mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.4

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4 1

2009

4

„Kepleris“

Atsinaujinanèiosenergijos yra

daugiaunei proto

ieðko naujosÞemës

Vilniausuniversitetui –

430

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4

430

Iki XVI a. Lietuva neturëjo savo aukð-tosios mokyklos. Lietuviai daugiausia vy-ko studijuoti á Krokuvos, Prahos, Buda-peðto, Karaliauèiaus universitetus. Vil-niaus vyskupas Valerijonas Protasevièius1569 m. pasikvietë jëzuitus ir 1570 m.liepos 17 d. buvo atidaryta kolegija. 1570m. ákuriama didelë biblioteka.

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenki-jos karalius Steponas Batoras, paremda-mas Vilniaus vyskupo Valerijono Protase-vièiaus sumanymà, 1579 m. balandþio 1 d.iðdavë Vilniaus akademijos atidarymo pri-vileginá raðtà. Tik ir ði privilegija ne ið kartoásigaliojo. Lietuvos Didþiosios Kunigaikð-tystës kancleris Mikalojus Radvila Ruda-sis ir vicekancleris Eustachijus Valavièius,bûdami evangelikai reformatai, prieðinosikatalikiðko universiteto, esanèio jëzuitø þi-nioje, steigimui. 1579 m. spalio 30 d. po-pieþius Grigalius XIII iðleido bulæ, pakelian-èià kolegijà á universitetà. VU tapo toliau-siai á Europos rytus nutolusiu universitetu.

Ðimtmeèius Vilniaus universitetas bu-vo svarbiausias Lietuvos mokslo ir kul-tûros centras, suvaidinæs ir tebevaidinan-tis didþiulá vaidmená mûsø valstybës is-torijoje.

Vilniaus universitetui – Akad. Benediktas JUODKAVilniaus universiteto rektorius

Šiemet seniausia ir didþiausia Lietuvos aukštoji mokykla – Vilniausuniversitetas – ðvenèia 430 metø jubiliejø. Nuo pat ákûrimo XVI a. tapæs

Europos mokslo ir kultûros dalimi, Universitetas ákûnija klasikiniouniversiteto sampratà, studijø ir mokslo tyrimø vienovæ.

430 metø nëra apvali data, bet tai tin-kama proga sudëti svarbiausius akcen-tus ir apibendrinti pastarøjø metø darbusir problemas.

Vilniaus universitetas ypatingà dëmesáskiria fundamentiniø ir taikomøjø moksli-niø tyrimø plëtrai, studijø kokybei. Univer-siteto kokybæ sàlygoja ne studentø skai-

èius, o mokslo lygis. Galima dþiaugtis,kad nepakankamai finansuojamame vals-tybës Vilniaus universitete susiformavoir sëkmingai funkcionuoja matematikos,lazerinës ir puslaidininkiø fizikos, baltisti-kos, kai kuriø medicinos, biologijos, filo-sofijos krypèiø mokyklos, garsinanèios netik mûsø Universitetà, bet ir visà Lietuvos



ui – 430mokslà.VU vyksta daug tarptautiniø moks-lo renginiø, bendradarbiaujama su pasau-liniais mokslo ir studijø centrais. Mûsømokslininkai vykdo daugybæ tarptautiniømoksliniø projektø.

Pirmà kartà tarp 600 geriausiø viso pa-saulio universitetø pateko ir vienintelë Lie-tuvos aukðtoji mokykla – Vilniaus univer-sitetui buvo skirta 501–600 vieta. Tai pir-masis ðalies universitetas, patekæs á vie-nà ið dviejø prestiþiðkiausiø universitetøreitingavimo schemà „Times Higher Edu-cation – QS“.

Lietuvoje esame populiariausia aukðtojiuniversitetinë mokykla, kurià pirmu pagei-davimu renkasi daugiausia abiturientø.

Europos Sàjungos struktûriniø fondøprojektø dëka 2008 m. Universitete ávy-ko þenklus kokybinis ðuolis. Ypaè page-rëjo mokslo ir mokymo bazë Fizikos,Gamtos mokslø, Chemijos, Medicinos fa-kultetuose.

Aktyviai ásijungæ á Europos struktûriniøfondø projektø rengimà, þenkliai pageri-nome infrastruktûrà. Filosofijos, Istorijos fa-kultetai dþiaugiasi atnaujintais ir moderniaisutvarkytais pastatais, graþiai tvarkoma irmodernizuojama Biblioteka, didþiuojamësvienu geriausiø Europoje Lazeriø centru.Šiais metais tikimës pradëti Mokslinës ko-munikacijos centro statybà Saulëtekyje.

Seniausia ir didþiausia Lietuvos aukð-toji mokykla aktyviai dalyvauja tarptautinë-je mokslo bei akademinëje veikloje, di-dþiuojasi savo iðkiliais mokslininkais, pro-fesoriais, auklëtiniais. Vilniaus universitetejauèiama ypatinga akademinë atmosfera,vyrauja akademinë laisvë, kai pirmenybëteikiama protui, iðminèiai, tolerancijai.

Vilniaus universiteto reikðmæ Lietuvai,jos suvokimà liudija tai, jog senøjø rûmøansamblis reprezentuoja Lietuvà Briuselioparke „Mini Europa“, kur kiekviena ðalis pri-sistato reikðmingiausiais objektais. Vilniausuniversitetas – vienintelis universitetas, pri-statantis savo ðalá. Tai puiki mûsø ðalies,kaip ypaè vertinanèios turtingà istoriná pa-veldà ir aukðtàjá mokslà, reklama.

Vilniaus universitetas siekia tapti tei-siškai pripaþintu Nacionaliniu universite-tu, ásitvirtinti Europos moksliniø tyrimø iraukðtojo mokslo erdvëje ir joje iðsiskirtiaukðèiausiu mokslo lygiu.

Siekiant sumaþinti ðiltnamio dujøiðmetimà, bûtinos á aplinkà ir þmogøorientuotos socialinës ir technologinësinovacijos arba vadinamosios ekologi-nës inovacijos. Kad kuo greièiau tokiøtechnologiniø ir socialiniø inovacijø re-zultatai bûtø ádiegti á pramonæ ir rinkas,labai svarbu taikyti aplinkosauginio re-zultatyvumo indikatorius – aplinkos ver-të akivaizdþiai ávertinta politiniais spren-dimais – bei koordinuoti tarptautinius

Socialiniø ir

Prof. Dalia ÐTREIMIKIENË

Nors Kioto protokolas ásigaliojo 2005 m. vasario 16 d.,ðiuo metu didþiausias ðiltnamio dujø (ÐD) emisijø ðaltinispasaulyje – JAV ir bûsimi didþiausi tarðos ðaltiniai –Kinija ir Indija nëra ratifikavæ Kioto protokolo ir neprisië-më jokiø ásipareigojimø dël klimato kaitos ðvelninimo.Tokia situacija ir artëjantis Kioto protokolo baigtiesterminas 2012 m. kelia dideles diskusijas tarp politikø,mokslininkø ir kitø suinteresuotø grupiø dël galimøtarptautiniø klimato kaitos ðvelninimo politikos reþimøpo 2012 m. bei priemoniø jiems ágyvendinti.

technologiniø inovacijøkûrimas, pasitelkiant

darnumo ir aplinkosvertinimometodus

veiksnius ir bendradarbiauti, standarti-zuojant vertinimo metodus ir juos áteisi-nant tarptautiniu mastu. Ðiuo poþiûriu la-bai svarbus naðtos aplinkai ávertinimometodas – ekologinio balanso metodas.Ekologinis balansas – tai produkto áta-kos aplinkai kompleksinis vertinimaskiekviename jo buvimo rinkoje etape:nuo atsiradimo momento iki galimo pa-naudotø medþiagø perdirbimo. Ávertina-mi tokie svarbûs parametrai, kaip þalia-vø, energijos sunaudojimas, terðalø á ap-linkà iðmetimas, atliekø susidarymas irjø perdirbimo galimybës. Atkreipiamasdëmesys ir á duotojo produkto galimopakeitimo kitas pasekmes visai ekono-mikai. Vadinamieji „produkto darnumo“vertinimo instrumentai apima srautø, su-sijusiø su produktø gamyba ir vartojimu,analizæ ir gyvavimo ciklo kaðtø vertini-mus. Ðie instrumentai leidþia ávertinti ið-tekliø vartojimà ir jo aplinkosauginá po-veiká per visà gamybos grandinæ arbaper visà produkto gyvavimo ciklà. Ðierodikliai neapima socialiniø dimensijø,o sukoncentruoti tik á aplinkosauginæ di-mensijà. Produktø darnaus vertinimo in-strumentai leidþia atlikti retrospektyvináir perspektyviná produkto ávertinimà, pri-imti sprendimus.

Gyvavimo ciklo vertinimas (GCV) tai-komas ávairiomis formomis jau 35 me-tai. Jo tikslas yra ávertinti produkto ar pa-slaugos aplinkosauginá poveiká per visàjo gyvavimo ciklà. Ðis metodas leidþiaiðmatuoti realø ir potencialø spaudimà,kurá produktas sukelia aplinkai prade-dant þaliavø iðgavimu, produkto gamy-


bos proceso ir vartojimo metu, baigiantatliekø sutvarkymu. Tarptautinë standartøorganizacija yra parengusi GCV principusir gaires. GCV leidþia priimti sprendimusdël produktø plëtros ir ekodizaino, gamy-bos sistemos tobulinimo ir kt. Gyvavimociklo kaðtø ávertinimas yra ekonominis me-todas, kuris leidþia susumuoti visus pro-dukto ar veiklos diskontuotus pagal jo gy-vavimo laikotarpá kaðtus. Tie kaðtai apimatiek privaèius, tiek išorinius produkto ga-mybos ir vartojimo, taip pat ne tik aplinko-sauginius, bet visus produkto kaðtus. Tra-diciðkai gyvavimo kaðtø vertinimas yra tai-komas alternatyviems investiciniams pro-jektams ir norint parinkti geriausià projek-tà. Tik du gyvavimo ciklo kaðtø vertinimometodai: gyvavimo ciklo kaðtø vertinimasbei visø kaðtø aplinkosauginë apskaita ap-ima aplinkosaugines dimensijas.

Produkto darnumui vertinti yra naudo-jama ir medþiagø bei substancijø srautøanalizë. Vupertalio klimato, aplinkos ir ener-getikos institutas sukûrë ir iðplëtojo pro-dukto medþiagø imlumo analizës meto-dà, paremtà paslaugos medþiagø imlumo(PMI) indekso nustatymu. Ði analizë ap-ima visø medþiagø srautø, susijusiø su pro-duktu ar paslauga (ekologinës kuprinës),analizæ. Visø medþiagø, reikalingø gamy-bos procesui, suvartojimas, atëmus pro-dukto svorá, ir parodo realø produkto me-dþiagø imlumà. PMI koncepcija davë pra-dþià Faktoriaus 4 ir Faktoriaus 10 diskusi-joms ir tikslø nustatymui. Substancijø srau-tø analizë (SSA) yra atliekama visam pro-dukto ciklui, kai norima nustatyti, kur ávyks-ta substancijø átekëjimas ir iðtekëjimas. Jitaikoma gamybos ðakø analizei ir leidþianustatyti aplinkosauginio poveikio ðaltinágaminant ir vartojant produktà.

Produkto energijos analizë nagrinëja

energijos kieká, reikalingà produktui pa-gaminti. Ji apima tiek tiesioginius, tiek ne-tiesioginius energijos srautus. Netiesio-ginë energija – tai ta, kuri yra panaudotagamybos veiksniø gamyboje, pvz., ener-gija, panaudota pagaminti metalui, kurisbus panaudotas produkto gamybai. Pro-duktø ar paslaugø energijos poreikiø ana-lizës pavyzdys yra procesø energijos ana-lizë. Ji apima skirtingus produkto gyvavi-mo ciklo procesus ir lygius ir susumuojaenergijos srautus kiekvienoje gamybospakopoje. Emergijos analizë yra taikomaatskiro produkto gamybos proceso beiatskirø pramonës ðakø analizei. Eksergi-jos analizë yra taikoma energijos siste-mø, tokiø kaip šilumos tiekimas ar elek-tros gamyba, analizei.

Aðtuntoji tarptautinë konferencija „Eko-loginis balansas“ vyko 2008 m. gruodþio10–12 d. Tokijuje, didþiausiame Parodø cen-tre „TOKYO BIG SIGHT“, ir buvo skirta dar-numo vertinimo metodø plëtrai bei taiky-mo rezultatams aptarti. Jos ðûkis buvo „So-cialiniø ir technologiniø inovacijø kûrimas,pasitelkiant sisteminá màstymà“. Konferen-cijoje dalyvavo mokslininkai ir praktikai iðdaugiau kaip 40 pasaulio ðaliø: JAV, Kana-dos, Brazilijos, Tailando, Turkijos, Kinijos,Indonezijos, Indijos, Korëjos, Malaizijos,Australijos ir praktiðkai visø senøjø ES ðaliønariø, Šveicarijos, Norvegijos ir kt. Aðtunto-sios tarptautinës konferencijos „Ekologinisbalansas“ tikslas buvo surinkti kartu tarp-tautinës pramoninës ir akademinës ben-druomenës narius, kad galima bûtø pa-kreipti visuomenæ darnaus gyvenimo bû-do linkme, diegiant darnià gamybà, ciklið-kai naudojant iðteklius ir kuriant nuliniø emi-sijø socialinæ infrastruktûrà, naudojant atsi-naujinanèius energijos išteklius ir energijosefektyvumo didinimo priemones.

Konferencijos metu buvo perskaitytadaugiau kaip 100 praneðimø 19 sesijø,tokiø kaip darnumo vertinimo metodai, at-liekø tvarkymas, darnus miestø planavi-mas, darnus vartojimas, energijos iðtek-lius taupanèios technologijos, aplinko-sauginës informacijos atskleidimas, ap-linkosauginë apskaita, gyvavimo ciklovertinimas, darnumo garantavimas, poli-tika ir reguliavimas. Taip pat buvo sureng-tos 7 specialios sesijos: CO2 emisijø ma-þinimas, biokuro vaidmuo, ekologinisefektyvumas ir kiti darnumo vertinimo in-deksai, darni þemdirbystë ir maistas, tarp-tautinë medþiagø srauto kaðtø apskaitosstandartizacija ir kt. Konferencijoje buvoaptarti naujausi gyvavimo ciklo vertinimometodikos ir kitø sisteminës analizës áran-kiø plëtros, darnumo vertinimo bei dar-naus vartojimo ir darnios gamybos, ðilt-namio dujø emisijø maþinimo bei darniosenergetikos pasiekimai. Tai yra vertingasindëlis kuriant ateities visuomenæ.

Konferencijoje teko skaityti praneðimàapie „Tarptautinius, pasibaigus Kioto pro-tokolo terminui, klimato kaitos švelninimoreþimus“ ádomioje sesijoje „Politika ir re-guliavimas“. Praneðimus ðioje sesijojeskaitë Japonijos, Taivano, Kanados ir Ko-rëjos mokslininkai, kurie supaþindino susavo šaliø aplinkos integravimo priimantsprendimus politika. Taip pat sesijoje bu-vo aptarti tarptautiniø po Kioto protokolotermino baigties klimato kaitos ásiparei-gojimø bei jø ágyvendinimo klausimai.

Ne atsitiktinai tarptautinës ekologiniobalanso konferencijos vyksta nuo 1994 m.kas antri metai Japonijoje ir yra remiamosJaponijos gyvavimo ciklo instituto. Japo-nø mokslininkai yra labai daug pasiekæ plë-todami poveikio aplinkai bei gyvavimo cik-lo vertinimo metodologijas. Be to, Japoni-


ja iðsiskiria ið kitø pasaulio ðaliø naujomistechnologijomis ir unikaliu poþiûriu á gam-tos apsaugà ir þmogø. Pagal Tarptautiniobendradarbiavimo ir plëtros organizacijosðaliø inovatyvumo vertinimà 2008 m. Ja-ponija yra pripaþinta inovatyviausia pasau-lio šalimi. Kito ðaliø inovatyvumo vertini-mo rezultatai (þurnalo Economist) 2006 m.taip pat buvo palankiausi Japonijai. Ði ða-lis pasiþymi sparèiausiu naujø produktø irtechnologijø pritaikymo greièiu, turi di-dþiausià patentø, tenkanèiø gyventojui,skaièiø pasaulyje – 1200/mln. þmoniø, t.y.net 3,5 karto daugiau nei JAV. Be to, Ja-ponija labai daug investuoja á tyrimus irplëtrà – 3,35 proc. BVP, tuo tarpu Lietuvo-je – 0,76 proc. (JAV – 2,79 proc.). Japoni-joje mokslo tyrëjø, tenkanèiø gyventojui(5900/mln. gyventojø), taip pat yra dau-giau nei JAV (4200/mln. gyventojø).

Kodël gi Japonija tokia inovatyvi ða-lis? Tai visø pirma susijæ su verslo men-taliteto ypatybëmis, ištekliais esantskurdþiai ekonomikai. Tokioje šalyje ver-slas, kad išliktø konkurencingas, yra pri-verstas bûti inovatyvus. Japonijoje iðtek-liø taupymas, efektyvus jø naudojimas,atliekø perdirbimas visada buvo ðios ða-lies vyriausybës, verslininkø ir visuome-nës prioritetas. 2005 m. Japonijoje labaiiðpopuliarëjo „Mottainai“ judëjimas. Mot-tainai þodis sunkiai verèiamas á lietuviøkalbà. Yra keli galimi vertimo bûdai: ne-iðmesk to, kas vertinga, arba gëda ið-mesti tai, kas gali bûti dar panaudota, irkt. Galima pateikti toká Mottainai pavyz-dá. Jeigu vaikai pakyla nuo stalo nesu-valgæ viso maisto, tëvai jiems sako: „Mot-tainai, tu turi tai suvalgyti“. Šis judëjimasir ðiuo metu yra labai populiarus, be to,papildo 3R (reduce, reuse, recycle – su-maþinti, panaudoti, perdirbti) iniciatyvà,kuri taip pat prasidëjo Japonijoje ir iðpo-puliarëjo pasaulyje.

Lankantis Japonijoje visur stebino di-deli þmoniø srautai, kartu ideali tvarka, šva-ra ir naujø technologijø praktinio naudoji-mo buityje pavyzdþiai. Pradedant ypaègreitais traukiniais (magnetiniai traukiniaijau gali pasiekti 500 km/h) ir baigiant kû-nà ðildanèiomis popierinëmis servetëlëmisir aukðtøjø technologijø tualetais, kurie,kaip mini vienas þurnalistas savo straips-nyje, labiau tiktø kosminiams laivams, one vonios kambariui. Japonijoje netekomatyti në vieno neveikianèio ar sudauþy-to automato, kuriuose prekiaujama karð-tais ir gaiviaisiais gërimais, cigaretëmis (tikkamerai nuskanavus asmens dokumen-tà) ar transporto bilietais. Nors gyventojøgausybë, neteko matyti sulauþytø suole-liø, neveikianèiø telefono bûdeliø, netvar-kingø stendø ar ðiukðliø gatvëse. O ir pa-tys japonai, nors beveik nekalba angliškai,stengësi bûti paslaugûs ir geranoriðki.

Klimatas sparèiai ðyla ir kelia dide-lius iððûkius þmonijai. Ðalia kitø veiks-niø klimato ðilimà lemia ir anglies dvi-deginio spartus didëjimas atmosferoje.Anglies dvideginá iðmeta iškastinio ku-ro – akmens angliø, naftos, dujø ir kitøorganiniø medþiagø deginimas. Spar-èiai didëjantis pasaulio þmoniø skaièiusir auganti ekonomika reikalauja vis dau-giau energijos – daugiau akmens an-gliø naujoms jëgainëms (elektrinëms),daugiau naftos produktø naujiems au-tomobiliams, daugiau dujø naujiemsnamams ir gamykloms. Todël angliesdvideginio atmosferoje kiekis didës ne-paisant tobulesniø jëgainiø ir maðinø beienergijà taupanèiø namø. Taèiau nema-nau, kad Vakarø civilizacijai dël to likogyvuoti tik keli deðimtmeèiai, kaip tei-gia filosofas A.Ðliogeris (Valstieèiø laik-raðtis, 2008 m. gruodþio 3 d.).

Akmens angliø, naftos ir dujø nau-dojimas primeta visuomenei didelæ ko-lektyvinæ þalà. Dël oro tarðos sukeltønegalavimø padidëja sveikatos apsau-gos iðlaidos, siekiant garantuoti naftostiekimà nuolat didëja karinës iðlaidos.Jos baigësi Irako ir Èeèënijos uþpuoli-mu. Dël akmens angliø ir naftos beidujø gavybos didëja aplinkos tarða, kli-mato atðilimas niokojanèiai veikia eko-nomikà. Anglies dvideginio iðmetimomokestis Europos ðalyse logiðkai irskaidriai atlygina tiems, kurie naudo-dami atsinaujinanèià energijà neken-kia aplinkai ir ekonomikai.

Pagamindama kilovatvalandæelektros energijos akmens anglis de-ginanti jëgainë á atmosferà iðmeta ket-virtá kilogramo anglies. Nepaisant to,didëja elektros energijos poreikis. Ne-pasirašiusios Kioto protokolo Kinija,

Atsinaujinanèios

Prof. Jonas GRIGAS

Aimanuojame dël brangstanèios ðilumos ir artëjan-èio elektros energijos trûkumo. Seniai kalbame

apie elektros tiltus ið kitø ðaliø. Bet energijos yragausu aplink mus, reikia tik proto jà pasiimti.

Saulës elementai, vëjo elektrinës ir biokuras jauyra pasiruoðæ tapti pagrindiniais mûsø amþiaus

švarios energijos šaltiniais. Dar áspûdingesniðvarios energijos ðaltiniai laukia savo eilës.

yra daugiau neiprotoIndija ir JAV ruošiasi statyti 850 ak-mens anglimis kûrenamø elektriniø.2012 m. jos iðmes á atmosferà penkiskartus daugiau anglies dvideginio, neinustatyta Kioto protokolu. Deginantgamtines dujas, kiekvienai pagamin-tai kilovatvalandei elektros energijosišmetama tik dešimtadalis kilogramoanglies. Todël Lietuva savo jëgainespertvarkë á dujas, bet dujø kaina ne-stabili ir mokame uþ elektrà daugiaunei mokëtume, jei elektrines kûrentu-me pigiomis akmens anglimis arbamalkomis. Atominës elektrinës neter-ðia anglies dvideginiu aplinkos, todëlmes, jei ne automobiliai, galëtume sa-kyti, kad gyvename ðvarioje aplinko-je. Deja, vienas vidutinio dydþio auto-mobilis per metus išmeta apie 5 to-nas anglies dvideginio. Daugumamokslininkø jau sutaria, kad þmoni-jos priklausomybë nuo iškastinio ku-ro niokoja Þemës klimatà. Atëjo lai-kas veikti taip, kad energijos gamybair vartojimas bûtø naudingas ekono-mikai ir aplinkai. Vienintelë iðeitis yranaudoti atsinaujinanèios energijosšaltinius (1 pav.), kurie neteršia aplin-

1 pav. Atsinaujinanti energija aplink mus

VëjoSaulës

Geoter-minë

Vandens Biomasës

energijos


kos anglies dvideginiu. Europos Sàjun-gos direktyvos ápareigoja 23 proc. ða-lies energijos poreikiø 2020 m. patenkintiið atsinaujinanèiø energijos ðaltiniø.

Atsinaujinanèios energijos technolo-gijos buvo pradëtos sparèiai kurti prieðtris deðimtmeèius kilus naftos krizei. Ta-èiau, krizei praëjus ir pigios naftos ište-kliams pasaulyje nemaþëjant, dëmesysatsinaujinanèiai energijai sumaþëjo. Visdëlto laboratorijose buvo tobulinami sau-lës elementai (2 pav.), kuriamos vëjo jë-gainës (3 pav.), biokuro – etanolio ir kito-

2 pav. Saulës elementai

3. Vëjo jëgainës

kios technologijos. Šie energijos šaltiniaiparuošti masiniam vartojimui. Jie ne tikneteršia aplinkos, bet, svarbiausia, laiduo-ja ðaliø energetinæ nepriklausomybæ nuonaftà eksportuojanèiø ðaliø átakos. Dël po-litiniø ir savanaudiðkø tikslø svyruojantiekonomiðkai nepagrásta naftos ir dujø kai-na verèia vël atsigræþti á atsinaujinanèiusenergijos ðaltinius. Dabar yra patogiau-sias laikas diegti ðvarios energijos ðalti-nius ateinanèioms kartoms. Taèiau ðis sie-kis reikalauja ilgalaikiø moksliniø, ekono-miniø ir politiniø iðtekliø investicijø. Þmo-nijai reiks sukurti visiškai naujas techno-logijas, kurios garantuotø nuo 10 iki 30TW (TW yra teravatas – milijonas milijo-nø vatø) energijos tiekimà neiðmetant áatmosferà në tonos anglies dvideginio.

„Šiandien mokslas daugiau nei bet kadaturi mûsø, kaip planetos, iðlikimo, saugu-mo ir klestëjimo raktà“, – kreipimesi á ame-rikieèius sakë prezidentas Barakas Oba-ma. Pasvarstykime, ið kur þmonija galëtøgauti tiek ðvarios energijos? Net viena iðþemiau iðvardytø idëjø gali tapti naujuþmonijos civilizacijos varikliu.

Teðvieèia saulëSaulës elementai verèia saulës ðvie-

sos energijà elektros energija (4 pav.).Praëjus pusei ðimtmeèio po jø sukûrimo,jie gamina tik apie penkias ðimtàsias pro-cento pasaulio naudojamos elektrosenergijos. Tuo tarpu saulës ðviesa galëtøtiekti 5 tûkstanèius kartø daugiau energi-jos nei dabar visas pasaulis jos sunau-doja. Esame ant švarios energijos van-denyno kranto, þiûrime á jà, bet jos nepa-siimame. Vis dëlto, matyt, ji pagaliau mussuþavëjo, nes per pastaràjá deðimtmetásaulës elementø gamyba didëjo daugiaunei 25 proc. kasmet. Vien 2005 m. saulëselementai padidino pasaulio elektrosenergijos indëlá 1727 MW (MW yra me-gavatas – milijonas vatø), ið jø 833 MWJaponijoje, 353 MW Vokietijoje. 2008 m.Kinija jau gamino saulës energijos 3000MW, daugiau nei reikia Lietuvai.

Á saulës elementø kûrimà investuoja-ma deðimtys milijardø doleriø, panaðiaikaip á atominiø elektriniø kûrimà. Saulëselementai dabar kuriami ið ávairiø medþia-gø, pradedant polikristaliniu siliciu, kuriogausu þemëje, silicio plëvelëmis ir bai-giant organinëmis ir polimerinëmis plë-velëmis. Plonø plëveliø saulës elementaiyra pigesni nei kristalinio silicio, bet kartujie ir maþiau saulës energijos paverèiaelektros energija. Laboratoriniuose ban-dymuose kristalinio silicio elementø nau-dingumas siekia 37 proc. (tiek saulësenergijos jie paverèia elektra), taèiau ko-mercinis saulës baterijø naudingumas yranuo 15 iki 22 proc. Tobulinant saulës ele-

4 pav. Saulës ðviesos energija paverèiama elektros energija

mentus jø naudingumas nuolat didëja, to-dël galima tikëtis ateityje vis naudinges-niø ir pigesniø ðios energijos ðaltiniø.

Saulës elementus yra patogu naudo-ti, nes juos galima átaisyti ant namø sto-gø ar sienø, dykumose, ámontuoti á ne-ðiojamus elektronikos prietaisus, lëktuvus(5 pav.), Þemës palydovus (6 pav.), rake-tas. Taèiau didþiausias iððûkis ðiuo metuyra per didelë saulës energijos kuriamoselektros kaina – apie penkis kartus dides-në nei generuojama akmens anglimis kû-renamø elektriniø, keturiskart brangesnënei dujø generuojamø elektriniø ir tris kar-tus brangesnë nei biomasës generuoja-mø elektriniø. Ávairiø atominiø elektriniøgeneruojamos elektros energijos kainagali skirtis šešis kartus, todël sunku su jalyginti. Taèiau saulës elementø kaina kas-met krenta keliais procentais. Pietø ðaly-se teko matyti daugybæ stogø, apklotøsaulës elementais, kurie visiðkai aprûpi-na namus elektros energija.

Saulës energijos daug naudoja Afri-ka, bet Kenija daugiausia pasaulyje nau-doja saulës elementø vienam gyventojui.Kasmet kelios deðimtys tûkstanèiø saulëselementø plokðèiø, kurios gamina kelioli-ka ar keliasdeðimt vatø elektros, parduo-dama ðalyje. Jos naudojamos automobi-liø akumuliatoriams pakrauti, patalpomsapšviesti ekonomiškomis fluorescencinë-mis lempomis, televizoriams maitinti elek-tra ir kitoms reikmëms neprisijungiant prieðalies elektros tinklø. Du milijardai þmoniødabar neturi galimybiø prisijungti prie elek-tros tinklø. Jiems maþiau ekonomiðkos,bet apie keturis kartus pigesnës amorfi-nio silicio saulës baterijos gerina gyveni-mo kokybæ. Todël Afrikos tautose saulësbaterijø naudojimas klesti.

Saulës energijos technologijos neturikonkurentø. Atsiradus nanotechnologi-joms, saulës elementus galima kurti iðatomø. Fizikai dabar kuria medþiagas, ku-rios labai nustelbia silicá, sumaþindamos


5 pav. Saulës ðviesos energijavaromas lëktuvas

6 pav. Þemëspalydovai

elektrosenergijà

gamina iðsaulës ðviesos

saulës elementø kainà ir padidindamosjø naudingumà. Naujos nanomedþiagos,sudarytos ið deðimties milijardiniø metroploèio kvantiniø taðkø, gali dvigubai nau-dingiau paversti ðviesà elektros energija.Kai saulës ðviesa krenta á silicá, fotonasiðmuða vienà elektronà, o ðviesos didþiojidalis virsta ðiluma. Kai ðviesa krenta ákvantinius taðkus, vienas fotonas gali ið-muðti septynis elektronus. O tie elektro-nai ir kuria elektros srovæ. Dabartiniamssaulës elementams tinkamiausios nano-medþiagos yra sudarytos ið ðvino, sele-no ir kadmio. Ieðkoma ðvaresniø aplinkainanomedþiagø. Nanosolar firma ðalia SanFrancisko (JAV) pradeda gaminti 200 mln.tokiø saulës elementø kasmet ið ultraplo-nø vario-indþio-galio selenido nanoplëve-liø. Pagamintos energijos kaina yra 50JAV centø uþ vatà. Šios naujienos paþadi-no Shell ir kitus energijos milþinus kurtisaulës elementus. Kalifornijos technolo-gijos institutas kuria saulës elementus iðanglies nanovamzdeliø.

Taèiau saulës energija naudojama netik elektros energijos gamybai. Atgimstasaulës ðiluminës sistemos, kurios suren-ka saulës energijà ir generuoja ðilumà (7pav.). Šios sistemos seniai naudojamos

1000 MW), jie pagamino apie 77 teravat-valandes (milijonus megavatvalandþiø) ði-luminës energijos. Tokiam energijos kie-kiui gauti reiktø sudeginti 12,5 mln. tonønaftos. Daugëja ðaliø, kuriose yra privalo-ma árengti statomuose namuose saulëskolektorius. Deja, á Lietuvà viskas ateinalabai pavëluotai. Saulës ðiluminës siste-mos gali generuoti ir elektrà be saulës ba-terijø. Pavyzdþiui, veidrodþiai sufokusuojasaulës ðviesà á Stirlingo variklá – didelio nau-dingumo árenginá (8 pav.), kuriame vande-nilio dujos cirkuliuoja tarp karðto ir ðalto

7 pav.Ðiluminësistema,kuriojeSaulësenergijageneruojaðilumà(Danija)

karštam vandeniui ruošti ir pastatams ðil-dyti. 2006 m. pasaulyje saulës kolektoriøgalia siekë 130 GW (1 GW – gigavatas yra

rezervuarø. Saulës ákaitintos dujos pleèia-si ir stumia stûmoklá, kuris suka turbinà,generuojanèià elektros srovæ. 2009 m. Ka-lifornijoje pradës veikti pirmoji Stirlingo 850MW elektrinë ir planuojama statyti dar ke-letà panaðiø. Elektros energijos tikëtina kai-na bus 4–6 JAV centai uþ kilovatvalandæ,panaði á akmens anglimis kûrenamø jëgai-niø elektros energijos kainà.

Kosminës saulës elektrinësDar prieð keturiasdeðimt metø Tarptau-

tinës saulës energijos prezidentas PetrasGleizeris (Peter Glaser) pasiûlë idëjà, kadmiesto dydþio Þemës palydovai orbitoje,kur saulë ðvieèia dienà ir naktá ir šviesa yraryškiausia, galëtø surinkti saulës energijàir mikrobangomis perduoti jà á Þemæ. Ame-

8 pav.

rikos kosminiø tyrimø agentûra NASA su-sidomëjo patrauklia idëja, taèiau, ávertinæðios technologijos kainà – daugiau nei 300mlrd. doleriø, jà atidëjo.

Taèiau nuo to laiko kosminës techno-logijos labai patobulëjo. Be to, geosta-cionarioje orbitoje saulës ðviesos inten-syvumas yra aðtuonis kartus didesnis neiþemës pavirðiuje. Milþiniškos saulës ener-gijos, paverstos elektros energija, o poto mikrobangomis bet kokio oro sàlygo-mis perduotos á keleto kvadratiniø kilo-metrø ploto antenà, 90 proc. vël gali bûtipaversta kintamàja elektros srove. Tai bû-tø neiðsenkantis atsinaujinanèios ðvariosenergijos ðaltinis tol, kol ðvies saulë. NA-SA nuo 1995 m. atliko nemaþai ðios tech-nologijos tyrimø, ávertino jos ávairius ele-mentus ir konstrukcijas. Visiškai reali tech-nologija yra plonø plëveliø saulës elemen-tais versti saulës energijà elektra, aukðta-temperatûriais superlaidininkais jà per-duoti kosmose esantiems lazeriams, ku-rie infraraudonaisiais spinduliais energi-jà siøstø á Þemæ. Taèiau kol kas tokiosenergijos kaina yra daug didesnë nei ki-tø atsinaujinanèios energijos ðaltiniø. Betmokslo ir technologijø laimëjimai situaci-jà gali greitai pakeisti. Nanotechnologi-jos ágalina kurti labai lengvus saulës ele-mentus, kilogramo masës iðkëlimas áÞemës orbità nuo 10 tûkst. doleriø dabargali atpigti iki keliø ðimtø ateityje. Tai la-bai atpigintø elektros kainà.

Japonijos erdvës agentûra JAXA pra-neðë, kad 2010 m. paleis Þemës palydo-và, kuris iðskleis bandomàjá saulës ele-mentø komplektà, kuris 100 kW (kilova-tø) saulës energijos mikrobangomis per-duos á Þemæ. Iki 2020 m. ruoðiamasi pa-leisti á kosmosà 250 MW, o dar po de-ðimtmeèio ir gigavatø (tûkstanèiø mega-vatø) kosmines saulës energijos stotis.

