mokslas ir gyvenimas 2012 m. nr.5-6

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 1

2012

5-6

2 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6

Jei jau kalbame apie energetikà, taiLietuvoje tam tikras nemokðiðkumas yraádiegtas semantine prasme. Kalbameapie „atominæ energetikà“. Iš pavadinimoiðeitø, kad energija gaunama naudojantatome slypinèià energijà. Atomo sanda-rà tikriausiai visi þino: já sudaro atomobranduolys ir já supantys elektronai. Jeiásigilinsime á atomo ardymo procesà, taipamatysime, kad já iðardyti galima elek-triniu lauku, ir ðio proceso metu gali bûtisukuriama ðviesa, nes iðplëðti elektronaigráþta atgal á savo ankstesnes bûsenas iratiduoda dalá gautos energijos ðviesoskvantais. Tai sëkmingai taikoma dauge-lyje ðviesos ðaltiniø (pvz., liuminescenci-nëse lempose), kurie energijos negami-na, tik vienà jos rûðá paverèia kita.

Vakarø pasaulis demonstruoja kitasþinias: jie ardo atomø branduolius – di-deli atomø branduoliai suskaidomi á ma-þus ir to proceso metu iðlaisvinama da-lis energijos, buvusios dideliame bran-duolyje. Todël tose ðalyse ðià energijosrûðá naudojanti energetika vadinamabranduoline – „nuclear energy“, o pats

Elektros energijos CO2 iðmetimas á CO2 iðmetimas á atmo- Vidurkiøgamybos bûdas atmosferà energijos sferà energijos átaiso ga- suma

gamybos metu mybos ir jo árengimo metuAnglies deginimas 790–1017 176–289 1136Dujø deginimas 362–575 77–113 564Hidroelektrinës ~0 4–236 120Saulës elementai ~0 100–280 190Vëjo generatoriai ~0 10–48 29Branduoliniai reaktoriai ~0 9–21 15

1 lentelë. CO2 iðmetimas á atmosferà skirtingu elektros energijos gamybos metu palyginantCO2 kieká gramais vienai pagamintai kilovatvalandei

Trumpai apie tai, kas svarbu: dël ko

Prof. Juozas VAITKUSVilniaus universitetas

Dabartiniu metu daug diskutuojama apie energijos poreiká, gamybà, jos kainas ir t.t.Diskusijø dalyviai pateikia argumentø, taèiau vieni kitø neátikina, nes kità kartà

susitikæ televizoriaus ekrane kartoja tas paèias tiesas. KODËL vieni negirdi kitø? Dugalimi atsakymai: 1) ásipareigojimas ginti tam tikrà pozicijà (verslo interesai?);

2) nesugebëjimas suprasti argumentø ir juos vertinti (iðsilavinimo stoka?).

Energetika.diskutuojama ir kasdar nepastebima

procesas vadinamas branduolio skaldy-mu – „fission“. Yra dar ir kitas bûdas ið-gauti energijà iš branduoliniø procesø:sujungti branduolius, t.y. ið maþø atomøsukurti didesnius. Ðis procesas vadina-mas termobranduoline sinteze, angliðkai„thermonuclear fusion“. Tikimasi, kad šienergija ateityje tarnaus þmonijai, taèiaukol kas tarptautinë bendrija stato ðio ti-po eksperimentiná reaktoriø ITER (Inter-national Thermonuclear ExperimentalReactor) Prancûzijoje. Gamtoje paèiølengviausiø atomø branduoliø sintezëkaitina þvaigþdes, o sunkesniø atomøsintezës metu „gimsta“ iðskirtinës þvaigþ-dës – novos ir supernovos.

Pirmoji iðvada: pradëkime kalbëtiapie „branduolinæ energetikà“ ir bran-duolinius reaktorius.

Plaèiajai visuomenei jau yra aiðku,kad reikia maþinti anglies dvideginio, me-tano ir kitø „ðiltnamio dujø“ iðmetimà áatmosferà, nes dël „ðiltnamio efekto“ kylaÞemës pavirðiaus temperatûra. Kartaissusidaro áspûdis, kad „ðiltnamio efektas“yra blogybë, taèiau jei ásigilinsime á jo es-mæ, tai paaiðkës, kad „šiltnamio efektas“Þemëje yra natûralus procesas. Jei jo ne-

bûtø, Þemës pavirðiaus vidutinë tempe-ratûra bûtø –180C vietoje dabartiniø+160C, todël ðio efekto dëka Þemës vi-dutinë temperatûra yra pakilusi 340C, irtai suteikia gyventojams komfortà. Eks-pertams rûpi, kad þmonijos veikla gali ðáefektà padidinti per 10 proc. ir sutrikdytidabartinæ sàlyginæ pusiausvyrà Þemëje.O pusiausvyrai trinkant ir kylant tempe-ratûrai didës temperatûros skirtumai Þe-mëje ir dël to kils šiurpios audros, torna-dai ir uraganai, kurie jau visus trikdys.Þemës visa ðiluminë sistema yra lëta:analizë parodë, kad jei staiga sumaþin-tume CO2 iðmetimà á atmosferà, jo kie-kis dar augtø 100–300 metø, o nauja pu-siausvyra nusistovëtø po keliø ðimtø me-tø. Visa tai jaudina tuos, kuriems rûpi Þe-mës ir þmonijos ateitis.

Diskutuojant, kokiais bûdais galimaišvengti anglies dvideginio kiekio didini-mo atmosferoje, aptariami ávairûs ener-gijos gamybos bûdai (akivaizdu, kadenergijos poreikis dar daug metø augs,nors ir kuriamos naujos energijà taupan-èios technologijos). Taèiau ðioje disku-sijoje daþnai nukrypstama nuo tiesos, tei-giama, kad atsinaujinantys energijos šal-tiniai yra „nekenkiantys“. Taèiau reikia ne-pamirðti, kad visus energijà gaminanèiusprietaisus reikia pagaminti ir árengti, o ðioproceso metu CO2 išmetamas á atmosfe-rà, todël korektiðkai diskutuojant reikiaávertinti, kiek kuris energijos gamybos bû-das sukuria CO2 ekvivalentà pagamina-mai kilovatvalandei per visà árenginio vei-kos amþiø. Visa tai priklauso nuo árengi-nio ir technologijø, taèiau yra atlikti ávairiøenergijos gamybos bûdø ávertinimai, ku-riø trumpa suvestinë pateikta 1 lentelëje,o detalesnës informacijos galima rasti


www.parliament.uk, dokumentas „Memo-randum submitted by Malcolm Grims-ton“, arba originaliame darbe: http://www.iaea.org/Publications/Magazines/Bulletin/Bull422/article4.pdf, Spider J, Lan-glois L and Hamilton B (2000), „Green-house gas emissions of electricity gene-ration chains-assessing the difference“,IAEA Bulletin 42 2.

Kas pamirštama, kai diskutuojamaapie CO2 iðmetimà á atmosferà?

Šiltnamio efekto problematika viešosediskusijose daþnai suvedama á svarsty-mus:

1. Kas nutiks, jei nieko nedarysime,nes interesai trukdo susitarti?

2. Gilinantis á „interesø“ poþiûrá atro-do, kad laikomasi ðûkio: „Po mûsø kadir tvanas“.

Taèiau vieðose diskusijose ir argumen-tuose neatkreiptas dëmesys á Þemës ið-skirtinæ charakteristikà, kuri turëtø pakeistipoþiûrá á ðià situacijà. Gal neiðdrástama,nesugalvojama ar nenorima paklausti:„kodël Þemës atmosferoje yra daug O2?“.Ásigilinus á ðià problemà reikia pripaþinti,kad didþioji dalis O2 yra fotosintezës pro-duktas, o diskutuojamos anglies bei bentjau didelës dalies naftos atsargos „de fac-to“ yra tik garantas, kad turime kuo kvë-puoti. Iš to išplaukia, kad, matyt, sunau-dojus ðias atsargas problemos beveik ið-nyks, nes nebeliks tø, kurie mëgsta kvë-puoti. Atmosferos sudëties stebëjimo sto-tys mato nuoseklø deguonies maþëjimàatmosferoje, tik kol kas jis yra lëtas. Vie-na ið prieþasèiø, kuri sulëtina deguoniesmaþëjimà ore, yra Þemës vidutinës tem-peratûros didëjimas, t.y. visø smerkiamas„ðiltnamio efektas“. Mat didëjant tempe-ratûrai maþëja deguonies tirpumas van-denyje, ir jis iðsiskiria á aplinkà. Þuvys tai

jau pajuto: jos ieðko vandens, kuriame yradaugiau deguonies, todël kinta þvejybosplotai. Ði problema gali þenkliai padidëti,jei temperatûra pakils tiek, kad atðils „am-þino paðalo“ zonos. Ten per tûkstantme-èius sukaupta suðalusi biomasë pradëspûti, t.y. naudoti deguoná, ir to poveikisgali bûti þenklus.

Antroji iðvada: greta „ðiltnamio efek-to“ problemø reikia nepamirðti, kad turi-me garantuoti deguonies atmosferoje at-sargas.

Kai diskutuojama dël „alternatyviøenergijos šaltiniø“, teisingai yra teigiama,kad jie išmeta maþiau anglies dvidegi-nio uþ iðkastiná kurà deginanèius árengi-mus, taèiau „pamirðtama“ aptarti jø ge-neruojamos energijos kokybæ. O elektrosenergijos kokybæ lemia jos stabilumas:turi bûti pastovi átampa ir jos daþnis. To-dël, kol jie gamina santykinai maþusenergijos kiekius, jie gali papildyti ener-gijà elektros tinkluose, nes nedidelis „ne-kokybiðkos“ energijos áliejimas maþaitrikdo elektros átaisø vartotojø interesus,tik maþina visos sistemos naudingojoveikimo koeficientà. Taèiau jei ðie ener-gijos ðaltiniai taps pagrindiniai, tadareiks sukurti ðios energijos kaupimo sis-temas, kurios sukauptà energijà pavers-tø „kokybiðka“ ir tiektø vartotojams. Taireiðkia, kad bus reikalingos didelës in-vesticijos á akumuliacines elektrines,kaip kad Lietuvoje turime Kaiðiadoriøhidroakumuliacinæ elektrinæ, ar naudotikitas, nemaþiau brangias sistemas. To-dël diskutuojant apie „alternatyviusenergijos ðaltinius“, ypaè jø ekonomináefektyvumà, bûtina nepamirðti, kad taivalstybës subsidijuojama energetika, ojai iðsiplëtojus subsidijos dings ir reikësnaujø investicijø energijos gamybos sis-temos esminei pertvarkai.

Þvelgiant pasauliniu mastu „alterna-tyvius energijos ðaltinius“ reikia plëtoti,nes saulës ir vëjo energija neturi bûtiðvaistoma, taèiau jà plëtojant kartu turibûti kuriami ir energijos akumuliavimoárengimai. Lietuvai tikrai verta dalyvauti

ðiuose projektuose màstant ne apieenergijos gamybà Lietuvos teritorijoje,o pasaulyje.

Kol saulës ir vëjo energijos naudoji-mas taps reikðmingas, reikia turëti kitøenergijos gamybos šaltiniø, kurie nekel-tø problemø Þemei, t.y. gamintø kuo ma-þiau CO2. Ið pateiktos lentelës matyti, kadbranduoliniai reaktoriai yra apie 100 kar-tø patrauklesni, o norint ávertinti gauna-mos energijos kieká, palyginimui galimapasitelkti toká pavyzdá. Jei reikiamos ener-gijos sànaudas iliustruosime kurà veþan-èiais sunkveþimiais, tai Europos 27 ðaliømetiná poreiká (63300 TWh) patenkintø14 tokiø branduoliná kurà gabenanèiøsunkveþimiø arba 28 milijonai anglá ve-þanèiø sunkveþimiø. Galima tik pajuo-kauti: o kiek bus sukuriama darbo vietøvairuotojams?

Sprendþiant ið ðiø palyginimø, taip patávertinant energijos kieká, kurá ðiuo metugamina branduoliniai reaktoriai, galimadaryti iðvadà, kad branduolinë energeti-ka yra konkurentabili ir leidþia spræsti ðilt-namio dujø keliamas problemas, maþintijø iðmetimà á atmosferà. Taèiau kai kalba-ma apie branduolinæ energetikà, supla-kamos visos galimos grësmës ir pieðia-mi vienas uþ kità baisesni scenarijai. No-rint objektyviai analizuoti ðios energijosperspektyvas ir grësmes, reikia atskirti glo-balias problemas nuo vietiniø.

Manyèiau, kad geru pavyzdþiu, kal-bant apie branduolinës energetikos sis-temines problemas, gali bûti situacijos Ira-ne aptarimas. Dabar pasaulinë visuome-në, tiksliau, „ðio pasaulio stiprieji“ yra su-nerimæ dël Irane sukurto branduolinio po-tencialo, nes jis artëja prie pajëgumø, lei-sianèiø gaminti branduolines bombas. Ira-nas skelbia, kad tokio tikslo jis neturi, kadsiekia gaminti branduoliná kurà ið savourano, taèiau tai neátikina pasaulio visuo-menës. Ar kas nors ávardijo prieþastis, ko-dël Iranui reikalingas urano sodrinimo pro-cesas ir gamyklos jam realizuoti? Juk neIranas sukûrë branduolinius reaktorius. Jisjuos nusipirko, o jam buvo parduodamireaktoriai, kuriems bûtinas sodrinto ura-no kuras. Kas galëtø paneigti, kad egzis-tavo toks verslo planas: 1) Irane pastato-mi reaktoriai, kuriems reikalingas sodrin-to urano kuras (vienkartinis pelnas); 2) Ira-


nas parduoda urano rûdà ir perka sod-rinto urano kuro elementus elektrinëms(ilgalaikis pelnas). Taèiau apsiskaièiuo-ta: urano sodrinimas yra palyginti pa-prasta procedûra, Iranas nusprendëpats gamintis kuro elementus. Verslasneiðdegë, atsirado grësmë, kad susikursnauja branduolinë valstybë. Norisi pa-klausti: kodël neávardijami tie, kurie su-kûrë problemà, t.y. pardavë urano bran-duolinius reaktorius, kuriems reikalingassodrintas uranas. O juk galëjo parduotireaktorius, kuriems tinka nesodrintas,natûralus urano kuras, ir tarptautinësproblemos nebûtø buvæ!

Analogiðkai reikia kiek giliau pa-þvelgti ir á branduolinæ energetikà re-miantis šios dienos þiniomis, o gal irkiek þvelgiant á ateitá.

Kai kalbame apie branduolinæ ener-getikà ir jos ateitá, minimi TIK urano ku-ro elementai. Taèiau ne tik uranas beiplutonis, bet ir toris yra branduolinis ku-ras, tinkantis reaktoriams. Kuo ypatin-gas toris: 1) jo Þemëje yra daugiau ne-gu urano; 2) juo uþpildytuose reakto-riuose taip pat dega uranas, taèiau netas, kuris yra urano kuro elementuose235U, o tas, kurio masë yra 233 atomi-nës masës vienetai – 233U; 3) jø kon-strukcija yra kita – jiems reikalingas„starteris“ – neutronø ðaltinis, inicijuo-jantis torio virtimà 233U. Kà ðie skirtumailemia: 1) tokie reaktoriai þmonijai tar-naus ilgiau; 2) tai negalintys sprogti re-aktoriai; 3) juose beveik nesigamina il-gaamþiai radioaktyvûs izotopai (iki 10000 kartø maþiau). Šiems reaktoriamsrealizuoti reikalingos naujos technolo-gijos, ir jos yra kuriamos. Matyt, netru-kus iškils naujas branduolinës energe-tikos lyderis – Indija, nes joje jau stato-mi komerciniai torio reaktoriai.

Treèia iðvada: reikia atskirti bran-duolinës energetikos ateities ir uranokuro elementais maitinamø urano bran-duoliniø reaktoriø problemø diskusijas.

Šiandieniai urano reaktoriai taip patyra tobulinami ir þenkliai modernesniuþ anksèiau pastatytus. Pirmiausia, tieknauji, tiek ir seni yra monolitinës kon-strukcijos, tai reiðkia, kad þemës dre-bëjimas gali juos sustabdyti, iðvesti iðrikiuotës, bet nesuardyti. Antra, naujiejireaktoriai gamina gerokai maþiau ilga-amþiø radioaktyviø izotopø. Treèia, jaubandomi reaktoriai, skirti radioakty-viems izotopams utilizuoti, t.y. neberei-kia planuoti milþiniðkø ilgaamþiø izoto-pø saugyklø. Ketvirta, ar tikrai ilgaam-þiai izotopai yra blogybë? Jie generuo-ja ðilumà ir radiacijà. Apsupkime indàsu ðiais izotopais termoelementais ir ra-diacijà verèianèiais á elektrà elementais

ir turësime ilgaamþá elektros ðaltiná, ku-riam nereikia maitinimo elementø (jaudabar tiems tikslams naudojamas plu-tonis) ir aptarnavimo.

O Lietuvos atvejis yra specifinis. Pir-ma, Europa gali pakeisti savo nuomo-næ dël branduolinës energetikos, tadavisus saugos reikalavimus atitinkantis Ig-nalinos II blokas galëtø bûti vël paleis-tas (diskutuojant Europos fizikø draugi-jos valdyboje Norvegijos fizikø draugi-jos atstovas pasakë, kad Europa nerei-kalavo iðardyti, o tik uþdaryti Ignalinoselektrinæ. Todël reikia tik uþrakinti durisir laukti, kol Europa pakeis nuomonæ).Antra, kai kalbama apie panaudoto ku-ro saugyklos problemas, kodël nebepri-simenama, kad konkurse dalyvavo ir tie,kurie norëjo tà panaudotà kurà iðsiveþti,bet jø pasiûlymas buvo nepriimtas. Kasið to laimëjo?

Ketvirta iðvada: nepainiokime ener-getikos problemø ir verslo interesø.Saulës, vëjo energetikos plëtra deðim-tims kartø neturës átakos deginamo ku-ro verslui, todël jà galima pieðti ðviesiau-siomis spalvomis. Branduolinës ener-getikos plëtra tiesiogiai þenkliai maþinsdeginamo kuro verslo pelnus, todël jipieðiama baisiausiomis spalvomis.

Ir paskutinis pastebëjimas: visuo-menæ jaudina elektros kaina. Ji prog-nozuojama ir optimistø, kad bus atsi-perkanti, ir pesimistø, kad kenks Lietu-vos ateièiai. Manyèiau, reikia lyginti, ko-kia yra dabartinë ávairios kilmës energi-jos savikaina, nes kainà lemia versloapetitai. Deginamo kuro kaina turësaugti sparèiau uþ bendrà infliacijos ly-gá, nes jo ištekliai yra riboti, todël bran-duoliniuose reaktoriuose gaminamaenergija brangs maþiau. O bendrasenergijos suvartojimas pasaulyje ir Eu-ropoje augs, todël reikia mokytis par-duoti sukurtà produktà, o ne verkti, kadkiti bus protingesni ir mus uþguis.

Klausimëlis: Kas paaiðkins, kodëlkokoso rieðuto kaina per deðimtmetápadvigubëjo?

Penkta iðvada: turëtume svarstyti netai, ar statyti branduolinæ elektrinæ, arne, o aptarinëti, kokias technologijasreikia ádiegti Lietuvoje, kad bûtume pa-sirengæ joje pagamintà elektros ener-gijà efektingai panaudoti (pavyzdþiui,rengtis þenkliai geoterminës energijosgavybos plëtrai sprendþiant bûsto šil-dymo problemas; imtis saulës elemen-tø eksporto pramonës plëtros ir kt.).

Statomos tarptautinës elektrosjungtys sujungs Baltijos ðaliø ir Vakarøbei Ðiaurës Europos elektros infrastruk-tûras, o regiono elektros rinkø integraci-ja atvers didþiausios pasaulio elektrosrinkos galimybes, taèiau energetinë Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos izoliacija Euro-pos Sàjungoje bus visiðkai panaikinta tikelektros energetikos sistemai tapus vi-saverte Europos elektros infrastruktûros,rinkos ir sistemos dalyve, t.y. pradëjussinchroniðkai veikti Kontinentinës Euro-pos elektros tinkle (toliau – KET).

Pagrindinës Lietuvos elektros perda-vimo sistemos operatoriaus (toliau –PSO) „Litgrid“ AB plëtojamos elektrosrinkos, infrastruktûros ir sistemos valdy-mo integracijos á Europos elektros ener-getinæ sistemà dalys yra pateiktos 1 pav.

Sinchroninio prisijungimo prie KETprojektas yra kompleksinis ir apima netik techninius infrastruktûros ar sistemosvaldymo klausimus, taèiau pirmiausiapolitinius susitarimus su regioniniais part-neriais, Europos Sàjungos institucijomis,Rusija ir Baltarusija.

Projekto istorijaPirmà kartà Baltijos ðaliø galimybë

sinchroniðkai dirbti su KET buvo nagri-nëta 1998 metais atliktoje „Baltijos þie-

Virgilijus PODERYSElektros perdavimo sistemos

operatoriaus „Litgrid“ ABgeneralinis direktorius

Baltijos

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.



sinchroninis prisijungimas

Elektros jungèiø, tinklo plëtros, naujos atominës elektrinës, sistemos sinchro-nizacijos su kontinentinës Europos tinklu projektai vykdomi kompleksiðkai irderinant veiksmus, o visø jø tikslas – ðalies energetinë nepriklausomybë irelektros energetikos sistemos visavertë integracija á Europà.

ðaliø elektros sistemø

prie kontinentinës Europos tinklø

Elektrosrinkosintegracija

Infrastruk-tûrossujungi-mas

Sinchroninisdarbas suKET

Integracija áSkandinavijosrinkà

Integracija áES rinkà

Tarpsisteminiøjungèiø statyba

Vidaus tinkløplëtra

Politinissusitarimas

Rezervøuþtikrinimas

Desinchroni-zacija nuoRU/BY

NordPool Spot kainø zonos sukûrimas Bendros Baltijos ir Ðiaurës ðaliø rezervavimo ir

balansavimo rinkos sukûrimas

Elektros prekybos ir tarpsisteminiø galiø panaudoji-mo mechanizmo su ES rinkomis sukûrimas Lygiateisës prekybos su treèiosiomis ðalimis

NordBalt, LitPol Link 1, Estlink 2 jungèiø statyba Naujos jungties su Lenkija LitPol Link 2 statyba

Lietuvos tinklø plëtra Latvijos ir Estijos tinklø plëtra Lenkijos tinklø plëtra

Susitarimas su regioniniais partneriais Latvija ir Estija Politinis susitarimas su ES, Lenkija bei ENTSO-E Politinis susitarimas su Rusija ir Baltarusija

Susitarimai su kaimyniniø ðaliø PSO dël galiosrezervø uþtikrinimo per nuolatinës srovës jungtis Susitarimai su Lenkijos PSO dël rezervø per

kintamos srovës jungtis

Nuolatinës srovës keitikliø su Rusija ir Baltarusijastatyba Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Nenaudojamø linijø atjungimas ir vidaus tinklø

1 pav. Lietuvos elektros energetinës sistemos integracijaá Europos elektros energetinæ sistemà

do“ (Baltic Ring) studijoje, kurioje daly-vavo Baltijos jûros ðaliø elektros energe-tikos bendrovës. Studijos iðvadose ener-getikos sistemø sinchronizacijos su KETgalimybës ávertintos teigiamai, o bûtino-mis sàlygomis Baltijos ðaliø sinchroni-niam darbui su KET buvo ávardyta elek-tros tinklø su Lenkija plëtra bei politiniaiir techniniai sprendimai dël Karaliauèiauskraðto elektros energetikos sistemos.

Atlikus šià studijà, 1999 m. trys Balti-jos valstybiø elektros energetikos ámo-nës pirmà kartà oficialiai kreipësi á tuometu uþ prisijungimà prie KET atsakin-gà UCTE (Union for the Co-ordination ofTransmission of Electricity) organizacijàdël techniniø ir organizaciniø sàlygø Bal-tijos ðaliø sinchroniniam susijungimui suUCTE. Gautame atsakyme buvo abejo-jama dël galimybës dirbti sinchroniðkai

neturint elektros perdavimo linijø su Len-kija, taip pat keliami klausimai, kaip Bal-tijos ðaliø elektros energetikos sistemøatskyrimas paveiktø Rusijos ir Baltarusi-jos elektros energetikos sistemas, kaipbûtø sprendþiamas Karaliauèiaus sritiesaprûpinimo elektra klausimas.

Prisijungimo prie KET pastangos vëlsuaktyvëjo 2007 m. birþelá Baltijos ðaliøministrams pirmininkams pasiraðius ko-munikatà, kuriuo Baltijos ðalys iðreiðkëketinimà bendradarbiauti, siekiant su-jungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektrosenergetikos sistemas su UCTE.

2007 m. spalá „Lietuvos energija“,veikdama visø Baltijos ðaliø perdavimosistemø operatoriø vardu, kreipësi á Len-kijos perdavimo sistemos operatoriø„PSE Operator“ praðydama tarpininkautiteikiant paraiðkà UCTE vadovaujanèiam

komitetui dël Baltijos ðaliø elektros per-davimo sistemø sujungimo su UCTEelektros tinklais. Baltijos ðaliø praðymasdël sinchroninio prisijungimo buvo áteik-tas UCTE vadovaujanèiam komitetui, ku-ris nurodë, jog formaliai paraiðka bussvarstoma tik susitarus su Rusijos per-davimo sistemos operatoriumi dël Kara-liauèiaus srities energetikos sistemos iratlikus galimybiø studijà.

2008–2010 m. buvo derinami galimy-biø studijos atlikimo ir finansavimo klau-simai. „Baltijos valstybiø integracijos á ESvidaus elektros rinkà. Galimø jungèiøárengimo galimybiø studijoje“ (toliau teks-te – Studija), kuri bus baigta 2013 m. pa-baigoje, detaliai nagrinëjamos Baltijosðaliø elektros energetikos sistemø sin-chroninio prisijungimo prie KET galimy-bës ir techninës sàlygos.

Per 2011 m. bendromis Lietuvosenergetikos ministerijos ir elektros per-davimo sistemos operatoriaus „Litgrid“pastangomis intensyviai bendradarbiau-jant su Europos Komisija pasiekta, kadBaltijos ðaliø apsisprendimas ir siekisdirbti sinchroniðkai su KET turi bûti vie-nas ið Europos Komisijos ir Rusijos Fe-deracijos politinio dialogo klausimø. Jaukuris laikas svarstytas Baltijos ðaliø ir Ru-sijos perdavimo sistemos operatoriø dar-bo grupëse, sinchroninio prisijungimoprie KET klausimas tapo politinio Euro-pos Sàjungos ir Rusijos dialogo dieno-tvarkës tema.

Projekto naudaNacionalinëje energetinës nepriklau-

somybës strategijoje yra pabrëþiama,kad Lietuvos ir Baltijos ðaliø elektros sis-temø sinchroninis darbas su KET ga-rantuos:

sistemos valdymà pagal nediskri-minuojanèius, su sistemos operatoriaissuderintus principus, atitinkanèius treèio-jo ES energetikos paketo reikalavimus;

lygiateisës konkurencijos elektrosrinkoje galimybes;


sàlygas prekiauti ir laiduoti elektrosenergijos rezervus rinkoje;

galimybes didinti Lietuvos elektrosenergetikos sistemos konkurencingumàir investicijas, kurios leis modernizuotišalies elektros energetikos sistemà;

energetinæ Lietuvos ir Baltijos ðaliønepriklausomybæ.

Projekto veiksmø planasVadovaudamasi Lietuvos energeti-

nës nepriklausomybës strategija, Lietu-va siekia prisijungti sinchroniniam dar-bui su KET iki 2020 m., o naujàjà Visagi-no AE ájungti á sinchroniðkai su KETveikianèià elektros sistemà.

Pagrindiniai planuojami darbai:2012 m.:

Europos Komisijos derybos su Ru-sija dël Baltijos ðaliø elektros energeti-kos sistemø techniniø darbo sàlygø per-einamuoju laikotarpiu.

2013–2018 m.: baigta „Baltijos valstybiø integraci-

jos á ES vidaus elektros rinkà. Galimøjungèiø árengimo galimybiø studija“;

iðplëstas BEMIP projektø sàraðassinchroninio prisijungimo prie KET pro-jektu;

pasiektas Europos Komisijos, Rusi-jos ir Baltarusijos susitarimas dël Baltijosðaliø elektros energetikos sistemø desin-chronizacijos nuo IPS/UPS (IntegratedPower System/ United Power System);

pateikta formali Baltijos prisijungi-mo prie KET paraiška ENTSO-E (Euro-pean Network of Transmission SystemOperators for Electricity);

iš ENTSO-E gauti techniniai reika-lavimai sinchroniniam darbui su KET;

ágyvendinti techniniai ir infrastruk-tûriniai reikalavimai.

2019–2020 m.: atliktas Baltijos ðaliø izoliuoto dar-

bo bandymas; desinchronizacija nuo IPS/UPS; atliktas Baltijos ðaliø ir KET sinchro-

ninio darbo bandymas; Baltijos ðaliø energetikos sistemø

sinchroninio darbo su KET pradþia.

Rusijos Federacijos Kaliningrado sri-èiai jungiantis kartu su Baltijos valsty-bëmis prie KET darbui sinchroniniu re-þimu, papildomo keitiklio ant LietuvosRespublikos ir Rusijos Federacijos vals-tybinës sienos árengti nereikës ir preli-minariai apskaièiuota, kad sinchroni-niam prisijungimui prie KET reikalingøinvesticijø Lietuvos dalis gali siekti apie180 mln. Lt. Á ðià kainà áeina pirminioautomatinio daþnio reguliavimo sistemøatnaujinimas Lietuvoje, naujø rezerviniø

110 kV linijø statyba Baltarusijos pasie-nyje, valdymo sistemø atnaujinimas irkt. Jungiantis prie KET be Rusijos Fe-deracijos Kaliningrado srities, projektaspabrangtø iki 470 mln. Lt.

Investicijø poreikio tinklui paruoštisinchroniniam darbui su KET skaièiavi-mai yra preliminarûs bei indikaciniai, otikslesni investicijø poreikiai bûtø sufor-muoti atlikus ENTSO-E vadovaujamàsinchroninio prisijungimo studijà ir ga-vus technines prisijungimo sàlygas.Skaièiavimuose nevertinamos investici-jos, skirtos tarpsisteminiø jungèiø suÐvedija ir Lenkija statybai, bei investici-jos Lietuvos vidaus tinklui stiprinti dëlšiø jungèiø bei Visagino atominës elek-trinës (toliau – Visagino AE) integraci-jos. Investicijos á elektros jungtis pir-miausia yra skirtos visavertei Baltijosvalstybiø ir ES rinkø integracijai, taèiau,be jokios abejonës, pasitarnaus ir Balti-jos valstybiø elektros energetikos siste-mø sinchroniniam darbui su KET.

Vienas svarbiausiø uþdaviniø jun-giantis á Europos elektros energetinæ sis-temà yra Visagino AE, kaip didþiausioBaltijos ðaliø energetinio bloko, integra-cija. Pagrindinës techninës priemonësðiam iððûkiui suvaldyti yra:

adekvati perdavimo tinklo plëtra;

330 kV oro linija Kruonio HAE – Aly-tus;

330 kV oro linija Visaginas – KHAE; 330 kV oro linija Panevëþys – Mû-

ða ir Mûðos paskirstymo punktas; 330 kV oro linijos Vilnius – Neris; 110 kV linijø statyba Baltarusijos pa-

sienyje.

Reikia atkreipti dëmesá, kad ðie pro-jektai bûtø vykdomi siekiant visiðkos in-tegracijos á Europos elektros rinkà ir Vi-sagino AE patikimo darbo. Taèiau kartušie projektai garantuos ir patikimà Balti-jos ðaliø energetinës sistemos sinchro-niná darbà su KET.

Galios rezervø garantavimasGalios rezervai KET sinchroninëje zo-

noje yra garantuojami pagal tam tikrastaisykles. 3000 MW pirminis (momenti-nis) galios rezervas yra garantuojamasbendrai visoje sinchroninëje zonoje.Kiekviena ðalis prie to turi prisidëti ga-rantuodama sistemos viduje tam tikrà da-lá pirminio rezervo, kuris apskaièiuojamasatsiþvelgiant á ðalies generacijà arba var-tojimà. Lietuva pagal ðià metodikà turë-tø palaikyti apie 10 MW pirminio rezer-vo. Gauti pirminá galios rezervà, atsijun-gus visa galia veikianèiam Visagino AE

2 pav. Lietuvos perdavimo tinklo projektai, kai jungiamasiprie KET su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi

NordBalt jungtis su Ðvedija (2015 m.)LitPol Link jungtis su Lenkija ir Lenkijos vidaus jungèiøplëtra (2015 m. ir 2020 m.)Vidaus jungèiø plëtra (2011-2020 m.)LitPol Link 2 jungtis su Lenkija (2020 m.)

Atsijungimai nuo IPS/UPS sistemos (2020 m.)

Nuolatinës srovës keitikliai (2015 m. ir 2020 m.)

LEGENDAProjektai, dël kuriø ágyvendinimo jau susitartaPreliminariai galimi ir reikalingi, taèiau dar nepatvirtinti projektaiNuolatinës srovës keitikliaiAtjungtos elektros linijos

galios rezervø ga-rantavimas;

sistemos valdymoreorganizavimas.

Infrastruktûros plëtraSiekiant efektyviai

išnaudoti tarpsisteminiøjungèiø su Lenkija ir Ðve-dija pralaidumus ir sëk-mingo Baltijos jûros regio-no elektros rinkos funk-cionavimo planuojami ðiesvarbiausi elektros infra-struktûros plëtros projek-tai (2 pav.):

Tarptautinës jungtys: nuolatinës srovës ka-

belis „NordBalt“; 400 kV oro linijos

„LitPol Link 1“ ir „LitPolLink 2“;

330 kV oro linijos Vi-saginas – Liksna (Latvija)antroji grandis;

nuolatinës srovëskeitikliai su IPS/UPS sis-tema.

Vidaus infrastruktû-ros plëtra:

330 kV oro linija Klai-pëda – Telðiai;


miems perdavimo sistemos operato-riams sinchroniniam darbui su KET yraminimali prijungiamo operatoriaus átakaesamai sinchroninei zonai. Tai reiðkia,kad ávairiø galimø trikdþiø naujai prisijun-gianèiose sistemose átaka turi bûti mini-mali, ji neturi paþeisti nustatytø stabilausir saugaus sinchroninës zonos sistemosdarbo reikalavimø.

Sisteminiu poþiûriu, sinchroninis dar-bas su KET, palyginti su IPS/UPS siste-ma, skiriasi šiais aspektais:

IPS/UPS daþnio reguliavimas vyk-domas centralizuotai, KET – decentrali-zuotai pagal elektriniø technologines ga-limybes. Tai garantuoja didesná sistemøsavarankiškumà;

IPS/UPS sistemoje ðiuo metu Lie-tuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sis-temø operatoriai nepalaiko pirminio ga-lios rezervo, pirminio galios rezervo pa-

3 pav. Pirminio galios rezervo garantavimo schema sinchroniškai dirbant su KET

Rezervai iš KETRezervai per B2BRezervai ið generatoriø

Patvirtinti linijø projektaiNepatvirtinti linijø projektaiPatvirtinti B2B projektaiNepatvirtinti B2B projektai

mas bus garantuojamas ið Lietuvos, Lat-vijos, Estijos ir Karaliauèiaus srities elektri-niø, per kintamosios srovës jungtis su Len-kija ir per nuolatinës srovës jungtis (3 pav.).

Integruojant Visagino AE á sistemà bussiekiama sukurti bendrà Baltijos ðaliø re-zerviniø galiø rinkà, kaip numatyta BEMIP(Baltic Energy Markets InterconnectionPlan), ir bendrà rezerviniø galiø garanta-vimo mechanizmà. Tai leis sumaþinti ga-lios rezervø naðtà Lietuvai ir palaikyti Vi-sagino AE bûtinus rezervus, kai kiekvie-nas Baltijos ðaliø perdavimo sistemosoperatorius laikys rezervà, bûtinà didþiau-siam bendros sistemos trikdþiui likviduo-ti. Visagino AE yra regioninis projektas,todël ir rezervai bus garantuojami visiemsregiono sistemos operatoriams propor-cingai pasidalinant rezervus valdymo blo-ko didþiausiam trikdþiui.

Sistemos valdymasVienas ið pagrindiniø techninio po-

bûdþio reikalavimø naujai prijungia- Nukelta á 11 p.

1350 MW blokui, vien Lietuvos, Latvijosir Estijos energetikos sistemø turimais re-zervø ištekliais yra neámanoma, todël bû-tina numatyti tarpsisteminio pjûvio Lie-tuva–Lenkija pralaidumø rezervavimà irnuolatinës srovës jungèiø naudojimà.

Didþiausio sistemos bloko dydþioantriná ir tretiná galios rezervà Baltijos ða-lys turëtø savo sistemø viduje. Antrinisgalios rezervas yra garantuojamas Balti-jos ðaliø energetikos sistemø elektriniøir ið dalies – nuolatiniø srovës jungèiø pa-galba. Tretinis rezervas þiemos reþimugarantuojamas ið Baltijos ðaliø energeti-kos sistemø elektriniø ir ið dalies – nuo-latiniø srovës jungèiø pagalba, vasarosreþimø metu papildomai planuojama ga-rantuoti dalá tretinio rezervo per kintamo-sios srovës jungtis su Lenkija.

Visagino AE, kaip didþiausio bloko Bal-tijos sistemoje, rezervø klausimas spren-dþiamas sinchroninio prisijungimo prieKET kontekste. Planuojama, kad Visagi-no AE 1350 MW bloko galios rezervavi-

laikymas tiesiogiai nëra átrauktas á siste-miniø paslaugø tarifà, o Baltijos ðaliø sis-temos prie daþnio valdymo prisideda ið-laikydamos sistemos balansà nustatyto-se ribose. KET sistemoje kiekviena ener-getinë sistema palaiko nustatytà pirmi-nës galios rezervo kieká;

KET sistemoje tiksliai valdomassistemos balansas panaudojant auto-matines generacijos valdymo priemo-nes. Dirbant IPS/UPS sistemoje yraleidþiami tam tikro dydþio nukrypimainuo sistemos balanso.


Raseiniø bajoras Leonas Uvainis, ið-mokæs daug kalbø ir raðæs þodynà, savobièiuliui Raseiniø Þemës teismo raðtinin-kui Dionizui Poðkai ið Vilniaus parveþë dvinedideles lenkø kalba 1808 m. išleistasknygeles: Ksavero Bohušo (Bohusz Fran-ciszek Ksawery) „Apie lietuviø tautos ir kal-bos kilmæ“ (O poczàtkach narodu i jæzy-ka litewskiego (Warszawa, 1808) ir Joa-chimo Lelevelio „Þvilgsnis á lietuviø gimi-niø kilmæ ir jø ryðius su heruliais“ (Rzutoka na dawnoúã litewskich narodów i zwi-àzki ich z herulami (Wilno, 1808). Parsi-veþæs á savo Bardþiø-Bijotø dvarà D.Poškaskaitë jas ir dþiaugësi, kad mokyti þmo-nës màsto apie lietuviðkø giminiø kilmæ irpagarbà gimtajai kalbai panašiai kaip irjis. Tie veikalai neabejotinai praplëtëD.Poðkos kultûrines þinias, parëmë idë-jiðkai ir jis 1810 m. paraðë tiems vyramsgraþø poetiðkà literatûriná laiðkà „Pas Ksa-verà Boguðà, lietuvá, ir Jokimà Lelevelá,mozûrà“. Jis kvietë þemaièius paþinti „ið-mintingas knygas“, klausytis mokytøþmoniø „iðmintingo raðto“, apraðyti gar-bingà praeitá ir neieðkoti svetimø kalbø:„Juk lietuviø lieþuviu kalbëjo jø diedai, – /Ar aniems savo tëvø ir motinos gëda?“

Po metø jo plunksna vingiavo idilæ„Mano darþelis“, atskleidusià þemaièio so-dieèio gyvenimo vaizdà, þmogaus sàsa-jas su gamta, su gëlëmis ir medþiais, antkuriø jis suraðæs savo bièiuliø vardus. Oneturëdamas kà dirbti, eina „pas anþuoùa/ Kurs ir mana darýeliej uýuksmiej wien-sodis, / Wisunse Ýiamajãiunse toks ne pa-sirodis“. Kità kartà tokiø buvæ, bet dabarjau nesà. O darþelyje „ant sosta wielie-nu“ jis ilsisi arba leidþiasi á apmàstymus.

Prof. Stasys SKRODENIS

Rytø Lietuvoje patyliukais Antanas Strazdas (Strazdelis)jau èiulbëjo giesmes svietiðkas ir ðventas, ið tolimosios

Þemaitijos, ko gero, pro Bardþius pësèias á Vilniø nuëjoSimonas Daukantas, o nuoðaliame Bardþiø-Bijotø

dvarelyje gyvenæs bajoras Dionizas Poška (1764–1830)jau visà deðimtmetá rinko ávairias istorines senienas poÞemaitijà, ið Papilës parsiveþë suakmenëjusiø fosilijø,

kasinëjo milþinkapius palei Dubysà.

