mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.5

Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1

2009

5

2 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5

Dabar daug kalbama ir diskutuojamaapie mokytojø rengimà. Ne tik pas musvyksta tos diskusijos, bet ir kituose krað-tuose. Mat gyvenimo tempas, globaliza-cijos iððûkiai ir jos grimasos, taipogi þiniøekonomikos, atviros visuomenës kûrimasnegali bûti apvainikuotas be ðvietimo pa-stangø ir permainø. Mûsø universitetaskaip pagrindinis mokytojø rengimo uni-versitetas irgi nesnûduriuoja, o gana ak-tyviai dalyvauja visose permainose. Tie-sa, ne kiekvieno „revoliucionieriaus“ ir nekiekvienos „revoliucionierës“ siûlymamsir pamokymams pritardamas. Mat þmo-gaus auklëjimas ir ugdymas, formavimasjo valingo charakterio ir kûrybiðkumo, tau-tiniø ambicijø ir pilietinës pozicijos gaivi-nimas jame – tai ne rieðutø gliaudymasar bet kokios vadinamosios prestiþinësprofesijos specialistø armijos rengimassmagioms iðleistuvëms. Ðvietimo nacio-nalinës sistemos susiklosto per ðimtme-èius ir deðimtmeèius ir privalome saugotijas kaip sudëtinæ kultûros dalá ir jos svar-biausias atramas. Aišku, neþsisklæsdamisavyje, atsisakydami perdëto tradiciona-lumo ir provincialumo, kurio, deja, pasmus tikrai nestinga. Ir ypaè populizmo,kai itin svarbûs mûsø visuomenei daly-kai – labiausiai þmogaus auklëjimo ir ug-dymo – daþnai pateikiami kaip paprasti,ne patys svarbiausi.

Argi taip nebuvo su mokytojø sociali-nës padëties nesupratimu ir nenoru jà su-prasti? Argi ne dël vadinamøjø valstybi-ninkø, politikos naujakuriø ir biurokratøatidumo ir supratimo stokos vos ne keliønepriklausomybës deðimtmeèiø prireikë,kad mokytojø atlygis uþ sunkià veiklà irdidelius krûvius pajudëtø nors kiek ge-resne linkme. Kiek buvo raðyta spaudo-je, kiek kreiptasi á aukðtesniàsias valsty-bës ástaigas, bet, tik atsiradus mokytojøprofesinëms sàjungoms (dar pakankamai

gleþnam dariniui), jø reikalavimams ir lo-zungams, þengtas pastebimas þingsnissusiðnekëjimo linkme. Dargi europinio gy-venimo stiliaus linkme. Juk mokytojo sau-ga visuomenëje ne tik finansinë, bet psi-chologinë, moralinë privalo visiems lygiairûpëti – ir politikams, ir vyriausybinin-kams, ir tëvams, ir, aiðku, patiems moky-tojams. Juoba kad dabar mokytojo sà-vokà keièia edukacijos þinovo, specialis-to sàvoka, aprëpianti labai platø visuo-menës ðvietimo spektrà. Tai ne tik atskirømokslo srièiø didaktikai, sugebantys su-dëtingas mokslo þinias ir kultûros verty-bes bei normas pateikti vaikams, paaug-liams ir jaunimui ðiuolaikiðkai, remdamiesimoderniàja didaktika. Tai ir edukologai –socialinës pedagogikos, andragogikos,specialiøjø poreikiø pedagogikos, ðvieti-mo ástaigø vadybos ir administravimo,mokymo proceso psichologijos ir socio-logijos ir kt. Visuomenës edukacija, mo-kymosi visà gyvenimà idëja ir praktika yramûsø XXI a. ðvietimo linkmë. Aiðku, nie-kuomet neprarandanti ir, manyèiau, ne-prarasianti savo ðerdies – pedagogikos.Ji nuolat pamaþu kinta, atsiþvelgiant á vi-suomenës (þiniø, informacinës, laisvosios

Vilniaus pedagoginis universitetas

Universitetasir mokytojø

rengimasAkad. Algirdas GAIÞUTIS

Vilniaus pedagoginiouniversiteto rektorius

rinkos visuomenës ar dar kaip nors ki-taip ávardijamos) esminius pokyèius ir glo-balizacijos iððûkius. O kaip norëtøsi, kadásisenëjusios problemos bûtø sprendþia-mos sparèiau ir mokytojo profesijai bûtøsugràþintas prestiþas.

Praëjusiø metø pabaigoje (spalio 24d.) Prezidentûroje vyko gan nuodugni,aistringa konferencija, skirta mokytojørengimui ir valstybës uþsakymui pedago-gams rengti. Konferencija buvo ádomi irnaudinga. Prezidentas V.Adamkus sakë,kad mokytojai skundþiasi dideliu krûviubei alinanèiu darbu, maþu darbo uþmo-kesèiu, psichologiniu ir net fiziniu nesau-gumu. Todël reikia kuo aktyviau spræstisusikaupusias problemas ir nelaukti, kolLietuvoje nebebus kam dirbti mokykloje.Atëjo laikas mokytojø rengimà paskelbtinacionalinës svarbos dalyku.


Pasiraðytasutartis su

Vilniausverslinin-

kødarbdaviø

konfede-racijos

preziden-tu prof. dr.

RimvyduJasinavi-

èiumi

Rektorato sveèiai JAV ambasado-rius Johnas A. Cloudas (viduryje),antras ið kairës – patarëjasWilliamsas A. Jamesas


Iðties tokios mintys yra visiðkai teisin-gos. Dabar mokytojus rengia daug uni-versitetø ir kolegijø. Jau vien dël to nu-kenèia jø parengimo kokybë. Að nesa-kau, kad bûsimuosius edukologus turirengti tik mûsø Universitetas. Universi-tetas, kuriame sukaupta didþiulë ðiosveiklos patirtis, iðugdytos katedros ir jøkolektyvai, rengiami bûsimieji daktarai irprofesoriai – anaiptol nëra tik eilinëaukštoji mokykla, nors ir kaip to kai kamnorëtøsi. Naujieji ðvietimo teoretikai, o jøypaè pagausëjo prieð rinkimus á Seimàir po rinkimø, yra pareiðkæ neva mes tu-rime ðios srities „monopolá“ ir jie norëtøneleisti jam suklestëti. Kaip èia pasakius,kiekvienas universitetas ágyja tam tikrà„monopolá“ tose srityse, kuriose dirba ta-lentingi mokslininkai, sukuria netgi savomokyklas, atsiranda visuomenëje dides-në tokiø universitetø trauka. Ir dël to ne-verta perdëm jaudintis ir graþbyliauti.

Aišku viena – mokytojo profesija ne-taps patraukli ir dargi konkurencinga dar-bo rinkoje (nors tokiø þodiniø konstruk-tø derëtø saugotis), jeigu jie bus rengia-mi kaip greitpyragiai. Kad ateitø á univer-sitetà gabiausi, talentingiausi vaikinai irmerginos, reikia daugelio sàlygø. Ir dar-gi gerai sustyguotø – aiðkios valstybëspolitikos, kurioje mokytojø rengimo pri-oritetas bûtø akivaizdus, ir gerai sutvar-kyto mokytojø rengimo reglamento, irpapildomø stojanèiøjø á edukologijosprofesijas atrankos kriterijø, ir pedago-gikos programø esminio sumodernini-mo, ir pedagoginës praktikos turinio irformø pertvarkos, ir paèiose mokyklosesukuriamos þmogaus savigarba parem-tos atmosferos, ir savivaldybiø atsakin-gos pagalbos mokyklø reikmëms ir mo-kytojø kompetencijø turtinimui, ir labaisvarbaus bendruomeninio ryšio mokinys

– mokykla – šeima stiprinimo visomisámanomomis priemonëmis, ir daugeliokitø neiðvardytø dalykø. Juo labiau, kadvisi jie bûna veiksmingi tik veikdami dar-niai, netgi sistemiškai. O tai pasiekti ištiesnelengva.

Ne vienà syká esu raðæs, jog keièiasiðvietimo paradigmos. Tradicinæ paradig-mà, kai mokytojas buvo þiniø ir vertybiøteikëjas jaunoms sieloms, keièia naujo-ji, kuriai labiausiai rûpi þmogiðkasis in-dividualumas ir sugebëjimo mokytis ska-tinimas. Nuo normø, bendrøjø progra-mø ir standartø (nors tai irgi svarbu) bû-tina atsigræþti á ugdytinio asmenybæ – te-gu dar gleþnà, stokojanèià darnos ir be-siblaðkanèià. Nors ir anksèiau netrûkomûsø kraðte mokytojø, suprantanèiø uþ-davinio svarbà, bet dabartinëje gyveni-mo situacijoje tokia nuostata darosi visø

mokytojø rûpestis. Naujai mokytojø kar-tai tenka ir teks susidurti su neáprasto-mis aplinkybëmis, kai daugelis tëvø, ta-pæ migrantais, uþkrauna vaikø auklëjimonaðtà ant savo pagyvenusiø tëvø ar gi-minaièiø ir paèios mokyklos. Ir minëtasisbendruomeniðkumas mokinys – mokyk-la – ðeima nuolatos tampa paþeidþiamasir sutrûkinëjæs. Tad mokytojams reikia rû-pintis ne tik dalykø didaktika, kaip geriauperteikti þinias, bet patiems imtis gerø ini-ciatyvø, siekiant mokyklos bendruome-næ suburti ir plësti ryðius ne tik su moki-niais, su tëvais, bet ir vadinamaisiais so-cialiniais partneriais ir profsàjungomis. Irdargi nuolatos stebëti, tyrinëti kintanèiasgyvenimo situacijas, kurios pateikia daugiððûkiø tradicinei pedagogikai, podaþniaistokojanèiai „gyvø þiniø“.

Vadinasi, mûsø Universitetui, ren-gianèiam mokytojus, darbo per akis. Pir-miausia, tobulinant bakalauro ir magist-ro programas, kad jos bûtø aktualios, pa-trauklios ir konkurencingos. Reikia bû-simiesiems mokytojams suteikti bûtinøþiniø ir visokeriopai stiprinti jø praktinæpatirtá mokyklose, kuriose dirbo puikûsmokytojai, gerai iðmanantys savo daly-kà, jautrûs auklëtiniams ir patriotiðkai, pi-lietiðkai nusiteikæ. Þodþiu, tokie mento-riai, kuriems mokymasis visà gyvenimàanaiptol niekuomet neatrodë naujadarasar XXI a. pramanas, o akivaizdþiai svar-bus ir bûtinas dalykas. Praktiniai studen-tø ágûdþiai sustiprës tik glaudinant Uni-versiteto ryðius su mokyklomis ir stipri-nant santykius tarp mokytojø kartø. Jukvisi mes lygiai esame suinteresuoti ma-tyti tautos dabartá ir ateitá ðviesià, matytikraðtà, kuriame gyvena savaip laimingi,kûrybiðkos natûros ir vidinës inteligen-cijos valdomi þmonës, þinantys, kas yratvarkinga valstybë ir pilnos gyvybës beienergijos jungtys tarp kartø.


Lietuvos nacionalinës premijos laureatëdoc. Vanda Juknaitë

Gamtos mokslø fakulteto Technologiniougdymo katedros rankdarbiø ir technologijos

darbø galerijos ,,Verdenë” atidarymas

Valstybinës Jono Basanavièiaus premijoslaureatas prof. Stasys Skrodenis


Tai, kad ši problema aktuali ne tik Lie-tuvoje, patvirtino Europos Komisija, ko-munikate (2008) dël gebëjimø ugdymoXXI a. pabrëþusi, jog „ðvietimo sistemo-se, kuriose pasiekiama geriausiø rezul-tatø, mokytojo profesijà renkasi patys ga-biausi þmonës, naudojama veiksmingatinkamø kandidatø á mokytojus atrankosprocedûra“. Ðá teiginá pabrëþë ir EuroposParlamentas, priëmæs (2008) rezoliucijàdël mokytojø rengimo kokybës gerinimo.

Problemos aktualumà, mokytojø ren-gimo svarbà paryðkino 2008 m. spalio13–14 d. Vilniaus pedagoginiame univer-sitete vykusi tarptautinë konferencija „Mo-kytojo profesija: pokyèiai, iððûkiai ir per-spektyvos“, kurioje dalyvavo visø Euro-pos valstybiø Ðvietimo tarybø delegaci-jos, vadovaujamos Europos ðvietimo ta-rybø tinklo prezidentës Simone Barthel(European Network of Education Coun-cills). Konferencijos praneðimuose, jos re-zoliucijoje paþymima, kad reikalavimaimokytojø rengimui nuolat didëja, nes vi-suomenë, tarptautinës ir nacionalinës vy-riausybinës institucijos, naujos ugdymoparadigmos mokytojams kelia naujus rei-kalavimus. Konferencijos rezoliucijoje pa-brëþiama visokeriopa pagarba mokytojoprofesionalumui, nuolatiniam jo tobulëji-mui, suteikiant „mokyklos organizacijomsautonomiðkumà ir pasitikëjimà valdymopokyèiais“. Ypaè daug dëmesio skiriamapirminiam mokytojo rengimui universite-te, pabrëþiama, kad siektina, jog moky-tojai ágytø magistro laipsná, kad jiems bû-tø padedama mokytis visà gyvenimà.

Galima manyti, kad su šia rezoliucijasiejasi LR Prezidento surengtos apvaliojostalo diskusijos „Visuomenës ir valstybësuþsakymas pedagogams rengti: proble-mos ir perspektyvos“ (2008 m. spalio 24d.) rezultatai. Pagrindinë ðios diskusijosidëja – formuluoti valstybës ir visuomenësuþsakymà tiems, kurie rengia mokytojus,tai yra aukðtosioms mokykloms. Sunku

MokytojøProf. Marija BARKAUSKAITË,

prof. Bronislovas BITINAS

Diskusijos dël Lietuvos aukðtøjø mokyklø tolesnës raidos nustelbëmokytojø rengimo problemà, kuri aktuali nuo pat Nacionalinës

ðvietimo sistemos kûrimo pradþios, pabrëþta Pedagogø rengimokoncepcijoje (2004) ir Vyriausybinëje pedagogø rengimo ir kvalifi-

kacijos tobulinimo programoje (2006). Remiantis šiais dokumen-tais iðspræstos kai kurios dalinës pedagogø rengimo problemos,taèiau norimo kokybinio poslinkio nëra pasiekta, daugelis uþsi-

brëþtos pertvarkos komponentø liko popieriuje.

rengimas: nukirpti arprisiûti?

pasakyti apie pasaulinæ ðvietimo istorijà,bet Lietuvoje tai – vienas pirmøjø viešai pa-reikðtas socialinis uþsakymas mokytojusrengianèioms institucijoms. Ligðiolinëpraktika tokia, kad paèios aukðtosios mo-kyklos formuluoja toká uþsakymà, iðreikð-tà studijø programø tikslais ir já realizuo-janèiø priemoniø sàraðu ir atspindintá visøpirma aukðtøjø mokyklø paskirtá, mokyk-lø lûkesèius. Valstybë iki šiol tëra formalusuþsakovas, tai yra tik skiria lëðø tam tik-ram mokytojø skaièiui parengti, reikalau-ja, net vertina rengimo kokybæ, nesirem-dama tyrimu, ið esmës nesidomëdama lë-ðø panaudojimo rezultatyvumu. Tokiu Pre-zidento paragintu visuomenës dalyvavimusiekiama paðalinti ðià spragà, tai yra bentiš dalies, objektyviau paþvelgti, kaip aukð-tosios mokyklos vykdo uþsakymà.

Seimo patvirtintoje dabartinës Vyriau-sybës programoje mokytojø rengimo per-tvarka nusakoma vieninteliu teiginiu: „Su-darysime sàlygas, kad dël mokytojø ren-gimo galëtø konkuruoti visos Lietuvosaukðtosios mokyklos, kurios vykdo nusta-tytus kokybës reikalavimus atitinkanèias

studijø programas“. Akivaizdu, kad toksteiginys atveria ávairias galimybes siektiproblemos sprendimo kokybiniø pokyèiø.Taèiau jame slypi ir pavojus, kurio neið-vengë ankstesnës Vyriausybës – á moky-tojø rengimà paþvelgti tik ið kiekybiniø po-

zicijø, tai yra kai kà nukirpti, kai kà prisiûtiir taip sukurptà gaminá pavadinti nauju. Èiasvarbu, kas bus tie ekspertai, kurie vertinsmokytojø rengimo programø atitikimà

standartus, profesinio rengimo dëstytojøkvalifikacijas, parengto specialisto kompe-tencijas ir t.t.; praktika rodo, kad eksper-tais kartais tampa asmenys, bendrojo la-vinimo mokyklose buvæ tik mokiniai.

Þinant, kad švietimas yra bene iner-tiškiausia socialinës tikrovës sritis, bûti-na visapusiðkai iðnagrinëti tai, kà pasiû-lë apvaliojo stalo diskusijos dalyviai, ap-taræ problemà Europos Sàjungos pozici-jos fone. Èia, kaip ir sprendþiant kitas ak-tualias socialines problemas, visø pirmakyla klausimas, ar diskusijoje numatytasuþsakymas Lietuvos universitetams yrapakankamas, kad pedagogø rengimaspakiltø á naujà kokybæ.

Ið pradþiø reikia priimti vienà išlygà: pa-grindinë problema, spræstina valstybëslygmeniu – bendrojo lavinimo mokyklo-se dëstomø dalykø mokytojø rengimas.Ikimokykliniø institucijø auklëtojø, sociali-niø pedagogø, pradiniø klasiø mokytojø irkitø pedagogø, kurie nedësto specialybës

Prof. M.Barkauskaitë ir prof. B.Bitinaskonferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20”


dalykø, rengimas nesunkiai telpa á paly-ginti nusistovëjusius aukðtàjá mokslà reg-lamentuojanèiø ástatymø ir poástatyminiøaktø rëmus. Mat šiø specialybiø studijosskirtos ágyti tik vienà, edukologiná bazináiðsilavinimà. Kas kita – dalykø mokytojai,kurie reikiamà kvalifikacijà gali ágyti tik uni-versitetuose ir kuriems per tà paèià studi-jø trukmæ turi bûti suteikiamos dvi, sunkiaitarp savæs susiejamos specialybës, tai yradalykinis ir pedagoginis išsilavinimas. De-ja, šis dalyko mokytojø rengimo ypatumasoficialiuose dokumentuose nëra pabrëþia-mas kaip sudëtingas probleminis klausi-mas. Be dideliø sunkumø galima suvokti,kad gydytojø, stomatologø, farmacininkøir slaugos specialistø rengimas skirtingas,nors jie visi yra medicinos darbuotojai. Ko-dël gi nenorima sutikti, kad, pavyzdþiui,

socialiniø pedagogø ir istorijos mokytojørengimas turi bûti ne tik skirtingai regla-mentuojamas, bet ir skirtingos trukmës(vadinasi, ir skirtingai finansuojamas)? To-dël naujø sprendimø reikia ne pedagogørengimui apskritai, bet dalyko mokytojørengimo pertvarkai.

Vienas ið variantø – galimybë šiuos mo-kytojus rengti po to, kai jie ágyja dalykobakalauro akademiná laipsná. Taèiau ðiosgalimybës realizavimas (tai yra mokytojørengimas pagal vadinamàjá nuosekliøjøstudijø modelá) dabartinëmis sàlygomis te-reiškia studijø programos vidiná pertvarky-mà, kurio vertë abejotina. Daugeliu tyrimøparodyta, kad nuostata bûti mokytoju sëk-mingiausiai átvirtinama intensyviø visø 4metø trukmës universitetiniø studijø me-tu; vieni metai, kurie bûtø skiriami baigusbakalauro studijas mokytojo profesiniamrengimui, yra per trumpas laikas išugdyti

bûtinus profesinius gebëjimus ir, svarbiau-sia, pozityvias pedagoginës veiklos nuo-statas. Dþiugu, kad ir apvaliojo stalo dis-kusijos dalyviai tai pripaþino, nes išvado-se pabrëþiama ne tik dalyko mokymo, betir stebëjimo, auklëjamojo darbo bei ugdo-mosios veiklos praktika, atliekama nuo pir-møjø kursø. Kitaip sakant, diskusijos da-lyviai pirmenybæ teikia dalyko mokytojørengimo lygiagreèiam modeliui realizuoti(kurio esmë – dalykinis ir profesinis lavini-mas per visà studijø laikà). Ðiuo modeliugrindþiamas dalyko mokytojø rengimasVilniaus pedagoginiame universitete. Dau-giau kaip pusës amþiaus patirtis liudija mo-delio pranaðumà; dar daugiau, dalies mo-komøjø dalykø (informatikos, uþsienio kal-bø, kûno kultûros, technologijø, muzikos,dailës ir kt.) mokytojø rengimas visavertis

tik taikant lygiagretøjá modelá, nes ilgesnëstrukmës praktiniø gebëjimø, sudaranèiødalykinio rengimo pagrindà, ugdymas yradaug veiksmingesnis.

Kita vertus, lygiagretaus rengimo mo-delis neparankus norint ágyvendinti Vyriau-sybës programoje iðsakytà idëjà – suda-ryti sàlygas dalyko mokytojus rengti kon-kurencijos pagrindu visuose universitetuo-se. Vilniaus universitetas kadaise pagal ðámodelá rengë mokytojus, tai yra studijomsápusëjus dalá studentø skirdavo á pedago-ginio profilio grupes. Taèiau toks rengimasnepasiteisino, o dabartinëmis sàlygomis– ir nepagrástas, nes studentas turi teisæágyti tà specialybæ, kurià buvo nurodæs sa-vo pasirinktoje bakalauro studijø progra-moje. Komplikuota situacija susidarytø irtuo atveju, jei tame paèiame universiteteto paties dalyko mokytojai bûtø rengiamipagal abiejø modeliø programas.

Mûsø ðalyje grieþtai laikomasi reikala-vimo, kad dalyko mokytojø rengimo stu-dijø programos turi tenkinti studijø kryp-ties, kuriai priklauso mokomasis dalykas,reglamento bendrojo lavinimo ir studijø pa-

grindø tiksliniø daliø minimalius reikalavi-mus. Dël ðio reikalavimo (dël riboto studi-jø finansavimo ir studijoms skirto laiko) ne-ámanoma ágyvendinti rengimà dviejø da-lykø mokytojø, kurie reikalingi pagrindi-nëms mokykloms (tai parodë tyrimas),nors toks rengimas taikomas daugelyjeEuropos Sàjungos ðaliø. Dalyko mokyto-jo kvalifikacijos suteikimas dalyko sritiesbakalauro laipsná turintiems asmenims, ið-klausiusiems metiná profesinio mokymokursà pagal nuosekløjá modelá, reiškia, kaddalyko mokytojas parengiamas ne per ket-verius metus, kaip tai daroma pagal lygia-gretøjá modelá, o studijos pratæsiamos ikipenkeriø metø. Šiuo atveju mokytojo ren-gimas daug brangesnis, nesilaikoma ir vie-ningø reikalavimø laiko, finansø ir kt. klau-simais – á tai atkreipia dëmesá kai kurie ly-giagretaus modelio ðalininkai. Deja, ši es-minë aplinkybë visiškai neatsispindi mo-kytojø rengimà nusakanèiuose dokumen-tuose. Akivaizdu, kad kvalifikuotà dalykospecialistà bakalauro lygmeniu parengtiper ketverius metus lengviau negu per tre-jus (jei atimsime metus pedagoginio ir psi-chologinio rengimo). O jei Europos šalyspereitø prie trejø metø trukmës bakalauroprogramø, dalyko mokytojø rengimo pro-blema taptø dar sudëtingesnë.

Dalyko mokytojo profesinës studijosapima pedagogikos ir psichologijos da-lykø dëstymà, pedagoginæ praktikà ir bai-giamàjá darbà. Teoriniø kursø iðklausymasnereiðkia, kad studentas yra parengtasmokyti kitus, todël pedagoginë praktikayra esminis mokytojo rengimo komponen-tas, todël jai numatoma skirti vieno studijøsemestro apimties laikà. Apvaliojo stalodiskusijos dalyviai tokià studentø pedago-ginës praktikos apimtá laiko nepakanka-ma, rekomenduoja jà didinti iki vienø me-tø. Taèiau tokia pedagoginës praktikos ap-imtis reikðtø, kad mokytojo profesiniamrengimui reikëtø skirti pusantrø metø (netjei tokia trukmë bûtø átvirtinta atsisakius Mo-kytojø rengimo koncepcijoje numatytoskvalifikaciniu egzaminu baigiamos peda-goginës staþuotës). Þinoma, pedagoginëspraktikos kaip esminio mokytojø rengi-mo komponento átvirtinimas ir iðplëtimaspriimtinas ir uþsakovams, ir vykdytojams.Deja, naujuoju pedagogø rengimo regla-mentu patvirtinta pedagoginës praktikosapimtis padidinta iki vieno semestro mo-kytojø pedagoginio ir psichologinio teori-nio rengimo sàskaita. Tad labai abejotina,ar nuo vieno krašto nukirpus, o prie kitoprisiuvus studijø laikà profesinio rengimokokybë labai pagerës. Gerai þinoma, kadnei teorija, nei praktika viena be kitos ne-duoda kokybiško rezultato.

Bûsimi mokytojai per bakalauro studi-jø programos dalykus tebëra orientuoja-mi visø pirma á mokslo þinias ir dalyko tu-

Konferencijoje ,,Ðvietimo kaita - 20” akad.A.Gaiþutis (viduryje) su ðvietimo ir moksloministrais (ið kairës) A.Monkevièiumi,G.Steponavièiumi ir H.Zabuliu


riná atitinkanèius gebëjimus. Galima sutik-ti, kad bendrasis išsilavinimas kaip moks-lo pagrindø ásisavinimas be didesniø iðly-gø priimtinas vidurinës mokyklos 11–12(gimnazijos 3–4) klasëse, kuriø pagrindi-në (nors ir neoficialiai reiðkiama) paskirtis– padëti jaunam þmogui pasirengti studi-joms, kvalifikuotos profesinës veiklos kom-petencijø ásigijimui. Tuo tarpu pagrindineimokyklai skirtos Bendrosios programospabrëþia bendrøjø kompetencijø (sociali-nës, paþinimo, komunikacinës, informa-cinës, sveikos gyvensenos, meninës ir kt.)ugdymà kaip esminius bendrojo lavinimotikslus. Vargu ar galima tikëtis, kad moky-tojo profesinio rengimo programa, vykdo-ma atsietai nuo dalykinio rengimo progra-mos, bus rezultatyvi, tai yra pasiseks stu-dentus išmokyti per savo mokomojo da-lyko pamokas realizuoti šiuos bendruosiusmokiniø ugdymo tikslus. Vadinasi, psicho-loginis pedagoginis kryptingumas turi taptiesminiu pagrindinës mokyklos mokytojøne tik profesinio, bet ir dalykinio pasiren-gimo bruoþu. Ði idëja, apie kurios ágyven-dinimà svajojo visi mokytojø profesinio ren-gimo specialistai, dabar natûraliai ateina ápagrindinæ mokyklà. Bet tai reiðkia, kaddalyko mokytojai turi bûti visapusiðkai pa-rengti bendrøjø kompetencijø ugdymo in-korporavimui á bakalauro studijø progra-mà sudaranèiø dalykø turiná, pradedant jøaktualumo atskleidimu ir baigiant ðiø kom-petencijø ugdymo rezultatø vertinimu.Ðiandien dar sunku ásivaizduoti, kaip taibus ágyvendinta praktikoje, bet iðeities nëra– naujos bendrosios programos yra jau„nuvaþiavæs traukinys“, kurio atgal nesu-gràþinsime, mokytojus rengiantys univer-sitetai privalës studentus šiam darbui in-tensyviai ir kûrybiðkai rengti.

Èia natûraliai kyla mintis, kad pagrin-dinës mokyklos ir aukðtesniøjø klasiø mo-kytojø rengimas turëtø bûti skirtingas. Da-bartinë tradicija rengti mokytojus visomsdalykinio mokymo klasëms sietina su vi-suomenëje populiaria idëja, jog geriau-sia, kai tas pats mokytojas moko savo da-lykà nuo penktos klasës iki vidurinës mo-kyklos baigimo. Taèiau ši idëja gana re-tai buvo ágyvendinama praeityje, o dabar-tinëmis socialinio dinamiškumo sàlygo-mis dar komplikuotesnë. Anksèiau ðvie-timo reformos pradininkë M.Lukðienë siû-lë siekti, kad gimnazijø mokytojai bûtømokslinës krypties, kuriai priklauso dës-tomas dalykas, magistrai. Galbût kol kastoks reikalavimas Lietuvoje bûtø per grieþ-tas, per didelis ir per staigus (nors ði min-tis jau áraðyta minëtoje konferencijos re-zoliucijoje, o, pavyzdþiui, Suomijoje, ku-rioje ðvietimo kokybë yra labai aukðta,mokytojai jau dabar privalo bûti ágijæ ma-gistro akademiná laipsná), taèiau realumokyklos baigiamosios pakopos moky-

tojais rengti mokslo krypties bakalaurus,siekianèius ágyti pedagoginæ kvalifikaci-jà; tuo bûtø pateisintas jau aptartas jø stu-dijø laiko pratæsimas vienais metais. Betkuriuo atveju pedagogø rengimo doku-mentuose turi bûti skirta dëmesio ir 11–12 klasiø mokiniø mokytojø rengimui, su-vokiant, kad ankstyvosios jaunystës am-þius persunktas tikrovës paþinimo paieð-komis, pasirinkimø ir apsisprendimø sà-sajomis; vadinasi, ðio tarpsnio pedago-gai turi bûti ágijæ kitas kompetencijas.

Pagrindinës mokyklos mokytojø pasi-rengimas dalyko mokymui, orientuotam ámokiniø bendràsias kompetencijas, turë-tø uþimti tarpinæ padëtá tarp pradiniø ir bai-giamøjø klasiø mokytojo kompetencijø. Taireiškia, kad pagrindinës mokyklos moky-tojas turi bûti susipaþinæs ir su pradinio mo-kymo, ir su baigiamojo mokyklinio ugdy-mo tikslais, ðiø pakopø mokytojo veiklojetaikomomis ugdymo technologijomis. Pe-dagoginë ir mokslinë praktika ir patirtis pa-grindþia prielaidà, kad penktø–deðimtø kla-siø mokytojai turëtø ágyti geresná edukolo-giná pasirengimà nei dalykiná. Ðiuolaikinismokslas pernelyg sudëtingas, kad pagrin-dinës mokyklos mokiniai ágytø visavertámoksliniø þiniø pagrindà nepretenduoda-mi á jø enciklopedinæ gausà. Toká teigináiliustruoja vaizdus pasakymas, kad pradi-nëse klasëse suþinome, jog Þemë yra ru-tulio formos, aukðtesnëse – kad ji yra elip-soidas, o studijuodami iðsiaiðkiname, jogji – geoidas... Psichologiniais ir pedagogi-niais tyrimais árodyta, jog daug lengviaumokyti neþinantá negu nesàmoningai átvir-tinusá daug þiniø, nes senos þinios neuþ-leidþia vietos jas neigianèioms naujoms þi-nioms. Bendrosios kompetencijos tuo irsvarbios, kad yra mokymosi visà gyveni-mà instrumentas, kurio padedamas þmo-gus nesunkiai áveikia barjerà tarp atgyve-nusio ir naujo tikrovës ávaizdþio; veiksmin-gos ðiuolaikinës mokymo technologijosdaro mokymo turiná prieinamà visiems mo-kiniams. Þinoma, tai nereiškia, kad univer-sitetà kà tik baigæs mokytojas gebës vi-sas šias technologijas taikyti; tam egzis-tuoja mokytojø tæstinio profesinio moky-mosi sistema.

Tad galima teigti, kad visø iki ðiol patir-tø dalyko mokytojø rengimo nesëkmiø ið-takos – reikalavimas ðiø mokytojø rengi-mà ásprausti á LR aukðtojo mokslo ástaty-mo sukurtà Prokrusto lovà. Rengiant nau-jà ðio ástatymo redakcijà, derëtø numatytispecialø dalyko mokytojo rengimà regla-mentuojantá ástatymà, kuriuo bûtø nusa-komi realûs tokio rengimo modeliai ir nu-matomos lëðos jiems ágyvendinti. Kol në-ra tokio ástatymo, galima sudarinëti ávai-rias mokytojø rengimo koncepcijas, taèiauvisos jos liks panaðios á uþsakymà pasiûtidrabuþá, nors audinio tam nepakanka.

„Þoliø kuokðtas“ dykumoje irkreipinio „Lietuvos þmonës“

anatomijaOficialiai mûsø statistika pripaþásta, jog

po Nepriklausomybës atkûrimo ið Lietu-vos emigravo apie 0,5 milijono þmoniø. Átà skaièiø neáeina tie, kurie laikinai (arbatariamai laikinai) iðvaþiavæ á uþsiená uþdar-biauti. Ðiø þmoniø statistikos nëra, bet ga-lime dràsiai manyti, kad ðitos kategorijos(ðvytuoklinës, laikinos emigracijos) emig-rantø turime ne maþiau kaip anø.

Teigiama, kad kasmet ið Lietuvosemigruoja 25–30 tûkstanèiø þmoniø. Taiprilygsta tokio kaimiško rajono, kaip Ku-piškis (su visu centru), gyventojø skaièiui.

Visuotinai paplitusi nuomonë, kad pa-grindinis lietuviø emigracijà lemiantisveiksnys – ðalies ekonominë situacija. To-kià nuomonæ visokeriopai palaiko vos nevisos politinës partijos ir struktûros. Ið kar-to be akademinio slapukavimo iðsaky-siu kontroversinæ mintá: tos struktûros tar-

LietuviðkoProf. habil. dr. Romualdas GRIGAS

VPU Sociologijos ir politologijoskatedros vedëjas

Kandûs sociopolitologiniai


ji realybëpastebëjimai

Jeigu ne tikrovëje, tai bent televizoriaus ekrane visi esame matæ þoliø kuokðtus, vëjoneðiojamus dykumoje ar pusiau dykumoje. Vietiniai gyventojai juos gaudo ir šeria savokupranugarius... Karðto vëjo po tyrlaukius gainiojamo þoliø kuokðto ávaizdis kaip metafo-ra gali bûti taikomas mums, lietuviams. Na, ypaè jaunajai kartai, nusiteikusiai ir toliaumasiðkai emigruoti ið savo protëviø ðalies. Tëvynë, ypaè tëviðkë, daugeliui jø tampasunkiau suvokiama, juolab ðirdimi nebeiðgyvenama abstrakcija.

si aidas atkartoja „virðesniø“ uþ jas jëgøsieká Lietuvà ir toliau matyti „apsivalan-èià“ nuo lietuviø...

Manau, kad nëra joks atsitiktinumas,kai Prezidentas per savo dvi kadencijaspolitikø þargone galutinai átvirtino kreipiná„Lietuvos þmonës...“ Pabandykite suras-ti dar nors vienà Europos ðalá, kur bûtøtoks kreipinys „ávalstybintas“? Ðtai nuo èiagalima atsekti vienà ið prieþasèiø, formuo-janèiø vëjø gainiojamus þoliø kuokðtus...

Vartojant toká kreipiná nuraðoma ne tikþmoniø istorinë atmintis, kultûrinis pavel-das, pilietinë sanglauda. Nuraðoma irdaugelis kitø, nemaþiau svarbiø sociali-niø, politiniø, etnokultûriniø, psichologi-niø ir panaðiø elementø, sudaranèiø so-cialiniø santykiø ir jø ávairaus lygio tinkløpamatiná karkasà. Tas karkasas ðiandienpraranda tvarumà, integralumà – tampabirus. „Lietuvos þmogui“ (atsipraðau –þmonëms) nebeprimenama jo pilietinë irdorovinë priedermë savo tautai ir valsty-bei. Dar daugiau... Politikas, kuris yra lin-kæs operuoti ðiuo kreipiniu, save taip pat„iðlaisvina“ nuo panaðiø dvasiniø ir politi-niø ásipareigojimø.