Tepuèia vëjasLietuvoje vis diskutuojame apie artë-

janèià elektros energijos krizæ. Tuo tarpuenergijos yra gausu, trûksta tik proto jàpasiimti. Paþersiu skaièiø, kaip kitose ða-lyse elektros energijà þmonëms atneðavëjas. Vëjo turbinø generuojama elektrosenergija auga panaðiais tempais kaip irsaulës elementø generuojama energija,apie 25 proc. kasmet. 2005 m. vëjo elek-triniø generuojama galia siekë 60 GW, o2008 m. jau 100 GW. 2010 m. planuoja-ma pasiekti 150 GW. Palyginimui galimapaminëti, kad 2008 m. Lietuva sunaudo-jo 2 GW elektros energijos. Ypaè plito vëjoelektrinës Europoje. Nuo 1994 iki 2005m. Europos Sàjungoje vëjo elektriniø pa-gaminamos elektros energijos padidëjonuo 1,7 iki 40 GW.

Nukelta á 40 p.


Akad. JuozasLMA prezidentas ir

Matulis-

Juozas Matulis buvo þymiausias ir áta-kingiausias XX a. Lietuvos mokslo veikë-jas ir organizatorius. Bemaþ keturis de-ðimtmeèius, bûdamas Lietuvos moksløakademijos prezidentu, jis nuosekliai irkryptingai vadovavo visai Lietuvos moksloplëtrai, naujø mokslo srièiø, krypèiø ir ins-titucijø formavimui – jaunø mokslininkøugdymui. Jo titaniðku darbu, pasiðventi-mu mokslui ir rûpesèiu buvo suformuluotipirmieji akademijos statutai, sukurta dar-ni mokslo skyriø struktûra, fundamenta-liøjø tyrimø institutai, gràþinti Mokslø aka-demijai karo metu iðdarkyti ir iðslapstytibrangiausi lietuviø kalbos þodyno, istori-jos rankraðèiø ir knygø archyviniai fondai.Per tuos deðimtmeèius J.Matuliui vado-vaujant Lietuvoje buvo sukurta tvirtamoksliniø tyrimø ir eksperimentiniø sto-èiø materialinë bazë: arti 30 fundamenta-liøjø ir taikomøjø tyrimø institutø, iðaugotûkstanèiai kvalifikuotø, mokslo laipsniuságijusiø specialistø, akademijos nariø –akademikø ir nariø korespondentø skai-èius nuo 14 buvo praplëstas iki 86.

Lietuvos mokslas planine tvarka bu-vo koordinuojamas Mokslø akademijosskyriuose ir probleminëse tarybose. Dëlto gebëjo iðvengti paralelizmo, pasikar-tojimø ir smulkiatemiðkumo, sprendë fun-damentalias Lietuvos ûkiui ir kultûrai rei-kalingas problemas, darniai papildyda-mas Rytø Europos ir pasauliná mokslo lo-bynà. Kiekvienais metais, kiek pamenuið 14-os metø darbo vadovaujant Chemi-jos ir biologijos mokslø skyriui, nauji at-rasti dësningumai, iðradimai ir technolo-giniai sprendiniai buvo apibendrinamiskyriø sesijose. Raiðkiausius, vertus pa-saulinio mokslo pasiekimus akademikasJ.Matulis pats vadinamuoju „áþanginiu þo-

Spausdinameakad. LeonardoKAIRIÛKÐÈIO

kalbà.

2009 m. kovo 17 d.Lietuvos mokslø akademijos

visuotinio susirinkimosesijoje paminëtos áþymauselektrochemijos mokslinës

mokyklos kûrëjo akademikoJuozo Matulio 110-osios

gimimo metinës.

þymus chemikas


dþiu“ pristatydavo visuotinio susirinkimosesijai, kaip naujà kasmetá þingsná, papil-dantá Lietuvos mokslo ir kultûros laimëji-mø iðskirtiná þiedà. Taip metai po metøaugo Lietuvos mokslo pasiekimai, suda-ræ pagrindà lietuviø tautinio savitumo irvisavertiðkumo raiðkai, galiausiai atvedæá Lietuvos Persitvarkymo Sàjûdá, nepri-klausomybæ ir ðiandienæ mokslo ir kultû-ros plëtotæ. Taigi per Lietuvos mokslo rai-dos rezultatus tolstanti XX a. Lietuvos is-torija, manau, reikiamai ávertins akademi-ko Juozo Matulio ánaðà Lietuvai, jo be-kompromisá tautiná, demokratiná ir pilieti-ná vaidmená ir ras jam deramà vietà tarppraëjusio amþiaus daugiausia Lietuvai nu-sipelniusiø þmoniø.

Juozas Matulis gimë 1899 m. kovo19 d. Jatkoniø kaime (Ðimoniø vlsè.), ma-þaþemiø valstieèiø ðeimoje. Nuo 7 metøpiemenavo pas ûkininkus, o þiemà lankëJuodpënø pradinæ mokyklà. 1912 m. të-vai iðsiuntë já á Liepojà mokytis amato. Tendirbo pas juvelyrà pameistriu, vëliau meist-ru. Kartu mokësi Liepojos gimnazijoje.

Gráþæs namo dirbo sezoninius darbuspas ûkininkus, Skapiðkio geleþinkelio sto-tyje budëtoju, vëliau ieðmininku. Tarnauda-mas Lietuvos kariuomenëje (1920–1923),kartu mokësi vakarinëje mokykloje.

1924 m. J.Matulis pradëjo studijuotiLietuvos universitete. Mokësi ir dirbo Pað-to, telegrafo ir telefono valdyboje, univer-siteto laboratorijoje pas prof. V.Laðà, jo va-dovaujamas parengë diplominá darbà apiegliukozës kiekio nustatymà kraujyje.

Biocheminiai tyrimai J.Matuliui nepa-tiko, ypaè eksperimentai su gyvûnais ne-naudojant narkozës. Nutaræs, kad tokiamdarbui yra netinkamas, prof. V.Èepinskiuipasiûlius 1930 m. pradëjo dirbti jo vado-vaujamoje Lietuvos universiteto Fizikinëschemijos katedroje. Nuo to laiko fizikinëchemija ir elektrochemija tapo J.Matuliosvarbiausiomis mokslinës veiklos sritimis.

Baigæs universitetà, J.Matulis 1930–1936 m. dëstë ir dirbo moksliná darbà Vy-tauto Didþiojo universitete (VDU). Buvoiðsiøstas tobulintis á Leipcigo universite-tà, kuriame 1936 m. ágijo gamtos mokslødaktaro laipsná.

1936–1940 m. J.Matulis jau vadovavoVDU Fizikinës chemijos ir elektrochemijoskatedrai, 1940 m. tapo profesoriumi, skai-të paskaitas, paraðë vadovëlius „Fizikinëschemijos praktikos darbai“, „Koloidø che-mija“ ir „Fizikinës chemijos pagrindai“.

Tolesnæ pedagoginæ ir mokslinæ veik-là J.Matulis tæsë Vilniaus universitete:1940–1941 m. vadovavo Matematikos-gamtos mokslø fakultetui, Fizikinës che-mijos katedrai, buvo VU prorektorius. Uni-versitetà jis laikë „sunkiai pasiekiamaðventove, o þmones, kurie gali jame dirbti,laimingais“. J.Matulis mokslà laikë svar-

pesèiu posëdþiai ir sesijos visà laikà vyk-davo lietuviø kalba, ko nebuvo në vieno-je ið buvusios TSRS respublikø. J.Matu-lis gynë neteisingai puolamus mokslinin-kus, tiesà raðanèius lietuviø istorikus. Lie-tuvos MA ádarbindavo nukentëjusius ta-lentingus ir kûrybingus þmones.

J.Matulis daug nuveikë Lietuvosmokslui. Chemijos ir cheminës techno-logijos institute, kuriam vadovavo 1956–1976 m., sukûrë elektrochemijos mokyk-là, iðugdë arti 100 gabiø elektrochemikø.Jam vadovaujant iðtirtos elektrocheminësreakcijos, elektrokristalizacijos mechaniz-mas, sukurta ir ádiegta á gamybà daugeliometaliniø dangø ir metalø lydiniø gavimotechnologijø. Blizgiøjø dangø susidarymà,blizgodariø tyrimus J.Matulis apibendrinomonografijoje „Blizgiosios elektrolitinësdangos“ (su kt. 1969 m., rusø k.). J.Matu-lio talento ir organizuotumo dëka Lietuvoselektrochemikø darbai buvo labai plaèiaiþinomi ir vertinami pasaulyje.

Dar viena ypaè svarbi J.Matulio veik-los sritis – mokslo þiniø skleidimas. Jis

Laisvalaikiu mëgo þvejoti, medþioti,bendravo su savo kraðto þmonëmis, su-kaupë daug moksliniø leidiniø. Jie dabarsudaro Chemijos instituto Juozo Matuliomemorialinës bibliotekos didþiàjà dalá.J.Matulis mëgo poezijà. Atmintinai mo-këjo Maironio, S.Stanevièiaus, A.Miðkinioeiles, o J.F.Gëtës ir F.Ðilerio poezijà – vo-kieèiø kalba. Tai buvo malonios laisvalai-kio valandos po þvejybos Aukðtaitijoje armedþioklës Dubravos girioje, kur jis bu-vo visø mëgstamas sveèias.

J.Matulis ir laisvalaikiu tvirtai laikësisavo nuomonës, nemëgo prieðtaravimø,bet buvo teisingas, stebino kuklumu irsantûrumu, vertindamas savo ir savomokiniø darbus. Kalbëdamas apie savejis kukliai pripaþino: „O jei kà ir pada-riau, tai tik tam, kad Lietuvos mokslà þi-notø visi, kad nebûtø pamirðti kitø dar-bai, kartojamos klaidos ir mokslinë min-tis plaèiai sklistø...“

Jis iðaugino du gerus vaikus ir áskie-pijo mokslo pomëgá visiems, kurie kieknors artimiau já paþinojo.

biausia kultûros ir þmogaus dvasinio gy-venimo varomàja jëga. 1941 m. sausio16 d., ákûrus Lietuvos mokslø akademijà,J.Matulis iðrenkamas jos tikruoju nariu. O1946 m. iðrinktas akademijos preziden-tu, ðias pareigas ëjo iki 1984 metø.

J.Matulis buvo atsargus, diplomatið-kas. Taèiau tvirtai laikësi lietuviðkumo,puoselëjo lituanistikà, gimtàjà kalbà: jo rû-

buvo „Þinijos“ draugijos pirmininkas,LTSR taikos gynimo komiteto, LietuvosMA redakcinës leidybinës tarybos, Res-publikinës gamtos ir visuomenës koordi-navimo tarybos pirmininkas.

J.Matulis buvo renkamas á tuometiniusvaldþios organus. Jis buvo LTSR AT,TSRS AT deputatas, LTSR AT prezidiu-mo narys, Lietuvos KP CK narys.


Akad. Juozas Matulis buvo þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ ákûrimo iniciatorius. Jis – nuoðir-dþiai domëjosi þurnalo reikalais, buvo redkolegijos narys. Nuotraukoje – prezidentas atvykopasveikinti redakcijos kolektyvo þurnalo 25-øjø metiniø proga. Ið kairës: „Mokslo ir gyvenimo“vyr. redaktorius Juozas Baldauskas, akad. Leonardas Kairiûkðtis ir akad. Juozas Matulis


Kas yra geomokslai?Prieš ketvertà metø Jungtinës Tautos

paskelbë 2007, 2008 ir 2009 metus tarp-tautiniais planetos Þemës metais. Moty-vai suprantami: tai aktualiø planetosmasto problemø sprendimas, pareigapademonstruoti didelá geomokslø poten-cialà kuriant saugesnæ visuomenæ, pa-skatinti visuomenæ naudotis turimu ge-omokslø potencialu. Tad savotiðkai no-rëèiau pratæsti prieð ketvertà metø„Moksle ir gyvenime“ dëstytas mintisapie mokslinës diskusijos reikðmæ gam-tos paþinimui, taip pat apie kolekcijø(muziejø) ir kartografiniø dokumentø (þe-mëlapiø) bûdingumà geomokslams(„Mente et Malleo“, MG, 2005, Nr.2).

Prie geomokslø, dar vadinamø Þe-mës mokslais, yra priskiriamos dabarti-nës fiziniø mokslø kryptys – geologija,gamtinë geografija ir geoinformatika, taippat ðiø krypèiø mokslo ðakos tektonika,geofizika, geochemija, petrologija, stra-tigrafija, hidrogeologija, hidrologija, kli-matologija, geomorfologija, naujai besi-formuojanèios – paleoekologija, geoe-kologija, geoarcheologija ir kitos. Buvu-si geologijos mokslo šaka – senbuvë pa-leontologija, tyrinëjanti iškastinius orga-nizmus ir labai daug prisidedanti prie gy-vybës evoliucijos paþinimo, išsirutuliojoiki savarankiškos ir labai populiarios vi-suomenëje mokslo krypties (prisiminki-me filmus apie juros periodo parkà). Galdël to iki ðiol nëra grieþtai apibrëþta Þe-mës mokslø vieta bendrojoje mokslø hie-rarchijoje. Geomokslø bûta gamtosmokslø „kompanijoje“ kartu su biologi-ja ir ekologija, pastaruoju metu geologi-ja ir gamtinë geografija áterpta á fiziniømokslø sritá kartu su astronomija, fizika,chemija, biochemija, matematika ir kt.Pasvarstoma, ar ne vieta bûtø atsidurtiprie agrariniø mokslø ðeimynëlës… Ma-tyt, su kiekviena mokslø grupe geomoks-lai turi didesná ar maþesná bendrumà. Suviena mokslø grupe jungia fundamenta-lus tyrimø objektas – ekosistemos (pa-leoekosistemos) su savo glaudþiai susi-jusiomis abiotine ir biotine dalimis. Sukita mokslø grupe vieningumas daþniau-siai siejamas su „medþiagà“ tirianèiaismetodais, daþnai fizikiniais ir cheminiais.Akivaizdus geomokslø ryðys su agrari-niais mokslais jau vien todël, kad mûsødidelis turtas – dirvoþemis – formuojasiesant uolienø, reljefo, gruntinio ir krituliøvandens, atmosferos, organizmø sàvei-kai, sudaro natûralaus ir kultûrinio krað-

1 pav. Geologinisgamtos paminklasVelniapilis (Birþø r.) –devono periodo jûrinësir lagûninës kilmësuolienø atodanga

3 pav. Jaunieji geologai Akmenës(Karpënø) klinèiø karjere

2 pav. Ðaltiðkiø karjere (Akmenës r.), primenanèiame Marsokraðtovaizdá, kasamas triaso periodo molis

Habil. dr. Valentinas BALTRÛNASGeologijos ir geografijos institutas

Valentino BALTRÛNO nuotr.


Geomokslai –

tovaizdþio (landðafto) esminæ dalá. O jukkraðtovaizdþio prisiminimai, ypaè gimtø-jø vietø, mus lydi visà gyvenimà. Tiesàsakant, dar ne taip seniai sàlygiðkai bu-vo kalbëta apie savità materijos geolo-ginæ judëjimo formà, vyraujanèià plane-tø lygmenyje, kartu skiriant astronominæ(kosminæ), molekulinæ, branduolinæ beibiologinæ formas.

Vargas dël proto?Neapibrëþta geomokslø vieta tarp fi-

ziniø, biomedicininiø, agrariniø moksløsukelia nesusipratimø mokslinio produk-tyvumo vertinimo, publikacijø cituojamu-mo, atlikto darbo vertës nustatymo klau-simais. Èia labai aktualus moksliniø re-zultatø visuotinumo („kosmopolitišku-mo“) ir regioniškumo, tyrimø fundamen-talumo ir pritaikomumo santykis. Labainesmagu atsakinëti vienokiai ar kitokiaigarbiai komisijai, pavyzdþiui, kodël „jû-sø krypties mokslininkas X per deðimt-metá pacituotas tik 20 kartø prestiþiniuo-se þurnaluose?“ Gal todël, kad jis per tàlaikà paraðë ir išspausdino penketà mo-nografijø (tiesa, neprestiþinëse leidyklo-se). Dar baisesnis buvo ministerijos val-dininko klausimas. Kai norëdamas pa-sididþiuoti per naivumà nuneði parodytijam Lietuvos mokslo premija apdova-notà geocheminiø þemëlapiø atlasà – di-delá regioninio pobûdþio suvestiná dar-bà, staiga iðgirsti – „klausyk, mielasis,kas tai skaitys, ar ne geriau buvo nedi-deliais straipsniukais geruose þurnaluo-se tai išspausdinti“. Jei širdis tvirta, tadadar prisimeni senà prieþodá …neduok-die kiaulei ragus… Atrodo, kad toks ne-susikalbëjimas vis labiau ásiðaknija, pa-mirðtant elementarià pagarbà bet kuriosmokslo krypties mokslinei mokyklai artradicijai, ypaè jei kitos dar nëra, prime-tant savo ásivaizduojamà ar plagijuoja-mà teisingumà (tai ir yra tie k-s ragai),nustatant „prioritetines“ ir „neperspekty-vias“ mokslo kryptis.

Mokslas apie senàjà gamtàDëstant geologijos kursus studen-

tams reikia pateikti geologijos mokslo

apibrëþimà. Greta populiaraus ir daþ-niausiai vadovëliuose raðomo, kad taimokslas apie Þemës gelmes, jø sanda-rà, sudëtá ir, þinoma, naudingàsias iðka-senas, stengiuosi akcentuoti ir kità, be-veik nepateikiamà apibûdinimà. Geolo-gija – tai mokslas apie senàjà Þemësgamtà, tiksliau – senàjà biosferà. Juk þi-nome, kad biosfera – tai gyvais organiz-mais apgyvendinta Þemës rutulio pavir-ðiaus dalis, tiksliau, apatinë atmosferosdalis, visa hidrosfera ir virðutinë litosfe-ros dalis. O kas gi yra Þemës plutos,ypaè nuosëdiniø uolienø sluoksniai? Iðesmës – tai biosferos raidos metraðèiopuslapiai. Juk græþiniais 2 km gylyje Va-karø Lietuvoje aptiktas silûro periodo(prieð 444–416 mln. m.) klinties sluoks-nelis mums suteikia informacijos apie tometo klimatà, jûros reþimà, vandensdruskingumà ir temperatûrà, gyvenusiøorganizmø bendrijas, nuotolá iki krantoir átekanèias upes, magnetiniø poliø kryp-tá ir kt. Mes jau atkuriame senàsias jûrøekosistemas ir jø raidà (1 pav.). Taip patsëkmingai atkuriamos gamtinës aplinkosypatybës ir þemyninëmis sàlygomis, irkontinentiniø apledëjimø metu, ir tarple-dynmeèiais. Su geomokslais siejamostokios tyrimø temos (ar uþduotys), kaippaleogeografija, paleoklimatas, paleoge-omorfologija, paleoglaciologija ir kt. Tasprieðdëlis paleo- mums ir rodo, kad su-siduriame su senàja geografija, senuo-ju klimatu, senuoju reljefu, senàja ledy-nø veikla, t.y. su paleogamta. Kad reikiatirti tolimesnæ ar artimesnæ praeitá, tarsiir neabejojama. Praeities reiðkiniø paþi-nimas, jø raidos ypatybës ir tendencijosleidþia susivokti dabartyje ir galbût þvilg-terëti á ateitá, kad ir netolimà. Jau nekal-bant apie visø ðiø tyrimø paþintinæ, ðvie-tëjiðkà, bendraþmogiškàjà vertæ, ypaèkai iki šiol tebesitæsia diskusija su krea-cionizmo propaguotojais, aršiai puolan-èiais Þemës praeities, gyvybës atsiradi-mo, evoliucijos proceso tyrinëtojus.

Ðiuo metu vykdomas Lietuvos vals-tybinio mokslo ir studijø fondo remiamasprojektas „Klimato kaitos atspindys pas-kutiniojo ledynmeèio-tarpledynmeèiociklo nuosëdose (PALEOKLIMATAS)“.Tyrinëjant ledynø, tekanèio vandens,eþerø, pelkiø aplinkoje susidariusiasnuosëdas (morenas, smëlá, aleurità, mo-lá, sapropelá), skaitomas pastarøjø 130

tûkstanèiø metø aplinkos raidos metrað-tis, ypaè gilinantis á ekosistemø ir klima-to kaitos pokyèius. O jie akivaizdûs ir la-bai ádomûs, liudijantys, kad po mûsøSaule yra buvæ daug ávairiø pokyèiø, kogero, ne menkesniø, negu vyksta dabarar dar tik bus ateityje. Neaiðkus iki galogalbût tik þmogaus vaidmuo šiame kai-tos procese.

Vargðë Lietuva...Gráþkime prie pirmojo geologijos

mokslo apibrëþimo, kuriame akcentuo-jama Þemës gelmiø sandara ir turtai (jukPlutono karalystë!). Apmaudu, bet pas-taruoju metu viešai per Lietuvos radijàteko girdëti mûsø ðauniøjø europarla-mentarø mintis, kad Lietuva neturtingagelmiø turtø. O ðtai visai nesename vie-no mitingo atsiðaukime rëþë aká frazë,kad vargðë Lietuva neturi „naftos ir kitønaudingøjø iðkasenø“, prieðpastatant tu-rimam turtui – proto potencialui. Ko ge-ro, tai tiesa. Bet kuo dëti gelmiø iðtek-liai? Jais, panašu, telaikomi auksas, dei-mantai, gal dar nafta... Taèiau nesenaisduomenimis Lietuvos naftos iðtekliø bu-vo eksploatuojama tiek, kad galëtø pa-tenkinti penktadalá ðalies poreikio. Tai në-ra maþai. Kitas dalykas, kad tie naftosištekliai yra grobuoniškai eksploatuoja-mi, paprasèiausiai neieškant naujø tel-kiniø. Jeigu europarlamentarai ir kiti Þe-mës turtø vertintojai perþvelgtø Lietuvosstatistikos departamento informacijà, taiásitikintø, kad Lietuvos nacionalinio tur-to balanse naudingosios iškasenos (jaudetaliai iðþvalgyti ir áteisinti telkiniai) su-daro 46 proc., tuo tarpu miškai – 16proc., o daþnai minimi valstybiniai keliai– nesiekia ir 3 procentø. Tai – tik palygi-nimui. Jeigu kas neþino, kokiais gelmiøturtais garsëja mûsø kraðtas, priminsiu:tai klintis, iš kurios gaminamas staty-boms bûtinas cementas, dolomitas(skalda ir apdailos akmuo), kvarcinissmëlis (stiklui, optikai), þvyras ir smëlis(statyboms, betonui, keliams), molis (ke-ramikai), gydomasis mineralinis vanduo,taip pat geriamasis poþeminis vanduo,kuriuo didþiuojasi Lietuva ir kurá geria ab-soliuti ðalies gyventojø dauguma... (2 ir3 pav.). Beje, kai kuriose šalyse didelisgeriamojo vandens deficitas jau kelia pa-nikà ir konfliktus. Kai kuriose ðalysemokslo tyrimø programos ið valstybësbiudþeto yra finansuojamos, atsiþvel-giant á sukurto valstybës nacionalinio tur-to dalá, pavyzdþiui, taip daroma kaimy-ninëje Lenkijoje. Deja, pas mus tyrimamslëðos skirstomos daþnai atsiþvelgiant álabai formalius rodiklius, komercializavi-mo galimybæ, deja, ne visada atspindin-èius valstybës ir visuomenës, ko gero,strategiškai gyvybinius interesus.

Lietuvos moksloposûniai?



Þemës gelmiø turtas – naudingosiosiškasenos. Ið degiøjø þemës turtø Euro-poje daugiausia suvartojama akmens an-gliø, durpiø, kuriø didelës storymës ras-tos Ruro baseine Vokietijoje, Silezijos ra-jone Lenkijoje, Donecke Ukrainoje, Peni-nø kalnuose Anglijoje. Jos kasamos atvi-ruoju bûdu arba giliose ðachtose.

Pasaulio akmens angliø iðtekliai su-daro apie 850 mln. t ir pagal jø kasmetásuvartojimà angliø turëtø pakakti dar be-veik 250 metø. Akmens anglys yra orga-ninës kilmës nuosëdinë uoliena, susida-riusi ið augalijos ðilto ir drëgno klimatosàlygomis. Tokios sàlygos geologinëje is-torinëje praeityje egzistavo tik karbonoperiode (maþdaug prieð 350–290 mln. m.pr.m.e.), kai negiliose pelkëse augo veð-lûs paparèiai, asiûkliai ir kiti stambiø me-dþiø miðkai, kurie virto, grimzdo, puvo irkaupësi dumble. Kadangi pelkiø vande-nyje stokojo deguonies, augalai virto dur-pëmis, o vëliau, grimzdami, veikiamiaukðtos temperatûros bei slëgio, pavirtoanglimis. Priklausomai nuo metamorfi-zacijos laipsnio akmens anglys yra skirs-tomos á rusvàsias, turinèias 60–70 proc.anglies; juodàsias, turinèias daugiau kaip75 proc. anglies, ir antracità, kuris turi iki95 proc. anglies. Pastaràjá deðimtmetá ak-mens angliø išgavimas labai padidëjoAustralijoje, Indijoje, Kinijoje, Kanadoje,Venesueloje bei Mozambike. Daugiausiaiakmens angliø importuoja Vakarø Euro-pos valstybës: Italija, Ispanija, Belgija irVokietija.

Šiuolaikinei pramonei ir energetikainepaprastai svarbi þaliava yra nafta ir du-jos, kuriø dideli telkiniai buvo surasti Pa-volgio regione, taèiau tada maþai naudoti.

1859 m. Amerikoje, Pensilvanijos vals-tijos maþoje Titusvilo gyvenvietëje, Edvi-nui Dþeikui begræþiant vandens ðuliná pa-sirodþius naftai, ði vietovë nepaprastai grei-tai iðaugo á miestà. Keliasdeðimt myliø pie-tø link nafta buvo surasta Rouseville, OilCity ir kitur. Tada prasidëjusi naftos karðtli-gë truko ne vienà deðimtmetá. Ilgainiui Va-karø Europoje pradëti geologiniai-geofizi-

KasDr. Vincentas KORKUTIS

Valstybinës premijoslaureatas, Lietuvos geologø

sàjungos garbës narys

Ne vienas deðimtmetis prabëgo, kai geologøgrupës, išsisklaidþiusios po Lietuvos lygumas,

kasdien atlikdavo ávairius geologinius, geofizi-nius bei hidrogeologinius darbus, norëdamos

suþinoti, kokiø naudingøjø iðkasenø per daugeláÞemës plutos formavimosi metø susikaupë mûsø

nedideliame Baltijos regione.

slypi Lietuvosgelmëse?

niai gelmiø þvalgymo darbai davë rezulta-tø. 1959 m. Olandijoje, Groningeno pro-vincijoje, buvo gauta degiøjø dujø ið loka-lios struktûros, nusitæsianèios ið sausumosá Ðiaurës jûrà. Esanèios ðalia Ðiaurës jû-ros valstybës pasidalijo jûrà á atskirus sek-torius ir ëmësi tolesniø paieškø.

Norvegijai teko pats didþiausias Ðiau-rës jûros sektorius, kuriame buvo surastigana dideli naftos ir dujø telkiniai. 1969m. norvegai 350 km nuo kranto, kur van-dens storis siekë 70 metrø, árengë naftosišgavimo platformà. O juk iðgauti naftà jû-

roje yra kelis kartus sudëtingiau negu sau-sumoje, nes sugaištami metai, kol tech-niškai ir pagal tarptautinius gamtosaugosreikalavimus árengiami saugumà garan-tuojantys vamzdynai, kuriais nafta tiekia-ma á saugyklas arba terminalus, ið kuriøtanklaiviais veþama á naftos perdirbimogamyklas. Tokiose platformose dirban-tiems specialistams yra árengiama labora-torija ir pagalbinës patalpos, kuriose jie dir-ba ir gyvena. Po deðimties dienø ið sraig-tasparniui árengtos aikðtelës græþëjai nu-skraidinami pailsëti á þemæ. Ðiuo metu nor-

vegai turi pasistatæ deðimtis tokiø naftosplatformø, ið kuriø kasmet iðgauna dau-giau kaip po 170 mln. t þalios naftos.

Pirmà kartà lankytis olandø pastatyto-je naftos platformoje teko 1981 m. rudená.Platforma priklausë jungtinei „Petrobaltic“lenkø, rusø ir vokieèiø sukurtai firmai, græ-þusiai apie 30 km atstumu nuo GdanskoBaltijos jûroje. Nuvykæs turëjau supaþin-dinti su Pabaltijo ir Karaliauèiaus kraðto ge-ologija ir naftos paieðkø rezultatais. Græþi-nyje ið lokalios struktûros buvo gautas pra-moninis naftos pritekëjimas. O ðtai 2006m. rugpjûèio mën. pasiekë nauja dþiugiþinia, jog „Petrobaltic“ firma Baltijos jûro-je, Lenkijos vandenyse 135 km á ðiauræ nuoHelio pusiasalio, aptiko naujà telkiná, ku-riame geologø apskaièiavimu galëtø bûtiiki 110 mln. bareliø naftos atsargø.

Kasmet pasaulio pramonei þalios naf-tos reikia daugiau kaip 1 mlrd. t, kuriosnet 2/3 tiekia Artimøjø Rytø ðalys, o liku-sià dalá – JAV, Rusija, Norvegija, Meksi-ka, Venesuela, Kanada, Kinija, Didþioji Bri-tanija ir kitos. XX a. nafta buvo išgauna-ma daugiau kaip 80 valstybiø, nes šiosnaudingos þaliavos poreikis pasaulyje ne-paprastai išaugo: 80 proc. suvartojamaenergetikai ir kuro gamybai, o likusi dalischemijos pramonëje.

Þemëje yra iðþvalgyta daugiau kaip300 mlrd. t naftos þinomuose telkiniuo-se. Mokslininkai mano, jog dar gali bûtisurasta 150 mlrd. t, tad, jeigu naftos ga-vybos tempai iðliks panaðûs kaip ðiuo me-tu, naftos þaliavos turëtø uþtekti dar be-veik 100 metø.

Nafta yra labai sudëtingas angliavan-deniliø ir kitø organiniø junginiø miðinys,susidaræs dideliuose gyliuose veikiantaukðtai temperatûrai ið jûrose gyvenusiømikroorganizmø – planktono bei bakteri-jø, kurios dumblà pavertë bitumu. O ilgai-niui per daugelá metø ið bitumo susidaronafta ir dujos. Jos kaupiasi smiltainyje arporëtose klintyse, o joms iðkilti trukdo ne-laidþios uolienos. Dirbant naftos paieðko-

Autoriusnaftos

paieðkøplatformoje

,,Petrobaltic”.1981 m.,

Gdanskas


se Pietø Jemene teko lankytis Ramlat asSabatajno dykumoje veikianèiose poþe-minëse valgomosios druskos kasyklose,kur druska slûgso 50 m iki 450 m gylio.Ten teko stebëti tektoniniais plyðiais ið þe-mës gelmiø kylanèià skystà naftà, kuri per-sunkia druskos sluoksná. Kalnakasysmums aiškino, jog ši druska kasama far-makologiniams tikslams.

Antrà kartà naftos platformoje teko pa-bûti jau ne vienà savaitæ 1990 m. rugsëjá,kai JAV „Garnet“ firmos kvietimu skaièiaupranešimà Hiustone vykusioje tarptauti-nëje naftos paieðkininkø konferencijoje.O po to likau staþuotis JAV „AMOCO“ irTGS Geofizinëje kompanijoje, kuri bûtentMeksikos álankoje išgauna naftà, lankiausinaftos perdirbimo gamykloje, kurios teri-torija pavyzdingai sutvarkyta. Keliasde-ðimtyje platformø iðgaunama nafta pas-taràjá deðimtmetá sudaro beveik pusæ JAViðgaunamos þalios naftos produktø ir apie70 proc. dujø. Ið Hiustono nutiesti nafto-tiekiai tiesiog á naftos perdirbimo ir che-mijos gamyklà, kurioje gaminami chemi-niai pluoðtai, plastikas, celiuliozë, sinteti-nis kauèiukas. Ið cheminio pluoðto gami-nama medvilnë, dþiutas, vilna ir šilkas.JAV, kaip ir Vakarø Europos ðalyse, gau-su vëjo jëgainiø. Nors Meksikos álankojeir didelës geologiniø darbø apimtys iðgau-nant naftà, iki ðiø dienø ðios pakrantëskurortai nestokoja poilsiautojø, nes jûraðilta, ekologiðkai ðvari, o platformomis ið-gaunama nafta në karto dar neiðsiliejo ápoilsiautojø pamëgtus jûros vandenis.

Daugiausia terðalø á jûras išlieja tanklai-viai, kurie plaukdami patenka á audras arnelaimes, tuomet iðsiliejusi nafta skubiainusiurbiama arba nukenksminama che-mikalais. Patikimiausi yra naftotiekiai arbadujotiekiai, garantuojantys ðios þaliavos il-galaiká ir saugø tiekimà. Daugiausia gam-tiniø dujø iðgauna ir eksportuoja Rusija,

Kanada, Turkmënija bei Olandija. Iš Šiau-rës jûros jau nutiesti naftotiekiai á DidþiàjàBritanijà, Norvegijà ir Vokietijà. Dujas im-portuoja JAV ið Kanados, Japonija ið In-donezijos, o Vokietija ið Olandijos, Norve-gijos ir Rusijos, Ukraina iš Rusijos.

Mokslininkai, kalbëdami apie ateitiesenergijà, vis daþniau mini saulës, vëjo,vandens potvyniø ir atoslûgiø bei þemësgeoterminës ðilumos energijos naudoji-mo platesnes galimybes. Jau daug metøpoþeminiø terminiø vandenø gamtos tei-kiamà dovanà plaèiai naudoja Islandija,kurioje šildomi gyvenamieji namai, šiltna-miai. Jos pavyzdþiu jau seka Italija, JAV,Japonija, Prancûzija, Naujoji Zelandija,Meksika ir kitos šalys. Vakarø Lietuvos re-gione (Gargþdø–Kretingos plotuose) yranemaþa galimybë parengti kambro–pre-kambro sluoksniuose esanèio geotermi-nio 65–70 oC sûrymo naudojimà.

Dalyvaujant UNESCO Europos geolo-ginëje programoje kambro–prekambro ri-bos ir naftingumo klausimais teko lanky-tis kaimyninëje Ðvedijoje, kuri visur prista-toma pavyzdingo ûkio ir gamtosaugai la-bai daug dëmesio skirianèia ðalimi. Ðve-dijos þemës gelmëse surasta daug ávairiømetalø, kurie kasami ir perdirbami prade-dant XVII amþiumi. Ðiuo metu Ðvedija pir-mauja Europoje geleþies rûdos gavyboje– per metus pagamina daugiau kaip 20mln. t aukðèiausios rûðies plieno, kuris var-tojamas nepaprastai saugiø „Volvo“ ir „SA-AB“ automobiliø pramonei bei lëktuvø ga-mybai. Èia aplinkosauga laikoma svar-biausiu visos ðalies politikø ir gyventojø rû-pesèiu, nes stengiamasi iðsaugoti kuodaugiau natûralios gamtos ateièiai. Jaumokyklose vaikams labai daug aiškinama,kodël reikia iðsaugoti valstybës ásteigtus20 nacionaliniø ir beveik 1000 gamtosdraustiniø, kuriuos skautai vasarà pade-da priþiûrëti. Uþ valstybei naudingà darbà

skautai siunèiami nemokamai á ekskursi-jas. Bûtø labai naudinga, kad Lietuvos mo-kyklose vaikams bûtø ne tik pasakojamaapie graþios gamtos iðsaugojimo svarbà,bet ir mokoma jà mylëti bei padëti jà tvar-kyti vasarà... Pastaraisiais metais iðpopu-liarëjo Lietuvoje Airija ir Didþioji Britanija,kurios mielai priima sunkiems darbams at-vykstanèius mûsø tautieèius. Ilgus amþiusDidþioji Britanija buvo laikoma šalimi, ku-rioje išplëtota sunkioji ir lengvoji pramo-në. Taèiau pastaràjá deðimtmetá senosiosgamyklos modernizuotos, o menkavertësuþdarytos. Pradëjusi 1970 m. Šiaurës jû-roje eksploatuoti naftà bei gamtines du-jas, šalis iðsprendë opià apsirûpinimoenergija problemà, sukûrë naujas naftosperdirbimo bei chemijos pramonës ðakasir dël to atsigavo visa šalies ekonomika.