Vaistinëproto..., ,

Ten sëdëdamas „Arba kningele skajtauar pipke degenu, / Ar pokajtiej po gaùwospasidiejes kningu, / Kan norent be dumo-dams did skanej uþmingu“. Gal taip be-siilsint ir bedûmojant jam kilo mintis gel-bëti jau senstantá tà àþuolà, kokio nëravisuose Þemaièiuose, tuo labiau, kad tasmedis sietas su senaisiais tikëjimais, ku-riuos gerbë ir pats Dionizas Poðka.

Ir ne ðiaip sau gelbëti, o pratæsti jo gy-venimà nauja forma. Norëdamas iðsau-goti ateities kartoms Lietuvos praeities lie-kanø, romantiniø tendencijø skatinamas,D.Poška savo sodyboje iš nukirsdintotûkstantmeèio àþuolo, vadinto Baubliu,pastatytoje altanoje 1812 m. ákûrë pirmàjáLietuvoje senienø muziejø. Ne Vilniuje, neRaseiniuose ar Kraþiuose, o giliameÞemaitijos uþkampyje. Nuo to laiko jo Bar-dþiø-Bijotø dvarelio sodyba tampa reikð-mingu kultûros þidiniu, o Baublys – jo kul-tûriniø interesø simboliu. Bene vaizdin-giausiai ir tiksliausiai Baublio reikðmæ irvietà mûsø kultûroje nusakë prof. Juoza-pas Girdzijauskas: „Baublys – tai ir pa-ties Poðkos autobiografija, ir jo svajotoji,bet neparaðytoji Lietuvos istorija, o kartutai ir viso tø laikø kultûrinio gyvenimo ne-nykstantis paminklas, iðkalbingai bylojan-tis apie ðviesesniøjø lietuviø dvasios po-lëkius, jø dþiaugsmus ir rûpesèius, jøpasiaukojamà darbà savo tautai“.

To unikalaus muziejaus atsiradimasyra tarsi savotiðkas nepaaiðkinamas lem-ties scenarijus. Visa tai 1824 m. D.Poðkapapasakojo Vilniaus universiteto profe-soriui Ivanui Loboikai. Bardþiø-Bijotø dva-ro lauke palei Vyðniakalná augo àþuoly-nas (ir dabar ten dar oðia nuniokotas mið-

kelis Àþuolija vadinamas). O ant to kal-nelio kerojo didþiulis àþuolas, kuris „sa-vo storiu ir aukðèiu dukart buvo prana-ðesnis uþ visus kitus àþuolus“.

„Prieð nukertant tasai àþuolas Baub-lys dar 1811 m. buvo su lapais, bet lapaibuvo tokie maþyèiai, jog në pusës papras-tø àþuolo lapø dydþio nebeturëjo, ir tie pa-tys buvo silpni ir lyg apvytæ, o daugiaunei pusë ðakø buvo jau nudþiûvusiø. Visdëlto að neketinau ir nedrásau jo kirsti, nestoká didá veteranà, kurá amþiai gerbë, ger-biau ir að. Bet, jo nelaimei, lapës po ðak-nimis olas iðsikasë ir èia sau bûstinæ ási-taisë. Mano kaimyno berniokas, medþio-

Baublys apie 1900 metus

Vaclovo Krutinio skulptûra prie Baubliø



tojas, ásigeidë, uþdegæs ðiaudus, lapesdûmais iðbaidyti ir Baublio vos nesude-gino. Laimë, kad tai atsitiko dienos metu,tai, pastebëjus dûmus ir ugná, gaisras bu-vo uþgesintas. Tad að, pabûgæs, kad vëltoks pat likimas jo kada neiðtiktø ir koksnors piemuo nesudegintø, 1812 m. kovomën. àþuolà nukirsdinau, ketindamas pa-sidaryti altanà. Àþuolo vidurys ið apaèiosper tris uolektis (uolektis lygus 60–65,5cm – S.S.) nuo þemës buvo papuvæs, betaukðèiau buvo visai sveikas, tik per kelio-lika coliø kiek parudavæs.

Nukirtus àþuolà, storgalá aplyginau ir,altanos aukðèiui 5 uolektis atmatavæs, iðabiejø pusiø prakirtau uolekties ploèio ta-kà ir kamienà perpjoviau (kitaip jokiaskerspjûvë nebûtø pertekusi); pirmàjá ka-mieno gabalà – patá drûtgalá, – apdirbæsvietoje, iðkirtæs vidurá, kad svoris suma-þëtø, ant ràstø ritindamas pargabenau na-mo: jis ir dabar mano darþelyje stovi... “

Ritindami ant ràstø šià beveik 3 metrøaukðèio atpjovà, visà dienà darbavosi ke-turiasdeðimt vyrø. Joje jis suskaièiavæsseptynis ðimtus ir kelias deðimtis rieviø,taèiau viduryje ir prie þievës daug jø buvæneáþiûrimø. Spëjo, kad tas àþuolas turë-jæs ne maþiau kaip tûkstantá metø.„Pargabenæs á darþelá, – raðë D.Poðka, –savo Baublá pastaèiau uþ keliolikos þings-niø nuo gyvenamojo namo kaip altanà po

gyvu vidutinio dy-dþio àþuolu, kuris,iðpuoðtas mano bi-èiuliø monogramo-mis ir eilëraðèiais,árëþtais þievëje ma-no paties ranka,

Baublio viduje D.Poðka sudëjo ávairiassenienas, iðkasenas ið þemaièiø kapø,milþinkapiais vadinamø, riteriø ðarvø, ðal-mø, kardø, ieèiø, kilpiniø, grandiniø, taippat vëlesniø laikø ginklø, monetø ir me-daliø rinkiniø bei ávairios etnografinës me-dþiagos ir liaudies meistrø dirbiniø. Lite-ratûrologas Vytautas Vanagas ekspona-tus bandë suskirstyti á tris grupes: 1) gin-klai ir ginkluotës reikmenys, 2) kulto ra-kandai bei atributai, 3) buities ir puoðy-bos daiktai. Palubëje buvo átaisæs apie 200knygø bibliotekëlæ, ant sienø kabëjo se-novës dievaièiø, valdovø ir garsiø þmo-niø atvaizdai. Viduje stovëjo stalelis ir pa-sienyje suoliukas, kur kûrëjas raðë savodarbus ar paprasèiausiai palaimingai il-sëjosi. Jis ir eilëmis iðsakë, kad „uþ rû-mus brangesnës“ to àþuolo sienos, kadjis paguodþia liûdesio valandà.

Jau pirmieji Baublio gyvavimo me-tai atneðë jo statytojui nemalonumø.1812 m. á Poðkos dvarelá atplûdæ Napo-leono kariai Baublyje nuo staliuko paë-më inkrustuotà tabokinæ ir sodininkopeilá, iðplëðë kamarà, ledainæ ir svirnà,iðsivedë gyvuliø. Tik nedaug kà pavykosusigràþinti. Poetas degdamas rûstybeant staliuko ðono lenkiðkai uþraðë, kadniekas, taip pat ir ginkluoto kario ranka,neliestø svetimo turto.

Apie Baublyje saugomas senienasgreitai pasklido þinios ir, matyt, netrûkolankytojø. Poðka su panieka atsiliepë apieponias ir ponus, kurie, neiðmanydami rin-kiniø vertës, tyèiojosi ið ðio Lietuvos isto-rijos mëgëjo triûso. Atsilankiusios poniosir panos, vadinamos „grandesomis“, ir ne-radusios aukso ir sidabro blizgesio, o tik

DailininkoPranciðkausGerlikonutapytasspëjamasD. Poðkosportretas(spausdinamaspirmà kartà)

D. Poðkosstalelis

Baublyjesu áraðais

VacioLIATUKO ir

ArvydoZDANAVI-

ÈIAUS uotr.

Dabartinis Baublio vaizdas po gaubtu

kupliomis savo ðakomis velionio savo pro-tëvio palaikus dengdamas ir nuo darganø,lietø, bjauraèiø tankiais lapais saugoda-mas, tarytum kalba á jautrias ðirdis ir savopavyzdþiu rodo, kaip vaikai privalo gerbtisavo tëvus ir senolius, ir ne tik juos paèiusgyvus, bet ir jø mirusiø palaikus“.

Apie 1824 m. ðalia pastatë kità kiekmaþesná Baublá, greièiausiai sudëti eks-ponatams.

Baublio vardà raðytojas siejo su lietu-viø ir þemaièiø bièiø dievo Bubilo vardu,o kitoje vietoje – nuo þodþio „baubti“, t.y.apdþiûvusios àþuolo ðakos puèiant smar-kiam vëjui taip birbdavusios, tarsi baub-davusios. Net patá dvaro Bardþiai pavadi-nimà spëjo kilus nuo àþuolyne statomøaviliø (lenk. Barcie), bet jokiu bûdu ne subarzdomis, kaip kai kurie mûsø mokslin-èiai ima aiðkinti ir tà vietovæ vadina išgal-votu vardu Barzdþiai ar net Barzdai.

Pagerbdamas ðio àþuolo garbingàpraeitá, poetas Baublio viduje virð durøeilëmis taip persakë jo biografijà:

Bardþiuose kaip uþgimiau, jautûkstantis metø,

Parneðts ið àþuolyno, èion esmi padëtu;Tikras vards mano Baublys,

dievu garbints buvau,Nuteriojæs tëvystæ, suvytau, sudþiûvau.Ties manim Perkûnasui degë avys, oþkos,O dabar many gyven Dionizas Poškas.



aprûdijusius ðalmus, ðarvus ir kitokiusdaiktus, ëmusios tyèiotis: „Buvæ èia kà ro-dyti! Àþuolas – tarsi kas àþuolo nebûtømatæs!“ Paskui jos ëmusios kabinëtis, ko-dël nenuvalàs rûdþiø, kodël prasti portre-tø rëmai ir t.t. Kai jos iðvyko, poetas, uþsi-degæs teisinga rûstybe, ant durø ið kie-mo pusës uþraðë:

Vaistinë proto yra po tuo stogu,Gal palinksminti su nuomone þmogø,Išmintingas ir mokyts atras kà matyti,Bet jau durnius ateis – netur kà daryti.

Kiti lankytojai priekaištavæ, kodël iðàþuolo nepadaræs koplytëlës ir nepasta-tæs altoriaus ar bulvëms aruodo. Tokiaaltanø paskirtis paprastai buvo Lenkijosdvarø parkuose.

Taèiau D.Poðkos dar laukë patyèiosið jo darbø ir idëjø. 1815 m. laikraðtis „Kur-jer Litewski“, o 1817 m. „Dziennik Wi-leñski“ pateikë þiniø, kad Baublyje, lygkokiame „sandëlyje“, senienø ðeiminin-kas laikàs savo turtus ir kai kurias retasknygas ketinàs padovanoti Kraþiø gim-nazijai ar Vilniaus universitetui. Bet pik-èiausià paskvilá „Apey Iszkaùba SudyneMoksùas“ 1818 m. paskelbë Vilniuje lei-dþiamas satyrinis ðubravcø (Nenaudë-liø) laikraðtis „Gatvës þinios“ (Wiado-moúci Brukowe“). Jame juokiamasi iðPoðkos ir Baublyje esanèiø senienø, ku-rias jis saugàs statinëse. O jø esà pri-krauta ligi lubø. Ten esanèios saugomosir ginklø nuolauþos, ant kuriø „dar romë-nø kraujas teberaudonuoja“.

D.Poðkà skaudþiai uþgavo ðis straips-nis ir norëjæs raðtu atsakyti á ðmeiþtà, ta-èiau bièiulio patartas, jog neverta kreiptidëmesio, kà pusgalviai plepa, atsakæstylëjimu, suprasdamas savo darbo ver-tæ. Kita vertus, ðie neigiami atsiliepimaiapie paslaptingus Baublio rinkinius at-kreipë mokslininkø dëmesá. Vilniaus uni-versiteto profesorius Ivanas Loboika1823 m. laikraštyje „Dziennik Wileñski“iðspausdino straipsná „Kraðto senienos.Þemaièiø Kunigaikštijos milþinkapiai ir ki-tos to krašto senienos“, prie kurio buvopridëtas Kajetono Nezabitauskio pareng-tas „Kai kuriø senienø, esanèiø Þemai-èiø provincijos Dionizo Paðkevièiaus…rinkinyje, trumpas sàraðas“. Tai vienin-telis, nors ir nepilnas, iðlikæs Baublio se-nienø sàraðas. Tarp kitko, I.Loboika dukartus (paskutiná kartà 1828 m.) buvo at-vykæs á ðá unikalø muziejø. Baublá aplan-kë ir poetas Adomas Mickevièius.

Baublio ðeimininkas surinktàsias se-nienas, matyt, laikë dalykine medþiaga,tinkanèia besidomintiems Lietuvos istori-ja. Per I.Loboikà siuntë senienø á Maskvàmeno mecenatui grafui Nikolajui Rumian-cevui. Jausdamas artëjanèià mirtá, 1830

m. vasario 5 d. testamente dvaro pavel-dëtojà Antanà Paðkevièiø ágaliojo seno-vës pinigus ir medalius, dalá ginklø ir pu-sæ knygø padovanoti Kraþiø gimnazijai(tas dovanas prefektas Ignas Daujotas pri-ëmë 1830 m.). Pas I.Loboikà buvusá ávai-riø senovës ginklø, ðarvø ir kitokiø istori-niø dalykø rinkiná ápareigojo atiduoti Vil-niaus imperatoriðkajam universitetui. Arðis perdavë universitetui, neþinoma. Ta-èiau dar nemaþai senienø liko Baublyje,kurios po D.Poðkos mirties, atrodo, nie-ko nedomino. Taigi su uþsidegimu ir pa-siðventimu rinktø senienø dalis paties ðei-mininko valia pasklido po pasaulá, nusi-neðdamos ir Baublio ðlovës dalá. Ir dva-ras ëjo ið rankø á rankas, kol XIX a. vidury-je atiteko Leonardopolio dvarininkamsVolmeriams. Paskutinis dvaro savininkasEustachijus Volmeris apie 1900 m. Baub-liui padëjo cementiná pamatà, apdengëðiaudiniu stogeliu ir gràþino ið uþmarðtiesþmonëms ðá unikalø muziejø. Kiek anks-tëliau, prasidëjus lietuviø tautiniam atgi-mimui, prisimintas ir Dionizas Poška.

Tiesa, dalis senienø dar buvo likæBaublyje, kai E.Volmeris apie primirðtàBaublá priminë visuomenei. Minint D.Poð-kos mirties 100-àsias ir Vytauto Didþiojo500-àsias metines, 1930 m. abu Baub-liai apdengti mediniais gaubtais, supil-tos dvi pilaitës su paminkliniais akmeni-mis, o ðalia statomoje pradinëje mokyk-loje (baigta 1935 m.) numatytas kamba-rys ekspozicijai.

Deja, tarpukario metais Baublio eks-ponatais nepasirûpinta, nors ir galvotaapie ekspozicijà. Nemaþai jø 1924 m. ne-va apsaugos tikslais buvo iðveþta á Tau-ragës mokytojø seminarijos muziejëlá, iðkurio, berods, niekas nesugráþo. Baub-lius ir likusá jø turtà priþiûrëjo likusiuosedvarelio pastatuose gyvenæ Normantai,o paskui karo ir pokario metais juos pri-þiûrëjo mokytojai. Po Antrojo pasauliniokaro buvo ásteigtas memorialinis Dioni-zo Poðkos muziejus, savarankiðkai gy-

vavæs ligi 1962 m., kai tapo Ðiauliø „Auð-ros“ muziejaus filialu. 1946–1949 m. mo-kytojas Antanas Savickas, kuriam buvopavesta rûpintis muziejumi, daug surin-ko buities árankiø, senø knygø, liaudiesmeno dirbiniø ir praturtino muziejø. 1956,1967 metais Baubliai konservuoti ir pa-skelbti Lietuvos paminklø apsaugos fon-do objektu. 1971 m. to fondo lëðomis pa-statyti nauji stiklo gaubtai. Taèiau tuo fi-lialu nepasirûpinta: muziejaus ekspona-tai iðkeliavo neþinomais keliais, kiti lai-komi privaèia nuosavybe.

Vietos gyventojø bei Simono Stane-vièiaus bendrijos pirmininko prof. Juo-zapo Girdzijausko iniciatyva, aktyviai re-miant tuomeèiam kolûkio pirmininkuiSteponui Jasaièiui, skulptorius VaclovasKrutinis sukûrë D.Poðkai paminklà, ku-ris prie Baubliø iðkilmingai atidengtas1990 m. spalio 27 d., o ant Vyðniakalniopasodinta àþuolø giraitë. Iki to laiko mu-ziejø per metus aplankydavo iki 30 000turistø, o per pastaruosius nuopuolio me-tus – tik apie 10 000.

Tada keltos mintys sutvarkyti visusbendro paveldo objektus – Baublius irjø aplinkà, D.Poðkos vandens malûnà beijo brolio Norberto Paškevièiaus dvaroparkà. Tai tapo ámanoma, kai nugyventàmuziejø ir griûvanèius Baublius 2008 m.atgavo Ðilalës rajono savivaldybë. Labaidaug þygiø darë tuometis meras AlbinasEþerskis, velionë savivaldybës administ-racijos direktorë Zita Lazdauskienë, da-bartinis meras Jonas Gudauskas ir ypaèBijotø seniûnijos seniûnas Steponas Ja-saitis, kad ðitas gamtos ir kultûros pa-minklas nedingtø be pëdsako. Tiesa, irdabar jis neatgavo savarankiðkumo – ta-po Ðilalës rajono Vlado Statkevièiauskraðtotyros muziejaus filialu.

Ruošiantis pirmojo Lietuvoje senienømuziejaus 200 metø jubiliejui, 2012 m. at-likti dideli darbai. Tam reikalui gauta Eu-ropos Sàjungos parama: 2009–2011 m.muziejaus kompleksui ir senajai mokyk-

Restauruotas D. Poðkos vandens malûnas


lai renovuoti iðleista 6,18 mln. litø. Didþià-jà pinigø dalá – 5,6 mln. litø – skyrë Euro-pos Sàjungos fondai, 606 tûkst. litø – Ði-lalës rajono savivaldybë, 208 tûkst. litø –Lietuvos Vyriausybë. Pakeisti prieð kelisdeðimtmeèius árengti Baubliø stikliniaigaubtai, àþuolai dezinfekuoti ir konservuo-ti, renovuota senoji pradinë mokykla irD.Poðkos vandens malûnas (jis, tiesa, neligi galo, nes, sako, projekte nebuvusiosnumatytos girnos), kapitališkai ir apgal-votai sutvarkyta dvarvietës aplinka.

Tvarkant bûta ðiokiø tokiø atradimø.Lyginant kiemà, atrasti D.Poškos gyvena-mojo namo pamatai, kurie palikti atviri irgraþiai papildo Baubliø aplinkà. Mokyk-los pamate rastas ámûrytas butelis su mo-kyklos pašventinimo dokumentu 1935 m.,Bijotø seniûnas Steponas Jasaitis pas ði-laliðká dailininkà Pranciðkø Gerlikà sura-do jo nutapytà D.Poðkos portretà. Kaipþinoma, nëra iðlikusio ðio þemaièiø raðy-tojo ir ðviesuolio portreto, tad ði dailinin-ko drobë papuoð Baublio jubiliejø ir pa-pildys D.Poðkos biografijà. Ðiemet iðleis-ta jubiliejinë Baublio moneta. Jubiliejuspasitinkamas ir literatûriniais darbais. 2010m. iðleistas moksliniø straipsniø rinkinys„Àþuolas folklore ir kultûroje“, kuriam pa-grindà davë 2009 m. rudená prie Baubliøvykusi konferencija „Àþuolas baltø ir kai-myniniø tautø kultûroje“. 2011 m. išleis-tos dvi knygos: antologija „Bitelë Baubly-je“ ir ligi šiol buvusi neišleista doc. VincoLaurynaièio 1959 m. apginta kaip diser-tacija monografija „Dionizas Poška“ (vi-sø trijø leidiniø rengëjas Stasys Skrode-nis). Vietinis medþio droþëjas AlfonsasMartinënas graþiai ákomponavo Baublá sa-vo droþiniuose. Be to, praëjusiais metaisBijotai ágijo savo herbà ir vëliavà. Juosekaip simbolis puikuojasi Baublys. D.Poð-kos lûpomis Baublys su savo broliu ne-ketino pasitraukti iš gyvenimo,

Jei tik paveldëtojai bus dëmesingi,Ne gvëros, keistuoliai kokie neprotingi,Ir jeigu po stogu nemirksim per liûtá,Tai keletà amþiø galësim prabûti.

Jie ant Pelos kranto vienø paveldë-tojø saugomi, kitø niokojami jau iðstovë-jo du amþius. Tegul Perkûnas jiems tei-kia stiprybës ir toliau atlaikyti visas ne-gandas ir byloti apie senovës àþuolø di-dybæ ir sumanøjá þemaitá Dionizà Poðkà.Tuo Baublio jubiliejumi geguþës 12 d.prie Baubliø prasidëjo Muziejø metø ið-kilmës Lietuvoje.

Dirbdamos sinchroniðkai su KETBaltijos ðalys iðvengtø ir kai kuriø nei-giamai elektros prekybà veikianèiøveiksniø, kurie yra aktualûs dirbantIPS/UPS sistemoje. Vienas ið pagrin-diniø veiksniø yra þiediniø srautø áta-kos eliminavimas, kurie yra mums dir-bant BRELL þiede ir kurie maþina Bal-tijos ðaliø elektros rinkai skiriamus pra-laidumus.

Pleèiant elektros perdavimo tinkløinfrastruktûrà ir ruoðiantis sinchroni-niam darbui KET, reikia ágyvendinti irspecifines sistemos valdymo priemo-nes, t.y.:

– ádiegti sisteminiø paslaugø rinkàBaltijos ðalyse;

– pasiekti susitarimus tarp Baltijosðaliø bei kaimyniniø PSO dël bendrørezervø palaikymo Baltijos regionui;

– Baltijos ðaliø elektrinëse moder-nizuoti daþnio valdymo sistemas;

– naujai statomose didesnës kaip50 MW galios elektrinëse bei senes-nës statybos elektrinëse ádiegti val-dymà nuo automatinës antrinës ga-lios valdymo sistemos;

– susitarti su Švedijos, Suomijos,Rusijos ir Baltarusijos PSO dël galiosrezervø palaikymo per nuolatinës sro-vës jungtis.

Izoliuoto darbo bandymasPagal ENTSO-E procedûrà, prieð

pradedant sinchroniðkai dirbti KET,Baltijos ðalys turës atlikti izoliuoto dar-bo bandymà ir árodyti pasiruoðimà sa-varankiðkai valdyti izoliuotà Baltijos ða-liø elektros energetinæ sistemà. Izo-liuoto darbo bandymas daþniausiaitrunka po kelias savaites þiemos ir va-saros sezonø metu. Pagrindinë Balti-jos ðaliø izoliuoto darbo problema yranepakankami pirminio rezervo ište-kliai. Atliekant Baltijos ðaliø izoliuotodarbo bandymà, bûtø siekiama suENTSO-E susitarti dël kuo palankes-niø sàlygø Baltijos ðaliø elektros sis-temoms, atsiþvelgiant á ðiø sistemø dy-dá ir ypatumus. Viena ið priemoniø yradalinis izoliuoto darbo scenarijus, kai

Baltijos šalys dirba izoliuotai naudo-damos nuolatinës srovës intarpus pir-miniam daþniui reguliuoti. Priklauso-mai nuo susitarimø su kaimyniniø ða-liø PSO, tada bûtø galima gauti dides-niø pirminës galios rezervo kiekiø iðkaimyniniø energetikos sistemø.

Išvados1. Nors Baltijos ðalys integruoja

elektros infrastruktûrà ir elektros rin-kas su Vakarø Europos ir Ðiaurës ða-liø elektros rinkomis, taèiau Lietuvos,Latvijos ir Estijos energetinë izoliacijabus visiðkai panaikinta tik elektrosenergetikos sistemai tapus visaverteEuropos elektros infrastruktûros, rin-kos ir sistemos dalyve, t.y. pradëjussinchroniðkai veikti Kontinentinës Eu-ropos elektros tinkle.

2. Sinchroninio prisijungimo prieKET projektas yra kompleksinis ir ap-ima visø pirma politinius susitarimussu regioniniais partneriais, ES institu-cijomis, Rusija ir Baltarusija, taip patrezervø garantijà ir desinchronizacijànuo Rusijos ir Baltarusijos sistemø.

3. Pagrindiniai infrastruktûriniaiprojektai bus vykdomi siekiant visið-kos integracijos á Europos elektrosrinkà ir Visagino AE patikimam dar-bui. Kartu šie projektai garantuos ir pa-tikimà Baltijos ðaliø energetinës sis-temos sinchroniná darbà su KET.

4. Lietuva siekia sinchroniðkai pri-sijungti prie KET iki 2020 metø. Preli-minariai ávertinta, kad tam reikalingøinvesticijø Lietuvos dalis gali siekti apie180 mln. Lt., jungiantis prie KET suRusijos Federacijos Kaliningrado sri-timi, arba 470 mln. Lt, jungiantis beKaliningrado srities.

5. Visagino AE, kaip didþiausiobloko Baltijos sistemoje, rezervø klau-simas sprendþiamas sinchroninio pri-sijungimo prie KET kontekste. Visa-gino AE 1350 MW bloko galios rezer-vavimas bus garantuojamas ið Lietu-vos, Latvijos, Estijos ir Karaliauèiaussrities elektriniø, per kintamos srovësjungtis su Lenkija ir per nuolatinës sro-vës jungtis su Suomija, Ðvedija, Rusi-ja ir Baltarusija.

Baltijos ðaliø elektros sistemøsinchroninis prisijungimas

prie kontinentinës EuropostinkløAtkelta ið 7 p.


Bevielis radijo ryðys atveria galimy-bes diegti novatoriðkas ryðio sistemas.Palyginti neseniai ðis ryðys buvo nau-jovë, o dabar mokslininkai jau suka gal-vas, kaip já iðplësti, pasiûlyti dar nau-jesniø technologiniø sprendimø ne tikvartotojams, bet ir operatoriams.

Bevielis iðmanusis (arba kognityvus)radijo ryðys iðties yra palyginti naujasreiðkinys. Tai toks ryðys, kuris turi maþaiapribojimø: pasiekia daug toliau ir siûlopatikimesnes uþ áprastà radijo ryðá siste-mas, garantuoja spartesná duomenø per-davimà. Jis prisitaiko prie vartotojo po-reikiø ir gali suteikti ávairiausias paslau-gas: prisijungti prie pigiausio bevielio tin-klo, suteikti informacijos apie netolieseesanèius draugus, bankomatus ir kita.Kognityviojo ryšio sàvoka imta vartoti tik1998 m., kai jà suformulavo Josephas Mi-tola, skaitydamas praneðimà Stokholmokaraliðkajame technologijø universitete. Iðpradþiø idëja buvo pasigauta karinëje pra-monëje, vëliau jà perëmë civiliniai tyrimai,bet jau tada iðkilo bûtinybë numatyti be-vielio radijo ryðio komerciná pritaikomu-mà, parengti techninio ir ekonominio gy-

Aurelija STASKEVIÈIENË

VGTU Elektronikos fakulteto Telekomuni-kacijø inþinerijos katedros doc. dr. Artûras

Medeiðis ragavo ir valdininko, ir moksli-ninko, ir dëstytojo duonos. Dabar koordi-nuoja Europos mokslo fondo finansuoja-

mà projektà ir dësto telekomunikacijøvadybà. Jo pasiûlytas projektas ne tik

laimëjo tarptautiná COST projektø kon-kursà, bet pretenduoja sukelti perversmà

bevielio radijo ryðio srityje.Pokalbis su projekto autoriumi

Artûru Medeiðiu.

AR VGTU MOKSLININKAIBevielis radijo

programos COST galimybëmis ir padë-jo iðplëtoti idëjà. Pats COST konkursas,kuriam buvo pateiktos skirtingø mokslosrièiø paraiðkos, vyko dviem etapais. Pir-majame etape buvo 17 paraiðkø, ið jø áfinalà pateko 5 projektai. 2009 m. lapkritáCOST praneðë, kad laimëjo mûsø pro-jektas ir Suomijos mokslininkø pateiktasprojektas (veikla IC0906 WiNeMo).

Visiðkai naujos, pasaulyje dar ne-ágyvendintos technologijos kûrimas irplëtros planavimas – Jums ir Jûsø ko-legoms mokslininkams dirbti turëtøbûti labai ádomu, taèiau nelengva. Kaipsekasi realizuoti projektà Lietuvoje irtarptautiniu mastu?

Pirmasis COST-TERRA projekto daly-viø susitikimas ávyko 2010 m. geguþæ Briu-selyje, vëliau rinkomës Lisabonoje, Briu-selyje, Kopenhagoje – kasmet organizuo-jame maþiausiai du darbinius susitikimus.2012 m. balandþio 24–27 d. surengëmesusitikimà Vilniuje. COST veiklos IC0906WiNeMo susitikimas bei dvi tarptautinës

ryðys:SUKELS PERVERSMÀ?vybingumo studijas. Specialistai turëjo su-modeliuoti kuo ávairesnius tokio ryðio nau-dojimo atvejus, numatyti verslo modelius.Taigi bevielio radijo ryðio srityje ir tada, irdabar tikrai yra kà veikti.

Kaip atsirado Europos mokslo irtechnologijø tarpvyriausybinio bendra-darbiavimo programos COST projektas„Iðmaniøjø bevielio ryðio sistemø verslokoncepcijø ir reguliavimo sprendimø kû-rimas“ (COST veikla IC0905 TERRA)?

Bevielio radijo ryšio projekto idëja gi-më VGTU Elektronikos fakultete 2009-øjøpavasará, kai Telekomunikacijø inþineri-jos katedroje svarstëme moksliniø tyri-mø planus. Remdamasis bemaþ septy-neriø metø darbo patirtimi Europos radi-jo ryðiø biure Kopenhagoje ir patirtimi,ágyta Valstybinëje radijo daþniø tarnybo-je Lietuvoje (ðiuo metu – Radijo ryðiø tar-nyba), pasisiûliau suprojektuoti naujàveiklà. Taip sutapo, kad kolega ið Vytau-to Didþiojo universiteto prof. VladislavasFominas paragino pasidomëti Europos


konferencijos (Baltijos ateities interneto ry-ðiø konferencija bei Automobiliniø bevie-lio ryðio tinklø simpoziumas) – taip pat mû-sø darbo grupës veikla.

Ðiuo metu pleèiame eksperimentinæbazæ, ásigijome keletà árenginiø tyrimams.VGTU Elektronikos fakultete, Telekomu-nikacijø mokslo centro bazëje, jau árengtair veikia kognityviojo bevielio ryðio labo-ratorija. Kuriame internetines duomenøbazes, kurios reaguotø á þmoniø uþklau-sas ir spræstø bevielio radijo ryðio pro-blemas. Norëèiau atkreipti dëmesá: mesnesukursime naujø telekomunikacijospaslaugø, jø ir ðiaip pakanka, taèiau ið-manusis bevielis ryðys palengvintø mû-sø kasdiená gyvenimà. Be to, kas labaisvarbu, ðis ryðys yra artimas „þaliosioms“technologijoms, jis maþina spinduliuotæaplinkoje, aplinkos taršà, neeikvoja daugenergijos.

Siekiame kuo plaèiau paskleisti bevie-lio radijo ryðio idëjà. Didiname komandà,pritraukdami ðalies aukðtøjø mokyklø jau-nimà. Praëjusià vasarà Vilniuje organiza-vome vasaros mokyklà. Manau, tai buvovienas sëkmingiausiø bandymø pristatytiCOST-TERRA idëjas jaunimui. Kai kas iðvasaros mokyklos dalyviø pasirinko mû-sø pasiûlytà baigiamøjø darbø kryptá: po-ra magistrantø, vienas bakalauras raðodarbus bevielio radijo ryðio tema.

Pateikiant projektà konkurso komi-sijai reikëjo árodyti, kad bent 5 ðaliømokslininkai parems Jûsø idëjà ir sutiksjungtis á bendradarbiavimo tinklà. Su-paþindinkite su tarptautine komanda.

Iš viso COST-TERRA projekte dalyvau-ja 21 ðalies atstovai: tarptautinëje koman-doje dirba 19-os Europos ðaliø ir Kana-dos bei Pietø Afrikos Respublikos bevie-lio ryðio specialistai, mokslininkai. Be to,uþmezgëme ryðius su JAV mokslininkaisið Massachusets Institute of Technologybei Stevens Institute of Technology. Jie darnetapo asocijuotaisiais COST-TERRA na-riais, bet rimtai domisi. Projekte jau daly-vauja „Intel“, „Ericsson“, „Nokia“ bei „No-kia Siemens Networks“ korporacijø atsto-vai. Lietuvoje prie ðio projekto dirbameketuriese. Be manæs, komandoje yraVGTU Telekomunikacijø inþinerijos kated-ros doc. dr. Arûnas Ðaltis – techninës da-lies vadovas. Mokomosios laboratorijosvedëjas Karolis Mikënas atsako uþ orga-nizacinius klausimus, prof. Vladislavas Fo-minas iš Vytauto Didþiojo universiteto pri-sideda tyrimais kognityviøjø ryðiø standar-tizavimo ir sklaidos srityje. Talkina ir dau-giau þmoniø. Ðtai Telekomunikacijø inþi-nerijos katedros dr. Vaidas Batkauskas,turintis darbo „Omnitel“ bendrovëje pa-tirties, neseniai savo prezentacijoje „nu-tiesë tiltà“ tarp projekto koncepcijos ir re-alybës – to, kà operatorius veikia èia irdabar. Ir toliau stipriname komandà, kadpritrauktume naujø þmoniø bei idëjø, kadiðplëstume tyrimø apimtá.

Pakalbëkime apie projekto finansa-vimà, kuris, kiek yra þinoma, skirtas tiktarptautinëms konferencijoms bei se-minarams organizuoti. Kaip ágyvendi-nate kitas projekto veiklas?

Europinis finansavimas, apie 80tûkst. eurø per metus, yra skirtas 21-osðalies mokslininkø staþuotëms, koman-diruotëms, projekto vieðinimui. Ðiemetbuvo skirta 105 tûkst. eurø. Dþiugu, kadprie COST-TERRA projekto finansavimoprisidëjo lietuviðkas kofinansavimas –mus parëmë Mokslo ir technologijøagentûra (anksèiau TPA). Vëliau nacio-naliná COST programø finansavimà pe-rëmë Lietuvos mokslo taryba. Pirmaisiaismetais TPA skyrë 75 tûkst. litø, o pernaiið LMT gavome apie 180 tûkst. litø. Ið ðiølëðø galëjome plësti techninæ bazæ, or-ganizavome vasaros mokyklà Vilniuje.

Savo praneðimuose tvirtinate, kadbevielës sistemos labai sparèiai auga,o ðio ryðio vartotojø yra maþdaug ke-turiskart daugiau nei laidinio ryðio abo-

nentø. Ar bevielis ryðys iðties toks pa-trauklus? Kaip já vertina verslininkai, ga-mybininkai ir paprasti vartotojai?

Bevielio radijo ryšio pagrindas yranaujos technologijos, taigi vartotojamsturime árodyti, kad spartus, ávairus ir vi-sur esantis ryðys gali pagerinti ne tik kas-diená gyvenimà, bet ir pagreitinti verslobei gamybos sprendimus. Kad vartoto-jai mumis tikëtø, turime sukurti aiðkià be-vielio ryðio sistemø diegimo vizijà, tvirtàteisinæ bazæ. Lietuvos telekomunikacijøspecialistai ir mokslininkai yra pasiekæ tik-rai daug, iðugdyta daug gerø ðios sritiesspecialistø, kurie dirba arba konsultuojapasaulinio lygmens telekomunikacijøbendroves. Þinoma, gaila, kad kurá laikàatsilikome moksliniø tyrimø srityje, nesjie buvo susijæ su sovietiniais projektais,o Atgimimo laikotarpiu Lietuvos teleko-munikacijø ámonës nesuspëjo persiorien-tuoti. Taèiau ðiuo metu telekomunikacijøsritis sparèiai plëtojasi, parengiama dauggerø specialistø: KTU Telekomunikacijøkatedros tyrimai yra orientuoti á laidiniusryðius bei jø modernizavimà, o VGTU Te-lekomunikacijø inþinerijos katedra, norsjauna, bet jau uþëmë tvirtas pozicijas be-vielio radijo ryðio tyrimø srityje.

2014-øjø pavasará iðmaniojo bevie-lio radijo ryðio projektas COST-TERRApasieks finiðà. Su kokiais sunkumaissusiduriate ir ko tikitës ið projekto?

Pasiekëme nemaþai – jau perþengtasiðliekamosios vertës slenkstis. Vien tai,kad pasaulio specialistus pavyko suburtiá didelæ tarptautinæ komandà, reiðkia, kadtinklo efektas veikia. Jau pajutome: kuodaugiau pritrauksime bendraminèiø, tuodidesnë tikimybë, jog projektà lydës sëk-më, o artëjant darbø pabaigai iðsikristali-zuos ir naujos idëjos. Pastarieji pusantrømetø man ir kolegoms pralëkë labai greit.Kadangi klausiate apie sunkumus, pami-nësiu labai þemiðkà, bet opià problemà:trûksta vietos! Trûksta laisvo radijo spek-tro, nes kiekvienas ruoþas jau yra kaþkampriskirtas, ypaè miestuose.

Artëjant projekto finiðui labai norëèiau,kad pasiektume komerciniø rezultatø, kadprojekto idëjos taptø „kûnu“. Kadangidëstau telekomunikacijø vadybà VGTUbakalaurams ir magistrantams, norëèiau,kad baigiamieji studentø darbai bûtø pri-taikomi praktiðkai ir bûtø komerciðkai ver-tingi. Tai taptø stimulu ir absolventams, irmums, universiteto mokslininkams, tobu-linti telekomunikacijø sritá.

Audr

iaus

BAG

DO

NO

nuo

tr.


Perþvelgus gausybæ XIX a. antrosiospusës periodinës spaudos straipsniø,dokumentinës informacijos ið Vilniauskasdienio gyvenimo, atsiminimø, moks-liniø straipsniø, iðryðkëjo trys svarbiausiTado Vrublevskio (1858–1925) gyvenimosiekiai: Tëvynë, Tiesa ir Biblioteka.

Apie Tado Vrublevskio, þymaus Vil-niaus advokato, visuomenës þmogausir bibliotekininko, gyvenimà buvo para-ðyta nemaþai straipsniø lietuviø, lenkø,

Tado Vrublevskio

Dr. Birutë RAILIENËLietuvos mokslø akademijos

Vrublevskiø biblioteka

Rojø visuomet ásivaizdavau kaip bibliotekà, – raðë Jorge LuisasBorgesas. Toká Rojø ir siekë sukurti Tadas Vrublevskis,didþiàjà laiko ir lëðø dalá skyræs savo bibliotekai.

palikimasVilniui

rusø kalbomis, iðleista aktualumo nepra-randanti V.Abramavièiaus monografija,parengta bibliografinë 1940–2000 m. ið-leistos medþiagos apþvalga. Lietuvosmokslø akademijos Vrublevskiø bibliote-ka rengia bibliografijos rodyklæ, kurioje uþ-registruos paties T.Vrublevskio darbus irliteratûrà apie já. Surinkta medþiaga pa-gelbës vertinti T.Vrublevskio asmenybësátakà politikos, teisës, bibliotekininkystësbarams. Ateities darbams liko nemaþai

nespausdintos medþiagos – tai laiðkai, uþ-raðai, motinos Emilijos dienoraðtis, kurájinai raðë sûnui (dokumentai saugomi Lie-tuvos mokslø akademijos Vrublevskiø bib-liotekos Rankraðèiø skyriuje).

Tëvynë – gyvenimo meilëPolitiškai Tadas Vrublevskis subren-

do anksti. Gerokai per anksti, kaip ir vi-sa jo karta, kurios vaikystë prabëgo ste-bint pasirengimà sukilimui, jo pralaimë-jimà, represijas. Ðeimoje vertybës buvonekintamos: laisvë, nepriklausomybë, pa-triotizmas. Artimiausias pavyzdys – tëvasEustachijus Vrublevskis uþ pogrindinæveiklà buvo aðtuoneriems metams iðtrem-tas á katorgà, jo brolis Valerijonas Vrub-levskis buvo vienas þymiausiø 1863 m.sukilimo organizatoriø. Motinos senelisMauricijus Beniovskis XVIII a. pabaigojeemigravo ið Lietuvos á Prancûzijà, o vë-liau Jungtinëse Amerikos Valstijose pa-garsëjo pilietiniame kare, motinos tëvasBaltramiejus Beniovskis dalyvavo 1831 m.sukilime.

Auklëdama sûnø patriotine dvasia,kuri buvo neatsiejama nuo tikëjimo, mo-tina siekë ádiegti pilietiðkumo, iðmokyti,kad reikia nugalëti savo aistras, mëgtidarbà ir þmones. Apie tai raðë dienorað-èio sûnui puslapiuose:

„Sûnau mano, ðtai mano priesakai tau:niekada nebûk egoistas, mylëk þmones,nereikalauk uþ tai jø padëkos, nes atlygi-nimo privalai ieðkoti ne þmonëse, bet Die-vuje ir savo paties sàþinëje (...) negyvenidar visuomenës gyvenimu, neþinai dar josskausmø, dþiaugsmø ir vilèiø, bet atsimink,kad priklausai ne sau, o esi visuomenës,kurioje gyveni, narys, kad dël jos gyventi,jai dirbti ir jai aukotis privalai“.