Ar pamenate popieþiaus Jono Pau-liaus kreipiná, atvykus á Lietuvà ir susiti-kus su lenkiðkai kalbanèia auditorija?„Lenkø kilmës lietuviai!“ Tuo popieþiusnorëjo pabrëþti politinës nacijos (ne vienetniniø lietuviø) svarbà valstybës gyveni-me. Visuomenës nariø politiná susitelki-mà. Tuo kreipiniu popieþius priminë ir lie-tuviø tautos istorines ðaknis, taip pat ir te-ritoriná vientisumà. Tuo tarpu mûsø politi-kai, sekdami Prezidentu, vengia ne tikkreipinio „lietuviai!“ (nors jø, etniniø, Lie-tuvoje 85 proc.). Jie seniai vengia tokiø,rodos, visai neutraliø, bet turiningø krei-piniø, kaip: tëvynainiai, bendrapilieèiai!..

Man suprantama, kodël taip elgiama-si. Tai ne vien dël tautinio nevisavertiðku-mo ir noro ásiteikti saujelei tautiniø maþu-mø þmonëms. Jeigu bus vartojama lietu-vio ar tëvynainio sàvoka, daugiau politi-nës ir ypaè dorovinës grauþaties patirs ir

savo pilieèius apiplëðiantis monopolistas,ir tik savo grupelës interesus matantis irjuos ginantis „valstybininkas“, ir eilinis sa-vivaldybës „biurokratas“…

Geleþinë taisyklë tokia: ir postmo-dernumo, eurointegracijos sàlygomisvalstybës tvarumas priklauso nuo tautostvarumo. Ir atvirkðèiai – paliegusi, savøjøvedliø uþmirðta ir „išsivaikšèiojanti“ tautagimdo tokià pat paliegusià, „kreivai“ be-sielgianèià valstybæ. Reikëtø dar pridurti– gimdo „beveidæ valstybæ“. Ir ne bet ko-kià, o besirûpinanèià stambiojo, juolabtransnacionalinio kapitalo interesais.

O pastaroji, besirûpindama monopo-linio kapitalo interesais ir vien pragmati-niais dalykais, toliau spartina tautos „išsi-vaikšèiojimà“. Uþburtas ratas…

Kur iðeitis ið tos situacijos, kurioje esa-me atsidûræ? – paklaus nuo visuotinai pa-plitusios kritikos triukðmo, nuo irzlumosklaidos pavargæs skaitytojas. Kai kà jaupasakiau, apibûdindamas paplitusá irmums (manau, sàmoningai) implantuo-tà kreipiná „Lietuvos þmonës…“ Kità reikð-mingesnæ atsakymo dalá pabandysiu su-konstruoti pasitelkæs jau kitoká ávaizdá…

Bet prieð pateikdamas ir apraðyda-mas tà ávaizdá, tiesiog minties intrigai pa-teiksiu Þiskaro d’Esteno (Giscard d’Es-taing), buvusio Prancûzijos prezidento, ovëliau iðrinkto Europos Konvento pirmi-ninku, þodþius: „Pasaulis nelaimingas. Jisnelaimingas ne tik todël, kad neþino, kureina, bet ir dël to, kad nejauèia, jog suþi-nojæs suprastø einàs katastrofos link…“(D’Estaing G.V. Europa mûsø laikais. –Vilnius, 1995, p.15). Ta citata skaitytojuitenorëjau priminti, kad „išsivaikšèiojimo“(dvasinio, kultûrinio) liga sergame ne vienmes. Tik mûsø liga yra kur kas fundamen-talesnë, nei kur nors kitoje šalyje, pas musturinti netgi gilias istorines šaknis…

Integrali, tvari valstybë – tai ele-gantiðka rotonda ir jos ilgesys….

Rotonda – romantizmo laikais plaèiaipasklidæs ir antikos architektûrà atkarto-jantis statinys.

Tai – centriškas apskrito plano stati-nys su kupolu, kurá laiko kolonos. Tokia-me statinyje visos kolonos yra lygiaver-tës – nerasime kokios nors architektoypaè sureikðmintos. Prieðingu atveju tu-rëtume architektûriná nesusipratimà…

Tautà (arba politinæ nacijà) ir valstybæjø vienyje (jeigu tarp jø nëra atskirties) ga-lime prilyginti grakšèiai pastatytai ir tvirtaistovinèiai rotondai. Man regis, tokiø dari-niø mes turime Europoje. Tai suomiai, nor-vegai, danai, islandai (visi skandinavai!);prie jø galima priskirti Airijà, daugiatautæÐveicarijà…. Visos jos funkcionuoja de-monstruodamos darnà tarp tautos ir vals-tybës (ðiuo atveju að nekreipiu rimtesniodëmesio á dabartinæ pasaulá iðtikusià kri-zæ). Pabandysiu ávardyti rotondos kolo-nas, nuo kuriø priklauso statinio grakðtu-mas, patvarumas, apþvalgos erdvë ir kt.

Kas gi ið tiesø sudaro valstybës-roton-dos kolonas, koks jø skaièius, kokia jøbûklë? Dël kolonø skaièiaus… Tai – susi-tarimo dalykas. Galime imti penkias, sep-tynias, devynias… Kuo didesnis skaièius– tuo daugiau painiavos. O jeigu rotondàásivaizduosime ið trijø ar keturiø kolonø –vëlgi matysime architektûriná nesusipra-timà. Kaþkà panaðaus galime áþvelgti or-ganiniame tautos (nacijos) ir valstybësvienyje.

Kokias kolonas tokiai rotondai-tvariosvalstybës ávaizdþiui mes siûlome? Siûlo-ma eilës tvarka neturi reikðmës. Prime-name – visos jos lygiavertës. Bet pokalbáapie tai pradësime nuo tradicinës… Na,intrigos, taip pat minties taupumo dëleijas apibûdindamas (ir ásivaizduodamasbûtent Lietuvà kaip rotondà) kandþiaipašmaikštausiu.

Gamybos organizavimas ir persona-lo vadybos kultûra. Su velioniu akad.E.Vilku mes nesutardavome. Jis turëjo po-linká (kaip ir daugelis kitø) suabsoliutinti va-dinamàjá ekonomikos veiksná. Bet ðtai kar-tà, sugráþæs ið pasaulinio ekonomistø kon-greso, jis pasakë: kongrese ásivyravusinuomonë, jog 80 procentø ekonomikossëkmæ lemia… kultûra. Nuo savæs pridur-siu: jeigu kultûrai priskirtume dorovinius,estetinius bei politinius ásitikinimus, galë-tume tuos procentus ir padidinti…

Kà šios „kolonos“ atveju telegrafiðkaidar derëtø svarbaus pasakyti? Ogi tai,kad, nunykus archainei kultûrai ir kaimoetnokultûrinei átakai, bûtent miestas taponacionalinës tapatybës tæsëju. Ðiuo atvejune Japonija rodo iðskirtiná pavyzdá su sa-vo unikalia personalo vadybos kultûra.Specifiniais bruoþais ðioje srityje taip pat


Ðiuolaikinë ugdymo proceso sampra-ta yra grindþiama psichologijos, sociolo-gijos, filosofijos, teologijos ir kitais þmo-gaus ugdymo mokslais. Edukologijosmoksle integruota socialiniø-kultûriniøvertybiø samprata atveria ugdymo stra-tegijai naujas gaires, kuriomis siekiamapagrindinio tikslo – tobulinti asmenybæ irvisuomenæ, visø pirma joje áteisinant gë-rá, kaip universaliàjà vertybæ.

Prancûzø psichoanalitikë Julia Kristeva,apibûdindama mûsø gyvenamàjá laikotar-pá kaip postindustrinës ir postkomunistinësdemokratijos, kuriose gyvename su jø afe-romis ir skandalais ir uþ jø ir kurios turi bruo-þø, su kuriais þmonija niekada nebuvo su-sidûrusi, kvieèia sunerimti dël prekybos kû-nu ekonomikos ásivieðpatavimo, galbût netdramatizuoti, vilku staugti, kol visa tai darnëra galutinai átvirtinta, kol dar ne vëlu. Tuotarpu Martino Heideggerio mokinë filosofëHannah Arendt pastebi, kad prasidëjæsnaujaisiais amþiais sekuliarizacijos proce-sas atëmë ið asmens nemirtingumo idëjàir átvirtino teiginá, jog pats gyvenimas yraaukðèiausias gëris. Pasak jos, ðiuolaikinisþmogus, praradæs anà pasaulá, neágijo ðiopasaulio ir gyvenimo, jis tiesiog buvo priejo nustumtas, nublokðtas á uþdarà introspek-cijos vidujybæ, kur daugiausia, kà jis galëjopatirti, buvo tuðti skaièiuojanèiojo intelektoprocesai, jo þaismas su savimi.

Profesorë Laura Bovone, tyrinëdamaðiuolaikinës kultûros poveiká meninës

Ðiuolaikinëje visuomenëje, vyks-tant socialinës elgsenos pokyèiams,bylojantiems apie asmenybësraidos krizæ, gëris tampa prioriteti-niu ugdymo tikslu. Besikeièiantissocialinis gyvenimas, jo naujaGërio

Prof. dr. Dalia Marija STANÈIENË

paradigma ugdymo

veiklos ir meninio ugdymo sistemoms (te-atras, kinas, televizija, reklama ir kt.), pa-stebi, jog postmodernioji kultûra yra post-industrinës visuomenës atvirkðèias vei-das. Tai reiðkia, kad postmodernioji kul-tûra funkcionuoja pagal rinkos dësnius,kurie determinuoja ugdymo tikslus, me-ninæ raiðkà ir diktuoja ávairiø naujø meni-niø stiliø ásitvirtinimà, vadinamà postmo-derniu sinkretizmu. Postmodernistinis po-þiûris á meno kûrinius, kaip kultûros pro-duktus, tenkinanèius vartotojø vizualiusir konceptualius poreikius, iðkreipë este-tiniø vertybiø, kuriø pagrindà sudaro ne-suinteresuotumas, prasmæ. Meninis ug-dymas socialinëje politinëje aplinkoje, ku-rioje kûrybinis procesas vyksta pagal rin-kos taisykles, pasak L.Bovone, transfor-muoja ir dvasiniø vertybiø sampratà.

Vakarø kultûros saulëlydyje visuome-nës modernizacija ir jos ávairûs valdymomechanizmai su savo galiø laukais savi-tai transformavo þmogaus ugdymà. Gë-rio idëjos ignoravimas arba jos atmetimasvertybiø internalizacijos procese yra vie-na ið ugdymo procesà transformuojan-èiø prieþasèiø, kuri nuasmenina þmogø,gimdo visuomenës socialinæ bei morali-næ krizæ. Filosofas M.Foucault, nuodug-niai iðtyræs dvejopø moralës standartø te-orijà, atskleidë drausminiø institucijø vyk-domà þmogaus nuasmeninimo techno-logijà. Genealogiðkai iðanalizavæs asme-nybës suverenaus Aš susvetimëjimo pro-cesà, kuris vyksta socialiniø pokyèiø gel-mëje, veikiamas disciplinariniø instituci-jø, jis atkreipë dëmesá á tø institucijø plët-rà bei jø biurokratiná (anonimiðkà) funk-cionavimà. Pavaldiniai ugdomi pagal in-dividø visuomenei naudingumo koeficien-tà, pasitelkus þmones disciplinuojanèiusmechanizmus su specifinëmis prievartosformomis ir procedûromis. Ðiame proce-se ypaè reikðmingas þinijos ir valdþiosbendradarbiavimas, suteikiant þmoguisocialinæ ir asmeninæ tapatybæ, darantsubjektà objektu, atskiriant já tiek nuo sa-

iðsiskiria Skandinavijos ðalys, JAV,Vokietija, Prancûzija ir kitos…

Lietuvoje viso šito mes neturime.Uþtat turime gamybos, verslo sek-toriø, kur viskas skaièiuojama vienpinigais. Netgi kultûros renginiøefektyvumas… O dël vadybos? Èiaviskas kosmopolitiðka. Bet kas liûd-niausia – pavaldinys atsidûræs be-teisio padëtyje… Ðimtaprocentinisdiktatas ðeimininko rankose. O jeitaip, tai apie kà kalbame, yra arti-ma tautos duobkasybai…

Pilietinës visuomenës plëtoji-mas. Tai galëtø bûti stipri, galingakolona. Panaðiai kaip Ðveicarijoje,kuri suskirstyta á kantonus ir kuriuo-se gana daþnai rengiami referendu-mai. Mes negalime pasigirti daly-vaujamàja demokratija. Taip, mesrenkame, bet tie „renkamieji“ jau ikimûsø bûna iðrinkti (parinkti). Ne vie-nas seimûnas yra prasitaræs: raðy-kite kiek norite manifestø, peticijø,memorandumø – mes juos iðmeta-me net neskaitæ… Visur – skuba.Visur – interesai…. Ir susiskaldy-mas. Taigi grynesnio pavidalo pilie-tinë visuomenë gali egzistuoti tik ne-didelës teritorinës bendruomenëspagrindu. Priminsiu istoriná fenome-nà… Nuo teritoriniø bendruomeniøir jø rankomis supiltø piliakalniø pra-sidëjo lietuviø valstybës – Lietuvosstatyba. Jeigu ðiandien kas ámanu– tai tik teritoriniø ir kitø bendruo-meniø bei judëjimø pavidalu. Oðiaip pilietinæ visuomenæ galëtumeávardyti kaip globalizmo ideologijosišmestà klišæ (saviapgaulei…).

Demografiniai iðtekliai ir jø val-dymas. Tapo tradicija, kad lietuviøtauta, kadaise garsëjusi savo þy-giais, nuolat praranda gyvybingiau-sià savo dalá – nutautëjanèius, o da-bar – emigruojanèius þmones. Taip,ðiandien migruoja visi. O jeigu pa-siþiûrësime, kiek procentø... Vaiz-das bus labai liûdnas.

Egzistuoja dar ir kita šios „kolo-nos“ pusë – gyventojø „kokybë“.Kas po atgimimo pasirûpino staigaatsiradusiais ðimtais tûkstanèiø skly-pininkø? Niekas…. Vëliau Briuselispasiûlë mokëti jiems iðmokas, kadtik nieko neaugintø… Kad tik ne-dirbdami sparèiau degraduotø. Omûsø „valstybininkai“ ir ðiandien to-kiam projektui ploja katutes (plojoir K.Prunskienë, „nesugalvojusi“ ið-mesti kokio nors kooperacijos ratoðitiems bedaliams…).


Nukelta á 33 p.

raiðkoje


ekonominë ir kultûrinë sanklodaneretai apibûdinami korporacijøkapitalizmu, kuris atspindi tamtikrà tikrovës transformacijà.Didëjantis nusikalstamumas,agresija, asmenybës psichikos

sutrikimai, pasireiðkiantys depre-sija, neurozëmis bei kitokiomisþmoniø santykiø deformacijomis,keièia poþiûrá á asmens ugdymà, okartu kelia ir naujus uþdaviniusedukologijos mokslui.

væs paties, tiek nuo kitø. Nagrinëdamasðá vyksmà, M.Foucault atskleidë bûdus,kaip disciplinariniø institucijø veikiamasþmogaus kûnas, siela, màstymas ir elge-sys. Jo nuomone, humanitarinius moks-lus panaudojus kaip socialinës technikosir gydymo praktikà, kuriama veiksmingadrausminimo jëgos terpë, kurioje domi-nuoja reglamentuojantis protas.

Lietuvoje, kaip ir kituose Europos krað-tuose, pastebimos analogiðkos vertybiøpraradimo tendencijos. Remdamiesi aris-toteline-tomistine arba platoniðka-augus-tiniðka filosofija, tarpukario Lietuvoje ðiàproblemà analizavo St.Ðalkauskis, A.Ma-ceina, Pr.Dovydaitis, Pr.Kuraitis, A.Jakð-tas-Dambrauskas, Gabrielë Petkevièaitë-Bitë, Albinas Liaugminas ir kiti. Filosofi-jos, religijos, psichologijos ir pedagogi-kos mokslø sankirtoje buvo bandomakonstruoti asmens dvasinio ugdymo mo-delá. A.Maceina pabrëþë, kad ugdymas irdora valdo dvasios pasaulá. Ugdymo sie-kiamas prigimties valdymas nëra jos dre-sûra, bet þmogaus gamtinio principo pa-jungimas dvasiniam jo principui. Palenk-damas prigimtá dvasiniam pradui, ugdy-mas kuria organiðkà santyká tarp dvasiosir gamtos, tarp kûno ir sielos, tarp þemes-niøjø ir aukðtesniøjø galiø.

Šio laikotarpio socialinius pokyèius irjø átakà asmenybës ugdymui savitai trak-tuoja ir vertina þenkliausi Lietuvos eduko-logai. Profesorë A.Juodaitytë pastebi, kadvisuomenëje daugëja socialinës stratifika-cijos reiðkiniø, atsiranda grupës, kuriosanksèiau neegzistavo ir yra nepajëgiosadaptuotis visuomenëje ir á jà integruotis.Stabiliø vertybiø ir normø nebuvimas lemiane tik socialinës-kultûrinës atskirties gru-piø visuomenëje gausëjimà, bet ir krimi-naliniø elementø atsiradimà. Tuo tarpu pro-fesorë E.Martiðauskienë, atkreipdama dë-mesá á vartotojiðkos kultûros, vertybinio re-liatyvizmo, jaunëjanèiø teisës paþeidëjøgrupiø dominavimà ðiuolaikinëje visuome-nëje, pabrëþia stiprëjantá dvasingumo sty-giø, teigdama, kad dvasiniø vertybiø ákû-nijimas tampa vis aktualesne problema.Pedagoginiu aspektu ji visø pirma sietinasu vertybiø internalizacija. Pasak profeso-rës V.Aramavièiûtës, auklëjimo, kaip esmi-nës ugdymo funkcijos, aktualumà pagrin-dþia ðiø laikø dvasinë krizë, kuri apima ávai-rius visuomenës sluoksnius ir ágyja pavo-jingø raiðkos formø, neigiamai veikianèiøasmens dvasinio pasaulio sklaidà ir gyve-nimo stiliø. Analogiškai vertindama socia-linius ir kultûrinius santykius mûsø gyve-namuoju laikotarpiu, profesorë O.Tijûnë-

lienë konstatuoja, kad auklëjimo esmæ nu-sakanti vertybë yra dvasingumas. Taigi tiks-linga kalbëti apie vertybiø pedagogikà. Pro-fesorius L.Jovaiða, atskleidæs dvasiniø irmaterialiniø vertybiø sàsajas bei skirtybes,daro iðvadà, kad þmonijos dvasinis gyve-nimas atsilieka nuo civilizacijos ðuolio. Ðioatsilikimo pasekmë, L.Jovaiðos teigimu,yra ta, jog þmogus dël gërybiø pertekliaustapo daiktø vergu. Todël susiformavo utili-tarinis poþiûris á edukaciná procesà, kuriskreipiamas tik á asmens intelekto lavinimà,apeinant tikràjà ugdymo esmæ ir galutinájo tikslà – dvasingumà.

Ðiandienëje Lietuvoje, pasak profeso-riaus B.Bitino, remiamasi ugdymu, kaipþmogiðkosios veiklos paradigma, kuri grin-dþiama gërio principu. Joje daugiausia dë-mesio skiriama humanistinei pedagogikai,palankios pedagoginës aplinkos kûrimui,ugdytojo veiklos derinimui su ugdytiniø as-menybës savisklaida, saviraida bei savi-mone. Besikeièiant ugdymo paradig-moms, B.Bitino nuomone, kyla poreikis ið-tirti pokyèiø ásitvirtinimà ugdymo realybë-je bei apibrëþti naujus ugdymo tikslus vir-tualiame socialinës aplinkos kontekste.

Nemaþa darbø dvasinio ugdymo klau-simais skiriama ir lietuviø egzodo eduko-logijoje. Analizuodami K.Markso, Z.Freu-do, F.Nietzsche‘s, H.Marcuse‘s, M.Heideg-gerio, J.-P.Sartro ir kitø idëjø átakà ðiuolai-kiniams vertybiniams standartams Vaka-rø visuomenëje, D.Katiliûtë-Boydston,A.Paplauskas-Ramûnas, A.Paðkus, J.Pi-kûnas A.E.Ðidlauskaitë, K.Trimakas ir kitipabrëþia, kad, vykstant globaliems socia-liniams ir kultûriniams pokyèiams, bever-tybinis ir perversijomis uþpildytas ðvietimasne tik neugdo visapusiškos asmenybës,bet, atvirkðèiai, sukelia narcisistinius ir pri-mityvius polinkius, t.y. vyksta þmogaus nu-asmeninimo procesas. Stebëdami didë-jantá jaunimo nusikalstamumà, narkotikøplitimà, ðeimø irimà, ávairias depresijos for-mas, lietuviø iðeivijos mokslininkai tarp pa-grindiniø ugdymo uþdaviniø kelia tautiniojausmo, kaip tapatybës suvokimo, ir mo-ralinio pojûèio, kaip gërio ir blogio paþini-mo, skatinimo svarbà.

Vadinasi, dvasingumo, kaip bendra-þmogiðkos vertybës, ugdymas yra neat-siejamas nuo kitø vertybiø internalizaci-jos, kurios asmens veiksmams ir visai jobûèiai suteikia savità gërio matmená. Ug-doma asmenybës savastis, kurioje uþko-duota gërio paradigma, leidþia naujai pa-þvelgti ir á ugdymo procesà. Gëris, prasi-skverbæs pro sàmonës lygmená, sustip-rintas emociniais iðgyvenimais, atiduoda-mas valios apsisprendimui, kuris savo ak-tu ðá gërá priima arba atmeta. Taigi gëriosklaida turëtø tapti pamatiniu principu jamásitvirtinant ne tik atskiro asmens bûtyje,bet ir ávairiose ugdymo institucijose.


Muzikos katedrosstudentø opera –

Algirdo Bruþo,,Miðko pasaka”


Visuomenës iððûkiai ir Emilija SAKADOLSKIENË

Lietuvos ðvietimo tarybosvicepirmininkë, Vilniaus pedagoginio

universiteto dëstytoja

mokytojø venimà ágytomis mokslo tiesomis, þiniomiskaip santykinëmis, kintanèiomis, nes tokssuabejojimas verstø mokytis ið naujo“ (p.244). Nors autorë raðë apie sovietinës mo-kyklos tradicijos iðsiilgusius þmones, tai tin-ka visiems, kas nostalgiškai siekia stabilu-mo ir saugumo, to, kas áprasta.

Tendencijos, keièianèios ðvietimàEkonominio bendradarbiavimo ir plët-

ros organizacijos (OECD) Pedagoginiø ty-rimø ir inovacijø centras neseniai iðleidoataskaità Trends Shaping Education (Ten-dencijos, keièianèios ðvietimà) 2008 me-tams. Nors Lietuva kol kas nepriklausoðiai organizacijai, mes á jà pretenduoja-me, ir ten pateikti duomenys gerai atspin-di Vakarø ðaliø padëtá. Neanalizuosiu vi-sø OECD iðvardytø tendencijø; parinkaukelias, kurios parodo, kaip keièiasi arbagali keistis mûsø mokiniai ir studentai. De-ja, yra mokytojø, kurie nëra parengtišiems pasikeitimams. Tokie mokytojai,kaip rodo tyrimai, nemoka dorotis su di-dëjanèiais iððûkiais. Susidûræ su jais, daþ-nai supaprastina dëstomà medþiagà ir su-kuria kontroliuojanèià intelektualinæ ir so-cialinæ aplinkà, uþuot diferencijuotai ten-kinæ ávairiø mokiniø poreikius.

Nenumatytos funkcijos. Tëvai patikisavo vaikus mokyklai, kad ji juos priþiûrë-tø, maitintø, saugotø; ne tik mokytø, bet irauklëtø bei ugdytø. Vis daugiau tëvø norisavo pareigas perleisti mokyklai. Be tëvø,yra ir daugelis kitø suinteresuotøjø, kuriekelia mokytojams reikalavimus: darbo rin-ka, socialiniai partneriai, politikai, tarptau-tiniai ir nacionaliniai ðvietimo politikos kû-rëjai bei patys mokiniai. Vis daugiau auk-lëjimo funkcijø permetame mokyklai, opaskui priekaiðtaujame, kad ji nefunkcio-nuoja kaip anksèiau. Norime, kad moky-tojai vaikus iðmokytø ne tik raðyti, skaityti,dainuoti ir ðokti, bet ir sveiko gyvenimo bû-do, pilietiðkumo, tautiðkumo, lytinio gyveni-mo peripetijø, vairavimo, plaukimo, infor-macinio ir informatikos raðtingumo ir t.t. Ðiønaujø funkcijø neiðguisime ið mokyklø, tadteks su jomis susigyventi. Deja, daugelismokytojø tokiam darbui nëra parengti.

Bendruomenës pakaitalas. Menks-ta socialinis kapitalas, gyvename indivi-dualistinius, be sàryðio gyvenimus, ku-riuose vis maþiau pasitikëjimo. Ðeimosstruktûros nuolat keièiasi: vedybø maþë-ja, poros gyvena nesusituokusios, skyry-bos yra áprastas reiðkinys ir daugëja ðei-mø, kuriose yra tik vienas ið tëvø. Indivi-dualistiniame pasaulyje yra maþiau pri-

klausomybës tradiciniams dariniams,kaip bendruomenë, baþnyèia ar darbo-vietë. Svarstoma, ar ið tikrøjø yra daugiau,ar maþiau pasitikëjimo ir bendradarbiavi-mo nei anksèiau. Jei þmonës yra daugiauindividualistiðki, ðvietime gali imti virðø sutuo daþnai siejamas vartotojiškumas so-cialiniø tikslø sàskaita. Silpstant sociali-niams saitams, mokykla patiria spaudi-mà sudaryti sàlygas ryðiams ir bendravi-mui, kas vëlgi reikalauja papildomøiðtekliø ir kitaip parengto mokytojo.

Imigracija. Apskaièiavus 1990–2004 m.vidurká, daugiau þmoniø ávaþiuoja nei iðva-þiuoja á OECD šalis (iðskyrus Lenkijà).OECD ðalys yra labai pageidautinos imig-rantams. Ðio proceso spartà galima matytitokiose šalyse, kaip Ispanija ir Graikija. Di-dëjanti konkurencija rodo, kad, norëdamaišlaikyti pozicijas pasaulio rinkose, šalis norinenori yra priversta taikytis su migruojan-èia darbo rinka. Neseniai Delfi portale per-skaièiau, kad Vilniuje, Ozo gatvëje, stato-mas prekybos centras. Statybos aikðtelëjetà dienà dirbo 860 darbininkø. Ið jø tik 160lietuviø. Visi kiti turkai. O Seime svarstoma,kaip palengvinti tokiø atvykusiø darbininkøðeimø susijungimà. Ar mûsø mokytojai mo-

Ðvietimo reformatoriai nuolatieðko veiksniø ir kintamøjø, kurie daro di-dþiausià átakà reformos sëkmei ar nesëk-mei. Vadovëliai, pastatai, áranga, biudþe-tai, vadovai ir kiti dalykai, be abejonës,veikia mokymosi kokybæ, bet tyrëjai pa-kartotinai konstatuoja, kad pats svarbiau-sias, kitus nustelbiantis veiksnys yraaukštos kvalifikacijos mokytojas (Darling-Hammond, 2005; Kennedy, 2005). Todëlpravartu atnaujinti diskusijà apie moky-tojo rengimà ir kvalifikacijos këlimà.

Paspirtys tokiai diskusijai buvo dvikonferencijos, rengtos pernai rudená. Eu-ropos ðvietimo tarybø tinklo (EuropeanNetwork of Educational Councils – EU-NEC) konferencija vyko 2008 m. spalio13–15 d. Vilniuje. Lietuvos ŠMM Švieti-mo taryba yra ðio tinklo narë ir priëmëmekvietimà organizuoti konferencijà peda-gogø rengimo tema. Antra konferencijavyko Prezidentûros iniciatyva pernai spa-lio 24 dienà. Abiejose konferencijose nag-rinëta daugybë temø, taèiau èia susitelk-siu ties vienu klausimu, kuris mano ásiti-kinimu yra pamatinis, kalbant apie mo-kytojo rengimà: nauji iððûkiai, su kuriaissusiduria šiandienos mokytojas.

Bet kuriame interneto portale paskel-bus straipsná apie ðvietimo reformà, atsi-randa aibë komentatoriø, teigianèiø, kaduþ viskà, kas negerai nûdienos ðvietime,kalti Meilë Lukðienë, Darius Kuolys, Mari-ja Barkauskaitë ir kiti ðvietimo reformos au-toriai, sugriovæ senus, gerus ðvietimo pa-matus. Kritika pasipila ið tautiðkai nusitei-kusiø konservatyviøjø sluoksniø, kurie kal-tina reformos autorius kosmopolitiniø idë-jø skleidimu. Nepatenkinti yra ir tie, kurienori gràþinti prieðreforminá, normatyviná, so-vietiná modelá. Ir vieni, ir kiti, atrodo, nesu-vokia, kad mokytojo aplinka ir darbo sàly-gos per pastaruosius 20 metø radikaliaipasikeitë. Kaip raðo Ramutë Bruzgelevi-èienë (2008): „Pirmiausia – nesuvokta pa-saulio mastu susiklosèiusi problema, kaipgeometrine progresija didëjantá informaci-jos kieká sutalpinti á mokyklø programas irkaip priversti toká þiniø kieká ásiminti klasiki-nës ugdymo paradigmos bûdais. Antra –nesuvokta kilusi istorinë ugdymo paradig-mos kaitos bûtinybë kintant ideologinei pa-radigmai – tiek dalies politikø, tiek daliespedagogus rengianèiø aukðtøjø mokykløprofesoriø, tiek pedagogø praktikø, juolabvisuomenës. Dar viena aplinkybë – ne vi-siems priimtina holistinë tikrovës sampra-ta, kuria remiantis kurti reformos teoriniaimodeliai. Akademiniams sluoksniams, pe-dagogams sunku suabejoti per savo gy-


besikeièiantis Europosvaidmuo

kës dirbti su jø vaikais? Bet nereikia kinø arturkø. Daug kas prognozuoja, kad, gilëjantekonominei krizei, á Lietuvà gali pradëti gráþtiemigravusieji. Jø vaikai bus lankæ kitokiasmokyklas, kur dëstoma kitomis kalbomis,kitais pedagogikos metodais. Ar mokyto-jai áveiks sumaiðtá (kad ir teigiamà), kuriàjie áves? Ar mokytojai pakankamai jautriaispræs skirtingus kultûrinius imigrantø irgráþtanèiø emigrantø poreikius? Pagal to-lerancijos rodiklius Lietuva yra beveik Eu-ropos Sàjungos ðaliø sàraðo gale. Anks-èiau á daugiakultûrá ugdymà buvo þiûrëtakaip á ðalutiná dalykà, papildantá progra-mas, orientuotas á klasikà bei mûsø tau-tos kultûrà. Ðiø laikø migracija ðito nebe-leis. Kitø kultûrø supratimas bus reikalin-gas ir pasaulëþiûrine prasme, ugdant to-lerancijà tam, kuris ne tik kitaip atrodo, ki-taip kalba, bet ir kitaip mato pasaulá.

Lyties klausimai. Lygiø galimybiønuostatos verèia mus klausti klausimus,kuriø anksèiau nenagrinëjome. Kaip mo-kykla per atvirus, o kartu ir neišsakytus(pasàmoninius) pamokymus bei patari-mus formuoja berniukø bei mergaièiø kar-jeros, profesijos ir pedagoginius pasirin-kimus? Kaip mokyklai atsiliepia vis didë-jantis dirbanèiø motinø skaièius? Ar kei-èiasi atsakomybës pusiausvyra tarp mo-kyklos ir ðeimos, auklëjanèios vaikus? Arpasikeitimai á gerà ar á blogà pusæ? Ar kei-èiasi tëvo santykis su mokykla? Maþi at-lyginimai ir þemas pedagogo prestiþas ve-ja vyrus mokytojus iš mokyklos. Kaipmokytojø profesijos „feminizacija“ veikiamokyklà, paèius mokytojus, mokinius irvisuomenæ? Ar reikalinga politika, kurikeistø ðià tendencijà? Jei taip, tai kaip?

Ðios OECD praneðime paminëtos ten-dencijos tëra nedidelë dalis iððûkiø, ku-riuos patiriame, siekdami teikti visuotináðvietimà. Nekalbëjau apie besikeièianèiasmokymo/mokymosi paradigmas, apiespecialiø poreikiø turinèius mokinius, apiepatyèiø problemà bei psichinës ir fizinëssveikatos klausimus. Esame ásipareigojæsudaryti ðvietimo sàlygas visiems, nepai-sant amþiaus, rasës, ekonominës ar so-cialinës padëties, taèiau daþnas mokyto-jas neþino, kà ir kaip daryti, kai á jø klasæyra atvedamas neágalus vaikas ar kitakal-bis iš kitos šalies, kultûros. Mokytojo dar-bas susideda ið neapskaièiuojamo kie-kio veiksniø. Visø jø neaprëpsime ir vi-siems atvejams neparengsime, taèiaurengdami mokytojus turime skirti daug

daugiau laiko, kokybiðko dëmesio ir ištek-liø. Pasaulis darosi ávairesnis ir sudëtin-gesnis. Mokytojas turi bûti pasirengæstiems iððûkiams. Mario Soaresas, Euro-pos ekonominio ir socialinio komiteto na-rys, per EUNEC konferencijà kalbëjæsapie mokytojø rengimo kokybës gerini-mà, pabrëþë, kad anksèiau þinios apiemokomàjá dalykà buvo svarbesnës. Ðian-dien pedagoginis pasirengimas tampa visaktualesnis ir svarbesnis, norint susido-roti su visomis naujomis sàlygomis. Mo-kytojai turi bûti mokomi, kaip klausytis jau-no þmogaus. Anot jo, kuo išsamesnis irilgesnis mokytojo rengimas, tuo didesnëgalimybë, kad jis bus veiksmingas.

Naujos tendencijos rengiant Europosmokytojus

Vis dëlto pedagogo profesija turi vie-nà labai sunkiai nugalimà prieðà. Pagal-vokime, kà mes þinome apie bankininkàarba statybininkà. Daþniausiai praleidþia-me kelias minutes banke ir þiûrime, kaipmus aptarnauja. Praeidami pro statybosaikðtelæ matome, kaip dirba statybininkas,arba dar blogiau, ta statybos aikðtelë yramûsø namuose. Vienaip ar kitaip, mûsøpatirtis apie tas profesijas yra ribota. Pa-galvokime apie studentæ, kuri ateina á Pe-dagoginá universitetà. Ji trylika ar keturioli-ka metø diena ið dienos stebëjo mokytojøveiklà. Ji jau turi susikûrusi stereotipus apiemokytojos darbà. Praktikà atliekantys stu-dentai ateina turëdami nuostatà, kad mo-kymas yra paprastas þiniø perdavimo pro-cesas. Jie tiki, kad mokymas tëra nesu-dëtingas veiksmas, kuriuo mokiniams pa-sakoma, kà jie turi iðmokti (Berry, 2004).Ðituo skaudþiai ásitikinau, kai ëjau stebëtisavo buvusios studentës, kuriai dabarmentoriauju. Atrodë, lyg að nieko nebû-èiau jos iðmokiusi. Per pokalbá po pamo-kos ji susijaudinusi pripaþino vidury pamo-kos supratusi, kad viskà daranti ne taip,kaip reikia, o taip, kaip ji prisimenanti iðmokyklos. Mûsø keli metodikos kreditai irpernelyg maþas skaièius praktikos pamo-kø ðito niekaip neiðmuðë, ypaè kai apë-më jaudulys. Tyrëjai pradëjo raðyti ðia te-ma – kaip bûsimà mokytojà perprogramuo-ti, „perlauþti“, „desocializuoti“, kad jis atsi-sakytø veiksmø, kuriuos stebëjo 14 metø.Dan Lortie (1997) tvirtina, kad tai 14 metøtrunkanti profesinë staþuotë. Jos padariniøper kelias savaites neámanoma niveliuoti,jei nebus intensyvios bei kokybiðkos prak-tikos nuo pat pirmøjø studijø metø.