Ðiuo ekonominio sàstingio JAV ir Euro-poje laikotarpiu, manau, bûtø naudinga Lie-tuvos pilieèiams daugiau suþinoti, kokiønaudingøjø iškasenø turi mûsø maþas krað-tas, KAS SLYPI LIETUVOS GELMËSE?

Naudingosios iškasenos yra grupuo-jamos á skystas ir kietas arba degias, rû-dines ir statybiniø medþiagø, kurios susi-kaupë per milijonus metø: prekambro,kambro, ordoviko, silûro, devono, permo,triaso, juros, kreidos, paleogeno, neoge-no ir kvartero laikotarpiais. Iš Lietuvosþemës gelmëse atrastø naudingøjø ið-kasenø, daugiausia naudojamø statybi-niø medþiagø pramonëje, yra dolomitas,klintys, molis, þvyras ir smëlis, anhidritas,gipsas, kreida, kreidos mergelis, gëlavan-denë klintis ir rieduliai. Be jø, yra eksplo-

atuojamos durpës, opoka bei poþeminisgëlas ir mineraliniai vandenys.

Lietuvos gelmëse slûgsanèiose nuo-sëdinëse uolienose geologai surado ne-maþai ádomiø naudingøjø iðkasenø, kaipneogeninis kvarcinis smëlis ir gintaras.Vëliau uolienose rasta glaukonito, fosfo-rito, akmens druskos, rûdø – magnetito,polimetalø, siderito, limonito ir sunkiøjømineralø sànaðynø, o kristaliná pamatà su-daro tvirti raudoni granitai.

Statybinës medþiagos Lietuvoje bu-

Pabaltijo geologø konferencijos dalyviai ekskursijos Anykðèiuose metu. 1959 m.

Uolienos ið Kybartø græþinio su vertikaliuplyðiu, pripildytu naftos


vo naudojamos nuo senø laikø, taèiaupramoninæ reikðmæ ágavo tik po Antrojopasaulinio karo, nors jø naudingumà ið-tyrë prieðkario specialistai – prof. P.Jode-lë, M.Kaveckis, J.Dalinkevièius, A.Da-mušis. O pakariu, atlikæ nuodugnius þval-gymus, apie dolomitø klodø naudojimàjau raðë geologai V.Narbutas, E.Vodzins-kas, R.Rajeckas, P.Stonkus, V.Kolyta,V.Gasiûnienë, B.Kairys ir kiti. Labiausiaiperspektyvûs yra 8 devono amþiaus prieð360–400 mln. m. susidaræ Pliavino, Ástros,Stipinø, Kruojos ir Þagarës svitø dolomi-to telkiniai, aptikti Ðiaurës Lietuvoje tiesPetraðiûnais, Klovainiais, Pakruoju, Jonið-kiu bei Rokiðkiu, kurie slûgso beveik þe-mës pavirðiuje 10–15 m storio klodais. Ne-maþa dalis dolomito eina skaldos gamy-bai. Taèiau nuo seno buvo naudojamasnamø ir netgi tiltø statybai, o pastaraisiaismetais – metalurgijos ir chemijos pramo-nëje, gaminant stiklà, mineralinæ vatà, ksi-lolito plytas bei blokus. Be to, atspariau-sios dolomito atmainos tinka apdailosplokðèiø pusfabrikaèiø gamybai. Tai tik-rai didelis mûsø ðalies þemës turtas.

Klintys kasamos Karpënø, Menèiø irVëgeriø karjeruose, kuriuose jø sluoksnisyra apie 30 m storio. Jos susidarë maþ-daug prieð 280 mln. metø permo laikotar-piu egzistavusioje jûroje, nes nuosëdosesurandama kriaukleliø liekanø. Tai geraþaliava cemento gamybai. Tad pokariometais buvo pastatytas Naujosios Akme-nës cemento fabrikas, kurio aukðtos mar-kës cementas buvo eksportuojamas ne ávienà Europos ðalá ir kuris veikia iki šiol.Be cemento, èia gaminami kalkiø miltairûgðèioms dirvoms kalkinti bei cukraus si-rupui valyti. Tai irgi svarbus mûsø þemësturtas, kurio randama ne visose šalyse.

Molis daugiausiai iðplitæs paskutinioapledëjimo metu susidariusiose kvarteronuosëdose. Jas pradëjo tyrinëti prof. J.Da-linkevièius, B.Tijûnaitytë, o pokario metaisA.Vala, V.Mikaila, P.Stonkus, B.Rusteika,A.Grina, A.Latënienë, V.Vonsavièius, A.Bal-trûnas, A.Gaigalas ir kiti. Stambiausi mo-lio telkiniai aptinkami Vidurio Lietuvos ga-linës morenos apledëjimo srityje tarp Kau-no ir Ariogalos bei á pietvakarius nuo Aly-taus. Keramikos pramonei svarbiausi yraJûros–Ðeðupës, Kauno–Kaiðiadoriø, Dys-nos, Vievio–Ðirvintø ir kt. limnoglacialiniøbaseinø molynai. Apie 65 molynai tiekiapuikios þaliavos plytø bei èerpiø gamybai.

Be kvarteriniø molio telkiniø, netoli Uk-mergës surastas viršutinio devono Šven-tosios svitos Dukstynos molynas, kurio sto-ris apie 4–5 m, yra puiki þaliava keramzituigaminti. O iðþvalgytas Dvarèioniø molio tel-kinys tinkamas puikios kokybës keraminiø,dekoratyviniø plyteliø gamybai. Tai irgi nau-dingas ir svarbus mûsø þemës turtas.

XIX a. pabaigoje Lietu-voje ne tik nebuvo aukštosios mokyklos,bet ir viduriniø buvo tik 11: Vilniuje – 5,Kaune – 2, Ðiauliuose – 2, Panevëþyje –1, Veiveriuose – 1. Metinis mokestis uþmokslà siekdavo 45 rub. (tuo metu kar-vë kainavo 20 rub.). Be to, buvo leidþia-mi ávairûs potvarkiai, sunkinantys priëmi-mà á gimnazijas nestaèiatikiø ir nekilmin-gøjø vaikus. Vidurinëse mokyklose vyra-vo rusiðkojo ðovinizmo ir lenkiðkojo na-cionalizmo dvasia, ið lietuviø buvo tyèio-jamasi. Dël to daugelis jaunuoliø vykda-vo mokytis á Rygos, Liepojos, Jelgavos(Mintaujos), Daugpilio gimnazijas ir rea-lines mokyklas, kur lietuviai moksleiviaigeriau jausdavosi. Pavyzdþiui, Jelgavo-je buvo ákurtas net bendrabutis lietuviømoksleiviams. Liepojoje lietuviø gimna-zistø buvo daugiau kaip vietiniø, daug jømokësi Rygos gimnazijose.

Baigæ Kurðo gubernijos ar Rygos vi-durines mokyklas moksleiviai buvo pri-imami be konkurso á Rygos politechni-kos institutà (RPI), jei brandos atestatovidurkis buvo 4 (5 balø vertinimo siste-moje). RPI buvo parankus ir tuo, kadèia nebuvo religinës diskriminacijos,kuri egzistavo kitose Rusijos aukðtosio-se mokyklose, nes ten katalikø ir þydøpriimdavo tik 1/10 dalá stojanèiøjø.

Doc. dr. Vytautas POCIUS

Þvelgiant á lietuviø praeitá iðtûkstantmeèio aukðtumø,

reikšmingiausiu laikotarpiureikia laikyti tautinio atgimimo

epochà, prasidëjusià XIX a.antrojoje pusëje. Šiuo laikotar-

piu okupacinë rusø valdþia buvouþdraudusi lietuviðkà raðtà ir

net lietuviø kalbà vieðosevietose, ávedusi karinæ padëtá po

1863 m. sukilimo. Bajorai,kunigai ir inteligentai buvo

sulenkëjæ – lietuviðkai nekalbë-jo. Tikras stebuklas, kad

1905 m. gruodþio 4–6 dienomisávykæs Didysis Vilniaus seimasuþfiksavo pakilusià ið kapø ir

subrendusià lietuviø nacijà.Tûkstantmeèio proga pats laikasprisiminti ir pagerbti tas institu-

Rygoje buvo ðvelnesnis carinis re-þimas dël privilegijø vokieèiø kilmësdvarininkams, kurie palaikë carà ir uþ-ëmë aukðtus postus vyriausybëje beicaro rûmuose. Neatsitiktinai Kurðo gu-bernijoje buvo panaikinta baudþiava(1817), t.y. 44 metais anksèiau kaip Lie-tuvoje (1861). Lietuvos pajûris su Pa-langa ir Ðventàja 1819 m. prijungtas prieKurðo gubernijos, kad bûtø tiesioginissusisiekimas su Klaipëdos vokieèiais.Ðio kraðto elitinë visuomenë reikalavoRygoje ákurti vokiðko stiliaus aukðtàjàmokyklà su vokieèiø profesoriais.

Rusijos caras Aleksandras II 1861-05-16 pasiraðë leidimà ákurti Rygoje pri-vaèià aukðtàjà mokyklà – politechniku-mà su vokieèiø dëstomàja kalba. Mo-kykla atidaryta 1862-10-02. Rygos po-litechnikumà (RP) iðlaikë Latvijos ir Es-tijos vokieèiø tautybës stambieji þem-valdþiai ir ðiø teritorijø didesniøjø mies-tø magistratai (miestø valdybos). Nuo1875 m. RP gavo vyriausybës paramà10 000 rub. kasmet ir priklausë Ðvieti-mo ministerijai. Tada RP absolventai ági-jo teisæ uþimti valdiðkas tarnybas Pa-baltijo gubernijose, bet RP dar liko ne-prilygintas Rusijos universitetams. Pa-dëtis pasikeitë po 1896 m. geguþës 6 d.reformos, kai RP tapo Rygos politech-nikos institutu su rusø dëstomàja kal-ba. Tada mokykla perëjo visiðkai vyriau-sybës þinion ir buvo prilyginama Rusi-jos universitetams – dëstytojai tapo vy-riausybës tarnautojais su teise gautipensijas.

Pirmojo pasaulinio karo metais RPIiš Rygos 1915 m. liepos 20 d. evakuo-tas ið pradþiø á Tartu miestà, o po to áMaskvà. Po Bresto taikos sutarties tarpRusijos ir Vokietijos 1918-03-03 RPImokslo metus pabaigë anksèiau, ba-landþio 1 d., ir ruošësi gráþti atgal á Ry-gà, bet tarp dëstytojø ir studentø ávykoskilimas. Rusai studentai ir dëstytojai at-sisakë vykti á vokieèiø valdomà Rygà irNukelta á 34 p.


Rygospolitechnikos instituto

draugijos

cijas, kuriose lietuviai iðugdëtautinæ savimonæ ir atsistojo

nacijos priekinëse linijose. Tokiøorganizacijø ir lietuvybës centrø

atgimimo laikotarpiu buvo nema-þai. Daugelis jø yra plaèiai þinomi,

bet yra ir ne visai þinomø arbauþmirðtø. Vienas ið jø yra Rygos

politechnikos instituto (RPI)lietuviø studentø draugija „Viltis“.

lietuviø studentø

„Viltis“ reikðmë Lietuvai

sovietø valdþios skatinami ákûrë Ivano-vo–Voznesensko mieste politechnikosinstitutà. Kita dalis dëstytojø ir studentørugpjûèio mën. gráþo á Rygà ir buvusiuo-se RPI rûmuose ásteigë Baltijos aukðtàjàtechnikos mokyklà su vokieèiø dëstomà-ja kalba. Vëliau jos bazëje 1919 m. ásteig-ta Latvijos aukðtoji mokykla, kuri nuo1923 m. pavadinta Latvijos universitetusu latviø dëstomàja kalba. 1958 m. vëlatstatytas RPI, kuris 1990 m. pavadintasRygos technikos universitetu.

RPI 1896–1897 m. veikë 6 fakultetai:Architektûros, Mechanikos, Inþinerinësstatybos, Chemijos, Þemës ûkio, Komer-cijos, studentø – 1283, dëstytojø 90 (35profesoriai, 30 docentø ir 25 asistentai).Dauguma dëstytojø ið Vokietijos, Austri-jos ir Ðveicarijos. Ði mokykla buvo pres-tiþinë visoje Rusijos imperijoje: mokymasaukðto lygio, atliekami mokslinio tyrimodarbai. Chemijos srities pasaulinio lygioatradimus padarë profesoriai V.Ostval-das (Nobelio premijos laureatas) ir P.Vol-denas.

RPI mokësi ávairiø tautybiø studentai:daugiausia vokieèiai (ið Pabaltijo guber-nijø), þydai, lenkai, rusai, latviai, estai, ar-mënai ir kt. Lietuviø studentø kasmet –

apie 15–20. Mokestis uþ studijas siekda-vo 150–160 rub. Todël kai kurie studentaistudijas nutraukdavo arba darydavo pert-raukas, kad uþsidirbtø pinigø studijoms,kiti pereidavo á kitas aukðtàsias mokyk-las. Dël tos prieþasties daugelis studijuo-davo po 10 ar daugiau metø vietoj 5.

RPI vyravo liberali ir tolerantiðka dva-sia. Ávairiø kraðtø studentai galëjo steigtisavo draugijas, jei gaudavo ið valdþiosleidimà. 1879 m. geguþës 6 d. buvo ákur-ta studentø korporacija „Arkonija“, kurijungë studentus, kilusius ið buvusiø Þeè-

pospolitos þemiø, kuriose kalbama len-kiðkai. Tarp ðiø studentø buvo daug ki-lusiø ið lietuviðkø gubernijø, bet á lietu-viø kalbà þiûrinèiø su panieka, nes jø tau-tinë savimonë buvo paþeista 500 metøtrukusio Lietuvos polonizacijos proceso.Kai Rygos miesto lietuviai 1881 m. ástei-gë lietuviø dainø draugijà „Auðra“, „Ar-konijos“ studentai po dvejø metø rinki-mø keliu uþvaldë vadovybæ ir ávedë len-kø kalbà. Silpnai lietuviø tautinei savimo-nei Rygoje buvo suduotas stiprus smû-gis – atsigauti pavyko tik 1894 m. balan-dþio 4 d. ásteigus „Rygos lietuviø paðal-pos draugystæ“ („Paðalpa“). Prie jos pra-dëjo ðlietis Rygos moksleiviai ir studen-tai, save laikantys lietuviais. Jø pagrin-dinis tikslas buvo atsiskirti nuo lenkø irkurti lietuviðkus bûrelius bei sambûrius.

Vienas ryðkiausiø to laikotarpio Rygoslietuviø jaunimo atstovø Motiejus Demi-kis, kilæs ið Suvalkijos, dar bûdamas Ry-gos gimnazistu ákûrë pogrindiná mokslei-viø bûrelá „Vadas“. Jis su savo draugaisKipru Bieliniu (þinomo knygneðio JurgioBielinio sûnus) bei Vladu Nagevièiumi(vëliau tapusiu Lietuvos kariuomenës ge-nerolu) iðreikalavo ið Rygos katalikø pa-rapijos klebono Fr.Afonasevièiaus sekma-dieniniø lietuviø kalba pamaldø gimna-zistams ir studentams miesto centreesanèioje „Ðv. Sopulingosios Dievo Mo-tinos“ baþnyèioje. M.Demikis, 1900 m.ástojæs á RPI, ruoðësi steigti lietuviø stu-dentø bûrelá, bet 1902-08-17 jis tragiðkaiþuvo atlikdamas studentiðkà praktikà Ry-tø Sibiro geleþinkelyje, netoli Tomsko, kurir palaidotas. M.Demikis buvo dràsusþmogus, platino nelegalià lietuviðkà spau-dà ir pats raðë pasiraðinëdamas slapy-

vardþiu „Oþkanagis“. Jo idëja sukurti RPIlietuviø studentø draugijà ágyvendino ben-drakursis Jonas Ðimoliûnas, kuris tuoj patpo M.Demikio mirties 1902 m. rudená su-bûrë lietuvius studentus á nelegalià drau-gijà „Viltis“. J.Ðimoliûnas tapo ðios drau-gijos pirmininku.

Draugijos pavadinimas „Viltis“ reiðkëtolimà vizijà matyti savarankiðkà Lietu-vos valstybæ. Artimiausias tikslas – mo-kytis, tapti gerais specialistais, propa-guoti nacionalinæ kultûrà ir ðvietimà, perdainà, muzikà ir scenà kelti paprastøþmoniø tautinæ savimonæ. „Viltis“ buvotautinë kultûrinë draugija, bet netiesio-giai dalyvavo politinëje veikloje: platinonelegalià lietuviðkà literatûrà ir skatino lie-tuvius vaduotis iš rusø ir lenkø átakos.Draugijos veikla buvo vidinë ir iðorinë.Savo tarpe studentai organizuodavo pra-neðimus apie Lietuvos praeitá ir tø laikønacionalines problemas. Ðiuose susirin-kimuose studentai „ákaisdavo“ ir ágyda-vo potencinës energijos darbui uþ RPIsienø. Uþ draugijos ribø jie skaitë prane-ðimus Rygos lietuviø visuomenei, daþ-niausiai apie girtavimo þalà, bet daugiau-sia laiko skyrë lietuviðkai kultûrinei veik-lai. Ypaè studentø buvo mëgiami lietu-viðki vakarai, kur studentai bûdavo ak-toriais trumpuose spektakliuose. Pirma-sis studentø spektaklis Rygos lietuviøpublikai – Korþenevskio „Pabaigtuvës“ávyko 1903 metais. Spektaklis ávyko sulegalios „Paðalpos“ draugijos iðkaba, betafiðose nurodyta, kad artistai RPI studen-tai. Ðis „Vilties“ debiutas turëjo didelá pa-sisekimà, pelnas siekë apie 800 rub., ku-ris sunaudotas studentø mokesèiams uþstudijas. Tuo metu „Vilties“ studentus ak-tyviai rëmë „Paðalpos“ draugijos pirmi-ninkas, þinomas kovotojas dël lietuviø tei-siø inþ. Antanas Macijauskas. Jis ávedëtradicijà leisti studentams rengti spektak-lius „Paðalpos“ draugijos vardu, mat no-rint surengti vieðà vakarà reikëjo gautipolicijos leidimà, iðduodamà tik lega-lioms draugijoms.

Tais laikais, kai nebuvo kino, radijo irtelevizijos, lietuviškais vakarais buvo la-bai domimasi. Taèiau lietuviø kalba sce-nos veikalø buvo labai maþai. Talentingas„Vilties“ draugijos narys Architektûros fa-kulteto studentas Petras Pundzevièius(slap. Petliukas) ryþosi ðià spragà uþpil-dyti. Jis sukûrë 3 komedijas: „Neatmez-gamas mazgas“ (1901), „Nepasisekë Ma-rytei“ (1903), „Velnias ne boba“ (1908).Taip pat jis iðvertë ið svetimø kalbø 5 sce-ninius veikalus. Ðiuos spektaklius jis reþi-savo ir pats juose vaidino. P.Pundzevièiusbuvo taip pat dainininkas. Jis su draugais1907 m. áraðë pirmàsias lietuviðkas dai-nas á gramofono plokðteles. Tada prasi-dëjo lietuviðkø dainø áraðø era. Kaip pui-


kø artistà ir solistà já daþnai kviesdavo da-lyvauti spektakliuose kituose miestuose,kur vykdavo lietuviðki vakarai. Jis RPI stu-dijavo nuo 1901 iki 1914 metø. „Vilties“draugija turëjo savo chorà, kuriam vado-vavo kompozitoriai Aleksandras Kaèa-nauskas ir Juozas Drija-Visockis. Studen-tai á chorà priimdavo ir miesto inteligen-tus bei vyresniøjø klasiø gimnazistus. To-dël „Vilties“ choras buvo galingas ir su-keldavo jaudulá klausytojams, kai didelisbûrys þmoniø dainuodavo lietuviškas dai-nas svetimame mieste.

1909 m. gruodþio 18 d. „Vilties“ drau-gijos tuometiniam pirmininkui AntanuiBreimeriui pavyko legalizuoti lietuviø stu-dentø draugijà. Tai paskatino studentusdar labiau plëtoti savo kultûrinæ veiklà.Jau 1910 m. sausio 30 d. jie pastatë Gu-þuèio dramà „Eglë þalèiø karalienë“, ku-ri ávyko Naujajame Rygos teatre (dabarLatvijos akad. dramos teatras). Vëliauvaidinti sudëtingi patriotiniai veikalai: Þi-vilë, Kæstutis, Pilënø kunigaikðtis ir kt. Iðviso Rygoje lietuviai nuo 1898 iki 1912m. suvaidino 168 spektaklius. Pastarai-siais metais Rygoje buvo 4 vaidintojø bû-reliai. Taigi „Vilties“ studentai suvaidinone maþiau kaip 40 spektakliø.

RPI studentai lietuviai buvo ugdomi at-vykusiø europieèiø profesoriø, kurie skie-pijo laisvës ir humanizmo idealus ir vengërusiðkojo ðovinizmo; o „Vilties“ draugijossusirinkimuose ir kultûrinëje veikloje stip-rino savo tautinæ savimonæ. Baigæ institu-tà jie buvo pasiryþæ dirbti tautos labui kaipkas gali. Labai ryðkus pavyzdys yra buvu-sio „Vilties“ draugijos nario, 1903 m. bai-gusio Chemijos fakultetà Broniaus Prapuo-lenio veikla. Jis kaip specialistas chemi-kas dirbo muitinëse ir savo lëðomis leido5 metus (1909–1914) mënesiná laikraðtá „Al-lgemaine litauishe Rundschau“, kurá reda-gavo J.Vanagaitis. Èia buvo populiarina-ma lietuviø kultûra ir reikalaujama tautaisavarankiðkumo. Pats leidëjas pasiraðinë-davo slapyvardþiais „Perkûnëlis“, „Paðei-menietis“, „B.P“. Jo paties þiniomis jis yraparaðæs kelis tûkstanèius informacijø, þi-nuèiø ir straipsniø vokieèiø ir rusø kalbo-mis á ávairius laikraðèius. Uþ savo veiklà,kaip caro valdþiai nelojalus þmogus, bu-vo perkeltas 1913 m. á Sibirà, Irkutsko mui-tinës apygardà. Gráþæs á Lietuvà 1921 m.tapo Muitinës departamento direktoriumi,vëliau Finansø ministerijos patarëju, Vytau-to Didþiojo universiteto Neorganinës che-mijos katedros vyr. asistentu. 1944 m. pa-sitraukë á Vakarus.

RPI auklëtiniø „Vilties“ draugijos na-riø svarbiausias indëlis Lietuvos valsty-bei – moksliniø ir ðvietimo ástaigø ákûri-mas bei aktyvus dalyvavimas jaunosvalstybës formavimosi pradþioje. Jø ákur-tos institucijos buvo tokios.

1. Lietuvos technikø draugija (LTD).Ásteigta Vilniuje 1918 metais. Pirmas uþ-davinys surinkti lietuvius inþinierius irspræsti klausimus, kaip atstatyti Lietuvàpo karo. Vëliau LTD pasivadino „Lietu-vos inþinieriø ir architektø sàjunga“. LTDákûrëjai – buvæ „Vilties“ draugijos nariaiJonas Ðimoliûnas (baigæs RPI 1909), Ka-zimieras Vasiliauskas (baigæs RP 1907),Tadas Ðulcas (mokësi RPI – 1902–1903)ir artimai su „Viltimi“ bendravæs savo bro-lio Prano Maðioto dëka Jonas Maðiotas.Kaip vienas ið „Lietuviø mokslo draugi-jos“ steigëjø 1907 m., Vilniuje jis tapoLTD pirmininku.

2. Aukðtøjø kursø Technikos skyriausKaune ákûrimas 1920 metais. Pagrindi-niai organizatoriai – rygieèiai „Vilties“draugijos nariai J.Ðimoliûnas – skyriausvedëjas, K.Vasiliauskas – sekretorius,J.Maðiotas – narys.

3. Lietuvos universiteto Technikos fa-kulteto ásteigimas Kaune 1922 metais.Svarbiausi organizatoriai tie patys buvæ„Vilties“ nariai K.Vasiliauskas ir J.Ðimo-liûnas. Jie sudarë Technikos fakultetostudijø planus ir programas pagal RPIpavyzdá. K. Vasiliauskas buvo iðrinktasfakulteto dekanu ir jam vadovavo 10 me-tø, ákûrë Statybinës mechanikos kated-rà, kuriai vadovavo 28 metus. Jis tapoprorektoriumi, Lietuvos mokslø akade-mijos nariu korespondentu ir SSSR sta-tybos ir architektûros akademijos aka-demiku. J.Ðimoliûnas daug metø vado-vavo Statybos katedrai, buvo išrinktasprofesoriumi, paskaitas skaitë Lietuvos,Vokietijos ir Amerikos universitetuosestudentams statybininkams.

4. Aukðtesnioji technikos mokykla ar-ba politechnikumas. Ði mokykla ruoðëvidurinës grandies technikus arba jau-nesniuosius inþinierius. Ásteigta 1920 m.,dabar ji vadinasi Kauno technikos kole-

gija. Šios mokyklos steigimo iniciatoriai– buvæ „Vilties“ nariai K.Vasiliauskas irT.Ðulcas. Pastarasis vëliau tapo VytautoDidþiojo universiteto profesoriumi, Taiko-mosios mechanikos katedros vedëju.

5. Sodininkystës ir darþininkystësmokykla Kauno priemiestyje (A. Freda),ásteigta 1920 metais. Tokia mokykla bu-vo labai reikalinga jaunajai Lietuvai, ku-rioje vyravo þemës ûkis. Mokyklos stei-gëjas – RPI Þemës ûkio fakulteto1915 m. absolventas Julijonas Ðpakevi-èius. Jis buvo aktyvus „Vilties“ narys.Šioje mokykloje jis dirbo 14 metø direk-toriumi ir paliko ryðkø pëdsakà Lietuvosagronomijoje.

Buvæ „Vilties“ draugijos nariai, da-lyvavæ formuojant Lietuvos valstybin-gumà.

1. Juozas Tûbelis. 1908 m. baigæs RPIÞemës ûkio fakultetà. Jis 1918 m. tapopirmuoju Lietuvos þemës ûkio ministru,po to ðvietimo ministru, finansø ministru.1920–1938 m. vadovavo Lietuvos vyriau-sybei kaip ministras pirmininkas.

2. Juozas Urbšys. 1915–1916 m. stu-dijavo RPI, bet buvo paðauktas á kariuo-menæ ir tapo karininku. Vëliau – Lietu-vos diplomatas ir uþsienio reikalø minist-ras iki sovietø okupacijos 1940 metais.16 metø išbuvo sovietø kalëjimuose irtremtyje. Gráþæs á Lietuvà uþsiëmë litera-tûriniu darbu.

3. Jonas Ðimoliûnas, jau minëtas vie-nas ið universiteto steigëjø, sunkiu Lie-tuvai laiku, 1918–1924 m., vadovavo Su-sisiekimo ministerijos keliø ir uostø val-dybai bûdamas jos direktoriumi.

4. Vladas Skardinskas. RPI baigë1916 m., labai aktyvus „Vilties“ narys.Dirbdamas Lietuvos keliø valdybos direk-toriumi, suorganizavo pirmàsias autobu-sø susisiekimo linijas Kaune 1924 metais.

Rygos politechnikos instituto laboratorinis korpusas 1901 metais


Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË

Normalus kûno masës indeksas beijo pastovumo iðlaikymas yra viena pro-filaktikos priemoniø þmogaus sveikataipalaikyti. Antsvoris, o juo labiau nutuki-mas, visø pirma yra susijæs su vartoja-mu per daug kaloringu maistu, bet galibûti susijæs ir su genetiniais veiksniaisar ir tarpinës medþiagø apykaitos keliais.Todël ðiuo metu, iðtobulëjus lipidø apy-kaitos rodikliø vertinimui, paaiðkëjo, kadpagal metaboliná (apykaitiná) fenotipà,bûdingà individo cirkuliuojanèiø lipidørodikliams, galima rasti tikslesniø profi-laktiniø, taip pat ir gydomøjø priemoniø,stabdanèiø patologiniø procesø atsira-dimà bei jø plëtotæ.

Sumaþinus maisto davinio energe-tinæ vertæ, ar tiesiog nepersivalgant, pa-keitus gyvenimo stiliø – daugiau iðeik-vojant energijos fizine veikla ar specia-liais pratimais, kûno antsvoris maþëja.Bet kartu keièiasi ir þmgaus organizmomedþiagø balansas: santykinai daugë-ja liesos kûno masës ir maþëja riebalørezervas. Gyvenimo taisyklë tokia, kadkintant kûno svoriui kinta ir jo sudëtis,t.y. keièiasi medþiagø santykiai. Dël ðiøprieþasèiø kinta ir þmogaus metabolinis(apykaitinis) fenotipas. Metabolinis fe-notipas yra kaip ir savotiðkas matas, lei-dþiantis suprasti biologiniø molekuliøsubstrato koncentracijos ir biocheminiøprocesø kelius. Tuo paèiu metu audi-niuose bei làstelëse ir organizmo skys-èiuose vyksta lipidø kiekybinis ir funkci-nis persiskirstymas. Identifikavus meta-bolinius tipus, galima pakeisti, pritaikantmitybos veiksnius, atitinkamus vaistus,iðorinës aplinkos poveiká.

Nustatytas ir iðanalizuotas þmogauscirkuliuojanèiø lipidø struktûros komplek-sas leidþia identifikuoti ir ankstyvuosius,ir vëlyvesnius pokyèius bei metaboliniopaþinimo tolesnës eigos kryptá, taikyti rei-kalingas reguliavimo priemones.

Ne tik bendro lipidø kiekio ir atskirø

Jis taip pat buvo išrinktas „Lietuvos pra-monininkø asociacijos“ pirmininku irLietuvos Seimo nariu.

5. Pranas Vanagas-Simonaitis. „Vil-ties“ draugijos pirmininko J.Ðimoliûnopavaduotojas. Lietuvos valstybëje uþ-ëmë aukðtà postà Lietuvos keliø de-partamente.

6. Lietuvos kariuomenës inþineriniødaliniø vadovai – pulkininkai AntanasBreimeris, Petras Pundzevièius ir Juo-zas Ðimoliûnas (Jono brolis). Pastara-sis RPI studijavo 1908–1915 m., betinþinieriaus diplomà gavo tik 1925 m.Latvijos universitete.

Áþymieji Lietuvos architektai – RPIauklëtiniai ir „Vilties“ draugijos nariai.

1. Feliksas Vizbaras baigë RPI1908 metais. Sienos tarp Lietuvos irLatvijos bei Vokietijos nustatymo Vals-tybës komisijos pirmininkas. Dalyvavokovose dël Lietuvos Nepriklausomy-bës. Kaip architektas 6 kartus laimëjoávairius statybø konkursus. Kaune iðli-kæ jo projektuoti Centrinio paðto rûmaiir daug kitø puikiø pastatø bei tiltø.

2. Vytautas Landsbergis-Þemkalnismokësi RPI 1913–1916 m., aktyvus„Vilties“ draugijos narys. Dalyvavo ko-vose dël Lietuvos nepriklausomybës irgavo kapitono laipsná, apdovanotas„Vyèio kryþiumi“. Yra suprojektavæs142 architektûrinius projektus (pagalmokslo istoriko A.Nako duomenis).

3. Antanas Breimeris baigë RPI1913 m. su pagyrimu. Po demobiliza-cijos ið Lietuvos kariuomenës projek-tavo pastatus Lietuvoje ir Amerikoje.Yra þinomas jo projektuotas kino teat-ras „Daina“ Kaune (1936).

Manoma, kad „Vilties“ draugijojesubrendo apie 40 aukšto lygio specia-listø, kuriø indëlá Lietuvos valstybei ga-lima traktuoti dviem aspektais.

Rygoje „Vilties“ nariai þenkliai pri-sidëjo, kad po Pirmojo pasaulinio ka-ro á Lietuvà gráþtø apie 30 tûkstanèiølietuviø. Mat iki karo Rygoje gyvenoapie 50 tûkstanèiø lietuviø, o po karojø liko tik 5000. Asmeniðkai Jonas Ði-moliûnas per Raudonàjá Kryþiø iðsirû-pino laivà, kuriuo 2000 lietuviø karo pa-bëgëliø ið Suomijos gràþinta á Lietuvà.

Lietuvoje „Vilties“ draugijos nariai,uþimdami aukðtus postus ir steigdamiðvietimo ir mokslo ástaigas, kreipdavovisuomenæ eiti paþangos ir savarankið-kumo keliu. Ið dalies tai padëjo atsta-tyti Lietuvos valstybæ po ilgø sovietinësokupacijos metø.

Þmogaus mityba ircirkuliuojantys organizmo

lipidaijø frakcijø, junginiø su cholesteroliu, betir atskirø riebalø rûgðèiø grupiø, paèiøriebalø rûgðèiø iðtyrimas þmogaus au-diniuose ir organizmo skysèiuose at-skleidþia ir padeda suprasti bei interpre-tuoti individo metaboliná fenotipà. Rie-balø rûgðèiø tarpusavio santykio iðtyri-mas padeda atitinkamai jas naudoti apy-kaitos eigai ávairiuose þmogaus organiz-mo organuose bei audiniuose. Ðia pras-me metabolinis fenotipas ir parodo jonustatymo praktinæ reikšmæ.

Metabolinio fenotipo nustatymas pa-deda atskleisti nutukusiø ir antsvorá tu-rinèiø þmoniø lipidø apykaitos pokyèiusir pritaikyti maþesnio kaloringumo suba-lansuotà dietà, sekti cirkuliuojanèiø lipi-dø struktûros sudëtá tyrimo metu. Jaupats faktas – cirkuliuojanèiø lipidø struk-tûros sudëties nustatymas, kuris paro-do atskirø riebalø rûgðèiø santyká meta-bolinio fenotipo tyrimo metu, leidþia ge-riau suprasti lipidø apykaitos reguliavi-mo reikðmæ mitybai.

Metabolinio fenotipo terminà pasiû-lë nemaþos grupës JAV mokslo ástaigøtyrinëtojai, plaèiau atskleidæ medþiagøapykaitos paþinimo kelius.

Þmogaus organizme cirkuliuojantys li-pidai ið esmës priklauso nuo dviejø daly-kø – mitybos bei maisto medþiagø suvar-tojimo ir nuo medþiagø apykaitos proce-sø. Kadangi mityba priklauso nuo patiesþmogaus, o cirkuliuojanèiø lipidø sudëtispriklauso ir nuo mitybos, ir nuo endoge-ninës medþiagø apykaitos organizme, mi-tybos subalansavimas gali padëti regu-liuoti lipidø apykaità. Tai metabolinio fe-notipo paþinimo reikðmë. Bet reguliavimokeliai toli graþu dar nepaþinti. Kraujo plaz-moje cirkuliuojantys ávairiø grupiø lipidaiir riebalø rûgðtys padeda ávertinti meta-boliná fenotipà ir ilgalaikio nuoseklaus ty-rimo metu surasti veiksmingas lipidø apy-kaitos reguliavimo priemones.