Moralinë skola visuomenei neatsie-jama Tado Vrublevskio sàmonëje nuomeilës Tëvynei, kurià jis ásivaizduoja „se-noviðkai“ – tai Lietuvos Didþioji Kuni-gaikðtystë, kurios teritoriná, politiná kon-

TadasVrublevskissu kolegomisadvokatais

ÐubravcøsusirinkimasTadoVrublevskiobute. Jispats –atsirëmæs áspintà


struktà jaunystë-je dar sunkiai galëjoávardyti. Apie savo meilæ tëvy-nei raðë dar 1882 m.:

dþios persekiojamus asmenis. Advoka-to darbas tapo neatsiejamas nuo politi-kos, kai ginamieji buvo kaltinti nepaklus-numu valdþiai. Taèiau daþniausiai tai bû-davo paprasti lietuviai, norëjæ mokyti vai-kus savo kalbos, siekæ nepriklausomy-bës savo tëvynei, pasiprieðinæ valdinin-kø savivalei ar smurtui, pagaliau – lietu-viðkø laikraðèiø redaktoriai, propagavælietuvybæ. Tarp jo ginamøjø buvo katali-kø ir staèiatikiø dvasininkai, ávairiø politi-niø partijø ir grupiø nariai (bolðevikai,menðevikai, lenkø socialistai, þydø Bun-do nariai, lietuviø socialdemokratai, anar-chistai, komunistai ir revoliucionieriai). Në-ra þinomas tikslus T. Vrublevskio vestø by-lø skaièius, taèiau vien 1905–1907 m. jisdalyvavo 470 politiniø bylø, kuriose bu-vo teisiama apie 4000 þmoniø.

Politinëse bylose gindamas taip patir lietuvius, T.Vrublevskis uþsitraukë Len-kijos valdþios nemalonæ. Jo, vieno gar-

siausiø juristø, turinèio nemaþai dësty-mo patirties, ávertinto kaip vieno rimèiau-siø ir ádomiausiø dëstytojø Vilniaus aukð-tuosiuose kursuose, nepakvietë dëstyti áatkuriamà Vilniaus universitetà, pavadin-tà Stepono Batoro vardu.

Nors ir daþnai nusivildavo þmonëmis,dvasinæ pusiausvyrà atgaudavo uþsida-ræs knygø pasaulyje, savo bibliotekoje,taèiau taip „pasislëpæs“ ilgai nebûdavo.Atrasdavo bûrá bendraminèiø, kuriuoskviesdavo á sveèius, kartu gvildendavomokslines ir visuomenines temas.

Labiausiai pagarsëjo 1898 m. Vilniu-je T. Vrublevskio ákurta Šubravcø loþë,arba draugija. Tai buvo organizacija, sa-vo veikloje naudojusi tam tikras XIX a.

pradþios masoniškas tradicijas.Draugijos nariai ketvirtadieniais rink-

davosi T. Vrublevskio bute. Gal todël drau-gijai ir prigijo ne tik „èvartkø“ (ketvirtadie-niø – lenk.) pavadinimas, bet ir Gospodapod Rakarzem (namai prie lëbautojo –lenk.). Pastarasis pavadinimas greièiau-siai atsirado 1898 m. atidengus paminklàtiesiai prieð T.Vrublevskio buto langus bu-vusiam liûdnai pagarsëjusiam Vilniaus ge-neralgubernatoriui M.Muravjovui.

Ðubravcai, sekdami savo pirmtakøtradicija, taip pat leido humoristiná ðeð-tadieniná laikraðtëlá Wiadomoúci Bruko-we (Grindinio þinios), straipsnius pasi-rašydavo slapyvardþiais. Net ir laikrað-tëlio vinjetæ panaudojo tà paèià, kuri bu-vo spausdinama XIX a. su pavaizduoturaiteliu ant kastuvo.

Nors T.Vrublevskio raðymo stiliø drau-gai vertino kaip „sausà“, jis mielai daly-vavo Przeglàd Wileñski leidyboje. Ðio

TadoVrublevskio

butointerjeras.

JanoBulhako

nuotr.

Tadas Vrublevskis

„(...) að turiu vienà mylimàjà, vienin-telæ. Jinai manæs iðduoti negali“.

Pokalbiuose T.Vrublevskis prisista-tydavo kaip vienas paskutiniø LietuvosDidþiosios Kunigaikðtystës pilieèiø – to-kiu pats save laikë, tuo didþiavosi iki mir-ties. Bet kartu dël to ir kentëjo.

Tiesa – gyvenimo bûdasTadas Vrublevskis norëjo tinkamai

pasirinkti kelià, kuriuo eidamas galëtøpadëti likimo nuskriaustiems þmonëms.Apsisprendimà tapti teisininku T.Vrublev-skis iðdëstë laiðke tëvams 1882 metais:

„Naudingiausia man bus stoti á tei-sës fakultetà: 1)teisës fakultetas yra vie-nintelis, kuriame dëstomi visuomenësmokslai; 2)teisës studijos gali man duotipamatus tolesnëms Lenkijos istorijosstudijoms (...); 3)[jos] galës man taptiatrama liaudies interesø gynëjo veiklo-je. (...) negalëèiau visiðkai pasiðvæsti dar-bui, nutolusiam nuo pilietinës veiklos“.

1891 m. T. Vrublevskis pradëjo dirbtiadvokatu Vilniuje. Jis buvo dràsus þmo-gus, savo profesijos riteris: imdavosi po-litiniø, rezonansiniø bylø ir gindavo val-


laikraðèio redaktoriumi nuo pat ákûrimo1911 m. buvo T. Vrublevskio draugasLiudvikas Abramovièius (1879–1939).Laikraðtyje buvo spausdinami straipsniaiið LDK istorijos, naujienos ið lietuviø, gu-dø ir kitø tautybiø þmoniø gyvenimo Vil-niuje ir Vilniaus kraðte, spausdinami lite-ratûriniai darbai. 1921 m. atkurto laikrað-èio redakcija ir administracija ið Pylimogatvës Nr. 3 persikëlë á tuos paèius na-mus, kur gyveno T.Vrublevskis. T.Vrub-levskio rûpesèiu laikraðtis skelbdavonaujienas ið E. ir E. Vrublevskiø bibliote-kos gyvenimo.

Tarp savo buto sienø T.Vrublevskis jo-kiu bûdu neuþsidarydavo, mielai dalyva-vo visuomeniniame Vilniaus gyvenime,ypaè lietuviø renginiuose. Graþus ir pra-smingas buvo T.Vrublevskio bendradar-biavimas su Lietuviø mokslo draugija(LMD, ákurta 1907). Draugija kvietë já taptivaldybos nariu. Jis sutiko, parengë drau-gijos nuostatus. Draugijos susirinkimuo-se skaitë praneðimus apie Vilniaus isto-rijà, spaudos lietuviø kalba draudimà, ki-tas paskaitas. Paþymëtina, kad LMDrengtame paskaitø cikle apie lietuviðkosspaudos draudimà (1925 m. geguþësmën.), ðvenèiant 20-àsias spaudos drau-dimo panaikinimo metines, buvo pasku-tinis T.Vrublevskio vieðas pasirodymas.

Biblioteka – gyvenimo tikslasKokioje aplinkoje augo T.Vrublevskio

biblioteka? Tuo metu spauda lotyniškušriftu buvo uþdrausta po 1863 m. sukili-mo, reakcija nepaliko be dëmesio ir vei-kusiø bibliotekø, knygynø. Jie buvo ver-tinti kaip lenkiðkos kultûros þidiniai. Ge-neralgubernatoriaus ásakymu buvo uþ-darinëjamos ir naikinamos lenkiðkos bib-liotekos, jø vietoje steigiamos rusiðkos.Patys valdininkai, áþvelgæ lenkiðkose kny-gose pavojø santvarkai, visai kitaip kal-bëjo apie rusiðkø knygø bibliotekas: „ru-sø ðvietimas – stipresnis uþ rusø durtu-và“. Taèiau susidûræ su uþdarinëjamø vie-nuolynø knygø kalnais, vis dëlto nutarëásteigti vieðàjà Vilniaus bibliotekà ir á jàtas knygas suveþti. Taigi Vilniuje nuo1867 m. buvusiose universiteto patalpo-se veikë Vilniaus viešoji biblioteka, kuribuvo komplektuojama daugiausia rusið-komis knygomis. Apie joká lituanistiná arLDK knygø paveldo komplektavimà kal-bos nebuvo. Vilniuje esanèios Vilniausmokslo bièiuliø, Lietuviø mokslo, Balta-rusiø mokslo, Þydø mokslo institutodraugijos taip pat kûrë savo bibliotekas.

T.Vrublevskis savo bibliotekà siekëpadaryti prieinamà visiems, nepaisanttautybës, kilmës, tikëjimo, politiniø pa-þiûrø. Taèiau pirmiausia reikëjo gerai ap-

svarstyti galimybesatverti bibliotekà vi-suomenei. Reikëjo irdarbo, ir laiko, ir pini-gø. Ið tëvø paveldëtassantaupas, advokatohonorarà panaudojanaujiems leidiniams,o kartais uþ darbà pa-imdavo knygø.

T.Vrublevskis bu-vo ne tik kolekcinin-kas, jis buvo eruditasbibliografas, darbðtusbibliotekininkas, kny-gø tvarkymo specia-

visiems besikreipiantiems mielai parink-davo pageidaujamos literatûros, taèiauja pasinaudoti sudarydavo sàlygas vie-toje, iðsineðti niekada neleisdavo paaið-kindamas: „praþudþius paskolintas kny-gas daromas nuostolis visuomenei“.

Per visus politinius neramumus T.Vrub-levskis nesitraukë ið savo buto ir saugo-jo bibliotekà. Karo metu stropiai rinkoávairius tada spausdintus lapelius, ádo-mius Vilniaus ir Lietuvos istorijos tyrinëji-mams. Tokià misijà savo bibliotekai këlëir ateityje, didþiausià dëmesá skirdamasVilnianos ir Lituanikos rinkiniams.

Dvideðimt metø savarankiðkai darba-væsis bibliotekoje T. Vrublevskis pagaliausuprato, kad iðaugæ fondai reikalauja nau-jø patalpø, o aptarnavimui, prieþiûrai bû-tinai reikia pagalbininkø. Ðá klausimà, ma-tyt, ne kartà aptarë su savo bièiuliais, be-silankanèiais intelektualais. Jø bûryje gi-më mintis kurti draugijà, kuri imtø rûpintisbibliotekos reikalais. 1912 m. spalio 25 d.buvo patvirtintas Eustachijaus ir Emili-jos Vrublevskiø bibliotekos draugijos(EEVBD) statutas, jis buvo išleistas len-kiškai ir rusiškai. EEVBD vadovauti buvosuburtas komitetas, kurio vadovu tapoT.Vrublevskis, sekretoriumi – Maksimilja-nas Malinskis, iþdininku – Adomas Rimša,komiteto nariais – Marijonas Strumila,Ksaveras Zubavièius ir kiti. Ástatuose bu-vo aptarti svarbiausi bibliotekos gyvavi-mo klausimai ir jos santykis su EEVBD.Pirmajame ástatø paragrafe buvo iðkeltasEEVBD tikslas: „kaupti ir saugoti bibliote-kà Vilniuje, kurios fonduose bûtø þemë-lapiai, graviûrø ir kitokiø spaudiniø rinki-niai, taip pat rankraðèiai, senoviniai aktai,spaudai ir t.t., skirti visuomenei naudotistiek mokslinei, tiek ðvieèiamajai veiklai“,o veiklos geografija – Vilnius.

Taigi T.Vrublevskis oficialiai EEVBD per-leido visas nuosavybës teises ne tik á bib-liotekà, bet ir á savo sklypà Vilniuje, pridëjodar 40 000 rubliø. Ir svarbiausiu iðkëlë nau-jojo pastato klausimà. Pirmasis pasauliniskaras sutrukdë planus.

Tado Vrublevskio antkapis Rasø kapinëse Vilniuje

Vale

ntin

os K

ULI

KA

USK

IEN

ËS n

uotr.

listas. Kad spëtø padaryti kuo daugiau,keldavosi ketvirtà valandà ryto ir iki að-tuntos valandos tvarkë knygas – invento-rino, katalogavo, dëjo á lentynas pagal va-dinamàjà Olenino sistemà, tvarkë ir spe-cialiuosius rinkinius – smulkiàjà spaudà,þemëlapius, raiþinius, fotografijas, muzie-jinius eksponatus ir rankraðèius.

Sparèiai auganèiai bibliotekai archy-viniai dokumentai buvo nuperkami kar-tu su knygø rinkiniais arba atkeliaudavosu depozito teise, kartais tiesiog bûda-vo padovanojami, paliekami testamentu.Taip bibliotekoje atsirado Henriko Plia-terio ið Pustynës 6000 tomø biblioteka,ásigyta 1907 m. uþ 2500 rub., Juzefo Cie-chanovièiaus knygø rinkinys, ásigytas1909 m. uþ 1396 rub., Juzefo Veisenho-fo dokumentø rinkiniai, ásigyti 1911 m.uþ 365 rublius, 1819–1926 m. rankraðti-niø þemëlapiø kolekcija ið Jano Veisen-hofo. Draugiðki santykiai su Juzefu Bie-linskiu (1848–1926) padëjo – jis sutikoparduoti savo ilgus metus kauptà Vil-niaus universiteto istorijos dokumentøkolekcijà, savo knygas ir rankraðèius.Rankraðtynas pasipildë Vilniaus univer-siteto profesoriø korespondencija, pa-skaitø konspektais, uþraðais; puoðmenatapo beveik visø Vilniaus autoriø, raðiu-siø nuo XIX a. pradþios iki 1863 m., cen-zûruoti autografai. Ðá masyvà T.Vrublev-skis sutvarkë pagal to meto reikalavimus.

Dar vienas komplektavimo ðaltinisbuvo sumanytas kartu su laikraðèioPrzeglàd Wilenski redaktoriumi L.Abra-movièiumi. Atsiøstas recenzuoti knygasir laikraðèius redakcija praðydavo pado-vanoti T.Vrublevskio bibliotekai. Suren-gus bibliotekoje Vilniaus knygø parodas,leidëjai buvo praðomi po vienà kità eg-zemplioriø padovanoti.

Knygø ðeimininkas nepaprastai bran-gino savo bibliotekà. Parduoti nors vie-nà knygà, kad galëtø pagerinti savo bui-tá arba turëtø lëðø iðlaidoms – laikë mo-raliniu nusikaltimu. Biblioteka jam visuo-met buvo visuomenës nuosavybë. Nors


Po karo savo bibliotekos klausimàT.Vrublevskis iðsprendë kaip tikras Vil-niaus patriotas, kartu – kaip aukðèiau-sios kvalifikacijos advokatas. Teisiðkaiávertinæs EEVBD galimybes, nutarë steigtinaujà organizacijà. Ákûrë Eustachijausir Emilijos Vrublevskiø mokslinës pa-ramos draugijà (EEVMPD), kurios ásta-tai buvo patvirtinti 1922 m. rugpjûèio 19d. Ðiai draugijai ir buvo pavesta rûpintisbibliotekos ateitimi. T.Vrublevskis iðkëlëdvi pagrindines sàlygas. Pirma: kad ir ko-kia valdþia Vilniø valdytø, ði biblioteka ne-gali bûti iðveþta á kità miestà. Antra: bib-liotekos paslaugos turi bûti teikiamos vi-siems þmonëms, nepriklausomai nuo jøtautybës ir politiniø paþiûrø.

Draugijos komitetas 1925 m. geguþës11 d. parengë bibliotekos depozitinio ak-to projektà, kurá svarstë Lenkijos tikybø irvieðojo ðvietimo ministerija. Projektui ið es-mës buvo pritarta, taèiau viena ið pasta-bø tikrai prieðtaravo pagrindinei T.Vrub-levskio nuostatai. Buvo pasiûlyta „esantkaro pavojui, laikinas rinkiniø iðveþimasið Vilniaus neprieðtarauja sutarèiai“.

Šioje derybø vietoje didþiojo Bibliote-kininko gyvybë nutrûko. T.Vrublevskis mi-rë 1925 m. liepos 3 d., taèiau bibliotekosgyvenimas tekëjo toliau. Draugijos komi-tetas derybas su Lenkijos tikybø ir vieðo-jo ðvietimo ministerija tæsë, sutartis buvopasiraðyta 1926 m. vasario 1 d., bibliote-kos rinkiniai perëjo valstybës þinion kaipamþinas depozitas su sàlyga, kad nebû-tø nei dalomi, nei išveþti iš Vilniaus.

Þinia apie T.Vrublevskio mirtá þaibo grei-tumu apskriejo Vilniø. EEVMPD adresu pa-sipylë uþuojautos laiðkai ir telegramos. Bu-vo sudarytas laidotuviø komitetas ið ávairiøtautybiø atstovø, o paèios laidotuvës tapovisø Vilniuje gyvenanèiø tautybiø ir tikëji-mø þmoniø manifestacija. Ypaè aktyviai lai-dotuvëse dalyvavo lietuviai.

To meto spaudoje spausdinami ne-krologai, T.Vrublevskio gyvenimo ap-rašymai. Przeglàd Wileñski iðleido atski-rà numerá T.Vrublevskiui. Jame buvo ið-spausdintos atsisveikinimo kalbos, biog-rafija. Bûta vilèiø, jog paèiø radikaliau-siø politiniø paþiûrø atstovai susirinkodraugën ne paskutiná, o pirmà kartà, kadpagerbtø juos visus bandþiusá sutaikytiLDK pilietá. T.Vrublevskis atsisveikino susavo gyvenimo miestu – Vilniumi. Jampaliko visà savo turtà – bibliotekà. Þino-jo, kad visuomet atsiras bièiuliø ir gynë-jø ratas, kurie turtins jo kolekcijas ir leisjomis naudotis visiems, nepaisant tauty-bës, tikëjimo ar politiniø paþiûrø.

Straipsnyje panaudotos nuotraukos iðLietuvos MA Vrublevskiø bibliotekosRetø spaudiniø skyriaus.

Kauno kultûros bendruomenë jaune vienus metus iðgyvena kultûros at-sinaujinimo krizæ. Didieji korifëjai, gar-sinæ Kauno menà sovietmeèiu ir anks-tyvuoju nepriklausomybës laikotarpiu,sudeginæ save kûryba, deja, pamaþuiðkeliauja anapilin, o naujoji karta, ne-turëdama sàlygø kurti ðiame mieste,savo talentus atiduoda sostinei ar ki-tiems Europos ir pasaulio miestams.Kaunas vis labiau grimzta á provincia-lumà, ið kurio já dar bando tempti ke-lios tarsi kometos nuðvintanèios ini-ciatyvos – „Kauno tekstilës bienalë“,„Auros“ organizuojamas tarptautinisðokio festivalis, Paþaislio festivalis arfestivaliai „Kaunas Jazz“ ir „KaunasPhoto“. Naujoms kultûros iniciaty-voms kelià prasiskinti sunku – miestevangiai pleèiasi kultûriniai jaunimosambûriai, o ir jau esanèios iniciaty-vos slopinamos dël lëðø trûkumo.

Vytauto Didþiojo universiteto Menøfakultetas, suprasdamas miestui kylan-èià grësmæ netekti svarbiausio kultûri-nio gyvenimo pagrindo – aktyviø ir kû-rybingø þmoniø, – siûlo ambicingiems,savo kelio ieðkantiems jaunuoliams netkelias studijø programas, kurias iðklau-sius Kaune galëtø atsirasti nauja ir stiprimenininkø, menotyrininkø ir meno va-dybininkø karta. Šiame mieste nuo ru-dens bus ruoðiami nepriklausomi, ávai-riose kûrybiniø industrijø srityse galin-tys dirbti aktoriai. Jaunø, Kaune norin-èiø gyventi ir kurti aktoriø trûkumuskundþiasi visi tiek valstybiniai, tiek sa-vivaldybiø teatrai. Jø, be abejo, reikësir neseniai mieste ásikûrusiai Kino stu-dijai bei VDU teatrui. Bakalauro Vaidy-

bos programa suteiks jauniems þmo-nëms visø vaidybos lauke sëkmingaiprisitaikyti reikalingø pagrindø. Sëk-mingai universitete jau treèius metusveikia ir bakalauro lygmens Naujøjømedijø meno programa – á jà kasmetnori patekti vis daugiau jaunuoliø. Èiasudaryta puiki techninë studijø bazë.Ðios programos studentai taps vienaispagrindiniø Vaidybos programos stu-dentø partneriø – tikimasi, kad kartudirbami bûsimieji menininkai atversnaujus meninius kelius. Treèia grupëstudentø, kurie intensyviai bendradar-biaus ir su aktoriais, ir su naujøjø me-dijø meno studentais, yra menotyrinin-kai. Seniausiai fakultete veikianti baka-lauro lygmens Menotyros programayra vienintelë Lietuvoje, kurioje studen-tams suteikiama integruotø þiniø apiemenà – teatrà, kinà, ðoká, dailæ (senà-jà, modernià, ðiuolaikinæ), architektû-rà, fotografijà. Menotyrininkai gali ini-cijuoti projektus kartu su aktoriais ir vi-zualiøjø menø atstovais ir dalyvauti kri-tiniuose meno procesuose – vertintimenà, já analizuoti, apraðyti. Magistrostudijø lygmenyje VDU Menø fakulte-tas siûlo naujà Kûrybiniø industrijø pro-gramà. Baigæ ðias studijas bûsimiejimeno lauko þaidëjai gebës taikyti no-vatoriðkus komunikacijos, verslumo irkûrybiðkumo modelius, kurti origina-lius kûrybiniø industrijø projektus.

Tik sujungus visas kûrybines kom-petencijas á visumà, sudarius sàlygasjoms augti, galima Kaune tikëtis me-ninio ir kultûrinio atsinaujinimo. Vytau-to Didþiojo universitetas, suprasda-mas, kokià reikðmæ þmogaus visapu-siðkai gerovei turi menas ir kultûra, sie-kia, kad ðis atsinaujinimas kuo grei-èiau iðsiskleistø.

Kauno kultûriniogyvenimo ateitis –

jaunimasIna PUKELYTË


Stasiui Paliuliui buvo lemta gyventiðiaurrytinëje Lietuvoje, archajiðkoje liau-dies kultûros oazëje, iki pat XX ðimtme-èio iðlaikiusioje tûkstantmetes buities, ti-këjimø ir meno apraiðkas, didelæ pagar-bà proseneliø tradicijoms. Þmonës gy-veno ramø, uþdarà gyvenimà ir todël il-gai iðsaugojo daugelá nacionaliniø relik-vijø ir tradicijø, kartu ir savità muzikinækultûrà – sutartines giesmes, muzikos in-strumentus bei originalø atlikimo bûdà.

Šiame krašte, to meto Birþø apskri-ties Vabalninko valsèiaus Savuèiø vien-sëdyje, 1902 m. geguþës 7 d. iðvydo pa-saulá Stasys Paliulis.

S.Paliulis ið ten, ið tos kultûros, sëliøgiminës palikuonis, atneðæs á XX amþiøunikalias vertybes. Todël ir dabar lyg prie-sakas tebeskamba jo þodþiai „skubëki-me nuimti tautosakos derliø“.

Bûsimam tautosakos rinkëjui ir liau-dies muzikos puoselëtojui didelæ átakàdarë vyresnës kartos kaimo giesminin-kai ir muzikantai – visø pirma tëvas, su-tartiniø bei liaudies instrumentø muzikosþinovas, meistras ir atlikëjas, kuris dar vai-kystëje savo gimtajame Sviliø sodþiuje„…ganydamas iðmoko ir lumzdþiu, bir-byne, oþio ragu tirliuoti, o vëliau ir ragais,daudytëmis pûsti; mokëjo sutartines gie-doti, jas paðokti, paskuduèiuoti, lumzde-liu ir daudytëmis sutaryti“.

1932 m. ávykusioje Pirmojoje studen-tø pavasario ðventëje, kurioje dalyvavoapie 2500 studentø, pasirodë S. Paliuliovadovaujami skuduèiø ir ragø ansamb-liai. Labai intensyviai padirbëta 1932–1933 mokslo metais Vilkijos progimna-zijoje. Vilkijos ansambliai buvo pakviestidalyvauti tradiciniame skautø vakare-koncerte Kauno valstybës teatre ir susi-laukë puikaus publikos bei spaudos áver-tinimo.

Itin reikðmingu reikia laikyti S.Paliuliodarbà su skautais, apie kurá buvo raðo-ma prieðkario laikraðtyje „Skautø aidas“.

Skuduèiø muzikai plintant visoj Lie-tuvoj, apie jos reikðmæ vis daugiau pra-dëjo raðyti spauda. „Lietuvos aidas“ apieS. Paliulio veiklà raðë: „Skuduèius iðkë-lë á vieðumà, juos apraðë ir suorganiza-vo pirmà skuduèiø orkestrà tautosakinin-kas, Kauno „Auðros“ berniukø gimnazi-

Gyvenimas tautosakai – uþtektø vienðiø þodþiø apibûdinti S.Paliulio asmeny-

bei ir veiklai. Gyvenimas ateièiai – jisnenusineðë á kapus paslapties. Jis paliko

mums sutartinæ – tartum testamentà,tartum priesakà budriai saugoti ir puose-

lëti tà fenomenà, kuriame uþkoduotamûsø protëviø kûryba, susipynusi su

senaisiais tikëjimais ir ritualais.

SutartiniøProf. dr. Algirdas VYÞINTAS

Kauno universiteto skudutininkai lituanistai.Ið kairës sëdi: B.Brazdþionis, S.Paliulis, A.Ðatas.

Stovi: J.Petrulis, J.Vaitiekûnas. 1930 m.


ø ir skuduèiø puoselëtojasMinint doc. dr. Stasio Paliulio 110-àsias gimimo metines

tës metais pats kûrë, harmonizavo iraranþavo skuduèiams dainas, marðus,ðokius, vëliau liko tradicinës sutartiniømuzikos garbintoju. Jis stebëjosi, kodëlunikaliosios tradicinës ragø ir daudyèiø

Dirbdamas su studentais lituanistais,docentas 1965 m. suorganizavo etnogra-finá ansamblá, kuris skuduèiuodavo, gie-dodavo ir ðokdavo sutartines.

S.Paliulio ilgametë tautosakos rinkë-

jo praktika, nuolatinë ir plati liaudies mu-zikos puoselëtojo veikla teikë impulsø irmoksliniam darbui, unikalaus sutartiniøreiðkinio analizei. Susidaro áspûdis, jogsavo jaunystës metais, su pertraukomisstudijuodamas universitete, ávairiose vie-tose dirbdamas mokytojo darbà, S.Pa-liulis nuolat sistemingai studijavo tauto-sakinæ literatûrà (J.Basanavièiø, A.Juð-kà, A.R.Niemá, M.Birþiðkà, V.Mykolaitá-Pu-tinà, B.Sruogà, A.Sabaliauskà, J.Baldþiø,B.Buraèà). S.Paliulis sàmoningai pasirin-ko jo sielai artimà diplominio darbo te-mà – sutartines, aiðkiai suvokdamas jøteorinio nagrinëjimo reikðmæ.

Diplominis darbas „Mûsø giesmës(sutartinës)“, raðytas prieð septyniasde-ðimt metø, – pirmasis Lietuvoje teorinissutartiniø tyrinëjimas, naujas ir origina-lus darbas, garbiø profesoriø labai geraiávertintas.

Ankstyvuosiuose S.Paliulio giesmiø(sutartiniø) tyrinëjimuose matome auto-

ganizuodavo skudutininkø, ragø beidaudyèiø pûtëjø ir sutartiniø giesminin-kiø bûrelius. Apie 1931 m. jis pirmasispradëjo skuduèiuoti ir funkcinës harmo-nijos dësniais pagrástus kûrinëlius, to-dël ðiek tiek praplëtë tradiciná skuduèiøkomplektà. Pradëjo spausdinti gaidas.Sugalvojo paprastesnæ skuduèiø gaidøraðybos sistemà – atskirø partijø gaidasraðë ne penklinëje, o ant vienos linijos,kurios pradþioje þymëjo, kuriuo skudu-èiu tà partijà groti.

Visà savo gyvenimà S.Paliulis, pe-dagogas ir tautosakininkas, liko iðtiki-mas tradicinës kultûros principams, jospuoselëjimui. Tai atsispindi jo mokslodarbuose ir straipsniuose. Nors jaunys-

muzikos taip vengiama dainø ðventëse,kodël jos taip maþa jaunimo ansambliørepertuare, apgailestavo dël nepakan-kamo dëmesio ðiam þanrui muzikiniougdymo sistemoje. Jis buvo lyg ásitiki-næs, kad sutartinës vël bus visuomenëspamiltos ir branginamos.

Pokario metais S.Paliulis atsidavë viendarbui Pedagoginiame institute – vëlgi nu-lëmë pedagogo paðaukimas, gimnazijosmokytojo patirtis ir supratimas, kad galibûti naudingas bûsimiesiems mokyto-jams. Ði aukðtoji pedagogø rengimo mo-kykla ið tiesø tapo tarsi antraisiais S.Pa-liulio namais, kuriuose bemaþ 50 metøskambëjo ramus, bet átaigus, o kartais irartistiðkas ðio þmogaus balsas, patirtimipagrásta mintis. Jis aukðtino mokytojo pro-fesijà, labai svarbià ir reikðmingà civilizuo-toje visuomenëje, pabrëþë, jog mokyto-jas yra visø pradþiø pradþia, gyvenimo vai-rininkas. Todël ir skatino jaunimà pasirinktiðià kilnià profesijà.

jos mokytojas Stasys Paliulis. Per trum-pà laikà skuduèiai rado didelá pasiseki-mà, ypaè jaunimo tarpe, nes pats instru-mentas pigus, portatyvus ir originalus…“

Kad ir kur mokytojautø, S.Paliulis or-


S.Paliulis su skuduèiais ir ragu

Savuèiø ragø pûtëjai. Pirmasis ið kairës – S.Paliulis, viduryje – Stasio tëvas M.Paliulis. 1930 m.


riaus kompetencijà, didelæ folkloro rin-këjo patirtá, atsidavimà benykstanèiailiaudies kûrybai ir nerimà dël vëluojan-èio jos fiksavimo. Etnografinës vertybësðio þmogaus akiratyje buvo nuolatos: pa-mokoje, paskaitoje, konferencijoje, prienamø þidinio ar kaimo gryèioj bandantatkurti sutartinæ – jis nuolat gyveno toskultûros dvasia.

S.Paliulio ir jo mokiniø surinktos tau-tosakos rankraðèiai saugomi Lietuviø li-teratûros ir tautosakos institute.

Stambiausias ir reikðmingiausiasS.Paliulio darbas yra jo sudaryta ir pa-rengta knyga „Lietuviø liaudies instru-mentinë muzika. Puèiamieji instrumen-tai“ (1959). Ðioje monografijoje-antolo-gijoje autorius, XX amþiaus pradþioje ty-rinëjæs liaudies muzikos instrumentø eg-zistavimà jø natûralioje aplinkoje, nuolatbendravæs su XIX amþiaus kaimo tradi-cijø tæsëjais, pateikë autentiðkø duome-nø apie instrumentø gamybà, vartojimà,paplitimà, garsynus, repertuarà, terminijàir kt. Knygos ávadiniame straipsnyje au-torius pateikë teoriná puèiamøjø muzikosinstrumentø apraðymà, remdamasis,kaip jis pats sakë, „ið liaudies pasisem-tomis þiniomis“. Daugiausia dëmesioskirta unikaliems liaudies instrumentinëjemuzikoje skuduèiø ir ragø ansambliams.Ðie skirtingo organologinio tipo, bet gi-miningos sutartiniðkos muzikos ansam-bliai (kapelijos, orkestrai) apibûdinti ávai-riapusiðkai, taikant kompleksiná tyrimømetodà, iðkeliant bûdingiausias jø (þmo-gaus – instrumento – muzikos) egzista-vimo savybes. Dominuoja istorinis-etno-grafinis tyrimø pradas.

S.Paliulis aiðkino jautæs pareigà pa-skelbti ilgai rinktà retà medþiagà ir ap-saugoti jà nuo iðnykimo, prisidëti prie gi-lesnio mûsø liaudies kultûros paþinimo.

Vëliau S.Paliulis beveik visà savo dë-mesá skyrë instrumentinei muzikai tvar-kyti, klasifikuoti.

Šios monografijos-antologijos pa-grindu S.Paliulis 1964 m. Lietuvos moks-lø akademijos Istorijos instituto mokslotaryboje apgynë istorijos mokslø kandi-dato (dab. daktaro) disertacijà. Tai ið tie-sø didelë vertybë, tikra liaudies instru-mentinës kultûros enciklopedija, svarbimedþiaga bendrajai muzikos istorijai irtradiciniam muzikavimui. Ðiandien ði liau-dies muzikos instrumentø antologija jauyra bibliografinë retenybë.

Prie reikðmingesniø S.Paliulio darbøreikia priskirti jo studijà „Daudyèiø povei-kis sutartiniø muzikai“. Rinkdamas sutar-tines, autorius yra pastebëjæs, jog ten, kurjos giedamos, vartojami ir bûdingi liau-dies muzikos instrumentai – skuduèiai, ra-

gai, daudytës, kanklës. Jis nustatë, kaddaugelio sutartiniø melodijos atitinka dau-dyèiø natûraliojo garsaeilio intervalus, kadsutartiniø melodika „ðokinëja“ daudyèiønatûraliojo garsaeilio intervalais, kuriuosbuvo pamëgæ giesmininkai. Jie buvo pri-pratæ prie daudyèiø intervalø, nuo jø gies-mininkai nenukrypdavo ir neskambantðiems instrumentams.

Originalûs S.Paliulio etnografinio po-bûdþio straipsniai, iðspausdinti knygos„Að iðdainavau visas daineles“ I ir II to-muose. Su kokia meile apraðytos Apað-èios upës apylinkës, kiekvienas vingis,kiekviena brasta, intakas, kaimas ir so-dyba, ten gyvenæ þmonës – asmenybës– skudutininkai, ragø bei daudyèiø pû-tëjai, sutartiniø giesmininkës ir ðokëjos…Dar studijø ir mokytojavimo metais nekartà lankyti senukai, domëtasi savitaisjø charakteriais, pateiktomis sutartinë-mis, dainomis, instrumentine muzika, pa-sakojimais… Tikras etnografijos rojus!Susidarai talentingo literato plunksna irsu meile apraðytà gimtojo kraðto, jo þmo-niø gyvenimo ir tradicijø vaizdà. Varguar apsiriktume ðias apybraiþas pavadin-dami etnografinëmis studijomis, reikð-mingomis ir etnologijos mokslui.

Svarbus mokslo darbas – S.Paliuliopraneðimas apie lietuviø liaudies puèia-muosius muzikos instrumentus, skaity-tas VII Tarptautiniame antropologø ir et-nografø kongrese Maskvoje.

S.Paliulis visà gyvenimà buvo pasi-nëræs á savo kraðto etninæ kultûrà, suvo-kë tautosakos uþraðymo reikðmingumà,pats stengësi tai daryti ir skatino kitus.Jo veikloje iðryðkëja tam tikri prioritetai.

* Tyrinëdamas liaudies instrumenti-næ muzikà vadovavosi anuomet dar in-tuityviai suvokiamu, o ðiandien jau do-minuojanèiu etnofoniniu tyrimø metodu– nedaloma þmogaus, instrumento ir mu-zikos vienybe.

• Nustatë daudyèiø natûralaus gar-saeilio poveiká sutartiniø muzikai.

• Iðanalizavæs S.Stanevièiaus, S.Dau-kanto, M.Valanèiaus, A. ir J.Juðkø, L.Rë-zos, F.Kurðaièio, T.Lepnerio kûrybiná pa-likimà, iðkëlë versijà apie platesná sutar-tiniø muzikos geografiná paplitimà, teigë,kad giesmiø bûta ir dzûkuose, ir þemai-èiuose, ir prûsø lietuviuose.

• Paveiktas A.Sabaliausko, A.R.Nie-mio, pratæsë jø pradëtus ðiaurës rytø Lie-tuvos muzikinës tautosakos tyrimus mo-nografijoje-antologijoje „Lietuviø liaudiesinstrumentinë muzika“.

• Sukaupë, susistemino ir padova-nojo Lietuviø literatûros ir tautosakos ins-titutui gausià savo surinktà tautosakà,kad ji galëtø bûti toliau tyrinëjama.

Didelës gyvenimo patirties ir platausakiraèio humanitaras gerai mokëjo rusø,lenkø, vokieèiø, esperanto kalbas. Pas-tarajai buvo tiesiog fanatiðkai atsidavæs,ðia kalba bendravo su kitais esperanti-ninkais, raðë straipsnius.

1996 m. rugsëjo 19 d. Stasys Paliulisatsisveikino su ðiuo pasauliu, o rugsëjo21 d. kraðtieèio, liaudies muzikos mëgëjomonsinjoro K.Vasiliausko bei artimøjøbuvo palydëtas á Antakalnio kapines.

Kuklus, taktiðkas, kruopðtus, visiemsmums, su juo bendravusiems, be galogeranoriðkas vyresnës kartos inteligen-tas, dëjæs pamatus lietuviø folkloristikaiir iki ðiol dar per maþai ávertintas! Jo prak-tinë ir mokslinë veikla buvo ir tebëra tar-si tiltas ið praeities á ateitá, tradicinës kul-tûros orientyras ateinanèioms kartoms.

Adolfas Sabaliauskas, Jadvyga Èiur-lionytë, Stasys Paliulis. Dvideðimtojo am-þiaus þmonës, arba tiesiog Amþiausþmonës, lietuviø liaudies kultûros perlørinkëjai, puoselëtojai, leidiniø rengëjai,palikæ mums tas vertybes, kuriomis grin-dþiama ðiandienë nacionalinë kultûra.Paprasti, darbðtûs, pasiðventæ þmonës,neskubëjæ siekti mokslo laipsniø, o tie-siog dirbæ sunkø kasdiená darbà, suvo-kæ to darbo svarbà ir prasmæ – iðsaugotitautinës kultûros pamatà, senoliø tradi-cijas, kad jø nesunaikintø laikas bei sve-timø kultûrø invazija.

S.Paliulio nerimas dël liaudies kûryboslikimo ir buvo pagrindinë varomoji jëgaatsidëti tautosakininko darbui. Jo atviru-mas ir dosnumas atmintini visiems, kurielankësi jo namuose, raðë disertacijas, kny-gas, straipsnius, naudojosi jo sukauptamedþiaga, prisiminimais ir patarimais. Jisgeranoriðkai perdavë jaunajai kartai savouþgyventas vertybes pagal natûralø peri-mamumo principà, nuoseklø kartø ryðá.Gal dël to per daug nesiverþë raðyti habi-litacinio darbo, vis atidëdavo já vëlesniamlaikui ir svarbesniu dalyku laikë iðleisti tai,kà yra sukaupæs. Kuklaus, doro gyveni-mo bûdo ir prigimties þmogaus neviliojogreitai „daroma“ karjera.

Šiandien S.Paliuliui bûtø 110 metø.Jo atminimà saugo gimtinë, visi liaudieskûrybos puoselëtojai. Já nuolat jauèiameðalia – giedodami ar skuduèiuodami jouþraðytà sutartinæ, skaitydami jo darbus.Tokio þmogaus gyvenimas ir darbai yrapasišventusio tarnavimo tautai pavyzdys.


Tarptautinës parodos – vartai ápasaulá

Miunchene vykstanèios aukðtøjøtechnologijø parodos – vienos svarbiau-siø ir prestiþiðkiausiø pasaulyje, jø Lietu-vos atstovai nepraleidþia. „Didþiausiosparodos vyksta Miunchene (Vokietija),JAV, Japonijoje. Ðtai, pavyzdþiui. Miun-chene Lietuvos stendas neseniai stovë-jo tarp rinkos lyderiø – JAV ir Kinijos sten-dø – ir visuotinai buvo pripaþintas áspû-dingiausiu. Lietuviai ðiemet dalyvaus Ki-nijos, Pietø Korëjos parodose. Japonijo-je dël vietinës rinkos specifikos daþniau-siai dalyvauja vietiniai partneriai”, – pa-sakoja Lazeriø ir ðviesos mokslo ir tech-nologijø asociacijos (LŠMTA) vykdoma-sis direktorius dr. Petras Balkevièius.

Dalyvavimas tarptautinëse parodose,anot paðnekovo, – ypaè svarbus lazeriøgamintojø veiklos aspektas. Nuolatinis da-lyvavimas parodose rodo ámonës stabi-lumà ir potencialà, èia taip pat uþmezga-mos svarbios mokslo ir verslo paþintys.

Krizë Lietuvos lazeriø gamintojusaplenkë

Ádomu tai, jog Lietuvos ekonomikaisunkiausiais pastaraisiais metais aukð-tøjø technologijø rinkos atstovai nei kri-zës, nei nuosmukio praktiðkai nepajuto.

Lietuvos lazerininkø sëkmës pamatas,pasak P.Balkevièiaus, buvo ir yra glaudusmokslo ir verslo ryðys. Mat dauguma da-bartiniø didþiausiø Lietuvos lazeriø ámo-niø ákûrëjø – iðeiviai ið akademinio moks-lo pasaulio. Jie anksèiau sugebëjo sëk-mingai sujungti praktinæ patirtá su vadybi-nëmis þiniomis ir pakëlë ðià aukðtøjø tech-nologijø sritá á pasauliná lygmená.

