðkø knygeliø,ir universalaus pobûdþio tekstø. Taèiaubene ryðkiausiai leidyklos knygø lentynojedominuoja� poezijos rinkiniai. Að ir patsdabar stebiuosi, kaip daugelio leidëjø ne-labai �popinama� ir, svarbiausia, skaity-tojø ne taip jau grobstoma poezija taipásitvirtino �Þuvëdros� lentynëlëje?

Pradþià davë faksimilinis poezijos rin-kinys �Tiesiu toliams rankas� (1997 m.). Obuvo taip. Þinomas ra�ytojas Romas Sa-dauskas buvo i�saugojæs Pauliaus �irviosudarytà poezijos rinkiná. Ilgai keliavæs perrankas, gerokai apdriskæs mokyklinis sà-siuvinis su Pauliaus eilëraðèiais ir sudary-ta rinkinio tvarka negalëjo nedominti. Ið-leista knyga turëjo didelá pasisekimà.

Nemaþai teko bendrauti su þinomu po-ezijos knygø sudarytoju Juliumi Jasaièiu.Anksèiau dirbæs Seimo kontrolieriumi, onûnai aukðtas Vidaus reikalø ministerijospareigûnas, J.Jasaitis yra sudaræs, o lei-dykla �Þuvëdra� i�leidusi tokias poezijosknygas: �Tave visà pro lûpas iðvogèiau�,�Kam pakëlei mane lig þvaigþdþiø� (abie-jose knygose spausdinama po ðimtà lie-tuviø poetø meilës eilëraðèiø), taip pat ke-turi rusø meilës lyrikos vertimø tomai � �Bu-

vai tu puikesnë nei þiedas aguonos��,�Su mylimaisiais nesiskirkit�, �Menu aki-mirkà þavingà� ir �Lauk manæs ir gráðiuað��. Skaitytojø domëjimasis poezijos rin-kiniais, nors ir neprilygstantis meilës roma-nø karðtligei, paskatino mus imtis ilgalai-kiø darbø. Taip gimë serija �Ðimtas gra-þiausiø eilëraðèiø�. Iki �iol i�leisti devyni po-ezijos rinkiniai: Jono Strielkûno �Tik vie-nàsyk�, Pauliaus �irvio �O parodyt �irdiesnegaliu�, Salomëjos Nëries �Kaip þydëji-mas vyðnios�, Eduardo Mieþelaièio �Ma-no jaunystës dainos�, Juditos Vaièiûnai-tës �Skersgatviø ðeðëliais að ateisiu�, Rim-gaudo Graibaus ��velnumas�, Juozo Ma-cevièiaus �I� tos nakties�, Stasio Anglic-kio �Baltø þuvëdrø puokðtëmis�, Vacio Rei-merio �Ðirdis prapuolus dienø atoluos�. Vi-sus ðiuos rinkinius vienija tas pats forma-tas, panaðus meninis apipavidalinimas.Dar viena bûdinga detalë: eilëraðèiø rinki-niai iliustruojami ne dailininkø pieðiniais, onuotraukomis ið poetø archyviniø albumø.

P.Ðirvio ir S.Nëries rinkinius leidome3000 egzemplioriø tiraþu. Tai ðiems lai-kams didþiuliai poezijos tiraþai, bet ir jieneuþsigulëjo knygynø lentynose. Kituspoezijos eilëraðèiø �ðimtukus� leidþiametûkstanèio egzemplioriø tiraþu. Tokiu pattiraþu leisdami Eduardo Mieþelaièio kny-gà nerimavome, ar tûkstanèio egzemplio-riø nebus per daug? Ir kà gi � knygutëjau tapo bibliografine retenybe� Skaity-tojus, matyt, sudomino ne tik archyvinësnuotraukos, bet ir dainingi eilëraðèiai iðpokarinio rinkinio �Mano lak�tingala�.

Matyt, þinodamas �Þuvëdros� iðskir-tiná dëmesá poezijai, þinomas lietuviø pro-

Beveikmilijonasknygø

zos klasikas, pasiekæs brandaus am-þiaus, neseniai leidyklai áteikë savo pirmàjápoezijos rankraðtá �Baltam glëby�. Tokiaknyga ðviesà iðvydo Naujøjø metø iðva-karëse. �iomis knygomis nesibaigia �Þuv-ëdros� poezijos leidiniø sàraðas. Esameiðleidæ Joniðkyje gyvenanèio poeto Adol-fo Guðèino eilëraðèiø rinkiná �Sirpstanèiøvyðniø kraujas�, Rimgaudo Graibaus po-ezijà �Dega gyvenimas tyliai�, Danutës Þi-laitytës rinktinæ �Roþës paklausk�, Gintau-to Ieðmanto eilëraðèiø knygas �Dangui irþemei�, �Mëlynas laivas�, �Amþiø vëjas�,�Jauèiu ant peties padangiø rankà� ir �Ug-nies �okis�, Vytauto Kirkuèio �Ad Ventus�,Onos Jautakës �Nojaus varnà�.

Skaitytojai labai noriai pirko miniatiû-rinio formato poezijos knygeles serijoje�Ið meilës lyrikos lobyno�. Ðiuo kiðeniniuformatu iðleidome Sergejaus Jeseninobei lietuviø poetø Jono Maèiukevièiaus irAlmos Karosaitës eilëraðèiø rinkinius.

Mes pelnytai dþiaugiamës, kad ,,Þuvë-dros� leidykloje savo naujus prozos kûri-nius leido tokie pripaþinti lietuviø raðytojai,kaip Algirdas Pocius, Raimondas Kaðaus-kas, Jonas Mikelinskas, Vladas Dautartas,Antanas Drilinga, Vytautas Sirijos Gira.

Savità, specifinæ vietà leidyklos kny-gø lentynoje sudaro leidiniai, skirti laisva-laikiui, pramoginei literatûrai. Èia galimaprisiminti populiarias knygas �Uþstalësdainos�, �Uþstalës knyga�, dvi Rasos Pra-ninskienës knygas �Laisvalaikio skryne-lë� ir �Gimtadienis? Gimtadienis!� Visasðias knygas skaitytojai tiesiog iðgraibs-të� Didþiulá skaitytojø susidomëjimà su-këlë solidi, autoriø kolektyvo parengta en-ciklopedinë knyga �Mezgimo menas�.Joje � per 600 puslapiø, daugiau kaip trystûkstanèiai spalvotø nuotraukø, gausybëpatarimø mëgstanèioms megzti.

Nemaþa ir vaikiðkø knygø lentynëlë.Èia labiausiai iðsiskiria �Másliø skrynelë�(joje � per tris tûkstanèius lietuviðkø más-liø) ir daugiau kaip 5000 lietuviø patarliøir minkliø rinkinys �Po savo stogu visaippatogu�. Dviem kalbomis (lietuviø ir len-kø) esame i�leidæ keliø tautø raðytojø su-kurtas �Vilniaus legendas�.