Straipsnyje apþvelgtos literatûrinësmintys leidþia teigti, kad svarbiausia mi-tybos profilaktinë bei gydomoji reikðmë,nepaisant koká procentà ji sudarytø tarpkitø priemoniø, yra maisto komponentøsubalansavimas. Jei ðiuolaikinëmis tech-nikos priemonëmis bûtø galima subalan-suoti mitybos komponentus ir þmonësmaitintøsi sveikiau, sumaþëtø sergamu-mas ypaè paplitusiomis ligomis (ðirdiesir kraujagysliø, vëþiu, diabetu ir kt.) ir pail-gëtø aktyvus þmogaus gyvenimas.


1990 m. tiek Lietuvai, tiek Libanui bu-vo nelengvi. Kà tik atkûrusi nepriklauso-mybæ, mûsø valstybë kentëjo dël ekono-minës blokados, siekë tarptautinio pripa-þinimo. Libanas dar buvo niokojamas 16metø trunkanèio pilietinio karo. Todël nau-jøjø uþsienio studentø nenustebino Kau-no gatvëmis vaþiuojantys tankai bei dan-guje ratus sukantys kariniai sovietø sraig-tasparniai. Sausio ávykiø metu kai kurie li-banieèiai kartu su lietuviais dalyvavo sau-gojant strateginius pastatus Kaune. Tai bu-vo sunkûs metai Lietuvai: trûko maisto, de-galø ir visø bûtiniausiø prekiø. Buvæ Liba-no studentai dabar su ðypsena prisimenalaikus, kai parduotuviø lentynose buvo ga-lima rasti nebent duonos ir limonado stik-liniuose buteliuose. Áprasto Azijos virtuveimaisto taip pat nebuvo galima gauti, tadproduktø tekdavo veþtis net ið paties Li-bano. Studentai maistà gamindavosi ben-drabuèio virtuvëje. Ið pradþiø nemokëjæ netkiauðinio iðsivirti, jie tapo neblogais kuli-narais, savo iðmoningumu nustebindavæá sveèius pakviestus lietuvius.

Dvideðimt vieno studento grupelë uni-versiteto bendruomenei buvo tikras iððû-kis, nes pagal sutartá studijos turëjo vyktianglø kalba, o tada tai buvo naujovë. Dau-gelis anglø kalbà pamirðdavo baigæ pir-muosius aukðtosios mokyklos kursus, okur dar medicininiai terminai ir ðnekamo-ji kalba! Be to, tai buvo iðties nauja patir-tis: mokyti reiklius, temperamentingus ki-tos kultûros studentus. Reikia pripaþinti,ne visiems dëstytojams tai patiko. Audi-torijos ir bendrabuèiai buvo menkai ðil-domi, trûko mokymo priemoniø, vadovë-liø anglø kalba. Todël nenuostabu, kadstudijos prasidëjo gana chaotiðkai.

Taèiau atsirado entuziastø, kurie ëmë-si mokyti studentus ir kartu mokësi pa-tys. Ið pradþiø buvo siekiama ágyvendintisutartá ir paruoðti jau atvykusius studen-tus, taèiau kitais metais atvaþiavo dar gru-pelë libanieèiø, tad reikëjo apsispræsti, arreikia mûsø mokyklai uþsienio studentø,ar ne. Po ilgø diskusijø nuspræsta progra-mø dëstymà anglø kalba tæsti. 1992 m.darbui su uþsienieèiais buvo paskirta pro-

Kauno

Auðra SURANTIENËStudijø koordinatorë

Neretai atsitiktinumai mûsø gyvenime lemia esminiuspokyèius. Taip atsitiko, kai 1990 m. tuomeèio Kauno

medicinos instituto vadovybë ir Libano konsulas pasira-ðë studentø priëmimo sutartá ir á Kaunà atvaþiavo 21

libanietis, pradëjæs naujà etapà tarptautiniame aukðto-sios mokyklos gyvenime.

universiteto tarptautiniø ryðiøir studijø

centras

medicinos

dekanë Angelija Valanèiûtë, o 1996 m. jipaskirta naujai ákurto Uþsienieèiø studijøcentro dekane. Universiteto vadovybë nu-tarë plësti ðaliø, ið kuriø atvyksta studen-tai, geografijà. Prasidëjo antrasis tarptau-tinio darbo etapas – studentø paieðka.

Kauno medicinos universitetas buvogerai þinomas Lietuvoje ir posovietinëjeerdvëje, bet uþ jos ribø net þodis Lithua-nia daugeliui uþsienieèiø tebuvo terra in-cognita. Be to, tarp aukðtøjø mokyklø bu-vo ir tebëra didelë konkurencija. Pavyz-dþiui, šiuo metu, be Kauno medicinos uni-versiteto, medicinos studijas uþsienie-èiams siûlo Latvijos, Estijos, Baltarusijos,Ukrainos, Rusijos, Lenkijos, Vengrijos,Èekoslovakijos, Rumunijos, Moldovosaukštosios mokyklos.

Kaip prisimena prof. A.Valanèiûtë, išpradþiø Libane studentus parinkdavokonsulo ágaliotas asmuo. Vëliau ðá pro-cesà ëmësi organizuoti universiteto atsto-vai. KMU lankstinukai ir kita informacijabuvo siunèiama á Lietuvos diplomatinesatstovybes kitose ðalyse. Nuo pat pirmø-jø mënesiø, kai Dubajuje (Jungtiniai Ara-bø Emyratai) atsirado Lietuvos konsula-tas, buvo bendradarbiaujama su konsu-lu Gvidu Keruðausku, kuris labai daug pri-sidëjo, kad studentai atvyktø á KMU. Daugyra pagelbëjæs ir Lietuvos garbës konsu-las Sidnëjuje Viktoras Ðliteris. Tai jo dëkapirmieji studentai ið Australijos rado keliàpas mus. Buvo uþmegzti glaudûs ryðiaisu Lietuvos ambasadomis Izraelyje, Tur-kijoje ir kt. Vëliau, siekiant pritraukti dau-giau studentø ir plësti jø geografijà, pra-dëta dalyvauti tarptautinëse aukðtojomokslo parodose. Tada atsirado galimy-bë bendrauti ne tik su studentais, bet ir jøtëvais, atsakyti á ðimtus klausimø prade-dant nuo tradicinio Kur yra Lietuva?, bai-giant Kokios ásidarbinimo galimybës Lie-tuvoje baigus studijas? Studijø programøkainos, diplomo pripaþinimas, bendrabu-èiai, maistas, klimatas, valiuta, stipendi-

jos, saugumas gatvëse ir kt. – visa tai do-mina uþsienieèius, ketinanèius studijuotisveèioje ðalyje.

1995 m. buvo áteiktas pirmasis diplo-mas KMU absolventui ið uþsienio. Já ga-vo odontologas ið Libano. Kadangi šiamstudentui pradëjus studijas Odontologi-jos fakultete nesusidarë uþsienieèiø gru-pë, jam teko iðmokti lietuviø kalbà. 1996m. KMU diplomus gavo pirmieji 15 gydy-tojø ir 9 provizoriai. Diplomø áteikimo me-tu dþiaugsmo aðaras braukë ið toli atvy-kæ absolventø tëvai. Ta diena artimiesiemsbuvo didelë ðventë: jø ðeimos narys tapodiplomuotu gydytoju.

KMU diplomai jau áteikti keturiolikoslaidø 427 absolventams: 291 ágijo gydy-tojo, 80 odontologo, 49 provizoriaus ir 7visuomenës sveikatos magistro specia-lybæ. Nekantriai buvo laukta licencijos eg-zaminø rezultatø uþsienyje, nes tiek pro-vizoriai, tiek gydytojai Libane ir kitose šaly-se turi išlaikyti licencijos egzaminus (Li-bane ðis egzaminas vadinamas kolokviu-mu). Tik po to jie ágyja teisæ verstis gydy-tojo praktika savo ðalyje. Pirmoji gera þi-nia universitetà pasiekë 1996 m., kai visiKMU baigæ provizoriai iðlaikë egzaminusir gavo licencijas. Pirmosios laidos gydy-tojai egzaminà galëjo laikyti tik 1997 m.,nes Libano vyriausybë reikalavo, kad gy-dytojai po universiteto baigimo vienusmetus dirbtø arba atliktø rezidentûrà. 1997m. vienuolika ið dvylikos absolventø ið-laikë egzaminà. Panaði sëkmë KMU ab-solventus lydëjo ir kitais metais. Licenci-jos egzaminai yra iðties nelengvi, ir ne-maþai libanieèiø, baigusiø medicinos stu-dijas kitose uþsienio ðalyse, daug kartølaiko ðiuos egzaminus, o neretai ir ið visonegauna licencijos. Kiekvienoje sesijojeegzaminus Libane laiko 500–600 studi-jas uþsienyje baigusiø gydytojø. Iðlaikotik 15–17 procentø.

Kauno medicinos universiteto absol-ventø sëkmæ pastebëjo Libano vyriausy-bës atstovai. Prieð kelerius metus Libanoaukštojo mokslo viceministras prof. M.ElHalabi pakvietë á susitikimà tuometæTRSC dekanæ prof. A.Valanèiûtæ. Su Ry-tø ðalyse bûdinga pagarba ir iðkalbingu-mu jis aiðkino, kad jie susidarë labai gerà


nuomonæ apie mûsø ðalá, universitetodëstytojus, mokslo lygá.

KMU absolventai taip pat didþiuojasi,kad jie studijavo Kauno medicinos uni-versitete. Pirmieji gydytojai ir provizoriai,ágijæ þiniø Lietuvoje, yra geri mûsø ðaliesambasadoriai. Jie garsina mûsø ðalá,mokslà, medicinos laimëjimus. Uþsienie-èiai, turintys lietuviðkà gydytojo diplomà,jau dirba Libane, JAV, Kuveite, Jordanijo-je, Prancûzijoje, Didþiojoje Britanijoje,Australijoje ir kitose ðalyse. Universitetasdaþnai gauna praðymus ið uþsienio vals-tybiø ambasadø ar gydytojams licenci-jas iðduodanèiø institucijø patvirtinti uni-versiteto baigimo faktà ar charakterizuotibuvusá absolventà.

Kasmet universiteto studentø uþsienie-èiø bendruomenë augo ir ávairëjo. Ðiuometu KMU uþsienio studentø „libanieèiais“pavadinti negalima. Jø kilmës geografijaiðsiplëtë á beveik visus pasaulio þemynus:Europà, Azijà, Australijà, Amerikà – iš viso36 valstybes. 2008 m. pabaigoje KMU stu-dijavo 301 ikidiplominiø studijø studentasuþsienietis. Ðiuo metu izraelieèiai sudaro35 proc. visø uþsienio studentø, libanie-èiai – apie 24 proc. Treèioje vietoje yra In-dijos (7 proc.), ketvirtoje – Didþiosios Bri-tanijos pilieèiai (4 proc.) ir kt.

Studijuoti atvyksta ir buvusiø bei esa-mø studentø draugai, seserys, broliai irkiti giminaièiai. Ðis faktas mums be galoreikðmingas, nes rodo, kad studentai ver-tina savo Alma Mater ir rekomenduoja stu-dijas patiems artimiausiems þmonëms.

2002 m. Uþsienieèiø studijø centras bu-vo sujungtas su Tarptautiniø ryðiø centru,kuriam ilgà laikà vadovavo prof. LimasKupèinskas. Ðis centras buvo ásteigtas1990 m. kaip Tarptautiniø programø koor-

Uþsienio studentø pilietybës (n=301) 2008/2009 m.m.dinavimo skyrius.2000 m. jis buvo re-organizuotas á Tarp-tautiniø ryðiø centrà.Pagrindinë veikloskryptis – informacinisdarbas, padedantisKMU studentams,dëstytojams ir moks-lo darbuotojams uþ-megzti ryðius su uþ-sienio aukðtosiomismedicinos mokyklo-mis, ligoninëmis, ási-jungti á tarptautiniobendradarbiavimoprogramas. Pirmai-siais Lietuvos nepri-klausomybës metaisatsivërë plaèios gali-mybës universitetøtarptautinei veiklai.Buvo smalsu ir naudinga aplankyti Vaka-rø Europos ir Skandinavijos ðaliø universi-tetus, susipaþinti su jø mokymo progra-momis, patirti laisvà universitetinæ dvasià,kurios taip trûko tuometëse mûsø ðaliesmokymo ástaigose. 1990–2000 m. daugiaukaip 200 konkurso tvarka atrinktø geriau-siø studentø atliko vasaros praktikas Da-nijos, Ðvedijos, Vokietijos ligoninëse. Bu-vo parengtos ir realizuojamos dviðalio ben-dradarbiavimo sutartys su Lundo, Gete-borgo, Linèopingo (Ðvedija), Magdebur-go (Vokietija), Helsinkio (Suomija), Nanto(Prancûzija) ir kitø ðaliø aukðtøjø mokykløfakultetais ir ligoninëmis. Dalyvauta HO-PE, TEMPUS, COPERNICUS, PECO, FP5,LEONARDO DA VINCI, SOCRATES pro-gramose. Mokymosi visà gyvenimà pro-gramoje intensyviai tebedalyvaujama iki

ðiol. Per deðimt KMU dalyvavimo Erasmusprogramoje metø daugiau kaip 400 stu-dentø dalá savo studijø (nuo 3 iki 10 mën.)studijavo uþsienio partneriniuose univer-sitetuose. Smagu, kad sugráþæ po studijøuþsienyje studentai labiau pasitiki savimi,pamato modernesnius medicinos gydy-mo metodus, susiranda draugø uþsienie-èiø ir su entuziazmu ieðko kitø galimybiøtobulinti savo þinias uþsienyje. Malonu, kaddauguma buvusiø Erasmus studentø, da-bar jau tapæ gydytojais, dirba KMU klini-kose ar kitose Lietuvos ligoninëse.

2007 m. Tarptautiniø ryðiø ir studijøcentro dekanu buvo iðrinktas prof. Þilvi-nas Padaiga. Ðiuo metu centre dirba 9darbuotojai. Veiklos apimtys pleèiasi: di-dëja tarptautiniø programø ir tarpinstitu-ciniø sutarèiø skaièius, auga ne tik visàprogramà studijuojanèiø, bet ir atvykstan-èiø, iðvykstanèiø studentø, dëstytojø beiadministracijos darbuotojø skaièius.

Tarptautinë veikla universitete yra be

galo ádomi ir reikðminga. Èia susitinka ávai-riø ðaliø, kultûrø ir màstymo þmonës: stu-dentai, dëstytojai, siekiantys kilnaus tikslo– paruoðti kvalifikuotà, laisvai màstantá, ger-biantá senas tradicijas ir atvirà paþangiomsnaujovëms specialistà. Tarptautinëje erd-vëje konfliktuojanèiø valstybiø pilieèiai pa-þásta vienas kità, artimai bendrauja tiek stu-dijø metu, tiek laisvalaikiu. Galbût bûtentèia prasidës tikrieji tarpvalstybiniai dialo-gai, padësiantys iðspræsti senus konfliktus,religinius nesutarimus. Mokantis daugia-kultûrëje aplinkoje ateina supratimas, koksmaþas ir ávairus yra pasaulis, kokie skirtin-gi, bet artimos dvasios yra jo þmonës.


medicina?

Daþnai svarstydavau, kur ta sveikoþmogaus riba, uþ kurios prasideda ne-sveikata. Á jà veda nepalankus paveldi-mumas, nesaikingumas, nepakankamasfizinis aktyvumas, kûno apnuodijimasmaisto ir aplinkos toksinais, proto alini-mas stresais, neigiamomis emocijomis irmintimis. Reikia pripaþinti, kad profilakti-ka nëra pakankamai veiksminga, atsira-do naujø amþiaus ar vadinamøjø civiliza-cijos ligø, daugëja lëtiniø, daþnai nepa-gydomø ligø. Kita vertus, ir naujausiostechnologijos neiðgelbës, kaip ir galingojivaistø industrija...

Niekas negali nuneigti fakto, kad su-

Quo vadis,Akad. Jurgis BRËDIKIS

Medicina yra sena kaip þmonija. Kokia mûsø medicina ðian-dien? Áveiktos kai kurios epideminës ligos, ûminiai susirgimai,nemaþai nuveikta traumø diagnostikos bei gydymo ir apskritaibeveik visose srityse, ypaè pastaraisiais metais. Daug tikimasi

ið genetikos, nano- ir kitø naujø technologijø.

Organizmas niekada 100 proc. nepri-ims to, kas yra nenatûralu. Esame veikia-mi ne tik prigimtiniø energijø – Þemës mag-netizmo, gravitacinës energijos, aplinkostemperatûros, Visatos, Saulës ir Mënulio,kurie veikia þmogaus bioritmus. Taèiau pri-sidëjo ir naujø, deja, neigiamo poveikio šal-tiniø, prie kuriø þmogaus organizmas në-ra prisitaikæs ir nesugeba kompensuoti þa-lingo poveikio làstelëms. Pirmiausia tai bui-tyje naudojamø elektriniø prietaisø spin-duliuotë. Uþmirštama, kad net prietaisø iraparatø maitinimo laidai, ájungti á rozetæ,veikia kaip antena ir sukuria elektromag-netiná laukà, nors jungiklis ir neájungtas.Daug neigiamos spinduliuotës yra aplin-koje – tai automobiliai ir kitos maðinos,aukðtos átampos áranga ir kt. Galima kal-bëti ir apie tarðà, kurià sukelia neadekva-tûs garsai, kvapai ir kt. Kitados, kai LujiPasteras atrado, kad mûsø aplinkojeknibþdëte knibþda nematomi mikrobai,þmonija buvo sukrësta ir pasibaisëjusi. Okà kalbëti apie dabartinæ situacijà? Ne išim-tis yra ir ávairios technologijos, naudoja-mos klinikinëje praktikoje – kai kurie fizio-terapijos metodai, rentgenologija ir radio-terapija, anesteziologija, dializë, dirbtinëkraujo apytaka, vakcinos ir t.t. Nesant al-ternatyvos, pacientui tenka prisitaikyti pa-tiriant didesná ar maþesná neigiamà povei-ká. Deja, dabar „galingasis“ þmogus suskafandru, lazeriniu ginklu ir tabletëmisrankoje, panoræs valdyti ir net keisti Gam-tà, pasirodo beginklis prieð savo kûrinius,kurie nuodija jo aplinkà ir já patá.

Daþnai tik gydome, bet neiðgydome.Manæs tokia situacija nestebina. Juk ikiðiol neturime sveikatos teorijos, moder-nus mokslas nesugeba atsakyti á klausi-mà „kas yra þmogus“, o drauge – „kasyra sveikas þmogus“ ir „kas yra sergan-tis þmogus“, t.y. ligonis. Tai kaip galimanorëti iðspræsti sveikatos ir nesveikatosproblemas?! O pirmiausia reiktø atsakytiá klausimà „kas yra gyvybë, ið kur ji?“ Juk,nepaþindami kokios nors mašinos,neþinosime, kaip jà iðsaugoti ar pataisy-ti. Hipokratas sakë: „Paðalinsi prieþastá,liga iðeis“. Neþinodami ligos prieþasties,negalime þinoti, kaip jà paðalinti! Todëldaþnai gydome diagnozes. Kartais netpenkias ar ðeðias diagnozes – visà ligøpuokðtæ. Kà rodo tokios diagnozës, kaip„dirgliosios þarnos sindromas“, „lëtinionuovargio sindromas“ ir daugelis pana-ðiø? Kokia jø atsiradimo prieþastis? Ar þi-nome, kas sudirgino þarnas? Kurgi pir-mapradë prieþastis? Štai kad ir taip pa-plitusi alergija. Ar tikrai kalèiausi yra kaþ-kokie alergenai? Kodël esantys jø veiki-mo lauke vieni suserga, o kiti ne? Gal prie-þastis slypi konkretaus individo organiz-me, dël ko jis nenormaliai reaguoja á kaikurias medþiagas, t.y. á jø skleidþiamas

Gerbiamas Profesoriau,ilgameti þurnalo talkininke!Jau buvome skaitæ mokslo

naujienø kupinus Jûsø straips-nius „Ðirdis ir elektra“

(1960 m.), „Radijo siøstuvasþmogaus organizme“ (1962 m.),

„Bioelektroninë ranka“(1970 m.), „Elektronika ir

rytietiðki taðkai“ (1977 m.),þinojome Jûsø didelá nerimà, kad

mokslo laimëjimai kuo greièiautarnautø þmogui, stebëjome Jûsøðirdies operacijà, su akademikaislankëmës Jûsø iniciatyva garsio-se ámonëse árengtuose relaksaci-

jos kambariuose, ásitikinome,kad Jûs ne tik talentingas ðirdies

chirurgas, bet ir medicinosmokslo laimëjimø ágyvendinto-

jas. Vëliau nuklydote á diploma-tijos barus, bet su medicina

neatsisveikinote.Aèiû Jums, Profesoriau, kadJûs nepamirðtate „Mokslo ir

gyvenimo“, kad vertinatemokslo populiarinimà.

Aðtuoniasdeðimtojo gimta-dienio proga þurnalo skaitytojøir redakcijos kolektyvo vardunuoðirdþiai sveikiname Jus irlinkime ðiandieniais darbais irrûpesèiais padëti þmoguiiðsaugoti sveikatà.

kurta daug gerø vaistø, taèiau, kad ir kaipapmaudu, beveik visi cheminiai medika-mentai turi ðalutiná poveiká, daþnai – nesu-derinamumà, stabdo natûraliø organizmojëgø prieðinimàsi ligai. Nuolatos skelbia-ma apie medikamentinio gydymo kompli-kacijas, net mirtinas. Nëra nieko bloges-nio uþ ligà, sukurtà gydytojo rankomis! Ne-iðvengiamos ir kitos blogybës. Tai plaèiaiásigalëjusi ydinga formulë „simptomas –vaistas“. Kai simptomai tik nuslopinami,ûmi liga gali pereiti á lëtinæ. Bëda ir tai, kadvietoj holistinio gydymo vyrauja lokalinis,kai vaistais siekiamas selektyvus poveikiskokiam nors organui ar sistemai.


1 pav.Korotkovometoduvizualizuotasþmogausenerginislaukas

2 pav. Èiguno (qigong) meistro rankos biomagnetinë emisija ikisiekiamo poveikio (virðutinë kreivë) ir terapijos metu (apatinë kreivë)

elektromagnetines bangas. Nustaèius tøbangø daþnius, galima neutralizuoti jasorganizme. Ir gal ne „alergenus“ reikianaikinti ar jø vengti, o koreguoti organiz-mo reakcijà á juos. Gal ir su banditais,ypaè recidyvistais, efektyviau galëtø ko-voti ne teisëtvarkos organai, o medicina– árodyta, kad nusikaltëliø organizmuoseadrenalinas suskyla lëèiau. Normaliamþmogui uþtenka keliø sekundþiø, kad pra-eitø pyktis ar nuoskauda, o nusikaltëliøorganizme susilaikæs adrenalinas didinareakcijà á dirgiklá, agresyvumas iðsilieja áveiksmà, kurá ávertina baudþiamasis ko-deksas. Tad gal tikslingiau bûtø nusikal-tëlius gydyti – koreguoti adrenalino ir kitømedþiagø apykaità?

Manau, ðiuolaikinë medicina yra atsi-dûrusi ties krizës riba. Turiu omenyje neekonominæ krizæ ir ne organizacines svei-katos apsaugos problemas, kurios daugpriklauso ne vien nuo blogo finansavimo,bet ir nuo ydingo bei neatsakingo þmo-niø poþiûrio á savo sveikatà. Medicinosmoksle pasireiðkia bendros mokslo kri-zës problemos, mokslo, kuriame iki ðiolvyravo analitiniai procesai, kuriame ne-pakako kompleksiðkumo ir viskà apiman-èios sintezës. Þinoma, ne Aristotelio lai-kai, kai buvo ámanoma „vienu þvilgsniu“apimti ávairias mokslo šakas. Suprantu,mokslo krypèiø diferenciacija ir speciali-zacija buvo neiðvengiamos, tik jos per tolinuëjo. Mokslininkai, susiskaldæ á siaurasir supersiauras specialybes, mato ir tyri-nëja tik koká nors vienà, kartais labai siau-rà aspektà, neapimdami visos proble-mos. Holizmo principai byloja: visuma ne-gali bûti suprantama tiriant jos izoliuotasdalis. Nepaisant neabejotinai dideliomokslo progreso, mes þinome ir galimepaaiðkinti tik nedidelæ dalá viso to, iš kurir kur esame, kas esame. Kritiðkai paþvel-gus á mokslo istorijà, matyti, kiek „tiesø“buvo sugriauta ir pakeista naujomis. Esa-me liudininkai, kaip senàjá mokslà iðstu-mia naujasis, sudëtingøjø dinaminiø sis-temø mokslas, kurio didþiausi pasiekimaiyra du: pirma, supratimas kà gali ir konegali mokslas ir, antra, kad chaosas taine netvarka, bet sudëtinga tvarka.

Jau prieð gerà deðimtmetá abejoniø kë-lë tai, kad organizmai turi energiná laukà,kuris juos supa. Kaip nepaminëjus Fran-co Antono Mesmerio, kuris 1830–1860 m.árodinëjo þmogaus skleidþiamus magne-tinius fluidus. Fizikai já smerkë, nes fluidainegalëjo bûti árodyti matavimo bûdais. Ki-ti mesmerizmo efektus panaudojo kaip cir-ko numerius, o tirti energinio lauko sàsa-jas su þmogaus sàmone ëmësi filosofai.Taèiau tik Nobelio premijos laureatas Fran-cisas Crickas (1990), tirdamas neuronus,árodë, kad sàmonë yra þmogaus bendroenerginio kûno dalis. Psichoneuroimuno-

Nukelta á 30 p.

logijos disciplina patvirtina sàmonës ir pa-sàmonës ryðius su visomis organizmo fi-ziologinëmis sistemomis. Dabar Mesmerágalima laikyti energinës medicinos pradi-ninku, jo idëjos suderinamos su reliatyvu-mo teorija, kvantine mechanika ir postmo-derniàja fizika. Taèiau iki to prieita tik þings-nis po þingsnio. Faktai rodo, kad naujomsmokslo idëjoms tenka palaukti, kol ateinajø pripaþinimo metas.

Pirmiausia XX a. pradþioje nuo þmo-gaus pavirðiaus buvo uþraðyti elektriniaiðirdies ir smegenø skleidþiami laukai:EKG ir EEG. Apie 50-uosius metus mag-netometru buvo nustatyta, kad, elektrossrovei tekant þmogaus kûno audiniais,aplinkui susidaro elektromagnetinis lau-kas. Elektrinë ir magnetinë energija pra-dëta naudoti gydymui. Taèiau gydymasið kito þmogaus teikiama energija, ypaèper didelá atstumà, kai kuriø skeptikø te-bëra prilyginamas NSO ar levitacijos bûk-lei (nors televizoriaus valdymas per atstu-mà nieko nestebina). Dabar esama me-todø, kuriais galima tyrinëti ir tokius bioe-nerginius efektus, kurie daþnokai priski-riami prie mistiniø. Turiu omenyje ne bio-lokacijà – virgules, kurios pasisuka nekaþkokiø neþemiðkø jëgø veikiamos. Vir-gulininko minèiø energinë informacija perjo rankas ir virgulæ iðspinduliuojama á ap-linkà ar tiriamàjá objektà ir akimirksniu kaipaidas gráþta atsakas, kuris, pasiekæs mû-sø pasàmonæ, materializuojasi virgulës ju-dëjimu. Dabar energiniams laukams re-gistruoti naudojami metodai, paremti Kir-lianø iðradimais – gyvà kûnà supanèioenerginio lauko fotografijomis, darytomisaukðtos átampos elektromagnetiniamelauke. Yra sukurtos dr. V.Mandelio ir kitømetodikos. Plaèiausiai pasaulyje naudo-

jamas Peterburgo mokslininko Konstan-tino Korotkovo metodas iðretintame dujølauke fiksuoti gyvo organizmo ðvytëjimàir skaitmenine forma ávertinti uþregistruo-tus elektronø, fotonø ir jonø emisijos vi-deosignalus (1 pav.).

Ho (1998), Schwartzas (1990) tyrë ki-nø èiguno (Qi Gong) meistrø rankø spin-duliavimà spektroskopiniu SQUID apara-tu. Atliekant pratimus, tiriamajam áëjus ámeditacinæ bûklæ, padidëjo smegenø ak-tyvumas ir gerokai sustiprëjo ið rankø plin-tanèios elektromagnetinës bangos (Zim-merman, 1990 – 2 pav.). Jø vibracijø daþ-nis svyruoja nuo 0,3 iki 30 Hz, bet daþniau-siai bûna 7–8 Hz (Zimmerman, 1990); kar-tu ið rankø plinta šiluma, t.y. vyksta infra-raudonøjø spinduliø radiacija. Geim (1999)árodë, kad magnetiniame lauke þmogauspirðtai ágyja magnetiniø savybiø. Tai pa-aiškina seniai þinomà gydomàjá poveikárankomis net nelieèiant kûno (Reikki, po-larinë terapija ir kitokios technikos). Tapoaiðku, kad bûtent maþo daþnio ir galingu-mo elektriniai ar elektromagnetiniai laukaisukelia atsakà molekuliniame lygyje, tam-pa kaip trigeris receptoriams, kurie modu-liuoja biologines struktûras (Blank ir kt.,1987). Tuo paneigta paþiûra, kad ið iðorëselektrinëmis ar elektromagnetinëmis ban-gomis paveikti giliai esanèius organus beiaudinius galima tik naudojant palyginti ga-lingus elektrinius laukus, siekiant áveikti di-delæ odos ir audiniø varþà. Taip ir man atro-dë, kai apie 1973–1975 metus tobulinau or-ganø elektrinës stimuliacijos metodus. Tuotarpu elektroakupunktûros, homeopatijos,aromatø terapijos specialistø empirinë pa-tirtis seniai rodo, kad siekiamas rezultatasgaunamas naudojant maþas energijas.


Atvykome á Manuelio nacionalináparkà

2008 m. kovas. Su ekspedicijos asis-tentu Saimonu (Simon R.Hill, D.Britanija)atvykome á Manuelio (Manuel Antonio)nacionaliná parkà – patá maþiausià, betkartu vienà ádomiausiø Kosta Rikos (Cen-trinë Amerika) nacionaliniø parkø. Ið vie-nos pusës Ramusis vandenynas, ið kitos– tvora aptverti nepraeinami šabakštynai.Norëdami patekti prie parko centriniø var-tø, á parko teritorijà, visi lankytojai turi per-bristi upæ. Tilto nëra, taèiau upë negili,vanduo pakyla tik po pietø per kasdienápotvyná bei liûtis. Upëje gyvena krokodi-lai, todël prieð brendant pirma reikia ge-rai apsidairyti, kad pusës kojos nenukàs-tø didelis vandens roplys. Mûsø pagalbi-ninkas Rodrigas (Rodrigo) vedþioja muspo miðkà ir parodo tai, ko mes niekadanet nepastebëtume. Pavyzdþiui, ðimtus il-ganosiø ðikðnosparniø (Rhynchonycterisnaso), besiilsinèiø ant medþiø ðakø. Þi-nau, kad Kosta Rikoje gyvena 8 cm dy-dþio ðikðnosparniai vampyrai, bet að jøkol kas neaptinku. Uþtat aptinkame ypaèegzotinius þinduolius – tinginius. Na, apiejuos atskira kalba – juos vietiniai gyven-tojai vadina „tingiosiomis beþdþionëmis“,

Kosta RikosTæsinys.Pradþia 2009, Nr.3

dienoraðtistaèiau jie beþdþionëms net negiminiðki.Kosta Rikoje tinginiø yra dvi rûðys: tripirð-tis (Tamandua mexicana) ir dvipirštis(Choloeps hoffmanni). Ið toli þiûrint ðiasrûðis atskirti galima ir pagal kailiukà – tri-pirðèio nugara tamsiai ruda arba juosva,o dvipirðèio – šviesi, rusva. Tinginiai min-ta beveik tik Cecropia medþiø lapais (la-bai retai nutveria koká vabzdá ar drieþà),tad jø dieta labai skurdi. Tinginio skran-dis labai sudëtingas ir didelis (jis sudarotreèdalá suaugusio gyvûno kûno), bet taiypaè lëtai dirbantis organas. Kol tinginysvisiðkai suvirðkina suëstà maistà (kietusmedþiø lapus), praeina mënuo ar dau-giau. Kad pastebëtum tinginá medyje, rei-kia ðiek tiek sugebëjimø. Jie juk beveiknejuda (ðtai kà reiðkia bûti vegetaru ir darmonofagu). Geriausiai po ranka turëti þiû-ronus, kitaip nesuprasi, kà matai (tingi-niai ilsisi kabëdami nugara þemyn). Ma-nuelio parke gyvena daug tinginiø. Norspagal plotà tai pats maþiausias Kosta Ri-kos nacionalinis parkas, bet èia aptinka-ma labai daug þinduoliø, paukðèiø ir kitøgyvûnø rûðiø. Að niekur nemaèiau tiekdaug ávairiø didþiøjø gyvûnø kaip èia. Aið-ku, ir paprastøjø kapucinø, ir kolumbiniøstaugûnø (apie juos skaitykite 5-ame

2008 m. numeryje) bei visur aptinkamøiguanø – didþiuliø (apie 60 cm ilgio) ag-resyviø drieþø, kurie beveik nebijo þmo-gaus (ðnypðèia dantis iðvertæ ir plazdinalieþuvëliu). Norëdamas prisimeilinti að iðpradþiø mëtau batono gabalus, taèiauiguanos jokios meilës nerodo: ryja bato-nà ir vis tiek pasirengusios pulti. Jø daugateina ir á paplûdimius. Iguanos nëra nuo-dingos, taèiau jø ákandimas gali bûti netik skausmingas, bet ir labai pavojingasdël galimo kraujo uþkrëtimo. Ne visadaið pirmo þvilgsnio gali atskirti þaliàsias igu-anas nuo juodøjø (jos abi èia gyvena),nes ið tikrøjø abiejø rûðiø individai gali bûtijuodi. Èia taip pat pilna ir kitø drieþø. Ypaègraþûs 25 cm ilgio þali, á maþus dinozau-rus panaðûs smaragdiniai baziliskai (Ba-siliscus plumifrons). Net maþuose upe-liuose ar balose galima nesunkiai aptikti


Prof. habil. dr. Jonas Rimantas STONIS

Nuodingoji lora Þalioji iguana Kraklë

Manuelio (Manuel Antonio) paplûdimys


vandeniniø vëþliø. Ið viso Kosta Rikoje ap-tinkama 214 ropliø rûðiø, ið jø 127 – gy-vaèiø rûðys. Ten gyvena ir labai nuodingiauksiðkieji (kardauodegiai) botroksai, irðokinëjantys botroksai, kuriø sukandimasypaè stiprus, kaip kokio buldogo – ásikan-da ir nepaleidþia. Pati agresyviausia ir patinuodingiausia Centrinës Amerikos gyva-të yra angiø ðeimos atstovë kaisaka, kuriko jau ko, taèiau nuodø turi ypaè daug.Saugokitës – kaisaka paprastai guli uþ-simaskavusi po lapais ir ákanda netikëtai(daþniausiai þmogui á kelá). Kosta Rikojeyra aptikamas ir paprastasis smauglys(Boa constrictor), kuris gali uþaugti iki 5 milgio. Naktá miðke ðmirinëja ádomûs þinduo-liai armadilai (jø Kosta Rikoje yra dvi rûðys– iðvertus ið anglø kalbos – devynjuostis irplikauodegis). Að nerimauju, kad në vie-no armadilo taip ir nepamaèiau, bet Rod-rigas tvirtina, kad jø reikia tykoti tik naktá –jie gi naktiniai padarai. Klausiame savo pa-galbininkà Rodrigà, kà daryti, jeigu mumsreikia naktá gaudyti vabzdþius su ðviesinë-mis gaudyklëmis. Taèiau Rodrigas pareið-kia, kad tai neámanoma – naktá patekti ánacionalinio parko teritorijà grieþtai drau-dþiama. Tad mes nutariame árengti nakti-nes gaudykles nesaugomoje teritorijoje.