„1992-aisiais 100 proc. Lietuvos eks-

porto á Japonijà sudarë lazeriai – visi 2vienetai“, – sudëtingus laikus mena dr.P.Balkevièius. „Mûsø patirtis ir praktikaiš dalies atëjo ir ið Sovietø Sàjungos, taippat jos karinio komplekso – gamindavo-me nestandartinius matavimo prietaisus.Vëliau atsirado ádomiø vienetiniø uþsa-kymø, kuriø niekas kitas neapsiimdavodaryti. Pradëjome vaþinëti á tarptautinesparodas su savo gaminiais ir buvomeávertinti”.

„O šiemet Japonijos ambasada sa-vo leidinyje, skirtame diplomatiniø san-tykiø atkûrimo 20-meèiui, lazerius akcen-tuoja kaip Lietuvos eksporto á Japonijàprekæ, visais laikotarpiais sudariusià di-delæ dalá, o 2010–2011 m. – treèdalá visoLietuvos eksporto“, – tarptautinius laimë-jimus vardija P.Balkevièius.

Tarp ávertinimø – lazeriniø techno-logijø „Oskarai“ ir Europos kosmoso

agentûros uþsakymaiLazeriniø technologijø srityje Lietuvai

apdovanojimø netrûksta – pernai UAB„Ekspla“ prestiþiniuose San Franciske(JAV) vykusiuose apdovanojimuose„Prism Awards for Photonics Innovation“dþiaugësi iðkovotu paþangiausio pasau-lyje 2010-øjø gaminio moksliniams tyri-mams skirtø lazeriø kategorijoje titulu, darvadinamu aukðtøjø technologijø „Oska-ru”, uþ bendrovës sukurtà lazerá „NT200“.

Tais paèiais metais Vokietijos ûkio ap-dovanojimø Lietuvoje ceremonijoje UAB„Altechna“ áteiktas prizas nominacijoje„Atsakomybë uþ ateitá“, paèioje Vokietijo-je – verslo apdovanojimas uþ lyderiaujan-èias technologijas bei pavyzdinæ jaunø ir

Lazeriø pramonë ir mokslinë veikla – vienasrièiø, kur Lietuva savo laimëjimais garsëja

pasaulyje. Ðiemet sukanka 25-eri metai, kailietuviðki lazeriai buvo parodyti Vakarø pasau-

liui. 1987-aisiais UAB „Eksma” sukurtas irpagamintas lazeris pirmà kartà buvo eksponuo-

tas didþiausioje Europoje lazeriøparodoje Miunchene.


Lietuvoslazeriø pramonë

lygiuojasi á JAV irKinijà

patyrusiø darbuotojø komandà. Konkur-se „Swedish Business Awards 2011“ „Al-techna“ pripaþinta harmoningiausiai au-ganèia kompanija, o ðiemet ði ámonë ið-rinkta Metø þiniø ekonomikos ámone.

Sëkmingus metus pratæsë ir dar vie-nas svarbus tarptautinio pripaþinimo þen-klas. Ðià vasarà vienoje ið lazeriniø ámo-niø – UAB MGF „Ðviesos konversija” –apsilankë Europos komisarë Maire Ge-oghegan-Quinn. Ji, dalyvaudama Pasau-lio lietuviø ekonomikos forume, pati pa-noro aplankyti Lietuvos lazerininkus, su-sipaþinti su jø vykdoma veikla.

Lietuvoje jau anksèiau pasklido þinia,jog dar viena mokymø projekto dalyvë –UAB „Optolita“ gamins itin preciziðkusoptikos komponentus Europos kosmo-so agentûros kuriamam palydovui.

„Visi šie laimëjimai – nuoseklaus de-ðimtmeèiø darbo, lëmusio pastarøjø me-tø sëkmæ ir garantuotà þengimà á prieká,rezultatas nepaisant sudëtingos globa-lios ir vietinës ekonomikos situacijos“, –pabrëþë P.Balkevièius.

Þingsnis á pasaulio industrinesrinkas

Paklaustas apie dabartines Lietuvoslazeriø rinkos tendencijas, paðnekovasnedvejodamas mini eksporto didëjimà áAzijos ðalis – Kinijà, Pietø Korëjà. Taip patpagaliau atsiranda pirkëjø ir Lietuvoje –dabar vietinëje rinkoje nuperkama apie10–15 proc. lazerininkø produkcijos. Kiti85 proc. skirti eksportui.

Didþiausias lazerininkø ateities uþmo-jis – augantys uþsakymai ið industrinësrinkos. „Lietuvoje pagaminti lazeriai su-daro apie 10 proc. pasaulinës moksliniølazeriø rinkos. Tai yra labai daug. Taèiaumûsø tikslas – tiekti árenginius tokiomsindustrijos milþinëms, kaip „Samsung”ar LG – ir ne po vienà aparatà. Ðio uþ-mojo uþuomazgos jau matomos, tikimësper kelerius artimiausius metus þenkliaipadidinti pardavimus šioje rinkoje”, – at-eities planus apibendrino dr. Balkevièius.


Pagerbti savo kraðtieèio susirinkogausus bûrys Krokialaukio miestelio, ap-linkiniø kaimø, Krokialaukio Tomo No-raus-Naruðevièiaus vidurinës mokyklosmokytojø, mokiniø ir ið toliau atvykusiøsveèiø. Renginyje dalyvavo ir knygos au-torius Juozas Straþnickas.

Renginio vedëja – Krokialaukio TomoNoraus-Naruðevièiaus vidurinës mokyk-los direktorës pavaduotoja ugdymui Mei-lë Aleksandravièienë þodá suteikë Krokia-laukio filialo Ûdrijos kultûros namø fol-kloro ansamblio „Rûta“ vadovei ReginaiZabitienei. Ji puikiai paþásta knygos au-toriø Juozà Straþnickà ir jo darbus. Tailabai darbðtus, paprastas, atkaklus þur-nalistas, visuomenininkas. Jo plunksnaipriklauso keli svarbûs leidiniai: „Akade-mikas Aleksandras Èyras. Gyvenimospalvos“, „Profesorius Kazimieras Bar-ðauskas. Meilës galia“, „Kazimieras Va-siliauskas: mokslininkas, pedagogas, in-þinierius“ ir kiti.

Mokiniø vardu kalbëjusi Jovita Kar-karaitë tikino, kad T.Noraus-Naruðevi-èiaus darbai leidþia jo pavardæ tarti ðaliaiðkiliausiø Lietuvos asmenybiø, o jaunà-jà kartà moko mylëti gimtàjá kraðtà kil-niais darbais, mokslo laimëjimais.

2011 m. spalio 29 d. Simno kultûros centro Krokialaukio filialo kultû-ros namuose buvo pristatyta Juozo Straþnicko monografija „Dabar

arba niekados. Tomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai“ apieáþymø inþinieriø, lietuvybës puoselëtojà, vienà pirmøjø Lietuvosdiplomatø, nepriklausomos valstybës kûrëjø T.Norø-Naruðevièiø

(1871–1927), kilusá ið Alytaus r. Daugirdø kaimo.

Dabar arba niekadosTomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai

Renginio vedëja Meilë Aleksandravièienë irknygos autorius Juozas Straþnickas

Renginio dalyviai aplankë T.Noraus-Naruðevièiaus amþinojo poilsio vietà, savotiðkàgiminës panteonà Krokialaukio kapinëse

Po renginio dalyviai aplankë T.No-raus-Naruðevièiaus amþinojo poilsio vie-tà, savotiðkà giminës panteonà Krokia-laukio kapinëse. Uþdegæ atminimo þva-keles, sugiedojæ „Tautiðkà giesmæ“, nuo-ðirdþiai padëkojo knygos autoriui Juo-zui Straþnickui uþ áspûdingà pilietiðkumopamokà.

Solidþià, turiningà monografijà, pa-puoðtà T.Noraus-Naruðevièiaus nuotrau-ka, iðleido VGTU leidykla „Technika“2010 m. Recenzentai: prof. habil. dr. Ro-mualdas Ginevièius, doc. dr. AlgimantasNakas.

Prof. Romualdas Ginevièius „Áþangosþodyje“ taikliai apibûdino autoriaus iðlaikraðèiø, oficialiø ðaltiniø, laiðkø surink-tus gausius faktinius duomenis: „Tai pa-remtas dokumentais pasakojimas apietarnauti Lietuvai pasiðventusio þmogauskelià, kupinà átampos, vingiø ir drama-tizmo... Þmogaus, kuris ant aukuro pa-dëjo visa tai, kas brangiausia. Ant auku-ro, kuris vadinasi Lietuva. Tokie þmonësnegali bûti pamirðti“.

Autorius savo þodyje „Þmogus ið uþ-marðties“ tvirtina: „T.Norus-Naruðevièius,vadintas „Dzûkijos àþuolu“, yra ir turëtøbûti viena ið ðviesiausiø asmenybiø Lie-tuvos atgimimo pranaðø ir jos kûrëjø ri-kiuotëje. Baigæs dvi aukðtàsias mokyk-las, pasiekæs profesinio pripaþinimo, ið-garsëjæs veikla lietuvybës labui Rusijoje


ir Amerikoje, áþymus diplomatas, susisie-kimo ministras, pirmasis Klaipëdos uos-to direkcijos vadovas... Pridurkime – eru-ditas, be savo gimtosios, mokëjæs beneketurias uþsienio kalbas, mecenatas iraltruistas, varguomenës ðelpëjas, jauni-mo globëjas“.

Tai tikrai iðkili, verta pagarbos asme-nybë, bet nepelnytai pamirðta. J.Straþ-nickas tarsi sugràþino T.Noraus-Naruðe-vièiaus nuopelnus, darbus Lietuvai á jau-nimo ir garbaus amþiaus tautieèiø atmin-tá. Autorius yra labai kuklus ir tarytum at-sipraðo skaitytojø:

„Ði knyga nëra iðsami T.Noraus-Na-ruðevièiaus biografija. Jà raðant reikëtøpagyventi ir padirbëti Maskvoje, Londo-ne, Paryþiuje, Vaðingtone, Èikagoje, Niu-jorke, gal net Tokijuje, Þenevoje, Romo-je, Briuselyje. Tikrai atrastume ðio þmo-gaus pëdsakø. Autorius tokiø galimybiøneturëjo“.

Leidiná sudaro 8 dalys. Kiekvienoje at-sispindi atitinkamo laikotarpio darbðtausdzûko veikla, paremta dokumentais, bu-vusiø bendradarbiø prisiminimais, laið-kø, straipsniø faksimilëmis. Septintos da-lies paskutinë pastraipa „Tarp politiniøgirnø“ primena partijø tarpusavio riete-nas, panaðias á dabar vykstanèias Lietu-voje. 309 puslapyje skaitome:

„Prie opozicijos uþpuolimø ir priekaið-tø T.Norus-Naruðevièius jau spëjo pri-prasti. Tokia jos duona ir priedermë. Betðákart duobæ kasa koalicijos Vyriausybëjepartneriai krikðèionys demokratai. Jø laik-raðtis „Rytas“ atakos smaigalá nukreipë áSusisiekimo ministerijà ir jos vadovà“.

Monografijoje pateikta daugybë poli-tiniø ávykiø, to meto Lietuvos ministrø, di-plomatø tarpusavio santykiø ir ryðiø su uþ-sieniu faktø. Bet jà skaityti ádomu, nes au-torius ápina ir vaizdingos beletristikos: dia-logø, linksmø nutikimø (þinoma, ir labailiûdnø), spalvingø asmenybiø portretø,vaizdingø palyginimø. Knygos pavadini-me jie ávardyti kaip „gyvenimo vaizdai“.

Nuoðirdþiai dëkoju T.Noraus-Naruðe-vièiaus kraðtieèiø, Jo artimøjø ir savo var-du uþ toká turiningà, ádomø, daug laiko irkantrybës pareikalavusá darbà. Laimin-ga, kad viena ið mano nuotraukø „Gim-tinë po 130 metø“ buvo reikalinga leidi-nio puslapiui. Dëkoju uþ patá leidiná suautografu, o „Mokslo ir gyvenimo“ skai-tytojams primenu, kad knygà galima ási-gyti VGTU ið anksto susitarus su gerb.Juozu Straþnicku.

Valerija JANUÐKEVIÈIENË

Didysis

atveria fizikospaslaptis

Pabaiga.Pradþia

Nr.4

Darius JURÈIUKONIS, Andrius JUODAGALVIS

Slapukas Higgso bozonasGrupiø teorija ir kiti elementariøjø

daleliø modeliai iki galo nepaaiðkina,kodël dalelës turi masæ. Viena vertus,masës nariø pridëjimas nagrinëjamossistemos kitimà apraðanèioje lygtyjepaþeidþia simetrijas, dël to teorinis ty-rimas pasidaro sudëtingesnis. Antravertus, nëra iki galo aiðki masës nariøprigimtis, t.y. kokiø pasaulio reiðkiniøapraðymas natûraliai ávestø tuos na-rius. Ðiuo metu populiariausias yraHiggso mechanizmas, paaiðkinantis,kad kalibruotiniai W ir Z bozonai turinenulinæ masæ, nes Higgso laukas pa-þeidþia lokalià elektrosilpnosios sàvei-kos simetrijà. Fermionø (kvarkø, lep-tonø) masës narys taip pat turi ðio lau-ko indëlá, ir sistemos operatorius yrainvariantiðkas kalibruotinëms transfor-macijoms. Higgso mechanizmo iðda-va – turi egzistuoti skaliarinë dalelë,vadinamasis Higgso bozonas, kuriosegzistavimo árodymø pasaulio labora-torijos vis dar ieðko.

Higgso laukas skiriasi nuo kitø fi-zikiniø laukø. Pavyzdþiui, kintantyselektriniai krûvininkai sukuria elektro-magnetiná laukà, kuris perneða ener-gijà. O erdvës regionas turi maþiau-sià galimà energijà, kuomet elektro-magnetinis laukas lygus nuliui. Toksnulinis laukas yra natûrali bûsena, kainëra krûvá turinèiø daleliø. Taèiau pa-gal Standartiná modelá maþiausia ener-gija yra tada, kai Higgso laukas turitam tikrà, nelygià nuliui, vertæ. Atitin-kamai nenulinis Higgso laukas uþpil-do visà visatà ir dalelës visada sàvei-kauja su ðiuo lauku. Kaip þmonës,brisdami vandeniu, sulëtëja, taip ir da-lelës, sàveikaudamos su Higgso lau-ku, ágyja inercijà ir masæ.

Standartiniame modelyje negali-ma ið pirminiø principø nusakyti jokiosdalelës masës, net ir Higgso bozono.Taèiau galima pasinaudoti kitais iðma-

tuotais dydþiais, ið kuriø apskaièiuo-jamos daleliø masës. Fizikai ið teori-niø apskaièiavimø ir anksèiau vykdy-tø eksperimentø yra nustatæ ribas, ku-riose gali egzistuoti Higgso masë.Eksperimentatoriai su CERN‘e buvu-siu LEP greitintuvu ir Jungtinëse Ame-rikos Valstijose veikusiu Tevatronu iki114 GeV energijø vertës neaptiko Hig-gso bozono. Prieð kelerius metus pra-dëjæs veikti LHC greitintuvas Higgsodalelës ieðkojo 100–600 GeV energi-jø intervale. Ðiuo metu paieðkø inter-valas smarkiai susiaurëjæs, o 2011 m.gruodþio mënesá plaèiai nuskambëjoCERN‘o pranešimas, kad 124–126GeV ribose pastebëtos tam tikros„smailës“ detektoriø duomenyse, liu-dijanèios galimà Higgso egzistavimà.Reikia surinkti dar daug patikimø duo-menø, kad ðie pastebëjimai bûtø pa-tvirtinti arba atmesti, taèiau fizikai yraásitikinæ, kad iki 2012 metø pabaigosmes tikrai þinosime atsakymà.

Tamsioji medþiagaGalaktikos sukasi tokiu greièiu, kad

jos turëjo jau labai seniai suirti, nes ste-bimos medþiagos sukuriama gravita-cija negali atsverti tokio sukimosi su-kuriamos iðcentrinës jëgos. Tas patsyra ir su galaktikø spieèiais, todëlmokslininkai daro prielaidà, kad egzis-tuoja mums nematoma medþiaga(tamsioji medþiaga), kurios sukuriamapapildoma gravitacija iðlaiko galakti-kas. Ir tos medþiagos turëtø bûti labaidaug – daugiau kaip 80 procentø visàvisatà sudaranèios medþiagos. Nedi-delæ tamsiosios medþiagos dalá turëtøsudaryti vadinamoji barioninë medþia-ga – tai tokie astronominiai kûnai, kaipjuodosios skylës ir kiti ið þinomos me-dþiagos sudaryti objektai, o likusi da-lis galëtø bûti Didþiojo sprogimo metusukurtos dalelës, kurios nesàveikaujaar sàveikauja labai silpnai elektromag-

hadronø greitintuvas


netine jëga ir taip iðlieka nepastebimos.Vykdomi eksperimentai LHC greitintu-ve gali ðiek tiek atskleisti ðiø daleliø pa-slapties ðydà. Nors, pasak daugelio te-orijø, jos gali bûti labai lengvos ir jø tie-siogiai iðmatuoti nepavyks, bet moks-lininkai daleliø egzistavimà gali nusta-tyti pagal jø perneðamà energijà ir ju-dëjimo kieká. Kai kurios teorijos, pavyz-dþiui, supersimetrija arba stygø teorija,numato silpnai sàveikaujanèiø daleliøegzistavimà, todël, jei ðios teorijos bû-tø patvirtintos eksperimentais LHC grei-tintuve, prasiplëstø supratimas apie vi-satos sandarà ir ið dalies þinotume, ko-dël galaktikos vis dar sukasi.

Papildomos dimensijosKiek þinome, mus supa keturios di-

mensijos – trys erdvës ir viena laiko. Ta-èiau mokslininkai su LHC greitintuvu ieð-ko poþymiø, kad egzistuoja daugiaumatmenø. Tokiø papildomø dimensijøegzistavimas galëtø paaiðkinti kai kuriasmáslingas visatos savybes. Pavyzdþiui,ið visø keturiø sàveikø gravitacija yradaug silpnesnë negu likusios ir reikianet planetos dydþio objektø, kad pajus-tume jos jëgà, tuo tarpu elektromagne-tinei jëgai pajusti uþtenka dviejø nedi-deliø magnetø. Viena ið galimybiø, kadmes jauèiame tik dalá gravitacinës jëgos,o kita dalis veikia papildomose dimen-sijose. Remiantis stygø teorija, turi eg-zistuoti bent ðeðios papildomos dimen-sijos, kurios yra tokios maþos, kad jø netnegalime detektuoti. Taèiau, jei egzistuo-ja gravitacinës sàveikos neðëjas gravi-tonas, jis galëtø greitintuve vykstanèiøreakcijø metu pasislëpti ðiose papildo-

mose dimensijose. Gravitono prietaisaitiesiogiai neuþregistruotø, taèiau jis pa-liktø energijos ir judesio kiekio disbalan-sà, kuris signalizuotø, jog egzistuojanauja dalelë ir papildomos dimensijos.Stygø teorija yra elegantiðka, taèiau spe-kuliatyvi teorija ir siûlo ávairiø eksperimen-tiniø jos patikrinimo bûdø. Vienas ið jøyra þinomø standartiniø daleliø kopijøegzistavimas (Klein-Kaluza pasikartoji-mas). Ðiø „kopijø“ savybës bûtø tokiospaèios, o masë daug didesnë. Kitas pa-tikrinimas – mikroskopiniø kvantiniø juo-døjø skyliø susidarymas. Jeigu ðie nu-matymai pasitvirtintø, tuomet bûtø þeng-tas didelis þingsnis fizikoje tyrinëjant pa-pildomus matmenis ir studijuojant kvan-tinæ gravitacijà laboratorijos sàlygomis.

Sunkieji jonaiPer 13,7 milijardo metø po Didþiojo

sprogimo visata smarkiai pasikeitë, su-siformavo milþiniðkos galaktikos, atsi-rado mikrobai, bet visa tai sudarantysmaþiausi elementai laisvi egzistavo tikpirmàsias milijonines sekundës dalis.Labai greitai kvarkai buvo tarpusavy su-jungti su stipriosios sàveikos neðëjaisgliuonais ir ákalinti protonø bei neutro-nø viduje. Juos jungianti jëga yra tokiastipri, kad neámanoma eksperimentið-kai atskirti individualiø kvarkø ar gliuo-nø – jie staigiai rekombinuoja ir sukurianaujas daleles. Dabartinë stipriøjø sà-veikø teorija numato, kad, pasiekus la-bai didelæ temperatûrà ir slëgá, kvarkaiir gliuonai turëtø iðsilaisvinti ið juos jun-gianèiø daleliø ir egzistuoti naujoje ma-terijos bûsenoje – kvarkø-gliuonø plaz-moje. Toks perëjimas atsiranda tuomet,

kai temperatûra pasiekia apie 2000 mi-lijonø laipsniø, t.y. maþdaug 100 000kartø daugiau negu Saulës branduoly!Kaip tik pirmàsias milijonines sekundësdalis visatoje buvo panaði temperatû-ra, ir mokslininkai stengiasi sukurti to-kias sàlygas laboratorijoje.

Jau 2000 m. eksperimentuojantCERN‘e ir Brukheiveno nacionalinëje la-boratorijoje buvo pastebëti kvarkø-gliuo-nø plazmos poþymiai, bet dabartinisLHC greitintuvas yra tikra tokios plazmosgamykla. Jame sunkieji jonai ágreitina-mi prieðprieðiniuose srautuose beveik ikiðviesos greièio ir suduriami detektoriøviduje. Susidûrus energingiems, dideláprotonø ir neutronø kieká turintiems ðvi-no jonams, susidûrimo vietoje labai pa-kyla temperatûra ir slëgis. Tokioje terpë-je labai trumpam susikuria kvarkø-gliuo-nø plazma, kuri greitai vësdama vël virstaáprastine medþiaga ir sukuria daugybæávairiø daleliø. Analizuodami susidariu-siø daleliø elgesá mokslininkai bando nu-statyti plazmos temperatûrà, slëgá, tan-ká ir kitus parametrus. Tokie tyrimai pa-deda suprasti, kodël ir kaip maþiausi ma-terijos elementai sujungiami á protonusir neutronus ir kas padeda išlaikyti tokiàjø bûsenà. Specialiai sunkiøjø jonø su-sidûrimø tyrimams yra sukurtas ALICEdetektorius, kuris labai tiksliai identifikuo-ja susidariusias elektringàsias daleles,taèiau ðie eksperimentai sëkmingai vyk-domi ir CMS bei ATLAS detektoriuose.2010 m. lapkrièio mën. LHC greitino neprotonus, o sunkiuosius jonus. Susikau-pë didelis kiekis duomenø, kurie yra ana-lizuojami iki ðiol ir ið kuriø matyti, kadbuvo pasiektas didþiausias kvarkø-gliuo-

Ið detektoriø gaunamiems duomenims apdoroti CERN‘o skaièiavimo centrenaudojami tûkstanèiai galingø procesoriø



nø plazmos tankis ir temperatûra, taippat nustatyta, kad ji elgiasi beveik kaipidealus skystis, turintis labai maþà klam-pumà, ir pastebëti kiti nauji fenomenai.

Antimedþiagos máslëKaþkur prapuolë antimedþiaga – ne,

ne ið CERN‘o, kuriame yra antimedþia-gos gamykla, bet visoje visatoje! Tokiàiðvadà darome po skrupulingø visatostyrimø. Kiekvienai elementariajai dale-lei egzistuoja antidalelë, turinti tokià pa-èià masæ, bet skirtingà elektros krûvá. Su-sidûrusios dalelës ir antidalelës iðnyks-ta, o anihiliacijos procesas jø mases pa-verèia energija. Pagal Didþiojo sprogi-mo teorijà pradinëje visatoje turëjo susi-kurti vienodas medþiagos ir antimedþia-gos kiekis. Jeigu tokia proporcija bûtøiðsilaikiusi, tai dalelës ir antidalelës bûtøsunaikinusios viena kità ir Visatoje liktøtik gryna energija. Bet ðiandien, kiekmes matome, viskas sudaryta ið medþia-gos ir randami tik labai maþi antimedþia-gos kiekiai. Tad kaþkas turëjo atsitikti,nes buvo paþeista medþiagos ir anti-medþiagos simetrija, ir tai išsiaiškinti vie-nas didþiausiø fizikos iððûkiø.

Per keletà pastarøjø deðimtmeèiø fi-zikai suprato, kad gamtos dësniai ne vi-sada vienodai veikia dalelëms ir antida-lelëms. Buvo pastebëta, kad prieð vir-smà kai kurios neutraliosios dalelës (pa-vyzdþiui, B-mezonai) milijonus kartø persekundæ spontaniðkai transformuojasi(arba osciliuoja) á savo antidalelæ. Kaþ-kokie neþinomi veiksniai galëjo ásiterptiá ðá procesà ir ankstyvosios visatos osci-liuojanèios dalelës galëjo daþniau virstidalelëmis nei antidalelëmis. Kitas popu-

liarus paaiðkinimas, kad silpnoji sàvei-ka, kuri atsakinga uþ daleliø virsmus, galilemti medþiagos ir antimedþiagos asi-metrijà. Viena ið priemoniø ðiai prielai-dai paaiðkinti yra prieð keturis deðimt-meèius atrastas krûvio-lyginumo paþei-dimas (CP violation). Ðis paþeidimasreiðkia, kad kai kuriø daleliø ir jø antida-leliø virsmø proporcijos truputá skiriasi.Viena ið tokiø daleliø yra B mezonas, ku-ris sudarytas ið þemiausiøjø („b“) kvar-kø. LHC greitintuvas sukurs daugybæ to-kiø daleliø, o detektoriuose bus galimastudijuoti jø virsmus. Vienas ið detekto-riø – LHCb, kaip tik specialiai ir buvo su-kurtas tokiems eksperimentams vykdy-ti. Aptikus didelæ asimetrijà tarp b ir an-ti-b kvarkø virsmø, bûtø galima pasakytidaugiau, kodël gamtai labiau patinkamedþiaga negu antimedþiaga.

Kiti iððûkiaiBe paminëtø LHC greitintuvo uþ-

duoèiø, fizikai tikisi, kad jis padës atsa-kyti á daugelá kitø klausimø. Vienas ið jø– dar smulkesniø fundamentaliøjø da-leliø paieðka. Kai kurios teorijos teigia,kad Standartiniame modelyje apraðo-mos 12 elementariøjø daleliø yra suda-rytos ið dar smulkesniø daleliø, vadina-mø preonais. Skirtingos preonø kom-binacijos leistø paaiðkinti tokias daleliøcharakteristikas, kaip masë ar krûvis.LHC pasiekiama didelë protonø susi-dûrimo energija ir sugeneruotas milþi-niðkas duomenø kiekis sukuria sàlygastokiems tyrimams, kurie gali atverti nau-jà subatominiø daleliø pasaulá. Kitas fizi-kams nerimà keliantis klausimas – ko-dël gamta sukûrë tik tris daleliø genera-

cijas, o gal egzistuoja ketvirta? Visai ti-këtina, kad LHC eksperimentuose bûtøaptikta ketvirtos generacijos daleliø –daug masyvesniø negu buvo galima su-kurti ankstesniais daleliø greitintuvais.Tokiø daleliø atradimas palengvintømokslininkø paieðkas sprendþiant di-dþiausias ðiø dienø fizikos paslaptis, kaipmedþiagos ir antimedþiagos asimetrijaarba tamsiosios medþiagos kilmë.

LHC greitintuvas þada atverti nau-jos, ádomios fizikos vartus ir tuo ásitikin-sime dar ðiais metais. Jeigu eksperi-mentatoriai neaptiks Higgso bozono,tuomet teoretikai turës gerai pakrapð-tyti galvas kurdami naujà fizikiná pasau-lëvaizdá. Jeigu vëliau bûtø aptiktos nau-jos fundamentaliosios dalelës arba pa-pildomos dimensijos, tuomet ávyktø re-voliucija subatominiø daleliø fizikoje, ogal net atsirastø ir egzotiðkø naujøjø þi-niø pritaikymø kasdieniame gyvenime.Tiesa, jei eksperimentiðkai bûtø aptiktikokios nors naujos dalelës pëdsakai,dar praeitø nemaþai laiko, kol nustaèiusjos savybes ji bûtø „teisëtai“ priskirtavienai ar kitai teorijai. Lietuvos fizikai taippat prisideda tiesiant kelià á naujà fizi-kà, o ðis kelias tikrai ádomus.

Straipsnis parengtas D. Jurèiukoniuidalyvaujant projekte „Podoktorantûrosstaþuoèiø ágyvendinimas Lietuvoje“, kurisfinansuojamas pagal Europos Sàjungosstruktûriniø fondø Þmogiðkøjø iðtekliø plëtrosveiksmø programos, Mokslininkø ir kitø tyrëjømobilumo ir studentø moksliniø darbøskatinimo priemonæ (VP1-3.1-ÐMM-01).

Ðvino jonø susidûrimø metu paþyra tûkstanèiaisubatominiø daleliø

Protonø susidûrimasrealiame CMS eksperimente,

kuriame ið dviejø Z bozonøsusidaro keturi elektronai.

Elektronø energijà þenklinaraudoni stulpai. Tinklelis

rodo trekerio iðoriná kraðtà



Beata BARAUSKAITË

Kauno mokslininkø projektuose – napigus ir ekoloKaune, Lietuvos energetikos institute (LEI), 2008 m. ákurtas Vande-

nilio energetikos technologijø centras (toliau Centras) – „Santakos“slënyje kuriamo nacionalinio atviros prieigos Ateities energetikostechnologijø mokslo centro dalis – pastaraisiais metais Europos

Sàjungos lëðomis modernizavo techninæ árangà. Lietuvos moksli-ninkø ádirbis ðioje srityje, galimybë atlikti sudëtingus tyrinëjimus

traukia atvykti á Centrà tyrëjus ir ið kitø ðaliø.

Vandenilis – labiausiai paplitæs che-minis elementas – yra laikomas vienuperspektyviausiø taupios ir ekologiðkosenergijos neðikliø namø ûkio reikmëms,gamybai, transportui. Vandenilio sa-vybëms ir pritaikomumui nagrinë-ti pastangas sutelkia ir Lietu-vos mokslininkai, turintysmoksliniø, praktiniø idëjø,kaip vandenilá panaudotitransporto priemoniø kurui.

Ðvaraus gamtos kuro privalumaiVandeniliu varomi automobiliai ne-

teršia gamtos, yra ekonomiški ir veikiatyliai. Tokio kuro elementai pustreèio kar-to efektyvesni uþ vidaus degimo varik-lius, nes jiems reikalingas tik vandenilisir deguonis, kuriuos galima gauti, pa-vyzdþiui, iš vandens ir tiesiog oro.

„Galutiniai vandenilio energetikosproduktai – elektros energija ir vandensgarai. Á aplinkà neišmetami nei anglies,nei azoto junginiai. Tai milþiniškas pri-valumas, ypaè numatant, kad mûsø ke-liais vaþinëjanèiø transporto priemoniønuolat daugës“, – sako Centro vadovasdr. Darius Milèius.

Vandenilis patrauklus tuo, kad kiek-viena ðalis galëtø jo pasigaminti ið vieti-niø þaliavø: biomasës, vandens, naftosproduktø ir kt. Ðiuo metu daugiausiai joiðgaunama ið gamtiniø dujø.

Ekologiðkas vandenilio kuras gero-kai pabrangina automobiliø gamybà. Jøkaina kelis kartus didesnë uþ tuos, ku-riø bakai pripildomi benzino, dyzelinoar gamtiniø dujø. Nepaisant palyginti di-deliø kaðtø, jei pavyks sëkmingai reali-zuoti didþiøjø automobiliø gamintojø, to-kiø kaip „Toyota“ ir „Honda“, uþmojus,tikimasi, kad iki 2015 m. pasaulyje turë-tø vaþinëti apie ðimtà tûkstanèiø vande-niliu varomø automobiliø.

Masinei gamybai – dar brangokasKas trukdo vandenilá plaèiai naudoti

kaip daug efektyvesnæ kuro rûðá? „Perbrangi vandenilio gamyba, nepakanka-mai iðtobulinti saugojimo bûdai, nesu-kurta kuro uþpildymo kolonëliø infra-struktûra“.

Vienas didþiausiø iððûkiø – vandeni-lio saugojimas, nes saugojimo sistemosuþima didelá tûrá ir yra pernelyg masyvios.Todël mokslininkai ieðko bûdø, kaip su-maþinti dujø tûrá, jas suspaudþiant, su-skystinant ar sudarant kompaktiškesniusvandenilio ir kitø medþiagø junginius.Kompleksinëms vandenilio saugojimosistemoms gaminti kuriamos medþia-gos, kurios maþai reaguotø ar net visið-kai nereaguotø su vandeniliu ir ið kuriøpagamintas saugyklas bûtø galima pa-kartotinai pripildyti tûkstanèius kartø.

Centre vykdomi tyrimai yra susijæ suvandenilio saugojimu kietu pavidalu –metalø ir vandenilio junginiuose, metaløhidriduose. Teoriðkai tai – optimalus van-denilio saugojimo bûdas. Deja, dabar eg-zistuojanèios metalø hidridø sistemos,kuriose bûtø galima saugoti 5 kg vande-nilio (tiek jo reikia, kad lengvasis auto-mobilis nuvaþiuotø 500 km), sveria apie400 kg. Todël Centre bandoma sukurti

metalø hidridus, ku-riuose bûtø galima

saugoti gerokai didesnávandenilio kieká – tuometsaugojimo sistemos tap-tø kur kas lengvesnës.

Nors vandenilis labiausiai paplitæscheminis elementas, taèiau egzistuojatik ávairiuose junginiuose. Jam iðgautireikia sunaudoti nemaþai elektros ener-gijos. Taèiau mokslininkai neabejojavandenilio naudojimo sëkme. „Kai rasi-me, kaip pigiau atskirti ir „paimti“ ðá che-miná elementà, sukursime efektyvesniusjo saugojimo bûdus, tada bus atvertaskelias pigiai ir ekologiðkai energetikai ávisas pramonës ðakas ir buitá“, – teigiacentro vadovas.

Lietuvos mokslininkai aktyviai vykdošiuos darbus. Centre kuriamos naujosmedþiagos, reikalingos vandenilio ga-vybos procesams. Tai – specialiosmembranos, praleidþianèios tik vande-nilio dujas, kurios padeda iðgryninti van-denilá.

Auger elektronøspektroskopas



aujos kartosogiðkas kuras

Investicijos á ateities mokslàCentras rûpinasi ir mokslininkø ren-

gimu, plaèiai bendradarbiauja su Kau-no technologijos universiteto (KTU), Vy-tauto Didþiojo universiteto (VDU) fzikoskatedromis. Daugelis jaunøjø fizikø cen-tre atlieka praktikà, nemaþai lieka ir il-gesniam laikui – èia atlieka tyrimus ba-kalauro, magistro, daktaro baigiamie-siems darbams.

2010 m. Centre magistro tezes pa-rengusá VDU studentà Audriø Aviþienápuikiai ávertino JAV Kalifornijos univer-sitetas – gabø jaunàjá mokslininkà pri-ëmë á doktorantûrà. Prieð keletà metøstudentas ið Prancûzijos EmmanuelisWirthas Centre parengë daktaro diser-

tacijà vandenilio saugojimo metalø hid-riduose tema ir jà apgynë VDU tarptau-tinëje doktorantûros komisijoje, suda-rytoje ið Lietuvos, JAV ir ES mokslinin-kø. Ðiuo metu jis dirba mokslininku-ty-rëju Prancûzijoje, „Setaram Instrumen-tation“ kompanijoje, atliekanèioje dujø

sàveikos su kietaisiais kûnais tyrimus,kuria ávairià tyrimø árangà ir diegia jàmokslo ástaigose, pramonës ámonëse.

„Mûsø laboratorijose dirba daug per-spektyvaus jaunimo, – sako dr. D.Mil-èius. – Galbût ateityje jø darbai lems per-versmà energetikos pasaulyje“.

Vandenilio energetikos technologi-

jø centras buvo ákurtas Europos Sàjun-gos struktûriniø fondø ir Lietuvos Res-publikos biudþeto lëðomis. Ðvietimui irmokslui 2007–2013 m. laikotarpiu ski-riama per 3,5 mlrd. litø Ðvietimo ir moks-lo ministerijos administruojamos Euro-pos Sàjungos struktûrinës paramos.

Studento praktika –su moderniausia áranga

Justas Andrijauskas, KTU Fizikosprogramos bakalauras, Centre atliekapraktikà. Jaunasis fizikas atlieka tyri-mus, susijusius su vandenilio taikymukuro elementams. „Norëèiau prisidëtikuriant medþiagas, kurios atpigintø ku-

ro elementø gamybà bei sumaþintø jødarbinæ temperatûrà. Vandenilio kuroelementai – labai geri elektros šaltiniai,taèiau gana brangûs. Atpiginus techno-logijà, naujos kartos elementai galës pa-keisti elektros ðaltinius elektronikos átai-suose, juos bus galima panaudoti irelektrinëse energijai gaminti“, – pasa-koja studentas. Justui vienas didþiau-siø centro privalumø – moderni áranga:èia dirbdamas net studentas gali pasiek-ti gana svariø rezultatø.

„Neákainojama patirtis, þinios ir ágû-dþiai“, – sako KTU Fizikos programosmagistrantas Ðarûnas Varnagiris, Cen-tre atliekantis metalø hidridø – metalo irvandenilio junginiø – tyrimus. Antramekurse Ðarûnas atvyko á Centrà atliktipraktikos, vëliau èia darë tyrimus baka-lauro darbui, ðiuo metu raðo magistrodarbà.

„Galimybë studentui praktikuotis pa-saulinio lygio mokslo centre suteikia ne-ákainojamos patirties, þiniø ir ágûdþiø“, –sako jaunasis mokslininkas. Kitas stu-dentui ne maþiau svarbus dalykas –praktika gali bûti apmokama. Mokslocentruose dirbantiems studentams taippat daug lengviau gauti mecenatø ar pa-prastas stipendijas.“

Vandenilio energetikos technologijøcentro vadovas dr. Darius MilèiusRentgeno spinduliø

fotoelektroninisspektroskopas



Ar dabar ið tiesø 2012 metai? Jei ka-lendorius nemeluoja, tai tikrø tikriausiai.Tuomet pasklaidykime ðio mûsø kalen-doriaus puslapius, kuriuose rasimeþymesniø netolimos praeities ávykiø.Skaitome:

jau nuverstas paskutinis stulpas lau-kuose, nes elektros energija perduoda-ma be laidø;

á kelionæ tyrinëti þemës gelmiø leido-si neseniai sukurtas specialus zondas;

niekas pasaulyje nesibaimina audrø,kruðø ir tornadø, nes kà tik iðmokta kli-matà reguliuoti;

þmonijos gretos retëja – prasidëjoemigracija á artimiausias planetas...

Kalendoriuje trumpai apraðytas ir toksádomus ávykis. Prieð keletà metø viena ðei-ma JAV savo maþai mergaitei auklëti ási-gijo robotà, kurá maþylë meiliai pavadinoRobiu. Ir taip smagiai su juo þaidë slëpy-niø, kitus þaidimus, taip linksminosi ir taipprisirišo, kaip sugeba tik vaikai. Mamaitai labai nepatiko. Nepatenkinti buvo ir kai-mynai, kurie Robio tiesiog nemëgo. Tuo-met mama nusprendë, kad negalima pa-

Juozas BAUÐYS

Broma atwerta ing Mokslinë fantastika tikrovëje irtikrovë mokslo fantazijose

tikëti vaiko tam, kuris pagamintas ið laidøbei kaþkokio metalo ir neturi sielos. Të-vas turëjo nusileisti ir gràþinti Robá á robo-tø gamyklà. Taèiau mergaitë taip jo pasi-gedo, kad jai grësë net dvasinë trauma.Todël tëvai po ilgø paieðkø Robá rado irgràþino dukrai. Tiesa, jis buvo nebylys,nes robotus iðmokë kalbëti kiek vëliau...

Ðie keli pavyzdþiai – ið mokslinës fan-tastikos kûrybos. 2012-øjø ávykiø kalen-doriuje autorius – ir pas mus gerai þino-mas amerikietis Arturas Klarkas (ArthurClarke), ðias savo áþvalgas knygoje „At-eities bruoþai“ paskelbæs 1960 metais,kai kà tik buvo paleisti pirmieji dirbtiniaiÞemës palydovai. Tada jis dràsiai prana-ðavo, kad tuoj bus sukurtos ir kosminëslaboratorijos, þmogus iðsilaipins Mënu-lyje, atsiras „asmeninë radijo aparatûra“,bus plaèiai naudojama branduolinë ener-gija. Èia jis buvo teisus, todël ádomu, kàjau prieð pusamþá buvo mums numatæspo 2012-øjø.