Vis daugiau tyrëjø paþymi, kad nepa-kanka ketveriø metø parengti kompeten-

tingà mokytojà. Daugelis Vakarø valstybiøpereina prie penkeriø ar ðeðeriø metø truk-mës magistriniø programø. Jokioje Euro-pos Sàjungos šalyje nëra programos, ku-rioje mokytojai bûtø rengiami trejus me-tus. Bûtina þenkliai sumaþinti mokytojørengimo programø skaièiø ir liautis trakta-vus mokytojus kaip buhalterius ar dietolo-gus, kuriuos galima rengti kolegijose. Nuo-lat akcentuojama, kad universitetai teikiaiðsilavinimà, o kolegijos – profesijà. Tai tu-rëtø bûti pakankamas argumentas atsisa-kyti neuniversitetinio mokytojø rengimo.Mokytojai privalo bûti rengiami universite-tuose ir reikëtø sekti Vakarø tendencija pail-ginti studijø laikà iki 5–6 metø. Mokytojonegalima rengti neakivaizdiniu ar distan-ciniu bûdu. Ðiø dienø pedagogas turi bûtikomandinio darbo ekspertas, nuolat ben-draujantis su kitais, su kolegomis aptari-nëjantis savo darbà. Jis turi turëti tyrëjo ge-bëjimø, kad galëtø nagrinëti klasëje vyks-tanèius pedagoginius procesus. Tokie ágû-dþiai nëra lavinami neakivaizdþiai. Daugelisalternatyviø, neakivaizdiniø, distanciniørengimo programø vadovaujasi senàjaprielaida, kad galima parengti mokytojà,jeigu bus suteikta pakankamai þiniø. Pa-tirtis, numanoma, ateis dirbant. Vis dëltomatome, kad baigusieji intensyviø prakti-kø nereikalaujanèias programas dirbaprasèiau ir greièiau meta pedagogo pro-fesijà. Þinome, kad baigusieji vadinamà-sias alternatyvias mokytojø rengimo pro-gramas daþniausiai „iðkenèia“ mokyklà nedaugiau kaip penkerius metus. Tie, kurieyra tinkamai paruošti, lieka daug ilgiau.

Be abejonës, visø gerøjø mokytojø ren-gimo programø bendras rodiklis yra pakan-kama „klinikinë“, integruota praktika, vyks-tanti nuo pat pirmøjø studijø metø. Tos ða-lys, kurios labai rûpinasi mokytojø rengi-mu, neretai reikalauja 200 praktikos dienømokykloje prieð atestavimà, o Lietuvoje te-bëra programø, kuriose praktika nesiekianë 200 valandø. Mokymo praktika turëtøbûti intensyvios socializacijos ir paþinties sumokykline kultûra laikas. Tai lygintina su me-dicinos studentø rezidentûra, be kurios ne-ásivaizduojama, kad gydytojui bûtø leidþia-ma su mumis eksperimentuoti. Negana to,reikia patikrinti tø praktikø kokybæ. Jos daþ-nai vyksta be tinkamo mentoriavimo. Mo-kytojai turi bûti tinkamai parengti priimtipraktikantà, já globoti, jam patarti, skirti lai-ko giliai refleksijai apie mokymo ir moky-mosi procesà. Uþ tai jiems turi bûti finan-siðkai deramai atlyginta. Ðiuo metu prakti-kantai daþnai paliekami Dievo valiai, nere-tai siunèiami á tokias mokyklas, ið kuriø kaip


tik nereikëtø mokytis, nors yra ir uoliø mo-kytojø globëjø, pas kuriuos malonu siøs-ti studentus. Reikalinga glaudesnë part-nerystë tarp aukðtøjø mokyklø ir mokyk-lø bei mokytojø globëjø. Puiku, kad VPUkartu su VDU ir Klaipëdos, Ðiauliø uni-versitetais vykdo naujà projektà, pagal ku-rá bus rengiami pedagogai mentoriai. Bû-tø galima netgi pagalvoti apie tokios prak-tikos standartø kûrimà.

Dar vienas tyrimø „atradimas“, kurávertëtø panagrinëti: studentai nesuge-ba susieti to, ko mokosi dalyko specia-lybës kursuose (matematikos, literatû-ros, dailës), su metodikos ir psichologi-jos kursuose iðmoktais dalykais. Tuos til-tus turi efektyviau statyti dëstytojai, dir-bantys bent kelias valandas mokyklojeir nutuokiantys apie diferencijuotà mo-kymà, metodø ávairovæ, integracijà, mo-tyvacijos problemas ir amþiaus tarpsniøypatumus. Rengiant mokytojà svarbuugdyti jo gebëjimà nagrinëti mokymoprocesà ið mokinio perspektyvos. Tai turidaryti ne vien metodikos, bet ir dalykodëstytojai. Reikalingas bendradarbiavi-mas tarp specialybiø ir pedagogikos ka-tedrø paèiose aukðtosiose mokyklose.Tai sunkiai pasiekiama, kai naudojamasnuoseklusis mokytojo rengimo mode-lis. Mokytojas turi bûti kryptingai, sumeile rengiamas savo pasirinktai pro-fesijai nuo pat pirmo kurso, lygiagreèiøstudijø metu. Nuoseklusis rengimas yravienas prasèiausiø Lietuvos modeliø,nes jis daþnai vyksta vakarais, neaki-vaizdiniu ar nuotoliniu bûdu grynai te-oriniu lygiu, be intensyvios „klinikinës“praktikos. Tai tëra mokytojo rengimoimitavimas su magistro pavadinimu.Átvirtinama akivaizdþiai klaidinga nuo-stata, kad dalykas yra svarbiau uþ me-todiná profesiná rengimà.

Svarbu sugrieþtinti pedagogikosspecialybiø studentø atrankà. Stojantiejituri bûti gabûs, mylintys vaikus ir norin-tys dirbti pedagoginá darbà. Per pokal-bius, per specialius testus, per peda-gogø rekomendacijas galima atsisaky-ti tø, kurie kitur neástojo arba kurie dëlviso pikto nori ásigyti kvalifikacijà, jei ki-tur gyvenime nesisektø. Galima juk pa-svajoti apie Suomijos variantà, kur á pe-dagogikos specialybæ yra didþiulis kon-kursas ir á jà stoja patys gabiausi, norsalgos nëra pasakiðkai didelës. Norint,kad tai ávyktø, privalo keistis atlyginimaiir sàlygos mûsø mokyklose.

Krizë gal nëra pats geriausias laikaskalbëti apie papildomas investicijas, ku-rios reikalingos naujos kartos mokyto-jui rengti. Antra vertus, ar áveiksime ðiàir bûsimas krizes, jei neinvestuosime ápatá átakingiausià ðvietimo kaitos veiks-ná – mokytojà?

Pinigø gausinimas yra nuolat skatina-mas, nuolat primenant, jog egzistuoja dau-gybë bûdø uþdirbti, o svarbiausia – nesun-kiai ir praturtëti. Tà patvirtina praturtëjusiøþmoniø pavyzdþiai ir jø gyvenimo istorijos,kurias be paliovos multiplikuoja þiniasklai-da. Ne visi praturtëjimo bûdai atrodo skaid-rûs ir priimtini, nemaþai ir abejotinø, taèiauvisi jie kalba apie aktualø kiekvienam gyve-nanèiam vartotojiðkoje visuomenëje dalykà– pinigus ir jø uþsidirbimo galimybes. Todël ájuos ásiklausoma, netgi ir tais atvejais, kai jienekelia simpatijø ir vertinami kontroversið-kai. Prabangiø elitiniø þurnalø virðeliuosenuolat ðmësèiojantys praturtëjusiø þmoniøveidai tarytum sako: „Ir tu gali tai padaryti,tapti toks kaip aš – turtingas“.

Taip eiliniam pilieèiui formuojama nuo-monë, kad pinigø darymas yra ne toks jausudëtingas dalykas. Tereikia labai nedaug– tiesiog patikëti pinigus bankams, finan-sinëms institucijoms, kurios yra pasiren-gusios prisiimti mûsø, eiliniø pilieèiø, ne-daug tesuprantanèiø apie finansø judëji-mà, piniginio indëlio auginimo rûpestá. Taipbankai daugelio akyse tampa ta vieta, kurvyksta paslaptingi dalykai (vos ne stebuk-lai) – pinigai daro pinigus. Indëlininkui te-reikia juos patikëti sumaniems, ðiuos rei-kalus iðmanantiems finansininkams, kuriepasirengæ jo pinigus „ádarbinti“ pelningiau-siose srityse, kad jie imtø „daugintis“ ir su-

Socialiniø mokslø fakulteto profe-sorius Valdas Pruskus prieð keletà me-tø paskelbë monografijà „Socialinëkatalikybë tarpukario Lietuvoje“, ku-rioje atskleidë jaunosios kartos kata-likø intelektualø puoselëtas socialinesbei politines nuostatas, ákvëptas so-cialinës katalikybës idëjø. Autorius irtoliau lieka ištikimas pasirinktam tyri-nëjimo objektui.

Ðásyk naujojoje knygoje „Socialinëkatalikybë Lietuvoje. Laiko iððûkiai ir at-sako trajektorijos“ tyrëjo þvilgsnis nu-kreiptas á XIX a. antrosios pusës – XXa. pradþios Lietuvos tautinio atgimimolaikus, kai katalikø intelektualai stovë-jo pirmose nepriklausomybës atgavi-mo ir socialiai teisingesnës santvarkossukûrimo vilties puoselëtojø gretose.

Monografijoje parodoma, kad XX a.pradþios katalikiðkasis modernizmas irjo idëjos yra padariusios didelá poveikáto meto Vakarø Europos ðaliø katali-kiðkajai visuomenei. Nors ðios pakrai-pos katalikø intelektualø (A.Newmeno,A.Luazi, D.Tairelo, S.Minokio ir kitø) is-torinis kritinis biblijos ir dogmø tyrimas,raginimas demokratizuoti baþnytiná gy-

Esë

Finansø

Prof. Valdas PRUSKUS

Pinigai visais laikais rûpëjo þmogui. Ir tai nenuostabu. Pini-gai – priemonë norimai prekei ar paslaugai gauti. Taèiau

kartu tai ypatinga priemonë, nes jos turëjimas leidþia gautitai, ko kitas ásigyti negali. Taigi pinigø turëjimas ne tik daro

þmogui prieinamus dalykus, kuriø kiti gauti negali, bet irsuteikia veikimo laisvæ. Tad noras turëti pinigø, ir kuo

daugiau, aktualus visais laikais ir ypaè mûsø vartotojiðkojevisuomenëje, kur pinigø turëjimas tampa svarbia prielaida,

garantuojanèia poreikiø patenkinimà.

gráþtø gerokai pagausëjæ. Ir jie sugráþta. Su-gráþta, ágijæ papildomos galios. Taèiau tojigalia pasiskirsto keistai.

Nors tos galios kûrëjai yra indëlininkai(jø pinigai), taèiau tikraisiais galios ðeimi-ninkais ir naudotojais tampa bankai. Prisi-imdami rûpinimàsi indëlininkø lëðø didini-mu, jie perima ir jø pinigais sukurtos ga-lios disponavimà ir ilgainiui ima diktuoti ir

Monografijaapie socialinës

katalikybës raiðkàLietuvoje


etika

savo elgesio taisykles tiek indëlininkams,tiek ir visai visuomenei.

Dar didesnæ galià bankai ágyja, siûlyda-mi savo paslaugas klientams, primesdamisutarties sàlygas, leidþianèias pelnytis, ne-prisiimant didesnës realios rizikos bei atsa-komybës uþ gerovës kûrimà ir stabilumà.

Taip mes tampame priklausomi nuo jø,ir ta priklausomybë vis didëja. Lygia gretadidëja ir atskirtis tarp banko ir kliento. Ban-kinës operacijos darosi vis sudëtingesnësir eiliniam þmogui sunkiai suprantamos.

Paslaptingai skamba ir abstrakti finansøkalba, operavimas skaièiais ir procentais.Ryðkiu pragmatiðkumo þenklu paþenklin-ti banko ir kliento santykiai. Klientas reika-lingas tiek, kiek gali bûti finansiniu donoruar aktyviu banko teikiamø paslaugø varto-toju. Aiðku, mokiu klientu. Kliento nemo-kumas – ne banko reikalas. Nuo jo sten-giamasi ávairiais bûdais apsidrausti. Pini-

gai neturi kvapo, tuo labiau ðirdies. Tokssantykiø formalizmas didina atskirtá tarp pi-nigø, banko pasaulio ir þmogaus, tarp pel-nymosi ir þmoniškumo.

Kuriamos naujos finansinës technologi-jos, kurias iðmano tik nedaugelis specialis-tø, dël bankinës veiklos uþdarumo mono-polizavæ informacijà ir neretai ribojantys josprieinamumà klientams. Jie kaip paslaptin-gi magai aiðkina finansø rinkos svyravimoypatumus, tariasi galá numatyti akcijø kursovirsmo ateitá, taèiau ilgainiui pasirodo, kadtaip, kaip buvo pranaðauta, neatsitiko.

Tuomet kalta kaip visada pasirodoesanti nematoma visagalë rinka, fataliðkaranka, griaunanti profesionaliø ekspertøpranaðystes.

Taèiau suversti visà kaltæ dël priimtøsprendimø pasekmiø vien nematomai rin-kos rankai (jos stebuklingam mostelëjimui)jau neuþtenka. Klientai nori didesnës ban-kø atsakomybës, o ne vien argumentuotøpasiteisinimø dël nesëkmiø. O atsakomy-bë susijusi su etika ir kelia esminá, nors irnepatogø, klausimà finansø reikalø tvar-kytojams. Klausimà, kuris reikalauja aið-kaus atsakymo – koks bankø ir apskritai

finansø maðinos sukimosi tikslas? Ar finan-sai (pinigø gausinimas) yra savitikslis da-lykas, ar tik priemonë, galinti padëti indivi-dui ir visuomenei spræsti iðkilusias proble-mas ir garantuoti darnià plëtrà. O jei prie-monë, tai labai svarbu, kas tà priemonævaldo, kiek jis yra atsakingas, socialiai ási-pareigojæs ir etiðkas.

Jei bankas yra tik priemonë þmogausgerovei kurti, tai jis turi tam ir tarnauti, o nebûti instrumentu þmogui nuskurdinti. Dis-proporcija tarp banko galios (pelnytis iðkliento) ir atsakomybës uþ jo gerovës kû-rimà pernelyg akivaizdi. Bankas, stengda-masis neprisiimti jokios atsakomybës arjà be galo sumaþindamas, tik parodo, kadjis nëra kliento draugas, bet þiûri á já kaip ápasipelnymo objektà. Klientai pasijunta ap-vilti. Atskirtis tarp banko ir kliento tik didë-ja, o pasitikëjimas màþta.

Taigi bankai, vykdydami savo funkcijas,turëtø labiau atsigræþti á þmogø, nes konkre-tus þmogus yra pinigø ðeimininkas ir valdy-tojas, o ne anonimiðkos finansinës instituci-jos. Neuþmirðti, kad finansai, jø gausinimas,pinigø darymas nëra tikslas, o tik priemonë,padedanti individui ir visuomenei ágyvendintiiðsikeltus tikslus, kurti gerovæ visiems, o netik jos daliai – finansiniam elitui.

Finansø etikos þvilgsnis turëtø bûti nu-kreiptas á du svarbiausius dalykus.

Pirma, koks yra bankø, finansiniø insti-tucijø santykis su asmeniu ir asmenø gru-pëmis (kolektyvais) kaip indëlininkais, ku-rie patiki jam savo lëðas.

Antra, kiek bankas turi bûti atviras suklientu, informuodamas apie galimà rizi-kà, ir kokius ásipareigojimus jis pasirengæsprisiimti pats rizikos atveju.

Akivaizdu, kad finansus turi tvarkytiprofesionaliai pasirengæ, atsakomybæ pri-siimantys konkretûs asmenys, o ne ano-niminës finansinës grupës. Neturëtø nuo-ðaly likti ir valstybë.

Deja, lig šiol – iki finansø rinkø griûties –valstybë nebuvo linkusi to daryti, pasikliau-dama gyventojø laisvu apsisprendimu. Ta-èiau akivaizdu, kad ði ekonominë pasirinki-mo laisvë neatsiejama nuo ekonominio rað-tingumo. Tik išmanantis ekonomikà þmo-gus gali laisvai ir sàmoningai rinktis. O bû-tent ekonominio išmanymo didesnei visuo-menës daliai kaip tik ir trûksta. Todël ypaèaktualus tampa ekonominis švietimas.

Ir pradëti já reikëtø jau nuo vaikø dar-þelio, kaip tai daroma daugelyje Vakarøðaliø. Tai padëtø, viena vertus, iðugdyti kri-tiðkai màstantá ir ekonomiðkai pasirengusápilietá, gebantá sàmoningai rinktis, bûti sà-moningu ir laisvu þaidëju finansø rinkoje,antra vertus, nuimti nuo finansø paslap-tingumo ir anonimiðkumo ðydà. Finansaitaptø skaidresni, o finansø valdytojai la-biau socialiai ir moraliai atsakingi uþ pri-imtø sprendimø pasekmes.

venimà, liturgijos pertvarka ir susilaukënevienareikðmio vertinimo, o popieþiausPijaus X modernizmas buvo pasmerk-tas (1907), taèiau ilgainiui kai kuriomsmodernistø skelbtoms nuostatoms pri-tarë ir oficialioji baþnyèia. Neabejingi mo-dernizmui buvo ir to meto lietuviø katali-kø intelektualai.

Monografijos autorius ne tik atsklei-dþia lietuviø katalikø intelektualø poþiûráá modernizmà, jo nuostatø priimtinumà,bet ir parodo jø pastangas jomis grástisavo laikysenà opiø to meto Katalikøbaþnyèios ir socialinio gyvenimo klau-simø atþvilgiu. Taip pat gan áþvalgiai at-skleidþiamos prieþastys, skatinusios pa-saulieèiø inteligentø (Vydûno, J.Lindës-Dobilo ir kitø) domëjimàsi modernizmuir jo raiška. Remdamasis lietuviø protes-tantø darbais, autorius analizuoja ir ðioskonfesijos atstovø poþiûrá á modernizmoskelbtas socialines ir teologines nuosta-tas, jø priimtinumà, o tai leidþia geriau

suprasti ir katalikølaikysenà.

Autoriaus dë-mesio nusipelnoir socialinës ka-talikybës idëjø irpraktikø sklai-da atskiruo-se Lietuvosregionuo-

se. Ypaè Vilniaus vyskupijoje, kur kata-likø socialinis veikimas multietninëje ap-linkoje ir tuomet sukeldavo didþiausiasátampas tarp lietuviø ir lenkø. Parodomane tik sudëtinga socialinë, ekonominë,tautinë situacija, bet ir socialinio radika-lizmo idëjø puoselëtojø veikimas, skati-næs katalikus ieðkoti atitinkamø atsakoformø (ðvietimo, kooperatyvø, ûkio drau-gijø kûrimo ir kt.). Ði organizacinë ir prak-tinë katalikø veikla brandino tautos so-cialinæ ir politinæ sàmonæ, klojo pama-tus visuomenës gerovës, saugos ir vals-tybës valdymo alternatyvø paieðkoms.

Argumentuotai ir su taiklia áþvalga mo-nografijoje parodoma, kad politinës de-mokratijos ágyvendinimà katalikø intelek-tualai siejo su tokiu valstybës ir visuome-nës gyvenimo sutvarkymu, kuris garan-tuotø kiekvienam pilieèiui teisæ ir galimy-bæ naudotis rinkimø teise, spaudos ir þo-dþio laisve. Koks pats tos valstybës su-tvarkymo ir valdymo bûdas – konstituci-në monarchija ar respublika – ne tiek svar-bu. Pagrindinis jo priimtinumo kriterijus– kiek jis padeda siekti þmogui gerovëspagal krikðèionybës nuostatas ir nepa-þeidþia þmogaus prigimtiniø teisiø. O taipriklauso ir nuo valdanèiøjø iðminties, irnuo valdomøjø pilietinës brandos. Pas-taràjà ugdyti gali padëti savivalda. Jà ka-talikø intelektualai (ypaè J.Staugaitis,S.Ðultë, A.Kaupas) laikë efektyviausia vi-suomenës valdymo forma.

Doc. dr. Aldona Vasiliauskienë


Projektinæ veiklà pleèiameNepaisydami projektø vykdymo sun-

kumø, dëstytojø darbo sànaudø, vëluo-janèio Europos fondø finansavimo, biu-rokratiniø kliûèiø, projektinæ veiklà ple-èiame. Tai visø pirma susijæ su studijø ko-kybës gerinimu, nes dabartinëmis sàly-gomis daugiausia per projektus ámano-ma þmogiðkøjø iðtekliø plëtra, metodinisir materialinis studijø programø aprûpini-mas, studijø prieinamumo gerinimas.

Informatikos specialybæ pasirinkusiemsstudentams dël besikeièianèio mokymo tu-rinio daþnai trûksta tinkamø vadovëliø. Ypaètai jauèia neakivaizdiniø studijø studentai,kurie paskaitose gauna minimalià kursomedþiagà. Be to, ðiuolaikiniam mokymuidaro átakà daug veiksniø: dalykø, susijusiøsu informaciniø technologijø plëtra, moky-mo turinys greitai keièiasi, mokymo medþia-gos leidyba yra palyginti lëta ir brangi, visdaugiau studentø turi interneto prieigà,daug studentø moka uþ mokslà ir reikalau-ja lankstesnio mokymo. Norime papasa-koti apie du tiesiogiai studijoms dariusiusátakà mûsø vykdytus projektus.

Atvira virtuali informatikos mokymoaplinka

Lietuvos universitetuose jau nuo 1996m. pradëti kurti nuotoliniø studijø kursai,papildæ tradiciná studijø modelá nuotolinë-mis studijomis arba e. kursais kaip pagal-bine mokymo(si) priemone. Atliekama ávai-riø nuotolinio mokymo ir virtualiø moky-mo aplinkø (VMA) tyrimø. Vilniaus peda-goginio universiteto Matematikos ir infor-matikos fakultete nuo 2000-øjø buvo atlie-kami virtualiø mokymo aplinkø ir studentønuomonës apie mokymàsi internete tyri-mai. Buvo sukurtos ir naudotos mokymuikaip papildoma priemonë ávairios virtua-lios mokymosi aplinkos kai kuriems infor-matikos specialybës dalykams. Atlikti tyri-mai parodë, kad studentai pageidaujaoperatyviai pateikiamos, gerai iliustruotospavyzdþiais, savikontrolës klausimais beitestais medþiagos internete, laiko elektro-ninæ medþiagà geriausia mokymo priemo-ne. Ypaè tai aktualu neakivaizdininkams,kuriems auditoriniø paskaitø kiekis mini-malus ir gera mokymo medþiaga bûtina.

Po ðiø tyrimø fakultete buvo sukurtasir 2005–2006 m. ágyvendintas ESF projek-tas „Atvira virtuali informatikos mokytojø

Informatikos

Prof. Joana LIPEIKIENË

Sparti informatikos mokslo raida ið esmës keièia ir informa-tikos mokymà, veikdama tiek jo turiná, tiek didaktikà. Tarp-

tautinës kompiuteriø mokslo organizacijos (Kompiuteriømokslo asociacija ACM, Elektros ir elektronikos inþinieriø

instituto kompiuteriø sàjunga IEEE CS) nuolat atnaujinainformatikos mokymo programø rekomendacijas.

studijø kokybë gerinama vykdant

projektus

Informatikø ðeimaProfesorius Antanas Lipeika uþ in-

formaciniø technologijø sukûrimà lie-tuviø kalbai ir kultûrai kartu su kitaismokslininkais pelnë Lietuvos mokslopremijà. Profesorë Joana Lipeikienëyra VPU MIF Informatikos katedrosvedëja. Kaip šiedu mokslininkai deri-na savo mokslo interesus? Á þurnalistoJuozo Skomskio klausimus atsakoprofesorë:

„Abu turime savo pagrindinesmokslo sritis. Man mieliausia yra tech-nologijø taikymo matematikai ir josmokymui tema, kuriai, jei galëèiau,skirèiau visà savo laikà. Vyras pasi-ðventæs daugiausia kalbos signalø ap-dorojimui ir ypaè kalbos atpaþinimui.Turime ir bendrø darbø, bet juos ren-giant daþniausiai vienas vadovauda-vo, o kitas buvo padëjëjas – priklau-somai nuo darbo temos. Kà bedary-

mokymo aplinka“ (www.estudijos.vpu.lt),kurio tikslas buvo didinti informatikos stu-dijø Pedagoginiame universitete prieina-mumà ir gerinti mokymo paslaugø koky-bæ. Pagrindinis projekto uþdavinys buvosukurti informatikos studijø visais pagrin-diniais moduliais uþpildytà elektroninæ mo-komàjà aplinkà – sudaryti palankias ir kiek-vienam studentui prieinamas internete mo-kymosi ir technologinio ugdymo sàlygas.Mokymosi medþiagos internete prieiga ak-tuali visiems studentams, bet aktualiausianeakivaizdiniø ir vakariniø studijø studen-tams, kvalifikacijà keliantiems ar keièian-tiems mokytojams, nes jie turi maþiausiaipaskaitø universitete ir daugiausia ið visøstudentø privalo dirbti savarankiškai.

Ši projekte sukurta mokomoji aplinkainternete – viena iš priemoniø visokerio-pai padëti studentams mokytis ir iðlaikytitinkamà jø studijø lygá. Mokomoji aplinkaskirta visø informatikos nuosekliøjø, nenuo-sekliøjø, vakariniø, neakivaizdiniø ir tæstiniøstudijø studentams. Siekëme iðspræsti ðiuo-laikiðkos mokymo medþiagos prieinamu-mo, vienodai palankiø mokymo sàlygø su-darymo visiems studentams, mokymo ko-kybës gerinimo problemas. Pagrindinë ver-të ir naujumas yra tai, kad sukurtoje moko-mojoje aplinkoje yra visi pagrindiniai infor-matikos studijø programø kursai.

Virtualios mokymo aplinkos turinysMokomoji aplinka sukurta atvirojo ko-

do (visiems laisvai prieinama) virtualiø ap-linkø kûrimo programine áranga „Moodle“.„Moodle“ aplinkoje yra mûsø tikslams ágy-vendinti reikalingos galimybës: bendravi-mo priemonës, kursø e. medþiagos ir kito-kios studentams skirtos informacijos patei-kimo galimybë, testø konstravimo árankiai,

automatinis testø vertinimas ir kurso valdy-mo priemonës. Komercinës virtualios mo-komosios aplinkos turi dar daugiau prie-moniø, pavyzdþiui, Blackboard Vista yra au-tomatinë studentø darbo aplinkoje ir testøvykdymo statistinë analizë. Taèiau ið anks-


tume, visada vienas kitam padedame:perskaitome parengtà straipsná ar va-dovëlá, patariame, kur silpna vieta, kàpataisyti. Esame labai skirtingi, tai daþ-nai vienas kità papildome. Vyras kar-tais sako: „Nebûèiau to padaræs, jeiþmona nebûtø spaudusi“. Jam ádo-miausia daryti vis naujus eksperimen-tus, bet kartais reikia prisiversti atliktiir nuobodþius darbus: rašyti straips-nius, apþvalgas, ataskaitas“.

Kas jus suartino?

„Abu esame profesoriaus L.Telks-nio mokiniai, Matematikos ir informati-kos institute dirbantys nuo pat jaunys-tës. Bûti ðio profesoriaus darbuotoju –tai beveik gyvenimo bûdas: viena ver-tus, suteikiama laisvë daryti kà nori irkada nori, antra vertus, esi átraukiamasá aktyvø moksliná gyvenimà, moksliniusávykius, kuriuose sukiesi, dalyvauji irnebeásivaizduoji, kad galëtum bûti kurnors kitur. Að laiminga, kad prieð 13metø pradëjau dirbti Vilniaus pedago-giniame universitete. Èia suradau sa-vo sritá, veiklas, puikius kolegas. Betjauèiu, kad ir að kaþkà atsineðiau ið ins-tituto, kai kuo uþkrëèiau kitus“.

Ar Jûs esate kada nors sulaukæklausimo: „Kaip jûs iðkenèiate visà lai-kà kartu?“

„Mums šis klausimas bûtø keistas,gal buvom vienas kitam skirti, nes nie-kad á galvà neatëjo vienam nuo kito pail-sëti. Juk gyvenimas nebuvo vien dar-bas. Kartu dirbdami uþauginome trisdukras. Visos gyvena savarankiškai, turisavo šeimas. Turime penkis anûkus, tai-gi visa mûsø ðeima – trylika þmoniø. Vy-rui labiausiai patinka gamta, kalnai, mið-kai, o man smagiausia vaikðèioti po did-miesèiø áþymias vietas, að niekad ne-pavargstu nuo miesto šurmulio. Nepai-sant to, sëkmingai keliaujame kartu, ap-lankëme daug ðaliø“.

VMA teikiami informatikos studijø moduliai

Bakalauro programos pagrindiniaidalykai

AlgoritmaiInformaciniø technologijø ávadasKompiuteriø architektûraKompiuterinë grafikaKompiuterinis projektavimasMatematinis modeliavimasObjektinio programavimo pagrindaiProgramavimo pagrindaiProgramavimo metodaiSisteminë programinë árangaVaizdinis programavimas

Bakalauro programos specialauslavinimo dalykai

Aibiø teorija ir logikaDiferencialinës lygtysDuomenø bazësKompiuterio naudojimas mokytojo darbeKompiuteriniai tinklaiKompiuterinës matematinës sistemosMatematinë analizëMokomøjø programø kûrimasSkaitiniai metodaiStatistikos taikymas edukologijojeTikimybiø teorija ir statistikaTiesinë algebra ir geometrija

Magistro programosdalykai

Dirbtiniai neuroniniai tinklaiDuomenø tipø lyginamoji analizëHipertekstinës technologijosInformacijos apsaugaKalbos signalø apdorojimasModernios programavimo kalbos IModernios programavimo kalbos IIOptimaliø sprendimø teorijaObjektinio programavimo metodø analizëStatistinis duomenø apdorojimasÐiuolaikinës informacijos sistemos

tesniø tyrimø þinojome, kad „Moodle“ prie-moniø visiðkai pakanka, jei VMA naudoja-ma kaip pagalbinë mokymo priemonë.

VMA buvo uþpildyta 34 pagrindiniaisinformatikos studijø kursø moduliais, ku-riø sàraðas pateikiamas 1 paveiksle. VMAsudaryta tiek ið informatikos bakalauroprogramos pagrindø, tiek specialaus la-vinimo dalykø grupës, taip pat vienuoli-kos magistro studijø kursø. Tiek kursø bu-vo numatyta ir sukurta vykdant projektà.Taèiau ði mokomoji aplinka netruko prisi-pildyti ir kitø dëstomø dalykø, pavyzdþiui,pasirenkamøjø, ávairioms studentø gru-pëms pritaikytø arba anksèiau neátrauktøkursø. Informatikos moksle viskas taipgreit keièiasi, kad VMA reikia periodiškaiatnaujinti. Per projekto vykdymo laikà irinformatikos studijø programos ðiek tiekpasikeitë. Ðiuo metu mokomojoje aplin-koje jau yra 64 kursø moduliai.

Kiekvieno kurso struktûra kiek skirtin-ga, nes modulius kûrë skirtingi dëstytojai.Kuriant pagrindinius 34 kursus dalyvavo27 VPU matematikos ir informatikos dës-tytojai – moduliø kûrëjai ir 9 recenzentai iðkitø aukðtøjø mokyklø. Po recenzentø pa-stabø moduliai buvo taisomi. Mokomojimedþiaga pateikta skirtingais formatais(html, doc, pdf ir ppt). Kursø autoriams bu-vo leidþiama formatà pasirinkti. Taip patnevienodai kursuose naudojamos „Mood-le“ galimybës: kurso valdymo priemonës,e. paðtas, testai su automatiniu vertinimu,forumai. Dëstytojø dauguma sukûrë ne-maþai testø, praktiniø uþduoèiø, savikon-trolës klausimø, aktyviai naudoja mokomo-sios aplinkos vidaus priemones bendrau-ti su studentais, atidaro ir stebi forumus.

Mokomojoje aplinkoje skelbiamos nau-jienos – nurodymai, kaip ruoðtis þiniø pa-tikrinimams, kontroliniø ar kolokviumø re-zultatai, konsultacijø medþiaga, kartu ska-tinant kuo daugiau naudoti ðiuolaikiðkasmokymo priemones. Tai atitinka UNESCOmokytojø kompetencijos matricos reikala-

vimus „naudoti IKT praneðant rezultatus“,„integruoti IT besiremiantá vertinimà“, „ug-dyti bûsimø mokytojø kompetencijà efek-tyviam IKT naudojimui mokyme“.

Mokymo stebësena ir vertinimasKai kurie kursai tapo svetainëmis, nes

ten kaupiama ávairiausia su kurso dalykususijusi medþiaga, pavyzdþiui, moksliniaistraipsniai, magistro darbai. Šiuolaikiška,jaunimui patraukli mokomoji aplinka tei-kia gerai parengtos ir nuolat atnaujinamosinformatikos studijø dalykø medþiagos sunuorodomis á e. bibliotekas, informaciniøtechnologijø kûrëjø svetaines. Nuosekliø-jø, nenuosekliøjø, vakariniø, neakivaizdi-niø, perkvalifikavimo studijø studentai ir be-sitobulinantys mokytojai turi nesunkiai pri-einamas ðiuolaikines mokymosi sàlygasir baigæ studijas neabejotinai bus geriaupasirengæ dirbti mokykloje. Taip pat pa-stebëjome, kad studentai ruoðdamiesi eg-zaminams daþnai naudoja ir spausdintàmokomosios aplinkos kursø medþiagà.Naudodami mokomosios aplinkos áran-kius bendrauti ir keistis informacija tarpu-savyje ir su dëstytoju, studentai ugdo sa-vo informacinius gebëjimus, poreiká mo-kytis visà gyvenimà, geriau rengiasi gy-venimui ðiuolaikinëje visuomenëje. Tai ne-abejotini VMA pranaðumai.

Taèiau dëstytojai pastebi ir neigiamø da-lykø: studentai maþiau atidûs per paskai-tas, nes tikisi viskà rasti mokomojoje aplin-koje; dauguma studentø nebeturi uþraðø;maþiau stengiasi ásiminti, uþsiraðyti, siste-minti perskaitytà medþiagà. VMA naudoji-mas yra kokybiðkas þingsnis á prieká mo-kant informatikos VPU, bet kartu atskleidþia,kad reikia kreipti dëmesá ir á tam tikrus nei-giamus dalykus, siekiant jø iðvengti.

Mokomieji þaidimai – galingamokymo priemonë

Pastaruosius keletà metø Europoje la-

1 pav. Virtualioje mokymo aplinkoje teikiami kursai


bai aktyvi su e. mokymo technologijomissusijusi pedagoginë veikla. Ið pradþiø ðiossrities pastangos buvo orientuotos á tech-nologijø (e. mokymo platformø, virtualiømokomøjø aplinkø) ir mokymo turinio plë-tojimà, bet ne á sàveikà tarp besimokan-èiojo ir mokymo priemoniø. E. mokymokursai daþnai bûna teksto (*.doc arba*.pdf) arba pateikèiø (*.ppt) formato, áter-piant grafikos elementus ar filmus. Taèiaunaujos ryðiø priemonës ir multimedija siû-lo daug didesnes galimybes.

2007–2008 m. taip pat dalyvavometarptautiniame projekte „Mokomasis þai-dimas“, kurá VPU tyrëjø grupë vykdë kar-tu su kolegomis iš Italijos, Graikijos, Bel-gijos, Vokietijos.

Pagrindinë projekto idëja – sujungti vaiz-do þaidimø galimybes ir mokomàjá turiná.Daþnai vaizdo þaidimai turi savo redakto-rius. Gal galima juos naudoti þaidimo ap-linkai keisti, paverèiant jà mokomàja aplin-ka? Kokie þaidimai tam geriausiai tinka? Ko-kios mokytojø galimybës daryti tokius pa-keitimus? Kokia programinë áranga pato-

giausia mokomiesiems þaidimams, naudo-jantiems interaktyvumà ir daugialypës ter-pës galimybes, kurti? Projektas ir siekë at-sakyti á ðiuos bei kitus klausimus.

Projekto „Mokomasis þaidimas“veiklos

Kiekvienas partneris iðnagrinëjo ir ap-raðë 30 vaizdo þaidimø, nustatydamas jøedukaciná potencialà ir redaktoriø galimy-bes. Buvo ieðkoma nemokamos arba pi-gios mokomøjø kursø su þaidybiniais ele-mentais kûrimo programinës árangos. Ap-raðëme po 30 programinës árangos pa-vyzdþiø. Pateikëme penkiø geriausiø at-rinktø priemoniø apraðus. Taip pat tekoapþvelgti Lietuvoje laisvai prieinamø e.kursø galimybes, apraðyti 8 geriausius vi-duriniø mokyklø dalykams skirtus e. kur-sus. Dalyvavome kuriant bendrà partne-riø vadovëlá mokytojams apie daugialy-pës terpës naudojimà ðvietime, paraðë-me mums skirtà dalá. Visø partneriø su-rinkta informacija pateikta projekto tinkla-pyje www.learningame.org.