Stasys LIPSKIS


Mes labai dþiaugiamës, kad prieð ke-letà metø pavyko uþmegzti glaudþius kon-taktus su Eugenijos Ðimkûnaitës labdarosir paramos fondu. Bendraudami su �iuoFondu, skaitytojui pateikëme tris E.Ðim-kûnaitës kûrybinio palikimo knygas �Gy-venimo receptai�, �Gyvenimo paslaptys irlemtys�, �Gyvenimas be tableèiø�. Skaity-dami ðias knygas turime gerà progà darkartà susitikti su þymiu visuomenës þmo-gumi, garsia vaistaþoliø þinove, neprilygs-tama raiðkaus þodþio meistre EugenijaÐimkûnaite. Remiantis �iomis knygomissudaryta jos ádomiausiø ir vertingiausiøstraipsniø rinktinë �Sveiko gyvenimo re-ceptai� kà tik pasirodë knygynuose. Ðiosknygos pratarmëje E.Ðimkûnaitës labda-ros ir paramos fondo prezidentas dr. Ro-mas Pakalnis ra�o: �Visi, kas bent kiek iðarèiau paþinojo habilituotà daktaræ Euge-nijà Ðimkûnaitæ, be abejo, turëjo progosásitikinti Jos talento ávairiapusiðkumu, pa-þiûrø platumu, originalia màstysena, savi-ta gyvensena, ðmaikðèiu þodþiu ir ypatin-ga kalba. Vieniems Ji � áþymi vaistaþoliøtyrinëtoja, kitiems � farmacininkë, tretiems� botanikë, ketvirtiems � meno ir meninin-kø vertintoja, dar kitiems � talentinga Lie-tuvos gamtos ir tradicijø þinovë, sergan-èiøjø gelbëtoja, originaliø paskaitø skaity-toja. Pritiko Jai ir Þiniuonës vardas��

Skaitytojø noriai perkama ir mûsø ið-leista knyga apie Eugenijà Ðimkûnaitæ ��Amþinai þydëk, Atminimo vyðnia�. Pirmo-joje knygos dalyje spausdinami auto-biografiniai E.Ðimkûnaitës tekstai, josprakalbos bei interviu. Antrojoje dalyje �þymiø Lietuvos menininkø, mokslininkø,medikø bei kitø profesijø þmoniø atsimi-nimai apie susitikimus su nepakartojamair þavia asmenybe, þiniuone ir vaistaþoli-ninke Eugenija Ðimkûnaite.

Toks prabëgomis mestas þvilgsnis á�Þuvëdros� iðleistø knygø lentynëlæ, ku-rioje sau norimà leidiná gali rasti ir poezi-jos gurmanai, ir praktiniø patarimø trokð-tanèios moterys, ir apie laisvalaikio pra-leidimo variantus galvojantis jaunimëlis.Jautriai ásiklausant á skaitytojø poreikius,planuojamas ir bûsimø knygø derlius.

Pauliaus Ðirvio naujos knygos pristatymas. 1997 m.

Susitikimas su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. 1997 m.

Stasio Lipskio autografas Kurðënø miesto seniûnui Vytautui Gedmontui

Knygø mugëje. 2004 m.


ovo 30-àjà Vilniaus universiteto li-goninës Santariðkiø klinikø Plas-tinës ir rekonstrukcinës chirurgi-jos centras Alma Mater teatro sa-lëje atðventë savo 25-metá. Kalbë-ta apie mikrochirurgijos ir plasti-

Juozas ELEKÐIS

Knës chirurgijos mokslà ir praktikà, ávardytikrikðtatëviai, patriarchai, mokytojai, unika-liø operacijø bitelës darbininkës. Susirin-kusius trumpai þemaièiø áproèiu pasveiki-no mikrochirurgijos patriarchas doc. Me-èislovas Vitkus. Jis pasidþiaugë, kad rei-kiamu momentu atsidûrë reikiamoje vie-toje, kartu su kolegomis áveikë sunkumusir palinkëjo tæsti pradëtus darbus. Ekranetuo metu ðvietë LNK televizijoje ávykusiodocento apdovanojimo angelo �Gerumosparnu� ceremonijos nuotrauka. Netuðèia-þodþiavo ir jo sûnus prof. Kæstutis Vitkus.

Þmonës nuo amþiø svajojo, kaip pri-siûti nutrauktas galûnes. Pademonstruo-tas net pieðinys, kaip baltajam prisiuva-ma juoduko koja. Kai ðimtmeèiø svajonëiðsipildë, kurá laikà tos srities specialistaigavo daugiausia Nobelio premijø. Sovie-tø Sàjunga �ioje srityje buvo labai atsili-kusi. Pirmà nykðtá latvis Janis Kupèiusprisiuvo tik 1974 metais.

Á Lietuvà idëjà ið JAV parsiveþë doc.Meèislovas Vitkus. Pradëjo darbuotis�Raudonojo Kryþiaus� ligoninës palëpë-je. Turëjo tik vienà mikroskopà. Jis pra-vertë ir atliekant bandymus su þiurkëmis.Uþtat entuziazmas buvo didþiulis. Meèis-lovas ir Kæstutis Vitkai, Juozas Olekas,Mindaugas Minderis net miegodavo ligo-

se. Dabartinis skyriaus vedëjas NerijusJakutis pasakojo, kad seniau operacijostrukdavo po 10�15 valandø, dabar � be-veik triskart trumpiau. Sëkmingai, kaip irpirmaujanèiose ðalyse, baigiasi 95 proc.operacijø. Nors lietuviai ið pradþiø Sovie-tø Sàjungoje nebuvo pirmaujantys, grei-tai daug kuo aplenkë kitus...

Ásidëmëtina, kad estai, kuriuos mesdaþnai laikome sau pavyzdþiu, iki �iol ne-turi tokios mikrochirurgijos tarnybos kaipmes. Ádomu, kad ne kartà tarp pradinin-kø ávardytas ir Juozas Olekas. Gal ir gai-la, kad gabus chirurgas nuëjo á politikà.Tremtinio sûnus kaip Sàjûdþio atstovasbuvo iðrinktas SSRS liaudies deputatu.Jis pirmas tada atsistojæs salëje pasakë,kad Lietuva buvo okupuota, dël ko labaisumiðo pats Gorbaèiovas. Po to politikagydytojo nebepaleido. Neþinia, praloðëdël to Lietuva ir jis pats ar ne...

Gausiai susirinkæ mikrochirurgai, jø ðei-mø nariai ir sveèiai prisiminë ir uþsieniospecialistus, kurie padëjo tobulintis mûsið-kiams. Tai Algimantas Narakas ið Ðveica-rijos (nervø susiuvimas), Jamesas L.Bold-winas ið JAV (ortopedija). Nepagailëta irgëliø, atminimo dovanø. Tarp gausybëssveikintojø buvo ir �Raudonojo Kryþiaus�ligoninës vadovas Gediminas Degutis, Vil-niaus universiteto prorektorius prof. Juo-zas Vaitkus, to pat universiteto Medicinosfakulteto dekanë Zita Auðrelë Kuèinskie-në, Eksperimentinës ir klinikinës medici-nos instituto direktorius Algirdas Venalis,prof. Gintautas Èesnys. Dalykiniai pokal-biai tæsësi ir priëmimo metu universitetokavinëje, kur ðnekuèiuojant prie ðvediðkostalo buvo galima stebëti, kaip skambantklasikinei muzikai dabartiniai mokslininkaiatsiima diplomus, apgintø medicinos

Vilniuje, Tilto gatvëje, kabo kuklusuþra�as � �Plastinës chirurgijos klinika,konsultuoja prof. Kæstutis Vitkus�. Pro lan-gà þvelgianti garsioji Miloso Venerosskulptûra tarsi kvieèia uþeiti ir tapti graþuo-liu. Deja, þmonës èia patenka ne dël to,kad taptø graþuoliais, o po ávairiø trau-mø, avarijø, kitokiø nelaimingø atsitikimø.Jø rûpestis � kaip vël valdyti nutrauktà ran-kà, kojà, pirðtus, kad bûtø atkurtas su-darkytas veidas.