2020 – paveldimumo valdymas,„þmogiðkø robotø“ sukûrimas;

2030 – kontaktai su neþemiškomis ci-vilizacijomis;

2050 – gravitacijos „sutramdymas“;2060 – automatinis mokytojas;2070 – ðviesos greièio virðijimas;2080 – maðinos, protingesnës uþ

þmogø;2090 – materijos teleportacija, pasau-

linës smegenys.A.Klarko tëvynainis – taip pat garsus

mokslinës fantastikos kûrëjas Aizekas Azi-movas (Isaak Asimov) aðtuntajame pra-ëjusio amþiaus deðimtmetyje paskelbë,kad robotø era prasidës XXI a. pradþioje,t.y. mûsø laikais... Ið jo knygos „Trys ro-botechnikos dësniai“ ir atpasakotas jaut-rus siuþetas apie nebylá Robá ir mergaitæ.

Nieko nuostabaus, kad þmogus visbando paþvelgti uþ laiko uþdangos. Tenpasidairyti kasdien kvieèia bûrëjos, ast-

rologai, visokiausi pranaðais apsiðaukæaiðkiaregiai ir ðiaip fantazuotojai. Jiemsatleistina ðnekëti, kà tik uþsimano. Taèiaupo ateitá stengiasi pasiþvalgyti ir skvar-besni þmonijos protai. Mokslinës fantas-tikos kûrëjai, kaip matëme, yra áþvelgæ irnemaþa to, kas realu arba tikëtina. Jukligi sielos gelmiø daugelá jaudino pagallenkø raðytojo Stanislavo Lemo apysa-kà sukurtas kino filmas „Soliaris“, kuria-me pagrindiná vaidmená suvaidino mû-siðkis Donatas Banionis.

Jei šitaip mus veikia dalykai, kuriuosgalime pavadinti fantastika, tegul ir moks-line, tai labai ádomu, kokios gi bûtø pa-èiø mokslininkø, aukðèiausiø savo sritiesspecialistø, áþvalgos. Apie jas paðnekëtiatsirado ir proga, nes pernai grupelë þi-nomø pasaulio mokslininkø susirinkoMaskvoje á kongresà „Global Future

,


wiecznasti2045“ (GF 2045), ið pavadinimo nuro-dantá, kad bus ðnekama apie pasaulioateitá ligi mûsø ðimtmeèio vidurio. Kodëlpasirinkta tokia data? Jei jos aiðkinimaskiek plaèiau nuklystø á masinæ auditori-jà, tai reakcija bûtø panaði á majø kalen-doriuje „perskaitytà“ pasaulio pabaigà.Trumpam stabtelkime ties ðia data.

Astronomai gerai þino, kas yra singu-liarinis taškas. Tokiame taðke ávyko Big

Bang – Didysis sprogimas, per kurá gimëvisata, erdvë ir laikas. Singuliarinis taðkasreiðkia ir toká bûvá, kuriame dingsta visiankstesni dësniai ir taisyklës. Po to arbaatsiranda nauji, arba prasideda regresas,kaþkokia atgal gráþimo bûklë. Ðtai tokio ti-po taðkas esà artëja ir þmonijos istorijoje.Mûsø padangëje labiau mokslo populiari-nimo srityje þinomas rusø fizikas profeso-rius S.Kapica, vertindamas demografiniusrodiklius, tvirtina, kad ta kritinë bûklë buspasiekta, kai pasaulyje gyvens 11,4 mili-jardo þmoniø. Tai ávyks 2045-aisiais. Pa-klaida – plius minus dvideðimt metø.

Tokià datà liudija ir pasaulio kelias á in-formacinæ visuomenæ. Kompiuteriø galin-gumas ne taip seniai dvigubëdavo kas ke-leri metai. Dabar ðis laikas sutrumpëjo ligi11 mënesiø. Ir tai ne riba. Nupieðæ ðio grei-tëjimo grafikà matysime, kad netrukus jokreivë gali ðauti vertikaliai aukštyn. Jei jojeatsispindi ir civilizacijos evoliucija, tai tasðuolio momentas ir reikð singuliariná tað-kà, kuriame dingsta viskas, kas buvo, iratsiveria naujoji Pradþia. Tiesa, yra tvirti-nanèiø, kad þmonija panaðias bûkles jauyra ne syká pergyvenusi. Pavyzdþiu nuro-doma XIX a. pabaiga, kai atrodë, kad visi

didesni miestai bus palaidoti po arkliø mëð-lu, kurio buvo neámanoma nei iðkuopti, neiiðveþti. Taèiau ðià problemà netrukus ið-sprendë automobilis.

Kongreso GF 2045 dalyviai nurodë ir

pagrindinæ susitikimo prieþastá. „Þmoni-ja virto vartotojø visuomene ir yra prie to-talinio raidos orientyrø prasmës praradi-mo ribos. Daugumos þmoniø interesaiið pagrindø remiasi tik savo komfortobûklës palaikymu“, – raðoma jø paskelb-tame manifeste. Iðeitis tebesanti viena –„...áveikti esmines fiziniø ir psichiniø gali-mybiø ribas, kurias þmogui yra suteikæsbiologinio kûno ribotumas“. Tam tiksluibûtina tobulinti ne tik mûsø aplinkà, betir patá þmogø.

Tarp tø norinèiø tobulinti yra ir tie, ku-rie ðá darbà jau rimtai dirba. Pasaulyje ge-rai þinomas R.Kurzveilas (Ray Kurzweil).Spaudoje jis vadinamas vienu ið 16 revo-liucionieriø, kuriø darbai sukûrë dabarti-niø JAV ávaizdá. Jis – planðetinio kompiu-terio iðradëjas, skaitmeninio pianino au-torius, sëkmingai darbuojasi optiniø sim-boliø atpaþinimo srityje, kalbos atpaþini-mo technologijose. Kita garsenybë – ja-ponas Hirosi Isiguro pasaulio genijø ðim-tuke ávardijamas 28-uoju. Tai vienas þino-miausiø ðiandien kibernetikos ir robotøtechnikos specialistø. Tuo tarpu brità Ke-vinà Varvikà (Kevin Warwick), valdymo sis-temø kûrëjà, galima pavadinti pirmuojuplanetos kiborgu. 1996-aisiais jis pasipra-ðë, kad á jo rankos nervà kelioms dienomsbûtø implantuotas mikroprocesorius, oprie peties pritvirtintas siøstuvëlis. Minti-mis jis uþdegdavo ir uþgesindavo kam-baryje ðviesà ir net varstë duris.

Ko gi turëtø imtis tie, kurie mus noritobulinti? Pirmiausia, daugelis jø ásitiki-næ, kad nëra neákandamø uþdaviniø, ski-riasi tik jø sudëtingumas. Nuo to momen-to, kai þmogus paëmë á rankas lazdà, jisvisà laikà siekë kam nors atiduoti savofiziniø galiø funkcijas. Ta lazda ilgainiuivirto ginklu, þemës dirbimo padargu, darvëliau – vos mygtuko paspaudimu val-domomis mašinomis ir mechanizmais. Átai, kà vadiname technika – automobi-lius, telefonus, televizorius, iðtisus fabri-kus, – þmogus nuolat projektuoja savofizinio kûno funkcijas, jas nuo savæs at-skiria ir perkelia á iðoriná pasaulá.

Nukelta á 34 p.

,


geografinio màstymoVisuomenëje iki ðiol vyrauja daugiau-

sia tradicinis ir moraliai pasenæs poþiûrisá geografijà, nors pats geografijos turinys,jam keliami tikslai ir uþdaviniai yra labaismarkiai pasikeitæ visuose geografinioðvietimo lygiuose. Taip pat reikia apgai-lestauti, kad per þiniasklaidos priemonesbesiliejantis pliuralistinis su geografiniukontekstu susijæs nuomoniø ir vertinimøsrautas perdëm daþnai stokoja profesio-naliø geografiniø áþvalgø, geografinioprognozavimo. Dël geografø bendruome-nës neátraukimo ar neásitraukimo á vieðàjádiskursà ir santûrios laikysenos spren-dþiant ypaè aktualius mûsø valstybei klau-simus padaryta nemaþai su geografine lo-gika prasilenkianèiø bei þalos mûsø vals-tybei turinèiø sprendimø.

Kadangi geografija yra integraliausiasmokomasis dalykas, o atsiþvelgiant á jo„multiparadigmiðkumà“ sunku, o gal ir ne-ámanoma pateikti visuotinai priimtino ðiomokomojo dalyko apibrëþimo, Lietuvosgeografijos mokytojø asociacijos tarybosiniciatyva buvo pamëginta apibendrintidaugelá su geografiniu kontekstu susijusiøsrièiø ir pateikti savo, t.y. geografijos mo-kytojø bendruomenës, poþiûrá á ðiuolaiki-nës geografijos dalyko turiná ir apskritai ge-ografiniø þiniø bei geografinio màstymoreikðmæ ðiuolaikiniame pasaulyje. Neabe-jotina, kad tai aiðkiau ir tiksliau apibrëð mû-sø poþiûrá á geografijà nei tradicinis suvoki-mas bei vadovëliniai apibrëþimai.

Plaèiàja prasme geografija apima to-kias sritis, kaip fizinis þemës pavirðius,kraðtovaizdþiai, gyventojai ir jø gyvenamo-sios teritorijos bei materialinë ir dvasinëþmoniø aplinka. Labai apibendrintai sa-kant, geografijai svarbu pasaulis, kuria-me mes visi gyvename. Vienas ið geog-rafijos ypatumø ir stiprioji jos pusë – gam-tos bei visuomenës mokslø sàryðingu-mas. „Fizinë geografija“, kaip gamtosmokslas, tyrinëja mûsø fizinës aplinkosávairovæ, joje veikianèias jëgas ir vykstan-èius procesus. Á visuomenës mokslus nu-kreipta „visuomeninë geografija“ (taip patvadinama „socialine ir ekonomine geog-rafija“, „antropogeografija“ ir kt.) nagrinëja

veiksmø ji vis labiau paþeidþiama, be abe-jonës, vis didesnë reikðmë geografijojeskiriama ávairiapusiø susipynusiø tarpusa-vio ryðiø nagrinëjimui. Toká visaapimantánagrinëjimo bûdà galima laikyti ðiuolaiki-nës geografijos ðerdimi. Taigi geografijayra ne tik mokslo disciplina, bet ir neat-siejama sudëtinë kiekvieno þmogaus gy-venimo dalis. Geografija gali padëti pa-daryti mûsø kasdiená gyvenimà ádomes-ná, saugesná ir paþadinti arba padidinti mû-sø rûpinimàsi aplinka ir þmonëmis bei no-rà veikti jø labui.

Mes visi gana anksti ágyjame funda-mentalios geografinës patirties, pavyzdþiui,iðmokdami orientuotis savo artimiausiojeaplinkoje. Ði aplinka ir gebëjimas jà suprastibei vertinti laikui bëgant dël daugybës prie-þasèiø keièiasi, pavyzdþiui, dël kelionësebesipleèianèio akiraèio arba kintanèiø po-þiûriø, kuriuos mums perteikia mokykla, oypaè – geografijos pamokos. Abi patirtys,kaip pavyzdþiai, yra labai svarbios, o dau-geliui þmoniø jos paþadina didelá susido-mëjimà gamta, gimtàja aplinka, kaimyni-nëmis ir tolimesnëmis ðalimis, kultûromis.Toks bûtent geografijos paskatintas domë-jimasis formuoja bûtinà atsakomybës ir uþgamtinæ, ir uþ þmoniø gyvenamàjà aplin-kà jausmà.

Daþnos iðvykos á natûralià uþmiesèiøgamtinæ aplinkà suteikia mums gilesnëspatirties, kai stebëdami ar domëdamiesi jagalime suþinoti ir suprasti, kaip formavosiðis kraðtovaizdis ir kaip þmoniø veikla já pa-veikë ar tebeveikia. Geografinës þinios irgeografinës áþvalgos arba, kaip sako pa-tys geografai, „geografiniai akiniai“ leidþiamums laiku pastebëti ávairius tam kraðto-vaizdþiui kylanèius pavojus ar pasiûlyti bû-dø, kaip taisyti jau padarytà þalà, pavyz-dþiui, susijusià su nekontroliuojama dirvo-þemio erozija, neleistinais kirtimais, áteisin-tomis nelegaliomis statybomis, vizualia tar-ða, arba kokiø priemoniø reikëtø imtis þa-bojant nevaldomà ir nebaudþiamà vanda-lø veiklà. Kelias nuo gyvenamosios vietosiki darbo ar apsipirkimo vietos, mokymo

Geografiniø

Rytas ÐALNALietuvos geografijos mokytojøasociacijos prezidentas

Nuo 2012 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklø abiturientamssuteikta galimybë laikyti ir valstybiná geografijos brandos egzaminà.Taigi geografija pagaliau pateko á toká egzamino statusà turinèiømokomøjø dalykø klubà. Neabejotina, kad ðis, nors ir ilgokai vilkintas,pripaþinimas sudaro nemaþai galimybiø aukðtu lygiu visoje ðvietimosistemoje, taip pat ir visuomeniniame gyvenime átvirtinti nekvestionuo-jamà ðiuolaikiniø geografijos þiniø reikðmæ.

reikðmë ðiuolaikiniameþiniø ir

pasaulyje

gyventojø ir ekonomikos struktûrà, poky-èius ir jø prieþastis, þmogaus veiklos ry-ðius su konkreèia erdve.

Þinias apie fizinius, socialinius ir eko-nominius procesus geografija perkelia ákonkretø vietoviø bei regionø kontekstàir taip perteikia ávairovës prisotintà skirtin-gø visuomeniø, kultûrø, ûkiniø formø, po-litiniø sistemø, kraðtovaizdþiø, formuojan-èiø mûsø pasaulá ir artimiausià þmoniø ap-linkà, vaizdà. Ðiuolaikinë visuomeninë ge-ografija mëgina atskleisti ne tik socialiniøbei ekonominiø procesø kaità, bet ir vi-suomenës nelygybës prieþastis, padari-nius bei siûlo bûdø ir priemoniø ðiai nely-gybei maþinti.

Fizinë geografija ir visuomeninë geog-rafija yra dvi santykinai savarankiðkos ða-kos su skirtingais tikslais ir savitais tyrimømetodais. Bet abi ðios ðakos glaudþiai sie-jasi sprendþiant daugybæ klausimø. Dëldidþiulës reikðmës, tenkanèios fizinei ap-linkai kaip pamatinei þmogaus gyvenimoerdvei, ir dël to fakto, kad dël þmogaus


Römerisástaigos suteikia mums daug þiniø apietransportà ir jo efektyvumà, áveikiamus at-stumus ir tam sunaudojamà energijà beidël to atsirandantá vienoká ar kitoká ekolo-giná pëdsakà. Jei tokie duomenys kaupia-mi sistemingai, jie formuoja supratimà, kaipturëtø vykti darnus teritorinis planavimas irsu juo susijusios infrastruktûros plëtra, nuokurios tiesiogiai priklauso þmoniø gyveni-mo kokybë. Mûsø artimiausios ir globali-nës aplinkos kokybë labai priklauso nuoto, kaip mes elgiamës su tokiais gamtosiðtekliais, kaip geriamasis vanduo ir iškas-tinis kuras. Geografijos mokymas labai pri-sideda prie to, kad kiekvienas þmogus su-voktø savo gyvenimo bûdo paliekamà eko-loginá pëdsakà ir pagalvotø, kaip jis savoasmenine veikla galëtø prisidëti prie, pa-vyzdþiui, þmoniø sukelto atmosferos atðili-mo maþinimo.

Dinamiški pastarojo laikotarpio poky-èiai visose gyvenimo srityse neveda á vi-siðkà suvienodëjimà pasauliniu mastu, betkaip tik iðryðkina naujus skirtumus, iðke-lia ambicingus iððûkius ir paþadina nau-jus konfliktus. Globalizacijos amþiuje mesgyvename ne tik esant globaliai susipy-nusiai ekonomikai, bet ir globalios, t.y. vi-suotinës, atsakomybës tautø bendruome-nëje. Geografinës þinios ir geografinis vi-saapimantis màstymas yra esminis XXI a.bruoþas. Mûsø planetà smarkiai keièiaspartus gyventojø skaièiaus didëjimas,akivaizdûs globaliniai aplinkos pokyèiai,socialinë ir ekonominë nelygybë ir visspartesnis gamtos iðtekliø maþëjimas.Ðios globalios problemos yra didelis ið-ðûkis taikiam þmoniø sambûviui, kultûri-nei tolerancijai, tinkamai geopolitikai, oypaè darniam gyvenamosios aplinkostvarkymui bei gamtos iðtekliø naudojimui.Ðiø iððûkiø akivaizdoje geografams ten-ka ypaè svarbus vaidmuo. Jie perteikiaþinias apie problemø prieþastis ir ryðius,moko geografiðkai màstyti ir vertinti, þa-dina supratimà ir norà veikti, kad bûtø ga-rantuota þmogaus gyvenimo mûsø pla-netoje ateitis, taip pat savo dalykine kom-petencija gali svariai prisidëti priimantsvarbius sprendimus ar ieðkant iškilusiøproblemø sprendimø. Taigi geografinës þi-nios ir geografinis màstymas dar nieka-da þmonijos istorijoje nebuvo toks visuo-tinai svarbus, o geografinis analfa-betizmas toks pavojingas visai þmonijai.

Ðiais metais minime 180-àsias þy-maus XIX a. antrosios pusës Lietuvosdailininko, skulptoriaus, kultûros ir vi-suomenës veikëjo, senos ir garbingosaristokratø giminës atstovo AlfredoRömerio (1832–1897) gimimo meti-nes. Tai puiki proga prisiminti ir pa-gerbti iðkilø menininkà, aktualizuoti jodarbus, perþiûrëti ir naujai ávertinti pa-likimà. Nors A.Römerio asmenybë irkûryba pastaràjá deðimtmetá sulaukënemaþai istorikø ir menotyrininkø dë-mesio, taèiau jo biografijoje vis daresama baltø dëmiø, o muziejø, bib-liotekø ir archyvø saugyklose – neat-rastø dalykø. Apie keletà netikëtø at-radimø Lietuvos mokslø akademijosVrublevskiø bibliotekoje papasakosi-me šiame straipsnyje.

Bûsimasis dailininkas gimë 1832m. balandþio 16 d. (pagal Julijaus ka-lendoriø – balandþio 4 d.) Vilniuje, dai-lininko Edvardo Jono Römerio (1806–1878) ir Onos Bialozaraitës-Römerie-nës (1805–1834) ðeimoje. 1834 m.nuo dþiovos mirë jo motina, 1839 m.uþ anticarinæ veiklà á Rusijos gilumàbuvo iðtremtas tëvas, tad já nuo ma-þumës augino seneliai Rachelë deRaës-Römerienë ir Mykolas JuozapasRömeris (1778–1853) – turtingas þem-valdys, Vilniaus gubernijos bajorømarðalas, garsiosios masonø loþës„Uolusis lietuvis“ magistras. Gyvenokartu su jais Bokðto g.10, Vilniuje, irDembinos dvare Trakø apskrityje. Pra-diná iðsilavinimà ágijo namuose, 1844m. mokësi pieðti privaèiai pas dailinin-kà Vincentà Dmachauskà (1807–1862). 1845–1850 m. lankë Vilniausbajorø institutà, kuriame dailës daly-kus dëstë iškilusis romantizmo epo-chos tapytojas Kanutas Ruseckas(1800–1860). Baigæs mokslus, 1850 m.vasarà iðvyko pas tëvà á Vologdos gu-bernijà. 1852 m. gráþo á Lietuvà. Vado-vaujamas dailininko Jono Zenkevi-èiaus (1825–1888), toliau lavino gabu-mus vadinamojoje Römeriø akademi-joje, ásikûrusioje Römeriø namuose Vil-niuje. 1857 m. kartu su J.Zenkevièiu-

AlfredasIngrida PAJEDAITË

Jubiliejiniø metø

mi iðvyko á dvejø metø kelionæ po Eu-ropos meno centrus. Aplankë Dresde-nà, Leipcigà, Berlynà, Kelnà, Briuselá,Ostendæ, Antverpenà, turëjo iðsinuo-mojæs tapybos studijas Paryþiuje ir Ro-moje. 1859 m. gráþæs á Lietuvà, apsi-stojo tëvo jam paskirtame Kriaunø dva-re (Rokiðkio r.), ten ûkininkavo ir kûrë.

1863-ieji – sukrëtimø ir vertybiø per-kainojimo metai. Uþ dalyvavimà sukili-me dailininkas buvo areðtuotas ir1864–1865 m. kalintas Dinaburgo (da-bar – Daugpilis, Latvija) tvirtovëje, jodvaras sekvestruotas. Ðá tragiðkà,skausmingø patirèiø kupinà laikotarpámenininkas kiek vëliau apraðë savo at-siminimuose (fragmentai 1912 m. pub-likuoti savaitraštyje „Tygodnik illustro-wany“). 1869–1874 m. gyveno uþsie-nyje (Prancûzijoje, Ðveicarijoje, Èeki-joje, Vokietijoje). Kurá laikà Paryþiujepas Leonà Bonnatà (1833–1922) mo-kësi tapybos, o pas Antoná Oleðèinská(Oleszczyñski, 1794–1879) – grafikos,nuo 1871 m. studijavo dailæ Miunche-no dailës akademijoje. 1874 m. sugrá-þo á Lietuvà, netrukus vedë Vandà Su-listrovskytæ (1853–1940) ir su ja iðvykoá povestuvinæ kelionæ á Florencijà ir Pa-ryþiø. 1875 m. vasarà Vilniuje gimë jøvienturtë duktë Elena. Nepraëjus nëmetams A.Römeris su šeima apsigy-veno þmonos dvare Karolinave (Balta-rusija, Pastoviø r.), kur, dukters þodþiaistariant, stengësi „suderinti menininkopaðaukimà ir kûrybà su agronomija, okeliautojo ir pasaulio pilieèio áproèius– su archajiðkais kaimynø dvarininkøpaproèiais“ (H. R.-O. [Römer-Ochen-kowska, Helena]. Sztuka litewska. II :Alfred Römer, Litwa i Ruú, zesz. 7, 8, 9,Wilno, 1913, p. 20). Ðalia kûrybos, „ag-ronomijos“ ir mandagumo vizitø paskaimynus, dailininkas surasdavo lais-và valandëlæ ir moksliniams tyrimams.Domëjosi Lietuvos istorija, etnografija,rinko tautodailës eksponatus, pieðë irtapë juos, uþsiiminëjo heraldika ir ge-nealogija. 1876 m. tapo Vilniaus dai-lës kûriniø nuolatinës parodos draugi-jos nariu rëmëju. 1884–1894 m., norë-damas suteikti geresná iðsilavinimàdukteriai Elenai, didesnæ metø dalá su

atradimai


ðeima praleisdavo Krokuvoje. Daug kû-rë, spaudoje skelbë straipsnius apie dai-læ, Vilniaus meno mokyklà, Slucko juos-tas, Vilniaus baþnyèiø freskas ir kt., akty-viai dalyvavo visuomeniniame gyvenime.Nuo 1888 m. buvo Lenkijos mokslø aka-demijos Meno istorijos komisijos ir Kro-kuvos tapytojø ir skulptoriø klubo narys.1890–1891 m. Dailës mëgëjø draugijosKrokuvos direkcijos narys. 1893 m. grá-þo á Lietuvà, 1895 m. dar kartà lankësi

Realistine maniera aliejumi, pastele, ak-varele nutapë autoportretø, artimøjø ir þi-nomø þmoniø portretø, liaudies tipø, pei-zaþø, religinio turinio paveikslø Obeliø,Kamojø, Pinsko baþnyèioms, italø, ispa-nø dailininkø paveikslø kopijø. Sukûrëdaugybæ karikatûrø, pieðiniø, vario raiþi-niø, iliustravo savo paties straipsnius. Vie-nas pirmøjø Lietuvoje ëmë fiksuoti tauti-nius kostiumus, pieðti lietuviðkus kryþiusir stogastulpius. Rûpinosi kultûros verty-biø apsauga, restauravo Stanislovo Rad-vilos antkapiná paminklà Vilniaus Bernar-dinø baþnyèioje. Sukûrë gipsiniø ir ið bron-zos nulietø medalionø, terakotiniø biustø,krucifiksà Trakø baþnyèios Römeriø kop-lyèiai, kurioje ir pats vëliau atgulë amþino-jo poilsio. Jo talentà pripaþino amþininkai,menininkas puikiai vertinamas ir nûdienosspecialistø. „Nuostabiausia yra tai, – pa-þymi istorikas Egidijus Aleksandravièius,– kad siekdamas tokio, mûsø akimis þiû-rint, milþiniðko universalumo (antroje savogyvenimo pusëje, be visa to, jis ëmësi tyri-nëti meno istorijà, rinkti liaudies kûrybospavyzdþius ir kt.), jis sugebëdavo pasiektinuostabø profesionalumo laipsná. Sunkusurasti tarp Alfredo Römerio kultivuojamømenø ir mokslø toká, kuriame, neiðleidþiantið akiø ano meto Lietuvos kultûrinio bran-dumo konteksto, jis galëtø bûti vadinamasdiletantu“ (Aleksandravièius, Egidijus. Al-fredas Remeris (1832–1897), Kultûros ba-rai. 1985, nr. 4, p. 64).

Skirtingai negu daugelis XIX ðimtme-èio dailininkø, A.Römeris paliko didþiuláraðytiná ir kûrybiná palikimà, kuris karø irsocialiniø neramumø metais buvo iðblað-kytas po ávairias Lietuvos ir uþsienio ðaliøatminties institucijas, privaèias kolekcijas.Nemaþa jo giminiø sukaupto palikimo da-lis atsidûrë Lenkijos nacionalinëje biblio-tekoje Varðuvoje. Ðeimos dvare Karolina-ve (Pastoviø r., Baltarusija) dailininko þmo-nos Vandos ir dukters Elenos Römerytës-Ochenkovskos akylai saugotos vertybësprieð pat Antràjá pasauliná karà – 1935–1937 m. – perduotos tuometei Valstybi-nei Vrublevskiø bibliotekai, kurios kolek-cijos dabar sudaro Lietuvos mokslø aka-demijos Vrublevskiø bibliotekos (toliau –Biblioteka) rinkiniø branduolá. PokariuA.Römerio (ir ne tik jo) paveikslus, skulp-tûras, kitas muzealijas ið Bibliotekos pe-rëmë Lietuvos dailës ir Lietuvos naciona-linis muziejai. Bibliotekoje liko archyvali-jos, daugybë pieðiniø ir eskizø, taèiau tikpastaraisiais deðimtmeèiais juos pradëtaintensyviau tyrinëti (ðioje srityje nemaþainuveikë istorikas E.Aleksandravièius, dai-lëtyrininkai Jolanta Ðirkaitë, Dalia Taran-

daitë, Auðrinë Kulvietytë-Slavinskienë, Lo-reta Ðilenkaitë, Vladas Gasiûnas).

Vienas netikëèiausiø ðiø metø atradi-mø – dailininko biografø ir menotyrinin-kø iki ðiol nepastebëtas jo biografijos ðal-tinis – tëvo Edvardo Jono Römerio 1843–1844, 1849–1850 ir 1850–1851 metø die-noraðèiai, raðyti tremtyje Velikij Ustiuge,Vologdoje, Pokrovske (Rusija). Ilgà lai-kà ðie rankraðèiai buvo tarsi dingæ ið ty-rëjø akiraèio, nes Bibliotekos darbuoto-jas Jonas Ðioþinys (1915–1987), 1952 m.tvarkæs ir apraðinëjæs Römeriø archyvà(F138), klaidingai nurodë jø autoriø – pri-skyrë juos E.J.Römerio broliui Severinui(1814–1890), uþ politines paþiûras ir an-ticarinæ veiklà taip pat keletà metø pra-leidusiam tremtyje. Patikslinus minëtø ra-ðiniø autorystæ, atsirado galimybë pa-þvelgti á juos naujai ir panaudoti A.Röme-rio biografijos tyrimams.

1843–1844 m. dienoraðèio pusla-piuose ðalia lakoniðkø gana monotonið-kos tremtinio kasdienybës apraðymø uþ-fiksuoti romanisto plunksnos vertiE.J.Römerio prisiminimai apie jo paþintásu Ona Bialozaraite, jø santuokà, pirmo-jo sûnaus Alfredo gimimà, þmonos anks-tyvà mirtá nuo dþiovos. Aiðkëja, kad bû-simajam dailininkui ateiti á ðá pasaulá pa-dëjo Vilniaus universiteto profesoriusAdomas Belkevièius (1798–1840). Tam,kad maþylis iðvystø dienos ðviesà, gim-dymo metu prireikë panaudoti specia-lias þnyples. Jos naujagimio veide pali-ko þymes, kurios, pasak tëvo, net ir podaugelio metø iðryðkëdavo sûnui nusi-ðypsojus ar nutaisius reikðmingà minà.Gimdymo trauma, motinos netektis kû-

Italijoje. 1897 m. sausio 24/12 d. mirëKarolinave. Palaidotas Trakø Ðvè. Mer-gelës Marijos Apsilankymo baþnyèiosRömeriø koplyèioje.

A.Römeris buvo aktyvi, darbðti, uni-versaliø interesø asmenybë, apdovanotaskvarbiu protu ir ávairiapusiais gabumais.

A.Römerio pieðiniai


dikystëje, tëvo tremtis, be abejo, turëjoátakos dailininko asmenybës formavimui-si. Gilesnë ðiø patirèiø analizë galbût pa-dëtø surasti atsakymà á klausimà, kodëlišvaizdus, turtingas, iðsilavinæs, puikiuhumoro jausmu ir ávairiopais talentais ap-dovanotas vyriðkis ðeimà sukûrë jau áþen-gæs á penktà deðimtá.

1850–1851 m. E.J.Römerio dienorað-tyje apraðytas jaudinantis tëvo ir sûnaussusitikimas Pokrovske po ilgus metus tru-kusio priverstinio iðsiskyrimo. Sulaukæsaðtuoniolikos, baigæs mokslus Vilniausbajorø institute, A.Römeris paliko já uþ-auginusiø seneliø namus Vilniuje ir 1850m. rugpjûtá atvyko pas tëvà. Dvejus me-

tus gyveno kartu Pokrovske ir Vologdo-je, 1852 m. gráþo á iðsiilgtàjà Lietuvà.

Tolesni Alfredo Römerio gyvenimovingiai – kelionës po didþiuosius VakarøEuropos meno centrus Paryþiø, Romà,gyvenimas tëvo jam paskirtame Kriau-nø dvare (Rokiðkio r.), studijos Miunche-no dailës akademijoje – atsispindi dauggeriau tyrinëtojams þinomuose vëlesniømetø tëvo dienoraðèiuose. Trys ið jø –1859, 1862, 1868 m. – saugomi Lietu-vos mokslø akademijos Vrublevskiø bib-liotekoje, likusieji – Lenkijos nacionalinëjebibliotekoje Varðuvoje. Praëjusiais me-tais, tarpininkaujant dailëtyrininkei J.Ðir-kaitei, Römeriø giminës palikuonë AdaRomer-Wysocka, gyvenanti Paryþiuje,Vrublevskiø bibliotekai padovanojo trûks-tamø dienoraðèiø kopijas (mikrofilmai).Taigi nuo šiol tai – vienintelë atmintiesinstitucija, galinti mokslininkams pasiû-lyti visà E.J.Römerio dienoraðèiø rinkiná,kurá sudaro 30 tomø.

Sekdamas tëvo pavyzdþiu, A.Röme-ris taip pat raðë dienoraðèius, taèiau netaip pedantiðkai ir drausmingai kaip jis, árankas mieliau imdavo teptukà, neiplunksnà. Vis dëlto palengva ir jo archy-ve Karolinavo dvare prisikaupë dienorað-tiniø uþraðø. Deja, jie, dailininko duktersElenos Römerytës-Ochenkovskos teigi-mu, dingo karø ir socialiniø suiruèiø me-tais. Duktë suspëjo 1913 m. spaudojepaskelbti Paryþiuje 1870–1871 m. tëvoraðyto dienoraðèio fragmentus (H. R.-O.[Römer-Ochenkowska, Helena]. Sztukalitewska. II : Alfred Römer, Litwa i Ruú,zesz. 7, 8, 9, Wilno, 1913, p. 13-19). Me-tais anksèiau Henrykas Moúcickis savait-raðtyje „Tygodnik illustrowany“ publika-vo kito dienoraðèiui artimo þanroA.Römerio rašinio – prisiminimø apie

1863–1864 m. sukilimà ir nelaisvëjeDaugpilio (Latvija) tvirtovëje praleistusmetus – iðtraukas.

Daug gausesnis A.Römerio epistoli-nis palikimas. Vien Vrublevskiø bibliote-koje saugoma apie 100 ávairiose VakarøEuropos ðalyse, Rusijoje, Lietuvoje 1850–1894 m. tëvui, seneliams, broliui Izidoriui,literatui, kraðtotyrininkui, kolekcininkui Liu-cijonui Eduardui Uzemblai (1864–1942),Vilniaus spaustuvininkui ir knygø leidëjuiAdomui Zavadskiui (1814–1875), istorikui,gydytojui Juozapui Belinskiui (1848–1926), garsiam Vilniaus advokatui Kle-mensui Zanui (apie 1851–1889) ir kitiemsraðytø jo laiðkø, kurie vis dar laukia ati-daus tyrinëtojø þvilgsnio ir ávertinimo.Rašydamas ilgus, emocionalius, o kartuir informatyvius laiškus, dailininkas retkar-èiais nesusilaikydavo kamputyje ar parað-tëje nebrûkðtelëjæs ðarþo, neiliustravæs ap-raðyto vaizdo, tad nepaprastai ádomu juosskaityti ir þiûrëti, mëgaujantis menininkoiðmone, humoro jausmu.

A.Römerio polinká pokðtauti, sugebë-jimà á gyvenimà þvelgti su ðypsena darakivaizdþiau parodo daugybë jo sukurtøkarikatûrø. Ðiandien jos – neákainojamamedþiaga to meto provincijos dvarininkøgyvensenos, paproèiø, aprangos tyrinë-tojams. Karikatûromis dailininkas iliustra-vo savo sumanytà rankraðtiná humoristinálaikraðtëlá „Wiatry parafialne“ (Parapijø vë-jai), kurá „leido“ 1861–1877 m. Kriaunoseir Karolinave. Bibliotekoje saugomi du ðiounikalaus laikraðtëlio numeriai.

Dar vienas dþiugus pastarøjø metø at-radimas – 1882–1883 m. A.Römerio su-kurti skulptûriniai medalionai, kuriuose pa-vaizduoti Þemaièiø vyskupo AleksandroBeresnevièiaus (1823–1902) ir Vilniausvyskupo Karolio Hryneveckio (1841–1929) portretai. Nors pasiraðytas tik pir-masis medalionas (ARömer fecit), remian-tis dailininko dukters sudarytais tëvo dar-bø sàraðais, galima pagrástai teigti, kad irantrojo autorius yra A.Römeris. Ið viso me-nininkas yra pagaminæs apie 40 tokio po-bûdþio darbø. Per dvideðimt ið jø saugo-ma Lietuvoje. Iki ðiol menotyrininkams bu-vo þinomi tik du vyskupo A.Beresnevi-èiaus medaliono egzemplioriai, esantysLietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuo-se. Vyskupo K.Hryneveckio medalionaslaikytas dingusiu. Sunku pasakyti, kodëlatrastieji A.Römerio skulptûriniai darbai sukitomis jo muzealijomis pokariu nebuvoperduoti muziejams. Kad ir kaip ten bûtø,svarbiausia, jog jie iðliko. Dþiaugiamës,galëdami nupûsti nuo jø uþmarðties dul-kes ir pristatyti visuomenei.

1877 m.Karolinave

A. Römerioparengtas

humoristinisrankraštinislaikraðtëlis

„Wiatryparafialne“

A. Römeriotëvo EdvardoJono Römerio1843–1844 m.

dienoraðèioatvarta


Ðiemet nuo kovo pradþios JAV Neva-dos valstijoje oficialiai leista iðduoti vairuo-tojo teises robotams. Jie galës vaþinëtivalstijos keliais, kuriø ilgis – 42 tûkstan-èiai kilometrø. Robotas turi iðlaikyti egza-minà: saugiai nuvaþiuoti 120 kilometrø at-stumà ne didesniu kaip 120 kilometrø pervalandà greièiu, savaime aiðku, be kelioávykiø, pasivaþinëti ir Las Vegaso gatvë-mis. Per egzaminà prie vairo dël viso pik-to turëjo sëdëti ir tikras vairuotojas, kurisvëliau ásitaisë ant galinës sëdynës ir skai-të knygà... Tiesa, jei kas uþsimanys su ro-botu pasivaþinëti iðgëræs, tai priekyje së-dëti jam bus uþdrausta. Tokius automo-bilius ruoðiasi gaminti Google, MercedesBenz ir General Motors kompanijos.

Jau gana netoli tas laikas, kai þmo-gus visas fizines galias bus iðdalinæs irvaldys jas svarbiausiu savo instrumentu– smegenimis. Beje, bent dalá ir jø funkci-jø jau dabar perima, o ateityje dar labiaupasisavins kompiuteris, kurá gal jau va-dins kokiu kitu vardu... Garsusis japonasH.Isiguro daug dirba, kad minëtieji daly-kai ágytø þmogiðkà pavidalà, nes mënu-leigius, marsaeigius, nepilotuojamus lëk-tuvus, automobilius valdanèiø ir panaðiø„protingø maðinø“ jau yra ne vienetai.2005-aisiais jo sukurtas þmogiðko pavi-dalo robotas klausë savo ðeimininko ko-mandø, tiesa, negrabiai vaikðèiojo. 2010-aisiais jis sukûrë dar vienà, panaðø á savodarbuotojà – merginà. Ðios judesiai jaubuvo gana plastiški, ji kvëpavo, mirkèiojoakimis, sukiojo garso link galvà ir, þino-ma, pagal balso ir vaizdo komandas ga-lëjo atlikti nemaþa darbø. Tai gal jau artë-ja metas atiduoti dirbtiniam kûriniui tai, kasnuo þmogaus neatsiejama: màstymà,sprendimø priëmimà, net emocijas?

Tas kûrinys jau turi vardà, kuris skam-bëjo kongrese ir uþ jo sienø. Avataras –ðis þodis dabartá pasiekë ið mums gimi-ningos sanskrito kalbos. Juo vadinamasá þemæ nuþengæs ir á mirtingà bûtybæ ási-kûnijæs dievas, kuris taip siekia iðgelbëtipasaulá. Induistai sako, kad avataras pa-sirodys kaip raitelis ant balto þirgo. Ðá ter-minà ypaè iðpopuliarino fantastinis J.Cal-derono filmas „Avataras“. Mokslininkøþodyne jis reiðkia dirbtiná þmogaus kû-nà, valdomà mintimis per atstumà. Nevienas kongreso GF 2045 dalyvis buvoásitikinæs, kad avatarui atsirasti nereikëtø

në deðimtmeèio, jei tik bûtø suinteresuo-tumas ir... labai daug pinigø.

Kad ir kaip ten bûtø, avataras – ðioamþiaus iððûkis. Ar lemta jam ateiti á mû-sø gyvenimà? Á ðá klausimà ðiemet ban-dë atsakyti kitos solidþios tarptautinës su-eigos „Global Catastrophic Risk Confe-rence“, ávykusios Anglijoje, mokslininkai.Per apklausà jie tvirtino: tikimybë, kadþmonija iðliks ligi 2100 metø, yra vos 19procentø. Pasauliui labiausiai gresia ne-valdomos technologijos, atominiai gin-klai, bioinþinerija ir nanotechnologijos.Dar minimas neþinomas itin pavojingasvirusas, panaðus á tà gripà, kuris 1918metais numarino 6 procentus planetosgyventojø. Tiesa, konferencijos metu op-timistinë prognozë vis augo, kol þmogui„dovanojo“ 100 000 metø...

Nevaldomos ir nanotechnologijos neveltui ávardijamos kaip grësmingiausios.Apie tai, beje, jau prieð daugelá metø ra-ðë mokslinës fantastikos kûrëjai. AntaiA.Azimovo apsakymuose veikia savoišvaizda, elgesiu ir apranga visiðkai nuoþmoniø nesiskiriantys robotai, kurie turipozitronines smegenis. Kad nekiltø nesu-sipratimø, þmoniø ir robotø santykius re-guliuoja trys nepaprastai svarbûs ástaty-mai. Sudëtingose situacijose tik pagaljuos ir galima atskirti, kas yra kas.

Jos gana trumpos, tos naujojo pa-saulio taisyklës – tik trys ástatymai.

Pirmasis skelbia, kad robotas negalikenkti þmogui ar savo neveiklumu leisti,kad jam bûtø pakenkta.

Pagal antràjá robotas turi paklusti vi-siems þmogaus ásakymams, iðskyrustuos atvejus, kai ðie prieðtarauja pirma-jam ástatymui.

Treèiasis nustato, kad robotas priva-lo rûpintis savo saugumu tiek, kiek taineprieðtarauja pirmajam ir antrajam ásta-tymui.