Kaip mes, tyrinëtojai, pasijutomenusikaltëliais

Nuþiûrime vietovæ netoli Manuelio(Manuel Antonio) gyvenvietës. Svarbuprieð sutemas prasmukti á miðkà nepa-stebëtiems, kitaip prisikabins vietiniai, ku-riø èia bûriuojasi ant kiekvieno kampo.Jei nuobodþiaujantys vietiniai prisikabins– lauk problemø, o gal net ir bëdos.

Nors ðie atogràþø miðkai yra drëgnie-ji (ir tikrai dël didelës oro drëgmës þliau-gia prakaitas), gilumoje miðkas neatro-do toks drëgnas kaip norëtøsi. Gal netatvirkðèiai – kaþkoks per sausas mûsø ti-riamiems organizmams (mat dabar ko-vas – sausiausias metø mënuo Kosta Ri-koje). Tikimës, kad vis vien kas nors at-skris á lempos ðviesà. Elektros generato-riaus mes jau kurá laikà nebenaudojame,nes su tokia áranga keliauti transatlanti-niais reisais daug problemø, taèiau ir pa-prastomis baterijomis maitinami þibintaiyra neblogi vabzdþiams vilioti (svarbu tikpasirinkti lempas su tinkamu šviesosspektru, o ne pagal kriterijø „kas ryðkiau– tas geriau“). Viltys pasiteisina – ant ið-tiesto ekrano pradeda rinktis pirmasis lai-mikis – baltieji gaubtagalviai (Opostegi-dae) – tokie miniatiûriniai, poros milimet-rø dydþio mikrodrugiai. Ið viso atskrido

net trijø skirtingø rûðiø individø. Taèiau tikgráþæ á Europà laboratorijoje galësime nu-statyti, ar ðios rûðys yra naujos mokslui,ar jau buvo þinomos ið kitø Kosta Rikosregionø. Bet kokiu atveju – vietovëje, ku-rioje gaudome baltuosius gaubtagalvius,niekada jokie kiti entomologai netyrinë-jo, o surinkta medþiaga atrodo iðties áspû-dingai ir mus labai dþiugina.

Taèiau kità naktá nutariame padarytikitaip – ðá kartà rizikuosime. Leidimo nak-ties metu patekti á Manuelio nacionalináparkà negavome (atvirkðèiai, buvo pasa-kyta, kad mums tai grieþtai draudþiama),taèiau mes vis dëlto brausimës á parkovidø. Pro vartus patekti neámanoma, lie-ka tik vienas bûdas – pro kità pusæ, kuriuþtverta vieline tvora. Dar ið vakaro nu-þiûrime kryptá, o temstant patraukiame áneleistinai avantiûriðkà þygá. Reikia tik ási-vaizduoti, kaip tai baisu, ypaè mano asis-tentui ir bendraþygiui Saimonui, kuris yragrynakraujis anglas. Joks doras anglastokiø nusikaltimø nedaro, pro tvoras á uþ-draustà nacionaliná parkà svetimoje, ne-paþástamoje ðalyje nelando... Taèiau, ra-dæ prairusià tvorà, vis dëlto álendame á par-ko teritorijà. Þadame brautis kuo toliau,kad þmonës nepastebëtø mûsø ðviesø.Bet kur tau!.. Ið karto uþ tvoros prasidedamiðkas kaip siena. Sugebam prasibrautitik kokius 15 metrø – o toliau bangminiø(helikonijø) trimetriniai sàþalynai. Tai jaunebepraeinama kliûtis. Bangminiai suau-gæ taip tankiai, kad net katë neprasibrau-tø. Lieka tik viena galimybë – degti lem-pas èia pat. Bet tada gaudyklës ðviesagali matytis ið gyvenvietës (ir mûsø tuojateis areðtuoti vietinë policija...).

Nukelta á 42 p.


Raudonoji ara Krabas

24 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 424 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 3

Balansavimas ant átemptos stygosAnkstesnës Algirdo Gaiþuèio knygos

buvo vientisos tematikos. Prieš dvejusmetus pasirodþiusi „Estetika. Tarp tobu-lumo ir mirties“ iðsiskyrë platesne este-tologijos panorama. Tuo tarpu „Daugia-veidis elitas“ – knyga dvejopa: viena josdalis elitologijos, kultûros sampratos,simboliø, kûrybos, þmogaus dvasinësraiðkos apþvalga, savo áþvalgas remiantpasaulio màstytojø mintimis, daug kursu jomis diskutuojant; kita dalis gali bûtiávardinta kaip gyvenimo dramaturgija,kurioje autorius kritiškai þvelgia á dabar-tinæ kultûros situacijà – nuo rûpesèiogimtosios kalbos iðsaugojimu, inteligen-tiðkumo ilgesiu; nuo masinës kultûrosantplûdþio, kurá autorius konstatuojakaip vertybes naikinantá reiðkiná, iki tau-tos vertybiø þûties bei grësmës pavojø;nuo bergþdþio raðtingumo siekio ir be-raðtystës situacijos; nuo etninës kultû-ros nuosmukio, bevaisës kultûros politi-kos; nuo euroentuziazmo ir euroskepti-cizmo; nuo tautinio tapatumo, patriotiz-mo krizës iki ugdymo klystkeliø.

Autorius prisipaþásta rizikavæs bûti ap-kaltintas per toli nukeliavæs á ðiandienosdirvonus, kurie rytoj galbût jau bûsià ne-beaktualûs, jog tai galbût autoriaus sie-kis atkreipti skaitytojo dëmesá á skaudþiasnûdienos realijas. Tad kaip giluminë es-tetologijos mintis siejama su gyvenimodrama, koks balansas tarp kultûros es-mës ir realijø, kas daro monografijà skai-tomà, analizuojamà, ne tik pavartomà irdedamà á ðalá kaip sunkià naðtà ðiandie-niam skaitytojui?

Taèiau pirmiausia – kodël akademi-kas pasirinko elito temà, iki šiol beveikestetologø nenagrinëtà sàvokà?

Apsisprendimà lëmë raktaþodis – eli-tas. Paðnekovas sako, jog seniai rûpëjo

Tai, kas

„Daugiaveidis elitas“ – monografija, dël kurios autoriusilgai ir sunkiai abejojo. Gal reikëjo jà pavadinti „Kultûros

apologija. Kultûros kritika“? Pasak paties autoriaus, taiknyga, kurioje filosofiðkai nagrinëjamos kultûros prigim-

ties, jos ávairiø sferø problemos. Taèiau màstant apieelitinës kultûros prigimtá atsirado naujas raktaþodis, kuris

ir nulëmë galutiná apsisprendimà.

Þurnalisto Juozo Skomskiopokalbis su knygos autoriumiakademiku Algirdu Gaiþuèiu.

iðlieka

elitinës kultûros prigimtis. Knietëjo paþvelg-ti á dabartinæ kultûros situacijà tiek Euro-poje, tiek Lietuvoje, galià ágyjanèià masi-næ kultûrà. Akcijos, popsas lengvai atke-liauja pas mus ir akimirksniu prigyja. Taireiðkiniai, kurie turi ir teigiamø, ir neigiamøsavybiø. Todël, kai galvoji apie tokià inva-zijà, antplûdá, amerikietiškojo gyvenimobûdo reiðkinius, kalbësenà, manieras, ky-

rodyti, kas yra svarbiausia, kai iðkeliamypatingà elito vaidmená. Tai, þinoma, au-toriaus ateities planai. Tuo tarpu „Daugia-veidis elitas“ – ásibëgëjimas á esminges-nes studijas, kurios sudarytø atsvarà per-dëtai nuostatai, jog kultûrà lemia masës.Deja, nors ir keista, šiandien pamiršta-ma, kad tautos kultûrà kûrë ir kuria pa-vieniai asmenys, turintys ypatingà kultû-

la klausimas – kas yra elitinë kultûra, ko-kià vietà ji uþima, ar ji dar gyva permainøkontekste; koká vaidmená atlieka elito þmo-gus modernioje demokratinëje visuome-nëje. Ðis tikslas ir suformavo elitologijossampratà. Elito ir asmenybës klausimai at-sispindi ir daugelyje knygos skyriø.

Autorius sako, jog ði monografija taine viskas apie elitologijà – jis galvoja te-mà tæsti. Renkama medþiaga apie elitoprigimties, raiðkos, veikmës aspektus Eu-ropoje ir Lietuvoje. Tai bûtø mûsø intelek-tualiosios, mokslo, meno visuomenësdaugiamatë palyginamoji studija. Joje no-rëtøsi iðnagrinëti vienø didþiausiø XX a.màstytojø, elito filosofijos kûrëjø, tokiøkaip Paretto, Ortegos, Gasseto Michelso,Manheimo ir kitø, koncepcijas, parodyti,kaip jos siejasi su istorinëmis Europospermainomis. Kai kuriuos màstytojus rei-kia skaitytojams analitiškai pristatyti, pa-

Juoz

o S

KO

MS

KIO

nuo

tr.


riná akiratá, gerà profesiná pasirengimà, pa-galiau tam tikras moralines nuostatas, at-sakomybës jausmà uþ savos valstybës,tautos, Europos, pasaulio likimà. Autoriuirûpi, kaip elitologinë mintis rutuliojosi pa-saulyje, kaip ji plito Lietuvoje, sudaryti ðiødalykø palyginamàjà analizæ, kuri labaisvarbi dabarèiai.

Elito spindesys ir skurdasAutorius sako, jog jis nëra vienintelis

elitologijos srities analitikas. Jam rûpi vi-suminiai dalykai, kultûrologiniai elito as-pektai. Svarbu, kad ir ugdymo srityse vy-rautø kultûros dalykai. Daugelyje tradici-niø Europos valstybiø elito vaidmuo, joreikðmës pabrëþtinumas niekuomet ne-buvo sugriautas, istorijos eigoje jis tik stip-rëjo. Tuo tarpu Lietuvoje okupacijos, po-litinë, ideologinë sumaiðtis fiziðkai naiki-no elità. Jis turëjo trauktis á pogrindá, veiktiegzilinëmis, tremties sàlygomis. Todël eli-to vaizdà rekonstruoti sudëtinga. Ðian-dien net Europoje keblu kalbëti apie vien-tisà elità. Anksèiau ði sàvoka buvo tapati-nama su tam tikromis privilegijomis – tur-tu, profesiniu iškilumu, priklausymuaukštuomenei, aristokratijai, dvasininkijai,karininkijai, teisinëms struktûroms ir kt.Dabar dalis estetologø teigia, jog postin-dustrinëje visuomenëje egzistuoja dau-gelis elitø, ið esmës sudarytø profesiniupagrindu. Tai mokslo, meno, verslo, poli-tikos elitai. Visuomenæ valdo ávairûs eli-tai, kurie kartais tarpusavyje gali ir kon-frontuoti, kartais veikia sutelktai esant ypa-tingoms situacijoms. Kartø kaita gimdo irnaujas elito sàlygas. Atsiranda kontreli-tas – prieðingo elgesio sluoksnis. Tai la-bai svarbu visuomenës gyvybingumui pa-laikyti, nors ðie reiðkiniai daþnai neáverti-nami, net smerkiami. Kontrelitas gali kiltiið masiø. Já galima iðugdyti.Taigi elitø ro-tacija – kietas rieðutas, reikalaujantis ið-samaus tyrimo tiek socialinëje praktiko-je, tiek teorijoje, – teigia autorius. Jam pa-galiau rûpi, kaip elitas ið viso susiformuo-ja, kokie elitai egzistuoja Lietuvoje ðian-dien. Þvelgiant á þiniasklaidà, atrodo, jogelito þmogumi gali tapti bet kas. Kiek nû-nai raðoma, kalbama apie vadinamàsias„þvaigþdes“; vieðinamas jø gyvenimas,nuotykiai, gaivalai, pramogos ir kt. Ir visatai pateikiama kaip jaunimo kultiniai da-lykai. Taigi kuriamas jau ne kontrelitas, betpseudoelitas. Šis pseudoelitiðkumas jau-èiamas daugelyje gyvenimo srièiø, juo tar-si uþsikreèiama, kai buka bûtybë gali bû-ti pakylëjama vos ne iki mitologinës as-menybës.

Maþumos monopolijaElito ir kontrelito susidarymas, jø kai-

ta, raida – sudëtingi dalykai. Vyksta nuo-latinis diskursas tarp jø, kyla psichologi-

motyvø giminystæ.Temos bûtis autoriuineleidþia domëtis, kas vyksta aplink. Tuotarpu raðant „Daugiavedá elità“ tekstas ða-kojosi á daugelá reiðkiniø, smelkësi reali-jos. Ir dël to autorius sako nebûgðtavæs.Baiminæsis tik dël to, kad teoriniai sam-protavimai nepasirodytø skaitytojams per-nelyg sunkûs, raðyti profesionalo profe-sionalams. Kita vertus, rûpëjo, kad teks-tas kvëpuotø gyvastimi. Gal per tai kar-tais prarasta šiek tiek fundamentalumo,bet tai priklauso nuo autoriaus màstymoir bûdo. Svarbiausia rûpëjo, jog tokiojekultûrologinëje, filosofinëje studijoje ne-bûtø nuklysta á kasdienybæ, kuri rytoj jaugali bûti nebeaktuali, bereikðmë. Antai, ra-ðant apie kultûros simbolius, daug vietosskirta gimtosios kalbos išsaugojimui. Irautorius tai laiko svarbiu dalyku: kiek Lie-tuvos mokslo visuomenë dëjo pastangøapginti lietuviø kalbà, kad ji nebûtø su-bendravardiklinta su anglø kalba, kadgimtàjá þodá galëtume iðlaikyti ir mokyk-loje, ir mokslo straipsniuose; kad knygos,parašytos lietuviø kalba, bûtø vertinamostaip pat, kaip ir uþsienio kalbomis. Kiekreikëjo pastangø ginant gimtàjà kalbà nenuo svetimø, bet nuo savøjø.

Paðauktieji negali bûti pamirðtiÁ elitø galerijà subtiliai inkorporuota mo-

kytojo reikðmë visuomenëje, jø rengimonuostatos. Gal tai padiktavo autoriaus,kaip universiteto rektoriaus, pareigos?

Klausimas akademikui nebuvo ne-lauktas. Nors pašnekovas jau buvo pri-sipaþinæs, jog pareigos buvusios ir tarp

Akademiko Algirdo Gaiþuèio knygos,,Daugiaveidis elitas” sutiktuvësLietuvos mokslø akademijoje

niø átampø, konfrontuoja idëjos. Tai natû-ralûs reiðkiniai. Taèiau, pasak autoriaus,tai lemia ðalies kultûros tradicijos, þmo-niø inteligencija, kultûringumas, politinësnuostatos, pilietiškumo, išprusimo ir dau-gelis kitø aplinkybiø. Istorikai èia yra ádë-jæ reikðmingà indëlá, prikeldami, pavyz-dþiui, XVII a. Vilniaus valdymo elità arbadabartinës bajorijos statuso atgaivinimoidëjà. Kad ir kaip kalbëtume, bet aristok-ratija, maþumos sambûrio veikmë, nuo-statos, reikalavusios iðmanymo tvarkantvalstybës gyvenimà, atliko reikðmingà is-toriná vaidmená. Tos maþumos, patyrusiosvisokiausiø iðbandymø, kultûros, ðvietimoenergetika ëjo karta ið kartos, meilës, dva-singumo, tikëjimo idëjos susitelkë ne dau-gumos, tai yra masiø, bet maþumos ran-kose ir protuose. Todël ir šis maþumosistorinis, kûrybinis likimas yra labai svar-

bus ir ádomus. Kaip susiformuoja tamaþuma, kokie istoriniai išbandymai joslaukë, kaip ji iðlaikë likimo iððûkius – no-risi visa tai ið esmës panagrinëti, – viliasipašnekovas.

Mokslas ir gyvenimas – ypatingariba

Taigi, atvertæ „Daugiaveidá elità“, dau-giausia kalbame apie monografijos tæsi-ná, apie tai, kas uþ jos horizonto. Taèiaurûpi iðgirsti autoriaus nuomonæ ir apiejau pradþioje minëtà naujosios knygosdvilypumà – kultûrologinæ analizæ ir gy-venimo realijas – ar tai ið tiesø buvo au-toriaus tikslas?

Akademikas Algirdas Gaiþutis tvirtina,kad paprastai autoriø, raðantá knygà, uþ-valdo tematika. Visà laikà jis jauèia temø,


Puikià progà pamatyti ir pasigroþëtiþymiausiø Europos dailininkø sukurtaispeizaþais turi lankytojai Vilniuje, Taikomo-sios dailës muziejuje, atidarytoje tarptau-tinëje parodoje – „Gamtos ilgesys. Eu-ropos peizaþai“. Tai iðskirtinë 2009 metødviejø Europos kultûros sostiniø Vilniausir Linco dailës muziejø surengta ekspozi-cija. Joje unikalûs Europos kraðtø gam-tovaizdþiai, kuriuos XVI–XX a. sukûrë áþy-mûs dailininkai.

Nacionalinës programos „Vilnius –Europos kultûros sostinë 2009“ tarptau-tinë dailës paroda yra svarbiausias Lietu-vos dailës muziejaus (Vilnius) ir Aukðtuti-nës Austrijos þemës muziejø (Lincas)bendras projektas, sumanytas dar 2004metais. Priminsime, kad 2007 m. Vilniusturëjo iðskirtinæ galimybæ susipaþinti supasaulinio garso dailininko Alfredo Kubi-no pieðiniø ir grafikos kolekcija ið Aukð-tutinës Austrijos þemës muziejø, o 2008m. pabaigoje Lince pristatyta lietuviðkøjøprakartëliø paroda, kurià 2009 m. balan-dþio mënesá Lince pakeis baltiškojo gin-taro kolekcijos ekspozicija iš Palangosgintaro muziejaus.

Lietuvos dailës muziejaus direkto-riaus Romualdo Budrio nuomone, „tarp-

Gamtos ilgesys.Bronius SLAVINSKAS

Europos peizaþaitautinë dailës paroda „Gamtos ilgesys.Europos peizaþai“ yra ypatingas menoprojektas, atveriantis Europos kraðtø uni-kaliausius gamtovaizdþius, kurie kartuyra ir ið vidinës menininkø patirties atsi-vëræ europietiðkieji sielovaizdþiai“. Uni-kalûs, net 138 þymiø dailininkø darbai

leidþia pasiþvalgyti nuo Adrijos iki Ðiau-rës jûros, nuo Britanijos salø iki Kauka-zo kalnø. Anot parodos kuratoriaus Lot-haro Schulteso (Lincas), „dauguma ðiaiparodai atrinktø peizaþø atspindi ne tikSenojo pasaulio geografinæ ávairovæ, ke-lioniø tikslus ar potyrius, bet ir iðsvajo-tas vietas. Ðiuo atveju jie tampa þmogausjausmø sinonimais. Jie simbolizuojanuotykius, laisvæ, begalybæ, ðviesà, karð-tá ir aistrà, taip pat paslaptá“. Kuratorë Lai-ma Bialopetravièienë tikina, kad parodoslankytojai „iðvys ne tik gaivaliðkus, civili-zacijos nepaliestus gamtos vaizdus –kalnus, laukus, miðkus ar vandenis, bet

Parodos fragmentas

trukdþiø prie raðomojo stalo. Jo nuomo-ne, mokytojo statusui, jo kultûrinei, ug-domajai reikðmei visuomenëje Lietuvosvaldininkija ir dabar nëra pakankamaiatidi. Tuo tarpu pedagogø sferoje daugiðkiliø vardø, kurie ir sudaro mokytojø eli-tà. Tai þmonës, kurie atlieka paðauktøjømisijà. Todël ðá elità iðsaugoti, pabrëþtijo reikðmæ yra labai svarbu. Á ðià iðkiliàprofesijà, edukaciná elità autorius sakoþvelgiàs itin pagarbiai ir atidþiai. Pro mo-kyklos vartus áeina visa visuomenë. Mo-kytojas – pirmasis, kuris po šeimos pa-skatina þmogaus talento prabudimà, joprofesijos pasirinkimà, parodo kelià á at-eitá, ugdo humaniðkàsias nuostatas. Aka-demikas sako visada ðiltai prisimenàssavo auklëtojà uteniðká Rapolà Ðaltená,praëjusiais metais jø, auklëtiniø, išleistàkolektyvinæ prisiminimø knygà „Daugia-ðakis àþuolas“, buvusià Utenos antràjàvidurinæ mokyklà, pavadintà mokytojovardu. Tokiø vardø ir veidø daug. Ir labai

svarbu iðsaugoti jø elitinæ galerijà, visaipjà stiprinti ir ne vien tëvø bei mokiniø pa-garba, bet ir valstybës nuostata; paro-dyti, kad ðios terpës þmonës mums la-bai svarbûs, kad jie gali garantuoti tau-tos iðlikimà ir jos vietà pasaulyje, josreikðmës pripaþinimà tarp tautø. Deja,šiandien mokyklose labai pasigendamadvasingumo, inteligentiškumo, graþauselgesio, tauriø manierø. Ne vien þinio-mis þmogus turtingas, bet pirmiausia ver-tybëmis. Ir šie monografijos leitmotyvaiatsiradæ dël to, kad visa tai autoriui pasi-rodo labai svarbûs visuomenës ugdymoreiðkiniai.

Ðventovës epilogas ir pasauliomeno mozaika

Paskutiniai „Daugiaveidþio elito“ pus-lapiai autoriaus atiduoti lietuviø tautos dva-sinio ganytojo arkivyskupo Meèislovo Rei-nio mintims apie þmogaus ugdymà. Ar tai

nebus kito tæsinio – naujos akademiko Al-girdo Gaiþuèio knygos uvertiûra?

Pašnekovas sako, jog jam apie arki-vyskupà Meèislovà Reiná seniai knieti pa-raðyti knygà „Meèislovas Reinys: ðven-tovës þmogus“. Tai bûtø dvasininko por-tretas – dramatiðkas, tragiðkas, pilnaspakylëtumo. Rûpi dialogas tarp moks-lo, meno ir dvasininkijos. Kodël daþnaiðios kategorijos nesusikalba? Þmogausauklëjimas neturi bûti vien gamtamoks-linis, supilietintas, be krikðèioniðkosiosantropologijos. Apie tai kalbama dauge-lyje „Daugiaveidþio elito“ skyriø – ir apieþmogaus kûrybiðkumà, ir apie jo agre-syvumo kilmæ. Tikëjimo, religijos moty-vai nëra menkaverèiai dalykai, raðytini,anot autoriaus, „po kablelio“. Kalbantapie asmenybës ugdymà, apie santyká– aš ir kiti, be dvasiniø dalykø neiðsiver-si, – tikina akademikas.

Tarp iðskirtiniø „Daugiaveidþio elito“monografijos ypatybiø – ir jos estetinë


Studentai, besigilinantys á þmo-gaus kasdienës veiklos ir aplinkos sà-veikà, sulaukë didelës apimties (576p.) penkiø autoriø – profesoriø PranoBaltrëno, Donato Butkaus, docentøVytauto Oðkinio, Sauliaus Vasarevi-èiaus, Auðros Zigmontienës pareng-to vadovëlio „Aplinkos apsauga“.

Leidinio pratarmëje primenama,kad „Pastaraisiais deðimtmeèiaisprieðtaravimai tarp þmogaus veiklosir gamtos tapo viena aktualiausiø so-cialiniø ir ekonominiø problemø. Spar-èiai plëtojant industrializacijà ir urba-nizacijà, nepaprastai nuniokojamagamta, padidëja aplinkos uþterðtu-mas, dël to sutrinka ekologinës siste-mos „þmogus – gyvoji gamta“ pusiau-svyra. Neracionalaus gamtos iðtekliønaudojimo, oro, dirvos, vandens tar-ðos pasekmës dabar juntamos ne tikpagrindiniuose pramoniniuose rajo-nuose, bet visoje planetoje“. Autoriaiið ðiø pastabø daro vienintelæ iðvadà– visiems bûtina saugoti gamtà. Kadði veikla bûtø sëkminga, jie ásitikinæ,jog bûtina rasti optimalià þmogaus irgamtos sàveikà, geriau paþinti gam-tos reiðkiniø dësningumus, iðsiugdytiekologiná màstymà.

Kvalifikuotus atsakymus á klausi-mus, kylanèius dël aplinkos apsau-gos, iðsamius patarimus parengë gerisavo srities specialistai. Ðtai prof. Pra-no Baltrëno mokslinë veikla – tech-nosferos tarðos kontrolë, teoriniai ireksperimentiniai tyrimai, jø optimiza-vimas, oro valymo nuo terðalø tech-nologijos. Prof. Donatas Butkus tyri-nëja jonizuojanèiàjà spinduliuotæ ap-linkoje, aplinkos tarðà radioaktyviosio-mis dujinëmis ir aerozolinëmis medþia-gomis bei jø sklaidà, fizinæ aplinkos tar-ðà ir jos maþinimo galimybes. Doc. Vy-tautà Oðkiná pirmiausia domina antro-

Vilniaus Gedimino technikos universitetoleidykla „Technika“ jau iðleido beveik tûks-tantá mokomosios metodinës literatûrosknygø. Tai rodo, kad universiteto mokslinin-kai kasmet paraðo ne po vienà vadovëlá beikito pobûdþio studijoms reikalingà knygà.

Studentams,inþinieriams,

gamybinin-kams

pogeninës tarðos poveikis ekosiste-moms. Doc. Sauliø Vasarevièiø – ûki-nës veiklos poveikio aplinkai vertini-mas, atliekø tvarkymo politika ir orga-nizavimas, aplinkosauginis vertinimas,aplinkosaugos politika, aplinkos ap-saugos teisë, aplinkosaugos vadyba.Doc. Auðra Zigmontienë mokslininkësþvilgsná kreipia á aplinkos chemijà, bio-technologijas, biologiná oro valymà,vandenø apsaugà.

Sukaupta medþiaga suskirstyta áseptyniolika skyriø. Tai organizmai ir ap-linka, þmogaus poveikis gamtai, atmo-

sfera, vanduo, þemës gelmës, dirvoþe-mis, biologinë ávairovë, atliekos ir jø tvar-kymas, fizinë tarða, poveikio aplinkai ver-tinimas, aplinkos monitoringas, kraðto-vaizdis, aplinkosaugos etika ir ðvietimas,teisiniai aplinkos apsaugos pagrindai,aplinkos apsaugos vadyba, modeliavi-mas aplinkos apsaugoje, darni plëtra.Kiekvieno skyriaus pabaigoje – savikon-trolës ir diskusijø klausimai.

Vadovëlis apgalvotai iliustruotasnuotraukomis, pieðiniais, grafikais. Au-toriai parengë svarbiausiø terminø þo-dynà, pateikë pagrindinës ir rekomen-duojamos literatûros sàraðà, iliustruo-tà priedà.

Julius NORKEVIÈIUS

ir kûrinius, atspindinèius þmoniø gyve-nimo scenas, architektûros fragmentusar kitokius þmogaus rankø darbo objek-tus“. Paroda suskirstyta á penkis skyrius,atspindinèius pagrindinius Europoskraðtus. Á Vilniø austrai atveþë 56 paveiks-lus. Ekspozicijos daliø iðdëstymas yragrindþiamas ne geopolitiniais principais,o universalesniais aspektais atskleidþia-ma Europos peizaþø ávairove: didþiøjøSenojo þemyno regionø – Ðiaurës, Pie-tø, Rytø, Vakarø ir Vidurio Europos ðaliøkultûrinëmis tradicijomis, mentaliteto sa-vitumu, kraðtovaizdþio skirtybëmis, pei-zaþo þanro chronologine ir stilistine rai-da, dailininkø kûrybos originalumu beivaidmeniu Europos meno istorijos kon-tekste. Ekspozicijoje flamandø ir olandøtapytojø drobës, o skyriuje „Vëjas nuojûros“ matome prie Baltijos jûros esan-èiø ðaliø ávairius peizaþus. Tarp jø – gar-siausiø lietuviø meistrø paveikslus.

Lankytojai pamatys per 200 XVI–XX a.pr. peizaþø ið Lietuvos dailës muziejaus,Aukðtutinës Austrijos þemës muziejø (Lin-cas) rinkiniø, Nacionalinio M. K. Èiurlioniodailës muziejaus, taip pat Latvijos nacio-nalinio dailës muziejaus, Estijos dailës mu-ziejaus, Ðiauliø „Auðros“ muziejaus ir Þe-maièiø muziejaus „Alka“. Taikomosios dai-lës muziejuje (iki geguþës 17 dienos) ðágamtos ir peizaþø groþá papildys specia-lios edukacinës muzikos programos.

Atidarant parodà dalyvavo AustrijosRespublikos Prezidentas Haincas Fišeris,Lietuvos Respublikos Prezidentas ValdasAdamkus. Birþelio pradþioje panaði pa-roda, papildyta 37 Lietuvos muziejø kûri-niais, bus atidaryta Lince, AukðtutinësAustrijos þemës Pilies muziejuje.

išvaizda. Paþymëtinas dailininko G.Pranc-kûno sukomponuotas skyriø uþsklandødizainas panaudojant ávairiø pasaulio dai-lininkø meno kûriniø ávaizdþius. Á akis vi-sø pirma krenta virðelio iliustracija, ku-rioje panaudotas J.Ensoro „Menininkoautoportretas tarp kaukiø“, „Biologijos.Þmogaus. Agresyvumo. Kultûros“ skyriøpuoðia G.Manzu bareljefo „Variacijos tapaèia tema“ kompozicija, o „Daugia-veidþio elito“, knygos krikðtatëvio, uþ-sklandai panaudota XVIII a. Paryþiaus es-tampø rinkinio „Linksmø ir maloniø po-sakiø rinkinys“ iliustracijos.

Akademikas Algirdas Gaiþutis patvir-tina, kad jis daugelá minimø ávaizdþiøpats suradæs, matæs Europos parodoseir pasiûlæs dailininkui, kuris juos perkom-ponavo, iškeldamas kai kurias detales,sukurdamas atspindþius, visa tai suma-niai ir kûrybiðkai pateikdamas. Tai daroknygà patrauklià ir kelia jos prestiþà.


Stambûs þinduoliai (dramblys, karvë,arklys) daþniausiai atsiveda po vienà pa-likuoná. Mes esame gimæ daþniausiai povienà. O norëdami iðvysti savo dvyná –þvilgtelëkime á veidrodá. Bet tai ne tikra-sis dvynys, kurá mato kiti: kairioji pusëatspindi deðiniàjà. Norint pamatyti tikrà-já veidrodiná dvyná, reikia net keliø veid-rodþiø, sustatytø tam tikru kampu, kadiðvystume savo veidà toká, koká mato ki-ti. Taèiau realiame gyvenime dvyniai pa-naðûs kaip du vandens laðai tik vaikys-tëje. Suaugæ jie nustoja buvæ vienas ki-to veidrodiniu atspindþiu, nes ilgainiuiágyja vis daugiau individualumo.

Taèiau pasitaiko, kai ir vieno nëðtu-mo metu gimsta dvyniai. RemiantisA.Helinu, dvyniai gimsta vienà kartà ið80 gimdymø, tryniai – vienà kartà ið 802

gimdymø, ketvertukas – vienà kartà ið803 (512 000) gimdymø, penketukas –vienà kartà ið 844 (40 9660 000) gimdy-mø ir t.t.

Lietuvos statistikos departamentoduomenimis, 2007 m. Lietuvoje gimë349 dvyniai ir jø skaièius kiekvienais me-tais gana pastovus (1 lentelë). Lietuvojejau yra gimæ treji ketvertukai. 1969 m.ketvertuko – trijø berniukø ir mergaitës –buvo sulaukæ Ðilutëje gyvenæ Albina irJuozas Èeponai. 1998 m. balandþio 30d. Vilniaus miesto universitetinëje ligo-ninëje gimë Valerijos ir Albino Latukø ket-vertukas – dvi mergaitës ir du berniukai.2001 m. kovo 6 d. 26 metø vilnietë Kris-tina Gancevska pagimdë tris sûnus irdukrà.

Daugiavaisiam nëðtumui turi átakostam tikri veiksniai: paveldimumas, moti-nos amþius, klimato sàlygos, rasë, gy-dymas vaistais ir kt. Statistikos duome-nimis, dvyniai daþniau gimsta ÐiaurësEuropoje ir reèiau – Pietø Europoje. Dvy-niai daþniau gimsta vyresnëms, kartoti-nai gimdanèioms moterims. Daugiavai-

þvëries dvasios. Dievams, norintiems pra-dëti jaunesnájá dvyná, reikëdavo nusileistiiš dangaus, tad juos pavaduodavæs gy-vûnas, daþniausiai þirgas. Ir kitose ðaly-se dvyniø gimimas siejamas su þirgu.

Graikø mitologijoje pasakojama, kaipdvynë nuo vyro pagimdanti þirgus. Štaiharpija Podarga nuo vakarø vëjo Zefyropagimdþiusi nemirtingus dvynius þirgus– Balijø ir Ksantà, kuriais jodinëjæs Achi-las. Vienas dvyniø buvæs ir sparnuotasisPegasas, Medûzos Gorgonos sûnus.Pegaso ir jo brolio Chrisaoro gimimasbuvæs neáprastas. Persëjui nukirtus Me-

Aleksandras VITKUS,Jurgita EÞERSKIENË

Kauno medicinos universitetas

Š.m. sausio pabaigoje amerikietëNadya Suleman pagimdë aðtuonetà:ðeðis berniukus ir dvi mergaites, norsji jau augino ðeðis vaikus, ið kuriødveji dvyniai.

Dvyniai

siam nëðtumui, matyt, svarbu ir indivi-dualios organizmo savybës.

Dvyniø atëjimà á pasaulá net ir dabardar gaubia paslaptis. Visais laikais dvy-niø gimimas buvo paslaptingas, mistinisreiðkinys. Senovëje dvyniø atsiradimà in-dai aiðkindavo dviguba tëvyste. Moterispastodavusi nuo vyro ir dievybës arba

dûzos galvà, ið jos kaklo iððokæ Pega-sas, sparnuotasis þirgas, ir jo brolismilþinas Chrisaoras.

Dzeuso sûnûs Kastoras ir Polideukastaip pat buvæ dvyniai. Kastoras garsëjæsgebëjimu tramdyti þirgus. Titanas Pro-metëjas þmonëms neðæs gërá, o jo bro-lis dvynys Epimetëjas skleidæs blogá. Se-

1 pav. A – dizigotiniai dvyniai; B – monozigotiniai dvyniai, susidaræ ið suskilusiøembrioblastø; C – monozigotiniai dvyniai, susidaræ pasidalijus gemaliniam diskui

Dvi zigotos Viena zigota Viena zigota

Dvi blastocistos Du embrioblastai Viena blastocista

Implantacija á gimdàdviejø blastocistø

Implantacija á gimdàvienos blastocistos

Gemalinio diskopasidalijimas

Du chorionai,amnionai ir placentos

Du chorionai, amnionaiir bendra placenta

Vienas amnionas irchorionas, bendra placenta

A B C


serys harpijos – viesulo deivës – paukð-tës moterø veidais taip pat buvusios skir-tingos: viena graþuolë, kita – baidyklë.