Š.m. balandþio 2–3 d. Kultûros, filo-sofijos ir meno instituto salëje vyko kon-ferencija Scientia et historia-2009. Tai ju-biliejinis mokslo istorikø ir filosofø foru-mas Vilniuje, kasmet paþymintis savoveiklos metines – šiemet 15-metá. (Pir-moji ávyko 1994 metais.) Dviejose sekci-jose buvo perskaityta 18 pranešimø irišklausyta kviestinio lektoriaus – LMA na-rio korespondento Algimanto Grigeliopaskaita. Antrà konferencijos dienà ly-giagreèiai veikë konferencijos edukaci-në sesija Anykðèiuose.

Sekcijoje „Filosofiniai bei sociologi-niai tyrinëjimai“ vyravo jauni mokslinin-kai, pateikæ savo pastarøjø metø tyrinë-jimus. Konferencijos dalyviai, keldamiklausimus ir siûlydami savo nuomones,reiðkësi aktyviai.

Scientia et historia skelbiasavo penkioliktàjá

forumàDr. Edmundas Adomonis aptarë nau-

jojo eksperimentalizmo dabartinëje filo-sofijoje apraiðkas, kurias vertino kaip pro-testà prieð teoretikø „siautëjimà“. ViliusDranseika klausytojø dëmesá nukreipë ásociologinæ tematikà, aptardamas kebløveiksmø atpaþinimo klausimà, kurio tyri-mà temdo ávairiø interpretacijø gausa. Dr.Jonas Èiurlionis nagrinëjo chiraliðkumoproblemà, iðkylanèià erdvës ir laiko filo-sofinëse diskusijose. Praneðimo autoriuspasirinko ádomø poþiûrá, kurá galima nu-sakyti klausimu: kaip Leibnicas atsakytøá Kanto teiginius apie fundamentines erd-vës ir laiko kategorijas? Dr. Alvydas No-reika, neseniai apgynæs disertacijà, skir-tà Vytauto Kavolio mokslinio palikimoanalizei, aptarë ðio mokslininko kultûrossociologijà, iðskirdamas joje determiniz-mo temà. Dr. Vytis Valatka, toliau plëto-damas viduramþiø logikos Lietuvoje tyri-nëjimus, ðá kartà gilinosi á Jokûbo Ortizopaskaitas, skaitytas Vilniaus universitete.Dr. Andrius Konickis aptarë sàvokos„praktinë filosofija“ turiná ir jos naudojimoribas; ðá klausimà jis plëtojo, pradëjæs ap-tarimà nuo Aristotelio ir Kanto áþvalgø. Dr.

Þibartas Jackûnas nukreipë savo anali-tiná dëmesá á paþinimo objekto sampratà,ieðkodamas èia semantiniø posûkiø; pra-neðëjas iðreiðkë mintá, kad þmogaus san-tykis su pasauliu, su tikrovës daiktais yrainterpretacinio pobûdþio. Dr. Jonas Ru-bikas, mûsø auditorijoje keliantis aktua-lius genetikos klausimus ir iðryðkindamasfilosofams ádomius faktus, aptarë informa-cijos sklaidà gyvybës pradmenø struktû-rose. Sekcijos programà uþbaigë prof. ha-bil. dr. Juozas Algimantas Krikštopai-tis. Jo praneðimas, dedikuotas AlbertoEinðteino 130-osioms gimimo metinëms,buvo skirtas aptarti unikaliems duome-nims apie XX a. didájá fizikà ir màstytojà;pranešimo autoriaus aptarti nauji duome-nys slypi á mokslinæ apyvartà nepakliu-vusiame þiniø ðaltinyje – vokieèiø kalbaLietuvoje iðleistoje Dovydo Reichinðteinoknygoje „Albertas Einðteinas: jo gyveni-mas ir pasaulëþiûra“ (Kaunas, 1932 m.).

Sekcijoje „Istoriniai tyrinëjimai“ klau-sytojai iðgirdo naujausiø mokslo istori-kø tyrimø duomenø apibendrinimus iraiðkinimø interpretacijas. Diskusijos bu-vo dalykinës; jos netilo ir kavos pertrau-këlës metu. Dabar keli þodþiai apie pra-nešimus.

Dr. Romualdas Juzefovièius nagri-

Ryðiai su mokyklomisTolesnë veikla buvo susijusi su ben-

drojo lavinimo mokyklomis. Uþmezgëmeryðius ir pasirinkome ðeðias Vilniaus, Kau-no ir Nemenèinës mokyklas. Pusæ metøkartà per mënesá vedëme seminarus ðiømokyklø mokytojams. Supaþindinomejuos su daugialypës terpës árankiais, iðmo-këme dirbti su „Adventure Maker“, „Cour-se Lab“, „Question Tools Editor Suite“ irkita mokomøjø kursø bei þaidimø kûrimoprogramine áranga. Pagrindinis tikslas bu-vo pilotinio kurso kûrimas kartu su moky-tojais. Mûsø dëstytojams pavyko organi-zuoti darbà taip, kad buvo sukurti du pilo-tiniai kursai. Turëjome ne tik parengti mo-kytojus tarptautiniam birþelio mënesá Flo-rencijoje vykusiam tarptautiniam semina-rui „Edutainment: Videogames for Educa-tion“ („Video þaidimai ðvietimui“), bet ir pa-sirûpinti, kad jie galëtø ten nuvykti, norsprojekte lëðø tam nebuvo skirta. Trys ak-tyviausios ir sëkmingiausiai seminaruosepasirodþiusios mokytojos su mûsø reko-mendacijomis sugebëjo árodyti Socrates

Prof. Juozas AlgimantasKRIKÐTOPAITIS


nëjo prieðkario Lietuvos studentø studi-jas uþsienyje, kurias 1919–1940 m. rëmëvalstybë. Svarbi duomenø analizës iðva-da: mûsø valstybës vyrai gerai suvokëjaunosios kartos ugdymo reikðmæ sëk-mingai valstybës raidai. Dr. Vytautas Po-cius atskleidë Rygos lietuviø studentø or-ganizacijos veiklos reikðmæ, ugdant gar-sius Lietuvos inþinierius ir valstybës vei-këjus. Habil. dr. Henryka Ilgevicz kalbë-jo apie þurnalà „Ateneum Wilenskie“ ir vil-nietiðkà tematikà, aptinkamà jo pusla-piuose. Prof.dr. Libertas Klimka atgaivi-no Vilniaus vartø, þinomø kaip „Baltiejistulpai“, atminimà; nurodë buvusias ðiostatinio funkcijas, aptarë þenklø simboli-

mis rengiant nacionalinæ mokslo istori-jos bibliografijà. Eglë Paðkevièiûtë-Kun-drotienë kalbëjo apie Lietuviø mokslodraugijos leidybinæ veiklà; autorë rëmë-si savo kruopðèiai surinktais, susistemin-tais ir kiekybiðkai analizuotais duomeni-mis. Prof. habil.dr. J.A.Krikštopaitis nag-rinëjo savanorystës fenomenà, netikëtaiatsiskleidusá 1918–1919 m., kai pirmojivyriausybë paskelbë atsiðaukimà, kvie-èiantá kraðto gyventojus stoti á steigiamàLietuvos kariuomenæ. Remdamasis ar-chyviniais duomenimis ir socialinës ant-ropologijos principais, autorius nagrinëjospontaniðkà savanorystës reiðkiná, susie-damas já su istorine patirtimi, etnine þem-dirbiø kultûra ir ið to kylanèia psicholo-gine situacija. Konferencijos darbà uþ-baigë prof. habil.dr. Algimanto Grigeliopaskaita apie Vilniaus universiteto lek-toriaus Romano Simonavièiaus (Symo-nowicz) mineraloginæ kelionæ Transilva-nijoje (1803). Paskaita buvo pagrásta au-toriaus duomenimis, surinktais Simona-vièiaus kelionës vietovëse bei uþsienioarchyvuose.

Konferencijos Sientia et historia-2009organizatoriai pirmà kartà surengë moks-lo istorikø edukacinæ sesijà, skirtà peda-gogams ir vyresniøjø klasiø mokslei-viams. Sesija, populiariai supaþindinantiklausytojø auditorijà su istoriniais tyrinë-jimais, vyko balandþio 3 d. Anykðèiø Ðv.Mato baþnyèioje.

programos Comenius fondui, kad yra ge-rai pasirengusios vykti á tarptautiná semi-narà, ir fondas finansavo jø kelionæ.

FlorencijojeÁ tarptautiná seminarà vyko Vilniaus Si-

mono Daukanto vidurinës mokyklos mo-kytoja Rûta Smalytë, Nemenèinës Kon-stanto Parèevskio gimnazijos mokytojaRegina Kliukovska ir Kauno VDU gimna-zijos mokytoja Zita Jauèkojienë. Visos trysyra informatikos mokytojos. Kaip parodëmûsø seminarai, kursø kûrimui, darbui suminëta programine áranga reikia gerø þi-niø ir ágûdþiø. Be to, kantrybës ir pasiðven-timo. Vëliau visi partneriai paþymëjo, kadtikëtis ið mokytojø, jog jie patys be spe-cialaus pasirengimo galës kurti moko-muosius þaidimus, yra per dràsu.

Po tarptautinio seminaro savaitës Flo-rencijoje vyko ne tik baigiamasis projektopartneriø susitikimas, bet ir bendra visø pro-jekto dalyviø konferencija. Atvykusi suþino-jau, kad mûsø mokytojos seminare pasiro-dë puikiai. Ið visø seminaro dalyviø jos vie-

nintelës sugebëjo sukurti originalø pilotinákursà ekskursijø po Italijà pagrindu, kurá kar-tu su Vilniuje sukurtais pilotiniais kursais pri-statë baigiamojoje konferencijoje.

Pilotiniai kursaiSeminaruose Vilniuje sukûrëme du pi-

lotinius kursus. Pirmojo kûrimui vadova-vo lektorë Gitana Èechamirienë ir magist-rantë Eglë Norkutë. Matematikai ir jos is-torijai skirtas pilotinis kursas „Atënø mo-kykla“ demonstruoja, kaip daugialypëjemokomojoje terpëje su þaidimo elemen-tais gali bûti ir matematikos mokomojimedþiaga. Kursas prasideda kelione á Va-tikanà, prie garsios Rafaelio drobës, vaiz-duojanèios þymius Atënø matematikus.Besimokantieji paveiksle pasirenka nori-mà matematikà, pvz., Pitagorà, ir paten-ka á jo pasaulá su teorija, uþdaviniais, te-stais, þaidybiniais elementais.

Antrojo pilotinio kurso „Paslaptinga-sis kompiuteris“ kûrimui vadovavo lekt.Sergëjus Ivanikovas. Kursas skirtas kom-piuterio architektûros mokymuisi. Patei-

kiami kompiuterio daliø vaizdai, testai, sa-vikontrolës klausimai. Abu pilotiniai kur-sai prieinami mûsø pilotiniø kursø tinkla-pyje www.mif.vpu/learningame.

Projekto rezultataiSukurta ir surinkta medþiaga, ávairi in-

formacija apie mokomuosius þaidimus irnaudotinà programinæ árangà, pilotinius kur-sus atvirai prieinama nurodytuose projek-to tinklapiuose. Nusipirkome ðiek tiek kom-piuterinës technikos. Tai yra matomi pro-jekto rezultatai. Taèiau ne maþiau svarbûsyra ið pirmo þvilgsnio nematomi rezultatai.Ne tik ðeðiø mokyklø mokytojai, jø sudo-minti mokiniai, bet ir nuolat seminaruosedalyvavæ devyni fakulteto dëstytojai pakëlësavo kvalifikacijà. Atsirado naujø moksliniøtyrimø temø. Vykdant projektà atlikti tyrimaiaprašyti þurnale „Pedagogika“, skaityti pra-nešimai dviejose tarptautinëse konferenci-jose. Rengiami trys su mokomaisiais þaidi-mais susijæ diplominiai magistrø darbai. Bû-simiems pedagogams ávedëme pasirenka-màjá kursà „Mokomøjø þaidimø kûrimas“.

næ prasmæ, këlë klausimà apie jø atstaty-mo galimybes. Prof.dr. Algimantas Na-kas siekë kiekybiðkai iðanalizuoti konfe-rencijø „Scientia et historia“ rezultatus.Klausytojai tikëjosi iðgirsti svarbias iðva-das, kurios turëjo apvainikuoti ðiø kon-ferencijø 15-metá. Deja, teko nusivilti, nespraneðëjas, gretindamas nepalygina-mus dalykus, pateikë nekorektiškai in-terpretuotus apibendrinimus. Dr. RasaKivilðienë ir dr. Eglë Makariûnienë, ko-ne deðimtmetá rengusios astronomijos irfizikos mokslø istorikø sàvadà, pateikëuþbaigtà rankraðtá; aptarë jo rengimoproblemas ir kitus leidybos reikalus. Dr.Birutë Railienë dalijosi mintimis, kilusio-


Sveèiuojamës Vilniaus pedagoginiouniversiteto Kultûros ir meno edukologi-jos instituto ðokio edukologijos studijojepas docentæ Laimutæ Kisielienæ, bûsimo-sios ðiø metø Pasaulio lietuviø dainø ðven-tës Ðokiø dienos meno vadovæ.

Brangiausias vainiko þiedasPirmosios tautiniø ðokiø ðventës data

laikytina 1937 m. birþelio 29-oji, kai Kau-ne, Petro Vileišio stadione, pirmà kartà lie-tuviø ðokio istorijoje buvo masiðkai paðoktitrys ðokiai. Tuomet ðventës vyr. vadove bu-vo paskirta Antanina Ðlekienë. O ðtai Lai-mutei Kisielienei 2009-øjø – Lietuvos tûks-tantmeèio – Pasaulio lietuviø ðventë – jaupenktoji. Ðokiø diena sudëtine dainø ðven-tës dalimi ásitvirtino nuo 1950 metø. Nuotada septynioms ðokiø dienoms vadova-vo profesorius Juozas Lingys, po vienà jøkuravo profesoriai Juozas Gudavièius(1985 m.) ir Elena Morkûnienë (1990 m.).

Jau nuo 1950 m. ðokiø ðventëse susi-formavo savita organizavimo metodika,masinio ðokio specifika ir pritaikymo aikð-tëje principai. Ðokiø ðventë, pasak KazioPoðkaièio, ið esmës buvo rengiama „šokiogroþio parodymo“ ar „pasilinksminimo“principu, atsiþvelgiant á ávairius ðokio þan-rus, atlikëjø amþiaus grupes, technikos ga-limybes ir t.t. Naujai nuskambëjo 1969 m.moksleiviø Dainø ðventës Ðokiø dienos pa-vadinimas „Moksleiviškos dienos“ (vyr. ba-letmeisteris ir reþisierius Juozas Gudavi-èius), pirmà kartà orientuojantis á vientisàðventës temà. Netrukus ir Respublikinësðokiø ðventës pradëtos skirstyti á atskirasdalis. Ypaè ásimintina ir iki ðiol minima 1970m. šventës ketvirtoji dalis – „Þirgeliai pa-kinkyti“ (vyr. baletmeisteris Juozas Lingys),kurioje þiûrovai iðvydo ðokamas vestuviøapeigas. 1975 m. Ðokiø dienos þiûrovaidalyje „Kvieèiame á vardynas“ pamatëkrikðtynø paproèius. Ðie „suðokti“ papro-èiai, konkreti tematika ásiminë daugeliui, oreginys paliko gilø emociná poveiká. 1985m. Juozas Gudavièius Ðokiø dienoje taippat naudojo teminá principà, ypaè vykusibuvo Moterø dalis, kurioje susiliejo ketu-rios atlikëjø kartos: nuo anûkëlës iki mo-èiutës. 1990 m. E.Morkûnienë Ðokiø die-nos atskiras dalis suskirstë regioniniu prin-cipu. Atgimimo laikotarpis suteikë visiðkà

IðausimJuozas SKOMSKIS

1905 m. sausio 3 d. netoli Kretingos, Petrikaièiø kaimo ûkinin-ko Petro Jurkaus sodyboje, vakaronës metu ðeðios merginos,

tarp kuriø buvo ir ðeimininkø dukros Juozapota bei Petronëlë,pasipuoðusios tautiniais rûbais, suðoko „Aguonëlæ“. Ðis tuome-

tinio „Lietuvos laikraðèio“ paskelbtas faktas po ðimto metøtapo sceninio liaudies ðokio istorinio kelio iðeities taðku. margà

ðokiø raðtà savoðirdyse

laisvæ ir galimybæ naujai paþvelgti á ðven-tës turiná. 1994 m. Dainø ðventëje, pirmàkartà atsivërus geleþinei uþdangai, kuriskyrë tautà nuo laisvojo pasaulio, jau ga-lëjo dalyvauti gausûs pasaulio lietuviø ðo-kiø kolektyvai. Savaime iðsirutuliojo šven-tës esmë ir prasmë – visø lietuviø suartëji-mo dvasinës ir meninës iðraiðkos simbo-lis. Dramaturgine aðimi tapo mûsø Tëvy-nës istorijos kelias. Natûraliai susiformavotrys teminiai blokai: praeities, dabarties irateities. Iðreikðta vienybës idëja: „Buvome.Esame. Bûsime“. Áprasmintos tautos isto-rijos, dabarties jungtys, tikëjimo viltys am-þinai gyvuoti.

1998 m. Ðokiø diena „Slaunasai þoly-ne, rugeli“ buvo skirta J.Lingio, lietuviø sce-ninio ðokio patriarcho, 80-meèiui ir pirmo-jo masiniø ðokiø pasirodymo 60-meèiuipaþymëti. Liaudies kûrybai bûdingà me-taforà, paralelæ tarp augalo ir þmogausJ.Lingys plaèiai naudojo savo kûryboje, at-spindëdamas bûdingiausius tautos bruo-þus: santûrø temperamentà, taurø nerëks-mingà skoná, lyriðkà svajingumà. Ðiosðventës idëjai iðreikðti buvo pasirinkta Jie-varo tilto metafora: tiltas tarp gyvojo ir ana-pusinio pasaulio kaip amþina varomoji jë-ga, kaip ryðys tarp dabarties ir praeitieskûrëjø. Tam atsirasti turëjo átakos Laimu-tës Kisielienës mokytojo profesoriaus Juo-zo Lingio kûrybos analizë, jos principø raið-ka. Po ðiø keliø ðvenèiø ásitvirtino teminësðventës, kurios diktavo dramaturginæ aðá.2004 m. Ðokiø ðventës aðimi tapo Gyvy-bës medþio simbolis. Senajame pasau-lëvaizdyje þmogaus santykis su gamta bu-vo labai glaudus – bûdamas gamtinës ap-linkos dalis, þmogus filosofiðkai suvokë bû-tá. Dabartiniam harmoningà santyká sugamta praradusiam þmogui ði tema pasi-rodë aktuali savo idëjos universalumu. Pergana suprantamà medþio ávaizdá Ðokiødienoje buvo iðreikðtos bûties, tarpusaviosantykiø, meilës, motinystës, atgimimo iregzistavimo filosofinës sàvokos, supran-tamos kiekvienam, net ir nesigilinanèiam áfilosofinæ mintá. 2007 m. Dainø ðventei Lai-

mutë Kisielienë davë „Lino pasakos“ var-dà. Linas lietuviø pasaulëjautoje turëjo at-gimstanèiø þemës jëgø simbolio reikðmæ,nes, iðkentëjæs visus su juo atliekamus dar-bus, tarsi atgimdavo nauju pavidalu – jaukaip drobë, ið kurios mergina ruoðdavosau kraitá. Ðventë atspindëjo ilgà lino ke-lià, lino spalvos rûbai gyvai papuoðë aikð-tæ lino ataudais, o linarûèio ir linaminio dar-bai keitësi su smagiais pasilinksminimais.Pabaigoje ið ðiø vaizdø iðaustas margasðokiø raðtas su brangiausiu þodþiu „Lietu-va“, kurio vaizdas iki ðiol lydi ir ákvepia iðti-kimàjà lietuviðkø ðokiø kûrëjà.

Amþiø pëdsakaisŠiemetiniam sambûriui nuspræsta su-

telkti visa, kas buvo geriausia visose Pa-saulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventëse.Komponentus á simbolinæ maldø visumàsujungs poetë ir aktorë Birutë Marcinke-vièiûtë. Nusileis ir skraidys angelai, dva-sios – neþemiðkos bûtybës, nuo amþiøneðusios Lietuvai gërá, apdainuojanèiosnemarias vertybes – Þemæ, Darbà, Ðei-mà, Tautos praeitá. Kol kas bûsimoji 2009-øjø Pasaulio lietuviø dainø ir ðokiø ðventëturi sàlyginá pavadinimà „Laiko brydëm“.

Kasdienybës rûpesèiaiPraëjusios Dainø ðventës Ðokiø diena

buvo atskirta nuo sostinës ðventinio ður-mulio ir pirmà kartà po 70 metø surengtaKauno Dariaus ir Girëno stadione, nes sos-tinës þalioji veja tam netiko. Deja, nesu-laukus þadëtojo pastatyti Nacionalinio sta-diono, ðokëjams teks pasirodyti skurdþia-me, nors privaèiame Vilniaus „Þalgirio“ sta-dione. Taèiau tikimasi, jog Europos kultû-ros sostinës bei Lietuvos vardo tûkstant-meèio idëjos sutrauks daugiau þiûrovø. Pa-ðnekovë sako, kad, neturint pakankamøðviesos bei kitø techniniø galimybiø, ðven-tës rengëjai bandys pavilioti þmoniø ðirdisne ypatingais efektais, o kitais bûdais. Pra-ðoma praverti paslapèiø dangtelá, Laimu-të Kisielienë, Ðokiø dienos meno vadovë,atskleidþia tik tiek, kad þmonës pamatyslabai margà ðokiø raðtà, pajus didþià pa-garbà tautos istorijai. Pamatys ir Vydûno


ugná, ir didelæ pagarbà Motinai, ir Ðeimøsantarvei; pamatys jaunimo ir vyresniøjøðoká, iðaukðtinantá Motinystæ. Bûsianti irDarbo dalis, kurion sueis ir tëvai, ir vaikai– visi suksis viename malûne, maldamibendrà tëviðkës derliø. Pabaigoje, aiðku,bus pakartotas Kauno finalas – bendrasseptyniø tûkstanèiø ðokëjø margaspalvis„Lietuvos“ vardas.

Protëviø balsai Prašoma paaiškinti savo meninius

choreografijos principus, Laimutë Kisie-lienë sako nepritarianti pastaruoju metuásivyravusiai sceninei liaudies ðokiø kû-rybos krypèiai, kuri remiasi tik efektais,pasipuikavimais, dirbtine išmone, kuriøapstu daugelio ðokiø kolektyvø repertua-ruose. „Bûtina be galo atsargiai prisiliestiprie liaudies kûrybos“, – kalbëjo ji darprieš penkerius metus, kartoja ir ðiandien.„Tai priklauso nuo kûrinio esmës pojûèio– bent tuo að ir vadovaujuosi. Daugumaimano kûryba yra nepriimtina. Kritikuoja,kad nekuriu linksmø ðokiø, lyrinë choreo-grafija kaþkokia „neþiûrovinë“, kad jà at-liekant nesinori ploti á taktà. Daugelis ko-lektyvø vadovø paprastai mëgsta polkas,smagius ðokius su blevyzgomis, nesko-ningais sijonø patampymais, nes tai pa-tinka þiûrovams. Smagu, visi ploja – bra-vo, bis. Mano ðokiai kitokie, ir nemaþaikolektyvø juos ðoka, nes jauèia ðokio dva-sià, o ne tik formà. Neimituoju liaudieschoreografijos, neimu folkloriniø ðokiø irjø nerutulioju, nes tai ne mano kelias. Tuokeliu eina labai talentingi kûrëjai (TamaraKalibataitë, Henrikas Uznys), aš tai da-rau retai ir labai atsargiai. Gilinuosi á bal-tiðkàjà mitologijà, tiesiog klausau, kà mankuþda protëviai. Tai yra mano pajauta“.

Laimutës Kisielienës visø ðokiø dienøkoncepcija – kurti realaus ir nerealaus þe-

miðko paveikslo ávaizdá. Rengiant 2009-øjøðventæ, reikia atsisakyti daugelio siûlytøantgamtiniø, virtualiø efektø, nes tam nëragalimybiø. Kita vertus, anot paðnekovës,tie þmonës, kurie trokðta efektø, pasirinkskitus renginius, o dainø ir ðokiø ðventësprivalo iðlaikyti mitologinæ, tradicinæ liau-diðkàjà idëjà, iðreikðti tautos savastá.

Ðokis mirties foneAr sceninis liaudies šokis miršta?Laimutë Kisielienë tvirtina, kad sceni-

nis lietuviø liaudies ðokis turëtø glaudþiaisietis su etnine kultûra, tautinio tapatumoformavimu ir palaikymu. Anksèiau ið kai-mo á miestà sklido liaudies ðokis, dabarkryptis pakito, ir miestø ansambliai kon-certuoja daþniau negu kaimietiðkieji. Kaikurie þmonës dar moka paðokti ir „Ðiau-dø batus“, ir „Bitutæ pilkàjà; smagiai sukaliaudiðkus ratelius, paþaidþia þaidimø. Tuotarpu sceninis liaudies ðokis ið tiesø nyks-ta, blësta. Ðiemet jos vadovaujama VPUKMEI ðokio edukologijos specialybë iðlei-dþia pirmàjà bakalaurø laidà. Pirmajamekurse studijuoja penkiolika bûsimøjø ðo-kiø pedagogø. Tai beveik dvigubai dau-giau negu bûdavo priimama anksèiau. Tai-gi ugdomosios choreografijos vilèiø yra.Tuo tarpu liaudies ðokio situacija ðalies mo-kyklose kelia pagrástà rûpestá – jis vis la-biau praranda tradicijà, modernëja. Popa-mokinë liaudies ðokiø bûreliø veikla, anks-èiau sudariusi pakankamà pagrindà ren-giantis dainø ðventëms, dabar apleista.Nëra jokiø vilèiø áteisinti mokykloje ðokiopamokà, kad ji taptø lygiavertë kitoms.Neugdomas gebëjimas paþinti ir vertinti.Paðnekovë, ðokio edukologijos specialy-bës programos autorë, tikisi, jog jos stu-dentija, skirdama daugiausia dëmesio beilaiko liaudies ðokio studijoms, pasieks lû-

þio taðkà dabartinëje situacijoje, ðokio pe-dagogai gebës ugdomàjà programà pri-taikyti tradicijos puoselëjimo reikmëms.Anot docentës Laimutës Kisielienës, jei-gu nebus laikomasi ðiø idëjø, iðnyks ir dai-nø ðventës – nematerialusis Pasaulio kul-tûros paveldo paminklas. Reikia pareng-ti mokytojà, kuris atsineðtø á mokyklà liau-dies ðokio bacilà ir ja uþkrëstø savo mo-kinius. Antai studentë Indrë Þekonytë su-kûrë ðoká „Uþteka saulelë“, kuris buvo su-ðoktas universiteto koncerte. Scenoje pa-

rodyta Saulë motulë, jos sutiktuvës, ke-lionë á aukðtumas ir nusileidimas ramausmiego. Tai buvo jaunosios specialistëssubtilaus lyriðkumo raiðka. Tai ne vienin-telë bræstanti choreografë studijoje. Do-centë su pasigërëjimu kalba ir apie ÞivilæÈiþauskaitæ, Urtæ Bareiðytæ, apie KamilæNarkutæ, Bertà Noreikaitæ ir apie kitas, jau-èianèias laudies ðokio prasmæ. Studen-tës rengia iðsamius kursinius darbus – kû-rybingus apraðus ir apie Joniniø apraið-kas sceninëje choreografijoje, ir apiepaukðèio ávaizdá bei jo interpretavimà sce-ninëje kultûroje, ir apie klumpes lietuvið-koje etnografijoje, ir apie pirðlybø papro-èiø bei apeigø svarbà, ir apie rugiapjûtëschoreografijos, ir apie sceniniø sutartiniøbruoþus, ir apie merginos paveikslà lie-tuviø sceninëje kûryboje. Visur dominuojaetnokultûros ryðys su scenine choreo-grafija. Studentës skatinamos tà ryðá at-rasti ir suprasti; mokomos iðryðkinti sce-niná ðoká, atrasti rakursà, kurti jo drama-turgijà. Ir visa tai stengiamasi atlikti nesu-gadinus ðokio figûrø, þingsniø pirmapra-dþio charakterio, dvasios. Studijoje kuria-mi ir jaunamartës, ir kupoliavimo, ir vaini-kø pynimo, jø plukdymo ðokiai, mitologi-niai ávaizdþiai.

Doc. Laimutës Kisielienës ðokio edukologijos studijos choreografijosstudenèiø sukurtas ðokis „Uþteka saulelë“

Laimutë Kisielienë, 2009-øjø Pasauliolietuviø dainø ðventës Ðokiø dienosmeno vadovë

Nukelta á 34 p.


Siekiant sumaþinti atotrûká tarp kom-piuterinës ir mechaninës mechatroniniøárenginiø dalies, plëtojama nauja pjezo-mechanikos kryptis. Kuriami iš principonaujo tipo vykdymo organai, pvz.,mašinos, vadinamos pjezovarikliais arvibrovarikliais, kuriose rotorius sukamasne elektromagnetiniø laukø sàveikos, betorientuotø ultragarsinio daþnio mikrovir-pesiø dëka. Pagrindinis naujø árenginiømazgas yra ultragarsinis keitiklis.

Prof. habil. dr. Piotras VASILJEVASVPU Fizikos ir technologijos fakultetas,Ultragarsiniø mechanizmø mokslinë laboratorija

Mechatroniniai árenginiai vis sparèiaunaudojami ne tik pramonëje, automa-tizuojant gamybos procesus, bet irbuityje. Labai sparèiai plëtojantis

keitikliai ir jønaudojimas

Ultragarsiniai keitikliai – tai aukðto daþ-nio elektriniø virpesiø transformatoriai á ne-girdimas mechanines mikrovibracijas. Tamnaudojamos medþiagos, turinèios elek-tromagnetiniø, elektrostatiniø, magnetost-rikciniø, pjezoelektriniø savybiø. Pastaruo-ju metu matyti ryškus pjezoelektriniø me-dþiagø plëtros šuolis. (Pjezoelektriná efek-tà atrado broliai Pjeras ir Þakas Kiuri 1880metais. Jie pastebëjo, kad, deformuojantkvarco kristalà, tam tikrose jo vietose atsi-randa elektros krûviai. Netrukus buvo at-rastas atvirkðèias pjezoefektas.) Natûraliuspjezoelektrikus-kristalus, kaip kvarcà ar tur-malino druskà, pakeitë efektyvûs pjezoke-raminiai elementai, gauti dirbtiniu bûdu (1pav.). Viena ið populiariø pjezokeraminiømedþiagø – PZT tipo keramika (švino-cir-konato – titanato sukepintas mišinys).

Vilniaus pedagoginio universiteto Ultra-garsiniø mechanizmø mokslinëje laborato-rijoje kuriami ávairios formos pjezoelektriniaikeitikliai, atsiþvelgiant á jø taikymo sritá.

Sukurti keitikliai sintetinëms medþia-goms pjauti ultragarsu (ultragarsiniai pei-liai), leidþiantys ne tik audiná perpjauti, bet

1 pav. Pjezokeraminiai elementai

2 pav. Pjezoelektrinio banginio variklioprincipinë schema

ir aplydyti kraštus; keitikliai labai smul-kioms (keliø mikronø dydþio) biriomsmedþiagoms sijoti, tai padeda išvengti su-dëtingo tankiø sietø daþno valymo; kei-tikliai ultragarsiniam smulkiam skysèiø ið-

3 pav. Banginiø pjezoelektriniø varikliøbendras vaizdas

4 pav. ,,Svyruojanèio strypo” linijiniopjezoelektrinio variklio veikimo principas

5 pav. Linijiniø pjezovarikliø bendrasvaizdas: a, b - d33 ir d31 tipo varikliai,c - d31 modeliavimo vaizdas

a

b

c

purðkimui (jø pagrindu sukurtas origina-lus vaistø inhaliatorius), keitikliai elektro-niniø „chipø“ ultragarsiniam mikrosuviri-nimui. Pastarieji darbai vykdomi vokieèiøfirmos Hesse & Knipps uþsakymu.

Bendradarbiaujant su Korëjos moks-linio tyrimo ir technologijø akademiniu ins-titutu (KIST) kuriami pjezoelektriniai kei-tikliai, kurie leidþia formuoti kûnø pavir-ðiø elipsines trajektorijas. Jø pagrindu to-liau projektuojami iš principo naujo tipopjezoelektriniai (ultragarsiniai) varikliai.(Pjezoelektriniø varikliø kûrimas ir tyrimasbuvo pradëtas praëjusio ðimtmeèio 7-àjádešimtmetá Kaune, Vibrotechnikos labo-ratorijoje, kuriai vadovavo akademikasK.Ragulskis.)

Sukurti banginiai pjezoelektriniai varik-liai, kuriuose rotoriui sukti naudojamastandþiame þiede suþadinta bëganti len-kimo deformacijø banga (2 pav.). Bangi-


Ultragarsiniai

nis variklis pasiþymi tuo, kad dël rotoriaus„neinertiškumo“ turi unikalias paleidimo-


kompiuteriø technikai, mechatroni-niø árenginiø informacijos apdoroji-mo ir valdymo organai tampaminiatiûriniai ir gerokai pralenkia

pagal svorio ir gabaritø parametrusvykdymo organus, kuriø darbasparemtas klasikiniø maðinø irmechanizmø naudojimu.

stabdymo charakteristikas, kas leidþiagauti stabilius nanoeilës poslinkius. Todëlvarikliai plaèiai naudojami kaip poziciona-vimo árenginiai kuriant ávairias nanotech-nologijas. Kitas banginiø pjezoelektriniøvarikliø privalumas – galimybë gauti dide-lius veleno momentus be redukcijos, t.y.be papildomo perdavimo. Tai þenkliai su-maþina varikliø gabaritus ir svorá naudo-jant ávairaus tipo mechatroniniuose áren-giniuose. Sukurtø pjezovarikliø momentai(3 pav., ið kairës) yra 0,6; 0,25; 0,12 Nm .

Linijiniam transportavimui sukurti dvie-jø tipø vadinamieji „svyruojanèio strypo“linijiniai pjezoelektriniai varikliai. Pirmojoveikimas paremtas paketiniø d33 – pje-

zoelementø naudojimu þadinant „svyruo-janèio strypo“ galus, kitas – plokðtelës for-mos d31 – pjezoelementø, o tai leidþiakonstruoti plokðèià pjezovariklá (4, 5 pav.).Pjezovarikliø (4 pav.) linijinë jëga siekia20 N. Unikalios paleidimo-stabdymo cha-rakteristikos taip pat išlieka.

Realizuotas pjezoelektrinis keitiklis, ku-rio pagalba ámanomas judesys bet kuriakryptimi plokðtumoje (6 pav.). Tam nerei-kia nei papildomø varikliø, nei pavarø. Ju-desá atlieka diskinio sudëtinio pjezokeitik-lio 2,3 vediklis 1. Pasyvus keitiklio elemen-tas padalintas á keturias dalis, todël gau-nami keturi lenkimo virpesiø osciliatoriai.Padavus á prieðprieðiais esanèiø osciliato-riø elektrodus rezonansinio daþnio átam-pas, kuriø fazës skiriasi 90 laipsniø, suþadi-nami lenkimo virpesiai ir vediklis formuojajudesá ta kryptimi. (6c pav. parodytas eks-perimentiškai nustatytas amplitudþiø pa-siskirstymas naudojant lazeriná vibracijømatuoklá.) Sukurto keitiklio matmenys –skersmuo 40 mm, aukštis 5 mm. Sujun-gus pjezoelemento elektrodus su 30Vátampos ðaltiniu, gaunamas vienos (pvz.,X) ar kitos (Y) krypties linijinis keitiklio ju-desys. Pasiekiama jëga iki 30 N.