Ðiø dienø pasaulis nei robotams, neikompiuteriams tokiø universaliø ástaty-mø, deja, nesukûrë. Japonijoje, pavyz-dþiui, draudþiama tiesioginë jungtis„kompiuteris – þmogaus smegenys“, ájas implantuoti nieko neleidþiama. Bio-inþinerijos srityje draudimø daugelyjevalstybiø numatyta daugiau. Nemaþa da-lykø ið esmës draudþia Baþnyèia. Taèiauplaèiajame pasaulyje iðsibarsèiusiusdraudimus ámanoma apeiti, o Baþnyèios

balsas, deja, nëra visagalis, net ir tikin-tieji mokslo þmonës jo ne visada paklau-so. Gal todël ir GF 2045 kongrese netrû-ko entuziastø, kurie skelbë, kad jau arti-nasi laikas, kai visas þmogus galës bûtisudëtas ið dirbtiniø daliø. Odà jau dabargalima bandyti gaminti, o visa tai, kasdëvisi, skauda, maudþia ar galø gale ið-eina ið rikiuotës, bus pakeista dirbtinë-mis, patvariomis, prireikus keièiamomisdalimis. Ið visos dabartinës savo sudë-ties þmogus galës pasilikti tik smegenis.

O gal tos sudëtingos konstrukcijos nëneprireiks, jei þmogus saugos tik smege-nis, kuriomis net per nuotolá galës valdytisavo antrininkà – robotà. Tas antrininkas –avataras galës eiti per ugná ir vandená, dar-buotis sudëtingiausiomis ir pavojingiausio-mis situacijomis. Kadangi apie pirmàjáA.Azimovo sukurtà robotechnikos dësnániekas neuþsimena, tas amþinasis avata-ras puikiausiai tiks labiausiai þmonijà nai-kinusiam veiksmui – karui... Antrasis ke-lias bûtø perkelti þmogaus smegenis á ro-botà. Treèiasis – sukurti dirbtines þmogaussmegenis, kurios atitiktø savo donorà ir tap-tø amþinos. Jau minëtas Kevinas Varvikasmano, kad ðiuo metu greièiausiai bus pa-siektas pirmojo kelio tikslas.

Ðioje vietoje, tiesa, mokslo þmoniøentuziazmas amþinybës kryptimi ëmëblësti, nes per diskusijas kilo aibë pai-niausiø klausimø. Gal kas paaiškintø, kasyra þmogaus sàmonë? Tarp mokslinin-kø vieningos nuomonës kol kas nëra. Átai dabar negalima atsakyti net ir iðnars-èius smegenis po làstelæ, suþinojus jøgrupiø funkcijas, tarpusavio ryðius. „Kaþ-kas“ neapèiuopiama lieka paslaptyje, uþkadro. Šito neišsiaiškinus niekas neat-sakys, kas yra þmogaus asmenybë. Josunikalumas ir visapusiškumas kaþin arapskritai kada nors bus paverstas sim-boliø kalba. Be to, daugybë klausimø ky-la ið socialinës ir moralinës srities.

Þemëje ne taip seniai gyveno kruvi-nieji Stalinas ir Hitleris, netrûksta dabarir ateityje bus ávairaus plauko tironø beidiktatoriø. Atsiradus nemirtingumo gali-mybei, jie pirmieji ja pasinaudos. Kaipðità reikëtø vertinti?

Ar visa informacija, kuri bus surinktaapie þmogø, bus taip pat þmogus? Kaipuþfiksuoti tà informacijà, ar galima jà ko-pijuoti? Jei to iðmoksime, tai gal tos pa-èios asmenybës gali bûti du ar daugiauegzemplioriø?

Kas atsitiks, kai maðina – robotas arminëtasis avataras savo protu susilyginssu þmogumi? Ar reikës dirbtiniam inte-lektui pripaþinti þmogaus teises? O þmo-gaus intelektui dirbtiniame kûne?

Kas yra gyvenimas, mirtis ir nemir-tingumas informacijos amþiuje?

Broma atwerta ,,ing wiecznastiAtkelta ið 29 p.


Ar po singuliarinio taðko þmogus vys-tysis baltymø pagrindu?

Toliau nebandykime klausinëti ir pra-naðauti. Kai áþymøjá japonà H.Isiguro pa-klausë, kà manàs apie nemirtingumà, jisatsakë, kad tai jam nerûpi, nors avatarøprogramoje dirbtø su malonumu. Jo nuo-mone, svarbiausia kiekvieno japono irapskritai þmogaus gyvenime – dvasinistobulëjimas, kurio metu þmogus pasiruo-ðia lemties taðkui savo gyvenime – mir-èiai, nes svarbiausia ne kaip kuo ilgiaugyventi, o kaip vertai, deramai atsisvei-kinti su gyvenimu.

Lietuvos kultûros istorijoje turime rað-tu patvirtintà panaðø atsakymà. Tai 1753m. iðleista kunigo M.Olðevskio knygelë„Broma atwerta ing wiecznasti“. Joje –dvasiniai skaitiniai, pamokslai ir „priklo-dai“ – pavyzdþiai, savotiðka rodyklë pra-veriantiems amþinybës vartus. Per ne-pilnà ðimtmetá jà iðleido net 17 kartø, var-gu ar tiek dëmesio yra sulaukusi kokiakita knyga. Bûtø iðëjusi ir 18-oji jos laida,bet cenzûrai patarë neleisti vyskupasM.Valanèius. Anot jo, esà „daug netin-kamø pasakø“. Jis ëmësi jà redaguoti irdaug kà pataisë, sutvarkë to meto po-þiûriu kalbà. Pavadino „Broma atidaritaing wiecznasti“, bet iðleisti nespëjo. Da-bar tai bûtø „Vartai atverti á amþinybæ“,labai supaprastinta ir primityvia formaaiðkinantys tikëjimo tiesas. Kalbininkøpoþiûriu, „Broma...“ yra þargonybëmisir svetimybëmis uþterðtos lietuviø kalbospavyzdys, nors ir labai toli siekiantis sa-vo uþmoju.

Taigi XXI šimtmetis amþinybës kryp-timi mato dvejus vartus. Vienus þada ne-trukus atverti informacinis pasaulis, kitusjau seniai atvërë tie, kurie tiki þmogujeesant nemirtingà sielà. Kuriuos pasirinksateitis?

Gal ið dvejø pasidarys tik vieni? O galatsivers treti, apie kuriuos nebuvo nei mi-nëta, nei svajota? Todël tegul apie tai ra-ðo mokslinës fantastikos kûrëjai ir tefan-tazuoja mokslo þmonës...

Pamirðta prezidentoAntano Smetonos

darbuotëLietuviðki

matematikosvadovëliai

Doc. dr. Juozas BANIONIS Lietuvos edukologijos universitetas

Vienas svarbiausiø 1907 m. Vilniujeákurtos Lietuviø mokslo draugijos (LMD)nuveiktø darbø – lietuviðkø vadovëliø vi-durinëms mokykloms rengimas ir spaus-dinimas. Tuo reikalu rûpinosi specialiaiásteigta Vadovëliø leidimo komisija, ku-rioje darbavosi vienas LMD nariø steigë-jø, jos valdybos narys, buvæs jos biblio-tekos tvarkytojas – „knygininkas“ – An-tanas Smetona (1874–1944). Jam dera-mai priskirtini nemaþi nuopelnai ðvietimoplëtotei Lietuvoje. A.Smetona paliko þen-kliø pëdsakø ne tik kuriant aukðtesnià-sias lietuviškas mokyklas ir leidþiant mo-kyklinius vadovëlius. Jo dëmesys Lietu-vos tautinës mokyklos kûrimui neatslû-go ir tapus valstybës prezidentu. 1919m. rugpjûèio 22 d. A.Smetona pasiraðëLaikinuosius ðvietimo ministerijos aukð-tesniøjø bendrojo lavinimo mokyklø ásta-tus, kurie tvirtino ðalies ðvietimo sistemospagrindus. Su jo þinia nuo 1936 m. rug-sëjo 1 d. ásigaliojo naujas Viduriniø mo-kyklø ástatymas. Neatsitiktinai jo, kaip Lie-tuvos Respublikos prezidento, aktu 1935m. rugsëjo 18 d. Klaipëdoje buvo ákur-tas Pedagoginis institutas – „mokyklømokykla“, davusi pradþià dabartiniamLietuvos edukologijos universitetui. Pa-galiau su jo pavarde susijæs dviejø ma-tematikos – aritmetikos ir algebros va-dovëliø, skirtø vidurinëms mokykloms,pasirodymas. Lietuviø istoriografijoje to-ká faktà uþtinkame tiek prieðkarinëse, tieknûdienos monografijose apie Lietuvosvalstybës prezidentà, politikà, kultûros irvisuomenës veikëjà A.Smetonà. Biblio-grafas Izidorius Kisinas, literatûrologasAleksandras Merkelis, istorikas LiudasTruska fiksuoja jo darbus matematinia-me švietime. Alfonsas Eidintas neseniaipasirodþiusioje studijoje „A.Smetona irjo aplinka“ (Vilnius, 2012) minimos sri-ties veiklà aptaria kiek plaèiau.

Vis dëlto bûsimo prezidento A.Sme-tonos darbuotë matematinio ðvietimolabui nepakankamai nuðviesta. Todëlverta nuodugniau aptarti aplinkybes,kurioms esant pasirodë A.Smetonosmatematikos vadovëliai, bei išsiaiškintijø reikðmæ visam Lietuvos švietimui.

Prasidëjus Pirmajam pasauliniamkarui ir Rusijos caro valdþiai pasitrau-kus iš Lietuvos, lietuviams susiklostë pa-lankios sàlygos plësti švietimà bei kurtitautinæ mokyklà. Amþininkai prisimena,kad dar prieð vokieèiams uþimant Vil-niø A.Smetona suðaukë nepasitrauku-sius Rusijon lietuviø inteligentus á Lietu-viø mokslo draugijos patalpas ir „karð-tai kvietë, tiesiog prašë pasilikti Lietu-voje“. Visø ðiø pajëgø labai reikëjo lie-tuviškoms gimnazijoms, kurios tuolaikbuvo steigiamos vietoj rusiðkø mokyk-lø. Kaip þinia, tokios aukðtesniosios mo-kyklos jau pradëjo veikti Vilniuje, Kau-ne, Ðiauliuose, Panevëþyje ir Marijam-polëje. Bet visapusiškam tautinës mo-kyklos kûrimui trûko ne tik lietuviø pe-dagogø – stigo ir lietuviðkø vadovëliø.

1915 m. Vilniuje pasilikæ lietuviø in-teligentai iðrinko prie LMD naujà Va-dovëliø leidimo komisijà (VLK), á kuriàpakvietë bûti nariu A.Smetonà. Reikianepamiršti, kad komisija daugiausiadëmesio skyrë lietuviðkø vadovëliø vi-durinëms mokykloms leidybai. Tai by-loja faktas, jog nuo 1915 m. spalio 15d. á daugumos LMD posëdþiø dieno-

Prezidentas Antanas Smetona


tvarkæ bûdavo átraukti „vadovëliø ruoði-mo, jø skaitymo, recenzavimo ir spaus-dinimo reikalai“.

Rengiant nelituanistinius vadovëliusnuspræsta naudotis uþsienio autoriø dar-bais – juos išvertus pritaikyti lietuviškomsmokykloms. Tuolaik A.Smetona sampro-tavo: „Vadovëliui paraðyti ar bent jau ið-versti ið svetimos kalbos reikia ne tiek ypa-tingo talento, kiek darbðtumo ir rûpestin-

ðis vadovëlis buvo perþiûrëtas, suvienodin-ta terminologija ir iðtaisyta kalba. TodëlA.Smetona, vertindamas savo nuopelnusrengiant „Aritmetikos teorijà“, svarstë, jogtai „(...)mano ir ne mano darbas. Tiek ma-no, kiek já verèiau ir vietomis perdirbau, ne-be mano – kiek já yra palietusi J.Jablons-kio ir P.Maðioto ranka“.

Tiek pirmojo leidimo vadovëlio, tiek kar-tojant vëlesniuosius leidimus, turinys ið es-mës nekito – já sudarë konspektyvûs de-vyni skyriai. Pirmuose trijuose skyriuosesupaþindinama su sveikaisiais (neskaidy-tais) skaièiais, mokoma skaièiuoti, po toaptariami keturi pagrindiniai veiksmai, pojø – matiniai (vardinti) skaièiai. Ketvirtaja-me skyriuje, kalbëdamas apie sveikøjøskaièiø dalumà, autorius nurodë ir netra-dicines dalumo þymes, aiðkino, kaip rastibendrà didþiausià daliklá (saikà) ir bendràmaþiausià kartotiná (saikotojà). Kituose ke-turiuose skyriuose aiðkinamos paprasto-sios bei deðimtainës trupmenos (skaidi-niai), apytikris (artutinis) skaièiavimas, san-tykiai, proporcijos. Baigiama skyriumi, kurdëstomas praktiniø uþdaviniø sprendimas,o tarp jø randami ir gyvenimo reikmëmsskirti uþdaviniai: pateikus triskaites (treines)taisykles, mokoma skaièiuoti procentus,palûkanas, vekseliø ataskaitas, aiðkinami

AndrejausKiseliovo aritmetikos va-dovëliu, pastebësime, jog iki treèiojoskyriaus vadovëliai panaðûs, o toliau me-dþiagos dëstymas skiriasi. Todël to metorecenzijose daþnai akcentuota, kad „mo-kymo reikalams ðis vadovëlis maþdaug yratikæs, kiek ir Kiseliovo“. Taèiau vadovëlis„Aritmetikos teorija“ pasiþymi originalumudël jame vartosenai teikiamos naujos ter-minologijos. Nors buvo priekaiðtauta, kadaritmetikos terminai per ilgi, nevienodi, betA.Smetonos vadovëlio dar pirmame leidi-me vartotø daugelis terminø pasiekë mû-sø dienas. Pavyzdþiui: skaitmuo, pirminisskaièius, skaièiavimo bûdas, sistema, su-ma, skirtumas, liekana, skliausteliai, dalu-mo þymës, laipsnis, dësnis, taisyklës ir kt.Kiti jo sukurti matematikos terminai šian-dien neþinomi ar nesuprantami, pa-vyzdþiui: dëstymas (sudëtis), imstymas (at-imtis), padaugas (sandauga), sëtos (lygi-nis) ir lykos (nelyginis) skaièiai, skaitlinin-kas (skaitiklis), þenklininkas (vardiklis) ir kt.

Nuo antrojo vadovëlio leidimo terminaibuvo suderinami su J.Jablonskio ir

Pradþiosmokyklos

mokiniai irmokytojai.

Apie 1931 m.

gumo ir, þinoma, lietuviø kalbos mokëji-mo“. VLK pavedë A.Smetonai rûpintis arit-metikos ir algebros vadovëliø, skirtø lie-tuviðkoms vidurinëms mokykloms, rengi-mu. Matyt, toks sprendimas buvæs neat-sitiktinis, nes þinomi jo palankûs atsiliepi-mai apie matematikos mokslo iðmanymà.A.Smetona yra teigæs: „Matematika, nau-josios ir senosios kalbos esanèios reika-lingos ne vien atestatui gauti. Ne, tie da-lykai miklina protà, todël jie pravartu mo-këti ir paskum, ypaè ástojus Universitetan“.

Vis dëlto ši uþduotis buvusi kebli, nestuo metu lietuviø kalboje dar nebuvo nu-sistovëjæ lietuviški matematikos terminai,o didþiuma mûsø kalbininkø bei matema-tikø Pirmojo pasaulinio karo pradþioje pa-sitraukë á Rusijà. Todël A.Smetona netu-rëjo tinkamø konsultantø ir privalëjo pasi-kliauti savo þiniomis. Jis, kurdamas ter-minologijà, vadovavosi tokia nuostata:„Kas nori padaryti gerø terminø, tam rei-kia bûti nors maþam „filologui“, reikia bentapgraibomis iðmanyti lietuviø kalbos eti-mologijos dësniai“. Kaip þinia, A.Smeto-na amþininkø apibûdinamas geru lietuviøkalbos mokovu. Jis – gabus Jono Jab-lonskio auklëtinis, dalyvavæs drauge suþymiuoju kalbininku ekspedicijose.

Apie parengtas aritmetikos, algebrosteorijø ir uþdavinynø knygas, jø autorystæpirmiausia sprendþiame ið LMD veiklos ata-skaitø bei remdamiesi I.Kisino sudarytaA.Smetonos darbø bibliografija. Iš lietuvið-kø matematikos vadovëliø didþiausio pri-paþinimo sulaukë 1916 m. pasirodþiusi Arit-metikos teorija („Trumpas aritmetikos va-dovëlis“, Vilnius, Martyno Kuktos spaus-

tuvë, 1916, 127 p.). Já raðydamas autorius(save ávardijæs – J-is) rëmësi Peterburgovokieèiø gimnazijos mokytojo Masingoknyga, iðleista vokieèiø kalba. Tiktai išpenktojo leidimo prakalbos tapo aiðki ðiovadovëlio lietuviðko varianto autoriaus pa-vardë. 1921 m. A.Smetona minëtoje pra-tarmëje apgailestavo, jog karo sumaiðtyjeneástengæs susisiekti su originalo autoriu-mi ir neatsiklausæs jo valios. Sugráþus ið Ru-

mainø (pagal sankabø taisyklæ), propor-cingosios dalybos (lyginø dalybø) ir miði-niø (maišymo arba miešimo) uþdaviniai.Ádomûs mûsø akimis treèiajame skyriujeapraðomi Lietuvoje, priklausiusioje Rusi-jos imperijai, vartoti matai: ilgio – mylia,varstas, sieksnis, arðinas, pëda, colis, bi-ralø – ketvirtis, gorèius, skysèiø – baèka(bosas), stuopa („ðtofa“), svorio – birka-vas, pûdas, svaras, skrupula. Be to, aiški-nami Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai beiiðdëstomi deðimtainiai matai.

Amþininkø specialistø ver-tinimu „Aritmetikos teorijos“ tu-rinys atitiko „rusø gimnazijoseinamàjá aritmetikos kursà“.

Lygindami su þinomu, kla-sikiniu tapusiu

sijos didþiumai lietuviømokytojø ir kalbininkø,


P.Mašioto aritmetikos terminais, nustatytaisdar Voroneþe. Taèiau bûta nuomoniø (pa-vyzdþiui, Adomas Jakðtas-AleksandrasDambrauskas manë), jog „vilniðkë termi-nologija“ geresnë nei Voroneþe sukurtoji.Tæsiantis diskusijai dël matematikos termi-nø tinkamumo „Aritmetikos teorijoje“, „Vil-niaus“ ir „Voroneþo“ terminai vadovëlyjebuvo nurodyti greta, o jau nuo penktojoknygos leidimo galutinai pasiekta ir palik-ta nûdienà atitinkanti terminologija. Vadi-nasi, „Aritmetikos teorija“ pasitarnavo darvienu aspektu – vadovëlis átvirtino dabarvartojamus terminus, pvz., dëmuo, turinys,atëminys, dauginamasis, daugiklis, san-dauga, vardiklis, skaitiklis, kartotinis ir t.t.

Kita vertus, objek-tyvumo dëlei paminë-sime, kad leidinys ne-iðvengë tam tikrø me-todiniø trûkumø, ku-riuos teigë to meto re-cenzentai. Pirmiausiapriekaiðtauta dël pai-niø apibrëþimø aiðki-nimø, teoremø árody-mo, abejota dël vie-nokiø ar kitokiø teore-mø tikslingumo, pasi-gesta skaièiavimoraðtu schemos, iðsa-mios trupmenø ben-dravardiklinimo tai-syklës, vaizdesniodeðimtainiø trupme-nø, apytikrës dalybosaiðkinimo ir kt. Auto-rius, tarsi nujausdamas galimus „Aritmeti-kos teorijos“ trûkumus, raðë: „Maniau, kadmûsø kalbininkai, sugráþæ ið Rusijos Lietu-von, pataisys mano netobulà mëginimà, omûsø matematikos mokytojai ilgainiui pa-raðys geresnæ, nei ðita, aritmetikos teori-jà“. Taèiau, nepaisant priekaiðtø, vadovë-lis ne tik uþpildë tuo laiku esamà matema-tinio švietimo spragà Lietuvoje, bet vëles-niais metais susilaukë net septyniø patai-sytø leidimø. (Pirmas leidimas – 1916 m.,antras – 1918 m., treèias ir ketvirtas – 1920m., penktas – 1921 m., šeštas – 1922 m.,septintas – 1924 m.). Lietuvos centriniamevalstybës archyve pavyko rasti vadovëliorecenzijà, raðytà J.Kartano 1930 metais.Joje taikliai pastebëta: „Vadovëlis iki ðiolnesusilaukë konkurencijos ir gan gerai ið-leistas, jei atsiþvelgsime á tas gyvenimo sà-lygas, kuriomis reikëjo ðis vadovëlis leisti,patenkino aritmetikos kurso programos rei-kalavimus, statomus pirmutinëmis aukð-tesniøjø mokyklø klasëms“.

Tais paèiais 1916 m. pasirodë dar vie-nas A.Smetonos parengtas matematikosleidinys. Tai dviejø daliø Elementarinës al-

gebros vadovëlis (Vilnius, Martyno Kuk-tos spaustuvë, 1916, 311 p.), kuris buvoverstas ið Mintaujos gimnazijos (joje patsmokæsis) mokytojo J.Blumbergo rusiðko-jo vadovëlio ir sulaukë kuklesnio vertini-mo. Ðio algebros leidinio turiná sudaro áva-das ir devyni skyriai. Pirmiausia parodo-mi skaièiai ir vietoj jø vartojamos raidës,apibrëþiamas algebros mokslas, aptaria-mi reiðkiniai (tiekybës), algebros veiksmai,

skyriaus paragrafà gausûs ir iliustratyvûspratimø bei uþdaviniø rinkiniai.

Vadovëlis parengtas pagal XIX a. pa-baigoje (apie 1893 m.) raðytà originalà, to-dël pateisintina naujumo ir sistemingumostoka. Taèiau vadovëlis vertingas kitu po-þiûriu, t.y. – noru lietuviðkai iðdëstyti visàelementarinës algebros teorijà, o šis tiks-las buvo visiškai pasiektas. DidþiumaA.Smetonos sukurtø lietuviðkø algebros

Antano Smetonos raðysenos pavyzdys

ávedami skliaustai, palygi-nimo þenklai bei vienana-rio ir daugianario sàvokos.Toliau pirmuose dviejuoseskyriuose supaþindinamasu algebriniø reiðkiniø pir-maisiais keturiais veiks-mais bei jø pertvarkymais.Treèiajame skyriuje aiðki-namas pirmojo laipsniolygèiø (lygmenø), áskaitantdviejø ir trijø neþinomøjølygèiø sistemas, sprendi-mas (kelialypiø lygmenøgliaudymas). Be to, paro-

dytas atitinkamas nelygybiø sprendimas,taip pat neapibrëþtø pirmojo laipsnio lyg-èiø atvejai. Ketvirtajame skyriuje aptaruskitus veiksmus su algebriniais reiðkiniais,t.y. këlimà laipsniu (galion këlimas) ir ðak-nies traukimà (ieðkojimà), ávedamos ira-cionaliø ir menamøjø reiðkiniø sàvokos.Penktajame skyriuje pereinama prie ant-rojo laipsnio (kvadratiniø), bikvadratiniølygèiø sprendimo. Taip pat paaiðkinama,kaip spræsti iracionaliàsias lygtis. Ðeðta-sis skyrius apima aritmetines ir geometri-nes proporcijas bei atitinkamas progresi-jas ir jø charakteristikas. Septintajame sky-riuje plaèiai apraðomi logaritmai bei jø tai-kymas, parodant logaritmø lygèiø spren-dimà, terminuotø indëliø, mokesèiø irprocentø apskaièiavimà. Algebros kur-sas baigiamas daugianariø bendro di-dþiausio daliklio (saiko) ieðkojimu, iðtæs-tinëmis trupmenomis (nenutrûkstamai-siais skaidiniais) (aðtuntasis skyrius) beijunginiø teorijos (sijø arba saistymø) ele-mentais ir Niutono binomo formulëmis(deðimtasis skyrius). Be jau minëtø gy-venime pasitaikanèiø skaièiavimø, vado-vëlá praturtina uþbaigiantys kiekvienà

terminø atitikmenø, pavyzdþiui: didybë (dy-dis), tiekybë ( reiškinys), gliaudymas(sprendimas), lygmuo (lygtis), nenusako-ma (neapibrëþta), galinimas (këlimas laips-niu), þymininkas (rodiklis), nenutrûkstamasskaidinys (iðtæstinë trupmena), sija (jungi-nys) ir kt. neprigijo. Visus juos iðstûmë 1919m. M.Ðikðnio pasiûlyti terminai. Vis dëlto kaikurie vadovëlio terminai (ðaknies traukimas,poðaknis, radikalas, vienanaris, daugiana-ris, menamieji skaièiai, logaritmas, logarit-mø lentelë, teorema, lygybë, nelygybë, dës-nis ir kt.) iðliko iki mûsø dienø.

1919 m. M.Ðikðniui paraðius áþangà irsuderinus algebros terminus, vadovëlis tikkitu pavadinimu – „Algebros teorija“dviem dalimis buvo išleistas pakartotinai.Be minëtø aritmetikos ir algebros teorijosvadovëliø, 1916–1918 m. A.Smetona yratalkinæs (redagavæs ar taisæs kalbà) lei-dþiant aritmetikos (I ir II dalys) ir algebros( I dalis) uþdavinynus.

Taigi, praskleidus pamirštos preziden-to A.Smetonos darbuotës skraistæ, galimatik pasidþiaugti jo nuopelnais Lietuvos švie-timui. Nebûdamas matematikos specialis-tu, jis sëkmingai ávykdë LMD uþduotá ir pa-rengë (ar iðvertë) labai reikalingus besiku-rianèioms to meto lietuviškoms gimnazi-joms aritmetikos bei algebros vadovëlius.Kaip ir kitos Pirmojo pasaulinio karo laiko-tarpio mokymo priemonës, jie buvo rengtipaskubomis, nenusistovëjus lietuviðkiemsterminams ir dël to vertintini istoriniu poþiû-riu. Pirmiausia ðiuose vadovëliuose bandy-ta nustatyti lietuviðkus aritmetikos ir algeb-ros terminus. Kita vertus, A.Smetonos ma-tematikos vadovëliai, skirti vidurinëms mo-kykloms, neabejotinai prisidëjo kuriant ma-tematiná ðvietimà Lietuvoje, drauge su kitaisLMD vadovëliais klojo tvirtus tautinës mo-kyklos, sukûrusios savità sistemà, pamatus.


Ðie terminai susijæ su akløjø ir silpna-regiø þmoniø meniniu ugdymu.Tiflografi-ka (graikiškai tyflos – aklas, plius grafika) –akliesiems skirtos grafinës medþiagos vi-suma. Vartojamas ir kitas analogiškas ter-minas taktilika, kilæs iš angliškojo tactilegraphics – èiuopiamoji, reljefinë grafika.

Akløjø spaudos ir tiflografikosraida Lietuvoje

Lietuvoje akløjø ir silpnaregiø globapradëta domëtis 1926 m., ákûrus Lietuvosakløjø sàjungà Kaune, kuri 1930 m. pa-vadinta ,,Akliesiems globoti draugija“,1944 m. pavadinimas vël pakeistas – ,,Lie-tuvos akløjø draugija“, o nuo 1989 m. jivadinasi ,,Lietuvos akløjø ir silpnaregiø sà-junga“. Ðios organizacijos pastangomis1927 m. Kaune ásteigtas Akløjø institutas(pradinë internatinë mokykla), o 1928 m.– amatø mokykla. Èia prasidëjo organi-zuotas akløjø ðvietimas ir jø átraukimas ávisuomeninæ veiklà, ið pradþiø garso pa-galba, o nuo 1927 m. ir Brailio raðtu, kai jálietuviø kalbai pritaikë Pranas Daunys(g.1900 m.). Ðis þmogus, Lietuvos kariuo-menës kûrëjas savanoris, kovose dël Ne-priklausomybës suþeistas ir apakæs, la-bai daug dirbo Lietuvos akløjø labui kaiporganizatorius, raðytojas ir pirmasis aklø-jø muzikos ir kitø dalykø mokytojas. Iki1944 m. Lietuvoje buvo iðleista 170 leidi-niø Brailio raðtu, ið jø 44 vadovëliai. 1935m. 10 lietuviðkø vadovëliø nusiøsta á tarp-tautinæ parodà Prahoje.

Tiflografikos terminà, kuris jungia rel-

Vis dar manoma, kad aklumas ir vaizduojamasis menas nesuderinami. Ðià mintá paneigtigali þmonës, kurie daug metø dirba su aklaisiais ir silpnaregiais. Aklieji bei silpnaregiai

jauèia tokius pat poreikius, kaip ir visi mûsø visuomenës þmonës – vieniems moralinápasitenkinimà teikia sportas, kitiems – darbas sode, o treèius traukia vaizduojamasis

menas. Jie jauèia pasitenkinimà apþiûrinëdami meno paveikslus arba patys juos kurda-mi. Tik jø pasaulio suvokimas yra kitoks kaip reginèiøjø visuomenës nariø. Todël sten-

giantis integruoti ðiuos þmones á visuomeniná gyvenimà reikia suprasti akluosius irsilpnaregius bei þinoti jø gyvenimo niuansus.

Tiflografika ir

Dovilë POCIÛTËVilniaus technologijø ir

dizaino kolegija

jefinio pieðinio ir brëþinio sàvokas, sukû-rë rusø tiflopedagogas Nikolajus Semev-skis (1898–1971). 1933 m. jis pradëjodirbti Maskvos akløjø institute ir visà gy-venimà paskyrë akløjø mokymui pieðti irbraiþyti. Jis net sukûrë prietaisà, kuriuoaklieji buvo mokomi atlikti reljefinius brë-þinius ir pieðinius vaðkuotose planðetësearba popieriuje. Tiflografikos terminas Lie-tuvoje prigijo ir tebevartojamas iki šiol.

Knygos Brailio raðtu su reljefinëmisiliustracijomis Lietuvoje pradëtos leisti poAntrojo pasaulinio karo. Lietuvos akliejipradëjo siekti aukðtojo mokslo. 1951 m.Kaune akliesiems ir silpnaregiams ákurtavidurinë mokykla, o Vilniuje 1975 m. –A.Jonyno vidurinë mokykla, kuri 1994 m.reorganizuota á Lietuvos akløjø ir silpna-regiø ugdymo centrà. Èia kasmet moko-si 200 mokiniø. Brailio raðto knygø, ypaèiliustruotø, labai trûko. Ðá poreiká pradëjotenkinti 1958 m. vasario 10 d. Kaune, Vals-tybinës pedagoginës literatûros leidyklo-je, ásteigta vadovëliø akliesiems redakcija.Vëliau – Lietuvos akløjø draugijos leidykla(LAD). Pirmoji Lietuvoje iliustruota reljefi-niais pieðiniais knyga Brailio raðtu buvo ið-leista 1958 metais. Tai buvo A.Èiplio ir S.Pu-peikio elementorius I–II klasei „Saulutë“.Ðià reginèiøjø knygà parengë spausdintiakløjø raðtu ir tikrino korektûras dvi redak-torës: viena akloji, kita reginèioji, bet neið-vengta klaidø, pavyzdþiui, korektûroje vi-sos iliustracijos buvo atvirkðèios. „Saulu-të“ buvo iðspausdinta 1958 m. spalio mën.50 egz. tiraþu inþinieriaus J.Boreikos su-konstruota originalia maðina. Iliustracijossukurtos cinkografijos metodu.

Iðëjusi „Saulutë“ greit sulaukë ir palan-kaus vertinimo, ir kritikos. Iðryðkëjo taisyti-nos vietos. Reginèiøjø grafikoje supranta-mi taðkai ir brûkðniai buvo nesuvokiami ak-liesiems. Daþnai mokiniai nesuprasdavo,kas pavaizduota. Neregys þurnalistas Al-vydas Valenta prisimena: „Gerai atsimenuvienà susidûrimà su reljefiniais pieðiniais.

Kartà mokykloje tikrino, kaip suvokiameBrailio iliustracijas. Kiðká dar ðiaip taip at-paþinau, bet vos tik jam „uþmovë“ kelnes,þvërelis virto neþinia kuo“.

1964 m. išleistas „Þiburëlis“, dar vie-nas akliems vaikams skirtas elementorius,iliustruotas reljefiniais pieðiniais. Ypaèdaug vaizdiniø priemoniø iðleista 1965–1972 m., kai prie LAD spaustuvës veikëdailininkø tiflotechnikø grupë. Tuo metubuvo iðleistas pirmasis Lietuvos TSR rel-jefinis þemëlapis. Atsirado naujø, iki tol ne-matytø reljefiniø leidiniø: atvirukø, þymiømokslininkø ir valstybës veikëjø portretøkomplektø, tiflografiniø þemëlapiø, sàsiu-viniø spalvinti ir karpyti.

Didþiulá darbà ieðkant tinkamos tech-nologijos akløjø pieðiniams kurti nuveikëdailininkas Petras Navalinskas. Jis apraðëreljefinio pieðinio rûðis – kontûrinius pieði-nius, bareljefus, aplikacijas ir perspektyvostaikymo akliesiems skirtose iliustracijoseaspektus; kliðiø, pagamintø cinkografijosbûdu, privalumus. Taip pat pristatë daiktoformos perteikimo bûdà netolygiu taðka-vimu, brûkðniavimu sàjunginiame semina-re tiflografijos klausimais 1978 m. Vilniuje.

LAD leidykloje daugiausia iliustracijøbuvo pagaminama cinkografijos metodu,kuriuo iðgaunamas aiðkus reljefinis kon-tûrinis pieðinys, deja, vienos spalvos. Becinkografijos, dailininkai pradëjo naudotikità iliustracijø gamybos bûdà – mikrokap-suliná (terminá) popieriø. Mikrokapsulinispopierius pašildytas išsipuèia tose vieto-se, kur yra nudaþyta juodais daþais. To-kios iliustracijos buvo ádomesnës silpna-regiams, nes, be reljefo, buvo ir juodaisdaþais iðspausdintas kontûrinis pieðinys.Dël finansiniø sunkumø LAD leidykla bu-vo uþdaryta 1991 m. gruodþio 31 d.

Groþiniø knygø su reljefinëmis iliust-racijomis leidyba Lietuvoje buvo atgaivintatik 2000 m. UAB „Brailio spauda“ pastan-gomis. Senasis cinkografijos metodasiliustracijoms gaminti pasirodë per bran-


taktilika Lietuvoje

gus, todël buvo pasirinktas pigesnis bû-das – spausdinti taðkines iliustracijas Brai-lio popieriuje. Sukurta technologija Brai-lio grafika – piešiniai, atspausti Brailiospausdintuvu. Brailio abëcëlë priimta vi-same pasaulyje nuo 1878 m. kaip akløjøraðtas. Kiekvienas raðmuo ar „elementas“sudarytas ið galimø ðeðiø iðkiliø taðkø, ið-dëstytø dviejuose vertikaliuose stulpeliuo-se. Ðiais laikais ant daugelio vaistø dëþu-

èiø pavadinimai áspaudþiami taip pat Brai-lio raðmenimis. Naudojantis iðkiliaisiaistaðkais galima patogiai pavaizduoti relje-finius paveikslus akliesiems skaitytojams.Sukurta nemokama kompiuterinë progra-ma ,, BrlPaint“ iliustracijoms pieðti. Tokiosiliustracijos yra labai paprastos, nespal-votos, ne visada pakankamai iðraiðkingos.Todël nuolat ieðkoma tinkamesnës tech-nologijos, kuri bûtø daug iðraiðkingesnë,patrauklesnë ir pakankamai pigi.

,,Tactus“ organizacijos laimëjimaiLietuvoje vis dar vyrauja nuomonë,

kad akliesiems ir silpnaregiams nebûtinasmeninis ðvietimas, ypaè toks kaip tapy-ba. Þmonës ið nuogirdø sprendþia, kà su-trikusio regëjimo asmenys gali ir ko ne-gali. Jie paprastai mano, kad akluosius irsilpnaregius maþai domina menas, todëlnesudaro galimybës susipaþinti su menu.Kad visuomenë pakeistø tokià nusistovë-jusià nuomonæ, daug prisidëjo amerikie-të Elþbieta Zalchauer Aksel, pasaulinës,,Meninio akløjø ðvietimo“ organizacijossteigëja ir direktorë, savo veikla bei kny-ga ,,Menas anapus regëjimo 2003“.

Pastarøjø deðimtmeèiø psichologijos ty-rimai árodë, kad aklieji turi stiprø ágimtà su-vokimà suprasti reljefinius atvaizdus. Paaið-këjo, kad regëjimo dovanos neturintys þmo-nës sugeba ne tik atpaþinti, skirti bei ásivaiz-duoti meno kûrinius, bet ir su specialiomispriemonëmis gali patys kurti reljefinius pie-ðinius. Ðioje srityje daugiau pasiekæ silpna-regiai dailininkai nei neregiai. Jø pasaulyjeyra nemaþai, be to, ðie menininkai gali di-dþiuotis savo išskirtine tapyba.

Daugelis menininkø, naudodamiesisavo nesveikø akiø privalumais, kûrybojeperteikia savotiðkà pasaulá ir tai suteikë jøkûriniams iðskirtinumo. Paminësiu kelis vi-siems þinomus menininkus. Klodas Mo-ne (1840–1926) savo geriausius kûriniusnutapë paveiktas kataraktos, Mary Cas-sat (1844–1926) sirgo katarakta ir dël to

apako, Edvardui Munkui (1863–1944) dëlsutirðtëjusio stiklakûnio prieð akis plaukio-davo kristalai, primenantys varnas, Edga-ras Dega (1834–1917) visai nematë vie-na akimi, o kitoje turëjo akiploèio iðtrûká,Kamilis Pisaro (1830–1903) sirgo aðarømaiðelio infekcijomis, dël to neiðeidavo iðnamø, átariama, kad Vincentas Van Go-gas (1853–1890) sirgo glaukoma. Taèiautikriausiai esminis darbø iðskirtinumas su-

sijæs su spalvø neskyrimu. Meno istorijo-je, pasirodo, bûta ir tokiø dailininkø – Fer-nardas Legeris (1881–1955), Ðarlis Mer-gonas (1821–1868), Paulas Manðipas(1885–1966) ir Markas di Suvero (g.1933). Regëjimo sutrikimø senatvëje tu-rëjo Rembrantas (Rembrantas Harmen-sas van Reinas, 1606–1669 ), o Albrech-tas Diureris (1471–1528) buvo þvairas.

Ir dabar yra þmoniø, turinèiø regëjimoproblemø ir studijuojanèiø dizainà ar netvaizduojamuosius menus. Kai kam pa-vyksta tai nuslëpti nuo reikliø pedagogø.Ðiuos trûkumus studentai bando pavers-ti privalumais ir jø darbai bûna vertinamigerai. Tik baigæ studijas, po keleriø metøkai kurie ið jø prisipaþásta turintys regëji-mo problemø.

Šiuo metu pasaulyje veikia organiza-cija ,,Tactus“ (pavadinimas kilæs iš tactilegraphics – èiuopiamoji, reljefinë grafika),kuri vienija viso pasaulio akløjø leidyklas.Ðios organizacijos tikslas – ieðkoti naujøspaudos technologijø akløjø ir silpnare-giø knygutëms iliustruoti, dalytis laimëji-mais su panaðiomis organizacijomis ir pla-tinti knygas akliesiems. Lietuvos akløjøbiblioteka prie ðios organizacijos projek-to ,,Tiflo-Tactus“ prisijungë 2000 metais.Jau 2009 m. vykusiame konkurse lietu-viðka taktilinë knygelë ,,Avytë“, sukurta Vil-niaus technologijø ir dizaino kolegijos gra-finio dizaino studentës Editos Cvirkaitës,laimëjo III vietà. Ðià knygutæ nutarta tira-þuoti ir iðleisti Prancûzijoje (3 pav.).

Knygø akliesiems ir silpnaregiamsiliustracijø technologijø kûrimo

problemosNëra paprasta suprasti aklojo ar silpna-

regio þmogaus realaus pasaulio suvokimà.Yra þinomas anekdotas apie tris akluosiusir dramblá, kaip tokie þmonës apibûdinodramblá. Pirmasis, palietæs dramblio uode-gà, ásivaizdavo, kad dramblys panaðus ágyvatæ, antrasis, apkabinæs dramblio ko-

jà, pamanë, kad á medá, o treèiajam, palie-tusiam dramblio ausá, pasirodë, kad á po-pieriaus lakðtà. Reginèiam þmogui aiðku,kaip didelá medá galima matyti pro nedidu-kà langà, neregiui – tai klausimas. Ilgai rei-kia aiðkinti perspektyvà, kol jis tà supran-ta. Neregá reikia mokyti, kad jis sugebëtøsuprasti reginèiøjø pasaulá. Neregiai, ga-lintys pieðti, nupieðia savo gyvenimo daik-tus, o mums sunku atspëti, kas tai yra. Taippat nesuprantamas atrodo neregiui mûsøpasaulis. Siûlau atspëti, kà nupieðë nere-gë mergaitë 1 paveiksle.

2 pav. Lietuvos akløjø bibliotekos áver-tintas I vieta uþ kûrybiðkà Brailio grafikosnaudojimà

1pav. Aklos mergaitës pieðinys

Atsakymas yra 2 paveiksle.

Dabar daþniausiai taktilinës knygelëskuriamos tokiomis technikomis:

1. Papjë maðë – vandenyje suminkšti-namas popierius, sumaišomas su klijais iriš jo padaromas reljefinis vaizdas.

2. Raiþymas medinëse lentelëse.3. Koliaþas – klijavimas figûrø ant ávai-

riø pavirðiø (3, 4, 5 pav.).