Pakilæs á penktà aukðtà pamatai ganakuklias patalpas. Èia ðeimininkauja gar-sus mûsø ðalyje ir uþsienyje klinikos va-dovas prof. Kæstutis Vitkus ir jo tëvas, cen-tro vadovas doc. Meèislovas Vitkus. Vai-kai daþnai pasiekia daugiau uþ tëvus. Dëlto, kad sûnus Kæstutis pasiekë daugiau,priklausë ne tik nuo tëvo ir sûnaus, o nuotø gyvenimo sàlygø, okupacijos, kuriàgarsiems gydytojams, kaip ir mums vi-siems, teko i�gyventi. Vitkø pavardë ta-po beveik sinonimu unikaliø mikrochirur-

Abiejø rankø netekusiam pacientuideðiniosios rankos pirðtai suformuotiið kojos pirðtø: a) taip atrodo ið kojospirðtø suformuota ranka; b) pacientasdabar gali net ra�yti

Nuo

trauk

os i�

klin

ikos

alb

umo

ninëje pasitiesæ èiuþi-nius. Patys buvo iranesteziologai. Kar-tais pavargus tekdavodirbti kojas sumerkusðalto vandens vonelë-

mokslø daktarø dokumentus. Tiekkonferencijos, tiek popietës metudoc. Meèislovas Vitkus buvo kaiptikras ðeimininkas, radæs valandë-læ laiko pabendrauti ir su kolego-mis, ir garbiais sveèiais, ir þurnalis-tais. Galima tik stebëtis to þmogausneblëstanèia energija, organizuotu-mu ir valia. Jubiliejaus proga vertanors keliais sakiniais paminëti, nuoko viskas prasidëjo, kà yra pasiekæmûsø mokslininkai ir praktikai.

a

b daro stebuklusMikrochi


giniø operacijø, nors dabar èia dirba di-delis kolektyvas.

Rekonstrukcinæ chirurgijà pradëjo të-vas � doc. Meèislovas Vitkus. Jo biografi-ja verta romano. Joje tiek pavojø, rizikos,atkaklumo, kad romanistui fantazijos ne-daug bereikëtø pridëti. Ið Dirgëlø kaimo,kurio sodybos sutûpusios netoli legendi-nio Medvëgalio, kilæs jaunuolis, matyt, pa-veldëjo neramià protëviø dvasià. Dabarmokslininkai jau neabejoja, kad kaip tik ta-me rajone gyveno ir didvyriðkai þuvo Pilë-nø (Bilioniø?) kunigaikðtis Margiris. Jau-nystëje Meèislovas taip pat pasiryþo ko-voti � tapo Lietuvos laisvës armijos kariu,iðrinktas net á ðtabà. Mûsø pasiprieðinimasgalingesnës jëgos buvo palauþtas. Uþëjussovietams teko slapstytis. Tëvai sakyda-vo, kad sûnus pasitraukë á Vakarus. Ga-liausiai su jaunesnio brolio dokumentais,kad i�vengtø tarnybos sovietø kariuome-nëje, atvyko á Kaunà. Vëliau pradëjo studi-juoti Vytauto Didþiojo universiteto Kaunomedicinos fakultete. Penkeri metai baimës

jæs atkreipti dëstytojø, medicinos akade-mijos vadovybës dëmesá. Tuo laiku labaitrûko ir gydytojø. Studijas leido baigti.Paskyrë dirbti ambulatorijos gydytoju á ma-no tëviðkæ, Tirk�lius. Tai buvo ir blogai, irgerai. Labai toli nuo mokslo centrø. Bettada Maþeikiuose dirbo pagarsëjæs chirur-gas Vladas Burba, kuris ir tapo jaunojo gy-dytojo vadovu. Vladas Burba buvo puikuschirurgas, jo portretai ir dabar kabo visøMaþeikiuose dirbanèiø chirurgø kabinetuo-se, o jo straipsniai guli po ranka. Jis buvolabai dràsus ir novatori�kas þmogus, to-dël neabejodamas ëmësi operuoti suomið-ku peiliu perdurtà jaunuolio ðirdá ir iðgel-bëjo jam gyvybæ. Tuo gydytojas áëjo á mû-sø chirurgijos istorijà.

Po kiek laiko Meèislovà perkëlë dirbtiá Skuodà, paskui á Klaipëdà. Ten rimtaiëmë rengti moksliná darbà. Pirmas jo dar-bas � sëkminga suþalotos nosies ir vei-do replantacijos operacija.

Tëvo pëdomis pasekë ir sûnus, kurisbaigë Vilniaus universiteto Medicinos fa-kultetà. Tëvas dël savo praeities negalë-jo iðvykti á uþsiená, dirbti su studentais ir,þinoma, siekti karjeros. Jam 1958 m. ne-leido iðvykti á Londonà. Pasiuntë kità þmo-gø, kuris, deja, nepasinaudojo pasitaikiu-sia galimybe pasitobulinti ir nepasiekë to,kà padarë tarsi narvely uþdarytas Meèis-lovas. Sûnus pasirodë ne maþiau atkak-lus. Sovietø Sàjunga buvo labai atsilikusimikrochirurgijos srityje: nuo JAV 6 (pir-

moji ranka kraujagysliø chirurgo prisiûtaBostone 1964 m.), o nuo japonø net 10metø (pirðtai mikrochirurgi�kai prisiûti1965 m.). Lietuvoje tokios operacijos pra-dëtos 1979 metais. Tada pirmà kartà re-plantuoti amputuoti pirðtai. Ið karto susi-bûrë labai gabiø chirurgø bûrys, tarp jø irdu kartus sveikatos apsaugos, o dabarkra�to apsaugos ministru dirbantis doc.Juozas Olekas. Meèislovas Vitkus 1960m. apsigynë daktarinæ disertacijà ir per-sikëlë dirbti á Vilniø. Persikëlæs èia tapomokiniu þinomo chirurgo Vlado Kleizos,kuris pirmasis Lietuvoje sëkmingai per-sodino inkstà. Uþsienin gydytojas galëjoiðvykti tik prasidëjus atgimimui. Meèislo-vas Vitkus apdovanotas Lietuvos didþio-jo kunigaikðèio Gedimino ordino Karinin-ko kryþiumi ir Lietuvos kariuomenës kû-rëjo savanorio medaliu.

Sûnaus Kæstuèio kelias buvo, nors irne roþëmis klotas, bet lengvesnis. Bai-gæs medicinos studijas apgynë net dvidisertacijas. Jaunystëje yra tapæs ir�Mokslo ir gyvenimo� jaunøjø mokslinin-kø premijos laureatu. (Priminsime skai-tytojams, kad 1983 m. MG Nr.4 buvo ið-spausdintas Kæstuèio Vitkaus iðsamusiliustruotas straipsnis �Mikronø chirurgi-ja�, 1988 m. MG Nr.6 � �Atletø Achilo kul-nas�. Redakcijos pastaba.)

Dabar jis habilituotas daktaras, pro-fesorius, Vilniaus universiteto ligoninësSantariðkiø klinikø Plastinës ir rekonstruk-cinës chirurgijos centro direktorius. Turi irprivaèià klinikà. Yra paskelbæs per 150moksliniø straipsniø. Dirba moksliná dar-bà, skaito paskaitas studentams, besito-bulinantiems gydytojams. Kaip sakë pro-fesorius, dabar jo mokiniai iðsibarstæ povisà Lietuvà ir daro mikrochirurgines ope-racijas Kaune, Klaipëdoje, Greitosios pa-galbos ligoninëje. Jis dalyvavo sukuriantir iðplëtojant Lietuvoje replantologijà,transplantologijà, endoskopinæ sànariøchirurgijà, kuri dabar jau ne naujiena netkai kuriose rajonø ligoninëse. Uþ rekonst-rukcinës ir plastinës mikrochirurgijosmoksliniø darbø ciklà ir tarnybos sukûri-mà kartu su kolegomis jis apdovanotasNacionaline premija. Ilgà laikà (1980�1985m.) tokio mikrochirurgijos centro nebuvonei Latvijoje, nei Estijoje, nei Baltarusijoje,todël èia amputuotø segmentø replanta-cijà atlikdavo ir ðiø ðaliø gyventojams.

Vertëtø prisiminti prieð 23 metus ávy-kusià tragedijà, kai trejø metukø RasaiPrascevièiûtei þoliapjove buvo nupjautosabi kojytës. Mûsø mikrochirurgai tada vi-

Visa Vitkø ðeima talentinga.Ið kairës: sûnus Algirdas � technikosmokslø daktaras (elektronika), tëvas �doc. Meèislovas, sûnus � prof. Kæstutis

Nuo

trauk

a ið

asm

enin

io a

lbum

o

s ir netikrumo. Vis dëlto kagëbistai iðkapstëslapukautojà. Prie� baigiamuosius egza-minus teko atsisveikinti su studijomis.