7 pav. pavaizduotas sudëtinis pjezo-elektrinis variklis, skirtas rutuliui ar jo da-liai sukti apie tris koordinaèiø aðis. Visatai atliekama vienu ir tuo paèiu keitikliu.Rutulio judesio kryptis keièiama kaitalio-jant paduodamø átampø fazes.

Pietø Korëjos firma „Pjezotech“ prieKIST pradëjo pjezoelektrinio mikrovarik-lio gamybà (8 pav.). Tai bendras su korë-jieèiais projektas. Variklio veikimas pa-remtas slankiklio inertiðkumo naudojimu.Sukurti dviejø tipø varikliai: su pasyviu iraktyviu slankikliu. Tai leidþia praplësti va-rikliø taikymo galimybes. Mikrovariklá supasyviu slankikliu rengiamasi panaudotiþinomos „Samsungo“ firmos fotoapara-tuose. Variklio gabaritai: skersmuo 3 mm,ilgis 9 mm. Didþiausias slankiklio greitis50 mm/s. Išvystoma 0,3 N jëga.

Pjezomechanika šiandien yra vienasparèiai besiplëtojanèiø taikomojo moks-lo krypèiø. Ir labai gaila, kad iki ðiol nërajos plataus taikymo rezultatø Lietuvoje.

6 pav. Sudëtinis diskinis pjezoelektriniskeitiklis: a - keitiklio schema: 1 - vediklis irjo virpesiø trajektorijos, 2 ir 3 - diskiniaiaktyvus ir pasyvus elementai; b - bendraskeitiklio vaizdas; c - virpesiø amplitudþiøpasiskirstymas

a

b

c

7 pav. 3D pjezoelektrinis variklis: a - rutuliosukimo sudëtiniu keitikliu iliustracija,b - keitiklio modeliavimo fragmentas,c - virpesiø amplitudþiø pasiskirstymasrëminio ,,svyruojanèio strypo” pavirðiuje

a

b

c

8 pav. Inerciniaipjezoelektriniaimikrovarikliai supasyviu (a) ir aktyviu(b) slankikliu

a

b



skystøjø kristalø

Baigiasi paskaitos, iðtuðtëja auditorijos,taèiau dalis studentø skuba ne á namus.Vieni eina á graþias tradicijas ir pasiekimusturinèiø VPU meno kolektyvø repeticijas irruoðiasi respublikiniams ir tarptautiniamsfestivaliams ir koncertams. Kiti – á treniruo-tes – norëdami bûti sveiki ir stiprûs ar siek-ti pergaliø, kaip jø pirmtakai net ðeði olim-piniai èempionai – buvæ VPU studentai. Ta-èiau visi studentai atlieka savo specialy-bës darbus laboratorijose. Kà jie veikiaskystøjø kristalø laboratorijoje, kokius dar-bus jie rengiasi ginti?

Studentai du kartus per savaitæ atliekamatavimus naudodami Perkin ElmerLambda 19 UV–VIS–NIR spektrometrà(JAV, 2004) ir Jasco spektropoliarimetrà(Japonija), sublokuotà su silpnø signaløregistravimo sistema SRS 3000 (JAV,2008). Jie tyrinëja skystøjø kristalø ir foto-niniø kristalø, á kuriuos inkorporuotos me-talø nanodalelës, struktûrines ir optines sa-vybes. (Kaip þinome, televizoriø, kompiu-teriø, mobiliøjø telefonø ekranai ir automo-biliø, lëktuvø borto áranga veikia naudojantskystuosius kristalus. Be to, jie mûsø or-ganizmo dalis.)

Studentai aktyviai dalyvauja vykdant ESkompetencijos tinklø projektà ,,Phoremost“,nanofotonika iki molekulinio lygmens,Granto Nr. 511616 ir COST projektus.

Bakalaurë Aldona Urbanavièiûtë ir ma-gistrantas Vladimiras Astachovas kartu sudoktorantu Marium Franckevièiumi tiria PPI(poli (propilen-imino)) dviejø skirtingø ðei-mø dendrimerø struktûrines ir optines sa-vybes tirpikliuose bei esant kietam bûviui.Terminas „dendrimeras“ kilæs ið graikø kal-bos þodþiø dendron – medis ir meros – da-lis. Tai monodispersinës (t.y. vienodo dy-dþio) makromolekulës, kuriø skersmuo tiks-liai reguliuojamas nuo 2 iki 20 nm, atsiþvel-giant á generacijà. Dendritinës architektû-ros yra vienos labiausiai paplitusiø topolo-gijø mûsø planetoje. Daugybæ tokiø struk-tûrø pavyzdþiø galima rasti gamtoje: þaibostruktûra, sniego kristalas, rûdies fraktalas,taip pat ir medþiø ðakos, gyvûnø kraujagys-

Jaunøjø darbai

Prof. Rimas VAIÐNORAS

laboratorijoje


liø sistemos bei neuronai. Biologinëse sis-temose aptinkamos praktiškai visø dydþiødendritinës struktûros, taèiau dël ko ði mi-mikrija yra taip plaèiai paplitusi, deja, nëraþinoma. Dendrimerai yra viena ið galimøþvaigþdiniø polimerø rûðiø, kuriø sintezësmetu gaunamos vienodos – didelio mono-dispersiðkumo ðakotos struktûros sferinësmolekulës (1 pav.).

zeriai, be kuriø nebûtø ámanoma iðtirti ypaèsparèiø medþiagose vykstanèiø procesø, irkiti prietaisai, kurie naudojami tiriant medþia-gø savybes. Vykdydami teorinius skaièiavi-mus naudojame galingus Barselonos ir Vil-niaus kompiuterius, jø rezultatus siedami sueksperimentø rezultatais nustatome medþia-gø struktûrà – gauname sudëtingø daugia-tomiø (molekuliniø) sistemø modelius. Ðietyrimai leidþia panaudoti dendrimerus trans-portuojant vaistus ar sugauti ir pašalinti na-nodaleles bei molekules.

Magistrantas Mindaugas Stankevièiustiria kobalto ir sidabro nanodaleliø sàvei-kà su skystuoju nematiniu kristalu mag-netiniuose ir elektriniuose laukuose. Jis nu-statë, kad, atsiþvelgiant á Co nanodaleliøperorientavimà, magnetiniu lauku galimapagreitinti skystojo kristalo išjungimo lai-kus. Tai aktualu skystøjø kristalø displë-jams (LCD) valdyti. Transmisinio mikrosko-po tyrimai parodë, kad augant sidabro na-nodalelëms, kinta jø forma: ið sferiniø virs-ta keliø ðimtø nanometrø dydþio trikam-pëmis plokðtelëmis (2 pav.).

Todël keièiasi plazmoninio rezonansopadëtis nuo 400 nm iki 1400nm, o tai ak-tualu ateities ryšio sistemoms.

Bakalaurai Dmitrijus Ilgevièius ir Min-daugas Kliukas tiria vandenilio ir deguo-nies iðskyrimà ið vandens naudojant na-notechnologijas. Jie ásitikinæ – mûsø auto-mobiliams nebereikës benzino, já pakeisvandenilis. Individualiai šildyti bûstà arbagaminti valgá bus galima be gamtiniø du-jø, o naudojant vandenilio dujas. Kelios de-ðimtys vandenilio elektriniø galëtø paten-kinti Lietuvos elektros poreikius ir išveng-tume energetinës priklausomybës nuo kai-myno. Tai ateitis, o dabar studentai bandokuo maþesnëmis sànaudomis iðgauti kuodidesná vandenilio ir deguonies kieká.

Magistrantas Andrius Markevièius kar-tu su doktorantu Augustinu Kulbicku tiriadefektø padëties valdymà opalo fotoninia-me kristale, á kurá infiltruotas nematinisskystasis kristalas.

Fotoniniai kristalai gamtoje – didelë re-tenybë. Radæs toká kristalà groþëdavosi ypa-

2 pav. Sidabro nanodaleliø vaizdas, gautastransmisiniu elektroniniu mikroskopu (TEM)

1 pav. Skystakristalinio PPI treèios generaci-jos dendrimero struktûra. Raudona spalvaþymi dendrimero ðerdá, þalia – tarpðakinædalá, o geltona – periferijà

Jie atstovauja sintetiniø dendritiniø mak-romolekuliø klasei, šios makromolekulësyra sudarytos ið taisyklingai iðsidësèiusiømazgø kiekviename monomere: judant nuocentro á iðoræ, jø skaièius auga geometrineprogresija. Šios naujos medþiagos pa-siþymi visiðkai naujomis savybëmis, nebû-dingomis áprastiniams polimerams. Sinte-tinant tokias medþiagas, apie centrinæ dalátolygiai formuojasi nauji makromolekulëssluoksniai, taip jos tampa ypaè simetriðkos.Laboratorijoje ðiø organiniø medþiagø fizi-kinës savybës yra nagrinëjamos teoriškaiir pagrindþiamos eksperimentais. Atliekantspektroskopinius sugerties ir liuminescen-cijos tyrimus, bandoma iðaiðkinti jø elektro-niniø suþadinimø prigimtá. Kadangi tiriamosmolekulës yra sudëtingos, reikia galingosunikalios tyrimø árangos. Tai atominiø jëgømikroskopas, kuris teikia informacijos apiestruktûrà, spektrometrai, kuriais yra nusta-tomos medþiagø energetinës bûsenos, la-


3 pav. Fotoninio kristalo opalo struktûra,gauta atominiø jëgø mikroskopu (AFM)

tinga šviesos gama. Šis optinis reiškinys, pa-vadintas irigacija, bûdingas opalams, dru-geliams ir kt. Opalai – tai spalvoti brangak-meniai, kuriø pavadinimas kilæs iš lotynø kal-bos þodþio opalus, reiðkianèio „matyti spal-vø pokyèius“. Þvelgdami á opalà matome vai-vorykðtës spalvø þaismà, kuris kinta, kintantstebëjimo kampui. Efektai panaðûs á vaivo-rykðtës spalvas ant muilo plëvelës ar druge-lio sparnelio, tik áspûdingesni. Spalvø þais-mà opale sukelia pusës ðviesos bangos il-gio tvarkingos mikrostruktûros (3 pav.).

Opalas sudarytas ið glaudþiai supa-kuotø SiO2 sferø ir turi sferines tuðèiavidu-res ertmes, kurios uþima iki 25 proc. ben-dro kristalo tûrio, jos gali bûti uþpildytoskitos rûðies medþiagomis su skirtingu lû-þio rodikliu. Skystøjø kristalø laboratorijo-je tiriamos ir fotoniniø kristalø-opalø opti-nës savybës. Opale esanèios tuðèiavidu-rës ertmës yra uþpildomos skystaisiaiskristalais ir gaunamas fotoninis kristalas.Tuomet tokio darinio optines savybes ga-lima kontroliuoti iðoriniais elektriniais armagnetiniais laukais ar keièiant skystojokristalo temperatûrà. Skystieji kristalai la-bai jautriai reaguoja á iðorinës aplinkos po-kyèius. Naudojant tokius hibridinius dari-nius, patogu valdyti ðviesos srautus. Opa-lai pasiþymi defektine struktûra (4 a pav.),taèiau tai „gerieji“ defektai (4 b pav.).

Magistrantas Andrius Markevièius irdoktorantas Augustinas Kulbickas ekspe-rimentiðkai pademonstravo, kad spektri-në defektø padëtis draustinëje stop juos-toje gali bûti valdoma keliø voltø elektriniulauku. Dirbtinai sukurta defektø eilutë fo-toniniame kristale veikia kaip idealus ðvie-solaidis. Keièiant elektrinio lauko stiprá, ga-lima valdyti ne tik šio fotoninio kristalo de-fekto spektrinæ padëtá, bet ir fotonø, t.y.sklindanèios ðviesos, greitá ðiame fotoni-niame kristale. Tai aktualu kuriant ateitiesoptinius kompiuterius ir informacines tech-nologijas. Galbût todël fotoniniø kristalø ty-rimai sparèiai plëtojami viso pasaulio stam-biausiuose mokslo centruose.

Kito perspektyvaus kristalo – deiman-to (5 pav.) spektroskopines savybes tyri-nëja bakalaurai Daiva Motiejûnaitë ir An-drius Storta.

Deimantas yra nepaprasta medþiaga –

4 a pav. Opalo struktûroje defektasstebimas naudojant atominiø jëgø mikro-skopà (AFM)

4 b pav. Kamuoliai vaizduoja fotoniniokristalo opalo sferas, o deimantas –„geràjá“ opalo defektà

dël savo išskirtiniø savybiø pripaþintas me-dþiagø karaliumi. Jis pasiþymi didþiausiukietumu, ðiluminiu laidumu, optiniu skaid-rumu, cheminiu atsparumu, o deimanto na-nodalelës nesukelia organizmo toksiniø re-akcijø, todël gali bûti taikomos medicininë-je terapijoje. Visos šios charakteristikos ty-rinëtos jau anksèiau. Taèiau prieð keletà me-tø buvo pastebëta nauja deimantø savybë– veikiant šviesa galima keisti sukinio po-liarizacijà defekte esanèioje deimanto gar-delëje. Daiva ir Andrius Ramano spektros-kopijos metodu tiria azotas-vakansija defek-tø susidarymà deimanto kristale. Azotas uþ-ima anglies atomo vietà gardelëje, o vakan-sija atsiranda paðalinus anglies atomà. Toksgraþios purpurinës spalvos deimantas pa-tiktø daugeliui moterø. Taèiau naudojantspalvotø defektø (azotas-vakansija atstu-mas kelios deðimtys nanometrø) kvantinessavybes ir formuojant atitinkamo dydþio fo-toninio kristalo architektûrà yra reali galimy-bë sukurti kvantiná kompiuterá, apie kurá bu-vo tik svajojama.

Bakalaurams eksperimentinëje veiklo-je visuomet mielai padeda daktarë LoretaRastenienë, kuri prieð pusmetá apgynë di-sertacijà ið fotonikos srities, bei doktoran-tai Marius Franckevièius ir Augustinas Kul-bickas. Jie vienà semestrà magistro dar-bà rengë Saragosos universitete, o tapædoktorantais porà mënesiø atliko eksperi-mentus Madrido universitete. Loreta, Au-gustinas ir Marius sëmësi þiniø Europosdoktorantø nanofotonikos mokykloje, San-tandero universitete (6 pav.).

Jaunieji mokslininkai klausësi ne tik Eu-

5 pav. Defektai deimanto struktûroje

6 pav. Prie Atlanto vandenyno. DoktorantaiM.Franckevièius, A.Kulbickas ir L.RastenienëEuropos nanofotonikos doktorantømokykloje Santandere, Ispanijoje

ropos, bet ir þymiausiø JAV, Japonijos, Ka-nados fotonikos specialistø paskaitø ir ga-vo sertifikatus. Šiuo metu jie jau savaran-kiškai pristato savo tyrimø rezultatus ávai-raus lygio konferencijose.

2007 m. Mariaus Fanckevièiaus prane-ðimas buvo pripaþintas geriausiu studen-tø tarptautinëje optikos konferencijoje Ry-goje, o 2008 m. Lietuvos mokslø akade-mija já išrinko geriausiu fizikos magistro dar-bu Lietuvoje. Marius yra Šveicarijos–Balti-jos mokslo fondo laureatas.

2009 m. geguþës mën. geriausius ba-kalauro darbus studentai pristatys FTF fa-kulteto studentø mokslinës draugijos kas-meèiame renginyje. Ðiø metø geguþës ant-rojoje pusëje doktorantai Marius Francke-vièius ir Augustinas Kulbickas dalyvausdoktorantø mokykloje, kuri vyks Brasove,Rumunijoje. Birþelio mënesá geriausi stu-dentø darbai bus pristatomi 39-oje Lietu-vos nacionalinëje fizikø konferencijoje. Iðkarto po ðios konferencijos doktorantasM.Franckevièius vyks á Europos medþia-gotyros konferencijà Strasbûre, Prancûzi-joje. O dar po mënesio jis kartu su dokto-rantu A.Kulbicku savo praneðimus pateiksIEEE nanotechnologijø konferencijoje, kuriðá kartà vyks Genujoje, Italijoje. Liepos pa-baigoje du bakalaurai, skystøjø kristalø la-boratorijoje pasiekæ svariausiø rezultatø,semsis naujausiø fotonikos þiniø Europosfotonikos mokykloje Danijoje.

Metø metais universitete brandinta as-menybë su savimi iðsineða ir paskleidþianaujas þinias bei patirtá kitiems, o jø skleidþia-ma šviesa yra kaip saulës, kurios spindu-liuose uþgimsta nauji bûsimi absolventai.


- Ar galëtumëte trumpai priminti skai-tytojams, ið ko susideda Jûsø vadovau-jamos ministerijos kuruojama ûkio ðaka?

- Liaudiðkai tariant, viskas, kas juda,priklauso mûsø kuravimo srièiai. Sistematikrai yra plati. Ji apima susisiekimà sau-suma (automobiliø keliai, geleþinkelis),vandeniu (jûra, vidaus vandenys), oru(aviacija). Natûralu, kad ðiø veiklos srièiølogistika yra mûsø ministerijos politikosformavimo akiratyje. Greta viso to dar da-lyvaujame tvarkant ryðiø (paðto, radijo irtelevizijos centro, internetinës infrastruk-tûros) reikalus. Taigi ûkis tikrai didelis irjame yra kas veikti.

- Kiek ðioje sistemoje darbuojasiþmoniø?

- Beveik keturiasdeðimt tûkstanèiø mi-nisterijos pavaldumo ámonëse. Neskai-èiuojame darbuotojø ið mums nepaval-dþiø, bet su mûsø sistema susijusiø ámo-niø ir organizacijø.

SVARBIAUSIOS KRYPTYS

- Kokie svarbiausi Europos Sàjun-gos remiami projektai bus ágyvendina-mi artimiausioje ateityje, o konkreèiau– 2009 – 2013 metais?

- Keletas stambiø projektø bus reali-zuojami Klaipëdos valstybiniame jûrøuoste. Pirmiausia – tai Klaipëdos keleiviøir kroviniø terminalas, á kurio statybà businvestuota iki pusës milijardo litø. Dar vie-nas svarbus objektas pajûryje – Ðvento-sios uostas. Ten galës ðvartuotis pramo-giniai, þvejybos, nedideli kruiziniai laivai,jachtos. Tai atitinkamai palengvintø Klai-pëdos uosto darbà.

Labai svarbûs projektai yra susijæ sumûsø europiniais transporto koridoriais:magistraliniø keliø, þiediniø sankryþø re-konstravimas. Geleþinkelyje ypaè svarbuyra toliau elektrifikuoti kai kuriuos ruoþus,

Kaip patogiauPo priesaikos Seime jis tapo jauniausiu Lietuvos

Respublikos penkioliktosios Vyriausybës nariu – ðaliessusisiekimo ministru. Taèiau politikoje 34 metø profesio-nalus politologas Eligijus Masiulis nëra naujokas. Uþ jo

peèiø – dvi Seimo nario kadencijos, o á treèiàjà ateitatapus Lietuvos liberalø sàjûdþio pirmininku ir atvedant ðià

politinæ organizacijà á valdanèiàjà koalicijà. Kaip sekasiderinti ûkinius ir politinius reikalus, apie susisiekimo ir

mokslo sàveikà yra ðis ministro Eligijaus MASIULIO irþurnalisto Sigito KRIVICKO pokalbis.

susisiekti?

pirmiausia Kauno–Klaipëdos, kas labaipagreitintø susisiekimà tarp ðiø miestø.Dar labai svarbus projektas – pasitelkiantEuropos Sàjungos lëðas nutiesti interne-to kabelá per visà Lietuvà. Taip bus inter-neto tinklu padengiama 95 proc. ðaliesteritorijos, kad net atokiausiuose kaimuo-se þmonës turëtø galimybæ ateityje ben-drauti su visu pasauliu.

- Jau ne vienam Tamstos pirmtakuiteko rûpintis automagistralës Via Balti-ka reikalais, o jie sustojo ties Lenkijossiena ir ástrigo. Ar tikitës iðjudinti ðià il-gametæ problemà?

- Dalyvaudamas diskusijoje prie ap-valaus stalo su Lietuvoje vieðëjusiu Lenki-jos Respublikos Prezidentu Lechu Kaèins-kiu, praðiau, kad ið Lenkijos pusës bûtøkiek ámanoma paspartinta Suvalkø–Augustavo aplinkkelio statyba, nes tai la-bai atsiliepia transporto srautams, judan-tiems automagistrale Via Baltika. Lietuvaðios srities namø darbus yra ið esmës atli-kusi. Lenkijos Prezidentas uþtikrino, kadjie pasistengs kuo greièiau iðspræsti ðioruoþo klausimus. Dar lieka sudëtingesniøproblemø sujungiant mûsø geleþinkeliusper Rail Baltik linijà. Viena aktualesniø –skirtingas mûsø ir kaimynø lenkø geleþin-

kelio vëþës plotis. Todël dabar stengiamëskuo sparèiau rekonstruoti atkarpà nuo Len-kijos pasienio iki Marijampolës. Po to bustvarkoma atkarpa nuo Marijampolës ikiKauno. Taip atsivers galimybës mûsø þmo-nëms ir kroviniams sparèiau (iki 120 kmper valandà) judëti tiek á Baltijos ðalis, tieká Vakarø Europà. Paprasta taisyklë: kuo ge-resni keliai mus jungs su kaimynais, tuoartimesni bus ir mûsø santykiai, o per juosir su tolimesnëmis þemyno valstybëmis.Tai pasakytina ir apie susisiekimo oru beivandeniu gerinimà.

- Visuomenæ ðiurpina praneðimaiapie tragiðkus ávykius keliuose, nors jøpastaruoju metu gerokai sumaþëjo. Kodar stinga ðioje srityje?

- 2008-ieji buvo lûþio metai maþinantbeprasmiðkas þûtis keliuose. Pastangosgrieþtinant ástatymus, atsakomybæ uþ eis-mo taisykliø paþeidimus, aktyvesnis visuo-menës ðvietimas davë rezultatø. Reikia va-dovauti Eismo saugumo komisijai, kuri ne-seniai patvirtino savo darbo planà iki 2015metø. Svarbu toliau gerinti eismo organi-zavimà pagal Europos Sàjungos reikala-vimus – per kelio þenklø, apðvietimo to-bulinimà, per vairavimo kultûros këlimà.Esame tyrinëjæ autoávykiø didþiausios rizi-

Lietuvos susisiekimo ministras Eligijus Masiulis

Europos liberalødemokratø aljanso

emblema



kos veiksnius. Tarp jø pastaruoju metu ið-siskiria nepaisymas atsargiai veþti vaikusautomobiliais, kai nesinaudojama bûtinaáranga (këdutëmis, tvirtinimo dirþais) ir dëlto per autoávykius itin tragiðkai nukenèiamaþieji keleiviai. Pastebime dar vienà ne-linksmà dalykà: vairuotojø kultûra po tru-putá gerëja, taèiau pëstieji vis dar nëra pa-kankamai drausmingi – neneðioja atðvai-tø tamsoje, ypaè pagyvenusieji. Jaunimasðia prasme yra drausmingesnis, gal kadtø atðvaitø yra patrauklaus dizaino ir ganapatogiø dëvëti, net savotiðkai madingø.Svarbu á ðià ðvietëjiðkà veiklà átraukti kuodaugiau visuomeniniø organizacijø, áskai-tant ir Baþnyèià.

INOVACIJOS IR PRIVATUS KAPITALAS

- Kokio pobûdþio inovaciniø projek-tø ir naujø technologijø proverþio savovadovaujamoje sistemoje tikitës su-laukti artimiausioje ateityje?

- Iðskirtinai verta paminëti draugiðkoaplinkai automobilio, ðvaraus transportokoncepcijà. Á jà jau ima aktyviau orien-tuotis gamintojai, nes tai susijæ tiek su pa-saulio þaliavø iðtekliais, tiek ir su þmoniøsveikata. Kita svarbi inovacijø kryptis – in-termodaliniai logistikos centrai. Lietuvapagal savo geopolitinæ situacijà gali ap-tarnauti daug tranzitiniø kroviniø. Taèiaujø siuntëjams yra labai svarbu, kad atsi-rastø patogios vietos, kur vienà transpor-to priemonæ galima staigiai pakeisti kita.Atvaþiuoja vagonai, krovinys nevilkinantperkeliamas á lëktuvà ir iðskrenda adre-satui. Arba prieðingai: ið lëktuvo – á trau-kiná, laivà. Intermodaliniø centrø Vilniuje,Kaune, Klaipëdoje paskirtis bûtø greitaiperskirstyti krovinius, pakeièiant judëjimokryptá ir transporto rûðá.

- Ir iš to uþdirbti?- Be jokios abejonës.- Kaip ávairiose susisiekimo srityse

bûtø galima sëkmingai suderinti vals-tybës ir privataus verslo interesus?

- Atëjæs dirbti á ðià sritá, pamaèiau, kadpraktiðkai visos investicijos á transportoinfrastruktûrà yra daromos arba ið mokes-èiø mokëtojø pinigø, arba ið Europos Sà-jungos lëðø. Tuo tarpu privataus kapitaloinvesticijø á susisiekimo sektoriø kol kasnematyti.

- O jis norëtø ateiti?- Jis tiesiog verþiasi. Taèiau mes per

devyniolika valstybingumo metø nesamesudaræ ástatyminiø galimybiø investuoti pri-vaèiam kapitalui á susisiekimo infrastuktû-rà. Jau esame pradëjæ rengti atitinkamàástatymo projektà, kuris bus pateiktas Sei-mui. Kad atsirastø patogiø galimybiø atei-ti á mûsø sektoriø privaèiam kapitalui, ypaèsvarbu dabartinëmis sunkmeèio sàlygo-mis, kai tenka apkarpyti daugelá valstybësbiudþeto punktø. Manau, laisvø lëðø turi

kai kurie stambesni pramonininkai, todëlvalstybë tikrai galëtø leisti jiems investuoti– ar á logistikos centrus, ar á geleþinkelá, ará Klaipëdos uostà. Visur reikia uþtikrinti svei-kà konkurencijà. Mano kaip liberalo uþda-vinys – ten, kur gali bûti konkurencija, jiprivalo atsirasti, nes tik taip galima pasiektipriimtiniausià kainà.

SUSISIEKIMAS IR MOKSLAS

- Esate grynakraujis klaipëdietis.Uostamiestyje gimëte, augote, baigë-te politologijos mokslus tenykðèiameuniversitete, pradëjote politinæ veiklà.Kaip þiûrite á gimtojo miesto reikalus jauið ministerijos varpinës?

- Nors Klaipëda, mano gimtasis mies-tas, man visada liks brangi, bet neturë-èiau á uostamiestá þiûrëti kaip nors iðskir-tinai. Taèiau manau, kad iki ðiol Klaipë-dos uosto reikðmë valstybei nebuvo pa-kankamai ávertinta. Turime skirti daugiaudëmesio jo plëtrai suprasdami, kad vienpats uostas savaime plëtotis negali. Drau-ge turi plëtotis ir geleþinkeliai, ir autoke-liai link jo. Todël Klaipëdos, kaip vartø tieká Vakarus, tiek ir á Rytus, vaidmuo visojetransporto sistemoje yra išties unikalus.

- Sklandþiai visø susisiekimo rûðiøplëtotei, be abejo, yra reikðmingamokslo talka. Ið kur jos sulaukiama dau-giausia?

- Iš Vilniaus Gedimino technikos uni-versiteto. Su juo ministerija turi ilgame-èius ir glaudþius ryðius. Mes remiamësVGTU mokslininkø darbais, skiriamaisaviacijos, keliø infrastruktûros plëtrai, eis-mo saugumui tobulinti. Savo ruoþtu, Klai-pëdos universitete moksliðkai gvildena-mos jûrø transporto problemos, vykdo-mi uosto tyrinëjimai. Vilniaus universitetoekonomistai nagrinëja transporto ûkinioefektyvumo problemas. Be mokslininkøindëlio ir paramos mes, vaizdþiai tariant,bûtume tiesiog aklesni.

- Ministerijai vadovaujate keletà më-nesiø, uþtat Jûsø visuomeninio ir politi-nio darbo staþas jau siekia pusantro de-ðimtmeèio. O kaip visa tai prasidëjo?

- Kai ástojau á Klaipëdos universitetà 1993metais, gana greitai teko imtis kurti studen-tø savivaldà, nes jos tenai iki tol nebuvo.Tai subûrë aktyvià studentijà, ið kurios vë-liau iðsirutuliojo liberalaus jaunimo organi-zacija. Tada mano visuomeninës veiklos ke-lias susitiko su buvusiu moderniosios ge-ografijos dëstytoju Eugenijumi Gentvilu. Jismane ir pastûmëjo link politikos. Pamaþuásitraukiau á Klaipëdos miesto politiná gyve-nimà, o vëliau – ir á valstybës.

GERAS MOKINYS

Apie buvusá studentà, tapusá politi-kos bendraþygiu, lankydamiesi Briuse-lyje, turëjome progos paklausti Euge-

nijaus Gentvilo, Europos Parlamentonario, priklausanèio ALDE grupei.

- Pimiausia malonu girdëti, - pasakëeuroparlamentaras, - kad pokalbis su Eli-gijumi Masiuliu bus iðspausdintas ,,Moks-le ir gyvenime”, nuo kurio prasidëjo ma-no mokslinë publicistika, kai tapau tameþurnale spausdintø jaunøjø mokslininkø

straipsniø konkurso laureatu. Dëstyda-mas Klaipëdos universitete, tarp puikiø irgabiø jaunuoliø pastebëjau Eligijø ir pa-kvieèiau dirbti Klaipëdos liberalø biure. Poto jis natûraliai pateko á mûsø partijos kan-didatø sàraðà, buvo iðrinktas á miesto sa-vivaldybës tarybà ir tapo atsakingas uþðvietimà, kultûrà ir sportà. Tada jam, vosper dvideðimtá perkopusiam vaikinui, te-ko didelë atsakomybë, o kartu ir galimy-bë kviestis ,,ant kilimëlio” aukðtøjø ir vi-duriniø mokyklø vadovus. Paslapèia þiû-rëjau, ar nuo valdþios neapsisuks tam jau-nam þmogui galvelë. Bet jis në nemanëriesti nosies. Aplankë visas kuruojamasástaigas, prisistatë, su vadovais uþmez-gë gyvus, neformalius ryðius. Dar po ke-leriø metø sëkmingai dalyvavo LietuvosSeimo rinkimuose ir 2000-øjø rudená ta-po jauniausiu parlamento nariu.

Manau, jo dar laukia graþi politinësveiklos ateitis, áskaitant ir tarptautinius ba-rus. Kaip Lietuvos liberalø sàjûdþio pir-mininkui, Eligijui Masiuliui tenka glaudþiaibendradarbiauti su Liberalø ir demokra-tø aljanso uþ Europà ALDE (Aliance ofLiberals and Democrats for Europe) tre-èios pagal didumà EP grupës vadovybekoordinuojant liberalizmo idëjø sklaidàmûsø þemyne. O juk pagrindinës libera-lizmo vertybës – tai lygybë prieð ástaty-mà, valdþios kiðimosi á privatø þmoniø gy-venimà ribojimas, kuo platesnës galimy-bës iðsiskleisti privaèiai iniciatyvai, dera-mas atlygis uþ darbà.

S. K

RIV

ICK

O n

uotr.

Europos Parlamento narysEugenijus Gentvilas



ir mokslas

Kad medikamento poveikis bûtø pa-tikimai iðtirtas, reikalaujama atlikti tyri-mus, turinèius statistiðkai reikðmingà im-tá, juos pakartoti, atriboti nuo kitø galimøveiksniø. Šiuolaikiniø amerikieèiø muzi-kos terapijos tyrimø akivaizdi neurome-dicininë perspektyva. Apie jà plaèiai kal-bama ir pasauliniuose muzikos terapi-jos kongresuose (Jaako Erkkila, JorgasFachneris ir kiti). Taèiau kaipgi tuometsu socialiniais mokslais, pedagogika? Artai, kad tyrimo metu nefiksuojami „aki-vaizdûs faktai“, gali paversti šiuos moks-lus „netikrais“?

Jau 1973 m. fizikas Juanas Roede-rezas pradëjo vasaros koncertø-semina-rø ciklà, turëdamas tikslà atrasti ryðiustarp muzikos ir mokslo. Jis subûrë mu-zikos teoretikus, psichologus, lingvistus,neuromedicinos specialistus, kompiute-riø þinovus. Þymus dirigentas Herbertasvon Karajanas pats pasisiûlë, kad su juobûtø atlikti tyrimai – dirigavimo metu ma-tuojama jo smegenø veikla. Rezultataibuvo stulbinantys: uþfiksuoti kraujo-spûdþio, pulso, odos temperatûros po-kyèiai atliekant muzikà neleido abejoti,kad garsas, persmelkiantis visà þmo-gaus kûnà, kaulus, smegenis, turi galin-gà poveiká visai organizmo sistemai.

MocartasDoc.dr. AldonaVILKELIENË

Vilniaus pedagoginisuniversitetas

Visais laikais daug diskusijøsukelia muzikos átaka asmenybei.Medikai nuolat pateikia „kietøárodymø“ arba uþfiksuotø faktøapie muzikos poveiká.

Rytø muzikosterapijos sesija.Kairëje – dr.GerhardasTucekas

Autentiðkøkankliømuzikaligoninëje

D.Campbellas (1997) savo knygoje apieMocarto efektà teigia, kad, iðtyrus sme-genø þievës pokyèius klausant Mocar-to, nustatyta, jog šio kompozitoriaus mu-zika gerina atmintá, skatina darbingumà,

ramina skausmus ir maþina stresà. Pas-taruoju metu mokslininkai neturi vienin-gos nuomonës dël Mocarto muzikos, ta-èiau atranda vis naujø bûdø árodyti mu-zikos, kaip terapinës priemonës, povei-ká þmogui. T.Bieglas (2008) atliko tyrimussu dainuojanèiais þmonëmis: ðeðiemssavanoriams dainininkams buvo 3 kar-tus atliekamas kraujo tyrimas (valandàprieð koncertà, prieð iðeinant á scenà irið karto po koncerto). Jis nustatë, kadserotonino, noradrenalino ir beta endor-finø kraujyje yra daugiau po dainavimo.Prieð dainavimà kraujyje rasta daugiauadrenalino. Tai rodo, kad muzikavimometu organizme intensyviau vyksta che-miniai procesai, gaminamos imuninæ sis-temà stiprinanèios medþiagos.

Tiek muzikos terapijos, tiek medicinostikslai skiriasi priklausomai nuo diagno-zës, medicininiø procedûrø, asmenybës,individualiø poreikiø. G.Tucekas (2008)teigia, kad intensyviosios terapijos pala-toje gydytojo þvilgsnis pirmiausia kryps-ta á prietaisø, fiksuojanèiø gyvybinius pro-cesus, rodykles, o tik po to á paciento vei-dà. Muzikos terapeutas uþpildo psicho-socialinæ erdvæ, palaikydamas tiesioginá– muzikiná ryðá su pacientu, garsu teigia-mai veikdamas jo imuninæ sistemà.

Cheryl Dileo Maranto (2008) teigia,jog, pirma – muzika veikia individà bio-medicininiu ir psichosocialiniu lygiu vie-nu metu; antra – muzika, lyginant su ki-

tomis invazinëmis priemonëmis, nëra in-tervencinio pobûdþio ar skausminga; tre-èia – muzika neturi paðalinio poveikio;ketvirta – ji yra pasiekiama ir ligoninëje,ir namuose.


Remiantis moksliniais argumentais irempiriniais rezultatais, vis labiau pleèia-mi muzikos terapijos mokslo tyrimai ir ga-limybës. Kol Lietuvos muzikos terapeu-tai tebeieðko kolegiðko sàlyèio taðkø, kolpatirtis dar maþa, dþiugu, kad atsirandapalaikanèiø kolegø uþsienyje. Dr. AlfredasLohningeris (Austrija), prof. Tomas Hillec-ke, dr. Gerhardas Tucekas vis garsiau kal-ba apie chronobiologinius tyrimus ir jø tai-kymà muzikos terapijoje, apie etninës mu-zikos, atitinkanèios ligonio bûklæ ir patir-tá, svarbà. Kompiuteriø programa jau pa-

Fononais paskatintas krûvininkø

jëgi iððifruoti ðirdies tvinksnyje uþfiksuo-tà informacijà apie emocijas, jø pobûdá irintensyvumà, apie muzikos terapeuto irpaciento iðgyvenimø balansà muzikos te-rapijos seanso metu.