3 pav. Koliaþas,,Avytë“

4. Šilkografija – trafaretinës spaudosrûðis. Ðilko tinklas iðtempiamas ant rëmoir emulsija uþtepamos vietos, kur neturibûti daþø. Paruoðtas trafaretas prispau-dþiamas prie popieriaus lakðto ir perbrau-kiamas daþais. Nuëmus trafaretà popie-riuje daþytos vietos pabarstomos smulkiaisgrûdeliais, kad bûtø geriau apèiuopiamos.

5. Termoforminiu bûdu – plastmasiniai


reljefiniai pieðiniai, padaryti vakuuminë-mis formavimo maðinomis.

6. Brailio grafika – pieðiniai, suside-dantys ið iðkiliø taðkø.

7. Piešimas ant mikrokapsulinio po-pieriaus.

4 pav.Koliaþas,,Uodas“

5 pav. ,,Juostos“ koliaþas, Lietuvosakløjø bibliotekos ávertintas padëka

VTDK grafinio dizaino studentai ið mi-nëtø bûdø naudojo koliaþà, Brailio grafi-kà ir kûrë knygeles naudodami kombi-nuotà technikà.

Nëra paprasta sukurti estetiðkà sim-bolá, kuris bûtø suprantamas aklajam irpatrauklus reginèiajam. Aklasis turi rastiketurias kojas, dvi ausis, uodegà, uodasturi bûti su šešiomis kojomis ir pan. Jeiko nors nebus, jis nesupras simbolio.Kad ko nors gali nesimatyti, regintysissupranta, aklasis – ne.

Per pastaruosius trejus metus VTDKGrafinio dizaino katedra Lietuvos akløjøbibliotekai padovanojo daugiau nei 100taktiliniø knygeliø.

Apþvelgus tiflografikos raidà Lietuvojegalima teigti, kad jau daugiau kaip 50 me-tø dailininkai, pedagogai ir kiti specialistaistengiasi surasti tinkamas technologijas,kad akluosius ir silpnaregius þmones bû-tø galima supaþindinti su matanèiøjø pa-sauliu. Tiflografijos ir taktilikos srityje atei-tyje galima sulaukti naujø atradimø.

Naudoti informacijos šaltiniai:1. SalzHauer Axsl E.; Sobol Levent N. Me-

nas anapus regëjimo, þinynas apie menà, kûry-bà ir regëjimo sutrikimus. Vilnius: LAB, 2006.ISBN 9955-17-789-6.

2. Tiflografika akløjø bibliotekose, Tactus irLietuvos akløjø bibliotekos tarptautinis seminaras, praneðimai. Vilnius: LAB, 2006.ISBN 9955- 17-687-3.

3. Gendvilienë A., Tiflografikos raida Lietu-voje, 1958-2007, pranešimas Tiflo-Taktus semi-narui. Erfurtas 2007.

Devynioliktojo amþiaus raðy-tojas C.Lambas raðë: „Niekas man në-ra toks máslingas, kaip laikas ir erdvë. Irvis dëlto niekas manæs maþiau netrikdonegu laikas ir erdvë, nes að niekada apiejuos negalvoju“. Didþiàjà laiko dalá dau-guma mûsø nesuka galvos dël laiko irerdvës, bet mes visi kartais savæs klau-siame, kas yra laikas, kaip jis prasidëjoir kur mus veda.

Ar daþnai kasdieniame gyvenimenet nesusimàstydami sakome: „dabarneturiu tam laiko“, „laikas taip greitaibëga“ ar „laiko niekas negali sustab-dyti“? Kas yra bendro ðiuose kasdie-niðkuose, net banaliuose sakiniuose?Apie kà kalbame, kà turime omenyjetaip sakydami? Atsakymas atrodo aki-vaizdus – apie laikà. Taèiau situacija,susijusi su sàvokos „laikas“ apibrëþi-mu, tikrai sudëtinga. Visi þmonës nau-dojasi laiko matavimo vienetu, be pro-blemø nustato laikà pagal laikrodþioparodymus ar net saulës padëtá dan-guje, bet kai tik papraðoma apibrëþtipaèià laiko sàvokà, þmogus iðkart su-glumsta. Instinktyviai darome prielai-dà, kad laikas yra visur vienodas ir te-ka tolygiai bei yra absoliutus. Vadina-si, kiekvienas visatos istorijos ávykis yrapaþenklintas skaièiumi, lygiu laiko ver-tei, ir laikas kinta tolygiai ið begalinëspraeities á begalinæ ateitá. Tai gali bûtipavadinta sveiko proto poþiûriu á lai-kà. Ðitaip já ásivaizduoja dauguma þmo-niø, o savo pasàmonëje – netgi dau-guma mokslininkø.

Praëjo jau daugiau kaip 2500 metønuo to laiko, kai þmogus pradëjo siste-mingai màstyti apie laiko ir erdvës pri-gimtá. Taèiau nuo to laiko dëmesys ðiaiproblemai në kiek nesumenko, moks-lininkai ir filosofai iki ðiol aistringai gin-èijasi dël laiko prigimties ir jo poveikioregimajam pasauliui. Ar laikas buvoamþinai, ar turëjo pradþià? Ar laikas busamþinai, ar kaþkada pasibaigs? Ar lai-kas yra lyg upë, tekanti grieþtai nuo pra-dþios viena kryptimi ir negalinti tekëtikita linkme? Ar já galima nukreipti ar at-

sukti atgal? Ar ámanomos kelionës lai-ku? Ðtai tik keli klausimai, kuriuos nuofilosofijos uþuomazgø nagrinëjo dauge-lis màstytojø; nuo antikos laikø ir scho-lastikos patriarchø iki ðiuolaikinës kvan-tinës fizikos adeptø.

Laikas mums tarsi savaime supran-tamas, net paèioje jo sàvokoje, rodos,nëra jokios paslapties. Mes kalbameapie laikà nesusimàstydami (nebent to-mis ypatingomis, gyvenimà keièianèio-mis egzistencinio lûþio akimirkomis), kàgi ið tiktøjø turime omenyje, vartodamilaiko sàvokà kasdienëje kalboje. Laikasmums daþniausiai yra tai, kas matuo-jama sekundëmis, minutëmis, valando-mis, dienomis ar mënesiais – tam tikralaikrodþio rodyklës padëtis ar tam tik-ras skaièius ant sienos kabanèiame ka-lendoriuje. Daug mënesiø tampa me-tais, o daugelis metø – amþiumi. Tik ne-daugelis, daþniausiai mokslininkai ir fi-losofai, màsto apie tûkstantmeèius ir tikfilosofai – apie kokybiðkai skirtingà lai-ko matmená – amþinybæ. Nefilosofiðkaimàstanèiam þmogui laikas yra tiek svar-bus, kiek jis nurodo jo gyvenimo tëk-mæ, jo veiklos eiliðkumà ir trukmæ, pa-prasèiau tariant – jo dienotvarkæ. Betar toks kalendorinis laikas ir yra tai, kàturime omenyje sakydami: „Tai buvogeriausias mano gyvenimo laikas“? Artikrai laikas yra toks akivaizdus, toks sa-vaime suprantamas ir aiðkus, kad nërajokio reikalo net susimàstyti, kas slypiuþ ðios paprastos sàvokos. Pabandy-kime akimirkai atsiriboti nuo vartotojið-ko poþiûrio á laikà, paverèianèio já mû-sø árankiu, ir paþvelkime anapus kas-dienio poþiûrio á laiko fenomenà.

Be kasdienio poþiûrio á laikà, egzis-tuoja taip pat mokslinis (fizikinis) ir filo-sofinis poþiûris (tiksliau sakant – filoso-finiai poþiûriai, nes daugelis filosofø lai-kà apibrëþë skirtingai, taip sukurdamidaugybæ vienas kitam prieðtaraujanèiøfilosofiniø laiko apibrëþimø). Mokslinin-kai ilgà laikà taip pat nesutarë dël laikoprigimties ir tikslaus jo apibrëþimo. Taipmokslinë laiko sàvoka evoliucionavonuo mistinio pseudo „mokslø“ ritualøbei astrologinio laiko iki kvantinës te-

LaikoJolanta MICHALOVSKAJA

fenomenas


orijos laiko, nurodanèio mikroskopiniødaleliø judëjimo sistemø evoliucijà. Tuotarpu filosofinë laiko sàvoka iðaugo ið pri-mityviø pirmøjø filosofø pamàstymø apielaiko ir gamtos sàryðá iki preciziðkai ið-plëtotos egzistencialistø bei fenomeno-logø laiko koncepcijos, kurioje laikas yravienas pagrindiniø þmogaus egzistenci-jà nulemianèiø veiksniø.

Ðiuolaikinis mokslas laikà apibrëþiakaip vienà ið mûsø visatos matmenø, ne-atsiejamai susijusá su likusiais trimis erd-vës matmenimis. Laikas nëra kaþkas at-skiro nuo erdvës – laikas ir erdvë suku-ria neatskiriamà unikalià sistemà, vadi-namà erdvëlaikiu. Mokslas nepripaþástauniversalaus laiko (tokio egzistavimà pa-neigia Einðteino specialioji reliatyvumoteorija, kuria pagrástas visas ðiuolaikinisfizikos mokslas), bet teigia, kad kiekvie-nas objektas turi savàjá laikà. Dviejø þmo-niø laikas sutampa, jeigu tie þmonës ne-juda vienas kito atþvilgiu, taèiau skiriasi,jiems tolstant arba artëjant. A.Einðteinomokslinës kûrybos virðûne tapæs specia-liosios reliatyvumo teorijos, kurià genia-lusis mokslininkas suformulavo 1905 m.,sukûrimas pakeitë nuo Niutono laikø

moksle vieðpatavusá mechanistiná poþiûráá erdvæ ir laikà bei tapo visiðkai naujo ma-terialistinio pasaulio suvokimo pagrindu.Taèiau tuo pat metu A.Einðteinui buvosvarbus ir psichologinis laiko matmuo:jis teigë, jog „laikas ir erdvë yra greièiaumûsø màstymo bûdas, o ne sàlygos, ku-riomis mes gyvename“.

Vienas þymiausiø mûsø laikø moks-lininkø Stephenas Havkingas didþiàjà sa-vo gyvenimo dalá paskyrë ervëlaikio tyri-mams, sukurdamas visiðkai naujà, ko-kybiðkai skirtingà laiko teorijà. Bûtent josuformuluota teorija grindþiamas „oficia-lus“ ðiuolaikinis fizikos ir astronomijosmokslas. Þinoma, yra ir prieðtaraujanèiøHavkingo ir jo bendraþygiø koncepci-joms, taèiau jie atstovauja mokslo opo-zicijai ir lieka jo uþribyje, laikomi savo-tiškais „mokslo šamanais“. Nepaisantdaugybës metø, praleistø universitetøauditorijose ir laboratorijose aiðkinantsausus, nuobodþius matematinius pos-tulatus, Havkingas sugebëjo iðlaikyti ðio-ká toká „poetiná“ poþiûrá á laikà ir apie jámàstyti ne tik grieþtomis matematinëmisformulëmis. Savo knygoje „Visata rieðu-to kevale“ mokslininkas filosofiðkai klau-

sia: „Kas yra laikas? Ar tai – amþinai vil-nijanti srovë, kuri nusineða visas mûsøsvajas, kaip sakoma senoje giesmëje?O gal tai – bëgiø kelias? Galbût jis turi irkilpø, ir atsiðakojimø, taigi, keliaudami áprieká, galime sugráþti á jau buvusià sto-tá?“1 Bûdamas pozityvistu, Havkingasmano, jog bet kokia teorija, turinti aspi-racijø bûti rimta moksline teorija (nesvar-bu, ar tai laiko, ar bet kokia kita koncep-cija), turi bûti pagrásta pozityvistiniu po-þiûriu. Remiantis šiuo poþiûriu, moksli-në teorija yra matematinis modelis, ku-ris apraðo ir sistemina mûsø stebëjimus.Jeigu laikomasi pozityvistinio poþiûrio,negalima pasakyti, kas ið tikrøjø yra lai-kas. Ámanoma tik apraðyti laikà labai ge-ru matematiniu modeliu ir nurodyti, ko-kios iðvados ið to iðplaukia.2

Mokslinis laiko sàvokos apibrëþimaspaprastam þmogui atrodo ne tik per daugsudëtingas, bet ir neturintis jokio sàryðiosu „realiu gyvenimu“. Ir ið tikrøjø, kà su-dëtinga ir paini erdvëlaikio teorija, kuriosnesupranta net daþnas tituluotas Harvar-do fizikas, gali turëti bendro su laiko tëk-me, kurià kiekvienas iðgyvename kiekvie-nà savo gyvenimo akimirkà? Laiko ir erd-vës problema visada domino þmogø netik (galbût net ne tiek) racionaliuoju po-þiûriu, bet labiau emociniu ir psichologi-niu poþiûriais. Þmonës apgailestauja dëlpraeities, jauèia kaltæ dël beprasmiðkai ið-ðvaistyto laiko, bijo ateities – labiausiai dëlto, jog laiko upë nenumaldomai neða juosmirties link. Laikas ir erdvë glûdi paèiamemûsø bûties suvokimo pamate. Neáma-noma ásivaizduoti pasaulio apskritai arþmogaus gyvenimo atsietø nuo laiko. Be-laikis þmogus nustoja bûti þmogumi, betnetampa dievu – vienintele màstoma bû-tybe, egzistuojanèia uþ laiko ribø. Todëlgalima sakyti, kad þmogus yra neatski-riamas nuo laiko ir gyvena laike lygiai taip,kaip jo fizinis kûnas gyvena erdvëje.

Mokslininkai negali atsakyti á amþinàþmogaus klausimà – kas toks yra laikas,koks jis yra bûtent man ir kokià reikðmæjis turi mano egzistencijai? Á ðá klausimàatsakymo turime ieðkoti filosofø koncep-cijose. Nors padrikø minèiø ir idëjø apie

Kas yra laikas? Mokslininkai bando já iðreikðti formulëmis ir pagrásti fizikosdësniais. Filosofai nuo neatmenamø laikø ginèijasi dël jo prigimties ir reikðmësþmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime þmogui jis yra svarbus kaip bet kuriojo projekto bûtinoji ir neiðvengiama sàlyga, apskritai, kaip þmogiðkosios bûtiespagrindas, bet apie laiko esmæ bei prigimtá retai kada susimàstome.

Salvadoras Dali. Tirpstantys laikrodþiai, 1931 m.

1 Hawking, Stephen William. „Visata riešutokevale” – Kaunas: Jotema, - 2009 m., 37 p.

2 Ten pat


laiko prigimtá rasime jau Mileto mokyk-los màstytojø kûriniuose, taip pat irDemokrito bei Leukipo filosofijose, sis-temiðkai nagrinëti problemà bei ban-dyti apibrëþti laiko sàvokà pirmas pra-dëjo ðiuolaikinës Vakarø filosofijos të-vu laikomas Aristotelis. Aristotelis pra-deda nuo bendro klausimo apie laikoegzistavimà, o vëliau transformuoja jáá klausimà apie dalomo laiko egzista-vimà. Taèiau Aristotelis nemàstë apielaikà atsietai nuo jo pasireiðkimo ma-terialiame pasaulyje ir pagrindiná dë-mesá skyrë laiko ir materialiø kûnø(gamtiniø daiktø) judëjimo sàryðiui.Taip didysis màstytojas priëjo prie ið-vados, jog apie laiko realumà galimespræsti vien ið matomo daiktø judëji-mo – jeigu laiko nebûtø, daiktai iðliktøsavo vietose amþinai ir joks judesysnebûtø ámanomas, tai reiðkia – belai-kis pasaulis bûtø amþinas ir statiðkas.Nors Aristotelis teigia, jog laikas ne-màstomas be judëjimo, taèiau jis ne-mano, jog laikas ir judëjimas yra ta-patûs. Laikas ir erdvë Aristoteliui te-buvo tam tikros subjektyvios katego-rijos, materialiø daiktø savybës. Aris-totelio mechanika ir laiko sàvoka ga-lëjo funkcionuoti tik ribotam jo pasau-lio modeliui, kadangi buvo sukurtavien tik akivaizdþiø pasaulio reiðkiniøstebëjimø pagrindu. Nors Aristoteliosukurta laiko-erdvës teorija buvo (þvel-giant ið ðiuolaikinës perspektyvos) la-bai ribota ir primityvi, taèiau savo lai-kui ji buvo nepaprastai paþangi ir ið-silaikë kaip pirmaujanti „mokslinë“ te-orija (þinoma, „moksliðkumo“ ðiuolai-kine prasme joje buvo nedaug ir ji grei-èiau turëtø bûti vadinama metafizine)beveik du tûkstanèius metø.

Filosofai-fenomenologai laikà su-vokia kaip vienà ið þmogiðkojo pasau-lio fenomenø. Jiems laikas nëra abst-raktus, jie nepripaþásta mokslinës uni-versalaus laiko sampratos. Panaðiaisuvokiamas ir þmogiškasis laikiškumofenomenas – ne þmogus yra paval-dus laikui, o laikas yra „kuriamas“,konstruojamas þmogaus. Abstraktus„fizikinis“ laikas fenomenologinëjeperspektyvoje yra ne daugiau kaipspekuliatyvi idëja, neturinti nieko ben-dro su gyvenamojo pasaulio realybe.

Þmogus egzistuoja ne kaþkokia-me abstrakèiame laike, apie kurá kal-ba mokslininkai, bet jis yra arba „da-bar“, arba „vakar“, arba „rytoj“. Bû-tent toks naratyvinis laiko supratimasyra natûralus þmogui ir leidþia jamorientuotis savo aplinkoje. Fenome-nologinë laiko patirtis, bûdama asme-

nine patirtimi, yra tuo pat metu ir in-tersubjektyvia patirtimi, nes yra áma-noma kitam perduoti savàjà laiko pa-jautà. Kiekvienas ið mûsø vienodai su-pranta þodþiø „ðiandien“ arba „rytoj“prasmæ, todël tampa ámanoma dviemindividams diskutuoti apie laikà ir keis-tis laikiðkàja patirtimi. Mes nesamekiekvienas uþdarytas „savame laike“,bet laikas yra bendra terpë, kuriojekartu realizuojame savo gyvenimiðkusprojektus.

Egzistencialistai laikà iðkëlë kaipvienà svarbiausiø þmogiðkosios bû-ties sàlygø. Bet koks þmogaus veiks-mas pasaulyje, bet kokia mintis arjausmas yra sukelti negráþtamai bë-ganèio laiko ir mirties artëjimo. Egzis-tencialistinëje interpretacijoje laikasyra glaudþiai susietas su mirtimi ir joslaukimu. Þmogui laikas rûpi visø pir-ma tiek, kiek jis bijo laiko, nes laikoupë nenumaldomai artina mirtá. Lai-kas gàsdina, jis tarsi viskà griaunantijëga, kurià þmogus beviltiðkai bandosustabdyti, uþvaldyti ar bent jau pa-bëgti nuo jo. Mes visi bijome mirties,o kadangi laikas asocijuojasi su mir-timi – instinktyviai laiko bijoma ir ven-giama apie já galvoti. Taip susikuria-ma „laiko nebuvimo“ arba „nemirtin-gumo“ iliuzija. Bûtent todël þmogui yrabûdinga savotiðka „laiko uþmarðtis“– kasdieniame gyvenime apie laikànegalvojame ir gyvename taip, lyg jisbûtø neribotas, lyg gyventume amþi-nai. Galbût todël þmonës sutrinka pa-klausti, kà jiems ið tikrøjø reiðkia laikosàvoka. Jie neþino, kà atsakyti, nespats klausimas juos baugina – atsa-kyti á klausimà, kas yra laikas, tolygupripaþinti, jog laikas ið tikrøjø egzis-tuoja, o tai, savo ruoþtu, reikštø pri-paþinti, kad egzistuoja ir mirtis, besi-slepianti laiko ðeðëlyje. Nesvarbu, ar„realus“ fizikinis laikas turi pradþià irpabaigà, kiekvieno ið mûsø laikas pra-sideda mums gimus ir baigiasi suligmûsø mirtimi, kiekvienas asmeniðkaiiðgyvename savo pasaulio pradþià irpabaigà. Pripaþinti laiko egzistavimàreiðkia pripaþinti savo laikiðkumà ir lai-kinumà bei atsisakyti nemirtingumo,kurio þmogus trokðta labiau uþ bet kàðiame pasaulyje.

Pirmame straipsnyje (MG, 2012, Nr.4) raðëme apie paþintá su Japonija

prieð daugiau nei 30 metø ir sparèiaiaugusá jos elektronikos medá. Ðiamestraipsnyje apþvelkime kitus japonø

gyvenimo bruoþus.

Japonai turi gëdingà kultûrà: jiepadarys fiziná ar protiná karakirá visada,

kai tik ástengs ðá darbà atlikti gerai.Ið Indijos laikraðèio.

Tæsinys. Pradþia Nr. 4

1985 m. sakurø þydëjimo metu vël vy-kau á tarptautinæ feroelektros konferen-cijà Kobës mieste. Iš Maskvos išskrido-me aðtuntà valandà vakaro, o po trijø va-landø stiuardesë atneðë pusryèius. Matskrendant prieð Þemës sukimàsi laikaseina beveik dvigubai greièiau. Konferen-cija vyko ateities miesto Kongresø rû-muose 600 ha dirbtinëje Port Irland sa-loje, supiltoje nukasus dalá Rokko kalno.Konferencija prasidëjo koncertu: tauti-niais rûbais apsivilkusios japonës seno-viniais vienstygiais Koto instrumentaispagrojo senovines japonø melodijas, ku-rios tarsi jungë praeitá su ateitimi.

Visi pastatai toje saloje yra neáprastøformø – piramidþiø, cilindrø, rutuliø ir jøjunginiø, stiklo tuneliais sujungtø tarpu-savyje, kad galëtum vaikðèioti po mies-tà per liûtá ar uraganà, kurie ten yra daþ-ni sveèiai. Kobë yra senas europietiðkostiliaus uostas, pasauliui atidarytas tik1868 m., nes iki tol japonai buvo izolia-væsi nuo pasaulio, neásileido nei uþsie-nio laivø, nei þmoniø. Kobæ kasmet ap-lankydavo 1600 uþsienio ir 80 000 savølaivø. Miestas juosta nusitæsæs tarp Rok-ko kalno ir gilaus Ramiojo vandenyno.Kobë garsëja geru vandeniu, ið kurio ga-minama japoniðka 17 laipsniø ryþiø deg-tinë sakë ir kuriuo aprûpinami laivai irgalingiausia Japonijos mafija, kurios va-dovas viešai gyvena iðtaigingoje vilojekalno papëdëje. Graþiai iðdaþyti medi-niai nameliai, kuriø apaèioje yra smulkiparduotuvë, o virðuje gyvena ðeiminin-kas, siauros gatvelës, kas rytà plauna-mos vandeniu su skalbimo milteliais,aukðtø kalnø fone teikia miestui ypatin-gà þavesá. Modernios parduotuvës yradaugiaaukðèiuose pastatuose arba pomiestu, kur áëjus sunku rasti kelià á pa-virðiø. Po Kobæ ir ið jos á salà ant esta-kadø vaþinëja dviejø trijø vagonø elek-triniai traukiniai, kuriuos, pradedant bi-lietø pardavimu ir baigiant traukiniø val-dymu, aptarnauja tik elektronika be vie-nintelio þmogaus.


JaponijaPaþintis suProf. Jonas GRIGAS

Konferencijoje pirmà kartà buvo pa-demonstruota, kad þmogus ir kiti gyviejipadarai yra kupini feroelektros: nervai irkiti audiniai yra puikûs pjezoelektrikai irpiroelektrikai, o ta baterija, kuri garantuo-ja ilgalaikæ nerviniø impulsø ir biosroviøcirkuliacijà organizme, yra feroelektrinësprigimties. Jà nuolat pakrauna metabo-lizmo energija. Mano pranešimas apieferoelektrikø mikrobanginæ spektrosko-pijà buvo palankiai ávertintas ir išspaus-dintas þurnale Japanese Journal of Ap-plied Physics (1985). Toje konferencijo-je jau pasirodë pirmieji poþymiai, kad Ru-sijoje mokslas smunka.

Mano Japonijos viza buvo viena die-na trumpesnë nei išskridimo bilieto da-ta. Imigracijos tarnyboje vizos pratæsimoprocedûra buvo trumpa. Kadangi buvolikæ 15 minuèiø iki darbo pabaigos, pa-kvieèiau aptarnavusá pareigûnà kartu išsi-maudyti Ramiajame vandenyne. Jispasakë, kad að jam siûlau apvogti jo bo-sà. Anot jo, nëra esminio skirtumo, ar jispavogs ið vadovo kiðenës pinigø, ar tamtikrà pinigø sumà atitinkanèio darbo lai-ko. Tad tarp japonø darboholikø ir sovie-tiniø alkoholikø buvo esminis skirtumas.

Gaila, kad po dešimties metø galin-gas 6,9 balø þemës drebëjimas sugrio-

vë tà nuostabø miestà. Smûgis truko ma-þiau nei minutæ, taèiau gaisrai siautëjodvi dienas, laidotuvës vyko savaites.Þemës drebëjimas nusineðë 5500 þmo-niø gyvybiø, tûkstanèius suþeidë, sugrio-vë 190 tûkstanèiø namø, daug tiltø, keliøir grakðèiø estakadø ir padarë 100 mlrd.JAV doleriø vertës nuostoliø. Nelaimësakivaizdoje Kobëje kartu su policija þmo-nes gelbëjo ir labdarà dalijo ir mafija. Im-peratorius Hirohito mokë tautieèius pa-kelti nepakeliamà nelaimæ, nesiskun-dþiant sutikti viskà, kà likimas pasiunèia.Nelaimës iðtikti japonai dar ryþtingiaukimba á darbà ir tas darbo ryþtas juos vei-kia tarsi narkotikai. Net esant blogiausiaisituacijai jie moka rasti kà nors gero.

Tais metais Tsukuboje vyko pasauli-në paroda EXPO-85, kuri suteikë progàvël susipaþinti su Japonijos ir pasaulioelektronikos laimëjimais. 79 Japonijos iruþsienio ðaliø paviljonai sukûrë miniatiû-rinæ ateities visuomenës gyvenimo ko-pijà, kur kompiuteriai ir ryðiai turi pakeis-ti þmoniø gyvenimo bûdà. Prie áëjimo 38kompiuteriø terminalai lankytojams tei-kë visokeriopà informacijà, padëdavo su-rasti pamestà draugà arba vaikà. Milþi-niðki vaizduokliai informavo apie svar-biausius EXPO ávykius, lankytojø skaièiøkiekviename paviljone, automobiliø eis-mà artimiausiuose keliuose, orà ir kitkà.

Informacijos ir vaizdo sistemos leidopajusti ateities informacijos ir ryðiø siste-mø darbà. Japonijos Telegrafo ir telefonofirma demonstravo ástaigos miniatiûrà, ku-rioje ryðiø sistemos per palydovà ir ðvie-solaidþiø tinklà leidþia dirbti neiðeinant iðnamø, suteikia galimybæ akimirksniu iš betkur gauti informacijà. Stebëjausi, kaip pa-sikeitë ryðiø sistemos per pusantro ðimtometø! Kai 1844 m. Niujorko universitetodailës profesorius Samiuelis Morzë iðra-do telegrafà ir kreipësi á turtingus miestoasmenis finansuoti jo iðradimà laidais per-duoti pranešimus, jie atsakydavo:

– Norite, kad investuoèiau pinigus áþaislà?

Kai kurie dar taip pašaipiai atsaky-davo:

– Perduoti praneðimus laidais? Ko-dël jums neišradus raketos skrydþiui áMënulá.

Nippon Electric Company (NEC) de-monstravo kompiuterio valdomà auto-mobilá, iš kurio galima susisiekti su na-mø kompiuteriu ir gauti informacijos apiepadëtá namuose arba ástaigoje. Dideli ek-ranai demonstravo erdvinius vaizdus. Di-dþiausià 25x40 m demonstravo Sony fir-ma, o 26x35 m ekranà – Suntory firma.Jie stebino ne tik dydþiu, bet ir erdviniøvaizdø kokybe bei ryðkumu. MatsushitaElectric firma demonstravo didelius

Kobë – senas europietiðko stiliaus uostas

Tokijo panorama


plokðèius sieninius televizorius. Tokiøelektronikos árenginiø Lietuvoje dar ne-buvo. Jeigu per pastaruosius dvideðimtmetø aviacijos pramonës raidos tempaibûtø buvæ kaip mikroelektronikos, tai ge-riausias keleivinis lëktuvas kainuotø ke-lis šimtus doleriø ir Þemës rutulá apskrie-tø per 20 minuèiø, sunaudojæs vos 25litrus kuro.

Elektronikos dëka vykstanèià techni-kos paþangà atspindëjo ir robotai. Ja-ponai dþiaugësi, kad jø robotø technika

kartus greièiau nei normaliai auginamosþemëje. Praeities pavojus þmonëms bu-vo virsti vergais, o ateities pavojus – ga-limybë virsti robotais.

Po konferencijos vël aplankæs Kiotàgráþau á vienà didþiausiø pasaulio mies-tø – Tokijà, kurá sovietinë spauda ir tele-vizija skelbë esant nepaprastai uþterðtà,kur policininkai gatvëse tarsi budi su de-guonies kaukëmis. Tokijas, be abejonës,turi daug problemø. Jis tarsi pasaulio la-boratorija, kur išbandomos daugelis opiø

Ði kelionë buvo sudirginusi ir nervus.Atskridus á Naritos oro uostà, jis pasitikokà tik prasidëjusiu taifûnu. Japonai pa-siûlë dvi galimybes vykti á Kobæ: skristiarba ið Tokijo vaþiuoti Šin Kan Sen trau-kiniu. Buvo aiðku, kad vaþiuojant trauki-niu teks pavëluoti á konferencijos atida-rymo banketà. Taèiau noras dar kartà pa-matyti garsøjá Fudzijamà – japonø pasi-didþiavimà, ðalia kurio pravaþiuoja trau-kinys, o gal Dievo ranka nukreipë á trau-kiná, o ne á lëktuvà. Á banketà pavëlavau,bet medinës keturkampës apie deðim-ties litrø talpos sakës dëþës dar buvoapypilnës, o Boingas, á kurá man siûlë vie-tà, su 525 þmonëmis, sugedus vairui, tàvakarà ásirëþë á kalnà netoli Osakos mies-to. Visà savaitæ japonø ir pasaulio televi-zija rodë, kaip ið gilaus, miðkais apau-gusio tarpeklio kareiviai rinko ir malûns-parniais gabeno lavonus.

Japonijos universitetuose1989 m. gavau kvietimà ilgiau padir-

bëti Japonijos universitetuose. Á Japonijàatskridau ankstyvà auksiná rudená, kai vi-somis spalvomis nusidaþo medþiai. Toki-jo Naritos tarptautiniame oro uoste manepasitiko Wasedos universiteto profesoriusWataru Kinase, kuris prieð tai buvo manosveèias Vilniuje, ir Japonijos mokslo drau-gijos, kuri parëmë mane finansiðkai ke-lionëse po Japonijos universitetus, mer-gaitë. Su vienu ðios Draugijos vadovø Hi-roshi Katsuhira, suderinus mano darboprogramà ir kelionës tikslus, nuvykau ámiesto centre esantá Ikebukaro vieðbutá.

Darbà Japonijoje pradëjau aplanky-mu su Kinase aukðèiausio Tokijo pastato– Sunchine City. Nuo jo 60-to aukðto ste-bëjau, kur teks praleisti keletà mënesiø.

deðimtmeèiu lenkë Europos ðalis ir JAV.Japonijoje gamyklos, aptarnaujamosvien robotø, tuo metu buvo jau ne nau-jiena. Europoje ir Amerikoje dël nedar-bo problemos robotai buvo maþiau pa-plitæ, o Japonijoje bedarbiø praktiðkai ne-buvo. EXPO robotai keliomis kalbomiskalbëjosi su lankytojais, grojo muzikiniaisinstrumentais, vaidino. Prie áëjimo robo-tas misteris Ateitis draugiškai pasveikin-davo, paviljonuose robotai su ámontuo-tais viduryje elektroniniais jutikliais ir kom-piuteriu lankytojams suvaidindavo ir pa-ðokdavo, stebino delikatûs jø rankø ju-desiai. Vienas jø puikiai vaikðèiojo, kitas,sukurtas Tokijo Vasedos universiteto pro-fesoriaus Kato, ið gaidø grojo vargonais.Prancûzijos paviljone robotas – medici-nos sesuo – atlikdavo visas ligoniø slau-gos operacijas. Viename paviljone atei-ties darþoviø gamykla, naudodama sau-lës energijà, hidroponiniais árenginiaisaugino pomidorus ir kitas darþoves. Vie-nas pomidorø stiebas – pabaisa davë 10tûkstanèiø vaisiø, o salotos uþaugo 5–6

problemø. Taèiau pasirodë, kad tamemieste, kuriame tilptø beveik keturios Lie-tuvos, nepaisant milþiniðko keliais aukð-tais vykstanèio autotransporto judëjimo,per metus autoavarijose þûsta tik apie350 þmoniø, o oras net Tokijo centrinë-se gatvëse toks ðvarus, kad gali kvëpuoti„visais plauèiais“, tuo tarpu vienoje ðva-riausiø Vilniaus Antakalnio gatviø vasarànuo maðinø iðmetamøjø dujø negali gi-liau ákvëpti. Japonai tais metais maistuiiðleisdavo 26, o butams 5 proc. savo uþ-darbio, pusë japonø ðeimø turëjo savonamus. Neturëdami jokios energijos ið-tekliø, uþ dujas ir vandená japonai mo-ka tris deðimtàsias procento savo uþ-darbio, pagaliau jie ilgiausiai pasaulyjegyvena: vyrø vidutinë gyvenimo trukmëdaugiau kaip 74 metai, o moterø – net80 metø. Nors Tokijuje kas mënesá dre-ba þemë, Èinþuku rajone yra keliø ðim-tø metrø aukðèio dangoraiþiø. Ten áreng-tuose restoranuose ir baruose aðtriøáspûdþiø mëgëjai siûbuoja kartu su tuoplieno ir stiklo pastatu.

Autorius (kairëje) suWasedos universitetoprofesoriumi Wataru Kinase



Wasedos universitete profesoriusYoshiaki Uesu, su kuriuo jau turëjau pa-skelbtà bendrà moksliná darbà, supaþin-dino su savo katedros laboratorijomis irmoksliniais tyrimais: neorganiniø, neben-dramaèiø ir organiniø proteino kristalø au-ginimu ir rentgenostruktûriniais tyrimais,antrosios lazeriø harmonikos generacijair optinio dichroizmo kristaluose tyrimais.Porà savaièiø praleidau profesoriø Kina-sës, Uesu ir Takahashi laboratorijose, skai-èiau paskaitas apie mûsø mikrobanginiusferoelektrikø tyrimus Vilniaus universite-te. Lankiausi Uesu namuose, jo pianistëþmona pagrojo japoniðkos muzikos ir ska-niai pavaiðino japoniðkais skanëstais. Á sa-vo laboratorijà pakvietë Japonijos fizikøguru profesorius Djinzo Kobayashi. Labo-ratorijoje keturiolika doktorantø tyrë fero-elektrikø optiná aktyvumà, giracijà ir dve-jopà lûþá. Vakare profesorius pakvietë á res-toranà, kur vakarieniavome ir diskutavo-me kartu su kitais profesoriais Kinase, Oniir Takahashi apie mokslà ir gyvenimà. Vie-nà dienà Kobayashi nusiveþë mane á sa-vo uþmiesèio namà, pilnà gëliø, paveiks-lø ir visokiausios prabangos, ir parodëman ypatingà pagarbà.

Savaitgaliais paklajodavau po prað-matniausià Tokijo rajonà – Ginzà, kurioparduotuvës lûþta nuo brangiausiø pre-kiø. Uþsienieèiai labiausiai domisi japo-nø perlais. Dabar beveik visi rinkoje esan-tys perlai yra iðauginti þmoniø. MaèiauJaponijos lagûnose plastikines girlian-das, prie kuriø prisitvirtina dreifuojanèiossegtuko galvutës dydþio austriø lervos.Po ðeðiø mënesiø girliandos iðtraukia-mos ir austrës ádedamos á vandenyje ka-banèius tinklus, kur auga dar pusantrømetø. Po to austrës vël iðtraukiamos,

skalpeliu chirurginiu tikslumu padaromaápjova ir ádedamas gabaliukas Amerikosgëløjø vandenø kriauklës audinio. Jistampa branduoliu, perlo kristalizacijoscentru. Po ðios chirurginës operacijosaustrës vël gràþinamos á lagûnas. Po tre-jø metø nuimamas perlø derlius. Tûks-tanèiai blizganèiø baltø ir juodø perlø pui-kuojasi Japonijos parduotuvëse. Juodiejiperlai yra retesni, didesni ir labiausiai ver-tinami. Pilkieji perlai auga ir šaltesniuo-se vandenyse, o juodiesiems reikia pa-stovios 24oC temperatûros ir labai ðva-raus vandens. Dauguma japoniðkø aust-riø taip pat veisiamos dirbtinai, sujungiantkiauðinëlá su sperma. Brangûs perlai yrasudëtingo ir subtilaus þmoniø ir austriø,kurios veisiasi þydruose ir ðvariuose pie-tinio Ramiojo vandenyno vandenyse,bendradarbiavimo kûrinys.

Daug laiko Tokijuje praleidau su pro-fesoriumi W.Kinase. Su juo mes aplan-këme kalnø Chichibu Tama nacionalináparkà su stalaktitø olomis, kuriame iki tol,anot jo, joks lietuvis dar nebuvo buvæs.Aplankëme Tokijo maðinø parodà, kurpasaulio firmos demonstravo deðimtissavo maðinø modeliø. Gal bûtø gëdarengti parodas monstrø, kurie nuo pir-mosios autokatastrofos 1896 m. praþu-dë 17 mln. þmoniø. Kasmet pasaulyje jiesudegina tiek kuro, kad jo uþtektø nuva-þiuoti 300 kartø iki Saulës ir atgal. Betþmones þudo ir kiti monstrai. Aplankë-me su Kinase daugelá ðventyklø ir, þino-ma, jo mielà ðeimà priemiesèio name sujaponiðku sodu. Vakarienë sëdint svetai-nëje ant grindø su sake, krabais, ikrais irdaugybe kitø jûros gërybiø, kurià paruo-ðë þmona Masae su dukra Nariko, pali-ko neiðdildomà áspûdá. Tik kartà Watarui

su manim nepasisekë. Mudu ir trys jodoktorantai vakarieniavome restorane.Matyt, padauginome sakës, nes Wataruvidurnaktá paskambino, kad pakeliui na-mo pametë lagaminëlá su dokumentais.

Nepaisant tø nemalonumø, Kinase ki-tà rytà palydëjo mane á Tokijo technolo-gijos institutà, kur svarstëme mokslinesproblemas su profesoriais K.Hamano irE.Ema. Jiems ir jø doktorantams skai-èiau paskaità apie mûsø mikrobanginiusnebendramaèiø faziø kristaluose tyrimus.

Pakviestas profesoriaus Kazuo Gesiaplankiau á ðiauræ nuo Tokijo ant Ramiojovandenyno kranto esantá Tairos mieste pri-vatø Iwaki Meisei universitetà. Tairoje pro-fesorius Gesi supaþindino su jø tyrimais,pabendravau su dekanu, þinomu feroe-lektros ir faziniø virsmø specialistu ShozoSawada, kurá ne kartà buvau sutikæs kon-ferencijose, su profesoriumi M.Marutake,dvejopo lûþio kristaluose specialistu T.So-mega ir jaunu profesoriumi Masaokiu Ta-kashige, feroelektros, faziniø virsmø iraukðtatemperatûrinio superlaidumo tyrë-ju, vëliau tapusiu universiteto rektoriumi,su kuriuo iki ðiol palaikome mokslinius ry-ðius, o 1997 m. japonø þurnale Journal ofthe Physical Society of Japan paskelbë-me bendrø feroelektriniø kristalø tyrimørezultatus. Universitete skaièiau paskaitàapie mûsø superjoniniø laidininkø tyrimus.

Iš Tokijo greituoju traukiniu Šin KanSen iðvykau á Ðizuokos universitetà Ha-mamatsu mieste pas Elektronikos insti-tuto profesoriø Koièi Toyodà. Puikø kelio-nës ir intensyvaus darbo Japonijoje pla-nà man parengë senas mano paþástamasprofesorius Koièi Toyoda. Kai að pasakiau,kokius tyrimus norëjau atlikti jø institute,jis pasakë: „Kam tau daryti juos, geriau

...ir ramybës salelës – nedideli,bet nepaprastai jaukûs kiemeliai

Be perstojo gaudþianèiosdaugiaaukðtës Tokijo gatvës...



susipaþink su Japonija, su mûsø moks-lu, mokslininkais ir universitetais. Paraðyk,kokias tu paskaitas galëtum skaityti mû-sø universitetuose“. Að paraðiau paskai-tø ciklà, Koièi faksu iðsiuntinëjo já ávairiemsuniversitetams ir tos paèios dienos vaka-rà pradëjo plaukti ávairiø universitetø kvie-timai. Koièi sudarë mano paskaitø ir ke-lioniø planà, kurá finansiðkai parëmë Ja-ponijos mokslo draugija. Koièi sakë, jogað turiu aplankyti visas pagrindines sa-las, iðskyrus keturias ðiaurines, kurias visdar yra okupavæ rusai.