Taèiau gabus studentas jau buvo spë-

hirurgai


si darë operacijas, tarp jø ir vienam pa-cientui i� Latvijos. Meèislovas Vitkus, nau-dodamasis paþintimi su buvusiais pacien-tais, sovietø karininkais, pasiekë, kad mer-gaitë á Maskvà bûtø nuskraidinta kariniulëktuvu. Ten kojytes replantavo jaunas gru-zinas Ramazas Datiaðvilis. Kojytës sëkmin-gai prigijo. Apie tai raðë spauda, rodë te-levizija, kurti filmai, raðoma knygose. Ðisávykis daþnai prisimenamas ir dabar. Ne-seniai Meèislovui Vitkui uþ pastangasgelbstint mergytës sveikatà bei kitus nuo-pelnus LNK televizijoje áteiktas angelo �Ge-rumo sparnas�. Vis dëlto dabar gydytojassako, kad tas þygis buvo jo klaida, o tai,kad kojytës Raselei prigijo � stebuklas. Vil-niuje operacijà mûsø chirurgai bûtø pra-dëjæ gerokai anksèiau. Be to, laukiant ope-racijos, Maskvoje kojytës buvo be kraujo-takos. Taigi rizika buvo gerokai didesnënei ji bûtø buvusi Vilniuje!

Tada kiekviena panaðaus pobûdþiooperacija buvo tikra sensacija, apie jasra�ydavo spauda. Dabar jos tapo vos nekasdienybe. Èia kasmet padaroma per1500 operacijø. Vien prof. Kæstuèiui Vit-kui vadovaujant darytø replantacijø ir mik-rochirurginiø operacijø skaièius artëja prie10 tûkstanèiø. Jau seniai pasibaigë lai-kai, kai dabartiniam profesoriui reikëjo sta-þuotis ir tobulintis Maskvos, Sankt Peter-burgo klinikose, tobulintis Berlyno, Pra-hos, Helsinkio, Bonos klinikose. 1988 m.jam teko padirbëti Oregone sporto me-dicinos gydytoju kartu su �Trail Blazer�komanda reabilituojant Arvydà Saboná Ili-nojaus universiteto Sprigfeldo plastinëschirurgijos klinikose.

Dabar jam paèiam tenka lankytis suoficialiais vizitais, dalytis patirtimi. 1996 m.su oficialiu vizitu jis lankësi Pakistane, Ka-raèio klinikose. A�tuonis kartus dalijosipatirtimi Èikagos, Majamio, Sietlo, Port-land OR ir San Francisko klinikose. Pro-fesorius daug kur bûdamas ir dirbdamasniekada nesusigundë dël geresniø dar-bo sàlygø, puikaus atlyginimo palikti të-vynæ ir ásidarbinti Vakaruose, kaip tai pa-darë daugelis kitø mûsø specialistø.

Profesorius Kæstutis Vitkus yra Lietu-vos plastinës ir rekonstrukcinës chirurgi-jos draugijos ákûrëjas ir pirmasis preziden-tas, daugelio kitø Lietuvos moksliniø drau-gijø narys, iðrinktas International Collegeof Surgeons nariu, kasmet dalyvauja IP-RAS ir ESPRS kongresuose, pirmininka-vo ir skaitë mokslinius prane�imus SanFranciske (1999), Romoje (2000), Vienoje(2005). Buvo du kartus i�rinktas Moksløakademijos nariu ekspertu, yra daugeliomedicinos þurnalø redkolegijø narys, Svei-katos apsaugos ministerijos Plastinës ir re-konstrukcinës chirurgijos vyr. specialistas.

Pokalbyje su þurnalistu profesorius pa-brëþë, kad visos èia daromos operacijosyra unikalios, reikalaujanèios ypatingokruopðtumo ir þiniø. Jis paþymëjo, kad pra-eityje ir dabar èia dirbo ir dirba daug jau-nø ir gabiø specialistø. Pasidþiaugë, kad,Lietuvai iðkovojus nepriklausomybæ, tapusEuropos Sàjungos nare ir ásigaliojus tamtikriems standartams, sumaþëjo ypaè sun-kiø suþalojimø, bet, svarbiausia, atsiradogalimybë teikti kvalifikuotesnæ pagalbà.

Probëgðmais susipaþinus su kolekty-vu, negalima nepastebëti, kad tai jaunas,

labai energingas, savimi pasitikintis ko-lektyvas. Þiûri á tuos veidus ir matai, kokslaimingas gali bûti þmogus, kuris nuola-tos gali daryti gera kitiems. Pasitarimøkambaryje, kur darëme nuotraukà, visàlaikà, regis, klajojo kaþkokia gerumo dva-sia. Unikaliø operacijø pradininkas Me-èislovas ypaè dþiaugësi paèioje pradþio-je pradëjusiais dirbti prof. Kæstuèiu Vitku-mi, doc. Juozu Oleku, doc. MindauguMinderiu, Gediminu Rauba, Linu Motûzu,Saulium Ðpokevièiumi, Vytautu Tutkumi,Dainium Balèiûnu, buvusiu skyriaus vedë-ju Zislavu Skvorceniu ir naujai atëjusiais �dabartiniu skyriaus vedëju Nerijum Jaku-èiu, Vytautu Klimu, Valdu Maèioniu, Ðarû-nu Maþeika, Darium Jauni�kiu, perspek-tyviais rezidentais: D.Stundþiu, M.Saka-lauskaite, gydytoja asistente G.Stundþai-te, gydytoja I.Sakalauskaite. Jokiais þo-dþiais neámanoma apraðyti, kà gali dabarpadaryti mûsø mikrochirurgijos virtuozai.Ið dalies tai gali atspindëti tik klinikos ar-chyve esanèios paprastos, paèiø gydyto-jø darytos nuotraukos, á kurias vienpaþvelgti �iurpu. Rankø netekusiam þmo-gui suformuoti pirðtai ið kojos pirðtø. Jisdabar gali net raðyti. Ið dviejø sumaitotørankø suformuota viena funkcionuojantiranka, prisiûtos labai pavojingoje vietojenutrauktos kojos ir t.t. Ypaè sudëtingaoperuoti vaikus, kuriø kraujagyslës ir ner-vai labai plonyèiai. Norint ávertinti tø þmo-niø darbà, bûtina ne tik iðgirsti, bet ir pa-matyti, kokie stebuklai ávyksta klinikoje, kaiprie nelaimës prisilieèia mikrochirurgø ran-kos. Visa tai suþinojus ir pamaèius, praei-nant pro klinikas norisi nusiimti kepuræ...

Visi dabar dirbantys mikrochirurgai �unikalûs specialistai

Juoz

o EL

EK�I

O n

uotr.


Atrastas naujas greièiausiai besisukan-tis apie savo aðá pulsaras � J1748�2446Ðaulio þvaigþdyne. Jis padaro 716 apsisu-kimø per sekundæ! Iki ðiol rekordas buvo642 apsisukimai per sekundæ (pulsarasB1937+21). Naujai atrastàjá pulsarà ásukomedþiagos traukimas (akrecija) ið gretimosþvaigþdës, sudaranèios dvinaræ sistemà.

Laputës þvaigþdyne atrastas pulsaras,kuris tai ásijungia, tai iðsijungia, jo pava-dinimas B1931+24. Maþdaug nuo 5 iki10 dienø laikotarpiu jis siunèia stipriusradijo signalus kas 0,8 sekundës. Po topulsaras nutyla visam mënesiui, kol vëlpradeda pulsuoti. Tai vienintelis toks keis-tuolis ið visø þinomø.