Harmoningas muzikos ir mokslo beimedicinos dialogas suskambo antraja-me tarptautiniame kongrese „Mocartasir mokslas“, vykusiame 2008 m. pabai-goje Vienoje (Austrija). Lietuvos stendebuvo pristatytas pranešimas „Psichoso-cialiniai ir terapiniai grupinio sutartiniø at-likimo aspektai“, pateikti nerimo, relak-

sacijos dinamikos dainavimo metu tyri-mo rezultatai. Pasaulio mokslininkus su-domino lietuviðkos sutartinës, jø atlikimospecifika, galimybës taikyti muzikos te-rapijoje etniná grupiná dainavimà. Savoruoþtu, kongrese dalyvavæ Grundtvigomokymosi projekto „Dainuok, nurimk iršypsokis“, kurio tikslas – vykdyti muzi-kos terapijos mokymus tarptautiniu mas-tu, dalyviai – muzikai ir medikai – turëjogalimybæ ásitikinti, jog dialogas tarp mu-zikos ir medicinos arba, kitaip tariant,Mocartas – mokslas vyksta.

tuneliavimasDaugiau nei 40 metø Vilniaus pe-

dagoginio universiteto (VPU) Bendro-sios fizikos katedroje sëkmingai tyri-nëjami stipraus elektrinio lauko sukel-ti reiškiniai dielektrikuose bei puslaidi-ninkinëse medþiagose. Ðiø tyrimø pra-dþia galima laikyti 1960 m., kai P.Pipi-niui gráþus ið aspirantûros Maskvosuniversitete (Rusija) buvo pradëti elek-troliuminescencijos kristalofosforuosetyrimai. Gautiems rezultatams aiškintibuvo pasitelkta rusø mokslininkoL.Keldyšo 1956 m. sukurta gardelësvirpesiø (fononø) paskatinto laisvøjøkrûvininkø tuneliavimo stipriame elek-triniame lauke teorija.

Tuneliavimas yra kvantmechaninisreiðkinys, kuris bûdingas tik mikropa-sauliui – elektronams, alfa dalelëms irkt. Tuneliavimo reiðkinio esmë yra ta,kad mikrodalelë gali áveikti potencialobarjerà, t.y. atsidurti kitoje barjero pu-sëje, jo neperðokdama. Tuneliavimà1928 m. pasiûlë E.Condonas ir G.Ga-mowas sunkiøjø branduoliø alfa skili-mui paaiškinti.

Esmingiausia ðio reiðkinio savybëta, kad mikrodalelë gali áveikti barjerà,kurio áveikti klasikinës mechanikos po-þiûriu ið viso neámanoma.

Tuneliavimo efektas atomuose pir-mà kartà buvo stebëtas 1930 m., kaifizikams eksperimentatoriams tiriamuo-se dariniuose pavyko sukurti elektriniuslaukus, kuriø stipris siekë daugiau kaipmilijonà voltø centimetrui. Elektronø tu-neliná procesà puslaidininkyje (germa-nio siauroje p-n sandûroje – tunelinisdiodas) pirmà kartà 1958 m. stebëjo

Prof. habil. dr.Povilas PIPINYS,

doc. dr. Alfonsas RIMEIKA

L.Esaki. 1973 m. uþ darbus apie tune-liavimà puslaidininkiuose, superlaidinin-kuose bei tunelinio diodo iðradimàL.Esaki, I.Giaeverui ir B.D.Josephsonuibuvo paskirta Nobelio premija.

Reikia pabrëþti, kad tunelinis pro-cesas maþai priklauso nuo temperatû-ros. Taèiau eksperimento rezultatai,gauti tiriant elektroliuminescencijà beikitus elektrofoto reiðkinius tiriamosiosemedþiagose, rodë didelæ elektroliumi-nescencijos skaisèio bei netiesinës sro-vës stiprio, esant pridëtam stipriamelektriniam laukui, priklausomybæ nuotemperatûros. Todël eksperimentiniubûdu gautiems rezultatams aiškinti bu-vo pradëta naudoti fononais paskatin-ta tunelinë (FPT) laisvøjø krûvininkø ge-neracija. Ðià teorijà priemaiðiniø cen-trø atveju puslaidininkiuose, glaudþiaibendradarbiaudamas su VPU fizikaiseksperimentatoriais, patikslino Fizikosinstituto teoretikas Š.Kudþmauskas, ku-rio išvesta santykinai paprasta formulëtunelinei spartai apskaièiuoti dabar nau-dojama. Remiantis šiuo modeliu buvoaiškinama VPU Kietojo kûno optikos la-boratorijoje matuojamø netiesiniø sro-viø prigimtis puslaidininkiuose, dielek-trikuose bei Schottky‘o dioduose.

Pastaràjá dešimtmetá didþiulá susido-mëjimà sukëlë ávairiø medþiagø nanost-ruktûros dël dideliø jø taikymo perspek-tyvø ðiuolaikinës mikroelektronikos irypaè nanoelektronikos srityse. Nanost-ruktûrø elektriniø savybiø tyrimai sukë-lë problemø aiðkinant elektros srovëspriklausomybes nuo pridëtos átamposbei jø pokyèius veikiant temperatûrai.

Pasirodë, kad netiesinës srovës ávairiømedþiagø nanostruktûrose ypatumusgeriausiai paaiškina bûtent FPT mode-lis, nes uþsienio fizikø bandymai pritai-kyti ávairius kietojo kûno fizikoje nau-dojamus modelius patenkinamø rezul-tatø nedavë. Ðis modelis sëkmingai tai-komas elektriniam laidumui aiškinti irorganinëse, ir net DNR molekulëse.

VPU Bendrosios fizikos katedrosKietojo kûno optikos laboratorijoje at-liekami mokslinio tyrimo darbai sulau-kë didelio tarptautinës mokslinës visuo-menës susidomëjimo. Jie yra reikšmin-gi tiek savo moksliniu naujumu, tiek irpraktiniu taikymu, plëtojant ðiuolaikinæmikroelektronikà ir ypaè nanoelektro-nikà. Tai patvirtina kvietimai Kietojo kû-no optikos laboratorijos darbuotojamsdalyvauti tarptautinëse mokslinëse kon-ferencijose (Budapeðtas, Maskva,Minskas, Kijevas, Ryga, Baku, Stavro-polis,Tartu, Èernovcy, Praha, Liubliana,El Paso, Bostonas), kuriose perskaity-ta nemaþai praneðimø. Be to, gaunamiuþsienio ðaliø (Indijos, Kinijos ir kt.mokslo centrø) mokslininkø prašymaipriimti dirbti moksliná darbà šioje labo-ratorijoje. Dëmesá á ðiuos darbus atkrei-pë ir fizikams gerai þinomos aktualiødarbø ið fizikos srities leidyklos, siûly-damos rašyti apþvalginius straipsnius.

Nors nagrinëjanèiø ðias problemasmokslininkø nedaug, taèiau ðeði ágijodaktaro laipsnius, parengtos ir apgin-tos dvi habilituoto daktaro disertacijos.Ávairiuose moksliniuose þurnaluose pa-skelbta per 100 moksliniø straipsniø.Sëkmingesniam darbui trukdo skurdieksperimentinë bazë, todël dabar dar-bas daugiausia siejasi su uþsienio ða-liø laboratorijose atliktø eksperimentoduomenø analize.


Vilniaus pedagoginis universitetasyra ypaè þymus klasikinës zoologijos

ir botanikos mokslo bei studijøtradicijomis, aukðèiausios kvalifikaci-jos dëstytojais ir, kas turbût svarbiau-

sia, – savo absolventais: þinomaisgamtos tyrinëtojais, pasiðventusiaismokslininkais, profesoriais, docen-tais, garsiais pedagogais, mokyklømokytojais bei direktoriais, nepails-

tanèiais nacionaliniø parkø, rezerva-tø, draustiniø, gamtos muziejø

darbuotojais, gamtosaugininkais,mokslo populiarintojais, knygø

autoriais ir leidëjais arba tiesioggamtos entuziastais, neeilinëmis

asmenybëmis.

Visos Vilniaus pedagoginio universi-teto biologinio profilio studijø programosyra akredituotos be sàlygø. Beje, pasaktarptautinës akreditacijos komisijos na-riø bei pirmininko prof. Geofrey Robin-sono (D.Britanija), VPU Ekologijos ir ap-linkotyros bakalauro studijø programayra pati geriausia tarp visø panaðaus po-bûdþio studijø programø Lietuvoje. Re-miantis mûsø paèiø inicijuotomis apklau-

Permainø vëjai –

Kur studijuoti?

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas STONIS

MES – VILNIAUS PEDAGOGINIOUNIVERSITETO BIOLOGAI

mes vieni geriausiøLietuvoje

somis, netgi tie studentai, kurie prieð ásto-dami abejojo savo bûsimu pasirinkimu,dabar ið esmës pakeitë nuomonæ: apie45 proc. iki tol nepalankiai nusiteikusiøstudentø pabrëþë, kad biologijos arbagamtos studijomis Vilniaus pedagoginia-me universitete yra visiðkai patenkinti.Beje, nusivylusiø studentø pas mus vi-siðkai nëra!

Ar jûs taip pat norite studijuoti VPU?Jeigu norite paþinti ir tyrinëti gamtà,

suþinoti apie ávairius organizmus beiþmogø, suprasti gamtos dësnius, suvoktiðiandienos biologijos problemas ir ge-bëti kûrybiðkai jas spræsti, gilinti þiniasuþsienio universitetuose, mëgstate ben-drauti su þmonëmis ir norite ávaldyti ben-drojo lavinimo mokyklos mokytojo pro-fesijà, laukiame jûsø Vilniaus pedagogi-niame universitete! VPU Gamtos fakul-teto adresas – Studentø g. 39 – paèiojebesikeièianèios sostinës ðirdyje, ant vaiz-

dingo deðiniojo Neries upës kranto, prie-ðais LR Seimà ir Konstitucijos prospektà.

VPU biologinio profilio studijøprogramos

Biologija. Bakalauro studijos. 4 stu-dijø metai. Be dieniniø, taip pat yra ne-akivaizdinës studijos. Nuo III kurso busgalima pasirinkti dar ðias papildomasspecializacijas: 1) Dekoratyvusis þeldini-mas ir augalai interjere; 2) Taikomoji bio-logija; 3) Ekoturizmas.

Gamta. Bakalauro studijos. 4 studijømetai. Nuo III kurso bus galima pasirinktidar ðias papildomas specializacijas: 1) Ap-linkosauga; 2) Dekoratyvusis þeldinimasir augalai interjere; 3) Ekoturizmas.

Biologija. Magistrantûros studijos. 2studijø metai.

Taip pat universitetui suteikta dokto-rantûros teisë (entomologija, augalø pa-razitologija, 4 studijø metai, mokama dok-toranto stipendija).

Diplomai ir kvalifikacijos:visas galimybiø paketas, visa kita –

jûsø rankose!Baigus biologijos specialybës studi-

jas, suteikiamas biologijos bakalaurolaipsnis ir išduodamas biologijos baka-lauro diplomas. Baigus gamtos specia-lybës studijas, suteikiamas ekologijos ir


Priekyje – Andrius, mokslo projekto vyk-dytojas, atrado naujø mokslui organizmø rû-ðiø, rengiasi tapti mokslininku, biomedicinosmokslø daktaru. Pirmoje eilëje (ið kairës):Audrius, domisi tarprûðine konkurencija irekologija; Justina, norëtø dirbti gamtos re-zervate; Ingrida, Zoologø klubo preziden-të, domisi paukðèiais ir vabzdþiais; Jolita, no-rëtø tyrinëti ir paþinti þmogø; Jolanta, svajo-ja bûti þmogaus anatomijos specialiste; Jus-tas, norëtø dirbti rezervate ir tyrinëti bestu-burius gyvûnus. Antroje eilëje (ið kairës): Da-rius, domisi citologija; Mindaugas, þadadirbti gamtos apsaugos srityje; Milda, do-misi genø inþinerija; Julija, bûsimoji ekolo-gë; Martynas, susirûpinæs aplinkos apsau-ga; Eglë, svajoja tapti áþymia bestuburiø gy-vûnø tyrinëtoja; Tomas, norëtø bûti gamtosmokslø profesoriumi. Mes visi kartu taip patir bûsimieji naujosios kartos pedagogai, ne-bijantys kûrybiniø iððûkiø!

aplinkotyros bakalauro laipsnis ir išduo-damas ekologijos ir aplinkotyros baka-lauro diplomas. Šie diplomai yra analo-giðki biologijos arba ekologijos ir aplin-kotyros bakalauro diplomams, kuriuos ið-duoda kiti universitetai, ir yra pripaþásta-mi uþsienio valstybëse. Taèiau tiktai Vil-niaus pedagoginio universiteto absolven-tams (be papildomø studijø metø ar mo-kesèiø) taip pat suteikiama ir mokytojokvalifikacija. Darbas mokykloje – tai netik pastovus valstybinis atlyginimas... (ojis, beje, ateityje turës þenkliai kilti). Svar-biausia – tai didþiulis iððûkis, darbas sujaunimu, ypaè plati kûrybinës veiklos sri-tis. Keiskime pasaulá kartu, mes tai gali-me! Papildomai gali bûti iðduodami irpriedai (paþymëjimai) prie biologijos ar-ba ekologijos ir aplinkotyros bakalauro di-plomø – tai priklauso nuo to, kokia spe-cializacija arba specializacijos bûtø pasi-rinktos: ekoturizmo organizatoriaus, de-koratyviojo þeldinimo ir fitodizaino kon-sultanto, taikomosios biologijos eks-perto bei aplinkosaugos vadybininko.

Plaèiau apie mus bei priëmimo taisyk-les skaitykite internete www.vpu.lt. Kvie-èiame apsilankyti Botanikos ir Zoologijoskatedrø puslapiuose, kuriuose suþinosi-te apie mûsø mokomàsias ir mokslineslaboratorijas, nepakartojamà egzotiniøaugalø oranþerijà, moksliniø tyrimø kryp-tis, tolimàsias ekspedicijas Pietø Ameri-kos dþiunglëse, konferencijas, taip patapie mûsø profesorius, docentus bei ki-tus dëstytojus.

Pirmoji keturiø matematikos mokytojølaida baigë Vilniaus pedagoginio institu-to Fizikos-matematikos fakultetà 1949metais. Daugiau negu per pusæ amþiaus– nuo 1949 iki 2008 metø – Vilniaus pe-dagoginis universitetas parengë 3963matematikos specialybæ ir matematikosarba matematikos ir braiþybos mokytojokvalifikacijà ágijusius absolventus (ið jø138 baigë mokslus lenkø dëstomàja kal-ba). Nuo 1993 m. universitetas ëmë rengtimatematikos ir informatikos mokytojus iriki 2008 m. šias studijas baigë 1053 ab-solventai. 1996 m. VPU Matematikos irinformatikos fakultetas ásteigë naujà spe-cialybæ – informatikà ir iki ðiø metø pa-rengë 185 informatikos mokytojus. VPUStudijø skyriaus duomenimis, ið viso per1945–2008 m. laikotarpá VPU parengë5201 matematikos, matematikos irbraiþybos, matematikos ir informatikos irinformatikos mokytojà bei nuo 1994 iki2008 metø – 382 matematikos magistrus.

VPU MIF absolventai ir šiuo metu fa-kultete studijuojantys studentai paþymi,jog, lyginant su kitomis matematikus ren-gianèiomis aukštosiomis mokyklomis,studijos Pedagoginiame universitete turiprivalumø. Pirmiausia baigusieji matema-tikos studijas kitose mokyklose ágyja tikmatematikos bakalauro laipsná, o baigu-sieji VPU kartu gauna ir matematikos irinformatikos mokytojo profesinæ kvalifi-kacijà. Norëdami ágyti šià kvalifikacijà, ki-tø mokyklø absolventai turi dar keleriusmetus papildomai studijuoti pedagoginiøir psichologiniø dalykø kursus. Tuo tarpuVPU absolventai per tà laikà baigia ma-gistrantûros studijas ir nemaþa jø dalisjau bûna sukaupæ poros metø pedago-ginio darbo mokykloje patirtá. Tai leidþiagreièiau pasirengti atestacijai, siekiant ágytiaukštesnæ – vyresniojo mokytojo katego-rijà. Besimokantiems fakultete studentamsrûpi jø tolesnës karjeros galimybës, o ma-tematikos studijos VPU suteikia tvirtà pa-grindà tobulinti kvalifikacijà bei plëtoti ðvie-timo darbuotojø kompetencijas.

Informaciniø technologijø centro(ITC) duomenimis, šiuo metu respublikosmokyklose dirba 3899 matematikos mo-kytojai, ið jø šiek tiek daugiau negu pusë– 1962 yra VPU absolventai. Tai ið tiesølabai daug, nes matematikos specialybësstudijas siûlo ir kitos respublikos aukðto-sios mokyklos – VU, VGTU, KTU, KU irŠU, kurios kartu paëmus parengë maþiau

Matematikai irDoc. dr. Nijolë

CIBULSKAITË skaièiainegu pusæ šiuo metu dirbanèiø matema-tikos mokytojø. Beje, VPU absolventø,ðiais mokslo metais dirbanèiø pagrindi-niø ir viduriniø mokyklø bei gimnazijø ma-tematikos mokytojais, skaièius sudarobeveik 40 proc. iš viso per šešis dešimt-meèius nuo fakulteto ásteigimo 1945 m.parengtø matematikos mokytojø. Jeiguprie matematikos mokytojø skaièiaus pri-dëtume skaièiø absolventø, dirbanèiø in-formatikos mokytojais, besidarbuojanèiøðvietimo administravimo ir aukðtesniojobei aukðtojo mokslo srityje, paaiðkëtø,jog ðiuo metu švietimo sistemos darborinkoje yra tikrai ne maþiau kaip pusë vi-sø laidø fakulteto absolventø.

Ðiais mokslo metais respublikos mo-kyklose dirba 59 aukðèiausià pedagogi-næ kvalifikacinæ mokytojo eksperto kate-gorijà turinèiø matematikos mokytojø, iðjø daugiau negu pusë – 32 (54,2 proc.)yra VPU absolventai matematikai. Res-publikos pedagogø bendruomenëje ge-rai þinomi tebedirbantys mokyklose þy-mûs mokytojai ekspertai: Ona Jablons-kienë (Vilniaus Þirmûnø gimnazija), Ele-na Majauskaitë (Këdainiø Ðviesioji gim-nazija), Petrë Valda Grebenièenkaitë(Šiauliø S.Ðalkauskio vidurinë mokykla),Vladas Vitkus (ilgametis Vilniaus „Minties“gimnazijos direktorius, dabar dirbantis Vil-niaus Radvilø gimnazijoje), Krystina Èiup-rinska (Vilniaus Jono Pauliaus II gimna-zija), Adelija Kuzmarskienë (Tauragës Þal-giriø vidurinë mokykla), Rûta Biekðienë(Alytaus Volungës vidurinë mokykla).

Nemaþas VPU auklëtiniø bûrys yraðiuolaikiniø matematikos vadovëliø ir ki-tø bendrojo lavinimo vidurinëms mokyk-loms ir gimnazijoms skirtø didaktiniø lei-diniø autoriai. Tai jau minëti pedagogaiV.Vitkus, P.Grebenièenkaitë, A.Kuzmars-kienë ir R.Biekðienë, taip pat mokytojaiekspertai dr. Milda Vosylienë (dirbdamaÐPC – tuometiniame Pedagogikos insti-tute rengusi matematikos mokymo pro-gramas, vëliau LR ÐMM kuravusi mate-matikos mokymo organizavimà respub-likoje), Kazimieras Pulmonas (PPRC, Or-ganizacinio skyriaus vedëjas), dr. NijolëCibulskaitë (kartu su VU auklëtine Mary-te Strièkiene – pirmøjø pokario lietuviðkømatematikos vadovëliø pagrindinei mo-kyklai autorë, VPU), dr.Viktorija Sièiûnie-në (VPU), Stefa Staknienë (Pilaitës vidu-rinë mokykla), Marijona Ðiugþdienë (Kai-ðiadoriø V.Girþado vidurinë mokykla), mo-


Traktuodami dialogà kaip vienà ið fi-losofijos gnoseologiniø problemø, gali-me remtis A.Whiteheado teiginiu, kad vi-sa Europos filosofija yra pastabos Plato-no filosofinio dialogo paraðtëse. Pasitel-kæs dialektikos menà, kuris yra ne kaskita, kaip màstymas ir buvimas kartu sukitais, Platonas raðytinio dialogo formasiekë paþinti bûtá. Toks graikiðkas màs-tymas suponuoja abstraktø ryðá tarp ob-jektyviojo pasaulio ir þmogaus. Pasaulissuvokiamas protu, nesiremiant pojûèiais,racionaliu diskursu, kuris nuo Platono lai-kø tapo vieninteliu tikrovës áprasminimobûdu. Platoniðkojo dialogo dalyviai þa-dina vidines sàmonës galias, bûtent pri-gimtines galias, kad apmàstytø ir paþin-tø tikràjà bûtá, svarsto skirtumà tarp ápras-tinës ir filosofinës þodþio reikðmës. Ápras-tinës kalbos þodþiai, pasak vokieèiø filo-sofo H.G.Gadamerio, turi daug reikðmiøir ágyja sàvokos vertæ tik tada, kai kurinors ið jø iðskiriama ir kai tai pasiteisinamàstanèiame pokalbyje. Tai liudija Sok-rato ir Platono dialogai, kuriuose siekia-ma ne tik atskleisti bûties esmæ, bet irugdyti filosofuojanèiojo ágûdþius, kritið-kai vertinti ir atskirti tikràsias prasmes nuosofistiniø iðvedþiojimø. Toks filosofavimobûdas buvo priimtinas besiformuojanèiaikrikðèionybei.

Pabrëþdamas þodþio svarbà inter-subjektyviame bendravime ir ypaè mo-kytojo-mokinio santykyje, platoniðkàjàugdymo sistemà ir jo sukrikðèionintà fi-losofijà viduramþiams perdavë šv. Au-gustinas. IX a., pertvarkant ðvietimà, Al-kuinas, vienas ið pagrindiniø reforma-toriø, atgaivino ne tik vëlyvosios antikosseptyniø laisvøjø menø dalykus bei au-gustiniðkàjá mokymo metodà, bet ir sok-ratiðkàjá dialogà, kuris dominavo iki patXIII amþiaus.

Vëliau, apmàstant dialogo struktû-rà, ne kartà buvo gráþtama prie ðiø iðta-kø. Fenomenologas E.Husserlis, nau-jai interpretuodamas dialogo esmæ, at-kreipia dëmesá á antikos ir viduramþiødialogo struktûrà, peraiðkindamas sub-jekto ir objekto, subjekto ir pasaulio san-tykius. E.Husserlio sàmonës intencio-nalumo teorija bei socialumo kaip inter-

Dialogo Prof. dr. Juozas ÞILIONIS

dimensijos

subjektyvumo supratimas kitu rakursuatskleidþia dialogo struktûrà. E.Husser-lio intersubjektyvumo teorija yra ypatin-gas socialumo apraðymas per tiesiogi-ná aš ir kito santyká. Santyká tarp aš irkito E.Husserlis vadina socialiu ne vi-suomeninio gyvenimo prasme, bet peraš atsisukimà á kità. E.Husserlio sàmo-nës intencionalumo teorija dialogo sam-pratà suveda ne á binariná santyká aš-tu,bet á trinará santyká, kurio metu pokalbiodalyviai kreipiasi ne vienas á kità, bet ájiems bendrà objektà, kurio pagrinduvyksta komunikacija. Ðis bendras ob-jektas, arba „turinys“, yra partnerystëssàlyga, kurios dëka mes kalbamës. Kitišiame dialoge yra kaip kartu veikiantysvisuose intencionalumuose, taèiau dëlfenomenologinës redukcijos nepraran-dantys savo ir kito savitumø. Dialoginësiuntimo–gavimo sàveika yra prapleèia-ma, kitaip tariant, ji yra papildoma in-tenciniu pasaulio suvokimu. Taigi dia-logo dalyvis ne tik kalba kitam, bet iraktyviai atsigræþia á save, taèiau ne kaipatskiras ego, bet jau kaip kitas aš.

Vienas þymiausiø dialogo filosofijosatstovø M.Buberis dialogà traktuoja vi-sai kitaip nei E.Husserlis. M.Buberio dia-

kytojos metodininkës Jolanta Knyvienë (Vil-niaus Simono Daukanto vidurinës mokyk-los direktorë) ir Vida Þilevièienë (VilniausÐeðkinës vidurinës mokyklos direktoriauspavaduotoja) – visus kûrybingus fakultetoauklëtinius sunku ir išvardyti.

Duomenø, kiek matematikos specialy-bæ turinèiø VPU auklëtiniø dirba mokykløvadovais, ITC nëra sukaupta, taèiau þino-ma, jog šiuo metu yra 686 (50,4 proc.) res-publikos mokyklø direktoriai, baigæ ávairiusVPU fakultetus. Likusiø 675 mokyklø vado-vai yra baigæ kitas aukðtàsias mokyklas.

VPU matematikos specialybæ baigæ ab-solventai dirba ne tik mokyklose, bet ir ðvie-timo centruose, savivaldybiø ðvietimo sky-riuose, aukðtosiose mokyklose ir kitose ðvie-timo institucijose: prof. habil. dr. VidmantasPekarskas dësto KTU, doc. dr. Violeta Pake-nienë – Generolo Jono Þemaièio LKA, dr.Teresë Leonavièienë – VGTU, dr. RomasAlonderis dirba MA MII, su pagyrimu baigæsmatematikà Vytautas Andrëkus yra Pedago-gø profesinës raidos centro direktoriaus pa-vaduotojas, jo bendrakursë Janina Kirkliaus-kaitë-Ðimelionienë – Varënos švietimo cen-tro direktorë, Regina Aþubalytë-Greblikienë– Panevëþio profesinio konsultavimo tarny-bos skyriaus vedëja. Keletas fakulteto auk-lëtiniø pedagoginá darbà dirba ir studijuojadoktorantûroje VGTU, MRU ir MA MII.

Dauguma ðiuo metu dirbanèiø Vilniauspedagoginio universiteto Matematikos irinformatikos fakulteto mokslininkø yra uni-versiteto absolventai: Senato pirmininkasprof. habil. dr. Romualdas Vosylius, doc.dr. Algimantas Pranas Urbonas, doc. dr.Juozas Ðinkûnas, doc. dr. Irena Katinienëbei fakulteto prodekanas doc. dr. Edmun-das Mazëtis (Matematinës analizës ir ge-ometrijos katedra); dr. Dalius Pumputis (Al-gebros ir statistikos katedra); doc. dr. Ni-jolë Cibulskaitë, doc. dr. Viktorija Sièiûnie-në, doc. dr. Saulius Zybartas, dar ðiuo me-tu vadovaujantis Mokytojø kompetencijøcentrui (Matematikos ir informatikos didak-tikos katedra); doc. dr. Tomas Petkus, dr.Olga Kurasova, dr. Jolita Bernatavièienë(Informaciniø technologijø katedra).

VPU MIF studentai teigia, kad juos ten-kina studijø kokybë, kurià laiduoja pareigin-gai ir kûrybingai dirbantys pedagogai. Stu-dentai ypaè vertina tai, jog dëstytojai bran-gina paskaitø ir seminarø laikà, studijas or-ganizuoja taip, kad studentai pajëgtø geraiišmokti studijuojamà dalykà, teikia konsul-tacijas, atsakingai ugdo bûsimøjø pedago-gø dalykinæ ir pedagoginæ kompetencijà,skatina saviugdà. Kasmetiniø studentø at-stovybës organizuojamø „Matematikos die-nø“ metu yra renkami populiariausi kated-rø dëstytojai, kuriems pagarbos ir simpati-jos sertifikatai bûna iðkilmingai áteikiamilinksmose, iðmoningai surengtose MIF stu-dentø ir dëstytojø vakaronëse.


socialinëslogas yra paremtas asmeninio susitiki-mo su Dievu, su kitu, t.y. kreipimosi-sa-kymo aktu, kurio metu yra klausomasi iriðgirstama. Praplësdamas dialogo feno-menà uþ transcendencijos ribø, M.Bu-beris apmàsto þmogaus ir Dievo santy-kius. Jis pripaþásta, kad asmens sàvokanegali iðreikðti Dievo esmës, taèiau Die-vas yra ir asmuo, kuris, sueidamas á be-tarpiðkà santyká su þmogumi, atsineða irsavàjá absoliutumà. Þmogus, bendrau-damas su Dievu, nenutraukia kitø Aš-Tusantykiø, prieðingai – jis atskleidþia jamvisus tuos ryšius, kurie leidþia jam atsi-skleisti Dievo Veido akivaizdoje. Atsako-masis Dievo kalbëjimas þmonëms ap-ima visa, kas vyksta mumyse ir mus su-panèiame pasaulyje laiko ir istoriniovyksmo procesø tëkmëje.

Plësdamas dialoginio bendravimosferà ir aptardamas primetimo ar atsivë-rimo kitam idëjà, M.Buberis aptaria duesminius bûdus, kaip paveikti kità asme-ná, inspiruoti jo paþiûras bei ásitikinimus,keisti gyvenimo bûdà. Pirmuoju bûdu ki-tam þmogui norima primesti save, savonuomonæ, elgsenà bei laikysenà taip,kad greta esantysis manytø, kad dvasi-nis rezultatas yra jo paties jau turëtas ási-tikinimas, kurá tas poveikis tik iðlaisvinoir sustiprino. Ðis bûdas labiausiai iðplë-totas propagandos sferoje. Pasak M.Bu-berio, propagandos spaudimas sielai yratoks, kad sukelia autonomijos iliuzijà, ogrieþèiausia politinë priemonë tampa to-bula, kai sëkmingai panaikinamas patsþmogaus faktas.

Veikiant antruoju – atsivërimo bûdu,veikiantysis stengiasi kito sieloje atrasti iriðplëtoti joje tuos esanèius dalykus, ku-riuos pats savyje laiko teisingais. Kadan-gi tie dalykai yra teisingi, tai jie turi atrastivietà ir kito pasaulyje, nes yra viena ið ga-limybiø keisti atsivërimo akte kità já sutin-kant, tai yra iðnaudojant egzistencináesanèiojo, norinèiojo ir galinèiojo bendra-vimà. Ðis antrasis bûdas yra tikrojo auk-lëjimo sfera, kuri, atmetusi visas iðanksti-nio primetimo kitam nuostatas, atveria tai,kas yra teisu. Ðiuo atveju ugdytinis savougdytojà suvokia kaip já aktualizuojanèiøjëgø pagalbininkà, skatinantá kitaip elgtisir kitaip veikti. Atsiveriantis ugdytojas tikipirmaprade jëga, kuri sklinda tarp kitøþmoniø, keièia ir tobulina juos.

Analizuodamas dialogo raiðkà, M.Bu-beris iðskiria tris jo tipus. Tikrasis (ver-balinis arba mneminis), kai realiai vienasasmuo turi omeny kità arba kitus ir á jáarba á juos kreipia savo sumanymus taip,kad tarp jø randasi realus ryðys. Antra-sis, techniðkasis, paremtas dalykinio su-sikalbëjimo poreikiu. Ir treèiasis, dialo-gu paremtas monologas vyksta tuo at-veju, kai þmogus kalbasi pats su savimi,arba, kitaip tariant, jis paliktas pats sau.

M.Buberio amþininkas, dialogo filo-sofas E.Levinas, plësdamas santykiøtarp tu ir aš sferà, akcentuoja kità kaipsubjektà. Kitas á filosofijà ateina ið egzis-tencinio aš suvokimo ir jo atliekamosveiklos. Kito pasirodymas visø pirma yrair jo gyvas veidas. Veido raiðka yra kal-ba, nes kalbëjimas, pasak E.Levino, yrabûdas iðeiti ið uþ savo iðvaizdos, iš uþsavo pavidalo. Paties veido apsireiðki-mas dar nëra pasaulio atskleidimas. Pa-saulis veido konkretybëje iðlieka abstrak-èiu objektu, todël kito veidas á mûsø pa-saulá áeina ið abstrakèios srities arba iðabsoliutybës, kuriai tiktø ir svetimybësvardas.

Pasirodæs kitam, veidas yra ne regi-mas, bet iðgirstamas – veidas, iðsivilk-damas ið þiûros spàstø, uþklausia sàmo-næ, veidas byloja, apeliuoja á kalbà. Kal-ba E.Levinà domina ne tik kaip komuni-kacijos procesas, vienijantis jame skir-tingus narius su jø individualybës raiðkabei paþiûrø ar nuostatø bendrumu, okaip ta erdvë, kurioje vyksta susitikimassu kitu, kaip su absoliuèia iðorybe, ka-dangi kitas, pasak E.Levino, visiems lai-kams yra iðorëje. Kalba paðnekovamstampa reikðminga tiek, kiek ji kreipiniu,liepiamàja nuosaka arba ðauksmininkupleèia betarpiðkas tarpasmeniniø santy-kiø dimensijas, kuriose lieka ryðkus eti-nis pradas, nukreiptas á teisingumà ir at-sakomybæ. Susitikime su kitu kalba kei-èia savo konvencijas. E.Levinui atsive-rianèioji kalbos funkcija nëra neutralusskirtingø asmenø ryðys dar iki bet kokiotematizavimo pradþios, nes jau pati dia-logo uþuomazga E.Levino supratimuglûdi tarnavime kitam. Toks veido uþklau-simas nëra visiðkas ásisàmoninimas, ka-dangi absoliuèiai kitas neatsispindi þmo-gaus sàmonëje. Kito veidas, iðjudinæs sà-monës uþklausimà, sukreèia patá aðegoizmà, ir að, iðjudintas ið rimties bû-senos, pereinu á tam tikrà etinio poelgiotrajektorijà, kuri padaro mane solidarøsu kitu asmeniu. Toks ryšys, sustiprin-tas moraliniais svertais, perauga á aukð-tesná lygmená – geismà, kuris skatinadegti kita liepsna negu poreikis, kurá uþ-gesina pasisotinimas, màstyti anapus to,kas màstoma. Geismo specifiðkumaspasireiðkia protrûkiu, kuriame patirtis,

ágyta per iðgyvenimà, ið karto nëra ásisà-moninta ir su ja nesutampa. Geismas,spontaniðkai aplenkæs sàmonës turiná,skverbiasi á etiná veikimà arba poelgá, jotrajektorija krypsta á kità asmená. Geis-mas þmogui tampa begalybe. Aš santy-kyje su kitas begalybë – tai geismas,nuolatinis ëjimas pirmyn, naujas sàmo-nës uþklausimas, reikalavimø sau augi-mas, atsidûrus atsakomybiø akivaizdo-je ir jø priëmimo procese.

Simbolis, ið kurio ateina veidas, tam-pa pëdsaku. Taip veidas iðkyla unikaliaatvertimi, kai anapusio pasaulio reikð-mingumas nepanaikina anapusybës, opriverèia jà áeiti á vidujybës tvarkà. Pëd-sako reikðmingumas veda mus á aplin-kiná pasaulá, derindamas dabarties ir ne-gràþinamos praeities kontûrus. Praeitiságauna amþinybës pavidalà, kaip laikonesugràþinamumo kategorijà.

Gráþtant prie pëdsako reikðmingumo,tenka priminti, kad jis modeliuoja asme-niná etiná santyká su kitu, kadangi kiek-vienas fenomenas apreiškia kità arba pa-sireiškia per kità. Bûtis tampa pëdsakopalikimu, jame áspaudþiamas jo nesugrà-þinamas perversmas (révoliution). Pëd-sakas, kaip þenklas, nustato ryðá ir suanapusybe. Per kito veidà Anapusinis ar-ba Nesantysis reikðmæ ágyja tarpasme-niniuose santykiuose.

Kitas, kaip pasirodantis ir ásitvirtinan-tis asmuo, turintis savo socialinæ-kultû-rinæ erdvæ ir savo reikðmingumà, kurissàlygiðkai nepriklausomas nuo ðios iðpasaulio gautos reikðmës. Reikia pri-paþinti, kad bendravime kitas ateina pasmus ne tik iš konteksto, jis reiškiasi patssavaime, savo esybe, savo buvimu. Va-dinasi, kito asmens buvimas tai ëjimasmûsø link, áëjimas á mus su savo kultûri-niu klodu. Kito asmens, kaip fenomeno,pasirodymas jau yra vaizdas, savas at-spindys platesnio ir nebylaus raiška.