Elektronikos institute prisistaèiau pro-fesûrai taip pat paskaita. Profesoriaus To-yodos namuose Hamamatsu (lietuviškai– puðø kranto) praleidau daug maloniøvakarø. Japonø namuose paprastai nërakrosniø, o vëlyvà rudená naktys bûna vë-sios. Tad sëdëdami ant grindø ir sukiðækojas po þemu stalu, uþsiklodavome ikijuosmens elektra ðildoma antklode. Kam-baryje vësu, o paèiam ðilta ir malonu. To-

kias elektrines antklodes pasiûlë dar 1894m. britas C.T.Snedekoras, taèiau japonaipirmieji jas pritaikë namams beveik poðimto metø, o britai ir toliau á lovà dëda-vosi karðto vandens pripiltas pûsles.

Sëdëdami po elektrine antklode dis-kutuodavome ávairiomis temomis. Kai Koi-èi ir Fumie pasakë, kad jie iðpaþásta skir-tingus tikëjimus – vienas yra budistas, ki-tas šintoistas, o sûnus baigë katalikø gim-nazijà ir yra katalikas, að pasiteiravau, arjie sutaria tarp savæs, ar nesiginèija, kuristikëjimas geresnis, tikresnis. „Ne, – atsa-kë jie, – juk kiekvienas tikëjimas suformuo-ja þmogui tam tikras moralës, etikos ir ki-tas normas, paþiûras á gërá ir blogá, kasgalima ir ko negalima daryti. Þinodamas,kad þmogus budistas, musulmonas ar ka-talikas, þinai, kaip su juo elgtis, ko ið jotikëtis. Bet jei þmogus niekuo netiki arbaskelbiasi esàs ateistu, tada neþinai, kaipsu juo kalbëti, kas jam leidþiama ir nelei-dþiama daryti. Gal jam leidþiama þudyti,gal vogti? Kuo jis skiriasi nuo gyvulio?”Apie budizmà að jau þinojau ið kelioniø áIndijà. O šinto religija man buvo neþino-ma. Tad Koièi atneðë du didþiuosius ðven-tus raðtus Ko ji ki ir Nihongi, kurie išreiškiasvarbiausias šintoizmo doktrinas. Abu yramitiniø epizodø rinkiniai, kurie aiðkinagamtos jëgø ir reiðkiniø bei imperijos kil-mæ. Nors knygos daugiau panaðios á is-torines nei religines, daugiau nei ðimtasdievybiø kami apibûdina Japonijos die-viðkà misijà Þemëje. Kaip ir Biblijoje, dau-gelis dalykø apraðyta poetine alegorija,kuri ne visada yra ið karto suprantama.Šinto yra Japonijos vietinë, ágimta religi-ja, iðreiðkianti tûkstanèiø metø Japoni-jos suverenitetà, pagrásta gamtos jëgø irdievø garbinimu ir tikëjimu, kad impera-torius yra saulës dievo palikuonis. Rei-kia pastebëti, kad šintoizmas daug la-biau pabrëþia religinæ dieviðkumo patirtánei daugelis Vakarø sektø, kurios yra jaut-resnës gyvenimo paslaptims nei teolo-giniams principams.

Nors šintoizmas nesiremia vien mi-

nëtomis knygomis, bet jos yra didþiau-sioje pagarboje. Ko ji ki reiškia Senovësmaterijos apraðymai ir laikomi šinto ka-nonais. Èia apraðytos Japonijos salø se-novës dievø ir jø palikuoniø gyvenimo is-torijos ir jø genealogija. Nors ðis veika-las paraðytas tik VIII a. imperatoriausTemmu Teno ásakymu, jame apraðytidaug senesni pasakojimai, kurie buvoperduodami ið lûpø á lûpas. Nihongireiškia Japonijos raðytinës kronikos, jo-je ðalia kitø dalykø alegoriðkai apraðytaþemës sukûrimas, þmonijos genealogi-ja, dievø hierarchija, þmoniø nemirtingu-mo klausimai, sunkiai suvokiami euro-pieèiui. Pavyzdþiui, pasaulio atsiradimastaip apraðomas: „Senovëje dangus ir þe-më nesiskyrë, kaip ir vyras nuo moters.Viskas buvo beformë á kiauðiná panaðimasë, slëpusi savyje gyvenimo dësnius.Pamaþu ið jos iðkilo esmë ir sukûrë dan-gø, jos sunkesnë dalis nuskendo ir su-kûrë Þemæ. Todël ið pradþiø atsirado dan-gus, po to þemë, o tarp jø buvo sukurtiþmonës. Bet kai pradëjo formuotis dan-gus ir Þemë, tarp jø buvo tik rûkas, kuriopavidalà sunku nusakyti; jis plaukiojotarp dangaus ir Þemës, kol ið jo atsiradotrys kami. Jie atsirado be pirmtakø ir tikvëliau ágijo kûnà“. Kami reiðkia tiek die-và, tiek þmogø, gyvulá, paukðtá, augalus,jûrà ar kalnus. Abi minëtos knygos aið-kiai apraðo japonus kaip pirmuosiusþmones, tiesioginius dievø palikuoniusÞemëje. Šinto iðpaþinëjai manë, kad ðijø kilmë yra svarbiausias veiksnys, ski-riantis japonus ið kitø rasiø. Taèiau da-bar ði idëja turi daugiau istorinæ nei ab-soliuèios tiesos prasmæ.

Daþnai lankiausi Tojodø namuose.Jiems patiko, kad valgau pagaliukais, kaipir jie, mëgstu þalià þuvá ir moliuskus. Prisi-minë profesoriø Rolovà iš Rygos, kuris at-sisakë valgyti þalias þuvis ir moliuskus irnemokëjo valgyti pagaliukais. Jiems taisunku suprasti. Buvome iðvykæ pasiþval-gyti po miesto apylinkes, paþiûrëti, kur ja-ponai álankose veisia ir augina unguriusbei perlus. Vaþiuodami pakely matëme ið-tisai prie kelio staliukus su maiðeliais ab-rikosø ir dëþute pinigams. Buvo abrikosøsezonas. Kalnø ðlaitai geltonavo abriko-sais. Jie buvo pigiausi ið visø vaisiø. Ke-leiviai sustodavo ir paimdavo maiðelá, pa-likdami dëþutëje pinigus. Taip padariau irað. Stovëti prie tø maiðø abrikosø ir sta-liukø japonai nemanë esant reikalinga.Gráþtant Fumie viename uoste nupirko kàtik ið vandens iðtrauktø moliuskø maiðelá,parveþusi namo sumetë juos á verdantávandená su darþovëmis, moliuskø kriauk-lës atsivërë ir iðtrauktus ið puodo juos la-bai skaniai suvalgëme.

Bus daugiau


Japonija –technikos

stebuklø ðalis


Tamoðiûnas

Ilgametis Imunologijos instituto direk-torius prof. V.Tamoðiûnas, ávertinus jomokslinæ veiklà, publikacijas, imunologijosplëtojimà Lietuvoje, 1994 m. buvo iðrink-tas Lietuvos mokslø akademijos (LMA) na-riu ekspertu (pagal ankstesnæ klasifikaci-jà). Netrukus, 1996 m., perrinktas á LMA na-rius korespondentus, o 2011 m. prof. V.Ta-moðiûnas tapo tikruoju nariu (akademiku).

Prof. V.Tamoðiûnas ne tik LMA ákûrëImunologijos institutà (apie tai galëtø pla-èiau papasakoti jo mokiniai ar bendradar-biai), bet 1991 m. ásteigë ir Lietuvos imu-nologø draugijà (LID). Ðios mokslinësdraugijos uþuomazgos – bendroje aler-gologø ir imunologø draugijoje. Beje, tuo-met þymiausi Lietuvos alergologai – prof.B. Padegimas, doc. E. Razgauskas ir kitine tik neprieðtaravo naujos draugijos ástei-gimui, bet ir aktyviai dalyvavo jos veikloje– padëjo draugijai uþmegzti ryðius su ana-logiðkomis draugijomis Latvijoje ir Estijo-je. 1991–1992 m. LID tapo BAIS (Baltijosðaliø imunologø asociacija), EFIS (Euro-pos Sàjungos imunologø draugijø fede-racija) bei IUIS (Pasaulinë imunologødraugijø sàjunga) nare. Prof. V.Tamoðiû-nas jau keletà kartø buvo BAIS preziden-tu ir viceprezidentu, nes BAIS preziden-tas ir viceprezidentas kas antri metai ren-kamas ið ðiø valstybiø atstovø.

BAIS organizuoja bendrus renginius:asamblëjas, konferencijas, mokyklas, ren-gia bendrus imunologijos plëtojimo pro-jektus, pavyzdþiui, BAIS nariai siekia, kadklinikinës imunologijos sistema bûtø vie-noda ar bent panaði visose Baltijos vals-tybëse.

Ákûrus BAIS, Lietuvoje (1991–2000 m.)buvo suorganizuotos jaunøjø imunologømokyklos, á jas pakviesti ir Latvijos bei Es-tijos atstovai. Organizuoti ðias mokyklasdaug padëjo uþsienio (Vokietijos, Ðvedi-jos, Lenkijos ir kt.) mokslininkai, kurie skai-

të paskaitas, rengë seminarus, konsulta-vo ligonius ir kt.

Jaunøjø imunologø vasaros mokyk-lø organizavimas – vienas didþiausiøprof. V.Tamoðiûno nuopelnø visai Lietu-vos imunologijai. Lietuvoje jaunøjø imu-nologø mokyklos buvo ákurtos Birštone(1992 m.), Palangoje (1993 m.), Trakuo-se (1995 m.) ir Nidoje (1997 m.). Analo-giškos mokyklos vyko ir Latvijoje (1999m.) bei Estijoje (1994, 2001 m.). Norintdalyvauti reikëjo tam tikro ádirbio – pri-statyti savo darbus, skaityti praneðimus.Be Latvijos ir Estijos jaunøjø imunologø,jose dalyvaudavo ir ávairiø Lietuvos moks-lo ir gydymo institucijø atstovai. Jaunøjøimunologø mokyklø organizavimui svar-bus ir vyresniøjø kolegø indëlis, nes prieðjaunøjø imunologø mokyklas vyresniejiimunologai skaitydavo paskaitas, kitaiptariant, ,,paruoðdavo“ jaunuosius imuno-logus numatytai mokyklos tematikai. Þi-noma, mokyklos temas, lektorius, darbo-

tvarkæ numatydavo LID, kurios preziden-tu jau 20 metø buvo prof. V. Tamoðiûnas.

LMA globoja mokslines draugijas, kar-tais net nario mokestá sumokëdavo tarp-tautinëms organizacijoms. LMA globadaugiausia pasireiðkia organizuojant ben-drus renginius – konferencijas, semina-rus, vykdant bendrus projektus: 2010–2011 m. LID vykdë Europos Sàjungos pro-jektà ,,Mokslininkø kompetencijos plëtra,stiprinant Lietuvos mokslo konkurencin-gumà“, LMA suteikë patalpas konferen-cijai ,,Imunitetas ir imunitetu pagrástospriemonës visuomenës sveikatai svar-bioms infekcijoms valdyti“.

Nuo 2005 m. kasmet balandþio 29 d.rengiama Imunologijos diena. LID nariaita proga ne tik dalyvauja televizijos ar ra-dijo laidose, raðo straipsnius ar duoda in-terviu, bet rengia ir spaudos konferenci-jas, organizuoja þymiø mokslininkø kon-ferencijas. 2009 m. tokia konferencija bu-vo surengta È.Darvinui atminti. Pagrindi-

Šiuolaikinë imunologija susijusiir su kitø mokslø laimëjimais.

Nuolatinë kitø biomedicinosmokslø (biologijos, medicinos,veterinarijos, farmacijos, bio-

technologijos) raida leidþiagiliau paþinti imuninæ sistemà,panaudoti jos principus kuriant

naujas technologijas, ankstyvàjàligø diagnostikà, imunoterapijos

metodus ar skiepus.

Prof.Vytas

Virg

inijo

s V

ALU

CK

IEN

ËS

nuo

tr.


Tikriausiai ne vienam kosmosas ir kosminës technologijosasocijuojasi su neaprëpiamomis kosmoso platybëmis, kosmi-

niais laivais ir palydovais, skafandrais. Tai atrodo taip tolima irmaþai kà turi bendro su kasdienybe. Taèiau ðiandien kosmososektorius perþengia tradicines ribas ir intensyviai skverbiasi á

kasdiená þmoniø gyvenimà.

Kosminës

Didþiausias kosminiø technologijøindëlis jauèiamas telekomunikacijø, vie-tos nustatymo (palydovinës navigaci-jos), Þemës stebëjimo srityse (klimatokaita, gamtos iðtekliø stebëjimas ir ana-lizë, vandens, miðkø prieþiûra). Galimanet pastebëti, kad kosminës technolo-gijos visiðkai nusileido ant þemës. Taigikas bendro tarp kosmoso ir þemës ûkio?

„Yra nemaþai kosminiø technologi-jø naudojimo þemës ûkio sektoriuje ga-limybiø. Tai geografinës pozicionavimosistemos, detali þemëlapiø ir palydovi-niø vaizdø analizë, kuri naudojama bû-simo derliaus modeliavimui bei pasëliøracionaliam iðdëstymui pagal dirvoþe-mio savybes. Kosminës technologijosleidþia plëtoti preciziná ûkininkavimà, kai,atsiþvelgiant á pasëliø bûklæ, planuoja-mà derlingumà, piktþoliø, kenkëjø ir li-gø paplitimà, reljefà, sudaromi optima-laus pasëliø træðimo ir apsaugos planai(labai derlingi pasëliø plotai træðiami ma-þiau arba visai netræðiami, maþai derlin-gi – træðiami daugiau)“, – pasakoja Lie-tuvos agrariniø ir miðkø mokslø centrodirektorius Zenonas Dabkevièius.

Svarbi kosminiø technologijø teikia-ma galimybë – bûsimo derliaus prog-nozë, kuri leidþia numatyti, koks bendrasderlius bus surinktas ðalyje ar visamepasaulyje, kokios gali bûti produkcijoskainos, koks yra konkreèios vietovësderlingumas ir kaip geriau já valdyti.Z.Dabkevièius atkreipia dëmesá, kad pa-lydoviniai þemëlapiai gali bûti naudoja-mi dirvos drëgnumui ir melioraciniø sis-temø paþeidimui nustatyti, drenaþo irlaistymo sistemoms projektuoti bei sta-tyti atsiþvelgiant á sklypo vietà, keliø, upe-liø, grioviø tinklà ir kitas sàlygas. Negali-ma pamirðti geografiniø pozicionavimosistemø naudojimo miðko produktyvu-mui ir bûklei ávertinti, stichiniø nelaimiøir gaisrø stebësenai bei prevencijai.

Z.Dabkevièius akcentuoja kosminiøtechnologijø naudojimo þemës ûkyjenaudà ðaliai: galima stebëti pasëliø plo-tus, jø iðsidëstymà ir ribas teritorijoje,kontroliuoti, ar laikomasi geros þemdir-

bystës praktikos, ar yra apleistø plotø.Jau keletà metà pasëliø bûklës, derlin-gumo, dirvoþemio drëgmës ir kokybësþemëlapiai leidþia koreguoti þemës ûkiotechnologijas, maþinti ne tik ûkininka-vimo iðlaidas, bet ir cheminiø medþia-gø naudojimà, aplinkos ir vandens ðal-tiniø tarðà.

Teikiamos ir numatomos teiktipaslaugos

„Remiantis geografinëmis pozicio-navimo sistemomis gali bûti kuriamosávairios bandomøjø teritorijø duomenøbazës, kurios leistø rengti þemës ûkioteritorijø planavimo dokumentus. Nau-dojant skaitmenines technologijas jauparengti naujos klasifikacijos Lietuvosdirvoþemiø þemëlapiai Europos dirvo-þemiø atlasui (Soil Atlas of Europe). SuJungtinës Karalystës mokslininkais pa-rengta metodika, kaip naudojant dirvo-þemio ir geologijos duomenis nustatytipaþeidþiamas (jautrias) gruntiniø van-denø terðimui teritorijas. Taip pat jau galibûti rengiami sklypø iðdëstymo þemë-lapiai su dirvoþemio vertinimo skalëmis,dirvoþemio granuliometrine sudëtimi,melioracijos bûkle, pH grupëmis, fos-foro ir kalio kiekiais dirvoþemyje bei þe-mës ûkio naudmenø vertës naðumobalais“, – teigia Z.Dabkevièius.

Kosminiø technologijø sprendimaijau diegiami þemës ûkio transporte.Z.Dabkevièius pasakoja, kad dabarapie 5 proc. Lietuvoje parduodamø træ-ðimo maðinø jau turi ádiegtas geogra-fines pozicionavimo sistemas, kuriosleidþia tiksliai nupurkðti pasëlius iðven-giant perdengiamø (dubliuojamø) arnupurkðtø plotø. Taip pat pradëtosnaudoti ir tiksliosios sëjamosios, ku-rios sëjos metu tiksliai suduria sëja-muosius rëþius ir kartu suformuojatechnologines vëþes.

Z.Dabkevièius pamini, kad kol kastik keletas ûkiø nuimant derliø naudojaprogramas, kurios fiksuoja pasëlio der-lingumà konkreèioje vietoje ir sudaro

ná praneðimà skaitë LMA narys prof. ha-bil. dr. V.Bûda, LMA bibliotekoje jis paren-gë È.Darvino darbø parodà.

Prof. V.Tamoðiûnas buvo Vilniaus uni-versiteto (2002–2006 m.), Lietuvos veteri-narijos akademijos (2001–2010 m.) sena-tø narys, 2009 m. iðrinktas šios aukðto-sios mokyklos Garbës daktaru.

Prof. V.Tamoðiûnas imunologijos, imu-nochemijos ir imunotechnologijos pagrin-dus dëstë Vilniaus universitete (1988–2005 m.) ir Lietuvos edukologijos univer-sitete (iki 2011 m. Vilniaus pedagoginisuniversitetas), iðleido mokymo priemoniø.Be to, buvo Vilniaus universiteto ir Imu-nologijos instituto daktarø ruoðimo Jung-tinës komisijos pirmininkas, daktaro diser-tacijø ir habilitacijos procedûrø (iki 2010m. ði procedûra buvo atliekama) pirminin-kas ir narys. Imunologijos institute (kartusu Vilniaus universitetu) apginta per 30mokslø daktaro disertacijø.

2005–2009 m. prof. V.Tamoðiûnas bu-vo LMA Biologijos, medicinos ir geomoks-lø skyriaus pirmininkas (šiuo metu – sky-riaus pirmininko pavaduotojas), tuo patmetu buvo ir LMA prezidiumo narys. Dirb-damas LMA ne tik organizavo áprastináskyriaus darbà, bet ir ádiegë naujø tradici-jø, pavyzdþiui, kasmet kvieèiami biologi-jos ar geografijos mokytojai, jiems þymiau-si mokslininkai – LMA nariai skaito paskai-tas ið biologijos, medicinos ar geomoksløsrièiø, atkreipia dëmesá á mokslo naujoves,tendencijas, plëtros kryptis, dalyvauja kas-met organizuojant tradicinæ konferencijàjaunimui ,,Bioateitis: gamtos ir gyvybësmokslø perspektyvos“, kurios metu jauniejimokslininkai skaito pranešimus, o vyres-nieji kolegos juos vertina, apdovanoja pa-siþymëjusius, kvieèia dalyvauti jaunøjømokslininkø konkursuose.

Prof. V.Tamoðiûnas jau nuo 2001 m. –Visuotinës lietuviø enciklopedijos moksli-nës redakcijos tarybos narys. Per tà de-ðimtmetá iðleista 19 tomø lietuviø enciklo-pedijos, kuri ypaè naudinga mokslo isto-rikams ir kitø srièiø, taip pat ir biologijosmokslø specialistams. Prof. V.Tamoðiûnasyra Lietuvos moksliniø þurnalø „Alergolo-gija ir klinikinë imunologija“, ,,Biologija“,,,Acta medica Lituanika“, „Veterinarija irzootechnika“ bei uþsienio þurnalo „Cen-tral European Journal of Immunology“ re-dakciniø kolegijø narys.

Uþ mokslinius laimëjimus ir publikuo-tus darbus Profesoriui suteikta Lietuvosmokslo premija (2005). Profesorius V. Ta-moðiûnas – imunologas, bet, plëtodamasðià kryptá, daug nusipelnë biologijosmokslui plaèiàja prasme.

Prof. habil.dr. Vytautas BASYSLMA tikrasis narys, Lietuvos mokslø akademi-

jos Biologijos, medicinos ir geomoksløskyriaus pirmininkas


technologijos ir þemës ûkis

Piktþoliø intensyvumas kukurûzø laukuose (aeronuotraukos)

Galimybës Lietuvoje ir pasaulyjePasauliniu mastu pastebimas dide-

lis susidomëjimas, kuriami nauji gami-niai ir technologijos su integruotomis ge-ografinëmis informacinëmis sistemomis,taip pat jau sukurtos mokymo naudotisGIS technologijomis programos ateinan-tiems dvideðimèiai metø.

Z.Dabkevièius apgailestauja, kad Lie-

tuvoje šios technologijos kol kas tik pra-deda plisti. Plëtrai trukdo keletas aspek-tø: geografiniø informaciniø sistemø áren-gimai, programinë áranga ir þemës ûkiomaðinø automatinës vairavimo sistemossudaro papildomø išlaidø, kurios siekianuo keliø iki keliasdeðimt tûkstanèiø, nevisiems prieinama programinë áranga an-glø kalba, taip pat dar nëra ásitikinta naujøtechnologijø nauda.

„Mûsø ðalyje kol kas nekuriami vi-siškai nauji produktai. Geografinës infor-macinës sistemos suteikia galimybæ su-kurti produktus, kurie anksèiau buvo ne-ámanomi metodiniu poþiûriu ar per bran-gûs bei reikalavo daug sànaudø (pavyz-dþiui, trimaèio miðko medþiø ar augalomodelio sudarymas Li-DAR duomenøpagrindu). Taip pat galima paminëti darvienà galimybæ – vaizdø transformavimà(normalizuoto skirtumo augmenijos in-dekso skaièiavimas), kuris naudojamasstebëti augmenijos sàlygas þemynø irpasauliniu mastu.

Lietuvos kosmoso sektoriausgalimybës

„Vargu ar galëtume ðiandien be kos-miniø programø ásivaizduoti palydoviniøryðiø paslaugas, meteorologiná progno-zavimà, pasaulinius interneto ir televizi-jos transliacijø tinklus, aplinkosauginá Þe-mës monitoringà bei kitas gyvybiðkaisvarbias veiklas. Matome kosminiøtechnologijø naudojimo perspektyvasnet þemës ûkio sektoriuje. Plëtrà ska-tintø aktyvesnis programinës árangoskûrimas, kosminiø technologijø diegi-mas þemës ûkyje ir naudos ávertinimas,taip pat svarbus þemdirbiø ir valstybi-niø institucijø susidomëjimas naujomistechnologijomis bei šalies ir EuroposSàjungos parama“, – apie teigiamas Lie-tuvos kosmoso sektoriaus perspektyvaskalbëjo Zenonas Dabkevièius.

GPS kontrolës sistemos

pasëlio derlingumo þemëlapá, kuris at-spindi dirvoþemio derlingumà ir panau-dotø technologiniø priemoniø tikslingu-mà. Pagal ðiuos þemëlapius kitais me-tais galima koreguoti ir planuoti derliø.Taèiau svarbu prisiminti, kad þmogus la-bai greitai pavargsta tiksliai sekdamasGPS nurodymus, todël reikalingi kvalifi-kuoti specialistai ir þemës ûkio maðinos,turinèios automatiná vairavimà.



Mokslo filosofijos ir sociologijostemos

Konferencijos programa prasidëjonuo dr. Þibarto Jackûno pranešimo; pa-siûlæs semantinës estetikos problemø in-terpretacijos koncepcijà, jis këlë mintá, kadinterpretacija yra neatsiejama nuo veiklosir patirties. Dr. Alvydas Noreika kalbëjoapie þymiø sociologø Vytauto Kavolio irPitirimo Sorokino mokslinës kûrybos sà-lyèio taðkus. Dr. Naglis Kardelis, kelda-mas klausimà „Ar egzistuoja objektyvi tik-rovë?“, nagrinëjo tai, kas sieja dvi tarsi ne-suderinamas mokslo ir religijos sritis; jispaþymëjo, kad religija, pripaþindama, kadtikrovë reiðkiasi per materialiø daiktø ávai-rovæ, neatmeta galimybës jà paþinti. Tik-rovës paþinimo tematikà toliau plëtojo dufilosofinës minties posûkiø tyrinëtojai: dr.Jonas Èiurlionis aptarë tapatybës ir tik-rovës santykio klausimø ratà, o dr. Albi-nas Plešnys iðskleidë mokslo sampratosraidos panoramà, kurioje mokslo filosofi-ja nuolat aptinka jai reikðmingø temø.Klausytojø dëmesá patraukë dr. AndriausKonickio išradingai aptarta tema „Meilëkaip filosofiniø svarstymø objektas“, iðpro-vokavusi auditorijoje trumpà, bet intriguo-janèià polemikà. Dr. Anelë Vosyliûtë, nag-rinëdama Vydûno kûrybiná palikimà, nu-statë, kad ðiam iðkiliam mûsø màstytojuigalima priskirti dar vienà, anksèiau nepa-stebëtà nuopelnà – jis yra sociologijosšakos, kuri vadinama „Kûno sociologija“,pradininkas. Prof. habil. dr. Juozas Algi-mantas Krikštopaitis kalbëjo apie vadi-namàjá „Antropiná principà“, kilusá ið kos-miniø reiðkiniø aiðkinimø, nuolat inicijuo-janèiø gamtos tyrëjø ir filosofø diskusijas.Dr. Lilijana Astra aptarë sàvokø sakraly-bë ir pasaulietiškumas prieðtaros santyká,atsiveriantá postmodernios kultûros kon-tekste. (Autorei pageidaujant ði tema bu-vo perkelta á kitos dienos konferencijosprogramà.)

Istoriniø tyrinëjimø temosHabil. dr. Henrika Ilgeviè (Henrika Il-

giewicz), kalbëdama apie 1863 m. suki-limo dalyviø giesmes, jas pademonstra-vo garso áraðais; tai buvo kelios iliustraci-jos ið lenkø kariø pulko, atskubëjusio pa-dëti Lietuvos sukilëliams, repertuaro. Prof.dr. Libertas Klimka savo praneðimà sky-rë þymaus senojo Vilniaus universiteto

prof. Stepono Stubelevièiaus (Stefan Stu-bielewicz, 1762–1814) gimimo jubiliejui.Dr. Birutë Railienë kalbëjo apie TadoVrublevskio (Tadeusz Wroblewski, 1858–1925) kultûrinæ veiklà ir apie jo iðpuose-lëtà bibliotekà, kurià kartu su gausiais re-tenybiø rinkiniais padovanojo Vilniausmiestui. Birutë Valeckienë, pratæsdamaRailienës temà, kalbëjo apie LMA Vrub-levskiø bibliotekos fondø naujienas – kny-gas, vertas ypatingo mokslo istorikø dë-mesio; jas parodë, pasitelkusi skaitmeni-næ vaizdo technikà. Doc. dr. Juozas Ba-nionis aptarë Lietuvos universiteto mate-matikus, pasiþymëjusius akademinëje iršvietimo veikloje. Toliau rutuliodama ma-tematikos istorijos tematikà, M.Romeriouniversiteto lektorë Joana Kastickaitë nu-ðvietë Antano Busilo (1889–1951) veiklàir pristatë jo matematikos vadovëlius. Doc.dr. Vytautas Pocius, atidþiai tyrinëdamassenosios Palangos gimnazijos istorijà, ap-tiko ádomiø faktø, kurie temos autoriui tei-kë pakankamai svariø argumentø pri-paþinti, kad ši gimnazija XIX ir XX a. san-dûroje kilusiø politiniø ávykiø sumaiðtyjeatliko tarptautinës mokyklos vaidmená.Doc. dr. Romualdas Juzefovièius, aptar-damas mokslo reformà Estijoje, iðskyrëkelias jos ypatybes, su kuriomis susipa-þinti bûtø naudinga Lietuvos liberaliems

ekstremistams, uþsimojusiems pradëtimokslo ir švietimo sistemos reformà nuojø vertybiø – ilgametës patirties sunaikini-mo. Dr. Eglë Makariûnienë nuðvietë Er-nesto Rezerfordo (Ernest Rutherford,1871–1937) atradimus ir þiniø apie juossklaidà Lietuvoje; praneðimo autorë pa-gerbë ðá pasaulinio garso fizikà, skirda-ma savo temà jo mirties 75-meèiui. Prof.habil.dr. Kæstutis Makariûnas atskleidësavo pamàstymus apie mokslininkø tra-dicijà perduoti ðeimos profesijà ið kartos ákartà; jis kalbëjo remdamasis fizikø biog-rafijø analize, kuri atskleidë ádomiø faktø,kaip antai, keturiø kartø Kiuri (Curie) di-nastija buvo net penkis kartus apdovano-ta Nobelio premija; analizë taip pat paro-dë, kad dviejø kartø profesijos tæstinumasnëra retas atvejis. Ypatingà susidomëji-mà sukëlë mokslo istorijos magistro Da-riaus Juodþio, tyrinëjanèio rezistencijosarchyvà, praneðimas „Slapti ir vieði prof.Juozo Markulio gyvenimo puslapiai“; te-mos svarstymo átampà këlë dvi aplinky-bës: pirma, pagarsëjæs savo „nuopelnais“sovietø saugumui J.Markulis vadovavoLietuvos medicinos istorijos tyrinëtojø bû-reliui, nuolat bendravusiam su gamtosmokslo istorikø organizacija; antra, kon-ferencijoje apsilankë Markulio dukra,emocingai teisinusi tëvo slaptà agentûri-

Mokslo istorikø

Tradicinë Lietuvos mokslo istorikø ir filosofø bendrijos konferencija vyko Lietuvos kultûros tyrimoinstituto salëje ð.m. kovo 29–30 dienomis. Programoje buvo numatyti 24 pranešimai; dël ligos ir kitøsvarbiø prieþasèiø keli mokslininkai negalëjo atvykti, todël buvo išklausytos ir aptartos tik 22 temos.

Pirmoji konferencijos „Scientia et historia-2012“ diena buvo paskirta mokslo filosofiniams ir sociologi-niams klausimams, antroji – istoriniams tyrinëjimams. Keli þodþiai apie dvi konferencijos darbo dienas.

Prof. habil. dr.Juozas AlgimantasKRIKŠTOPAITIS


Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas

MOKSLAS irGYVENIMAS

2012

5-6

T u r i n y s

Eina nuo 1957 m. 2012 m. Nr. 5-6 (641-642) geguþë-birþelis

Vyriausiasis redaktoriusJUOZAS BALDAUSKASRedakcijos kolegijaVALDAS ADAMKUSJUOZAS BANIONISEDMUNDAS ÈAPASALGIRDAS GAIÞUTISJONAS GRIGASSAULIUS GULBINSKASPAULIUS JURKUSLIBERTAS KLIMKAJUOZAS ALGIMANTASKRIKÐTOPAITISKÆSTUTIS MAKARIÛNASVYTAUTAS MERKYSGUIDO MICHELINISTASYS VAITEKÛNASJURGIS VILEMASALEKSANDRAS VITKUS

Redakcijos darbuotojai

RedaktorëELENA MICKEVIÈIENËMeninis redaktoriusVILIUS JAUNIÐKISKonsultantasPAULIUS JURKUS

REDAKCIJOS ADRESASAntakalnio g. 36, LT-10305Vilnius

TELEFONAIVyr. redaktoriaus 2 34 15 72Redaktoriø 2 34 41 00Elektroninis pað[email protected]

Pasiraðyta spaudai 2012-05-23SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8Popierius ofsetinisKaina 4,5 Lt

Spausdino AB „Spauda“Laisvës pr. 60, 2056 Vilniuswww.spauda.com

SCIENCE AND LIFEScience popular andhistorical monthly.Editor-in Chief J.Baldauskas„Mokslas ir gyvenimas“,Antakalnio st. 36,LT-10305, Vilnius, Lithuania.© „Mokslas ir gyvenimas“, 2012

Interneto svetainëhttp://ausis.gf.vu.lt/mg/

Þurnalo projektà remia

SPAUDOS, RADIJOIR TELEVIZIJOS

Lietuvos energetikos institutas,Vilniaus universitetas,

Lietuvos mokslo istorikødraugija, Lietuvos kultûrostyrimø institutas, Lietuvos

gamtos draugija, VGTU

RËMIMO FONDAS

Remia istorijos, gamtos moksløir kultûros tematikos publikacijas

Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 4 51

forumas

næ veiklà. Doc. dr. Aldona Vasiliauskie-në pateikë vaizdo áraðà, pasakojantá apiesovietø saugumo poþemiuose nukankin-tà arkivyskupà Meèá Reiná ir apie jo vardogarsinimà Ukrainoje bei Rusijos federaci-joje. Konferencijos teminæ programà uþ-baigë prof. habil. dr. Juozas Al. Krikšto-paitis, nuðviesdamas naujus ávykius tarp-tautinëje mokslo istorikø veikloje, susiju-sius su organizaciniais ir leidybos reika-lais. Po to ávyko trumpas Lietuvos moks-lo istorikø ir filosofø bendrijos posëdis, ku-ris priëmë kelis organizacinius nutarimusir apibendrino pasiruoðimo 25-tai Tarptau-tinei Baltijos ðaliø konferencijai (Vilnius,2012 m. spalio 4–6 d.) rezultatus.

Konferencijà suorganizavo Lietuvosmokslo istorijos ir filosofijos bendrijos pir-mininkas prof. J.A.Krikðtopaitis; jam talki-no dr. R.Juzefovièius, dr. A.Noreika, dr.N.Kardelis bei dalis LKT instituto teminiøgrupiø nariø. Konferencijos organizatoriaiir programos dalyviai reiðkia padëkà Lie-tuvos kultûros tyrimø instituto direktoreidr. Jolantai Ðirkaitei, mielai sutikusiai teik-ti patalpas bei tinkamas sàlygas konfe-rencijos organizavimo reikalams. Padëkataip pat reiðkiama Mokslininkø rûmø di-rektorei Aldonai Dauèiûnienei, visuometpadedanèiai ruoðti mokslininkø renginiusir skelbti apie tai visuomenei.

J.VAITKUS Energetika. Trumpai apie tai,kas svarbu: dël ko diskutuojama ir kas darnepastebima .......................................................... 2

V.PODERYS Baltijos ðaliø elektros sistemøsinchroninis prisijungimas prie kontinentinësEuropos tinklø ........................................................ 4

S.SKRODENIS „Vaistinë proto...“ .......................... 8

A.STASKEVIÈIENË Bevielis radijo ryðys:ar VGTU mokslininkai sukels perversmà? ............12

B.RAILIENË Tado Vrublevskiopalikimas Vilniui ....................................................14

I.PUKELYTË Kauno kultûrinio gyvenimoateitis – jaunimas ..................................................17

A.VYÞINTAS Sutartiniø ir skuduèiøpuoselëtojas ..........................................................18

Lietuvos lazeriø pramonë lygiuojasiá JAV ir Kinijà .........................................................21

V.JANUÐKEVIÈIENË Dabar arba niekados.Tomo Noraus-Naruðevièiaus gyvenimo vaizdai ....22

D.JURÈIUKONIS, A.JUODAGALVIS Didysishadronø greitintuvas atveria fizikos paslaptis .......23

B.BARAUSKAITË Kauno mokslininkøprojektuose – naujos kartospigus ir ekologiðkas kuras ....................................26

J.BAUÐYS „Broma atwerta ing wiecznasti“ ..........28

R.ÐALNA Geografiniø þiniø ir geografiniomàstymo reikðmë ðiuolaikiniame pasaulyje .........30

I.PAJEDAITË Alfredas Römeris .............................31

J.BANIONIS Pamirðta prezidento AntanoSmetonos darbuotë ..............................................35

D.POCIÛTË Tiflografika ir taktilika Lietuvoje .........38

J.MICHALOVSKAJA Laiko fenomenas .................40

J.GRIGAS Paþintis su Japonija .............................42

V.BASYS Prof.Vytas Tamoðiûnas ..........................47Kosminës technologijos ir þemës ûkis .................48

J.A.KRIKÐTOPAITIS Mokslo istorikø forumas .......50

Nauja prof. Jono Grigo knyga ..............................52

52 Mokslas ir gyvenimas 2012 Nr. 5-6 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas”2012 Nr. 5-6, 1- 52, Indeksas 5052, kaina 4,5 Lt

Autorius vertas ypatingos pagarbos uþ nuoseklø darbà populiarinant mokslà.Gamtos ir tikslieji mokslai, padaræ didþiausià perversmà mûsø civilizacijospaþangoje, kartu sukëlë ir daugiausia klausimø dël þmonijos ateities, moksloetikos ir atsakomybës. Profesorius Jonas Grigas visa tai atskleis ðioje knygoje,paliesdamas opiausias, daugiausia diskusijø ir prognoziø kelianèias temas,nepalikdamas abejingø nuostabiam mokslo pasauliui. Malonaus skaitymo.

Nauja prof.Jono GRIGO

knyga gaus muzikà, mokslo þiniø kûrybàir jø átakà mûsø gyvenimui, funda-mentaliø fizikos dësniø nepaisymoekonomikoje pasekmes, asmeni-niø kompiuteriø atsiradimà ir jø at-eitá, elektroniná skverbimàsi á mûsøasmeniná gyvenimà ir zombiø kûri-mà, biologinio terorizmo grësmæ irdidëjantá nuodø sandëlá mûsø kû-ne, pasaulio paþinimo logikà, intui-cijà, tikëjimà, mokslo ir politikos ryðábei kitus aplinkoje ir mûsø sàmo-nëje vykstanèius reiðkinius

Knygà iðleido Vilniaus univer-siteto leidykla. Ásigyti galima

knygynuose „Eurika“, „Akademi-në knyga“, „Litera“, „Vilniaus

centriniame“ ir kt., taip patinternetu www.patogupirkti.lt;

www.manoknyga.lt;www.super.lt.

Prof. Benediktas JuodkaVilniaus universiteto rektorius, akademikas

Lietuva pagal inovatyvumà ES lenkia tik Latvijà. Didþiausià nerimà kelia tai, kad26 ES valstybëse inovatyvumas didëja ir tik Lietuvoje maþëja. Tai atspindi ir nepa-kankamà mokslo þiniø, ir mokslinës pasaulëþiûros sklaidà visuomenëje, todëlgalime tik pasidþiaugti dar viena prof. Jono Grigo mokslo populiarinimo knyga.Labai tikiuosi, kad knyga sulauks didelio skaitytojø dëmesio, o jau ne kartà árodytiautoriaus gebëjimai tikrai suteiks nuostabiø skaitymo akimirkø.

Prof. Valdemaras RazumasLietuvos mokslø akademijos prezidentas

Tai knyga, verèianti kiekvienà giliai pamàstyti apie daugelá dalykø. Taip irnorisi pavadinimà papildyti þodþiais, „nusikalstamame pasaulyje“, nes dauge-lis nuostabiausiø fizikos, biologijos ar chemijos atradimø naudojami ar gali bûtipanaudoti prieð þmones, siekiant juos valdyti ir pavergti.

Prof. Vilius Palenskis

LMA akademikas, Vilniaus uni-versiteto profesorius emeritas, ha-bilituotas fizikos daktaras JonasGrigas naujoje mokslo populiarini-mo knygoje Kokiame pasaulyje gy-vename populiariai pasakoja apieþavius ir paslaptingus mûsø aplin-kos, visatos ir þmoniø sàmonësreiðkinius, kurie turi átakos mûsø gy-venimui. Ði knyga suteiks þiniø apiemaþëjanèiø naftos iðtekliø, atomi-nës ir atsinaujinanèios energetikos,didëjanèio anglies dioksido atmo-sferoje iððûkius, chemikalø, biolo-ginio terorizmo ir kosmoso militari-zavimo grësmæ, visatos paslaptisir gyvybës joje paieðkas bei dau-gelá paslaptingø aplinkos ir mûsøsàmonës reiðkiniø.

Knyga atskleidþia, kodël vidu-ramþiø renesansas ir vëlesnë pra-moninë revoliucija ávyko Europoje,o ne didþiosiose Kinijos arba isla-mo civilizacijose. Kodël mus vis la-biau apima naftos troðkulys ir arbaigiasi pigi nafta? Kà þada atomi-nio renesanso jaudulys ir kuo gre-sia atominiai dþinai? Kà þada atsi-naujinanèios energijos vilionës irkokie yra anglies dioksido daugë-jimo atmosferoje iððûkiai? Kas ska-tina aukso karðtligæ kosmose ir kàþada kosmoso militarizavimas?Kuo þavi erdvëlaikis ir kiti realûs irnerealûs pasaulio ávaizdþiai? Kasyra laisva valia ir kokie yra neatsa-komi klausimai? Kà atskleidþia gy-vybës visatoje paieðkos ir visatospaslapèiø tyrimai? Ar egzistuoja vi-satos Kûrëjas ir koks jos likimas?Knygoje dar pasakojama apie dan-

mokslas ir gyvenimas 2012 m. nr.5-6

Documents