Apie juodàsias bedugnesAstronomai ir fizikai tæsia kosmoso juo-

døjø bedugniø tyrimus. Ðtai keletas ádo-miausiø naujai gautø rezultatø. Patikslintaartimiausios spiralinës galaktikos M31 cen-tre esanèios bedugnës masë � 140 mln.Saulës masiø. Priminsime, kad mûsø Ga-laktikos centre esanèios bedugnës masë� tik 4 mln. Sauliø, jos spindulys � 12 mln.km, vidutinis tankis � 0,8 kg/cm3. 10 mskersmens Keck-2 teleskopu infraraudo-nuosiuose spinduliuose gauta detali Ga-laktikos centro aplinkos nuotrauka, kurio-je matomos þvaigþdës, dideliu greièiuskriejanèios aplink bedugnæ. Pati bedug-në, aiðku, nematoma, nes ið jos gravitaci-jos lauko nepabëga në vienas fotonas.

Susidûrus dviem galaktikoms, jø juo-dosios bedugnës kurá laikà skrieja aplinkbendrà masës centrà, vis artëdamos. Pa-galiau abi bedugnës susilieja, staigiai at-palaiduodamos 1023 kartø didesnæ neiSaulës energijà. Taip pat deformuojamaserdvëlaikis ir per Visatà nuraibuliuoja gra-vitacinës bangos. Þemëje toks ávykis bû-tø stebimas kaip galingas gama spindu-liø þybsnis.

Visatos pradþiaToliau veikia NASA orbitinë observato-

rija WMAP, nuo 2001-øjø tyrinëjanti mikro-bangius foninius spindulius, kitaip dar va-dinamus reliktiniais spinduliais. Ðiltø ir vë-siø dëmiø pasiskirstymas pagal dydþius pa-teikia Visatos plëtimosi parametrus, o spin-duliø poliarizacijos pasiskirstymas � infor-macijà apie pradinæ Visatos infliacijà, t.y.staigø iðsiplëtimà. Naujieji rezultatai patvir-tina, kad Visatos amþius yra 13,7 milijardometø su 2 proc. paklaida. Patvirtinta, kadVisatos plëtimasis greitëja, tà greitëjimà su-

kelia vadinamoji �tamsioji energija�, suda-ranti 74 proc. Visatos medþiagos ir energi-jos tankio. Dar 22 proc. sudaro nemato-moji medþiaga ir tik 4 proc. � matomoji me-dþiaga (þvaigþdës, tarpþvaigþdinë medþia-ga, galaktikos, kvazarai ir kt.). Ðie procen-tai yra labai panaðûs á tuos, kurie paskelbti2003 m., bet dabar jie gerokai tikslesni.

Visatos mastelis remiasi I a tipo super-novø spindesiu. Kaip �io tipo supernovossprogsta baltosios nykðtukës, kai jø masëdidesnë uþ vadinamàjà Èandrasekaro ribà� 1,44 Saulës masës. Dauguma astrono-mø mano, kad bet kur Visatoje I a tipo su-pernovos sprogsta visi�kai vienodai, t.y.maksimumo metu pasiekia tà patá abso-liutø spindesá. Jei taip yra i� tikrøjø, tai su-pernovø stebëjimai tolimosiose galaktiko-se leidþia sukalibruoti raudonuosius ga-laktikø poslinkius nuotolio vienetais ir nu-statyti Hablo konstantà, kuri dabar yra 71km/s vienam megaparsekui. Taèiau visdaþniau pasigirsta nuomoniø, kad I a tiposupernovos nëra visiðkai vienodos. Jeiprieð kelis milijardus metø sprogusios su-pernovos buvo maþesnio ar didesnio ðvie-sio, Visatos nuotoliø skalë gali bûti netei-singa. Dël to gali pasikeisti ir �tamsiosiosenergijos� teorija.

Beje, 2006 metø Nobelio premijà fizi-kos srityje gavo du JAV mokslininkai �Dþonas Materis (J.C.Mather) ir DþordþasSmutas (G.F.Smoot) uþ jø atliktus relikti-niø spinduliø tyrinëjimus orbitine obser-vatorija COBE 1989�1991 metais.

Rasti Koperniko palaikai?Lenkø archeologø grupë paskelbë,

kad jiems galbût pavyko surasti Mikalo-jaus Koperniko (1473�1543), heliocentri-nio pasaulio modelio kûrëjo, kapà. Kasi-nëjimai buvo vykdomi Fromborko kated-roje, 290 km á ðiauræ nuo Varðuvos, kurpalaidotas didysis mokslininkas. Pagalrastà kaukolæ rekonstruotas 70 metø am-þiaus þmogaus veidas, kuris savo bruo-þais labai primena þinomus Kopernikoportretus. Ypaè bûdinga veidui kumpanosis ir dar kai kurios detalës. Archeolo-gai ieðko gyvø Koperniko giminaièiø ge-netiniams DNR tyrimams.

Molëtø observatorijos veiklaMolëtø observatorijoje veikë visi trys

teleskopai. 165 cm reflektorius buvo nau-dojamas baltøjø nykðtukiø spindesio kiti-

mui stebëti (WET programa), þvaigþdþiøspieèiams fotografuoti CCD kamera ir dvi-nariø þvaigþdþiø radialiniam greièiui ma-tuoti. Maksutovo teleskopas naudotasþvaigþdþiø sklypams, spieèiams ir kome-toms fotografuoti, asteroidø paieðkomsir jø orbitoms tikslinti. 63 cm teleskopasnaudotas þvaigþdþiø radialiniams grei-èiams matuoti. CCD kamera geguþës�birþelio mënesiais buvo remontuojama fir-moje Princeton Instruments (JAV). Liepos

Astronomijosir astronautikos

naujienos

Stra

ipsn

io a

utor

iaus

nuo

trauk

a

12 pav. M.Ko-perniko portre-

tas, kurá rekonst-ravo Lenkijos

policijos teismoekspertizëslaboratorija

pagal Frombor-ko katedroje

rastus palaikus

13 pav. 165 cmteleskopo veidrodiskeliamas atgal á didájáMolëtø observatori-jos bokðtà

Atkelta ið 21 p.

mënesá Krymo observatorijoje buvo iðnaujo aliuminuoti visi observatorijos te-leskopø veidrodþiai.

Kaip ir kiekvienais metais, liepà ir rug-pjûtá observatorijoje vyko VPU studentøpraktika, rugpjûèio pradþioje � Moksleiviøtechninës kûrybos rûmø organizuota kas-metinë jaunøjø astronomø stovykla, rugpjû-èio 28 � rugsëjo 9 dienomis � tarptautinëkonferencija �Strömvil fotometrinei sistemai� 10 metø�. Spalio 9�13 dienomis sureng-ta tarptautinë vasaros mokykla �ESO duo-menø bazës ir jø panaudojimas�.

Per metus Molëtø observatorijoje ap-silankë apie 5000 þmoniø ið visos Lietu-vos. Be to, geguþës 27-osios vakarà ob-servatorijoje vyko astronomijos mëgëjø su-vaþiavimas �Þvaigþdëtos naktys� (apie 100dalyviø), o rugsëjo 22-osios vakarà � �Eu-ropos tyrinëtojø naktis� (apie 700 dalyviø).



þemaièiøGraþi ðventë

Vilniaus draugijoje

Vilniuje veikia nemaþai ávairiø visuo-meniniø organizacijø � draugijø, bendri-jø, klubø. Viena aktyviausiø � Vilniaus þe-maièiø kultûros draugija. Ji ásikûrë 1989m., vos prasidëjus Lietuvoje Atgimimui.Vilniaus þemaièiai bûrësi tam, kad iðlai-kytø þemaitiðkumà, protëviø tarmæ, tradi-cijas, puoselëtø paproèius, geriau paþin-tø Þemaitijos istorijà, þemaièiø kultûrospalikimà ir propaguotø já.