Igbo-Ora, apsnûdæs þemdirbiø mies-telis pietvakariø Nigerijoje, lankytojus pa-sitinka þenklu „Dvyniø kraðtas“. „Èia sun-ku rasti ðeimà, nesusilaukusià dvyniø“,– sako bendruomenës lyderis OlayideAkinyemi. „Mano tëvas susilaukë deðim-ties porø. Að pats susilaukiau trijø, ið ku-riø iðgyveno viena“, – pasakoja 71metøvyras. Toks didelis dvyniø gimstamumastrikdo ekspertus. Visame pasaulyje iden-tiðkø dvyniø gimstamumas yra gana pa-stovus ir sudaro maþdaug 0,5 proc. visøgimimø. Taèiau Vakarø Afrika nepaklûstatendencijoms – tai ypaè taikytina Yoru-bos bendruomenei, kurios nariai daugiau-sia gyvena regione, kur ásikûræs Igbo-Ora.Apytiksliai 5 proc. gimimø Yoruboje yradvyniø gimimai – palyginti su 1,2 proc.Europoje ar 0,8 proc. Japonijoje.

Pasak kai kuriø ekspertø, vienas iðgalimø tokiø skirtumø paaiðkinimø galë-tø bûti batatø (saldþiøjø bulviø) vartoji-mas. Juose yra natûraliø fitoestrogenø,kurie gali skatinti moteris gimdyti dvy-nius. Patys vietiniai savajam dvyniø fe-nomenui taip pat turi paaiðkinimø – kaikurie irgi remia batatø teorijà, kiti nëratokie tikri. Kad tikroji prieþastis medici-niðkai dar nëra paaiðkinta, ásitikinæs arti-miausio didesnio miesto Ibadano gine-kologas Akinas Odukogbë. Kita gydytojaið Muyibi Yomi ligoninës viskà priskiriagenetikai: „Jei šeimoje vyrauja ne vienovaiko gimimo tradicija, tai bus perduoda-ma ið kartos á kartà“. Tokia nuomonë tu-rëtø bûti gera naujiena gyventojams, ku-rie mano, kad dvyniai yra ypatinga Dievodovana ir patys sulaukia sëkmës. „Sudvyniais elgiamasi ðvelniai ir pagarbiai.Jø gimimas yra geras pranaðingas þen-klas“, – aiðkina bendruomenës vadas.

Dvynius palaimintais laiko daugelisAfrikos kultûrø, taèiau taip pat manoma,kad jie turi ypatingø galiø pakenkti tiems,kas jiems sukelia nemalonumø. Todël Af-rikoje kai kurios gentys dvyniø gimimàlaiko Dievo dovana, kitos – velnio. JauXIX a. pradþioje Siamo (dabar Tailandas)karaliaus ásaku buvo þudomi visi gimæberniukai, nes buvo iðpranaðauta, kadkaraliø nuþudys suaugæs jaunuolis (já nu-þudë jo paties sûnus). Viename dþiun-gliø gilumoje esanèiame kaimelyje mo-tinai pasisekë iðsaugoti gimusius suau-gusius krûtinkauliu dvynius, kurie vëliauiðvyko á JAV ir tapo pasaulyje þinomiau-

siais monozigotiniais Siamo dvyniais –Èangu ir Engu. Dabar visi tarpusavyjesuaugæ dvyniai vadinami Siamo dvy-niais. Prieð porà ðimtmeèiø Ispanijoje ka-ralius iðleido ásakymà sudeginti kiekvie-nà moterá, pagimdþiusià dvynius, kad ða-lies neiðtiktø nelaimë.

Kaip dabar aiðkinamas dvyniø atsi-radimas? Ar mokslas praskleidë ðià pa-slaptá?

Pirmiausia sutarta, kad dvyniais va-dintini du (arba daugiau) vienos motinosvieno nëðtumo metu išnešioti ir iškart vie-nas po kito gimæ naujagimiai. Dvyniai yradviejø tipø: atsiradæ iš vieno kiaušinio –monozigotiniai (1 pav. B,C ) ir ið atskirøkiauðiniø – dizigotiniai (1 pav. A).

Monozigotiniai dvyniai plëtojasi išvienos zigotos, kai paèioje plëtrospradþioje skilus apvaisintam kiaušiniui (zi-gotai) á dvi atskiras làsteles (blastomeras),o kartais ir á daugiau làsteliø, gimsta ge-netiðkai labai panaðûs monozigotiniaidvyniai. Jie bûna labai panašûs morfolo-giškai ir fiziologiškai, pasiþymi identiško-mis kraujo savybëmis, yra tolerantiškitransplantacijoms ir bûna vienos lyties.

Tuo atveju, kai gemalai yra savaran-kiški, turi atskirus amnionus ir alantojus,implantuojasi skirtingose gimdos vietose,toliau plëtojasi kaip dizigotiniai dvyniai.

Jeigu gemalo uþuomazga iðsiskiriavëliau, pvz., blastocistos stadijoje, tadadvyniai turi bendrà chorionà, vienà pla-centà, taèiau jame bûna atskiros krauja-gysliø sritys kiekvienam vaisiui.

Kai embrioblastas persiskiria dar vë-liau, pvz., formuojantis gemaliniam dis-kui, dvyniai turi bendrà trynio maišà beiamnionà. Tokiu atveju yra didelë tikimy-bë atsirasti sklaidos defektams, tad ga-limas ávairaus laipsnio dvyniø suaugi-mas, net iki Siamo dvyniø gimimo.

Dizigotinis (dviejø ar daugiau kiau-ðinëliø dvyniai) nëðtumas bûna tais at-vejais, kai moters organizme vienu me-tu subræsta keli folikulai (du, reèiau trysar daugiau) arba viename folikule bûnakeli kiauðinëliai ir juos apvaisina du sper-matozoidai.

Dizigotiniai dvyniai gali bûti skirtingoslyties ir visais nepanaðûs. Ið atskirø zi-gotø atsiradusios blastocistos gimdojeimplantuojasi atskirai, sudaro savas cho-rionas, placentas, atskirus amnionus. Kaiimplantuojasi šalia viena kitos, gali su-augti placentos ir susidaryti viena apval-

kalinë atkrintanèioji gimdos gleivinë.Dizigotiniø dvyniø formavimosi metu

gali turëti átakos ir papildomi veiksniai,kaip superfecundatio ir superfetatio.

Šie du vienu laiku išsiplëtojæ kiaušiniaigali bûti ir ne vienu laiku apvaisinti – vie-nas anksèiau, kitas – kiek vëliau (super-fecundatio – papildomas apvaisinimas,dviejø ar daugiau kiaušinëliø apvaisini-mas keliø lytiniø santykiø metu). Tai áro-dyta naminiø gyvuliø (kiauliø, šunø) tar-pe, taèiau tarp þmoniø tai árodyti kol kassunku. Pasitaiko atvejø, kai vienas iš dvie-jø kiaušinëliø dvyniø yra vieno patino, ki-tas – kito (skirtingø tëvø). Þinomi atvejai,kai kumelë po suporavimo su erþilu ir asiluatsivedë kumeliukà ir asilënà.

Skirtingo ovuliacijos laikotarpio dvie-jø kiaušiniø apvaisinimas vadinamas su-perfetacija – papildomas pastojimas (ge-malo uþsimezgimas, esant gimdojeanksèiau susiformavusiam gemalui).Toks pastojimas neretai stebimas tarppeliø, triušiø, kiškiø. Literatûroje yra ap-raðyti vieno nëðtumo gerokai skirtingodidumo vaisiai. Tai galëtø bûti papildo-mo pastojimo padarinys. Taip galëtøávykti tik sutrikus papildomo pastojimoapsauginiams mechanizmams, kai nëð-tuminis geltonasis kûnas savo hormo-nais neslopina naujo folikulo kiauðidësebrendimo.

Net moksliniai institutai, uþsiimantysdvyniø tyrinëjimu, susiduria su nepaaið-kinamais reiðkiniais, kaip iðskirti dvyniaivëliau suaugæ daþnai bûna ne tik pana-ðûs, bet ir turi tuos paèius áproèius, pa-vyzdþiui: surûko tiek pat cigareèiø perdienà, skiriasi vienodà skaièiø kartø, vie-nodai juokiasi ir pan. Mokslininkai ypaèsusidomëjæ aiðkinasi vadinamàjà „dvy-niø situacijà“, kai tarpusavio bendravi-mui dvyniai turi savo „kalbà“ (tik jiemssuprantamus gestus bei kalbà), nes dvy-niø porose supratimas „mes“ atsirandaanksèiau nei „að“. Taèiau, kai dvyniaiuþauga ir ima atsiskirti (ypaè prasidedantpaauglystës laikotarpiui), jie ima skirtin-gai rengtis, leisti laikà savo skirtingødraugø kompanijose, stengiasi pabrëþ-ti savo skirtingumà vienas nuo kito.

Prancûzijoje Plekadeko kaimelis –Europos dvyniø sostinë. Èia kasmet rug-pjûèio 15 d. susirenka á festivalá daugiaukaip 1000 dvyniø ið viso pasaulio. Kini-joje dvyniø festivalyje susirenka per 600dvyniø porø iš viso pasaulio. Didþiausiaspasaulyje dvyniø festivalis vyksta Tvins-burge (Dvyniø mieste). Á já suvaþiuoja ko-ne 3500 dvyniø.

1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007

Dvynukai 353 383 378 337 301 327 355 322 321 323 349

Trynukai 6 3 4 6 7 6 6 5 3 10 9

1 lentelë. Dvynukø ir trynukø gimimø skaièius Lietuvoje per pastaruosius 10 metø


Maþi elektromagnetiniai laukai suke-lia didelius pokyèius làstelëse – tai árodëNobelio premijos laureatas Gilmanas(1997). Paaiðkëjo, kad làsteliø bendravi-mas vyksta subatominiame, energiniame,elektromagnetiniame lauke ir tas jø „kal-bëjimasis“ gali bûti prilygintas šnabþde-siui (Adey, 1996). Neabejotina, làsteliø kal-bos kodø þinojimas turës nepaprastàreikðmæ klinikai, ypaè kovojant su orga-nizme esanèiomis bakterijomis, virusaisar vëþinëmis làstelëmis.

Á daugelá klausimø, tarp jø ir á Visatosatsiradimo bei sandaros, imasi atsakytikvantinë fizika, nagrinëjanti ne makro-, omikrosistemas, neskaidydama jø á dalis,o tyrinëdama holistiðkai, pasiremdamaprieþastingumo principais. Árodyta, kadmaterijos ir energijos struktûriniame lygyjeyra kvantas, patvirtinta energijos ir mate-rijos virsmo vienos kita galimybë. Vis dau-giau pripaþástama kvantinë medicina, darsutapatinama su vibracine ar energinemedicina. Ji remiasi faktais, kad visi gy-vø organizmø biologiniai procesai susijæsu iðorës ar vidaus energiniais-informa-ciniais laukais.

Þodá „energija“ mes daþnai vartojame,sakome „þmogus turi daug energijos“ ar„ligonio energija visiðkai iðsekusi“, apka-binæ mylimà þmogø jauèiame, kaip pa-pildome vienas kità energetiškai. Ir be tie-sioginio sàlyèio bendraujant – þiûrint arkalbant vyksta energinis pasikeitimasðviesos ir garso vibracijomis. Mûsø emo-cijos ir mintys, iðtarti þodþiai ir ketinimaiyra tam tikro daþnio banginë energinë in-formacija, kurià jau galima tirti, pasinau-dojant kvantinës fizikos metodais. Aiškë-ja, kodël þodþiais iðreikðtos mintys ar no-rai materializuojasi asmenø, kuriems yraadresuoti, informaciniame-energiniamelauke, paveikia augalus ir gyvûnus, ko-dël gydytojo þodis ar psichoterapiniai me-todai turi energiná poveiká pacientui! Neveltui Rytuose sakoma, kad „daugumaligø nuo galvos“, t.y. psichosomatinës.

Taèiau susiduriame su probleminiuklausimu: kas yra ta energija, ið kur ji at-siranda? Tokios problemos neturëjo ir ne-turi Indijos, Kinijos, Tibeto ir kitø Rytø ða-liø tradicinë medicina. Pripaþástama Visa-tos gyvybinë energija – prana (indø), qi(kinø). Bûtent ji suteikia gyvybæ ir palaikotiek viso mûsø organizmo, tiek atskirø làs-teliø funkcionavimà. Þmogus supranta-mas kaip Visatos dalis – mikrokosmosas,

Quo vadis,medicina?

3 pav. Gyvasis matriksas (pagal Pienta ir Coffey, 1993)

kaip kûno, proto ir sielos vienovë. Gali-ma tvirtinti, kad bûtent informacinis-ener-ginis pasikeitimas tarp þmogaus organiz-mo ir aplinkos lemia jo funkcionavimo, josveikatos kokybæ.

Ádomu, kad senovinis, ypaè ajurvedi-nis sveikatos supratimas, beveik visiškainesiskiria nuo PSO neseniai suformuluo-

me, ar nesutrikæs energijos balansas, tiekbendras, tiek atskirø organø, ir jei taip yra– kaip já koreguoti ir taip paðalinti galimosligos prieþastá. Tam tarnauja subtilûs diag-nostikos bûdai ir gydymas natûraliomispriemonëmis. Kadangi visa gamta yra tospaèios vibracinës kilmës, tai viskas, kasyra gamtoje, tinka gydymui: gyvybinë Vi-satos energija, kurià pasiimame kvëpuo-dami ir priimame visu kûnu jame esan-èiais energetiniais kanalais su biologið-kai aktyviais (akupunktûros) taðkais, tin-kamas maistas, kurio esmë ne baltymø,angliavandeniø ar kitø medþiagø kiekisbei kalorijos, o energetika, t.y. kvantinësmaisto ir prieskoniø savybës (pagrástai sa-koma, kad „maistas yra vaistas“), ener-gijà kaupiantys fiziniai pratimai (joga, èi-gun, tai-èi) ir daug terapiniø metodø –akupunktûra, masaþas ir kt., vaistingosiosþolelës, aromatø, garsø, mineralø beispalvø terapija, meditacija, mantros. Áro-dyta, kad Mahariði transcendentinë jogasëkmingai gali bûti taikoma sergant lëti-nëmis nepagydomomis ligomis. Vienasiš principø – iðvalymas, tiek fizinis, tiekdvasinis. Juk negaminame valgio neðva-riame inde! Ar galime tikëtis, kad ligoná,kurio kûnas ir protas uþterðti, teigiamaipaveiks gydymo priemonës?

Dabartinë medicina reikalauja árody-mais pagrásto pagrindimo, tuo tarsi pa-neigdama empirinæ, tûkstanèius metøkauptà ir gyvenimo tikrintà praktikà,moksliðkai apmàstytà ir nukreiptà á ligøprieþastis, kurios daþnai slypi paþeistojeþmogaus ir gamtos harmonijoje. Laimë,mokslas nestovi vietoje. Per pastaruosiusdeðimt ar penkerius metus, ar net per sa-vaitæ mokslas atranda tiek naujoviø, kadne visi spëja apie jas suþinoti. Atëjusio elek-tronikos amþiaus atradimai biologams su-teikia galimybæ paþvelgti á gyvo audiniostruktûrà bei funkcijà subtilesniame lygy-je ir suprasti, kaip energija ir informacijacirkuliuoja gyvame organizme (A.Szent-

Gyorgyj, R.O.Becker, H.Frohlich, D.Ingber,K.J.Plenta, D.S.Coffey ir kitø darbai).

Nobelio premijos laureatas Szent-Gy-orgyj, anksèiau árodæs, kad proteinai yrapuslaidininkiai, 1988 m. paskelbë, kadmolekulës bendrauja ne liesdamos vie-na kità, o energetiðkai elektromagnetinia-me lauke, kuris kartu su vandeniu formuo-ja struktûras, perneðanèias energijà. Da-bar jau kitaip suvokiame làstelæ – tai gy-vas matriksas, turintis elektroniniø ir foto-niniø savybiø. Làstelë, kaip ji dar vaizduo-jama vadovëliuose su branduoliu viduje,didelio galingumo elektroniniais mikro-skopais matoma gerokai sudëtingesnë.Pripildyta gausybës skaidulø ir skaidulë-liø, ji sudaro citoskeletà, dar vadinamà ci-toplazminiu matriksu, kuris susijæs subranduoliu, jo matriksu ir genetiniais ele-mentais jame, o per làstelës membranà– su aplinkiniu jungiamuoju audiniu, su-daranèiu uþlàsteliná matriksà (3 pav.). Pas-tarasis yra susijæs su visà mûsø kûnà per-smelkusiu jungiamuoju audiniu – mûsøenergoinformaciniu tinklu (Plenta ir Cof-fey, 1991, Oschman, 1994). Visas matrik-sas yra kaip vibruojantis tinklas, kurio vir-pesius pasisekë išmatuoti ir išanalizuoti.Kiekviena làstelë bendrauja su kitomis làs-telëmis ir nuolatos gauna informacijà apie

Atkelta ið 21 p.

to apibrëþimo. Tradici-nës medicinos sveikosgyvensenos principaiyra tvirtas pagrindassveikatai išsaugoti – ne-leisti sutrikti individoenerginiam balansui.Senovës gydytojai þi-nojo, kaip nustatyti, ákokias ligas þmoguslinkæs, kokios jo orga-nizmo „vietos“ nuo gi-mimo yra silpnesnës,todël sugebëdavo lai-ku, dar nepasireiðkus li-gos simptomams, nu-statyti, ar nëra kliûèiø(blokø) energijai cirku-liuoti paciento organiz-


tosios matrikso savybës teikia nemaþaigalimybiø reguliuojant organizmo apsau-gos nuo pakenkimø reakcijas.

Reikia pabrëþti organizme esanèiøskysèiø komunikuojanèiàjà reikðmæ. Ge-rai visiems þinomi japonø mokslininkoEmoto atlikti uþðaldyto vandens kristaløtyrimai, árodantys, kaip vanduo priima in-formacijà ir jà atsimena, kaip gali keistispagal gautà programà. Kiekviena matrik-so skaidulëlë tiek paèioje làstelëje, tiek iruþ jos ribø ar branduolyje yra apsupta or-ganizuoto vandens sluoksnio (turi á lazerápanaðiø savybiø) ir yra kanalas energijaitekëti: elektronams per skaidulas, proto-nams per vandens sluoksná (Ho irKnightas, 1994). Be abejo, visos krauja-gyslës taip pat perneða energiná krûvá.

Aukðèiau paminëtais atradimais rem-damiesi K.J.Plenta ir D.S.Coffey (1991)apibendrino tiek sveiko, tiek serganèio or-ganizmo funkcionavimo supratimà. Kiek-viena làstelë, audinys ar organas turi sa-vo rezonansiná daþná, kuris derina jø veik-là. O tai paaiðkina galimybæ gauti terapi-ná poveiká pasiunèiant tam tikro daþniobangas. 4 pav. schematiškai pavaizduo-ta, kaip elektromagnetinës energijos fo-tonas (ar, pvz., hormono, feromonø mo-lekulë) per làstelës membranos baltymøreceptorius sukelia iðtisà kaskadà poky-èiø, kurie gerokai padidina làstelës akty-vumà, suþadina, pagreitina ar slopina ávai-rius procesus (J.L.Oschman, 2000). Ener-ginë informacija þaibiškai išplinta per làs-teliná matriksà. Mitogeniniais tyrimais at-skleista, kad labai svarbus yra elektro-magnetiniø bangø daþnis: pvz., 3 Hz pul-suojantis magnetinis laukas sumaþinakalcio áëjimà, 60 Hz – padidina. Nobelio

4 pav. Išorinio dirgiklio làstelëjesukelto atsako kaskada (iš

J.Oschman, 2000)

aktyvumà bet kurioje kûno dalyje, kad ga-lëtø dinamiðkai pritaikyti savo veiklà.

Prisilietus rankomis prie mûsø kûnopavirðiaus, informacija iš epidermio làste-liø per jø ryðius su odos ir poodþio jungia-muoju audiniu automatiškai perduodamaá visà integruotà jungiamojo audinio siste-mà. Bûtent tai árodo holistinæ mûsø kûnosandarà. Iki ðiol þinota, kad vidinës infor-macijos perdavimo kelias ir reguliavimofunkcija vyksta elektriniu (per nervø siste-mà) ir cheminiu (hormonais ir kt.) keliu.Dabar mokslas papildo – yra ir kitas ke-lias, dar spartesnis – per matriksà.

Kaip matriksu sklinda signalai? Làstelëtûno ant polimerizuoto glikoproteinø sluoks-nio, kuris yra idealus informacijos neðiklis.Išimtinis vaidmuo priskiriamas jungiamajamaudiniui, kuris supa kiekvienà làstelæ, su-daro apvalkalus raumenims, nervams,kraujagyslëms, limfiniams takams, kau-lams. Jo struktûros 70 proc. sudaro kola-genas, ir juo, kaip puslaidininkiu, ðviesosgreièiu sklinda làsteliø bei organø elektro-magnetiniai signalai. Taigi tai tarsi dvigubanervø sistema, tik pastaroji, perinervinë, ne-neša signalo iki tam tikro taško, kaip, tarki-me, nervai, áeinantys á raumená, o informa-cijà išplatina kiekvienam kûno taškui.

Matriksas, sausgyslës, raiðèiai, kau-lai, làsteliø lipidø rikiuotës membranoseturi skystøjø kristalø savybes ir kaip visikristalai, taip pat pjezoelektrines, t.y. galigeneruoti elektrinius laukus, kai jie yra su-spaudþiami ar átempiami. Be to, moleku-lës turi spyruoklës formà ir, bûdamos ið-sidësèiusios tam tikra tvarka, veikia kaipantenos, iðsiøsdamos ir priimdamos sig-nalus, kuriais reguliuojamos svarbiausiosfunkcijos branduoliniame, citoplazminia-me ir ekstraceliuliariniame matrikse. Kie-to kûno fizikos dësniais árodyta, kad au-diniø, làsteliø ir branduoliø architektûra ati-tinka tensegricinës sistemos bruoþus. Ga-limi ir tokie matrikso fenomenai, kaip su-perlaidumas, superradiacija, superfluo-rescencija (Oschman ir Oschman, 1977;Sermonti, 1995). Neabejotina, kad minë-

premijos laureatas Furchgottas ir kiti.(1998) išaiškino, kaip elektromagnetiniailaukai veikia biocheminius procesus, su-sijusius su laisvaisiais radikalais.

Visas mûsø kûnas yra persmelktasenerginiais tarpusavio ryðiais, susijusiaissu energiniais centrais – èakromis. Taèiauakademinis medikas dël savo inertiðkumoir konservatiðkumo su baime þvelgia á to-kius pieðinius, nepaisant árodyto jø prakti-nio pritaikymo. Norëtøsi tikëtis, kad nau-juose þmogaus anatomijos ir fiziologijosvadovëliuose nebus apsiribojama tik to-kiomis sistemomis, kaip nervø, kraujagys-liø ir limfinës, kad ras savo vietà ir energi-në sistema. Mûsø dienomis naujosiostechnologijos sëkmingai prapleèia kai ku-riø senoviniø metodø galimybes. Kaip pa-vyzdá galima pateikti akupunktûrà, kai vei-kiami energiniai kanalai – vienas svarbiau-siø þmogaus kûno elektroniniø tinklø, ku-ris apima kiekvienà làstelæ ir net jos bran-duolá. Remiantis vokieèiø mokslininko Fo-lio pasiûlytu metodu, sukurta moderni bio-rezonansinës diagnostikos ir gydymokompiuterinë sistema, kuri tiesiogiai árodoenerginës medicinos buvimà ir veiksmin-gumà. Pirmiausia per akupunktûrinius tað-kus nustatoma, kokiø organø elektromag-netiniai virpesiai-bangos yra patologiniai.„Pasiunèiant“ normalaus daþnio elektro-magnetines bangas, pasiekiamas rezo-nansinis poveikis, ásijungia autoreguliaci-niai mechanizmai ir koreguojasi tam tikroorgano ar audinio vibracijos. Ir dar: gali-ma parinkti homeopatinius vaistus, nusta-tyti jø tinkamumà ir optimalià dozæ. Kaipþinome, vaistingoji medþiaga yra tiek pra-skiedþiama, kad nebelieka paèios chemi-nës substancijos. Tai kas veikia? Veikia li-kusi atmintis apie jà, t.y. kopija... Atsiran-da galimybë molekulinæ informacijà apievaistà „ákelti“ tiesiai á norimà struktûrà ir galnetrukus vietoj tableèiø ir piliuliø naudosi-me vandenines ar kitokias cheminiø vais-tø kopijas. Tai bûtø viena energoinforma-cinës terapijos formø.

Kokià ateities medicinos vizijà turiu?Ið viso, kas pasakyta, perðasi iðvada, kadðiuolaikinë medicina turi perþengti tà ri-bà, kuri iki ðiol skyrë jà nuo tradicinësRytø ðaliø medicinos. Tradicinë medici-na, kurià madinga priskirti alternatyvia-jai ar papildomajai medicinai, neabejo-ju, bus integruota su moderniàja medi-cina, taèiau ne kaip kokia abiejø medici-nø suma. Integracija turi pakeisti gydy-tojo klinikinio màstymo bûdà ir sukurtisistemà, kuri padës iðsaugoti sveikatà,koreguoti premorbidinius sutrikimus, ga-rantuoti individualø holistiná poþiûrá á li-goná. Gydomos bus ne ligos, ne jø pa-sekmë, o ðalinama pirminë ligos prieþas-tis. Tikiu, kad bus atsigræþta á energinæmedicinà – ateities medicinà.


Ði paroda buvo parengta ið Ðiauliø„Auðros“ muziejaus ir Lietuvos moksløakademijos bibliotekos rinkiniø. ParodàLietuvos mokslø akademijos bibliotekosfojë kovo 3 d. atidarë bibliotekos direk-torius dr. Juozas Marcinkevièius. Ðiau-liø „Auðros“ muziejaus atveþtà ekspo-zicijà pristatë muziejaus direktorius Rai-mundas Balza. Prisiminimais pasidalijogarsi tautodailininkë, Onos Bugailiðkie-nës sesers anûkë Julija Putvinskaitë-Da-niliauskienë. Atidarant parodà þodá ta-rë „Ðiaulieèiø klubo“ bendrijos Vilniujeveiklos koordinatorius Viktoras Jurge-levièius, Peliksà Bugailiðká paþinojæsðios bendrijos pirmininkas maestro prof.Saulius Sondeckis, taip pat kalbëjoLiaudies kultûros centro vyriausiasisspecialistas Aleksandras Šidlauskas,þurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriau-siasis redaktorius Juozas Baldauskas.Susirinkusiems á praeitá padëjo nusikel-ti ir Vilniaus mokytojø namø þemaièiøansamblio „Tyklë“ (vadovë Vitalija Bra-zaitienë) atliktos melodingos dainos.

Ðiauliø „Auðros“ muziejaus atveþtuo-se skaitmeninës spaudos technika pa-rengtuose stenduose daugiausia prista-tyta P.Bugailiðkio kraðtotyrinë, leidybinë,muziejininkystei skirta veikla, jo darbaskaupiant etnografijos archyvà, kuris 2006m. átrauktas á UNESCO saugomà „Pa-saulio atminties“ programà. Lankytojaigalëjo susipaþinti su Ðiauliø „Auðros“muziejaus steigimo aktu (1923 m.),Ðiauliø kraðtotyros draugijos ástatais irjos raginimu rinkti „senienas“ muziejui(1928 m.), leidiniais „Ðiauliø metraðtis“ir kraštotyrai skirtu „Gimtuoju kraštu“(red. P.Bugailiškis). Pateiktos gausios fo-tografijos iš P.Bugailiškio asmeninio, vi-suomeninio gyvenimo, etnografiniø eks-pedicijø, Ðiauliø „Aušros“ muziejaus ir

Lietuvoskultûros paveldo tradicijø

Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje 2009 m. kovo 3–23 d. veikë paroda „Peliksas Bugailiðkis ir Vincentas

Vaitekûnas – Lietuvos kultûros paveldo tradicijø puoselëto-jai“. Paroda skirta teisininko, visuomenës, politikos irkultûros veikëjo, kraðtotyrininko, „Auðros“ muziejaus

ákûrimo iniciatoriaus ir globëjo Pelikso Bugailiðkio (1883–1965) 125-osioms ir ilgameèio „Auðros“ muziejaus darbuo-

tojo, kraðtotyrininko, esperantininko Vincento Vaitekûno(1908–1987) 100-osioms gimimo metinëms.

puoselëtojai

Parodos atidarymo akimirka. Ðiauliø „Auðros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza irLietuvos MA bibliotekos direktorius dr. Juozas Marcinkevièius

kraštotyros draugijos istorijos: nuotrau-kose matyti pirmasis „Aušros“ muzie-jaus pastatas, muziejaus persikrausty-mas á naujas patalpas Auðros alëjoje(1933 m.), muziejaus perdavimas Lie-tuvos mokslø akademijai (1941 m.), pir-mosios ekspozicijos ir kt. Parodoje bu-vo galima susipaþinti ir su P.Bugailiškiopremijos laureatø sàraðu.

Kita parodos dalis skirta VincentuiVaitekûnui – P.Bugailiðkio mokiniui ir se-këjui. Dokumentuose ir nuotraukose at-sispindi jo darbas Ðiauliø „Auðros“ mu-ziejuje, veikla LTSR paminklø apsaugosir kraðtotyros draugijoje, esperantinin-kø sàjungoje. Ðiauliø „Auðros“ muzie-

jaus atveþtoje parodoje pristatyti ne tikskaitmeninës spaudos technika pareng-ti stendai, bet eksponuoti ir P.Bugailiškiobei V.Vaitekûno rankraðèiai, dokumen-tai, asmeniniai daiktai.

Peliksas Bugailiškis ne vienus dar-bo metus paskyrë Lietuvos mokslø aka-demijai. 1941 m. kuriantis Lietuvosmokslø akademijai, P.Bugailiðkis uþëmëjai priklausanèio Etnologijos instituto di-rektoriaus pareigas. 1945–1947 m. dir-bo Lietuvos MA Istorijos instituto Etno-grafijos sektoriaus vedëju, kurá laikà ëjoir Istorijos instituto direktoriaus parei-gas. 1948–1952 m. P.Bugailiškis dirboKnygø rûmuose bibliografu – redakto-riumi. 1953 m. sovietinës valdþios bu-vo nuteistas, taèiau teismo nuospren-dis po Stalino mirties atšauktas. Nuo1953 m. P.Bugailiškis pradëjo dirbti Lie-tuvos mokslø akademijos bibliotekos

Rankraðèiø skyriuje neetatiniu darbuo-toju – bibliografu.

Ðiauliø „Auðros“ muziejaus parodàsvariai papildë Lietuvos mokslø akade-mijos bibliotekoje saugomi dokumen-tai, sudarantys atskirà parodos dalá „Pe-liksas Bugailiðkis – darbas Lietuvosmokslø akademijos bibliotekoje“. Šiojeekspozicijoje buvo pristatytas P.Bugai-liškio darbas Lietuvos mokslø akademi-jos bibliotekos Rankraðèiø skyriuje(1953–1958 m.), kur jis tvarkë kompo-zitoriaus Miko Petrausko (1873–1937)archyvà (F130), XX a. pradþioje leistøsocialdemokratø laikraðèiø „Darbininkøbalsas“ ir „Echo“ redakcijø dokumen-


Yra tokia tarptautinë moterø profesio-naliø ir vadoviø organizacija „Zonta inter-national.“ Ji ákurta 1919 m. JAV ir turi per33 tûkst. nariø, o savo klubus – daugely-je ðaliø. Jos bûstinë Èikagoje.

Lietuvoje pirmas klubas ákurtas Vilniu-je 1994 metais. Greitai klubai ásikûrë Aly-tuje, Marijampolëje, Kaune, Klaipëdoje irkitur. Apie ávairius renginius, kuriuose ben-dradarbiavo arba juos rengë ði organiza-cija, ðiek tiek raðyta, taèiau beveik nepa-sakyta, kokie jos tikslai, kaip ji organizuojasavo veiklà. Organizacijos tikslas – ágy-vendinti projektus, kurie padëtø stiprintimoterø statusà visuomenëje, skatintø jøveiklà, savarankiðkumà. Tai labai aktua-lu, nes net JAV moteris niekada nebuvoprezidente, absoliuti dauguma senatoriø,kongresmenø – vyrai. Lietuvoje, þinoma,tas pats. Neturi kuo pasigirti ir Europa.

Nors mums ir keista, daþniausiai va-dovëmis moterys renkamos musulmonøpasaulyje. Jos premjerëmis ar preziden-tëmis buvo Indijoje, Pakistane, Turkijoje.Ðri Lankoje net susidarë renkamø mote-rø vadoviø dinastija.

Mûsø ðalyje tik privaèiame versle daþ-niau pamatysime moterá, nes ten nëra „dë-dþiø“, kurie skiria vadovus, jais þmonëstampa savo sugebëjimø dëka. Vilniaus klu-be yra tokios gerai þinomos asmenybës,kaip prof. Evalda Jakaitienë, doc. Regina

Moterø mokslininkiø iniciatyva

tus (F49 ir F50), bibliotekai perduoto as-meninio archyvo (F87) dalá. P. Bugai-liškio reikšmingiausias darbas buvo tur-tingos Þemaitijos dvarø dokumentø ko-lekcijos (F37) tvarkymas. Pats su pagal-bininkais ir buvo jà surinkæs, o 1950 m.pasirûpino, kad kolekcija bûtø perkeltaið Ðiauliø „Auðros“ muziejaus á Lietuvos

mokslø akademijos bibliotekà. Parodo-je eksponuotos nuotraukos padëjo nu-sikelti á ankstyvàjá – gyvenimo Ðiauliuo-se laikotarpá, o asmeniniuose dokumen-tuose ir rankraðèiuose atsispindëjo P.Bu-gailiðkio gyvenimas ir darbas Vilniuje.

Lietuvos mokslø akademijos biblio-tekoje veikusi paroda leido prisiminti ir

dar geriau susipaþinti su ðiais þymiais,Lietuvos kultûros paveldà puoselëju-siais þmonëmis.

Gita DRUNGILIENËMokslinë bendradarbëLietuvos mokslø akademijosbiblioteka, Rankraðèiø skyrius

Mikënienë, dr. Ina Dagytë, gydytojos Ra-munë Trakimienë, Lilija Socevièienë, me-dikë Dovilë Kaziliûnienë, Nijolë Vagnorie-në, Auksë Þukienë, Teresë Kazlauskienë,Laima Liegutë. Klubas suorganizavo pa-ramà Vilniaus kraðto mokykloms, gabiemsvaikams, neágaliems vaikams, ekologinæakcijà „Vëjas, vanduo ir smëlis“.

Ðiuo metu vykdoma pilietinë iniciaty-va, kurios tikslas ugdyti ðeimoje draugið-kà vaikà, padëti auklëti já patriotu. Vaikaiapsilankë Lietuvos genocido muziejuje,raðë raðinëlius, kaip ðeimoje paþymimosvalstybinës ðventës. Taip pat skatinama,kad ðeimose bûtø taupomos lëðos, jospervedamos reikðmingà visuomeninæveiklà vykdanèioms organizacijoms, ana-lizuojamos net partijø programos. Ren-giamos iðvykos á seneliø ir vaikø namus.