Taigi dialogo socialinës dimensijosatskleidþia já kaip vienà ið svarbiausiøþmogaus buvimo reiðkiniø. Antikos ir vi-duramþiø dialoginio màstymo iðtakø re-fleksija E.Husserliui, M.Buberiui ir E.Le-vinui padëjo iðryðkinti ðiuolaikinio dialo-go sàrangà ir jo funkcionavimo dimen-sijas. Tradicinë dialogo samprata ið sa-vitarpio susitikimø ðiuolaikinëje filosofi-nëje traktuotëje iðsiplëtë á diskretiðkà irneapibrëþiamà virð-asmeninës sàmonëslygmená, kuris nepriklauso laiko srièiai.


Istorijos fakulteto dekanui profe-soriui Eugenijui Jovaiðai uþ deðimtiesmetø taikomøjø darbø ciklà „Istorija ir

kompiuteriai“ paskirta 2008 metøLietuvos mokslo premija.

Ið tikrøjø istorijos multimedija pradëtakurti jau1988 metø pradþioje, t.y. prieð dvi-deðimt metø, su tais laikais dar ribotomiskompiuterinëmis multimedijos galimybë-mis. Prireikë daug laiko, kad darbas gautøtoká aukðtà valstybës ávertinimà, ir šian-dien istorijà privalu gebëti pateikti kiek-vienam vartotojui suprantamai, aiškiai,trumpai ir patraukliai – toks pagrindinisuþdavinys,– sako mûsø pašnekovas.

Praðomas ávardyti ádomiosios istorijosciklo populiarumà, profesorius sako, jogtada, kai pradëjo dirbti, daugelis sunkiaiásivaizdavo sëkmæ. Taèiau entuziastasstengësi pasitelkti naujausià, greièiausiàir plaèiausiø galimybiø kompiuterinæ tech-nikà. Daþnai tekdavo net pralenkti galimy-bes. Todël jau po dešimtmeèio triûso jisturëjo visavertës multimedijos darbø, ku-rie nustebino daugelá skeptikø ir privertëkeisti nuomonæ. Prieš septynerius metusLietuva gavo pirmuosius „Gimtosios isto-rijos“ kompaktinius diskus. Laikas sutaposu visuotinës mokyklø kompiuterizacijosbei ugdymo poreikiø plëtros banga, dëlto nacionalinis produktas – vienintelis kom-piuterinis Lietuvos istorijos vadovëlis – grei-tai plito, nes tam valstybë skyrë pakanka-mai lëðø. Pašnekovas prisimena, jog taiirgi nebe atsitiktinis dalykas – buvo skelbtiir finansuoti valstybës konkursai, kuriuosjis laimëdavo. „Ádomiosios Lietuvos istori-jos“ projektai yra laimëjæ ir pasaulio kon-kurso „Pasaulio virðûnës“ nacionaliniuskonkursus 2005 ir 2007 metais.

„Didþiausio dþiaugsmo man teikia fak-tas, jog visi man vadovaujant sukurti„Gimtosios istorijos“ ir „Ádomiosios Lie-tuvos istorijos“ diskai sëkmingai naudo-jami mokyklose. Juos noriai nagrinëjamokiniai savarankiškai specialiai tam su-kurtoje erdvëje „e-mokykla“. Moksleiviaigali atlikti ávairius namø darbus, uþimtilaisvalaiká, þaisti, spræsti uþduotis, kurtitestus ir kt. Norëdamas mokytis kiekvie-nas turi puikiø galimybiø, nes filmai-pa-mokos logiškos, ádomios, patrauklios,išradingos ir suprantamos bei paprastos

Laureatai

Juozas SKOMSKIS

Lietuvos istorijos istorijà dar nëra to da-ræs. Parodysime, kaip atrodë gentinis bal-tø etnosas, slavø Rusia; kaip atrodë genti-në Lenkija, norvegø, ðvedø, suomiø, da-nø valstybës; matysime, kaip jos keitësi;kaip susikûrë Mindaugo Lietuva. Pagaliaumatysime naujausiø laikø valstybiø sienøkaità iki 2008-øjø Ðengeno erdvës. Kartusu þemëlapiais þiûrovo akyse keisis ko-mentarai ir kita vaizdinë medþiaga. Maty-sime, kaip ilgai mes buvome dideli ir kiektrumpai buvome maþi. Tada, manau, su-prasime, iš kur kyla tas nenugalimas ge-netinis lietuvio valstybingumo jausmas.

Treèioji dalis. Á kompiuterá ádedamaknyga. Vartysime jos lapus, o balsaspasakos Lietuvos istorijà.

Ketvirtoji dalis. Teatralizuoti siuþetai. Ak-toriai ir jauni istorikai kalba ir rodo 33 svar-bius istorijos dalykus nuo seniausiø laikø.

Penktoji dalis. Ðimtas iðkiliø Lietuvosþmoniø, ðimtas datø ir ðimtas Lietuvosádomybiø, pavyzdþiui, paskutinieji Lietu-vos pagonys, grandinë išskirtiniø pasau-lëjautos, pasaulëþiûros, minties kaitos fak-tø ir t.t. Tai unikali dovana þmonëms. Do-vana jø ugdymui. Dovana ateities kar-toms. Ðá kartà stengiaus padaryti tai, koniekada neteko daryti. Nuostabus groþis– Lietuvos istorija.“

Ir èia mums jau neámanoma nepaste-bëti, jog toks dþiaugsmas darbu savoTëvynës labui áveikia visas negandas, nu-braukia visus kasdienybës vargus ir ne-priteklius.

„Man yra labai svarbu mano Tëvynësistorija. Svarbu, kad ji bûtø sàþiningai, ádo-miai perteikiama. Man svarbu, kad kuodaugiau þmoniø tà garbingà praeitá su-voktø ir gerbtø. Man svarbu, kad ið tospraeities mokytøsi kiekvienas. Svarbu þi-noti, kad esi savo Tëvynës vaikas. Ðià Va-sario ðeðioliktàjà jauèiau didþiausià ma-lonumà bûdamas greta savo sûnaus Ma-riaus Jovaiðos, kai Lietuvos RespublikosPrezidentas Valdas Adamkus jam teikëordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ medalá.Jaunam þmogui pelnyti valstybës apdo-vanojimà be galo graþu. Ypaè dþiugu, kaiþinai, jog visus tuos dvideðimt metø dir-bome drauge. Juk kaip tik Marius sukûrëpirmàsias istorinës multimedijos siste-mas, atstovavo Lietuvai 1994 metø kon-grese „Istorija ir kompiuteriai“, vëliau lai-mëjo ir kitokiø kompiuteriniø konkursø,yra „Neregëtos Lietuvos“ meniniø fotogra-fijø ið paukðèio skrydþio ciklo autorius. Ko-kio dar didesnio dþiaugsmo gyvenime be-reikia...“, tarsi gyvenimo maldà kalba mû-sø Istorijos fakulteto dekanas, Lietuvosmokslo premijos laureatas, „ÁdomiosiosLietuvos istorijos“ kûrëjas profesorius Eu-genijus Jovaiða, save pavadindamas begalo graþiai – savo Tëvynës vaiku.

Svarbu þinoti,kad esi savo Tëvynës

vaikas

naudoti. Malonu, kad „Ádomiosios Lietu-vos istorijos“ siuþetus Lietuvos televizijatransliuoja visam pasauliui, o „Lietuvostûkstantmeèio vaikø“ konkursas neapsi-eina be uþduoèiø ið minëtos istorijos.

O kas uþ ðios valstybës ávertinimo ri-bos? Kà Lietuvos istorijos profesorius Eu-genijus Jovaiða su multimedijos koman-da kuria ðiandien?

„Ðá birþelá pristatysime naujà penkiødaliø Lietuvos istorijos projektà „Lietuva1009 – 2009“, skirtà Lietuvos vardo pa-minëjimo Tûkstantmeèiui. Niekada darnesu kûræs tokio sudëtingo projekto:

Pirmoji dalis. Pristatome Lietuvà, ko-kia ji pasitinka Tûkstantmetá. Kokia jos ge-ografija. Kokie jos sniegai ir lietûs. Kokiosupës, eþerai ir pelkës. Kokie jos þmonës.Kokia jos ekonomika. Kokia mûsø kalba,kultûra.

Antroji dalis. Ji visiškai nelaukta: istori-kas Tomas Baranauskas kuria erdvës þe-mëlapá, kurá riboja Elbës, Okos upës, Kry-mo pusiasalis ir Skandinavija. Ðioje erdvëjenuo 860 -øjø iki 2008 metø keièiasi èia gy-vavusiø valstybiø sienos. Niekas per visà

Profesorius Eugenijus Jovaiða


Lietuviðkoji realybëAtkelta ið 8 p.

Þenkli dalis tø sklypininkø uþpildë vadi-namøjø „rizikos ðeimø“ sluoksná. Vaikø gim-dymas pavirto verslu… Kaimo mokyklossunkiai besusitvarko su visavertës sociali-zacijos ðeimose negavusiomis jø atþalo-mis… Pilieèio ugdymo kraujagyslës uþsi-kemða papildoma cholesterolio doze…

Visuotinës gerovës valstybës mode-lis. Prieð keletà deðimtmeèiø ávairiais pa-vidalais jis buvo áteisintas daugelyje Euro-pos ðaliø. Uþtenka paminëti kad ir Ðvedi-jà, iðgarsëjusià savo „socialistinëmis nuo-statomis“… Aišku, viskuo „persergama“.Ðiandien toje paèioje Ðvedijoje – jos visuo-tinës gerovës modelyje matyti átrûkimø.

Bet tai, kà matome Lietuvoje, galimepriskirti „siurrealizmo peizaþui“… Iðeitinëspaðalpos ketvirèiais milijono (ið mokes-èiø mokëtojø) iðmokamos korumpuo-èiausiø struktûrø atstovams. Seimûnai ne-þino, kaip tvarkytis su savo prie didþiulësalgos iðmokamais 4000 litø priedais… Irviskas – pagal galiojanèius ástatymus!..Kodël tik V.Uspaskichas buvo apkaltintas„vokeliais“? O kà daro pati Vyriausybë,savo nariams „pridurdama“, regis, dau-giau nei oficialus atlyginimas, neapmo-kestinamais vokeliais? Argi nerodo nesu-tramdomos korupcijos masto prekiø kai-nos, net treèdaliu didesnës nei kaimyni-nëje Lenkijoje? Ar reikia dar kokiø norspapildomø árodymø, kad Lietuva netgitolsta nuo visuotinës gerovës valstybësmodelio, iki neátikëtino masto iðplëtusidar ir valdininkø sluoksná?..

Tautinës tapatybës iðsaugojimas irjos modernizuotas tæstinumas. Nunykus(ir toliau nunykstant) baþnyèios poveikiui(šiuo atveju galvoju ne apie…Lenkijà, betapie Lietuvà), galimybës iðsaugoti þmo-gaus, tautos dvasinæ kultûrà menkëja. Re-zerve lieka istorinë atmintis, etnokultûriniogyvybingumo skatinimas ir savo tapaty-bës paieðka – kaip prieðnuodþiai slenkan-èiam ir globalizmo inspiruojamam þmo-gaus „suzombëjimui“, vartojimo diktatui…

Kà èia mûsø rotondà-valstybæ rams-tomo turime? Kaip ði architektûrinë kolo-na, irgi kritiðkai þvelgiant, atrodo? Mûsøbuvusios kultûros ambasadorës Jungti-nëse Tautose Ugnës Karvelis dëka lietu-viðkoji kryþdirbystë tapo oficialiai pripa-þinta kaip unikalus, t.y. iðskirtinis europi-nës kultûros reiðkinys. Betgi tai gal grei-èiausiai kanèios, o gal tautos agonijos(þvelgiant stambesniu istoriniu mastu) pa-gimdyta kûryba! O tautos pradþia kuo galibûti þenklinama? Atsakysiu: piliakalniais!Neátikëtina jø gausa. Bet jie, kaip ir visaprigimtinë, gamtajausminë protëviø kul-tûra, buvo „apšaukti“ pagonybe ir dau-guma šiø iðkiliø statiniø tebeskendi pik-tybiškoje uþmarštyje. Tuo pavyzdþiu te-norëjau pasakyti, kad rezervø savo tapa-tybës tæstinumui, þmogaus dvasinës kul-tûros “paramstymui” mes dar turime….

Valstybës teritorinis vientisumas.Praktika rodo, kad tai viena iš „slidþiau-siø kolonø“. Jos nedrásta prisiliesti joksiðkilesnis „valstybininkas“. Nors ðis prin-cipas apraðytas mûsø Konstitucijoje ir jásavo lûpomis garsiai kartoja prisiekiantisSeimo narys… O kà matome ið tiesø?

Turime pripaþinti liûdnà faktà: taikstan-tis su kaimyno (dabartinio „vyresniojo bro-lio“) spaudimu, Vilniaus kraðtas jau per at-gautos nepriklausomybës metus, ko ge-ro, tapo labiau sulenkintas nei tarpukariu.Nuvaþiuokite á Dieveniðkes ir pamatysitelietuviðkos mokyklos ir mokytojø, ir moki-niø akyse aðaras… Niekas jø negina. Sau-gau Rukainiø vidurinës mokyklos absol-ventës (beje, su lenkiška pavarde) laiškà.Ji buvo „neatsargi“ – lankë lietuviðkas kla-ses. Kiek pasityèiojimø „lietuviukai“ yra tenpatyræ!.. Net iš mokyklos direktoriaus. Jieðalo savo klasëse, o jø bièiuliai „lenkiukai“þiemà nuo ðilumos pertekliaus atidaryda-vo langus… Pastaruosius veþiojo po ávai-rias ekskursijas, o „lietuviukø“ – niekada...Ar verta kalbëti apie lenkø kontroliuojamasbaþnyèias, kurios paverstos vos ne agita-cinëmis tribûnomis…

Integracija á ES ir pasaulio bendruo-menæ. Visi suprantame: tai neiðvengia-mas procesas. Bet kodël integracija turivykti nacionalinio orumo praradimo sà-skaita? Uþtenka prisiminti, kokia savaipgëdinga skuba Lietuvoje buvo balsuotauþ Europos Konstitucijà. Briuselyjeðmaikðtaujama: ástatymai dar tik kurpia-mi, bet Lietuva visada pasiruoðusi juosbe pataisø, be aprobavimo priimti… Kastai? Aristokratizmo, kaip kultûrinës politi-nës tradicijos, praradimo pasekmë? Galper nuolaidþiavimus ágyto „kumeèio sin-dromo“ demonstravimas?

Antra vertus, kaip galima sëkmingai in-tegruotis bûnant korumpuota valstybe?Árodymai? Na, kad ir „Leo“… istorija…Na,kad ir „Dujotekanos“ rezginiai… Gal prieðdeðimt metø ið tribûnø esu kalbëjæs: pri-siðliejæ prie sveikesnio kûno mes patys tap-sime sveikesni… Deja, taip neatsitiko. Galnet atvirkðèiai – patys platiname bacilà…

Uþsklandëlë. Gal ið tiesø uþgaiðomekalbëdami apie kolonas, ramstanèias vals-tybës konstrukcijà. Na, o kaip atrodo ði me-taforiðka rotonda, gal að ið tiesø pieðiaupernelyg tamsiomis spalvomis? Bet mesvisi ðiandien turime ánirðio. Kokia prasmëjá slëpti? Svarbu, kad jis nenuodytø mûsøpaèiø, nesumenkintø tø pozityviø darbø,kuriuos siekiame (ir toliau sieksime) nu-veikti. Ánirðis, pyktis gali bûti gana naudin-gi – duoti impulsà, energijos visai þmogauskûrybinei paletei. To ir siekiau ðiuo savoraðiniu. Nieko nenorëdamas áþeisti, juolabsumenkinti tautinæ savivokà ar kad ir vals-tybiná patriotizmà. Atvirkðèiai…

O dël valstybës - rotondos kolonø,kaip jau pradþioje minëjau, jø gali bûti irdaugiau negu pateiktosios. Gali bûti ir po-zityvesniø. Bet galutinæ iðvadà paliekuskaitytojui – kaip atrodo mûsiðkë. Kokioaukðèio, kokios architektûrinës iðvaizdos.Kaip jautiesi atsidûræs jos viduje… Ir koksið jos apþiûros laukas. Beje, þmogaus –pilieèio, þmogaus – politiko áþvalgos daugpriklauso nuo sociologiniø bei politologi-niø þiniø bagaþo…Betgi tas „bagaþas“tarp dabartiniø politikø nëra „madingas“.O vis dëlto gal pilieèiui – rinkëjui toks ba-gaþas bûtø visai neprošal?


Vilniauspedagoginiouniversiteto

paviljonas mugëje2009 m. sulaukë

didþiulio dëmesio


Gyvename visuomenëje, kurià jauáprasta vadinti informacine, þiniø visuome-ne. Neretai ðiuolaikinë visuomenë api-bûdinama ir kaip vartotojiška, kuri, kaip irvisos prieš tai buvusiosios, turi savo gy-vavimo formas, bûdus ir poreikius. Vie-nas ið tokiø poreikiø, kurá lemia augantiproduktø ávairovë, nuolat intensyvëjantirinkodara, didëjantis informacijos ir rekla-mos kiekis, yra asmeniškai gebëti áver-tinti ir susidaryti nuomonæ apie produk-tus, atsiþvelgiant á aplinkosaugos, etiniusir ekonominius aspektus. Taèiau prislëgtiesamos, o kartais ir tariamos krizës grës-mës, vël þvelgiame tik á uþburtà vartoji-mo-gamybos ratà net nesusimàstydami,ar tai iðties veda geresnës gyvenimo ko-kybës link. Tradiciðkai ið kartos á kartà per-duodamas supratimas ,,turësi daugiau,vadinasi, gyvensi geriau“ jau seniai atsi-spindi mûsø gatvëse, kai po vienà sëdë-dami savo automobiliuose valandø valan-das praleidþiame kamðèiuose, kvëpuo-dami automobiliø iðmetamosiomis dujo-mis. Paradoksas, bet daugiau uþdirbda-mi galime sau leisti negaminti namuosemaisto, o pirkti pusfabrikaèius, kuriuosvalgydami netenkame ne tik sveikatos,bet ir ðeimos susibûrimø prie stalo – klestisusvetimëjimas. Aplinkos uþterštumo su-keltos ligos (kartais ði prieþastis esti ne-tiesioginë), jaunimo priklausomybë nuoinformaciniø-komunikaciniø technologijø– to paties poþiûrio pasekmë.

Nors jau seniai perëjome prie rinkosekonomikos ir vartojame beveik kaip betkuri iðsivysèiusi pasaulio ðalis, vartotojømokslui (angl. consumer education) Lie-tuvos mokslø klasifikatoriuje lig ðiol vie-tos nerasta. Kol uþsienio kolegos gina var-totojø mokslø daktaro disertacijas, Lietu-voje nëra në vienos vartotojø ðvietimo ba-kalauro studijø programos. Vartotojo sà-voka Lietuvoje vis dar siejama su gausiuvartojimu, noru turëti kuo daugiau, varto-tojiðku poþiûriu á aplinkà. Taèiau vartoto-jø ðvietimas kelia prieðingus tikslus: ið-mokyti vartotojà atsakomybës uþ savo,aplinkiniø ir ateities kartø sveikatà, racio-nalø iðtekliø naudojimà, iðmokyti pilie-tiškumo, atskirti savo norus nuo tikrøjøporeikiø, taip pat suformuoti teisingà irplatø gyvenimo kokybës supratimà. To-

Tarptautinis valiutos bankas teigia, kad ,,... tikràjà gyvenimokokybæ atskleidþia aukðtas bendrasis vidaus produktas (BVP) (...).

O já galima pakelti tik vis daugiau vartojant...“ Tai girdime irskaitome nuolat maþëjanèiø naudingø gamybai iðtekliø, didëjan-

èio aplinkos uþterðtumo kontekste. Gyvenimo

Gyvenimo kokybæ dël, kalbëdami apie vartotojø ðvietimà,vartosime posaká ,,vartojimo kultûros ug-dymas“, kuris ið esmës atspindi ekono-minius ir etinius vartotojø ugdymo aspek-tus.

Šeima, mokykla deda visuomenësvartojimo kultûros pagrindus. Jei to ne-darysime profesionaliai, vertybës vis vienbus suformuotos, taèiau jos bus kitokios:šalyje vyraus þema vartojimo kultûra. Di-dindami neatsakingà vartojimà galime gy-venti gerai tik tam tikrà laikà – tol, kol aki-vaizdþiai pastebësime savo vartojimo pa-sekmes. Taèiau tada gali bûti per vëlu.

Technologijø edukologijos bakalaurostudijø programa

Jei paklaustumëte, ar yra studijos, kurgalima ne tik ágyti bakalauro ar magistrodiplomà, bet ir iðmokti gyventi geriau, at-sakymas bûtø – technologijø edukologi-jos bakalauro ir magistro studijos Vilniauspedagoginiame universitete. Bûsimiejitechnologijø mokytojai per bakalauro stu-dijas turi galimybæ atidþiau paþvelgti á sa-ve ir aplinkà, suprasti gamybos techno-logijas, idant galëtø tinkamai rinktis pre-kes, paslaugas, gyvenimo bûdà. Studen-tai mokosi ne tik paþinti teigiamas ir nei-giamas pramoninës gamybos puses, betir turi galimybæ masinius gaminius paly-ginti su rankø darbo vienetiniais, jø paèiøsukurtais produktais. Vartojimo kultûraistudijose skiriama daug dëmesio: moko-masi ,,skaityti“ produktø etiketes, tinka-mai ávertinti savo pasirinkimo kriterijusprieš perkant, suþinoti, kur ir kaip kreiptisdël nekokybiðkos prekës ar paslaugos.Studentai analizuoja savo, kaip vartoto-jø, elgsenà ir gyvenimo bûdà, mokosi irvartotojo elgsenos tyrimø. Kad suprastøreklamos poveikio mechanizmus, studen-tai mokosi ne tik analizuoti reklamà, betir jà kurti, ávertinant reklamos tikslinæ gru-pæ, jos poreikius ir bûdus vartotojams pa-siekti.

Nuo pirmøjø studijø metø studentai ási-traukia á projektinæ veiklà. Kartu su Varto-tojø ðvietimo ir Vilniaus visuomenës svei-katos centru technologijø edukologijosstudentai projektà vykdë Vilniaus mokyk-lose. Studentai parengë ir iðleido knyge-læ-atmintinæ mokiniams Vaivorykðtë ma-

Kraièio skrynia su pripaþinimoþenklu

Beveik prieš deðimtmetá iðleidu-si aðtuoniø savo sukurtø ðokiø kny-gà „Rytagonë“, Laimutë Kisielienëdabar turi sukaupusi jø ðeðias de-ðimtis. Tiek, kiek autorei kitàmet su-kaks metø. Todël savo jubiliejø ke-tina sutikti nauja knyga. Èia ras sa-vo vietà ir „Þalèiukas“, ir „Senobi-në polka“, ir „Pranavada“, ir „Ladu-to“ – šokiai, kuriø autorë norëtø, jogjie pasklistø po Lietuvà.

Kai 1994 m. Pasaulio lietuviødainø ir ðokiø ðventës prologe uþ-kûrë amþinàjà ugná, prie kurios ðo-ko ritualiná ugnies garbinimo ðoká;kai deivë Saulë ugná atneðë su sep-tyniomis dukromis ir uþdegë auku-rà; kai visi apie ugná ëjo ir laiminouþkeikimu: „Dek, ugnie“; kai mer-gaitës ëmë tà ugná ir neðë á savonamø þidinius, – tarp þiûrovø buvæsvyskupas ið JAV Paulius Baltakispaskui iðeivijos spaudoje prisipaþi-no buvæs priverstas dalyvauti pago-niðkose apeigose. „Perskaièiau irpagalvojau, jeigu þmogui atrodë,jog jis dalyvavo pagoniðkose apei-gose, tai gal jos ið tikrøjø buvo pa-naðios á protëviø iðpuoselëtàsias?Ir man daugiau nieko nereikia. Jeiþmogus pajuto ten buvusià bûtenttokià dvasià, að kritikà priimu kaippagyrimà. O ta dvasia buvo reiðkia-ma choreografinëmis priemonëmis– ji buvo sušokta“, – prisimena ar-tëjanèios Lietuvos vardo tûkstant-meèio Pasaulio lietuviø dainø ðven-tës Ðokiø dienos meno vadovë Lai-mutë Kisielienë, kuriai ði garbingair atsakinga pareiga patikëta ne vel-tui: choreografiniai principai, matyt,bus nugalëjæ, ir ji jau penktà kartàstovës ant aukðèiausios ir vainikuo-tos Lietuvos dainø ir ðokiø ðvenèiøpakylos ir ðiuo pasitikëjimo skaièiu-mi jau artëja prie savo mokytojoprofesoriaus Juozo Lingio ðlovës.

Iðausimmargà ðokiø

raðtà savoðirdyse

Atkelta ið 19 p.


lemia visuomenësvartojimoDoc. dr. Þivilë SEDEREVIÈIÛTË-PAÈIAUSKIENË

kokybës samprata mums siejasi su turëjimu kuo daugiau, neáþvel-giame sàsajø tarp daiktø gausos ir uþterðtos aplinkos sukeltø ligø.

Vilniaus pedagoginio universiteto Technologijø edukologijosstudentai mokosi atpaþinti tikràjà gyvenimo kokybæ, mokosi

atsakingai pirkti ir vartoti, tai yra gyventi geriau.

kultûra

no lëkðtëje. Knygelëje spalvotais paveiks-lais vaizdþiai pateikiamas maisto medþia-gø poreikis auganèiam organizmui, o átvir-tinti ðià informacijà galima þaidþiant kny-gelëje apraðytus þaidimus.

Daugelá idëjø didesniems ar maþes-niems projektams studentai parsiveþa iðstudijø uþsienyje. Pasinaudodami Eras-mus studentø mainø programos teikia-momis galimybëmis, technologijø eduko-logijos studentai staþuojasi ávairiuose Eu-ropos Sàjungos universitetuose. Malonutai, kad neretai gráþæ ið studijø uþsienyjestudentai geriau ávertina studijø Lietuvojeprivalumus.

Vartojimo kultûros ugdymo pradþia -mokykloje

Vilniaus pedagoginio universitetoGamtos mokslø fakulteto dëstytojai 2006–2008 m. vykdë Europos struktûriniø fon-dø finansuojamà projektà, kurio metu bu-vo parengtas ir iðleistas Vartojimo kultû-ros ugdymo priemoniø rinkinys bendro-jo lavinimo mokyklai. Rinkiná sudaro Na-

cionalinë integruojamoji vartojimo kultû-ros programa, knyga mokytojui „Vartoji-mo kultûros ugdymas“, penki mokymo irmetodinës medþiagos rinkiniai „Vartojimokultûros ugdymo integravimas á techno-logijø, biologijos, chemijos, geografijos,kûno kultûros pamokas“, mokomoji kom-piuteriø programa. Daugiau informacijosapie projektà bei jo rezultatus galima rastiprojekto tinklalapyje www.vartojimokul-tûra.lt . Nuo ðiol mokiniai bus mokomi at-sakingai rinktis prekes ir paslaugas, skai-tyti informacijà ant pakuoèiø, ginti savoteises, ásigijus netinkamà prekæ, analizuotiir kritiðkai vertinti reklamà, atsakingai nau-dotis naujomis technologijomis, sveikaigyventi ir kurti sveikà aplinkà. Mokymomedþiaga naudojasi ir besirengiantys mo-kytojo darbui studentai. Pagrindinë mo-kymo ir metodinës medþiagos rinkinioknyga mokytojui „Vartojimo kultûros ug-dymas“ yra ádomi ne tik akademinei vi-suomenei. Jà verta perskaityti kiekvie-nam, kuriam rûpi sveikata ir aplinka, ku-ris nori suþinoti, kaip rinktis sveikus maistoproduktus ir buitinæ chemijà, kuri nekenk-tø mums ir mûsø aplinkai.

Vartojimo mokomës ið savo ðeimosPirmøjø vartojimo áproèiø ágyjame ðei-

moje. Áprantame valgyti tam tikrus pro-

duktus, susiformuoja aprangos stilius, pri-oritetai, gyvenimo bûdas, kuris lemia mû-sø vartojimà ir jo pasekmes. Gaila, betdaþniausiai pasekmës yra ne mûsø gy-venimo kokybës naudai: dël besaikio irneatsakingo pirkimo didëja neekologið-kø prekiø gamyba, senka gamtos ištekliai,randasi kalnai nerûðiuotø ðiukðliø. Uþuotpanaudotos kaip energijos šaltinis, ðiukð-lës deginamos ir teršiama aplinka. Norë-dami modernizuoti savo buitá, kuriame

,,protingus“ namus, perkame vis naujes-nes informacines komunikacines priemo-nes, kurios tampa vis maþesnës ir pato-gesnës. Pagrástai kyla klausimas: ar pa-jusime ribà, kada sustoti? Kada mobilu-sis telefonas bus toks maþas, kad tiesiogimplantuosime já á galvà arba mokëjimokortelæ – tiesiog á rankà? Ar tai nebusnuosprendis savo paties laisvei, o gal irvisai þmonijai?

Vartojimo etikos klausimai dabar ak-tualûs kaip niekada. Nepakanka vartoto-jus informuoti, juos reikia ðviesti, ugdytijø vartojimo kultûrà, formuoti kritiðkà po-þiûrá á aplinkà ir gyvenimo kokybæ. Tai turibûti suaugusiøjø ðvietimo prioritetas, kaipkiekvieno ið mûsø prioritetas yra geres-në gyvenimo kokybë. Á pagalbà suaugu-siøjø vartotojø ðvietëjams iðleista moky-mo ir metodiniø priemoniø: Vartotojø ðvie-timo vadovas suaugusiems, Vartotojøðvietimo vadovas suaugusiems: 7 modu-liai, Vartotojø ðvietimo gairës suaugu-siems. Ðios mokymo priemonës – tarp-tautiniø vartotojø ðvietimo projektø, ku-riuose jau 10 metø dirba Vilniaus peda-goginio universiteto Technologinio ugdy-mo katedros dëstytojai, rezultatas.

Bûsimieji mokytojaimokosi vartojimokultûros


atomo teorijos tyrimai,


Supersunkiøjø cheminiøelementø paieškos ir sintezësbandymai kelia naujus uþda-vinius atomo teorijai. Vienaspagrindiniø – ðiø elementøspektriniø charakteristikø tyri-mas, kuris realiai ámanomas tikteoriniu lygmeniu. Tokie tyri-mai pirmiausia yra susijæ suatomo pagrindinës bûsenosnustatymu bei jo energetiniospektro suradimu. Tai leistøprognozuoti supersunkiøjøelementø fizines ir cheminessavybes. Be to, aktualu toliauteoriðkai nagrinëti aktinidø ato-mines charakteristikas, nes taipadëtø iðaiðkinti tokiø kristaløkaip CmO2

, magnetizmo pri-gimtá. Todël keliuose pasauliomokslo centruose numatomatoliau plëtoti daugiaelektroni-niø atomø teorinio tyrimo me-todus ir atitinkamà programi-næ árangà ir juos taikyti ávairiøatomø ir jonø bei ypaè sunkiø-jø ir supersunkiøjø cheminiøelementø spektrinëms charak-teristikoms nagrinëti.

Ieškant prieštaravimø stan-dartiniame branduolio mode-lyje svarbø vaidmená vaidinastatinis elektrinis dipolinis mo-mentas, paþeidþiantis lyginu-mà ir laiko simetrijà. Todëlmoksliniai tyrimai, susijæ sufundamentaliø diskreèiø simet-rijø paþeidimu daugiaelektroni-niuose atomuose, irgi svarbusðiø dienø uþdavinys. Šiuoatþvilgiu labiausiai yra ištirti Cs(133) ir Ra atomai. Bet papras-tai šie tyrimai yra atliekami nau-dojant trikdþiø teorijà. Be abe-jo, taikant ávairesnius teoriniusmetodus galima sistemingiauir tiksliau atlikti ðiuos tyrimus.Todël aktualu plëtoti efektyviusteorinius metodus, juos reali-

Nauji

Prof. habil. dr.Gediminas GAIGALAS

Mes, mokslininkai, turime savø siekiø, savità kelià. Vienas jø – dar-bais garsinti Lietuvà pasaulio mokslininkø bendruomenëje. Taigistengiuosi atlikti aktualius ðiø dienø mokslinius tyrimus glaudþiaibendradarbiaudamas su kitø ðaliø kolegomis.

atomo teorijos tyrimai, skirti

Pertraukëlë tarp darbø ákarðèioBriuselio laisvajame universite-te (Belgija): prof. P.Jonssonas(Malmës universitetas), prof.R.M.Godefroidas (Briuseliolaisvasis universitetas) irprof. G.Gaigalas (Vilniauspedagoginis universitetas)

Lietuvos vardo tûkstantmeèiui

zuoti programiškai ir naudotiatitinkamiems teoriniams tyri-mams. Tai numatyta atlikti ke-liuose pasaulio mokslo cen-truose, su kuriais glaudþiaibendradarbiauju ir kartu vyk-dau mokslinius darbus.

Keliami ðie uþdaviniai:metodø, atsiþvelgiant á

QED (quantum electrodyna-mics) efektus atomuose, plë-tojimas;

tolesnis ATSP (MCHF pro-gram of the Atomic StructurePackage) paketo tobulinimas;

tolesnis GRASP (GeneralPurpose Relativistic AtomicStructure Program) paketoplëtojimas;

sunkiøjø ir supersunkiøjøatomø ir jonø energetiniø spek-trø tyrimai;

lyginumo neišsilaikymoefektø atomo teorijoje tyrimai;

hipersmulkiosios struktû-ros tyrimai atsiþvelgiant á ne-diogonalius ðios sàveikosmatricinius elementus.

Bendradarbiaujant su ávai-riais moksliniais centrais ir juo-

se dirbanèiomis mokslinëmisgrupëmis, atliekami ðie moks-liniai tyrimai:

Su Malmës ir Lundo uni-versitetø (Ðvedija), Briuseliolaisvojo universiteto (Belgija),Northwest Normal Lanzhouuniversiteto (Kinija) ir Transu-raniniø elementø instituto (Vo-kietija) kolegomis tiriama relia-tyvistiniø, QED ir koreliaciniøefektø svarba ávairiems ato-mams ir jonams bei ypaè sun-kiesiems ir supersunkiesiemselementams.

Su Jogailos universiteto(Lenkija), GSI (Vokietija) ir Mal-mës universiteto (Ðvedija) ko-legomis apibendrinamas dau-giakonfigûracinio Dirako–Foko metodas, leidþiantis tirtilyginumo ir laiko invariantiðku-mo simetrijø paþeidimà dau-giaelektroniniuose atomuose.Siekdami ðiø tikslø, plëtojameprogramø kompleksà, átrauk-dami á jau esamas programasscalar-pseudoscalar, elektro-no EDM indukuota ir Schiffmomento sàveikas.

Su Malmës ir Lundo univer-

sitetais (Švedija), Briuselio lais-vuoju universitetu (Belgija) to-liau plëtojami ATSP ir GRASPpaketai, kurie padëtø skaièiuotiatomines charakteristikas bior-togonaliø orbitaliø bazëje.

Su Transuraniniø elemen-tø instituto (Vokietija) kolego-mis teoriškai ieškoma dauge-lio sunkiøjø ir supersunkiøjøelementø pagrindiniø bûsenøir kitø charakteristikø.

Su Jogailos universitetu(Lenkija), GSI (Vokietija) ir Mal-mës universitetu (Švedija) at-liekami daugiaelektroniø ato-mø elektriniø dipoliniø mo-mentø (sukurtø P ir T simetri-jas paþeidþianèiø silpnøjø sà-veikø tarp elektronø ir bran-duolio) skaièiavimai.