Pradþia buvo labai sunki: nebuvo nuo-latinës pastogës, lëðø, daþnai keitësidraugijos pirmininkai, valdybos nariai. Pa-dangë pragiedrëjo, kai draugijà po savostogu priglaudë Vilniaus mokytojø namai,o veikla labai suaktyvëjo ir draugija tarsipakilo naujam gyvenimui, kai 1996 m. jospirmininke buvo i�rinkta veikli ir energin-ga þemaitë ið Gargþdø Dalia Juodkaitë-Dirgëlienë.

Kovo dvideðimtàjà Vilniaus mokytojønamø svetainëje tvyrojo ypatinga nuotai-ka. Jos erdvæ tartum uþpildë nuoðirdþiausipagarbos, geranoriðkumo ir ðilto draugið-kumo jausmai. Vilniaus þemaièiai susirin-ko paþymëti dvigubo savo pirmininkës ju-biliejaus: graþios, neeilinës amþiaus su-kakties ir vadovavimo Vilniaus þemaièiøkultûros draugijai deðimtmeèio.

Dalia gimë Gargþduose, senosios kar-tos Lietuvos inteligentø ðeimoje (tëvas �

Dr. Eugenija TamaraARNASTAUSKIENË

Vilniaus þemaièiø kultûrosdraugijos metraðtininkë

veterinarijos gydytojas, motina � pedago-gë). Ði ðeima Gargþduose buvo þinomaplaèia visuomenine veikla, siekiu visuo-met padëti kitiems, todël labai gerbiama.Juodkø giminëje visø pripaþintas autori-tetas buvo vyriausias tëvo brolis Adolfas� didelës vidinës kultûros, plaèios erudi-cijos asmenybë. Jis keturiolika metø va-dovavo Raseiniø savivaldybei � buvo bur-mistras. Iki ðiol artimieji ir senieji raseinið-kiai mena já kaip labai ðviesø, taurø þmo-gø. Augusi tokioje aplinkoje, Dalia tapovisapusiðkai iðsilavinusia, inteligentiðkair dvasinga asmenybe. Kartu augo trysvyresni broliai: Zenonas (baigë ekono-mikos mokslus), Benediktas (biochemi-kas, garsus mokslininkas, akademikas,profesorius, ilgametis Lietuvos moksløakademijos prezidentas, dabar � Vilniausuniversiteto rektorius) ir Saulius (inþinie-rius). Tëvams buvo nelengva visus ke-turis vaikus leisti á mokslus, taèiau jøgyvenimo tikslas buvo ne kaupti tur-tus, o iðmokslinti vaikus. Kaip paro-dë ateitis, vaikai tëvø lûkesèius pa-teisino su kaupu.

Dalia Vilniaus universitete ági-jo ekonomistës specialybæ. Iðte-këjo uþ klasës draugo, bûsimo-jo ra�ytojo Petro Dirgëlos. Dirboekonomiste, taèiau neuþsisklen-dë tarnybos kasdienybëje. Ji ak-tyviai dalyvavo visuomeniniamegyvenime: dainavo Þemës ûkioministerijos chore ,,Dobilas�,dalyvavo profsàjungos veikloje.

Gimus dviem sûnums, atsisakë visuo-meninës veiklos, kad galëtø laisvà nuodarbo laikà skirti tik ðeimai. Vyriausiamsûnui sulaukus pilnametystës, ásijungë áVilniaus þemaièiø kultûros draugijos veik-là ir netrukus buvo i�rinkta draugijos pir-mininke.

Jos dëka draugijoje padvelkë naujivëjai: renginiai tapo daug ádomesni, tu-riningesni, todël ir draugijos nariø skai-èius padidëjo keleriopai. Draugija ëmëreikðtis kaip tikras þemaièiø kultûrossklaidos centras, o þemaièiø sueigos vir-to tarsi maþu Þemaitijos kampeliu, ku-riame skambëjo þemaitiðka ðneka, bu-vo þaidþiami þemaièiø þaidimai, ðokamiðokiai. Dalia per trumpà laikà sugebëjoVilniuje sukurti gimtøjø namø þidinio jau-kumà. Apie savo gimtuosius Gargþdusji labai ðiltai kalbëjo ðventinio vakaro me-tu. Matyt, ne veltui jai Gargþdø miestoákûrimo 753-iøjø metiniø proga Klaipë-dos rajono valdþios áteiktame padëkos


denamos ádomios temos, susietos su þy-miais þemaièiais, jø darbais, istoriniais ávy-kiais, reikðmingomis sukaktimis. Jos pui-kaus sugebëjimo bendrauti su ávairausrango, profesijos, interesø þmonëmis dë-ka ávyko susitikimai su þymiais raðytojais(M.Martinaièiu, K.Saja, P.Dirgëla, R.Ka-ðausku, E.Ignatavièiumi, J.Apuèiu ir ki-tais), mokslininkais (L.Klimka, V.Daujoty-te, N.Vëliumi, V.Miliumi, A.Konèiumi, J.Gir-dzijausku, E.Bukeliene), menininkais(L.Tuleikiu, B.Gruðu, A.Jonuèiu, G.Jacë-naite, F.Vaitiekûniene, V.Valiumi, P.Gerli-

ku, A.Ðvaþu), muzikantais ir dainininkais(A.Liutkute, J.Gaiþausku, A.Batavièiumi,ansambliø ,,Kankleliai�, ,,Krivûlë�, ,,Ûla�dalyviais), sportininkais, garsinanèiais sa-vo rekordais Lietuvà visame pasaulyje(Vl.Vitkausku, J.Kairiu). Ne vienas ið �iøasmenø tapo þemaièiø draugijos nariu.Bendrauta ne tik su vilnieèiais. Pas Vil-niaus þemaièius sveèiavosi mëgëjiðki te-atrai ið Telðiø, Skuodo, Tauragës, Sedos,Viekðniø, sulaukta sveèiø ið Klaipëdos, Ði-lalës ir kt. Þemaièiø sueigose buvo pri-statyta daug naujø knygø: monografijos

,,Plateliai�, ,,Ðilalës kraðtas�, ,,Laukuva�,,,Viduklë�, ,,Tauragës kraðtas: Devyna-kiai�, ,,Senosios Lietuvos ðventvietës: Þe-maitija�; leidiniai apie þymius þemaièius(V.Maèerná, P.Ðivická), þemaièiø raðytojøgroþinë literatûra. Tokie renginiai labai pa-deda draugijos nariø kultûriniam ugdy-mui, turtina jø dvasiná pasaulá. Jie mëgia-mi ir gausiai lankomi. Dalia turi nuosta-bià savybæ pritraukti ir sudominti þmones.Tai jai padeda greitai surasti bendrà kal-bà tiek su paprastais Þemaitijos kraðtoþmonëmis, tiek su þymiausiais Lietuvosmokslo ir meno atstovais. Labai ádomiosir populiarios Dalios organizuojamos eks-kursijos po Þemaitijà ir kitus Lietuvos re-gionus. Vadovais �iose kelionëse pakvie-èiami iðkiliausi kraðto ir senosios kultû-ros þinovai � L.Klimka, K.Labanauskas.Ekskursijos paprastai siejamos su kurionors reikðmingo ávykio ar þymaus þemai-èio sukaktimi. Keliauta Maironá, ÐatrijosRaganà, Þemaitæ, S.Daukantà, S.Stane-vièiø, V.Maèerná, V.Orvidà menanèiais ke-liais, aplankytos istorinës Þemaitijos vie-tovës. Puikaus vadovo prof. L. Klimkosdëka ekskursijos tampa ásimintinomis, na-tûraliais gamtos vaizdais bei gyvais pa-vyzdþiais iliustruotomis istorijos, etnogra-fijos, etnologijos pamokomis ir turi didþiu-læ paþintinæ reikðmæ.