Ypaè ásimintinas buvo vaikø apsilan-kymas Lietuvos genocido muziejuje ir Ge-rontologijos centre. Ten jie susitiko suprieškario laikø lakûnais Viktoru Aðmens-ku, Antanu Navaièiu, inþinieriumi KostuBalavënu. Antanas Navaitis papasakojo,kaip prieškariu tarnavo Ðiauliuose ketvir-tojoje eskadrilëje, kurioje buvo tarnavæsmûsø tautos didvyris Steponas Darius,taip pat 1928 m. rugsëjo 21d. degantá lëk-tuvà sëdëdamas ant jo sparno sugebë-jæs nusodinti Leonardas Peseckas.

Vos okupavus Lietuvà, birþelio 16 d.

A.Navaitis buvo areðtuotas ir iðveþtas á No-rilskà. Taèiau jo byloje nurodyta, kad areð-tuotas tik spalio mënesá. Sovietiniai sau-gumieèiai, klastodami faktus, istorijai no-rëjo palikti „teisëtumo“ iliuzijà, neva su-imtas tik tada, kai Lietuva jau buvo „sa-vanoriðkai“ ástojusi á Sovietø sàjungà.

Viktoras Ašmenskas buvo vienas ið tø,kurie pirmieji Lietuvoje iðbandë paraðiu-tus. Jis dalyvavo ir pirmame grupiniamenusileidime paraðiutais. Beje, tada kartusu aðtuoniais vyrais uþdelstà ðuolá de-monstravo ir dvi merginos.

Senjorai papasakojo vaikams, kaipiškilmingai prieškariu buvo ðvenèiama va-sario 16-oji. JAV ir Kanadoje gyvenæs in-þinierius Kostas Balavënas pasakojo, kadlietuviai ir ten susirinkæ jà ðvæsdavo, tik,þinoma, sekmadieniais, nes kitomis die-nomis reikëjo dirbti. Jaunesni susitikimodalyviai papasakojo, kaip tà dienà, prisi-dengdami kieno nors vardadieniu, ðvæs-davo okupuotoje Lietuvoje. Gydytoja Lili-ja Socevièienë toká ðventimà organizuo-davo Antakalnio poliklinikoje. Ji taip patpapasakojo, kaip þmonës ðvenèia savonepriklausomybës dienà Norvegijoje. Ta-da visos gatvës be jokiø organizavimø pil-nos þmoniø. Visi linksminasi.

Vaikai susitikimo dalyviams áteikë potradicinæ organizacijos geltonà roþæ.

Juozas ELEKÐISPrieðkario Lietuvos lakûnai Viktoras Aðmenskas (kairëje) ir Antanas Navaitis pasakojavaikams apie pirmuosius mûsø aviacijos þingsnius ir patirtas kanèias okupantø kalëjimuose

Privaèios akiø klinikos vadovë, viena iðaktyviausiø organizacijos nariø gydytojaLilija Socevièienë


Þvyras ir smëlis. Tai nuosëdinë uolie-na, susidedanti ið rieduliukø, þvirgþdo sualeuritinio molio daleliø priemaiða. Smëlis– nuolauþinë biri nuosëda, jos grûdeliø dy-dis – vos 0,1–5 mm. Ðios nuosëdos susi-darë dël srauniø upiø ar laikinø vandenssrautø kvartero amþiaus laikotarpiu. Vienididþiausiø þvyro ir smëlio telkiniø yra Varë-nos rajono zandrinëse lygumose bei Se-nøjø Trakø ir Utenos rajonuose. Kvarterinioþvyro ir smëlio mûsø ðalyje surasta per 300telkiniø, kuriuose vidutinis klodø storis sie-kia iki 20 metrø. Tai svarbi statybinë þalia-va, iš jos gaminamos gelþbetoninës kon-strukcijos, silikatinës plytos, be to, naudo-jama tiesiant kelius, geleþinkelius. Þvalgantþvyro ir smëlio telkinius ilgai dirbo geologaiA.Grina, A.Jurgaitis, B.Rusteika, J.Klièius,V.Saulënas, G.Juozapavièius ir kiti.

Durpynø organinës kilmës degiosiosmedþiagos susidariusios ið pelkiø augali-jos, kur dël deguonies trûkumo ir mikroor-ganizmø poveikio sutrûnijusi augalija tam-pa humusu. Durpynais laikomi pelkiø plo-tai, kai sluoksnio storis yra apie 40–50 cm,o pavirðiniø augalø ðaknys jo nesiekia. Dur-pynø Lietuvoje surasta apie 750 ávairausdydþio telkiniø, taèiau eksploatuojami tik52 patys didþiausi: Vilniaus, Vokës, Varë-nos, Marijampolës, Ðiauliø, Radviliðkio,Jurbarko, Plungës, Ðilutës, Kretingos, Pa-langos, Varniø, Kraþiø, Ðiluvos ir kt. Dau-gelyje rajonø durpës naudojamos kurui,dirvoms træðti, ðilumà izoliuojanèiø plokð-èiø gamybai. O Druskininkø, Likënø ir Birð-tono kurortuose durpës su mineraliniaisvandenimis – reumatui bei sànariams gy-dyti. Durpynø tyrinëjimams daug nusipel-në V.Taujenis, J.Vidmantas, K.Brundza,A.Seibutis, J.Tamošaitis ir kiti.

Opoka – tai kriauklëto lûþio poringanuosëda, susidariusi virðutinës kreidosamþiuje iš jûriniø mikroorganizmø ir sili-cio dioksido bei kreidos mergelio. Þino-miausi Stoniðkiø ir Þemaitkiemio opokostelkiniai, susijæ su virðutinës kreidos san-tonio amþiaus nuogulomis, kurios slûg-so po 9–13 m storio kvarterine danga. Kar-bonatinga ir silicifikuoto mergelio dalis turiiki 13 m storá. Opokà tyrinëjo geologasV.Kolyta ir kiti.

Poþeminis gëlas ir mineralinis van-duo – tai hidrosferos sudëtinë dalis, ku-rios storis apie 250–450 km. Poþeminë hid-rosfera geriau iðtirta iki 300–500 m gylio, oapie giliau slûgsanèius sluoksnius bei jøhidrogeologines sàlygas nëra pakankamai

Kas slypiLietuvos gelmëse?

Atkelta ið 14 p.

duomenø. Lietuvoje esantys ávairios kon-centracijos ir cheminës sudëties poþemi-niai vandeningi horizontai vartojami van-dentiekiams miestuose bei gyvenvietëseir tik maþa dalis gydymo tikslams. Dalismineralinio vandens tiekiamas kaip stalogërimas. Tai „Dzûkija“, „Druskininkai“,„Druskonis“, „Versmë“, „Vytautas“, „Biru-të“, „Likënai“, „Jûratë“ ir kt. Jie yra chloro– natrio tipo su nemaþu kiekiu iðtirpusiødruskø, kai kuriuose græþiniuose siekian-èiø iki 194 g/l. Tokios didelës koncentraci-jos poþeminiai vandenys vadinami sûry-mais ir galëtø bûti naudojami mësos ir þu-vies apdirbimo pramonëje. Kai kuriø res-publikos rajonø poþeminiuose vandeny-se buvo aptikta bromo, jodo, stroncio, li-èio ir kt. svarbiø cheminiø elementø. Va-karø Lietuvoje 750–900 m græþiniuose van-denys yra 25–40oC. Šilti vandenys gali bûtipritaikyti þuvivaisai arba panaudojama jøgeoterminë energija Klaipëdoje, Gargþ-duose, Kretingoje, Ðilutëje ir Ðilalëje, kurkai kuriuose græþiniuose jø temperatûrasiekia 65–70 oC. Tyrinëjant Lietuvos poþe-minius vandenis daug nusipelnë prof.M.Kaveckis, geologai inþinieriai J.Asa-dauskas, L.Andrijauskas, V.Bukelis, A.Brei-vë, E.Bendoraitis, A.Damaðevièius, J.Di-liûnas, V.Juodkazis, A.Kondratas, V.Korku-tis, A.Klimas, V.Mikalauskas, A.Misiûnas,R.Mokrik, J.Paltanavièius, L.Petrulis, D.Sa-kalauskienë, Z.Ðonta, D.Uþpalis, V.Vieno-þinskis, J.Þaliûnas, V.Þemaitis ir daugeliskitø. Gëlas ir mineraliniai poþeminiai van-denys – didelis mûsø respublikos turtas.

Neogeno kvarcinis smëlis, surastasdar prof. M.Kaveckio 1928 m. Ðventosiosupës slënyje, yra nepaprastai vienalytis,jame daugiau kaip 90 proc. smulkiagrû-dþio kvarco, susiklosèiusio prieð 25 mln.metø. Taèiau tik pokario metais geologoL. Gudjurgio buvo atlikti detalûs geologi-niai þvalgybos darbai ties Vëjeliðkiu, iðryð-kinæ net 14 m storio kvarcinio smëliosluoksná, kuris puikiai tiko ne tik stiklo pra-monei, bet ir optiniø kineskopø, kriðtoliniøvazø gamybai. Lietuvos pramonininkai beivalstybininkai neturëtø pardavinëti Anykð-èiø puikios kokybës kvarcinio smëlio kaipmaþavertës þaliavos uþsienieèiams, beteksportuoti unikalius krištolo gaminius.

Gintaras priskiriamas prie pusiau bran-giø naudingøjø iðkasenø. Pirminiai virðuti-nio eoceno amþiaus gintaro telkiniai susi-darë gintaringø miðkø vietoje prieð 35 mln.metø Fenoskandijoje. Vëliau telkiniai le-

dynø buvo ardomi ir perklostomi pieti-niuose Baltijos pajûrio regionuose: Sem-bos pusiasalio, Kurðiø nerijos ties Juod-krante, Lenkijos ir Vokietijos priekranti-niø jûriniø, deltiniø bei lagûniniø nuosë-dø facijoje, vadinamoje „Mëlynàja þeme“.Palmininkø karjere jos storis 6,5 m, o iška-samame smëlyje gintaro randama iki0,5–4,0 kg/m. Ledyno perklostyto gintarorandama kvartero atodangose ties Nemu-nu, Strëva, Ðirvinta, Vištyèio eþeru, Mari-jampolës, Ðakiø rajonuose, taèiau ðie ra-diniai praktinës reikðmës neturi. Kurðiø ma-riose 1854–1855 m. gilinant laivybai dug-nà buvo surasta nemaþai gintaro. 1860–1883 m. laikotarpiu Kurðiø nerijos pakran-tëje ties Juodkrante buvo kasmet iškasa-ma iki 1,5 t gintaro. Gintaras su pertrauko-mis ðioje pakrantëje buvo kasamas iki1899 m., o jo koncentracija siekë iki 85g\m. Nuo 1900 m. Sembos pusiasalio va-karinëje dalyje ties Palmininkais buvoárengtas gintaro karjeras. Gintaro paieðkasBaltijos pajûryje ilgà laikà vykdë E.Zadda-chas (1860–1868 m.), G.Berendtas – 1866m., J.G.Helmersenas (1872–1876 m.),A.Jentzshas (1903–1908 m.), M.Kaveckis– 1928 m., P.Krausas – 1933 m., J.Dalin-kevièius – 1947 m., V.Gotanas – 1947 m.,M.Þarkovas 1952–1953 m., V.Korkutis(1954–1955 m.), S.Tamkutonis – 1959 m.,V.Katinas (1966–1983 m.) ir kiti.

Gintaro tyrinëtojø duomenimis,didþiausia tikimybë rasti gintaro yra lagû-ninës storymës virðutinëje dalyje, kuri ap-tikta ties Preila, Pervalka ir Juodkrante.Jos storis apie 8–12 metrø. Gintaras – Lie-tuvos „auksas“, kuriuo didþiavosi irdidþiuojasi mûsø tautieèiai nuo seniau-siø laikø.

1949 m. Vilniuje, Rotundo gatvëje, Ge-ologinës ekspedicijos kieme, buvo iðgræþ-tas 510 m gylio kristaliná pamatà pasie-kæs ir granito kernà iðkëlæs græþinys. Si-lûro amþiaus porëtose klintyse 226–230m gylyje aptikta organinës kilmës juodabituminga medþiaga su skysta nafta, bettai nebuvo siejama su galimu Lietuvos þe-mës gelmiø naftingumu.

1954 m. iðgræþtame Stoniðkiø 2109 mgræþinyje silûro-ordoviko amþiaus porë-tose klintyse rasta tarpsluoksniai juodosbitumingos medþiagos, o ið kambro smil-tainiø 2009 m gylio gautas mineralinisvanduo, taip pat prasiverþë degiosios du-jos. Prof. J.Dalinkevièius mums, bûsi-miems geologams, surengë ásimintinàekskursijà á pirmà toká giløjá græþiná, kurpamatëme kernà. Po studijø beveik pu-së kurso buvome išsiøsti dirbti á VakarøSibirà. Likæ jaunesniøjø kursø kolegos ra-ðë laiðkuose, jog jie su prof. J.Dalinkevi-èiumi 1957 m. buvo nuvykæ prie kiek pie-èiau Karaliauèiaus iðgræþto dar gilesnio2399 m gylio græþinio, kuriame kambro


smiltainiuose stebëjo iðkeltà organinës kil-mës sluoksná su skysta nafta ir nedideliukiekiu degiøjø dujø.

Taèiau tik 1957 m. pabaigoje ásteigtaLietuvos geologijos valdyba prie LietuvosMinistrø tarybos vyr. inþinieriaus A.Valosiniciatyva ir asmeniniu rûpesèiu gavo lei-dimà bei finansavimà pradëti planinius ge-ologinius-geofizinius naftos paieškø dar-bus. Nuo 1958 m. parengto Simno parti-jos geologiniø darbø projekto dëka prasi-dëjo struktûriniø græþiniø græþimas. 1959m. Virbalio-5 græþinyje ordoviko porëtoseir plyðiuotose klintyse 1150–1158 m gyly-je aptikta skystos naftos, taèiau dël maþogræþskylës skermens didesniø prietekø ne-buvo sulaukta. Todël buvo nutarta pragræþ-ti didesnio skersmens Virbalio-16 græþiná,

nes vyr. inþ. A.Valos rûpesèiu buvo gau-tos galingesnës græþimo staklës, todël ge-ologinëje paieðkø ekspedicijoje sukurtaÞemaitijos naftos paieðkø partija (virð.A.Valušis). Vyr. geologu paskirtas ið V.Si-biro sugráþæs V.Korkutis parengë naujøstruktûriniø græþiniø projektà. 1960–1966m. laikotarpiu iðgræþti Krekenavos-7, Sta-èiûnø-8, Parovëjos-9, Ukmergës-10,Šešuvio-11, Kunkojø-12, Pajevonio-13, Ky-bartø-14, Kybartø-15, Virbalio-16, Gusevo(Gumbinës) 1, 2, vëliau Viðtyèio-17, Gargþ-dø-18, Gargþdø-19, Kybartø-20 græþiniai.Daugelyje jø nustatyti skystos naftos pa-sireiðkimai silûro ir ordoviko klintyse beitektoniniuose plyðiuose, taip pat viršutinio-vidurinio kambro kvarciniuose smiltainiuo-se. Visi tiesioginiai naftos buvimo pëdsa-kai. gauti ið skirtinguose gyliuose slûgsan-èiø to paties amþiaus nuosëdø, suteikë vil-ties toliau tæsti naftos paieðkas pirmiausiaLietuvos vakariniuose rajonuose, nes tei-giamø rezultatø gauta ir Karaliauèiaus re-giono græþiniuose.

1966–1968 m. Plungës ir Pietø Ðiûpa-riø struktûrose, viršutinio–vidurinio kamb-ro porëtuose smiltainiuose, buvo aptiktasusikaupusi skysta nafta, o 1968 m. birþelio7 d. iš Gargþdø-6 græþinio gauta naftos pra-moninë prieteka iki 68 m3/parà, esant atvi-rai græþinio sklendei. Po metø panaðausdebito naftos fontanas ištryško Vilkyèiøstruktûroje. Naftos ekspedicija, persikëlu-si á Gargþduose árengtà bazæ, atrado nau-jø naftos telkiniø: Degliø ir Vëþaièiø – 1972m., Ðilalës – 1975 m., Ablingos ir Pociø –1976 m., Sakuèiø – 1977 m., Lauksargiø –1982 m., Genèiø – 1984 m., Nausodþio irKretingos – 1988 m., Girkaliø – 1992 me-tais. Pastaraisiais metais reorganizavus beiprivatizavus Naftos ekspedicijà, susidarëAB „Geonafta“, UAB „Genèiø nafta“ ir UAB„Minijos nafta“. Atsirado galimybiø pritai-kyti naujas naftos þvalgybos ir eksploata-vimo technologijas, taèiau sumaþëjo nau-jø græþiniø græþimo apimtys. Lietuvoje naf-tos paieðkø teoriná pagrindà kûrë prof. dr.J.Dalinkevièius, prof.dr. E.Liutkevièius, odarbus vykdë vyr. inþ. A.Vala, J.Malinaus-

kas, L.Varnas, A.Valušis, K.Sakalauskas,V.Korkutis, V.Saulënas, A.Stirpeika, V.Mu-romceva, L.Gudjurgis, A.Jasas, R.Vaitie-kûnas, I.Vaièeliûnas, A.Gikys, J.Kalanta,I.Diksaitë, V.Kristutis,V.Sakalauskas, I.Ðeð-tokas, P.Balnys, M.Duðkevièius, O.Zdane-vièiûtë, P.Lapinskas ir kiti.

Kalbant apie tolesnes naftos paieškasreikëtø pirmiausia atkreipti dëmesá á naf-tos struktûrø pirminiø prognoziø naujàávertinimà, ypaè jau išryškintuose VakarøLietuvoje licenciniuose plotuose, kuriuo-se surasta nafta, ir kreiptis á AB „Geonaf-ta“ Gargþduose eksploatuojamuose naf-tos telkiniuose. Taip pat á galimybæ iðgautiiš naftos aromatingàsias alyvas, kuriosvartojamos parfumerijos pramonëje.

Rûdinës iðkasenos – tai magnetitasir polimetalai, jø Lietuvos geologai aptin-ka giliaisiais græþiniais pasiekæ kristaliniopamato uolienas. Jau 1936–1938 m. prof.K.Sleþevièius ir inþ. Ig.Saldukas, daryda-mi magnetinæ nuotraukà, iðryðkino mag-netinæ intensyvià anomalijà Tumasoniø–Subatës ruoþe, kuri Latvijoje buvo pasiek-ta 1050 m gylyje. Lietuvoje geleþies rûdøklodai buvo iðryðkinti græþiniais Varënosrajone 1973–1976 m., kai 200–400 m gy-lyje græþiant kristalinio pamato uolienas bu-vo aptikti magnetito rûdos telkiniai. Varë-nos rajono Stëgaliø, Ðakiðkiø, Marcinko-niø ir kt. græþiniuose rastoje rûdoje yra 70–90 proc. magnetito, 45–60 proc. geleþies.Be jø, rûdoje aptinkama pirito, chalkopiri-to, serpentino, flogopito, talko, kalcito,chlorito ir ðpinelio. Taigi telkinio rûda mag-netitinë su serpentino priemaiðomis. Jislûgso 260–358 m gylio græþiniuose.Mokslininkai R.Apirubytë, R.Gailius, G.Mo-tûza, A.Ðliaupa mano, jog kristalinio pa-mato geleþies rûda susiformavo anksty-vojo proterozojaus metu vykstant gilumi-niams lûþiams. Tai ádomus reiðkinys, vy-kæs formuojantis kristaliniam pamatui.

Akmens druska. Kad Lietuvos gel-mëse yra akmens druskos, buvo pra-nešta jau 1927 m., kai Kaune, „Raguèio“alaus daryklos kieme, buvo græþiamasvandens græþinys. Lietuvoje akmens

Senøjø Trakøkarjere

Virðutiniodevono

dolomitaiPamûðio

atodangoje


druskai susidaryti sàlygos buvo vëlyvojopermo Priegliaus svitos laiku, maþdaugprieš 270 mln. metø. Prof. M.Kaveckis irkiti mokslininkai mano, kad Druskininkøir Birðtono apylinkiø mineralizuoto van-dens versmës susijusios su akmens drus-ka. Tarp Kauno ir Prienø 1961 m. græþi-niais buvo ieškoma akmens druskos, betnepavyko surasti. Tik 1972 m. Nemunoþemupyje ties Usënø kaimu 467 m gylyjebuvo surastas 69 m storio druskos sluoks-nis. Akmens druska labai gryna, halito kie-kis sudaro iki 95 proc., o anhidrito ir poli-halito siekia 1–3 procentus. Manoma, kadakmens druskos gali bûti daugiau rytinë-je Prûsijos dalyje ir tarp Kybartø ir Kudir-kos Naumiesèio. Druskas išeksploatavustokiose šalyse daþniausiai árengiamossaugios dujø saugyklos.

aukðte – 55 m storio, taèiau slûgsantispo 60–130 m storio danga.

Gipsas – tai nuosëdinë uoliena, su-daryta ið sulfatø klasës mineralø. Jis yrasluoksniuotas, šviesiai pilkas, pluoðtelinësstruktûros, naudojamas cemento, stikloir popieriaus pramonëje bei kaip apdai-los akmuo. Lietuvos geologiniame pjû-vyje gipso pasitaiko ðiek tiek silûro nuo-gulose, o daugiausiai apatiniame ir vidu-riniame devone franio aukðto Tatulos svi-tos nuogulose. Ðiaurës Lietuvoje Tatulossvita ties Naciûnais ir Karajimiðkiu turi iki46 m storá ir tæsiasi nuo Nemunëlio Rad-viliðkio per Birþus, Pasvalá iki Këdainiø.Gipso klodai nuo seno buvo kasami Kir-

donyse, Karajimiškyje, Pasvalyje,Smilgiuose, Rimkûnø, Ðaltupio,Daujënø plotuose. Gipso paieð-kose dirbo geologai V.Kolyta, V.ir B.Gasiûnai, V.Rimša, R.Apiru-bytë, V.Girdziuðas ir kiti.

Anhidritas – sulfatø grupësnuosëdinë uoliena, sudaryta iš topaties mineralo. Ji šviesiai pilka,melsvo atspalvio, masyvi, tvirta.Turi gipso, dolomito, reèiau moliopriemaiðø. Anhidritas, prisijungæsvandens, virsta gipsu. Labiausiaipaplitæs Pietø ir Pietvakariø Lietu-voje. Jo klodai nuo keliø iki 90 mslûgso 150–650 m gylyje ir tæsiasiRytø Prûsija link šiaurinës Lenki-jos. Anhidritas susidarë virðutiniopermo Priegliaus svitoje, vyraujantkarðtam klimatui ir druskëjant ba-seinui, kuris siejosi su baseinu, bu-vusiu Lenkijoje ir Vokietijoje. Kadrasta anhidritø, buvo rašoma 1927m. iðgræþus „Raguèio“ vandensgræþiná Kaune. 1961–1976 m. su-kauptà giliø græþiniø geologinæ

Fosforito konkrecijø Lietuvos gelmë-se randama netaisyklingø formø ir ávairausdydþio, daþniausiai sucementuotø fosfati-niu cementu. Daþniausiai pasitaiko græ-þiant juros, kreidos ir paleogeno amþiausnuogulas. Pats storiausias fosforito sluoks-nis (iki 40 m storio) aptiktas cenomanioaukšto viršutinëje kreidoje, taèiau ji slûg-so po gana stora 100 m danga, todël joeksploatacija vargu ar perspektyvi. Apiefosforitus Lietuvoje 1949 m. raðë ir juos ty-rinëjo prof. dr. J.Dalinkevièius, vëliau V.Bal-takis, V.Kaþdan, N.Klaus ir kiti.

Glaukonitas – silikatø klasës hidro-þëruèiø grupës mineralas, kuris formuo-jasi normalaus druskingumo 20–300 mgylio jûriniuose baseinuose diagenezësbûdu ið aliumosilikatø. Glaukonitas galibûti vartojamas kaip agrocheminë þalia-va, gerinanti dirvoþemio savybes. Be to,jis gali bûti naudojamas vandeniui minkð-tinti arba kaip pigmentas apdailos me-dþiagoms gaminti. Glaukonitus detaliautyrinëjo J.Kisnërius, V.Baltakis, A.Radze-vièius ir kiti. Jo daugiausia pasitaiko ven-do, kambro, ordoviko, silûro, apatinëskreidos ir paleogeno amþiaus nuogulo-se. Perspektyviausias glaukonito sluoks-nis surastas apatinës kreidos cenomanio

Petraðiûnø karjero Stipinø svitos virðutinio devono dolomitai, plaèiainaudojami statyboje ir kaip apdailos akmuo

Perspektyvi naudingoji iðkasena –virðutinio permo amþiaus Pagiriøanhidritas (33 m storio sluoksnis)

V.K

OR

KUÈ

IO n

uotr.

medþiagà tyrinëjo P.Suveizdis, L.Tamoðiû-nas,V.Kadûnas, J.Smilgys.

Eksploatuojant anhidritus susidariu-siose tuðtumose bûtø galima árengti sau-gias poþemines dujø saugyklas. Anhidri-to kasimas ðachtiniu bûdu nagrinëtas1984 bei 1990 m. ir prieita prie išvados,jog tai bûtø rentabilu. Yra parengtas Pa-giriø telkinio projektas.

Kreida ir kreidos mergelis. Nuopradþios mokyklos visiems gerai þino-ma uoliena. Balta, švari, sudaryta iš ne-paprastai smulkiø foraminiferø kiauteliø,daþniausiai pelitomorfinio kalcito. Vëly-vos kreidos amþiaus uolienos susidarëprieð 135 mln. metø Lietuvos pietvakari-

LICENCINIAI PLOTAI

1- Girkaliø, 2 - Plungës –AB ,,Geonafta

Klaipëdos

Gargþdø – UAB ,,Minijos nafta”

Tauragës

Kudirkos

Ðventosios – UAB ,,Genèiø nafta”

Plateliø – UAB ,,Troba”


nëje dalyje tyvuliavusioje jûroje. Dau-giausiai kreidos mergelio surandama Va-rënos, Kauno ir Jurbarko apylinkëse. Ma-þiau kreidos mergelio yra Naujosios Vil-nios, Juodþiø, Piliakalnio apylinkëse irÐalèininkø rajone. Geros kokybës krei-dos mergelio telkiniø yra Varënos rajo-ne ties Voriðkëmis, Matuizomis, Šar-kiškiu, Kukiškiu ir Mielupiu. Naudingo-sios iškasenos klodai siekia iki 25 m, ovidutiniškai turi 12–15 m storá. Kaunoapylinkëse ties Jiesia, Pajiesiu, Marva,Veršva, Pypliais kreidos mergelio sluoks-nis siekia iki 11 metrø. Jurbarko apylin-këse kreidos mergelio yra ties Skirsne-mune, Karališkiais, Šiaudine – viduti-niškai iki 15 m storio sluoksnis, kurá den-gia 9–10 m storio kvartero nuosëdos. Jie-sios slënio kreidos mergelis laikomasperspektyvia naudingàja iškasena.

Ne viename Lietuvos regione hidro-geologai iðþvalgë puikios kokybës poþe-minius vandenis, kuriuos vartoja daugiaukaip 30 miestø ið árengtø daugiau nei 60vandenvieèiø, kuriose sumontuota per9000 eksploataciniø græþiniø. Taèiau suvandens telkiniais turime elgtis taupiai,nes pastaràjá deðimtmetá jauèiamas gëlovandens sumaþëjimas visame pasauly-je, todël hidrogeologai stengiasi sudarytipoþeminio vandens papildymo schemas,saugoti já nuo uþterštumo.

Lietuva nuo seno garsëja puikios ko-kybës mineraliniais gydomaisiais vande-nimis senas tradicijas turinèiuose kuror-tuose – Druskininkuose, Birštone, Likë-nuose, Palangoje ir kt.

Surasti 200 statybiniø medþiagø þa-liavos telkiniø vietines mineralines me-dþiagas ámonëms dar tieks 20–30 metø.

Lietuvos geologijos tarnybos specia-listai toliau tyrinëja naudingøjø iðkasenønaudojimo galimybes taikydami naujau-sias technologijas, kad mûsø nuostabauskrašto aplinka bûtø išsaugota bûsimomskartoms. Taigi darbø ir spræstinø proble-mø pakaks nemaþam Lietuvos geologøbei gamtosaugininkø bûriui dar ne vienàdeðimtmetá.

Sveikindamas gausià Lietuvos geolo-gø – inþinieriø gamybininkø bei moksli-ninkø ðeimà Geologø dienos – profesi-nës ðventës proga, noriu padëkoti vi-siems uþ ilgø metø triûsà, be kurio nebû-tø sukaupta tiek daug informacijos apieþemës turtus Lietuvoje, ir palinkëti svei-katos, energijos bei tolesnës sëkmës.

Manau, jog visiems Lietuvos pilie-èiams privalu kuo aktyviau rûpintis savoðalies kraðtovaizdþiu, negailestingai ko-voti su miðkø, upiø, paeþeriø bei pajûrioterðëjais. Á ðià veiklà turëtø ásijungti skau-tai ir moksleiviai, kurie turi þinoti ne tik sa-vo teises, bet ir pareigà gerbti ir mylëtisavo kraštà, kad jis iðliktø patrauklus.

Šis erdvëlaivis pavadintas garsausastronomo Johano Keplerio (Johan-nes Kepler, 1571–1630) garbei (1 pav.)neatsitiktinai. Erdvëlaivá ir garsø moks-lininkà sieja planetø tyrimai. JohanasKepleris, be visø kitø savo nuopelnø,atrado planetø judëjimo aplink Saulæ(ir kitas þvaigþdes) dësnius, o erdvë-laivis „Kepleris“ ieðkos planetø, skrie-janèiø prie kitø þvaigþdþiø. Numatyta,kad maþiausiai 3,5 metø erdvëlaivisskries orbita, kurios periodas 371 die-na, aplink Saulæ ir be pertraukø ste-

Erika PAKÐTIENË

2009 m. kovo 7 d. 03:50 pasauliniu laiku, 05:50Lietuvos laiku ið Floridoje esanèio Kenedþio kosmi-nio centro (Kennedy Space Center), paleidimoaikðtelës 17B, startavo NASA kosminis erdvëlaivis„Kepleris“. Praëjus dviem dienom po paleidimoerdvëlaivis kirto Mënulio orbità, o po 36 dienø„Keplerio“ atstumas nuo Þemës buvo deðimt kartødidesnis uþ atstumà tarp Mënulio ir Þemës.

„Kepleris“ jauieðko naujos

Þemës

1 pav. Johanas Kepleris

bës 170 000 þvaigþdþiø. Naudoda-miesi „Keplerio“ erdvëlaivyje ámon-tuoto galingo teleskopo stebëjimais,NASA mokslininkai tikisi atsakyti á la-bai svarbø klausimà: ar egzistuojaÞemës dydþio planetos orbitose priekitø þvaigþdþiø.

„Keplerio“ erdvëlaivyje yra ámontuo-tas Schmidto tipo teleskopas (2 pav.),turintis 0,95 m skersmens korektoriø,kuris ðviesà nukreips á 1,4 m skersmenspagrindiná veidrodá. Teleskopo optinëssistemos þidinys yra maþdaug ties in-strumento centru, kur ir átaisytas imtu-vas su 42 CCD árenginiais (3 pav.). Á im-tuvà bus projektuojamas 100 kvadrati-niø laipsniø dydþio dangaus plotas Gul-bës ir Lyros þvaigþdynuose, kuris atro-dys kaip 42 staèiakampiø mozaika (4pav.). Kiekvieno CCD árenginio vienopikselio dydis yra 27 μm, á kurá telpa3,98 kampiniø sekundþiø dangaus plo-telis. Ryðkiausios stebimo lauko þvaigþ-



2 pav. NASA„Keplerio“erdvëlaivis

(NASApaveikslas)

dës paklius á tarpus tarp atskirø CCD ele-mentø, nes jos yra per ðviesios ir trukdy-tø stebëjimams, perpildydamos CCD ele-mentø pikselius. CCD pikseliai turi savy-bæ „persipildyti“, jei jie bûna apðvieèiamiper ilgai arba per daug intensyvia ðviesa.Norint iðvengti tokio „persipildymo“, CCDárenginiai bus nuskaitomi maþdaug kas5 s, o po to per 30 min gauti vaizdai bussudedami á vienà. Taip bus galima pasiektididesná signalo ir triukðmo santyká ir ge-resná stebëjimø tikslumà.

„Keplerio“ teleskopas bus nukreiptasiðilgai mûsø Galaktikos vijø ir stebës erd-væ tarp vijø išvengdamas ryðkesniø da-riniø (spieèiø, jonizuotø daleliø debesø)ir tarpþvaigþdiniø dulkiø debesø (5 pav.).Tolimiausi objektai, kuriuos galës stebëtiteleskopas, bus nutolæ maþdaug iki 3000šviesmeèiø nuo Saulës. Daugiausia tai9–15 ryškio pagrindinës sekos þvaigþ-dës. Teleskopo árenginiai bus maitinamielektros energija, gaunama ið saulës ba-terijø. Kadangi teleskopui skriejant ap-link Saulæ saulës baterijos po truputá nuojos suksis, keturis kartus per metus te-leskopas pasisuks 90 laipsniø kampuaplink savo optinæ aðá vël atsukdamasbaterijas á Saulæ. Kadangi CCD árengi-niø iðsidëstymas turi kvadratinæ simetri-jà, tai kiekvienà kartà teleskopui pasisu-kus vis vien bus stebimas tas pats dan-gaus laukas ir tos paèios þvaigþdës.

„Keplerio“ teleskopas be pertraukosilgà laikà fotometrijos bûdu stebës taspaèias þvaigþdes – matuos menkiausiusjø spindesio kitimus, kuriø prieþastis galibûti planetos tranzitas*. Norint aptikti pla-netos tranzità planetø sistemoje, pana-ðioje á Saulës sistemà, gali prireikti ilgailaukti, kol planeta apskries aplink savoþvaigþdæ ir jà uþtemdys, todël reikalinginuolatiniai ilgalaikiai to paties dangauslauko stebëjimai. Be to, duomenø pati-kimumui reikalingas ne vienas, o kelitranzitai. Stebint ir analizuojant planetos

tranzitø trukmæ bei þvaigþdës spindesiosusilpnëjimo laipsná, galima gauti daugádomiø ir svarbiø duomenø apie tà pla-netà. Pagal laiko trukmæ nuo vieno tran-zito iki kito nustatomas planetos apskrie-jimo periodas. Pagal paties tranzito truk-mæ nustatomas planetos skriejimo grei-tis orbitoje. Þinant greitá ir periodà gali-ma apskaièiuoti planetos masæ. Pagalþvaigþdës spindesio susilpnëjimà tran-zito metu sprendþiama apie planetos dy-dá. Pagal ðviesio kreivës polinká þvaigþ-dës spindesio kitimo metu (kai planetakerta þvaigþdës disko ribà, 6 pav. ðvie-sos kreivës dalis paþymëta skaièiumi (2))taip pat ávertinamas planetos dydis ir jostankis. Planetos tankis gali bûti naudin-gas, jei norime nustatyti planetos che-minæ sudëtá.

3 pav. Árenginys su 42 moksli-niams tikslams skirtais CCD irketuriais CCD kampuose (NASAnuotrauka)

Iki šiol stebint nuo Þemës pavirðiausyra atrasta daugiau nei 300 planetø. Dau-guma jø yra Jupiterio dydþio, turi labaikarðtà pavirðiø, nes skrieja labai arti sa-vo þvaigþdës trumpo periodo orbitomis.Tokiose planetose, nesvarbu, ar jos bû-tø karðtos ir turëtø uolëtà pavirðiø, ar ðal-tos dujinës planetos milþinës, negali at-sirasti gyvybë. Todël pirmas þingsnis mû-sø vietos Visatoje suvokimo link bûtøávertinti Þemës tipo planetø, skriejanèiøtinkamu gyvybei atsirasti atstumu nuoSaulës tipo þvaigþdþiø, skaièiø.