Su Malmës universiteto


Sveikiname

Ten, kur

Prof. habil. dr.Jonas Rimantas

STONIS

auga lianos irbangminiai

Vienoje ðalyje visiškai skirtingiklimatai

Dël Kosta Rikos geografinës padë-ties ir reljefo ypatybiø ðalyje yra 4 visið-kai skirtingos gamtinës zonos ir nuo 7iki 12 klimatiniø arba geografiniø rajo-nø. Taigi Kosta Rikai bûdinga tikrai ne-áprastai didelë ekosistemø (buveiniø)ávairovë: nuo drëgnø ir gana vësiø rûkømiðkø (arba atðiauriø aukðtikalniø ply-niø) iki tvankuma alsuojanèiø drëgnøjøatogràþø miðkø þemumose ir sausøkarðtø savanø ðiaurës vakariniuose ða-lies rajonuose. Kosta Rikoje yra akty-viø, veikianèiø ugnikalniø, ið kuriø patsáspûdingiausias yra Arenalas (Arenal),o aukðèiausia kalnø grandinë – Tala-manka (Talamanca); ji yra Kosta Rikospietuose. Aukðèiausias Kosta Rikos kal-nas – Cerro Chirripó; jis siekia 3818 mir yra apsuptas sunkiai áþengiamu mið-ku. Ðio kalno virðûnëse yra paramas.Tai specifinë ekosistema – lyg stepëaukðtai kalnuose. Medþiø èia neauga,tik krûmokðniai ir þolës. Ðiaip paramaidaugiausiai paplitæ Pietø Amerikoje,aukðtuosiuose Anduose, abipus pu-siaujo, o èia, Kosta Rikoje, yra pati ðiau-riausia jø paplitimo riba. Paramai KostaRikoje aptinkami tik nedideliuose plo-tuose Chirripó rezervate.

Kosta Rikos drëgnuosiuoseatogràþø miðkuose

Kosta Rikos þemumose, atogràþømiðkuose, auga lapus metantys irvisþaliai medþiai, kurie kartais siekia iki40–55 metrø. Þemesni miško ardaidaþnai taip pat veðlûs, o pomiðkis skur-dus (saulës ðviesos èia maþai prasi-

skverbia), auga tik pavieniai krûmokð-niai. Vaikðtant miðku (o ne þvalgantis áaukðtai esanèià lapijà) galima aptiktidaug Piper genèiai, pipiriniø ðeimai (Pi-peraceae) priklausanèiø augalø. Ið vi-so pasaulio atogràþose aptinkama apie

tûkstantá Piper rûðiø, o Kosta Rikoje au-ga apie 90 ðiø augalø rûðiø. Èia, KostaRikos atogràþø miðkuose, visi jie sume-dëjæ (nedideli medeliai ir krûmai), pasi-þymi aukðtyn pakeltais þvakës formosþiedynais, kuriuos daþniausiai apdulki-na ðikðnosparniai. Daugelis drëgnøjøatogràþø miðkø medþiø turi iðsikeroju-sias lentines arba paspartines šaknis.Ten taip pat auga palmës, ið kuriø patidaþniausia yra Welfia georgii (jø vaisiaimezgasi tiesiai ant kamieno). Jeigu tan-kiame atogràþø miðke atsiranda lauky-më, augalai (medþiai) skuba pasinau-doti ðia proga. Ypaè tai bûdinga Neot-ropinio regiono dederviniø (Malvaceae)šeimos autochtonui – balzamedþiui(Ochroma lagopus), kuris labai greitaiauga ir netrunka pasiekti 30 m aukðtá.Jo mediena ypaè lengva ir puri, todëlKosta Rikoje, kaip ir kitose Lotynø Ame-rikos ðalyse, ið jos gaminami mediniaisuvenyrai. Apþavëtas ðiø suvenyrø, ke-letà nupirkau ir parveþiau giminëms beikolegoms ir, mano nuostabai, jø dar nie-kas neiðmetë á ðiukðlynà, o laiko mato-


(Švedija), Northwest NormalLanzhou universiteto (Kinija)kolegomis nagrinëjama ne-diogonaliø hipersmulkiosiossàveikos matriciniø elementøátaka hipersmulkiajai sàveikaiatomuose ir jonuose daugia-konfigûraciniu Hartrio–Foko irdaugiakonfigûraciniu Dirako–Foko metodais.

Su Malmës universitetu(Švedija), Northwest NormalLanzhou universitetu (Kinija)tiriama lyginumo neiðsilaiky-mo efektø átaka hipersmulkia-jai sàveikai atominëse siste-mose.

Tikiuosi, kad visi ðie darbaiprisidës prie tolesnio Lietuvosvardo garsinimo.

Sveikiname

Aðtuoniasdeðimtojo gimtadie-nio proga sveikiname akademikàVytautà Merká, „Mokslo ir gyveni-mo“ þurnalo autoriø nuo 1958metø, redakcijos kolegijos nará,áþymø istorikà ir nuoðirdø þurnalotalkininkà. Jûsø plunksnai priklau-so daug straipsniø ið Lietuvosistorijos raidos XIX–XX a. I pusëstautinio atgimimo, kultûrosistorijos, S.Daukanto, M.Valan-èiaus darbø tyrinëjimø.

Redakcijos, redakcijos kolegijosvardu tariame nuoðirdø aèiû Jums,mûsø mielas bièiuli, uþ neákainoja-mà paramà. Stiprios sveikatos, dardaug daug þaviø gyvenimo akimirkø.

Nacionalinis Kosta Rikos augalas –dvilapë katlëja, pasak kostarikieèiø,neða sëkmæ, stiprina ðeimø vienybæ irtaikà bei suteikia vilèiø


mose vietose kaip neregëtus egzotiniusniekuèius. Að manau, kad ið balzamedþioLotynø Amerikoje gaminami indëniðki su-venyrai yra be galo iðraiðkingi ir tikrai pa-trauklûs.

Iðdegusiose atogràþø miðko vietosearba kirtavietëse taip pat greitai suklestihelikonijos, kuriø èia, Kosta Rikoje, yradaugybë rûðiø (ir visos nuostabios, áspû-dingais raudonais á kasà supintais pakel-tais ar nusvirusiais þiedynais bei didþiu-liais (kaip bananø) lapais). Kartais heli-konijø lapai gali siekti iki 3 m, tuo tarpupaèiø „kukliausiø“ rûðiø lapai yra tik 15cm. Ðiø augalø þiedus apdulkina kolib-riai. Neseniai helikonijas lietuviø kalba bu-vo pasiûlyta vadinti bangminiais (Valsty-binë lietuviø kalbos komisija, 2007 m.).Taigi bangminiams (lot. Heliconia, vienin-telei Heliconiaceae ðeimos genèiai) pri-klauso apie 100, o gal net 200 rûðiø, ku-

Nuotraukos –autoriaus ir ekspedi-

cijos bendraþygioSaimono R.Hillo

(D.Britanija)

Dël Kosta Rikos geografinës padëties ir reljefo ypatybiø ðalyje yra keturios visiðkai skirtingosgamtinës zonos. Oranþine spalva yra paþymëti kalnø rajonai, kuriems bûdingi vësesni orai,

geltonai – ðiaurës vakarø regionas, kuriame pusæ metø trunka karðtos sausros, o pusæ metøyra ne tik karðta, bet ir drëgna; rusva spalva paþymëta specifinë Ramiojo vandenyno pakranti-

në zona, kurioje karðta iðtisus metus, taèiau drëgmës ðiek tiek sumaþëja vasarà, na, o þaliaipaþymëtoje teritorijoje palei Karibø jûros pakrantæ – amþina vasara ir nuolatinës liûtys

Ramiojo vandenynopakrantë, Manuelio

(Manuel Antonio) nacionalinis

parkas

Helikonijos – vienintelëHeliconiaceae ðeimos

gentis; helikonijø KostaRikoje iðaiðkinta 30rûðiø, taèiau dabarlietuviø kalba ðiuos

augalus pasiûlytavadinti bangminiais

riø tëvynë atogràþø Amerika ir kai kuriosRamiojo vandenyno salos. Kosta Rikojeaptinkama apie 30 bangminiø rûðiø.

Drëgnuose Kosta Rikos miðkuose la-bai daþnos ávairios lianos, taip pat pasi-floros, ið kuriø viena daþnesniø yra dvo-kianèioji pasiflora (Pasiflora foetida); norsjoms bûdingi nuostabûs þiedai, taèiau bû-dingas ir bjaurus kvapas (beje, ne visa-da, o tik tada, kai lapai arba þiedai sut-raiškomi). Na, þinoma, ir visur labai gau-sios nuostabiosios monsteros (Monste-ra deliciosa), kurios priklauso aroniniø au-galø (Araceae) ðeimai, monsterø genèiai.Savo tëvynëje, Centrinës Amerikos dþiun-glëse, ðie augalai auga aukðtai prisikabi-næ ant medþiø, mat drëgnø miðkø me-


dþiai apaugæ samanomis, tarp kuriø ge-rà terpæ randa paukðèiø iðbarstytos sëk-los (o pas mus monsteros auginamos va-zonëliuose). Kosta Rikoje nuostabiosiosmonsteros yra epifitai, bet tik kol jaunos;kai jø orinës ðaknys pasiekia þemæ, au-galas ásiðaknija ir „þiauriai“ apraizgo sa-vo ðeimininkà. Monsterø þiedai panaðûsá kalijø, o lapai labai dideli (net 50 cm plo-

kitame þurnalo numeryje). Bromelijos pri-mena maþus akvariumus, nes á jø vidøprilyja vandens, o jame gali ásiveisti ávai-riausiø maþø gyvûnëliø (vabzdþiø, kirmë-liø, sraigiø), ten gali apsilankyti varliø irnet nedideliø gyvaèiø. Ið viso Kosta Riko-je auga apie 2 tûkst. bromelijø rûðiø.

EkoturizmasKosta Rika – viena pirmøjø pasaulio

ðaliø, kuri iðplëtojo ekoturizmà. Èia jau se-niai suprasta, kad egzotiðkø miðkø verty-bë – ne vien mediena. Gamtos rezervataivilioja atvykëlius spalvingais lankstukaisir uþ trumpà apsilankymà renka ið turistømokesèius (apie 12–20 JAV doleriø). Kur

bevaþiuotumëte (ypaè Santa Elenos beiMonteverdës apylinkëse), aptiksite dau-gybæ pramogø – miðkuose árengti aukð-tai kabantys tiltai, nuo kuriø turistai galiþavëtis egzotiniø miðkø groþiu. Jeigu esa-te dràsûs ir norite adrenalino antplûdþio– pasinaudokite lynais, kurie èia átemptiaukðtai, virð atogràþø miðko lapijos. Uþ45–70 doleriø mokestá, kabliu prisikabi-næ prie átempto lyno, jûs galite dideliu grei-èiu praèiuoþti virð medþiø virðûniø. Kai ku-riø atrakcionø kompanijø skelbimuose tei-giama, kad jø lynai, skirtingai nuo kon-kuruojanèiø kompanijø, yra saugûs (su-prask – kitur nesaugûs...).

Bûkite budrûs – kelionëje tykopavojai

Kasmet keliautojai ið Amerikos, Euro-pos ir kitø ðaliø tiesiog plûste plûsta á Kos-ta Rikà pamatyti neregëtos ávairovës eg-zotinës gamtos, pasimëgauti ekstremaliø

Kosta Rikos sostinë San Chosë (SanJosé, 350 tûkst. gyventojø) mumspasirodë labai neádomus ir netpavojingas miestas

Vietiniai gyventojai prekiauja bananais

èio), ilgi lapkoèiai. Dalá vandens pertek-liaus monsterø lapai paðalina „aðaroda-mi“ (laðeliø pavidalu), nes vandens per-tekliø iðgarinti ir taip drëgname atogràþømiðke yra ne taip paprasta. Ádomu, kadmonsterø vaisiai valgomi, jie dar kartaisvadinami „meksikietiðka duona“. Geraisunokusiø vaisiø skonis gali priminti ba-nanus ar net ananasus, taèiau turi daugoksalo rûgðties, kuri, pasak kitø autoriø,dirgina burnà ir stemplæ, sukelia patini-mà, net balso praradimà.

Drëgnuosiuose Kosta Rikos atogràþømiðkuose auga ir dedeðviniø (Malvace-ae) šeimos medis – tikrasis kapokmedis(Ceiba pentandra). Tai medis milþinas, ku-ris daþnai iðkyla aukðèiau miðko lapijos,o ant jo stiebo auga ne tik samanos, betir paparèiai, ávairiausi epifitai, bromelijosbei orchidëjos. Kosta Rikoje orchidëjø yradaugiau nei tûkstantis rûðiø. Viena jø –Kosta Rikos nacionalinë gëlë (apie jà –

Nuostabûs Kosta Rikospaplûdimiai atrodo bekraðèiai,taèiau ten, tolumoje, paèiuosepietuose, jau matyti Panama


pojûèiø sportu, pasidþiaugti neapsakomogroþio paplûdimiais bei amþina vasara. Ta-èiau uþtenka tik þvilgtelëti á JAV, D.Britani-jos ar Australijos oficialiuosius tinklalapiusir suvoki, kad Kosta Rikoje laukia ne vienlinksmybës. Interneto svetainëse teigiama,kad kasmet á ðià ðalá vien ið D. Britanijos irJAV atvyksta deðimtys tûkstanèiø turistø irtik (tik?) keli ðimtai jø bûna apiplëðti, pa-grobti, nuþudyti arba dingæ be þinios. Kadrizika bûtø maþesnë, patariama nenuomotimaðinø ir nesinaudoti visuomeniniu trans-portu, iðskyrus vieðbuèiø ar turizmo kom-panijø autobusus bei taksi. Taèiau prieðsësdami á taksi, jûs privalote ásitikinti, kadtaksi yra visiðkai legalus (jie Kosta Rikojevisada aiðkiai paþymëti ir raudonos spal-vos). Maðinà turëtø jums iðkviesti vieðbu-èio administratorius, nepatariama „gaudy-ti“ taksi tiesiog gatvëje. Taèiau dar ir to ne-uþtenka. Ásëdus reikia pasiþiûrëti, ar tikraitaksi vairuotojas panaðus á jo licencijojepriklijuotà nuotraukà, taip pat apsispræsti– jauèiate ðiam taksistui pasitikëjimà ar ne.Jei ne – tai geriau sëdëkite vieðbutyje.Vaikðèioti sostinës (San Jose) gatvëmisgalima tik dienà ir tik iðtaigingomis centri-nëmis gatvëmis. Paskubësiu pasakyti –San Jose praktiðkai nëra ko veikti, mies-tas nei ádomus, nei saugus. Taèiau neim-kite su savimi fotoaparato, iðsipûtusiø pi-niginiø, jokiø papuoðalø ar net rankinio laik-rodþio. Tegu bus matyti, kad jûsø kiðenëstuðèios, nieko neturite, o gatvëse neþiop-linëkite, vaikðèiokite sparèiai, nuo kompa-nionø neatsilikite. Jeigu banditai jus nu-þiûrës kaip potencialià aukà – apiplëðimoiðvengti nepavyks. Yra prigalvota visokiøgudrybiø, ið kuriø bene paprasèiausios irpopuliariausios – kaþkas „netyèia“ apipilsjus keèupu ar kava, kitas puls valyti ir atsi-praðinëti, ir jûs net mirktelëti nespësite, kainet judrioje centro gatvëje pajusite á ðonàáremtà peilá ar pistoletà. O tada jûs jau gro-bikø rankose. Tokiu atveju yra patariamanesiprieðinti ir atiduoti viskà, ko ið jûsø pra-ðo. Niekada su savimi nesineðiokite doku-mentø. Kad ir kur keliautumëte ðioje ðalyje– tiek sostinëje, tiek bet kurioje nuoðaliojevietovëje, su savimi turëkite tik dokumentøkopijas (vienà komplektà su savimi, kità pa-slëptà bagaþe arba pas jûsø kelionës kom-panionus). Vos tik atvykus á ðalá, pasas irbilietai turi bûti palikti saugoti patikimø pra-bangiø vieðbuèiø seife, o paprastos, nepa-tvirtintos paso kopijos tikrai uþteks visiemstikslams, ne tik apsigyvenant vieðbuèiuo-se, bendraujant su policija, bet ir bankuo-se tvarkant piniginius reikalus. Taip daro vi-si, niekas Kosta Rikoje pasø nesineðioja.Kostarikieèiai orûs ir padorûs þmonës. Jietvirtina, kad atvykëliø plëðimais uþsiima gau-jos ið skurdesniø kraðtø: Nikaragvos, Pa-namos bei Kolumbijos.

Kur graþiausi paplûdimiaiRamiojo vandenyno paplûdimiai vie-

ni graþiausiø bûtent Kosta Rikoje. Daþ-nai jie neaprëpiami, nematyti nei galo, neipradþios, o be to, dalis jø – „laukiniai“ (beþmoniø). Kraðtovaizdis tikrai nepakarto-jamas, ypaè palei Osos pusiasalio vaka-rinæ pakrantæ. Vaizdas tiesiog pakeri:smëlis èia pilkas arba juodas, o vëjo irbangø sukelti purslai tykðta aukðèiau gal-vø; visa tai karðtyje virsta rûku ir suteikiakraðtovaizdþiui daug romantizmo. Taèiaunepamirðkite, kad ðiems paplûdimiamskartkartëmis bûdingos ir bangos þudikës,kurios pagavusios þmogø nutempia á gel-mes. Atsispirti joms neámanoma. Ðtai to-dël „turistiniø“ vietø pakelëse pastebimemums nematytø þenklø: „Dëmesio, ban-gos þudikës“ arba „Dëmesio, vaikai, beþ-dþionës ir tinginiai“. Tinginiai – tai tokienepilnadanèiø bûriui priklausantys trum-pauodegiai þinduoliai. Jie labai lëti, be-veik nejudëdami kabo medþiuose, bet,matyt, kartais gali pasirodyti ir ant plento– tad vairuotojai turi bûti atsargûs.

Apie Kosta Rikos gyventojusKostarikieèiai save vadina ticos. Na, pir-

miausia pripaþinkime – tai jokia tauta, tikvienos ðalies gyventojai, o istoriðkai þiû-rint – „subëgëliai“ ið kitø kraðtø. Jie kalbaispanø kalba su savotiðku tico akcentu,daþnai savo kalboje vartodami maþybiniusþodelius su galûne „tico“. Pavyzdþiui, vie-toje ispaniðko þodþio momentito (minutë-lë) kostarikieèiai sako momentico. Kitasypaè paplitæs posakis yra „pura vida“. Ma-tyt, tai galima bûtø suprasti kaip „tikras ar-ba grynas gyvenimas“, taèiau ðá iðsireiðki-mà vietiniai þmonës daþniausiai vartoja irkaip pasisveikinimà. Atokiau nuo sostinësnedaug kas kalba angliðkai (ar kokia kitakalba, iðskyrus tico). Gal tik išskyrus juo-daodþius, iðeivius ið Jamaikos, kurie pir-mumà teikia anglø kalbai. Ið viso ðalyje gy-vena apie 4 mln. gyventojø; dauguma jø(apie 94 proc.) yra maiðyti ispanø palikuo-nys. Juodaodþiø (afrokaribieèiø) yra apie3 proc., o èiabuviø gyventojø – indënø yralikæ tik apie 1 proc. (jie buvo þiauriai iðnai-kinti arba iðmirë dël ispanø kolonizatoriøatveþtø ligø). Nors Kosta Rikos teritorijojeindënø gyvena 8 gentys, bet ðiø þmoniøpaprastai nepamatysite keliaudami po ðalá– jie gyvena atokiuose rajonuose, indënørezervatuose, kuriuose vietinë valdþia ne-pataria lankytis. Beje, ðviesesnës odoskostarikieèiai daþnai ne ypaè pagarbûsjuodaodþiams bei indënams. Tik visiðkaineseniai indënams buvo leista balsuoti rin-kimuose. Kosta Rikoje prieglobstá rado irnemaþai kinø, taip pat legaliø ir nelegaliøimigrantø ið skurstanèiø kaimyniniø ðaliø,ypaè Nikaragvos, Panamos ir Kolumbijos.

Kostarikieèiai sako, kad kaip tik ðiø ðaliøpilieèiai keliautojus Kosta Rikoje gali ne tikapiplëðti, bet ir pagrobti bei nuþudyti. Ðiuometu paslaugø ir turizmo sektorius teikiadidþiausiø uþsienio pajamø. Tradiciðkaisvarbiausios Kosta Rikos eksporto kultû-ros – bananai ir kavos pupelës – vis la-biau patiria nuosmuká. Mokslas mokyklo-je yra nemokamas ir privalomas iki 15 m.amþiaus. Þmoniø raðtingumas siekia 95proc. Valstybiniai universitetai kasmet pa-rengia 18 tûkst. absolventø. Vaikø mirtin-gumas – pats maþiausias Centrinëje Ame-rikoje (tûkstanèiui vaikø tenka 13 mirèiøper metus). Vidutinis amþiaus vidurkis –pats didþiausias visoje Lotynø Amerikoje(77 m.). Taigi Kosta Rikos gyventojø pra-gyvenimo lygis yra pats aukðèiausias Cen-trinëje Amerikoje, o gyventojai labiausiaiiðsilavinæ lyginant su kitomis regiono ðali-mis. Kostarikieèiai yra labai tvarkingi, sa-ve gerbiantys ir orûs þmonës. Ir vieno da-lyko jie tikrai nemëgsta – ginèø arba vai-dø. Net jeigu jie mano visiðkai prieðingai –geriau nutylës, nei pradës ginèytis su sve-timðaliu. Taika jiems svarbiausia vertybë.Skirtingai nuo aplinkiniø Centrinës Ameri-kos kraðtø, ðioje ðalyje niekada nebuvo ka-rø ar revoliucijø.

Nacionaliniai Kosta Rikos gamtossimboliai

Ið 893 Kosta Rikoje registruotø paukð-èiø 7 yra endeminës, t.y. tik ten aptinka-mos rûðys, o 19 – labai retos, pasaulyjenykstanèios rûðys. Nacionalinis Kosta Ri-kos paukðtis – strazdas Turdus grayi, kurisyra paplitæs nuo Meksikos iki Kolumbijos.Kosta Rikos þmonës ne spalvingus paukð-èius, o ðá rudà kuklø paukðtelá 1977 m. pri-paþino mylimiausiu paukðèiu. Matyt, dël jonuostabios giesmës, kuri daþnai girdimalietingojo sezono pradþioje. Be to, strazdasdaþnai apsigyvena netoli pastatø, tad þmo-nëms gerai þinomas ir mielas.

Kosta Rikoje auga daugiau nei tûks-tantis orchidëjø rûðiø. Viena jø – dvilapëkatlëja (Cattleya skinneri, vietine kalba darvadinama guaria morada) jau 1939 m. bu-vo áteisinta Kosta Rikos nacionaline gële.Anot kostarikieèiø, ði orchidëja neða sëk-mæ, stiprina ðeimø vienybæ, taikà, sutei-kia vilèiø ateièiai. Pasak kostarikieèiø, ðiosorchidëjos þiedas yra toks gleþnas ir tra-pus, nes jame slypi visos mûsø viltys irsvajonës.

Mano svajonë – aplankyti Kosta Rikàjau iðsipildë su kaupu. Kelioniø metu pa-vyko ne tik pamatyti nepakartojamà Kos-ta Rikos biologinæ ávairovæ, bet ir pratur-tinti mokslà naujomis þiniomis apie iki ðiolneþinomas organizmø rûðis, kurias pavy-ko atrasti. Bet kiek dar ten neatrastø!?..Kosta Rika – tikrai nepakartojamas kraštas.


Vilija ANDRULEVIÈIÛTË

Tarptautinio pripaþinimo sulaukæs choras „Ave Vita“ per netrum-pà gyvavimo istorijà, pateisindamas savo pavadinimà, në akimir-

kà nenustojo sveikinti gyvenimo. Vadovas docentas KastytisBarisas, chormeisteriai Saulius Liausa bei Rolandas Skirelis. „Ave Vita“ –

choras, kuris niekadanenuilstaLaimëjimai kalba patys uþ save

„Ave Vita“ – vienas stipriausiø, vienastituluoèiausiø ðalies aukðtøjø mokykløchorø.

Jis yra 18 tarptautiniø konkursø lau-reatas. Praëjusiais metais kolektyvas iðÈekijos tarptautinio chorø festivalio par-siveþë aukso medalá. Olomouco miestevykusiame konkurse „Ave Vita“ surinko97 ið 100 galimø komisijos balø. Tà patágalima pasakyti ir apie tarptautiná chorøfestivalá, vykusá Jungtinëse Amerikos Vals-tijose, Aidaho mieste, kur choras sveèia-vosi praëjusià vasarà. „Jauèiamës labaigerai ávertinti vien jau dël to, kad esamekvieèiami ten antrà kartà – organizatoriaipageidavo mus matyti ir 2010 m. vyksian-èiame festivalyje“, – dþiaugiasi kolektyvomeno vadovas.

Choras „Ave Vita“ aplankë daugybæuþsienio ðaliø: skersai ir iðilgai apkeliavokone visà Europà, koncertavo Turkijoje,Ispanijoje, Maltoje, Graikijoje ir daugely-je kitø ðaliø.

Lietuviðkos muzikos propaguotojai

Pasak „Ave Vita“ meno vadovo K.Ba-riso, choras atlieka nemaþai uþsienio kla-sikø, tokiø kaip V.A.Mocartas, D.Falkas irkiti, kûriniø, taèiau svarbiausia – lietuvið-kos muzikos atlikimas, propagavimas,ypaè sveèiose šalyse. Choras nevengiabendradarbiauti su kitais studentø cho-rais, orkestrais, taip pat ir su lietuviø kom-pozitoriais. „Dþiaugiamës draugyste sukompozitoriumi Jonu Tamulioniu, jo kûri-nys „Ave Marija“ turi didelá pasisekimà

tarptautiniuose konkursuose. Á kompozi-toriø kreipiamës ir tada, kai reikia pagal-bos ispaniðkuose kraðtuose, mat jis – tøðaliø kalbos ir kultûros þinovas“, – sakoK.Barisas.

„Labai reikðminga laikome draugys-tæ su profesoriumi Vytautu Miðkiniu. Mû-sø iniciatyva pirmà kartà suskambëjo josukurta kantata „Creator Alme Siderum“,

kurià atlikome su „Muzikos mëgëjø“ sim-foniniu orkestru. Choras taip pat bendra-darbiauja su kompozitoriumi Donatu Za-karu, kuris aranþuoja kolektyvo kûrinius,atliekamus televizijos projekte „Lietuvosbalsai“, Vytautu Barkausku jaunesniuo-ju, specialiai chorui „Ave Vita“ paraðiusiutokio paties pavadinimo dainà.

„Naujø kûriniø poreikis, mûsø noras

dainuoti skatina kompozitorius kurti, na,o kompozitoriø kûryba, nauji veikalai ska-tina mus plësti savo repertuarà – taipvyksta nuolatinis tobulëjimo procesas“,– sako doc. K.Barisas.

Gyvenimo bûdas: Ave Vita

„Ave Vita“ it magnetas traukia dainin-gus studentus, kurie tampa ne tik kole-gomis, o ir draugais, nuolat bendrauja,kartu ðvenèia ðventes. Kolektyvà labai

suartina kasmetë kûrybinë vasaros sto-vykla. Pirmosios choro stovyklos vykda-vo Kretingoje, o dabar Vilniaus pedago-ginio universiteto lakðtingalos ir vyturë-liai vyksta á mielà maþà miestelá – Uþpa-lius. Èia jø laukia ne tik pramogos, þai-dimai, ilgi bei smagûs paðnekesiai prielauþo, bet ir átemptas repeticijø grafikas,koncertai.

„Ave Vita“ Amerikoje

„Ave Vita“ Ispanijoje


Vilniaus pedagoginio universiteto pa-veldas – garsiø sportininkø, treneriø dar-bas, uþrašytas knygoje „Vilniaus peda-goginio universiteto iškiliausi sportininkaiir treneriai“. Su nuostaba ir susijaudinænarpliojame seniai prabëgusiø dienø ávy-kius, susiduriame su tø ávykiø dalyviais –kûno kultûros dëstytojais, treneriais,mokslininkais, sportininkais, dar kartà aki-vaizdþiai pamatome, kokie atkaklûs,darbðtûs ir sumanûs jie buvo. Knygos idë-jas pristato jos autorius.

Vilniaus pedagoginio universiteto stu-dentai iðkovojo vienuolika olimpiniø auk-so medaliø, tris sidabro ir šešis bronzos.Trys studentai buvo olimpiniø þaidyniø re-

GERIAUSIØJØÐEÐETAS

Iðrinktame 2008metø Lietuvos

universitetøsportininkødeðimtuke

dominavo VPU. Ádeðimtukà pateko

net ðeði Universite-to sportininkai.

VII vieta – Mindaugas Griðkonis (VPU baigë 2008 m. Ðiuometu studijuoja MRU) (akademinis irklavimas). Pasauliojaunimo (iki 23 metø) ir Europos viceèempionas bei Lietuvosèempionas. Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta VIII vieta.

II vieta – Jevgenijus Ðuklinas (SSF, neakiv. sk. IV k.)(kanojø irklavimas). Europos jaunimo èempionas ir IIIvietos laimëtojas. Pasaulio studentø èempionatoaukso ir sidabro medaliø laimëtojas.

IV vieta – Vilija Sereikaitë (SSF, neakiv. sk. III k.)(dviraèiø sportas). Pasaulio taurës varþybø nugalëto-ja. Europos jaunimo èempionë. Pekino olimpinëseþaidynëse uþimta VI vieta.

VI vieta – Valdemaras Venckaitis (SSF,neakiv. sk. V k.) (graikø – romënø imtynës).Pasaulio èempionato III vietos laimëtojas.Pekino olimpinëse þaidynëse uþimta XIV vieta.

Gaiviø permainø

Prof. habil. dr. Povilas KAROBLISLietuvos olimpinës akademijos

akademikas, Lietuvos olimpinësakademijos prezidentas

kordininkai. Be olimpiniø medaliø, aštuo-niolika Universiteto studentø iðkovojo pa-saulio èempionø vardus, septyni buvo pa-saulio rekordininkai, dvidešimt vienas stu-dentas tapo pasaulio universiadø nuga-lëtoju. Retas Universitetas gali didþiuotisolimpiniø èempionø ðeima. Romo Ubar-to disko skrydis Barselonos olimpiniame

stadione buvo šventiška poezija, uþrašytadanguje. Tuomet giedojome Vardan tosLietuvos... ir didþiavomës Lietuvos garbeikylanèia trispalve.

Knygoje iðryðkintos asmenybës,

laikas


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2009

5

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2009 m. Nr.5 (607) geguþë

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKAS

Redakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIGALASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASGEDIMINAS ILGÛNASPAULIUS JURKUSJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISJONAS KUBILIUSKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantëSAULË MARKELYTËRinkëjaVIOLETA SADAUSKIENË

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Faksas 2 34 15 72Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2009-05-07SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB ,,Spauda”Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas“Mokslas ir gyvenimas”,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© “Mokslas ir gyvenimas”, 2009

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo leidimà remiaSPAUDOS, RADIJO

IR TELEVIZIJOSRËMIMO FONDAS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Klaipëdos univer-

sitetas, Kultûros, filosofijos irmeno institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

VIII vieta –VytautasVaièikonis(SSF, neakiv.sk. II k.)(baidariøirklavimas).Europosèempionas.DaugkartinisLietuvosèempionas.

V vieta – SimonaKrupeckaitë(SSF, neakiv. sk.IV k.) (dviraèiøsportas).Pasaulioèempionatodviejø sidabromedaliølaimëtoja. Pekinoolimpinëseþaidynëse uþimtaVIII vieta.

áveikusios ne tik naujas sporto aukštumas,bet ir pasiþymëjusios unikaliais gebëjimais,elgesiu, atsakingumu, dvasingumu, patrio-tizmu, dorove. Ðiø sportininkø pavyzdysugdo pagarbà sportui, padeda suvokti lai-mëjimø ir pralaimëjimø kainà. Universite-to auklëtiniø laimëjimais didþiavosi visa Lie-tuva. Jø pagrindinis tikslas buvo ir yra spor-tuojant stiprëti dvasiðkai, fiziðkai bei tau-tiðkai ir kartu sportinëmis pergalëmis gar-sinti Tëvynæ Lietuvà. Sportininkø, treneriøminties upeliai neturi nubëgti giliai po þe-me ir amþiams iðnykti. Universiteto sportoistorija kaip vandenynas – niekad neuþðà-la. Trenerio menas, sportininko talentas,treniruotës mokslas, kultûra, atlikto darbovertë – tai sportininko rengimo ðerdis. Tre-neris treniruotës technologijos sukûrimoraktà gauna paþindamas, lygindamas irávertindamas esamà padëtá, tobulindamasir paþindamas save, kurdamas ir apiben-drindamas parengtumo prioritetus ir turi-ná. Mes dþiaugiamës, kai mûsø Universi-teto sportininkai tampa olimpiniais èem-pionais, pasaulio rekordininkais, bet nemaþiau dþiaugiamës, kai jie baigia Univer-sitetà, ágyja specialybes, suranda savo vie-tà gyvenime.

Tikimës, kad mûsø pateiktas Vilniauspedagoginio universiteto sportininkø irtreneriø istorijos „metraðtis“ bus raðomastoliau. Tai garbingas ir graþus mûsø Uni-versiteto gyvenimo laikotarpis, kuriuo mesgalime didþiuotis.

A.GAIÞUTIS Universitetas ir mokytojø rengimas ...... 2

M.BARKAUSKAITË, B.BITINAS Mokytojørengimas: nukirpti ar prisiûti? ................................... 4

R.GRIGAS Lietuviðkoji realybë .................................. 6

D.M.STANÈIENË Gërio paradigma ugdymoraiðkoje ...................................................................... 8

E.SAKADOLSKIENË Visuomenës iððûkiai irbesikeièiantis Europos mokytojø vaidmuo ............. 10

V.PRUSKUS Finansø etika ...................................... 12

A.VASILIAUSKIENË Monografija apiesocialinës katalikybës raiðkà Lietuvoje ................... 12

J.LIPEIKIENË Informatikos studijø kokybëgerinama vykdant projektus ................................... 14

J.A.KRIKÐTOPAITIS Scientia et historia skelbiasavo penkioliktàjá forumà ........................................ 16

J.SKOMSKIS Iðausim margà ðokiø raðtà savoðirdyse ..................................................................... 18

P.VASILJEVAS Ultragarsiniai keitikliai ir jønaudojimas ............................................................. 20

R.VAIÐNORAS Jaunøjø darbai skystøjøkristalø laboratorijoje ............................................... 22

E.MASIULIS, S.KRIVICKAS Kaip patogiaususisiekti? ............................................................... 24

A.VILKELIENË Mocartas ir mokslas ....................... 26

P.PIPINYS, A.RIMEIKA Fononais paskatintaskrûvininkø tuneliavimas .......................................... 27

J.R.STONIS Permainø vëjai – mes vienigeriausiø Lietuvoje .................................................. 28

N.CIBULSKAITË Matematikai ir skaièiai ................. 29

J.ÞILIONIS Dialogo socialinës dimensijos .............. 30

J.SKOMSKIS Svarbu þinoti, kad esi savoTëvynës vaikas........................................................ 32

Þ.SEDEREVIÈIÛTË-PAÈIAUSKIENË Gyvenimokokybæ lemia visuomenës vartojimo kultûra .......... 34

G.GAIGALAS Nauji atomo teorijos tyrimai,skirti Lietuvos vardo tûkstantmeèiui ........................ 36Sveikiname ............................................................. 37

J.R.STONIS Ten, kur auga lianos ir bangminiai ...... 37

V.ANDRULEVIÈIÛTË „Ave Vita“ – choras,kuris niekada nenuilsta ........................................... 41

P.KAROBLIS Gaiviø permainø vëjuose ................... 42

Pirmajame þurnalo virðelyje panaudotaEgidijaus BARAUSKO ir Jono Rimanto STONIO nuotr.

44 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2009 Nr.5, 1- 44, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla per 2008 m. iðleidodaugiau nei 213 moksliniø leidiniø. „Moksliniø monografijø“

serijoje pasirodë per 30 leidiniø. Toliau sëkmingai leidþiami„Moksliniø straipsniø rinkiniai“. Pasirodë „Lietuvos Respublikos

I–III (1922–1927) ir IV (1936–1940) Seimø nariø biografinisþodynas“, išleistas Adolfo Šapokos „Raštø“ 2 t. Jau yra ir

„Vilniaus istorijos metrašèio“ 1 t. Daugelis iðkiliøjø leidiniøsulaukë iðkilmingø sutiktuviø tradicinëje knygø mugëje bei

Mokslø akademijoje, kai kurie eksponuoti irpasaulinëje Frankfurto mugëje.


mokslas ir gyvenimas 2009 m. nr.5

Documents

juozas algimantas

vilniaus pedagoginis

nukirpti ar

ir dl

praktika rodo

tai reikia

dar daugiau

kosta rikoje