Dalia visø þemaièiø ðirdis pavergë mo-teriðku þavesiu, graþia þemaièiø ðneka,sugebëjimu labai kultûringai vesti suei-gas, o progai pasitaikius � ðmaikðèiai pa-pokðtauti. Stebëtina, i� kur �i trapi mote-ris turi tiek daug energijos, entuziazmo iriðmonës. Be vadovavimo Vilniaus þemai-èiams, ji turi ir kitø visuomeniniø pareigø:yra ,,Tautos namø santaros� valdybos na-rë, dalyvauja Vydûno draugijos veikloje,yra tautiniø ðokiø kolektyvo ,,Ðimtaþiedis�viena ðauniausiø ðokëjø. Dalia gerai val-do plunksnà ir yra paskelbusi spaudojene vienà poleminá straipsná. O kur dar pa-

raðte paraðyta: ,,Gargþdø kraðto dukrai,kurianèiai gimtøjø namø þidiná Vilniuje�.

Remiama bendraminèiø Dalia per de-ðimtmetá surengë apie ðimtà ávairiausiørenginiø. Kiekvienoje sueigoje buvo gvil-

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

ir

Zig

mo

JUÐ

KE

VIÈ

IAU

S n

uotr

.


Galerijoje AEx libris paroda

reigos namuose: reikia bûti ir rûpestingamama, ir mûza savo vyrui � þinomam ra-ðytojui. Ir visur ji suspëja. Todël nenuos-tabu, kad á sueigà, skirtà pagerbti jau de-ðimt metø þemaièiams vadovaujanèiospirmininkës, þemaièiø ir sveèiø priguþëjopilna Mokytojø namø svetainë. Daliai pa-dovanota glëbiai nuostabiausiø gëliø,daug paèiø sveikintojø sukurtø ádomiøsuvenyrø. Iðgirdome daug nuoðirdþiau-

siø sveikinimo þodþiø ir paprastu tekstu,ir poezijos posmais. Padainuota specia-liai Daliai sukurtø dainø. Jubiliatæ sveiki-no ne tik þemaièiai, bet ir aukðtaièiai. Vie-nas jø � Lietuvos puodþiø karalius ið Le-liûnø Vytautas Valiuðis, iðþiedæs Daliai ne-paprastai originalios formos àsotá. Daugko linkëta. Taèiau svarbiausias palinkëji-mas � niekados nepalikti Vilniaus þemai-èiø vadovës pareigø, nes be ðaunios þe-

Balandþio 24 d. Vilniaus Gediminotechnikos universiteto bibliotekos Gale-rijoje A atidaryta unikali þinomo grafikoDailininkø sàjungos nario Mariaus Liu-gailos ekslibrisø paroda.

Ekslibriso menu dailininkas susido-mëjo jau studijø metais. Nuo 1976-øjøiki ðiø metø balandþio yra sukûræs 315ðiø miniatiûrø. Nuo 1979 m. dalyvaujaávairaus þanro respublikinëse ir tarptau-tinëse grafikos meno parodose ir kon-kursuose. Yra pelnæs ávairiø laipsniø pre-mijø, diplomø ir kitø apdovanojimø. Dai-lininko darbø turi ásigijæ Europos ðaliø,JAV, Japonijos ir Kinijos galerijos, mu-ziejai, privatûs kolekcininkai.

1999 m. Italijoje M.Liugaila átrauktasá registrà �Geriausi ðiuolaikiniai graviû-ros meistrai�. Nuo 1994 m. atstovaujatarptautiniuose FISAE Ekslibriso kongre-suose. 2003 m. jubiliejiniø personaliniøparodø proga áteiktas LR Vyriausybës Mi-nistro Pirmininko Padëkos ra�tas ir var-dinë dovana uþ kûrybinæ veiklà.

Parodoje eksponuojami 120 darbø,kuriø dauguma yra ekslibrisø kolekcinin-kø ið beveik visø Europos ðaliø, JAV irJaponijos vardinës graviûros. Tarp ko-lekcininkø populiariausios temos uþsa-komiems ekslibrisams paprastai esti is-torija, gamta, mitologija, erotika, misti-ka, paliekant visiðkà laisvæ dailininkø, ku-

Galerijoje A

rianèiø ekslibrisus, meninëms interpre-tacijoms ir fantazijai. Retesnës pageidau-jamos temos � literatûra, muzika, teat-ras, ekologija ir kt. Ðià unikalià parodàpristatë þinomas kolekcininkas, bibliofi-

turintá specialø 14 ekslibrisø ciklà, sukur-tà Vytauto Petniûno knygø kolekcijai.

Tai jau antroji M.Liugailos paroda Gale-rijoje A, kuri vos prieð metus atvërë duris.VGTU bibliotekos Galerija A � vienintelë me-no ir kultûros sala miðkø ir ramybës apsup-tame Vilniaus studentø miestelyje.

Sigutë URBONAVIÈIENËVilniaus Gedimino technikos universite-

to bibliotekos direktorës pavaduotojakultûrai ir ryðiams su visuomene

Ex libris paroda

las, Knygos bièiuliø draugijos XII narysVytautas Petniûnas. Jis pasidþiaugë, kadsu dailininku bendradarbiauja jau daugelámetø ir kad Marius puikiai supranta beiágyvendina jo mintis ir pasiûlymus. Eks-pozicijoje pamatysite kol kas analogo ne-

Mariaus Liugailos

Parodos organizatorëVGTU bibliotekosdirektorë RimutëAbramèikienë irdailininkas MariusLiugaila

Ale

kso

JAU

NIA

US

nuo

tr.

maitës Dalios ðio sambûrio gyvenimassunkiai ásivaizduojamas.

Belieka pridurti, kad ðventiná vakaràlabai papuoðë dainininkø ir muzikantøMickø ðeimos ansamblis. Pristatydaminaujà kompaktinæ plokðtelæ ,,Auðta auð-relë�, jie padainavo keletà joje áraðytø dai-nø. Dainomis pasveikino ir jubiliejø paþy-minèià þemaièiø pirmininkæ Dalià Juod-kaitæ-Dirgëlienæ.


Pastarøjø deðimtmeèiø ,,Mokslo ir gyvenimo� puslapius pavarèius

RETR

O


�Nusipelnë� SibiroProf. Vincas Èepinskis (1871�1940)

broðiûroje �Demokratija, bolðevizmas irfaðizmas� raðë:

� Ðiandien negali bûti abejonës, kadta Rusijos proletariato diktatûra pasibaigstuo, kad ant senos Rusijos griuvësiø vëlims klestëti kapitalizmas... Bolðevizmas irfaðizmas yra ið esmës tas pats dalykas iryra visuomenës reakcijos apsireiðkimas,kuris Rusijoje apsireiðkë bolðevizmu, o Ita-lijoje faðizmu... Kad bolðevizmas ir faðiz-mas bus likviduoti, nereikia abejoti.

Ðios socialdemokrato V.Èepinskiomintys, pareikðtos 1928 m., kai dar ne-buvo vokiðkojo faðizmo, verèia susimàs-tyti. Uþ jas profesorius �nusipelnë� Sibi-ro. Bet nuo to já �iðgelbëjo� mirtis (tarybi-niais metais jis gyveno tik vienà mënesá).

Galëjo bûti MendelejevasIð paþinojusiø chemikà profesoriø Kazá

Daukðà (1905�1985) kai kas tvirtina, kadmoksle toks talentingas þmogus galëjopadaryti daugiau, kad jis blaðkësi ir savojëgas eikvojo mokslininkui nebûdingaiveiklai. 1983 m. þurnale �Ðvyturys� E.Vait-kus miniatiûriniame monumente, skirta-me prof. K.Daukðui, raðë:

Bûèiau, ko gero, jauBemaþ Mendelejevas,Bet per daug chemikaløGinèams iðliejau að.

Toliau á Vakarus nëra kur!Kauno politechnikos universiteto Klai-

pëdos fakulteto docentë Lietuvos fizikødraugijos Klaipëdos skyriaus pirmininkë1976 m. birþelio 4�5 dienomis Klaipëdo-je surengë respublikiná fizikø pasitarimà.Pasitarimo devizas buvo fizikos moksloþiniø skleidimas Lietuvoje. Akademikasprofesorius Kazys Brazdþiûnas skaitë pra-neðimà �Fizikos mokslo tyrimø pasieki-mai ir tolesnë jø raida�.