Jei planeta yra Jupiterio dydþio,þvaigþdës spindesys tranzito metu vidu-tiniðkai sumaþëja tik apie 1 proc., o Þe-mës dydþio planetoms ðis sumaþëjimasbûtø dar maþesnis – tik 0,01 procento.

Tokio dydþio spindesio kitimus galimauþfiksuoti tik iðkëlus teleskopà virð Þe-mës atmosferos á kosminæ erdvæ. „Kep-lerio“ teleskopas pritaikytas aptikti Þe-mës dydþio planetas prie Saulës tipoþvaigþdþiø, kuriose galëjo arba gali atsi-rasti gyvybë. Tai dar nëra gyvybës kito-se planetose paieðkos, nes tam reika-lingi papildomi kitokio pobûdþio stebë-jimai ir tyrimai. „Keplerio“ atrastos prieSaulës tipo þvaigþdþiø planetos, kuriødydis ir orbitos pateks á gyvybei tinka-mos srities ribas, bus tiriamos vëliau nau-jø misijø metu, nustatant jø atmosferø su-dëtá ir kitas savybes. Mûsø supratimu,gyvybei tinkamoje planetoje turi bûti tin-kama temperatûra, kurioje vanduo ga-lëtø bûti skystas ir bûtø perneðamas iðvienos vietos á kità debesø, lietaus ir snie-



4 pav. „Keplerio“ stebëjimø laukas Gulbës ir Lyros þvaigþdynuose (NASA paveikslas)

go pavidalu; debesys neturëtø bûti la-bai tankûs, nes planetos pavirðiø turi pa-siekti þvaigþdës, aplink kurià skrieja pla-neta, spinduliai, kurie suðildytø planetospavirðiø ir augalams suteiktø energijosfotosintezei; planeta turi turëti atmosferà,kurios dalá sudarytø deguonis (Þemës at-mosferoje yra 21 proc. deguonies); taippat atmosferoje turëtø bûti „šiltnamio efek-to“ dujø (vandens garø, anglies dvidegi-nio), kurios per parà sumaþintø oro tem-peratûros kitimo amplitudæ; atmosfera turiatlikti apsauginæ skydo funkcijà, saugo-dama planetos gyventojus nuo kosminiøspinduliø, Saulës vëjo ir Saulës þybsniømetu iðmetamø elektringøjø daleliø, ultra-violetiniø spinduliø ir smulkiø á planetàkrentanèiø dangaus kûnø – meteoritø, ku-rie álëkæ á atmosferà sudega, ákaitæ nuotrinties su oru. Tokias sàlygas savo pavir-ðiuje gali turëti tik tam tikros masës pla-netos, skriejanèios aplink pagrindinës se-kos þvaigþdæ tam tikru atstumu apskriti-minëmis arba elipsinëmis (ne per daugištemptomis) orbitomis.

Tas pats objektas ilgà laikà stebimasne tik ieškant planetø, bet ir stebint kinta-màsias þvaigþdes. Skirtumas yra tik tas,kad daugumos kintamøjø þvaigþdþiø pe-riodai (nuo keliø minuèiø iki keliø parø)

Ypaè daug dëmesio bus skirta Saulës ti-po pagrindinës sekos þvaigþdþiø kitimøtyrimams, nepaliekant nuoðalyje ir kitø ti-pø kintamøjø þvaigþdþiø. „Keplerio“ mi-sija leis geriau paþinti planetø turinèiasþvaigþdes. Þvaigþdþiø spindesio kitimomatavimai galës bûti panaudoti þvaigþ-

ja. Abi mokslo ðakos tiria dangaus kûnøvidinæ sandarà pagal juose vykstanèiusvirpesius: asteroseismologija tiria þvaigþ-dþiø vidinæ sandarà pagal þvaigþdþiøspindesio kitimus, o seismologija tiria mû-

5 pav. „Keplerio“ teleskopo stebëjimo kryptis mûsø galaktikoje (NASA paveikslas)

sø Þemës gelmes, pasitelkdama á pagal-bà þemës drebëjimø tyrimus.

Pirmus devynis mënesius „Kepleris“stebës daugiau nei 5000 kintamøjøþvaigþdþiø sekdamas jø spindesio kiti-mus, o 1100 ið jø bus detaliai ištirtos ste-bint visos misijos metu. Ðiuos stebëjimøduomenis apdoros ir tirs daugiau nei 200mokslininkø ið 50 skirtingø institucijø vi-same pasaulyje. Tyrimuose dalyvaus irVilniaus universiteto Teorinës fizikos irastronomijos instituto astronomai. Jaupo keliø mënesiø laukiame pirmøjø ste-bëjimø rezultatø.

* Planetos tranzitas – tai reiškinys, kai stebi-mos þvaigþdës fone praslenka aplink jà skrie-janti planeta. Planetos tranzito metu þvaigþdësspindesys truputá sumaþëja, o po tranzito, kai pla-neta nuslenka nuo þvaigþdës regimojo disko, –vël padidëja. Tranzito reiðkiná turëjom galimybæstebëti 2004 m. birþelio 8 d., kai Venera praslin-ko Saulës disko fone (Veneros tranzitas).

6 pav. Planetos tranzito iliustracija

yra daug trumpesni uþ Þemës tipo plane-tø tranzitø periodiðkumus ir net trukmæ.„Keplerio“ stebëjimai leis atlikti daug tiks-lesnius jau þinomø ypaè maþos amplitu-dës kintamøjø þvaigþdþiø tyrimus bei at-rasti daug naujø kintamøjø þvaigþdþiø.

dþiø dydþiui, jø cheminei sudëèiai, suki-mosi greièiui bei amþiui nustatyti, taip patþvaigþdþiø evoliucijos, paplitimo Visato-je ir jø vidinës sandaros tyrimams. Á ðiuosklausimus gali atsakyti asteroseismologi-ja, kurià galima sugretinti su seismologi-



Vien Vokietija dabar pagamina apie20 GW vëjo elektros energijos, dešimte-riopai daugiau nei reikia Lietuvai. Schles-wing-Holstein þemës vëjo jëgainës kai ku-riais mënesiais pagamina daugiau nei pu-sæ reikiamos elektros energijos. Ispani-jos vëjo jëgainës gamina 10 GW, Danijos– 3 GW, daugelio kitø Europos ðaliø – po1 GW ar daugiau elektros energijos.

9 pav. Prie nacionalinio Didþiosios Britanijoselektros energijos tinklo prijungta pirmojipasaulyje komercinë turbininë potvyniøjëgainë

Atsinaujinanèios

yra daugiau neiprotoGW vëjo jëgainiø arba keturiskart daugiau,nei Lietuva sunaudoja elektros energijos.O jei paþvelgtume á ateitá?

Galingiausi vëjai puèia dideliameaukðtyje. Vëjas yra judanti saulës energi-ja. Apie pusë procento krintanèios á at-mosferà saulës ðviesos virsta oro masiøkinetine energija – vieno kvadratinio met-ro oro stulpe virð þemës vëjas neða be-veik du vatus energijos. Didþiausia ener-gija sutelkiama oro srovëse. Didþiausiosoro srovës yra dideliame aukðtyje. Dutreèdaliai vëjo energijos yra troposferosvirðutiniuose sluoksniuose ir ðiuolaikinësvëjo elektrinës jø nepasiekia. VašingtonoKarnegio instituto mokslininkai apskaièia-vo, kad didþiausi vëjo energijos klodai yradeðimties kilometrø aukðtyje. Virð Euro-pos vëjo galia banguoja nuo 5 iki 10 vatøá kvadratiná metrà. Niekad nenurimstan-tis vëjo srautas neða tokià energijà. Taigipagaliau supratome, kad energijos yradaugiau danguje nei þemëje. Ðiuos glo-balios energijos teravatus (milijonus me-gavatø) reikia tik paimti.

Kanados Magenn firma kuria tokiusprojektus. 2010 m. ketina iðkelti kelis fut-bolo aikðtës dydþio helio uþpildytasaikšteles su 1,6 MW generatoriais. Kali-fornijos Sky Wind Power firma kuria 250kW vëjo generatoriaus prototipà, kurisgaudys vëjà 10 km aukðtyje. OlandijosDelft technologijos universitete kuriamas50 MW generatorius, kuris gaudys vëjàdideliame aukštyje. Taèiau kol dideliameaukðtyje bus iðkeltos vëjo turbinos, nie-kas negali bûti tikras, kaip jos atlaikys vë-jo ðuorus ar þaibus. Per dideli eksploata-cijos kaðtai gali suþlugdyti ðiuos projek-tus. Ore esanèioms vëjo elektrinëms rei-kia maþai þemës, bet tose vietose reikiaapriboti lëktuvø skraidymà. Ið revoliuci-niø energetikos technologijø didelio aukð-èio vëjo elektrinës atrodo santykinai pa-prastos ir gana malonios. Tikimasi dabarvëjo generuojamà 58 GW elektros ener-gijà 2014 m. patrigubinti.

Vandenynø bangø energijaBanguojantis vandenynas yra mil-

þiniškos energijos šaltinis (9 pav.). Dau-

Skrendant lëktuvu praktiðkai kiekvienojeðalyje matyti deðimèiø ar ðimtø besisu-kanèiø baltø vëjo malûnø laukai.

Amerikoje 2005 m. vëjo jëgainës ga-mino tik 9,1 GW elektros energijos, taèiaudabar ðalies pramonë pradëjo gaminti 4–6 MW vëjo jëgainiø turbinas ir tokiø elek-triniø skaièius sparèiai auga. Siekdama pa-skatinti vëjo jëgainiø statybà, vyriausybëteikia subsidijas vëjo pagamintai elektrosenergijai. Tikimasi, kad, nepaisant pana-ðiø kaip Lietuvoje ávairiø gamtos saugoto-jø protestø, þmonës supras, kad vëjo jë-gainës nepalyginti maþiau kenkia aplinkainei akmens anglis ar kità organiná kurà de-ginanèios jëgainës. Vien 2008 m. JAV pa-statyta 9 GW, Kinijoje 5 GW vëjo jëgainiø.JAV planuoja, kad 2030 m. ðalyje 20 proc.elektros energijos gamins vëjo jëgainës,Kinija 2020 m. turës 100 GW vëjo jëgainiøir nuo dabar kasmet ruošiasi pastatyti 8

gelis ðaliø jau kelis deðimtmeèius intensy-viai ruoðiasi paimti ðià energijà. Jau pra-ëjusá šimtmetá veikë 250 MW Prancûzijojeir 20 MW Škotijoje jûros bangø mûðos va-romos elektrinës. 40 ir 150 kW elektrinëspastatytos Kinijoje, ðeðias 36 kW turbinasjûros bangos suka Niujorke, 1 MW Ðiau-rës Airijoje, 1,25 MW Ispanijoje, 24 MW Por-tugalijoje, baigiamos statyti 5 ir 10 MW jë-gainës Anglijoje. Èia vyriausybë prieš tre-jus metus nurodë iðtirti galimybæ statyti 16km ilgio vandenyno bangas gaudysian-èià uþtvankà ir 25 mlrd. doleriø kainuosian-èià elektrinæ, gaminsianèià 8,6 GW šva-rios aplinkai elektros energijos. Tikimasi,kad jûros bangø kuriama elektra ðimtmetáar ilgiau galëtø patenkinti penktadalá ða-

10 pav. Net ir maþos hidroelektrinës galiatneðti didelæ naudà

lies elektros energijos poreikiø. Didþiau-sias tokiø elektriniø pranaðumas yra tas,kad bangø mûðos galia yra visiškai prog-nozuojama. Plaèiau nekalbësiu apie vi-siems þinomas upiø hidroelektrines, ku-rios gali aprûpinti iðtisas ðalis ðvaria atsi-naujinanèia elektros energija (10 pav.).

Þaliasis kurasÐaliø energetinæ nepriklausomybæ stip-

rina ir biokuras (11 pav.), kurio etanolisbent ið dalies gali pakeisti automobiliø ku-rà. Etanolis gaminamas ið grûdø ir maiðo-mas su benzinu. Taèiau etanolio gamybaireikia derlingø þemiø ir ðilto klimato ge-riems grûdø derliams. Manau, kad etano-lio gamyba ið grûdø Lietuvoje yra avantiû-ra, tenkinanti tik asmenines kai kuriø ver-slininkø ambicijas. JAV etanolio subsidi-joms skiriama daugiau nei 2 mlrd. dole-riø, jo parduodama daugiau nei 20 mlrd. l(apie 4 proc. automobiliø kuro) ir gamybavis auga. Pasaulyje etanolio gaminamaapie 70 mlrd. l per metus. Taèiau etanoliogamybos subsidijø prasmë abejotina, nesávertinimai rodo, kad daugiau energijos su-naudojama grûdams auginti ir etanoliui iðjø gauti, nei jis atiduoda energijos auto-mobiliø varikliui. Ávertinus visus šalutiniusetanolio gamybos produktus, pasirodo,kad litras etanolio atiduoda penkiais me-gadþiauliais energijos daugiau, nei sunau-dojama jam pagaminti. Vis dëlto etanolis

Atkelta ið 7 p.

energijos


lis tokamakas gali valdyti deuterio ir trièiosintezës ir jø virtimo heliu reakcijà pakan-kamai ilgai ir gauti bent 10 kartø daugiauenergijos nei reaktorius sunaudoja. Antra-sis yra iðbandyti metodà greitais neutronaisiš vandens kurti tritá. Treèiasis yra iðbandytidaugybæ technologijø, reikalingø komerci-niø reaktoriø kûrimui.

1942 m. Enrico Fermi sukûrë pirmàjáeksperimentiná valdomà branduoliø skili-mo (atominá) reaktoriø. Po trejø metø ðienergija buvo panaudota atominësebombose, o po 11 metø tokie reaktoriaijau varë povandeninius laivus. Dabar pa-saulyje veikia 435 atominës elektrinës irstatoma daug naujø. Kalifornijos univer-siteto profesoriaus Farrokh Najmabadi va-dovaujama grupë jau kuria komerciniøtermobranduoliniø reaktoriø projektus irmano, kad tokie reaktoriai veiks ðio ðimt-meèio viduryje. Tokiuose reaktoriuosegreitieji neutronai galëtø versti gamtoje (irLietuvos þemës gelmëse) ganëtinai pa-plitusá elementà torá uranu ir gaminti kuràatominiams reaktoriams. Todël labai tikë-tina, kad ateityje veiks atominiø ir termob-randuoliniø reaktoriø hibridai.

Visuotinë elektros sistemaRevoliuciniams ateities energijos ðalti-

niams reikës revoliucinës superlaidininkøtinklais perduodamos elektros energijossistemos, kuri apimtø visà Þemës rutulá.Esminë atsinaujinanèios energijos ðaltiniøproblema ta, kad energijos pasiûla atitiktøpaklausà. Saulës, vëjo, bangø ir kita atsi-naujinanti energija gali neprognozuojamaididëti ir maþëti ir bûti sutelkta nebûtinai ten,kur yra þmonës. Teks kurti tinklus ið su-perlaidþiø laidø, kurie atðaldyti iki þemøtemperatûrø galëtø perduoti elektros ener-gijà be nuostoliø. Tokie superlaidûs laidaijau sukurti ir fizikai ieðko naujø medþiagø,kurios bûtø superlaidþios esant aukðtes-nëms temperatûroms. New Jersey (JAV)valstijoje prieð porà metø jau iðbandytastoks 350 m ilgio superlaidus kabelis, kurisperduoda 48 MW galios ir 34,5 kV átam-pos elektros srovæ. Jis árodë, kad tokiatechnologija veikia.

Visuotinë elektros sistema, superlai-dþiais tinklais apraizgiusi Þemës rutulá, ga-lëtø Australijos ir Afrikos saulës, Sibiro vë-jo, vandenynø bangø mûðos ir kosminiøatsinaujinanèiø ðaltiniø energija aprûpin-ti visà þmonijà. Bet tokiai infrastruktûraisukurti reiks keliø þmonijos kartø ir trilijo-nø doleriø ar eurø.

Klimato ðilimo grësmë turëtø suvienytiþmonijà ðvariø technologijø revoliucijai,kuri sutelktø didesnius finansinius ište-klius moksliniams tyrimams, sukurtø nau-jø darbo vietø, pagyvintø ekonomikà beisumaþintø amþinà mûsø priklausomybænuo naftos ir dujø tiekëjø.

gija yra ne tik švarios energijos ðaltinis, jigali iðgelbëti pasaulá. Gausu ðilumos þemësgelmëse – reikia tik jà paimti. Vis daugiauplinta ir geoterminës elektrinës (12 pav.).Pagaliau labai perspektyvios yra nedidelësgalios autonominës kuro celiø jëgainës.

Branduoliø sintezës energijaRomantiðki fizikai mato begaliná šva-

rios energijos ðaltiná, kurá gali kurti bran-duoliø sintezës reaktoriai. Pajungus taspaèias termobranduolines jëgas, kuriosuþdegë saulæ ir þvaigþdes, termobran-duolinë elektrinë galëtø generuoti giga-vatus elektros energijos, sudegindamavos kelis kilogramus kuro per dienà. Taskuras bûtø vandenynø vandens vande-nilio izotopai deuteris ir tritis bei plaèiaipaplitæs metalas litis. Reaktorius neterð-tø aplinkos anglies dvideginiu ir labai ma-þai sukurtø radioaktyviø terðalø.

Esminis klausimas yra toks: šie reak-toriai bus šio ar kito amþiaus energijosðaltiniai? Neseniai daugelis mokslininkødar abejojo, ar iš viso ámanoma sukurtitokius reaktorius. Juk branduoliø sintezë,iðlaisvinanti milþiniðkà energijà, vykstaesant ðimtø milijonø laipsniø temperatû-rai. Koks indas galëtø iðlaikyti tokià tem-peratûrà? Tokiø medþiagø nëra. Tik ga-lingas magnetinis laukas be jokios me-dþiagos gali sukurti toká magnetiná indà.Pastaraisiais dviem deðimtmeèiais sukurtitokamakai – elektromagnetiniai árenginiaiákaitintai daugiau nei iki 100 mln. laipsniøplazmai iðlaikyti parodë, kad dirbtinæ sau-læ Þemëje sukurti galima. Tik ar pavyks jàpadaryti ekonomiðkà ir kaip greitai pavykssukurti tokius komercinius reaktorius. Ma-noma, kad tam gali prireikti 30 metø.

Pietø Prancûzijoje pirmasis toks 10mlrd. vertës tarptautinis termobranduoliniseksperimentinis reaktorius (TTER) turëtøpradëti veikti 2016 m., gal net anksèiau neiLietuvoje naujoji atominë elektrinë. Tokama-kus baigia kurti Indija, Kinija ir Korëja, JAVir Japonija, kuriø tikslas superlaidþiø rièiøgalingame magnetiniame inde iðlaikyti dau-giau nei ðimto milijonø laipsniø plazmà bentkeletà minuèiø. Dabar ji iðlaikoma vos ke-lias deðimtis sekundþiø. TTER kûrimas turikeletà tikslø. Pirmasis yra árodyti, kad dide-

11 pav. Biokuro rûðys

12 pav. Geoterminë elektrinë Italijoje

nedaug sumaþina aplinkos tarðà angliesdvideginiu, nes ji didëja naudojant tràðasir pesticidus bei mašinas. Taèiau etanoliogamyba daug racionalesnë ið kitø celiu-liozës turinèiø augalø. Patys augalai su-geria anglies dvideginá, todël tokio etano-lio gamyba sumaþina aplinkos tarðà.

Kitas perspektyvus biokuras yra va-dinamasis þaliasis dyzelinis kuras. Já ga-lima gauti kaitinant organines medþiagastol, kol jos iðskiria vandenilá ir anglies vien-deginá, o po to paverèiant juos angliavan-deniliais. Antrojo pasaulinio karo metu vo-kieèiø chemikai taip ið anglies gamino sin-tetiná kurà maðinoms. Þaliuoju jis vadina-mas todël, kad neterðia aplinkos angliesdvideginiu. Naftos milþinas Shell tiria ðiànaujojo kuro gamybos technologijà. Pa-saulyje veikia ir atliekø deginimo elektri-nës, tik Lietuvos politikai tûpèioja vietoje.

Tokio kuro aplinkosauginë nauda darpadidëtø, jeigu já naudotume hibridiniamsautomobiliams, varomiems þaliuoju dyze-liniu kuru ir elektros varikliu. Naktá, kai yraelektros perteklius ir ji pigesnë, pakrovusgalingas automobilio elektros baterijas,dienà galima vaþiuoti maðinà varant elek-tros motoru. Kai baterija iðsikrauna, gali-ma ájungti dyzeliná variklá. Abiem atvejaisautomobilis neiðmeta tarðalø. Daimler

Chrysler firma jau gamina tokius hibridi-nius Mercedes-Benz Sprinter automobi-lius, naudojanèius 40 proc. maþiau kuro.

Genø inþinieriai mano, kad jie per de-ðimtmetá gali sukurti sintetines gyvybës for-mas, kurios leis energijà auginti taip leng-vai, kaip dabar auginame maistà. Yra dau-gybë mikrobø ir mikroorganizmø, kurie galisugerti ið elektriniø kaminø iðmetamà an-glies dvideginá ir paversti já naudingomisgamtinëmis dujomis. Masaèiûsetso valsti-joje (JAV) GreenFuel firma ðiluminëse elek-trinëse ásteigë dumbliø fermas, kurios 40proc. anglies dvideginio verèia biokuru. Fir-ma tvirtina, kad didelë dumbliø ferma ðalia1 GW elektrinës iš anglies dvideginio ga-mins 230 mln. litrø etanolio per metus (57tûkst. litrø ið hektaro dumbliø). Ši technolo-

Medis Grûdai

Atliekos

Dujos Metanolis


Esame pamirðæ atsineðti ne tik geria-mojo vandens, bet ir repelentø, o að beapsiausto – tad uodai ir moskitai (kurieèia platina ávairias ligas) pjauna mus gy-vus. Karšta, draskaisi nuo vabzdþiø ágëli-mø ir vis baugiai galvoji – kad tik kas ne-prièiuptø mûsø nelegaliai ásibrovusiø á na-cionaliná parkà. Mes dabar jokie tyrinëto-jai, mes tikrø tikriausi nusikaltëliai.

Nepagauname nieko – nesurenkame

KostaRikos dienoraðtis

jokios medþiagos, nes á mûsø gaudyklæneatskrenda në vienas mikrodrugys. Nëvienas, joks... Apmaudas begalinis. Susi-pakuojame ir sprunkame. Vis baikðèiai dai-rydamiesi, ar mûsø kas nors nepastebës,o kartu ir neþmoniðkai nusiminæ. Kaip ga-lëjo taip atsitikti, kad mes padëjome dau-gybæ pastangø, buvome paèiame nacio-naliniame parke, taèiau nieko nesurinko-me!? Atrodo, kad jau vos laikomës ant kojø(nes ir visa diena praleista karðtyje, besi-trankant po dþiungles), taèiau nuspren-dþiame nepasiduoti. Plumpinam naktá ke-lis kilometrus vandenyno link, paèiø pa-plûdimiø link – kaip tik ten, kur buvo pasa-kyta, kad sutemus nereikëtø bûti dël uþ-puolimø pavojaus. Bet gal kaip tik ten, tuo-se áspûdinguose paplûdimiø miðkeliuoseir mangrovëse, galësime surinkti kolekci-nës medþiagos tyrimams (mikrodrugiø).Paplûdimiu nusprendþiame eiti nedegda-mi proþektoriø, tamsoje, kad neatkreiptu-me nereikalingo dëmesio, nes tai vienur,tai kitur dega lauþai, o prie jø bûriuojasitamsaus gymio vyrai. Susirandame visai

neblogà uþkampá ir kabiname baltà paklo-dæ (ekranà) bei þiebiame visas turimaslempas, skleidþianèias visø ámanomøspektrø ðviesà. Deja, ir vël niekas neskren-da á mûsø gaudyklæ. Einame á kità vietà,bet kaip nëra, taip nëra në vieno mikro-drugio. Vieninteliai, kurie aplanko mûsøðviesines gaudykles egzotiniame atogrà-þø paplûdimyje, – tai „paprasti“ grambuo-liai. Na, ir dar kai kas – paplûdimiu atva-þiuoja maðina, sustoja netoliese ir nukrei-pia á mus galingus þibintus. Dabar mes pa-tys jauèiamës kaip pagauti su ðviesinegaudykle. Tik nereikia jokios panikos! Su-sipakuojame ir pasitraukiame á tamsà, linkgyvenvietës. Bet mes vos gyvi ið nuovar-gio (mane jau gàsdina kiekviena susiraiz-giusi ðaka ar medþio ðaknis – visur vaide-nasi gyvatës, kuriø èia, kaip raðiau, – 127rûðys). Beje, ðalia mûsø vieðbutëlio upe-lyje gyvena tikros ádomybës – beveik tri-metriniai amerikiniai krokodilai (Crocody-lus acutus), kuriø rytoj eisime stebëti ir fo-tografuoti. Bent tokia atgaiva...

Kosta Rikoje aptinkama apie 5 proc.pasaulio sausumos biologinës

ávairovësBet dabar pakalbëkime apie mokslui

jau þinomus ir, sakyèiau, neginèytinus fak-tus. Nors Kosta Rika yra nedidelë ðalis (ne-daug didesnë uþ Lietuvà – skersai ðaliesnuo Karibø jûros iki Ramiojo vandenynoyra tik 290 km, o iðilgai ðalies ið ðiaurës ápietus – apie 400 km), taèiau joje aptinka-ma apie 5 proc. pasaulio sausumos bio-loginës ávairovës. Ðtai kai kurie pavyzdþiai:ið viso ðioje nuostabioje ðalyje aptinkamaapie 800–1000 papartûnø rûðiø, 9 puðû-nø, apie 10 000–12 000 magnolijûnø rûðiø(ið jø apie 200 rûðiø priklauso bromeli-niams, 1300 – orchidiniams augalams).Paþymëtina, kad 15 proc. Kosta Rikos flo-

ros rûðiø yra endeminiai taksonai. KostaRikoje aptinkama 205 þinduoliø rûðys (iðjø 8 proc. yra endeminiai taksonai), 600–893 paukðèiø rûðys (endeminiø – 6 proc.),214 ropliø rûðiø (endeminiø – 17 proc.),162 varliagyviø rûðys (endeminiø – 34proc.). Kalbant apie konkreèias, geriausiaiþinomas arba egzotines gyvûnø grupes,paþymëtina, kad Kosta Rikoje gyvena 16papûgø rûðiø, 16 geniø rûðiø, 6 tukanø rû-ðys, daugiau nei 50 kolibriø rûðiø, daugiaunei 100 ðikðnosparniø rûðiø, apie 50 grau-þikø rûðiø, 4 primatø rûðys (ið 70 aptinka-mø Neotropinëje srityje), 3 skruzdëdø rû-ðys, 2 armadilø, 2 tinginiø, 9 sterbliniø þin-duoliø rûðys (sterbliniai, kaip þinia, gyve-na ne tik Australijoje!).

Jau senokai pastebëta atskirø orga-nizmø grupiø ávairovës koreliacija: jeigukokiame nors regione, pavyzdþiui, KostaRikoje yra konstatuota labai didelë auga-lø, paukðèiø, dieniniø drugiø ar kitø tak-sonominiø grupiø ávairovë, tai tikëtina, kadir kitø organizmø ávairovë ten galëtø bûtididelë. Bet ar tikrai?

Kà rodo mûsø tyrimai?Iki mûsø ir bendradarbiaujanèio kole-

gos dr. D.Deiviso (Dr. Donald R.Davis, JAV)tyrimø Kosta Rikoje ilgà laikà buvo þino-mos tik dvi baltøjø gaubtagalviø (Oposte-gidae) rûðys. Atlikæ ekspedicinius laukodarbus Neotropiniame regione ir ištyræ ko-lekcinæ medþiagà, deponuotà ávairiuosepasaulio mokslo centruose, du darbðtuo-liai mokslininkai paskelbë monografijà (Da-vis, Stonis, 2007), kurioje teigiama, kad iðviso Ðiaurës ir Pietø Amerikoje ðiuo metuþinoma 91 baltøjø gaubtagalviø rûðis. Ste-bëtina, taèiau tarp ávairiø Neotropinio re-giono ðaliø daugiausiai Opostegidae rû-ðiø buvo uþregistruota bûtent Kosta Riko-je – ið viso 24 rûðys, t.y. 28 proc. neotropi-nës faunos arba net apie 13 proc. ðiuo me-tu þinomos baltøjø gaubtagalviø pasauliofaunos (beje, dauguma Kosta Rikoje ap-tiktø rûðiø – naujos mokslui). Ádomu tai,kad Kosta Rikoje aptikta beveik 3,5 karto

Atkelta ið 23 p.


Kosta Rikoje aptinkama apie12 tûkst. augalø rûðiø

Baltauodegis elnias Baltasis ibis


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

4

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.4 (606) balandis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-04-09SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU


daugiau baltøjø gaubtagalviø rûðiø neguvisoje Ðiaurës Amerikoje arba Europoje.Palyginimui paminësime, kad Lietuvoje, re-miantis patikimais duomenimis, ðiuo me-tu kol kas uþregistruota tik viena baltøjøgaubtagalviø rûðis. Taigi prielaida apie at-skirø organizmø grupiø ávairovës korelia-cijà pasitvirtino. Ðiuo metu Kosta Rikojekonstatuota ne tik labai didelë augalø,paukðèiø, dieniniø drugiø ar kitø organiz-mø, bet ir baltøjø gaubtagalviø ávairovë.

Analizuojant Kosta Rikos Opostegidaefaunà, buvo ádomu iðsiaiðkinti, ar ðios ða-lies baltøjø gaubtagalviø fauna yra artimes-në Karibø salø, ar Pietø Amerikos (þemy-ninei) faunai. Paaiðkëjo, kad ðiuo metuKosta Rikoje aptiktos rûðys gali bûti su-skirstytos á 4 chorologines (t.y. geografi-nio paplitimo) grupes. Daugiausiai rûðiø(13 ið ðiuo metu þinomø 24 rûðiø, t.y. 54proc.) yra kol kas aptiktos vien tik Centri-nëje Amerikoje (ið jø 12 arba 50 proc. –vien tik Kosta Rikoje). Tuo tarpu rûðys, pa-plitusios Kosta Rikoje ir Karibø salose, su-daro 8,3 proc., rûðys, paplitusios Kosta Ri-koje ir Pietø Amerikoje, – 29 proc., o labaiplaèiø, transneotropiniø arealø rûðys –12procentø. Taigi, remiantis šiuo metu dis-ponuojamais duomenimis, Kosta Rika,matyt, pasiþymi dideliu endemizmu, o fau-nos ryðiai su kitais geografiniais Neotropi-nës srities regionais yra silpni arba dar ne-iðaiðkinti. Taèiau ðios iðvados apie KostaRikos biologinæ ávairovæ bei faunos ryðiusdar nëra galutinës, nes iki ðiol dar menkaiiðtyrinëti Ramiojo vandenyno pakrantësatogràþø miðkai ir daugelis Kosta Rikoskalnø vietoviø, taip pat per maþai tyrimøatlikta kituose geografiniuose Neotropinëssrities regionuose. Tyrimus bûtina tæsti.

Dabar mûsø tikslas – Korkovadas(Corcovado). Skrisime maþu lëktuvu. Ta-èiau dabar dar neþinome, kad teks nusi-leisti kapinëse...(apie tai kitame þurnalonumeryje).

Nuotraukos – autoriaus ir ekspedicijosbendraþygio Saimono R.Hillo (D.Britanija)

B.JUODKA Vilniaus universitetui – 430 ..................... 2

D.ÐTREIMIKIENË Socialiniø ir technologiniøinovacijø kûrimas, pasitelkiant darnumo iraplinkos vertinimo metodus...................................... 3

J.GRIGASAtsinaujinanèios

energijos yra daugiaunei proto ....................... 5

L.KAIRIÛKÐTIS Akad. Juozas Matulis – LMAprezidentas ir þymus chemikas ................................ 8

V.BALTRÛNASGeomokslai –Lietuvos moksloposûniai? ...... 10

V.KORKUTIS Kas slypi Lietuvos gelmëse? ............. 12

V.POCIUS Rygos politechnikos instituto lietuviøstudentø draugijos „Viltis“ reikðmë Lietuvai ........... 14

D.MIKALAUSKAITË Þmogaus mityba ircirkuliuojantys organizmo lipidai ............................ 17

A.SURANTIENË Kauno medicinos universitetotarptautiniø ryðiø ir studijø centras .......................... 18

J.BRËDIKIS Quo vadis, medicina? ......................... 20

J.R.STONISKosta Rikos

dienoraðtis .............. 22

J.SKOMSKIS, A.GAIÞUTIS Tai, kas iðlieka .............. 24

B.SLAVINSKAS Gamtos ilgesys.Europos peizaþai .................................................... 26

J.NORKEVIÈIUS Studentams, inþinieriams,gamybininkams ...................................................... 27

A.VITKUS, J.EÞERSKIENË Dvyniai ......................... 28

G.DRUNGILIENË Lietuvos kultûros paveldotradicijø puoselëtojai ............................................... 32

J.ELEKÐIS Moterø mokslininkiø iniciatyva ............. 33

E.PAKÐTIENË „Kepleris“ jau ieðkonaujos Þemës ......................................................... 37

Jaguaras

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 4ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.4, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

2009 m. kovo 17 d. vykusioje LMA visuotinio susirinki-mo ataskaitinëje sesijoje, iðklausius prezidento Z.R.Rudzi-ko praneðimà „Lietuvos mokslø akademijos 2008 m. dar-bai ir þvilgsnis á ateitá”, buvo áteikti ir vardiniø premijø diplo-mai, pagerbti jaunøjø mokslininkø darbø nugalëtojai. LMA2008 m. vardiniø premijø laureato diplomai áteikti:

2009 m. kovo 27 d. Babtuose ávyko mokslinë konferencija „Biotechnologiniai tyrimai ir klimato kaita“ (skirta Þemësdienai). Aktuali, turininga, ádomiais praneðimais prisodrinta konferencija mokslinës visuomenës neliks nepastebëta.

Doc. dr. Èeslovas Bobinas,Lietuvos sodininkystës irdarþininkystës instituto direkto-rius, pradeda konferencijà.

2009 m. kovo 20 d. Þemës ûkio minis-terija, Þemës ûkio mokslo taryba ir Lietu-vos mokslø akademijos Þemës ûkio ir mið-kø mokslø skyrius iðplëstiniame posëdyjepristatë naujosios Þemës ûkio mokslo ta-rybos narius, aptarë uþdavinius, skatinan-èius ðalies ûkio paþangà.

Kalba þemës ûkio ministras Kazys Star-kevièius; LMA akad. Veronika Vasiliauskie-në ir LR Seimo Kaimo reikalø komiteto pir-mininkas Edmundas Pupinis.

Jono Kriðèiûno (þemësûkio mokslai) – prof.Antanui Svirskiui(Lietuvos þemdirbystësinstitutas)

Vinco Krëvës-Mickevièiaus (literatû-ra) – doc. Dainorai Pociûtei-Abukevi-

èienei (Vilniaus universitetas)

Algirdo Þukaus-ko (ðiluminëfizika ir energeti-ka) – LMA n.k.EugenijuiUðpurui(Lietuvosenergetikosinstitutas)

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.

mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.4

Documents