Profesorius K.Brazdþiûnas (Lietuvos fi-zikø draugijos pirmininkas) buvo labai pa-tenkintas konferencijos organizavimu. Pervakarienæ ðá pasitenkinimà jis su humorutaip iðreiðkë: �Lietuvos fizikø draugijos kon-ferencijos vyko ávairiuose miestuose: Za-rasuose, Panevëþyje, Ðiauliuose, Kaune,o dabar vyksta Klaipëdoje. Artëjant á Va-karus, konferencija praeidavo vis geriau irgeriau. Dabar esame labiausiai á vakarusnutolusiame Lietuvos mieste, nes toliau ávakarus Lietuvoje nëra kur judëti�.


ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas� 2007 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 3,95 Lt

Prof. habil. dr. Donatas BUTKUSVGTU Aplinkos apsaugos katedra

Balandþio 26-oji � Pasaulinës intelek-tinës nuosavybës diena, kuri jau septin-tà kartà minima ir Lietuvoje. Ta proga Pa-saulinës intelektinës nuosavybës organi-zacijos Aukso medalis ir sertifikatas áteik-ti iðkiliam pedagogui ir mokslininkui, vie-nam ið oro uþterðimo tyrimø pradininkømûsø kraðte, VGTU Aplinkos apsaugoskatedros vedëjui, profesoriui habilituotamdaktarui Pranui Baltrënui. Pernai toká ap-dovanojimà pelnë mûsø universiteto prof.Bronislovas Spruogis.

Pranas Baltrënas ne vien moksliniaisteoriniais tyrimais, bet ir praktine veiklaprisideda prie aplinkos, darbo vietø tar-ðos maþinimo, oro gryninimo. Oro valy-mo árenginiø kûrimas, jø diegimas pra-monës, kituose ûkio objektuose yra vie-na svarbiausiø profesoriaus ir jo vadovau-jamos Aplinkos apsaugos katedros ir topaties pavadinimo instituto laboratorijosdarbo krypèiø.

Profesorius ir jo pasitelkti mokslinin-kai, mokslo darbuotojai kuria ávairius orovalymo árenginius: elektrostatinius, grû-dëtuosius, rankovinius filtrus, kitas orouþter�tumo maþinimo priemones.

Grûdëtieji filtrai ið oro iðvalo smulkias,greit limpanèias, didelës koncentracijosstatybiniø medþiagø dulkes. Dulkëtasoras, eidamas per vertikalias skirtingomisgrûdëtomis frakcijomis uþpildytas sekci-jas, jose palieka dulkiø daleles. Ðie filtrairegeneruojami vibruojant. Rankoviniai fil-

trai, regeneruojami pneumoimpulsiniubûdu, skirti cemento, kalkiø dulkëms, su-virinimo aerozoliams ir kitiems ter�alamsi� oro valyti. Tai mobilus nedidelio naðu-mo átaisas. Dulkëmis uþterðtas oras ið-valomas, kai eina per rankovinio filtro me-dþiagà. Nusëdant dulkëms ant filtro ran-koviø, padidëja hidraulinis pasiprieðini-mas, o kartu sumaþëja oro valymo efek-tyvumas. Tada pneumoimpulsinio áren-ginio sukurta oro banga regeneruoja fil-truojanèià medþiagà.

Pneumoimpulsiniai árenginiai taip patgali bûti naudojami biriø medþiagø skliau-tams ardyti, nuosëdoms nuo ávairiostechnologinës árangos sieneliø valyti, ku-ro degimui gerinti. Jie sukuria didesnioslëgio oro bangà � oro impulsà, kurissklinda reikiama kryptimi.

Elektrostatiniai oro valymo filtrai ne tiksulaiko labai maþas terðalø daleles, betir pasiþymi maþu hidrauliniu pasiprieði-nimu, dideliu naðumu. Jie ið oro valo netik kietas dulkes, dûmø daleles, bet irskysèiø laðelius � rûkà, garà. Elektrosta-tinis oro valymas pagrástas áelektrintø ter-ðalø daleliø ir elektrinio lauko sàveika, ku-rios metu dielektrinës jëgos tiesiogiai vei-kia terðalø daleles ir jas iðstumia ið orosrauto. Ðiuo tiesioginiu elektriniø jëgø vei-kimu ir paaiðkinamas labai maþas elek-trostatiniø filtrø hidraulinis pasiprieðinimasbei esminis skirtumas nuo mechaninësdaleliø separacijos (ciklonø ir kt.) ir filtra-cijos (per audiná ar pluoðtà) metodø, kaipaveikiamas visas oro srautas. Kadangiðie filtrai gerai iðvalo orà, juos galima nau-doti recirkuliacinës ventiliacijos sistemo-se, iðvalytà orà iðleidþiant atgal á patalpà� ðaltuoju metu sutaupoma ðilumos.

Prof. Prano Baltrëno ir jo kolegø dvi-zoniai oro valymo filtrai kuriami, tyrinëja-mi ir gaminami nuo 1991 metø. Jau su-

kurti 5 filtrø modeliai, kuriø pramoniniaipavyzdþiai ádiegti 5 Lietuvos pramonësámonëse (AB �Kuro aparatûra�, �Marku-èiai�, �Gràþtai� ir �Velga� Vilniuje bei AB�Astra� Alytuje). Ðie filtrai valo á patalpastiekiamà atmosferos dulkëmis uþterðtà beiið gamybiniø patalpø ðalinamà ar ðiø pa-talpø orà, uþterðtà pramoniniais smulkia-dispersiais terðalais: elektrolankinio ir du-jinio metalø suvirinimo ir pjaustymo ae-rozoliais, litavimo dûmais, tepalø, tepimoir auðinimo skysèiø rûkais ir t.t. Gali bûtinaudojami tiekiamosios, iðtraukiamosiosir recirkuliacinës ventiliacijos sistemosemaðinø gamybos, statybiniø metalo kon-strukcijø, mikroelektronikos, mikrobiolo-gijos pramonës ámonëse bei administra-ciniuose, visuomeniniuose pastatuose,gydymo ástaigose.

Filtrai gaminami su ventiliatoriumi ir bejo. Turintieji ventiliatoriø veikia kaip auto-matiðkas oro valytuvas, montuojamas ða-lia oro tarðos ðaltinio. Pagamintas mobi-lus (su ratukais), stacionarus, didelio na-ðumo be ventiliatoriaus oro filtras ir su ven-tiliatoriumi, lanksèiu oro ásiurbimo ortakiu,kurá galima fiksuoti bet kuriame priþiûrimoszonos erdvës taðke. Ðio filtro veikimo spin-dulys 2,5 metro. Jis labai patogus nesta-cionariose suvirinimo darbo vietose.

Prof. Pranas Baltrënas yra 70 patentøir iðradimø, ið kuriø 13 áregistruoti atkûrusLietuvos nepriklausomybæ, autorius.Mokslininko sukurti filtrai ne kartà ekspo-nuoti ðalies, Hanoverio, kitose tarptauti-nëse parodose. Jie apraðyti monografi-jose, kituose leidiniuose. Prof. P. Baltrë-nas yra paskelbæs su bendraautoriais per521 mokslinæ publikacijà, ið jø: 14 mo-nografijø, 2 knygas, 1 katalogà, 24 moks-linius metodinius bei apþvalginius leidi-nius, 1 vadovëlá, 55 straipsnius uþsieniospaudoje, 70 patentø.

Mokslininko iðradimams � aukso medalis

Prof. PranasBaltrënas suðeima

AleksoJAUNIAUS nuotr.

mokslas ir gyvenimas 2007 m. nr.5

Documents

lietuvos statistikos

nekrologai

mokslas ir

tik ar

tai rodyt

lietuvos vyriausyb

ko gero

ten pat